LIETUVOS TSR MOKSLlJ AKADEMIJOS ISTORIJOS INSTITUTAS .

AKMENS AMZIAUS GYVENVIET£S IR KAPINYNAI

,

•

•

VILNIUS "MOKSLAS" 1985

•

•

63.4(2L) Li 227 .

,

0507000000--066Z __ 85 L M 854(08)--85

•

• ,

Redakcine kolegija

istorijos m. daktare L TSR J\\A nare korespondente REGINA VOLKAITE-KULIKAUSKIENE (red. kolegijos pirmininke)

istorijos m. daktare RIMUTE RIMANTIENE (ats. redaktore) medicinos m. kandidatas GINTAUTAS CESNYS

•

Nuotraukos straipsni4 autori4. KAZIMIERO VAINORO ir STASES BUTRIMIENES

Piesiniai ir breziniai straipsni4 autoriq

,

,

•

,

•

•

, •

•

•

lSleista L TSR MA Istorijos instituto uzsakymu © L TSR Moksl4 Akademijos Istorijos institutas, 1985

•

NARVOS KULTOROS RAIDA •

A. GIRININKAS

TY~INt:jIMl) AP2VALGA

Narvos kultiiros klausimas dabar labai aktua-Ius, nes dauguma archeologl! megina sieti jet su prabaltl! susidarymu. Tai paminejo jau N. Gurina, viena pirm4,jl! apibiidinusi jet (I, p. 198). Paskutiniaisiais desimtmeciais, intensy-vesniems tapus sio tipo paminkl4, tyrinejimams (2, p. 153 175; I; 3; 4, p. 12 25; 5, p. 71 88; 6, p. 372 385; 7, p. 18 40; 8, p. 73 81; 9, p. 56 69; 10; I I, p. 39 52; 12; 13; 14), tokia prielaida vis dainiau pabreiiama. Taciau pa-aiskejo, kad baltams susidaryti itakos turejo ir kitos neolitines kultiiros: Nemuno (IS, p. 80; 16, p. 40 43), Pamaril! virvelines keramikos (17, p. 22 25), sukines duobelines keramikos (kaip Narvos kultiiros komponentas) (18, p. 21 23; 14, p. 18).

Sprendim,! sunkina dar ir tai, kad tyrinetojai nera priej~ prie vienos nuomones del Narvos kultiiros kilmes, chronologijos ir atskin! pa-minkll! kultiirines priklausomybes.

Kilmes klausimai. ISskyr~ Narvos kultiir,! L. J anitsas ir N. Gurina ir jos ka ulo bei r ago dirbinil! tipuose pastebej~ Kundos kultiiros bruoil! (I, p. 176; 19, p. 81 87), kildino jet is mezolitines Kundos kultiiros. K. Meinanderis (20, p. 21) ir L. Janitsas (2 1, p. 57) mane, kad besiklostanci,! Narvos kultiir,!, ypac vakarinia-me regione, stipriai veikusi Ertebioles kultiira. Savo nuomon~ autoriai grinde sil! kultlirl! puo-d4, tip4, panasumu.

Chronologijos klausimai. L. J anitsas N arvos kultiir,! pripaiino tik ankstyvajame neolite (22, p. 205). Sitaip mane ir I. Loze (23, p. 30), vi-durinio neolito Narvos kultur,! laikydama tik velyvojo neolito ankstyvosios keramikos kultii-ros komponentu. Taciau kad Narvos kultiira gyvavo ir viduriniame, ir velyvajame neolite, pirmasis pabreze F. Zagorskis (24, p. 35 50; 25, p. 23). Jos gyvenviecil!, datuojaml! viduri-niu ir velyvuoju neolitu, aptikta vakarl! Lietu-voje Sventojoje (13), prie Biriulio eiero (26), vakarl! Latvijoje Sarnates, Lejascysk4" Purciemio, Siliniupes, Ruomi4,-Kalnini4" Pavi-luostos gyvenvietese (10; II , p. 49), rytl! Lietu-voje prie Kretuono bei 2eimenio ir Jaros eie-r4, (14, p. 4), Dauguvos aukstupyje Krivinos l-oje, Asoveco 2-oje, Krivinos 3-oje (5, p. 71-88; 27, p. 82 88), Usviatl! 4 B, Naumovo B, Sertejos 2 B, Dubokrajaus gyvenvietese (7, p. 18 40; 28, p. 5 22; 29, p. 6 29). Dauguma Lubanos eiero ir Dauguvos aukstupio gyven-viecil! su aiskiu Narvos kultiiros inventoriumi buvo vadinamos atskiromis neolitinemis kultii-

romis. Dauguvos aukstupyje vidurinio neolito kultiirai taikytas Usviatt.!, 0 velyvojo neolito -siaures Baltarusijos kultiiros vardas (28, p. 20), Lubanos iemumoje to paties laikotarpio kultii-ra pavadinta akytosios keramikos kultiira (12, p. 129).

Etnine priklausomybe. Archeologai, kurie pa-grindiniu etnines istorijos saltiniu laike archeo-logijos duomenis, buvo tos nuomones, kad N ar-vos kultiiros gyventoj ai turej ~ itakos baltl! kul-tiirai susidaryti (1, p. 158; 10, p. 145 147; 7, p. 18 40; 13, p. 152; IS, p. 80). D. Krainovas apibreie vien,! etnini jungini, kuris apeme Nar-vos, Volgos aukstupio ir Dnepro Doneco kul-tiirl! gyventojus. Jo manymu, is sio branduolio turej~ kitti prabaltai (30, p. 39). 1. Lozes nuo-mone, baltl! antropologinio tipo susidarymui ?i-diiul~ reiksm~ turejo vadinamosios akytoslOS keramikos kultiiros gyventojl! antropologinis tipas, kuri sudare indoeuropietiskas (Narvos kultiiros atstovai. A. G.) ir finougriskas kom-ponentai (12, p. 132). Vi~oje. ~arv?s k~ltiir~s teritorijoje anksty:,o)O,. vld~n!1I? Ir ve.lyvo~o neolito antropologm! JOs tip,! illUstruoJa hk

arvos I-os, Narvos 3-os (31, p. 224), Zveinie-k4, kapinyno (32, p. 15 47, 64 67), Kretu?~o 1 B (14, p. 17), Abuoros (32, p. 67 68), Krelcl4, (32, p. 68 69) ir Duonkalnio (26, p. 26 28) gyvenvietese rasti kapai. . . .

Remiantis palyginti negauslals antropologl-jOs duomenimis, sprendi~am.a, ~a~ Narvos. kul-turos antropologiniam hpUl budmga dolicho-kranija. Tai nurode R. Denisova (32, p. 52), K. Mark (31, p. 224). Tuo tarpu Zv~iniekl! ka-pinyno antrosios grupes ka'pu~se, kunuos F. Za-gorskis skyre N~rvo.s kul~ural (3~, p. ~2 16), R. Denisova aptlko Ir dolichokranlnll!, Ir m~~?kraninil! elementl! (32, p. 47 4~). Ir. Kre~c~4, gyvenvieteje pa~a~dot4,j~ k~ukoles tun able]l! tiPl! antropologmll! po~ymll! (32, p. 6~ 69). Abuoros I-os gyvenvletes kapuose vyrauJa me-zokraniniai antropologiniai tipai (32, p. 67-68). J l! elementl! a ptikta ir Kr~t~ono 1 B. gyven-vietes kapuose (ir. p. 5). Talg.1 1. Lozes nuo-mon~ del etnines priklausom~b~s, p.aremt'! ar-cheologijos duomenimis, patvlrtma Ir antropo-logai. _ ..

Dar daug ginc4, del Narvos kulturos paphtL-mo, 0 drauge ir del tkai kuri4, paminkl4, kultii-rines priiklausomybes.

