aikŠtĖ kaip urbanistinĖs erdvĖs tipas. tarp...
Post on 01-Feb-2020
1 Views
Preview:
TRANSCRIPT
71
Ac tA Ac A de m i A e A rt i u m V i l n e nsis / 76 2 015
Įvadas
Magistrantūroje buvo parengtas baigiamasis darbas tema „Tradicinės urbanistinės erdvės reabilitavimas Lietuvos miestų struktūroje“1. Jame paliesti klausi-mai, susiję su miesto urbanistinės erdvės atkūrimu ir kūrimu, remiantis tradicijomis ir istorine patirtimi. Šis darbas tapo pagrindu disertacijai „Morfologinės struktūros transformacijos centriniame miesto rajo-
1 Inesa alistratovaitė, „Tradicinės urbanistinės erdvės reabili-tavimas Lietuvos miestų struktūroje“: Magistrantūros baigia-masis darbas, temos vadovas prof. a. vyšniūnas, 2000.
ne (Lietuvos pavyzdžiu)“2. Pagrindinis tyrimų laukas buvo morfostruktūriniai dėsningumai ir transforma-cijos miestų centrinėse dalyse. Šie darbai bei vėlesnė praktika (nuo 2005) susijusi su urbanistinės struktūros projektavimu patvirtino faktą, kad masės (užstatymo) ir erdvės (visuomeninės) dimensijos kartu su sociali-ne funkcija bei jų kompozicija miesto struktūroje yra pagrindas fizinės miesto formos modeliavimui. Šiame straipsnyje liečiamas vienas iš miesto morfostruktūros
2 Inesa alistratovaitė, „Morfologinės struktūros transformacijos centriniame miesto rajone (Lietuvos pavyzdžiu)“: Rankraštis, daktaro disertacija: humanitariniai mokslai, menotyra – 03H, skulptūra ir architektūra – H312, 2005, 242 p.
aIKŠTĖ KaIP URBaNIsTINĖs ERdvĖs TIPas. TaRP sOCIaLINĖs FUNKCIJOs IR ERdvINIŲ dIMENsIJŲ Inesa Alistratovaitė-KurtinaitienėvILNIaUs GEdIMINO TECHNIKOs UNIvERsITETas
Pylimo g. 26/1, LT-01132 vilnius inesa.al@gmail.com
straipsnyje nagrinėjama miesto aikštė urbanistiniu aspektu, kaip masės ir erdvės kompozicija su socialinės funkcijos turiniu. Pateikiamos aikštės sąvokos versijos žodynuose, įstatymuose, aptariama aikštės sąvokos for-muluotė urbanistiniame kontekste. Formuluojami kriterijai aikštės formavimui anksčiau atliktų aikštės (kaip struktūrinio elemento) tyrimų pagrindu profesinės literatūros šaltiniuose, skiriant dėmesį urbanistinės erdvės formavimo principams (konkrečių kompozicinių-struktūrinių sprendinių paieškai). aptariamas aikštės cha-rakterio tapatumas, priklausomai nuo jos geografijos mieste. straipsnis aktualus urbanistikos ir architektūros profesinio lauko tyrėjams bei kaip bibliografinė rodyklė aikštės fenomeno suvokimui urbanistikoje.
REIKŠMINIaI žOdžIaI: aikštės sąvoka, miesto aikštė, vertinimo aspektai, kriterijai, centrinė miesto dalis, urbanis-tiniai sprendimai, aikštės charakteris, vietos tapatumas.
72
elementų, kuriame masės ir erdvės santykis, jo socia-linis turinys dažnai aptarinėjamas urbanistikos profe-sinėje veikloje, – tai aikštė – sudėtinis miesto viešųjų erdvių elementas.
visų pirma, visuomenės poreikiams skirtų viešųjų erdvių samprata gana plati, tačiau miesto charakterį ir jo tapatumą atskleidžia šie viešųjų fizinių erdvių tipai3:
1. urbanistinė erdvė, priklausanti miesto bendruo-menei, tvarkoma savivaldybės ir yra laisvai prieinama kiekvienam miestiečiui, t. y. atvira – tai gatvės, kran-tinės, pasažai, aikštės, skverai, parkai, žaliosios erdvės (pvz., kapinės, sporto aikštynai ir pan.);
2. atviros privačios nuosavybės viešam naudojimui savanoriškai perduotos erdvės (analogiškos 1 tipui) arba viešosios erdvės, veikiančios servitutų (pareigos visuomenei) teisės principu (dažniausiai komunikaci-nės tranzitinės erdvės);
3. uždaros privačios ir neprivačios nuosavybės vie-šosios erdvės arba pusiau viešos erdvės (t. y. turinčios viešąjį pobūdį, kuriose ribojamas lankomumas) – tai bažnyčios, pasažai, stočių ir uostų salės, turgaus halės, prekybos centrai ir kiti viešosios paskirties pastatai, daugiaaukštės automobilių aikštelės;
4. periodiškai veikiančios 1, 2, 3 tipo viešosios er-dvės (pvz., 8–20 h per parą, tik savaitgaliais, vasaros ar žiemos sezonais).
Miesto aikštė – tai ne vien erdvinės struktūros ele-mentas, bet ir socialinių funkcijų vieta (šventiniams renginiams, minėjimams, visuomenės susibūrimams, trumpalaikio gyventojų poilsio, bendravimo, susitiki-mų ir pan. vieta).
