aktyvių darbo rinkos politikos mobili darbo birža ...€¦ · pristatymas klientams europos darbo...

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2008 m. rugsejis1

LIETUVOS DARBO BIRŽOS INFORMACINIS BIULETENIS 2008 m. Nr. 9(130)

Mobili darbo birža tarptautinėje parodoje – elektroninių paslaugų pristatymas klientams

Europos darbo dienos 2008

Aktyvių darbo rinkos politikos priemonių efektyvumo problemos

Tauragės krašto darbo rinka

Psichologas darbo biržoje


Naujienos Trumpai

TobulėjimasNiaukstosi padangė. Vis dažniau de-

besys paberia lietaus. Žaliąjį savo rūbą peizažų meistrė gamta pradeda puošti rudens tonais. Vėsta ir dienos, ir naktys. Ieškome šiltesnių drabužių, užuovėjos, karštos arbatos puodelio... Toks rugsė-jis – pirmasis rudens mėnuo. Verčiantis ne tik dažniau susigūžti nuo darganos, bet ir aiškiau mąstyti, galvoti apie per-mainas, mokytis. Neveltui rugsėjo 1 – oji paskelbta Mokslo ir žinių diena. Šiame kontekste, manyčiau, labai tiktų žmogaus, sugebėjusio taikliai įvardinti mus supan-čio pasaulio vertybes, sentencija „Tai, ką žinome, yra taip menka, palyginti su tuo, ko nežinome“.

„Žinių mėnesiu“ rugsėjį būtų galima pavadinti ir darbo biržų specialistams. Įgūdžius jie tobulinimo nagrinėdami ir gilindamiesi į įvairiausias temas: kaip val-dyti darbuotojų veiklą, efektyviai komu-nikuoti su jaunimu ugdant jų verslumo įgūdžius, kokie yra paslaugų marketingo ypatumai, socialinio dialogo svarba, įgy-vendinant užimtumo rėmimo politiką ir kt. Besikeičiant situacijai kaip niekad ak-tualu gilintis į įvairiapusius veiklos niu-ansus, plėsti ir gilinti praktinio darbo su klientais sugebėjimus. „Europos darbo dienos“, surengtos EURES, Šiauliuose ir Klaipėdoje besidomintiems gyvenimo ir darbo sąlygomis užsienyje buvo ne ma-žiau naudingos ir informatyvios. Tikiuosi, ne vienas susimastė: gera ten, kur mūsų nėra?

Svarbiausiu mėnesio akcentu, be abe-jonės, tapo mobilios darbo biržos „išvy-ka“ į tarptautinę parodą, vykusią „Litex-po“ rūmuose. Taip Lietuvos darbo birža pristatė savo paslaugas pirmą kartą ir su-laukė nemažo susidomėjimo. Ir darbda-viai, ir galbūt šiuo metu darbo neturintys žmonės galėjo tiesiogiai „pasižvalgyti“ po elektronines paslaugas, pavartyti lanksti-nukus, brošiūras, kitus leidinius. Specia-listų bendravimas su parodos lankytojais – gera patirtis, savotiška grįžtamojo ryšio pamoka.

Toks tad šis mėnuo, kurio atspindį ga-lite rasti vartydami naują „Darbo biržos naujienų“ numerį. Na, o tiems, kurie ieš-ko galimybių tobulėti, norisi palinkėti – suraskite savąją.

Redaktorė Danutė ŠALKAUSKIENĖ

Su Slovakija pasirašyta bendros veiklos darbų programa

Lietuvos darbo biržoje lankėsi Slovakijos Respublikos centrinės darbo, socialinių reikalų ir šeimos tarnybos atstovų delegacija, vadovaujama generalinio direktoriaus Ján Sihelský.

Svečiai buvo supažindinti su Lietuvos darbo biržos veikla, situacija darbo rinkoje, ESF projektais, socialinių įmonių veikla, programa „Vadovo langas“.

„Slovakai ypač domėjosi naujausių technologijų taikymu užimtumo tarnybų darbe, todėl jiems pasiūlėme apsilankyti Alytaus ir Lazdijų darbo biržose, pamatyti, kaip viskas veikia praktikoje“, - sakė LDB direktorius Vidas Šlekaitis.

Lietuvos darbo birža ir Slovakijos Respublikos centrinė darbo, socialinių reikalų ir šeimos tarnyba pasirašė bendros veiklos darbų programą 2009 metams.

Šalys susitarė nuolat keistis informacija apie situaciją darbo rinkoje, darbo jėgos migraciją, bendradarbiauti administruojant Europos Bendrijos finansinių išteklių užimtumo projektams vadybą, teikiant tarpininkavimo ir įdarbinimo paslaugas darbdaviams, konsultuojant profesijos pasirinkimo klausimais.

Vizitas Rumunijoje

Lietuvos darbo biržos delegacija - LDB direktorius V. Šlekaitis, direktoriaus pavaduotoja N.Dilbienė ir Užsienio ryšių skyriaus vedėja M.Vyšniauskienė su darbo vizitu viešėjo Rumunijoje, kur susipažino su Rumunijos Nacionalinės įdarbinimo agentūros veikla, lankėsi Tulceja apskrities įdarbinimo agentūroje, regioniniame suaugusiųjų mokymo centre.

LDB direktorius Vidas Šlekaitis susitiko su Rumunijos nacionalinės įdarbinimo agentūros prezidentu Ionel Muscalu, Vengrijos valstybinės užimtumo tarnybos generaliniu direktorium Karol Prisi, Bulgarijos valstybinės užimtumo tarnybos vykdančiuoju direktorium Sotir Ushev. Buvo pasikeista užimtumo tarnybų patirtimi sprendžiant darbo rinkos problemas, aptartas tolimesnis bendradarbiavimas.


Vykusioje parodoje rugsėjo 18 dieną surengtas seminaras – diskusija „Darbuotojų paieška ir laisvų darbo vietų deklara-vimas naudojant elektroninę informacinę sistemą“. Jame daly-vavo darbdaviai iš aprangos ir tekstilės įmonių, Socialinės ap-saugos ir darbo ministerijos, Lietuvos darbo biržos atstovai.

Socialinė partnerystė

Mobili darbo birža – tarptautinėje parodoje

MILDa JaNKaUSKIENĖ

Vilniuje rugsėjo 17 – 19 dienomis vykusioje tarptautinėje tekstilės, aprangos ir odos gaminių inovacijų parodoje „Baltijos tekstilė ir oda 2008“ pirmą kartą dalyvavo Lietuvos darbo birža, pristatydama savo paslaugas „Mobili darbo birža“. Ne vienam išvydusiam Lietuvos darbo biržos stendą šioje specializuotoje parodoje pagrįstai kilo klausimas: „Ką čia veikia darbo birža?“. Lietuvos lengvosios pramonės įmonių asociacija – vienas pirmųjų Lietuvos darbo biržos socialinių partnerių, su kuriuo 1997 metais pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas. 2002 metais naujame Lietuvos darbo biržos ir Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATIA) susitarime buvo išplėstos bendradarbiavimo galimybės įgyvendinant darbo rinkos priemones, didinant gyventojų užimtumą. Partnerystės pagrindu rengiami bendri LATIA prezidiumo ir Trišalės komisijos prie LDB susitikimai ir diskusijos, kuriose aptariamos problemos ir nustatomos priemonės, kaip geriau siuvimo įmones aprūpinti reikiamos kvalifikacijos darbuotojais. Pasinaudojus LATIA kvietimu dalyvauti parodoje, „Litexpo“ centre buvo įrengta „Mobili darbo birža“, kur darbdaviai galėjo tiesiogiai internetu registruoti laisvas darbo vietas ir užsisakyti automatinę darbuotojų paiešką ir atranką, darbo mugę arba atlikti duomenų mainus tiesiogiai perkeliant įmonės duomenis į LDB duomenų bazę. Šioje parodoje dalyvavę LDB ir Vilniaus darbo biržos specialistai verslininkams, dar nebendradarbiaujantiems su darbo birža, siūlė pasinaudoti specialiu paslaugų paketu darbdaviams. Ne vienas domėjosi vietinių užimtumo iniciatyvų projektų ir socialinių įmonių steigimo galimybėmis, Europos socialinio fondo parama didinant užimtumą. Tarp lankytojų buvo nemažai ir ieškančių darbo asmenų, kurie nepraleido progos apsilankyti bendrame duomenų banke,

pasidomėti siūlomomis darbo vietomis.

Vidmantas Vikšraitis, kalbėjęs aprangos ir tekstilės įmo-nių vardu, dėkojo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Lietuvos darbo biržai, kad jos priėmė pasiūlymą dalyvauti par-odoje su informaciniu stendu ir kad pavyko surengti apvalaus stalo diskusiją. „Nemanau, kad šiandien išspręsime visas pro-

LDB stendą aplankė garbūs svečiai.

Lietuvos darbo biržos specialistai parodoje.


blemas, kurios aktualios įmonėms. Be abejo, tai nėra nei parodos, nei šio susitikimo tikslas, tačiau tikiuosi, kad daugelis čia esančių supra-to, kokios yra galimybės sprendžiant užimtumo problemas ir sužinos daug naujos informacijos,“ kalbėjo buvęs daugiametis šios asociacijos generalinis direktorius.

Pasak V.Vikšraičio, jis tikisi, jog ir toliau tęsis geranoriškas bendra-darbiavimas, keičiantis informacija ir labiau panaudojant galimybes, kurias gali suteikti Lietuvos darbo birža sprendžiant užimtumo pro-blemas, tobulinant įstatymus. Trišalei komisijai prie LDB paprašius, atlikta apklausa parodė, jog dabar didžiausia bėda yra nedarbo socia-linio draudimo išmoka, neskatinanti dirbti ir padedanti formuoti tam tikrą žmonių ratą, kurie ignoruoja darbo rinką ir kuriems geriau būti bedarbiais ir t.t. anot V.Vikšraičio, jis linkėtų ryžtingiau teikti pasiū-lymus, o „mūsų užduotis – rodyti iniciatyvą ir teikti tuos pirminius pasiūlymus ir glaudžiau bendradarbiauti, galbūt net sudaryti darbo grupę, kuri nuolat dirbtų ir padėtų spręsti aktualius kvalifikuotų dar-buotojų aprūpinimo klausimus“.

Gyvenimo realijos verčia keisti įstatymo nuostatas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamen-to direktorius Romas Kancevičius, apžvelgdamas aktualiausias problemas darbo rinkoje, sakė, jog pirmiausia taisytinas Nedarbo socialinio draudimo įstatymas. Tačiau vėlgi, anot pranešėjo, bloginti socialines garantijas yra nedėkingas dalykas. Nevisai tobulas minėtas įstatymas iššaukė pasekmes – kai kurie žmonės stengiasi gyventi ne iš darbo pajamų, o įvairiais būdais stengiasi gauti šią išmoką. Numatyta, kad žmogus po trijų mėnesių gali vėl pretenduoti į nedarbo sociali-nio draudimo išmoką, o kai kas tuo pačiu mokosi ir gauna mokymosi stipendiją. Todėl, aišku, jeigu pasiūloma darbo vieta, kur mokamas minimalus darbo atlyginimas, žmogus neis dirbti.

anot R.Kancevičiaus, nemažai problemų kelia didėjantis užsienie-čių įsidarbinimas. Yra daug atvejų, kai gavusios leidimus įdarbinti už-sieniečius įmonės atvykėlius pernuomoja – galima sakyti, kaip kokius įrenginius arba daiktus, pabrėžė prelegentas.

