22

„LIETUVOS GINTARO

TÛKSTANTMEÈIAI“

KULTÛROS ISTORIJA

ADOMAS BUTRIMAS

Lietuvos dailës muziejus 2016 m. planuoja iðleistiistoriko, archeologo, Þemaièiø akademijos rektoriaus,Vilniaus dailës akademijos profesoriaus Adomo Butri-mo knygà „Lietuvos gintaro tûkstantmeèiai“, kurià su-daro ðie skyriai: „Gintaro kilmës legendos“, „Baltijosgintaro kilmë: gintarmedþiai ir jø inkliuzai“, „Natûraliosgintaro formos ir jø panaudojimas archeologiniams ob-jektams gaminti“, „Gintaro tradicija baltø þemëse“,„Gintaro tyrinëjimai, jo apdirbimo, naudojimo ir preky-bos pradþia akmens amþiuje“, „Ankstyviausiø gintarodirbiniø chronologija“, „Pagrindiniai akmens amþiaus gin-taro dirbiniø tipai ir formos“, „Gintaro skridiniai: saulëssimbolika“, „Apdirbimo ir prekybos centrai akmensamþiuje“, „Ankstyvøjø metalø epocha“, „Aisèiai, galin-dai, sûduviai ir gintaras Romos imperijos laikotarpiu“,„Ankstyvieji viduramþiai (V–XIII a.)“, „Gintaro dirbiniaibaltø kultûrose vikingø amþiaus laikotarpiu ir ankstyvø-jø viduramþiø pabaigoje“, „Gintaras Lietuvos DidþiosiosKunigaikðtystës laikotarpiu“ ir „Nuo gintaro dirbtuvëliøiki þymiausiø juvelyrø“. Pasak autoriaus, moksliniu po-þiûriu bene svarbiausia knygos dalis yra apie skridinius.Leidinyje raðoma, kad „pagrindiniai akmens amþiausgintaro dirbiniø tipai ir formos buvo sagos ir sagutës,kabuèiai ir skirstikliai, cilindriniai karoliai, skridiniai ir gran-dys. Ypatingà simboliná krûvá turëjo skridiniai ir grandys.“Apie juos ir ðioje prof. ADOMO BUTRIMO publikacijoje.

Gintaro skridiniai: saulës simbolikaJeigu gintaro meistrui patikëta sukurti kokià nors þenklø sistemà

ir siekta, kad ji iðsitektø keturiose kryþmos dalyse – uþdavinio bûtane ið lengvøjø. Pastebime, kad visos keturios skridinio dalys nely-gios – taigi pats susikertantis kryþius nëra visai taisyklingos for-mos, kaip paprastai bûna skridiniuose, puoðtuose tik kryþmos þenkluarba kryþma, apsupta dviem taðkuèiø eilëmis pakraðèiuose. Bûtin-gës 2-ojoje radimvietëje aptiktame skridinyje suskaièiuota apie250 taðkuèiø (Rimantienë, 2005, p. 486–487, pav. 385: 2). [...] ið 25besidalijantis skaièius. Daktariðkës ornamentuotà skridiná kûrusiamjuvelyrui bendruomenë galëjo bûti suformavusi jiems þinomo sim-

bolio sistemos sukûrimo uþduotá. Tai nelengvas uþdavinys, neskompozicija susideda ið trigubø eiluèiø kryþmos ir dvigubø bei vien-gubø zigzagø eiluèiø, kuriose esanèiø duobuèiø skaièius kiekvie-noje ið daliø galëjo turëti apibrëþtà kieká, reikalingà kuriant bendruo-menei savàjà skridinio simbolikà. Matyt, pirmiausiai reikëjo su-kurti reikiamà zigzagø linijø ir juose esanèiø duobuèiø skaièiø, o tikvëliau – paèià trigubø eiluèiø kryþmà, kuri jau nebegalëjo bûti tai-syklinga, nes kiekvienoje ið keturiø skridinio daliø zigzagø, jø linijøir duobuèiø skaièius yra skirtingas. Uþduotá neolito laikø dizaineriuidar labiau apsunkino tai, kad visà ðià duobutëmis skaitlingà siste-mà reikëjo átalpinti á labai maþà plotà: skridinio diametras siekë tik3,6 cm, o dar dalis ploto buvo prarasta dirbinio centre iðgræþusskylæ. Taigi belieka stebëtis juvelyro meistriðkumu ir puikiais skai-èiavimo ágûdþiais. Tai dar labiau prapleèia mûsø supratimà ir apieatskirø meistrø, ir apie neolito bendruomeniø prie Birþulio eþerointelektualines galimybes. Kokià skaièiavimo sistemà þymi toksornamentas, kokià simbolinæ, kalendorinæ, apeiginæ ar kità prasmæturëjo ðis skridinys, atsakyti nëra lengva. Galbût prasmës paieð-kas reikëtø pradëti nuo epochos, kurioje jis sukurtas. Visø pirma,tai laikas, kai ne tik centrinëje, bet ir Europos miðkø zonoje pereina-ma ið medþioklës, þvejybos ir rankiojimo epochos á þemdirbystësir gyvulininkystës erà.

Daktariðkës 5-ojoje gyvenvietëje surasti dar keli skridiniai. Vienasið jø tokio pat skersmens (diametras 3,4 cm), kaip ir ornamentuotaskryþma. Savo dydþiu, kruopðèiai gludinta viena puse ir neapdirbtakita iðsiskiria Daktariðkës 5-ojoje gyvenvietëje rastas masyvus6,7 cm skersmens ir 1,9 cm storio, greièiausiai nebaigtas apdirbtiskridinys. Jo skersinis pjûvis taip pat læðio formos. Trys beveikidentiðki, ákartëlëmis puoðtomis briaunomis skridiniai aptikti Juod-krantëje (Klebs, 1882, lent. 1: 18, 19, 21). Beveik identiðkas ðiamdirbiniui, tik ðiek tiek maþesnio skersmens skridinys yra FeliksoTiðkevièiaus (Palangos) gintaro papuoðalø rinkinyje (Rimantienë,2005, p. 216, pav. 82: 10).

Gintarinë grandis Daktariðkës 5-ojoje gyvenvietëje rasta tik vie-

Gintarinis skridinys, ornamentuotas kryþma, ið Bûtingës 2-osiosradimvietës. Mikelio Balèiaus Ðventosios rinkinys. Eksponatas saugomasKretingos muziejuje. Vaidoto Aukðtaièio nuotrauka

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2016 / 2

23KULTÛROS ISTORIJA

(Nukelta á 24 p.)

na (pav. 7: 3). Tai ypaè puikus juvelyro meist-rystës pavyzdys. Papuoðalas padarytas iðgeros kokybës gelsvo, kiek „debesuoto“, iðvisø pusiø kruopðèiai gludintu pavirðiumigintaro. Ðonai ties grandies pakraðèiaispuoðti ástriþomis, negiliomis, lyg dirbiniuibesisukant árëþtomis linijomis. Þymiai gi-lesnëmis ir tankesnëmis ákartëlëmis orna-mentuota iðorinë briauna. Tokie papuoðalaiþinomi ne tik Narvos, bet ir vëlyvojo neolitorutuliniø amforø ir Pamariø kultûrose. RytøLatvijoje Lubanos apyeþerëje tai taip pat daþ-nas radinys, taèiau èia dirbiniø skerspjûvisneretai bûna keturkampiðkesnis (Loze I,1979, lent. 59: 1, 2), be to, ðioms jau vëly-vuoju neolitu datuojamoms grandims átakàgalëjo daryti skalûno grandþiø formos.

Kaip jau minëjome, gintaro skridiniai Lie-tuvos ir Latvijos teritorijose þinomi ið anks-tyvojo ir viduriniojo neolito gyvenvieèiø beikapinynø, taèiau rastasis Daktariðkës 5-ojo-je gyvenvietëje priskirtinas ypatingai ðiø dir-biniø grupei – skridiniams, ornamentuotiemskryþmos þenklu. Tai jau visai kità idëjà ið-reiðkiantys dirbiniai, nuo apraðytøjø besiski-riantys ir chronologija, ir radimo teritorijo-mis bei aplinkybëmis, o taip pat – ir priklau-somybe kitam kultûriniam ratui. Taigi ðiuosskridinius bandysime analizuoti kaip atskiràradiniø grupæ.