visų antra, terminu vieša erdvė – daugiau liečia-mas funkcijos klausimas, o aikštė – tai pirmiausia geometriniai parametrai. Tekste pateikiamos įžvalgos apie aikštę urbanistiniu aspektu, kaip masės ir erdvės kompoziciją su socialinės funkcijos turiniu (būtent šie dėmenys yra realūs tyrimų ir kūrybos objektai pa-čioje urbanistikoje). Mėginama suformuluoti aiškius
3 Pranciškus Juškevičius [ir kt.], Urbanistika: procesai, problemos, planavimas, plėtra, vilnius: Technika, 2013, 384 p.
kriterijus aikštės formavime, kartu atliekant aikštės (kaip struktūrinio elemento) tyrimus profesinės li-teratūros šaltiniuose, skiriant dėmesį urbanistinės erdvės formavimo principams (konkrečių kompozi-cinių-struktūrinių sprendinių paieškai). Šie kriteri-jai yra pagrindas atliekamai aikščių (už senamiesčio ribų, tačiau centrinės dalies teritorijoje) lyginamajai analizei bendrakultūriniame Europos kontekste4. aikščių pasirinkimą lėmė tai, kad būtent šios aikštės per pastarąjį 25 metų periodą Lietuvoje yra dažnas dėmesio objektas įvairiu lygmeniu (specialistų, poli-tikų, bendruomenės), tuo pačiu ir jų įvaizdžio (tiek fizinio, tiek socialinio) požiūriu, kuris vis dar nėra susiformavęs ar suformuotas. dėl ribotos straipsnio apimties pristatau tik aikštės tyrimą profesinėje lite-ratūroje, vertinimo kriterijų formulavimą, o lygina-moji aikščių analizė tarp atrinktų šalių sostinių bus publikuojama vėliau.
1. aIKŠTĖs sąvOKOs aIŠKINIMas
žvelgiant į miestų aikščių pirminę paskirtį, ši dažniau-siai būdavo prekybinė, kuri ilgainiui keitėsi, buvusios turgavietės tapo visuomeninės paskirties erdvėmis. Todėl jose atsirado įvairūs simboliai, skulptūros ir kiti meniniai elementai, kurie atspindėjo to meto politi-nę, ekonominę santvarką ir keitėsi priklausomai nuo tos santvarkos kaitos. Tačiau šiandien dažnai aikšte vadinami tiesiog neužstatyti plotai, net transporto žie-dai, aikštėmis vadinami ir plotai prie didesnių sporto kompleksų. Todėl pateikiami aikštės sąvokos/reikš-mės aiškinimai pirminiuose šaltiniuose (žodynuose bei įstatymuose):
4 Tai pagrindinės šalys su sostinėmis iš bendro geografiškai api-brėžto kultūrinio regiono: Čekija/Praha, Estija/Talinas, Latvija/Ryga, Lenkija/varšuva, Lietuva/vilnius, Rumunija/Bukareštas, slovakija/Bratislava, slovėnija/Liubliana, vengrija/Budapeštas, vokietija/Rytų Berlynas. Kitos šalys (austrija, Šveicarija), įei-nančios į šį regioną, neįtrauktos dėl bendros politekonominės krypties. Išvardytas šalis taip pat vienija nepriklausomybės atgimimai (dažniausiai vykdavę aikštėse, kurios išsidėsčiusios miesto centrinėse dalyse), posocialistinio statuso įgavimas.
73
■ teisės aktuose: tai viena iš viešųjų vietų (dėl sąvo-kos „viešoji vieta“ diskutuojama teisiniame kontekste, konstatuojama, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra išsamaus ir aiškaus viešosios vietos sąvokos api-brėžimo5).
■ Dabartinės lietuvių kalbos žodyne: aikštė – tai miške lygi be medžių, mieste be namų vieta arba spor-to pramogų vieta.
■ Sąvokų žodynėlis senovės civilizacijų istorijai pa-žinti: aikštė – tai agora Graikijos polio gyventojų su-sirinkimas ir vieta, kur jis vykdavo; tai svarbiausioji miestų aikštė su šventyklomis, turgaviete, įstaigomis.
■ Urbanistikos žodyne, kurio sudarytojas yra Ro-bertas Cowanas6, aikštė aiškinama dvejopai: 1) ar-chitektūrinėmis priemonėmis sutvarkyta (išgrįsta/asfaltuota) erdvė, dažniausiai stačiakampio formos iš dalies arba visiškai apribota pastatais; 2) urbanizuota miesto erdvė, iš dalies arba visiškai apribota pastatais. autorius pateikia anglų architektūros istorijos tyrė-jo adriano Forty7 pastabas, kad angliškas terminas square tapatus kitose Europos kalbose vartojamiems atitikmenims place, platz ar praça (žodis square anglų kalboje yra vartojamas nuo 1660 m.). Tuo tarpu vie-šąja erdve laikomos visos teritorijos (nesvarbu, dydis, konfigūracija, planavimo principai), į kurias gali lega-liai patekti bet kas ir bet kada be jokių trukdymų.
■ interneto enciklopedijoje8: tai neužstatyta mies-to ar kitos gyvenvietės teritorija, gatvių ar kelių tinklo dalis.
Iš pateiktų pavyzdžių akivaizdu, kad aiškinant aikštės sąvoką šiandien svarbu įvardyti aikštės vietą (miestas, miškas ar pan.). Bendrąja prasme tikslinant
5 Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė, „viešosios vietos samprata ir problematika“, in: Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka: Mokslinių straipsnių rinkinys, vilnius: Mykolo Riomerio uni-versitetas, 2011 (5), p. 199–219.
6 Robert Cowan, The Dictionary of Urbanism, Great Britain: streetwise Press, 2005, 468 p.
7 Ibid. 8 Vikipedija, [interaktyvus], [žiūrėta 2014-07-10], https://lt.wiki-
pedia.org/wiki/aik%C5%a1t%C4%97.
aikštės terminą9 taip pat svarbu nusakyti aikštės vai-dmenį mieste (hierarchija viešųjų erdvių sistemoje, pvz., didesni miestai turi kelias skirtingos paskirties aikštes), santykį su užstatymu (tipologija, socialinės infrastruktūros gretimybėmis), socialinius kontaktus (teisiniu požiūriu, pvz., „kuri yra nuolat ar nustatytu laiku prieinama visuomenei ar jos daliai laisvai ar ko-merciniu, narystės pagrindu arba kitaip yra naudoja-ma verslo, pramogų ar kitais teisėtais tikslais“10).