Šiuo metu rengiamos naujos nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatos, sakė R.Kancevičius.

Svarbiausia – partnerystė ir dialogas

„Darbdavys – partneris Nr. 1, nuo kurio priklauso visų sėkmė dar-

Seminare paslaugas darbdaviams pristatė LDB

specialistai Šalyje darbo biržos paslaugomis naudojasi per 44 tūkst. darbdavių

Pasak LDB Darbo pasiūlos ir paklausos skyriaus vedėjos pavaduotojos Daivos Liugienės, Lietuvos dar-bo birža bendradarbiauja ieškant ir įdarbinant reikalingus darbuotojus su daugiau kaip 44 tūkst. darbdavių. Per šių metų 8 mėnesius buvo 83 tūkst. ieškančių darbo asme-nų. Laisvų darbo vietų kas mėnesį įregistruojama nuo 16 tūkst. iki 20 tūkst.

Rugpjūčio mėnesį įregistruota trečdaliu mažiau, negu praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Kur daugiausia lais-vų darbo vietų? anot D.Liugienės, didžiausią laisvų darbo vietų dalį sudaro paslaugų sektorius, ir pastaruoju metu čia fiksuojamas augimas, tačiau statybų sektoriuje, kaip sakė LDB specialistė, kuris sudaro apie 10 proc. registruo-tų laisvų darbo vietų – jų sumažėjo perpus.

anot D.Liugienės, dar paklausūs statybininkai, paslau-gų sektoriaus darbuotojai, tarp jų ir siuvėjai. Kuo darbo birža gali būti naudinga darbdaviui, kaip tas teikiamas paslaugas išnaudoti efektyviau? Kaip darbo biržos priva-lumą ir patrauklumą D.Liugienė įvardijo tai, kad darbda-viui galima pasiūlyti pasirinkti patį priimtiniausią ir tam tikroje situacijoje optimaliausią būdą.

Pranešėja priminė, kad visoje Lietuvoje veikia vienodas telefonas darbdaviams, kuriuo paskambinęs jis gali įregis-truoti laisvą darbo vietą. Galima bendrauti ir elektroniniu paštu.

Viena iš efektyviausių ir vis labiau populiarėjanti, ypač tai aktualu didelėms įmonėms didmiesčiuose, kaip sakė darbo rinkos specialistė, yra internetinė darbo birža, kuri veikia 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, ir darbdavys bet kuriuo jam tinkamu metu gali užsiimti darbuotojų paieška.

Iki šio renginio patys darbdaviai internetu registra-vo 31 tūkst. laisvų darbo vietų. Duomenų banke yra per 20 tūkst. kandidatų, ir ji kasdien pasipildo dar 200 nau-jų. D.Liugienė pabrėžė, jog patys darbdaviai gali vykdyti tinkamų kandidatų atranką. Sistema leidžia tai atlikti au-tomatizuotai: galima uždėti vadinamą „filtrą“ ir nustatyti parametrus, pagal kuriuos pageidaujama, kad sistema at-rinktų darbuotojus: pvz., paieška visoje šalyje, pasirinktoje teritorijoje, pagal pageidaujamą profesiją, pagal tam tikrus nurodytus kriterijus, ir automatiškai elektroniniu paštu persiunčiami tinkamų kandidatų CV. Iš kitos pusės, darb-davys gali ir nieko nedaryti įvedęs darbo vietą, ieškantys darbo asmenys patys vykdo pageidaujamų laisvų darbo vietų paiešką per automatizuotą sistemą. Klientai gauna į savo elektroninio pašto dėžutę pranešimus apie reikalin-



gas darbo vietas arba darbuotojus atitinkančius kriterijus, kalbėjo LDB specialistė.

Pristatydama seminaro dalyviams naujas informacines paslaugas, D.Liugienė supažindino su bedarbiams siūloma vis populiarėjančia paslauga –SMS žinute operatyviai pra-nešama apie naujai atsiradusią jiems tinkamą įregistruotą darbo vietą.

Darbdaviai gali užsisakyti internetu darbo mugę, kuri ypač naudinga, kai ieškoma didesnio skaičiaus darbuotojų, - pasakojo pranešėja. Organizacinį darbą dėl tokios mugės surengimo atliktų darbo birža, kuri sukviestų pageidauja-mą skaičių kandidatų, potencialių darbuotojų.

Darbo rinkos priemonės: bedarbių ir darbdavių naudai

LDB Darbo rinkos realizavimo skyriaus vedėja Vili-ja Zakšauskaitė supažindino su darbo biržos priemonė-mis, į ką jos orientuotos, kokios galimybės ir nauda darb-daviui tas priemones organizuojant. Turimos 9 priemonės yra skirtos tam tikriems tikslams pasiekti – didinti darbo jėgos kompetenciją, nes, kaip sakė pranešėja, daugelį asme-nų reikia paremti integruojant į darbo rinką, yra nemažai ir socialiai pažeidžiamų asmenų – neįgaliųjų, kuriems reikia steigti naujas darbo vietas.

anot V.Zakšauskaitės, taikomos priemonės pernai pa-dėjo 72 tūkst. asmenų, 70 proc. po priemonių integravosi į darbo rinką, nežiūrint į tai, kad tai buvo ir darbo rotacija, ir viešieji darbai, skirti laikinam bedarbių rėmimui.

Įdarbinimo subsidijuojant priemonė skirta toms tiksli-nėms grupėms, socialiai pažeidžiamiems asmenims, kurie negali lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje. Jei darbdavys ryžtasi priimti tokį asmenį į darbą, jam yra mo-kama subsidija iki 12 mėnesių 1 MMa (arba 800 Lt). Ši subsidija mokama todėl, kad toks žmogus negali visiškai atlikti darbo funkcijų, todėl valstybė remia tokius žmones, kad jie integruotųsi į darbo rinką.

Kaip pasakojo skyriaus vedėja, neįgaliesiems, kurių dar-bingumas yra iki 40 proc., subsidija mokama visą laikotar-pį, kol tas asmuo dirba įmonėje.

Priemonei pasibaigus 79 proc. dalyvių pasiliko nuolati-niam darbui.

Darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonė skir-ta asmenims, kurie turi profesinį pasirengimą. Pasak V.Zakšauskaitės, tokiems asmenims suteikiama papildoma pagalba, kad jie įgytų trūkstamas žinias ir įgūdžius darbo vietoje. Ši priemonė, kaip pabrėžė pranešėja, taikoma ne visiems: pabandžius po mokymo įdarbinti žmogų į laisvas darbo vietas, matome, ko jam trūksta: ar nepakankamai įsisavino žinias, ar reikia papildomų įgūdžių toje darbo vie-toje. Tokiu atveju organizuojama priemonė, kad darbda-vys padėtų konkrečiam žmogui pasirengti ir atlikti darbo funkcijas, yra mokama iki 6 mėn. MMa dydžio subsidija.

Šios priemonės efektyvumą iliustruoja tai, kad 90 proc. dalyvių pasilieka toje pačioje arba panašaus profilio įmonė-je nuolatiniam darbui.

anot V.Zakšauskaitės, darbo vietų steigimas yra skir-tas tik neįgaliesiems. Parama darbdaviui teikiama tik tokiu

bo rinkoje“, sakė Lietuvos darbo biržos direktorius Vidas Šle-kaitis susitikime su aprangos ir tekstilės įmonių vadovais. anot jo, darbo birža kiekvienais metais įdarbina per 100 tūkst. žmonių, apie 10 tūkst. – aprangos ir tekstilės įmonėse, nemažai įvairių profesijų asmenų parengiama pramonės įmonėms. Darbdaviams siūloma nau-dotis naujausiomis technologijomis, kurios automatiškai suveda ieš-kantį darbo su siūlančiu darbą asmeniu. Modernių technologijų nau-dojimas palengvina bendravimą: darbo birža tiesiogiai nedalyvauja šitame procese, o tik pateikia priemonę, pažymėjo LDB vadovas.

„Nebijokime rodyti realios padėties – iš tikrųjų kiek šiandien trūksta siuvėjų, kaip jie paruošiami, koks darbo vietos apmokėji-mas. Dabar žmogus renkasi, negali priversti mokytis, ko jis nenori. Vaizdžiai tariant, lakūnų nemokome, nes nėra paklausos. Paklausias profesijas siūlydami bedarbiams, sulaukiame jų klausimų – kiek mo-kama už darbą, koks darbo grafikas – lankstus nelankstus. Reikėtų susimąstyti, o ne į vienus ar kitus vartus daužyti – problemos taip neišsisprendžia“, - dialogui ragino V.Šlekaitis.

Nepopuliarus siuvėjų amatas “skandina” siuvimo įmones

AB „Lelijos“ generalinė direktorė Genė Zaveckienė, išsakyda-ma savo mintis, buvo nustebinta pasakymų, kad siuvėjų darbas yra nesveikas, sukelia regėjimo ir stuburo ligas ir taip pat kad siuvėjų Lie-tuvai nereikia. „Manau, labiausiai nesveiktas yra kompiuteris. Siuvėjo darbas, manau, kur kas sveikesnis, pvz., už bankininko, sakė vadovė.

„Lietuva nedidelė šalis, todėl nemanau, kad nebūtų galima disku-tuoti įstatymų priėmimo klausimais. Kaip turime dirbti, jeigu paskel-biama, kad po savaitės turėsime papildomas dvi šventines dienas?“- klausė G.Zaveckienė. Jos nuomone, įstatymai netobuli ne vien dėl nedarbo išmokų, bet ir kitais klausimais. Šiuo metu ją stebina, kad išėjus iš darbo darbuotojui ir įsiregistravus darbo biržoje, jam per 9 dienas forminama nedarbo išmoka. Vasaros laikotarpiu darbuotojai dešimtimis keliauja į darbo biržą, nes taip labai patogu: galima pri-žiūrėti vaikus, padirbėti ūkyje ir pan. Tai jau tapo vieša paslaptimi. Didžiausias darbuotojų sergamumas – vasarą, kada geriausias oras. Ir tai tęsiasi daugelį metų, piktinosi „Lelijos“ generalinė direktorė.

anot G.Zaveckienės, jeigu anksčiau būtų buvę leista įvežti piges-nės darbo jėgos iš kitų šalių, tai tikriausiai būtų padėję tekstilės pra-monei ilgiau išsilaikyti. Šiuo metu augant visoms išlaidoms, siuvėjų, kaip ir statybininkų, poreikis vis mažės ir mažės. Todėl šiuo metu ES, kaip ir visame pasaulyje, drabužių parduodama mažiau ir tik pi-gių. Kinijoje pagaminti tekstilės gaminiai jau nėra konkurentabilūs


Nukelta į 8 psl.


