ALGIMANTAS MIŠKINIS

V A Š K A I

Ž I E M G A L O S K R A Š T O P R A E I T I S

4

1

„ŽIEMGALOS” LEIDYKLAK A U N A S

2 0 0 3

„ Ž I E M G A L O S ” D R A U G I J A

I S T O R I N Ė U R B A N I S T I N Ė R A I D A(iki 1969 m.)

Ž I E M G A L O S K R A Š T O P R A E I T I S4

V A Š K A I

ALGIMANTAS MIŠKINIS

2

Recenzentaidr. ALGIRDAS BALIULIS

Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbisprof., habil. dr. JURGIS BUČAS

Kauno technologijos universiteto Kraštotvarkos ir

architektūros katedros vedėjas

ISBN 9955-434-00-7© Algimantas Miškinis, 2003

Ats. redaktoriusVYTAUTAS DIDŽPETRIS

RedaktorėLAIMA JUNEVIČIENĖ

© „Žiemgalos” leidykla, 2003

UDK 947.45 Ži 24

Studija parengta Architektūros ir statybos institutoUrbanistikos sektoriuje

RėmėjasTS UAB „TILSTA”

DirektoriusVYTAUTAS JANKAUSKAS

3

T U R I N Y S

5ĮVADINĖS PASTABOS

9ISTORINĖ URBANISTINĖ RAIDA

GYVENVIETĖS SUSIDARYMAS IR RAIDA IKI 1730 m. PRIVILEGIJOSSUTEIKIMO

14GYVENVIETĖS RAIDA NUO 1730 m. IKI XVIII a. PABAIGOS

19GYVENVIETĖS FORMAVIMASIS NUO XVIII a. PABAIGOS IKI

MIESTELIO SUSIDARYMO XIX a. PABAIGOJE35

MIESTELIO RAIDA NUO XIX a. PABAIGOS IKI 1918 m.42

MIESTELIS IR VALSČIUS NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVŲ METAIS47

MIESTELIO RAIDA 1920–1940 m.57

MIESTELIO RAIDA SOVIETŲ IR NACIŲ OKUPACIJŲLAIKOTARPIU (IKI 1969 m.)

65PABAIGOS ŽODOS

72SANTRUMPOS

73ŠALTINIAI, LITERATŪRA, PAAIŠKINIMAI

93GYVENVIETĖS-MIESTELIO CHRONOLOGIJA (FAKTAI IR ĮVYKIAI)

98REZUMĒJUMS

102SUMMARY

106RESÜMEE

111ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ

114VIETOVARDŽIŲ RODYKLĖ

117VANDENVARDŽIŲ RODYKLĖ

5

Į V A D I N Ė S P A S T A B O S

Vaškai, palyginti su kai kuriais kitaisŠiaurės Lietuvoje – istorinėse žiemgalių žemėse – iki Antrojo pasaulinio karofunkcionavusiais prekybos ir amatų centrais (Linkuva, Žeimeliu, Pakruoju irkt.), bene mažiausiai tyrinėti ir iki šiol gana menkai aprašyti ne tik mokslinė-je, bet ir populiarioje literatūroje. Bene plačiausiai Vaškų istorija pateiktaAkiro-Biržio /1/, o trumpai, beveik kartojant pagrindinius faktus – daugelyjeenciklopedinių leidinių, A. Nezabitausko, F. Žigaro ir kitų tyrėjų straipsniuo-se. Žiemgalos tyrėjas Juozas Šliavas bandė detalizuoti ir patikslinti miestelioraidą, siedamas ją su Grūžių ir Zvanagalos dvarais, tačiau savo darbo nebai-gė, jo parengta pradinė medžiaga liko rankraštyje /2/.

Nepakankamai dėmesio Vaškams greičiausiai teko dėl mažesnės jų reikš-mės ir gerokai vėlesnio gyvenvietės atsiradimo bei persitvarkymo į miestelį.Be to, Vaškai buvo netoliese tokių reikšmingų LDK centrų kaip Biržai ir Pa-svalys ar mažiau svarbių, bet raiškiai savitos istorijos – Linkuvos ir Žeimelio.Tačiau siekiant atskleisti istorinės žiemgalių žemės dalies Lietuvoje gyven-viečių raidos panoramą, be Vaškų būtų sunku objektyviai suvokti viso arealoapgyvendinimo ir ūkinės veiklos ypatumus. Dėl to reikia detalesnės ir šiosvietovės, ir miestelio raidos studijos, analogiškos jau paskelbtosioms apie Lin-kuvą, Žeimelį, Joniškį, Pakruojį.

Susipažinus su apskritai negausia Vaškų istorijos medžiaga, ją sąlygiš-kai galima skirti į dvi nevienodo masto ir pobūdžio dalis. Pirmosios daliesmedžiagos – bendrosios vietovės istorijos – gerokai daugiau, joje vyraujaduomenys apie bažnyčią ir apylinkės dvarus (Grūžių ir Zvanagalos). Kitosdalies – urbanistinei raidai tinkamos medžiagos, įgalinančios aptarti Vaškųteritorijos ir gatvių tinklo plėtotę, aikštės susidarymą, užstatymo ir vaizdo

6

kaitą, kol kas visai mažai. Ypač trūksta duomenų senajam – LDK – laikotar-piui nušviesti. Be to, tiek šio, tiek vėlesnio laikmečio urbanistinę raidą galintipaliudyti medžiaga yra daugiausia netiesioginė, tad iš jos galima daryti tikhipotetines išvadas. Kol kas neaptikta ankstesnių kaip XX a. pradžios mieste-lio planų ar bent inventorių, kuriuose negausios gyventojų sodybos būtų sura-šytos pagal gatves. Tai leistų, pasitelkus retrospektyvinį metodą, rekonstruotitam tikro laikotarpio planus. Tad ši pagal turimą medžiagą pateikiama iš visopirmoji detalesnė miestelio istorinė urbanistinė studija tėra hipotetinė versija,kurios tam tikri etapai aprašyti remiantis autentiška medžiaga, tuo tarpu kiti,aptikus daugiau duomenų, turėtų būti ne tik išplėsti, bet galbūt ir kiek įmano-ma patikslinti.

Renkant medžiagą apie Vaškus šiek tiek painiavos įnešė tai, kad vietovėgana ilgai buvo vadinama Konstantinavu. Šį vardą XIX a.–XX a. pradžiojeturėjo ir kai kurios kitos Lietuvos gyvenvietės, tiek atokiau nuo Vaškų (Deltu-va /3/, Kvėdarna /4/, ,,Konstantynow oppidum alias Słobodka” /5/), tiek Upy-tės paviete, kuriam priklausė ir šis miestelis. Tai pasakytina apie ,,Konstanti-navą arba Liesus” („... Konstantynów alias Lasy w powietie Upitskim situo-waną ...”) /6/: jam skirtas pluoštelis XVIII a. pirmosios pusės dokumentų.Kad ši vietovė netapatintina su Vaškais, leido nustatyti tik detalesnė medžia-gos analizė: neatitiko dvaro savininkų bei toje teritorijoje plytėjusių kaimų(Mažučiai, Geišiai, Jonančiai?) pavadinimai.

Be to, kaip užsiminta, istorijos vingiuose Vaškai buvo gana glaudžiaisusiję su Grūžių (Didžiųjų Grūžių, Grūžių, Grūželių arba Mažųjų Grūžių) irZvanagalos dvarais. Tad siekiant suvokti miestelio raidos erdvę ir ypatumuskai kurie tų dvarų istorijos aspektai pateikti šiame Vaškams skirtame rašinyje.Beje, renkant medžiagą apie Grūžius, susidurta su taip pat pavadinto XVI a.Upytės pavieto dvaro, priklausiusio Martynui Viekavičiui, dokumentų /7/ pri-skyrimu (ar ne) minėtiems Grūžių dvarams. Analizuojant vienų ir kitų Grūžiųtapatumą, paaiškėjo, kad XX a. pirmosios pusės vidurio Lietuvos vietoviųsąrašuose /8/ nėra kitų Grūžių, išskyrus tuos, kurie buvo Joniškėlio apylinkė-je, t. y. ir Vaškų aplinkoje. Tad atrodytų, jog XVI a. M. Viekavičiui priklau-siusių Grūžių dvaro dokumentai skirtini su Vaškais susijusiems Grūžiams. To-kia preliminari išvada iš pradžių pasirodė patikima ir dėl to, kad LDK miestųir miestelių istorijos tyrėjas E. Meilus /9/ 1511 m. privilegiją, kuria dvareleista steigti miestelį ir karčemas, rengti turgų /10/, priskyrė būtent su Vaškais

7

susijusiems Grūžiams, nors dokumente nėra kokios nors nuorodos į jų geog-rafinę lokalizaciją. Tik 1525 m. pakartojus privilegiją /11/, joje jau paminė-tos ,,upės Likmelė ir Kruja” (,,...Ìa ÀËÍÏÂÎË Ë  pyË...”), kurios įrašytosdar ir 1534 m. privilegijos konfirmacijos Viekavičiaus žmonai akte /12/. Vaš-kų ir su jais susietų Grūžių apylinkėje tokių upių nėra (tik Yslykis, Mūša,Mūšelė, Plonė ir Mažupis) /13/, todėl šio rašinio autoriui pasirodė abejotinasminėtų dokumentų priskyrimas čia aptartiniems Grūžiams. Taip pavadintų vie-tovių paplitimas dabartinėje Latvijos teritorijoje /14/ ir dokumentuose įrašytųupių vardai galbūt liudija, kad ten minimi Grūžiai galėję būti į šiaurę, o ne įpietus nuo Vaškų, kur kaip tik (tarp Joniškėlio bei Vaškų) ir išsidėsto su mies-teliu praeityje susiję Grūžių dvarai. Tokią prielaidą iš dalies paremia ir duo-menys, kad XVI a. LDK–Livonijos siena ne kartą keitėsi, todėl į šiaurę nuoLietuvos Respublikos dabar esanti teritorija tam tikru laiku galėjo priklausytiLietuvos didžiojo kunigaikščio jurisdikcijai, o joje buvusioms vietovėms teik-tos šio valdovo privilegijos.

Nors Vaškai buvo gerokai mažesni nei aplinkiniai tradiciškai svarbesniir didesni šiaurės Lietuvos prekybos bei amatų centrai (Biržai, Pasvalys, Lin-kuva, Žeimelis, iš dalies vėliau – Joniškėlis), miestelyje dėl išskirtinės raidoskai kurių bruožų XIX a. pabaigoje susiformavo visai Lietuvos urbanistikai,juo labiau šiauriniam regionui, reikšmingi plano elementai ir formos. XX a.šeštajame–septintajame dešimtmetyje atlikus urbanistikos paveldo tyrimus,kurių metu buvo išaiškinti vertingiausi objektai, 1969 m. Vaškams suteiktasvietos reikšmės urbanistikos paminklo statusas. Toji data iš esmės ir tapo šionuo gyvenvietės atsiradimo pradedamo rašinio baigties chronologine riba.Miestelis, iki tol formuotas nesuvokiant jo reikšmės kultūros paveldo požiū-riu, nuo 1969 m. įgavo prielaidas būti tvarkomas atsižvelgiant į būtinybę išsau-goti jame esančias (per ilgus amžius susidariusias ir išlikusias) vertybes. Pas-tarasis laikotarpis (iki mūsų dienų) Vaškų urbanistinės raidos požiūriu galėjotapti labiau kryptingas bei reikšmingas, tad ir aptartinas vėliau – iš didesnėslaiko perspektyvos.

Šis rašinys parengtas pagal ankstesnių šiaurės Lietuvos vietovių – Jo-niškio, Linkuvos, Žeimelio – istorinės urbanistinės raidos modelį. Medžiagadėstoma chronologiškai, visi objektai ir dalykai detalizuojami maždaug vie-nodai (šiek tiek smulkiau aprašytas tik kovų už Lietuvos nepriklausomybę1918–1919 m. laikotarpis).

8

Autorius dėkoja recenzentams – prof., habil. dr. Jurgiui Bučui irdr. Algirdui Baliuliui už pastabas, pasitarnavusias tobulinant knygelėsrankraštį.

9

ISTORINĖ URBANISTINĖ RAIDA

G Y V E N V I E T Ė S S U S I D A R Y M A S I R R A I D A I K I 1 7 3 0 m .

P R I V I L E G I J O S S U T E I K I M O

Žalvario amžiaus radiniai /15/ mieste-lyje (ir jų pobūdis) galbūt liudija, kad tuo metu vietovė ar (ir) apylinkė, nepai-sant gausių miškų, buvo apgyventa, be to, jos gyventojai palaikė prekybosryšius su slavais bei skandinavais. Kita vertus, tai vargu ar turi ką nors bendrasu dabartiniams Vaškams galėjusia duoti pradžią gyvenviete. Pernelyg didelislaiko tarpas skiria archeologinius radinius ir tokios gyvenvietės galimą pra-džią. Šiuos du faktus galėtų susieti tik kelias, jei jis būtų susidaręs dar žalva-rio amžiuje, o vėliau turėjęs įtakos gyvenvietei (iš kurios išaugo miestelis):pastaroji kaip tik ir galėjo įsikurti prie to kelio. Analogišką sąveiką sudarytųir kiti vietovėje anksti suėję bei vėliau buvusią kryžkelę sudarę keliai.

Rašytiniuose istorijos šaltiniuose Vaškams skirtuose tekstuose anksty-viausias vietovės paminėjimas siejamas su 1665 m. įsteigta ar (ir) pastatytakoplyčia (filijine bažnyčia) /16/. Tuo metu Vaškai veikiausiai jau buvo tamtikro dydžio kompaktiška gyvenvietė /17/. B. Kviklys nurodo, kad Vaškai ži-nomi nuo XVI a. pabaigos /18/, kiti rašiusieji apie Vaškus tą laiką nukelia ir įXVII a. pradžią /19/, ir į 1655 metus /20/.

Logiška, kad 1665 m. steigiant ar statant bažnyčią Vaškų gyvenvietė,kurią tikriausiai sudarė žemdirbiai, jau turėjo egzistuoti. Tad ji galėjo susi-

10

daryti ne tik XVII a. pirmojoje pusėje ar XVI a. pabaigoje, bet ir Valakųreformos metu XVI a. viduryje – antrojoje pusėje. Ši gyvenvietė, kaip ir dau-gelis kaimų, buvo mažareikšmė, todėl nepateko į to meto rašytinius istorijosšaltinius. Tad ir prielaida, jog XVI a. pabaigoje nuo Biržų per vėlesnius Vaš-kus ėjo kelias į Žeimelį /21/, laikytina iš esmės atitinkanti laikmečio situaciją.Bažnyčią fundavo dvarininkas, tad vargu ar reikėtų abejoti, jog iki tol kaimubuvusi gyvenvietė priklausė dvarui ir įėjo į jo ribas. Manyta, kad tai buvoGrūžių dvaras /22/, rašytiniuose istorijos šaltiniuose minimas nuo 1586 m./23/, jei jo netapatintume su Viekavičiams priklausiusia analogiškai vadintavalda, minima 1511–1534 m. privilegijose.

Tiek laikantis nuomonės, kad pradinė Vaškų gyvenvietė buvo suplanuo-ta matuojant valakus, tiek ir neatmetant galimybės, jog ji vėliau susidarė sa-vaime, matyt, reikėtų manyti, kad tai buvo palei vieną kelią išsidėsčiusių so-dybų – t. y. linijinio plano – darinys. Toks jis greičiausiai susiformavo einantper vietovę vienam keliui nuo Grūžių dvaro Bauskės link (iki Grūžių, išsidės-čiusių Mūšos šiaurės pusėje, ties perkėla per upę galėjo sueiti keliai nuo Lin-kuvos, Kėdainių – per Krekenavą ir Naujamiestį – bei Pušaloto – per Panevė-žį ir Joniškėlį) arba įsijungus dar ir skersiniam keliui nuo Biržų – per Pasvalį.Retrospektyviai vertinant turimą kartografinę medžiagą beveik neabejojama,jog pradinė Vaškų gyvenvietė, kaip ir daugelis kitų šio regiono gyvenviečių,dėl gamtinės aplinkos ypatumų išsidėstė palei artimą meridianinei krypčiaikelią nuo Grūžių Bauskės link. Kadangi nėra archeologinių duomenų, sunkutiksliau nurodyti, kurioje vietoje galėjo būti pradinė Vaškų gyvenvietė. Ir tikspėjant, kad vėliau gyvenvietė buvo plečiama į visai ar beveik neužstatytąteritoriją, galima prielaida, jog XVI a. antrojoje pusėje – XVII a. pirmojojepusėje (iki koplyčios – filijinės bažnyčios statybos) Vaškai išsidėstė į šiauręnuo jau tuo metu galėjusios būti ar vėliau susidariusios kryžkelės. Remiantisčia pateiktais samprotavimais parengtos dvi retrospektyvinės to meto Vaškųplano schemos: vietovę kertant vienam keliui (1 pav.) bei esant joje kryžkelei(2 pav.).

Dažniausiai nurodoma, kad Šv. Juozapo titulo koplyčią (filijinę bažnyčią)1665 m. įsteigė ir pastatė Grothusas (Grotusas, Grotuzas) Staševskis /24/ arbaGrothusas ir Staševskis (pirmasis statybą pradėjo, o antrasis baigė) /25/.

Livonijos bajorai Grothusai nuo XV a. pabaigos žiemgalių istorinėsežemėse turėjo nemažai valdų; jiems kurį laiką priklausė Žeimelis /26/ ir Linku-

11

va /27/. Dar ir XVII a. antrojoje pusėje (1680 m.) minimas Vilhelmas Grothu-sas (Grotusas) /28/, pardavęs Andriui Pliateriui tose apylinkėse buvusį Mažų-jų Plonėnų dvarą. Neaišku, ar tai buvo ankstesniųjų Grothusų palikuonis. Va-dinasi, kažkuriam Grothusui ne vėliau kaip XVII a. viduryje – antrojoje pusė-je (t. y. Vaškų koplyčios ar bažnyčios steigimo bei statybos metu) galėjo pri-klausyti ir Grūžių bei Zvanagalos dvarai, nors autentiškų duomenų apie taikol kas neaptikta. Kita vertus, Grothusai buvo evangelikai, tad vargu ar būtųsteigę bei statydinę katalikų bažnyčią, nebent kurie nors iš jų, susijungę gimi-nystės ryšiais su Staševskiais, galėjo tapti katalikais. J. Šliavas pateikė dar ir

1-2 pav. XVI a. antrosios pusės – XVII a. pirmosios pusės plano retrospektyvinėschema (pirmasis ir antrasis variantai). Sudarė autorius.

Užstatytos teritorijos ribos sąlygiškos

kitokią koplyčios (bažnyčios) steigimo bei statybos versiją: ,,vietinių žmoniųpadavimai sako, kad pirmąją bažnyčią čia pastatęs Konstantinas Vaškevičius,nuo to esą ir Vaškų miestelio vardas atsiradęs”. Tyrėjo nuomone, ,,tai panašuį tiesą” /29/. Tad nepaisant iš esmės patikimais laikytinų kai kurių faktų (baž-nyčios steigimo 1665 m.), XVI a. pabaigos – XVII a. pirmosios pusės duome-nys apie Vaškus yra pakankamai neaiškūs, o gal ir netikslūs. Jiems patikslintireikalinga gerokai išsamesnė istorinių dokumentų analizė, kuri, esant kitamšio rašinio tikslui, neatlikta.

Beveik neabejojama, kad Vaškuose, kaip ir kituose LDK gatviniuosekaimuose /30/, koplyčia (filijinė bažnyčia) buvo pastatyta gyvenvietės gale, osprendžiant iš vėliau nepakitusios pastato padėties – kelio nuo Grūžių į Baus-kę vakarų pusėje (3 pav.). Jei per vietovę ėjo ne vien tasai kelias, bet dar ir

12

nuo Biržų per Pasvalį į Žeimelį, koplyčia galėjo atsidurti pastarojo kelio at-karpos iš rytų ašyje (4 pav.). Taip būtų išryškėjusios prielaidos augančio baž-nytkaimio centrui kryžkelėje atsirasti, o linijiniam gyvenvietės planui ilgai-niui persitvarkyti į radialinį – tad ir atitinkamos kompozicijos pradmenimssusidaryti.

Neaptikta autentiškų duomenų apie Vaškų gyvenvietės ūkinę raidąXVII a. viduryje bei antrojoje pusėje – prieš steigiant ir statant koplyčią ar(ir) netrukus po to. Vietovė neminima to meto Biržų dvaro teismo knygose/31/, nors ten pateiktuose įrašuose nuo 1620 m. yra užfiksuota nemažai kitų

3-4 pav. XVII a. antrosios pusės plano retrospektyvinė schema(pirmasis ir antrasis variantai). Sudarė autorius.

Užstatytos teritorijos ribos sąlygiškos

vietovių, buvusių už Biržų kunigaikštystės ribų. Neaptikta medžiagos ir apiegyvenvietės galimus nuostolius XVII a. pirmosios pusės – vidurio karuose suŠvedija ir Rusija. Nurodoma, kad švedų kariuomenė 1655 m. žygiavo į Lietu-vą nuo Kuoknesės (Kurše) per Nemunėlio Radviliškį, Biržus ir Pasvalį /32/,t. y. palyginti netoli Vaškų, nors ir kitu, beveik lygiagrečiu ir artimu meridia-ninei krypčiai keliu. Netrukus po šio karo įsteigta koplyčia (filijinė bažny-čia), nesant kitų objektyvių duomenų, galėtų liudyti, jog gyvenvietė nenuken-tėjo, netgi padidėjo, todėl atsirado poreikis statyti šį pastatą. Kita vertus, kop-lyčios statyba galėjo būti ir bandymas skatinti nuostolius patyrusios gyven-vietės atkūrimą. Neaišku, kuo paremtas kol kas autentiška medžiaga nepa-grįstas teiginys, kad ,,reformacijos sąjūdžio metais” (nepatikslinus laiko) baž-nyčia buvo atitekusi reformatams /33/.

13

Nurodoma, kad LDK–Lenkijos valdovas Augustas II, lankydamasis Bir-žuose (tai įvyko 1701 m.), suteikė Vaškams turgaus privilegiją. Jos originaląXX a. pradžioje dar turėjęs tuometinis dvaro, kuriam anksčiau priklausė irmiestelis, savininkas /34/. Toji data nurodoma ir kituose leidiniuose /35/, ta-čiau Lietuvos Metrikos knygose neaptikta įrašų apie privilegiją, todėl jos au-tentiškumas abejotinas.

Manyta, kad Vaškai galėjo ne kartą nukentėti per XVIII a. pradžios LDK–Lenkijos karą su Švedija, nes 1704 m. nemažai susirėmimų vyko pietų Kuršeir šiaurės Lietuvoje (Biržų–Pasvalio zonoje) /36/. Neatmestina ir sąsaja tarptų įvykių bei Vaškų apylinkės dvarų savininkui Upytės pavieto iždininkui An-driui Staševskiui 1730 m. spalio 20 d. Augusto II suteiktos miestelio steigi-mo, turgaus (antradieniais) ir 4 prekymečių (Šv. Jurgio, Švč. Trejybės, Šv.Andriejaus ir Trijų karalių dienomis) privilegijos /37/. Dokumente neužsime-nama, kodėl privilegija suteikiama, nors daugeliu kitų atvejų tai būdavo daro-ma. Privilegijos tekstas gana standartinis; pagal jį turguose ir prekymečiuoseleidžiama laisvai prekiauti, t. y. prekes atsivežti, parduoti, keisti ir pan., vieti-niams ir ,,kaimyninių miestų bei miestelių žmonėms”.

14

G Y V E N V I E T Ė S R A I D A N U O 1 7 3 0 m . I K I X V I I I a .

PA B A I G O S

Miestelio steigimo ir prekybos privi-legija turėjo sudaryti sąlygas atitinkamo ūkinės veiklos pobūdžio gyvenvieteirealiai funkcionuoti: įrengta turgaus aikštė, kadangi jos iki tol veikiausiai ne-buvo, suformuoti kiti to laikmečio naujajam prekybos ir amatų centrui būdin-gi elementai. Tai galėjo įvykti savaime arba buvo padaryta planingai – direk-tyvine tvarka.

Išanalizavus negausią Vaškų urbanistinės raidos medžiagą bei atsižvel-gus į jau pareikštas kai kurių tyrėjų nuomones dėl tos raidos pobūdžio ir laiko/38/, tenka konstatuoti, kad kol kas nepakanka duomenų pateikti vieną pagrįs-tą miestelio susidarymo versiją nuo privilegijos suteikimo 1730 m., todėl ten-ka aptarti du hipotetinius chronologiniu požiūriu jos variantus.

Vienas iš variantų gali būti suformuluotas pasirėmus ankstyviausia –XX a. pirmosios pusės – autentiška kartografine medžiaga, kurioje užfiksuotanuo Valakų reformos XVI a. viduryje kuriamiems LDK prekybos ir amatųcentrams būdinga Vaškų plano stačiakampė forma. Iš šios medžiagos galimadaryti prielaidą, kad

– miestelis formavosi ne savaime, o planingai;– miestelio stačiakampis planas natūroje galėjo būti pažymėtas tuoj po

privilegijos suteikimo, t. y. greičiausiai iki 1750 m., bet ne vėliau kaip ikiXVIII a. pabaigos (1795 m.), nes likvidavus LDK–Lenkijos valstybę, nustojofunkcionuoti ankstesnę urbanistinę praktiką lėmusios nuostatos, tad ir jomsatitinkanti plano forma su visais miestelio tuometinei sampratai bei jo funk-cionavimui reikalingais elementais.

Šį pirmąjį Vaškų raidos variantą galėtų liudyti retrospektyvinė schema,sąlygiškai atspindinti tokią plano būklę, kurios būtų galima tikėtis vykstantnuosekliam suplanuoto miestelio formavimui XVIII a. antrojoje pusėje (5 pav.).Schema rodytų, kad bažnytkaimis buvo numatytas išplėsti, o naujai formuo-jamam iš jo miesteliui statyti skirta tuščia ar beveik tuščia teritorija į pietus,pietryčius ir rytus nuo bažnyčios žemės bei gyvenvietės pietinės dalies. Iki tolaiko veikiausiai jau susidariusios kryžkelės pietryčių kampe turėjusi būti nu-matyta taisyklinga aikštė, o aplink ją suplanuoti bent 3 kvartalai. Kadangi

15

keliai iš Biržų Žeimelio link ir nuo Grūžių Bauskės link ties bažnyčia vėliaukirtosi ne visai statmenai, numatytoji aikštė turėjo derintis prie kryžkelės po-būdžio, t. y. negalėjusi būti kvadratinė ar stačiakampė, o tik trapecinė. Nepai-sant to, atrodytų, jog prie trijų iš keturių jos šonų (išskyrus vakarinį), turėjobūti numatyta po 4 sklypus (kaip ir kituose LDK miestuose bei miesteliuose,kuriuose buvo suplanuotos panašaus dydžio kvadratinės aikštės).

Schema liudytų, kad taip numačius formuoti Vaškus iš baroko į klasiciz-mą pereinamuoju laikotarpiu šalia esamos gyvenvietės kuriamame miestelyjenebuvo panaudotas abiem epochoms būdingo planavimo vienas svarbiausiųelementų /39/ – kompozicijos ašis. Jos vėlesnis buvimas, bažnyčiai atsiraduskelio iš Biržų ašyje, laikytinas savaiminės raidos atsitiktinumu, o ne sąmonin-gai kuriamos atitinkamos urbanistinės struktūros išraiška.

5 pav. 1730–1750 m. bažnytkaimio išplėtimo ir pertvarkymo į miestelį planohipotetinė retrospektyvinė schema. Planingo formavimo variantas. Sudarė autorius.

Sąlygiškai užstatytos teritorijos ir suplanuoto miestelio ribos sąlygiškos.Brūkšniuota linija pažymėtos spėjamos gatvės

Antrasis Vaškų raidos variantas parengtas atsižvelgus į nuomonę, kuridaugiausia paremta pasakojimais, esą ,,pats miestelis pertvarkytas buvęs sta-tant” mūrinę bažnyčią, ,,ką dabartinių žmonių seneliai dar gerai prisiminda-vę” /40/. Tad XX a. pirmojoje pusėje užfiksuotasis Vaškų stačiakampis pla-nas būtų susidaręs ne XVIII a., bet vėliau, tam tikrą laiką iki tol gyvenvieteiformavusis savaime. Suteikus privilegiją, o pietiniame gyvenvietės gale priebažnyčios kuriantis centrui, kuriame galėjusi susidaryti aikštė, ankstesnis li-nijinis planas būtų tapęs raiškesniu radialiniu. Šis Vaškų raidos variantas są-

16

lygiškai išreikštas to meto būklę atspindinčioje retrospektyvinėjeschemoje (6 pav.).

Nėra patikimų duomenų, iš kurių būtų įmanoma spręsti, kada aptaria-muoju Vaškų raidos tarpsniu galėjo išryškėti pagal vieną ar kitą variantą besi-formuojantis gyvenvietės planas. Manyta, kad stačiakampis planas galėjo su-sidaryti dar XVIII a. antrojoje pusėje /41/. Tai turėjo priklausyti nuo mieste-liui būdingos veiklos, visų pirma prekybos, masto ir pobūdžio. Tolesnė urba-nistinės raidos analizė kaip tik ir turėtų parodyti, kuris iš variantų nuo1730 m. galėjo susidaryti ir kada tai įvyko. Tam būtina pasitelkti visus, net irnetiesioginius duomenis apie įvairiu laiku miestelyje besirinkusius turgus beiprekymečius, veikusias karčemas ar jas laikiusius bei apskritai Vaškuose įsi-kūrusius žydus ir t. t.

1750 m. gegužės 10 d. Andriaus Staševskio ,,intromitavimo” į Grūžiųdvarą, pirktą iš Marcijono ir Reginos Chreptavičių, dokumente minimi tenbuvę kaimai, tarp jų ir Vaškai arba Naškelėnai (,,Woszki alias Naszkiełany”)/42/, tačiau apie ,,miestelį” neužsimenama. Siejant paminėtąjį Grūžių dvarosavininkų kaitos faktą su pirmosios koplyčios (filijinės bažnyčios) steigėjais,tektų pripažinti, kad XVII a. viduryje dvarą valdę Staševskiai vėliau buvo jįpraradę ir susigrąžino tik 1750 m. arba anuo metu jį valdė kiti savininkai. Tadir koplyčios (bažnyčios) fundatoriai turėję būti kiti minėti asmenys (Grothu-sai, Vaškevičiai). Be to, 1750 m. paminėtasis antrasis Vaškų vardas, neaptik-

6 pav. XVIII a. antrosios pusės plano retrospektyvinė schema.Savaiminės raidos variantas. Sudarė autorius.

Užstatytos teritorijos ribos sąlygiškos

17

tas nei 1855 m., nei 1912–1914 m. žemėlapiuose, vargu ar teikia pagrindo tąvietovę tapatinti su aptariama gyvenviete. Tame pačiame dokumente įrašyta-sis Paliepių kaimas su jame buvusia karčema abiem atvejais užfiksuotas, oXIX–XX a. plytėjo į šiaurę nuo Mažųjų Grūžių dvaro sodybos, pakeliui įKonstantinavą.

Netrukus Vaškuose pastatyta nauja bažnyčia. Tai įvykę dar 1745 m. kon-statavus, jog pirmoji bažnyčia ,,begriūvanti”, be to, gal tik tais metais refor-matų grąžinta katalikams /43/ (jei taip iš tikrųjų buvo), o netrukus gal ir sude-gusi; tad kurį laiką jos, matyt, ir apskritai nebuvę /44/.