2. vIEŠŲJŲ ERdvIŲ IR aIKŠČIŲ T yRIMas
PROFEsINĖs LITERaTūROs ŠaLTINIUOsE
Profesinėje literatūroje aikštė visada yra suvokiama kaip sudėtinė miesto viešųjų erdvių dalis (ar mor-fostruktūrinis miesto elementas), todėl ji dažniausiai nagrinėjama ir vertinama kartu su jomis (neretai ir viso miesto mastu). Remiantis šia nuostata apžvelgia-mi ryškiausi šios tematikos autorių tyrimų ypatumai, kryptys tiek Lietuvoje, tiek pasauliniu mastu11, teori-niame aikštės aiškinimo kontekste prioritetą teikiant moksliniams darbams. Koncentruojamasi į tuos šalti-nius, kurie tiesiogiai (ne per bendrą miesto vertinimą) liečia viešąsias miestų erdves, dėmesį skiriant aikštei12 [1 lentelė]. Tiriama remiantis šiais kriterijais:
1) išskiriami svarbiausi Lietuvos ir pasauliniu mas-tu autorių tyrimai, kurie savo ypatybėmis turėjo įtakos aikštės tyrimo plėtojimui (esminės įžvalgos);
2) išskiriami aikštės kaip tiriamo objekto naujumas esamų tyrimų kontekste;
3) akcentuojami aikštės tyrimo skirtumai (jeigu tokie yra).
9 Įtraukiant sąvoką į urbanistinių terminų žodynus ateityje.10 Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė, op. cit., p. 214–215.11 Plačiausiai žinoma ir įtakos turinti aikštės sampratos (jos for-
mavimosi) klausimu.12 daugelis šaltinių yra minima lietuvių autorių tekstuose, tačiau
tekste pasiklystama, kur autoriaus indėlis, o kur minimo šal-tinio pozicija. Todėl tikslas yra kiek įmanoma koncentruotai pateikti informaciją lentelės forma (tai tam tikra šaltinių in-ventorizacija, kuri ateityje gali būti pildoma) aikštės sampratos klausimu ne per objekto istoriją, bet per tyrimų chronologiją.14 15 16 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61
74
Eil.
Nr.
Aut
oriu
s (t
auty
bė/
šalis
, pro
fesin
ė kr
yptis
) M
etai
13
Esm
inės
įžva
lgos
, nau
jum
as, s
kirt
umai
(v
iešų
jų e
rdvi
ų ve
rtin
imo
krite
rijai
, rod
iklia
i, ve
iksn
iai)
Cha
rakt
erin
gos v
izua
linės
info
rmac
ijos f
ragm
enta
s aik
štės
ve
rtin
imui
(sch
ema,
pie
šinys
, nuo
trau
ka ir
pan
.)Ve
rtin
imo
aspe
ktas
/kr
iteri
jai
PASA
ULI
NIU
MA
STU
1Po
llio
Vitr
uviu
s14
(sen
ovės
Ro
mos
rašy
to-
jas,
arch
itekt
as,
inži
nier
ius)
I m. p
r. K
r. (1
960)
Kon
kreč
iai a
ikšt
ėms
vitr
uviu
s dė
mes
io n
eski
ria
(sky
riai
, net
ie-
siog
iai l
ieči
anty
s ai
kšte
s, yr
a sk
irti
mie
sto
gatv
ėms
ir v
isuom
e-ni
niam
s pas
tata
ms b
ei jų
par
inki
mo
viet
ai).
Tači
au p
atei
kdam
as
mie
sto
plan
o sc
hem
ą (t
ai s
pind
ulin
io m
iest
o sc
hem
a, o
jei
gu
prie
jūr
os,
tai
pusė
aps
kriti
mo)
aik
štė
dažn
iaus
iai
yra
mie
sto
plan
o ep
icen
tras
. Tok
ios (
cent
rinė
s – a
utor
ės sv
arst
ymu)
mie
sto
aikš
tės
dydi
s pr
ikla
uso
nuo
mie
sto
gyve
ntoj
ų sk
aiči
aus,
o ga
li-m
os ai
kštė
s pro
porc
ijos a
titin
ka sa
ntyk
į 2:3
, kur
is p
apra
stai
žym
i au
kso
pjūv
į.
Mie
sto
geom
etrin
ė ko
mpo
zici
ja
Gat
vių
kryp
čių
diag
ram
a■ a
ikšt
ės d
ydis,
pa
ram
etra
i;■ ž
mon
ių k
ieki
s ai
kštė
je15
2Le
onas
Bat
ista
Alb
erti16
(Xv
a. i
talų
re
nesa
nso
arch
itekt
as ir
ar
chite
ktūr
os
teor
etik
as)
1442
–145
2 (1
988)
alb
erti
prita
ria v
itruv
ijaus
dės
tom
am p
ožiū
riui
dėl a
ikšč
ių p
ro-
porc
ijų. G
ilind
amas
is į v
aizd
o pe
rspe
ktyv
os g
alim
ybes
(žm
ogau
s ste
bėjim
o la
uką,
past
atų
aukš
tį, a
tstum
ą ik
i pas
tato
), a
lber
ti re
ko-
men
davo
:■ f
orm
uoti
stačia
kam
pes a
ikšte
s, ku
rių il
gis b
ūtų
dvig
ubai
dide
s-ni
s nei
plot
is (s
anty
kis 1
:2);
■ o a
ikšt
ę fo
rmuo
janč
ių p
asta
tų a
ukšt
is tu
ri bū
ti 5
kart
us m
a-že
snis
už a
ikšt
ės s
kers
men
į (ar
ba n
uo 1
/6 ik
i 1/3
aik
štės
plo
čio)
. N
esila
ikan
t šių
par
amet
rų a
ikšt
ės e
rdvė
: a) i
šdid
ėja
tuo
atve
ju, j
ei
ją su
pant
ys p
asta
tai p
er m
aži;
ir b)
slog
i, je
i pas
tata
i per
nely
g auk
š-ti;
aik
štės
dyd
is nė
ra g
rindž
iam
as v
ien
aikš
tės f
orm
antų
aukš
čiu.
apžv
algo
s kam
pas
■ aik
štės
form
a;■ a
ikšt
ės d
ydis,
pa
ram
etra
i;■ a
ikšt
ės p
ropo
rcijo
s ir
dom
inuo
janč
io
past
ato
sant
ykis
1 len
telė
. Pag
rindi
niai
urb
anist
ikos
sritį
nag
rinėj
anči
ų au
torių
tyrim
ai (p
asau
liniu
ir L
ietu
vos m
astu
), ku
riuos
e plė
toja
mas
aikš
čių
vert
inim
as,
tyrim
as, s
kiria
mas
dėm
esys
erd
vės f
orm
avim
o pr
inci
pam
s (ko
nkre
čių
kom
pozi
cini
ų–st
rukt
ūrin
ių sp
rend
inių
pai
eško
s)
Tabl
e 1.