Lietuvos darbo biržoje surengti seminarai apie aktyvių darbo rinkos priemonių valdymą teritorinių darbo biržų direktoriams. Viename iš seminarų kalbėjusi Lietuvos darbo biržos direk-toriaus pavaduotoja Galima Savickienė pabrėžė efektyvumo svarbą įgyvendinant aktyvias darbo rinkos priemones. „Jeigu bedarbiai dalyvauja profesinio mokymo programoje, po baigi-mo jie turi tikrai dirbti. Negalima siūlyti žmogui tris ar pen-kias programas vien tam, kad jis būtų užimtas. Programos turi

Aktualijos

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės: svarbiausia – efektyvumas

anksčiau registruotų asmenų įdarbinimo planuose numatytų įsipareigojimų įgyvendinimas. Todėl, kaip sakė V.Zakšauskaitė, tai rodo, jog šie dalykai nesusiejami su numatytais prioritetais strateginiame plane ir pan.

Situacija pailiustruota pavyzdžiais iš atliktų patikrų dvie-jose teritorinėse darbo biržose, kuriose į įdarbinimo subsidi-juojant priemonę per pirmus mėnesius nusiunčiami neseniai darbo biržose įsiregistravę asmenys, kai tuo tarpu yra nemažas skaičius žmonių, laukiančių kada pateks į šią programą ir kurie tikrai negali įsidarbinti siūlomose laisvose darbo vietose. Prane-šėjos nuomone, neseniai įsiregistravusiems ieškantiems darbo asmenims pirmiausia turi būti siūloma pasinaudoti esamų lais-vų darbo vietų duomenų baze.

V.Zakšauskaitė mano, kad turi būti atliekamos analizės dėl šios programos patikslinimo ir pagerinimo, darbo vietos turi būti steigiamos atžvelgiant į kliento poreikius, į šios priemo-nės tikslą. Ji atkreipė dėmesį, kad skiriant subsidiją konkrečiai darbo vietai įkurti, darbo vietos įrengimas turi būti pagrįstas, susietas su šios priemonės tikslais ir aiškiai apibrėžtas, kodėl to reikia neįgaliajam. V.Zakšauskaitė siūlė atidžiau ir kompeten-tingiau vertinti darbdavių paraiškas, taip pat kokiems žmonėms steigiamos darbo vietos, ar jos atitinka programos prioritetus.

Pasak LDB direktoriaus pavaduotojos Galinos Savickienės, šiandien didelį dėmesį būtina skirti profesinio mokymo pro-gramai, nes atlikus analizę, paaiškėjo, kad po atskirų mokymo centrų kai kurių profesijų baigimo tik apie pusę asmenų įsidar-bina. Vertinimo duomenys rodo, jog įsidarbinimo efektyvumas po profesinio mokymo per 3 mėnesius, palyginti su praėjusiais metais, kai buvo 73 proc., dabar tesiekia 62 proc. Palyginus tam tikras profesijas, kurias įgyja bedarbiai, paaiškėjo, jog yra

būti efektyvios ir pagrįstos. Pinigus reikia skaičiuoti kaip savo, mažinti išlaidas tose srityse, kurios nėra veiksmingos“, kalbė-jo direktoriaus pavaduotoja. G.Savickienės nuomone, šiandien darbo biržos turi visus instrumentus, gerą kolektyvą. Daug dir-bama – pažiūrėkime, kaip išaugo įdarbinimas, tačiau šiuo metu turime daryti pakeitimus, svarstyti, siūlyti, kaip efektyviau tai-kyti bedarbiams aktyvios darbo rinkos priemones, atsižvelgiant į esamą situaciją bei kokia darbo birža bus rytoj.

Darbo rinkos politikos realizavimo skyriaus vedėja V.Zakšauskaitė, savo pranešime apžvelgdama aktyvias darbo rinkos priemones, pateikė nemažai pastabų, kaip jas efektyviau įgyvendinti. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad rengiant visas progra-mas ir priemones, kartais neįvertinamos asmenų galimybės įsidarbinti į laisvas darbo vietas vietinėje teritorijoje ir aplin-kiniuose rajonuose, neskatinamas mobilumas. V.Zakšauskaitės įsitikinimu, pasiūlos ir paklausos analizė ir programos nėra susiejamos su priemonių įgyvendinimo būtinumu ir tikslingu-mu (pvz., kokia dalis, kokie žmonės turi dalyvauti programo-se ir kodėl). antras dalykas, anot pranešėjos, neužtikrinamas

MILDa JaNKaUSKIENĖ


Aktualijos

tokių, kaip, pavyzdžiui, plastikinių langų montuo-tojai arba B kategorijos vairuotojai, kai iš baigusių įsidarbina tik ketvirtadalis. anot V.Zakšauskaitės, rengdami profesinio mokymo programą, kiekviena teritorinė darbo birža turi atsižvelgti, ko iš tikrųjų reikia darbo rinkai, kokios įsidarbinimo galimybės ir ką siųsti įsigyti konkrečių profesijų. Tai turi būti pagrįsta, teigė pranešėja. Jai kelia nerimą tai, kad kai kurie buvę bedarbiai, įgiję floristo – gėlių pardavė-jo, sekretoriaus – referento, viešbučio kambarinės ir pan., profesijas po 3 mėnesių vėl sugrįžta į darbo biržas. Todėl ji rekomendavo palyginti vienus kitus metus, įvertinti, ar konkreti mokymo programa rei-kalinga, o gal neverta mokyti žmonių, nes nepasi-teisina, t.y. jie neįsitvirtina darbo rinkoje.

Prelegentė sakė, jog išanalizavus trijų šalies mo-kymo centrų, kuriuose mokėsi bedarbiai pardavėjo profesijos, situaciją, paaiškėjo, jog baigę Šiaulių dar-bo rinkos centrą įsidarbino tik 61,5 proc., kai tuo tarpu Kauno – 76 proc., Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centrą – 79 proc. asmenų, nors vienam bedarbiui apmokyti kaina didžiausia būtent Šiauliuose. V.Zakšauskaitės įsitikinimu, tai svarbu išnagrinėti visais pjūviais, kad būtų efektyvi pro-grama – geriausias rezultatas mažiausiom sąnau-dom. analizės rezultatai rodo, jog svarbu priimant sprendimus atsižvelgti, kokiose įstaigose geriau mokyti bedarbius.

LDB skyriaus vedėja skyrė dėmesį viešinimo priemonių rengimo ir įgyvendinimo skaidrumo klausimui. anot jos, reikėtų skelbti informaciją in-ternete, kokios yra priemonės, kas įgyvendinama, ką darbo birža siūlo darbdaviams ir t.t. Tik nedaugelis darbo biržos internete skelbia informaciją įvairiais savo veiklos klausimais. Tarkim, Rokiškis pateikė sąrašus darbdavių, pas kuriuos bus organizuojamos tam tikros priemonės, Raseiniai nurodė kas organi-zuoja viešuosius darbus ir t.t. V.Zakšauskaitė pro-bleminėmis sritimis įvardijo priemonių rengimą, įgyvendinimą ir priežiūrą, kur reikia sustiprinti ir pagerinti valdymą.

Seminaro metu profesinio mokymo programos rengimo, įgyvendinimo ir priežiūros praktiką Šiau-lių darbo biržoje pristatė direktoriaus pavaduotoja Jolanta Mikšionytė. Su darbo įgūdžių įgijimo rė-mimo priemonės realizavimu Marijampolės darbo biržoje supažindino direktorė Irena Grabauskienė, darbo vietų steigimo subsidijuojant programos įgyvendinimo ir priežiūros klausimus nagrinėjo Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja audronė Biguzienė.


kaip anksčiau. Šiuo metu gaminama Vietname, Kambodžoje, afrikos Šiaurėje – dar pigesnėse šalyse, todėl Lietuvos siuvėjai ir tekstilinin-kai greitai nebus paklausūs dėl augančių kaštų, pesimistiškai kalbėjo vienos didžiausių siuvimo įmonių vadovė.

Išeitį ji mato vieninteliu atveju, jei į šią pramonės šaką Lietuvoje (jei dar ji reikalinga) bus atkreiptas dėmesys. Vienintelis kelias – ma-žinti mokesčius, kurie skaičiuojami nuo darbo užmokesčio. Pirmiau-sia taip būtų galima išsilaikyti ir išgyventi krizę, nes antraip – opti-mizmo yra nedaug, teigė G.Zaveckienė.

Kompensacijos gadina žmones

UAB „Terina“ direktorius Jonas Vosylius sakė, jog norint išlai-kyti įmonėje gamybinius pajėgumus reikia turėti papildomai ketvir-tadalį žmonių, padedančių kompensuoti nuostolius, kuriuos įmonė patiria per tuos darbuotojus, kurie demonstruoja nenorą dirbti – ne-žinome, ką su jais daryti. Sakote, tris metus išsaugoti darbo vietą, kaip? Dėl to užsidarysime iš tikrųjų. Žmonės sugadinti – eina į darbo biržą dėl kompensacijų, truputį suslogavo – ima biuletenius trims sa-vaitėms, mėnesiui, po ligos grįžta „šokoladiniai“, piktinosi vadovas.

Jo nuomone, pasiuntus mokytis, jeigu po to žmogus atsisako įsi-darbinti, kodėl jis negrąžina mokymo lėšų? Už tai toks asmuo turė-tų atsiskaityti, atidirbti. Jeigu galų gale nenori dirbti siūlomo darbo, kodėl nenusiuntus į viešuosius darbus – tegul gatves blizgina. Kiek pažįstamų su puikiausiais mersedesais važinėja, o darbo biržoje yra registruoti. „Ką Lietuva – Kinija? Milijardas žmonių? Čia mažas kai-melis – viską matome. O mums iš tikrųjų žmonių trūksta. Galbūt per daug įstatymai išploninti?“ – piktinosi Jonas Vosylius.

Nusivylė darbuotojų motyvacija

AB „Žiemio“ generalinis direktorius Kazimieras Paltanavi-čius taip pat išsakė karčią patirtį apie darbuotojų motyvaciją dirbti. atėjusiam naujam nekvalifikuotam darbuotojui privaloma mokėti minimalią algą, nors realiai jis galbūt teuždirba porą šimtų litų per mėnesį. Tuomet toks ateina ir sako: „Ką jūs čia mokat? Darbo biržoje daugiau gaučiau“, pasakojo vadovas, kuris įsitikinęs, kad „auginame naują dykaduonių kartą. Tiesiog nesuprantu mūsų įstatymų ir norė-čiau sužinoti, kas yra bedarbis. ar bedarbis tas, kuris prarado darbą likviduojant įmonę, naikinant darbo vietas, negali dirbti dėl sveikatos būklės, ar tas, kuris savo noru išėjo iš darbo ir gauna pinigėlius? Jūs pakratykite Gariūnų pardavėjus – taigi jų koks trečdalis įsiregistravę darbo biržoje bedarbiais. arba vėl – iš mūsų išeina moteris ir sako: „Einu nelegaliai padirbėti, gausiu pašalpą, paskui vėl grįšiu“. Jeigu žmogus savo noru išeina iš darbo, tai koks jis bedarbis?!“ – klausė K.Paltanavičius.