Narvos Ikultiira buvo apibiidinta pagal anks-tyvojo neolito paminklus XX a. sestojo desimt-mecio pabaigoje septintojo pradiioje, kai to-lesne jos raida dar nebuvo iinoma. L. Janitsas N arvos kultiirai tuo metu skyre tik jos anksty-

119

•

•

• ,

120

.. •

•

,

I pay. I. Narvos kuItiiros ankstyvojo neolito paminklai: 1 Cedmaras (Sero-vas) A ir Ancil! pelke, 2 Zacene, 7 Zemaitiske 3-a , 10 Uosa, Yca, Zveisala, Zvidze, 12 Zveiniekai, 14 Dviete, 19 Sarnate A, F, J, I(, N, T, X, Y, Z, 21 Purciemis, 22 Siliniupe, 25 I(rodis, 26 arva I -a, 3-a, arvos miestas, 27 Akalis, 28 I(epa; II. Vidurinio neolito paminklai: 1 Cedmaras D, 3 -Sventoji 3B, 23-a, 24 Sarnele, 7 I(retuonas I B, Pakretuone I B, Zeimenio ez. I-a, 8 Jara I-a, 2-a, 10 Nainiekste, Piestinia, Sulka, Malmutos upes zio-tys, Malmuta I -a, Zvidzr, Dzedziekste I -a, 11 Liezere, 13 I(aulenkalnis, 15 Dvietes Moociai, ·/.6 Budjanka, 17 I(reiciai, 18 I(ubulova, 19 Sar-nate I, M, R, D, E, P, W, 20 Paviluos ta, 21 Purciemis, 22 Siliniupe, 23 -

. Lejascyskos, 24 Ruomiai-I(alniniai, 29 Usviatai 4B, Naumovas B, Serteja 2B, Dubokrajus, 30 I(rivina I B, Asovecas 2-a, 31 I(oncianskoje 4-a, 32 I(oIom-cai, 33 Ust-Rybezna; III. Narvos kul!uros velyvojo neolito paminklai: 3 . Sventoji 26-a, 28-a, 5 - Duonkalnis, 6 Alauso ez. I-a, 7 ZemaitiSke I -a, 2-a, Pas amine I -a, 9 Piliuona I -a, 10 Abuora, Lagaza, Einiai, 29 Usviatai 4A, Naumovas A, 30 -- I(rivina lA, 3-a; IV pirmosios paminklL! grupes terito-

rija, V antrosios paminkll! grupes teritorija

•

,

•

,

,

,

-

,

•

I

vojo neolito paplitimo sritL manydamas, kad veliau si kultura jau neegzistavusi. Paskui pa-aiskejo, kad Narvos kulturai pruklause ir Usvia-t\i bei siaures Baltarusijos tipo paminklai. Lu-banos zemumoje a1kytosios keramikos kulturos sritis tos pacios ve lyvosios Narvos kulturos teritorija.

Gincai vyksta del kulturines priklausomybes toki\i paminkl\i, kai p ankstyvo j 0 neol ito Z aeenes (Baltarusijos TSR, Logoisko raj.), Cedmaro A (Serovo) ir Anci\i pelkes (Kaliningrado sr.) bei viduriniam neolitui skirtinos Cedmaro 0 gy-venvieci\i, esanci\i nuosaliai nuo Narvos kultu-ros epi~entro ir neabejotinai patyrusil! kit\i Eu-ropos misk\i zonos neolito kulturl! itakq.

Visoje teritorijoje, kuri siaures rytuose siekia Ladogos ezero pietin~ pakrant~, rytuose 11-menio ezero baseinq (up~ Msta), pietryciuose -Dauguvos aukstupio baseinq, pietuose Neries, pietvakariuose Priegliaus upes, vakaruose ir siaures vakaruose Baltijos jurq (pav. I), ski-riamos vakarine, siaurine, rytine (1, p. 189-191; 34, p. 134 156; 13, p. 7 8) ir pietine (35, p. 126) Narvos kulturos sritys.

Palygin~ ryt\i Latvijos Lubanos zemumoje ir ryt\i Lietuvos Kretuono a pyezerej e a ptiktl! ehro-nologiskai to paties laikotarpio vidurinio ar ve-lyvojo neol ito gyvenvieci l! i nventori \i (12; 36; 14), galime pastebeti, kad daugumoje ji s net identiSkas. Tad, mus\i nuomone, buvo dirbtinai atskirtos teritorijos, tarp kuri\i yra esminil! bendrum\i, leidzianci\i jas jungti i kulturin~ vi-sumq.

NAR.VOS KULTOR.OS R.AIDA R.YTl) PABALTlJYJE

Siuo metu zinoma daugiau kaip 90 Narvos kultllrai skirtin\i paminkll! (pav. 1), datuojam\i ankstyvuoju, viduriniu ir velyvuoju neolitu. Remdamiesi pagrindiniais jungiamaisiais ir skiriamaisiais pavieni\i paminkll! bei j\i grupil! inventoriaus (keramikos, titnago, kaulo ir rago dirbiniais) bei antropologines medziagos bruo-zais, meginsime pasekti sios kultllros raid q. Ly-ginimq sunkina nevienodu prineipu apdorota areheologine medziaga, ir to del tyrinejant gauti nelygiareiksmiai statistikos duomenys.

Narvos kulturos paminklai susitelk~ 6 stam-besniuose regionuose (pav. 1): 1. Kaliningrado srityj e Cedmaro (Serovo) ti po gyvenvietes; 2. vakar\i Lietuvoje ir Latvijoje Sventosios ir Sarnates tipo gyvenvietes; 3. ryt\i Lietuvoje-Kretuono Zeimenio Jaros ezer\i gyvenvietes; 4. ryt\i Latvijoje Lubanos ezero zemumos gyvenvietes; 5. siaures ir ryt\i Estijoje Nar-vos Kepos (KiHipa) gyvenvietes; 6. pietineje Pskovo sri ties ir siaures Baltarusijos teritori-joje Dauguvos aukstupio gyvenvietes.

9 Uzsak.lNr. 498

• •

I GRUPE /I GRUPE

'" ~ U =A: - r ~ - ::>. l(j , / 15 ~ 1',. ',_/ / '" ::> -'" \ \ -\- I. ~ \ \ \ V / >- f\ \ \ \ .., \ I' / 'l U , \ :;,. , , '- - _I ',-...J L 16 \. 12 , 13

'" • 1.-::

~ -+ -.., l!J fA. ~

ndw u'l .£1> le lu lqJ IG

sO IA

!e l'l J n G

soua'l!ad

!e'lTl!(qc 'l ! e !u!l~ pn s

s~ J a 'l ~aw !C!U !S!lU3 !A

!e !AJ!)1 .-'" .- !e !l!a d c .-'" ~ !fa !tuCpoAl ! .-'0

!ell de)! 0 ~ 1 " '1 s n s .. '" ~ .- le ll e )! '" .0 !e lnll'l s ' so)ja p~i\ 0 -:I ! 1:! !uOieUa !A '" :.:' !el'lJaqaz

! e lu o~ !AP

V) ' JOj o qWOJ o lsal~ l

;:, -Or: Sle !uJe dsl u e n s .-0 I-:z: IIJ > :z: -

'" SOWJOj od e l o l'lJ e 'l .--'" .. S!wo pzJeq. n n s -c «

!e lull e p e

:> ...I

!e!Ulll n 'l

:.: :z: !e !u!l"Pl e 'lS -:IE « l e !l! ~d

"" .- !e'l nIHM '" 0 I--

.-c .- !c 'In n wa JD .0 ...I ~ .-0 IIJ Z

'0 !elu! PJ ! ~ 0 .. .-

'" !e lul q w oJ '" .-0 ... • 0 c -

'" -.- .. !E!UPPJAS!da I- -c > >-

« SO WJ Oj ode l l-V)

:.: sofpadeJI :z: • « lela:>u e l

% llpo nd hlo n j Ua LU CUJO

sn! ~ J!A ed SCS!A e uoz 01

-ua weuJO o !la l'l e 'l n e !wa.

S - '" .>: , S:) .-E

'" '" E :) ~ '" ~ :.:' 0 - I

::l' '0

Ie ! u.8 n p e EI~ '10 1 d 0 --0.. !e !u .8 npe!l! e w s SO~

sO:l u!l eJ3U!W

-!e w a pd sa Ulu eSJO • •

0 .-.~ oo ~ >-.>: ~= C

..,J 0'-~ Q) E C C '" « "-

•

•

' IN ' 1!3

s;;>dnJ D

• 122

•

++ ".". ++

++ + +

+ + +

+ + + +++ •••

+ + .1. +

+++ ++

+++

++

+ +++

+

+ +

++ + +

+ +

++ +

+++++ +

+

+ + +

+ + + ++ +

++

+ +

++

('0. M ,.... . (10. 10 00 - -++

+ +++++

++

++++++

++++++

++++++

+ + +++++

--'" ---.", '" "' '' ~ ctI .~ > Q)

•

~~lials, sieneles proflJiuotos S form~s, pavir-SIUS daug gausiau ornamentuotas (38, p. 103,-108) (p.av: ~). II .grupes gyvenvietese tarp tit-~.ag? .dlrbmll! ~ptmkama trapecijl!, lancet l! bei s.lrdmll! an~galll! .. 1 grupes gyvenvietese tokil! tIPl! antgalIl! la.bal maza, 0 ir tie patys, kaip, pvz., Narvos l-oJe gyvenvieteje, jau artimi rom-bo f.ormos. a~tgalial!ls .0 .. p. 112, pay. 1 6), ypac paplttuslems vldunnlame neolite.

. Nuo. I. g~~pes gyvenvietese aptinkaml! dirbi-Dll! sklflasl Ir kaulo bei raga inventorius, ypac Cedn:ar.o A .g~v.en'.'ieteje. TipologiSkai sios gy_ v.~n~letes mmetI dlrbiniai artimi siaures Vokie-tlJoJe (VDR) aptinkamiems velyvojo mezolito ir anksty~?jo neolito ~irbin.i~ms (39, p. 117 118). A~alogls~.l!' pagamll1tl! IS rago, rasta ir Lietu-V?J e: R~zlsklUose, Ka uno raj., a ptiktas ragi nis kirvis tlk su skyle kotui is vienos puses ke-turkampe, is kitos buvusioje rago atSakos vietoje pailga (35, pay. 45 : 4).