Naujosios bažnyčios pagrindinis fundatorius buvo Grūžių (ir Zvanaga-los) dvarininkas Upytės pavieto stalininkas Andrius Staševskis su žmona Jo-hana, tam skyrę 13000 lenkiškų auksinų /45/. Be to, 1764 m. Kazimieras Kas-peravičius davė 1162 auksinus /46/. Kun. Kristoforo Staševskio iniciatyvadarbai buvo atlikti iki 1766 m. /47/; bažnyčios baigtis aktuota 1767 m. vasa-rio 9 d. ,,Upytės pavieto žemės teisme” /48/.

1766 m. Žemaičių vyskupas J. Lopacinskis įsteigė Vaškų parapiją /49/.Ji buvo suformuota priskyrus kai kurias Linkuvos, Pašvitinio, Saločių ir Jo-niškėlio parapijų žemes. Daugiausia teritorijos neteko Linkuvos parapija, dėlto protestavo jos klebonas karmelitas Mykolas Ostrovskis su parapijiečiais/50/. 1766 m. prie naujosios bažnyčios įsteigtos ir dvi brolijos – Saldžiausio-jo Jėzaus ir Rožinė /51/.

Būta ir kitokių nuomonių dėl naujosios bažnyčios statybos. Manyta, kadtai viso labo iš Kyburių perkeltas medinis pastatas, ,,atgabentas” į senosiosmaldyklos vietą ,,ant kalvelės” /52/. Bažnyčioje buvę 5 altoriai /53/, jai skirtasvalakas, 26 virvės ir 35 sieksniai žemės /54/. Po kun. K. Staševskio mirties(1767 m. gegužės 24 d.) klebonu kurį laiką buvo Linkuvos karmelitas AntanasLiugevičius, o nuo 1770 m. – Jonas Chodzkevičius (Chockevičius) /55/.

Bažnyčios atkūrimas galėjo netiesiogiai liudyti tam tikrą Vaškų raidospagyvėjimą XVIII a. antrojoje pusėje, bet vargu ar šį faktą tiktų vertinti kaipreikšmingą miesteliui susidaryti. Kad taip įvyktų, o kartu išryškėtų ir planin-gas ar savaimingas ankstesnės gyvenvietės persitvarkymo į miestelį pobūdisbei atitinkama plano forma, reikėjo, kaip jau užsiminta, tam tikro prekybosmasto ir pobūdžio, arba dar ir kitų tokią veiklą bent netiesiogiai liudijančiųduomenų.

1775 m. Upytės pavieto dūmų sąraše /56/ nurodyta, kad pavieto sta-

18

lininkui ir Zvanagalos (,,Dzwonogola”) dvaro bei Gružių ir Pamančių ,,pali-varkų” savininkui Juozui Staševskiui priklausiusiame Vaškų ,,miestelyje” bu-vo 4 dūmai, be to, vienas dūmas priklausė klebonui; veikė karčemų (skaičiusne-nurodytas), kurios mokėjo 400 auksinų mokesčių. 1790 m. Staševskio val-doje buvusiame ,,Konstantinave” surašyta 19 dūmų, tarp jų užvažiuojamojikarčema ir 2 žydų dūmai /57/. Tad nors iki 1790 m. miestelis padidėjo, tačiauvargu ar jame galėjo išryškėti planingą arba savaimingą jo raidą atitikusioplano kai kurios formos. Net ir 1790 m. duomenys liudija Vaškus buvus per-nelyg maža gyvenviete, kad ji realiai galėtų būti laikoma miesteliu. Vargu artokią nuomonę pakeičia ir pradėję kurtis žydai, juo labiau kad visai neužsi-menama apie turgų, prekymečius, prekybos mokesčius, aikštę. Tad turimi duo-menys veikiausiai rodo, jog po 1730 m. suteikta miestelio steigimo, turgaus irprekymečių privilegija dėl nepalankių sąlygų iki XVIII a. pabaigos Vaškuosemiestelio realiai taip ir nesusikūrė. Šiuo požiūriu ši gyvenvietė nesiskiria nuodaugelio kitų LDK vakarinės dalies gyvenviečių, kai joms suteikus privilegi-jas, bet nesudarius prielaidų atitinkamai ūkinei veiklai, tos privilegijos likotik formaliu aktu. Dėl to iki XVIII a. pabaigos Vaškuose negalėjo susidaryti irstačiakampis planas. Net jei jis būtų buvęs numatytas, tai gyvenvietei iš lėtoformuojantis savaime, joje greičiau galėjo nuosekliai išryškėti anksčiau pra-dėjęs megztis radialinis planas.

1775–1790 m. dokumentuose gyvenvietė vadinama skirtingai. 1790 m.ji pirmą kartą įvardyta Konstantinavu. Gali būti, kad gyvenvietė taip pavadin-ta ne kurio nors caro šeimos nario (be to, ne XIX a.), kaip manyta, o JuozapoLiongino Staševskio žmonos Konstancijos garbei. Šie dvarininkai daug prisi-dėjo prie 1793 m. klebono kun. Jono Chodzkevičiaus statomos bažnyčios irvienas jų galėjo būti įamžintas gyvenvietės pavadinime. Nuo to laiko ikiXX a. pradžios beveik visuose oficialiuose dokumentuose Vaškai vadinti Kon-stantinavu /58/.

Naujoji bažnyčia iškilo nepraėjus nė 30 metų nuo ankstesnės bažnyčiosstatybos, todėl turbūt nereikėtų atmesti nuomonių, pagal kurias bažnyčia ga-lėjo būti atkelta iš Kyburių arba perstatyta. Tuo atveju senoji Vaškų bažnyčianesudegė ir neišnyko, kaip teigia kai kurie tyrėjai.

Naujoji medinė bažnyčia buvo nedidelė, 6x13 uolekčių, kryžiaus plano,bebokštė; šalia jos iškilo aštuoniakampė varpinė /59/. Atrodo, kad ir ši baž-nyčia pastatyta ar perstatyta panaudojus senus ir naujus rąstus /60/.

19

G Y V E N V I E T Ė S F O R M AV I M A S I S N U O X V I I I a .

PA B A I G O S I K I M I E S T E L I O S U S I D A R Y M O X I X a .

PA B A I G O J E

Nėra duomenų, kad LDK vakarinę dalįpo valstybės likvidavimo prijungus prie Rusijos ir suformavus Lietuvos Vil-niaus guberniją, Vaškuose būtų kas nors pasikeitę. Gyvenvietėje vyko įprasti-nis provincijos gyvenimas.

1805 ar 1806 m. mirus klebonui kun. J. Chodzkevičiui ir perėmus para-piją kun. Juozapui Misevičiui, 1806 m. rugpjūčio 26 d. surašytas bažnytinėsvaldos pastatų inventorius /61/. Dokumente gyvenvietė vadinama Konstanti-navu. Medinė bažnyčia stovėjo kvadratiniame žemės pylimu apjuostame šven-toriuje; be jos, viename šventoriaus kampe, ,,einant iš bažnyčios po kairei” –buvo lavoninė, kitame – ,,netoli bažnyčios galo prie vieškelio” – varpinė ant8 stulpų (vienas varpas nulietas 1805 m. Varniuose, kitas – 1806 m.). Šaliastovėjo klebonija, o kitoje vieškelio pusėje – priešais bažnyčią – medinė špi-tolė.

Bažnyčios žemėje, be klebono, 1811 m. gyveno vargonininkas su sūnu-mi ir 12 ,,laisvai tarnaujančių” vyrų (moterys ir vaikai neminimi), špitolėje –5 vargšai /62/. 1800 m. parapijoje surašytas 3761 katalikas /63/.

1812 m. Napoleono armijai veržiantis per Lietuvą į Rusiją, birželio–liepos mėnesiais nuo Tilžės per Tauragę, Raseinius, Panevėžį, Pasvalį ir Sa-ločius Bauskės link žygiavo 10–asis prancūzų korpusas, vadovaujamas Ta-rento kunigaikščio maršalo Makdonaldo /64/. Ne tik žygio metu, bet ir vėliau,korpusui veikiant Daugpilio–Liepojos ruože, galėjo nukentėti ten buvę mies-tai, miesteliai, kaimai, tad ir Vaškai. Tačiau nėra duomenų apie tiesioginiusšios bei gretimų gyvenviečių nuostolius (apie tai neužsimenama nei 1815 m.bažnyčios inventoriuje /65/), nors vien tik krašto plėšimas ir naikinimas galė-jo įvairiai atsiliepti jų ūkinei raidai.

1815 m. liepos 15 d. inventorius surašytas po klebono kun. J. Misevi-čiaus mirties perėmus parapiją kun. Dominykui Karvovskiui /66/. Dokumen-te paminėta bebokštė bažnyčia su 5 altoriais, sugriuvusi varpinė (joje anks-čiau buvusius varpus teko pakabinti šalia augusiuose medžiuose), kvadratiniskartimis aptvertas ir ,,vietomis” perimetru medeliais apsodintas šventorius,

20

medinis klebono namas, svirnas, špitolė priešais bažnyčią kitapus vieškelio,vargonininko namas ir ,,davatkos Konstancijos namelis” /67/.

Iki 1820 m. klebono sodyboje pagausėjo trobesių; buvo pastatytas tarnųnamas, 2 svirnai, bravoras, tačiau klebonija susmuko, ją reikėjo remontuoti /68/. Į aptvertą ir medžiais apsodintą šventorių vedė dveji vartai ir vieni varte-liai (šie jungė šventorių su klebono sodyba). Miesteliu pavadintoje gyvenvie-tėje kartu su špitole ir klebono sodyba buvo 7 dūmai (93 žmonės) /69/.

1820 m. bažnyčios vizitacijos aktas yra svarbus Vaškų raidos dokumen-tas, nes jame pirmą kartą paminėtas ,,miestelio Turgus” /70/ ir mokykla /71/.

,,Turgus”, t. y. turgaus aikštė, minimas lokalizuojant vartus ir vartelius įšventorių. Žaliai dažyti vartai buvo: ,,vieni iš miestelio Turgaus”, kiti – nuošpitolės pusės. Kadangi šis pastatas stovėjo priešais bažnyčią už vieškelio, taiantrieji vartai – į aikštę – veikiausiai buvo gretimame šventoriaus šone. Vieš-keliu, matyt, pavadintas pro šiaurinę bažnyčios pusę ėjęs Biržų–Žeimelio ke-lias, už kurio kaip tik ir buvo špitolė. Tad aikštė išsidėstė į rytus nuo bažny-čios ir šventoriaus, t. y. toje vietoje, kurioje ir XX a. pirmojoje pusėje į vaka-rus nuo kryžkelės dar buvo likusi neužstatyta erdvė. Apie tokią pačią aikštėspadėtį užsimena ir J. Šliavas, daugiausia iš žmonių pasakojimų bandęs atkurtiXIX a. Vaškų statybos raidą. Jis aikštės susidarymą siejo su 1701 m. mieste-lio steigimo ir prekybos privilegija, todėl teigė: ,,Jei tą privilegiją išsirūpinęsbuvo Didžiųjų Grūžių dvaras, tai turgūs tada turėjo vykti aikštelėje prie baž-nyčios, o jei Zvanagalos dvaras – tai dabartinė turgaus aikštė jau ir tada turėjoegzistuoti” /72/.

Tiek 1701 m. privilegija, jei ji galėjo būti, tiek ir 1730 m. dokumentassudarė prielaidą prekybinės paskirties aikštei atsirasti. Tai, kaip jau buvę ra-šyta, priklausė nuo gyvenvietės ūkinės veiklos, tad ir prekybos masto. Tačiauiš turimų duomenų XVIII a. antrojoje pusėje aišku, kad prekyba buvusi ganą.menka ir vargu ar galėjusi skatinti esminę ir planingą Vaškų plėtotę, tad irstačiakampio plano elementų bei taisyklingos aikštės susidarymą pagal 1730–1750 m. bažnytkaimio pertvarkymo į miestelį retrospektyvinę schemą (žr. 5pav.). Tai paliudijo ir 1820 m. dokumente netiesiogiai nurodytoji aikštės vie-ta. Nors aikštė Vaškuose vis dėlto susidarė, bet tai įvyko gyvenvietei formuo-jantis savaime. Todėl gerokai mažesnė, negu galėjo būti suplanuota, aikštėatsirado ne XX a. pirmoje pusėje buvusioje vietoje – kryžkelės pietryčių kampe,

21

o šalia bažnyčios. Galima tik spėlioti, kada tai įvyko, kaip ir kokio dydžio beiformos 1820 m. buvo toji aikštė. 1826, 1828 ir 1831 m. bažnyčios vizitacijosaktuose vėl paminėti dveji vartai iš šventoriaus, iš jų vieni –į turgų. Tai, kadaikštė pradėta minėti tik 1820 m., o ne anksčiau – 1806 ir 1815 m. dokumen-tuose, nors galėjo formuotis bent nuo 1730 m., turbūt liudija, kad ji susidarėtik tarp 1815 ir 1820 m. Deja, šią prielaidą, kaip ir palyginti netikėtą aikštėsatsiradimo priežastį, nusakančių autentiškų duomenų nėra. Po 1831 m. Vaškųturgaus aikštė vėl neminima. Tačiau vien tik aikštės buvimo faktas liudija,kad bažnytkaimis tam tikru laiku nuosekliai ir savaime persitvarkė į miestelį(7 pav.). Apie 1830 m. šis procesas kažkodėl sustojo.

1820 m. vizitacijos akte nenurodoma, kada įsteigta tuo metu veikusimokykla /73/, tik pažymima, kad ji fundacijos neturi, o samdytas direktoriussusirenkantį jaunimą moko religijos, skaitymo ir rašymo pagrindų klebonosodyboje buvusiame pastate; direktoriui atlyginimą moka tėvai.

1826–1831 m. aktuose /74/ iš esmės kartojami ankstesniuose – 1806,1815, 1820 m. – analogiškuose dokumentuose pateiktieji duomenys apie baž-nyčią ir kitus klebono valdos pastatus, pateikiama ir kai kurių naujų faktų,liudijančių tos gyvenvietės dalies raidą.

1826 m. senoji klebonija stovėjo pagrindiniu fasadu (,,frontu”) į bažny-čią, taigi galu į Biržų–Žeimelio vieškelį; tais metais pastatytas naujas tarnųnaujas; šventoriuje ant 4 stulpų stovėjo nauja ąžuolinė varpinė; ,,miestelyjesu špitole ir klebonija” buvo 7 dūmai (93 asmenys) /75/.

7 pav. 1820 m. plano retrospektyvinė schema. Sudarė autorius.Gyvenvietės ribos sąlygiškos.

1 - bažnyčia, 2 - špitilė, 3 - klebinija

22

1827 m. ankstesnėje vietoje (priešais bažnyčią už vieškelio) pastatytanauja špitolė, o 1828 m. – netoli jos – zakristijono ir vargonininko ,,buveinė”/76/.

1830 m. ,,miestelyje su špitole ir klebonija” surašyti 8 dūmai (101 as-muo) /77/; parapijoje gyveno 4991 katalikas /78/. 1831 m. vizitacijos duome-nys /79/ analogiški 1827 ir 1830 m.; be to, tai, kad tais metais apskritai įvykovizitacija, matyt, liudija, jog vietovės nepasiekė sukilimo banga /80/.

1833 m. Vaškuose surašyta 18 medinių namų su 154 gyventojais, medi-nė bažnyčia, 3 smuklės /81/. Taigi atrodytų, jog miestelis padidėjo. Bet 1831m. bažnyčios vizitacijos akte paskutinį kartą minima parapinė mokykla; vė-liau XIX.a. apie ją neužsimenama, nors kai kur nurodoma 1835 m. ją buvusįsteigtą /82/ (atkurtą?). Neaišku, kodėl mokykla išnyko. Galima tik spėti, jogkaip ir kai kuriose kitose vietovėse ji buvo uždaryta po sukilimo. Daug kurparapinę mokyklą pakeitė valstybinė, tačiau Vaškuose taip gal nepadaryta dėlnedidelio gyventojų, tad ir mokinių skaičiaus.

1834 m. paremontuota ir padidinta, pristačius naują zakristiją, bažnyčia/83/, į varpinę įkeltas trečiasis varpas. 1836 m. mirus kun. D. Karvovskiui,klebonu tapo kun. Juozapas Giedraitis /84/. Jo iniciatyva 1838 m. bažnyčiospastatas buvo uždengtas skarda, nudažytas žalia spalva. Tuo metu špitolėjegyveno 7 elgetos, miestelyje (6 dūmuose) – 111 žmonių, parapijoje – (348dūmuose) – 3708 katalikai /85/. Tokie arba beveik tokie patys duomenys pa–teikti ir 1841 m. /86/, 1842 m. /87/, 1844 m. /88/ ir 1845 m. /89/ bažnyčiosvizitacijos aktuose, pažymint ir kai kuriuos papildomus faktus: 1841 m., beklebono kun. J. Giedraičio, parapiją aptarnavo dar ir kun. Matas Moiževičius/90/, o 1844 m. – kun. Pranciškus Skabeika /91/. 1842 m. pastatyta naujamedinė klebonija /92/. 1841–1845 m. parapijos katalikų skaičius beveik nesi-keitė (jų nurodyta 3771); pakito tik kai kurių klebono sodybos pastatų būklė.

1838–1845 m. Vaškų gyventojų skaičius nemažai skiriasi nuo 1833 m.(16 namų, 154 žmonės) ir 1841 m. (364 žmonės) duomenų /93/. Galbūt tailiudija, kad vizitacijos aktuose surašyti tik klebono žemėje gyvenę žmonės,nors ir pažymėti buvę ,,miestelyje su špitole ir klebonija”. 1842–HL.Vaškuo-se žydų negyveno /94/.

1844 m. klebonijos valda, kurioje buvo įsikūrę 30 žmonių, nusavinta irperduota į valstybės iždą; palikta tik klebono sodybos žemė /95/. 1850 m.klebonija (?) ir ūkio trobesiai buvo seni, tik 2 svirnai statyti 1845 m. /96/.

23

1850 m. pirmą kartą bažnyčia nurodyta buvusi nekonsekruota, 5–os kla-sės; miestelis nuo 1843 m. įsteigtos Kauno gubernijos, kuriai priskirta Pane-vėžio apskritis, tad ir Vaškų parapija, centro buvo atitolęs per 158 varstus/97/.

Dauguma apie Vaškus rašiusių tyrėjų gyvenvietės raidą nuo XIX a. vi-durio gana glaudžiai sieja su Zvanagalos dvaro tuometiniu savininku ,,grafuTokalskiu” /98/, tačiau nei vienas jų nepateikia apie šį asmenį bei jo įpėdiniuskokių nors konkretesnių duomenų. Tad iš tų rašinių neaišku, kada ,,Tokals-kiai” tapo šio dvaro ir jam priklausiusių Vaškų savininkai, nes ,,Didžiųjų Grū-žių dvaro savininkai buvo Staševskiai”, vėliau gyvenvietėje turėję tik ,,skly-pelį žemės”, o visa kita priklausė ,,Tokalskiams” /99/.

Vaškų istorijos dokumentuose Zvanagalos dvarininkas Pranciškus Ksa-veras Dokalskis (o ne Tokalskis, kaip visur iki šiol rašyta) pradėtas minėtinuo 1859 m., kai kreipėsi į Kauno gubernijos valdybą, prašydamas leisti gy-venvietėje turgų ir 3 prekymečius ne šventomis dienomis /100/. Prašymo pa-grindas buvo 1730 m. miestelio steigimo privilegija ir duomenys, liudijantys,kad per Vaškus (Konstantinavą) einą keliai iš Rygos, Bauskės ir Mintaujos įLinkuvą, Pasvalį, Žeimelį, Joniškėlį; į miestelį atvykstą pirkliai ir ,,prikazči-kai”, jame esanti bažnyčia, vaistinė, dirbą amatininkai (krosnininkas, dažyto-jas, stiklintojas, 3 siuvėjai, kalvis, šaltkalvis) –per 30 žmonių, o visame mies-telyje esą apie 200 gyventojų /101/.

Nagrinėjant, kuriomis dienomis turgų ir prekymečius reikėtų skirti, kon-statuota, kad ,,neaišku, ar Vaškuose anksčiau” jie rinkosi – ,,niekas neprisi-mena” /102/. Turgų nuo 1860 m. leista rengti antradienį, o prekymečių dienosdokumente nenurodytos /103/.

1858 m. parapijoje gyveno 5211 žmonių; ,,privačiame miestelyje” buvo8 kiemai su 97 gyventojais /104/. Teigiama, kad 1853 m. įsteigtą (?) parapinęmokyklą (vizitacijos aktuose ji neminima) tais metais lankė 28 vaikai /105/.

1851 m. pastatytas naujas klebono namas šalia senojo, pertvarkyto į tar-nų namą, o 1854 m. – špitolė už kelio, ,,prieš keletą metų” sudegus iki tol tenbuvusiam tos paskirties pastatui /106/.

Konstantinavu pavadinta gyvenvietė nurodyta 1855 m. M. Juzumovi-čiaus (pagal M. Biržišką– Polikarp Girsztowt) paskelbtame Žemaičių vysku-pystės žemėlapyje (8 pav.) /107/, kur ji pažymėta dviem ženklais – parapijoscentro (apskritimas) ir bažnyčios pastato (su kryželiu), nurodžius ir jo steigi-

24

mo datą (1734 ar 1754 m.). Tad iš žemėlapio negalima susidaryti vaizdo apiegyvenvietės užstatytą teritoriją. Pagal kelių padėtį atrodytų, jog gyvenvietėbuvo linijinio plano.

1862 m. Vaškų klebonu tapus kun. Julijonui Rukuižai, buvo surašytas, o1866 m. pakartotas bažnytinės valdos pastatų inventorius /108/. Jame užfik-suota dauguma ankstesnių duomenų. Be naujų statinių klebono sodyboje, nu-rodyta ir 1861–1862 m. kapinėse iškilusi 5x4 uolekčių medinė Švč. Trejybėskoplyčia (9 pav.), kurioje buvo įrengta dvarininkų Dokalskių šeimos kripta/109/.

Nors 1863 m. sukilimo metu apylinkėse aktyviai veikė sukilėliai /110/,o Zigmanto Sierakausko vadovaujamas būrys prie Biržų kovėsi su kariuome-nės daliniu, nėra duomenų apie sukilėlių veiklą Vaškuose ar šalia jų. Be pačiųbendriausių frazių /111/, nurodomi tik keli nepakankamai konkretūs faktai:1864 m. vasario 24 ir 25 d. apylinkėje ,,pasirodė raitų sukilėlių grupė”, prieškurią veikė kapitono Šramo vadovaujamas kariuomenės dalinys /112/. Sukili-mą numalšinus, iš Vaškų ištremti du kunigai, įtarti ryšiais su sukilėliais /113/. Rašyta, kad ,,labiausiai valstiečius raginęs” įsijungti į sukilėlių gretas ,,Ma-

8 pav. 1855 m. miestelio ir aplinkos kartografinis vaizdas.Žemėlapio fragmentas

25

žųjų Gružių dvaro savininkas Žitkevičius” ... ,,nepavykus sukilimui ir pradė-jus siausti kazokams, iš nusivylimo nusinuodijo” /114/. Tačiau šis faktas keliaabejonių, nes sukilimo metu Mažųjų Grūžių dvarą valdė ne Žitkevičius, oStaševskienė /115/. Abejotina ir nuoroda, kad po sukilimo uždaryta Vaškųmokykla /l 16/, nes nėra patikimų duomenų, kad iki tol ji tikrai veikė.

1868 m. gubernijos valdyba, tikrinusi, kuo remiantis gyvenvietės vadin-tos miesteliais, konstatavo, kad Vaškai turi 1730 m. ,,karaliaus Zigmanto” (ištikrųjų – Augusto II) suteiktą privilegiją /117/. Patikrinimo metu gyvenvietėgana detaliai aprašyta /118/. Pažymėta, kad dėl ,,savo nereikšmingumo ir men-kumo” ji gali būti priskirta tik prie mažų gyvenviečių.

Mirus Zvanagalos dvaro savininkui P. K. Dokalskiui, pagal jo 1865 m.birželio 26 d. testamentą beveik visa valda (,,dvaras, Konstantinavo mieste-lis, Šileikėnų palivarkas ir Iliūnų smuklės”) liko sūnums Stanislovui ir Vaclo-vui (buvo dar ir duktė Felicija) /119/. Kol jie užaugs, dvarą valdyti įgaliotavelionio našlė Juzefa Dokalskienė. ,,Maža gyvenvietės dalis” priklausė Ky-burių valsčiaus ūkininkui Vikentijui Baniui /120/.

Aprašyme konstatuota, kad turgus Vaškuose leistas prieš 10 metų, betnesirinko, kaip ir prekymečiai; veikė tik viena smuklė. Gyvenvietėje stovėjo

9 pav. 1861-1862 m. statyta koplyčia

26

16 medinių namų, iš jų 3 krautuvės; 5 namai pagrindiniais fasadais buvo nu-kreipti ,,į gatvę” (o ne į gatves, tad turbūt tik tiek jų ir tebuvo), o 8 stovėjosodybų gilumoje.

Miestelio sodybos užėmė 9 dešimtines žemės, žmonės dirbo 150 dešim-tinių, naudojosi 7 dešimtinėmis pievų. Buvo 119 gyventojų (17 bajorų, 2 dva-sininkai, 23 valstiečiai, 77 miestelėnai, iš jų55 žydai). Pagal tikėjimą buvo 58katalikai, 55 judėjai, 5 stačiatikiai ir evangelikas reformatas, pagal verslus –64 žemdirbiai, 20 amatininkų, 14 prekybininkų. 21 gyventojas vertėsi kitaveikla.

Sprendžiant iš šių duomenų bei pačiame aprašyme pateikto jų vertini-mo, to meto Vaškus vargu ar tiktų vadinti miesteliu. Tai buvo mažas bažnyt-kaimis su kai kuriomis miesteliams iš dalies skirtinomis funkcijomis (ama-tais). Tačiau jame jau brendo permainos, kurias netrukus paskatino Zvanaga-los ir Didžiųjų Grūžių dvarų naujųjų savininkų veikla.

Kol kas neaptikta duomenų, kuris iš P. K. Dokalskio sūnų po tėvo mir-ties tapo Zvanagalos dvaro savininku. Tuo tarpu Didžiųjų Grūžių dvaras, mi-rus nepalikusiai įpėdinių Staševskienei, 1864 m. atiteko jos krikšto sūnui Po-vilui Puzinui* /121/. Jis 1873 m. įsteigė Vaškuose pirmąją Lietuvoje taupo-mąją skolinamąją bendrovę /122/, 1878 m. buvo išrinktas Panevėžio apskri-ties bajorų vadu /123/, o prie dvaro sodybos maždaug už 5 km į pietryčiusnuo Vaškų pastatydino keramikos fabriką, pradėjusį dirbti 1880 m. /124/.

Maždaug tuo metu pradėta rūpintis ir naujos mūrinės bažnyčios Vaš-kuose statyba. Nurodoma, kad dar 1873 m. klebonas kun. J. Rukuiža planavostatyti bažnyčią, bet nespėjo įgyvendinti sumanymo /125/. To ėmėsi jo įpėdi-nis kun. Bronislovas Stasevičius. Jo iniciatyva Telšių vyskupijos valdytojasdėl bažnyčios statybos kreipėsi į Kauno gubernatorių, o tasai – 1878 m. birže-lio 30 d. – į generalgubernatorių /126/. Remdamasis vyskupo prašyme pateik-tais faktais, gubernatorius nurodė, kad pinigus bažnyčios statybai pasiruošęaukoti Skrebotiškių, Kyburių ir Nociūnų valsčių gyventojai — 17110 rb. ( per5 metus) ir dvarininkai – 11124 rb.; iki 1879 m. lapkričio 15 d. jau buvęsurinkta: iš valstiečių – 7741 rb. 26 kap., o iš dvarininkų – 9500 rb. /127/.Pinigai įnešti į ,,Konstantinavo taupomąją skolinamąją bendrovę” /128/; ,,vals-tiečiams tai nesudarys sunkumų, nes jie gyvena neblogai, neturi skolų” /129/. 1879 m. gubernatoriui buvo pateiktas bažnyčios projektas ir sąmata /130/(autorius nenurodytas ir kol kas neišaiškintas /131/).

27

Lėšoms rinkti dar 1879 m. liepos 10 d. sudarytas komitetas, kurio pir-mininkas buvo P. Puzinas, vicepirmininkas – kun. B. Stasevičius, nariai –dvarininkai A. Ruščicas ir A. Chodakovskis, valstiečiai L. Vaitiekūnas, H.Vegys ir V. Banevičius /132/.

Nurodoma, kad dar kiek anksčiau – 1879 m. gegužės 29 d. – į Vaškusatvykęs vyskupas Aleksandras Beresnevičius, radęs apgriuvusią bažnyčią irsugriuvusią varpinę, pašventino būsimosios bažnyčios kertinį akmenį /133/.Nors J. Šliavas teigia, kad valdžios leidimas buvo gautas tik senajai bažnyčiairemontuoti /134/, tačiau Vidaus reikalų ministerijos ,,Užsienio religijų reika-lų departamentas” 1880 m. kovo 18 d. raštu neprieštaravo, kad būtų statoma,,nauja bažnyčia pagal planą” /135/.

1881 m. gruodžio 18 d. pagrindiniai statybos darbai buvo baigti, pasta-tas pašventintas /136/, o 1884 m. konsekruotas Žemaičių vyskupo MečislovoPaliulionio /137/. 1882 m. šventorius buvo apsodintas kaštonais /138/, tačiaubažnyčios vidus dar neįrengtas. Apie tai galima spręsti iš 1883 m. Joniškiodekano pranešimo Žemaičių vyskupui, kad tais metais išdažytas pastato vidus/139/. Tik 1887 m. meistras Masalskis pastatė bažnyčioje vargonus, o 1888–1890 m. buvo įrengti 3 mūro ir 2 medžio altoriai /140/. 1885 m. suremontuotair padidinta klebonija /141/.

Dvibokštė gana stambi raudonų plytų bažnyčia buvo eklektinės archi-tektūros su vyraujančiomis neoromaninėmis fasadų formomis (10 pav.). Jiiškilo ankstesnės medinės maldyklos vietoje, ilgąja ašimi buvo nukreipta įšiaurę ir pietus, o pagrindiniu fasadu su bokštais – į šiaurę, t. y. priderinta priebuvusios bažnyčios padėties. Todėl į pagrindinę meridianinės krypties Vaškųgatvę bei senąją aikštę tos gatvės rytų pusėje bažnyčia ,,atsistojo” šonu (11pav.). Pastato interjerai buvo labiau eklektiški negu fasadai; ypač skyrėsi var-gonai ir altoriai (12–14 pav.), netgi didysis altorius – nuo beveik vienodųšoninių.

Bažnyčia iš esmės pakeitė Vaškų panoramą, tapo reikšminga gyvenvie-tės ir jos aplinkos dominante (15 pav.).

Iš nugriautos medinės bažnyčios medžiagos buvo pastatyta koplyčia nau-jose kapinėse, įrengtose statant bažnyčią /142/.

Nors valstiečiai ir apylinkės dvarininkai buvo surinkę nemažai lėšų baž-nyčiai statyti, tačiau daugiausiai prisidėjo P. Puzinas, davęs statybinių me-džiagų už 65000 rb. /143/: Didžiųjų Grūžių dvaro plytinėje buvo pagamintos

28

10 pav. Bažnyčios bendras vaizdas iššiaurės pusės (nuo Žeimelio gatvės).Apie 1930 m. nuotrauka

11 pav. Bažnyčia. Vaizdas iš rytų pusės (nuo Vilniaus gatvės).Apie 1930 m. nuotrauka iš autoriaus rinkinio

29

12 pav. Vargonai.1968 m. nuotrauka

13-14 pav. Didysis ir šoninis (Švč. Mergelės Marijos) altoriai.1968 m. nuotrauka

30

standartinės plytos, keramikos fabrike – visos pastato fasadų ir tvoros puošy-bos detalės, profiliuotos plytos; dvaro dailininkai dekoravo bažnyčios vidų/144/.