Maj
or s
tudi
es b
y au
thor
s an
alys
ing
urba
n de
sign
(inte
rnat
iona
l and
Lith
uani
an),
in w
hich
eva
luat
ion
and
rese
arch
of s
quar
es is
de
velo
ped
focu
sing
on th
e pr
inci
ples
of f
orm
atio
n of
urb
an sp
ace
(a se
arch
for c
oncr
ete
com
posit
iona
l and
stru
ctur
al so
lutio
ns)
13
auto
riai r
ikiu
ojam
i pag
al p
ublik
acijo
s met
us, p
radž
ioje
min
imas
orig
inal
i kūr
inio
pas
kelb
imo
data
, o sk
liaus
teliu
ose
pate
ikia
mi p
erle
isto
šalti
nio
met
ai, a
ptik
ti st
raip
snio
auto
rės.
14
Vitr
uviu
s: Th
e Te
n Bo
oks o
n A
rchi
tect
ure,
New
yor
k: d
over
pub
licat
ions
, Inc
., 19
60, 3
31 p
., [i
nter
akty
vus]
, [ži
ūrėt
a 20
14-1
0-08
], ht
tp://
ww
w.gu
tenb
erg.
org/
fi-le
s/20
239/
2023
9-h/
2923
9-h.
htm
.15
Pa
ryšk
inta
s krit
eriju
s yra
dom
inuo
jant
is na
grin
ėjam
ame
šalti
nyje
.16
Le
on B
attis
ta a
lber
ti, O
n th
e Art
of B
uild
ing i
n Te
n Bo
oks,
Lond
on, 1
965,
[int
erak
tyvu
s], [
žiūr
ėta
2014
-10-
08],
http
s://w
ww.
ques
tia.c
om/r
ead/
8956
3736
/ten-
book
s-on
-arc
hite
ctur
e.
75
3H
erm
anna
s E.
Mae
rten
sas17
(v
okie
čių
arch
i-te
ktas
)18
90
ada
ptuo
dam
as fi
ziki
nes š
vies
os sa
vybe
s men
e (ka
ip žm
ogau
s fizi
-ol
ogin
es ž
vilg
snio
rib
as –
aut
orė)
vok
ieči
ų ar
chite
ktas
Mae
rten
sas
pate
ikė
past
ato
steb
ėjim
o rib
as iš
aik
štės
, tai
p pa
t gat
vių
sker
si-ni
uose
pjū
viuo
se,
reko
men
duod
amas
tok
ias
aukš
čio
ir pl
očio
pr
opor
cijo
s:■ p
ats g
eria
usia
s arc
hite
ktūr
inės
det
alės
apžv
algo
s kam
pas y
ra
45 l
aips
niai
(kur
i rei
škė,
kad
steb
ėtoj
o at
stum
as y
ra to
ks p
at k
aip
deta
lės a
tstu
mas
nuo
žem
ės);
■ st
ebėt
ojo
žvilg
snis
riboj
amas
tie
s 27
la
ipsn
iais,
tod
ėl s
te-
bėto
jas p
atog
iai a
pžve
lgia
nam
ą nu
tolę
s nuo
jo 2
kar
tus d
ides
niu
atst
umu
negu
jo a
pžve
lgia
mo
past
ato
aukš
tis (
dėl t
o bu
vo k
riti-
kuoj
amos
mod
erni
zmo
laik
u nu
tiest
os g
atvė
s, ku
rios b
ūdav
o pe
r pl
ačio
s ir n
eatit
ikda
vo ši
ų kr
iterij
ų);
■ ste
bėto
jas
struk
tūrą
apl
inko
je a
pžve
lgia
17
laip
snių
kam
pu,
kuris
pril
ygin
amas
3 k
artu
s di
desn
iam
pas
tato
auk
ščiu
i (ta
i lai
ko-
mos
kai
p ta
m ti
kros
hig
ieno
s nor
mos
– o
ro ir
švie
sos p
rala
idum
ui
gatv
ėse)
;■
4 ka
rtus
did
esni
s pas
tato
auk
štis,
kai
silu
etas
tam
pa m
iest
o pa
nora
mos
vai
zdo
elem
entu
18).
aik
štės
pro
filia
i■ a
ikšt
ės p
ropo
rcijo
s ir
dom
inuo
janč
io
past
ato
sant
ykis
17
Áko
s Mor
aván
szky
, „Th
e opt
ical
cons
truc
tion
of u
rban
spac
e: H
erm
ann
Mae
rtens
, Cam
illo
sitte
and
the t
heor
ies o
f ‘aes
thet
ic p
erce
ptio
n’“,
in: J
ourn
al o
f Arc
hite
ctur
e, 20
12, 1
7:5,
p. 6
55–6
66,
[inte
rakt
yvus
], [ž
iūrė
ta 2
014-
11-2
4], h
ttp://
dx.d
oi.o
rg/1
0.10
80/1
3602
365.
2012
.724
850.
18
„fro
m a
dist
ance
gre
ater
than
four
tim
es th
e bu
ildin
g’s h
eigh
t, th
e sil
houe
tte b
ecom
es p
art o
f a p
ictu
resq
ue v
iew
of t
he ci
ty’s
skyl
ine“
.