~utorius, v.tyr.inej~s Cedmaro A gyvenviet~, speJ.~, ka? .Sl? ~IPO ~aminklus palikusios gentys galeJo pnsldetl susldarant vakariniam Narvos k~lt~ros variantui (40, p. 18). Kai kuril! tyri-netoJl! nuomone, Cedmaro A gyvenviete priklau-se !'1emuno ku.lt~:ai (13, p. 151; 35, p. 123). De-ta Ita u panagnneJ ~ keramikos ti pus, pastebesi-n:e,. kad sio~e gyv~nvieteje vyrauja ploksciadug-Dial puodal, _ kunl! neaptinkama Baltarusijos NemY.no ~ultu~os gyvenv ietese. Puod l! sienel i l! proftltuotes raid a nuo mazai profiliuotl! iki S formos pasekama ne tik Nemuno (15, p. 134, pay. 47) ir Cedmaro tipo paminkll! (40, p. 8, 10) keramikoje. Tai bendras visos Pietl! Pabal-tijo ankstyvojo neol ito keramikos bruozas. Ced-maro A gyvenvietes puodl! ornamentika artima narviskai. Puosiama tik zemiau kaklelio kelio-mis ikartelil!, apskritl! negilil! ar grudelio pa-vidalo duobucil! eilutemis, kurios, sugrupuotos po 2, sudaro horizontalias juosteles, pakarto-jancias eglutes motyvq. Mazi ploksti dugneliai puosiami iscentriniais apskritimais (38, p. 104, pay. 1 : 6). Sie motyvai nebudingi Nemuno kul-turos keramikos ornamentikai.

V. Timofejevo prielaida del Cedmaro A tipo gyvenviecil! rysio su vakarine Narvos kulturos sritimi tampa aktuali tyrinejant velyvojo neoli-to Zemaitiskes l- q ir 2-

•

bianti rutulinil! amforl! kultura. Virvelinil! is-paudl! keramikoje pasirodo jau ankstyviausioje Sventosios 2 B gyvenvieteje (13, p. 23. pay. 98 : 4; 99: 42) .

124

•

turos raida pasekama pagal Cedmaro D, Svert-tosios 3 B, Sventosios 23-os, Sarnates pamink-Ius (2 lent.).

Kuo skyresi sios 2 gyvenviecil! grupes? Pir-miausia inventoriumi. Ryskiausiai pastebimi keramikos skirtumai. I grupes gyvenviecil! ke-ramikos molio maseje vyravo or,ganines prie-maisos (100 %), 0 II organines kartu su mi-neralinemis (85% visl! puod!.!) (47, p. 68). I grupes gyvenvietese daugiausia buvo smailia· dugni'l! placiaangil! puodl! statmenomis (I for-mos) ar igaubtomis (C form~s) sienelemis. Salia jl! aptinkama placiadugnil! ir smailiadu~nil! truputi profiliuotomis (S, CS form~s) sle-nelemis. Visi puodai dideli, jl! aukscio ir angos skersmens santykis daznai lygus 1 : 1. I formos puodai kiek aukstesni, 0 C platesni, prime-nantys katilus. ISskirtinis C formos puodl! po-zymis yra i vidl! nusklembta ir pastorinta briau-na. Vidurinio neolito pabaigoje sios formos puodai erne vyrauti. Tam tikrai jl! forn:ai p~renkama ir ornamentika. I formos puodal, kalp ir ankstyvajame neolite, puosiami z~miau _pa· krastelil! negilil! apskritl!, keturkampIl!, g~udelie pavidalo duobucil!, apvajinil! ispaudl!, lk~~tl! ir iraizl! motyvais. C formos puodl! grazl: namas net visas pavirsius. Ornamentl! motyval isdestyti horizontaliomis eilutemis, juosiancio-mis puodus ir dazniausiai grupuoj~momis po ~. Populiariausi sukinil!, grudeli~ pa~~da.lo, aps~~I' tl! duobucil!, dvidancio ar }f1d~n~1O lspaudeilli motyvai. Sitaip buvo puosl~ml .Ir ~S fO~f!10s puodai. Puodl! S formos .slenel.eml.s w_azmt~ tik virsutine dalis, motyval labal ne!valrus. Tal trikampil!, ovalil!, apvalil! duobucil! i~ ~etkarciais virveles ispaudai. Bendras mm.lmalus ornamentuotl! puodl! kiekis rytl! Li~tu~oJe svy-ruoj a nuo 58 iki 81 %'. Tuo !a.rpu PlestmlOs gy-venvietes visi puodal puostt (24, p. 35 50). Krivinos l-oje gyvenvieteje orname.ntuotl! puo-dl! sukil! daugiau kaip 50%, 0 Usvlatl! 4 B gy-venvieteje 70%.

Siaures rytineje Narvos kultiiros teritorijoje pavienil! gyvenviecil! grupil! (Kretuono, Zei· menio, Jaros, Lubanos apyezeril!, Dauguvos aukstupio) keramika turi lokalinil! ornamenti-kos ir formos skirtuml!. Dauguvos aukstupio ir Lubanos eiero zemumos gyvenviecil! kerami-koje daug daugiau puodl!, puostl! sukiniais, apskritl! duobucil! ir kitokiais ispaudais kaip ir C formos kakleliais. Kretuono, Zeimenio, Jaros apyezeril! gyvenvietese puodl! C formos kakle-liais tiek pat, bet daug maziau j4 puostl!: D.au-guvos aukstupio vidurinio neo~ito gyvenvletem.s budingi apskriti, 0 Lubanos Ir Kretuono, Zel-menio, Jaros apyezerese pailgi ovaliais arba ploksciais du.gnais d~bv~neliai. . .. V'

II grupes gyvenvlecll! puodal dldelI, placla-angiai, ploksciadugniai (dazniausiai Cedmaro

SOIA

+

+ +++

+ ++ +

+ + + +

+

++

+

+ .;;; -----'-----=..,...,.,c:- ------.- leIAJI)! ----c: + + + ~ -------~~~ .= l"lIl 3d + "0 _____ -"-.,.".".,....,,...,.-:-;- ____ _

~ l!aIWepdAl! + + + ---+- . ~ lelld")!

-0: o I-:z '" > :z -:Jo ._ ...I "

.-'" .--'" b/)

leluo~IAP

SIWiljO'!! n s

SOWJOJ ode ,

::.:: 'c :z ~ l"lIl"d -~ ..: Q.

.= I--."---:--,.,,...-:-:.,,.,.,,.,,.,.,..,~.,--0 lelAlI'! OI"D!d o ldwe,!Jnj~)! o ~ lel"JI'I OI"Dfd 0 1 ~:'1

+ +

+ + +

+ +++

+ + ++ +

+- ++++ +++ +++

+++ ++

+++++++

+ +++++ +

+

+" + ++

+

++

+

+ ++

+++

+ ++++

+++

++++

+++

o I-- ~ -----~~~~~------ ----I- SOWJoJ ode , ++++++ ...I o '" :z o -0: :l Q ->

• Gl

.-'" .--'" b/)

leIU!lPI"Sld3 + + + + lelulqwOJ + +++++

+++

+ ++

+

+ +++

+ ...I --:-----'------ ---- -. -_ . '" I-:z '" ...I

'" "'" -

•

% hpo nd hjOnjU 3WeUJO

Snl~JI"ed SBsI" UUOZ OJ

· U3WeUJO 0ll31'1"'1 nelul o~

'" E ~

o -

o -.--0._ .,'" c:-"'" oc: .- .-

.:: E ~ .. "c:>.

-0 .->

S

SJ

I

·IN ·'13

sydnJD

++++

+++++++

++ + +

+++ +

+++++++

+++++++

++ ++

++ +++++

+++++++

-

•

+++ .

++++

++++

++++

++++

++++

++ +

++++

++++

++++

----

•

D gyvenvieteje) ir smailiadugniai (daugiau Sventosios 3 B, 23-os, Sarnates gyvenvietese). Priesingai negu I grupes gyvenviecil! kerami-koje, cia padaugeja puod!.! S formos kakle-liais iki 58% ir CS formos iki 18%. Iki 20 23% (duomenys imti pagal Sventosios 3 B ir 23-os gyvenviecil! keramikq) sumazeja puodl! I ir C formos kakleliais. Bendras ornamentuotl! puodl! kiekis tesiekia 45% (ankstyvajame neo-lite 58%). Maziau apvajiniais ir mazgelil! motyvais puostl! puodl!, retai grazinama virvu-ci4 ir dantukl! ispaudais. Dazniau dabinama duobutemis ir iraizomis, atsiranda rumbeliais puostl! puodl! (Cedmaro D ir Sventosios 23-os gyvenvietes). Jl! pavirsius grazinamas retai.