Keramikos fabrikas turėjo ir netiesioginės įtakos Vaškų bei apylinkėsraidai. Numatęs plėsti meninės keramikos dirbinių gamybą, P. Puzinas priefabriko įsteigė trimetę mokyklą, kurią lankė gabesnieji apylinkės jaunuoliai.1882–1884 m. fabrike dirbo ir kartu mokėsi 30, o per aštuonerius mokyklosgyvavimo metus ją baigė 100–200 vaikinų /145/.

Fabriko gamybai vadovavo ir mokykloje mokė patyrę užsienio meistrai,iš pradžių Mileris, o jį pašalinus – Janas Leskovskis iš Gdansko. Dirbo ir 5pameistriai vokiečiai, kitų tautybių keramikai bei 3 vietiniai lietuviai (A. Gry-bė iš Svirpliškių kaimo, A. Karčmaževskis iš Upytės ir J. Kavaliauskas, per-ėjęs į Grūžius iš Rygos Kuznecovo porceliano fabriko) /146/. Vazos, statulos,kokliai, indai ir kita fabriko produkcija buvo eksponuojama užsienio ir vietosparodose, pardavinėjama mugėse.

1885 m. J. Leskovskį pakeitė meistras iš Austrijos V. Kiurė, kurio paga-minti ir 1886 m. eksponuoti Rygos bei Vilniaus parodose keramikos dirbiniaiišgarsino fabriką. V. Kiurę pakeitęs Jansonas pradėjo gaminti daugiau buiti-nės, o mažiau meninės keramikos /147/.

P. Puzino veikla pakeitė ir apylinkės žmonių gyvenimą. Vien jo įsteigto-je taupomojoje skolinamojoje bendrovėje 1880 m. buvo 1390 narių /148/.Dvarininkas prie keramikos fabriko darbininkams pastatydino klubą ir krau-tuvę, o miestelyje – taip pat įkūrė krautuvę, aludę klubą /149/ ir vaistinę (anks-

15 pav. Miestelio panorama iš pietų pusės.Apie 1930 m. nuotrauka

31

tesnėje valstiečio Steigviliaus sodyboje) /150/. Nurodoma, kad krautuvei bu-vo panaudota žydo Borako (? Borucho) smuklė su stadala, priklausiusiZvanagalos dvaro savininkui Dokalskiui. Smuklė bankrutavo, kai žydas Lei-zeris Vaškuose atidarė dar vieną smuklę /151/. Išsinuomojęs pastatą P. Puzi-nas (?) jame atidarė krautuvę, t. y. pritaikė naujai paskirčiai.

Dvarininko įmonėse dirbo daugiausia vietos gyventojai ir iš Kuršo atsi-kėlę latviai /152/. Dėl P. Puzino veiklos pakilo lietuvių tautinė savimonė, oplečiantis Atgimimo sąjūdžiui paplito ,,iš Prūsų” gabenama draudžiamoji lie-tuviška spauda. XIX a. pabaigoje apylinkėje ją daugiausia platino žinomoknygnešio Jurgio Bielinio padėjėjas Steponas Pavilonis /153/.

Nors P. Puzinas buvo vienas iš Panevėžio realinės mokyklos statybos1883–1884 m. iniciatorių ir vadovų, ,,rėmė besimokantį lietuvių jaunimą...palaikė artimus ryšius su... G. Landsbergiu, P. Vileišiu ir kt. ...kovojo priešspaudos draudimą...” /154/, tačiau mokyklos Vaškuose neįsteigė – 1893 m.jos nebuvo /155/.

Veikiausiai dėl P. Puzino ūkinės veiklos, prasidėjusios dar XIX a. sep-tintąjį dešimtmetį, ir Vaškai, ir Grūžiai tapo gan plačiai žinomi; 1880 m. ,,Kur-liandijos gubernijos plane” Vaškai įvardyti miesteliu /156/.

Nurodoma, kad statant bažnyčią, steigiant apylinkėje ir pačiuose Vaš-kuose visuomenines įstaigas, buvo plečiama ir pertvarkoma Dokalskiui pri-klausiusi gyvenvietė; prie to, kaip ir prie bažnyčios statybos, ,,aktyviai prisi-dėjo” P. Puzinas /157/.

Siekdamas turėti ,,laisvas rankas” Vaškams pertvarkyti, Dokalskis rūpi-nosi išgyvendinti pavienius valstiečius iš tos teritorijos, kurioje buvo numatęsišplėsti esamą gyvenvietę; tam buvo panaudoti ir grasinimai, ir apgaulė /158/. Atrodo, kad tik dviem valstiečiams (Radzivonui ir Nakvosui) per teismąpavyko apginti savo teises /159/.

,,Naujasis miestelis” šalia esamos gyvenvietės ,,kūręsis nuo... Bauskės–Joniškėlio kelio į rytus, krūmais apaugusiose balose. ...Sako, kad tada buvoatmatuotos arba permatuotos... visos dabartinės miestelio gatvės. Ar ir tur-gaus aikštei tada buvo suteiktas dabartinis pavidalas – neaišku, ...matyt, nie-kas specialiai nepasidomėjo” /160/.

Sprendžiant iš jau minėtos XX a. pirmosios pusės autentiškos medžia-gos, kuria remtasi aptariant hipotetinį Vaškų išplėtimą XVIII a. viduryje –antrojoje pusėje, galima tik patvirtinti prielaidą, kad XIX a. pabaigoje gyven-

32

vietė buvo išplėsta ir suformuota planingai. Tačiau tai jau turėjo būti įvykdytane tik kitomis sąlygomis, bet galbūt ir pasikeitus sodybų išsidėstymui visojegyvenvietėje, tad ir priešais bažnyčią susidariusioje kryžkelėje. Turint tai gal-voje vėl reikėtų svarstyti du ne visai vienodus Vaškų formavimo variantus.

Pagal vieną jų (16 pav.), iškeldinus visas ar beveik visas planingam gy-venvietės plėtimui trukdžiusias sodybas rytinėje Grūžių (Joniškėlio)–Baus-kės kelio pusėje, į pietus nuo kryžkelės buvusi įrengta didoka, analogiškagalėjusiai atsirasti XVIII a. viduryje – antrojoje pusėje aikštė, o į šiaurę irpietus nuo jos – po nedidelį stačiakampį kvartalą.

Pagal antrąjį variantą (17 pav.) aikštė buvusi įrengta už sodybų, kuriosgalėjo būti paliktos (jeigu ten buvo) tiek Grūžių (Joniškėlio)–Bauskės keliorytų, tiek Vaškų–Pasvalio kelio pietų pusėje. Tuo atveju ne tik būtų suplanuo-ta gerokai mažesnė aikštė, bet ji nesiektų kryžkelės. Be to, sodybų atskirta, jibūtų turėjusi gerokai mažesnį poveikį visos gyvenvietės kompozicijai.

Abiem atvejais, matyt, buvo palikta ir senoji turgaus aikštė tarp bažny-čios ir Grūžių (Joniškėlio)–Bauskės kelio. Sprendžiant iš turimos medžiagos,ji, nors po 1831 m. daugiau neminima, neišnyko. Tad pagal pirmąjį gyvenvie-tės plano variantą abi aikštės būtų susijungusios į vieną erdvą, pagal antrąjį –tai būtų pavienės savarankiškos erdvės. Iš XX a. pirmosios pusės medžiagosatrodo, kad įrengus naują aikštę ir pastačius du mūrinius prekybos pastatussenoji aikštė sumažėjo.

Nėra autentiškų duomenų, kurie liudytų, kad Vaškai buvo plečiami pa-

16-17 pav. XIX a. pabaigoje išplėstos gyvenvietės piano retrospektyvinė schema(pirmasis ir antrasis variantai). Sudarė autorius.1 - senoji aikštė, 2 - naujoji aikštė, 3 - bažnyčia

33

gal iš anksto sudarytą projektinį planą. Tačiau sprendžiant iš XX a. pirmosiospusės kartografinės medžiagos, kurioje užfiksuotas taisyklingas didžiosiosmiestelio dalies Grūžių–Bauskės kelio rytų pusėje planas, atrodo, kad toksprojektinis dokumentas turėjo būti parengtas, tik kol kas neaptiktas.

Tiksliau nežinoma, ir kada miestelis galėjo būti plečiamas – pertvarko-mas. Daugelis apie Vaškus rašiusių ir šiuo klausimu pasisakiusių tyrėjų glau-džiai siejo šiuos darbus su bažnyčios statybos pabaiga /161/. Taigi atrodytų,jog maždaug iki 1882 m. miestelis turėjo būti visai ar beveik išplėstas ir per-tvarkytas. Deja, turimi duomenys nesudaro prielaidų patvirtinti tokią nuomo-nę.

1881 m. apskaičiavus nekilnojamojo miestelio turto vertę (turbūt be baž-nyčiai priklausiusių statinių), nustatyta, jog ji sudarė tik 3400 rb. /162/. Varguar tik tiek galėjo būti įvertinti visi sodybų trobesiai, jeigu Vaškai būtų išplėstiir gerokai padidėję, o nemaža dalis pastatų – nauji, nors ir mediniai.

Nevienareikšmiškai vertintini ir duomenys apie miestelio gyventojų di-namiką bei sudėtį, teikiantys galimybę, nesant tiesioginės medžiagos apie Vaš-kų augimą, padaryti daugiau ar mažiau patikimas šio pobūdžio išvadas.

Nurodoma, kad 1883 m. Vaškų parapijoje buvo 3154 katalikai, 14 sta-čiatikių ir apie 340 žydų /163/. Beveik įsitikinus, kad dauguma žydų galėjogyventi vieninteliame potencialiame prekybos centre, koks parapijoje buvoVaškai, atrodytų, jog miestelis iki to laiko iš tikrųjų galėjo padidėti. Tačiauoficialūs duomenys rodo 1886 m. jame buvus tik 81 /164/, o 1893 m. – apie300 gyventojų /165/. Galima prielaida, kad 1886 m. žydai buvo nefiksuoti,tad 1883 ir 1893 m. duomenys, atsižvelgus į kai kurias paklaidas, gal ir atitik-tų bendrą miestelio gyventojų dinamiką. Susiejus šiuos skaičius, tektų pripa-žinti, jog dauguma 1893 m. gyventojų turėjo būti žydai. Taigi atrodytų logiš-kas ir Zvanagalos dvaro savininko Dokalskio 1886 m. kreipimasis į Panevė-žio apskrities valdybą pakeisti 1859 m. skirtą nesirinkusio turgaus dieną /166/. Paskata tam kaip tik ir galėjo būti siekimas sudaryti palankias sąlygasmiestelyje įsikūrusiems žydams prekiauti. Ar į prašymą buvo atsižvelgta, arturgus perkeltas iš antradienio į kitą dieną, duomenų neaptikta.

Siejant Vaškų augimą su žydų kūrimusi ir jų veikla, kuri galėjo užtikrin-ti miestelio susidarymą ir funkcionavimą, vėl iškyla abejonių dėl turimos me-džiagos šiuo klausimu patikimumo.

Pagal tuo metu vykdytą valstybės politiką žydų atžvilgiu lietuviškose

34

gubernijose, šios tautybės žmonės Vaškuose galėjo gyventi tik suteiktus ofi-cialų leidimą. Tuo tarpu pačių žydų duomenimis, Vaškams ,,netaikytos 1882m. laikinosios taisyklės” /167/, t. y. jiems neleista čia gyventi. Taip, matyt,pasielgta dėl to, kad ,,gyvenvietė” nelaikyta ir oficialiai nevadinta miesteliu.Tad daugiau žydų Vaškuose galėjo apsigyventi tik po 1903 m. /168/, kai čia,kaip ir keliasdešimtyje kitų Kauno gubernijos vietovių, jiems buvo leista gy-venti ir papildomai atsikelti.

Kita vertus, kaip žinoma, tuo metu valstybės priimami nutarimai galėjobūti nevykdomi – įvairiais būdais apeinami. To galėjo pasiekti ir Vaškų pa-vertimu į miestelį bei išplėtimu suinteresuotas Zvanagalos dvarininkas Do-kalskis, ir čia gyveną ar (ir) siekę įsikurti patys žydai. Kitaip vargu ar galimabūtų paaiškinti ne tik jų buvimą miestelyje esant oficialiam draudimui, bet irgausėjimą. 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymo metu Vaškuosenurodyta gyvenus 883 žmones, iš jų 493 žydus /169/.

Taigi remiantis visa pateikta medžiaga, negalima tiksliau nustatyti, kadagalėjo būti įgyvendintas dvarininko Dokalskio sumanymas išplėsti Vaškus irpaversti juos miesteliu. Vargu ar tai galėjo sutapti su bažnyčios statybos pa-baiga. Greičiausiai tuomet Vaškai tik pradėjo plėstis, o augo iki XIX a. pabai-gos. Tai rodo ne tik gyventojų dinamika, bet iš dalies ir duomenys apie XIX a.pabaigoje statytus ir iki 1983 m. išlikusius namus: iš 1888 m. buvo likę 3namai, iš 1895–1898 m. – 6 /170/.

1888 m. Didžiųjų Grūžių keramikos fabrikas bei kitos įmonės bankruta-vo; dvaras ir kitas nekilnojamasis turtas buvo parduoti iš varžytynių. 1890 m.iš P. Puzino buvo atimtos bajoro teisės, jis pats ištremtas 10–čiai metų į Irkut-ską, vėliau jam neleista grįžti į Lietuvą /171/. Tad ir šie faktai galbūt paremianuomonę, jog nepertvarkius Vaškų iki 1888 m., vargu ar tai galėjo būti atliktaDidžiųjų Grūžių dvaro ir įmonių žlugimo metu bei keletą metų po to. Šisprocesas galėjo užtrukti iki XIX a. pabaigos.

Nurodoma, kad Vaškai plėtėsi juose besikuriantiems žmonėms išsiper-kant iš dvarininko sklypus, kurių kaina priklausė nuo jų padėties.

Taigi XIX a. pabaigoje Vaškai jau galėjo įgyti daugeliui planingai for-muotų Lietuvos miestelių būdingą, jo ūkinę veiklą greičiausiai atitikusį tai-syklingą planą, o iš dalies ir užstatymą bei vaizdą. Tuo metu, matyt, rinkosimažas turgus, dėl to gal ir nefiksuotas to meto informacinėje literatūroje (dau-giausia kalendoriuose).

35

M I E S T E L I O R A I D A N U O X I X a . PA B A I G O S I K I 1 9 1 8 m .

Tapę vietiniu prekybos ir amatų cen-tru,Vaškai įgijo normalias tolesnės raidos prielaidas. Tam šiek tiek trukdė tiktai, kad miestelis neturėjo administracinės reikšmės, o priklausė Skrebotiškiovalsčiui /172/.

1899 m. pastatytas mūrinis vėjo malūnas (18 pav.) /173/ tapo reikšmin-gu Vaškų panoramos akcentu. 1899 m. už ,,lietuvišką veiklą” – matyt, už-draustos lietuviškos spaudos platinimą – buvo nubaustas Vaškų vikaras kun.Kazys Skripka /174/.

1900 m. informaciniame leidinyje apie lietuviškų gubernijų vietoves,kuriose rinkosi turgūs ir prekymečiai, Vaškai neminimi /175/, kaip ir XIX a.pa–baigoje, tad neaišku, ar tokia prekyba dar apskritai nevyko, ar tik nefik-suota dėl nedidelės apimties. 1900 m. miestelio žydai buvo apkaltinti rituali-niu nusikaltimu /176/, tačiau, skirtingai nuo kai kurių kitų panašių atvejų (Pu-nioje), šis įvykis nesusilaukė gubernijoje platesnio atgarsio.

1901 m. Vaškuose nurodyta buvus 942 gyventojus /177/, t. y. daugiaunegu 1897 m. Tokia demografinė situacija liudytų ūkinės veiklos plėtotę. Kitavertus, 1903 m. nurodomi tik 535 gyventojai /178/, o Vaškų prekymečiai vis

18 pav. Malūnas.1984 m. autoriaus nuotrauka

36

dar neįrašyti tarp vykusiųjų Kauno gubernijoje /179/; tai leistų daryti netgipriešingą išvadą. Šie duomenys pateikti oficialiame Kauno gubernijos leidi-nyje, kuriame nurodomas ir tais metais miestelyje praktikavęs gydytojas Sta-nislovas Dokalskis /180/, veikiausiai vienas iš Zvanagalos dvaro ankstesnio-jo savininko sūnų. S. Dokalskis tuo metu buvo ir Vaškų taupomosios skolina-mosios draugijos pirmininkas; kaimo vaistinę laikė provizorius Eduardas Gied-raitis /181/.

1905 m. šiaurės Lietuvoje prasidėjus bruzdėjimui prieš valdžią, Vaškųir apylinkės žmonės nušalino miestelio uriadninką, ,,išvaikė valstybinės deg-tinės pardavėja ir revoliucionierių reikalams pigiai išpardavė degtinę” /182/.Atvykęs kariuomenės būrys sušaudė ,,iš artilerijos veiklesniojo revoliucio-nieriaus” Norvaišos (?) ,,pirkelę” /183/. Atrodo, kad dar ir 1906–1907 m.apylinkėje nebuvo visai atslūgusios revoliucinės nuotaikos: vietos uriadnin-kas suėmė ,,Naujosios Gadynės” platintoją Bartoševičių /184/.

1905 m. Vaškuose nurodoma buvus 560, o 1907 m. – 566 gyventojus/185/; taigi šie duomenys artimesni 1903 metams, o ne 1897 ir 1901 m. Visdar neminimi prekymečiai /186/. Kodėl svyravo duomenys apie gyventojus,neaišku; galima tik spėti, kad mažesnieji skaičiai neišsamūs ir apėmė ne visasgyventojų grupes (nesurašyti žydai). Kad Vaškai XX a. pradžioje nemažėjo,nors ir buvo vadinami ,,maža gyvenviete” /187/, iš dalies liudija normalūstokio dydžio gyvenvietėms statybos mastai: 1983 m. miestelyje dar buvo likę6 medimai namai iš statytų iki 1910 m. (iš 1901, 1902, 1905 ir 1908 m. – povieną, iš 1910 m. – 2) /188/.

Po 1905 m. Vaškuose įsikūrė blaivybės draugijos skyrius, o 1908 m.rugpjūčio 11 d. surengtas ,,pirmasis lietuviškas vakaras” /189/.

1905 m., visai susenus medinei špitolei, Kauno gubernijos architektasNikolajus Andrejevas parengė mūrinio pastato projektą, kurį parapijos kle-bonas 1906 m. vasario 26 d. įteikė Joniškio dekanui, prašydamas kreiptis įaukštesnes dvasinės ir civilinės valdžios institucijas dėl statybos /190/. Gavusleidimą statyti špitolę, senoji medinė buvo parduota nuardyti vietos žydui No-achui Trapidui už 112 rb.; 1907 m. nupirktos plytos, o 1908 m. senojoje vie-toje (priešais bažnyčią) pastatytas naujas ,,gan masyvus primenąs piramidęnamas”, kuriame įrengti 4 butai bažnyčios tarnams ir patalpos vargšams /191/. Be to, 1907 m. pastatyta mūrinės tvoros atkarpa Žeimelio gatvės pietų pusė-je ties klebonija /192/. 1909 m. klebonas prašė leisti išplėsti dar ir senąsias

37

kapines, buvusias arčiau miestelio /193/, tačiau Joniškio dekanas suabejojotokia būtinybe.

1909 m. Vaškuose pradėjusi veikti pašto stotis /194/ kelyje iš Panevėžioper Pasvalį į Biržus ir iš Pasvalio į Mintaują /195/, padidino miestelio komu-nikacinę reikšmę. 1910 m. miestelyje įsteigtas Šv. Vincento Pauliečio draugi-jos skyrius /196/.

1907 m. į Vaškų vaistinę atsikėlusi dirbti provizoriaus padėjėja E. Avi-žonytė–Jasiukaitienė 1909 m. rudenį įsteigė slaptą lietuvišką mokyklą, kuriąiš pradžių lankė 4, o po mėnesio – 40 vaikų. 1910 m. mokykloje buvo jau dvigrupės mokinių, ne tik lietuvių, bet ir latvių bei žydų /197/. Prie mokyklosįkūrimo prisidėjo ir gydytojas Dokalskis, parūpinęs baldų.

Nurodoma, kad 1909 m. Grūžių dvaras išdalytas sklypais, kurie 1910m. pradėti pardavinėti /198/: Vaškų apylinkėse ėmė kurtis vienkiemiai ir plės-tis Grūžių kaimas.

1908 m. miestelyje nurodyta buvus 572 /199/, 1911 m. – 589 /200/,1913 m. – 603 /201/, o 1915 m. – jau 866 gyventojus /202/.1913 m. miestelisoficialiai pavadintas Vaškais, jame veikė pašto skyrius /203/.

1908–1915 m. gyventojų skaičiaus dinamika atvirkštinė užfiksuotajai1903–1907 m. Tai galbūt patvirtina ankstesnę nuomonę, kad 1903–1913 m.kažkodėl nurodyti ne visi miestelyje gyvenę žmonės; tikrasis gyventojų skai-čius turbūt duotas 1901 ir 1915 m., tačiau nenurodyta jų tautinė sudėtis. 1983m. Vaškuose dar buvo iš 1911 m. likę 3 tuomet statyti namai, iš 1912 m. – 4,iš 1913, 1914 ir 1915 m. – po vieną /204/, taigi statybos mastai turbūt nema-žėjo.

Vaškai užfiksuoti 1912–1914 m. Vokietijos kariuomenės generalinio šta-bo žemėlapyje (19 pav.) /205/, kuriame prie miestelio pavadinimo (,,Kon-stantynow”) užrašyta „118" sodybų (šeimų); šis skaičius būtų artimesnis 1901ir 1915 m., o ne 1903–1913 m. duomenims. Miestelis pavaizduotas išsidėstęsaplink kryžkelę; nei aikštė, nei kvartalai schemoje nepažymėti, tik pietinėjeužstatytos teritorijos dalyje į rytus ir vakarus nuo meridianinės krypties kelio(iš Joniškėlio į Bauskę) matyti akligatvių užuomazgos. Kryžkelę sudarė 4 ke-liai, tačiau netoliese įsijungė dar 3. Tuo požiūriu 1912–1914 m. žemėlapyjeužfiksuotasis miestelis iš esmės skyrėsi nuo jo kartografmio vaizdo 1855 m.Vargu ar tas skirtumas buvo realus, veikiau pastarajame – Kauno vyskupijos– žemėlapyje pažymėti ne visi į Vaškus suėję keliai; neabejojama kaip jau

38

minėta, kad bent Biržų–Žeimelio kelias tikrai buvo, nors 1855 m. ir nežymi-mas. Kita vertus, vargu ar 1912–1914 m. pažymėtasis gatvių tinklas, atsižvel-gus į gyventojų skaičių XIX a. pabaigoje išplėstoje ir pertvarkytoje gyvenvie-tėje ir Vaškų plano pobūdį XX a. trečiajame–ketvirtajame dešimtmetyje, at-spindi realią būklę. Matyt, miestelis užfiksuotas gerokai anksčiau, kai dar bu-vo renkama medžiaga žemėlapiui, t. y prieš išplečiant miestelį.

Į šiaurės vakarus nuo kryžkelės prie Žeimelio kelio žemėlapyje matyti

Zvanagalos dvaro sodyba. Priešais bažnyčios ženklą – rytinėje šio kelio pusė-je – nurodytas dar vienas nenustatyto, bet, matyt, reikšmingo Vaškų pastatosimbolis (be kryžiaus).

1913 m. miestelyje įsteigta vartotojų bendrovė /206/, o 1912 ar 1915 m.– valstybinė mokykla /207/. 1914 m. klebonu paskirtas kun. Kazimieras Pet-reikis /208/. 1914 m., kaip ir anksčiau, galėję rinktis prekymečiai informaci-niuose leidiniuose nenurodyti /209/. Teigiama, kad prieš Pirmąjį pasaulinįkarą Vaškuose veikė kelios žydų ir lietuvių krautuvės, linais prekiavo iš šiosprekybos praturtėję žydai; miestelyje buvo sinagoga /210/.

1914 m. prasidėjus karui, beveik metus Vaškai buvo atokiau nuo frontolinijos, todėl ten vykę mūšiai juos, kaip ir visą tolimesnį užnugarį, veikė ne–tiesiogiai. Tačiau 1915 m. pavasarį pradėjusi puolimą Vokietijos kariuomenė

19 pav. 1912-1914 m. Vaškų ir apylinkės kartografinis vaizdas.Žemėlapio fragmentas

39

iki rudens užėmė beveik visą Kauno guberniją, be Novoaleksandrovsko (Za-rasų) apskrities šiaurinės dalies, tad ir Vaškus /211/. Artėjant frontui, rusųkariuomenė išvežė 2 bažnyčios varpus /212/, o kitus netrukus atėmė kraštąužėmę ir jį ėmę plėšti naujieji okupantai /213/.

Vokietijos kariuomenei veržiantis į rytus, Vaškų apylinkėse vyko mūšiaisu besitraukiančiais Rusijos daliniais /214/, todėl galėjo nukentėti apylinkėskaimų sodybos.

Užėmę kraštą ir įsteigę Oberosto sritį, vokiečiai pertvarkė administraci-ją: 1915 m. gruodžio 4 d. buvo įkurta Linkuvos apskritis (su centru Joniškėly-je), jau gruodžio 12 d. pavadinta Joniškėlio apskritimi (,,kreizu”) /215/; jaipriklausė ir Vaškai. Kartu su kariuomene į kraštą atžygiavo vokiečių karofotografai, darę užimtų arba ir apgriautų miestų, miestelių, kaimų nuotraukas.Į fotografų akiratį gana greit pateko ir netoli apskrities centro buvę Vaškai.Kol kas žino–mos 1916–1917 m. vokiečių leidiniuose paskelbtos 4 miestelionuotraukos (20–23 pav.) /216/; dviejose pavaizduota pagrindinė gatvė, kitosepavieniai pastatai. Nuotraukose matyti, kad visi namai vienaukščiai mediniai,dalis jų – susmukę, tad statyti bent prieš 30–40 metų. Daugiausia utilitariosarchitektūros be regioninių bruožų trobesiai buvo dengti lentomis ir malksno-mis, kai kurie – čerpėmis, gatvės negrįstos ir netvarkingos.

Okupacinė valdžia greitai įvedė naują tvarką, kuri iš esmės pabloginogyvenimo sąlygas. Jaunus žmones vokiečiai ėmė priverstiniams darbams –tiek vietoje ir apylinkėje (vyrai kirto miškus), tiek ir Vokietijoje /217/. Gy-ventojai buvo vis labiau suvaržomi įsakymais ir draudimais, apdedami nau-jais mokesčiais ir prievolėmis. Rekvizicijų metu ne tik buvo atimami grūdai irgyvuliai, bet ir linai, kanapės, spalvotieji metalai, bet kokią vertę turintys daik-tai. Visa tai gabenama į Vokietiją. Dar 1915 m. prasidėjusi draudimų ir rekvi-zicijų banga padidėjo 1916 m.; 1917 m. ji kiek prislopo, tačiau ,,vargu ar taibuvo okupacinės valdžios geros valios ženklas; veikiausiai jau nebuvo kodrausti ar ką atimti, nes miestelėnai ir ūkininkai buvo taip nuskurdę, jog iš jųkažin ar galima buvo tikėtis ką nors gauti” /218/. Negana to, žmones plėšė darir iš sodybos į sodybą ėję vokiečių kareiviai.

Okupacijos metais įsteigus Joniškėlio ,,kreizą” buvo sukurtas ir Vaškųvalsčius, jame ,,pasodintas savas viršaitis (amtsvorsteher)” /219/ – kažkoksBlumentalis /220/. Miestelyje iki okupacijos veikęs paštas pertvarkytas į agen-tūrą /221/. 1915 m. mokyklą lankė 30 vaikų, joje dirbo 2 mokytojai /222/.

40

20 pav. Pagrindinė gatvė.1915 m. nuotrauka

21 pav. Viena iš gatvių.1915 m. nuotrauka

41

22 pav. Periferinė gatvės dalis.1915 m. nuotruka

23 pav. Pastatas miestelio centre, pagrindinės gatvės (Bauskės kelyje) rytų pusėje.1915 m. nuotrauka

42

M I E S T E L I S I R VA L S Č I U S N E P R I K L A U S O M Y B Ė S K O VŲ

M E T A I S

1918 m. vasario 16 d. paskelbus at-kurtą Lietuvos nepriklausomybę, krašte dar buvo gerokai dezorganizuota Vo-kietijos kariuomenė. Ši valstybė neskubėjo pripažinti Lietuvos, nes tikėjosiprijungti ją prie Prūsijos ar Saksonijos /223/. ,,Lietuvos vyriausybei teko sun–kiomis sąlygomis kurti krašte valstybės aparatą. 1918 m. lapkričio 13 d. buvopaskelbtas atsišaukimas, raginantis sudaryti vietos valdžios organus – parapi-nius (valsčių, becirkų) ir apskričių komitetus, kurie imtų tvarkyti apylinkėsgyvenimą” /224/.

1918 m. lapkričio 16 d. Vaškų valsčiaus ,,amtsvorsteheriui Blumentaliuisutikus”, klebonijoje susirinko žmonės aptarti vietos savivaldybės rinkimųtvarkos. Susirinkime dalyvavo klebonas kun. K. Petreikis, mokytojas V. Kar-velis bei iš Rusijos tuo metu jau sugrįžę keli kiti šviesesnieji apylinkės žmo-nės – inž. A. Breimeris, valdininkas P. Janulevičius, mokytojas K. Maldutis /225/. Rinkimai įvyko lapkričio 20 d. Į 7 vietų valsčiaus komitetą pasiūlyta 13kandidatų. Išrinktieji lapkričio 23 d. susirinko pasiskirstyti pareigomis. Pir-mininku tapo P. Gudelis, vicepirmininku – J. Plačiakis, sekretoriumi – P. Ja–nulevičius; buvo ,,išrinktos komisijos, nutarta suformuoti miliciją” /226/. 1918m. lapkričio 27 d. Linkuvoje įvykusiame Joniškėlio apskrities valsčių atstovųsuvažiavime (,,seimelyje”), kuriame dalyvavo ir Vaškų atstovas, buvo išrink-tas apskrities komitetas /227/, nutaręs perimti iš vokiečių okupacinės valdžiosvisą turtą.

Vietos valdžios kūrimas apskrityje, tad ir Vaškuose, vyko sudėtingomiskovų už nepriklausomybės realų įtvirtinimą sąlygomis: iš pradžių teko grum-tis su vietos komunistais, vėliau – su Raudonąja armija ir bermontininkais.1918 m. gruodį Šiauliuose susikūręs apskrities komitetas (vadovai K. Venc-lauskis, P. Bugailiškis) pasmerkė Lietuvos Valstybės tarybą ir atsisakė ben-dradarbiauti su A. Voldemaro vyriausybe /228/. ,,Šiauliuose buvo sudarytibolševikų valdžios organai”, suformuotas karinis dalinys, kuris 1919 m. sau-sio 7 d. užėmė Panevėžį, o vienas jo būrys atvyko į Joniškėlį, ,,pašalino rink-tąją valdžią ir įsteigė revoliucinį komitetą” /229/. Šioje apskrityje tam buvopalankios sąlygos, nes nuo 1918 m. pradžios Žeimelyje aktyviai veikė vietos

43

komunistai, o tas valsčius buvo visos Joniškėlio ,,apskrities komunistų centras”/230/.

Vaškuose bolševikai į valdžią atėjo sausio 8 d. Revkomo pirmininkutapo J. Plačiakis, o po sausio 12 d. Vaškų pradinėje mokykloje įvykusių rinki-mų –K. Maldutis /231/ (jau vasario 15 d. atsistatydinęs).