Plėsti gamybą Lietuvoje yra galimybių

AB „Gija“ generalinis direktorius Valdas Pacevičius padėtį vertino gerokai optimistiškiau, nei jo kolegos. Pasak V.Pacevičiaus, jeigu gamyba būtų buvus vystoma tik Kaune, nežinia kaip dabar sek-tųsi. aB „Gija“ pasirinko kitą kelią – steigė cechą Jurbarke, padalinius Kalvarijoje, Vilkijoje, kur dirba per 120 vietos gyventojų. Padedant Lietuvos darbo biržos vietinių užimtumo iniciatyvų programai, aB „Gija“ įgyvendino ne vieną projektą kaimo vietovėse ir įdarbino vie-tos gyventojus. Kaip pasakojo V.Pacevičius, jie ir toliau numato steig-ti kaimuose naujas darbo vietas. „Šiandien, jei nebūtų padėjusi darbo birža, negalėtume pasiūti tiek gaminių“, pažymėjo „Gijos“ vadovas.

atveju, kai reikia neįgaliajam pritaikyti darbo vietą prie jo negalios. Jeigu neįgalaus žmogaus negalima įdarbinti į lais-vas darbo vietas, jam galbūt reikalinga ar speciali įranga, ar specialios priemonės, patalpos ir pan., tuomet mokama subsidija iki 49 tūkst. darbo vietai įsteigti arba pritaikyti. Subsidija gali būti panaudojama įrengimams, darbo prie-monėms pirkti, patalpoms remontuoti, darbuotojams mo-kyti. Praeitais metais įsteigta 300 darbo vietų neįgaliesiems, kurias išlaikyti privaloma trejus metus. Pusė šių vietų buvo įsteigta patiems sunkiausiems neįgaliesiems, t.y. kurie turi darbingumą iki 40 proc., pabrėžė LDB skyriaus vedėja.

Vietinių užimtumo iniciatyvų programa nuo pat jos įgyvendinimo pradžios yra efektyvi: pagal 422 projektus sukurta per 3 tūkst. naujų darbo vietų, įdarbinta 62 proc. socialiai remtinų asmenų, daugiau kaip 50 proc. šių darbo vietų yra įsteigta kaime, kur kitų darbo galimybių iš viso nėra gyventojams, taip pat sukurti 92 nauji padaliniai įmo-nėse (tam tikros paslaugos gyventojams), kurių iki tol šio-se teritorijose nebuvo, pasakojo V.Zakšauskaitė. Siuvimo įmonėse buvo įgyvendinta 17 VUI projektų, įsteigta 383 naujos darbo vietos.

Darbdavius pranešėja supažindino ir su Darbo rotacijos priemone – ji naudinga ir ieškantiems darbo asmenims, ir darbdaviams, todėl kad yra galimybė pakeisti laikinai ne-sančius įmonėje darbuotojus. Pavyzdžiui, išėjus motinys-tės atostogų darbuotoją galite laikinai priimti iki 12 mėn. ir gauti valstybės paramą, kuri siekia pusę MMa dydžio. Pasibaigus šiai priemonei, 73 proc. dalyvių pasilieka nuo-latiniam darbui. Tokiu būdu darbdavys turi galimybę pasi-rinkti ir naują darbuotoją. Darbdaviai šia paslauga galėtų labiau naudotis, siūlė pranešėja.

Kalbėdama apie profesinį mokymą, ji pabrėžė, jog dau-gelį metų rengiami darbuotojai, reikalingi darbo rinkai, at-sižvelgiant į poreikį, į laisvų darbo vietų skaičių. „Minėjote, kad jums reikia daug siuvėjų, jų rengiama galbūt nelabai gausiai, todėl, kad jų turime įsiregistravusių darbo biržoje, tačiau yra kita problema, kad moterys siuvėjos, atėjusios į teritorinę darbo biržą, labai dažnai atneša pažymas dėl sveikatos sutrikimų, kitos nenori eiti dirbti siuvėjos darbo, sakydamos, kad tai labai sunkus darbas ir atlyginimas už darbą nėra pakankamas“, kalbėjo LDB specialistė.

Keičiantis situacijai darbo rinkoje, vykstant struktūri-niams pokyčiams įmonėse, darbdaviai turi galimybę pa-sinaudoti profesinio mokymo programa ir perkvalifikuoti darbuotojus, kuriuos ketina atleisti. Jeigu darbdaviai pasi-naudos profesinio mokymo teikiamomis galimybėmis, bus kompensuojamos mokymo išlaidos, žmonių apgyvendini-mo, kelionės ir sveikatos patikrinimo išlaidos.

Pasak V.Zakšauskaitės, šiuo metu veikia 72 socialinės įmonės. Jų veiklą administruoja 20 teritorinių darbo biržų. „Daugiausia jų įsisteigę Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Pane-vėžyje. Neįgaliųjų skaičius socialinėse įmonėse auga. Vals-tybės finansinė parama sudaro galimybę išsaugoti 1600 ne-įgaliųjų darbuotojų. Beveik pusė neįgaliųjų darbuotojų turi 0 – 40 proc. darbingumo lygį. Kas ketvirtas neįgalus turi nuo 0 iki 25 proc. darbingumo lygį. Siuvimo pramonėje yra 10 socialinių įmonių. Vilniuje veikia 4, Kaune – 2, alytuje, Panevėžyje, Jurbarke ir Mažeikiuose – po 1. Tose įmonėse dirba 500 asmenų, iš kurių 55 proc. sudaro tikslinėms gru-pėms priklausantys darbuotojai.

Socialinė partnerystėAtkelta iš 5 psl.


Aktualijos

Laisvas asmenų judėjimas – viena iš pagrindinių laisvių, garantuojamų Bendrijos teisės aktais. Dalis šios laisvės yra susijusi su teise gyventi ir dirbti kitoje valstybėje narėje. EURES – Europos užimtumo tarnyba - yra bendradarbiavimo tinklas, kurio paskirtis – užtikrinti laisvą darbuotojų judėjimą Europos ekonominėje erdvėje. Laisvė gyventi ir dirbti užsienyje yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungos piliečių teisių, nustatyta Romos sutartyje ir Čekijos Respublikos, Kipro, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos stojimo į Europos Sąjungą sutartyse. EURES skatina geografinį ir darbinį mobilumą, teikdamas informaciją, konsultacijas ir pa-galbą Europos piliečiams, norintiems dirbti kitoje šalyje ir darbdaviams, pageidaujantiems įdarbinti darbuotojus iš kitų šalių.

Tinklas jungia visų EEE valstybių narių valstybines įdarbinimo tarnybas, kitas regionines ir vals-tybines organizacijas, kurios rūpinasi įdarbinimo klausimais. Tinklą koordinuoja Europos Komisija, kurios iniciatyva 2006 m., Europos darbuotojų mobilumo metais, įvyko pirmasis renginys „Europos darbo dienos“. Nuo to laiko jos sėkmingai rengiamos kasmet: rugsėjį ir spalį visoje Europoje vienu metu vyksta darbo mugės ir kiti specialūs renginiai. Lietuva – ne išimtis. Rugsėjo 10 – 11 dienomis „Europos darbo dienos 2008“ kvietė lankytojus į Šiaulių darbo biržos Jaunimo darbo centrą bei Klai-pėdos darbo biržą. Lietuvoje vykusiame renginyje dalyvavo EURES patarėjai iš Švedijos, Norvegijos ir Jungtinės Karalystės. Jie skaitė pranešimus apie darbo ir gyvenimo sąlygas savo šalyse. Individualių konsultacijų metu informavo, kad persikėlimas į kitą šalį yra svarbus žingsnis. Gyvenimas ir dar-bas kitoje šalyje gali pateikti tam tikrų iššūkių, kaip antai, prisitaikymas prie kitos kultūros, darbas užsienio kalba, skirtinga socialinės apsaugos ir mokesčių sistema, įgytos kvalifikacijos pripažinimo skirtumai.

Šiose informacinėse darbo dienose buvo puiki proga susitikti darbdaviams ir darbuotojams, pa-svarstyti, kuo jie galėtų vienas kitam būti naudingi. Taip pat – gera proga darbo ieškantiems žmo-nėms susitikti su savo regiono EURES patarėju, kuris mielai teikė individualias konsultacijas.

Besidominčių darbu kitose šalyse mažėja. Į renginį atėję žmonės daugiau domėjosi darbo galimy-bėmis Lietuvoje.

Vladimiras Špidla, Europos Komisijos narys, atsakingas už užimtumą, socialinius reikalus ir ly-gias galimybes sakė: „Darbo dienos yra vienas svarbiausių renginių skatinant darbo jėgos mobilumą, o tuo pačiu ir Europos ekonomikos augimą. Galimybė sužinoti apie darbo ir gyvenimo sąlygas bet kurioje Europos vietoje yra naudinga patiems žmonėms, verslui ir visiems Europos piliečiams.“

Europos darbo dienos 2008AGNĖ KUNIGONYTĖ

Lietuvos darbo biržos EURES vadybininkė


Reportažas

DaNUTĖ ŠaLKaUSKIENĖ

Tauragės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Janina Tomkevičienė, pasakodama apie darbo biržos klientus – bedarbius ir ieškančius darbo gyventojus, kaip svarbiausią nūdienos problemą, pa-minėjo labai žemą jų išsilavinimą. Beveik 40 proc. žmonių, ateinančių į darbo bir-žą, šiandien neturi jokios kvalifikacijos. Dar daugiau – apie 60 proc. nepasirengę darbo rinkai, t.y. netenkina jos poreikių. Iš daugiau kaip dviejų tūkstančių regis-truotų asmenų per 50 proc. yra bedar-biai. Tarp jų – daugiausia moterų (beveik 60 proc.), gyvenančių kaime (47,9 proc.), vyrų (43 proc.). Per 13 proc. tarp bedar-bių yra jaunimo.

Pasak J.Tomkevičienės, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, (rugsėjo 1 d. duomenimis) ieškančių dar-bo asmenų skaičius išaugo 6,7 proc., be-darbių – 8,7 proc. Taigi darbo biržos už-davinys – sugrąžinti šiuos žmones į darbo rinką – sunkus, atsakingas ir reikalaujan-tis didelės kantrybės, žinių, sugebėjimo valdyti nuolat besikeičiančią situaciją procesas. Vienas iš būdų padėti darbo ne-

Aplankyti Tauragės kraštą paskatino ne tik įspūdinga šio Lietuvos kampelio istorija ir turtingas kraštovaizdis. „Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose 1507 m. paminėta Tauragė, o ir kitos dar senesnės šio krašto vietovės tikrai vertos išskirtinio tyrinėtojų dėmesio. Tai kraštas, esantis prie senojo Hanzos kelio, jungiančio Sankt Peterburgą, Rygą ir kitus miestus su Vakarų Europa. Tokia geografinė padėtis, kaip pastebi ir patys jo gyventojai, įvairiais laikotarpiais teikė daug privalumų, ypač plėtojant prekybą, tačiau atnešė ir nemažai bėdų: per karus Tauragės miestas ir apylinkės nukentėdavo anksčiau ir daug smarkiau nei kitos Lietuvos vietos“. Tai eilutės iš didžiulės monografijos „Tauragės kraštas“ apie jo istoriją, kultūrą, meno paminklus. O kaip gyvena žmonės šiandien? Kaip įveikia nūdienos problemas žemaitiško būdo tauragiškiai, apie ką svajoja turintys verslą ir tie, kam atėjo ne pačios geriausios dienos, kai reikia

ieškoti kelio į darbo biržą?