Tarp sios grupes gyvenvieci4 ·taip pat paste-bime lokalinil! skirtum4. Ryskiausiai skiriasi Sventosios ir Sarnates gyvenvieci!.! C ir CS for-mos puodl! ornamentika. Sarnates Y, T, S pa-statl! sios formos puodai puosiami tikrais ar tariamais sukiniais ispaudais. Sventosios 3 B ir 23-os gyvenvieci4 komplekse duobucil! ir ki-tokie ispaudai jungiami i eilutes.

Cedmaro D gyvenvieteje taip pat aptikta puo-dl!, puostl! sukiniais ispaudais. Sis paminklas skiriasi bendru ornamentuoitJ puod!.! kiekiu. Cedmaro D gyvenvieteje puosti puodai sudaro 83,4% (40, p. 10), 0 Sventosios 23-oje orna-mentuotomis briaunomis 45% (13, p. 137-139). Daug daugiau Cedmaro gyvenvieteje ploksciadugnil! puod4 S formos kakleliais.

ISryskeia skirtuml!, lyginant abieil! vidurinio neolito Narvos kulturos grupil! gyvenviecil! tit-nago ir kaulo bei raga inventoril!. Siuo laiko-

. tarpiu padaugejo titnago dirbinil!. Tai bendras pozymis. Skiriasi dirbinil! tipai. I grupes gyven-vietese strelil! antgaliai daugiausia rombiniai, karklo lapo formoso Salia.il! gausiai vartojama p1acil! gremztukl!, nedidelil! kirvi!.!-asmeneliij, istatoml! i kaulines ir ragines itvaras, peiliij is ilgl! ir p1acil! skelciL), g randukl!, grqztelil!. Gy-venvietese retai aptinkama akmeninil! kirvil!. Juos, matyt, pakeite keturkampio pjuvio skalUno kirveliai, skobteliai, kaltai.

Titnago zaliava, ivezama is titnagingl! vaka-rinil! Valdajaus ir Nemuno aukstupio raionij, labai tausojama. Dalis dirbinil! pagaminta is susidevejusil! ir j all netinkaml! kit!.! dirbini4 . Daugiausia gaminta is nuoskall!.

Kalbant apie titnago inventoril!, reikia pazy-meti ryskiLls ne tik gyvenvieci!.! grupiij, bet ir atskirl! vienos grLlpes gyvenvieci!.! skirtumus. Pastebimiausi jie, Iyginant Dauguvos aukstu-pio ir Lubanos apyezeres titnago dirbini!.! tipus su Kretuono, Zeimenio, Jaros apyezeril! gyven-vieci!.! titnago dirbinil! tipais. Pastarl!il! gyven-viecil! jie dazniausiai gaminti is skelcil! (68-80%). nuoskall! (13 15%) ar skaldytinil! dalil! (3 5%). Vyravo lancetiniai antgaliai (78%),

125

palyginti nedaug trikampi4 (10%) ir rombo (8%) pavidalo. Kiti antgaliai (4%) episvidri-niai, lapo formos, trapeciniai.

I gru pes gyvenvietese ga usu stambi 4 gremz-tuk4, granduk4, peili4, grqzteli4. Ryt4 Lietu-vos gyvenvietese pasirodo ir reztuk4; kitose sios grupes gyvenvietese j4 labai reta.

Ryskus Kretuono, Zeimen io, Jaros a pyezeres ir Lubanos apyezeres Dauguvos aukstupio gy-venvieci4 titnago dirbini4 skirtumai rodo, kad j4 tipai plito kartu su titnago zaliava. Pirmie-ji is Nemuno aukstupio kartu su Nemuno kul-turos d irbini 4 ti pais, a ntriej i is vakarines Vald ajaus aukstumos kartu su sukines duobeli-nes keramikos kulturos elementais.

Narvos kulturos II gyvenvieci4 grupeje tarp titnagini4. antgali4 vyravo trikampiai isgaubtu, igaubtu (sirdiniai) ar tiesiu pagrindu. Sis dirbi-ni 4. t ipas placiai aptinkamas Sarnates ir Sven-tosios gyvenvietese. Cedmaro gyvenvieteje sa-lia trikampi4. rasta ir lancetinil}; antgalil};. II gy-venviecil}; grupeje rombinil}; ir lapo pavidalo antgaJi4. pasitaiko retai. Keletas jl}; zinoma Sar-nates vidurinio neolito pabaigos pastatl}; (A, AI, L, G) inventoriuje. Be to, sios grupes gy-venvietese daugiau soninil}; ir vidurinil}; reztukl};. Greiciausiai Narvos kulturos titnago dirbini4. tipams vidurinio neolito laikotarpiu didel~ ita-kq turejo rutuJini4. amforl}; ir virvelines kerami-kos (II grupei) bei sukines duobeJines kerami-kos (I grupei) kulturos.

S~iriasi ir ~aulo bei rago dirbiniai. I grupes pamlnkluose Jl}; gausu. Tai kauliniai vienaso-niai, dvisoniai eglutes formos zeberklai adati-n!ai, .k~g.in.iai.' ist~s~o. r?l1!bo p~vidalo a~tgaliai, vlenbsInlal Ir sudettnJal meskeres kabliukai durklai susmaugtomis rankenomis, kaltai-skob~ t~Jia.i,. itve~i.af!1ieji kapliai, raginiai itveriamieji klrv.lal, pedla.I,. kayJi.n~s. peikenos, ylos, tinkl4. pynlmo lranklal, dlrbInlal 45° kampo asmenimis. Sio inventoriaus tipai paveldeti is Narvos kul-turos ankstyvojo neolito laikotarpio. Nuo pirm-takl}; praktiskai jie skiriasi tik atJikimo precizis-kumu. IS pastarosios grupes ypac gausu kaulo bei rago dirbinil}; Dauguvos aukstupio ir Kre-tuono, Zeimenio, Jaros apyezeril}; gyvenvietese. Vidurinio neolito Lubanos apyezeres gyvenvie-tese jl}; zinoma nedaug (48, p. 22).

Palyginti su I grupe, antrosios gyvenvieci4 kaulo ~ei rago inventorius negausus, bet jame pasteblma daug daugiau lokalinil}; skirtuml};. Sarnates gyvenvietes skiriasi itveriamaisiais kalteJiais, raginiais kapliais (10, lent. XXV). Sventosios 3 B ir 23-oje gyvenvietese rasta vie-nasonil.! zeberkl4., peilil};, gremzt4, yll}; is isilgai perskeltl}; vamzdinil}; kaul4, dvisakis kabliukas, sukamasis zeberklas (13, pay. 17: 8, 10, 13; 55: 1 18). II grupei saviti kaulo bei rago dirbini4

126

tipai budingi Cedmaro D gyvenvietei (49 p 115119,pav.l,2). ' .

To~il}; pat k~ip .ir. Cedmaro D gyvenvietes kau-10. bel rago dlr.bII1Il};. aptikta Klaipedos Vakar4 lalv~ remonto lmones baseino siaurinio kranto pe!ke~~ (35, pay. 66, 67). Be to, is vamzdinio bfIedzl? kaul~ pagamintas kaplio tipo dirbinys, n.usmaIlInt~s Ir pjau sty tas ragas, meskeres kab-lIUkas, ~pbktas Da.uksiLIose, Kapsuko raj. (35, p~v. 59 .. 2), antgall s su 1 uzbarzda is Vilkavis-klO ~p~lI~ki4 (35, pay. 59: 4).

Klrbkl.lO. f?~m?s d.ir~i~iai is tauriojo elnio ra-g4, .ad.atInlal lebgalIal, ze~erklai su 1 uzbarzda, pasltalkantys Cedmaro A Ir D gyvenvietese ro-d? .n~p~r~rau~i~n~q j4 gamybos raid q. 0 imo-Vlnlal lettgalIal, zeberklai su 1 uzbarzda rasti S=~dm~ro D gyvenvieteje, paplit~ Rytl}; P~baltiJYJe ,:e!yvajan:e neolite !r .~alvario amziuje.

. J\b~eJ4.~ru~ll}; gyvenvlecll}; kaulo bei rago dir-b.Inlal sklflasl ne vien kiekiu. Viduriniame neo-Ilt~ I wupeje papl}to kauliniai vienagaliai ir dVIgallal skobtellal pusapvaliais asmenimis tikriausiai augaliniam pluostui apdoroti is il~ gl};jl}; vamzdinil}; tauriojo elnio ar briedzio kau-I~ pagamint.i i.ran~ia.i, raginiai itveriamieji kir-vla~ su speclalI~mls 19aybomis. p.ri~ penties, eg-lutes formos zeberklal, kaullnlal ir raginiai ~~ankiai 45° kamp? asmenimis, plokscio pjuvio ISt~Sto rombo pavldalo antgaliai. II grupeje i4. maza arba dar neaptikta. . Abiejo~e g;rup~s~ .tapatus tik nam4 apyvoko-Je . vartoJaml pedlal, ylos, gremztai, smaigai, pelkenos bei keletas reciau vartojaml}; dirbini4: dvisakiai kabliukai, pliauskos.