Artėjo Raudonosios armijos dalys, į kurias dar anksčiau – Daugpilyje –kreipėsi Joniškėlio bolševikai, prašydami sparčiau žygiuoti į apskritį /232/.1919 m. sausio 9 d. raudonarmiečiai užėmė Ukmergę ir Panevėžį, o sausio 15d. – Šiaulius /233/. 1919 m. sausio 22 d. vietos komunistai, remiami latviųbendrapartiečių, per trečiąjį Joniškėlio apskrities valsčių atstovų suvažiavi-mą paėmė valdžią /234/. Dar iki tol suformavę savo miliciją, o 1919 m. vasa-rio 20 d. išleidę įsakymą ,,Dėl priemonių su kontrrevoliucija”, uždraudę da-ryti alų ir malti grūdus be revkomo leidimo, jie pradėjo supirkinėti apskrityjeiš ūkininkų javus ir kitą maistą; užuot daliję jį varguomenei, kaip buvo žadėję(skirstė tik maistui mažai tinkamus avižų, vikių ir miežių mišinius), bolševi-kai visa tai gabeno į Panevėžį – Raudonajai armijai, o iš ten – badaujantiemsRusijos miestams /235/. Dar paaiškėjus, kad dalis surinktųjų grūdų buvo išsi-dalijama pačių revkomo narių arba jais spekuliuojama /236/, kilo neturtingų-jų nepasitenkinimas. 1919 m. kovo 5 d. ,,turgaus dieną šventadieny” Vaškuo-se susirinkę ir mitinge dalyvavę žmonės /237/ užpuolė grūdų supirkėją agentąSvolkiną, kuris kvietė ūkininkus ,,plačiau atidaryti svirnų duris ir naujas javųpartijas raudonajai armijai išleisti”, privertė bėgti ir jį užstojusius milicinin-kus /238/. Netrukus buvo suimti aktyviausiai reiškę nepasitenkinimą J. Rukasir Veckaitė /239/. Po šio įvykio į miestelį atvykęs Joniškėlio apskrities revko-mo pirmininkas sutiko su žmonių reikalavimu išrinkti Vaškuose naują komi-tetą /240/, tačiau to nespėta padaryti.

1919 m. vasarį vokiečių kariuomenei pasitraukus iš Joniškėlio ir Vaškųapylinkių /241/, miestelyje buvo įsteigta slapta antibolševikinė organizacija,kuri pradėjo platinti atsišaukimus (,,daug” jų buvo išklijuota vasario 10 d. –turgaus dieną), sudarė pogrindinę miliciją /242/, iš kurios netrukus išaugovietos partizanų būrys.

Nelegali veikla, nors įvairiai slopinama (namų, ant kurių išklijuoti atsi-šaukimai, savininkai buvo suiminėjami, jiems uždedamos apie 30000 markiųbaudos) /243/, plėtėsi ir stiprėjo. Nurodoma, kad partizanai prieš vietos bol-ševikus pradėjo kovoti 1919 m. vasario–kovo mėnesį /244/; 1919 m. kovo 15

44

d. Vaškų partizanams padėjo Linkuvos partizanų būrys /245/.Tuo metu vokiečių kariuomenė, 1919 m. kovo 11 d. vėl užėmusi Šiau-

lius, pradėjo stumti Raudonąją armiją. Joniškėlio apskrities bolševikai iš pra-džių bandė gintis įsitvirtinę Žeimelio–Linkuvos–Klovainių linijoje, tačiau ne-atlaikę vokiečių spaudimo pasitraukė į Pasvalį /246/. Dalis jų buvo pašauktaį frontą, o Vaškų revkomas kartu su atvykusiais į šį miestelį Linkuvos ir Žei-melio revkomų nariais 1919 m. kovo 18 d. pabėgo į Bauskę /247/.

1919 m. kovo 21–28 d. vokiečių kariuomenei sumušus Raudonosios ar-mijos dalinius prie Bauskės /248/, susidarė palankios sąlygos Lietuvos val-džios organams Joniškėlio apskrityje atsikurti. 1919 m. kovo 22 d. apskritįvėl ėmė valdyti ,,demokratiškai išrinkta valdžia”, o Vaškus – senasis vals-čiaus komitetas; buvo atšaukti visi bolševikų paskelbtieji potvarkiai ir įsaky-mai /249/.

Vaškų būrio partizanai, kiek vėliau sudarę 2–ąją Joniškėlio apskritiespartizanų kuopą /250/, viešai pasirodė 1919 m. kovo 23 d.; jie susirinko sek-madienį prie bažnyčios /251/. Kovo 24 d. buvo ,,išstatytos miestelyje sargy-bos, išgaudyti užsilikę bolševikų pareigūnai”; kovo 25 d., dalyvaujant apie 30partizanų, išrinktas valsčiaus apsaugos štabas /252/.

Gaudant apskrityje likusius komunistus, Vaškų partizanai (20 raitų vy-rų) buvo nuvykę į Pasvalį ir Krinčiną /253/. Partizanų daugėjo: iš Vaškų vals-čiaus įsirašė 105 vyrai (3,2 proc. visų vyrų), iš Žeimelio – 39 (1,47 proc.), išLinkuvos – 70 (1,74 proc.); iš Joniškėlio valsčiaus kilę partizanai sudarė 3proc. valsčiaus vyrų, iš Pušaloto – 2,4 proc., iš Pašvitinio – 1,85 proc., išKrinčino – l,l proc., iš Vabalninko – 0,68 proc. /254/. Tarp Vaškų partizanųbuvo 90 ūkininkų, 10 darbininkų, 2 mokytojai (latvis ir žydas), 3 beturčiaimiestelėnai. Partizanai gerai apsiginklavo iš vokiečių nusipirktais ginklais,kuriuos tie su–rinko po bolševikams nesėkmingo mūšio prie Bauskės. Keletąvežimų ginklų iš Bauskės į Vaškus atgabeno mokytojas V. Karvelis /255/.

Balandžio pradžioje vokiečiams vėl pradėjus trauktis, bolševikai ėmėartintis su ,,didele jėga” /256/. Vokiečių kariuomenė užėmė pozicijas Šedu-vos–Klovainių–Linkuvos–Žeimelio–Bauskės ruože. Kadangi Raudonosios ar-mijos dalys ,,dar buvo toli ... tarp abiejų kariuomenių susidarė 70–80 km plo-čio niekieno ruožas, kuriame buvo Biržų ir Joniškėlio apskritys”, tai šiojezonoje kaip tik ir veikė partizanai /257/.

Vaškų partizanų būrį, dalį jo vyrų paskyrus ,,Joniškėlio apskrities vado-

45

vybės žinion”, 1919 m. balandžio 5 d. sudarė 35 kovotojai, jiems vadovavokarininkas Mickeliūnas /258/. Balandžio 7 d. Raudonosios armijos sudėtyjebuvusiai Internacionalinei (Latvių) divizijai pradėjus pulti Biržus, partizanaitraukėsi /259/. Vaškų partizanų būrys balandžio 8 d. padėjo Pasvalio ir Vabal-ninko partizanams, o balandžio 11 d. susirėmime su puolančiais bolševikaisprie Daujėnų turėjo nuostolių /260/. Balandžio 12 d. neatvykus į pagalbą kvies-tiems vokiečiams, partizanai kaudamiesi traukėsi iš Pasvalio Vaškų link /262/. Bolševikams užėmus Joniškėlį, partizanai su vokiečiais išmušė juos iš šiomiestelio ir balandžio 16 d. ,,susitelkė Vaškuose tolesniems veiksmams”/262/.

Po nedidelės pertraukos 1919 m. balandžio pabaigoje vėl pradėję pultibolševikai artėjo prie Vaškų. Partizanams balandžio 28 d. apleidus Didžiuo-sius Grūžius ir 29 d. – Vaškus (iš bažnyčios bokšto išsikėlė ten kulkosvaidįpasistatę vokiečiai), balandžio 29 ar 30 d. bolševikai užėmė šį miestelį, o 30d.–Joniškėlį /262/. Tačiau atvykęs vokiečių dalinys padėjo partizanams dar tąpačią dieną ar gegužės 1–2–ąją išstumti bolševikus iš abiejų miestelių /263/.Gegužės 15 d. kovos dar vyko Vaškų bare /264/.

1919 m. gegužės 19 d. į Vaškų partizanų būrį įstojo ,,gana daug naujo-kų” /265/. Dar gegužės 6 d. įsteigus ,,Joniškėlio miesto ir apskrities komen-dantūrą” /266/, Vaškų partizanai kovojo kartu su Saločių, Joniškėlio ir Biržųkuopomis; gegužės 25 d. jie stūmė Raudonosios armijos dalinius į šiaurę išLietuvos /267/. Vaškų kuopoje pabuvojo apie 100 žmonių; daugelis jų vėliautapo ,,atsargos milicija” /268/.

Raudonarmiečiams apleidus šiaurės Lietuvą, Biržų komendantūra pa-rengė instrukciją ,,Kuršo pasieniui apsaugoti ir tvarkai palaikyti”, pagal kuriąVaškų valsčiaus ribas nuo gegužės 30 d. saugojo 11 kareivių /269/.

Dar tebekovojant su bolševikais, 1919 m. gegužę Joniškėlio apskritiesšiaurėje pasirodė bermontininkai. Jie pradėjo trukdyti Vaškų valsčiaus komi-teto darbui, plėšė gyventojus, uždėjo rekvizicijas, ėmė atiminėti arklius. Vaš-kų milicijos būstinė buvo perkelta į Paliepių kaimą /270/. Prie bermontininkųprisidėjo ir 1919 m. vasarą valsčiuje dar stovėję vokiečių generolo R. Goltzovadovaujami daliniai /271/.

Pagrindinės bermontininkų pajėgos, neatlaikiusios Latvijos kariuome-nės spaudimo, liepos 26 d. iš Mintaujos per Joniškį traukėsi į Šiaulius. Rug-pjūčio 21 d. bermontininkai užėmė Vaškus, o spalio 16 d. – Linkuvą. Tik

46

lapkričio mėnesį, padedant latvių batalionui, jie buvo išstumti iš šiaurės Lie-tuvos /272/.

Taip Vaškų valsčiuje pasibaigė kovos už nepriklausomybę, užtrukusiosbeveik dvejus metus ir atnešusios nemažai nelaimių ir miestelio, ir apylinkėsgyventojams. Nors apibūdinant šio laikotarpio įvykius, beveik nepateikiamaduomenų apie patį miestelį, tiksliau nežinoma, kaip bei kokiu mastu galėjonukentėti jo ūkinė veikla, tad ir prekyba, taip pat pastatai, tačiau kai kuriefaktai leidžia padaryti kelias išvadas.

Pateiktieji duomenys liudija, kad net ir tokiu neramiu metu, kai reikėjosaugotis svetimų kariuomenių, Vaškuose sekmadieniais rinkosi turgūs; tomisdienomis kaip tik ir užfiksuoti reikšmingi valsčiaus bei miestelio įvykiai. Ne–tenka abejoti, kad turgūs vyko iš tradicijos, nes kol kas nėra žinoma kokiųnors Lietuvos centrinės ar apskrities valdžios potvarkių, kad jie tuo metu ga-lėjo būti leisti. Tad greičiausiai turgūs rinkosi dar iki Pirmojo pasaulinio karo,gal ne tik XX a. pradžioje, bet ir XIX a. pabaigoje, nors to meto informacinė-je literatūroje jie nefiksuoti.

Apibūdinant Vaškų partizanų būrio kovotojų sudėtį, paminėtas žydasmokytojas. Abejotina, ar tas asmuo galėjo mokytojauti vietos lietuvių pradi-nėje mokykloje (to nereikėtų atmesti kalbant apie latvį mokytoją). Tad galibūti, jog miestelyje dar nuo XIX a. pabaigos, kai gerokai padaugėjo žydų,veikė ne tik lietuvių, bet ir žydų pradžios (religinė) mokykla.

1919 m. sausio 8–kovo 18 d. Vaškuose buvęs revkomas užėmė vieną išnamų kelyje į Biržus (vėlesnėje Partizanų gatvėje) /273/.

47

M I E S T E L I O R A I D A 1 9 2 0 – 1 9 4 0 m .

Pagal 1919 m. liepos 26 d. paskelbtąApskričių sienų ir jų centrų įstatymą Vaškų valsčius priskirtas Pasvalio/274/, o nuo lapkričio 1 d. – Biržų apskričiai /275/.

Remiantis B. Kviklio, rašiusio apie Vaškus, nuomone, kad miestelis ,,savoistorijos eigoje praleido ne vieną karą, tačiau nė nuo vieno nenukentėjo”, ...,,be to, net nežinoma, kad miestelis būtų kada nors degęs” /276/, atrodytų,kad nei per Pirmąjį pasaulinį karą, nei per Nepriklausomybės kovas Vaškųpastatai nuostolių nepatyrė. Tai lyg ir patvirtina duomenys, kad iš 1920–1923m. pastatytų namų 1983 m. buvo likę 8 (iš 1920 ir 1922 m. –po 3, iš 1921 ir1923 m. – po vieną) /277/. Kita vertus, galima manyti, kad tuo metu prasi–dėjus ramesniam gyvenimui Vaškuose imta šiek tiek statyti.

1920 m. ėmė veikti pradžios mokykla, įsikūrusi privačiame name; buvo,,ubagynas” (senelių ir vaikų prieglauda), kuriame gyveno 18 žmonių, juosišlaikė ir prižiūrėjo ,,Šelpimo draugija” /278/. 1921 m. nustatant Lietuvos–Latvijos sieną Vaškų valsčius buvo sumažintas, gretimai valstybei priskirta1259 deširntinės žemės /279/.

1921 m. pradėta ,,Vaškų arba Konstantinavo”, iš tikrųjų – Zvanagalosdvaro parceliacija (matininkas D. Gižickas) /280/, apie kurios rezultatus duo-menų neaptikta. Nurodoma, kad nuo 1922 iki 1930 m. išparceliuoti visi apy-linkės dvarai /281/. 1922 m. miestelyje jau veikė dvi dažyklos, dvi karšyklos,dirbo 2 fotografai (Kazys Gudinavičius ir Julius Matusevičius), įsikūrę Baž-nyčios gatvėje /282/. Nors kai kur nurodoma, kad 1922 m. veikė ir paštas /283/, tačiau iš tikrųjų tais metais jis dar nebuvo atkurtas /284/.

Iki 1923 m. Vaškų gatvėms suteikti (pakeisti ankstesnieji?) pavadini-mai: Pasvalio–Biržų krypties gatvė gavo Partizanų, Bauskės – Karininko Juo-zapavičiaus, Joniškėlio — Vilniaus, Žeimelio– to miestelio vardą. Be to, nuoPartizanų gatvės atsišakojusi į pietus ir turgaus aikštės rytų šonu ėjusi gatvėpavadinta Pašto gatve. Kitos gatvės miestelio vakarų pusėje, į pietus nuo baž-nyčios žemės gavo Vaistinės, Žaliosios, Sodo ir Kapų vardus.

1923 m. surašant Lietuvos gyventojus, miestelyje buvo 849 žmonės (362vyrai ir 487 moterys) 149 sodybose /285/, be to, ,,palivarke” – 27, o valsčiuje6938 /286/. Veikė šaulių, ateitininkų, kelių kitų visuomeninių organizacijųskyriai. 1923 m. Vaškų liaudies bankas tapo Lietuvos kooperacijos banko na-

48

riu /287/.Nors 1924 m. miestelyje prekymečių nebuvo /288/ (1925 m. turgus rin-

kosi trečiadieniais /289/), tačiau tuo metu turbūt pagyvėjo prekyba tarp Vaškųbei gretimų miestelių. Iš dalies tai liudija duomenys, kad Vaškų parapijosžmonės į Linkuvos turgų vežė parduoti javus, linus ir gyvulius /290/, o Linku-vos žydai perpirkliai Vaškų turguje prekiavo Viekšnių puodžių gaminiais/291/.

1924 m. miestelio gatvės pradėtos grįsti lauko akmenimis /292/.1925 m. įkurta Vaškų gaisrininkų komanda /293/. 1926 m. pradėjo dirb-

ti pieninė, atkurta vaistinė, įsteigtas Lietuvių katalikių moterų draugijos sky-rius /294/. Veikė Petrikonio malūnas /295/.

1925 m. pabaigoje mirus kun. K. Petreikiui /296/, 1926 m. naujuojuklebonu paskirtas kun. Jonas Didžiulis /297/. Dar tais pačiais metais jo inicia-tyva Grūžių dvare nupirktas mūrinis trobesys, iš kurio plytų, įsigijus dar irnaujų, pagal 1928 m. inž. R. Breimerio projektą pastatyta dviaukštė klebonija(vietoje senosios) /298/. Pagrindiniai statybos darbai baigti 1929 m., o viduspalaipsniui įrengtas vėliau (iki 1934 m.). Naujasis pastatas (24 pav.) raudonųplytų apdaila gerai derinosi prie bažnyčios ir kitapus Žeimelio gatvės stovė-jusio bažnyčios tarnų namo – špitolės.

24 pav. Klebonija. Vaizdas iš vakarų pusės.Apie 1937 m. nuotrauka iš autoriaus rinkinio

49

1926 m. miestelio gatvėms apšviesti įrengti 4 žibaliniai žibintai /299/.1927 m. steigiant Kyburių parapiją sumažinta Vaškų parapija /300/.

Be anksčiau minėtų verslovių ir organizacijų, 1927 m. miestelyje veikėKyburių daržininkų ir sodininkų draugija, gyvulių kontrolės ratelis; pieninėbuvo pavadinta Vaškų pieno perdirbimo bendrove ,,Yslykis” /301/. Be turgųtrečiadieniais, jau rinkosi 4 prekymečiai /302/. 1928 m. Vaškų mokyklai su-teiktas Simono Daukanto vardas /303/.

Iš 1924–1930 m. Vaškuose pastatytų namų 1983 m. dar buvo likę 5 (iš1925 ir 1928 m. – po 1, iš 1930 m. – 3) /304/, taigi mažiau, negu iš 1920–1923 m. Iš to galbūt reikėtų spręsti, jog miestelyje negausėjo gyventojų, todėltuo metu nebuvo didesnio poreikio statyti, daugiau buvo pakeičiami susidė-vėję sodybų trobesiai naujais. Būtent tokią miestelio statybos raidą beveikpatvirtina ir 1923 bei 1930–1931 m. namų skaičiaus palyginimas. Per tą laikąjų padaugėjo vos 13 (nuo 149 iki 162), t.y. 7–8 proc., tik pakito bendra būklė.1930–1931 m. iš 162 namų mūrinių buvo likę 9, medinių dviaukščių – 3, ovienaukščių – 150 /305/. Miestelyje tuo metu surašyta 12 gatvių: Vilniaus,Partizanų, Karininko Juozapavičiaus, Žeimelio, Pirties, Pašto, Bažnyčios, Vais-tinės, Kapų, Žalioji, Sodo ir Pakluonės; buvo 21 krautuvė, 4 arbatinės, vaisti-nė, dvi kepyklos /306/. Veikė 7 didesnės krautuvės /307/, be to, – pradžiosmokykla, paštas, motorinis malūnas /308/. Vaškų smulkaus kredito draugijai1930 m. spalio 1 d. priklausė 208 nariai /309/.

Apie 1930–1931 m. Vaškų planą, o kažkiek ir užstatymą, galima spręstiiš dviejų to meto dokumentų– 1931 metais datuojamo Vaškų tikrosios būklėsplano brėžinio (25 pav.) /310/ ir 1930 ar 1931 m. iš lėktuvo darytos nuotrau-kos, kurioje didesnė miestelio teritorija užfiksuota ortogonalinėje projekcijo-je (26 pav.) /311/. Šiuose dokumentuose beveik identiškai pavaizduotas gat-vių tinklas (tik brėžinyje jis kiek schemiškesnis), paliudijęs miestelyje buvusstačiakampį planą, ypač raiškų Joniškėlio–Grūžių–Bauskės kelio rytų pusėje,į kurią Vaškai ir buvo išplėsti. Aikštė plytėjo už Biržų ir Joniškėlio keliuose(Partizanų ir Vilniaus gatvėse) buvusių sodybų, o tai reiškia, kad miestelisXIX a. pabaigoje buvo išplėstas ir pertvarkytas pagal antrąjį retrospektyvinėsschemos variantą (žr. 17 pav.). Ir plane, ir nuotraukoje atitinka daugelio skly-pų ribos ir pastatų vietos bei jų gabaritai. Tačiau plane nėra tarnų namo–špi-tolės (pastatyta 1908 m.), klebonijos (1929 m.) bei mūrinių prekybos pastatųsenojoje aikštėje (iškilusių turbūt XIX a. pabaigoje, po to, kai buvo suplanuo-

50

25 pav. 1931 m. miestelio tikrosios būklės planas

26 pav. 1930-1931 m. miestelio vaizdas iš lėktuvo

51

ta nauja aikštė), kai kurių kitų trobesių įvairiose vietose (kvartale į šiaurę nuoaikštės, Sodo gatvėje ir kitur). Tad peršasi mintis, jog 1931 m. datuojamasplanas galbūt yra nepakankamai patikslinta iki to meto būklės XIX a. pabai-gos brėžinio kopija; pagal tą brėžinį, kuris laikomas kol kas ne–žinomu (apietai užsiminta anksčiau), miestelis ir galėjo būti išplėstas.

Neabejotina, kad 1930–1931 m. pavaizduotasis Vaškų planas negalėjosusiformuoti nuo 1912–1914 m. (kai žemėlapyje jis pavaizduotas dar visaikitoks), nes

– tam buvo pernelyg mažai laiko,– ūkinei veiklai nebuvo pakankamai palankių sąlygų (vokiečių okupa-

cija, nepriklausomybės kovos),– turimi duomenys apie naujų namų statybą nerodo galėjus įvykti tokius

pokyčius.Vadinasi, 1930–1931 m. užfiksuotasis Vaškų planas turėjo susidaryti

anksčiau, veikiausiai XIX a. pabaigoje, kai miestelis ir buvo išplėstas. Tadpasitvirtintų jau pareikšta nuomonė, kad 1912–1914 m. plano schema atitin-ka ne laikmečio, bet ankstesnę būklę – prieš miestelio išplėtimą.

Nors iš lėktuvo darytoji nuotrauka neabejotinai tiksli, tačiau ji tik išdalies leidžia spręsti apie miestelio užstatymą, jo erdvių pobūdį ir vaizdą,kitas tūrinės erdvinės kompozicijos charakteristikas. Jas kol kas nepakanka-mai galima apibūdinti ir pagal dvi kol kas teaptiktas 1930–1934 m. miestelionuotraukas. Vienoje jų (27 pav.) užfiksuotas Karininko Juozapavičiaus gat-vės (Baus–kės kelyje) šiaurinis galas (periferinė dalis). Nuotraukoje matytivėlyvą rudenį ar pavasarį pažliugusi gatvė ir abipus jos stovintys mediniaivienaukščiai gana menki nameliai. Kita apie 1933–1934 m. nuotrauka (28pav.) daryta iš bažnyčios bokšto. Joje užfiksuota senosios aikštės didžioji da-lis, pagrindinių gatvių sankryža, palei Partizanų gatvę išsitęsusios sodybos iruž nedidelio kvartalo į pietus nuo šios gatvės plytinti naujoji aikštė. Šiojenuotraukoje užfiksuoti mediniai ir mūriniai pastatai ne tik geresnės būklės,bet ir stambesni, atitinka miestelio centro įvaizdį. Išimtį sudaro nuotraukospirmajame plane matomas senojoje aikštėje stovėjęs gana prastos būklės, norsir paremontuotu stogu, medinis trobesys. Dauguma namų su ertikiais, t. y.regioninės architektūros. Išsiskiria tik sankryžos šiaurės rytų kampe stovintisdidelis medinis pastatas aukštu pusvalminiu stogu, pavaizduotas ir 1915 m.(žr. 23 pav.). Nuotraukoje matomų gatvių būklė neabejotinai geresnė negu

52

27 pav. Karininko Juozapavičiaus gatvės periferinė dalis.1930 m. nuotrauka iš autoriaus rinkinio

28 pav. Miestelio centrinės dalies vairdas iš bažnyčios bokšto.1933-1934 m. nuotrauka iš autoriaus rinkinio

53

Karininko Juozapavičiaus gatvės periferinės dalies.1932 m. patvirtintas leidimas Vaškuose rengti turgus trečiadieniais ir 4

prekymečius /3121.1932 m. trumpose respublikinių ir Biržų apskrities laikraščių informaci-

jose rašyta: ,,Vaškai – mažas užkampio miestukas, bet vis dėlto šioks toksvietos centras. Yra bažnyčia, policija, valsčius, kooperatyvas, paštas, pieni-nė, ,,naminio” gamintuvės ir kt. Nesiseka pieninei” /313/, kuri gamino blogoskokybės sviestą. ,,Beveik visi vaškiečiai prasiskolinę valstybei. Skursta vi-suomeninis gyvenimas. Nėra tinkamų patalpų. Blogi keliai, nėra geležinkelio.Rūpinamasi geležinkelio tiesimu. 1931 m. pradėta statyti pieninė” /314/.

1932 m. paminėtas Vaškų mokyklos įkūrimo dvidešimtmetis /315/. 1932m. Lietuvių katalikių moterų draugijos skyrius atidarė arbatinę; 1933 m. šisskyrius su 97 narėmis turėjo tapti draugija /316/.

1933 m. Vaškų vartotojų bendrovėje ,,Versmė” buvo 96 nariai, 2 tarnau-tojai /317/. Ši bendrovė su smulkaus kredito draugija, pieno perdirbimo ben-drove ,,Yslykis” bei Kyburių daržininkystės ir sodininkystės draugija sudarė,,kooperatyvų biurą” /318/. Miestelyje buvo įsikūrę 4 pirkliai (2 linų, linų beisėmenų ir kiaušinių; visi žydai), turėjo savo kontoras Karininko Juozapavi-čiaus, Vilniaus ir Pašto gatvėse; veikė didesnė Nachmano Dorfano geležieskrautuvė Vilniaus gatvėje /319/.

Valsčiaus būstinė buvo Partizanų gatvėje. Išparceliuoto Vaškų dvaro cen-trą valdė Kazys Steponavičius /320/.

1933 m. miestelyje atidarytas knygynas /321/, bet nebuvo gydytojo /322/, nes ,,išvyko čia gyvenęs”. Tačiau atrodo, dar tais pat metais atvyko dirbtikitas gydytojas.

1929 m. priėmus Statybos įstatymo pakeitimą, nuo 1933 m. Vaškuosepradėti griauti blogos būklės įvairios paskirties mediniai trobesiai ar jų dalys/323/. 1934 m. miestelio pietinėje dalyje pastatyta mūrinė 4 komplektų pra-džios mokykla /324/. 1931–1934 m. iškilo tik 2 namai (tiek jų, statytų 1932 ir1934 m. po vieną, buvo išlikę 1983 m.) /325/.

1934–1935 m. Vaškuose veikė viena didesnė krautuvė, dvi pieninės, var-totojų bendrovė, buvo 4 žemės ūkio produktų supirkėjai. Šaipių dvarą valdėArnoldas Šulcas /326/. 1935 m., kaip ir anksčiau, rinkosi turgus trečiadieniaisir 4 prekymečiai (po Trijų karalių, po Šv. Jurgio, po Šv. Elžbietos aplankymoir po Šv. Simono) /327/, o 1936 m. – 5 prekymečiai /328/.

54

1937 m. tarp Vaškų gyventojų įrašytas gydytojas Saliamonas Goniond-skis; Nairių dvarą valdė Vilius Mikainis /329/.

1937 m. sudaryti Karininko Juozapavičiaus, Vilniaus, Partizanų ir Žei-melio gatvių projektai /330/. Maždaug tuo metu išgrįsta akmenimis turgausaikštė /331/.

1937 m. parengtas Vaškų,,mūro rajono projektas” (29 pav.) /332/, pagalkurį buvo numatyta paplatinti kai kurias gatves (tarp jų ir 4 pagrindines –Žeimelio, Karininko Juozapavičiaus, Partizanų ir Vilniaus), padidinti senąjąturgaus aikštę priešais bažnyčią, t. y. suteikti jai taisyklingesnę formą bei nu-griauti kai kuriuos tokiam pertvarkymui trukdžiusius pastatus.

Platinti gatves buvo numatyta miestelėnų sklypų sąskaita, todėl jie, su-sipažinę su projektu, parašė prašymą ,,siaurinti” gatves (pasirašė 46 sklypųsavininkai, iš jų 20 žydų, keli latviai ir rusai) /333/. Prašyme buvo nurodyta,kad gyventojų sklypai ir taip jau esą maži, o išplatinus gatves jie būsią dar

29 pav. 1937 m. “mūro rajono” projektas

55

sumažinti; be to, projekte numatyta namus statyti ,,po viena linija”, tad jaudabar kai kurių neleidžiama remontuoti, nes jie neatitinką projekto ,,linijos”ir turėsią būti nugriauti /334/.

Žmonių prašymą tikrino Biržų apskrities inžinierius P. Viliūnas. Jis ,,ra-do”, kad Vilniaus ir Partizanų gatvių plotis tarp priešingose pusėse ,,beveiktiesėje” stovinčių namų yra 16 ar 17 m, o Karininko Juozapavičiaus ir Žeime-lio gatvių – 13 m. Tuo tarpu nurodytos gatvės numatytos išplatinti iki 21 m,kitos – iki 10–12 m. Nors ,,visame miestelyje namai seni ir mediniai” (vienasmūrinis stovi tik Karininko Juozapavičiaus gatvėje, 2 mūriniai — Partizanų ir4 — Vilniaus, visi vienaukščiai ir taip pat seni), vis dėlto daugelį jų griauti arperstatyti ,,nebūtina”. Tuo remiantis pasiūlyta projekte numatytas 21 m plo-čio gatves ,,daryti” 17 m /335/.

Projekte nurodytasis ,,mūro rajonas” turėjo išsitęsti palei Karininko Juo-zapavičiaus ir Vilniaus gatves iki Pakluonės ir Sodo gatvių, palei Partizanųgatvę iki Pašto gatvės – apimti teritoriją aplink turgavietę bei kvartalą tarp josir priešais bažnyčią numatytos naujos gatvės.

1938 m. surašytame ,,mūro rajono” pagrindime pažymėta, kad šį ,,rajo-ną” sudaryti tikslinga, nes apylinkės ,,nemiškingos”, o numačius nutiesti Pa-nevėžio–Joniškėlio–Vaškų–Žeimelio geležinkelį /336/, būsią galima atsiga-benti plytų, statyti mūrinius namus ir taip įgyvendinti ,,Mūrinės Lietuvos pro-jektą” /337/. Tolesnėje projekto svarstymo eigoje buvo pasiūlyta dar ,,pra-plėsti” mūro rajoną. Atrodo, kad projektas patvirtintas tik 1940 m. /338/.

1938 m. nurodyta, kad Vaškų sinagoga begriūvanti /339/. Parengtas (tikdar neaptiktas) naujos sinagogos projektas, išduotas ir leidimas jai statyti/340/. Tačiau nėra duomenų, ar projektas buvo įgyvendintas. 1937–1938 m.miestelyje išplėsta mokykla ir pieninė /341/, pastatyta areštinė /342/, 1938 m.– dekoruotas bažnyčios interjeras /343/. 1935–1938 m. pastatyti ne mažiaukaip 7 nauji namai (1935 m. – 3, 1936 ir 1937 m. – po vieną, 1938 m.–2)/344/.

Galimas daiktas, jog sinagoga nepastatyta dėl to, kad dauguma mieste-lio žydų buvo neturtingi. Nesant geresnių sąlygų prekybai čia plėtoti, jie kėlėsiį kitus miestus ir miestelius. Be to, Vaškai nebuvo susieti geležinkeliu su stam-besniais prekybos ir amatų centrais; nebuvo net keleivinio autobuso į Pasvalį /345/. Padėtis pagerėjo tik 1939 m., kai pro Joniškėlį, Vaškus ir Žeimelį buvo

56

nutiestas siaurasis geležinkelis iš Panevėžio į Joniškį /346/. Jis ėjo miesteliovakarų pakraščiu, kur buvo įrengta stotis.