76
4C
amill
o Si
tte19
(aus
trų
men
o ist
orik
as
ir ar
chite
ktas
)18
89 (1
993)
Krit
ikuo
dam
as X
IX a.
regu
liarių
mie
stų m
onot
oniją
sitt
e ana
lizuo
-ja
isto
rinių
mie
stų e
rdvi
ų fo
rmav
imos
i pav
yzdž
ius i
r pat
eiki
a ai
kš-
čių
sam
prat
os p
rinci
pus:
■ tuš
čia,
nev
isišk
ai su
form
uota
erdv
ė arb
a tie
siog
neuž
stat
ytas
pl
otas
mie
ste
dar n
ėra
aikš
tė;
■ aik
štė
turi
būti
užda
ra, k
itaip
taria
nt, a
prib
ota;
■ med
žiai
aik
štėj
e yr
a kl
iūtis
steb
ėtoj
ui;
■ aik
štės
gyl
is ir
plot
is pr
ikla
uso
nuo
steb
ėtoj
o kr
yptie
s (sv
ar-
bus v
izua
linis
ir ps
icho
logi
nis s
tebė
tojo
mie
sto
erdv
ės su
voki
mas
); ■
aikš
tė n
epriv
alo
būti
kvad
ratin
io p
lano
, nes
tai n
elem
ia k
o-ky
bės,
svar
biau
sia, k
ad k
rašt
inių
sant
ykis
nebū
tų d
ides
nis n
ei 1
:3;
■ sa
ntyk
is ta
rp a
ikštė
s dy
džio
ir
užst
atym
o nu
lem
ia a
ikštė
s ko
nfigū
raci
ją;
■ ps
icho
emoc
inis
krūv
is ne
turi
sąsa
jų s
u tik
ruoj
u ai
kštė
s fi-
zini
u dy
džiu
;■
aikš
tės p
rieš b
ažny
čias
turi
būti
gilio
s, o
rotu
šės a
ikšt
ės p
la-
čios
.Re
mia
ntis
aikš
čių
sam
prat
os p
rinci
pais
sitte
sufo
rmul
avo
reik
ala-
vim
us a
ikšt
ės d
ydži
ui ir
form
ai:
■ aik
štės
dyd
is pr
ikla
uso
nuo
mie
sto
kate
gorij
os;
■ aik
štės d
ydis
prik
laus
o nu
o ai
kšči
ų dy
džių
ben
dram
iest
inėj
e sis
tem
oje;
■ ai
kšči
ų dy
dis
glau
džia
i sie
jam
as s
u do
min
uoja
nčio
pas
tato
dy
džiu
, įve
rtin
us a
ikšt
ės st
atus
ą (b
endr
amie
stin
ėje
siste
moj
e) b
ei
dydį
(m
iest
ų ka
tego
rijos
e); m
inim
alus
aik
štės
dyd
is tu
ri bū
ti ne
ne
maž
esni
s nei
pas
tato
aukš
tis, o
mak
simal
us –
ned
ides
nis u
ž dvi
-gu
bą d
omin
uoja
nčio
pas
tato
aukš
tį (įv
ertin
us tū
rinę k
ompo
zici
ją,
pask
irtį,
arch
itekt
ūrin
ę ap
dailą
ir
pan.
, kur
ie d
ar g
ali
padi
dint
i ai
kštė
s par
amet
rus)
.
aik
ščių
pla
nai
■ urb
anist
inė
raid
a;■ a
ikšt
ės fo
rma;
■ aik
štės
dyd
is,
para
met
rai;
■ mor
fotip
o m
aste
lis;
■ aik
štės
vie
ta m
iest
o st
rukt
ūroj
e;■ a
ikšt
ės ry
šys s
u ki
tom
is vi
ešos
iom
is er
dvėm
is;■ a
ikšt
ė ir
do
min
uoja
ntis
ob
jekt
as,
prop
orci
jos;
■ aik
štės
stat
usas
m
iest
e;■ v
izua
linis
ryšy
s;■ p
sicho
emoc
inis
krūv
is
19
Cam
illo
sitte
, Der
Sta
dteb
au n
ach
sein
en k
unstl
erisc
hen
Gru
ndsa
tzen
, 188
9, v
ertim
as į
angl
ų ka
lbą
City
Pla
nnin
g Ac
cord
ing
to A
rtist
ic P
rincip
les, N
ew y
ork:
Ran
dom
Hou
se, 1
965,
ver
-tim
as į
rusų
kal
bą Х
удож
ест
венн
ые о
снов
ы гр
адос
тро
ител
ьст
ва, М
оскв
а: С
трой
изда
т, 19
93.
77
5Jo
sefa
s St
übbe
nas20
(vok
ieči
ų ar
chite
ktas
ir
urba
nist
as)
1890
(190
7)
Pate
ikta
aik
ščių
kla
sifika
cija
mie
sto
plan
e:1)
aik
štės
, ski
rtos
eism
ui (t
rans
port
o ai
kštė
s) (v
ok. V
erke
hrs-
plät
ze); 2) a
ikšt
ės, s
kirt
os k
onkr
ečia
i fun
kcija
i (vo
k. N
utzp
lätz
e);
3) ai
kštė
s – so
dai (
terit
orija
su g
azon
ais,
gaus
iai a
pžel
dint
a, ta
i re
krea
cinė
s aik
štės
su že
ldin
iais
(gal
dau
giau
skve
rai/p
arkų
aikš
te-
lės)
(vok
. Gar
tenp
lätz
e);
4) t
iesio
giai
su
past
atų
arch
itekt
ūra
(užs
taty
mu)
sus
ijusio
s ai
kštė
s (vo
k. A
rchi
tekt
ur p
lätz
e):
a) a
ikšt
ė pr
ieša
is re
ikšm
ingą
mie
sto
past
atą
(vok
. Vor
plät
ze);
b) a
ikšt
ės su
pas
tata
is (v
ok. B
ebau
te p
lätz
e);
c) a
ikšt
ės, a
psup
tos p
asta
tų (v
ok. U
mba
ute p
lätz
e);
d) a
ikšt
ės su
pam
inkl
ais (
pvz.,
Tra
falg
aro
aikš
tė L
ondo
ne);
e) a
ikšt
ės p
rieša
is m
iest
o va
rtus
(vok
. Sta
dtto
rplä
tze)
.5)
sut
apdi
ntos
aik
štės
, kur
iose
sut
apdi
nam
os k
elio
s fu
nkci
-jo
s (vo
k. D
oppe
lplä
tze)
(pvz
., tr
ansp
orto
ir re
krea
cijo
s – L
eipc
igo
aikš
tė B
erly
ne);
apib
endr
inan
t aik
ščių
kla
sifika
vim
ą pa
teik
ta a
ikšč
ių d
ydži
ų pa
lygi
nam
oji l
ente
lė (p
aram
etra
i: pl
otis,
ilgi
s, pl
otas
), ta
čiau
joje
ne
atsis
pind
i pat
eikt
oji k
lasifi
kaci
ja.