Kryþma ornamentuotøskridiniø tipologija,paplitimo geografija irchronologijaPavyko suregistruoti 37 kryþma orna-

mentuotus gintarinius skridinius su maþaskylute per vidurá arba be jos, læðio ar seg-mento formos skerspjûviu, labai ávairuojan-èius savo dydþiu – nuo 2,5 iki 10–11 cmskersmens, padarytus ið ávairiø spalvø gin-taro ir labai besiskirianèius savo iðlikimokokybe: nuo daþniausiai labai prastos bûk-lës Zlotos ir rutuliniø amforø kultûrø kapuo-se iki labai gerai iðsilaikiusiø durpyninësegyvenvietëse (Lietuvos teritorija). Skirtingadirbiniø kokybë labai apsunkino ir jø tipolo-giná skirstymà, ir simbolinæ interpretacijà.

Visus rastus kryþma ornamentuotus gin-taro skridinius suskirstëme á keturias tipo-logines grupes:

1. Tik kryþmos þenklu ornamentuoti skri-diniai. Kryþma daþniausiai suformuota ið dvi-gubø ar trigubø taðkuèiø ar duobuèiø eiliø,nors pasitaiko ir vienaeiliø. Tokiø skridiniø

surasta 12, jie sudaro gana gausià kryþmaornamentuotø skridiniø dalá.

2. Kryþma ornamentuoti skridiniai, ku-riuose kryþma atsiduria centrinëje dalyje, ojos pakraðèiais per visà perimetrà iðsidës-to viena, dvi arba trys taðkuèiø ar duobuèiøeilës. Tokiø dirbiniø surasta 13, jie sudarogausiausià skridiniø dalá.

3. Skridiniai su dviguba ar triguba kryþmair pagal visà dirbinio perimetrà pakraðtëliaistaðkeliais ir duobutëmis suformuoti vienaei-liai ar dvieiliai trikampëliai – dar vadinamazigzago linija. Tokiø skridiniø surasta 7.

4. Miðri grupë, kurià sudaro ir áraiþomissuformuotos kryþmos, ir viename ðone or-namentuoti skridiniai, ir netaisyklingø, ne-tiesiø linijø kryþmomis ornamentuoti skri-diniai bei jø ruoðiniai.

Duomenys apie ðiuos skridinius surinktiið L. Lebinskio, R. Klebso, Eduardo Ðturm-so, Jono Puzino, Rimutës Rimantienës,R. F. Mazurowskio, Elzbietos Chojnickos-Bochdan publikacijø ir autoriaus tyrinëjimø.

Kar tografavus kryþma ornamentuotusskridinius, tapo aiðkesnë ir jø paplitimo te-ritorija.

Pastebime dvi ðiø radiniø koncentraci-jos zonas. Didþiausia, kurioje aptikta beveikpusë visø ðio tipo gintaro skridiniø, yra Bal-tijos pajûryje: dabartinës Lietuvos ir Lenki-jos teritorijose, ið esmës ten, kur gyvavoPamariø ir rutuliniø amforø kultûros: nuo Bû-tingës ir Ðventosios gyvenvieèiø ðiaurës ry-tuose iki Slupsko miesto ðiaurës Lenkijoje,prie Kurðiø mariø ir Aistmariø pakranèiø (Ki-lian, 1955; Rimantienë, 2005, p. 123–205).Ðioje teritorijoje, kaip manë Lotaras Kilia-nas, formavosi baltø kultûra.

Kompaktiðkiausia ðiø skridiniø koncen-tracijos kategorija – Mozûrø eþerynas ðiau-rës rytø Lenkijoje, kur aptikti visi skridiniøtipai. Tai rutuliniø amforø kultûros Pomera-nijos-Prûsijos arba mozûrø-prûsø paminkløgrupë (La Baume, 1943; Wislanski, 1966;Kempisty, 1971; Okulicz, 1973).

Visiðkai aiðki ðiaurinë bei ðiaurës rytøskridiniø su kryþma paplitimo teritorija, t. y.vakarø Lietuva su toliausiai á ðiauræ nutolu-sia Bûtingës 2-àja radimviete, ir ðiaurës ry-tinë riba – Daktariðkës 5-oji gyvenvietë,Birþulio eþerynas. Toliau á ðiauræ skridiniøsu kryþma idëja nenukeliavo – Latvijos teri-torijose ðiø dirbiniø neaptikta, Zvejniekø ka-pinyne palaidotam mirusiajam ant akiø uþ-dëta molio ir áspausti neornamentuoti ginta-riniai skridiniai. Neaptikta jø net Bûtingei te-ritoriðkai artimoje ir gintaro dirbiniais tur tin-

Gintarinis skridinys, puoðtas ágræþtø taðkuèiøkryþma su skylute centre. Skersmuo – 3,7 cm,storis – 0,7 cm. Kopija ið Richardo Klebsokolekcijos. Vaidoto Aukðtaièio nuotrauka

goje Sarnatës gyvenvietëje; neþinomi jie irmilþiniðkuose gintaro dirbiniø rinkiniuose iðLubanos þemumos paminklø. Tokiø dirbiniøpaplitimo riba driekësi ten, kur siekë rutuli-niø amforø ir Pamariø kultûrø idëjos.

Pietinë jø paplitimo riba – pietø Lenkija irðiaurës vakarø Ukraina, kur buvo paplitu-sios rutuliniø amforø ir Zlotos kultûros(Szmyt, 1999; Svieðnykov, 1983; Krzak,1976).

Radimo aplinkybës(kontekstas)Didþioji ðiø skridiniø dalis rasta Pamariø

ar rutuliniø amforø kultûrø gyvenvietëse Lie-tuvos ir Lenkijos pajûryje bei Kurðmariø irAistmariø pakrantëse. Tai atsitiktiniai radi-niai, kartais aptikti lobiuose arba rutuliniøamforø ir Zlotos kultûrø kapuose, daþniau-siai Mozûrø eþeryno ir Vyslos baseino upiøpakrantëse. Skiriasi iðsilaikymo kokybë: ypaègerai iðsilaikë Daktariðkës 5-osios, Bûtingës,Ðventosios, Palangos lobio ir kai kurie Juod-krantës radiniai – matyt, jie vienaip ar kitaipsusijæ su durpyniniais paminklais arba slûg-sojo giliai vandenyje. Deja, visi dabartinësLenkijos teritorijos kapuose rasti skridiniaiyra daugiau ar maþiau fragmentiðki, iðtru-pëjusiais ar sudûlëjusiais pakraðèiais, su-skeldëjusiu, o kartais ir radëjø paðveistu pa-virðiumi ar padengti patina. Tai neleidþia vi-siðkai tiksliai atkurti visos ornamentinës sis-temos, todël jø skaitomumas (o tai yra labaisvarbu) gerokai sumaþëjæs. Taigi Daktarið-kës 5-ojoje ir Bûtingës 2-ojoje gyvenvietëse

24 KULTÛROS ISTORIJA

aptikti radiniai ágyja ypatingà reikðmæ inter-pretuojant juose uþðifruotà simbolikà.

Kadangi didþioji dalis rutuliniø amforøkultûros kapø su skridiniais tyrinëti dar XIX a.ar XX a. pr. ir nedatuoti radiokarboniniu me-todu, gana tikslios Lenkijoje nustatytos da-tos siekia laikotarpá tarp 3300–2200 m. pr.Kr. (kalibruotomis datomis). Daktariðkës5-ojoje gyvenvietëje surasto skridinio irruoðinio data – 3096–2885 pr. Kr., Ðvento-sios 1A gyvenvietës kultûrinio sluoksnio suskridiniu – 2880–2495 ir 2882–2582 pr. Kr.(kalibruota), o Ðventosios 23-iosios gyven-vietës – tarp 2880–2623 pr. Kr. ir 2271–1984 pr. Kr. Taigi kryþma puoðtø didþioji skri-diniø dalis ið Lietuvos teritorijos galëtø bûtidatuojama 3100–2500 m. pr. Kr. ir priskiria-ma rutuliniø amforø ir Pamariø kultûros pa-minklams. Zlotos kultûros tyrinëto kapiny-no su skridiniais radiokarboniniø datø netu-rime, taèiau ðiuos paminklus jø tyrinëtojasZygmuntas Krzakas datuoja 2800–2200 m.pr. Kr. Taigi bendras visose kultûrose rastøgintariniø skridiniø su kryþma laikotarpissvyruoja nuo 3300 m. pr. Kr. iki 2000 m. pr.Kr. – daugiau nei tûkstantá metø.

