ŽaliavŲ, naudojamŲ kombinuotŲjŲ paŠarŲ …alytaus padalinyje prad÷tas gaminti ÷dalas...
TRANSCRIPT
1
LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVŪNŲ MITYBOS KATEDRA
Andrius Trakis
ŽALIAVŲ, NAUDOJAMŲ KOMBINUOTŲJŲ PAŠARŲ KIAULöMS GAMINTI, KOKYBöS KONTROLö IR
PANAUDOJIMAS
Magistro darbas
Darbo vadov÷: Asist. Ona Vaičiulaitien÷
Kaunas, 2009
2
Magistro darbas atliktas 2007 – 2008 Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvūnų mitybos katedroje, AB “Kauno grūdsi”, Telšių r. ūkiuose. Magistro darbą paruoš÷: Andrius Trakis
parašas Magistro darbo vadovas: asist. Ona Vaičiulaitien÷ (LVA Gyvūnų mitybos katedra) parašas Recenzentas:
parašas
3
TURINYS
ĮVADAS……………………………………………………………………….……...….4
1. LITERATŪROS APŽVALGA....................................................................................6
1.1. Pašarų reikšm÷ intensyvinant kiaulininkystę……………………………………...6
1.2. Kombinuotųjų pašarų gamybos organizavimas AB “Kauno grūdai”……………..7
1.3. Kombinuotųjų pašarų gamybai naudojamų pašarų žaliavų charakteristika……....11
1.4. Fermentų panaudojimo kiaulių racionuose su kvietrugiais efektyvumas……......18
1.5. Kiaulių pen÷jimo organizavimas šalies ūkiuose……………………………........20
2. DARBO METODIKA…………………………………………………….….....……27
3. NUOSAVI TYRIMAI IR ANALIZö…………………………………….…………30
3.1. AB „Kauno grūdai“ Gaminamų kombinuotųjų pašarų gamybos proceso ir
kokyb÷s kontrol÷s analiz÷..............................................................................................30
3.2. Įmon÷s kokyb÷s kontrol÷s laboratorijos darbo organizavimas...............................37
3.2.1. Kokyb÷s valdymas.......................................................................................38
3.2.2. Rizikos analiz÷..............................................................................................39
3.2.3. Kokyb÷s kontrol÷............................................................................................41
3.2.4. Chemin÷s analiz÷s ir metodai......................................................................44
3.2.5. Receptų numeracija, apskaičiavimas, žaliavų keitimas...............................45
3.3. Pašarinių žaliavų kokyb÷s bei skirtingų gamybos būdų įtaka kiaulių
pen÷jimo efektyvumui...............................................................................................46
4. GAUTŲ REZULTATŲ APIBENDRINIMAI………………...………....….....……56
5. IŠVADOS……………………………………………………………….......….…...…57
6. RÉSUMÉ ………………………………………......................................................… 58
7. PADöKA........................................................................................................................60
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS………………………………………………………...61
9. PRIEDAI …………………………………………………………………..……….…63
4
ĮVADAS
Lietuvoje kasmet užauginama apie 1,1 mln. kiaulių, kurioms šerti tur÷tų būti
sunaudojama apie 450-500 tūkst. t kombinuotųjų pašarų. Tačiau
kombinuotuosius pašarus ar jų gamybai skirtus baltyminius koncentratus bei premiksus
naudoja toli gražu ne kiekvienas augintojas. Ypač tai pasakytina apie smulkiuosius
kiaulių augintojus, kurie augina kiaules savo poreikiams ir netaiko šiuolaikinių auginimo
technologijų: t.y. kiaules šeria bulv÷mis, pašariniais runkeliais savos gamybos grūdais,
žole ir beveik nenaudoja nei kombinuotųjų pašarų nei premiksų, nei baltyminių
koncentratų. Tokiuose ūkiuose laikoma apie 50 proc. visų kiaulių. Tod÷l realiai
Lietuvoje, šeriant daugiau ar mažiau subalansuotais (savos gamybos ar pirktais)
pašarais, užauginama iki 650 tūkst. kiaulių. Tam sunaudojama apie 250 tūkst. t
kombinuotųjų pašarų (įskaitant ūkių fermose pagamintus kombinuotuosius pašarus).
Lietuvoje yra daug kombinuotųjų pašarų gamintojų, kurie sugeba gaminti
šiandienos reikalavimus atitinkančius pašarus. Iš viso Lietuvoje per metus
kiaul÷ms sušeriama apie 80 tūkst. t pramonin÷s gamybos kombinuotųjų pašarų, tarp
jų apie 1700 t - importuotų. Į Lietuvą importuojami tik aukštos kokyb÷s
starteriniai pašarai, skirti žindomiems ir nujunkytiems paršeliams šerti. Įmonių
duomenimis, daugiausia kombinuotųjų pašarų kiaul÷ms pastaraisiais metais
pagamino:
AB „Kretingos grūdai" - apie 33 tūkst. t;
AB „Kauno grūdai" - apie 14 tūkst. t;
AB „Joniškio grūdai" - apie 10 tūkst. t;
Daugumą vietinių kombinuotųjų pašarų gamintojų su kiaulių augintojais sieja
glaudūs tarpusavio ryšiai. Tod÷l pramonin÷s gamybos kombinuotuosius pašarus kiaulių
š÷rimui daugiausia naudoja pašarų gamintojams priklausantys kiaulių kompleksai,
smulkūs augintojai bei augintojai, neturintys savo pašarų gamybos cechų arba savo
pašarų cechuose negalintys pagaminti tinkamos kokyb÷s starterinių pašarų
žindomiems ir nujunkytiems paršeliams. Stambieji grūdų perdirb÷jai panaudoja tik dalį
turimų gamybinių paj÷gumų, tod÷l jų gaminami pašarai yra gerokai brangesni už kiaulių
augintojų savos gamybos pašarus, nors jų kokyb÷ yra pakankamai aukšta.
Beveik visi stambieji kiaulių augintojai, kurie nepriklauso nuo kombinuotųjų
5
pašarų gamintojų, turi įsirengę nuosavus pašarų ruošimo cechus ir didžiąją dalį pašarų
(išskyrus starterinius) gamina patys. Pašarų gamybai dažniausiai naudoja vietin÷s
gamybos arba importuotus įvairios koncentracijos premiksus ir baltyminius
koncentratus, grūdus bei baltymines žaliavas (sojų, rapsų, saul÷grąžų rupinius, žuvų
miltus ir kt.). Lietuvos kiaulių augintojai kasmet pasigamina apie 170 tūkst. t
kombinuotųjų pašarų, kurių gamybai sunaudoja apie 3 tūkst. t premiksų ir apie 12
tūkst. t baltyminių koncentratų. Apie 50 proc. premiksų ir apie 20 proc. baltyminių
koncentratų importuojama, daugiausia iš ES šalių (Leikus ir kt. 1999).
Stambiausi premiksų gamintojai Lietuvoje yra AB „Kretingos grūdai",
AB „Ukmerg÷s biofabrikas", UAB „Krekenavos pašarai". Didžiausi vietiniai baltyminių
koncentratų gamintojai - AB „Kretingos grūdai“, AB „Kauno grūdai, UAB
„Krekenavos pašarai". Dalį savo pagamintų premiksų ir baltyminių koncentratų
Lietuvos gamintojai eksportuoja į Baltijos ir NVS šalis.
Dauguma stambiųjų kiaulių augintojų iš dalies arba visiškai modernizuoja ir
pertvarko turimus gyvulininkyst÷s pastatus, panaudodami nuosavas ir ES paramos
l÷šas, diegia naujausias kiaulių laikymo ir š÷rimo technologijas, keičia auginamų
kiaulių veisles.
Stebint keleto pastarųjų metų tendencijas, galima daryti išvadą, kad kiaulių
skaičius Lietuvoje artimiausiais metais labai did÷ti netur÷tų. Kiaulių pašarų ir pašarinių
priedų rinka taip pat žymiai nesipl÷s, tačiau, prad÷jus taikyti naujausias, intensyvias
kiaulių auginimo technologijas ir auginant produktyvesnes kiaulių veisles, tur÷tų did÷ti
aukštos kokyb÷s starterinių pašarų bei premiksų paklausa, baltyminių žaliavų (pvz.,
sojų, rapsų, saul÷grąžų rupinių, žirnių, žuvų miltų) bei „energijos neš÷jų" (pvz., augalinio
aliejaus) suvartojimas.
Mūsų darbo tikslas – susipažinti su AB „Kauno grūdai“ gaminamų visaverčių
kombinuotųjų pašarų gamybos ir kokyb÷s kontrol÷s organizavimu, pašarinių žaliavų
kokybę, bei atlikti šių pašarų zootechninio efektyvumo, lyginant su ūkininkų
gaminamais kombinuotųjų pašarų mišiniais, palyginamąjį įvertinimą.
Darbui atlikti k÷l÷me šiuos uždavinius:
� susipažinti su AB „Kauno grūdai“ įmon÷s kokyb÷s laboratorijos darbo organizavimu,
� susipažinti su žaliavų sand÷liavimu
� ištirtį žaliavų cheminę sud÷tį,
� susipažinti su kombinuotųjų pašarų kiaul÷ms gamyba ir panaudojimu.
6
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Pašarų reikšm÷ intensyvinant kiaulininkystę
Kiaulininkyst÷ yra viena iš pagrindinių Lietuvos gyvulininkyst÷s šakų. Bendrame
m÷sos gamybos balanse kiauliena sudaro apie 40 proc., o jos suvartojama apie 54 proc.
Kiaulienos gamybos vystymo s÷km÷ neatsiejama ir nuo kiaulių auginimo technologijų,
užtikrinančių aukštos kokyb÷s m÷sos tiekimą vartotojams. Kiaulienos gamybos grandyje
„tvartas-l÷kšt÷" viena iš svarbiausių grandžių yra kiaulių mityba. Moksliškai pagrįstas
kryptingas kiaulių š÷rimas leidžia reguliuoti ne tik raumeninio ir riebalinio audinio
vystimąsi, bet ir m÷sos morfologinę bei cheminę sud÷tį (Baranauskas, Juknevičius,
Skiparis, 2006).
Aukštos maistin÷s ir biologin÷s vert÷s kiaulienos gavimui labai didelę reikšmę
turi pašarai, jų kokyb÷ bei įvairūs priedai, gerinantys pašaruose esančių maisto medžiagų
įsisavinimą. Tod÷l mūsų pasirinktame darbe būvo apžvelgtos ir aprašytos pažangiausios
š÷rimo technologijos, kurias galima įdiegti tiek stambiuose kiaulininkyst÷s ūkiuose bei
kompleksuose, tiek ir smulkesniuose ūkiuose. Aprašytos kiaulių š÷rimo technologijos
sukurtos pagal Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkyst÷s institute bei kitose ž.ū.
mokslo institucijose atliktų tyrimų rezultatus bei mūsų šalies ir užsienio kiaulių augintojų
patirtį. Surinkta informacija apie dažniausiai kiaul÷ms šerti naudojamus kombinuotuosius
pašarus, jų papildus, priedus bei gamybai naudojamas žaliavas.
Kiaul÷ms gali būti ruošiami įvairios sud÷ties ir receptų kombinuotieji
pašarai. Tai priklauso nuo amžiaus, svorio, fiziologin÷s būkl÷s, ūkin÷s paskirties.
Kombinuotieji pašarai - tai pašarinių žaliavų mišiniai su priedais arba be jų,
naudojami kaip visaverčiai pašarai ar pašarų papildai gyvuliams šerti. Į kombinuotųjų
pašarų sud÷tį gali įeiti įvairios pašarin÷s žaliavos, mineralai, mikroelementai, vitaminai,
biologiškai aktyvios medžiagos, kiti priedai. Atsižvelgiant į maistingumą, paskirtį bei
specifines savybes, kombinuotieji pašarai būna kelių rūšių:
1. Visaverčiai pašarai – juose esti reikiamos visų būtinų maisto ir mineralinių
medžiagų bei vitaminų kiekis ir santykis, kurie reikalingi gyvulio fiziologin÷ms funkcijoms
palaikyti ir produkcijai gauti. Jais šeriant kiaules, kiti pašarai nereikalingi.
2. Baltyminiai vitamininiai mineraliniai, baltyminiai vitamininiai, baltyminiai
mineraliniai, baltyminiai papildai - tai pašarų mišiniai, sudaryti iš baltymingų žaliavų,
mineralų, vitaminų, mikroelementų bei kitų pašarų priedų. Šie papildai naudojami savos
7
gamybos pašarams papildyti baltymais, aminorūgštimis, kitomis maisto ir mineralin÷mis
medžiagomis bei vitaminais, priklausomai nuo paskirties. Gaminama įvairios sud÷ties
baltyminių vitamininių mineralinių, baltyminių vitamininių, bei baltyminių mineralinių
papildų. Tačiau juose baltymų kiekis turi būti ne mažesnis, kaip 30 proc. Praturtinant
savos gamybos grūdinius pašarus, šių papildų kiaul÷ms gali būti dedama nuo 10 iki 35
proc. Tai priklauso nuo kiaulių amžiaus, svorio, fiziologin÷s būkl÷s, ūkin÷s paskirties,
raciono sud÷ties, recepto. Tikslesnis kiekis nurodomas kokyb÷s pažym÷jime (Leikus ir kt.,
2006).
3. Mineraliniai vitamininiai, mineraliniai papildai - Tai mineralų, mikroelementų
vitaminų ir kitų priedų mišiniai, turintys ne mažiau kaip 40 proc. žalių pelenų. Jie naudojami
kiaulių racionams papildyti mineralin÷mis medžiagomis (kalciu, fosforu, valgomąja druska,
mikroelementais) ir vitaminais. Mineraliniai vitamininiai, mineraliniai papildai būna
įvairios sud÷ties. Kiaul÷ms į koncentruotų pašarų mišinius šių papildų
gali būti dedama 2-4 proc. Tikslesnis kiekis nurodomas kokyb÷s pažymejime.
1.2. Kombinuotųjų pašarų gamybos organizavimas AB „Kauno grūdai"
AB „Kauno grūdai" yra viena iš didžiausių ir seniausių įmonių Lietuvoje,
tiekiančių į rinką kombinuotuosius pašarus, bei pašarines žaliavas.
Įmon÷ 2007 m. už÷m÷ per 42 proc., šalies kvietinių miltų ir beveik 36 proc.,
kombinuotųjų pašarų rinkos. Gamybiniai paj÷gumai - apie 50 000 tonų miltų ir apie 110
000 tonų kombinuotųjų pašarų per metus. Superka 12 – 15 proc. Lietuvoje išauginamų
kviečių. Eksportuoja savo produkciją į Rusiją, Lenkiją, Izraelį, Estiją, Moldaviją. 2006
m. uždirbo 5,487 mln. litų grynojo pelno, gavo 168,368 mln. litų pajamų. Įmon÷je 2007
m. pradžioje dirbo apie 400 darbuotojų.
AB „Kauno grūdai" veiklos pradžia - 1887 m., kai, vykdant Rusijos caro
Aleksandro II potvarkį, kartu su kitais Kauno tvirtov÷s pastatais, prad÷tas statyti
malūnas, kuris baigtas statyti 1890 m. Papildomai iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios
pastatyta dar 10 didelių sand÷lių. Po nepriklausomyb÷s paskelbimo 1924 m. valstyb÷s
l÷šomis prad÷tas statyti didžiausias Lietuvoje 4200 tonų talpos Kaune elevatorius
(baigtas 1926 m.). V÷liau 1955 m. Kauno elevatorius pertvarkytas į kombinuotųjų
pašarų gamyklą. 1963 m. šalia jos pastatytas naujas 8000 tonų talpos elevatorius. 1973
m. gamykla iš pagrindų rekonstruota.
Atkūrus nepriklausomybę 1993 m. įsteigta AB „Kauno grūdai", steig÷jas -
8
Tautvydas Barštys (priklauso 75,06 proc. akcijų paketas), jis taip pat yra įmonių grup÷s
„Kauno grūdai" valdybos pirmininkas. Pagrindiniai gamybiniai padaliniai - malūnas
bei kombinuotųjų pašarų cechas įsikūrę Kaune, kiti padaliniai - Jurbarke ir Alytuje.
1996 m. įmon÷ įsigijo „Kaišiadorių paukštyno", 1997 m. - „Vilniaus paukštyno"
bendroves, o 1999 m. - „Želv÷s" ž.ū. įmonę.
Pastaraisiais metais daug l÷šų skiriama įmon÷s modernizacijai 1998 m. malūne
atlikta rekonstrukcija, kurios metu senieji mechanizmai pakeisti naujausias, technologijas
atitinkančiais malūno įrenginiais. 2001 m. įmonei suteiktas ISO 9001 standarto
kokyb÷s atitikties sertifikatas. Taip pat 2001 metais AB „Kauno grūdai" išduotas
Kokyb÷s standarto ISO 9001:2000 patvirtinimo sertifikatas. Įdiegta kokyb÷s vadybos
sistema, kurios auditą atliko nepriklausomi britų kompanijos „Bureau Veritas Quality
International" auditoriai. Kiek v÷liau, 2005 metais įmonei suteiktas ypatingus produkto
saugos ir kokyb÷s reikalavimus gamybą reglamentuojantis BRC „Tarptautinis maisto
standartas“.