Išsk
irti a
ikšč
ių p
agrin
dini
ai at
pažį
stam
umo
požy
mia
i:■ a
ikšt
ės u
ždar
umas
(išk
lotin
ių a
iškum
as);
■ ai
kštė
, kai
p el
emen
tas,
turi
būti
vien
tisa
(kai
p au
tono
mišk
a vi
ešoj
i erd
vė);
■ ai
kštė
s pro
porc
ijos p
rikla
uso
nuo
aikš
tės f
unkc
ijos (
jų sa
n-ty
kis)
; ■ aik
štės
pro
porc
ijos p
agrįs
tos o
ptin
iais
prin
cipa
is;■
reik
šmin
gų p
asta
tų ir
aik
štės
erd
vės s
anty
kis (
pvz.,
pas
tata
s ga
li st
ovėt
i aik
štėj
e da
žnai
ją d
alyd
amas
į dv
i erd
ves)
;■
aikš
čių
įreng
imas
(m
ažos
ios
arch
itekt
ūros
ele
men
tai a
rba
tiesio
g ai
kštė
s diz
aina
s).
aik
ščių
pla
nai
■ aik
štės
dyd
is,
para
met
rai;
■ tūr
inė-
erdv
inė
kom
pozi
cija
;■ a
ikšt
ė ir
dom
inuo
jant
is ob
jekt
as, p
ropo
rcijo
s;■ a
ikšt
ės st
atus
as
mie
ste;
■ aik
štės
funk
cija
/pa
skirt
is (t
ipol
ogija
pa
gal f
unkc
iją);
■ žm
ogau
s poj
ūčia
i/su
voki
mas
20
Her
man
n Jo
sef s
tubb
en, D
er S
tädt
ebau
. Ent
wer
fen,
Anl
age u
nd E
inric
htun
g der
Geb
äude
. Des
Han
dbuc
hes d
er A
rchi
tekt
ur, s
tuttg
art:
alfr
ed K
röne
r ver
lag,
190
7, 6
52 p
., [in
tera
ktyv
us],
[žiū
rėta
201
4-09
-05]
, http
s://a
rchi
ve.o
rg/d
etai
ls/de
rstd
teba
u00s
tgoo
g.
78
6a
lber
tas E
richa
s Br
inck
man
nas21
(vok
ieči
ų m
eno
istor
ikas
)19
08
Nag
rinėd
amas
arc
hite
ktūr
ą Br
inck
man
nas
teig
ia, k
ad u
rban
isti-
ka y
ra a
ukšč
iaus
ias
arch
itekt
ūros
lygm
uo (
be u
rban
istik
os n
ėra
arch
itekt
ūros
). U
rban
istik
a, a
rchi
tekt
ūra
ir m
enas
turi
būti
kaip
ly
giav
erči
ai k
ompo
nent
ai. P
atei
ktas
Xv
II i
r Xv
III
a. a
ikšč
ių i
r sk
ulpt
ūros
san
tyki
s, jų
tarp
usav
io įt
aka
bei į
taka
mie
sto
vieš
ajai
er
dvei
. Pag
rindi
nės s
ąlyg
os a
ikšt
ei:
■ „e
rdvė
s poj
ūtis“
aik
štėj
e tu
ri bū
ti vi
enas
pag
rindi
nių
reik
a-la
vim
ų; ■ for
ma
ir fu
nkci
ja tu
ri ei
ti išv
ien;
■ aik
štės
kon
tūra
i tur
i būt
i aišk
ūs, t
ada
skul
ptūr
inė
kom
pozi
-ci
ja tu
ri st
iprų
pov
eikį
steb
ėtoj
ui (p
riorit
etas
teik
iam
as k
vadr
ato,
tr
ikam
pio,
apsk
ritim
o ai
kštė
s for
mom
s);
■ aik
štės
e, ku
rios y
ra k
aip
kom
plek
so d
alis
(kar
tu su
pas
tatu
), sk
ulpt
ūros
kom
pozi
cija
i įta
kos t
uri p
asta
to ti
pas,
jo sv
arba
mie
ste;
■ sk
ulpt
ūros
auk
štis
ir vi
eta
aikš
tėje
turi
būti
kom
pozi
cišk
ai
sude
rinti
(tai
auto
rius į
rodi
nėja
per
pat
eiki
amus
pjū
vius
, žm
ogau
s ak
ių h
oriz
onto
ir p
ersp
ekty
vos l
inija
s).
aik
štės
pjū
vis
■ aik
štės
form
a;■ t
ūrin
ė-er
dvin
ė ch
arak
teris
tika;
■ aik
štė
ir
dom
inuo
jant
is
obje
ktas
, pro
porc
ijos;
■ aik
štės
funk
cija
/pa
skirt
is (t
ipol
ogija
pa
gal f
unkc
iją);
■ psi
choe
moc
inis
kr
ūvis
7Br
uno
Zevi
22
(ital
ų ar
chite
ktas
)19
57 (1
993)
auto
rius i
tin p
lači
ai n
agrin
ėja
erdv
ę ka
ip p
riem
onę
arch
itekt
ūroj
e ist
orin
iu a
spek
tu (a
ntik
inėj
e G
raik
ijoje
, krik
ščio
nybė
je, b
izan
tiniu
, ro
man
iniu
, go
tikos
, re
nesa
nso,
bar
oko
laik
otar
piai
s, ur
bani
sti-
nę e
rdvę
XIX
am
žiuj
e, or
gani
šką
erdv
ę m
ūsų
dien
omis)
ir n
e tik
. a
iškin
dam
as u
rban
istin
ę erd
vę Z
evi j
ą įv
ardi
ja k
aip
tuštu
mą,
kurią
rib
oja
įvai
rūs s
tatin
iai,
želd
ynai
ir p
an. –
tai g
atvė
s, ai
kštė
s, pa
rkai
, ža
idim
ų ai
kšte
lės.
