AMAlYSi DRUG

iJei kviecio grudas nekris / zemf ir nenumirs, jispasiliks vienas, ojei numirs, jis duos gausiii vaisitf.

Jn 12, 24

- Ziurek! - svelniai istare Kajus. - Tai kokonas, Berta, drugelio kokonas.

- K4? Kas? ~ garsiai klausinejo Berta. - As nematau. Nema-tau jokio drugelio, - j i jkiso galv^ [ krumus, kad geriau matyti^.

- Stai ten, — tare Kajus pakeldamas lapus. - Matai? Nukarqs nuo sakos prie to didelio lapo? Toks geltonas.

- Tai ne drugelis, - pasaipiai prunkstelejo Berta demons-truodama vis^ savo ketverii^ meti^ vaiko ismint[. - Tai tiesiog sudziuvqs lapas ar kazkas panasaus, - j i islindo is krumo.

- Na taip, tai ne drugelis, - sutiko Kajus. - Tai viksras kokone, jis virs drugeliu.

- Jei ten uzstrig^s viksras, galime j[ isimti, - pasiule Berta. - Ne, - papriestaravo Kajus. - Jis turi ten pasilikti, nes

kitaip netaps drugeliu. - As manau, kad tai negailestinga, - atsake Berta. - Jj

9

LUKTELK, KOL PAMATYSI DRUGELI Luktelk, kolpamatysi drugel}

reikia isleisti. Na bet vis tiek, - suktelejo j i per petj begdama is pievos, - viksrai netampa drugeliais!

Mergaite jvirto \s smarkiai uztrenkdama duris. - Mama! - riktelejo Berta. Niekas neatsake. - Ar tiesa, kad

viksrai tampa drugeliais? Ji nusispyre batus, uzlipo \o kambarj ir paeme nuo

stalo stiklainj, kuriame buvo keletas sakeii4. Ant jn ropojo du viksrai, ir Berta eme juos tyrineti.

- Ne, jie nevirsta drugeliais, - tare j i sau, - tai nejmanoma! Mama lauke dziauste skalbinius. Pirmas klausimas, kur[

Berta jai uzdave, buvo apie viksrus. Atsakymas Bert^ pakerejo. Taip, viksras issineria is odos, susisupa \^ - kokon^ - ir pakimba ant sakos ar lapo. Tunodamas kokone viksras ima pamazu keistis, jam isauga sparnai. Po dviejq savaiciq, o kartais netgi po visos ziemos, is kokono issirita drugelis. Berta klausesi it pakereta ir tuoj pat nukiare pas Kaji^.

- Kajau, tai tiesa! - susuko j i . - Viksrai is tiesi^ virsta druge­liais! Pirmiausia jie susisulca j kokon^, o tada jiems uzauga sparnai.

Kajus vis dar lindejo krume. ~ Zinau, as taip ir sakiau, - atsove jis. - Ateik, paziurek.

Kokonas beveik permatomas. Matai? Gali jziureti sparnus. Vadinasi, drugelis isljs netrukus, gal net rytoj.

Berta atidziai tyrinejo kokon^, kuriame jzvelge drugelio sparni4 konturus.

- O kas atsitiko viksrui? - paklause j i . - Ar viksras mire? - Ne, — atsake Kajus. - Jis virto drugeliu. - Bet kur jis? Mama sake, kad jis issineria is savo odos, o

dabar jo nebera. Jis tikriausiai mire. - Nevisai, - papriestaravo Kajus. - Jis tiesiog pasikeite. Paskui akimirkai susim^ste. - Baigesi viksro gyvenimas, ir prasidejo naujo vabzdzio

gyvenimas.

— Gaila, — nuliudo Berta. - Na, jei viksras buti^ lik^s viksru, tuomet nematytume

drugeliii, - paaiskino brolis, isljsdamas is krumo. - Tu tik luktelk, kol pamatysi drugelj, Berta. Jis bus toks grazus, kad daugiau negalvosi apie viksr^.

I*.

Jus tikriausiai zinojote, kad drugeliai atsiranda is viksri^? Bet ar kada nors susim^tete, kad drugelio gyvenimas prasideda tik tada, kai baigiasi viksro gyvenimas? Ir ne anksciau.

Viespats Jezus taip pat turejo mirti , kad isgelbeti^ zmones, bet Jo mokiniai, kaip ir Berta, to nesuprato. Jie nenorejo, kad J14 Viespats mirtq. Mokiniai mane, kad Jis turi valdyti zem^ kaip karalius, o ne mirt i . Todel Viespats Jezus pasake jiems palyginim^ apie ukinink^.