Kombinuotuosius pašarus AB „Kauno grūdai" gamina nuo 1955 m., kai išaugus
gyvulininkystei ir atsiradus kombinuotųjų pašarų poreikiui, Kauno elevatorius buvo
rekonstruotas į kombinuotųjų pašarų gamyklą. Šiandien joje gaminama 16 rūšių ir apie 200
receptų visaverčių kombinuotųjų pašarų. AB „Kauno grūdai" gamina
kombinuotuosius pašarus vištoms dedekl÷ms, pakaitin÷ms vištait÷ms, viščiukams
broileriams, kalakučiukams broileriams, kiaul÷ms, paršeliams, arkliams, žuvims,
triušiams bei baltyminius vitamininius mineralinius papildus nujunkytiems paršeliams,
penimoms kiaul÷ms, melžiamoms karv÷ms ir specialius vitaminų mineralų papildus su
amino rūgštimis kiaul÷ms ir paukščiams.
Pašarų receptūra ruošiama atskiroms gyvulių amžiaus grup÷ms atsižvelgiant į
gyvūno produktyvumą, fiziologinę būklę ir užsakovų pageidavimus (4 priedas). Per
m÷nesį AB „Kauno grūdai" gali pagaminti iki 15 tūkst. t kombinuotųjų pašarų. Nuo 2001 m.
Alytaus padalinyje prad÷tas gaminti ÷dalas šunims ir pašarai graužikams. Gamybos mastai
per m÷nesį siekia iki 120 t.
2002 metais, siekiant patenkinti klientų lūkesčius bei pagaminti kokybišką
produkciją, kombinuotųjų pašarų ceche buvo sumontuota vienintel÷ Lietuvoje
granuliavimo linija su ekspanderiu, vykdomas ekstrudavimas (1 priedas).
AB ..Kauno grūdai" nuolat tiria žaliavų ir pagamintų pašarų kokybę įmon÷s
laboratorijoje, atlieka mokslinius - gamybinius bandymus paukštynuose, kiaulių
fermose. Žaliavose ir visaverčiuose kombinuotuosiuose pašaruose nustatomas kalcio,
9
fosforo, ląstelienos, riebalų, proteinų kiekis.
Įmon÷je vykdoma nuolatin÷ joje vykstančių procesų priežiūra ir kokyb÷s kontrol÷.
Atsižvelgiant į tai, kad produkto kokyb÷ priklauso nuo žaliavos kokyb÷s, priimant grūdus
elevatoriaus laboratorijoje, atliekamas kruopštus grūdų kokyb÷s patikrinimas. Remiantis LST
standartų reikalavimais nustatoma grūdų dr÷gm÷, baltymų kiekis ir kokyb÷, vandenyje
netirpius baltymus rodantis glitimo kiekis, kritimo skaičius ir kiti rodikliai. Malūno
laboratorijoje atidžiai stebimos ir įvertinamos šios miltų savyb÷s: spalva, glitimas ir jo
kokyb÷, mineralinių medžiagų kiekį nurodantis pelenų kiekis, dr÷gm÷, kritimo skaičius,
miltų kepimo savyb÷s.
Kombinuotųjų pašarų laboratorijoje tiriama ir žaliava, ir jau pagamintas pašaras.
Tiriant žaliavą nustatomas rūgščių, peroksidų kiekis, atliekami veterinariniai tyrimai. Jau
pagamintuose kombinuotuosiuose pašaruose dar kartą nustatomi kalcio, fosforo,
ląstelienos, riebalų, proteinų kiekiai, atliekami techniniai tyrimai. Visa tai vykdoma
vadovaujantis įmon÷s savikontrol÷s (RVASVT) schema (2 priedas).
Maistinių kviečių gemalų chemin÷ sud÷tis buvo tirta daugelyje pasaulio šalių:
Italijoje, Lenkijoje, Rusijoje, JAV, Japonijoje. Griežta kokyb÷s priežiūra vykdoma ne vien
gamybos metu, bet ir kituose produkto „kelion÷s" iki galutinio vartotojo etapuose.
Kombinuotųjų pašarų gamybos schema pateikiama 1 pav. Pagrindinių pašarų
gamybos tecnologiją sudaro šios operacijos. Žaliavų pa÷mimas ir sukrovimas į
sand÷lius, žaliavų paruošimas: valymas, smulkinimas, džiovinimas ir supylimas į
aruodus, mišinio dozatorius, dozavimas ir maišymas, granuliavimas įterpiant aliejų,
riebalus ir kitus skystus komponentus, pašarų atidavimas į aruodus,
pakavimas,laikymas ir realizavimas.
Žaliavų pa÷mimas vyksta nustatant jų kiekį ir kokybę. Žaliavų mas÷
nustatoma mašinin÷mis ar vagonin÷mis svarstyklemis. Kokybę nustato kokyb÷s
kontrol÷s laboratorijos darbuotojai. Žaliavos, prieš naudojant jas gamyboje, yra
valomos, smulkinamos ir džiovinamos. Metalo priemašų atskirimui naudojami elektro
magnetai. Visi procesai vykdomi centrinio valdymo pulto pagalba.
10
1 pav. Kombinuotųjų pašarų, baltymų – vitamininių – mineralinių
papildų gamybos schema
11
1.3. Kombinuotųjų pašarų gamybai naudojamų pašarų žaliavų charakteristika
Varpiniai javai yra svarbi pašarin÷ kultūra. Jų grūdai laikomi didžiausiu
koncentruotųjų ir kitų pašarų gamybos rezervu. Varpinių javų grūdų svorio vienete,
palyginti su kitais augaliniais pašarais, yra didesn÷ apykaitos energijos ir maisto
medžiagų koncentracija. Tod÷l varpinių grūdai dažniausiai naudojami gyvulių
racionuose energijai, proteinams ar kitoms medžiagoms balansuoti.
Varpinių javų grūduose negausu proteinų bei nepakeičiamųjų amino- rūgščių
(lizino, metionino). Juose daugiausiai krakmolo - svarbios gyvulio organizmui
energijos medžiagos. Kaip antai, iš 1 kg varpinių javų grūdų gyvulio organizme
pasigamina 10—13 MJ energijos arba 2-4 kartus daugiau negu iš kitų augalinių pašarų.
Varpinių javų grūdai galvijams ir kiaul÷ms šeriami sumalti. Malimo
stambumas priklauso nuo to, kokiai gyvulių grupei miltai skiriami. Ypač smulkiai
sumalti grūdai labai dulka, sumaišyti su vandeniu sudaro lipnią, nenoriai gyvulių
÷damą masę. Kiaul÷ms grūdai malami 0,5-1,0 mm dydžio. Galvijams šerti labiau tinka
traiškyti grūdai (2,5-3,0 mm). Į varpinių javų miltus įmaišius baltyminių, vitamininių
bei mineralinių papildų, gaunami gyvulių ir paukščių kombinuotieji koncentruotieji
pašarai. Lietuvoje kombinuotųjų pašarų galima pasigaminti ūkiuose, naudojant
mobilias grūdų malimo ir kombinuotųjų pašarų gamybos mašinas. Tam reikia žinoti
turimų grūdų cheminę sud÷tį ir, atsižvelgus į atskirų gyvulių rūšių bei amžiaus grupių
racionų reikalavimus, papildyti grūdų miltus iš anksto apskaičiuotu baltyminių,
vitamininių bei mineralinių papildų kiekiu (Klimas ir kt.,2004).
Botaniškai varpiniai javai skirstomi į dvi grupes. Pirmajai priklauso
ilgadieniai, atsparesni šalčiams javai: kviečiai, rugiai, kvietrugiai, miežiai, avižos.
Lietuvoje šios grup÷s javai auginami daugiausia grūdams. Antrajai grupei priklauso
trumpadieniai, atsparūs sausroms, bet jautresni šalčiams javai. Šią grupę sudaro
kukurūzai, soros, sorgai, ryžiai, grikiai.
Lietuvoje paplitę pirmosios grup÷s javai. Pagal žiemkentiškumą varpiniai javai
skirstomi į žieminius ir vasarinius.
Žieminiai javai. Žieminiams javams priskiriami žieminiai kviečiai, rugiai,
kvietrugiai ir miežiai. Žieminiais javais šalyje kasmet aps÷jama beveik pusę viso
javams skirto ploto. Žiemkenčių derlingumas yra žymiai pastovesnis negu vasarojaus.
Auginant žiemkenčius svarbu žinoti tai, kad jie labai efektyviai naudoja po žiemos
12
dirvoje susikaupusią dr÷gmę. Tuo tarpu vasarojus dažnai jau per pirmąsias sausras
susilpn÷ja, sul÷t÷ja augimas ir d÷l to maž÷ja derlingumas.
Žieminiai kviečiai. Kone visame pasaulyje kviečiai laikomi svarbiausia
duonine kultūra. Kvietine duona maitinasi apie 70 proc. žem÷s rutulio gyventojų.
Vienas jos kilogramas turi 2000-2500 kalorijų. Be to, kviečių grūdai ir jų perdirbimo
atliekos (s÷lenos) naudojami gyvuliams šerti. Šeriama paprastai mažesn÷s maistin÷s
vert÷s kviečiais. Palyginti su kitais varpiniais grūdais, kviečiuose yra daugiau proteinų
(13-15 proc.), bet mažiau ląstelienos (1,5-2,5 proc.). Rekomenduotina gyvulius šerti ne
vien kvietiniais miltais, bet sumaišytais su kitų javų miltais ar pašarais.
Kiaul÷ms į sausųjų pašarų mišinius galima berti kvietinių miltų: paršaved÷ms ir
kuiliams - iki 40-50 proc, paršeliams ir penimoms kiaul÷ms — iki 50-70 proc.
Viename kilograme žieminių kviečių grūdų vidutiniškai yra 11,8 MJ
apykaitos energijos ir apie 113 g žaliųjų proteinų. Geru pašaru laikomos ir kviečių
s÷lenos. Jų pašarin÷ vert÷ labai priklauso nuo malimo būdo: kuo daugiau gaunama miltų,
tuo prastesn÷s s÷lenos. Jos baltymingesn÷s už grūdus, tačiau turi daugiau ląstelienos
(apie 7 proc.). S÷lenose nemažai fosforo ir B grup÷s vitaminų. Kilograme kvietinių
s÷lenų yra 10,9 MJ apykaitos energijos ir apie 153 g žaliųjų proteinų. Kvietiniai šiaudai
tinka kraikui, tačiau prireikus gali būti naudojami gyvuliams šerti. Kilograme kvietinių
šiaudų yra 4,81 M J apykaitos energijos ir apie 35,6 g žaliųjų proteinų.
Vasariniai miežiai Lietuvoje yra senos jų auginimo bei naudojimo tradicijos.
Miežių miltai gerai tinka visų grupių kiaul÷ms. Paršeliams žindukliam galima šerti
nemaltus, bet geriau nulukštentus miežių grūdus. Paršeliai daugiau su÷da grūdų, kai
šie šeriami paspraginti. Kiaul÷ms į sausųjų pašarų mišinius miežinių miltų pilama iki 80-
90 proc.
Viename miežių ir žirnių mišinio žaliosios mas÷s kilograme yra 1,72 MJ
apykaitos energijos ir apie 29,4 g žaliųjų proteinų.
Avižos. Jose nemažai geležies, reikalingos kraujui gaminti, kalcio ir fosforo
kaulams stiprinti. Avižų grūduose yra apie 11-12 proc. baltymų, 40 proc. krakmolo,
apie 4-5 proc. riebalų. Avižų grūdų baltymuose daug nepakeičiamųjų aminorūgščių: lizi-
no, arginino, triptofano, cistino, tirozino. Avižų grūdų riebaluose daugiausiai yra
nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios blogina lašinių ir sviesto kokybę.
Avižų miltai, kaip dietinis pašaras, gerai tinka paršaved÷ms, kuiliams. Viename
avižų grūdų kilograme yra apie 10,2 MJ apykaitos energijos ir apie 109 g žaliųjų
proteinų. Paršeliams avižos šeriamos nulukštentos. Į sausųjų pašarų mišinius kiaul÷ms
13
galima maišyti avižinių miltų: paršaved÷ms, kuiliams ir pakaitiniam prieaugliui - iki 40-
60 proc., paršeliams ir penimoms kiaul÷ms - iki 20-40 proc. Penimoms kiaul÷ms antrą
pen÷jimo pusę (daugiau kaip 60 kg svorio) avižinių miltų nereikia duoti, nes minkšt÷ja
lašiniai, apskritai blogina penimų kiaulių m÷sos kokybę, tod÷l penimoms kiaul÷ms vien
avižas šerti nerekomenduojama.
Ankštiniai javai turi 2—3 kartus daugiau baltymų negu varpiniai. Jų grūduose
yra žmogaus ir gyvulio organizmui reikalingų aminorūgščių. Be to, ankštinių grūduose
yra riebalų, įvairių mineralinių medžiagų ir vitaminų. Jei kiaulių racione yra ankštinių
javų grūdų, padid÷ja kiaulienos prieaugis, tod÷l atsiperka didel÷s žirnių ar kitų ankštinių
javų auginimo išlaidos. Lietuvos gyvulininkyst÷s institute nustatyta, kad šeriant
kiaules vien miežių ar kitų varpinių javų miltais, per dieną jos priaugdavo vidutiniškai
po 432 g, o 15 proc. miežių pakeitus žirnių miltais, kiaulienos prieaugis padid÷jo iki
618 g.
Ankštiniai javai vertingi dar tuo, kad ant jų šaknų veisiasi gumbelin÷s
bakterijos, kurios fiksuoja oro azotą, reikalingą augalams. Nors ankštiniai javai labai
vertingi, tačiau jiems reikia daugiau priežiūros, sunkiau doroti derlių, jų plotai
palyginti nedideli. Lietuvoje auginamos šios ankštin÷s kultūros: žirniai, vikiai,
pašarin÷s pupos, lubinai.
Žirniai - tai labai baltymingas gyvulių pašaras. Kilograme grūdų yra 11,4 MJ
apykaitos energijos, 217 g žaliųjų proteinų, 14,6 g lizino, 2,86 g metionino, 2,08 g
cistino, 2,45 g triptofano. Koncentruotajam pašarui naudojami žirnių miltai, o šienui,
silosui bei žaliajam pašarui auginami žirnių ir varpinių javų mišiniai. Viename
kilograme tokių mišinių žaliosios mas÷s yra vidutiniškai apie 1,67 MJ apykaitos
energijos ir apie 28,6 g žaliųjų proteinų. Pašarui gerai tinka žirnių virkščios, kuriose
yra apie 5 proc. baltymų, taip pat pelai, turintys iki 8 proc. baltymų.
Pagal proteinų biologinę vertę žirniai labai panašūs į sojas, m÷sos—kaulų bei
žuvų miltus, nes jie turi visas nepakeičiamąsias aminorūgštis. Nors palyginti su
kitomis ankštin÷mis kultūromis žirniuose yra mažiau proteinų,
Kiaul÷ms į sausųjų pašarų mišinius galima maišyti žirnių miltų:
paršaved÷ms, kuiliams - 10-15 proc, pakaitiniam prieaugliui, penimoms kiaul÷ms
- 15-30 proc., nujunkytiems paršams - 10-15 proc., paršeliams žindukliams - iki 10
proc..
Pagrindinis požymis, kuriuo ankštiniai javai skiriasi nuo varpinių, yra didelis
baltymų kiekis. Be to, ankštinių baltyminių frakcijų sud÷tis kitokia nei varpinių.
14
Ankštinių javų baltyminiame komplekse daugiausia yra vandenyje Ir druskų tirpaluose
tirpių baltymų (žirnių ir lubinų s÷klose jų nustatoma net iki 60 proc.).
Ankštinių javų s÷klų baltymuose yra visos nepakeičiamosios aminorūgštys,
daugelio iš jų kiekis reikalingas gyvulių organizmui. Tačiau beveik visuose ankštiniuose
mažai metionino, tod÷l šeriant tik min÷tomis kultūromis, jo gali stigti gyvulių organizme.
Ankštinių javų biologin÷ vert÷ – 75-85 proc., t.y gerokai didesn÷ negu
daugelio varpinių. Tod÷l ankštinių augalų s÷klos turi ne tik didelį baltymų kiekį, bet yra
nepakeičiamųjų aminorūgščių koncentratas.
Be baltymų ankštinių s÷klose randama azoto junginių: peptidų, nukleino rūgščių
ir kt. Didžiausia nebaltyminių medžiagų dalis – laisvosios aminorugštys, kurios
padidina ankštinių javų pašarinę vertę. Tod÷l naudojant ankštinių javų grūdus gyvuliams
šerti, labai pagerinamas pašaro visaverčių baltymų balansas.
Palyginti su varpinių javų grūdais, ankštinių s÷klos turi daugiau kalcio, kalio,
sieros ir kai kurių B grup÷s vitaminų (1 lentel÷).