Idomu pastebeti, kad dauguma Narvos kultii-ro.s gyy.envi.eci:-A. kaulo .ir rago dir~inil}; paga-mInta IS ~fledzlo ragl}; Ir kaull};. Isimti sudaro Cedmaro Ir Kretuono, Zeimenio apyezeril}; gy-venviec!4. radiniai is tauriojo elnio kaul4. ir ra-g4. Tal, be abejo, susij~ su gamtine aplinka. Briedziai megsta tankesni, dregnesni eglil};, tau-rieji elniai retesni spygliuocil}; bei lapuoci4. miskq (50, p. 235 244).

•

Medziokles, zukles irankius, naml}; apyvokos reikmenis vidurinio neolito zmones gamino ir is medzio. Sio inventoriaus daugiausia zinoma is II grupes gyvenviecil};. DaJis dirbinil};, pvz., strelil}; antgaliai, tokie pat kaip ir kaulo bei ra-go (13, pay. 14: 1 3, 5; 10, lent. I). Mediniai indai panasus i molinius (28, pay. 9).

Dauguma I (7, pay. 6) ir II grupes (10, lent. IX, X, XIX XXI, XXIII; 13, pay. 37 39) me-dzio dirbini4. yra vienodi: tai kirvil}; kotai, mo-veles, kapliukai, kultuves, irklai, is pusies zie-yes pagamintos pludes.

Pagrindine statybine medziaga taip pat buvo medis. Sull}; ir rqstl}; aptinkama beveik visose tyrinetose vidurinio neolito durpyninio tipo gy-

•

venvietese. Pastatai turejo biHi keturkampiai, iki 6 8 m ilgio (J3, pay. 64; 35, p. 144 146, pay. 73).

Viduriniame neolite Ryt4 Pabaltijyje placiau paplito gintaras. Jo dirbini4 rasta 55 Narvos kultilros gyvenvietese. Tai kabuciai, sagutes, karoliai, skridiniai ir grandys. II gyvenvieci4 grupeje skiriami 6 pagrindiniai kabuci4 tipai: trapeciniai, staciakampiai ismaugtais sonais, staciakampiai iJinkusiu pagrindu, lase pavida-10, ovalUs ir varveklio pavidalo. Tose paciose gyvenvietese pasitaiko 4 pagrindini4 tiP4 sa-guci4: l~sini4 su V formos skylutemis, segmen-tini4, kugini4 ir laivini4. Karoliai neivairus. J4 buta tik vamzdelini4 ir rutulini4. Skridiniai ir grandys dainiausiai apskriti, l~sio pjuyio: skridiniai su nedidelemis, grandys su dlde-lemis skylutemis.

I grupes gyvenvieci4 gintaro dirbiniai skiria-si nuo antrosios. Be jau minet4 form4 kabuci4, kurios vyravo II grupes gyvenvietese, I aptikta dar ir rombini4, disko pavidalo, ryskiai ismaug-tais sonais. Cia gerokai ivairesni trapeciniai kabuciai: lygiu, igaubtu, kirvio asmen4 pavida-10 pagrindu. J4 sonai dainai rantyt!. ?agut~s dauaiausia segmentines. Be rutultnt4 Ir lygl4 vam~delini4 karoli4, aptinkama vamzdelini4. pastorintu viduriu. Skylutes kartais budavo i~gr~ziamos vamzdeli4. son~ose. Daug. ka~olt.4 yra statineles ar ratuko pavldalo su mazesnemls ar didesnemis skylutemis. Dazniau aptinkama ir masyvi4 su didelemis skylemis grandii4· Skridiniai gerokai retesnis radinys.

Reikia pastebeti, kad I grupes gyvenvietese, isskyrus Lubanos ezero ir Koncianskojes, retai aptinkama gintaro ialiavos. Lubanos eiero gy-venvietese rasta 2453 dirbiniai ir apie 17 tilkst. gintaro zaliavos gabal4 bei nuoskal4 (51, p. 78). Tie duomenys rodo, kad III tilkstantme-cio pr. m. e. antrojoje puseje Ryt4 Pabaltijyje egzistavo bent 2 gintaro apdirbimo centrai: Lu-banos apyezeres raj one ir pietvakarineje Balti-jos juros pakranteje. I Luban£! gintaro zaliava buvo atgabenama is pajurio. Gatavi gaminiai keliaudavo toliau, daugiausia i sukines duobe-lines keramikos kulturos sriti.

Narvos kulturos vidurinio neolito kaP4 iino-rna tik I grupes gyvenvietese Kretuono 1 B (52, p. 355) ir Zveiniek4 kapinyne (III grupe) (33, p. 14 19). Kaukoles antropologai skiria dolichomezokraniniam tipui (32, p. 67) (if. p. 9), kuris atspindi Narvos kulturos I grupes gyventoj4 etnin~ sudeti.

VELYVASIS NEOLITAS

Dideli4 poslinki4. Narvos kultilros raidoje ivyko velyvajame neolite. Pirmiausia pasikeite sios kulturos teritorija (pav. 1). Kur ankstyva-

jame ir viduriniame neolite gyvavo Narvos kul-turos II grupes gyvenvietes, Narvos kultura, veikiama virvelines keramikos kulturos, nustojo egzistavusi. Sis procesas buvo ilgas. Jo ped-sakL! aptinkama velyvojo neolito paminkluose: Daktariskeje (53), Sventosios 26-oje ir 28-oje (13) gyvenvietese. Tuo paciu metu Narvos kul-b"Jros I grupes gyvenvietese vyko priesingas procesas. Salia nedideli4 ir negausi4 virvelines keram ikos gyvenvieci4 tol i a u egzistavo na rvis-kosios: prie Kretuono bei Zeimenio ezer4-Zemaitiskes I-a, 2-a gyvenvietes, Lubanos apy-eiereje Abuoros, Lagazos, Eini4, Kreici4, Lei-maniski4, Dauguvos aukstupyje Usviat4 4 A, Naumovo A, Krivinos 1 A, 3-a gyvenvietes.

Palygin~ abiej4 grupi4 gyvenvieci4 kerami-k£!, pastebesime, kad I grupes gyvenvietese ir toliau vyrauja pagrindines ankstyvojo neolito puod4 formoso Dar nemaia j4 I ir C formos kakleliais. Pvz., Zemaitiskes 2-oje gyvenvieteje puodai I formos kakleliais sudare 55%, 0 S-24%. Tuo tarpu II grupes gyvenvietese, pvz., Daktariskes, puod4 I formos kakleliais visai ne-aptikta (53, p. 7), 0 Sventosios 26-oje gyven-vieteje j4 labai maza. Priesingai puod4. S formos kakleliais rasta daugiau kaip puse-56% (J3, p. 141). Be to, II grupes gyvenviete-se aptinkama misraus tipo keramikos, turincios ir Narvos, ir virvelines keramikos kulturos bruo-z4 (53, p. 8) (3 lent.).

Velyvojo neolito laikotarpiu I gyvenvieci4 grupes teritorijoje archeologai skiria net 3 kul-tilras: virvelin~, velyvojo neolito akytosios ke-ramikos (12, p. 129) ir siaures Baltarusijos (28). Kartu turet4 isrysketi ir 3 keramikos ru-sys. Taciau sios grupes gyvenvieci4 invento-riuje galima skirti tik 2: virvelin~ ir velyv£!j£! Narvos kulturos keramik£!. Pagal form£!, molio mas~ ir ornamentik£! siaures Baltarusijos ir akytosios keramikos kultilr4 keramika yra ta-patio Visai keramikai, nors archeolog4 daznai priskiriamai ir atskiroms kultilroms, budingi velyvosios Narvos kultilros keramikos bruozai: molio maseje daug organini4 (kapot4 augal4 ir grust4 sraigi4) priemais4, puodai placiaan-giai, smailiadugniai ir ploksciadugniai, tiesio-mis, igaubtomis ar profiliuotomis sienelemis. Neaptikta tik laivelio pavidalo dubeneli4. Juos velyvajame neolite pakeite apskriti ovaliais ar ploksciais dugneliais dubeneliai. Aptinkama Narvos kulturai bildinga, tik sudetingesne or-namentika. Tebepuosiami puod4 kakleliai, taip pat ir j4 briaunos. Pagrindiniai liko duobuci4., ivairi4 ikarteli4, iraiz4, apvajini4 bei sukini4 ispaud4 motyvai (12, pay. 59 63). Lubanos zemumos ir Dauguvos aukstupio velyvojo neo-lito keramikos bendrum£! pazymi ir patys auto-riai (pvz., 1. Loze) (J2, p. 87). Vadinamosios siaures Baltarusijos bei velyvojo neolito akyto-

127

-'" o I-Z u.l > Z -:>-...1 ::0:: Z -~ < ~

o I--...1 o u.l Z

o ... o > >-...1

.-'" .-~ -. -.0 ~ .-

"0

0 bO

'" ~ .-'0. -. ., >

'IN ' 1!3 SydnJD

++

++ + ++ + +

+ + ++++ .L +

+

+++ ++ •

+ ++ +

+++

" • •

+++++++ + _L+ + +t •

++++ ++

+.++ + + L

+++++++

++ + +

+ ++

++++++++

++ ++

+ +

++++++++

+++++++

+ + +

+++ ++

+++ + +

+++++++

++++++++

+ + •

"" " I (j) '7 U':) 0 0 0 0') ClOO M-.:r r-- t--O>

- Vv '" •

+++++++

+ + ++ + ++ +

+ +++++++

+ .+ ++

+++++++ +

+++++++ +

++++++++

+++ + +

+ ++++ ++ + +L +++

N!.- E c: C ta cu 0 (00 (OJ .- .-

E bO'-:J > > E ::l c: ._ ._ CI) Cl).c co · _ t't1 .... ....