Tauragės kraštas: žemaitiško užsispyrimo turintys žmonės gyvena realybėje, turinčioje įvairių spalvų

tekusiems kraštiečiams – jų nukreipimas į aktyvios darbo rinkos politikos prie-mones, kurios finansuojamos iš Užimtu-mo fondo, valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Per 8 šių metų mėnesius įvairiose priemonėse dalyvavo per 600 darbo biržos klientų.

Daugiausia iš jų dirbo viešuosius darbus (215), kitiems buvo pasiūlytas profesinis mokymas (201), įdarbinimas subsidijuo-jant, neformalus švietimas, darbo įgūdžių įgijimo, paramos darbo vietoms steigti, darbo rotacijos ir kitos priemonės.


Reportažas

Darbdaviai – darbo biržos

partneriai

Sodros duomenimis, Tauragės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje šiuo metu ūkinę veiklą vykdo 1040 įmonių, kurios turi samdomų darbuotojų. Dau-giausia iš jų (beveik 90 proc.) yra pri-vačios, teikiančios paslaugas (per 750 įmonių). Įvairią produkciją gamina 122 pramonės, 121 žemės ūkio įmonė, vei-kia 45 statybos bendrovės. Tačiau pagal dirbančiųjų skaičių visos įmonės - dau-giausia mažos, turinčios iki 10 darbuoto-jų (72 proc.). Tik 5 pagal statistiką samdo nuo 250 iki 500 darbuotojų. Darbo birža nuolatinius ryšius palaiko su beveik 700 įmonių. Interesai abipusiai – į laisvas

darbo vietas, kurias registruoja darbda-viai – siunčiami darbo biržos klientai. Per 8 š.m. mėnesius įmonės darbo bir-žoje įregistravo 1153 laisvas darbo vietas. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, laisvų darbo vietų pasiūla išliko beveik tokia pat. J.Tomkevičienės teigimu, darbo pasiūla paprastai išauga pavasario – vasaros laikotarpiu. Tačiau vis dėlto dominuoja ne terminuoto, o nuolatinio darbo vietos.

Dar viena tendencija – darbdaviams la-biausiai trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Beveik kas antra laisva darbo vieta užre-gistruota kvalifikuotiems darbininkams ir aptarnavimo profesijų darbuotojams. Tačiau nemažą dalį – apie 36 proc. darbo vietų nereikalauja ypatingų kvalifikacinių sugebėjimų. Didžiausia darbo pasiūla – paslaugų ir pramonės sektoriuose.

Senos tradicijos gyvuoja

mėsos perdirbimo įmonių. Tačiau kaip besikeistų situacija, įmonės kolektyvui svarbiausia išlaikyti gerą įmonės vardą, pelnyti vartotojų pripažinimą. „Kaip tai būtų nelengva, siekiame užsibrėžto tiks-lo“, - sakė direktorius. Pridurdamas teigė, jog didelė pagalbininkė šiuo metu esanti darbo birža. Džiaugėsi rodydamas iš da-lies darbo biržos lėšomis įrengtą kabine-tą ir įgytas būtinas apskaitininko darbui priemones. Pagal steigiamos darbo vietos neįgaliajam priemonę, „Tauragės maistas“ gavo finansinę paramą, įdarbino reikalin-gą specialistą, buvusį bedarbį. Patenkintas ir naujasis darbuotojas E.Kasparavičius, įgyvendinęs svajonę dirbti pagal specialy-bę. Pagal tą pačią priemonę įmonės val-gykloje darbuojasi ir a.Ramanauskienė. Pasak M.Lenktaičio, „Tauragės maistas“, palaikydamas dalykiškus ryšius su darbo birža, pasinaudojo ir kitomis jos siūlomo-mis paslaugomis. Pagal darbo rotacijos priemonę įdarbino darbo biržoje regis-truotą moterį vietoj išėjusios į dekretines atostogas. Populiari įmonėje ir darbo įgū-džių įgijimo priemonė.

Profesinis mokymas – efektyvi priemonė, siekiant įsidarbinti

Per 8 š.m. mėnesius profesinio moky-mo kursus baigė 173 programoje dalyva-vę asmenys. Iš jų 160 įsidarbino per 90 dienų nuo kursų baigimo. Tai reiškia, kad mokymo efektyvumas siekia 76,9 proc. O kokios profesijos paklausiausios? Pa-sak J.Tomkevičienės, darbą susirado visi, t.y. 100 proc., baigę lengvų drabužių siu-vimo, kūriko, sūrių gamintojo, padavėjo – barmeno, lengvųjų automobilių kėbulo taisytojo, autokrautuvo vairuotojo kva-lifikacijas įgiję bedarbiai. Įsidarbino 80 proc. asmenų, baigusių baldžių, tinkuo-tojo – plytelių klojėjo kursus.

Kas nepamena Tauragės dešrų ir kumpelių? Šie gaminiai buvo žinomi toli už Lietuvos ribų. Deja, šiandien įmonė „Tauragės maistas“ išgyvena ne pačius geriausius laikus. Ir vis dėlto direktoriaus Mečislovo Lenktaičio kabinetą puošia ne vienas jau Nepriklausomos Lietuvos rengtų parodų apdovanojimas. Vienas iš jų – 2007 m. „agrobalto“ parodos aukso medalis.

Pasak M.Lenktaičio, nepalankios ekonominės aplinkybės lėmė gamybos apimčių mažėjimą: iš didžiulio 1400 dar-buotojų kolektyvo liko tik 140. Tai palietė ne tik Tauragės, bet ir daugelį kitų šalies

A.Ramanauskienė

M.Lenktaitis

Jaunimo darbo centre


Reportažas

Pagėgių link...

Vingiuoto asfalto juosta judame link Pagėgių savivaldybės, kurios valdose net 5 seniūnijos. Čia įsikūręs darbo biržos poskyris, kurio paslaugomis naudojasi beveik 400 vietos gyventojų. abipus kelio nemaži dirbamos žemės plotai. Kaip be-būtų keista, daug kur neišsilaikiusios žemės ūkio bendrovės šiame krašte tebegyvuoja, nors žemės nėra labai derlingos.

apskritai Tauragės rajonas – žemdirbių ir gy-vulių augintojų kraštas. apie 55 proc. rajono gy-ventojų gyvena kaime. Dauguma iš jų nepamir-šo prigimtinės priedermės – dirbti žemę. Todėl ūkininkai čia augina daugiausia pašarinius javus, vaisius, daržoves, rapsus, peni gyvulius mėsai ir gamina pieną. Taigi yra palankios sąlygos pieno ir mėsos įmonėms gyvuoti.

... Pasivejame pienovežį, sukantį Vilkyškių pie-ninės link. Pasak J.Tomkevičienės, šioje įmonėje darbuojasi ir buvę darbo biržos Pagėgių poskyrio klientai. Su pienine palaikomi nuolatiniai ryšiai, siunčiami žmonės į laisvas darbo vietas.

Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai –

parama verslui

Jei keliausite nuo Pagėgių jūros aplankyti, ne-praleiskite progos užsukti į „Senąją girą“. Jos šei-mininkai arūnas ir Dalia Sinkevičiai skaniai pa-maitins, o jei reikės, ir nakvyne pasirūpins. Ir dar – turėsite puikią progą pasigėrėti profesionaliai prižiūrimais gėlynais, medžiais, krūmais. Jų čia – nesuskaičiuojama aibė rūšių ir spalvų.

... Išlikę senos senutėlės buvusios girininkijos pastatai atgijo ne tik turint didelių ambicijų jos šeimininkams. Labai svarbi buvo ir darbo biržos parama, skirta pagal vietinių užimtumo iniciaty-vų projektą 2003 m. Tai buvo pirmasis projektas, įgyvendintas rajone. Vėliau atsirado ir daugiau idėjų turinčių žmonių. 2004 m. finansinė parama buvo skirta dviems, 2005 m. – šešiems, 2006 m. – vienam, o šiemet – penkiems projektams.

Taigi a. ir D.Sinkevičiai prieš penkerius metus įkūrė 6 darbo vietas bedarbiams ir atidarė kavi-nukę, įrengė keletą kambarių nakvynei.

2005 m. dalyvaudami projektų atrankoje, pa-teikė tęstinį šeimyninio verslo veiklos planą – jie sumanė išplėsti viešbučio kambarių plotą, pasta-tyti pirtį. Šiandien tai jau įgyvendinta, bet šeimi-ninkai kuria tolimesnius planus – galvoja apie SPa centriuką, kitas paslaugas lankytojams. O jų netrūksta. Ponia Dalia teigia, kad įvairiems rengi-niams ir pobūviams laisvų vietų paprastai net pri-trūksta. Miškų apsuptyje įsikūrusi „Senoji giria“ traukia šeimininkų svetingumu, puikia gamtos kaimynyste.

Ieškančių darbo asmenų santykis su darbingo amžiaus gyventojais (09.01)

Tauragės apskrityje – 6,2 proc.Jurbarko raj. – 7,8 proc.Šilalės raj. – 6,0 proc.Tauragėje ir Pagėgių savivaldybėje – 5,3 proc.

“Senosios girios” šeimininkai A. ir D. Sinkevičiai darbštūs ir kūribingi žmonės.


Aktualijos

ASTa LaDaUSKIENĖPanevėžio darbo biržos konsultantė psichologė

Nedarbas – išbandymas kiekvienam iš mūsų. Tačiau pirmiausia – tai dialogo su savimi problema, kurią sukelia stiprūs neigiami emociniai išgyvenimai, suma-žėjęs asmens sugebėjimas prisitaikyti, bendravimo sutrikimai, depresija. Nete-kus darbo labiausiai yra veikiamas ir gali susilpnėti socialinis savęs vertinimo as-pektas, taip pat galima tikėtis, kad mažės ir bendras asmens savęs vertinimas.

Kadangi šiuo metu tarp be-darbių yra nemažai jaunimo, vidutinio ir pensinio amžiaus asmenų, svarbu išsiaiškinti nedarbo psichologines pase-kmes ilgalaikiams bedarbiams: kaip jie vertina savo asmeni-nius, profesinius gebėjimus, kaip nedarbo trukmė įtakoja jų motyvaciją ir naujas įsidar-binimo galimybes, kaip padėti greičiau integruotis į darbo rinką ir adaptuotis joje.

Labai dažnai bedarbiams trūksta socialinės ir psicholo-ginės paramos. Tokių įgūdžių kaip atsakomybė, gebėjimas dirbti kolektyve, pasitikėjimas savimi neįmanoma išsiugdyti trumpalaikėse programose. Pavyzdžiui, ilgalaikiams be-darbiams labai sunku atsisa-kyti įprastos bedarbio dienos rutinos ir keisti ją į naują tvar-ką, prisiimant visus su įsidar-binimu susijusius įsipareigo-jimus.