1 lentel÷. Ankštinių javų grūdų 1 kg pašarin÷ vert÷ (LVA LGJ, 2007)
Rodikliai Pašarin÷s pupos Žirniai Lubinai Vikiai
Apykaitos energija MJ 11,07 11,42 10,19 11,46
Virškinamieji proteinai, g 236 187 289 212 Žalieji proteinai, g 271 217 349 259
Žalieji riebalai, g 14,6 18,3 45,3 14,8 Žalioji ląsteliena, g 72,9 57,1 139 56,2
Žalieji pelenai, g NEM.g
32,2 451 28,6 530 37,2 278 33,4 484
Cukrus (tirpūs
angliavandeniai),g 33,8 34,3 35,9 32,2
Makroelementai, g: Kalcis 1,06 1,06 2,23 1,11
Fosforas 4,26 3,74 5,07 3,96
Kalis 10,5 9,92 9,73 10,0
Natris 0,36 0,34 0,44 0,31
Magnis 1,24 0,88 1,80 1,12
Mikroelementai, mg: Varis
10,3 6,41 9,05 7,67
Cinkas 36,9 32,6 60,6 32,8
Manganas 19,8 13,4 14,6 21,4 Kobaltas 0,18 0,06 0,17 0,08 Aminorūgštys, g: Lizinas
16,1 14,6 17,6 14,3
Metioninas 3,26 2,86 3,52 2,82 Cistinas 2,61 2,08 3,12 2,23 Triptofanas 3,01 2,45 3,96 3,08
15
Mineralin÷s medžiagos yra būtina pašarų sudedamoji dalis. Į
makroelementus ir mikroelementus jos skirstomos pagal tai, kiek jų yra gyvūno organizme
ir pašarin÷je žaliavoje ir koks yra jų poreikis.
Makroelementai yra kalcis, fosforas, magnis, natris, kalis, chloras ir siera. Visi
jie yra nepakeičiami, t.y. gyvūnai juos turi gauti su pašaru. Vidutinis makroelementų
kiekis organizme svyruoja nuo 0,4 iki 20 g/kg kūno mas÷s, o poreikis yra nuo 1 iki 40
g/kg pašaro sausosios medžiagos. Pašarin÷se žaliavose makroelementai yra neorganin÷s
(kalcis, magnis, natris, kalis, chloras, 20-50 proc. fosforo augalin÷se pašarin÷se
žaliavose) ir organin÷s (siera, 50-80 proc. fosforo augalin÷se pašarin÷se žaliavose)
kilm÷s. Makroelementai organizme atlieka daug įvairių funkcijų: yra skeleto, dantų,
kiaušinio lukšto struktūrin÷ (statybin÷) medžiaga, pieno sudedamųjų medžiagų dalis,
aktyvina fermentus, dalyvauja biochemin÷se reakcijose, reguliuoja elektrolitų ir vandens
balansą, yra buferinių sistemų sudedamoji dalis (Rekomendavijos gyvulininkystei ir
paukštininkystei, 1999).
Skirtingai nei makroelementų, mikroelementų vidutin÷ koncentracija gyvūno
organizme yra <100 mg/kg. Poreikis svyruoja nuo 0,1 iki 50 mg/kg pašaro sausosios
medžiagos. Šiuolaikinio mokslo duomenimis, nepakeičiamaisiais laikomi 22
mikroelementai, bet tik dalis jų turi praktinę reikšmę tenkinant poreikį. Tai geležis, varis,
kobaltas, jodas, manganas, cinkas ir selenas. Į kitus mikroelementus (pvz., arseną, šviną,
kadmį) reikia atsižvelgti d÷l jų toksiškumo. Nepakeičiamieji mikroelementai gyvūno
organizme aktyvina fermentus ir yra fermentų, baltymų bei hormonų sudedamoji dalis.
Kiaul÷ms reikia šių makroelementų: kalcio, fosforo, magnio, natrio, chloro,
kalio ir sieros. Svarbiausi iš jų yra kalcis, fosforas ir natris. Jų papildai, auginant kiaules
gamybin÷mis sąlygomis, racionuose yra būtini. Kitų elementų paprastai pakanka
pašarų komponentuose, tod÷l jų poreikis palyginti nedaug analizuotas. Sieros pakanka,
kai aminorūgščių, į kurių sud÷tį ji įeina, kiekis pašarų mišiniuose tenkina poreikį.
Duomenų apie sieros poreikį beveik n÷ra.
Gamtinį fosforą kiaul÷s pasisavina labai nevienodai. Pasisavinant iš augalinių
pašarų ypač svarbu fitino fosforo kiekis ir augalin÷s fitaz÷s aktyvumas ir koncentracija.
Be to, fitino fosforas gali būti geriau pasisavinamas d÷l mikrobinių fitazių poveikio. Ir
neorganiniuose fosforo junginiuose, kurie naudojami kaip pašarų papildai,
pasisavinamojo fosforo kiekis svyruoja. Taigi fosforo poreikio duomenys ir jo
koncentracijos normos, pateiktos kaip bendrasis fosforas, yra netikslios, d÷l to šio
16
elemento suvartojama daugiau negu reikia. Tada daugiau jo išskiriama su
ekskrementais, o tai gali neigiamai veikti aplinką. Tod÷l aprūpinimas šiuo
makroelementų buvo perorientuotas į virškinamąjį ir pasisavinamąjį fosforą.
Iš nepakeičiamųjų mikroelementų grup÷s praktiniu požiūriu svarbiausi yra
geležis, varis, cinkas, manganas, jodas ir selenas (2 lentel÷). Visų kitų nepakeičiamųjų
mikroelementų kiaul÷s pakankamai gauna su pašarų racionų komponentais.
Aprūpinimo mikroelementais rekomendacijas įprasta reikšti 1 kg pašaro sausos
medžiagos arba 1 kg orasausio pašaro, kai sausosios medžiagos standartizuotas kiekis (88
proc.).
2 lentel÷. Rekomenduojamas mikroelementų kiekis kiaulių visaverčiuose kombinuotuose pašaruose (Jeroch ir kt., 2004).
Mikroelementai
Paršaved÷ms ir kuiliams Paršeliams Penimoms kiaul÷ms
Geležis, mg 80-90 80-120* 50-60
Jodas, mg 0,5-0,6 0,15 0,15
Varis, mg 8-10 6 4-5
Manganas, mg 20-25 15-20 20
Selenas, mg 0,15-0,20 0,2-0,3 0,2
Cinkas, mg 50 80-100 50-60
Vitaminai yra nedidel÷s molekulin÷s mas÷s organiniai junginiai. Tačiau nors
ir maži jų kiekiai yra svarbūs gyvybiškai. Vitaminai, provitaminai (vitamino A
provitaminai - karotinai, pvz., beta karotinas), be kelių išimčių, turi būti absorbuojami
gyvūno virškinamajame trakte. Jie pasisavinami su pašaru ir susidaro vykstant
mikrobinei vitaminų sintezei (vitaminas K ir B komplekso vitaminai) gyvūno
virškinamajame trakte (atrajotojų, arklių, triušių). Išimtys yra vitaminas C (sintez÷
organizme), cholinas (sintez÷ organizme, išskyrus augančius paukščius, kurių
reikm÷ms tenkinti organizme cholino nepakanka), niacinas (organizme gali susidaryti
iš aminorūgšties - triptofano). Be to, vitaminas D3 veikiant saul÷s spinduliams gali
būti susintetintas iš organizme susidariusio jo provitamino - 7-dehidrocholesterino.
Augalin÷se pašarin÷se žaliavose yra įvairios vitamino A provitaminų,
vitamino D2, vitaminų E ir K bei vandenyje tirpių vitaminų, išskyrus B12,
koncentracijos. Vitaminų A, D3 ir B12 randama tik gyvūnin÷s kilm÷s pašarin÷se žaliavose.
Sintetiniai vitaminai gaunami chemin÷s sintez÷s, fermentacijos būdu ir išskiriami iš
augalinių bei gyvūnin÷s kilm÷s medžiagų ir naudojami kombinuotųjų pašarų
gamyboje premiksų pavidalu. (Trumpickait÷ – Džekčiorien÷, 2006)
Vitaminą C kiaul÷s gali sintetinti pačios. Tam tikromis sąlygomis (pvz., aukšta
17
aplinkos temperatūra, stresai) papildomas vitamino C davinys, kai kada padidina
produktyvumą. Apie tirtus vitamino C priedus visų grupių kiaulių pašarų mišiniuose
literatūroje pateikiami gana prieštaringi duomenis. Vadinasi, vitamino C poreikio
apibr÷žti kol kas neįmanoma. Tod÷l reikmių lentel÷je (4 lentel÷) duomenų apie šį
vitaminą n÷ra.
3 lentel÷. Rekomenduojamas vitaminų kiekis kiaulių kombinuotuosiuose visaverčiuose pašaruose, 1 kg SM (Jeroch ir kt., 2004)
Vitaminai Paršeliams Penimoms kiaul÷ms Paršaved÷ms
A, TV 4000 2000 2300'-4000- D, TV 300-500 1503-200 200 E, mg 15 11 11 K, mg 0,15 (0,1) (0,1) Bi, mg 1,7 1,7 1,7 B2, mg 2,5 2,5 3,0 B6, mg 205-156 15 11
B12, Ug 10 10 10
Aminorūgštys. Kiaul÷ms svarbiausios yra 4 nepakeičiamosios aminorūgštys -
lizinas, metioninas su cistinu, treoninas bei triptofanas. Tod÷l mitybos normose dažniausiai
nurodomas tik šių aminorūgščių poreikis. Baltymų vert÷s pagrindu laikoma lizino kiekis
juose. Lizino ir metionino su cistinu, treonino bei triptofano rekomenduojamas santykis
atskirų grupių kiaul÷ms nurodytas 4 lentel÷je.
Pastaruoju metu kiaulių aminorūgščių poreikis kiaul÷ms išreiškiamas ne tik
bendru kiekiu, bet ir virškinamosiomis (arba įsisavinamosiomis) aminorūgštimis.
Aminorūgščių virškinamumas nustatomas specialiais standartizuotais metodais. Jis
apibr÷žiamas kaip standartizuotas precekalinis virškinamumas (plonųjų žarnų gale).
Virškinamosios aminorūgštys plačiau atspindi kiekvienos nepakeičiamosios aminorūgšties,
patenkančios su pašaru į gyvulio organizmą, panaudojimą. Tokiu būdu aminorūgščių
poreikis ir pašarų kokyb÷ įvertinami tiksliau, negu remiantis bendru ju kiekiu.
Kiaulių mityboje (ypač paršelių ir penimų) būtina atsižvelgti ir į energijos-baltymų
bei energijos ir lizino santykį, t.y. kiek baltymų bei lizino (g) turi tekti 1 MJ apykaitos
energijos. (5 lentel÷)
18
4 lentel÷. Baltymų visavertiškumo rodikliai (Gyvulininkyst÷s žinynas, 2007)
Kiaulių grup÷s
Liz:Met+Cis:Tre:Tri
Lizino kiekis baltymuose
Proc.
Paršeliai-žindukliai iki 10 kg svorio 1:0,60:0,65:0,18 6,0-6,1 Paršeliai nuo 10 iki 20 kg svorio (žindukliai ir nujunkyti)
1:0,60:0,65:0,18
5,7-5,9
Nujunkyti paršeliai nuo 20 iki 30 kg svorio 1:0,60:0,65:0,18 5,6-5,7
Penimos kiaul÷s nuo 30 iki 60 kg svorio 1:0,60:0,65:0,18 5,2-5,4 Penimos kiaul÷s virš 60 kg svorio 1:0,60:0,65:0,18 5,0-5,3 Paršingos paršaved÷s 1:0,73:0,80:0,27 4,2^,3 Laktuojančios paršaved÷s 1:0,60:0,68:0,24 5,2-5,5 Veislinis prieauglis 1:0,60:0,68:0,23 5,1-5,3
Kuiliai 1:0,64:0,70:0,25 5,1-5,3
5 lentel÷. Baltymų ir lizino kiekis, tenkantis 1 MJ apykaitos energijos
(Gyvulininkyst÷s žinynas, 2007)
1 MJ apykaitos energijos tenka g Kiaulių grup÷
baltymų lizino
Paršeliai-žindukliai iki 10 kg svorio 16,2-16,5 0,95-1,05 Paršeliai nuo 10 iki 20 kg svorio (žindukliai ir nujunkyti)
14,5-14,8
0,83-0,86
Nujunkyti paršeliai nuo 20 iki 30 kg svorio 13,3-13,6 0,75-0,78 Penimos kiaul÷s nuo 30 iki 60 kg svorio 13,0-13,2 0,65-0,70 Penimos kiaul÷s virš 60 kg svorio 10,3-12,0 0,53-0,63 Paršingos paršaved÷s 11,2-11,5 0,46-0,50 Laktuojančios paršaved÷s 13,0-13,5 0,65-0,70 Veislinis prieauglis 12,6-12,9 0,67-0,69 Kuiliai reproduktoriai 13,0-13,3 0,68-0,70
1.4. Fermentų panaudojimo kiaulių racionuose su kvietrugiais efektyvumas
Geresnių kiaulių produktyvumo rezultatų galima pasiekti, šeriant jas
visaverčiais pagal visas maisto ir mineralines medžiagas bei vitaminus
subalansuotais racionais. Tod÷l pastaruoju metu ieškoma būdų, kaip geriau
panaudoti įvairias pašarines žaliavas, ypač vietines. Vienas iš tokių pašarų
19
kvietrugiai. Šia vertinga varpine kultūra Lietuvoje domimasi vis plačiau. Lyginant
su labiausiai naudojamais varpiniais pašariniais javais - miežiais, kvietrugiai yra
derlingesni (4-5 t/ha), pasižymi didesne energine verte (apie 12,5-13,5 MJ/kg
apykaitos energijos), turi daugiau baltymų (apie 11-15 proc.), mažiau ląstelienos
(apie 2-2,5 proc.). Tačiau kvietrugių grūduose esama ir kenksmingų junginių:
tripsino inhibitorių, karčiųjų fenolio darinių (alkilrezorcinolių, alkinilrezorcinolių
ir kt.). Šios medžiagos suteikia pašarui kartų prieskonį, sumažina ÷damumą, nei-
giamai veikia gyvulių sveikatą bei produktyvumą. Kvietrugiuose, kaip ir kitų
varpinių javų grūduose (ypač rugių), būna nemažai (iki 14-15 proc.) sunkiai
virškinamų bei įsisavinamų angliavandenių - nekrakmolinių polisacharidų. Iš jų
daugiausia vyrauja arabinoksilanai (apie 6-7 proc.), celiulioz÷ (apie 2-3 proc.),
galaktanai (apie 1-2,5 proc.), gliukanai (apie 0,8-1 proc.) ir kt. (Kiaulių
auginimas, 2003).
Šių junginių kiaulių, ypač jaunų paršelių, organizmas beveik neskaido. Tod÷l
pablog÷ja maisto medžiagų virškinamumas ir įsisavinimas, būna mažesni kiaulių
prieaugiai, padid÷ja pašarų sąnaudos produkcijos vienetui, gaunama blogesn÷s
kokyb÷s skerdena. Siekiant išvengti neigiamo antimi-tybinių junginių poveikio
kiaulių sveikatai ir produktyvumui, kvietrugių kiekis racionuose dažnai ribojamas.
Daugiausiai į kombinuotuosius pašarus jų dedama iki 50-60 proc. (Jerešiūnas ir
kt. 2000).
Sunkiai virškinamus nekrakmolinius polisacharidus dalinai galima suskaidyti
fermentų - karbohidrazių (ksilanazių, gliukanazių, celiuliazių ir kt.) pagalba. Tokiu
atveju sumaž÷ja virškinamojo trakto turinio klampumas, geriau virškinamos ir
įsisavinamos pašare esančios maisto medžiagos, kas sąlygoja geresnį kiaulių augimą.
Fermentiniai preparatai ypač efektyvūs jauniems paršeliams, kol jų virškinimo sistema
dar n÷ra visiškai susiformavusi. Kiaulių mityboje dažniausiai naudojamos
multienzimin÷s kompozicijos, kurios turi kelių fermentų, skaldančių skirtingas
medžiagas (angliavandenius, baltymus, fitino junginius ir pan.) kompleksą.
Literatūroje esama duomenų, kad kiaulių racionuose, turinčiuose didesnį kiekį
kvietrugiams artimų javų - rugių (45-70 proc.) arba kviečių (70-85 proc.), panaudojus
multienzimin÷s kompozicijas, pasižyminčias stipresniu ksilanaziniu bei gliukanaziniu
aktyvumu, gaunami geresni produktyvumo rezultatai (Petraitis ir kt. 2002).
Tinkamai pritaikius fermentinius preparatus, galima padidinti ir kvietrugių
efektyvumą kiaulių racionuose bei įmaišyti didesnius jų kiekius (virš 60 proc.).
20
Remiantis Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkyst÷s institute atliktų tyrimų
bei literatūros duomenimis, nujunkytų paršelių bei penimų kiaulių kombinuotuosius
pašarus su kvietrugiais verta praturtinti multienzimine kompozicija, turinčia padidintą
ksilanazinį ir gliukanazinį aktyvumą. Geriausiai į kiaulių pašarus, turinčius didesnį
kvietrugių kiekį (60-70 proc. ir daugiau) įmaišyti 0,05 proc. (500 g/t) multienzimin÷s
kompozicijos, sudarytos iš: amilaz÷s - 70-100 U/g, agliukanaz÷s - 700-1100 U/g,
celiuliaz÷s - 11 U/g, ksilanaz÷s - 1800 U/g, proteaz÷s - 0,8-1,2 U/g. Tokiu būdu
pager÷tų pašaro ÷damumas bei maisto medžiagų virskinamumas, būtų didesni kiaulių
prieaugiai, sumaž÷tų pašarų sąnaudos kilogramui priaugti. Šeriant kiaules
kombinuotaisiais pašarais, turinčiais kvietrugių ir multienzimin÷s kompozicijos,
skerdenos, m÷sos bei lašinių kokyb÷s rodikliai nepablog÷ja (Šveistys ir kt. 1999).