Žydams apleidžiant Vaškus, miestelyje kūrėsi lietuviai verslininkai:1940 m. minimos Jono Baltplukio ir Jono Mitkaus manufaktūros ir geležieskrautuvės /347/. Dirbo iš vietos žmonių kilę batsiuvys, siuvėjas, kalvis /348/.1940 m. Vaškuose jau veikė Lietuvių verslininkų organizacijos skyrius /349/.Tačiau prekybos pobūdis ir mastai nepakito: rinkosi turgus ir 4 (o ne 5) preky-mečiai /350/.

1939 m. miestelyje atidaryta valstybinė biblioteka /351/. 1940 m. fo-tografu dirbo Matuzas /352/.

Nurodoma 1938 m. Vaškuose buvus apie 800, o 1940 m. – apie 1000gyventojų /353/. Tad nuo 1923 m. miestelis beveik nedidėjo.

57

M I E S T E L I O R A I D A S O V I E TŲ I R N A C IŲ

O K U PA C I JŲ L A I K O T A R P I U ( I K I 1 9 6 9 m . )

1939 m. Sovietų Sąjungai reikalau-jant,Lietuvoje buvo įkurdintos Raudonosios armijos įgulos, o 1940 m. birže-lio 16 d. valstybė okupuota. Naujoji Lietuvos marionetinė valdžia pradėjoplataus masto pertvarkymus, kurių tikslas buvo pakeisti visų lygių ankstesnesvalstybės institucijas į sovietines. Pertvarkymams vadovavo pagal Maskvosir jos vietinio centro Kaune nurodymus kiek anksčiau iš pogrindžio išėjusioskomunistų partijos apskrities ir valsčiaus veikėjai. Vaškuose, kaip ir kituosevalsčių centruose, atleidus savivaldos ir kitų institucijų vadovus buvo sufor-muotas vykdomasis komitetas; policijos vietą užėmė milicija. Buvo uždraus-ta Šaulių organizacija (tad ir jos Vaškų būrys), kitos visuomeninės bei religi-nės organizacijos. Liepos 11–14 d. prasidėjo suėmimai /354/.

Nuo 1940 m. rudens Vaškų pradinę mokyklą lankė 123 vaikai, joje buvo6 mokytojai /355/. Darbas mokykloje reikalavo iki tol neįprasto atsargumo,nes kai kuriose pamokose ir mokytojų posėdžiuose dalyvaudavo komunistųpartijos ar komjaunimo atstovas.

1940–1941 m. sovietinės žemės reformos metu maždaug 500 bežemiųir mažažemių išdalyta 4500 ha nusavintos dvarų ir ,,buožių” žemės /356/.

Pradėjus vykdyti 1940 m. spalio 25 d. vyriausybės nutarimą ,,Dėl vals-tybinės ir kooperatinės prekybos organizavimo Lietuvos TSR”, Vaškuose bu-vo įsteigtas vartotojų kooperatyvas, jam perduotos nacionalizuotosios krau-tuvės ir ankstesniam ,,kooperatyvų biurui” priklausiusios verslovės. 1940 m.rudenį miestelyje pradėta nacionalizacija iš pradžių palietė tik dvi didesneskrautuves: rugsėjo 27 d. – Nachmano Dorfano geležies, o lapkričio 19 d. –_Noacho Trapido manufaktūros ir odų /357/. Vėliau nacionalizuotos keliosmažesnės krautuvės /358/.

1940 m. pabaigoje–1941 m. pradžioje Biržuose ir Panevėžyje dirbo re-patrijavimo komisijos, kurios tvarkė gyventojų, laikiusių save vokiečiais arbuvusių evangelikų reformatų bei liuteronų tikėjimo ir norėjusių išvykti į Vo-kietiją, dokumentus /359/. Netrukus išvyko ir Joniškėlio bei Vaškų apylinkė-se dar likę šiai gyventojų grupei skirtini asmenys (dvarų savininkai pasitraukėdar prieš sovietų okupaciją).

58

1941 m. birželio 13 d. Šiauliuose, Joniškyje, Panevėžyje, net Linkuvojeir Biržuose buvo parengti vagonai Šiaurės Lietuvos žmonėms tremti. 1941 m.birželio 14 d. pagal iš anksto sudarytą sąrašą buvo numatyta iš valsčiaus iš-tremti keliolika šeimų; suimtas ir išvežtas lietuviškos policijos Vaškų nuova-dos viršininkas A. Šimulionis su žmona – lietuvių kalbos mokytoja M. Šimu-lioniene /360/.

Padidėjus socialinei ir politinei įtampai Lietuvoje bei vykstant Antra-jam pasauliniam karui, 1940 m. Vaškuose tebuvo baigtas vienas anksčiau pra-dėtas namas; statybos sustojo dar 1938 m. pabaigoje /361/.

Vokietijai pradėjus karą su Sovietų Sąjunga, 1941 m. birželio 22 d. įLietuvą įsiveržė Vermachto divizijos. Viena pagrindinių jų puolimo krypčiųbuvo Daugpilis /362/, tad Vaškai užimti jau antrąją karo dieną /363/. Birželiosukilimo metu miestelyje susikūrusiam ginkluotam būriui iš pradžių vadova-vo Špokevičius, vėliau – Kazys Armonavičius /364/. Sukilėliai suėmė nespė-jusius pasitraukti vietos partinius ir sovietinius aktyvistus. Birželio pabaigojeVaškų areštinėje kalėjo 18 žmonių; netrukus dauguma jų buvo sušaudyti/365/.

Gana greitai buvo suvaržytas miestelio žydų gyvenimas. Nėra duome-nų, ar dalis jų spėjo pasitraukti su bėgančia Raudonąja armija. Nurodoma,kad vasaros pabaigoje Vaškuose nužudyta per 150 žmonių (28 šeimos) – žydų(ir vietinių?) /366/. Anot vienų duomenų, žydai buvo išvežti į Biržus ir 1941m. rugpjūčio 8 d. sušaudyti su vietos tautiečiais /367/. Tokią prielaidą gal pa–remtų ir duomenys, kad šaudant dalyvavo ,,Linkuvos baltaraiščiai” /368/, ga-lėję lydėti Vaškų žydus į egzekucijos vietą. Tačiau Birželio sukilime dalyvavęVaškų partizanai buvo nuginkluoti kartu su Linkuvos partizanais /369/, t. y.birželio 28 d. /370/. Tad vargu ar tuomet ,,Linkuvos baltaraiščiai” galėjo da-lyvauti Biržuose šaudant vietos, o gal ir Vaškų žydus. Patikimiau, kad vietosžydai buvo sušaudyti netoli Vaškų miestelio /371/.

Užėmę Lietuvą, 1941 m. naciai likvidavo Birželio sukilimo metu sufor-muotą laikinąją Lietuvos vyriausybę, įvedė griežtą okupacinį režimą. Prasi-dėjo krašto ekonominis išnaudojimas, o nuo 1942 m. birželio mėn. — koloni-zavimas. Iš Vokietijos ėmė grįžti repatriantai, kurie buvo įkurdinami ,,geriau-siose žemėse, jų duodant daugiau, negu buvo palikę”. I Vaškų apylinkes atvy-kęs Paulius Adolfas Hanas gavo Vaškų ir Mažosios Panemunės dvarus (290,72ha), Maksas fon Lyzanderis – Skrebiškių dvarą (320 ha) /372/. Okupacinė

59

valdžia suvaržė grūdų ir kitų žemės ūkio gaminių laisvą pardavimą, jaunimąprievarta ėmė į vietines sukarintas darbo organizacijas ar vežė į Vokietiją.

Statybinės medžiagos buvo skiriamos vien karo reikalams, jų gauti gali-ma buvo tik oficialiai, be to, apskrities centre, todėl 1941 m.–1944 m. pirmo-joje pusėje Vaškuose nepastatytas nė vienas namas /373/. 1944 m. nurodytaparapijoje buvus 4468 gyventojus /374/.

1944 m. pradžioje fronto linijai artėjant į vakarus – prie Lietuvos, į Vo-kietiją išvyko repatriantai, ėmė rengtis ir kai kurie valsčiaus ūkininkai.

Sovietų kariuomenės I Baltarusijos fronto 51–osios armijos dalys Vaš-kus užėmė turbūt 1944 m. liepos 26 ar 27 d. (Panevėžį – liepos 22 d., Pušalo-tą, Biržus ir Pasvalį — 26 d., Joniškėlį — 27 d.) /375/. Miestelio pastataifrontui einant nenukentėjo: ,,Nepalietė Vaškų ir paskutinysis – 1944 m. karas;ne tik miestely, bet ir visoje parapijoje nesudegė nuo šūvių nė viena troba,nežuvo nė vienas žmogus ...” /376/. Kad karo metais miestelis galbūt nenu-kentėjo, iš dalies liudija Raudonosios armijos generalinio štabo 1944–1945m. žemėlapyje užfiksuota jo plano schema (30 pav.). Palyginus ją su 1930–1931 m. miestelio užstatymą ortogonalinėje projekcijoje vaizduojančiais do-kumentais (žr. 25–26 pav.), nematyti kokių nors pasikeitimų.

30 pav. 1944-1945 m. plano schema

60

Paskui teritoriją užimančius sovietų kariuomenės dalinius traukė SMER-ŠAS, NKVD, NKGB ir kitų represinių struktūrų būriai, vykdę ,,baudžiamą-sias akcijas”. Užėmus Lietuvą tuoj pat paskelbta mobilizacija į Raudonąjąarmiją. Dalis vyrų stojo į kariuomenę (nurodoma, kad iš Vaškų valsčiaus tuometu paimta 700 šauktinių /377/), kiti pasuko į miškus: dar 1944 m. rugpjūtįir rugsėjį Biržų rajone susidarė pirmieji partizanų būriai /378/. Apie konkre-čius jų veiksmus Vaškų valsčiuje 1944 m. duomenų kol kas neaptikta. Gali-mas daiktas, kad čia jie buvo vykdomi kaip ir visoje apskrityje, nes 1944 m.gruodžio 6 d. Biržuose dislokuotas 4–osios NKVD pasienio šaulių divizijos261–ojo pulko batalionas /379/. Kol kas neišaiškinta, ar Vaškų valsčiaus par-tizanų reakcija į 1945 m. vasarį numatytus SSSR Aukščiausiosios tarybosrinkimus buvo panaši kaip ir Linkuvos valsčiuje /380/.

1944 m. liepos 24 d. LKP (b) CK paskelbus nutarimą Lietuvoje organi-zuoti ,,stribų batalionus” /381/, metų pabaigoje ėmė formuotis Vaškų stribųbūrys, kurį 1945 m. antrojoje pusėje sudarė 50 vyrų /382/.

Šiuo pradiniu ginkluotosios rezistencijos laikotarpiu šiokių tokių per-mainų buvo ir miestelyje, kurio gyvenimas netrukus vyko stribų būrio ir enka-vedistų dalinio priedangoje. 1944 m. rugsėji pradėjo veikti į progimnazijąpertvarkyta pradžios mokykla /383/, kurią 1946–1947 mokslo metais lankė257 vaikai /384/. 1944 m. įsteigta ambulatorija (tuo metu ar kiek vėliau įsikū-rusi nacionalizuotame bažnyčios tarnų name – špitolėje /385/), o 1946 m. –biblioteka /386/.

1945 m. kovo–balandžio mėnesiais, be stribų, Biržų apskrityje kovai supartizanais veikė papildytas NKVD 261–ojo šaulių pulko dalinys /387/.

1945 m. balandį prasidėjus trėmimams, pablogėjo partizanų veikimosąlygos /388/. Biržų apskrities partizanai patyrė nuostolių: rugpjūčio 27 d.buvo likviduotas Lietuvos laisvės armijos apskrities štabas, suimtas jo vadasKirslys–Jovaras ir 12 partizanų /389/. 1946 m. kovo 26 d. Maskvos įgalioti-nio Tkačenkos nurodymu ir SSSR komisaro Bartašiūno įsakymu Biržų ap-skrityje dislokuotas NKVD 285–asis šaulių pulkas, o Vaškuose – jo kuopa /390/.

1946 m. liepos 10 d. NKVD kariuomenės 4–osios šaulių divizijos 285,28, 137 ir 262 pulkai surengė didelę Biržų girios ,,šukavimo” operaciją /391/. MVD–MGB duomenimis, iki 1946 m. rugpjūčio 18 d. apskrityje legalizavo-si 222 partizanai, 118 kariuomenės dezertyrų, 1888 vengusiųjų į ją stoti

61

/392/.1946 m. pabaigoje Vaškų ir gretimuose valsčiuose veikė pavieniai par-

tizanų būriai /393/. Tik 1947 m. gegužės 1 d. įsteigta Algimanto /394/, gruo-dį–Dariaus ir Girėno /395/, o 1948 m. pavasarį – Prisikėlimo apygardos /396/. Nors Vaškų valsčius buvo ant Algimanto ir Prisikėlimo apygardų ribos/397/, partizanų būriams susijungus, padidėjo rezistencinės veiklos galimy-bės. 1947 m. Vaškų ir Joniškio valsčiuose veikė kapitono Petro Paltausko–Algimanto vadovaujamas būrys, kuriame buvo 47 kovotojai /398/.

1947 m. lapkričio 27 d. naktį Algimanto apygardos partizanai užpuolėVaškų miestelį, ,,paėmė” iš pašte įsikūrusios mokesčių inspekcijos „112 tūkst.rb., padegė vykdomojo komiteto pastatą. Miestelyje puolimo metu buvę 45ginkluoti raudonieji... išsibėgiojo arba pasislėpė”. 3 miestelį saugoję ,,stribaimetė šautuvus ir nubėgo už 7 km. MVD valsčiaus poskyrio viršininkas Beli-kas įlindo į šiaudus, nusiplėšė antpečius ir išlindo tik partizanams pasitrau-kus” /399/. Valsčiaus stribai buvo ne tik bailiai, bet ir plėšikai: vien 1946 m.atskleista 7 Vaškų stribų (iš jų 5 komjaunuoliai) 13 plėšikavimo atvejų /400/

1948–1949 m. Prisikėlimo apygardos partizanai turėjo ,,daug nuosto-lių” /401/. Šie nuostoliai, taip pat masiniai partizanų bei jų rėmėjų šeimų areštaiir trėmimai (1948 m. gegužės 22–23 d., 1949 m. kovo–gegužės mėnesiais,1950 m. rugpjūčio 31 – spalio 1 d. /402/, išdavystės ir legalizavimasis gero-kai susilpnino partizanų kovinį aktyvumą. 1950 m. lapkričio 25 d. Algimantoapygarda buvo panaikinta /403/.

Partizanų veiklai Vaškų valsčiuje, o nuo 1950 m. – apylinkėje prislopus,1950 m. sausio 25 d. ir 1951 m. gegužę miestelyje, kaip ir Pasvalyje, MGBdalinio jau nebuvo, jis liko tik Biržuose /404/. Matyt, užteko vietos stribų irapskrities teritorijoje iš centro veikusių mobilių MGB dalinių. 1950 m. pra-džioje Biržų apskrityje, o po administracinės reformos – Biržų ir Pasvaliorajonuose su partizanais kovojo MGB 2–osios šaulių divizijos 137–asis pul-kas; jo įgulos buvo dislokuotos abiejų rajonų centruose ir Joniškėlyje /405/.Nors 1951 m. balandį dar bandyta pagerinti partizanų organizacinę veiklą(nustatyta sričių ir apygardų riba, ėjusi per Vaškus, Pasvalį, Joniškėlį, Rozali-mą /406/). tačiau ginkluotas pasipriešinimas jau blėso. 1951 m. pabaigoje (pomasinio gyventojų trėmimo spalio 2 d.) bei 1952–1953 m. buvo likviduotibeveik visi Biržų ir Pasvalio rajonuose veikę partizanai; 1953 m. birželį pa-naikinta Prisikėlimo apygarda /407/. Represinių struktūrų duomenimis, 1953

62

m. rugpjūčio 3 1 d. abiejuose rajonuose tebuvo 4 partizanų būrių likučiai:Giriečio (6 vyrai), Suvaizdžio (5), Serbiko (3) ir Miškinio (2) /408/. Beveikvisi šie partizanai sugaudyti iki paskutiniojo Lietuvos žmonių trėmimo 1953m. spalio 2 d. /409/.

Tikslesnis iš Vaškų valsčiaus (vėliau – apylinkės) ištremtų žmonių skai-čius dar nenustatytas. Nepatikrintais duomenimis /410/, miestelyje suimta irišvežta apie 40 asmenų, tarp jų buvęs malūno savininkas Petrikonis /411/.

Dar vykstant partizanų kovoms su represinėmis struktūromis, miestely-je veikusi progimnazija 1949 m. paversta vidurine mokykla /412/. Iki to laikopakeisti ir gatvių pavadinimai: Karininko Juozapavičiaus gatvė pavadinta K.Poželos, Partizanų – Gegužės pirmosios, Žeimelio – Taikos, Pašto – Mokyk-los. Išliko tik šalutinių gatvių senieji vardai – Kalno, Žalioji, Lauko ir kt.

Nuo 1949 m. šiek tiek pagyvėjo naujų namų statyba. Jei 1945–1948 m.iškilo tik 1 namas(1946m.), tai 1949–1953 m. – 8 (1949 m. – 3, 1950, 1952 ir1953 m.–po 1, 1951 m. – 2) /413/. Tiek pat namų pastatyta ir 1954–1959 m.(1955 ir 1958 m. –po 1, 1956, 1957 ir 1959 m. –po 2) /414/. Nauji namaiiškilo pagrindinėse gatvėse, tarpuose tarp esamų sodybų, ir nė vieno – šaluti-nėse.

Šeštąjį dešimtmetį miestelio gyvenime didesnių permainų nebuvo. Norsir tapę kolūkio centrine gyvenviete, Vaškai neįgijo aiškesnių raidos perspek-tyvų. 1950 m. oficialiuose dokumentuose jie dar vadinti miesteliu /415/, vė-liau– dažniausiai kaimu /416/.

1955 m. įsteigti ir esamame pastate įsikūrę ėmė veikti kultūros namai,1956 m. ambulatorija pertvarkyta į 25 lovų apylinkės ligoninę /417/. 1959 m.per pirmąjį pokario metais Lietuvos gyventojų surašymą Vaškuose užfiksuotagerokai mažiau gyventojų, negu prieškariu: vienais duomenimis –432 /418/,kitais–574 /419/.

1962 m. nuardyti pro Vaškus į Žeimelį ir Joniškį ėjusio siaurojo geležin-kelio bėgiai /420/ sumažino miestelio komunikacines galimybes.

Septintajame dešimtmetyje kiek daugiau lėšų ir pastangų skirta mieste-lio tvarkymui, jo infrastruktūrai formuoti. Dešimtmečio pradžioje pradėjusstatyti centre kultūros namus, ,,aikštės grindinys išardytas buvęs... akmenyspanaudoti... pamatams. Tada aikštė buvo apsodinta medžiais” /420/. 1963 m.pietiniame Vaškų pakraštyje iškilo vidurinės mokyklos priestatas /421/, 1964m. centre baigti kultūros namai /422/. Tačiau daugelis socialinio gyvenimo

63

dalykų netenkino net ir menkų vietos gyventojų poreikių /423/.1968 m. Vaškuose atidaryta nauja valgykla /424/. 1969–1970 m. mies-

telyje buvo 572 (598) gyventojai, 3 krautuvės, ligoninė, vidurinė mokykla,girininkija, pieninė, vaistinė, biblioteka, kultūros namai /425/.

Nurodoma, kad pokario metais (1944–1969 m.) Vaškuose pastatyta apie40 vienbučių sodybinių namų /426/. Tačiau vien septintajame dešimtmetyjejų iškilo 36 (1960 m.–9, 1961 m. – 1, 1962 ir 1964m. –po4, 1963, 1965 ir1968 m. – po 3, 1966 ir 1967 m. – po 2, 1969 m. – 5) /427/. Šiuo laikotarpiustatyta jau tik pagrindinių gatvių periferinėse dalyse, todėl miestelis išsitęsė

31 pav. 1969 m. urbanistikos architektūros vertybių achema:1 - saugotini plano elemektai, 2 - urbanistikos paminklo ribos,

3 - vertingi pastatai

64

ne tik šiaurės ir pietų kryptimis, bet ir į šonus – palei šalutines buvusias beinaujai atsiradusias Mokyklos, Taikos, Draugystės, Kaštonų, Naująją ir kitasgatves.

Nėra duomenų, kad miestelio statybos iki 1969 m. butų vykdytos, kaipdaugelyje kitų vietinių centrų, pagal visos gyvenvietės projektą. Toks doku-mentas kol kas neaptiktas. Galima tik spėti, kad jis iki tol ir nebuvo parengtas,nes jo tiesiog nereikėjo: karo metu Vaškai visai ar beveik nenukentėjo, gatviųtinklas buvo pakankamai išplėtotas, o statybos mastas – gana ribotas. Negau-sūs visuomeniniai pastatai buvo statomi kiekvienu konkrečiu atveju pa–rin-kus jiems tuščius sklypus.

Septintajame dešimtmetyje, vykdant visos Lietuvos urbanistikos pavel-do tyrimus (archit. A. Miškinis) konstatuota, kad Vaškuose, kurie per abupasaulinius karus beveik nepatyrė nuostolių, yra reikšmingų urbanistikos ar-chitektūros vertybių. Remiantis tyrimų rezultatais, 1969 m. miestelis paskelb-tas vietos reikšmės urbanistikos paminklu, nustatytos vertingos užstatytos te-ritorijos ribos (31 pav.), saugotini elementai, parengtas tolesnio formavimoreglamentas. Tai sudarė prielaidas apgalvotai statant išsaugoti esančias verty-bes.

65

P A B A I G O S Ž O D I S

1979 m. vasario pradžioje gavau laiš-ką iš J. Šliavo, kuriame, be kita ko, rašoma: ,,Nežiūrint to, kad Vaškų aikštė...panaši į XIX a. ... miestelių aikštes – ištisai vienaukštė ir medinė, įtraukta įvalstybės saugomų vietinės reikšmės urbanistikos paminklų sąrašus, artimojeateityje ji numatoma panaikinti, užstatant pastatais ir pravedant ja gatves”.

Pasirodo, kad tuo metu rengiant Vaškų projektą, kurio jau prireikė mies-teliui gerokai išsiplėtus, buvo numatyta užstatyti atokiau nuo pagrindinių gat-vių esančią aikštę. Kadangi nuo 1971 m. Kultūros ministerijos ir Valstybiniostatybos reikalų komiteto pavedimu man teko vykdyti visų 62 vietos reikšmėsLietuvos urbanistikos paminklų projektavimo ir statybos priežiūrą, kreipiausiį Žemės ūkio statybos projektavimo institutą, kuriame buvo rengiamas pro-jektas, kad jį nustatyta tvarka pateiktų peržiūrėti. Projektas buvo pakoreguo-tas, aikštė išsaugota, o tuometinių ūkio vadovų noras ją užstatyti atmestaskaip pažeidžiantis 1967 m. priimtą ,,Lietuvos TSR istorijos ir kultūros pa-minklų apsaugos įstatymą”.

Pagal 1979 m. projektą (autorė archit. I. Bračiulytė; 32 pav.) /429/, ikitol susiformavusi miestelio teritorija iš esmės neplanuota, o naujoms staty-boms skirti plotai numatyti į rytus, vakarus ir pietus nuo išsitęsusio pagalpagrindinį. kelią miestelio. Daugiausia sklypų vienbučiams sodybiniams na-mams statyti buvo suplanuota pietų ir pietryčių pusėje, prie tuo metu nutiestonaujo kelio iš Biržų ir Pasvalio į miestelio centrą.

1979 m. nuvykęs į miestelį užfiksavau jo tuometinę būklę (33–42 pav.).Iš nuotraukų matyti, kad, palyginti su prieškariu, Vaškai buvo gerokai pasi-keitę. Tačiau nepaisant įvairiose anksčiau užstatytos teritorijos vietose iškilu-sių nauju sodybų, bendras užstatymo pobūdis beveik nepakito; miestelyje vy-ravo senieji mediniai pastatai. Gatvių vaizdą daugiausia pakeitė jose paklotasasfaltas, sulapoję medžiai, kurių anksčiau, ypač centrinėje dalyje, nebuvo.Tačiau gausūs elektros ir telefono laidų stulpai tapo nemaloniais miesteliovizualinės kompozicijos elementais.

66

Jau parašius šią knygelę sužinota, kad po 1979 m.. nesilaikant tų metųpatvirtinto projekto, vietos valdžios organu nurodymu, Pasvalio rajono archi-tektui neprieštaraujant, Vaškų aikštė buvo užstatyta.

Dėl to miestelio planas neteko jo urbanistinės raidos XIX a. pabaigojevieno svarbiausių elementų, tad ir to meto būklę atitikusios visumos.

32 pav. 1979 m. projektas

67

33 pav. Vaizdas į bažnyčią nuo pagrindinių gatvių kryžkelės.1979 m. autoriaus nuotrauka

34 pav. Pagrindunės gatvės vaizdas.1979 m. autoriaus nuotrauka

68

35 pav. Pagrindinės gatvės vaizdas.1979 m. autoriaus nuotrauka

36 pav. Pagrindinės gatvės vaizdas.1979 m. autoriaus nuotrauka

69

37 pav. Pagrindinės gatvės vaizdas.1979 m. autoriaus nuotrauka

38 pav. Pagrindinės gatvės vaizdas.1979 m. autoriaus nuotrauka

70

39 pav. Pagrindinės gatvės vaizdas.1979 m. autoriaus nuotrauka

40 pav. Šalutinės gatvės vaizdas.1979 m. autoriaus nuotrauka

71

41 pav. Šalitinės gatvės vaizdas.1979 m. autoriaus nuotrauka

42 pav. Šalutinės gatvės vaizdas.1979 m. autoriaus nuotrauka

72

S A N T R U M P O S

ASI US Architektūros ir statybos instituto Urbanistikos sektorius(arba jo archyvas)

CVIA Centrinis valstybinis istorijos archyvasDŽDT VK Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomasis komitetasKAA Kauno apygardos archyvasLE Lietuvių enciklopedijaLM Lietuvos MetrikaLTE Lietuviškoji tarybinė enciklopedijaLVA Lietuvos valstybės archyvasLVIA Lietuvos valstybės istorijos archyvasMABR Lietuvos mokslų akademijos Centrinės bibliotekos rankraštynasTLE Tarybų Lietuvos enciklopedija

VUBR Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštynas

≈› ›‚ÂÈÒ͇ˇ ˝ÌˆËÍÎÓÔ‰ˡ

÷√»¿— ÷ÂÌÚ‡ÎÌ˚È „ÓÒÛ‰‡ÒÚ‚ÂÌÌ˚È ËÒÚÓ˘ÂÒÍËÈ ‡ıË‚,

—‡ÌÍÚ-œÂÚ·ۄ

73

Š A LT I N I A I , L I T E R A TŪR A , P A A I Š K I N I M A I

* Rus., lenk. (tad ir asmens pase) – Puzyna1. Akiras–Biržys. Biržų apskritis. – Lietuvos miestai ir miesteliai. Kaunas.

1932. T. 2. P. 437–456.2. Šliavas J. Vaškai. Rankraštis (du teksto variantai). 1974; Šliavas J. Grūžiai.

Rankraštis. 1973 m. kovo 12 d.3. ƒÂ‰Â΂ ¿. MecÚ˜ÍÓ  ÓÌÒÚ‡ÌÚËÌÓ‚ Ë  ÓÌÒÚ‡ÌÚËÌÓ‚Ò͇ˇ ‚ÓÎÓÒÚ˙

¬ËÎÍÓÏËÒÍÓ‚Ó ÛÂÁ‰‡.  Ó‚ÌÓ. 1900.

4. Būga K. Rinktiniai raštai. Vilnius. 1959. T. 2. P. 19.5. VUBR. F. 57–I 53. Nr.571–576.6. LVIA. SA–111. L. 73, 77–78; Ibid. SA–15347. L. 25–29; Ibid. SA–15348. L.

136–137; Ibid. SA–15350. L. 23–25.7. LVIA. LM–8. L. 497–498; Ibid. LM–12. L. 389; Ibid. LM–17. L. 556–557.8. Lietuvos apgyventos vietos. Kaunas. 1925. P. 58; Lietuvos TSR

administracinis teritorinis suskirstymas. Vilnius. 1959. P. 712.9. Meilus E. Lietuvos miestų ir miestelių išsidėstymo raida (XVII a. antrojoje

pusėje – XVIII a.). – Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbų rinkinys.Urbanistika ir rajoninis planavimas. Nr.15. Lietuvos teritorijos apgyvendinimoraida. 1988. P. 64, 66.

10. LVIA. LM–8. L. 497–498.11. LVIA. LM–12. L. 389.12. LVIA. LM–17. L. 556–557.13. O 17. Linków. Karte des westlichen Rußlands. Kartographische Abteilung d.

Konigl. Preuss. Landes Aufnahme. Auflagedruck 1921.14. Šliavas J. Grūžiai. P. 3.15. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. Vilnius. 1974. T. 1. P. 221;

√Ë„‡Î‡‚˘ÂÌ ›., Ã‡Íˇ‚˘ÛÒ ¿. ƒÂ‚ÌÂȯË ÏÂڇ΢ÂÒÍË ËÁ‰ÂÎË ‚

ÀËÚ‚Â. ¬ËÎÌ˛Ò. 1980. —. 5, 68ñ69; Kulikauskas P., Kulikauskienė R.,Tautavičius A. Lietuvos archeologijos bruožai. Vilnius. 1961. P. 107;Kunskas R. Paleografijos ir istorinės geografijos pastabos apie Vešetos slėnį irUpytės pilį. – Geografijos metraštis. Vilnius. 1976. T. 14. P. 134.

16. SG. Warszawa. 1883. T. 4. S. 363; Elenchus omnium ecclesiarum et universicleri. Provinciae ecclesiasticae Lituaniae, pro A. D. 1939. P. 128; Ibid. Pro

74

A.D. 1940. P. 154–155.17. MLTE. Vilnius. 1971. T. 3. P. 697.18. Kviklys B. Mūsų Lietuva. South Boston. 1965. T. 2. P. 695.19. LTE. Vilnius. 1984. T. 12. P. 109.20. TLE. Vilnius. 1988. T. 4. P. 469.21. Miškinis A. Žeimelis. Istorija ir architektūra. Kaunas. 2000. P. 12.22. Kviklys B. Mūsų Lietuva. T. 2. P. 695; Kviklys B. Panevėžio vyskupija. –

Lietuvos bažnyčios. Chicago. 1984. T. 4. P. 477; plg. Šliavas J. Grūžiai. P. 1(nurodo, kad Grūžių dvaras tik XIX a. suskilo į Didžiųjų Grūžių, Grūžių irMažųjų Grūžių dvarus).

23. Šliavas J. Grūžiai. P. 1.24. Elenchus omnium ... 1939. P. 128; Ibid. 1940. P. 154–155; Kviklys B. Mūsų

Lietuva. T. 2. P. 695; Šliavas J. Vaškai. P. 1; plg. Direktorium horarumcanonicarum et missarum pro dioecesi Telsensi in A.D. bissextilem MCMIV.Vilnae. 1903. P. 151; Elenchus omnium ecclesiarum et universi cleri.Dioeecesis Telsensis seu Samogitiensis, pro A.D. 1904 conscriptus. P. 151;Ordo divini officii et missarum usui ecclesiarum dioecesis Samogitiensis ...pro A.D. 1918. Caunae. 1917. II skyr. P. 23 (nurodo, kad 1815 m. fundavoGrothus–Staszewski).