Norėdama padėti bedar-biams išspręsti minėtas pro-blemas, Panevėžio darbo birža praplėtė savo veiklos sritį ir įdiegė naują paslaugą - individualų konsultavimą, t.y. kiekvienam registruotam Panevėžio darbo biržoje be-darbiui suteikiama galimybė pasinaudoti individualia specialisto psichologo kon-sultacija. Jos tikslas – ne tik padėti bedar-biams suplanuoti karjerą, apsispręsti dėl profesijos, bet ir aptarti su konsultantu – psichologu labiau asmeninius klausimus, sudaryti individualų profesijos įgijimo, karjeros ir darbo paieškos planą, padėti priimti racionalius sprendimus.

Konsultavimo grupėse patirtis pagal projektus „Bedarbių užimtumo rėmi-mas“, „Integracijos į darbo rinką galimy-bių plėtra“ parodė, kad apie pusė dalyvių

Psich

olog

as

darbo biržoje

pageidauja pasikalbėti su konsultantu individualiai, nedalyvaujant visai grupei. Šis patyrimas ir buvo impulsas Panevė-žio darbo biržoje sukurti individualaus psichologinio konsultavimo paslaugą.

Individualios konsultacijos vyksta kasdien. Jos derinamos ir su bedarbiu, ir su konsultantu - psichologu, remian-tis išankstine registracija. Nuo gegužės pradėjus konsultuoti individualiai, labai sparčiai daugėja žmonių, besidominčių šia paslauga. Ilgalaikiai bedarbiai, nega-lią turintys arba dažnai keičiantys darbą

asmenys ateina ne į vieną konsultaciją, kartais jiems prireikia ir penkių šešių, atsižvelgiant į sprendžiamos problemos pobūdį. Individualių konsultacijų skai-čius vienam žmogui nėra ribojamas.

Neilga darbo patirtis, teikiant indivi-dualias konsultacijas parodė, kad tokia pagalba bedarbiui padeda adekvačiau įvertinti esamą nedarbo situaciją, išanali-zuoti sėkmę lemiančias asmenines savy-bes ir pritaikyti jas darbo paieškoje, taip pat pažinti ir savo profesinius gebėjimus, privalumus bei trūkumus. Individualių

konsultacijų metu ugdomas pozityvus savęs ir aplinkos vertinimas, stiprinamas pasitikėjimas savimi, mažais žingsneliais vyksta nuostatų keitimas, mokomasi ra-cionaliai ir konstruktyviai spręsti pro-blemas bei konfliktus, tinkamai reikšti neigiamas emocijas. Šio proceso metu vyksta efektyvus savęs pažinimo įgūdžių formavimas, tai yra savo stipriųjų ir sil-pnųjų pusių, interesų, poreikių, gebėjimų, vertybių atskleidimas, o būtent tai ir lei-džia suderinti tris esminius savarankiškos profesinės karjeros planavimo pagrindus

– asmeninių norų, savo ga-limybių bei realios situacijos darbo rinkoje.

Po individualaus konsul-tavimo labai dažnai pastebi-ma bedarbio prioritetų kaita. Jis geriau suvokia profesinės veiklos planavimo svarbą, kyla jo motyvacija didesniam savarankiškumui ieškant dar-bo ir prisiimant atsakomybę dėl įsidarbinimo. Bet vienos individualios konsultacijos problemoms spręsti yra per mažai. Kad vyktų minėti po-kyčiai, būtinas nuolatinis ir intensyvus darbas, nes ne-retai tenka įveikti bedarbio pasipriešinimą ką nors keis-ti savo situacijoje, kartu su konsultantu mokytis atrasti naujų galimybių.

Plėsdama paslaugas, Pa-nevėžio darbo birža pradėjo bendradarbiauti su rajono seniūnijų, miesto socialiniais darbuotojais. Šios veiklos tikslas – padėti ilgalaikiams bedarbiams, neįgaliesiems, kaimo vietovių žmonėms reintegruotis į visuomenę ir į darbo rinką. Kitaip tariant, padėti socialinės atskirties grupės asmenims spręsti socializacijos problemas, jei

dėl ligos ar ilgos pertraukos jie yra prara-dę darbo, socialinius įgūdžius bei didin-ti jų savarankiškumą visose asmenybės funkcionavimo srityse. Tikimės, kad šis bendradarbiavimas padės ugdyti žmonių kūrybiškumą, produktyvumą, atvirumą kaitai, asmeninę ir profesinę saviraišką bei aktyvią socialinę partnerystę.


Mokslo tyrimai

dr. A. Pocius, dr. L. Okunevičiūtė Neverauskienė, dr. B. Gruževskis

Neįgaliųjų padėties darbo rinkoje apžvalga

Socialinės apsaugos ir darbo ministe-

rijos duomenimis, 2007 m. šalyje gyve-no 253 159 neįgalūs asmenys, kuriems pripažintas neįgalumo arba darbingumo lygis ir (ar) nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė.

Visuomenės senėjimo procesas turi įtakos ir neįgaliųjų skaičiui didėti – dau-gėjant vyresnio amžiaus žmonių, didėja ir jų lyginamoji dalis bendrame neįgalių asmenų skaičiuje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 26,5 proc. neįgaliųjų sudaro asmenys, sulau-kę pensinio amžiaus. Darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatyta invalidumo grupė, sudarė apie 67,3 proc., vaikai su negalia - apie 6,2 proc. iš bendro neįga-liųjų skaičiaus.

Kintanti padėtis darbo rinkoje ir spar-čiai mažėjantis nedarbas, ryškina naujas tendencijas - darbdaviams vis sudėtin-giau apsirūpinti reikiamos kvalifikacijos darbuotojais, kurių trūksta kai kuriuose šalies ūkio sektoriuose. Nors bendras be-darbių skaičius mažėja, sunkiai pavyksta įsitvirtinti darbo rinkoje ilgalaikiams be-darbiams, neįgaliesiems, vyresnio am-žiaus bei gyvenantiems kaimo vietovėse, neturintiems kvalifikacijos ar žemos kva-lifikacijos asmenims. Viena iš proble-minių grupių darbo rinkoje – neįgalūs žmonės. analizuojant jų padėties darbo rinkoje kaitos tendencijas, svarbu pasi-naudoti statistiniais duomenimis. Ta-čiau aktualios informacijos apie tiriamos grupės situaciją ypač trūksta. Statistikos departamento pateiktoje Neįgaliųjų soci-alinės integracijos 2006 metų apžvalgoje vertinama situacija darbo rinkoje apsiri-boja tik darbo biržos duomenimis. Kitų

Neįgaliųjų užimtumo didinimo galimybėsLietuvos darbo biržos įgyvendinto ESF finansuojamo projekto „Neįgaliųjų socialinės integracijos skatinimas” tikslas – padėti asmenims su negalia integruotis į visuomenę ir darbo rinką, sumažinti socialinę atskirtį, nukreipiant asmenis su negalia į aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Mokslinio tyrimo metu buvo atliktos projekto dalyvių – neįgaliųjų, dalyvaujančių ir dalyvavusių aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse bei darbdavių, įdarbinusių

projekto dalyvius į atitinkamas priemones ar po jų baigimo, sociologinės apklausos.

duomenų šaltinių apie neįgalių žmonių nedarbą nėra, o užimtumo rodikliai aps-kritai nepateikiami.

Gerėjant situacijai darbo rinkoje, darbo biržoje įregistruotų neįgalių be-darbių skaičius augo (2001-2007 m. pa-didėjo nuo 4,4 iki 13,0 tūkst.). Darbo pasiūlai viršijant paklausą, ši tendencija, be abejonės, reikštų neįgalių asmenų pa-dėties darbo rinkoje pablogėjimą, tačiau išaugusios darbo jėgos trūkumo sąlygo-mis vykstančius pokyčius galima iš es-mės vertinti pozityviai. Neįgalių asmenų

aktyvumo darbo rinkoje augimą skatino darbdavių noras išnaudoti papildomus žmogiškųjų išteklių rezervus, kurių vis didesnę santykinę dalį sudaro neįgalieji. (1 lentelė).

2002-2007 m. vis gausėjo aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse ir pro-gramose dalyvavusių neįgaliųjų skaičius. Šis rodiklis padidėjo beveik 3 kartus. Dar sparčiau didėjo profesinio mokymo pro-gramoje dalyvavusių neįgaliųjų skaičius (4,8 karto). apie du trečdalius šios pro-gramos dalyvių sudaro moterys.

1 lentelė

Neįgaliųjų padėties darbo rinkoje rodikliai (Lietuvos darbo biržos duomenys)

0 6 5 9 5 2


Mokslo tyrimai

Tyrimų rezultatų apibendrinimas

Tyrime apklausti 236 projekto dalyviai (neįgalieji). 59 proc. iš jų dalyvavo įdar-binimo subsidijuojant priemonėje, 25 proc. – profesinio mokymo programoje, 11 proc. – darbo įgūdžių įgijimo rėmimo, 5 proc. – viešųjų darbų priemonėje.

aktyvias darbo rinkos politikos prie-mones įgyvendinančių darbdavių ap-klausoje dalyvavo 153 asmenys. 64 proc. darbdavių apklausos metu įgyvendino įdarbinimo subsidijuojant priemonę, 17 proc. – įdarbino asmenis su negalia, bai-gusius profesinio mokymo programą, 12 proc. įgyvendino (ar buvo įgyvendinę) darbo įgūdžių įgijimo rėmimo, 7 proc. – viešųjų darbų priemonę.

Tarp projekto dalyvių vyravo vyresnio ir vidutinio amžiaus asmenys. Dauguma apklaustųjų – 40–49 metų bei 50–60 metų amžiaus neįgalieji (1 diagrama). Santykinai didelį pagyvenusių asmenų lyginamąjį svorį galima paaiškinti tuo, jog darbo biržoje didėjo vyresnio am-žiaus žmonių dalis. Kita vertus, neįga-lumas labiau būdingas vyresnio amžiaus žmonėms. Šios priežastys įtakoja darbo biržoje įsiregistravusių neįgalių asmenų struktūrą.

Daugiausiai vyresnio (50–60 metų) amžiaus žmonių dalyvavo viešuosiuose darbuose (45 proc.), mažiausiai – darbo įgūdžių įgijimo rėmime (kas trečias ap-klaustasis). Santykinai daug pagyvenusių žmonių dalyvavo ir profesinio mokymo programoje (beveik 40 proc.). Tai rodo, jog vyresnis amžius nėra profesinio to-bulėjimo kliūtis projekte dalyvavusiems asmenims.

absoliuti dauguma aktyvių darbo rin-kos politikos priemonių (aDRP) dalyvių

9

13

10

14

17

18

9

39

38

33

45

37

33

38

45

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Ádarbinimassubsidijuojant

Darbo ágûdþiø rëmimas

Profesinis mokymas

Viešieji darbai

20-29 metai30-39 metai40-49 metai50-60 metai

– didžiųjų miestų gyventojai. Pvz., net devyni dešimtadaliai iš jų dirbo viešuosius darbus, kitose aDRP priemonėse miesto gyventojų buvo kiek mažiau.