Skridiniai kaip pagarbosobjektaiRastieji dirbiniai dëti á kapus, todël gali-

me teigti, kad jie buvo ritualiniai, o tai, kadjie rasti iðpuoðti ávairiomis ir gana sudëtin-gomis geometrinëmis sistemomis, rodo,kad yra susijæ su to meto religija. Gali bûti,kad jie slepia ir esminæ informacijà, leidþian-èià suprasti to meto visuomeniø socialinæorganizacijà. Analizuodami bandysime pa-aiðkinti jø ikonografinës sistemos dësningu-mus, nustatyti, su kokiais kalendoriais ar ideo-loginiais reiðkiniais jie galëjo bûti susijæ.

Autoriui þinoma bent 10 tokiø skridiniø,

rastø minëtuose rutuliniø amforø kapinynuo-se Lenkijos ir Ukrainos teritorijose. [...] Ru-tuliniø amforø kultûros kapø tyrinëtojai pa-stebëjo, kad gintaro papuoðalai dëti tik ácentrines kapavietes, o visuose kituose ka-puose jø arba ið viso nebuvo, arba aptiktatik pavieniø egzemplioriø.[...]

E. Ðturmsas atkreipë dëmesá á dar vienoskridinio su kryþma Gros Morino (dab. Mur-zynovo) iðskir tines radimo aplinkybes: jisrastas su laiviniu kovos kirviu ankstyvosiosvirvelinës keramikos kultûros laikotarpiu.Tai rodytø, kad kai kurios skridiniø formosbuvo bendros abiem – rutuliniø amforø irankstyvosios stadijos laiviniø kovos kirviø –kultûroms (Ðturms, 1956, p. 14; Kosko, 1989,p. 46-58). Tai þymi ir kità ádomià aplinky-bæ – abu dirbiniai (ir gintarinis skridinys sukryþma, ir laivinis kovos kirvis) daþnai in-terpretuojami kaip pagarbos objektai. Ádo-mu pastebëti, kad gintaro skridinys su kryþ-ma Bûtingës 2-ojoje gyvenvietëje taip patrastas kartu su dailiai gludintu ir visai ne-naudotu akmeniniu laiviniu kovos kirviu, pa-darytu ið plagioklazinio porfyrito (Rimantie-në, 2005, p. 202).

Vyrø kapuose rasti gintaro skridiniai daþ-niausiai uþdëti ant galvos, net jei kape yra irdaugiau gintaro dirbiniø (Ðturms, 1956, p. 15).

Daugelis tyrinëtojø mano, kad gintariniai

(Atkelta ið 23 p.) kryþma ornamentuoti skridiniai susijæ susaulës kultu, reprezentuoja saulës simbolá(Ðturms, 1956, p. 15), o auksu þibantis gin-taras pietrytiniame Baltijos pajûryje yra ðiamsimboliui iðreikðti labai tinkama medþiaga.Ðià mintá dar labiau sustiprina tai, kadO. Tischleris dar XIX a. nustatë, jog ðis sim-bolinis dirbinys bûdavo paávairinamas á duo-butes ápilant sakø (dervos), kurie suteikda-vo papildomos spalvø þaismës.

Praeities visuomenes archeologai labiau-siai paþásta ið jø darbø. Patys áspûdingiausiobjektai yra reti, unikalûs daiktai ir monu-mentalûs statiniai, kurie suteikia esminës in-formacijos apie to meto visuomenës organi-zavimosi lygá. Mûsø regione perëjimo ið ne-olito á þalvario amþiø laikotarpiu, kai medþio-tojø, þvejø ir rankiotojø verslà keitë gyvuli-ninkystë, tokiais statiniais galëtø bûti pirmieji,ankstyviausi pilkapiai (pvz., Viskantø-Kau-po), kuriuose mirusieji laidoti nuo vëlyvojoneolito iki pat þalvario amþiaus pabaigos(Gimbutienë, 1958, p. 25–26). Dël laiviniø ko-vos kirviø bei kryþma ornamentuotø gintaroskridiniø retumo, konstrukciniø ypatybiø,technologijø kokybës tam tikri daiktai tapoefektingi, nauji, ágijo ypatingà vertæ. Kryþmaornamentuoti skridiniai palaidoti su indivi-dais, kurie tos bendruomenës galëtø bûti lai-komi prestiþiniø atributø saugotojais. Etno-grafinës medþiagos duomenys daþnai juosávardija kaip turinèius þiniø, ypatingø kom-petencijø, bravûros, charizmos (prodignity)ar antgamtiniø jëgø. Prestiþiniai daiktai á ka-pus ar lobius patenka ávairiausiais keliais,atsiþvelgiant á epochà, regionà, kultûrà ir ti-këjimà. Ðios ákapës ar lobiai skiriasi savosudëtimi – ir skaitline, ir kokybine prasme:jie gali bûti pavieniai (tik vienas objektas,pvz., kryþma ornamentuotas skridinys) arbadaugybiniai (keli ar keliolika objektø, pvz.,skridiniai su laiviniais kovos kirviais (Bûtin-gë 2, Gros Morinas), skridiniai su kita ginta-ro juvelyrika (Vonbþezno) ir pan.). Tokiais daik-

Gintarinis skridinys, ornamentuotas kryþma irvienguba zigzago eilute pakraðtyje (aversas).Kopija ið Richardo Klebso kolekcijos.Fotografas neþinomas. Nuotrauka ið autoriausarchyvo

Mënulio formos gintaro kabutis ið Juodkrantëslobio. Richardo Klebso kolekcija. Fotografasneþinomas. Nuotrauka ið autoriaus archyvo

Gintarinis falo formos kabutis ið Juodkrantëslobio. Neolitas. Eksponatas Palangos gintarorinkinio. Fotografas neþinomas. Nuotrauka iðautoriaus archyvo

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2016 / 2

25

(Nukelta á 26 p.)

KULTÛROS ISTORIJA

tais lengvai mainomasi, jie gali tapti kvazimonetariniu árankiu – toks,tikriausiai, buvo gintaras neolito epochoje. Jie privalëjo turëti vertæ,bûti turto ir standartø matas. Siekiant naudos reikëjo sukurti sutarti-næ vertæ dideliame regione – brangûs, vertingi daiktai galëjo bûti leng-vai iðkeièiami. Tai simboliniai objektai, dedami á svarbiausiøjø (galin-gøjø) bendruomeniø nariø kapus kaip aukos antgamtinëms jëgomsarba uþkoduojantys tam tikrà kultûrinæ atmintá. Ðie simboliai, lydimi irþodinës tradicijø transmisijos, leido to meto bendruomenëms perteiktikompleksines idëjas gana ilgà laikotarpá – tai leistø manyti ir plati (bent1 000 m.) gintaro skridiniø su kryþma funkcionavimo chronologija.Tokie artefaktai kaip skridiniai gali bûti materiali ðiø ritualø iðraiðka,paþadinanti savotiðkai juose „supresuotà“ praeities ekspresijà (Met-zner-Nebelsick, 2010, p. 177–197). Jø ypatingai ilga raida, perþengiantikultûrinius periodus ir kultûrø ribas, reprezentuoja svarbius neolito laiko-tarpio kultûrinius aspektus ir yra svarbûs kultûrinës atminties simboliai.

Skridiniai – tarp saulës ir mënulio,ðviesos ir tamsos misterijøNeolito epocha – tai perëjimas á naujo ûkio ir naujas laiko skai-

èiavimo formas. Visoje Europoje jau nuo III tûkstantmeèio pr. Kr.tampa svarbus vasaros ir þiemos lygiadieniø nustatymas. To metobendruomenës Vakarø Europoje iðvysto ypatingà akmens ir þemëskonstrukcijø árengimo aktyvumà, o saulës ir mënulio kalendoriøsinchronizavimas virsta svarbia ir nelengva uþduotimi to metobendruomenëms. Ðiø paieðkø áprasminimà mûsø regione áþvelg-èiau gintaro skridiniø su kryþma ikonografijoje.