1.5. Kiaulių pen÷jimo organizavimas šalies ūkiuose
Pen÷jimas tai - baigiamoji kiaulininkyst÷s produkcijos gamybos grandis.
Gamybos rentabilumui svarbu gauti kiek imanoma daugiau geros kokyb÷s skerdenos su
mažiausiomis pašarų ir darbo sąnaudomis. Didžiausią kiaulienos savikainos dalį (60-70)
sudaro pašarų kaštai. Pagrindiniai pašarai taikant koncentratinį š÷rimo tipą yra grūdin÷s
kultūros. Būtina šerti taip, kad būtų užtikrintas minimalus 600 g priaugimas. Augančias
penimas kiaules šerti reikia pilnaverčiais racionais, kuriuose būtų pakankamai energijos,
baltymų, mineralinių medžiagų ir vitaminų. pen÷jimo rezultatai priklauso nuo kiaulių
genetinių ypatumų, veisimo metodų, š÷rimo ir laikymo sąlygų:
1. Veisl÷ ir tipas. Iš genetinių faktorių didžiausią įtaką turi veisl÷s, skietingos
pagal brendimo greitį, pen÷jimosi ir m÷sinį produktyvumą.
Įvairių produktyvumo tipų kiaul÷s skiriasi medžiagų apykaitos, baltymų ir
riebalų sintez÷s procesais įvairiais amžiaus laikotarpiais, tai nulemia gyvulių
brendimo greitį.
Bekonin÷s kiaul÷s pasižymi intensyvesne medžiagų apykaita, pašaro
baltymus 12-28 proc., geriau panaudoja raumenų augimui. Lašininio tipo kiaul÷s
riebalus jungiamajame audinyje pradeda kaupti daug ankščiau nei bekoninio tipo
kiaul÷s - nuo 6 m÷n. amžiaus.
Jorkšyrų, didžiųjų juodųjų veislių kiaul÷s bręsta anksčiau negu didžiųjų
baltųjų veisl÷s kiaul÷s. Jos ir fiziologiškai subręsta irgi žymiai anksčiau. Norint gauti
21
aukštos kokyb÷s skerdeną jų pen÷jimą reikia baigti anksčiau. (Jančien÷, 2005)
Rekomenduojamas kryžminimas ir hibridizacija, užtikrinantys
raumeningesnę skerdeną bei pen÷jimosi spartą.
2. Amžius. Iki 7 m÷n. amžiaus organizme intensyviau kaupiasi baltymai.
Nuo 12-14 m÷n. raumenys ir kaulai nebeauga, tod÷l kiaul÷s gerai tunka,
skerdena riebi, lašiniai stori.
3. Gimusio ir nujunkyto paršelio mas÷ taip pat sąlygoja pen÷jimosi
rezultatus.
4. Sveikatos būkl÷. Pneumonija ir viduriavimu persirgę paršeliai 2-3
kartus blogiau panaudoja pašarus. Sveiki paršeliai nusipeni 2-3 kartus anksčiau.
5. Pašarų kokyb÷ ir kiekis labai įtakoja pen÷jimo rezultatus. Skerdenos
kokyb÷ tiesiogiai priklauso nuo pašarų augalinių ir gyvulinių riebalų,
turinčių reikšm÷s gyvulio riebalams. Vandeningais pašarais pen÷ta kiaulių
m÷sa būna blyški, vandeninga, neskani, greitai genda.
Pašarai pagal įtaką skerdenos kokybei skirstomi į tris grupes:
I grup÷s - miežiai, kviečiai, žirniai, pašarin÷s pupos, bulv÷s, puscukriniai
runkeliai, liucernos, dobilų žol÷, liesas pienas (gerina kokybę);
II grup÷s - kukurūzai, kvietin÷s, rugių s÷lenos, melasa, griežčiai,
rop÷s(naudojami ribotai);
III grup÷s – avižos, soja, žuvų miltai ir kitos pramon÷s bei maisto gamybos
atliekos (skerdenos kokybę bloginantys pašarai).
Kaip geru š÷rimu negalima gauti pačių geriausių rezultatų iš genetiniu atžvilgiu
netobulų veislių kiaulių, taip negalima tik÷tis gero gyvulių produktyvumo, genetinio
potencialo realizavimo, šeriant kultūrinių veislių kiaules nepakankamai ar nekokybiškais
pašarais.
Pakankamai pagal maistingumą subalansuoti racionai turi būti sudaryti iš įvairių
pašarų ir priedų. Pašarų įvairov÷ apsaugo nuo atskirų maistinių medžiagų trūkumo ir daro
racioną skanų ir maistingą.
Penimoms kiaul÷ms tinkamiausi pašarai: miežiai, kviečiai, žirniai, kvietrugiai,
bulv÷s, žol÷, runkeliai, liesas pienas. Maisto atliekos, linų, saul÷grąžų, rapsų išspaudos
(turintys riebalų) blogina kiaulienos kokybę (minkština skerdeną ir lašinius). Juos
nedideliais kiekiais reikia sušerti pirmojoje pen÷jimo pus÷je (iki 50-60 kg), o antrojoje
pus÷je reikia pen÷ti pašarais, gerinančiais m÷sos kokybę. Apsaugai nuo nemalonaus kvapo
ir skonio, ne mažiau prieš m÷nesį reikia nutraukti š÷rimą žuvies atliekomis ir miltais
22
(Klausing, 2004; Kažemekas, 1998).
Grūdų pašarin÷ vert÷ labai priklauso nuo paruošimo. Jie turi būti sausi,
išdžiovinti, išvalyti. Negalima kiaulių šerti apgedusiais, kūl÷tais, skals÷tais grūdais. Malti
0,6-1,2 mm dydžio dalel÷mis, o paršeliams - 0,2-0,6 mm. Prieš šeriant kiaules žirnių,
pupelių, lubinų miltais reikia juos šutinti, nes tokiu būdu suyra tripsino inhibitoriai ir taip
pager÷ja virškinamumas. Nuolat kiaulių garde turi būti vandens (automatin÷se
girdyklose).
Kiaules pen÷ti galima sausais ir dr÷kintais pilnaverčiais kombinuotaisiais
pašarais, savos gamybos koncentruotųjų pašarų sausais mišiniais ir jovalu (1:1,5-2
skysčio). Lengviausia mechanizuoti bei automatizuoti pašarų išdalinimą sausais pašarais
(skrituliniais transporteriais, vamzdžiais). Nuo vienų pašarų prie kitų pereiti
rekomenduojama palaipsniui, nes staigus pakeitimas gali sukelti viduriavimą, priesvorio
sumaž÷jimą. Pašarus galima paskaninti melasa, aromatin÷mis medžiagomis (Paulauskas,
2005).
Nepakankamas kiekis netgi gerai subalansuoto raciono blogina kiaulių augimo ir
pen÷jimo rezultatus. Kiaulių pen÷jimas iki riebių kondicijų blogina m÷sos produktyvumą.
Iš riebių kiaulių gaunamas santykinai didesnis lašinių ir mažesnis m÷sos kiekis. Greitai
bręstančių m÷sinių veislių kiaulių riebalinio audinio kaupimasis prasideda anksčiau nei
v÷lai bręstančių veislių kiaulių.
Ankstyvas kiaulių nutukimas verčia augintojus baigti pen÷jimą gyvulių
intensyvaus augimo metu, kada jie naudoja didelį kiekį pigių pašarų ir duoda gerus mas÷s
priaugimus (6 lentel÷). D÷l to daugelį šalių ir mūsų taip pat tekdavo m÷sinį pen÷jimą
baigti 100 kg mas÷s. D÷l selekcijos gerinant m÷singumą kiaulių prieauglį galima pen÷ti iki
110-120 kg.
6 lentel÷. Pašarų sąnaudos, priesvorių ir pen÷jimo trukm÷s parametrai
intensyvios kiaulininkyst÷s sąlygomis (Jančien÷, 2007)
Rodikliai Kūno mas÷ pen÷jimo laikotarpio pabaigoje,
kg
37,5 50,0 67,0 95O
Pen÷jimo trukm÷, dienomis (prad÷ta pen÷ti kai KM būna 25 kg)
19 56 74 102
Priesvoris per parą, g 570 760 820 750
Pašaro sąnaudos, kg 1,34 1,95 2,40 2,85
Minimalus bendrųjų baltymų kiekis pašare, proc. 18 16 14 12
Energijos ir bendrųjų baltymų santykis 1:14,4 1:12,9 1:11,3 1:9,4
23
M÷sos išeigą skerdenoje galima didinti mažinant augimo intensyvumą, ribojant
š÷rimą pen÷jimo pabaigoje. Nustatyta kad gyvulių š÷rimo apribojimas antrojoje pen÷jimo
pus÷je mažina riebalų kaupimą ir santykinai didina m÷sos kiekį skerdenoje, bet mažina
augimo intensyvumą, didina pen÷jimo trukmę ir pašarų sąnaudas produkcijos vienetui.
Žinant kiaulių spartų augimą ankstyvose ontogenez÷s stadijose, būtina stengtis
pasiekti kiek įmanoma didesnių augimo ir vystymosi rezultatų jauno paršelio. Užduotis
augintojui - išmokyti kiek įmanoma jaunesnius paršelius ÷sti didesnius pašarų kiekius,
nors virškinamasis traktas didesniam pašarų kiekiui prisitaiko pasiekus apie 35 kg gyvulio
masę. Tod÷l dažniausiai pen÷jimas pradedamas nuo 30-40 kg paršelių mas÷s.
Maistinių medžiagų reikm÷ skaičiuojama priklausomai nuo jų gyvos mas÷s ir
planuojamo augimo intensyvumo. Pen÷jimo metu normalus vidutinis paros priaugimas:
nuo 22 iki 45 kg 500-550 g, nuo 45-65 kg - 700-750 g ir 65-100 kg -800-900 g. Tokiam
auginimo intensyvumui per parą pilnaracioninių pašarų kiekio reikia (orasausio)
atitinkamai: 1,5-2,2; 3,10-3,5 ir 3,5-3,8 kg ir atitinkamai žalių proteinų: 230-340 g; 410 ir
450 g, ir taip pat 16-14 proc.; 14-13 bei 12 proc., žalių proteinų atitinkamai (Jatkauskas ir
kt., 2002). Penimų kiaulių paros pašarų reikm÷ (sausųjų medžiagų) sudaro 5 proc., nuo jų
gyvos mas÷s.
Organizuojant kiaulių pen÷jimą reikia stengtis:
1) sudaryti kuo vienodesnes kiaulių grupes, apsaugoti nuo individų
kandžiojimosi;
2) šerti visuomet tuo pačiu laiku, pašarus išdalinti kuo greičiau, kad tvarte
sumaž÷tų triukšmas ir pašarai būtų greitai su÷sti;
3) prižiūr÷ti š÷rimo lovių būklę, steb÷ti, ar užtenka š÷rimo fronto priaugusioms
kiaul÷ms, siekiant išvengti pašarų išbarstymo ant grindų (naudotini ribotuvai);
4) š÷rimo metu vengti dulkių (tinkamiausi granuliuoti ~ 2 proc. riebalų pašarai);
5) nuolat kontroliuoti pašarų sand÷liavimą ir š÷rimo higieną;
6) girdyklas reguliariai valyti, tikrinti jų veikimą bei aukštį.
Savos gamybos mišinių ruošimas. Komplektuojant įvairių pašarų mišinius
iškyla optimizavimo pagal š÷rimo reikmes problema. Ją galima išspręsti programuojant
kompiuteriu (linijinio programavimo metodas). Ūkio sąlygomis pašarų mišinį galima
neblogai apskaičiuoti laipsniško keitimo-derinimo būdu. Kokybę ir vertę lemiantys
raciono komponentai yra baltymai ir energija.
24
Mišinyje jie optimizuojami tokiu būdu:
1. Apskaičiuojami palankiausi energijos ir baltymų kaštai (kaštai energijos
vienetui M J/AE ir 100 g baltymų).
2. Pagal baltymų ir energijos kiekį bei kainą prie savo gamybos grūdų
parenkamas baltyminis vitamininis mineralinis priedas (BVMP).
3. Mišinys iš parinkto pagrindinio grūdinio komponento ir BVMP sudaromas derinant
baltymų kiekį pagal Pirsono kvadratą (Drochner, Mikulionien÷, Kulpys, 2000).
Pavyzdys: norime sudaryti baltyminį priedą (BVMM), kuriame būtų 26 proc. bendrųjų
baltymų, kai turime sojos rupinių, kuriuose yra 520g/kg baltymų, ir miežių, kuriuose yra
104g/kg baltymų. Skačiuojama taip:
Baltymų kiekis (ŽP) skrtumas
Miežiniai miltai 104 g ŽP 260g ŽP 260g – 62 proc. miežių
sojos rupiniai 520 g ŽP 156g – 38 proc. Sojos rupinių
Skirtumų suma – 416g
Paaiškinamas: Pageidautina baltymų koncentracija nurodyta kvadrato viduryje -
260 g ŽP/kg, o pagrindinių turimų komponentų - kair÷je pus÷je, t.y miežių 104 g ŽP/kg ir
sojos rupinių - 520g ŽP/kg. Absoliutūs skirtumai skaičiaus 260 g ŽP atžvilgiu
apskaičiuojami minusuojant ir įrašomi dešin÷je pus÷je, taip: 260 g -104 g = 156g ir
520-260 g = 260g. Skirtumai sumuojami (416) ir prilyginami 100 proc., iš čia santykin÷s
dalys išreiškiamos procentais, 260g procentais nuo 416g yra apie 62 proc., o 156 -
atitinkamai 38 proc. Vadinasi, sudarant pašarų mišinį, kuriame būtų 26 proc. baltymų,
reik÷tų imti 62 proc. miežių ir 38 proc. sojos rupinių.
V÷liau baltyminis mišinys papildomas mineralin÷mis medžiagomis, pvz., Ca ir P,
bei B grup÷s ir riebaluose tirpstančiais A, D vitaminais, atsižvelgiant į tai, kad savos
gamybos javai, su kuriais bus maišomas pagamintas baltyminis priedas, turi gana ribotus
vitaminų Cu P kiekius.
Pastarųjų metų žem÷s ūkio rinkoje grūdai yra gana pigūs, tod÷l pen÷jimas savo
gamybos javais, papildant juos baltymingais priedais, yra gera alternatyva tiesioginiam
grūdų realizavimui (7 lentel÷). Be to, senieji pen÷jimo būdai (bulv÷mis, šakniavaisiais,
alaus salykla) negali konkuruoti su pen÷jimu grūdiniais savos gamybos pašarais. Anksčiau
nurodyti pen÷jimo būdai taikomi tik tada, jeigu reikia sunaudoti turimus arba pigiai
25
gaunamus min÷tus pašarus, bet jais šeriant racionus būtina sudaryti taip, kad būtų
užtikrintos penimų kiaulių energijos ir baltymų reikm÷s.
7 lentel÷. Š÷rimo normos ir jų patenkinimas vartojant dviejų komponentų mišinį (Jančien÷, 2005)
Kiaulininkyst÷je pagal kiaulių amžių, raumenų bei riebalų santykį skerdenoje yra
tokie pen÷jimo tipai: bekoninis, m÷sinis ir lašininis arba riebios kondicijos. Bekoninis
pen÷jimas skiriasi normuotu š÷rimu ir ribotu pen÷jimo intensyvumu. Pasirenkamos baltos
spalvos kiaul÷s, selekcionuotų požymių, charakterizuojančių skerdenų kokybę, ribojant
amžių ir masę pradedant ir baigiant pen÷jimą. Kiaulienos kokyb÷s parametrus galima
gauti šeriant specialiais pašarais pagal specialią auginimo ir pen÷jimo technologiją.
Šiuo metu aktualiausias universalus pen÷jimas. Jame išskiriami 2 periodai:
1) pradinis (paruošiamasis) – tai 20-25 kg svorio paršelių pen÷jimas kol jų svoris
pasiekia 35 kg. Šeriama lengvai virškinamais, geros kokyb÷s, daug energijos ir didelį
kiekį baltymų turinčiais pašarais (18 proc. baltymų);
2) tikrasis pen÷jimas, kai 35 kg sveriantys paršeliai penimi iki realizavimo var-
tojant pigesnius pašarus, turinčius vidutinį kiekį baltymų (16-14-12 proc.).
Šio pen÷jimo metodo trūkumas yra tas, kad antrajame periode šeriant pašarais,
turinčiais vidutinį baltymų kiekį, iš pradžių kai paršų kūno mas÷ mažesn÷, jų pakanka,
v÷liau šiek tiek stokoja, o baigiamajame etape (prieš realizaciją) v÷l būna perdidel÷.
Privalumai - galima ilgesniam laikui apsirūpinti pašarais, turint geras, dideles
pašarų saugyklas. Galima naudoti kombinuotuosius pašarus ir savo gamybos
koncentruotųjų pašarų mišinius.