Šie d
alyk
ai –
tai a
rchi
tekt
o ur
bani
sto v
eikl
os įk
ū-ni
jimas
trim
ate
erdv
e, o
ši pr
iem
onė
vien
a pa
grin
dini
ų kū
rybi
nių
inst
rum
entų
arc
hite
ktūr
os š
akoj
e –
urba
nist
ikoj
e (k
ur u
rban
istin
ė st
rukt
ūra,
urba
nist
inė
erdv
ė ir
ją fo
rmuo
jant
is už
stat
ymas
yra
pa-
grin
dini
ai ty
rimų
ir kū
rybo
s obj
ekta
i).
aik
štės
pla
nas i
r išk
lotin
ė■ u
rban
istin
ė ra
ida;
■ ist
orin
is nu
osek
lum
as;
■ aik
štės
ryšy
s su
kito
mis
vieš
osio
mis
erdv
ėmis;
■ aik
štė
ir do
min
uoja
ntis
obje
ktas
, pro
porc
ijos
21
alb
ert E
rich
Brin
kman
n, P
latz
und
Mon
umen
t. U
nter
such
unge
n zu
r Ges
chich
te u
nd Ä
sthet
ik d
er S
tadt
bauk
unst,
Ber
lin: v
erle
gt b
ei E
rnst
Was
mut
h a
.-G.,
1908
, 174
p.,
[inte
rakt
yvus
], [ž
iūrė
ta 2
014-
08-2
3], h
ttps:/
/arc
hive
.org
/det
ails/
plat
zund
mon
umen
01br
ingo
og.
22 Z
evi B
runo
, Arc
hite
ctur
e As S
pace
: How
to L
ook
at A
rchi
tect
ure,
New
yor
k: H
oriz
on P
ress
, 195
7, [i
nter
akty
vus]
, [ži
ūrėt
a 201
4-08
-21]
, http
://w
ww.
ques
tia.c
om/r
ead/
1032
2531
/arc
hite
c-tu
re-a
s-sp
ace-
how
-to-
look
-at-
arch
itect
ure.
79
8Pa
ulas
Zu
cker
is23
(vok
ieči
ų ar
chite
ktas
, m
eno
istor
ikas
)19
59
auto
rius
apžv
elgi
a m
iest
o ai
kštė
s ra
idą
kaip
„ps
icho
logi
škai
de-
term
inuo
tą a
rche
tipą
kiek
vien
ame
savo
rai
dos
etap
e ne
prik
lau-
som
ai n
uo g
yven
amos
vie
tovė
s m
aste
lio“24
. Pat
eiki
amos
5 t
ipų
mie
sto
aikš
čių
form
os:
■ už
daro
s er
dvės
aik
štė
– pa
pras
tai y
ra re
gulia
rios
geom
etri-
nės f
orm
os; u
ždar
umas
suar
dom
as įs
iliej
anči
omis
gatv
ėmis;
■ vyr
auja
nti a
ikšt
ė –
tai e
rdvė
, prik
laus
anti
past
atui
ar p
asta
tų
grup
ei;
■ pag
rindi
nė ai
kštė
– tu
rinti
cent
ro sa
vybę
, kur
ios d
ėka v
iskas
ju
ngia
ma
į visu
mą;
■ ai
kšči
ų gr
upė
– ta
i aik
štės
tarp
usav
yje
susij
usio
s org
anišk
ai
ir/ar
ba e
stet
iškai
;■ a
mor
finė
aikš
tė –
tai n
evisi
škai
ar v
isai n
eorg
aniz
uota
ir b
e-fo
rmė
lygi
nant
su k
itom
is ai
kštė
mis.
aik
štės
mie
sto
plan
e■ u
rban
istin
ė ra
ida;
■ aik
štės
form
a;■ a
ikšt
ės v
ieta
mie
sto
stru
ktūr
oje;
■ aik
štės
ryšy
s su
kito
mis
vieš
osio
mis
erdv
ėmis;
■ tūr
inė-
erdv
inė
kom
pozi
cija
;■ a
ikšt
ė ir
dom
inuo
jant
is ob
jekt
as, p
ropo
rcijo
s
9Th
omas
as
Gor
dona
s C
ulle
nas25
(ang
lų
arch
itekt
as ir
ur
bani
stas
)19
61 (1
996)
Culle
nas
atsk
leid
ė vi
suom
enin
ių e
rdvi
ų da
ugia
plan
iškum
ą ju
-da
nt s
ubje
ktui
(tre
čioj
i di
men
sija
kaip
dvi
mač
io p
lano
pro
jek-
cija
). Ta
i ta
ikyt
ina
ir ai
kšte
i, ku
ri, p
rikla
usom
ai n
uo g
amtin
ių
sąly
gų b
ei n
uo a
ikštę
sup
anči
ų išk
lotin
ių,
gali
turė
ti vi
zual
inių
ka
drų
įvai
rovę
. (Ši
ų ka
drų
įvai
rovė
prik
laus
o nu
o ai
kštė
s tip
o –
aikš
tė u
ždar
a ar
atvi
ra, a
ikštė
s sta
tusa
s, ai
kštė
s soc
ialin
is at
rakt
yvu-
mas
; pvz
., la
nkom
iaus
ia ai
kštė
– an
gl. t
he p
opul
ar sq
uare
). Pa
grin
dini
ai p
rinci
pai,
kuriu
os iš
skyr
ė26:
■ išo
rinė
erdv
ė –
tai,
ką fo
rmuo
ja g
atvė
s ir a
ikšt
ės, k
urių
apr
i-bo
jimas
auk
ščiu
ir s
ukur
ia iš
orin
ę er
dvę.