Pavasaris. Dienos tampa siltesnes, arteja sejos laikas. Uk i -ninko maise — simtai apvaliq, glotniti kvieciii seklit. Taigi jis iseina ir seklas paseja. Saule susildo zem^, lietus svelniai palaisto, seklos susyla ir sudreksta. Netrukus seklt^ luobele suminksteja, o veliau ima puti. Galiausiai seklos mirsta, ir luobele nukrenta.

Liudna. Ukininko seklos mire, siais metais jis netures kvieciij. Tiesa? Ne, visai ne. Jei seklq luobele nesuminksteja ir nenukrenta, kvieciai neisauga. Seklos turi buti uzkastos j zemq ir privalo „mirti". Tik tada mazos kvieciq seklos isaugs [ didel( kviecii4 lauk^.

Stai toki^ istorij^ Viespats Jezus papasakojo savo mo-kiniams. K^ Jis norejo tuo pasakyti? Ar prisimenate, kaip Jis mire ir buvo palaidotas? Mokiniai liudejo - dabar Jis tikrai negales padeti zmonems. Ar jie buvo teisus? Ne. Jei Viespats Jezus nebutLi mir^s ir palaidotas, Jis nebutii galej?s isgelbeti

10

LUKTELK, KOL PAMATYSI DRUGEL(

zmonii^. Viespats Jezus turejo mirt i kaip tie paseti Icvieciq. gru-dai, kad prisikeltq is numirusiq ir isgelbeti^ daugyb? zmonii4. Tai yra Veiyk4 istorija. Mirtis atveria duris naujam gyvenimui.

- Kajau, Kajau! Greiciau ateik! - sauke Berta, begdama [ namus. ~ Drugelis lenda lauk! As k^ tik paziurejau po krumu -vienas jo sparnas jau islindqs.

Kajus atbego j koridorii^, jsispyre j batus ir nuleke per piev^ paskui maz^^ sesut?. Kaip j i ir sake, drugelis jau judejo, ardydamas leliuk^ savo sparnais.

- Ar dabar nesidziaugi, kad neistraukei viksro is kokono? -paklause Kajus. - Jis niekada nebutt^ virtus drugeliu.

- Aha, " sutiko Berta. - Gal mums paimti lazdel^ ir su-dauzyti likusi^ kokono dalj?

- Ne, - atsake Kajus. - Gali suzeisti drugelj. Be to, jis turi isljsti pats, kad jo sparnai sustipretii, ir paskui jis galetq skristi.

Po kel i4 akimirku drugelis issilaisvino ir nutupe ant sake-les apdziuti. Vaikai mate jo oranzinius sparnelius, padengtus baltais taskeliais ir juodomis linijomis. Netrukus jis isskleide sparnus ir, pakilqs virs krumi^, nuskrido per piev^ tolyn. Pra­sidejo naujas gyvenimas.

12

2. AUDKA

Kai baime apima, Tavimi pasitikiu.

Tai atsitiko veli^ vakar^. Saule jau buvo seniai nusileidusi, ir zem^ apgaube sidabrine menesiena. Palengva kildamas [ dangq menulis padenge zem^ rastuotais seseliais, krintanciais nuo apsviestq medziii sakq. Seseliai slinko kiemo vejos pavir-siumi, nuspalvindami zoles virsunes lediniu baltumu. Menulio spinduliai pro namo son^ verzesi [ lang^.

O uz lango, miegamajame, jaukiai susiglaudusios dvigtdeje lovoje gulejo dvi mergaites. Naktis buvo tokia salta, kad net brrr! Todel, skubedamos paljsti po antklode, jos pamirso uztraukti uzuolaid^. Greitai pasimeldusios irpaprasiusios Dievo apsaugos, Kriste ir Laura ramiai uzmigo. Jos net nepastebejo, kad sidabriniai menulio spinduliai glosto j q veidus. Namuose tvyrojo visiska tyla.

Netrukus pakilo vejas ir eme pusti vis smarkiau. Mazesni medeliai pradejo smarkiai siubuoti, didieji ^zuolai - girgzdeti. Keletas senq, issisklaidziusiq lapq vejo gainiojami sukosi ore ir nukrito j kiemo pakampius. Juodi debesys uzdenge menulj, ir namas nugrimzdo visiskon tamson.

Kambaryje staiga aptemo, tarsi kazkas butq uztraukqs uzuolaid^. Tolumoje pasigirdo griausmingas perkuno dundeji-

13

UDK 087.5:27-29 Ta77

Versta is Doreen Tamminga „Wait Till You See The Butterfly"

Verte Jurgita Kaklionyte Redagavo Akvile Sirvaityte Koregavo Dalia Janusaitiene Recenzavo JuUusJonusas

Sventasis Rastas cituojamas is: BIBLIJA: SenasisTestamentas, Naujasis Testamentas, Vilnius: Tikejimo zodis, 2007.