Be jokios abejonës, á ðias ornamentines sistemas negali bûtiþiûrima kaip á grynai estetiniø funkcijø motyvacijà ar objektus, tu-rinèius tik estetiná krûvá, taèiau jos buvo tarsi mediumai pavaizduotiávairiems þenklams arba vizualizuoti ávairiø racionaliø (ir ne visairacionaliø) prasmiø aiðkinimui ir asociacijø kûrimui (David, 2010,p. 439). Rutuliniø amforø kultûroje ir jos átakos zonoje (tiksliau – josidëjø lauko átakos zonoje) randame bendrø ornamentiniø motyvøarealà. Daugiausiai tai þenklai, susijæ su saulës, reèiau – mënuliosimbolika. Sukamoji ðiø diskø simetrija, viena kryptimi didëjantislauþtø linijø ir duobuèiø skaièius kelia idëjas apie cikliðkà saulëskelionæ, tekëjimà ir saulëlydá. Neolito pabaigos ir bronzos amþiausEuropos religijø tyrinëtojai tai sieja su saulës kultu – taigi saulëtampa pagrindine, centrine kulto dominante. Abiejose Daktariðkësir Ivanës diskø pusëse pastebime ikonografinius motyvus. Gal to-kias ar panaðias kompozicijas turëjo ir kiti skridiniai – deja, radiniøbûklë neleido mokslininkams jø pastebëti. Kà ðie motyvai galëtøreikðti, kokias skirtingas idëjas reprezentuoti? Daugeliu atvejø to-kiø skridiniø ar saulës diskø analizë mokslininkams leidþia keltihipotezæ, kad abi ðias puses reikëtø sieti su saule ir mënuliu (Som-merfeld, 2010, p. 537–540). Be abejo, ðviesos ir tamsos kitimomisterija to meto þmogui buvo svarbi. Ádomu tai, kad, analizuodamiDaktariðkës skridiná, vienoje pusëje áþvelgëme besikartojantá skai-èiø 25, o kitoje – 8. Tuos paèius skaièius matome ir ant Trundholmosaulës disko (Sommerfeld, 2010, p. 538, pav. 1, 2). Tam tikrø skaièiøpasikartojimas ritualiniuose kontekstuose ar ant jiems skirtø daiktørodo, kad diskø, ornamentuotø kryþma ir trikampiais, kûrëjai bei nau-dotojai sekë kalendoriø, sugebëjo skaièiuoti, ir tai leido jiems organi-zuoti ar kontroliuoti juos supantá pasaulá, nustatyti saulës ir mënuliokelioniø cikliðkumà. Ðie diskai – tai ir aukðto statuso visuomenës na-

riø simboliai, ir kalendoriniø ðvenèiø laiko nustatytojai – vidurvasarioir vidurþiemio didþiøjø ðvenèiø skelbëjai.

Antropomorfinës ir zoomorfinës figûrëlësGintarinës þmoniø figûrëlës yra svarbi dalis ikonografinës siste-

mos, kuri funkcionavo visose archeologinëse rytinës Baltijos ak-mens amþiaus kultûrose – ðiandieninës Lietuvos, Latvijos, Estijos,Suomijos, Karaliauèiaus (Kaliningrado) kraðte ir Lenkijos ðiaurëje.Meninës akmens amþiaus tradicijos, ypaè portabiliojo meno, Pietø irVidurio Europoje buvo þinomos jau vëlyvajame paleolite ir, kol pasie-kë mûsø kraðtus, galëjo didþiuotis beveik dvideðimties tûkstantme-èiø tradicija. Rytiniame Baltijos regione ðios tradicijos neabejotinaibuvo tæsiamos mezolito ir neolito laikotarpiais, kartu vystant naujas,originalias, turinèias specifinæ stilistikà, o taip pat ir vaizduojamøobjekto pasirinkimo ypatybes. Tokia specifika susiformavo dël tikðiam regionui bûdingø ekologiniø ir ekonominiø faktoriø.

Ðios tradicijos raidos ypatybes lëmë galimybë minëtame regio-ne rasti ypatingos medþiagos – gintaro, o iðskirtiniam regiono ak-mens amþiaus dailës tur tingumui átakos turëjo ir gamtinës aplinky-bës. Bûtent ðiame regione tyrinëta radiniais pati tur tingiausia pa-minklø grupë – durpyninës gyvenvietës. Dauguma jø priklausë pla-èiose teritorijose egzistavusiai Narvos kultûrai, kurioje gintaro dai-lës objektø, papuoðalø gamybos ir prekybos tradicijas tæsë ir vë-liau èia ásikûræ kitø kultûrø þmonës. Didþiausià gintariniø antropo-morfiniø figûrëliø kolekcijà 1882 m. Juodkrantëje aptiko Prûsijos ar-cheologas ir kolekcininkas R. Klebsas (Klebs, 1882). Visos gintarofigûrëlës ir papuoðalai buvo publikuoti atskirame leidinyje ir labaigreitai pateko á daugelá Vakarø Europos menà apibendrinanèiø leidi-niø. 1884 m. dirbiniai deponuoti Berlyne, vëliau pateko á Rytø Prûsi-jos provincijos muziejø, dar vëliau atsidûrë Karaliauèiaus universite-te, ið kur svarbiausia rinkinio dalis, tarp jø – ir þmoniø figûrëlës, poAntrojo pasaulinio karo atsidûrë Getingeno universiteto Geologijos irpaleontologijos muziejuje (Ritzkowski, Weisgerber, 1996, p. 137–150; Ritzkowski, 2001, p. 233–238). Dar prieð karà ir po jo ðiø figûrë-liø kopijas pasigamino keli Lietuvos muziejai ir kolekcininkai.

Pailgas ornamentuotas gintaro skridinys ið Palangos gintaro rinkinio.Felikso Tiðkevièiaus kolekcija. Fotografas neþinomas. Nuotrauka iðautoriaus archyvo

26

(Atkelta ið 25 p.)

KULTÛROS ISTORIJA

Juodkrantës lobyje aptiktos net 9 antro-pologinës figûrëlës: 5 ið jø galëtume skirtitrimatëms ovalioms figûrëlëms, 2 – labaischematiðkai þmogaus kûnà traktuojan-èioms figûroms. Taip pat aptikta viena gal-vos figûrëlë ir vienas falinis kabutis (Klebs,1882, lent. 9: 1-5; X: 1-2, 6; VIII: 13). Di-dþioji figûrëliø dalis turi ið abiejø pusiø pra-græþtas skylutes pakabinimui. Pati didþiau-sia ið jø yra 14,3 cm ilgio, 5,7 cm ploèio,1,67 cm storio, o jos svoris – 80,3 g. Taiypaè dailiai padaryta figûra. Jos galva iðki-lusi aukðtai virð peèiø, platus kaklas tæsiasibeveik iki kaktos, árëmindamas veidà. Veidasiðsikiðæs á prieká (tai ypaè ryðkiai matyti figû-rëlës skerspjûvyje), virðugalvis dailiai suap-valintas. Nosis iðryðkinta ðalia jos gintarà ið-skobiant á vidø. Kaip bûdinga visam mûsøregiono akmens amþiaus vaizdavimo kano-nui, itin pabrëþtas antakiø lankas, akys – gi-lios kûgiðkos duobutës, burna visai neryð-ki. Figûrëlës kaktoje esantis ádubimas – na-tûralus gintaro defektas. Itin dailiai, taisyk-lingai simetriðkai suformuotas figûrëlës vei-das ir uþapvalintas trikampis smakras. Ran-kos prigludusios prie kûno, atskir tos nuo jotik giliu, ovaliu, stipriai iðskobtu grioveliu.Rankø virðutinëse dalyse (paþastø srityje) yradvi dvigubai kûgiðkos rantuotos kiaurymës.

Kojos – du trumpi giliu grioveliu atskir tistulpeliai. R. Klebso teigimu, kasinëjantgintaras, matyt, buvo paþeistas kauðu.Pieðiniuose negalime áþiûrëti virð kojøesanèio rëþio, kurio vietoje matosi ðvie-sus gintaras, o visas kitas figûrëlës plo-tas padengtas þieve. Dirbinio pavirðiusdailiai nugludintas, iðskyrus grioveliusprie rankø ir kojø, kur dar ryðkûs græþimopëdsakai. Ði figûrëlë galëjo bûti neðioja-ma pakabinta vërinio viduryje, ant virvu-tës, kito pluoðto ar odos.