Tenka konstatuoti, kad didesnė nega-lia ir su ja susijęs žemesnis (0–40 proc.) darbingumo lygis yra vis dar rimta šių žmonių integracijos į darbo rinką kliūtis. Sprendžiant iš tyrimo rezultatų, žemesnio darbingumo lygio asmenys yra gerokai pasyvesni darbo biržos siūlomose priemo-nėse. Problema gilėja ir dėl to, kad šiame dešimtmetyje pastebima neįgalių bedar-bių, kurių darbingumas žemesnis – 0–40 proc. (atitinka I–II invalidumo grupes) lyginamojo svorio didėjimo tendencija. Jų dalis tarp visų neįgalių bedarbių 2001 m. buvo 17,2 proc., o 2007 m. beveik pasiekė 50 proc.

Dauguma projekto dalyvių yra aukš-tesnio (40–55 proc.) darbingumo lygio neįgalieji. Ypač daug jų tarp įdarbinimo subsidijuojant ir viešųjų darbų priemonių dalyvių (atitinkamai 93 ir 73 proc.). San-tykinai daug jų dalyvavo ir darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėje (du trečda-liai). Žemesnio (0–40 proc.) darbingumo lygio neįgalieji aktyviau rinkosi profesinio mokymo programą. Joje dalyvavo kas an-tras žemesnį darbingumo lygį turintis ne-įgalus asmuo.

Darbdavių tyrimo duomenimis, pa-grindinės įmonių, įdarbinusių projektų dalyvius, ekonominės veiklos – kitos pa-slaugos ir prekyba. apytikriai kas antras kitų paslaugų sferos darbdavys įdarbino darbo įgūdžių įgijimo rėmimo ir įdarbi-nimo subsidijuojant priemonėse dalyvau-jančius neįgaliuosius. Kas trečia prekybos įmonė – darbo įgūdžių įgijimo rėmimo, kas penkta – įdarbinimo subsidijuojant priemonėje. Trečia pagal svarbą ekono-minė veikla – pramonė. Dauguma įmo-nių (darbo biržos paslaugų naudotojų),

įgyvendinančių neįgaliųjų asmenų įdar-binimo priemones, buvo miestų darbda-viai (apie 70–80 proc.), apie 10–15 proc. – miestelių, 5 – 17 proc. kaimo.

Tyrimo rezultatai parodė, kad daugu-ma darbdavių įmonėse įdarbintų projekto dalyvių galima priskirti aukštesnio (40–55 proc.) darbingumo lygio neįgaliesiems. Ypač daug jų dalyvavo įdarbinime sub-sidijuojant (apie devyni dešimtadaliai.). Žemesnio (0–40 proc.) darbingumo lygio įdarbinti neįgalieji aktyvesni buvo profe-sinio mokymo programoje. Tarp aDRP priemonių dalyvių, kuriuos įdarbino darbdaviai, vyrauja kompleksinę negalią turintys asmenys. Tipiškiausios komplek-sinės negalios formos – bendras susirgi-mas, stuburo negalia, širdies ir kraujagys-lių ligos, viena iš svarbesnių – judėjimo sutrikimai.

ADRP priemonių nauda

aktyvios darbo rinkos politikos prie-monės yra naudingos ir darbdaviams, ir projekto dalyviams. Galima teigti, kad projekto įgyvendinimo metu buvo sė-kmingai derinami skirtingų gyventojų grupių interesai. Tai svarbi projekto soci-alinio efektyvumo įgyvendinimo sąlyga.

Ypač gerai projekto rezultatus vertino atskirų aDRP priemonių dalyviai. Neįga-lieji dažniausiai pasirinko du geriausius vertinimus (5 ir 4 balai penkių balų ska-lėje). Naudingiausias projektas patiems neįgaliesiems – darbo įgūdžių įgijimo rė-mimo priemonė (absoliuti dauguma – 84 proc. apklaustųjų jį vertino 5 balais, t.y. labai gerai). Kitų priemonių dalyvių, ver-tinusių projektą labai gerai, dalis buvo aukštesnė nei 73 proc. Kiek žemesni pro-jekto vertinimai buvo skiriami darbda-viams ir visuomenei.

1 diagrama Apklausos dalyvių pasiskirstymas pagal amžių (proc.)

Įdarbinimas subsidijuojant

Darbo įgūdžių rėmimas


Mokslo tyrimai

2 diagrama Projekto naudos vertinimas (aukščiausiu balu – 5) (proc.)

63,6

80,0

84,0

77,6

76,0

63,2

72,7

81,4

68,0

50,0

54,5

65,7

0 50 100 150 200 250

Viešieji darbai

Darbo ágûdþiø rëmimas

Profesinis mokymas

Ádarbinimas subsidijuojant

Darbdaviui Neágaliesiems Visuomenei

Neįgaliųjų dalyvavimas projekte ir aDRP priemonėse neabejotinai pageri-no jų psichologinę būklę, suteikė pasi-tikėjimo savo jėgomis, leido pajusti, kad negalia nėra esminė kliūtis įsidarbinant. Tai ypač svarbu darbo neturintiems as-menims, kurių negalia ar profesinio pa-sirengimo stoka neleido jiems sėkmingai integruotis į darbo rinką.

43,9

50,0

6,1

46,2

53,8

0,0

57,9

31,6

10,5

50,0 50,0

0,00

10

20

30

40

50

60

70

Taip, dabar palankiau þiûriu áneágaliuosius darbuotojus

Priemonës ágyvendinimas manonuomonës apie neágaliuosius, kaip apie

pilnaverèius darbo rinkos dalyvius,nepakeitë

Taip, dabar atsargiau þiûriu áneágaliuosius darbuotojus

Ádarbinimas subsidijuojant Profesinis mokymas Darbo ágûdþiø rëmimas Viešieji darbai

%

apibendrinant galima teigti, kad da-lyvavimas aDRP priemonėse padeda neįgaliesiems neprarasti ryšių su darbo

rinka ir visuomene. Dalyvavimas projek-te tapo svarbia jų socialinės integracijos į visuomenę dalimi. Projekto įgyvendini-mo metu siekiantiems įsitvirtinti darbo rinkoje darbdaviai suteikė įvairią pagal-bą, padėdami prisitaikyti prie darbo rin-kos poreikių. Statistiniai duomenys rodo, kad darbdaviai pagerino savo nuomonę apie įdarbintus neįgalius asmenis (3 dia-

grama). Profesinio mokymo metu gautos žinios

ir įgyta ar patobulinta kvalifikacija pade-

3 diagrama Požiūris darbdavių, atsakiusių į klausimą “Ar

dalyvaujant priemonėje pasikeitė Jūsų nuomonė apie neįgaliuosius, kaip apie pilnaverčius darbo

rinkos dalyvius?“ (proc.)

da sėkmingiau integruotis į darbo rinką. Pagerėja ir darbdaviams esamų darbo vietų užpildymo galimybės aukštesnę kvalifikaciją turinčiais darbuotojais. Nors materialinės padėties pagerinimas yra svarbus naudos aspektas, profesinio mo-kymo programoje dalyvavę apklaustieji jį išskyrė rečiau nei įgytas žinias ir įgū-džius. Kitaip tariant, profesinio mokymo programos dalyviai yra labiau orientuoti į profesinį tobulėjimą asmenys, geriau su-vokiantys įgyjamų žinių ir įgūdžių naudą nei kitose aDRP priemonėse dalyvaujan-tys asmenys.

Didinant aDRP priemonių efekty-vumą, svarbu siekti didesnės neįgaliųjų, darbdavių ir visuomenės interesų har-monijos. Teritorinės darbo biržos turėtų aktyviau formuoti palankesnę darbdavių ir visuomenės nuomonę apie priemonių naudą. Labai svarbu didinti asmenų su negalia socialinį ir ekonominį aktyvu-mą, jų suinteresuotumą dirbti. Tyrimas išryškino vyraujančią asmenų su negalia nuostatą – įsidarbinti nevisai darbo die-nai. Galima teigti, kad lanksčių užimtu-mo formų taikymas įdarbinant projekto dalyvius ne visą darbo dieną yra svarbi sėkmingo neįgaliųjų įdarbinimo sąlyga.

Šiuo metu, kai trūksta darbo jėgos kai kuriuose ūkio sektoriuose, yra palankus metas žiniasklaidai teikti daugiau infor-macijos apie sėkmingai dirbančius neįga-liuosius, jų įdarbinimo privalumus. Būtų formuojamas teigiamas visuomenės po-žiūris į neįgaliųjų užimtumą. Informacija apie gerosios praktikos pavyzdžius turė-tų pasiekti ir neįgaliuosius, ir darbdavius, neįgaliųjų nevyriausybines organizacijas, kitus partnerius.

Įdarbinimas subsidijuojant

Darbo įgūdžių rėmimas

Neįgaliesiems

Taip, dabar palankiau žiūriu į neįgaliuosius dar-

buotojus

Priemonės įgyvendinimas mano nuomonės apie neiga-

liuosius, kaip apie pilnaverčius darbo rinkos dalyvius, nepakeitė

Taip, dabar atsargiau žiūriu į neįgaliuosius darbuotojus

Įdarbinimas subsidijuojant Darbo įgūdžių rėmimas


Situacija darbo rinkoje spalio 1d.

Nukelta į 18 p.

Aktualijos

tūkst.

Įregistruota ieškančių darbo asmenų 95,5Įregistruota bedarbių 65,1Iš jų: moterų 37,5vyrų 27,7dalyvaujančių laikino užimtumo priemonėse 13,0ilgalaikių bedarbių 2,5gaunančių nedarbo draudimo išmokas 20,4

Ieškančių darbo asmenų santykis su darbingo amžiaus gyventojais 4,5Bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais 3,0

Spalio 1d.

(proc.)

Išaugo įdarbinimas

Rugsėjo mėnesį, palyginti su rugpjūčiu, 43 proc. išaugo įdar-binimas. Per mėnesį darbo biržos specialistai padėjo įsidarbinti 13,7 tūkst. ieškančių darbo asmenų. Iš jų per 12 tūkst. gavo ne-terminuotą darbą.

Per trečiąjį šių metų ketvirtį darbo birža tarpininkavo įdar-binant 35,2 tūkst., o nuo metų pradžios – 96,8 tūkst. ieškan-čių darbo asmenų. Beveik devyni iš dešimties įdarbintųjų gavo nuolatinį darbą, kuris, palyginti su 2007 metų atitinkamu laiko-tarpiu, išaugo per 14 proc.

Dar beveik tūkstantis bedarbių rugsėjo mėnesį pradėjo vei-klą įsigiję lengvatinius verslo liudijimus. Per devynis šių metų mėnesius šia galimybe pasinaudojo 13,6 tūkst. bedarbių.


Aktualijos

www.ldb.lt

Registruojasi daugiau bedarbių

Rugpjūčio mėnesį į šalies teritorines darbo biržas ieškodami darbo kreipėsi 17,2 tūkst. asmenų, iš jų 15,7 tūkst. buvo suteik-tas bedarbio statusas. Per aštuonis šių metų mėnesius bedar-biais buvo įregistruota 128,6 tūkst. asmenų, tai yra 16 proc. daugiau negu per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį.