NN

gludinami. Padaugejo trikampil! antgalil!. (12, lent. 1, 2; 7, pay. 2: 47 49), taip pat ivairil! specialios paskirties dirbinil!: grandukl!, grqz-telil!, pjuklelil!. Taciau, palyginti su salia eg-zistavusiomis virvelines keramikos kulturos gyvenvietemis, velyvosiose narviskose gyven-vietese titnago dirbinil! ·daug maziau (14, p. 8).

II grupes gyvenvietese titnago dirbinil! taip pat daug kaip ir pirmosios. Jose vyrauja tri-kampiai sirdiniai strelil! antgaliai; nemaza lan-cetinil! ir trapecinil! (53, lent. 24) antgalil!, rez-tukl! (13, pay. 42). Po keletq reztukl!, trapecijl! ir lancetl! rasta Kretuono bei Zeimenio apyeze-res gyvenvietese. Kitose sios grupes gyvenvie-tese jl! nezinoma, nors lancetinil! ir trapecinil! antgalil! rasta ir velyvosiose Sventosios neoJiti-nese gyvenvietese (55, pay. 2). Kitus dirbi-nius gremztukus, grandukus galima skirs-tyti i smulkius ir masyvius.

Velyvojo neoJito laikotarpiui budingl! titnago dirbinil! aptinkama ir Lietuvos, Latvijos, siau-res BaJtarusijos zalvario amziaus gyvenvietese (56, pay. 6; 57, lent. VI, VII, pay. 13: 6).

Kaulo ir raga dirbinil! dar padaugeja Narvos kulturos gyvenviecil! I grupeje (3 lent.). Aptin-kama tl! pacil! vidurinio neoJito dirbinil! tiPl!· Salia jl! paplito kauliniai skobteliai 2 asmene-liais, smeigtukai su qsele, adikliai, zeberklai su 1 uzbarzda ir platejanciu pagrindu, kuginiai antgaliai su plokscia ikote. IS Narvos kulturos I gyvenviecil! grupes skiriasi Kretuono bei Zei-menio apyezeril! gyvenviete Zemaitiskes 2-a, kurioje aptinkama beveik visl! dirbinil! tiPl!, budingl! ankstyviesiems rytl! Lietuvos, Latvi-jos, siaures vakarl! Baita~usijos. 'pi.liak~l~i~ sluoksniams (14, p. 9). Tal kaulinlal peillal, kaltai, ylos, adikliai, strelil! antgaliai (kugio formos), zeberklai su 1 uzbarzda ir paplatintu pagrindu, meskeres kabliukai, qseliniai smeig-tukai, kabuciai (57, lent. VIII, XIII XIX; 58, pay. 1 4; 59, pay. 1; 60, pay. 1, 2).

II grupes gyvenvietese kaulo bei rago dirbi-nil! mata. Jl! aptikta Palangos (61, pay. 2 6), Sarneles (62, pay. 8; 63, pay. 3 5) gyvenvie-tese, 0 pavienil! Alksnenuose, Vilkaviskio raj. (35, pay. 69 : 3), Resketos ir Virvytes santako-je Patiltyje (35, pay. 125: 2, 5, 7, 8), Alse-dziuose, Plunges raj. (35, pay. 45: 2), Bukau-ciskese, Alytaus raj. (64, pay. 3: 2), Uzpjau-niuose, Sakil! raj. (64, pay. 3: 5). Raginis kir-vis is Palangos gyvenvietes (61, pay. 1) arti-mas ankstyvojo ir vidurinio neolito Narvos kul-toros kirviams, 0 dauguma dirbinil! yra tapatus ar artimi I grupes gyv~nviecil! dirbiniams.

Velyvosiose II grupes Narvos kultoros gyven-vietese gintaro dirbinil! tiPl! maziau (53, lent. 33: 1 7; 13, pay. 75 77). Dirbiniai igavo tiks-lesnes geometrines formas. Sumazejo trapeci-

nil! ir ovalios formos kabucil!, atsirado isgaub-tomis ir igaubtomis apatinemis briaunomis, ret-karciais pasitaiko laso formos dirbinil!, taciau salia padaugejo natOralil! gintaro plokstelil! tik su isgr~ztomis skylutemis. Sagutes lieka tl! pacil! forml!, tik daugiau pasitaiko segmentinil! ir keturkampil!. Karoliai dvejopi gludinti vamzdeliniai ir rutuliniai. ISliko grandys ir skri-d iniai.

Tuo tarpu Narvos' kuituros I gyvenviecil! gru-peje gintaro dirbiniai dar ivairesni negu vidu-rinio neolito laikotarpio. Skiriama net 14 ka-bucil! tiPl!: tarp jl! danties, rakto, kirvio, laso forml!, trapeciniai, piramidiniai, asimetriniai, isgaubtais sonais, astuoniukes, sirdies, kriauses pavidalo, kuginiai, figuriniai (12, lent. LIV-LIX). Kuginiai primena stogeli, figuriniai-zmonil! arba gyvulil! figureles. Sagutes ovaJios, keturkampes, trikampes su V formos skylute-mis. J!.! pakrasteliai daznai rantyti.

Rasta ziedini!.!, vamzdinil!, rutulinil! karolil!. Daznai aptinkama sudeting!.! verinil! skirstiklil!. Velyvuoju Narvos kuituros laikotarpiu I grupes gyvenvietese ypac padaugejo grand z i!.! su 1 ar 2 didesnemis skylutemis. Ir I, ir II arvos kul-turos grupes gyvenvieci!.! pastatai buvo ketur-kampiai (13, p. 85; 14, p. 16). Si enas sudare 2 eiles nuo 2 iki 15 cm skersmens tankiai sukaltl! stulpl!. Nuo 20 iki 40 cm plocio tarpas tarp stul-Pl! eili!.! bud avo prikemsamas sakl! , samanl!, la-P!.!, akmen!.! (Zemaitiskes 2-a gyvenviete).

I grupes gyvenvietese aptinkama stulP!.! su peteliais; i juos remdavosi virsutines pastato dalies konstrukcija (14, p. 16). II gyvenviecil! grupes pastatl! sienos dar budavo sukraunamos is zab!.! ir karci!.!, kurias laike statmenai ikaiti nuo 2 iki 15 cm skersmens stulpai kaip ir I gru-pes gyvenvietese (10, p. 125 131).

Narvos kuituros II grupes gyvenvieci!.! (Sven-tosios 28-os) pastat!.! ilgis svyravo nuo 4 iki 9 m, plotis 4 5 m. I grupes gyvenviecil! pastatai, kiek galima spr~sti is Zemaitiskes 2-os gyvenvietes, btivo ilgesni, 12 14 .mv.ir 3 4 ~ plocio. Siaur!.! pastatl! ilgumas leldzla manytl, kad jau velyvajame neolite prasidej~ piliakal-niuose aptinkaml! ilgl!j!.! bendruomenes pastat!.! statyba (65, p. 23, 34). SusikOrus naujai sei-mai, prie pastato bOdavo pristatoma vis nauja patalpa.

Prireikus gyvenvietes budavo apjuosiamos gynybinemis sienomis, iskasami grioviai (14, p. 16).

PerZvelg~ ankstyvojo, vidurinio ir velyvojo Narvos kulturos dviejl! teritorini!.! sricil! gyven-viecil! inventori!.!, matome, kad jis nuo pat sios kulturos susidarymo (4 lent.) jau skyresi. Skir-tumai tapo akivaizdus vidurinio neolito pabai-goje ir velyvajame neolite. Juos, kaip pastebe-

129

•

V)

ro ~ .--o Q)

c: V) .-V) ro > >. -. Q) >

.--o Q)

c: V) .-c: .-

4 LEN TEL f. NARVOS IR JAI ARTlMlJ KULTORlJ GYVENVIECllJ RADIOI(ARBONIN~S (e I4 ) DATOS

I

Paminklai

Ztmai liske 2 Sulka Kreiciai Abuora

Lagaia

Einiai Leimaniskiai

Naumovas

II I Daktariske

I

ZemaitiSke I

Piesti nia

Usviatai 4B

Nainiekste Zvidze

Serteja 2B

Krivina I B

Datos e" (pr. m. c.)