Savo masyvumu, kresnumu, vientisumuiðsiskiria kita figûra (Klebs, 1882, lent. 9: 1).Jos galva þema, plati, smakras bukas, nu-sviræs þemiau peèiø. Kakta natûraliai glu-dinta, kampuota. Nosis tame paèiame lygy-je kaip skruostø apvalumai, beveik staèia-kampë. Ir vël, kaip bûdinga viso regiono tometo þmoniø vaizdavimo kanonui, veidasiðskobtas giliai á vidø, taip iðryðkinant anta-kiø lankà ir nosá. Akiø, kaip daþniausiai pa-sitaiko antropomorfinëse to meto medinë-se, raginëse ar molinëse figûrëlëse, nëra.Veide ryðkios titnago naudojimo þymës, árai-þø linijos grubokos, ne visai taisyklingos,lyg bûtø graviruotos neágudusia ranka. Ponosimi horizontaliu iðskobimu kiek þemiaubrûkðniu paþymëta burna. Galvà nuo kûnoskiria á iðsiplëtusià V raidæ sueinantys grio-veliai. Jie greièiausiai taip pat padaryti tit-nagu, viduje matomos áraiþos netaisyklin-gos. Rankos nuo kûno atskirtos ið figûrospriekinës pusës dviem giliais, nesimetrið-kais grioveliais, taèiau antroje, „blogojoje“,pusëje jos atidalytos dviem gilesnëmis árai-þomis – tai lyg nuoroda á tai, kad dirbinysgalëjo bûti apþiûrimas ir ið kitos pusës. Virðkojø aplink visà figûrëlæ eina dvigubi, kar-tais trigubi, ne visai taisyklingi paraleliaiápjauti grioveliai – atrodo, lyg figûrëlë bûtøaprengta panaðiu á palaidinæ drabuþiu (Rit-zkowski, 1999, p. 142, abb. 2). Visas ginta-rinis dirbinys gerai gludintas, iðskyrus ið-graviruotas dalis. Taèiau, skirtingai nei pir-mojoje figûrëlëje, èia kai kur matomos pir-minio apdirbimo – skaldymo – þymës, ruo-ðinio liekanos. Figûroje yra 4 kiaurymës, povienà virðutinëse ir apatinëse rankø dalyse.Galima daryti iðvadà, kad gintaras buvo ne-ðiojamas kaip centrinis kabutis-skirstiklisdviejø eiliø vërinyje. Kiaurymës ið abiejøpusiø kûgiðkos – tai rodo, kad græþta ið abiejøpusiø. Viena skylutë pakabinimui nuskilusi.Ðios figûrëlës aukðtis yra 9,6 cm, plotis –4,4 cm, o storis – 1,54 cm. Ji sveria 36,6 g.

Treèioji figûra (Klebs, 1882, lent. 9: 3)

Antropomorfinë figûra – gintarinis kabutis iðJuodkrantës rinkinio. Vaidoto Aukðtaièionuotrauka

maþiausiai apdirbta. Galvos virðus ágaub-tas, iðryðkinta tik nosis, á vidø iðskaptuotiskruostai, burnos nëra. Rankos, kuriø vienanulûþusi, atskir tos nuo kûno giliais kiauraisiðskobimais, o apaèioje vël sujungtos sukûnu. Kojos neiðryðkintos. Viena skylë ið-græþta apatinëje dalyje (tai leistø galvoti,kad figûrëlë neðiota þemyn galva) – taip ne-retai vaizduojama iliustracijose. Taèiau fi-gûrëlë apatinëje veido dalyje turi ir kità sky-lutæ. Matyt, norëta jà neðioti statmenai. Pa-sukus gintarà ðonu, galima pastebëti aðtriàiðgaubtà briaunà, lyg ðis dirbinys bûtø pa-darytas ið didelio plokðèio ar kirvuko for-mos kabuèio. Matome ir kitiems mûsø re-giono antropomorfiniams dirbiniams bûdin-gà þmogaus vaizdavimo kanonà: iðryðkin-tas antakiø lankas, á vidø iðskobtas veidas,smakras trikampis, burnos nëra. MarijaGimbutienë rytinio Baltijos regiono portabi-liosios dailës objektuose norëdama áþvelgtipietuose esanèios Senosios Europos kultû-ros paraleles, ðià figûrëlæ ávardijo kaip dei-vës-paukðtës (pelëdos) atvaizdà (Gimbutie-në, 1985, p...). Atrodo, kad tai tipiðka „Juod-krantës stiliaus“ arba pastaruoju metu iðryð-këjusio Ðiaurës rytø Europos miðkø zonosstiliaus antropomorfinë figûrëlë, atitinkanti tometo þmoniø vaizdavimo manierà (Richtho-fen, 1935, p. 3–15; Butrimas, 2001, p. 23).

Kiek kitokia ketvirtoji R. Klebso paskelb-

Antropomorfinë figûra – gintarinis kabutis iðJuodkrantës rinkinio. Vaidoto Aukðtaièionuotrauka

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2016 / 2

27

(Nukelta á 28 p.)

KULTÛROS ISTORIJA

ta Juodkrantës figûrëlë (Klebs, 1882, X: 5).Ji aiðkiai tûrinë, gana apvali, þymiai stores-në nei prieð tai apraðytosios, pagaminta vi-sai kita maniera – uþapvalintais iðsikiði-mais iðryðkintos jos kojos ir rankos. Taèiauveido vaizdavimo principas lieka tas pats:labai ryðkus antakiø lankas, kiek uþapva-linta nosis, veidas siaurëja á apaèià ir yratrikampis. Ant smakro esanèios duobelës –gintaro iðtrupëjimai. Taèiau ði figûra turi vie-nà iðskirtiná bruoþà – jos nugarinëje pusëje,pakauðyje ir ant kaklo yra ryðkus plokðèiasiðkilimas: greièiausiai tai ðukuosena, sa-votiðka kasa. Ávairiai pavaizduoti plaukai,galvos apdangalai þinomi dar antropomor-finëje paleolito portabiliojoje dailëje. Kai ku-rios ðio dirbinio detalës leidþia manyti, kadtai moters figûra. Nuo kitø ji skiriasi ir tuo,kad jos kaklas ir talija gerokai paploninti.Figûrëlë pagaminta ið skaidraus, permato-mo, vyno geltonumo, kartais kiek drumstogintaro. Ilgai gulëjæs dirbinys pasidengæsstora, pavirðiuje kiek papilkëjusia þieve, ku-rios krakeliûrose prasiðvieèia raudona spal-va. Dël þievës spalvos apðviesta figûrëlëatrodo rubino raudonumo. Ji neturi pragræþ-tø skyluèiø pakabinti ir, jei buvo neðiojamakaip kabutis, galëjo bûti apvyniota virvelë-mis per vienà ar dvi siauriausias vietas.

Kaip þinome, Baltijos regiono rytinëje pu-sëje paplitæ ávairiø figûrø atvaizdai arba þmo-niø ir gyvûnø galvos. Viena tokia galva, pa-daryta ið storo gintaro gabalo, þinoma irJuodkrantës kolekcijoje (Klebs, 1882, X: 4).Nuo prieð tai apraðytø figûrëliø ði skiriasireljefiðkumu. Veidas þandø ir skruostø ly-gyje labai iðplatintas, smakras – buko tri-

kampio formos, kakta suapvalinta, truputáapskilinëjusi. Á prieká smarkiai iðkiðta kieklenkta nosis, iðskobtas aiðkus veidas,ryðkus antakiø lankas, akys ir burna paþy-mëti horizontaliais giliais grioveliais. Smak-ras nëra visai proporcingas, vienoje pusëjekiek pakeltas. Ði galvutë buvo neðiojamakaip pakabutis – virðugalvyje yra abipusis,kûgiðkas, á figûrëlës vidurá siaurëjantis pra-græþimas. Græþta, matyt, kaulu ið abiejø pu-siø, viduryje skylës susijungia, sudaryda-mos V formos kûgiðkà kampà. Archeolo-gas O. Tischleris ðioje figûrëlëje pastebëjoduobeliø, kurios atsiranda gremþiant ginta-rà titnagu. Pirmieji ðiø figûrëliø tyrinëtojaimanë, kad gludinta smëliu, bet atsargiai, ne-daug, saugant gerai iðgautà (nusisekusá) rel-jefà. Atrodo, kad bûta ilgo ir nelengvo darbo.Suaiþëjæs figûrëlës pavirðius rodo, kad gin-taras ilgai gulëjo þemëje veikiamas atmos-feros sàlygø. Dël ðios prieþasties susidarëryðki stora þievë. Ðio dirbinio ilgis – 7 cm.