Norint gyvulius visą pen÷jimo laikotarpį aprūpinti reikiamu baltymų kiekiu,
reikia taikyti siauriau specializuotą fazinį pen÷jimo būdą. Šio pen÷jimo modelio
išskiriamos 3 faz÷s:
1. Pradin÷ - kaip ir universalaus pen÷jimo atveju.
2. Pirmoji - pen÷jimo vidurys - nuo 35 kg iki 50-60 kg kūno mas÷ (16-14 proc.).
Pen÷jimo
Kūno mas÷,
Priesvoris
Energijos ir maisto
medžiagų reikm÷s
Dienos raciono pašarų
sud÷tis, g
Dienos pašarų
mišinio
savait÷s kg per parą, g MJ/AE Bendrųjų
baltymų, g Miežiai
BVM
M Soja Kiekis, kg
1 25 480 14,2 227 550 550 60 1,16
5 35-40 670 20,8 289 950 750 - 1,70
10 61-67 830 30,6 373 1700 800 - 2,10
15 90-95 750 35,4 318 2450 400 - 2,85
26
3. Antroji-pen÷jimo pabaiga nuo 50-60 kg iki 110-115 kg (12 proc.).
Vidurin÷je ir baigiamojoje faz÷se naudojami pašarai, turintys skirtingą baltymų kiekį
(Drochner ir kt., 2000)
27
2. DARBO METODIKA
Ruošiant darbą atliktuose moksliniuose – gamybiniuose bandymuose buvo
prisilaikoma veterinarijoje ir zootechnikoje naudojamas metodikas.
Pen÷jimo kontrolei buvo atrinktos kiaul÷s po nujunkymo. Parinktos ir stebimos
analogų principu (pagal kilmę lytį, amžių ir masę) kiaulių grup÷s. Bandymai buvo
atliekami kiaulininkyst÷s įmon÷je (X ūkis) naudojančioje intensyviam pen÷jimui AB
„Kauno grūdai“ gaminamus visaverčius kombinuotuosius pašarus, bei ūkininko ūkyje (Y
ūkis) kur taikomas neintensyvus pen÷jimo būdas, šiariant savo gamybos koncentruotųjų
pašarų mišiniu.
Abiejuose ūkiuose naudojamų pašarų energijos ir žalių proteinų kiekis atitiko
normas ir buvo praktiškai vienodas. Skyr÷si tik jų aminorūgščių, mineralų bei vitaminų
sud÷tis, pašarų skonin÷s savyb÷s bei ÷damumas, taip pat normavimo režimas.
AB „Kauno grūdai“gaminamų visaverčių kombinuotųjų pašarų sud÷tis nurodoma
9 lentel÷je ir 4-5 prieduose. Ūkininko ūkyje gaminamų savos gamybos koncentratų
mišinio sud÷tis nurodoma 13 lentel÷je.
Bandymo metu kiaul÷s X ūkyje būvo šeriamos normuotai iš automatinių š÷ryklų.
Vanduo būvo tiekiamas iš automatinių čiulptukinių girdyklų. Kiekviename garde buvo
įrengta po vieną girdyklą ir automatinę š÷ryklą.
Y ūkyje savo gamybos koncentratų mišiniu kiaul÷s būvo šeriamos taip pat iš
automatinių š÷ryklų (iki soties) ir girdomos iš automatinių girdyklų.
Gyvulių t÷vin÷s veisl÷s buvo sekančios:
1) X ūkyje – Lietuvos baltoji (mot) x Pjetr÷nai ir Norvegijos landrasai (t÷v.)
2) Y ūkyje – Lietuvos baltoji (mot) x Pjetr÷nai ir Norvegijos Landrasai (t÷v.)
8 lentel÷. Bandymo schema
Bandymui parinkti gyvuliai analogų principu, lyginti iš kiekvieno ūkio po 3
grupes, kiekvienoje po 20 kiaulių (vienai kiaulei teko vid. po 0,6 m2 ploto). Kiaulių svoris
Ūkiai Kiaulių skaičius vnt. Naudojami pašarai
X ūkis 60 AB „Kauno grūdai“ kombinuotieji pašarai
Y ūkis 60 Savos gamybos
koncentruotųjų pašarų mišiniai
28
buvo nustatomas nuo bandymo pradžios iki pabaigos, tai yra kas 30 dienų, sveriant
kiekvieną gyvulį atskirai.
Pašarų ÷damumas buvo nustatomas surenkant ir susveriant pašaro likučius ir juos minusuojant iš atiduoto kiekio.
9 lentel÷. Kombinuotųjų pašarų penimoms kiaul÷ms (I ir II pen÷jimo periode) sud÷tis ir maistingumas (X ūkio duomenys) I pen. periodas II pen. periodas
Žaliavos pavadinimas proc. proc.
Kvietrugiai 5,00 6,2
Kviečiai 6,80 6,0
Miežiai 40,0 40,0
Kukurūzai 8,00 7,0
Žirniai 10,00 10,0
S÷lenos kviet. - 12,5
Sojos aliejus 5,00 3,04
Saul÷gražų rup. 3,00 5,0
Sojų rup. 5,00 7,7
Lizinas 0,13 0,22
Metioninas 0,9 -
Premiksas (su14,00 rovabio) 0,1 proc. 0,100 0,1
Druska 0,25 0,25
Monokalcio fosfatas 0,73 0,25
Paš. Kalkm. Gran. 1,40 1,240
Premiksas. 6G-KG 0,5 proc. 0,50 0,8
Premiksas 6G-KG 0,5 proc. - 0,42
Viso 100 100
29
9.1 lentel÷. Kombinuotuojų pašarų kokybiniai rodykliai
Kokyb÷s rodiklai (1 kg SM 88,0%)
I pen. periodas II pen. periodas
Proc. proc.
Privalomieji
Apykaitos energija (Kcal) 3153,44 3070,73
Baltymingumas 18,27 16,54
Žalia ląsteliena 4,54 5,45
Lizinas 0,95 0,90
Triptofanas 0,21 0,20
Treoninas 0,64 0,57
Chloras 0,25 0,26
Magnis 0,19 0,16
Cistinas 0,32 0,30
Isisav lizinas 0,82 0,72
Žali riebalai 5,08 5,41
Žali pelenai 2,91 2,46
Kalcis 0,82 0,67
Natrio cloridas 0,24 0,24
Metioninas +cistinas 0,66 0,55
Metioninas - 0,22
Linoline rugštis 1,49 1,39
Natris 0,14 0,14
Kalis 0,73 0,58
Fosforas 0,60 0,55
Isisav. Fosforas 0,32 -
Pastabos: 1) visaverčiai pašarai atitinka kombinuotųjų pašarų privalomųjų kokyb÷s
reikalavimų techniniam reglamentui, patvirtintam LR žem÷s ūkio ministro 2000-06-30 įsakymu Nr. 210;
2) visaverčiai pašarai atitinka privalomųjų prekinių pašarų saugos reikalavimų techniniam reglamentui, patvirtintam LR žem÷s ūkio ministro 2001-06-21 įsakymu Nr. 206
30
3. NUOSAVI TYRIMAI IR ANALIZö
3.1. AB „Kauno grūdai“ gaminamų kombinuotuojų pašarų gamybos proceso ir kokyb÷s kontrol÷s analiz÷
Baigiamojo darbo ruošimo eigoje išanalizavau įmon÷s kombinuotųjų pašarų
cecho (KPC) gamybos procesą, kuris pastaraisiais metais buvo modernizuotas ir
vykdomas pagal tam tikrą schemą (2 pav.) detaliau visi procesai atsispindi gamybos srauto
diagramoje (3 pav.).
Pašarų kokyb÷s kontrol÷ vykdoma pagal Geros gamybos praktikos Rizikos veiksnių
analiz÷s ir svarbių valdymo taškų (RVASVT) savikontrol÷s sistemą (3 priedas).
Eksperimentinis darbas buvo atliktas nuo 2008 06 01 iki 2008 11 07, dviejose
kiaulininkyst÷s įmon÷se, savininkų pageidavimu jos įvardiname X ir Y ūkis.
X ūkyje kiaul÷s buvo šeriamos AB “Kauno grūdai” pagamintais visaverčiais
kombinuotaisiais pašarais, o Y ūkyje kiaul÷s buvo šeriamos savos gamybos
koncentruotaisiais pašarais.
31
2 pav. KPC kombinuotųjų pašarų gamybos principin÷ schema
37
3.2. Įmon÷s kokyb÷s kontrol÷s laboratorijos darbo organizavimas
Gamybin÷ laboratorija kontroliuoja gaunamų žaliavų kokybę, gaminamą
produkciją ir produkcijos atleidimą. Laboratorija tikrina, kad būtų laikomasi standartų
reikalavimų ir receptūros. Taip pat tikrina technologinį procesą beterpiškai gamyboje.
Priimti žaliavas ir išduoti produkciją įmon÷ gali tik laboratorijai nustačius kokybę ir
išdavus atitinkamus dokumentus. Laboratorijos darbuotojai pavaldūs gamybos
viršininkui.
Kombinuotųjų pašarų laboratorijos darbo planavimas: laboratorijos darbas
vykdomas pagal numatytą valdymo schemą visam laikui. Schemoje numatyta konkreti
kontrol÷s operacijos tvarka. (2 priedas) Schemoje numatoma:
1) kontrol÷s objektas, t.y. visas technologinis procesas, jo etapai, sisitemos,
mašinos, žaliavos ir produkcijos saugojimo vietos;
2) pavyzdžių pa÷mimo vieta ir būdas;
3) analiz÷s rodikliai ir jų apiforminimas;
4) kontrol÷s vykdymas ir jo periodiškumas;
5) konkretūs kontrol÷s vykdytojai;
6) remonto terminai numatomi tik esant reikalui;
7) kleimavimo terminas;
8) įrengimų, reagentų užsakymo terminai.
Gamybin÷s laboratorijos uždaviniai:
1) tikrinti grūdų ir kitų priimamų žaliavų kokybę, kad ji atitiktų standartų
reikalavimus;
2) nukreipti iškraunamas žaliavas į sand÷lius, su tinkamai nustatytu paskirstymo
planu (gamybininkai);
3) užtikrinti, kad atleidžiami pašarai atitiktų standarto reikalavimų bendrinių
sąlygų, kondicijų, receptūros ir technologinių instrukcijų nustatymo normas;
4) kontroliuoti saugojamų žaliavų, pašarų atliekų kokybę;
5) tikrinti teritorijos, sand÷lių, bei gamybinio korpuso sanitarinį stovį (vet.
gydytojas);
6) periodiškai steb÷ti valdymą, smulkinimą, dozavimą, sumaišymą;
7) sekti produkcijos išeigą;
8) nustatant kokybę įsisavinti naujas metodikas.
38
3.2.1 Kokyb÷s valdymas
Kombinuotieji pašarai viena iš svarbiausių jungčių gyvunin÷s kilm÷s maisto
produktų gamybos grandin÷je. Gaminti saugius pašarus bei maisto produktus yra pirmas
ir svarbiausias geros gamybos praktikos klausimas kiekviename gamybos etape bei visoje
maisto produktų grandin÷je – nuo pradinio apdorojimo iki galutinio perdirbimo. Štai
kod÷l kiekvienas pašarų ir maisto grandin÷s darbuotojas privalo diegti geras gamybos
praktikas, kad būtų galima užtikrinti jo gaminamų produktų saugumą ir kokybę.
Kokyb÷ apibūdinama kaip laipsnis, kuriuo produktas, gamybos procesas ar
paslauga atitinka jiems keliamus reikalavimus. Šiuos reikalavimus diktuoja tai, kaip
numatoma naudoti produktą arba tai, kaip produkto savybių, gamybos procesų bei
paslaugų visuma atitinka specifinius reikalavimus.
Tam, kad būtų galima atlikti šiuos reikalavimus, gamybos valdyba turi
numatyti nemažai išankstinių priemonių. Norint pagaminti kokybiškus kombinuotuosius
pašarus ar premiksus, privalu suprasti, kokie veiksniai, pvz., pašarin÷s medžiagos.
Gamyklos įranga, gamyklos organizacin÷ veikla, turi įtakos gaminamos produkcijos
kokybei.
Kombinuotieji pašarai, kurie šiandien laikomi esantys geros kokyb÷s, ateityje
gali nebeatitikti gyvulininkyst÷s sektoriaus arba galutinių vartotojų, t. y. maisto produktų
pirk÷jų poreikių, tiesiog jau vien d÷l to, kad šie poreikiai ir reikalavimai nuolat keičiasi.
Bet kuri papildoma sąlyga, kurią iškelia besikeičiantys įstatymai, taip pat suvaidina
nemažą vaidmenį šiame nuolatinių pokyčių procese.
Remiantis aukščiau išd÷stytu, kokyb÷s reikalavimai yra tokie:
- kreipti d÷mesį į galutinių maisto produktų vartotojų poreikius; suprasti
gyvūnų poreikius;
- kreipti d÷mesį į kombinuotųjų pašarų vartotojų poreikius;
- kreipti d÷mesį į kiekvieną rizikos veiksnį, susijusį su gamybos procesu ir galintį
kelti pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai;
- kreipti d÷mesį į papildomus įstatymų reikalavimus, keliamus gaminant ir
ruošiant kombinuotuosius pašarus ar premiksus;
- sekti gyvūnų š÷rimo naujoves ir tendencijas bei jų įtaką gyvūnin÷s kilm÷s
produktams ir jų kokybei.
39
Sutinkamai su tuo, gamintojas premiksų, ir (arba) gyvūnams skirtų pašarų
gamybos procesą privalo organizuoti taip, kad gal÷tų garantuoti nuolatinę kokybiškų
produktų gamybą. Čia norima pabr÷žti ne tik produkcijos, bet taip pat ir kitų gamyklos
darbo barų, tokių kaip tyrimai, pl÷tra, technin÷s paslaugos, svarbą. Sistema, garantuojanti
ir registruojanti žaliavų kilmę, turi būti kombinuotųjų pašarų gamintojo dispozicijoje.
Susumuojant tai, kas ankščiau išd÷styta, gyvūnams šerti skirtų pašarų pramon÷
privalo užtikrinti, kad gamybos procesus galima efektyviai ir patikimai valdyti visuose
jų etapuose bei lygiuose.
3.2.2 Rizikos analiz÷
Produktų sauga yra sud÷tin÷ kokyb÷s dalis, tod÷l Praktikos kodas apima
rizikos analizę, paremtą RVASVT sistemos principais.
Visas procesas turi būti detaliai išnagrin÷tas, kad būtų galima nustatyti
potencialius rizikos veiksnius, ypatingą d÷mesį kreipiant į tuos, kurie gali daryti neigiamą
poveikį žmonių ar gyvūnų sveikatai, o po to parengiant RVASVT (rizikos veiksnių
analiz÷s ir svarbiausi valdymo taškai) - tai sistemingas požiūris į rizikos veiksnių,
susijusių su visais kombinuotųjų gamybos etapais, identifikacija bei išaiškinimą, jų
valdymo bei identifikacijos priemonių apibr÷žimas bei kritinių valdymo taškų
identifikavimas. Šis procesas remiasi septyniais principais:
- vertikaliosios grandin÷s potencialių rizikos veiksnių analizavimas ir
indentifikavimas,
- kritinių valdymo taškų, kuriuos galima valdyti tam, kad būtų galima išvengti ar
minimaliai sumažinti jų atsiradimo galimybę, identifikavimas,
- kritinių ribinių verčių, kurių privalu nenukrypstant laikytis kontroliuojant
kritinius valdymo taškus, nustatymas,
- priežiūros sistemos, įgalinančios valdyti ar steb÷ti kritinius taškus, sudarymas,
- koreguojančių priemonių, kurių privalu imtis, kai kritiniame taške
įregistruojamas neleistinas nuokrypis, nustatymas,
- RVASVT sistemos (funkcin÷s valdymo sistemos) tinkamo veikimo garantijų
nustatymas,
- dokumentacijos, susijusios su RVASVT planu (duomenų rinkimas,
organizacinis darbas), tvarkymo sistemos sudarymas.
Atliekant RVASVT studiją, ypatingas d÷mesys turi būti skiriamas savaiminiam
40
užsikr÷timui. Kai rizikos taškas produktui kelia didelę gr÷smę, būtina nustatyti ir
dokumentais įforminti priemones, įgalinančias jį sumažinti ar iš viso pašalinti. Kritiniai
rizikos taškai turi būti identifikuojami, ypatingai pabr÷žiant jų valdymo procedūrų bei
teisingų veiksmų šiuose taškuose, įrodant, jog jie yra veiksmingi, įforminimo dokumentais
svarbą.
Nepageidautinos medžiagos ir produktai (negatyvusis sąrašas); specifin÷s
pašarin÷s medžiagos. Jei pašarin÷se medžiagose ir prieduose yra nepageidautinų
medžiagų, jie paprastai būna potencialiai toksinių cheminių medžiagų rizikos veiksnių
šaltinis. Kombinuotųjų pašarų gamintojas privalo užtikrinti, kad nebūtų viršijami
direktyvoje 1999/29/ES išvardytų nepageidautinų medžiagų ar produktų maksimaliai
leistini lygiai (MLL).