Iš visų rugpjūčio mėnesį įregistruotų bedarbių, moterys su-darė 52,3 proc., vyrai – 47,7 proc. Kas penktas darbo neturintis asmuo buvo jaunesnis kaip 25 metų amžiaus, panaši dalis be-sikreipusių į darbo biržą - vyresni kaip 50 metų amžiaus žmo-nės.

Tarp bedarbių išlieka daug neturinčių profesinio pasiren-gimo: nekvalifikuoti sudaro beveik 40 proc. visų į darbo biržą atėjusių bedarbių.

Laisvų darbo vietų mažėja

Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje rugpjūčio mėnesį buvo įregistruota 16,1 tūkst. laisvų darbo vietų – beveik 8 proc. mažiau negu liepą ir trečdaliu mažiau negu 2007 metų rugpjū-tį.

apie 55 proc. visų rugpjūčio mėnesį gautų darbo pasiūly-mų buvo kvalifikuotiems, kas ketvirta vieta – nekvalifikuotiems darbininkams, kas penkta – specialistams. Iš kvalifikuotų dar-bininkų didžiausią paklausą turėjo pardavėjai, dažytojai, virėjai, sunkiasvorių ir krovininių transporto priemonių bei taksi vai-ruotojai, statybininkai dailidės, siuvėjai.

Didžiausias darbo jėgos poreikis išlieka paslaugų sektoriuje – per 59 proc. visų laisvų darbo vietų, pramonės įmonėse – 26,6 proc. , statybose – 9,5 proc. Rugpjūtį darbo pasiūlymų skaičius paslaugų sektoriuje augo, o statybose sumažėjo perpus.

Auga įdarbinimas

Vis didesnį dėmesį skiriant tarpininkavimo įdarbinant pas-laugoms, auga įdarbinimas. Rugpjūčio mėnesį darbo biržų spe-cialistai padėjo susirasti darbą 9,6 tūkst. asmenų, per 9 proc. daugiau negu praėjusių metų rugpjūtį.

Per aštuonis šių metų mėnesius padėta įsidarbinti 83,1 tūkst. ieškančių darbo asmenų. Palyginti su 2007 metų tuo pačiu lai-kotarpiu, įdarbinta 7,8 tūkst. asmenų arba per 10 proc. dau-giau.

Dar viena galimybė įsitvirtinti darbo rinkoje – dirbti pagal lengvatinius verslo liudijimus. Rugpjūčio mėnesį šia galimybe pasinaudojo per aštuonis šimtus, o nuo metų pradžios - 12,7 tūks. bedarbių.

Individualūs planai – svarbus žingsnis planuojant bedarbių karjerą

Siekiant planuoti bedarbių profesinę karjerą, sudaromi įsi-darbinimo planai, padedantys bedarbiui kryptingai planuoti savo profesinę karjerą ir įsitvirtinti darbo rinkoje.

Rugpjūčio mėnesį darbo biržos specialistai kartu su bedar-

biais sudarė 11,5 tūkst. įsidarbinimo planų, ku-riuose numatytos veiksmingiausios priemonės siekti įsidarbinimo. Daugiau kaip pusė planų sudaryta bedarbiams, negalintiems konkuruoti darbo rinkoje. Kas trečias toks bedarbis norė-tų įsigyti paklausią darbo rinkoje profesiją, kas penktas – planuoja siekti įdarbinimo įgyjęs patir-ties ar atstatęs prarastus darbo įgūdžius.

Nuo metų pradžios darbo biržos specialistai kartu su bedarbiais parengė apie 110 tūkst. indi-vidualių įsidarbinimo planų.

Darbo rinkos priemonėse dalyvavo 3,5 tūkst. asmenų

Įgyvendinant įsidarbinimo planuose numaty-tas priemones, rugpjūčio mėnesį į aktyvios dar-bo rinkos politikos priemones buvo nusiųsta 3,5 tūkst. asmenų.

Per 65 proc. nusiųstųjų į aktyvios darbo rinkos politikos priemones dalyvavo remiamo įdarbini-mo priemonėse, t.y. dirbo viešuosius darbus, sė-mėsi trūkstamos patirties darbo įgūdžių įgijimo ar įdarbinimo subsidijuojant priemonėse. Kas ketvirtas bedarbis dalyvavo profesinio mokymo programose.

Nuo metų pradžios 28,8 tūkst. darbo bir-žoje įregistruotų asmenų buvo pasiūlytas lai-kinas užimtumas dalyvaujant kvalifikacijos kėlimo, įgūdžių įgijimo, remiamojo įdarbini-mo ir kitose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

Registruota 100,2 tūkst. ieškančių darbo asmenų

Rugsėjo 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 100,2 tūkst. ieškančių darbo as-menų ir jie sudarė 4,7 proc. šalies darbingo am-žiaus gyventojų.

Iš visų darbo biržoje registruotų asmenų 72,2 tūkst. turėjo bedarbio statusą. Palyginti su 2007 metų rugsėjo 1 d., bedarbių skaičius išaugo be-veik penktadaliu. Rugsėjo 1 d. vyrų darbo biržo-je buvo registruota 36 proc. daugiau negu prieš metus. Moterys tarp bedarbių sudarė 57,8 proc.,


DARBO BIRŽOS NAUJIENOS

Lietuvos darbo biržos informacinis biuletenis

2008 m. rugsėjis, Nr. 9(130)

Leidybinės grupės adresas:S. Žukausko g.15, Vilnius LT-08234

Redaktorė Danutė ŠalkauskienėTel. 272 5711, tel./faks. 272 5709

El. paštas:[email protected]@ldb.lt

“Darbo biržos naujienos” - interneto svetainėje: www.ldb.lt(skyrius informacija/publikacijos)

Spausdino UAB Baltijos kopija.LT-09109 Vilnius, Kareivių 13B

3,5 sp.l. Užs. Nr. 7471ISSN 1392-6756

Tiražas 1500 egz.

SummarySituation in Lithuania labour market

During August:

1 September

• 17,2thous.registeredunemployed• 9,6thous.placedtojobs,• 5,3thous.grantedunemploymentinsurancebenefit,

• 16,1thous.registeredvacancies,• 3,5thous.jobseekersinvolvedinactivelabourmarketpolicyprogrammes.

• 4,7percenttotalunemploymentrate,• 41,8percentwomenunemploymentrate,• 30,5percentmenunemploymentrate,• 100,2thous.registeredunemployed.

Mobile Labour Exchange – first time in international exhibition 3

Lithuanian Labour Exchange first time presented its services in mobile labour exchange - in exhibit ion centre “Litexpo”, where special ized international exhibit ion “Balt ic texti le and leather” for innovations in textile and leather manufactures, working clothes and safety took place. Specialists of LLE consulted persons who were interested in all questions about labour market; a lot of publications that were produced for special thematic were presented. During all exhibition movies about services that LLE is providing, about projects that are being implemented, about all labour exchange activities were shown.Exposition of Lithuanian labour exchange attracted visitors because of chances to try e-services directly. Business people, who participated in exhibition, were satisfied with a possibility to get to know more about this institution.In the seminar “Searching for employees and declaration of vacancies using e-services system” that took place during the exhibition participated director of Labour department at the Ministry of Social security and labour R. Kancevičius, director of Lithuanian Labour Exchange V. Šlekaitis, managing director of Lithuanian clothing and textile companies association L. Laniauskas, member of presidium V. Vikšraitis, heads of companies. During the seminar there were discussions about employment problems nowadays, there proposals made for some new legislations, also it was decided to cooperate in the future.

European Job Days 2008 9

In the middle of September “European Job Days 2008” invited visitors to Šiauliai labour exchange Youth job centre and to Klaipėda labour exchange. EURES advisers from Sweden, Norway and United Kingdom participated n this event. They gave out presentations about living and working conditions in their countries, during individual consultations they informed people that moving to another country is very serious and responsible step. This step is like challenge because there is a lot of new thing waiting for person: adoption to new culture, language, different social security and taxation systems, and etc. Member of European Commission responsible for employment, social matters and equal opportunities V. Špidla once said: “Job days is one of the most important events encouraging mobility of labour force and at the same time the growth of European economy. The possibility to get to know about living and working conditions in any country of Europe is useful to people, to business and to all citizens of Europe”. More information about European job days is presented in correspondence of A. Kunigonytė.

Tauragės region: people lives in reality with a lot of different colors 10

How do Tauragės region people live, how do they overcome everyday’s problems, what are the dreams of those who have business and those, whose days are not the easiest ones when they have to search for a path leading to labour exchange? Answers to all these questions are presented in reportage. Deputy director of Tauragė labour exchange pointed out that the biggest problem is low education of unemployed and jobseekers. That is why they are being prepared for labour market by offering them to participate in professional trainings and other measures. Aiming to reach the goals, very important helpers of labour exchange are employers, who are creating new working places to which unemployed people can be placed to. Considerable impact to this process is done by local employment initiatives projects implementation programs, also by measures, which are provided by labour exchange for establishment of job places for disabled people. So, in order to perform most important mission – enlarge abilities of jobseekers to compete in labour market, assist them with employment and help employers to fill in their vacancies with labour force, Tauragė labour exchange is working hard, requiring a lot of patience work.


BAR O

ME TRAS

ÁSIDARBINIM GALIMYBIØ

Mažos

Ribotos

SPECIALISTAI DARBININKAI

UTENOS APSKRITYJE 2008 m.

BuhalteriaiFinansininkaiApskaitininkaiDraudimo vadybininkai

Pardavimo vadybininkaiLogistikos specialistai

Statybos inžinieriaiElektros inžinieriaiElektronikos inžinieriaiStatybos inžinerijos technikai

GydytojaiGydytojai odontologaiPsichologai

Matematikos mokytojai

Darbo saugos inspektoriaiPolicijos inspektoriai

Siuvimo technologaiAdministracijos darbuotojaiAdministratoriaiAdministracijos sekretoriai

InžinieriaiAutomatikos inžinieriaiMechanikos inžinieriai

Verslo organizatoriaiTeisininkai

EkologaiEkonomistaiNekilnojamo turto agentai

Bendrosios praktikos slaugytojaiKineziterapeutaiErgoterapeutaiVaistininkai

VeterinaraiZootechnikaiSocialiniai darbuotojaiAgronomaiPradinio ugdymo mokytojai

Šaltkalviai

Suvirintojai Plataus profilio statybininkai

DažytojaiTinkuotojaiBetonuotojai

Staliai

BaldžiaiSantechnikai

sunkvežimio vairuotojaiAutomobilinio krautuvo vairuotojaiAutobuso vairuotojai

SkardininkaiEkskavatoriaus mašinistai

Kosmetikai

Vairuotojai ekspeditoriaiApdailininkaiGaterininkai

Stogdengiai

KonditeriaiMedienos ruošos darbininkai

Apsaugos darbuotojai

Elektrikai

Pakuotojai

Traktorininkai

ElektromonteriaiTekintojaiElektromechanikai

aktyvių darbo rinkos politikos mobili darbo birža ...€¦ · pristatymas klientams europos darbo...

Documents