Copyright © Doreen Tamminga 2013 Originally published in English under the title Wait Till You See The Butterfly by The Banner ofTruth Trust, Edinburgh EH12 6EL, U K All rights reserved. Used by permission through the arrangement of The Banner ofTruth Trust

© Viesoji jstaiga „Reformat4 literatutos centras", vertimas j lietuvin kalb^, 2015. Visos teises saugomos. Jokia sios knygos dalis jokia forma ir joldomis priemonemis negali buti kopijuojama be rastiSko knygos leidejo sutildmo, isskyrus trumpas citatas apzvalgoms, komentarams ar mokymui.

ISBN 978-9955-593-36-2

NY5

Jvadas / 7

Jauniausiems skaitytojams (4-6 m.)

1. Luktelk, kol pamatysi drugelj / 9

2. Audra /13

3. Purvini pedsakai, purvina sirdis /17

4. Aistra saldumynams / 22

5. Laisve Bucui / 26

6. Prading^s ir vel atrastas / 29

7. Piemenys / 34

8. Dziaugsmingas triuksmas / 38

9. Kalbeti neties^ / 42

10. Velykq marguciai / 46

11. Mano sirdyje / 52

12. Malda rumuose / 55

13. Garbanos ir rakstys / 58

Vyresniems skaitytojams (7-9 m.)

14. Zvejybos muge / 64

15. Pari geriausia diena / 69

16. Pagundos smelio dezeje / 74

17. Suduz^s kavos puodelis / 79

18. Laiko svaistymas / 85 19. Nevaldomas zirgas - nevaldomas liezuvis / 88 20. Piktzoliu ravejimas / 93 21. Tikras draugas / 97 22. Pagrindinis akmuo /100 23. Karaliaus charakteris / 105 24. Gerasis ganytojas /109

Vyriausiems skaitytojams (10-12 m.)

25. Be vietos /112 26. Paskutines vestuves /118 27. Apie sunis ir laikrascius / 122 28. Sek paskui zvaigzd? /129 29. Viena snieginga naktis /132 30. Pasakojimas apie nedeking^ suniuk^ /138 31. Vasaros atostogos / 142 32. Pamirstas fagotas / 146 33. Kvietimas /151 34. Naudinga nesekme / 155 35. Geri motyvai /160 36. Isdykelis / 164 37. Apsilankymas Sv. Marijos baznycioje /174 38. Pamis^ del kompiuteriq /185 39. Rieduciai ir pinigai misijoms / 192 40. Paskutinis pasisupimas / 197 41. Begiai \^ / 204 42. Antrasis sansas / 210 43. Dziungliii karalius: zemes kunigaikstis / 216 44. Uzvaduotojas / 220

Temn rodykle / 226

M> JVADA5 1

Graziausi mano vaikystes prisiminimai susij^ su ilgomis sekmadienio popietemis tarp pamaldq. Po pietq mes, visi broliai ir seses, susesdavome ant sofos ir klausydavomes tecio skaitomq istorijq apie jvairiausius vaikq patirtus nuotykius, jiems tekusius isbandymus ir laiming^ pabaig^, taciau visos tos istorijos kreipdavo musq zvilgsnj j Viespatj.

Sioje knygoje surinktos istorijos skirtos ketveriii-dvylikos metq amziaus vaikams. Pirmiausia pateikiami pasakojimai jau­niausiems skaitytojams (4-6 m.), toliau - viduriniajai amziaus grupei (7-9 m.) ir galiausiai - vyriausiems vaikams (10-12 m.).

Kiekvienoje istorijoje aptariama tam tikra tema arba pa-moka is vaikt^ gyvenimo. Temtj rodykle knygos pabaigoje gali buti naudinga tevams ir mokytojams, ieskantiems su konkrecia tema susijusit^ istorijq, pavyzdziui: pagunda, dekingumas, nuosavas teisumas, atleidimas, desimtines aukojimas, laiko planavimas arba tiesiog Kaledq ir Velykti istorijos.

Kartais skaitome vaikams knygas siekdami suteikti jiems 'malonum^, kartais - kad juos pamokytume. Sios istorijos pa-rasytos tam, kad atskleistq vaikams Viespat| ]tz\\p vienintelj jGelbetoj^ is nuodemes ir paskatintq juos gyventi krikscionis-kai. Tikiuosi, kad jos palaimins daugelj jaunq sirdziq.

D O R E E N TAMMINGA

2010 m. rugsejis