Tam, kad MLL kombinuotuosiuose pašaruose nebūtų viršyti, patvirtinti
(įregistruoti) gamintojai turi būti tinkamai apmokyti, jų dispozicijoje turi būti įrengimai,
reikalingi perdirbti pašarines medžiagas arba priedus, kuriuose esama nepageidautinų
medžiagų ar produktų.
ES įstatymai pateikia sąrašą produktų, kuriuos draudžiama naudoti kaip pašarines
medžiagas. Gamintojas privalo užtikrinti, kad į šį draudžiamų produktų sąrašą įtraukti
produktai nebūtų naudojami. Tam tikros pašarin÷s medžiagos ir priedai yra
draudžiami naudoti tik tam tikroms gyvūnų rūšims. Gamintojas privalo jų naudojimą
pagal reikalavimus ir kontroliuoti (pašalinti) bet kokį jų atsitiktinį patekimą.
Specifines pašarines medžiagas, kurios apibr÷žiamos atliekant tvirtinimo ar
registravimo procedūrą, privalo tiekti tik patvirtinti ar registruoti tiek÷jai.
Bakterinis užterštumas. Užkr÷stumas patogenais yra tipiškas mikrobiologinis
rizikos veiksnys. Patogenin÷ Salmonella ir kiti patogeniniai organizmai yra plačiai paplitę.
Taigi, neįmanoma tik÷tis juos visiškai pašalinti iš aplinkos. Tačiau visi pašarų ir maisto
pramon÷s sektoriai, iš to skaičiaus gyvūnų augintojai, žaliavų importuotojai, tiek÷jai ir
pašarinių medžiagų gamintojai bei pašarų augintojai, integruoti augintojai bei ūkiuose
esantys smulkūs kombinuotųjų pašarų gamintojai, taip pat skerdyklos (m÷sos perdirbimo
cechai) bei m÷sos tiek÷jai (pardav÷jai) yra atsakingi už tai, kad žmonių maistui skirtuose
galutiniuose maisto produktuose salmonel÷s ar kiti patogeniniai organizmai būtų
sunaikinti ar bent iki minimumo sumažintas jų skaičius, turint omenyje, kad patogeninių
salmonelių iš viso neturi būti. Tą galima pasiekti naudojant RVASVT sistemas.
41
3.2.3. Kokyb÷s kontrol÷
Žaliavų, pirminių mišinių ir gatavų produktų naudojimui turi būti sudarytas
bei įdiegtas kokyb÷s valdymo planas. Kritiniais valdymo taškais, apibr÷žtais RVASVT
studijoje, paremtas kokyb÷s valdymo planas turi užtikrinti, kad:
- kombinuotieji pašarai su pirminiais mišiniais atitinka gamintojo
apibr÷žtas
specifikacijas,
- min÷tųjų papildų prigimtį (kilmę), sud÷tį ir vienalytiškumą,
- draudžiamų naudoti medžiagų ir produktų kiekiai yra labai maži. Jų n÷ra
tiek,
kiek praktiškai galima sumažinti technin÷mis priemon÷mis
(ALARA
principas),
- kombinuotųjų pašarų, kuriuos rengiamasi pateikti į rinką,
bakteriologin÷
kokyb÷ ir analitin÷s sudedamosios dalys, taip pat juose
esančios
nepageidautinos medžiagos būtų registruojamos.
Šis kokyb÷s kontrol÷s planas turi numatyti kritinių kontrol÷s taškų tikrinimus
gamybos proceso bei bandinių ÷mimo metu, taip pat nustatyti šių patikrinimų bei
bandinių ÷mimo dažnumą. Šis planas taip pat privalo apibr÷žti, kokie analizių metodai bus
naudojami ir kokiu dažniu. Kokyb÷s kontrol÷s plane turi būti pažym÷ta, kas numatoma
daryti, jei kokyb÷s rodikliai neatitinka nurodytųjų. Jei tik įmanoma, už gamybos ir
kokyb÷s kontrolę turi būti atsakingi skirtingi asmenys.
Kiekviena papildų, veterinarinių vaistinių medžiagų ir premiksų pakuot÷ turi būti
atidžiai apžiūrima tuoj pat po jų gavimo, kad būtų galima nustatyti galimus jos
pažeidimus. Tokie tikrinimai taip pat turi užtikrinti, kad gauti produktai atitinka
etiket÷se esančią informaciją.
Gamybininkai turi tur÷ti galimybę naudotis tinkamai įrengta kokyb÷s kontrol÷s
laboratorija, kur dirba reikiamą išsilavinimą turintys darbuotojai, arba pasirašyti sutartį su
ne įmon÷je esančia laboratorija; pageidautina, kad ji būtų akredituota.
Patalpos ir įranga turi būti švarūs bei tvarkingi, kad būtų galima užtikrinti
optimaliausias kombinuotųjų pašarų (su premiksais ar be jų) gamybos sąlygas. Įvairūs
42
transporto sistemų taškai, kur gali susitelkti produktai, turi būti pritaikyti valyti.
Patalpų bei įrengimų išplanavimas, išd÷stymas bei veikimas turi būti toks, kad:
- iki minimumo būtų sumažinta galimyb÷ suklysti,
- leistų užtikrinti efektyviausią valymo ir priežiūros darbų atlikimą,
- užkirstų kelią bakteriniam užkr÷stumui, savaiminiam užsikr÷timui ir
kitiems
neigiamą įtaką produktų kokybei turintiems veiksniams,
- nesukeltų sunkumų naudoti bet kuriuos komponentus.
Gaminamos produkcijos kokybei lemiamos įtakos turinčioms gamybos
operacijoms naudojamos patalpos ir įrengimai turi būti nuolat kruopščiai tikrinami, o apie
tai daromi įrašai. Tikrinimai turi būti atliekami sutinkamai su įrašytiniais nurodymais,
sudarytais drauge su naudojamo įrenginio gamintoju. Jei kombinuotųjų pašarų gamintojai
yra integruoti, tikrinimai gali būti atliekami kombinuotųjų pašarų gamintojui pareikalavus
ir jo atsakomybe.
Kontrol÷s priemon÷s turi būti atliekamos reguliariai, kad į įmonę nepatektų
pašaliniai asmenys, taip pat gyvūnai, tokie kaip graužikai, vabalai, paukščiai ir 1.1. Turi
būti laikomasi kontrol÷s plano forma sudaryto prevencinių priemonių sąrašo, kad į patalpas
nepatektų žalingi organizmai ar medžiagos.
Darbuotojai. Gamyboje turi dirbti reikalingas skaičius darbuotojų,
apmokytų gaminti kombinuotuosius pašarus (su premiksais ar be jų). Darbuotojai turi
žengti koja kojon su įvairiomis jų darbo srities naujov÷mis, dalyvaudami:
- mokymuose,
- studijose,
- mokslo įstaigų rengiamuose kursuose.
Įmon÷s vadovai turi parengti pokalbio formos periodinio atestavimo programas,
kad būtų galima patikrinti darbuotojų kompetenciją. Šių pokalbių rezultatai turi būti
įforminami dokumentais.
Kiekviena įmon÷ privalo tur÷ti organizacinę schemą, kurioje turi būti numatyta
darbuotojų ar juos pavaduojančių asmenų atsakomyb÷ kiekviename gamybos proceso
etape.
Taip pat turi būti sudaryta darbuotojų lavinimo ar kvalifikacijos k÷limo
organizacin÷ schema, kuri turi būti prieinama atsakingiems inspektuojantiems
darbuotojams. Darbuotojai turi būti tinkamai apmokyti atlikti kokyb÷s kontrolę. Už
kokyb÷s kontrolę atsakingas asmuo privalo nešališkai ir nepriklausomai atlikti savo
43
funkcijas ir priimti atitinkamus sprendimus. Jei tik įmanoma, už gamybos ir kokyb÷s
kontrolę turi būti atsakingi skirtingi asmenys. Vidaus priemon÷s, numatytos pagal
nacionalin÷s sveikatos ir saugos reguliavimo priemones, papildomai nustato, kad:
- jei įmanoma, atsakingi darbuotojai tur÷tų juos pavaduojančius asmenis, taip
pat
padedančius darbuotojus,
- visi darbuotojai d÷v÷tų atliekamam darbui tinkančius rūbus, kuriuos
privalo
reguliariai valyti (skalbti),
- gamybos procese nebūtų leidžiama dalyvauti n÷ vienam
užkrečiamosiomis
žarnyno ligomis sergančiam darbuotojui.
Dirbant pašarinių medžiagų, premiksų ir (ar) papildų bei veterinarinių
vaistinių medžiagų pirkimų, tiekimo bei pri÷mimo srityse, privalu įsitikinti, kad šie
produktai yra:
- Atpažįstami,
- Tinkamos kokyb÷s,
- patiekti sąlygomis, įgalinančiomis juos toliau naudoti premiksų ir (ar)
kombinuotųjų pašarų gamybai sutinkamai su konkrečios įmon÷s kokybei
keliamais reikalavimais,
- patiekti patvirtinto ar registruoto tiek÷jo, jei šiems produktams yra taikomi
įstatyminiai tvirtinimo ar registravimo reikalavimai.
Laikymas. Produktai, kurie atitinka kokyb÷s reikalavimus ir specifikacijas,
taip pat jų neatitinkantys produktai turi būti laikomi tinkamose talpyklose, esančiose
gerai išplanuotose ir įrengtose vietose. Šios vietos turi atitikti sanitarijos reikalavimus, į
jas gali patekti tik atitinkami, specialiai gamintojo paskirti darbuotojai. Laikymo vietos
turi būti sukonstruotos taip, kad būtų maksimaliai apsaugotos nuo nepageidautinų gyvūnų
bei kenk÷jų, tokių kaip naminiai gyvūn÷liai, vabalai, graužikai, paukščiai. Tam, kad būtų
kiek galima sumažinta užsikr÷timo gr÷sm÷, specialiai apmokyti darbuotojai turi pastoviai
kontroliuoti pad÷tį ir pagal savo galimybes šalinti tokius nepageidautinus reiškinius.
- Produktai turi būti laikomi taip, kad juos būtų galima lengvai indentifikuoti
(produkto pavadinimas, numeris, pagaminimo data ir laikas). Be to, jokiu būdu neturi
susidaryti sąlygų laikomiems produktams, vaistin÷ms medžiagoms ar vaistiniams
44
pašarams, taip pat daug nepageidautinų medžiagų ar produktų turinčioms žaliavoms,
kombinuotiesiems pašarams bei papildams užsikr÷sti nuo vienas kito. Kombinuotieji
pašarai, kuriuos ketinama pateikti į rinką, turi atitikti direktyvos 79/373/EEC d÷l
kombinuotųjų pašarų nuostatas.
- Laikymo vietos turi būti reguliariai ir kruopščiai tvarkomos bei valomos. Tam
turi būti sudaryta nuosekli valymo programa.
- Laikymo vietos turi būti įrengtos taip, kad produktai būtų sand÷liuojami
švariomis, sausomis ir tvarkingomis sąlygomis.
3.2.4. Chemin÷s analiz÷s ir metodai
Kombinuotųjų pašarų laboratorijoje atliekami įvairūs tyrimai, chemin÷s analiz÷s.
Visa tai reikalinga nustatyti gaminamo pašaro kokybę ir tai, ar pašaras gaminamas
laikantis recepte nurodytų rodiklių.
AB "Kauno grūdai" kombinuotųjų pašarų laboratorijoje nustatin÷jama: žali
proteinai, riebalai, druska, Ca, P, dr÷gm÷, žalioji ląsteliena, pelenai, taip pat gali būti
nustatin÷jama: metalo magnetin÷s priemaišos, malimo stambumas, trapumas, užkr÷timas
kenk÷jais, kvapas, rūgščių skaičius riebaluose, peroksidų skaičius gyvulin÷s ir augalin÷s
kilm÷s pašaruose, atsparumas vandens poveikiui. Didelis d÷mesys skiriamas bandinių
pa÷mimui, tai atliekama laikantis standarte (GOST 13496.0-80) nurodomų reikalavimų. Žalieji proteinai nustatin÷jami Kj÷ldalio metodu, naudojant 2200 Kj÷ltec 1)
Auto Distilation ir 2) 2006 Degistor aparatus. Riebalai nustatin÷jami Soxlet metodu,
naudojant Soxtec System HT 2 1045 aparatą. Vienintel÷ druska laboratorijoje
nustatin÷jama ranka, nenaudojant aparato. Ji nustatin÷jama Folgapdo metodu.
Kalcis nustatomas kompleksometriniu metodu, kuris paremtas titravimu. Fosforas
nustatin÷jamas fotometriniu metodu. Jis gali būti sausas deginimas ir šlapias deginimas.
Tam naudojamas rusiškas K®K -2MM. Dr÷gm÷ nustatoma naudojant džiovinimo
spinteles, džiovinant pašarą prie 130
temperatūros. Žaliosios ląstelienos nustatymas pagrįstas likučio sv÷rimu. Pagrindinis
aparatas žaliajai ląstelienai nustatyti - siurblys. Pelenai nustatomi sv÷rimo metodu, kuris
gali būti atliekamas dvejopai: 1) pirmas, kai naudojami forforiniai tigliai. Šis ir
atliekamas laboratorijoje; 2) antras, kai naudojami platinos ar net paauksuoti tigliai.
Metodas brangus, tod÷l nenaudojamas. Pelenams nustatyti reikalinga ir naudojama
45
mufelin÷ krosnis. Dar laboratorijoje naudojamas aparatas INFRATEC 1275, kuriuo
nustatoma: žali proteinai, riebalai, dr÷gm÷. Tačiau šie duomenys dar kol kas n÷ra tikslūs
ir papildomai daromi cheminiai tyrimai.
Tyrimai kombinuotųjų pašarų laboratorijoje užima daug laiko, reikalauja daug
kruopštaus darbo. Taigi, įsigijus kuo daugiau naujesnių ir modernesnių prietaisų,
aparatūros, būtų galima sutaupyti daug laiko ir pagreitinti darbo eigą. Tyrimai būtų
tikslesni, o tai pagerintų produkcijos kokybę.
3.2.5. Receptų numeracija, apskaičiavimas, žaliavų keitimas
Receptų skaičiavimas leidžia efektyviau ir taupiau panaudoti žaliavas, pagal
gyvulių reikmes parinkti receptus su mažiausia savikaina. Kombinuotųjų pašarų
maistingumas nustatomas pagal apykaitin÷s energijos kiekį, virškinamuosius proteinus ir
ląstelienos kiekį. Receptas subalansuojamas pagal Ca, P, Na, liziną, metioniną, cistiną,
trioniną, mineralines medžiagas.
Ankščiau receptų numeracija buvo atlikin÷jama taip:
Vištoms nuo 1 iki 9 Arkliams Nuo 70
iki 19
Kalakutams nuo 10 iki 19 Avims Nuo 80
iki 89
Antims nuo 20 iki 29 Triušiams Nuo 90
iki 99
Žąsims nuo 30 iki 39 Kailiniams žv÷reliams nuo 100
iki 109
Kitiems paukščiams nuo 40 iki 49 Žuvims nuo 110
iki 119
Kiaul÷ms nuo 50 iki 59
Galvijams nuo 60 iki 69
Receptų numeriai buvo žymimi dviem skaičiais. Pirmas skaičius rodo gyvulių
ar paukščių rūšį, o antras - atitinkamos gyvulių ar paukščių rūšies recepto eil÷s
numerį. Pavyzdžiui, receptas 64-9; čia 64 reiškia, kad kombinuotieji pašarai skirti
buliams reproduktoriams, o 9 - eil÷s numerį.
Dabar receptai numeruojami laikantis ES direktyvų. Įmon÷je receptai
numeruojami pagal įmon÷s pasirinktą tvarką, truputi atsižvelgiant į buvusią numeraciją.
46
Pirmiausia recepto numeryje rašoma miesto raid÷ (K), toliau skaičiumi
žymima gyvulio ar paukščio grup÷ (1 - suaugę vištos), d÷slioms vištoms trečiu skaičiumi
turi būti nurodomas periodas (1 -1 periodas). Pavyzdžiui: K-l-1 - suaugę d÷sliosios
veislin÷s vištos, I periodas; K-1—2 - suaugę d÷sliosios veislin÷s vištos, II periodas.
Toliau receptų numeryje gali būti pateikiamas identifikavimo kodas, kuriame dar
nurodoma pagaminimo m÷nuo ir recepto numeriukas. Pagal tai prireikus galima sužinoti
kada receptas buvo sudarytas. Iš naujo numeruoti receptai pradedami kiekvienais metais.
Receptų numeracija, kuri naudojama dabar:
Kodas Pašarų paskirtis
K-l suaugę d÷slios veislin÷s vištos
K-2 d÷sliųjų veislių pakaitin÷s vištait÷s (startinis periodas; I augimo periodas; II augimo periodas)
K-3 d÷sliųjų veislių pakaitin÷ms vištait÷ms
K-4 d÷sliųjų veislių paukščių įvairioms grup÷ms
K-5 broileriams (startinis,ir augimo periodai, augimo vidurio periodas)
K-6 broileriams (auginimo pabaigos periodas)
K 12 kalakučiukams (startinis periodas)
K 13 kalakučiukams (i augimo periodas)
K 14 kalakučiukams ii augimo periodas
K 50 paršeliams žindukliams (startinis ir priešstartinis periodas
K 51 nujunkytiems paršeliams
K 55 Kuiliams
K 58 penimoms kiaul÷ms
K 59 BVMP - baltyminis-vitamininis-mineralinis priedas penimoms kiaul÷ms
K 60 galvijams - karv÷ms
K 62 veršeliams
K 1 1 1 karpin÷ms žuvims
Receptūros sudaromos pagal kompiuterinę programą, atskiroms paukščių ar
gyvulių grup÷ms, atsižvelgiant į jų reikmes ir remiantis ES reikalavimais.