1620 ± 120 Vs 311 2110 ± 60 Le 752 2070±300 TA 1820 ±60 TA 394; 1920 ± ±70 Le 671 1910 ± 100 Le 749 1735±80 TA 749; 1690 ± ± 70 TA 396 2030±60 Le 751 2020±250 TA 27; 1820± ±200 TA 28 2080±50 Le 1007; 2005 ± ±70 TA 583; 1955±70 TA 466

I 1820 ± I I 0 V s 363 2470±60 Bin 2593; 1760 ± 160 Vs 312 2720±150 Le 750; 2570 ± ± 120 Le 748; 2300 ± 50 Le 867

2620±70 TA 105; 2560 ± ± 70 TA 244; 2360±80 TA 243; 2260±70 TA -202; 2150±70 TA 203 2220 ± 130 Le 648 2590 ± 60 TA 674; 2420± ±80 TA 675 2200±80 TA 817; 2170 ± ±60 TA 633; 2130±60 TA 632 2320±40 GrN 5125;

... ::l

"0 .-> _-:---:::--_____ 1850±60 Le 936 Sarnele 2310±90 Vs 318

.--o Q)

c: V) .-

130

II

I

I I

Sventoji IB 2450±90 TA ; 2150±60 Le Sventoji 2B 2690±60 LJ; 2450±55 V. Sventoji 3B 2460 ± 70 Vib 9 Sarnate 2680±70 TA 265; 2560 ±

ventoj i 23 Cedmaras (Sero-vas) 0

Zemaitiske 3 Uosa

Zveisala Narva (miestas) Kepa

Zvidze

Zacene Cedmaras (Sero-vas) A

Anciq pelke

± 110 Le 814; 2689 ± 250 TA 24; 2540±250 Bin 769 2240±80 Vib I 2290±90 Le 1176; 2230 ± ±50 Le 848; 2070±80 Le 1181

3560±60 BIn 2594 3930±80 Le 963; 3830± ±70 Le 962; 3780±50 Le 850 2955 ± 70 TA 395 3350 ± 250 TA 7 2915 ±235 TA 5; 2790± ±60 TA 724; ' 2810 ±80 TA 478; 2690± 100 TA -815 4810 ± 60 TA 856; 4365± ±60 TA 852

3500±75 Le 960 3330 ± 50 Bin 2162; 2950 ±80 Le 1387; 2920 ± 80 Le 1386; 3170 ± ± 50 Bin 2165; 3150±60 Le 1389; 2970 ± 80 Le -1388 2920±230 Le 1257

•

jome, s

NARVOS KULTORO.S REIKSME PRABALTld SUSIDARYMUI

Dauguma archeologl.!, antropologl!, kalbinin-kl! laikosi nuomones, kad prabaltl! kultiirai su-sidaryti lemiam

K

IS visa Latvijos teritorijoje iinomi vos 4 vie-nasluoksniai virvelines keramikos kultiiros pa-minklai (67, pay. 1), ir tie patys vidurineje ir vakarineje jOs dalyje. Tai nedideles su ne-gausiu inventoriumi ir plonu kultiiriniu sluoks-niu gyvenvietes (67, p. 47 48). Estijoje tik 1983 m. aptikta nedidele Jeugos (J6uga) (siau-res rytl! Estija) gyvenviete, kurioje rasta vien virvelines keramikos. Lietuvoje sios keramikos kultiiros gyvenviecil! priskaiciuojama daugiau kaip 60. Dauguma jl! yra vakarl! Lietuvoje; iy-mesnes: Sarneles, Nidos, Sventosios lA, Bii-tinges I-a, Daktariskes, Duonkalnio, Gaigali-nes I-a. Rytl.! Lietuvoje jl.! iinoma tik 14, di-diioji dalis prie Kretuono eiero ir Neries upes. Sios gyvenvietes, iSskyrus Kretuono I A, nedideles, su labai plonais kultiiriniais sluoks-niais kaip ir rytl! Latvijos_

T

Galime teigti, kad Narvos kultiiros I gyven-viecil! grupes teritorijoje velyvajame neolite sa-lia velyvl!jl! Narvos kultiiros gyvenviecil.! egzis-

•

tavo ir virvelines keramikos kultliros gyvenvie-tes, kurios d idesnes itakos N a rvos ku ltliros gy-ventojams neturejo, nes pastarieji taip sparciai naujos materialines, matyt, ir dvasines kultu-ros nepereme, kaip Narvos kulturos II grupes gyven to j a i.

Labai svarbu atkreipti demesi i finougriskos kilmes lietuviskl:! hidronimikl:!. Siaurineje ir ryti-neje Lietuvos dalyje zinoma daugiau kaip 30 finougr4 kilmes hidronim4. Juos kalbininkai traktuoja kaip finougriskus reIiktus kalboje ir etnose (66, p. 122). Kalbinink4 teiginius pa-tvirtina vidurinio neolito gyventoj4 antropolo-ginis tipas, zinomas is Kretuono 1 B gyvenvie-tes (Lietuvoje) ir Zveiniek4 kapinyno (Latvi-joje), kuriam budinga ir mezokranija pusap-vale smegenine. Archeologiniai duomenys fino-ugr4 gyvaviml:! Latvijos, Estijos, siaures ryt4 RTFSR teritorijoje viduriniame ir velyvajame neoIite jau seniai patvirtino. Naujausi archeo-log4 tyrinejimai Lietuvoje isaiskino vidurinio ir velyvojo neoIito laikotarpio sukines duobeli-nes kuIturos keramikos esant ir Lietuvos terito-rijoje. Siuo metu jau zinomos 3 tokios gyven-vietes Kretuono 1 A, Svencioni4 raj., Sviti-nio I-a, Joniskio raj., ir Jaros 4-a, Anyksci4 raj. Atkreiptas demesys i tai, kad sukines duobeIi-nes keramikos kultliros itaka Narvos kulturos vidurinio ir velyvojo neolito I grupes gyvenvie-terns buvo daug didesne negu virvelines kera-mikos kulturos. v. Be ~bejo, N.arv.0~ ku.Ituros I grupes gyvenvie-CII.! raid a neslbalge velyvuoju neolitu. Anksty-vuosiuose rytl.! Lietuvos ir Latvijos piliakalniuo-se, kuril.! amzius siekia I tlikstantmecio pr. m. e. pradzil:!, rasta velyvojo neoIito tipo kaulo bei rago ir titnago dirbinil.!. Tolesne Narvos tipo keramikos raida zalvario amziuje (600 700 m.) dar nezinoma. Ankstyviausiuose piliakalniuose k~rt~ .s~ tam tikrais. kaulo be~ raga ir titnago dlrbmlals randama Jau bruksniuotosios kera-mikos (69; 70, p. 29 32; 71, p. 95 101; 72, p. 24 27), kuri vakariniuose ir rytiniuose re-gionuose buvo skirtinga (73, pay. 5).

Priesingas procesas vyko buvusios Narvos kuIturos II grupes gyvenviecil.! teritorijoje. Ni-dos gyvenvieteje pastebimas desningas Pama-ril.! kuIturos keramikos issirutuliojimas i bruks-niuotl:!j I:! keramikl:! (17, p. 23). Kitose iki siolei tyrinetose Pamaril.! kultliros gyvenvietese tokios desningos keramikos raidos nematyti.

Yra autoril.!, teigiancil.!, kad bruksniuotoji ke-ramika rytl.! Lietuvoje susidare virvelines kera-mikos kulturos teritorijoje ir yra jos tl:!sa (74, p. 123; 73, p. 68). Taciau tai priestarauja bend-rai virveIines keramikos kultliros raidai Narvos kulturos I grupes gyvenviecil.! teritorijoje. Be to, bruksniuot

riai pazymi, kad velyvojo zalvario amziaus ke-ramika daugeliu bruozl.! skiriasi nuo akmens amziaus keramikos. Taciau tokie dalykai, kaip ornamentikos elementai, pavirsiaus apdaila, lip-dymo technika ir is dalies pllodL! forma, leidzia teigti, kad gyvavo substratines tradicijos, ki-lusios is Narvos ir sukines duobelines keramikos kultlirl.!. Daug silpniau siose tradicijose atsis-pindi virvelines keramikos kulturos palikimas (75, p. 67).

PrabaIt4 kulturos formavimuisi Narvos kul-turos reiksme buvo didele, tik ne visur vienoda. Narvos kulturos pirmojoje gyvenviecil.! grupeje ji veiksmingesne, 0 antrojoje tapo tik Pamari4 kultliros komponentu.

BaItI.! kulturos tyrinetojai, pradedant J. Pu-zinu (64, p. 60), analizuodami SllkaUpt

2. TYPuHa H. H . HOBbIe HeOJlIITHlJeCKHe naMSlTHIIKH fl BOCTO'IHOH 3CTOHIHI. In: Muistsed asulad ja !innused. Tallinn, 1955, c. 153 175.

3. f!HUT C JJ. 10. nOCeJleHHSl 3nOXH HeOJlfITa H paHHero MeTaJlJla B npHyCTbe p. 3MaHblrH (3cToHcKaSl CCl'). TaJl-mIH. 1959.