Á Juodkrantës kolekcijà pateko ir Parni-dþio kopos papëdëje rasta figûrëlë. Tai stili-zuota gintarinë plokðtelë su simetriðkai abie-jose liemens pusëse pragræþtomis skylutë-mis. Veidas ilgu smakru (gal barzda), matytiantakiø lankas, nosis, vos paþymëta burna.

Dar labiau stilizuotos kitos dvi antropo-morfinës figûrëlës ið Juodkrantës kolekci-jos (Klebs, 1882, lent. 10: 1, 3). Pirmoji jø –10,6 cm aukðèio, plaèiausioje vietoje 5,4 cmploèio ir tik 0,9 cm storio. Ji sveria 25,5 g.Skersiniame pjûvyje matosi, kad virðutinëdalis þymiai storesnë nei apatinë. Ði figûrë-lë turi penkias skylutes pakabinimui. Þemiaumatyti gili á apaèià siaurëjanèios trapecijosformos áraiþa, þyminti þenklà ar apdarà. Ki-toje pusëje ties tariama peèiø juosta taippat yra dvi paraleliai ápjautos áraiþos. Galibûti, kad tai kaklo papuoðalas. Matyti, kadskylutës græþtos ið abiejø figûrëlës pusiø.Trys skylutës veido srityje (vidurinioji – ryð-kiai didesnë) yra tik uþuomina á þmogausveidà – ðioje schematizmo stadijoje jis tam-pa nebesvarbus. Iðskirtinis ðiø dirbiniø bruo-þas – abi jø ðoninës briaunos puoðtos negi-liomis, kiek ástriþomis áraiþëlëmis.

Dar labiau schematizuota ir pati vëlyviau-sia ið visø figûrëliø galëjo bûti sukurta jauþalvario amþiaus pradþioje. Jos „galva“ –kiek frontaliai iðtæstas staèiakampis, ji ið-platinta ties krûtine ir kojomis, ásmaugtu lie-meniu, rankas þymi vos pastebimi iðsikiði-mai krûtinës srityje. Taèiau nuo visø kitøfigûrëliø ji skiriasi neðiojimo bûdu: skylu-tës græþtos ne ið veido, figûros priekio ar

uþpakalinës dalies skersai, bet iðilgai (kaipir þmogaus galvà vaizduojanèioje figûrëlë-je), per abi ðonines briaunas, ið abiejø pu-siø: ið vienos pusës matomos dvi skylutës,o ið kitos – trys. Ties viduriu dvi greta vienakitos græþtos maþesnës skylutës susilieja ávienà V formos skylæ. Panaðiai gintaro skirs-tikliai ar kabuèiai bûdavo græþiami anksty-vojo þalvario Uneticës kultûroje (tarp 2050–1750 m. pr. Kr. (Ernée, 2015, p. 71, 89). Ðiosfigûrëlës aukðtis – 8,9 cm, plotis plaèiau-sioje virðutinëje ir apatinëje figûrëlës daly-se – 3,9-4,0 cm, storis – 0,8 cm, o sveria jimaþiausiai ið visø antropomorfiniø figûrë-liø – tik 16 g.

Dar XIX a. archeologas O. Tischleris atli-ko trasologinius ðiø ir kitø Juodkrantës lo-bio dirbiniø tyrinëjimus. Jis nustatë, kad ga-mybai nebuvo naudojami metaliniai árankiai,o visos figûrëlës pagamintos akmens am-þiuje. Jo manymu, angos galëjo bûti græþia-mos titnaginiais gràþteliais, labiausiai tikë-tina – su kaulinëmis elnio ragø adatomis.Naudotas ir smëlis. Jis turëjo bûti sausas,nes drëgnas neduoda reikiamos trinties. Kaiskylë pasiekdavo tam tikrà gylá, adatà ga-làsdavo (gludindavo), todël kiaurymëse at-sirasdavo ranteliai. Cilindriniuose angos tæ-siniuose ant sieneliø matomi smëlio grûde-liø árëþti lankai. 2016 m. Klaipëdos univer-siteto doktorantai Gvidas Slash ir TomasRimkus atliko gintaro dirbiniø apdirbimo tra-seologiniu metodu tyrimus. Jie nustatë, kadbuvo græþiama titnaginiu gràþteliu, duobu-tës viduje matomos 4–5 ryðkios ðio árankiopaliktos linijos. Taip ornamentuoti ir skridi-niai; á titnaginiu gràþteliu suformuotas árai-þas, kad jos ryðkiai skirtøsi nuo dirbinio spal-vos, pildavo daug ochros, dervos, sakø, vað-ko. Gintarà græþdavo ið abiejø pusiø ir kar-tais pasitaikydavo, kad skylës ið karto ne-sutapdavo (taip galëjo nutikti su paskutinià-ja mûsø apraðyta figûrële). Darbas nebûda-vo nusisekæs, taèiau gintaro nemesdavo, tai-sydavo arba græþdavo papildomas skylutes(Klebs, 1882, lent. 10: 3; Ritzkowski, Weis-gerber, 1999, pav. 7c). Græþimas kaulineadata buvo ilgas ir sunkus darbas, ypaè pra-dþioje, kai adata dar negalëjo uþgriebti smë-lio. Ryðkus to pavyzdys – ilgieji vamzdiniaikaroliai (Klebs, 1882, lent. 1, p. 11), kuriøgamybai, tiksliau, skyluèiø pragræþimui, rei-këjo labai daug laiko ir águdimo.

Nors Juodkrantës lobyje matome tik vienàgintarinæ þmogaus galvà, taèiau ðios daþniau-siai belytës figûrëlës, pagamintos ne tik ið gin-

Gintarinë þmogaus galva ið Juodkrantësrinkinio. Vidoto Aukðtaièio nuotrauka

28

(Atkelta ið 27 p.)

KULTÛROS ISTORIJA

taro, bet ir ið kaulo, rago ar kitø medþiagø,sudaro atskirà grupæ (Butrimas, 1994, p. 9:1-4; 2000, p. 23–26). Gintariniø galvø figûrëliø,priklausanèiø akmens amþiaus dailës objek-tø grupei, þinoma ir daugiau. Trys maþi trima-èiai tokie dirbiniai, vykdant povandeninius ar-cheologinius tyrinëjimus, buvo atrasti Astu-vansalmio eþere, Suomijoje (Grônhagen,1994, p. 18, fig. 1, 2, 3). Vienas þmogaus gal-vos formos kabutis su skylute rastas dvigu-bame kape Kukkarkosti vietovëje. Ði figûrëlëtik 4 cm ilgio, 2 cm ploèio ir 1 cm storio (Tor-vinen, 1978, pav. 11). Viena grubiai taðyto vei-do gintarinë þmogaus galvos figûrëlë aptiktaLatvijoje Ruomiø-Kalniniø gyvenvietëje: josveide ryðkiai dominuoja nosis, gilios akiduo-bës (Vankina, 1983, pav. 1).

Kaip ðios figûrëlës buvo neðiojamos? Vi-sos jos turi skylutes ar susiaurëjimus pri-riðti ir pakabinti. Skylutës daþniausiai pori-nës. Greièiausiai tai galëjo bûti puoðniø vie-naeiliø ar dvieiliø apvarø skirstikliai – centri-nëje dalyje dominuojanèios didelës iðskir-tinës gintaro figûrëlës, o ðonuose – gintari-nës sagutës, galbût ir vamzdiniai karoliai.Ypaè plokðèiai apvarai tiko schematiðka fi-gûrëlë ið Juodkrantës kolekcijos (Klebs,1882, lent. 10: 3). Gal toká papuoðalà, kaipátakos, autoriteto þenklà, neðiojo þynys arkitas iðskir tinis bendruomenës narys – to-kiam amuletui galëjo bûti teikta magiðkaprasmë (Rimantienë, 1999, p. 51).