3.3. Pašarinių žaliavų kokyb÷s bei skirtingų gamybos būdų įtaka kiaulių
pen÷jimo efektyvumui
Buvo surinkti gamybiniai duomenys apie kiaulininkyst÷s ūkiuose dažniausiai
paplitusius pen÷jimo būdus, t.y. intensyvų (kai naudojami specialūs visaverčiai
kombinuotieji pašarai, skirti įvairiems pen÷jimo periodams ir gaminami AB „Kauno
grūdai“ įmon÷je ir neintensyvų pen÷jimo būdą, kai penima savos gamybos
kombinuotaisiais pašarais gaminamais iš savo ūkyje auginamų grūdinių kultūrų ir
47
pridedant tik premiksus ar baltyminių-vitamininių-mineralinių papildų. Atliktas min÷tų
būdų palyginamasis įvertinimas.
Kiaul÷s iš visų naminių gyvulių geriausiai perdirba pašaro energiją į m÷są.
Pen÷jimas yra paskutin÷ auginimo faz÷, kurios galutinis rezultatas – m÷sa ir pinigai
(Šveistys ir kt., 1993).
Pagrindiniai gero kiaulių augimo rodikliai: priesvoris per parą ir dienų skaičius
per kurį pasiekiamas norimas penimio svoris (pvz., 100 kg). Genetin÷s galimyb÷s leidžia
kiaulei priaugti per parą po 1360 g. Tačiau geriausios kokyb÷s m÷sa būna, kai paros
priesvoris 600-800 g. Be to, m÷sos kokybei didel÷s įtakos turi pašarai ir laikymo sąlygos.
Paskaičiuota, kad penint kiaules nuo 20 iki 90 kg ir padidinus jų priesvorius nuo 400 g iki
700 g per parą, pen÷jimas sutrump÷ja 75 dienomis ir kiaul÷ 90 kg svorį pasiekia per 100
dienų (10 1entel÷). Be to, sumaž÷ja pašarų sąnaudos vienam kilogramui svorio priaugti
(nuo 2,49 iki 1,43 kg) ir pašaro baltymų kiekis nuo 393 g iki 193 g (Jančien÷, 2005).
10 lentel÷. Priesvoriai ir pen÷jimo trukm÷ (Jančien÷, 2005)
Penimoms kiaul÷ms daugiausia sušeriama grūdų. Kad pen÷jimo rodikliai būtu
geresni, prie grūdų būtina prid÷ti baltyminių priedų, vitaminų ir mineralinių medžiagų.
Kai šeriama nevisaverčiais pašarais, sul÷t÷ja medžiagų apykaita, pablog÷ja baltymų
sintez÷, tod÷l sumaž÷ja ir priesvoriai. Pen÷jimo greitis ir m÷sos kokyb÷ priklauso nuo
baltymų kiekio pašaruose, tinkamo aminorūgščių santykio juose, baltymų ir energijos
santykio, raciono subalansavimo pagal visas maisto medžiagas (Drochner ir kt. 2000).
Norint, kad penimiai per parą priaugtų po 800 g, pašare turi būti 3250 kcal (13,6
MJ) apykaitos energijos, išlaikant tinkamą jos santykį su baltymais. Iš baltymuose esančių
aminorūgščių svarbiausias lizinas. Nuo jo kiekio labai priklauso m÷sos kokyb÷, ypač
raumeningumas. Lizino kiekis, proc. nuo žalių baltymų kiekio penint 30-90 kg paršus turi
siekti 5,5-5,6 tuomet priesvoris per parą siekia 700-850 g ir gaunama geros kokyb÷s
Auginimas nuo 15 iki 100 kg
Priesvoris per parą, g Auginimo trukm÷, d.
300 400 500 600 700 800 900
283 (9 m÷n. 8 d.) 213 (7 m÷n.) 170 (5 m÷n. 17d.) 142 (4 m÷n. 20d.) 121 (4 m÷n.) 106 (3 m÷n. 14d.) 94 (3 m÷n. 2 d.)
48
raumeninga m÷sa (Jančien÷, 2005).
Įsigaliojus naujam skerdenų vertinimo standartui, ypač aktualus tapo kiaulių
m÷singumas, kad did÷tų m÷singumas, pirmiausia reikia pasirinkti tinkamas veisles.
Klaidinga manyti, kad mišrinant skirtingų veislių kiaules kaip papuola, m÷singumas
padid÷s. Nustatyta, kad heteroz÷s (geriausių savybių išryškinimo) efektas labiausiai
priklauso nuo motinos perduodamų savybių (1,6-3 kartus daugiau nei nuo t÷vo). Taip pat
ne mažiau svarbu, ar veisl÷s derinasi tarpusavyje. Klasikin÷ trijų veislių mišrinimo
schema pagrįsta genetikos mokslo teorija, patvirtinta bandymais ir praktika. Poruojant
kiaules pagal ją, gaunamas didžiausias heteroz÷s efektas. Motinin÷s pus÷s kiaulių veisl÷s
(jorkšyrai ir landrasai) turi dominuojančias m÷sines savybes. Be to, šių veislių kiaul÷s yra
vislios. T÷vin÷s pus÷s kuiliai tur÷tų būti diurokai, arba pjetr÷nai. Jie ne tik m÷singi, bet
gerina ir m÷sos skonį (Mc Donald et al.,1995).
Kiaul÷s geriau pen÷sis, jei atjunkyti paršeliai bus raumeningi, jų kaulai gerai
išvystyti, jei jie bus šeriami intensyviai ir skirtingais periodais tam skirtų receptų
kombinuotaisiais pašarais. Paprastai pen÷jimas skirstomas į tris periodus, taip laipsniškai
mažinant baltymų kiekį pašaruose, sutaupoma išlaidų jiems įsigyti. Be to, racioną
lengviau pritaikyti prie kiaul÷s fiziologinių savybių, optimizuoti energijos ir proteinų
santykį bei lizino kiekį. Pasteb÷ta, kad kiaulių m÷singumas did÷ja, mažinant pašaro
normą. Paskutiniuoju pen÷jimo periodu ją galima sumažinti iki 25 proc. Sumažinus
energijos (pašarų) kiekį, organizmas eikvoja riebalus trūkstamai energijai gauti, tod÷l
riebalų kiekis maž÷ja, o raumeningumas did÷ja. Tačiau sumažinus pašaru davinį, maž÷s
priesvoriai, kiaul÷s pen÷sis ilgiau. Ar reikia normą mažinti, turi nuspręsti pats augintojas,
atsižvelgdamas į kiaulienos kainas rinkoje. (Juknevičius ir kt.,2004)
Didžiausia dalis (60-80 proc.) išlaidų, skaičiuojant kiaulienos savikainą, tenka
pašarams. Tarp kiaulių auginimo specialistų vyrauja daugyb÷ nuomonių, koncepcijų ir
pasiūlymų. Buvo siūloma kiaules šerti daugiau baltymų turinčiais pašarais, tačiau jie labai
brangūs.
Be to, jei racione yra daugiau kaip 19 proc. baltymų, organizmas patiria depresiją.
(Šveistys ir kt.,1999).
Kai kurie š÷rimo specialistai rekomenduoja kiaul÷ms duoti daug vitaminų ir
mikroelementų, kiti siūlo jų kiekius mažinti. Taigi kaip pasielgti? Matyt visų svarbiausia
ir yra paties šeimininko požiūris. Šiuo klausimu pateikiami mūsų analizuoti duomenys iš
dviejų ūkių 11 lentel÷je yra duomenys iš kiaulininkyst÷s įmon÷s (X ūkis), kur naudoti
sausi visaverčiai kombinuotieji pašarai, o 12 lentel÷je pateikti duomenys iš ūkininko ūkio
49
(Y ūkis), kur pen÷jimas neintensyvus ir naudojami savos gamybos pašarai.
11 lentel÷. Intensyvus kiaulių iki 110 kg auginimas (X ūkio duomenimis)
Pašarų suvartojimas
Vidutinškai
pašarų per dieną
kg Savait÷s Periodo
pabaiga d. Periodo
trukm÷ d.
Svoris ir priesvoris per
periodą Per
dieną, kg
Per savaitę
, kg
Iš viso per
period, kg
Suvartota pašarų kaina*,
Lt
1-4 28 (atjuky-
mas) 28 10 kg - - 5,2 14,1 -
5 6
42
14 357 g (5:14)
15 kg 0,2 0,6
1,4 4,2
5,6 5,21
(5,6x0,931)
0,4 (5,6:14)
7 8 9
10 11
77
35
571 g (20:35)
35 kg
0,7 0,8 0,9 1,1 1,3
4,9 5,6 6,3 7,7 9,1
33,6 21,81
(33,6x0,649)
0,96 (33,6:35)
12 13 14 15
105
28
714 g (20:28)
55 kg
1,5 1,8 2,0 2,2
10,5 12,6 14,0 15,4
52,5 33,55
(52,5x0,639)
1,87 (52,5:28)
16 17
119
14 964 g
(13,5:14) 68,5 kg
2,4 2,5
16,8 17,5
34,3
19,31 (34,3x0,
563)
2,45 (34,3:14)
18 19 20 21 22
41 1012 g
(41,5:41)
2,6 2,7 2,8 2,9 3,0
18,2 18,9 19,6 20,3 21,0
150,3
116
64,12 (116x0,5
53)
2,83 (116:41)
+6 d. 160 d. 160 d. 110 kg 3,0 18,0 Iš viso: 247,2
Iš viso: 158,1
Paaiškinimas:
Priesvoris per parą per visą auginimo periodą 681 g (110-1=109:160) Pašaro konversija (1 kg svorio priaugti suvartota pašarų, kg) 2,27 (247,2:109) 1 kg svorio priaugti vienai kiaulei sušerta pašarų už 1,45 Lt (158,1:109)
Kaip matome iš 11 lentel÷s duomenų, priesvoriai per parą visą augimo periodą
buvo 681g (110-1 = 109 : 160). Intensyviai ir vidutiniškai intensyviai auginamų kiaulių
kombinuotuosiuose pašaruose baltymų ir energijos kiekiai skirtingi. Neintensyviai
auginamų kiaulių pašaruose baltymų labai dažnai stokojama, o vitaminų ir mineralų
dažnai būna tik 70-80 proc. reikalingos normos. (Leikus ir kt.,1999)
Baltymų kiekis pašaruose turi būti optimalus. Sumažinus jų kiekį sutrinka
augimas. Jei vienoje tonoje kombinuotųjų pašarų sumažinamas lizino kiekis 0,05 proc.,
paršų priesvoris per parą sumaž÷ja 40 g, tačiau sutaupomi 6 Lt (tiek atpinga 1 t
50
kombinuotojo pašaro). Šio teiginio palyginimui, naudojant rezultatus iš intensyviai
penimų kiaulių auginimo duomenų X ūkyje gaunami sekantys duomenys:
1) per 160 d. – 42 d. (pirmosios paršelio gyvenimo dienos) = 118 d. x 40 g = 4,72
kg gaunamos m÷sos nuostolis. Taigi iš vienos kiaul÷s prarandama 4,72 kg m÷sos arba
16,52 Lt (4,72x3,5 Lt/kg);
2) per pen÷jimo laikotarpį vid. sušeriama 236,4 kg pašarų (247,2 kg - 10,8 kg
(per 42 d.)). Šiame pašarų kiekyje sumažinus lizino 0,05 proc., sutaupoma 1,42 Lt (6 Lt x
236,4: l 000 kg) l÷šų.
Taigi, mūsų skaičiavimu sumažinus lizino kiekį 0,05 proc., tačiau patiriamas
15,1 Lt nuostolis (16,52-1,42).
Bandymais nustatyta, kad atjunkius 0,5 kg daugiau nei įprasta sveriantį paršelį,
iki 70 d. amžiaus jis priaugs 3 kg svorio daugiau (Paulauskas ir kt., 2005). Ar verta
paršelius šerti brangesniais pašarais ir auginti intensyviai, rodo sekantis skaičiavimas (12
lentel÷), Palyginimui būvo paimti duomenys iš neintensyvios kiaulininkyst÷s Y ūkio. Čia
neintensyviai auginami paršeliai iki atjunkymo su÷da 10 kg pigių savos gamybos pašarų,
kurių vid. vert÷ 8 Lt. Tuo tarpu intensyviai auginamiems paršeliams reikia specialių
kombinuotųjų pašarų (apie 5,2 kg), kurie kainuoja 14,1 Lt arba 75 proc. daugiau. Taigi,
intensyviai auginamų paršelių pašarai kainuoja 6,1 Lt brangiau (14,1-8), tačiau jie priauga
3 kg daugiau, o pardavus daugiau sveriantį paršą ir pajamų gaunama l0,5 Lt daugiau (3 kg
x 3,5 Lt/kg). Taigi, šerdamas brangesniais AB “Kauno grūdai” gaminamais pramoniniais,
bet geresniais pašarais, augintojas papildomai gauna 4,4 Lt (10,5-6,1) už kiekvieną
nupen÷tą gyvulį.
51
12 lentel÷. Neintensyvus kiaulių auginimas (iki 110 kg) (Y ūkio duomenys)
Pašarų suvartojimas Vidutinškai pašarų per dieną kg
Savait÷s Periodo pabaiga
d.
Periodo trukm÷ d.
Svoris ir priesvoris
per periodą Per dieną,
kg
Per savaitę,
kg
Iš viso per
periodą, kg
Suvartota pašarų
kaina*, Lt
1-7 49
(atjuky-mas)
49 15 kg - - 10 8,0
(10x0,8) -
8 9
10 11 12 13 14 15
105
56
410 g (23:56)
38 kg
0,8 0,9 1,1 1,2 1,4 1,5 1,7 1,9
5,6 6,3 7,7 8,4 9,8
10,5 11,9 13,3
60,2 28,17
(60,2x0,468)
1,1 (60,2:56)
16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34
135 533 g
(72:135)
2,0 2,2 2,3 2,4 2,5 2,7 2,8 2,9 3,0 3,1 3,3 3,5 3,6 3,6 3,7 3,8 3,9 4,0 4,0
14,0 15,4 16,1 16,8 17,5 18,9 19,6 20,3 21,0 21,7 23,1 24,5 25,2 25,2 25,9 26,6 27,3 28,0 28,0
436,4 198,56
(436,4x0,455)
3,23 (436,4:135)
+2 d. 240 240 110 kg 4,0 8,0 Iš viso: 506,6
Iš viso: 234,73
Paaiškinimas: Priesvoris per parą per visą auginimo periodą 454 g (110-1=109:240) Pašaro konversija (1 kg svorio priaugti suvartota pašarų, kg) 4,65 (506,6:109)
1 kg svorio priaugti vienai kiaulei sušerta pašarų už 2,15 Lt (234,73:109)
Paaiškinimas: Visos pašarų kainos paskaičiuotos be PVM 1 t pašarų kainos: kviečiai, miežiai –
400 Lt; sojos rupiniai – 900 Lt; žirniai – 500 Lt; žuvies miltai – 3 000 Lt; išrūgų milteliai – 2 000
Lt; toksinus neutralizuojantieji priedai – 9 Lt/kg; rūgštinančios medžiagos – 10 Lt/kg.
Pagal mūsų surinktus duomenis ir jų analizę iš skirtingų pen÷jimo ūkių, galima
teigti, kad kiaules apsimoka pen÷ti intensyviai, specialiais visaverčiais kombinuotaisiais
pašarais, kuriuos gamina AB „Kauno grūdai“ ir kurie buvo naudojami X kiaulininkyst÷s
ūkyje. Tuo tarpu, smulkesnis Y ūkis, šerdamas nesubalansuotais savos gamybos
koncentratais gavo mažiau pajamų ir buvo nekonkurencingas.
52
13 lentel÷. Savo gamybos kombinuotųjų pašarų penimoms kiaul÷ms sud÷tis ir maistingumas (Y ūkyje) sud÷tis, proc
pašarin÷s žaliavos Pirmoje pen÷jimo pus÷je Antroje pen÷jimo pus÷je
(15-30 kg) (30-110kg)
Miežiniai miltai 32,3 32,2
Kvietiniai miltai 30 -
Kvietrugių miltai 2,2 34
Žirnių miltai 10 10
Žuvų miltai 1,5 -
Baltym. - vitamin. Papildai 21 20
Premiksas 1 1
Lizino priedas 1 0,3
Metionino priedas - 0,3
Valgomoji druska 0,2 0,2
Fosfatai 0,8 1,1
pašarin÷ kreida 1 0,9
1 kg pašaro yra:
Apykaitos energija, MJ 12 11,3
Žalių baltymų, g 173,2 143,2
Žalios ląstelienos, g 64,4 51,1
Lizino, g 9,3 7,2
metionino+cistino, g 6,4 4,1
kalcio, g 10 9,4
fosforo, g 6,8 6,1
Analizuodami ūkininko (Y ūkis) ekonominius rodiklius nustatime ir
koncentruotų pašarų mišinių, naudojamų pašarinių žaliavų sud÷tį (13 lentel÷) ir atlikome
raciono baltymų visavertiškumo palyginimus su X ūkio raciono analogiškais rodikliais (14
lentel÷). Ūkininko pageidavimu apskaičiavome pašarų poreikį 1 kiaulei (nuo 15 iki 110 kg
svorio) – 15 lentel÷.