25. SG. T. 4. S. 363; Kviklys B. Panevėžio vyskupija. P. 497; LE. South Boston.1965. T. 33. P. 236.

26. Miškinis A. Žeimelis. P. 8, 10.27. Miškinis A. Linkuva. Istorinė urbanistinė raida (iki 1969 m.). Kaunas. 1999. P.

9.28. Miškinis A., Baliulis A. 1613 m. “Magni Ducatus Lithuaniae” žemėlapyje

nurodytų Lietuvos miestų ir miestelių raida iki 1940 m. – Lietuvos TSRaukštųjų mokyklų mokslo darbų rinkinys. Urbanistika ir rajoninis planavimas.Nr.15. Lietuvos teritorijos apgyvendinimo raida. Vilnius. 1988. P. 94.

29. Šliavas J. Vaškai. P. 1.30. Miškinis A. Dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miesto ir kaimo

gyvenviečių sąveikos (valakų matavimo ir povalakiniu laikotarpiu). –Urbanistika ir architektūra. T. 25. Nr. 1.

31. Biržų dvaro teismo knygos (1620–1745). Parengė V. Raudeliūnas, R.Firkovičius. Vilnius. 1982.

75

32. Wimmer J. Przegląd operacji w wojne polsko–szwedzkiej 1655–1660 –Wojna polsko–szwedzka 1655–1660. Warszawa. 1973. Mapa (S. 144–145);Dundulis B. Švedų feodalų įsiveržimai į Lietuvą XVII–XVIII a. Vilnius.1977. P. 57.

33. Bitinaitė A. Vaškų bažnyčia buvo pastatyta per septyniolika mėnesių –Darbas. 1999 07 03. Nr.75 (6948). P. 4.

34. Rouba N. Przewodnik po Litwie i Białejrusi. Wyd. II. Wilno. S. 156.35. Miškinis A. Privilegijuotosios Lietuvos gyvenvietės ir jų tinklo vystymasis

XIII–XVIII a. – Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Statyba irarchitektūra. Vilnius. 1963. T. 3. Sąs. 3. P. 138; MLTE. T. 3. P. 697; LTE. T.12. P. 109; TLE. T. 4. P. 469; Žigaras F. Vaškai. – Mokslas ir gyvenimas.1982. Nr.3. P. 35.

36. Urbonas O. Didžiojo Šiaurės karo frontas Lietuvoje. Karys. 1964. II dalis.P. 37–43, 69–72.

37. LVIA. LM–166. L. 143; Ibid. F. 378. Ap. 121. B. 204. L. 537; KAA. F. 49.Ap. 1. B. 4377. L. 1.

38. Šliavas J. Vaškai. P. 2.39. Miškinis A. Lietuvos miestai ir miesteliai nuo XVIII a. septintojo–aštuntojo

dešimtmečių iki 1861 metų. – Lietuvos architektūros istorija. Vilnius. 1994.T. 2. P. 201–202.

40. Šliavas J. Vaškai. P. 1.41. MLTE. T. 3. P. 697.42. LVIA. SA–15124. L. 648–649.43. Bitinaitė A. Vaškų bažnyčia ... P. 4; Kviklys B. Panevėžio vyskupija. P. 477.44. Šliavas J. Vaškai. P. 1; plg. Kviklys B. Panevėžio vyskupija. P. 477 (nurodo,

kad begriūvanti bažnyčia suremontuota).45. LVIA. F. 669. Ap. 2. B. 264. P. 418, 425.46. Valančius M. Raštai. Vilnius. 1972. T. 2. P. 170; plg. SG. T. 4. S. 363

(nurodo, kad bažnyčia atnaujinta); plg. Kviklys B. Mūsų Lietuva. T. 2. P.695 (nurodo ankstesnę bažnyčią perstatytą).

47. Valančius M. Raštai. T. 2. P. 170, 208; LVIA. F. 669. Ap. 2. B. 251. L. 444;Ibid. F. 669. Ap. 2. B. 252. L. 244; Ibid. F. 669. Ap. 2. B. 255. L. 262; Ibid.F.669. Ap. 2. B. 239. L. 128; Ibid. F. 669. Ap. 2. B. 246. L. 125; Elenchusomnium ... 1939. P. 128; Ibid. 1940. P. 154–155.

76

48. LVIA. F. 669. Ap. 2. B. 264. L. 418; Ibid. F. 669. Ap. 2. B. 239. L. 128;Ibid. F. 669. Ap. 2. B. 246. L. 125; Masiokas B. Vaškų bažnyčios ir parapijosistorija. Rankraštis. Vaškai. 1944. P. 26.

49. LVIA. F. 669. Ap. 2. B. 333. L. 143; Codex Mednicensis seu Samogitiaedioecesis. Romae. 1989. T. 2. P. 537 (1774 m. parapija nurodoma esanti“naujai įsteigta”, priklausė Joniškio dekanatui); plg. Duomenys apie Vaškųbažnyčią. Rankraštis. 1968. P. 1 (nurodoma 1764 m.); Błaszczyk G. Źmudźw XVIII i XVIII wieku. Zaludnienie i struktura społeczna. Poznań. 1985. S.82 (parapija minima jau 1767 m.).

50. Miškinis A. Linkuva. P. 24.51. LVIA. F. 669. Ap. 2. B. 251. L. 448; Ibid. F. 669. Ap. 2. B. 264. P.421; Ibid.

F.669. Ap. 2. B. 246. L. 130; Masiokas B. Vaškų bažnyčios ... P. 26 (nurodo1770 m.).

52. Šliavas J. Vaškai. P. 1.53. LVIA. F. 669. Ap. 2. B. 239. L. 128.54. LVIA. F. 669. Ap. 2. B. 235. L. 136; Ibid. F. 669. Ap. 2. B. 264. L. 425.55. Masiokas B. Vaškų bažnyčios ... P. 26.56. LVIA. SA–3317. L. 21; Ibid. SA–3316. L. 21.57. LVIA. SA–3370. L. 1.58. Błaszczyk G. Źmudź w XVII i XVIII wieku. Mapa, S. 166; Kviklys B.

Panevėžio vyskupija. P. 477; plg. Žigaras F. Vaškai. P. 35 (nurodo, kadVaškus pavadino Konstantinavu caro valdžia XIX a. antrojoje pusėje);Šliavas J. Vaškai. P. 1 (nurodo, kad Vaškus “XIX a. caro valdžia pavadinoKonstantinavu pagal vieno iš savo šeimos nario vardą”).

59. LVIA. F. 669. Ap. 2. B. 264. L. 418; Ibid. F. 669. Ap. 2. B. 333. L. 141, 147;Ibid. F. 669. Ap. 2. B. 255. L. 262; Ibid. F. 669. Ap. 2. B. 316. L. 25; Ibid. F.669. Ap. 2. B. 265. L. 166; Ibid. F. 669. Ap. 2. B. 251. L. 444; Ibid. F. 669.A p. 2. B. 252. L. 244; Ibid. F. 669. Ap. 3. B. 356. L. 603; LVA. F. 1671. Ap.4.B. 44. L. 182; VUBR. F. 57. I 53–573; Masiokas B. Vaškų bažnyčios ... P.27.

60. LVIA. F. 669. Ap. 2. B. 333. L. 141, 147; Masiokas B. Vaškų bažnyčios ... P.27.

61. LVIA. F. 669. Ap. 2. B. 333. L. 147–153; Masiokas B. Vaškų bažnyčios ... P.27.

77

62. LVIA. F. 669. Ap. 2. B. 333. L. 158–159.63. Kviklys B. Panevėžio vyskupija. P. 478.64. Dundulis B. Lietuva Napoleono agresijos metais (1807–1812). Vilnius.

1981. P. 60, žemėlapis tarp p. 64 ir 65.65. LVIA. F. 669. Ap. 2. B. 333. L. 128–146.66. Ibid. L. 141.67. Ibid. L. 142–143.68. LVIA. F. 669. Ap. 2. B. 223. L. 154.69. Ibid. L. 159.70. Ibid. L. 154.71. Ibid. L. 155.72. Šliavas J. Vaškai. P. 3.73. LVIA. F. 669. Ap. 2. B. 223. L. 155.74. LVIA. F. 669. Ap. 2. B. 264. L. 425–430; Ibid. F. 669. Ap. 2. B. 235. L.

136–141; Ibid. F. 669. Ap. 2. B. 239. L. 128–134; Ibid. F. 669. Ap. 2. B.246. L.125–131.

75. LVIA. F. 669. Ap. 2. B. 264. L. 425–426.76. LVIA. F. 669. Ap. 2. B. 235. L. 137.77. LVIA. F. 669. Ap. 2. B. 239. L. 134.78. Czerski S. Opis Žmudzkiej dyecezji. Wilno. 1830. S. 59.79. LVIA. F. 669. Ap. 2. B. 246. L. 125–131.80. Kviklys B. Panevėžio vyskupija. P. 481.81. LVIA. F. 378. B. s. 1833 m. B. 1055; Baliulis A. Lietuvos urbanistiniai

ansambliai 1833 metais (statistiniai duomenys). – Architektūros paminklai.Vilnius. 1980. T. 6. P. 40.

82. TLE. T. 4. P. 469.83. LVIA. F. 669. Ap. 2. B. 251. L. 444.84. LVIA. F. 669. Ap. 2. B. 252. L. 248; Ibid. F. 669. Ap. 2. B. 265. L. 167;

LVA. F. 1671. Ap. 7. B. 44. L. 182; Masiokas B. Vaškų bažnyčios ... P. 35.85. LVIA. F. 669. Ap. 2. B. 251. L. 444, 446, 449.86. LVIA. F. 669. Ap. 2. B. 252. L. 244–249; Ibid. F. 669. Ap. 2. B. 264. L.

418–422.87. LVIA. F. 669. Ap. 2. B. 255. L. 262–269.88. LVIA. F. 669. Ap. 2. B. 264. L. 416–417; LVA. F. 1671. Ap. 4. B. 44. L.

78

182–183.89. LVIA. F. 669. Ap. 2. B. 265. L. 166–168.90. LVIA. F. 669. Ap. 2. B. 264. L. 421.91. LVIA. F. 669. Ap. 2. B. 264. L. 417.92. Masiokas B. Vaškų bažnyčios ... P. 35.93. MLTE. T. 3. P. 697.94. EZ. T. 12. S. 739.95. KAA. F. 50. Ap. 1. B. 589. L. 1–2.96. LVIA. F. 669. Ap. 2. B. 316. L. 27.97. Ibid. L. 26.98. Akiras–Biržys. Biržų apskritis. P. 441; Šliavas J. Vaškai. P. 3; Žigaras F.

Vaškai. P. 35; Kviklys B. Mūsų Lietuva. T. 2. P. 695, 697; Nezabitauskas A.V aškai. P. 3 ir kt.

99. Šliavas. J. Vaškai. P. 1, 3.100. KAA. F. 49. Ap. 1. B. 4377. L. 2, 14 (rašoma – Ksaveras Dokalskis); plg.

LVIA. F. 669. Ap. 3. B. 3240. L. 1, 4 (rašoma – Pranciškus KsaverasDokalskis)

101. KAA. F. 49. Ap. 1. B. 4377. L. 5.102. Ibid. L. 11.103. Ibid. L. 20.104. ÇÚ¡Î˚ ‰Îˇ „ÂÓ„‡ÙËË Ë ÒÚ‡ÚËÒÚËÍË –ÓÒÒËË.  Ó‚ÂÌÒ͇ˇ „Û·ÂÌˡ.

—ÓÒÚ. ƒ. ¿Ù‡Ì‡ÒË‚. œÂÚ·ۄ. 1861. —. 518, 731.

105. Žigaras F. Vaškai. P. 35.106. LVIA. F. 669. Ap. 3. B. 356. L. 605.107. Mapa diecezji Žmudzkiej. Petersburg. 1855. MABR. Žemėlapių katalogas.

Nr.1038 (K–348).108. LVIA. F. 669. Ap. 3. B. 356. L. 305.109. Ibid. (1862 m.); LVIA. F. 669. Ap. 3. B. 3240. L. 1, 4 (1861 m.): Akiras–

Biržys. Biržų apskritis. P. 441 (1862 m.); LE. T. 33. P. 236 (1861 m.); SG. T.4.S. 363; Direktorium horarum ... P. 151 (1861 m.); Ordo divini ... II skyr. P.23 (1861 m.).

110. Maksimaitienė O. Lietuvos sukilėlių kovos 1863–1864 m. Vilnius. 1969.Žemėlapis.

111. Lietuvos TSR istorijos šaltiniai. Vilnius. 1965. T. 2. P. 104; TLE. T. 4. P.

79

469; plg. Kviklys B. Panevėžio vyskupija. P. 481 (nurodo, kad 1863 m.sukilime Vaškų žmonės nedalyvavo).

112. Nezabitauskas A. Vaškai. P. 3.113. Kviklys B. Mūsų Lietuva. T. 2. P. 697.114. Nezabitauskas A. Vaškuose prieš 60 metų. – Darbas. 1967 04 13. Nr.43

(2408). P. 3.115. Lietuvos TSR istorijos šaltiniai. T. 2. P. 104.116. Žigaras F. Vaškai. P. 35.117. LVIA. F. 378. Ap. 121. B. 204. L. 537.118. Ibid. L. 537–541.119. Ibid. L. 539–540.120. Ibid. L. 541 (1856 01 24 Natalija Staševskienė pirko iš Dominyko Dokalskio

2 dešimtines žemės prie “Konstantinavo” miestelio – kairėje kelio į Šilėnųkaimą pusėje; 1867 m. toji žemė kartu su Grūžių dvaru atiteko PoviluiPuzynai, o šis 1868 08 26 pardavė ją Kiburių valsčiaus ūkininkui V. Baniui).

121. Šliavas J. Grūžiai. P. 3; Šliavas J. Vaškai. P. 3; plg. Kviklys B. Mūsų Lietuva.T. 2. P. 696.

122.  Ó‚ÂÌÒ͇ˇ „Û·ÂÌˡ Á‡ ‚ÂÏˇ 1843ñ1893 „.„.  Ó‚ÌÓ. 1893. —. 305; LE. T.

3. P. 236; Akiras–Biržys. Biržų apskritis. P. 445; plg. Lietuvos TSR istorijosšaltiniai. T. 2. P. 190 (nurodo 1874 m.); plg. Šalčius P. Žemės ūkioorganizacijos Lietuvoje iki 1915 metų. Kaunas. 1937. P. 50 (nurodo 1875m.).

123. Akiras–Biržys. Biržų apskritis. P. 445; Žigaras F. Vaškai. P. 35.124. Mikaila V. Didžiųjų Grūžių keramika. – Mokslas ir gyvenimas. 1973. Nr.4. P.

27–30; Akiras–Biržys. Biržų apskritis. P. 445, 449.125. Kviklys B. Mūsų Lietuva. T. 2. P. 696.126. LVIA. F. 378. B. s. 1878. B. 365. L. 1.127. Ibid. L. 1, 9.128. ÷√»¿—. ‘. 821. ŒÔ. 125. ƒ. 2192. —. 2.

129. “‡Ï ÊÂ.

130. “‡Ï ÊÂ. —. 2; ÷√»¿—. ‘. 1293. ŒÔ. 166. ƒ. 52; “‡Ï ÊÂ. ‘. 1293. ŒÔ.

113. ƒ. 109.

131. Jasėnas J. Visuotinė meno istorija. Mintauja. 1923. T. 1. P. 461; Lietuvosarchitektūros istorija. Vilnius. 2000. T. 3.

80

132. LVIA. F. 669. Ap. 3. B. 1880. L. 1–2.133. Kviklys B. Panevėžio vyskupija. P. 479; Bitinaitė A. Vaškų bažnyčia ... P. 4.134. Šliavas J. Vaškai. P. 2.135. LVIA. F. 378. B. s. 1878 m. B. 365. L. 12.136. Kviklys B. Panevėžio vyskupija. P. 479; Akiras–Biržys. Biržų apskritis. P.

441; plg. LE. T. 33. P. 236 (nurodo 1881–1882 m.); plg. Elenchus omnium ...1939. P. 128; Ibid. 1940. P. 154–155; Duomenys apie Vaškų bažnyčią.Rankraštis. 1968. P. 1; Kviklys B. Mūsų Lietuva. T. 2. P. 696; Šliavas J.Vaškai. P. 2; Jasėnas J. Visuotinė meno istorija. P. 461; Directorium horarum... P. 151; Ordo divini ... II skyr. P. 23 (nurodo 1882 m.).

137. Elenchus omnium ... 1939. P. 128; Ibid. 1940. P. 154–155; Kviklys B.Panevėžio vyskupija. P. 479–480.

138. Duomenys apie Vaškų bažnyčią. P. 1.139. LVIA. F. 669. Ap. 3. B. 2132. L. 11.140. Kviklys B. Panevėžio vyskupija. P. 479.141. Vaškų bažnyčios archyvas. 1920 m. Vaškų parapinės bažnyčios inventorius.

L. 19.142. Šliavas J. Vaškai. P. 2.143. Kviklys B. Panevėžio vyskupija. P. 481.144. Akiras–Biržys. Biržų apskritis. P. 440; Nezabitauskas A. Vaškai. P. 3; Kviklys

B. Mūsų Lietuva. T. 2. P. 696.145. LE. 1961. T. 24. P. 292; Mikaila V. Didžiųjų Grūžių keramika. P. 29–30.146. Ibid. P. 29.147. Ibid. P. 29–30.148. Lietuvos TSR istorijos šaltiniai. T. 2. P. 191; Žigaras F. Vaškai. P. 35.149. Akiras–Biržys. Biržų apskritis. P. 439, 444.150. Šliavas J. Vaškai. P. 2; Nezabitauskas A. Vaškai. P. 3.151. Akiras–Biržys. Biržų apskritis. P. 439; Nezabitauskas A. Vaškai. P. 3. 152.

Lietuvos TSR istorijos šaltiniai. T. 2. P. 190.153. Merkys V. Lietuvos valstiečiai ir spauda XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje.

Vilnius. 1982. P. 39.154. Mikaila V. Didžiųjų Grūžių keramika. P. 30.155.  Ó‚ÂÌÒ͇ˇ „Û·ÂÌˡ Á‡ ‚ÂÏˇ 1843ñ1893 „„. —. 346.

156. Latvijos CVIA. F. 6828. Ap. 2. B. 212 (žemėlapį sudarė Ed. Bükler; išleistas

81

1880 m. Berlyne).157. Akiras–Biržys. Biržų apskritis. P. 441; LE. T. 24. P. 292; Šliavas J. Vaškai. P.

2;Žigaras F. Vaškai. P. 35; Nezabitauskas A. Vaškai. P. 3.158. Šliavas J. Vaškai. P. 2–3; Žigaras F. Vaškai. P. 35; Nezabitauskas A. Vaškai.

P.3.159. Šliavas J. Vaškai. P. 3; plg. Nezabitauskas A. Vaškai. P. 3; Žigaras F. Vaškai.

P.35.160. Šliavas J. Vaškai. P. 2–3.161. Akiras–Biržys. Biržų apskritis. P. 441; Šliavas J. Vaškai. P. 2; Kviklys B.

Mūsų Lietuva. T. 2. P. 697.162. œ‡ÏˇÚ̇ˇ ÍÌËÊ͇  Ó‚ÂÌÒÍÓÈ „Û·ÂÌËË Ì‡ 1882 „Ó‰.  Ó‚ÌÓ. 1881. —.

274.

163. LE. T. 33. P. 237.164. ¬ÓÎÓÒÚË Ë ‚‡ÊÌÂȯË ÒÂÎÂÌˡ ≈‚ÓÔÂÈÒÍÓÈ –ÓÒÒËË. √Û·ÂÌËË

ÀËÚÓ‚ÒÍÓÈ Ë ¡ÂÎÓÛÒÒÍÓÈ Ó·Î‡ÒÚÂÈ. —œ·. 1886. —. 43.

165. Kriščiukaitis K. Lietuvos miestų ir miestelių atstatymas – Alguvos baras.Neperiodinis leidinys Nr.7. Kempten. 1948 05 21. P. 31.

166. KAA. F. 49. Ap. 1. B. 14857.167. ≈›. “. 5. —. 354.

168. “‡Ï ÊÂ.

169. Õ‡ÒÂÎÂÌÌ˚ ÏÂÒÚ‡ –ÓÒÒËÈÒÍÓÈ ËÏÔÂËË. –‰. Õ. “ÓÈÌÓ‚ÒÍËÈ. —œ·.

1905. —. 91; ≈›. “. 12. —. 739.

170. 1983 m. Vaškų apylinkės LDT VK duomenys.171. LE. T. 33. P. 237.172. Gudelis P. Joniškėlio apskrities partizanai. Roma. T. 1. P. 15; LE. T. 33. P.

127; Šliavas J. Vaškai. P. 2.173. Kazlauskas A. Jie dar gyvi. – Darbas. 1981 10 17. Nr.122 (4512). P. 3.174. LE. T. 33. P. 237.175. Kalendarz katolicki na rok pański 1900. Wyd. piąty. Petersburg. 1900. S.

204.176. LE. T. 33. P. 237.177. Kriščiukaitis K. Lietuvos miestų ir miestelių atstatymas. P. 31.178. œ‡ÏˇÚ̇ˇ ÍÌËÊ͇  Ó‚ÂÌÒÍÓÈ „Û·ÂÌËË Ì‡ 1904 „Ó‰.  Ó‚ÌÓ. 1903.

◊‡ÒÚ˙ II. —. 21; plg. Kviklys B. Mūsų Lietuva. T. 2. P. 697 (nurodo 560

82

gyventojų).179. œ‡ÏˇÚ̇ˇ ÍÌËÊ͇  Ó‚ÂÌÒÍÓÈ „Û·ÂÌËË Ì‡ 1904 „Ó‰. C. 33.

180. “‡Ï ÊÂ. C. 165, 168.

181. “‡Ï ÊÂ. C. 171.182. Gudelis P. Joniškėlio apskrities partizanai. T. 1. P. 30.183. Ibid.; Kviklys B. Panevėžio vyskupija. P. 481.184. Nezabitauskas A. Vaškuose prieš 60 metų. P. 3.185. Kriščiukaitis K. Lietuvos miestų ir miestelių atstatymas. P. 31.186. Prekymečiai (jomarkai) Zemaiciuose ir Augštojoj Lietuvoj Kauno gubernijoj.

– Lietuvių ūkininkų kalendorius ant metų 1905. S.–Peterburge.187. Rouba N. Przewodnik po Litwie i Białejrusi. Wilno. S. 156.188. 1983 m. Vaškų apylinkės LDT VK duomenys.189. Kviklys B. Mūsų Lietuva. T. 2. P. 697; plg. Kviklys B. Panevėžio vyskupija. P.

481; TLE. T. 4. P. 469.190. Masiokas B. Vaškų bažnyčios... P. 35, 84.191. Ibid. P. 84; Vaškų bažnyčios archyvas. 1920 m. Vaškų parapinės bažnyčios

inventorius. P. 21–22; plg. Dulkė V. Vaškuose atšventinti Šv. Juozapoparapijos namai. – Darbas. 1995 12 14. Nr.120 (6412). P. 3.

192. Masiokas B. Vaškų bažnyčios... P. 84.193. LVIA. F. 669. Ap. 3. B. 3240. L. 1, 4.194. LE. T. 33. P. 237.195. Kviklys B. Panevėžio vyskupija. P. 481.196. Rouba N. Przewodnik po Litwie i Białejrusi. S. 156.197. Meiliūnienė A., Šinienė G., Valančius S. Vaškų vidurinės mokyklos Met

raštis. 1979/80 m. Rankraštis. P. 1, 3; Macijauskienė M. Kaip susikūrėVaškų mokykla? – Mokslas ir gyvenimas. 1968. Nr.12. P. 45; TLE. T. 4. P.469.

198. Akiras–Biržys. Biržų apskritis. P. 428.199. œ‡ÏˇÚ̇ˇ ÍÌËÊ͇  Ó‚ÂÌÒÍÓÈ „Û·ÂÌËË Ì‡ 1908 „.  Ó‚̇. 1907. II ÓÚ‰.

—. 19.

200. “‡Ï Ê ñ ̇ 1911 „.  Ó‚̇. 1910. II ÓÚ‰. —. 20.

201. “‡Ï Ê ñ ̇ 1913 „.  Ó‚̇. 1913. —. 42.

202. “‡Ï Ê ñ ̇ 1915 „. œÓÌ‚ÂÊ. 1915. —. 42; Kriščiukaitis K. Lietuvosmiestų ir miestelių atstatymas. P. 31.

83

203. œ‡ÏˇÚ̇ˇ ÍÌËÊ͇  Ó‚ÂÌÒÍÓÈ „Û·ÂÌËË Ì‡ 1913 „.  Ó‚̇. C. 41; KviklysB. Panevėžio vyskupija. P. 461.

204. 1983 m. Vaškų apylinkės LDT VK duomenys.205. O 17. Linków. Karte des westlichen Rußlands.206. Šalčius P. Žemės ūkio organizacijos ... P. 98.207. Macijauskienė M. Kaip susikūrė Vaškų mokykla. P. 45; Šliavas J. Vaškai. P.

2 (1912 m.); plg. TLE. T. 4. P. 469 (1913 m.); Meiliūnienė A., Šinienė G.,Valančius S. Vaškų vidurinės mokyklos ... P. 1 (1915 m.); Ibid. P. 3 (iki 1915m. pavasario veikė slaptoji lietuviška mokykla).

208. Masiokas B. Vaškų bažnyčios ... P. 35.209. Jarmarki na Litwie i Białejrusi. – Kalendarz wileński informacyjny. Na rok

1914. Wilno. S. 220–220; Prekymečiai (jomarkai) Kauno gubernijoj. –Panevėžio kalendorius 1914 metams. Vilnius. 1913. P. 61–62.

210. Kviklys B. Mūsų Lietuva. T. 2. P. 697–698.211. Maksimaitienė O. Lietuvos istorinė geografija ir kartografija. Vilnius. 1995.

P.16.212. Kviklys B. Panevėžio vyskupija. P. 480.213. Masiokas B. Vaškų bažnyčios ... P. 35.214. Lietuvos TSR istorijos šaltiniai. T. 2. P. 547.215. Miškinis A. Žeimelis. P. 53; plg. Maksimaitienė O. Lietuvos istorinė

geografija . .. P. 17.216. Schlichting R., Osmann L. Bilder aus Litauen. Kowno. 1916. S. 32–33: 88;

Ibid. Zweite erweiterte Auflage. Kowno. 1917.217. Miškinis A. Žeimelis. P. 53.218. Ibid. P. 55.219. Gudelis P. Joniškėlio apskrities partizanai. T. 1. P. 15.220. Ibid. P. 30.221. Akiras–Biržys. Biržų apskritis. P. 461.222. Meiliūnienė A., Šinienė G., Valančius S. Vaškų vidurinės mokyklos ... P. 1.223. Maksimaitienė O. Lietuvos istorinė geografija ... P. 23.224. Ibid. P. 24.225. Gudelis P. Joniškėlio apskrities partizanai. T. 1. P. 30.226. Ibid. P. 31; Gudelis P. Lietuvos vasaros rytuose 1919 m. – Karo archyvas.

Red. V. Steponaitis. Kaunas. MCMXXIX. T. 5. P. 224.

84

227. Ibid. P. 223.228. Gudelis P. Joniškėlio apskrities partizanai. T. 1. P. 69–70.229. Gudelis P. Lietuvos vasaros rytuose ... P. 224.230. Miškinis A. Žeimelis. P. 56.231. Gudelis P. Joniškėlio apskrities partizanai. T. 1. P. 86–87.232. Miškinis A. Žeimelis. P. 57.233. Ibid.234. Ibid. P. 56.235. Akiras–Biržys. Biržų apskritis. P. 384–385; Gudelis P. Lietuvos vasaros

rytuose ... P. 226; Gudelis P. Joniškėlio apskrities partizanai. T. 1. P. 142.236. Ibid. P. 142, 145, 151.237. Gudelis P. Lietuvos vasaros rytuose ... P. 226–227; Akiras–Biržys. Biržų

apskritis. P. 385.238. Gudelis P. Joniškėlio apskrities partizanai. T. 1. P. 142.239. Ibid.240. Ibid. P. 165.241. Gudelis P. Lietuvos vasaros rytuose ... P. 224.242. Ibid. P. 225; Akiras–Biržys. Biržų apskritis. P. 385.243. Gudelis P. Joniškėlio apskrities partizanai. T. 1. P. 139.244. Ibid. P. 144.245. Račys J. Atsiminimai apie Linkuvos partizanų būrio veikimą. – Karo

archyvas. Red. V. Steponaitis. Kaunas. MCMXXIX. T. 5. P. 286.246. Ališauskas K. Kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės 1918–1920. Čikaga.

1972. T. 1. P. 177; Miškinis A. Žeimelis. P. 57.247. Gudelis P. Joniškėlio apskrities partizanai. T. 1. P. 165; Ibid. Brooklyn. 1979.

T. 2. P. 15; Gudelis P. Lietuvos vasaros rytuose ... P. 229.248. Ališauskas K. Kovos ... P. 177.249. Gudelis P. Lietuvos vasaros rytuose ... P. 231; Gudelis P. Joniškėlio apskri

ties partizanai. T. 2. P. 16.250. Ališauskas K. Kovos ... P. 179.251. Akiras–Biržys. Biržų apskritis. P. 386; Gudelis P. Joniškėlio apskrities

partizanai. T. 2. P. 16.252. Ibid.253. Ibid. P. 17, 21; Gudelis P. Lietuvos vasaros rytuose ... P. 235; Akiras–Biržys.

85

Biržų apskritis. P. 352–354.254. Gudelis P. Joniškėlio apskrities partizanai. T. 2. P. 139, 141.255. Ališauskas K. Kovos ... P. 179–180; Akiras–Biržys. Biržų apskritis. P. 368,

386; Gudelis P. Lietuvos vasaros rytuose ... P. 235.256. Gudelis P. Joniškėlio apskrities partizanai. T. 2. P. 21.257. Ibid. P. 33.258. Ibid. P. 37–38; Akiras–Biržys. Biržų apskritis. P. 366.259. Gudelis P. Joniškėlio apskrities partizanai. T. 2. P. 48.260. Akiras–Biržys. Biržų apskritis. P. 373, 386.261. Ibid. P. 373–374.262. Ališauskas K. Kovos ... P. 182; Pagureckas B. Atsiminimai apie Vaškų

partizanų būrio veikimą. – Karo archyvas. Red. V. Steponaitis. Kaunas.MCMXXIX. T. 5. P. 296.

263. Ibid.; Akiras–Biržys. Biržų apskritis. P. 378, 388; Gudelis P. Joniškėlioapskrities partizanai. T. 2. P. 97; Pagureckas B. Atsiminimai ... P. 296.

264. Gudelis P. Joniškėlio apskrities partizanai. T. 2. P. 148.265. Gudelis P. Lietuvos vasaros rytuose ... P. 253; Akiras–Biržys. Biržų apskritis.

P.388.266. Gudelis P. Lietuvos vasaros rytuose ... P. 223; Palkevičius D. Karinės

komendantūros. – Lietuvos archyvai. 1999. Nr.12. Apie Lietuvos kariuomenę. P. 84–85.

267. Ališauskas K. Kovos ... P. 246.268. Akiras–Biržys. Biržų apskritis. P. 388.269. Gudelis P. Joniškėlio apskrities partizanai. T. 2. P. 162; Lesčius V. Lietuvos

kariuomenė 1918–1920. Vilnius. 1998. P. 132.270. Gudelis P. Joniškėlio apskrities partizanai. T. 2. P. 156.271. Ališauskas K. Kovos ... P. 387; Palkevičius D. Karinės komendantūros. P. 78.272. Miškinis A. Žeimelis. P. 58.273. Miškinis A. Pasvalio istorinės urbanistinės raidos (iki 1940 m.) bruožai. –

Užaugau Pasvaly. Vilnius. 1997. P. 56; plg. Lesčius V. Lietuvos kariuomenė.P.133 (nurodo 1919 m. spalio 28 d.); plg. Valančius S. Istoriniai dokumentai.– Darbas. 1965 07 06. Nr.79 (2138). P. 2 (nurodo lapkričio 21 d.).