Figûrëlës daþniausiai belytës, tik kai ku-riose iðryðkinti vyriðki ar moteriðki bruo-þai. Gal apvalioji Juodkrantës lobio figûrëlë

ásmaugtu liemeniu ir iki pusës jos nugari-nëje pusëje nutásusia kasa vaizdavo mote-rá? Vyriðkø poþymiø turi vienas ið ádomiau-siø gintariniø kabuèiø, kuris, kaip manoma,atkartoja falà. Jis padarytas ið tamsaus, be-veik juodo gintaro. Vienoje pusëje yra gilusgriovelis, virðutinë dalis nupjauta, keturkam-pë, joje ið dviejø pusiø pragræþta stipriai rai-þyta skylutë. Faliniai kabuèiai, kaip parodëvëlesni, jau XX a., archeologiniai durpynø ty-rinëjimai, aptikti gyvenvieèiø kultûriniuosesluoksniuose. Gintarinis rastas Ðventojoje,medinis – Sarnatëje, o kaulinis (ornamen-tuotas) jau þymiai seniau aptiktas Rytø Prû-sijoje (Butrimas, 2000, p. 27, pav. 39). Grei-èiausiai ðios falinës figûrëlës reprezentavovyrà kaip gamtos ir gyvybës stimuliatoriø,nes þmoniø ir gyvûnø reprodukcijos uþtikri-nimas buvo ypaè svarbus to meto visuo-menëms. Panaðûs dirbiniai, þinomi jau nuovëlyvojo paleolito, neolito laikotarpiu buvopaplitæ Senosios Europos kultûrose, kur ga-lëjo bûti tam tikri agrokultûriniø bendrijø die-vybiø simboliai, susijæ su kalendoriniaismetais (Gimbutas, 1982, p. 216).

Kà ið ðios ypatingos medþiagos padary-tos figûrëlës galëjo reikðti? Kokia jø paskir-tis? Antropologinës figûrëlës paprastai trak-tuojamos kaip objektai, susijæ su kultu irtikëjimu, kaip religinio gyvenimo kompo-nentai (Wyszomirska, 1984, p. 203–205).Ðià interpretacijà Baltijos regiono rytinëjepusëje remia etnoistoriniai duomenys. Gin-tariniø skulptûrëliø aukø lobiai (bent jau da-lis) rasti Juodkrantëje, prie Astuvansalmioeþero bei Kukkarkosti kapinyne Suomijoje,neolito gyvenvieèiø kultûriniuose sluoks-niuose. Antropomorfinës gintarinës figûrë-lës, kaip ir pagamintos ið kitø medþiagø,turi gilesnæ religinæ prasmæ ir yra susiju-sios su ðamanizmu ir ðamanø atliekamaisveiksmais. Jos gali bûti traktuojamos kaipsvarbi apeiginio kostiumo dalis. Rastàsiaskapuose galima sieti su laidojimo apeigo-mis, tai galëjo bûti tam tikri mirusiøjø gimi-naièiø atvaizdai, fetiðai ar stabai – taip ðiasfigûrëles savo veikale ávardijo ir R. Kleb-sas. Kai kurios figûrëlës (falinës) galbût su-sijusios su vaisingumo kulto apeigomis.

Daugelis archeologiniø objektø, padary-tø ið medþio, kaulo, rago, naudoti praktið-kai, o gintarinës figûrëlës galëjo bûti visuo-meninio solidarumo, padëties joje, tapatu-mo, komunikacijos, groþio, prestiþo þenklaiar religiniø idëjø atributai. Galime nusakytijø dydá, radimo aplinkybes, bet tai, deja, ne-leidþia visiðkai suprasti jø esmës: prieðis-torinës dailës objektus greièiausiai turime

priimti kaip tø laikø kûrëjo ar jo globëjo þi-nià, siunèiamà þmonijai ir aukðèiausiomsjëgoms. Ði þinia ákûnyta ir magiðkoje, mûsøregionui ypatingà reikðmæ turinèioje medþia-goje – gintare. Gintarinius dailës objektuspriimdami kaip ypatingà þenklà, jo reikðmætik bandome interpretuoti ir iðreikðti þo-dþiais. Be abejo, estetinis aspektas – for-ma, spalva, ornamentika – labai svarbus,bet jis daugiau iðreiðkia mûsø santyká suðiais objektais, o ne su senaisiais protë-viais, jø gyvensenos ir tikëjimo ypatumais.Taigi, atlikdami detalius tyrinëjimus, at-skleisdami kiek ámanoma daugiau ávairia-pusës informacijos apie toká kompleksináfenomenà kaip prieðistorinë dailë ir þmo-gus bei gintaras joje, galëtume bandyti pri-artëti prie seniai iðëjusiø kartø kûrybos su-pratimo, nors pagrindinës jos idëjos stro-piai paslëptos, nes daugelis antraeiliø daly-kø mums atrodo svarbesni.

Gintariniai gyvûnaiZoomorfinë dailë labiau nei antropomor-

finë buvo susijusi su ekonominiu visuome-nës aktyvumu: medþiokle, þvejyba ir sieki-mu ðià veiklà sëkmingai pratæsti, iðsaugoti.Zoomorfinë dailë þymiai iðraiðkingesnë,ávairesnë savo formomis, maþiau kanoni-zuota, taèiau labai varþoma gintaro medþia-gos trapumo, neleidþianèio iðreikðti sudë-tingesniø formø, verèianèiø apibendrinti, sti-lizuoti, atskleisti pagrindinius, bûdingiausiusgyvûnø bruoþus, labiau atsiþvelgti á gamtossukurtas formas.

Patys seniausi gyvûnø atvaizdai pietinia-me ir rytiniame Baltijos regione – Juodkran-tës kolekcijoje ir ðiaurinëje Lenkijos daly-je – surasti dar XIX a. (Klebs, 1882, lent. 8:21, 7: 1; Virchow, 1887, p. 401–402). JauXX a. pr. tokiø figûrëliø aptikta Danijoje, Ðve-dijoje, Suomijoje (Müler, 1918; Almgren,1907, p. 117; Äyräpää, 1945, p. 11). Kadan-gi daugelis dirbiniø rasta atsitiktinai, iki ðioltebevyksta diskusijos dël jø kultûrinës pri-klausomybës ir sukûrimo laiko. Garsiàjà ar-klá, liûtà ar loká vaizduojanèià figûrëlæ ið Do-begnevo Pomeranijoje bandyta datuoti netvëlyvuoju paleolitu (Burdukiewicz, 1999,p. 106–108). Manytume, kad ornamentavi-mo pobûdis – negilios duobuèiø eilës antfigûrëlës nugaros ir galvos – leistø teigti,kad ji gali priklausyti rutuliniø amforø kultû-rai ir bûti datuojama III tûkstantmeèiu pr. Kr.,kaip ir tame regione rasta lokio figûrëlë. Josdabartinæ iðraiðkà lëmë mëgëjiðki „restau-ratoriø“ bandymai: nuo figûrëlës pavirðiaus

Skydo pavidalo gintarinis kabutis iðJuodkrantës, puoðtas vertikaliu ir ástriþaisgrioveliais, duobutëmis su skylute pakabinti

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2016 / 2

29KULTÛROS ISTORIJA

Stilizuota zoomorfinë figûrëlë ið Juodkrantësrinkinio. Richardo Klebso kolekcija. VaidotoAukðtaièio nuotrauka

buvo paðalinta patina, o visas dirbinys iðnaujo nugludintas. Jo ilgis – 4,2 cm, plotis –3,5 cm. Tai viena ið graþiausiø gintariniø tû-riniø figûrëliø (Galinski, Dziewanowski, Ko-walski, 2012, p. 88).

Anksèiausiai Lietuvos teritorijoje suras-ta figûrëlë, panaði á elnæ, o gal ir kità gyvû-nà (Klebs manë – arklá), padaryta ið kaulospalvos gintaro. Liemens dalis – pusmë-nulio formos, galvoje ið abiejø pusiø árëþ-tas brûkðnys reikðtø nasrus, o virðutinëjepusëje ausis skiria gilesnis griovelis. Abie-jose galvos pusëse yra po dvi kûgiðkas duo-beles, kuriø viena galëtø reikðti aká, kita –gal ðiaip papuoðimà. Skylutë pakabinti ið-græþta uodegos gale, iðdilusi – tai liudytø,kad ðis graþiai nugludintas kabutis galëjobûti ilgai neðiotas.