4. Jaanits L. Die friihneo!ilhische Kultur in Estland.-Congressus secundus inlernaciona!is Fenno-Ugristarum. Heisinki, 1965, Bd . 2, S. 12 25.

5. LJepH1l8clwi!. M. M . HCCJle.ll.OBaHHe HeOJlHTIIlJeCKHX nOCeJleIH1I1 KPHBHHclwro TOpSlHHKa . B KH.: )lpeBHocTH oeJlop yccHH. MIIHCK, 1969, c. 71 88.

6. LJepH1l8cKui!. M. M . H OBoe HeOJlHTHlJeCKOe nOCeJleHHe Ha KPH BHHCKOM TOpSlHHKe. B KH.: )loKJla.ll.bl K X [ KOH-epeHUHH MOJlO.ll.blX YlJeHblX oeJloPyccKOH CCl'. MHHCK, 1967, c. 372 385.

7. MUKAlle8 A. M . naMSlTHHKII YCBSlTcKoro MHKpO-pailoHa nCKOBCIWH 06J1aCTH. ApxeoJlOrHlJeCKHl1 C60pHHK. Jr., 1969, N2 II, c. 18 40.

8. l1.oAyxaHo8 fl . M., MUKAlle8 A. M . K YJlbTYPHO-HCTO-IHIlJecKHe OCHOBbl nocTpoeHHlI a6COJllOTHOII XPOliOJlOrHII He-oJlJ-ITa H paHHel! 6pOH3b! B 6acceHHe 3ana.ll.HOii )lBHHbI. -KCHA, 1979, N2 157, c. 73 81.

131

9. Zagorskis F . Agrais neoma laikmets Latvijas aust-rumda\ii . ZAV, 1973, Nr. 4, Ipp. 56 69.

10. BaftKUfta J/. B. TOpcjHlHHKoB aH CTOilHKa CapHaTe.--Pllra, 1970.

I I. VanJ?.ina L. Siirnates tipa atradumi Latvijas neo-IHa apmetnes. AE, 1974, sej. II, Ipp. 39 52.

12. J/o3e If. A. D 03}J.HHH HeOJIHT H paHHHH opoH3a JJyoaHcKoH paBHHHbI. PHra, 1979.

13. Rimantiene R. Sventoji. I: I arvos kulturos gy-venvietes . V ., 1979.

14 . rllpUftUftK.ac A. D03}J.HHH HeOJIIIT BOCTO'lHOH JJHTBbI (Do llaHHbIM MaTepHaJIOB naMHTHHKOB 03. KpilTYOHac): ABTopecp. }J.HCC. KaH}J.. HCT. HaYK. BHJIbHIOC, 1982.

15. ljapHRfjcKi M. M. HeaJIiT BeJIapycKara TIaHHMoIl-HH. MiHcK, 1979.

16. PllAtaftTefte P . K. POJIb HeM aHCKOII KyJIbTYPbI B 06-pa30BaHHH OaJIToB. B KH.: DpOOJIeMbI 3THoreHe3a II 3T-HH'leCKOH HCTOPHII oaJlTOB: Te3Iicbl }J.OKJIa}J.OB. BHJIbHIOC, 1981, C. 40 43.

17. PUALaftTefte P . K. K Bonpocy 00 00pa30BaHHH ClaJI-TOB. B KH .: J-fJ }J.peBHeHllIeH HCTOPIiH OaJITCKIIX Hapo}J.oB. PHra, 1980, c. 22 25.

18. J/03e If. A. B3aHMOOTHOllleHlle OaJITCKHX H nplloaJI-THHCKO-cjlIlHCKHX KyJIbTYP Ha TeppJoITOpIiH JJaTBHH B 3noxy HeOJIHTa. B KH.: DpooJIeM bl 3THH'leCKOH HCTOPIlH oaJI-TOB: Te3Hcbl }J.OKJIa}J.OB. PHra, 1977, c. 21 23.

19. Jaanits L. KuItuuri arengupidevusest Eestis iile-minekul keskmiselt nooremale kiviajale. In: Studia ar-chaeologica in memoriam Harri Moora. Tallinn, 1970, Ik. 81 87.

20. Meuftaftaep K. IiHHbl '1aCTb HaCeJIeHHH ceBepo-BOCTOKa EBponbl. B KH.: HHHo-yropCKIiJI CClOpHHK. M., 1982, c. 10 32.

21. Jaanits L., Laul S., L(511gas v., Tonisson E. Eesti esiajalugu. Tallinn, 1982.

22. fl ft uTC J/. 10. HeOJIHTH'leCKHe naMHTHHKH 3CTOHHII Ii HX XPOHOJIOrHH. MI1A, 1973, Ng 172, c. 202 209.

23. J/o3e If . A . HapBcKaH KyJIbTypa H ee MeCTO B 3T-HoreHe3e Hapo}J.oB BOCTO'lHOH DpHoaJITIiKH. B KH .: Dpoo-JIeMbI 3THoreHe3a H 3THH'IeCKo~'r HCTOPHH OaJIToB: Te3Hcbl 1l0KJIa}J.OB. BHJIbHIOC, 1981, c. 27 30. .

24. Zagorskis F . Jauni materiiili par neolItu Latvijas austrumu da\ii . ZAV, 1965, Nr. 6, lpp. 35 50.

25. 3azopcKuU

60. Grigalat'I'Ciene E. I liikslantmeclo pro m . e. Uelu-vos piliakalni4 kaulo dirbiniai (3. Papuosalai). LTSR MAD, A, 1976, 1. 3, p. 69 80.

61. Kulikauskas P. aujai aplikta akmens zalvario amziq gyvenviete Palangoje. LTSR MAD, A, 1959, t. 2, p. 33 41.

62. Girininllas A. Sarneles ve l yvojo neolito (III tilks-tanlm. pro m. e. pab.) gyvenvicte. LTSR MAD, A, 1977, t. 1, p. 57 65.

63 . Valalka V. arncles stovykla.- MlIziejai • Ir pa -minklai, 1968, p. 39 42.

64. PlIzill as 1. Nalljallsilj proistorinil) t y rinejimq duo-menys. 1(., 1938.

65 . Daugudis V. Y., 1982.

Senoji medine stal yba Lielllvoj e. -

66. Baliazac A. n. MaKcl1MaJlbHblH apeaJl 6aJlTcI

npH (POpMHpOBalHlII npaOaJlTOB Ha TCpPHTOpllH BOCT04-HOI! I1pH6aJlTliKH B pCrHOHC ncpBoH rpynnbl naMSlTHHKOB

• napBCKOI! KYJlbTYPbl nCpBOCTCnCHHOC 3Ha4CHI!C HMCJla • HapBCI(aSi KYJlbTypa, BTOPOH rpynnbl KyJlbTypa WHypO-

SOH KCpaMHI. 3aropcKHc), 5 HapBa 1 (H. H. fypHHa), 6-3BliJl3e (11. JI03e) , 7 CapHaTe (JI. BaHKHHa), 8-UlBSlHToflli 2B (P. PHMaHTcHe), 9 YCBSlTbl 45 (A, M, MHKJlSleB), 10 KpSlTyoHac I B (A. fHpHHHHKac), 11 -nHeCTHHSI (C!>. 3aropcKHc), 12 IllBSlHTOHH 26 (P. PH-MaHTeHe), 13 ,ll.al(TapHWKe (A. 5YTpHMac), 14 A60pa (11. JI03e) , 15 HaYMoBo, C npoMelKYT04110ro CJlOSI (A. M.

MHKJlSles), 16 )i(SlMaihHlllKc 2 (A. fHpHHHHKac)

SANTRUMPOS

AE - Arhcologija un etnogriifija . Riga. ATL Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoj c ...

Vilnius. L TSR MAD, A - Lietuvos TSR Moksl4 akademijos dar-

bai, A scrija. Vilnius.

SMYA Suomen Muinaismuistoyhdistyksen Ai-kakauskirja . Hclsinki.

ZAV - Latvijas PSR ZinatQu Akademijas ves-lis. Riga.

AO -ApxeOJlOrHlleCKHe OTKpblTHSI. . . MocKBa. KCI1A KpaTKHe co06w,eHHSI 0 JlOKJlaJlax H no-

JleBblX HCCJle.nOBaHHSlX I1HcTuTYTa apxeo-JlOrHH. MocKBa JIeHHHrpa.n.

KCI1I1MK - KpaTKHe co06w,eHHSI 0 JlOKJlaJlax II no-JleBbiX HCCJle.nOBaHHSlX I1HcTHTYTa IICTO-PHH MaTep"aJlbHOfl KYJlbTYPbJ. MocKBa-JIclIIlHrpaJl.

MI1A -

CA -

•

,

MaTepHaJlbl H HCCJleJlOBaHHSI no apxeoJlo-nIH CCCP. MocKBa JIeHHHrpa.n.

COBeTcKaSi apXeOJlorHSI . MocKBa.

(

•