14 lentel÷. Raciono baltymų visavertiškumo palyginimas
Amino rugščių santykis Rodikliai Lizinas Metioninas +
cistinas Treoninas Triptofanas
Norma 1 0,60 0,65 0,18 X ūkis (Kauno Grūdų komb pašarai)
1
0,60
0,63
0,20
Y ūkis (savos gamybos komb. Pašarai)
1
0,57
0,59
0,11
Šioje lentel÷je iš gautų rezultatų matome, Kad AB “Kauno grūdai”
kombinuotuose pašaruose buvo gana gerai subalansuotos aminorūgštys, o Y ūkio
53
gaminamuose koncentruotųjų pašarų mišiniuose amino rūgštys nebuvo tinkamai
subalansuotos ir neatitiko normų.
15 lentel÷. Pašarų poreikis 1 kiaulei, penint nuo 15 kg iki 110 kg svorio „Y“ ūkyje
Pašarai Kiaulių svoris, kg
15-30 30-110 viso
Miežiniai miltai 18 111 123
Kvietiniai miltai 14 - 14
Kvietrugių miltai 8 104 112
Žirnių miltai 8 45 53
žuvų miltai 2 - -
baltim.-vitamin. Papildai 15 45 60
Analizuotų ūkių (X ir Y) naudojamų pašarų chemin÷s sud÷ties palyginamasis
įvertinimas (AB „Kauno grūdai“ laboratorijos duomenys) nurodomas 4-9 pav.
80
82
84
86
88
90
92
%
Miežių miltai Kviečių miltai Kvietrugių miltai Baltyminiai-vitamininiai
papildai
Žuvų miltai
X ūkis (KG) Y ūkis
4 pav. Sausų medžiagų (SM) kiekis pašarin÷se X ir Y ūkių žaliavose
0
10
20
30
40
50
60
70
%
Miežių miltai Kviečių miltai Kvietrugių miltai Baltyminiai-vitamininiai papildai
Žuvų miltai
X ūkis (KG) Y ūkis
5 pav. Žalių baltymų (ŽB) kiekis pašarin÷se X ir Y ūkių žaliavose
54
0
2
4
6
8
10
12
14
%
Miežių miltai Kviečių miltai Kvietrugių miltai Baltyminiai-vitamininiai papildai
X ūkis (KG) Y ūkis
6 pav. Žalios ląstelienos (ŽL) kiekis pašarin÷se X ir Y ūkių žaliavose
0
10
20
30
40
50
60
70
80
%
Miežių miltai Kviečių miltai Kvietrugių miltai Baltyminiai-vitamininiai papildai
Žuvų miltai
X ūkis (KG) Y ūkis
7 pav. Neazotinių ekstraktinių medžiagų (NEM) kiekis pašarin÷se X ir Y ūkių žaliavose
55
0
2
4
6
8
10
12
%
Miežių miltai Kviečių miltai Kvietrugių miltai Baltyminiai-vitamininiai papildai
Žuvų miltai
X ūkis (KG) Y ūkis
8 pav. Žalių riebalų (ŽR) kiekis pašarin÷se X ir Y ūkių žaliavose
0
5
10
15
20
25
%
Miežių miltai Kviečių miltai Kvietrugių miltai Baltyminiai-vitamininiai papildai
Žuvų miltai
X ūkis (KG) Y ūkis
9 pav. Žalių pelenų (ŽP) kiekis pašarin÷se X ir Y ūkių žaliavose
56
4. GAUTŲ REZULTATŲ APIBENDRINIMAI
Užsienio kiaulių mitybos specialistai teigia, kad, tam tikru principu
subalansavus maisto medžiagų kiekį kiaulių pašaruose ir šeriant kintamo maistingumo
pašarais; raumenų kiekį skerdenoje galima pasiekti iki 55 proc. Penimų kiaulių pašaruose
turi pakakti apykaitos energijos (AE), bendrųjų baltymų, pasisavinamo lizino. S÷kmingam
pen÷jimui įtakos turi ir tinkamas lizino ir apykaitos energijos santykis. Vakarų Europos
šalyse atlikus tyrimus, buvo nustatytas standartizuotas AE, bendrųjų baltymų,
pasisavinamo lizino kiekis ir santykis su AE kiaulių pašaruose. Min÷tas maisto
medžiagų kiekis nustatytas, atsižvelgiant į jų pasisavinimą ir endogeninius nuostolius
(Drochner ir kt.,2000).
Siekiant sumažinti kiaulienos gamybos kaštus ir padidinti kiaulių raumeningumą,
pen÷jimą reikia suskirstyti į periodus ir šerti jas skirtingo maistingumo pašarais.
Kombinuotuosius pašarus kiaul÷ms geriau gaminti iš vietinių pigių žaliavų. Pašarams
subalansuoti pagal maisto medžiagas tinka naudoti komercinius baltymų, vitaminų,
mineralų mišinius (Paulauskas, 2005).
Lietuvos kiaulininkyst÷s ateitis priklauso nuo daugelio veiksnių, kurių
svarbiausi - pačių sugeb÷jimas gaminti nebrangią, bet kokybišką ir saugią produkciją
(Juškien÷, 2003).
Tačiau ne tik nuo žaliavų kokyb÷s priklauso pašaro vert÷, bet ir nuo jo sud÷ties.
Sudarydami receptus, AB"Kauno grūdai", ypač didelį d÷mesį skiria optimaliam maistinių
medžiagų, mineralų, vitaminų balansui. Taip pat bendradarbiauja su Lietuvos
veterinarijos akademijos mokslininkais seka užsienio specialistų rekomendacijas.Tačiau
norint pagaminti aukštos kokyb÷s pašarus, reikia naudoti ne tik geros kokyb÷s
pašarines žaliavas ir priedus, bet ir modernias pašarų technologijas. AB"Kauno
grūdai" pašarus gamina nauja granuliavimo linija su ekspanderiu. Tai:
1) lengviau įsisavinami pašarai;
2) pašarai be patogeninių bakterijų ir pel÷sinių grybų;
3) išlikę vitaminai ir amino rugštys, proteinai;
4) nedulkantys, nesisluoksniuojantys.
57
5. IŠVADOS
Gyvulininkyst÷s produktų gamyboje svarbiausias vaidmuo tenka koncentruotiems
pašarams kiaulių augimo spartą, skerdenos morfologinę sud÷tį veikia ne tik energine vert÷,
bet ir pašaro aminorūgščių kiekis, taip pat komponentin÷ sud÷tis:
1. Tiek baltymingų augalų, tiek ir specialūs sintetinių nepakeičiamų
aminorūgščių priedai teigiamai veikia augimo spartą ir gerina skerdenų
m÷singumą.
2. Pastaruoju metu kaip baltyminius priedus kombinuotuose pašaruose
rekomenduojama naudoti rapsų aliejaus gamybos atliekas - išspaudas ir
rupinius.
3. Įvežtinius sojų rupinius kiaul÷ms pan÷ti galima pakeisti vietiniais baltyminiais
papildais nemažinant augimo spartos ir m÷singumo kokyb÷s. Svarbu, kad
racione būtų pakankamai baltymų bei nepakeičiamų aminorūgščių.
Atlikus analizę penimų kiaulių, šertų AB „Kauno grūdai“ visaverčiais
kombinuotaisiais pašarais ir šertų savo gamybos koncentruotaisiais pašarais galima daryti
tokias išvadas:
1. Kiaul÷s pen÷tos intensyviai vidutiniškai per parą priaugo 681 g, o šertos
nesubalansuotais savos gamybos koncentratais tik 454 g per parą.
2. Per visą bandymo laikotarpį X ūkyje 1 kg svorio priaugti vienai kiaulei sušerta
pašarų už 1.45 Lt, o Y ūkyje už 2.15 Lt
3. Penint kiaules savos gamybos pašarais vienai kiaulei užauginti iki 110 kg
sunaudojama 77 Lt daugiau negu šeriant visaverčiais kombinuotaisiais
pašarais. Toks ūkis (Y) n÷ra konkurencingas rinkoje.
58
6. RÉSUMÉ
étudiant de magistere: Andrius Trakis
LES MATIERES
LES MATIÈRES PREMIÈRES UTILISÉES DANS LES ALIMENTS COMPOSÉS
POUR ANIMAUX PORCS FABRICATION, CONTRÔLE DE LA QUALITÉ ET
UTILISATION
Maître du travail: O. Vaičiulaitien÷
Le travail a été effectué dans la société "Kauno grūdai”, et dans deux culture intensive (X),
et de faible intensité de la production (Y), dans les élevages porcins. Le travail
expérimental a’ été commencé en 01.06.2008, fermé en 07.11.2008. Le travail est constitué
de 63 pages, 15 tableaux, 8 photos.
Le but du travail: Dans la société “Kaunas grūdai", est de prendre connaissance de
l'ensemble des aliments composés de production et de contrôle de la qualité de
l'organisation, la qualité des matières premières, et de procéder à l'efficacité des aliments
zootechniques, par rapport aux agriculteurs des aliments composés pour animaux produits
sous forme de mélanges, une évaluation comparative.
Les tâches du travail sont les suivantes:
> prendre connaissance de l’organisation entreprise-laboratoire de qualité de
travail,
> prendre connaissance des matières premières de stockage
> étudier la composition chimique des matières premières,
> prendre connaissance de la production d'aliments composés pour porcs et de
l'utilisation de
La méthodologie de l'étude: La méthode d'étude a été sélectionnée pour le contrôle de
l'engraissement des porcs après le sevrage. Sélectionnés et suivis par des analogues du
principe (en fonction de l'origine de sexe, d' âge et le poids) de l'espèce porcine groupe.
Les expérimentations ont été effectuées dans des entreprises porcines (ferme X) qui utilise
l'engraissement intensif dans la société “Kauno grūdai” produit complet et les aliments
composés pour animaux de ferme Y (ferme) le cas échéant, dans l'engraissement de faible
intensité mode, en nourrissant de sa production des aliments concentrés. Pour les
59
experimentations les animaux ont été selectionnés de chaque ferme après les 3 groupes,
chaque groupe de 20 porcs (pour un porc a été destiné moyennement 0,6 m2 de l’espace).
X dans la ferme - de la Lituanie blanc (femmes) x Pjetr÷nai et la Norvège landrasai
(hommes)
Y dans ferme - de la Lituanie blanc (femmes) x Pjetr÷nai et de la Norvège
Landrasai (hommes)
Conclusions: L'analyse de l'engraissement des porcs nourris dans la société "Kaunas
grūdai" complète aliments composés pour animaux et nourris leur production des aliments
concentrés punent être les conclusions suivantes: porcs d'engraissement, le gain moyen
quotidien intensif 681 g et nourris déséquilibre propre production de concentrés seulement
454 g par jour. Pendant toute la période d'experimentations, la tenue X 1 kg de poids sur un
poids de l'alimentation des porcs nourri pour 1,45 Lt et dans la ferme Y pour 2,15 Lt.
Engraisse des porcs avec des fourrages pour l'un de sa propre production de porcs a
soulevé 110 kg est utilisée dans plus de 77 Lt pleine d'alimentation d'aliments composés
pour animaux. Cette ferme (Y) n'est pas un marché concurrentiel. Dans la société “Kauno
grūdai” aliments pour animaux sont produits de bonne qualité à partir de matières
premières, ils se distinquent de sa concurrence et ils sont efektif et est efficace.
60
7. PADöKA
Nuoširdžiai d÷koju visiems, kurie geranoriškai pad÷jo atlikti šį mokslinį darbą. Už
pagalbą ruošiant darbą ir atliekant tyrimus, labai d÷koju savo darbo vadovei asist. O
Vaičiulaitienei, Doc. Dr. J. Kulpiui, AB “Kauno grūdai” kokyb÷s kontrol÷s tarnybos
direktorei T. Tranavičienei ir visiems laboratorijos darbuotojams. Nuoširdžiai d÷koju
visam Gyvūnų mitybos katedros kolektyvui už malonų bendradarbiavimą, naudingus
patarimus rašant magistro darbą.
61
8. LITERATŪRA
1. Baranauskas S., Juknevičius S., Skiparis M. Biologiškai aktyvių medžiagų poveikis
penimų kiaulių prieaugiui ir m÷sos kokybei. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas, 2006. T.
35. (57). P.25.
2. Bartkevičiūt÷ Z. Ląsteliena gyvulių racione. Mano ūkis.2006/5.
3. Bižokas V., Mačiulskis P., Jokimas J., Lukoševičiūt÷ K., Aniulis E., Citvaras V.,
Sutkevičius J., Vaitkus V., Bakutis B., Miceikien÷ I. VETinfo. Kaunas, 2003/2. P. 39 - 40.
4. Drochner W., Mikulionien÷ S., Kulpys J. Kiaulių š÷rimas. Kaunas, 2000. P. 62.
5. Gyvulininkyst÷s žinynas. Kaunas, „Aušra“. 2007. 613 p.
6. Jančien÷ I. Kiaulininkyst÷. Kaunas, „Terra publica“ 2005.
7. Jatkauskas J., Vrotniakien÷ V., Kulpys J. Mitybos normos galvijams, kiaul÷ms
ir paukščiams. Kaunas, 2002. P. 6-35
8. Jerešiūnas A., Triukas K. Biologiškai aktyvių medžiagų panaudojimas kiaul÷ms
šerti. Baisogala, 2000. P. 23.
9. Jeroch H., Drochner W., Simon O. Ernahrung landwirtschaftlicher Nutztiere.
Stuttgart: Verlag Eugen Ulmer, 1999. S. 544.
10. Jeroch H., Šeškevičien÷ J., Kulpys J. Žem÷s ūkio gyvulių ir paukščių mitybos
fiziologin÷s reikm÷s. Kaunas, 2004. 158 p.
11. Juknevičius S., Žilinskien÷ A., Plikytų kombinuotųjų pašarų įtaka penimų kiaulių
priesvoriui ir skerdenos rodikliams. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas, 2004. T 25 (47).
P. 12-16.
12. Kažem÷kas O. Lęšiai. Kaunas-Akademija, 1998. 22 p.
13. Kauno grūdai. [interaktyvus]. Prieiga per internatą: www.wikipedia.com
14. Klimas R., Klimien÷ A., Saikevičius J., Rimkevičius S. Kiaulių veislininkyst÷
Lietuvoje. Mano ūkis. 2004/11.
15. Klausing H. K. Ernahrungsstrategien bei Durchfallerkrankungen// Nutztierepraxis.
Aktuel. 2004. Ausgabe 8. S. 91-96.
16. Leikus R., Triukas K., Tarvydas V. Vietiniai pašarai galvijams ir kiaul÷ms.
Baisogala, 1999. 21 p.
17. Leikus R.,Norvilien÷ J., Kiaulių š÷rimo technologijos. Baisiogala,
2006. 76 p.
62
18. McDonald R. A., Edwards J. E, Greenhalgh D. Animal Nutrition. New York:
Longman Scientific Technical, 1995. 304 p.
19. Morkūnas M. Vietiniai paukščių lesalai. Lietuvos gyvulininkyst÷s institutas,
2002. 124 p.
20. Nutrient Requirements of Swine. National Acadedemy of Sciences, 1998. 271 p.
21. Parankin÷ knyga kiaulių augintojams. Dotnuva-Akademija, 1996. 271 p.
22. Pašarų ir pašarų priedų gamybos, laikymo, gabenimo, naudojimo, prekybos jais ir
jų kokyb÷s kontrol÷s normatyvinių aktų rinkinys. Lietuvos respublikos Žem÷s ūkio
ministerija, 2001. 91 p.
23. Paulauskas E., Subalansuotai šeriamos kiaul÷s – raumeningesn÷s. Mano ūkis.2005/11.
24. Petraitis V., Maikšt÷nien÷ S. Žieminiai ir vasariniai kvietrugiai.Akademija,2002.
14 p.
25. Rekomendacijos gyvulininkystei ir paukštininkystei 1999-2000. Baisogala, 1999. 36
p.
29. Rekomendacijos gyvulininkystei ir paukštininkystei. Baisogala, 2004. 49 p.
30. Schone E., Weiss J. Rapsextraktionsschrot und Rapskuchen in der Schweinefūtterung.
UFOP-Praxisinformation. 2004. 67 s.
31. Šimkus A. Gyvieji pašarų priedai/Mano ūkis. 2004. Nr. 8. P.31-34
32. Šimkus A. Probiotikai naudingi ir žmon÷ms, ir gyvuliams/ Mano ūkis. 2004.Nr. 9. P.31-35.
33. Šveistys J., Razmait÷ V., Juškien÷ V. Kiaulių auginimas. Baisogala, 1999. 71 p.
34. Trumpickait÷ - Dzekčiorien÷ S. Pašarų priedų naudojimas gyvūnų š÷rimui.
VETinfo 2006/1. P. 6-8.