Juodkrantës lobyje bûta ir kitø ypaè dai-liai apdirbtø ir dekoruotø figûrø, kurias in-terpretuoti sunkiau, taèiau pastaruoju metupaþinimo galimybës kiek pleèiasi (Klebs,1882, lent. 8: 1–4). Kalbame apie du skydopavidalo gana didelius, plokðèius, þievëjeaptiktus gintaro gabalus, tinkamus didie-siems plokðtiems kabuèiams gaminti. Pir-masis turi aiðkiai pastebimà galvà ir lieme-ná, kurie vienas nuo kito atskir ti tiesia gilo-ka áraiþa. Ði dalis negludinta, matyti negi-lios áraiþëlës – apdirbimo þymës. Virðutinë-je figûrëlës dalyje yra kiaurai pragræþta sky-lutë pakabinti, o liemens dalyje centre pervisà liemená – vertikalus griovelis. Èia ið-dëstyta simetriðka áraiþø ir duobuèiø siste-ma. Ðios figûrëlës apatinës dalies pakrað-èiuose abiejose pusëse matome po keturiasduobutes ir po tris ákypas áraiþas. Áraiþomisnuþymëta ir pati apatinës dalies figûrëlësbriauna. Matyti, kad gaminant ðià figûrëlædaug kur palikta natûrali þievë, o jos nuimtatiek, kiek reikëjo iðbaigtai formai suteikti.

Antrojo panaðaus kabuèio virðus nu-sklembtas lygiai su kampuose iðgræþtomisskylutëmis. Briauna aðtri, o pavirðius neþy-miai iðgaubtas ir turi visà kûgiðkai ágræþtøduobuèiø sistemà: devynios duobutës ganasimetriðkai iðdëstytos pagal dirbinio krað-tus, o 6 sukoncentruotos pagal centriná iðki-limà. Beveik visas pavirðius, daugiausiaipalei briaunà ar visai ðalia duobuèiø, puoð-tas 3–5 lygiagreèiomis trumpomis áraiþëlë-mis. Ðalia duobuèiø árëþtø linijø pluoðteliaiorientuoti á dirbinio viduriniàjà dalá.

Daugelis tyrinëtojø ðias ypatingas, iðskir-tines figûrëles bandë ávairiai interpretuoti.Kai kam jos net priminë Egipto skarabëjus,bet sukaupus daugiau Lietuvos akmens am-þiaus medþiagos paaiðkëjo, kad vadinamuo-

ju „þuvø aðakø“ motyvu, panaðiu á x-ray sti-liø, puoðta ðuoliuojanèio þvërelio figûrëlë ap-tikta Þemaitiðkës 2-ojoje gyvenvietëje (Gi-rininkas, 2009, pav. 187: 7). Gali bûti, kadþmonës, darinëdami gyvûnus, buvo susi-dûræ su skeletø, ðonkauliø ar þuvies aðakøstruktûra, o tokios figûrëlës pajûrio zonojegalëjo vaizduoti ruonius ar dideles þuvis. Pa-naðiø dailës objektø þinome Australijos abo-rigenø dailëje.

Archeologiniø tyrinëjimø metu Baltijos re-giono rytinëje pusëje daugiausia tokiø ginta-riniø figûrëliø surasta tyrinëjant durpyninesgyvenvietes. Latvijoje Ilze Lozës tyrinëtoseZvidzës, Nainiekstës, Dzedziestës gyvenvie-tëse surastø figûrëliø rûðinë priklausomybënustatoma sunkiau, bet trys Aboros I gyven-vietës figûrëlës gana aiðkiai reprezentuojaþaltá ar gyvatæ, vienà ið jø gal net dvigalvá. Jøsiluetas banguotas, kampai uþapvalinti, oakys nuþymëtos negiliomis kûgiðkos formosduobutëmis (Loze, 2008, pav. k 26). Treèiojiðiai grupei priskirtina figûrëlë turi tuos pa-èius bruoþus, taèiau yra asimetriðka (Loze,2008, pav. k 31). Sprendþiant ið pragræþtø sky-luèiø liekanø, visos ðios figûrëlës galëjo bûtineðiojamos kaip kabuèiai.

Latvijos pajûryje, vos uþ 40 km á ðiaurænuo Palangos esanèioje Sarnatës gyvenvie-tëje aptiktos net penkios tûrinës gyvûnø fi-gûrëlës. Ðios durpyninës gyvenvietës kul-tûriniame sluoksnyje, netoli vieno ið pasta-tø liekanø, rasta ypaè natûralistine manierapadaryta briedþio galva (Vankina, 1970,p. 111, lent. 55: 2). Reljefiðkai pavaizduotosþvëries ausys ir akys, iðryðkinta nosis, ðner-vës, burna. Ðis dirbinys maþas – jo ilgis tik3,5 cm. Uþpakalinëje dalyje likæs skylës græ-þimo fragmentas rodo, kad gyvûno figûrëlëbuvo neðiojama kaip kabutis. Puikus þvë-ries anatomijos þinovas pabrëþë paèias bû-dingiausias briedþio savybes: migdolo pa-vidalo grioveliais apvestos akys, panaðiaipavaizduotos ir nedidelës ausys, snukutisbeveik keturkampis, iðraiðkingos ðnervës.Pasmakrëje iðskaptuota briedþiams bûdin-ga mësinë atauga ir atvipusi lûpa. Savo ið-raiðkingumu ði figûrëlë primena þymiai di-desnæ raginæ apeiginæ þvëries galvà ið Ðven-tosios 3B gyvenvietës.

Ypatingu gintaro skaidrumu, uþapvalintøformø glotnumu, taisyklingomis proporcijo-mis pasiþymi Tamulos neolito gyvenvietëjeEstijoje aptikta gintarinë tupinèio lokio figû-rëlë. Ji padaryta ið labai geros kokybës rus-vos, kiek debesuoto, gana skaidraus gintarogabalo. Visas figûrëlës pavirðius kruopðèiainugludintas. Visas skulptûrinis, plokðèias at-

vaizdas sudaro vientisà, labai maþai detali-zuotà formà (Butrimas, 2001, pav. 30). Kiekryðkiau iðskobtos ausys ir galva. Figûrëlësnugaroje pragræþtos dvi skylutës pakabinti.

Paukðèiø atvaizdai daþniausiai daromi iðmedþio ir aptinkami ant kauðø ar irklø ranke-nø. Tokios rankenëlës su lingës, anties gal-vutëmis aptiktos Ðventosios paminkløkomplekse. Beveik visada vaizduojami van-dens paukðèiai. Labai daþnai tokios figûrë-lës puoðia kauliniø peiliø rankenas. Daug to-kiø dirbiniø surasta Estijos, Suomijos, Latvi-jos Akali neolito gyvenvietëse. Ypaè iðraið-kinga paukðèio figûrëlë aptikta Nainiekstësgyvenvietëje (Loze, 2008, pav. k 9:3). Visaspavirðius dailiai gludintas, kampai uþapva-linti, figûrëlë neðiota pakabinta – tai rodo vie-na skylutë virðutinëje dalyje, kita – uodego-je. Tai tiesiog labai apibendrinta paukðèio fi-gûrëlë. Gintaro medþiaga neleido ðios rûðiesfigûrëliø labai detalizuoti, todël jø rûðinë pri-klausomybë sunkiai nustatoma.

Apþvelgæ didelæ dalá zoomorfiniø gintari-niø figûrëliø galime konstatuoti, kad akmensamþiaus þmogus vaizdavo jam aktualià ir jákasdien supanèià realybæ: medþiojamø þvë-reliø ir paukðèiø figûrëles, vienu atveju la-biau detalizuotas, bet daþniausiai – susche-matintas. Ðiø gyvûnø atvaizdus jis transfor-mavo pagal tik jam suprantamus sociali-nius, ûkinius, ekologinius ar estetinius ir kolkas sunkiausiai interpretuojamus pasaulë-þiûrinius-religinius principus.