274. Maksimaitienė O. Lietuvos istorinė geografija ... P. 25; plg. Miškinis A.Žeimelis. P. 58.

86

275. Ibid.276. Kviklys B. Panevėžio vyskupija. P. 481–482.277. 1983 m. Vaškų apylinkės LDK VK duomenys.278. MLTE. T. 3. P. 697; Meiliūnienė A., Šinienė G., Valančius S. Vaškų

vidurinės mokyklos ... P. 1; Vaškų bažnyčios archyvas. 1920 m. parapinėsbažnyčios inventorius. P. 22–23; Lietuvos savivaldybės 1918–1928. Kaunas.1928. P. 210.

279. Maksimaitienė O. Lietuvos istorinė geografija ... P. 44.280. LVA. F. 1250. Ap. 3. B. 7535.281. LE. T. 33. P. 287.282. Informacinė knyga 1922 metams. Red. K. Puida. Kaunas. 1922. P. 340, 345,

384.283. Akiras–Biržys. Biržų apskritis. P. 461.284. Informacinė knyga 1922 metams; Lietuvos paštas 1922 metams. Red. K.

Puida. Kaunas. 1922; MLTE. T. 3. P. 697.285. Lietuvos apgyventos vietos. P. 58; Biržų kalendorius. 1925. Biržai. P. 88.286. Ibid. P. 87.287. Lietuvos kooperacijos bankas. Kaunas. 1924. P. 78.288. Artojas. Kalendorius 1924 metams. Kaunas. 1923.289. Savivaldybės kalendorius 1925 metams. Kaunas; Turgai, prekymečiai ir

mugės Lietuvoje. – 1925 m. Sodžiaus kalendorius. Šiauliai. P. 155.290. Miškinis A. Linkuva. P. 46.291. Kudirka J. Lietuvos puodžiai ir puodai. Vilnius. 1973. P. 98, 101.292. Vaškų gatvės grindžiamos (P. Čigas. Iš apskrities savivaldybės darbuotės). –

Biržų žinios. 1924 10 05. Nr.28 (84).293. Siemaška D. 1918–1928 m. gaisrų apžvalga. – Savivaldybė. Nr.12. 1928 m.

gruodžio mėn. P. 22.294. MLTE. T. 3. P. 697; TLE. T. 4. P. 469; Tiesos ir meilės tarnyboje. Lietuvių

katalikių moterų draugija 1908–1933. Red. O. Beleckienė–Gaigalaitė.Kaunas. 1933. P. 243.

295. Grockis A. Vaškų malūnas. – Darbas. 1991 07 03. Nr.52 (5939). P. 4.296. Masiokas B. Vaškų bažnyčios ... P. 35.297. Ibid. P. 84.298. Ibid.

87

299. Biržų žinios. 1932 05 01. Nr.17 (398).300. LE. T. 33. P. 237.301. Biržų kalendorius. 1927 m. Biržai. P. 103, 105.302. Ibid. P. 131; Turgai, prekymečiai ir mūgės. – Lietuvos ūkininko kalendorius

1927 metams. Kaunas. 1927. P. 134; Turgai, prekymečiai ir mūgės. –Kalendorius 1928 m. Šiauliai. P. 27.

303. Meiliūnienė A., Šinienė G., Valančius S. Vaškų mokyklos ... P. 1.304. 1983 m. Vaškų apylinkės LDK VK duomenys305. Akiras–Biržys. Biržų apskritis. P. 461; LE. T. 33. P. 236.306. Akiras–Biržys. Biržų apskritis. P. 461.307. Visa Lietuva. Informacinė knyga 1931 metams. Red. V. Ruzgas. Kaunas.

1930.308. LE. T. 33. P. 236.309. Talka. 1930 m. gruodžio mėn. P. 22.310. ASI US. Inv. 5243/1506. L. 1.311. Akiras–Biržys. Biržų apskritis. P. 438.312. Turgai, prekymečiai ir mūgės. – Savivaldybė. 1932 m. gruodžio mėn. Nr.5

(108). P. 32.313. Gamina menką sviestą. – Biržų žinios. 1932 06 12. Nr.23 (403).314. B–is J. Nuotrupos iš Vaškų padangės. – Lietuvos aidas. 1932 05 15. Nr.19

(400).315. Biržų žinios. 1932 10 02. Nr.39 (419).316. Tiesos ir meilės tarnyboje. P. 243–244.317. Lietūkis. Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga 1923–1933 m. Kaunas.

1933. P. 70, 88.318. Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1933 metams. Kaunas. P. 448.319. Ibid.320. Ibid.321. Vaškuose atidarytas knygynas. – Biržų žinios. 1933 11 05. Nr.45 (475).322. Vaškai paliko be gydytojo. – Biržų žinios. 1932 05 22. Nr.20 (401); Vaškuo

se vėl nėra gydytojo. – Biržų žinios. 1933 03 26. Nr.13 (443); plg. Biržųžinios.1932 06 05. Nr.22 (403).

323. KAA. F. R–18. Ap. 6. B. 35.324. Technika ir ūkis. 1934 gruodis. Nr.9. P. 323; Ibid. 1935. Nr.3 (12). P. 98;

88

Meiliūnienė A., Šinienė G., Valančius S. Vaškų vidurinės mokyklos ... P. 1;plg. 1934 m. didesnieji pastatai ir mokyklų statyba. – Lietuvos aidas. 193501 07. Nr.5 (2268). P. 8 (nurodo, kad 1933 m. pastatyta 4 komplektų mūrinėmokykla).

325. 1983 m. Vaškų apylinkės LDT VK duomenys.326. Visa Lietuva. Informacinė knyga 1934–1935 m. Red. V. Misiūnas. Kaunas.

P.475–478, 521–523, 547–550, 577–580; Lietuvos telefono abonentų sąrašas1934 metams. Kaunas. P. 400.

327. Turgai, prekymečiai (jomarkai) ir mūgės. – Ūkininko draugas. 1935 m.kalendorius. Kaunas. P. 69; Turgai, prekymečiai (jomarkai) ir mūgės. –Misijų kalendorius 1935 metams. Kretinga. P. 131; Turgai, prekymečiai(jomarkai ir mūgės). – Ūkiškasis kalendorius 1935 metams. Kaunas. P. 33.

328. Turgai, prekymečiai ir mūgės. – 1936 m. ūkiškasis kalendorius. Marijampolė.1935.

329. Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1937 metams. Kaunas. P. 537.330. ASI US. Nr.5243/1506. L. 7.331. Šliavas J. Vaškai. P. 3.332. ASI US. Nr.5243/1506.333. Ibid. L. 5.334. Ibid.335. Ibid. L. 2, 6.336. Kviklys B. Mūsų Lietuva. T. 2. P. 698; Žigaras F. Vaškai. P. 35.337. ASI US. Nr.5243/1506. L. 10.338. Ibid. L. 11, 13–14.339. Vadovas po Lietuvą. Red. P. Barkauskas, A. Vabalas. Kaunas. 1938. P. 226.340. KAA. F. R–18. Ap. 3. B. 22, 28.341. Lietuvos aidas. 1938 10 27. Nr.488 (4297). P. 1, 5.342. Vorobjovas S. Vaškiečių kova už laisvę. – Stalino vėliava. 1960 07 01. Nr.77

(1371). P. 3.343. LE. T. 33. P. 236.344. 1983 m. Vaškų apylinkės LDT VK duomenys.345. Vaškai dar neturi gero susisiekimo. – Lietuvos aidas. 1939 05 13. Nr.222

(4624). P. 10.346. Kviklys B. Mūsų Lietuva. T. 2. P. 698.

89

347. Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1940 metams. Kaunas. P. 378–379.348. Vorobjovas S. Vaškiečių kova ... 1960 07 01. P. 3; Ibid. 1960 07 03. Nr.78

(1372). P. 2; Stukys S. Kraugeriai. – Stalino vėliava. 1960 04 27. Nr.50(1344). P. 4; Ibid. 1960 04 29. Nr.51 (1345). P. 4.

349. Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1940 metams. P. 378–379.350. Turgai, prekymečiai (jomarkai) ir mūgės. – Kalendorius 1937 m. Šiauliai. P.

IV; Turgai, prekymečiai (jomarkai) ir mūgės. – Ūkiškasis kalendorius 1937metams. Kaunas. P. 39; Turgai, prekymečiai (jomarkai) ir mūgės. – Ūkiškasiskalendorius 1940 metams. Kaunas. P. 41.

351. Lietuvos aidas. 1939 01 17. Nr.25 (4427). P. 7.352. Gegužis prieš 25 metus. – Darbas. 1965 05 01. Nr.52 (2111). P. 2.353. Vadovas po Lietuvą. P. 226; LE. T. 33. P. 236.354. Truska L., Anušauskas A., Petravičiūtė I. Sovietinis saugumas Lietuvoje

1940–1953 metais. Vilnius. 1999. P. 140.355. Meiliūnienė A., Šinienė G., Valančius S. Vaškų vidurinė mokykla. P. 1.356. Vorobjovas S. Vaškiečių kova už laisvę. – Stalino vėliava. 1960 07 01. Nr.77

(1371). P. 3.357. LTSR prekybos liaudies komisariato nacionalizuotų prekybos įmonių

alfabetinis sąrašas. Kaunas. 1941. P. 13, 62.358. Šliavas J. Vaškai. Papildymų P. 3.359. Ibid.360. Bitinaitė A. Net po 60 prisiminimai ne tik malonūs, bet ir skaudūs // Darbas.

2000 07 01. Nr.75 (7097). P. 3; Šliavas J. Vaškai. Papildymų P. 3.361. 1983 m. Vaškų apylinkės LDT VK duomenys.362. Maksimaitienė O. Lietuvos istorinė geografija ... Žemėlapis.363. Šliavas J. Vaškai. P. 2.364. Masinės žudynės Lietuvoje 1941–1944. Vilnius. 1973. T. 2. P. 128.365. Ibid. P. 125–126.366. Stukys S. Kraugeriai. – Stalino vėliava. 1960 04 27. Nr.50 (1344). P. 3.367. Bubnys A. Mažieji Lietuvos žydų getai ir laikinos izoliavimo stovyklos

1941–1943 metais. – Lietuvos istorijos metraštis. 1999 metai. Vilnius. 2000.P.178.

368. Ibid.369. Šliavas J. Vaškai. Papildymų P. 3.

90

370. Ibid.371. Bubnys A. Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944). Vilnius. 1998. P. 70.372. Ibid. P. 358.373. 1983 m. Vaškų apylinkės LDT VK duomenys.374. Kviklys B. Panevėžio vyskupija. P. 478.375. Maksimaitienė O. Lietuvos istorinė geografija ... P. 73–74; žemėlapis.376. Kviklys B. Panevėžio vyskupija. P. 481.377. Ibid.378. Kasparas K. Lietuvos karas. Kaunas. 1999. P. 195, 238.379. Starkauskas J. Čekistinė kariuomenė Lietuvoje 1944–1953 metais. Vilnius.

1998. P. 231.380. Kasparas K. Lietuvos karas. P. 433.381. Lietuvos naikinimas ir tautos kova (1940–1998). Sudarė I. Ignatavičius.

Vilnius. 1999. P. 124.382. Starkauskas J. Stribai. Vilnius. 2001. P. 83.383. Šliavas J. Vaškai. P. 2; TLE. T. 4;. P. 469; Meiliūnienė A., Šinienė G.,

Valančius S. Vaškų vidurinė mokykla. P. 2.384. Ibid.385. MLTE. T. 3. P. 697; TLE. T. 4. P. 469; Dulkė V. Vaškuose atšventinti ... P. 3.386. MLTE. T. 3. P. 697; TLE. T. 4. P. 469.387. Starkauskas J. Čekistinė kariuomenė ... P. 231.388. Truska L., Anušauskas A., Petravičiūtė I. Sovietinis saugumas Lietuvoje... P.

162.389. Lietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD–MGB dokumentuose 1944–

1953 metais. Sudarė N. Gaškaitė, A. Kašėta, J. Starkauskas. 1996. P. 498.390. Starkauskas J. Čekistinė kariuomenė ... Žemėlapis, P. 456, 458; Lietuvos

naikinimas ir tautos kova ... P. 117.391. Starkauskas J. Čekistinė kariuomenė ... P. 218.392. Lietuvos partizanų kovos ... P. 521.393. Gaškaitė N. Pasipriešinimo istorija. 1944–1953 metai. Vilnius. 1997.

Žemėlapis.394. Ibid. P. 41, 158; Lietuvos naikinimas ... p. 284.395. Lietuvos partizanų kovos ... P. 567; Gaškaitė N. Pasipriešinimo istorija.

Žemėlapis.

91

396. Laisvės kovos Prisikėlimo apygardoje. Sudarė A. Malinauskaitė. Vilnius.1999. P. 19.

397. Lietuvos naikinimas ... P. 263.398. Laisvės kovos Prisikėlimo apygardoje. P. 40.399. Starkauskas J. Stribai. P. 344; Lietuvos naikinimas ... P. 286.400. Starkauskas J. Stribai. P. 446.401. Laisvės kovos Prisikėlimo apygardoje. P. 46.402. Lietuvos naikinimas ... P. 288, 292, 301.403. Ibid. P. 301.404. Lietuvos partizanų kovos ... P. 304; Starkauskas J. Čekistinė kariuomenė ...

Žemėlapis.405. Ibid. P. 305.406. Laisvės kovos Prisikėlimo apygardoje. P. 21.407. Ibid. P. 82; Lietuvos partizanų kovos ... P. 607.408. Ibid. P. 618.409. Lietuvos naikinimas ... P. 307.410. Šliavas J. Vaškai. Papildymų P. 3.411. Grockis A. Vaškų malūnas. P. 4.412. MLTE. T. 3. P. 697; Šliavas J. Vaškai. P. 2; plg. TLE. T. 4. P. 469 (nurodo

1952 m.).413. 1983 m. Vaškų apylinkės LDT VK duomenys.414. Ibid.415. Pasvalio apskrities DŽDT VK sprendimas Nr.18. Dėl rinkimų į TSRS AT. –

Stalino vėliava. 1950 01 28. Nr.6 (75). P. 4.416. Pasvalio raj. DŽDT VK sprendimas Nr. 8. Dėl rinkiminių apygardų į DŽDT.

– Darbas. 1963 02 01. Nr.14 (119). P. 4.417. TLE. T. 4. P. 469.418. MLTE. T. 3. P. 697; Žigaras F. Vaškai. P. 35.419. LTE. T. 12. P. 109; TLE. T. 4. P. 469.420. 1983 m. Vaškų apylinkės LDT VK duomenys.421. Šliavas J. Vaškai. P. 2.422. Meiliūnienė A., Šinienė G., Valančius S. Vaškų vidurinė mokykla. P. 2.423. Saulėnas B. Duris svetingai pravėrė nauji kultūros namai. – Darbas. 1964 11

07. Nr.132 (2038). P. 3.

92

424. Bikulčius A. Kaip vaškiečiai gesino gaisrą. – Darbas. 1963 01 16. Nr.7 (112).P. 3; Samas P. Kur sąžinė. – Darbas. 1964 05 29. Nr.63 (1969). P. 3.

425. Mantas V. Nauja valgykla. – Darbas. 1968 09 26. Nr.112 (2628). P. 3.426. MLTE. T. 3. P. 697; plg. TLE. T. 4. P. 469.427. MLTE. T. 3. P. 697.428. 1983 m. Vaškų apylinkės LDT VK duomenys.429. ASI US.

93

G Y V E N V I E TĖ S – M I E S T E L I O C H R O N O L O G I J A( FA K TA I I R ĮV Y K I A I )

nuo XVI a. vidurio galėjo susidaryti dabartiniam miesteliui davusi pradžiąiki XVII a. vidurio gyvenvietė (ar jos užuomazga)1665 m. rašytiniuose istorijos šaltiniuose Vaškai paminėti pirmą

kartą; faktas siejamas su pirmosios Šv. Juozapo koplyčios(filijinės bažnyčios) įsteigimu ar statyba (fundatorius Grothusas Staševskis arba Grothusas ir Staševskis)

1701 m. Lietuvos Metrikos aktu nepatvirtintais duomenimis suteiktaturgaus privilegija

1730 m. spalio 20 d. Augustas II suteikė miestelio steigimo, turgaus ir 4 prekymečiųprivilegiją

prieš 1750 m. Andrius Staševskis iš Marcijono ir Reginos Chreptavičiųgegužės 10 d. įsigijo Grūžių dvarą1766 m. pastatyta medinė bažnyčia, įsteigta parapija1766 m. įsteigtos Saldžiausiojo Jėzaus ir Rožinė brolijos1775 m. “miestelyje” buvo 5 dūmai1790 m. buvo 19 dūmų (2 žydų) ir karčema1790 m. gyvenvietė pirmą kartą pavadinta Konstantinavu1793 m. pastatyta medinė bažnyčia1820 m. pirmą kartą paminėtas “miestelio Turgus”1820 m. veikė mokykla1826 m. buvo 7 dūmai1833 m. buvo 18 namų (154 gyventojai) ir 3 smuklės1834 m. padidinta bažnyčia1855 m. gyvenvietė pažymėta Žemaičių vyskupystės žemėlapyje1859 m. buvo vaistinė, dirbo 8 amatininkai1859 m. Zvangalės dvaro savininko Pranciškaus Ksavero Dokalskio

prašymu1860 m. atkurtas turgus ir 3 prekymečiai1861 ar 1862 m. kapinėse pastatyta medinė Švč. Trejybės koplyčia su dvarinin

kų Dokalskių šeimos kripta1864 m. Didžiųjų Grūžių dvaras atiteko Povilui Puzynai

94

1865 m. buvo 16 namų (3 krautuvės), gyveno 119 žmonių (55 žydai)1873 m. įsteigta pirmoji Lietuvoje taupomoji skolinamoji bendrovė1880 m. Didžiųjų Grūžių dvare pradėjo veikti keramikos fabrikas, o prie

jo – trimetė keramikų rengimo mokykla1881 m.gruodžio 18 d. baigti pagrindiniai mūrinės bažnyčios statybos darbai1884 m. bažnyčia konsekruota1888 m. bankrutavo didžiųjų Grūžių keramikos fabrikas bei kitos P.

Puzynos įmonėsXIX a. pabaigoje išplėstas ir pertvarkytas miestelis įgijo stačiakampį planą1897 m. gyveno 883 žmonės (493 žydai)1899 m. pastatytas mūrinis vėjo malūnas1901 m. buvo 942 gyventojai1905 m. revoliucinių įvykių metu nušalintas miestelio uriadninkas,

likviduota valstybinė degtinės krautuvėpo 1905 m. įkurtas Blaivybės draugijos skyrius1908 m.rugpjūčio 11 d. surengtas pirmasis lietuviškas vakaras1908 m. baigti pagrindiniai darbai statant mūrinį bažnyčios tarnų–

špitolės namą1909 m. E. Avižonytė–Jasiukaitienė įsteigė slaptą lietuvišką mokyklą1909 m. Grūžių dvaras išdalytas sklypais, kurie pradėti pardavinėti1909 m. pradėjo veikti pašto stotis1910 m. įkurtasŠv. Vincento Pauliečio draugijos skyrius1912 (1915?) m. įsteigta valstybinė pradžios mokykla1913 m. miestelis vėl oficialiai pavadintas Vaškais1913 m. įsteigta vartotojų bendrovė1915 m. buvo 866 gyventojai1915 m. pabaigoje įkurtas valsčius1918 m.lapkričio 20 d. išrinktas valsčiaus komitetas1919 m. sausio 8 d. valdžią valsčiuje paėmė revkomas1919 m.vasario mėnesį įsteigta slapta priešbolševikinė organizacija suformavo

95

miliciją, iš kurios išaugo partizanų būrys1919 m. balandžio 29 ar 30 d. raudonarmiečių daliniai užėmė miestelį, o1919 m.gegužės 1 ar 2 d. buvo iš jo išvyti1919 m.rugpjūčio 21 d. miestelį užėmė bermontininkai, o1919 m.lapkričio mėn. buvo išstumti1919 m.liepos 26 d. valsčius priskirtas Pasvalio, o1919 m. lapkričio ld. – Biržų apskričiai1920 m. atsikūrė mokykla1921 m. pradėta Zvangalės (Vaškų, Konstantinavo) dvaro parceliacija1922 m. veikė 2 dažyklos, 2 karšyklos, dirbo 2 fotografaiiki 1923 m. gatvėms suteikti (pakeisti ankstesnieji?) pavadinimai1923 m. miestelyje gyveno 849, dvaro sodyboje (“palivarke”) – 27

žmonės1924 m. pradėtos grįsti akmenimis gatvės1925 m. trečiadieniais rinkosi turgūs1925 m. įkurta gaisrininkų komanda1926 m. miestelio gatvės apšviestos 4–iais žibaliniais žibintais1927 m. rinkosi 4 prekymečiai1929 m. baigti pagrindiniai mūro klebonijos statybos darbai1931 m. sudarytas miestelio tikrosios būklės planas1933 m. atidarytas knygynas1934 m. pastatyta mūrinė 4 komplektų pradžios mokyklaapie 1937 m. išgrįsta akmenimis turgaus aikštė1937 m. sudaryti pagrindinių gatvių tvarkymo projektai1937 m. pradėtas rengti “mūro rajono projektas”1938 m. parengtas naujos sinagogos projektas1939 m. atidaryta valstybinė biblioteka1939 m. miestelio vakarų pusėje nutiestas Panevėžio–Joniškėlio–

Žeimelio–Joniškio siaurasis geležinkelis, įrengta stotis

96

1940 m. rudenį nacionalizuotos didesnės krautuvės1940–1941 m. 500–ams bežemių ir mažažemių išdalyta apie 4500 ha žemės1940 m. pabaigoje– 1941 m. pradžioje į Vokietiją išvyko dalis valsčiuje gyvenusių

vokiečių tautybės ir evangelikų tikėjimo žmonių1941 m. birželio 14 d. iš valsčiaus ištremta tiksliau nenustatytas žmonių skaičius.

Birželio sukilimo metu veikė ginkluotas partizanų būrys1941 m. birželio 23 d. miestelį užėmė vokiečių daliniai1941 m. vasaros pabaigoje sušaudyta apie 150 žmonių – žydų (ir vietinių?)1942 m. birželio mėn. iš Vokietijos grįžusiems repatriantams duoti valdyti apylinkės

dvarai1944 liepos 26 ar 27 d. miestelį užėmė Raudonosios armijos dalys1944 m. rugpjūčio –rugsėjo mėn. apskrityje susidarė pirmieji partizanų būriai1944 m. pradžios mokykla pertvarkyta į progimnaziją1944 m. įsteigta ambulatorija1945 m.antrojoje pusėje vietos stribų būrį sudarė 50 vyrų1946 m. įsteigta bibliotekapo 1946 m. kovo 26 d. miestelyje dislokuota NKVD 285–ojo šaulių pulko kuopa1947 m. partizanai puolė ir užėmė miestelį, sudegino valsčiaus VKlapkričio 27 d. naktį pastatą1945–1948 m. pastatytas 1 sodybinis namas1949 m. progimnazija pertvarkyta į vidurinę mokykląpo 1950 m.sausio 25 d. miestelyje MGB dalinio jau nebuvoiki 1953 m. nuslopintas ginkluotas partizanų pasipriešinimas apskrityje irspalio 2 d. valsčiuje1949–1959 m. pastatyta 16 sodybinių namų1955 m. įsteigti kultūros namai1956 m. ambulatorija pertvarkyta į apylinkės ligoninź1959 m. buvo 432 (574) gyventojai1962 m. nuardyti siaurojo geležinkelio bėgiai

97

septintojo išardytas aikštės grindinys, akmenys panaudotidešimtmečio pradžioje statybai, aikštėje pasodina medelių1963 m. pastatytas mokyklos priestatas1964 m. pastatyti kultūros namai1968 m. atidaryta nauja valgykla1960–1969 m. pastatyti 36 sodybiniai namai1969 m. miestelis paskelbtas vietos reikšmės urbanistikos paminklu1969–1970 m. buvo 572 (598) gyventojai

98

A L G I M A N T A S M I Š K I N I S .

VA Š K A I . ( VA Š K I ) .

V Ē S T U R I S K A U R B A N I S T I S K A AT T Ī S T Ī Š A NĀ S .

( L ĪD Z 1 9 6 9 G . ) .

Rezumējus.

Minējams (domājams), kad ta-gadējai pilsētiņai sākums bija ciemata sākums ir bijis no XVI gs vidus līdzXVII gs vidus. Tas varēja būt pats no sevis cēlies vai Valaku reformas laikāsaplānots līnijas tipa ciemats; kurš veidojās pie Grūžiu – Bauskas ceļa, jebpie Biržu – Žeimeles ceļu krustceļa (1 –2 ilustr.).

Rakstītos vēstures avotos Vaški pirmo reizi ir minēti 1665 g., šo faktusaistot ar Sv. Jāzepa kaplicas (filijas baznīcas) nodibināšanu vai uzcelšanu (3– 4 ilustr.).

Bija domājams, kad 1701 g. ciematam bija dotas tirgus priviļē?ija. Lie-tuvas Metrikas ieraksts apliecina, kad 1730 g. 20 oktobrī Augusts II atļāvaciematā nodibināt pilsētiņu, apturēt viņā tirgu un 4 tirgus laikus.

Priekš 1750 g. 10 maja Andrējs Staševskis no Marcijāna un ReginasChreptavičiem ieguva Grūžiu muižu.

Minēts, kad 1730 – 1750 g. pa plānu, a XVIII gs otrā pusē – paša nosevis varēja formēties pilsētiņa (5 – 6 ilustr.).

1766 g. uzcelta koka baznīca, nodibināta Vašku draudze, pie baznīcasatļauts nodibināt Saldākā Jēzus un Rozes brālības. 1775 g. ciematā bija 5,1790 g. – 19 (2 žīdu) padomes un krogs. 1790 g. ciemats pirmo reizi nosauktspar Konstantinavu.

1820 g. minēts “pilsētiņas Tirgus”. Placis noformējās krustceļa rietumupusē pretim baznīcai (7 ilustr.). 1820 g. nodarbojās skola. 1826 g. sarakstīti7, 1833 g. 18 padomes (154 iedzīvotāji) un 3 krogi. 1834 g. palielināta 1793g. buvēta baznīca. 1855 g. ciemats parādīts Žemaiču bīskapijas kartē (8 ilustr.).1859 g. viņā bija aptiekis, strādāja 8 amatnieki. 1860 g. pa Zvangales muižasīpašnieka Pranciška Ksavera Dokalskia prasību vēl nodibināts tirgus un 3 tir-gus laiki. 1861 vai 1862 g. kapsētā uzcelta Sv. Trīsvienības kaplica ar muiži-nieku Dokalskiu kriptu (9 ilustr.). 1865 g. bija 16 māju (3 bodes), dzīvoja 119

99

cilvēku (55 žīdi).1864 g. lielo Grūžiu muiža piederēja Pāvilam Puzynai. 1873 g. viņš

nodibināja pirmo Lietuvā taupīšanas lienēšanas biedrību, uzcelts ķeramikasfabrīķis, pie viņa nodarbojās triju gadu ķeramiku skola. Fabrīķis, kā arī citiP.Puzynas uzņēmumi 1888 g. bankrotēja.

Līdz 1881 g. beigti galvenie katoļu mūra baznīcas celtniecības darbi (10– 15 ilustr.). 1884 g. baznīca iesvētīta.

XIX gs. beigās izplatināta un pārorganizēta pilsētiņa ieguva taisnstūraplānu (16 – 17 ilustr.). 1899 g. uzbūvēta mūra vēja sudmala (18 ilustr.).

1897 g. pilsētiņā dzīvoja 883 cilvēki (493 žīdi), un 1901 g. – 942. 1905g. revolucijas notikumu laikā atstādināts pārvaldnieks, likvidēta valsts degvīnabode. Pēc 1905 g. nodibināta atturības biedrības nodaļa, 1908 g. 11 augustāorganizēta pirmā lietuviska vakara balle. 1909 g. nodibināta slepena lietuvie-šu skola.

1908 g. pabeigti galvenie baznīcas mūra nabagmāju - iemītnieku ēkasbūves darbi. 1909 g. Grūžiu muiža izdalīta pa gruntgabaliem un sākti pārdot.

1909 g. atvērta pasta stacija. 1910 g. nodibināta valsts pamatskola. 1913g. – patērētāju sabiedrība. 1913 g. pilsētiņa oficiali nosaukta par Vaškiem.1915 g. viņā bija 866 iedzīvotāji; nodibināts pagasts.

1912 – 1914 g. kartē parādīts Vašku plāns (19 ilustr.) atbilstēja ne tālaika, bet XIX gs. beigas (priekš izplatīšanas un pārkārtošanas) stāvokli. 1916– 1917 g. publicētas pašas agrākās kamēr kas zinamas pilsētiņas fotogrāfijas(20 – 23 ilustr.).

1918 g. 20 novembrī izvēlēta pagasta komitēja, atstādināta 1919 g. 8janvārī, valdīšanu pārņēmušam bolševiku revkomam (aizbēga 1919 g. 18 mar-ta). 1919 g. februarī nodibināta slepena pretbolševiku organizācija, kura no-formēja miliciju, no viņas attīstījās vietējais partizānu pulks.

1919 g. 29 vai 30 apriļa sarkanarmijas nodaļas okupēja pilsētiņu, un 1vai 2 maijā bija izdzīti. 1919 g. 21 augustā Vaškus okupēja bermontieši, 1919g. novembrī viņi aizgāja projam.

1919 g. 26 julijā pagasts piešķirts pie Pasvaļa, un no 1919 g. 1 novemb-ra – Biržu apriņķam. 1920 g. atkal atvērta skola, 1922 g. nodarbojās 2 krāso-šanas uzņēmumi, 2 kārstuves, strādāja 2 fotogrāfi. 1923 g. pilsētiņā dzīvoja849, “polivarkā” – 27 iedzīvotāji. 1925 g. no jauna iesāktas tirgus dienas.

100

1921 g. iesākta Zvangales (Vašku, Konstantinava) muižas parceļēšana.Līdz 1923 g. ielām doti (mainīti agrākie) nosaukumi; 1924 g. galvenās ielassāktas bru?ēt ar akmeņiem.

1925 g. pa trešdienām bija tirgus, no 1927 g. – 4 tirgus laiki. 1925 g.nodibināta ugunsgrēku komanda. 1928 g. skolai dots Simana Daukanta no-saukums.

1926 g. pilsētiņas ielas apgaismojamas ar 4-ām lampām. 1929 g. pa-beigti galvenie mūra mācītāja mājas būvēšanas darbi (25 ilustr.), 1930-1931g. lielāka viņas daļa nofotografēta no lidmašīnas (26 ilustr.), un 1930 – 1934g. – centra un oficiera Juozapaviča ielas periferiskās daļas fotogrāfijas (27 –28 ilustr.).

1933 g. Vaškuios atvērts grāmatu veikals, 1939 g. – valsts biblioteka.1934 g. uzceta mūra 4 komplektu pamatskola, ap 1937 g. nobru?ēts tir-

gus placis, 1937 g. – sastādīti galveno ielu sakārtošanas un “mūra rajona” (29ilustr.) projekti. 1939 g. pilsētiņas rietumu pusē uzbūvēts Panevēža – Žeime-les – Jonišķa šaurais dzlšceļš, uzbūvēta stacija.

1940 g., kad Lietuvu okupēja Padomju Savienība, 1940 g. beigās – 1941g. sākumā uz Vāciju aizbrauca vāciešu cilts un evanģeliku ticības cilvēki.1940 g. rudenī nacionalizētas lielākas bodes. Zemes reformas laikā 500-tiemmazzemniekiem un bezzemniekiem izdalīts 4500 ha zemes. 1941 g. 14 junijāno pilsētiņas izdzīts nezinams skaitlis cilvēku uz tremdi.

Junija sacelšanās laikā bija nodibināts bruņots partizānu pulks. 1941 g.vasaras beigās bija sašaudīti žīdi (ap 150 cilvēku, reizē ar darbības aktīvis-tiem). 1942 g. junijā pārnākušiem no Vācijas repatriantiem atdotas valdītapkārtnes muižas.

1944 g. 26 vai 27 julijā Vaškus okupēja Sarkanā armija. Pa 1944 – 1945g. planu (30 ilustr.) atrāda, kad pilsētiņas ēkas nenocieta. 1944 g. augusta –septembra mēnešos aprinķē organizējās pirmie partizānu pulki. 1944 g. beigāssākts organizēt stribu pulks, kurā 1945 g. otrā pusē bija 50 vīru. Pēc 1946 g.26 marta pilsētiņā dislocēta NKVD 285 strelnieku pulka rota. 1947 g. 27 no-vembra nakts laikā partizāni uzbruka un okupēja pilsētiņu, sadedzināja IKēku. Pēc 1950 g. 25 oktobra pilsētiņā MGB nodaļas jau nebija, līdz 1953 g. 2oktobra bruņotās partizānu pretošanās pagastā un aprinkē bija apspiestas.

1944 g. pamatskola pārorganizēta uz progimnāziju, un viņa – 1949 g. –

101

uz vidus skolu. 1946 g. nodibināta biblioteka, 1955 g. – kultūras nams, 1956g. ambulatorija pārorganizēta uz pagasta slimnicu. 1959 g. bija 432 (574)iedzīvotāji.

1945 – 1948 g. uzbūvēta viena, 1948 – 1959 g. – 16 sādžas māju. 1962g. noārdītas šaurā dzelzceķļa relses. Septītā desmitgada sākumā sākts būvētkultūras nams (beigts 1964 g.), noārdīts tirgus plača bruģis, akmeņi izmantotibūvniecībai, uz plača padēstīti kociņi. 1963 g. pie skolas piebūvēta piebūve,1960 – 1969 g. – 36 sādža mājas.

1969 g. pilsētiņa nosaukta par vietējās nozīmes urbanistikas pieminekli(31 ilustr.). 1969 – 1970 g. viņā dzīvoja 572 (596) iedzīvotāji.

1979 g. sastādīts pilsētiņas projekts (32 ilustr.), ievērtēta viņa apjomatelpiskā kompozicija (33 – 42 ilustr.).

Pārtulkoja Erikas Laiconas.

102

A L G I M A N T A S M I Š K I N I S

V A Š K A I . I T S H I S T O R I C A L A N D U R B A N I S T I C D E V E -

L O P M E N T ( U P T O 1 9 6 9 )

Summary

It is supposed that the settlementthat gave the start to the present town had been developing beginning with themiddle of the 16th century up to the middle of the 17th century. It could befounded by itself or it could be a linear settlement planned during the Valakaireform. The settlement was located by Biržai–Bauskė road or near the cros-sroads of that road and Biržai–Žeimelis road (pictures No 1 and No 2).

In the written historical sources Vaškai was mentioned for the first timein 1665 and that was related with the foundation or building of St Josephchapel (filial church) (pictures No 3 and No 4).

It was thought that in 1701 the settlement was granted the privilege ofthe market. Records of history show that on October 20, 1730 Augustus IIgave permission to form a town with a market and 4 fairs.

Before May 10, 1750 Andrius Staševskis bought Grūžiai manor fromMarcijonas and Regina Chreptavičiai.

It was supposed that the small town could have formed from the settle-ment during the period of 1730–1750 according to plan and in the second halfof the 18th century – by itself (pictures No 5 and No 6).

In 1766 there was built a wooden church and established a parish ofVaškai. It was allowed to found at the church the fraternities of Rosary andSweetest Jesus. In 1775 there were 5 and in 1790 19 dūmas (yards) (2 of thembelonged to Jews) and a pub in the settlement. In 1790 it was called Konstan-tinavas for the first time.

In 1820 there was mentioned “the market of the small town”. The squarewas formed in the western part of the crossroads in front of the church (pictu-re No 7). In 1820 there was opened a school. In 1826 there were written down7 and in 1833 18 dūmas (154 inhabitants) and 3 pubs. In 1834 there wasrebuilt the church built in 1793. In 1855 the settlement was mapped on themap of Žemaičiai (Samogitians) diocese (picture No 8). In 1859 there was a

103

chemist’s shop and 8 artisans worked in the settlement. In 1860 at Zvangalėmanor owner Pranciškus Ksaveras’ Dokalskis request there was restored themarket and 3 fairs. In 1861 or 1862 in the churchyard there was built a chapelof St Trinity with a crypt of the family of landowners Dokalskiai (picture No9). In 1865 there were 16 houses (3 shops) and there lived 119 inhabitants (55Jews).

In 1864 Povilas Puzyna became the owner of Grūžiai manor. In 1873 byhis efforts there was founded the first in Lithuania a Savings and loans com-pany and built the ceramics factory with a three–year preparation school forceramisists at it. The factory as all other Puzynas’ enterprises became ban-krupt in 1888.

Up to 1881 there was finished the main building work of the brick churchof Catholics (picture No 15). In 1884 the church was consecrated.

In the end of the 19th century the widened and reconstructed small townbecame of a triangular form (pictures No 16 and No 17). In 1899 there wasbuilt a brick windmill (picture No 18).

In 1897 there lived 883 inhabitants (493 Jews) and in 1901 – 942. In1905 during the revolutionary events a steward was removed from its postand the state whisky shop was liquidated. After 1905 there was founded thebranch of the Society of soberness. On August 11, 1908 there was organizedthe first Lithuanian evening. In 1909 there was opened a secret Lithuanianschool.

In 1908 there was finished the main building work of the building forthe church servants. In 1909 Grūžiai estate was divided into plots of land andthey were sold.

In 1909 there was a post office. In 1910 there was founded a branch ofSt Vincent Paulietis Society. In 1912 (1915) there was opened a state primaryschool and in 1913 – a consumers’ society. In 1913 the small town was againofficially named Vaškai. In 1915 there lived 866 people and a small ruraldistrict was formed.

In 1912–1914 the plan of Vaškai on the map (picture No 19) correspon-ded to the reality not of those times but the end of the 19th century (before itswidening and reconstruction). In 1916–1917 there were printed the earliest asfar known photos of the small town (pictures No 20–23).

104

On November 20, 1918 there was elected the committee of the ruraldistrict that was removed when the Bolsheviks came into power on January 8,1919. In February of 1919 there was founded a secret anti–Bolshevik organi-zation that formed a militia from which a local partisan detachment develo-ped.

On April 29 or 30, 1919 the units of the Red Army occupied the smalltown and on May 1 or 2 they were banished out of the town. On August 21,1919 Vaškai was occupied by Bermontas’ soldiers but in November of thesame year they moved away.

On July 26 the small rural district was attached to the district of Pasva-lys and on November 1, 1919 – to the district of Bir�ai. In 1920 the schoolwas restored. In 1922 there were 2 dyeworks, 2 combing workshops and thereworked 2 photographers in Vaškai. In 1923 there lived 849 inhabitants. In1925 there gathered the markets.

In 1921 there started the parcelling of Zvangalė (Vaškai, Konstantina-vas) estate. Up to 1923 the streets were given the names (or the old ones werechanged). In 1924 all main streets were cobbled.

In 1925 there were markets on Wednesdays and since 1927 – 4 fairs. In1925 there was fouded a fire brigade. In 1928 the name of Simonas Daukan-tas was given to the school.

In 1926 the streets of the town were lighted up by 4 kerosene lanterns.In 1929 there was finished the main building work of the brick parsonage(picture No 24). In 1931 the real plan of the town was drawn up (picture No25). In 1930–1931 a photo of its biggest part was taken from a plane (pictureNo 26) and in 1930–1934 there were taken photos of the centre and OfficerJuozapavicius street’s peripheral part (pictures No 27 and No 28).

In 1933 a bookshop was opened in Vaškai and in 1939 – a state library.In 1934 there was built a brick primary school. In 1937 the market place

was cobbled and the designs of main street ordering and “brick district” (pic-ture No 29) were made. In 1939 there were built a narrow–gauge railwayconnecting Panevėžys, Žeimelis and Joniškis and a railway station in the wes-tern part of the town.

In 1940 after the occupation of Lithuania by the Soviet Union the peop-le of German nationality and the Evangelicans left for Germany. In the au-

105

tumn of 1940 the biggest shops were nationalized. During the land reform 4500 ha of land were distributed among 500 people having little or no land. OnJune 14, 1941 many people of the district were exiled.

During the June uprising there was organized an armed partisan detach-ment. On June 23, 1941 the town was occupied by German units. At the endof summer of the same year about 150 Jews were killed. In June of 1942 therepatriates from Germany were given the surrounding estates to manage.

On July 26 or 27, 1944 the Red Army occupied Vaškai. According tothe plan of 1944–1945 (picture No 30) it seems that the town buildings didnot suffer. In August and September of 1944 the first detachments of parti-sans were formed. At the night of November 27, 1947 the partisans attackedand occupied the town and burned down the building of the executive com-mittee of the district. The armed partisan resistance in the district was sup-pressed in 1953.

In 1944 the primary school was reorganized into incomplete secondaryschool and later, in 1949, it became a secondary school. In 1946 there wasfounded a library in Vaškai and in 1955 there was built a Centre of Culture. In1956 the outpatients’ department was reorganized into a district hospital. In1959 there lived 432 (574) inhabitants.

In 1945–1948 there was built one and in 1948–1959 16 houses withplots of land attached to them. In 1962 there were taken off the rails of thenarrow–gauge railway. In the beginnig of 1960’s while building the Centre ofCulture the cobbled stones of the square were taken out. They were used forbuilding the Centre, and the trees were planted in the square. The Centre wasfinished in 1964. In 1963 a wing of the school was built. In 1960–1969 therewere built 36 houses with plots of land attached to them.

In 1969 the town became an urbanistic monument of local importance(picture No 31). In 1969–1970 there lived 574 (596) inhabitants.

In 1979 there was made a design of the town (picture No 32) and itsvolumetric spatial composition was fixed (pictures No 33–42).

Translated by Gražina Matukevičienė

106

A L G I M A N T A S M I Š K I N I S . V A Š K A I

H I S T O R I S C H E U N D U R B A N I S T I S C H E E N T W I C K L U N G

( B I S 1 9 6 9 )

Resümee

Man vermutet, dass die Keime derSiedlung, die den Anfang des gegenwärtigen Städtchens gegeben hatte, sichseit Mitte des 16. Jh. bis Mitte des 17. Jh. formiert hatten. Das konnte entwe-der selbstständlich entstandene, oder während der Bodenreform geplante Sied-lung des linearen Typs sein. Sie lag am Wege Grūžiai-Bauskė oder an derKreuzung des Weges Biržai-Žeimelis (1.-2. Abb.).

In den schriftlichen historischen Quellen werden Vaškai zum ersten Malim Jahre 1665 erwähnt. Diese Tatsache ist mit der Gründung oder dem Bauder Kapelle des hl. Juozapas (Filialkirche) verbunden.

Es gibt die Meinung, dass die Siedlung 1701 das Marktprivileg erhaltenhatte. Die Eintragung in der litauischen Metrik zeugt, dass Augustas der Zweiteam 20. Oktober 1730 erlaubt hatte, in der Siedlung ein Städtchen zu gründen,hier einen Markt zu halten und 4 Marktperioden zu haben.

Vor dem 10. Mai 1750 hat Andrius Staševskis von Marcijonas und Re-gina Chreptavičiai den Grūžiai Gutshof gekauft.

Man vermutet, dass das Städtchen sich in den Jahren 1730-1750planmäßig, und in der zweiten Hälfte des 18. Jh. – eigenwillig aus der Sied-lung formiert hatte (5.-6. Abb.).

Im Jahre 1766 hat man die hölzerne Kirche gebaut, die Kirchengemein-de Vaškai gegründet. Man hat erlaubt, an der Kirche die Brüderlichkeit dessüßen Jesus und die Rosabrüderlichkeit zu gründen. 1775 gab es in der Sied-lung 5, 1790 – 19 Höfe (2 darunter von den Juden) und eine Kneipe. 1790 hatman die Siedlung zum ersten Mal Konstantinavas genannt.

1820 hat man den Stadtmarkt erwähnt. Der Platz hatte sich in der West-seite der Kreuzung der Kirche gegenüber formiert (7. Abb.). 1820 gab es hiereine Schule. 1826 hat man 7, 1833 – 18 Höfe (154 Einwohner) und 3 Kneipenmitgerechnet. 1834 hat man die 1793 gebaute Kirche vergrößert. 1855 wurdedie Siedlung in der Landkarte des Bistums der Niederländer gezeichnet (8.

107

Abb.). 1859 gab es hier eine Apotheke, arbeiteten 8 Handwerker. 1860 hatteman auf Bitte von Pranciškus Ksaveras Dokalskis, des Besitzers des Zvanga-lė Gutshofes, den Markt und 3 Marktperioden wiederhergestellt. 1861 oder1862 hat man im Friedhof die hölzerne Kapelle der hl. Trinität mit der Fami-liengrabstätte der Gutsbesitzer Dokalskiai gebaut (9. Abb.). 1865 gab es hier16 Häuser (3 Geschäfte), es wohnten 119 Menschen (55 Juden).

1864 geriet der Gutshof der großen Grūžiai an Povilas Puzyna. Mit sei-nen Bemühungen hatte man 1873 die erste Speicherungs- und Leihgesellschaftin Litauen gegründet, die keramische Fabrik gebaut, an der die dreijährigeBerufsschule der Keramiker ihre Tätigkeit entfaltete. Die Fabrik, wie auchdie anderen Betriebe von P. Puzyna, sind 1888 in Bankrott gegangen.

Im Jahre 1881 hat man die wichtigsten Bauarbeiten der gemauerten kat-holischen Kirche beendet (10.-15. Abb.). 1884 wurde die Kirche eingeweiht.

Ende des 19. Jh. hat das umgebaute und erweiterte Städtchen den rech-teckigen Plan erhalten (16.-17. Abb.). 1899 hat man die gemauerte Windmühlegebaut (18. Abb.).

1897 haben im Städtchen 883 Menschen gelebt (493 Juden), und 1901 –942. 1905 war während der revolutionären Ereignisse der Landpolizist vonder Dienststelle weggejagt, der Laden des staatlichen Wodka aufgelöst. Nach1905 hat man die Abteilung der Nüchternheitsgesellschaft gegründet. Am 11.August 1908 wurde der erste litauische Abend veranstaltet. 1909 hat man diegeheime litauische Schule gegründet.

1908 waren die wichtigsten Bauarbeiten des gemauerten Gebäudes derKirchendiener beendet. 1909 wurde der Gutshof Grūžiai in die Grundstückeverteilt und man begann sie zu verkaufen.

1909 arbeitete hier die Poststation. 1910 war die Abteilung der Gesel-lschaft des hl. Vincentas Pasaulietis gegründet, 1912 (1915) hat man die sta-atliche Grundschule gegründet, 1913 – die Konsumgesellschaft. 1913 wurdedas Städtchen wieder offiziell Vaškai umbenannt. 1915 lebten hier 866 Ein-wohner; man hat den Amtsbezirk gegründet.

In der Landkarte von 1912-1914 dargestellter Plan von Vaškai (19. Abb.)entsprach nicht den damaligen, sondern den Zustand Ende des 19. Jh. (d.h.vor der Erweiterung und Umgestaltung). 1916-1917 wurden die bis zur Zeitdie frühestens bekannten Photos des Städtchens gedruckt (20.-23. Abb.).

108

Am 20. November 1918 wurde das Komitee des Amtsbezirkes gewählt,das am 8. Januar 1919 entlassen wurde, nachdem das Revkomitee die Machtergriffen hatte (es floh am 18. März 1919). Im Februar 1919 hat man diegeheime Organisation gegründet, die gegen Bolschewiki kämpfe. Daraus wurdedie Miliz organisiert und später entstand der örtliche Partisanentrupp.

Am 29. oder 30. April 1919 hatten die Truppen der Sowjetarmee dasStädtchen besetzt, und am 1. oder 2. Mai wurden sie weggejagt. Am 21. Au-gust 1919 wurde Vaškai von den Bermontinern besetzt, aber sie haben imNovember 1919 weggezogen.

Am 26. Juli 1919 wurde der Amtsbezirk an Pasvalyskreis, und am 1.November 1919 an Biržaikreis zugeordnet. 1920 wurde die Schule wieder-hergestellt, im Jahre 1922 waren hier 2 Färbereien, 2 Kämmwerkstätten, ar-beiteten 2 Photographen. 1923 lebten im Städtchen 849, in der Vorstadt – 27Einwohner. 1925 gab es Märkte.

1921 wurde mit der Parzellierung des Gutshofes Zvangalė (Vaškai, Kon-stantinavas) begonnen. Bis 1923 hat man den Straßen die Benennungen ver-liehen (die alten verändert ?). Man begann 1924 die Hauptstraßen zu pflas-tern.

Mittwochs des Jahres 1925 versammelten sich die Märkte, seit 1927gab es 4 Marktperioden. 1925 hat man die Feuerwehr gegründet. 1928 wurdeder Schule der Name Simonas Daukantas verliehen.

1926 wurden die Straßen des Städtchens mit vier Petroleumlampen be-leuchtet. 1929 wurden die wichtigsten Bauarbeiten des gemauerten Pfarrhau-ses beendet (24. Abb.). 1931 hat man den Plan der tatsächlichen Lage desStädtchens zusammengestellt (25. Abb.). 1930-1931 hat man den größten Teildes Städtchens vom Flugzeug aufgenommen (26. Abb.), und 1930-1934 – dasZentrum und den peripheren Teil der Offiziers Juozapavičius Straße (27.-28.Abb.).

1933 hat man in Vaškai die Buchhandlung eröffnet, 1939 – die staatli-che Bibliothek.

1934 hat man die gemauerte Grundschule mit 3 Komplekten gebaut,etwa 1937 wurde der Marktplatz gepflastert. 1937 hat man Projekte zurAufräumung der Hauptstraßen und des „Mauerviertels“ entworfen (29. Abb.).1939 hat man in der westlichen Seite die Schmalspurbahn von Panevėžys-

109

Joniškėlis-Žeimelis-Joniškis gebaut und die Station eingerichtet.Nachdem Litauen 1940 von Sowjetland okkupiert wurde, haben Ende

1940 – Anfang 1941 mehrere Menschen der deutschen Herkunft und des evan-gelischen Glaubens nach Deutschland ausgewandert. Im Herbst 1940 wurdendie größeren Geschäfte nationalisiert. Während der Bodenreform hat man an500 Kleinbauer und landlose Kleinbauer etwa 4500 ha Boden verteilt. Am14. Juni 1941 hat man aus dem Amtsbezirk unbestimmte Zahl der Menschenverbannt.

Während der Juniaufstandes hat man bewaffnete Partisanentruppe orga-nisiert. Am 23. Juni 1941 haben die deutschen Truppen das Städtchen be-setzt, und Ende des Sommers 1941 wurden Juden erschossen (etwa 150 Mens-chen, zusammen mit den örtlichen Funktionären ?). Im Juni 1942 wurden andie aus Deutschland zurückkehrenden Repatrianten die Gutshöfe der Umge-bung verteilt.

Am 26. oder 27. Juli 1944 wurde Vaškai von der Roten Armee besetzt.Nach dem Plan 1944-1945 (30. Abb.) scheint, dass die Gebäude des Städtchensnicht zerstört wurden. Von August bis September 1944 formierten sich imAmtsbezirk die ersten Partisanentruppen. Ende 1944 begann man die Abtei-lung der Stribben zu organisieren, wo es in der zweiten Hälfte 1945 etwa 50Menschen tätig waren. Nach 26. März 1946 hatte man im Städtchen die Kom-panie des 286. Schützenregiments von NKVD angesiedelt. Am 27. Novem-ber 1947 haben die Partisanen das Städtchen überfallen und besetzt, dasGebäude von Exekutivkomitees in Brand gesetzt. Nach dem 25. Oktober 1950gab es im Städtchen keine Truppe von MGB, bis den 2. Oktober 1953 hatteman die bewaffnete Widerstandsbewegung im Amtsbezirk und Kreis un-terdrückt.

1944 hat man die Grundschule ins Progymnasium reorganisiert, und dieletztere 1949 in die Mittelschule. 1946 wurde die Bibliothek, 1955 – das Kul-turhaus gegründet, 1956 hat man die Ambulanz in das Krankenhaus des Be-zirkes reorganisiert. 1959 lebten hier 432 (574) Einwohner.

1945-1948 hat man ein Bauernhaus, 1948-1959 – 16 Bauernhäuser ge-baut. 1962 wurde die Schmalspurbahn abgebaut. Anfang der sechziger Jahrewurde mit dem Bau des Kulturhauses begonnen (beendet 1964), man hat dasPflaster abgebaut und die Steine wurden für den Bau verwendet. Auf dem

110

Platz pflanzte man Bäume. 1963 hat man den Anbau der Schule errichtet,1960-1969 wurden 36 Bauernhäuser gebaut.

1969 wurde das Städtchen als urbanistische Denkmal der örtlichen Be-deutung (31. Abb.) erklärt. 1969-1970 lebten hier 572 (596) Einwohner. 1979 hat man den Entwurf des Städtchens (32. Abb.) vorbereitet undseine räumliche Komposition fixiert (33.42.Abb.).

Übersetzt von Laima Veršulienė

111

Akiras-Biržys 5Algimantas 61Andrejevas Nikolajus 36Andriejus, šv. 13Armonavičius Kazys 58Augustas II 13, 25Avižonytė-Jasiukaitienė E. 37

Baliulis Algirdas 2,8Baltplukis Jonas 56Banevičius V. 27Banys Vikentijus 25Bartašiūnas 60Bartoševičius 36Belikas 61Beresnevičius Aleksandras 27Bielinis Jurgis 31Biržiška M. 23Blumentalis 39, 42Borakas (Boruchas) 30Bračiulytė I. 65Breimeris A. 42Breimeris R. 48Bugailiškis P. 42Bučas Jurgis 2, 8

Chodakovskis A. 27Chodzkevičius (Chockevičius) Jonas17, 18, 19Chreptavičiai Marcijonas ir Regina 16Darius 61Daukantas Simonas 49

A S M E N VA R D Ž IŲ R O D Y K L Ė

Didžiulis Jonas 48Didžpetris Vytautas 2Dokalskiai 24Dokalskiai Stanislovas, Vaclovas,Emilija 25Dokalskis 31, 33, 34, 37Dokalskis Pranciškus Ksaveras 23,24, 26Dokalskis Stanislovas 36Dokalskienė Juzefa 25Dorfanas Nachmanas 53, 57

Elžbieta, šv. 53

Grothusai 11, 16Grothusas (Grotusas, Grotuzas) 10Grothusas (Grotusas) Vilhelmas 11Giedraitis Eduardas 36Giedraitis Juozapas 22Girėnas 61Girsztowt Polikarp 23Gižickas D. 47Goltzas R. 45Goniondskis Saliamonas 54Grybė A. 30Gudelis P. 42Gudinavičius Kazys 47

Hanas Adolfas 58

Jankauskas Vytautas 2Jansonas 30

112

Janulevičius P. 42Jurgis, šv. 13, 53Juzumovičius M. 23

Karčmaževskis A. 30Karvelis V. 42, 44Karvovskis Dominykas 19, 22Kasperavičius Kazimieras 17Kavaliauskas J. 30Kirslys-Jovaras 60Kiurė V. 30Konstancija 20Kuznecovas 30Kviklys B. 9, 47

Landsbergis G. 31Leizeris 31Leskovskis Janas 30Liugevičius Antanas 17fon Lyzanderis Maksas 58Lopacinskis J. 17Makdonaldas 19Maldutis K. 42, 43Masalskis 27Matusevičius Julius 47Matuzas 56Meilus E. 6Mickeliūnas 45Mikainis Vilius 54Mileris 30Misevičius Juozapas 19Miškinis Algimantas 1, 2, 63Mitkus Jonas 5, 6Moiževičius Matas 22

Nakvosas 31Napoleonas 19Nezabitauskas A. 5Norvaiša 36

Ostrovskis Mykolas 17

Paliulionis Mečislovas 27Paltauskas-Algimantas Petras 61Pavilonis Steponas 31Petrikonis 48Petreikis Kazimieras 38, 42, 48Plačiakis J. 42, 43Pliateris Andrius 11Puzinas Povilas 26, 27, 30, 31, 34

Radzivonas 31Rukas J. 43Rukuiža Julijonas 24, 26Ruščicas A. 27

Serbikas 61Sierakauskas Zigmantas 24Simonas, šv. 53Skabeika Pranciškus 22Skripka Kazys 35Stasevičius Bronislavas 26, 27Staševskiai 11, 23Staševskiai Andrius ir Johana 17Staševskiai Juozapas Lionginas ir Kon-stancija 18Staševskienė 25, 26Staševskis 10Staševskis Andrius 13, 16

113

Staševskis Juozas 18Staševskis Kristoforas 17Steponavičius Kazys 53Suvaizdis 61

Šimulionis A. 58Šimulionienė A. 58Šliavas J. 5, 11, 20, 27, 65Špokevičius 58Šramas 24Šulcas Arnoldas 53

Tilsta (UAB) 2Tkačenka 60Tokalskiai 23Tokalskis 23Trapidas Noachas 36, 57

Vaitiekūnas L. 27Vaškevičiai 16Vaškevičius Konstantinas 11Veckaitė 43Vegys H. 27Venclauskis K. 42Viekavičiai 10Viekavičius 7Viekavičius Martynas, 6Vileišis P. 31Viliūnas P. 55Vincentas, šv. 37Voldemaras A. 42

Zigmantas 25

Žigaras F. 5Žitkevičius 25

114

Austrija 30

Baltarusija 59Bauskė 10, 11, 14, 19, 23, 31–33, 37,44, 49, 51Bauskės g. 47Bažnyčios g. 47Biržai 5, 7, 10, 12–15, 20, 21, 24, 37,38, 44–47, 49, 53, 55, 57–61, 65

Daugpilis 19, 43, 58Daujėnai 45Deltuva 6Didieji Grūžiai 6,20, 23, 26, 27, 34,45Draugystės g. 63

Geišiai 6Gegužės pirmosios g. 62Gdanskas 30Grūžiai 5–7, 10, 11, 14, 16–18, 30–33, 37, 48, 49Grūželiai 6

Iliūnai 25

Jonančiai 6Joniškėlio g. 47Joniškėlis 6, 7, 10, 17, 23, 31, 32, 37,39, 42–45, 49, 55, 59, 61Joniškis 5, 7, 27, 36, 37, 45, 55, 57,61, 62

V I E T O VA R D Ž IŲ R O D Y K LĖ

Kaunas 1, 2, 23, 26, 34, 36, 37, 39,57Kalno g. 62Kapų g. 47, 49Karininko Juozapavičiaus g. 47, 49,51, 53–55, 62Kaštonų g. 63Kėdainiai 10Kyburiai 17, 18, 25, 26, 49, 53Klovainiai 44Konstantinavas (Konstantżnow) 6,17–19, 23, 25, 26, 37, 47Krinčinas 44Krekenava 10Kuoknesė (Kurše) 12Kurliandija 31Kuršas 31, 45Kvėdarna 6

Latvija 7, 45, 47Lauko g. 62LDK 5–7, 11, 13–15, 18, 19Liepoja 19Liesai (Lasy) 6Lietuva 6, 7, 12, 13, 18, 26, 34, 42,44–48, 53, 55, 57–60, 62, 64, 65Lietuvos TSR 57, 65Linkuva 5, 7, 10, 17, 23, 39, 42–45,48, 57, 60Livonija 7, 10

Maskva 57

115

Mažieji Grūžiai 6, 17, 25Mažieji Plonėnai 11Mažoji Panemunė 58Mažučiai 6Mintauja 23, 37, 45Mokyklos g. 6, 62, 63

Nairiai 54Naškelėnai (Naszkiełany) 16Naujamiestis 10Naujoji g. 63Nemunėlio Radviliškis 12Nociūnai 26Novoaleksandrovskas (Zarasai) 39

Oberostas 39

Pakluonės g. 49, 55Pakruojis 5Paliepiai 45Pamančiai 18Panevėžys 10, 19, 23, 28, 31, 33, 37,42, 43, 55, 57, 59Partizanų g. 46, 47, 49, 51, 53–55,62Pasvalys 5, 7, 10, 12, 19, 23, 32, 37,44, 45, 47, 59, 61, 65, 66Pašto g. 47, 49, 53, 55, 62Pašvitinys 17, 44Pirties g. 49Požėlos g. 62Prūsija (Prūsai) 31, 42Punia 35Pušalotas 10, 44, 59

Raseiniai 19Ryga 23, 30Rozalimas 61Rusija 12, 19, 34, 39, 42, 43

Saksonija 42Saločiai 17, 19, 45Skrebiškiai 58Skrebotiškis 26, 35Słobodka 6Sodo g. 47, 49, 51, 57Sovietų Sąjunga 57, 58SSSR 60Svirpiliškiai 30

Šiaurės Lietuva 5, 36, 58Šimeliai 42–45, 57Šileikėnai 25Šeduva 44Švedija 44

Taikos g. 62, 63Tarentas 19Tauragė 19Telšiai 26Tilžė 19

Ukmergė 43Upytė (Upit) 6, 17, 30

Vabalninkas 44, 45Vaistinės g. 47, 49Varniai 19Vaškai (Konstantinavas) 23

116

Vaškai (Woszki) 1, 5–7, 9–27, 30–39,42–49, 51, 53–66Viekšniai 48Vilniaus g. 47, 49, 53–55Vilnius 30Vokietija 37–39, 58, 59

Zvanagala (Dzwonogola) 5, 6, 11, 17,18, 20, 23, 25, 26, 30, 33, 34, 36, 38,47

Žalioji g. 47, 49, 62Žeimelio g. 47, 49, 54, 55, 62Žeimelis 5, 7, 10, 12, 14, 20, 21, 23,36, 38, 42, 44, 48, 55, 62Žemaitija 17, 23, 27Žiemgala 15

117

V A N D E N VA R D Ž IŲ R O D Y K LĖ

Yslikis 7, 49, 53Kruja ( Ûˇ) 7Likmelė (ÀËÍÏÂθ) 7Mažupis 7Mūša 7, 10Mūšelė 7Plonė 7

118

Ži24 Žiemgalos krašto praeitis. - Kaunas: “Žiemgalos” l - ka, 2003 -

[D.] 4: Vaškai / Algimantas Miškinis. - p. 118.iliustr. - santr. latv., angl., vok.-Bibliogr.: p. 73 - 91Asmenvardžių, vietovardžių ir vandenvardžių r - klės: p. 111 - 117

ISBN 9955-434-00-7

Studijoje pateikti naujausi tyrimų duomenys apieVaškų miestelio istorinę urbanistinę raidą.

UDK 947.45

Kompiuteriu maketavo Ida Dobrovolskienė

Viršelyje panaudota:

Vytautas Didžpetris. Vaškai. 2000. Fotografija

2003 01 15. 7.25 sp. 1. Tiražas 1000 egz. Užsakymas 820.Išleido “Žiemgalos” leidykla, V. Krėvės pr. 111 - 66, LT - 3041 Kaunas.

Spaustuvė “Morkūnas ir Ko”, Draugystės g. 17, LT - 3031 Kaunas

ISBN 9955-434-00-7