Iš ti
krųj
ų ap
linko
s fo
r-m
avim
as re
mia
si sr
autų
(tek
ėjim
o) p
rinci
pu, o
soci
alin
ės są
veik
os
dėka
vyk
sta
srau
tų p
aski
rsty
mas
. sr
auta
i re
ikal
auja
erd
vės
šiai
sąve
ikai
real
izuo
ti;■ l
auko
kam
bary
s (an
gl. o
utdo
or ro
om) –
turi
būti
suku
rtas
su-
bjek
tui k
aip
fizišk
ai ap
ribot
a vie
ta;
■ užd
arum
as ir
jo ri
bos –
tai s
varb
i kat
egor
ija, k
uri y
ra p
riva-
lom
a m
iest
o ko
ntek
ste
juda
nt su
bjek
tui;
■ či
a ir
ten
– či
a yr
a pa
žįst
ama,
ten
gali
būti
žino
ma
arba
ne
(prik
laus
omai
nuo
subj
ekto
serij
os v
aizd
inių
).
vaiz
do k
adra
i■ a
ikšt
ės fo
rma;
■ tūr
inė-
erdv
inė
kom
pozi
cija
;■ v
izua
linia
i ry
šiai
(kad
rų
daug
iapl
aniš
kum
as);
■ psic
hoem
ocin
is kr
ūvis
23
Zuck
er P
aul, T
own a
nd Sq
uare
from
the A
gora
to th
e Vill
age G
reen
, New
york
: Col
umbi
a Uni
vers
ity P
ress
, 195
9, [i
nter
akty
vus]
, [ži
ūrėt
a 20
14-0
7-20
], ht
tp://
ww
w.qu
estia
.com
/rea
d/10
0708
466/
tow
n-an
d-sq
uare
-from
-the-
agor
a-to
-the-
villa
ge-g
reen
.24
Ib
id.
25
Culle
n G
ordo
n, Th
e Co
ncise
Tow
nsca
pe,
arc
hite
ctur
al P
ress
, 19
96,
199
p.,
[inte
rakt
yvus
], [ž
iūrė
ta 2
014-
08-2
8],
http
://w
ww.
amaz
on.co
m/C
onci
se-T
owns
cape
-Gor
don-
Culle
n/dp
/075
0620
188.
26
Ibid
.
80
10O
rgan
izac
ija
„Pro
jekt
ai
vieš
osio
ms
erdv
ėms“
(„
Proj
ect
for P
ublic
Sp
ace“
27 –
PPs
)19
75
Org
aniz
acija
„Pr
ojek
tai v
iešo
siom
s erd
vėm
s“ b
uvo
įkur
ta 1
975
m.,
sieki
ant p
adėt
i žm
onėm
s su
kurt
i dar
nias
kai
myn
yste
s. Re
mia
ntis
W. H
. Whi
te‘o28
ir J
. Jac
obs29
idėj
omis,
buv
o su
kurt
a sis
tem
a, pa
-de
dant
i žm
onėm
s pag
erin
ti pr
ekyb
os ra
jonų
, par
kų, g
atvi
ų, ai
kšči
ų,
bend
ruom
enių
cen
trų
ir ki
tų v
iešų
jų e
rdvi
ų ko
kybę
. dar
bo p
atir-
tis –
dau
giau
nei
30
met
ų, d
arba
s su
2000
ben
druo
men
ių 2
6 ša
lyse
.PP
s po
žiūr
iu, p
agrin
dini
ai ti
ksla
i kur
iant
gera
s viet
as:
1) s
ocia
lum
o sk
atin
imas
; 2) v
eikl
os įv
airo
vės p
asiri
nkim
as; 3
) pa
togu
mas
ir p
atra
uklu
mas
; 4) l
engv
as p
asie
kiam
umas
.d
ešim
t sėk
min
gos a
ikštė
s prin
cipų
: 1)
iden
titet
as; 2
) tra
uka;
3) p
atog
umai
(suo
liuka
i etc
.); 4
) fun
k-ci
nis l
anks
tum
as (r
yto
veik
los,
vaka
ro v
eikl
os);
5) se
zoni
škum
as; 6
) pa
sieki
amum
as; 7
) per
imet
ras;
8) p
rieig
os; 9
) adm
inist
ravi
mas
; 10)
fin
ansa
vim
as.
veik
imo
mod
elis
■ aik
štės
form
a;■ a
ikšt
ės r
yšys
su
kito
mis
vie
šosi
omis
er
dvėm
is;
■ tūr
inė-
erdv
inė
kom
pozi
cija
;■ a
ikšt
ės fu
nkci
ja/
pask
irtis
(tip
olog
ija
paga
l fun
kciją
);■ ž
mog
aus p
ojūč
iai
11Ro
bas K
rier
as30
(arc
hite
ktas
iš
Liuk
sem
burg
o,
arch
itekt
ūros
te
oret
ikas
ir
urba
nist
as)
1975
(199
1)
R. K
riera
s sav
o ve
ikla
dem
onst
ruoj
a ra
cion
alųj
į pož
iūrį
(pas
tato
ir
žmog
aus m
aste
lio sa
ntyk
is). s
avo
pirm
taku
laik
ydam
as s
itte,
urba
-ni
stin
ę erd
vę ai
škin
a viz
ualin
e hie
rarc
hija
, tuo
form
uoda
mas
trad
i-ci
nį p
ožiū
rį (k
ur p
lėto
jam
os tr
adic
inės
prie
mon
ės ir
mor
folo
gini
ai
elem
enta
i).
R. K
riera
s urb
anist
inę e
rdvę
tapa
tina s
u išo
rine e
rdve
ir v
ardi
ja
visu
s erd
vės t
ipus
tarp
pas
tatų
mie
ste, t
urin
čius
tam
tikr
ą soc
ialu
mo
laip
snį (
atvi
ros,
netr
ukdo
mos
erdv
ės ju
dėjim
ui p
o at
viru
dan
gum
i, vi
ešos
, pus
iau
vieš
os ir
priv
ačio
s zon
os).
Urb
anist
inės
erdv
ės an
aliz
ė at
lieka
ma m
orfo
logi
niu
prin
cipu
: išs
kiria
mi p
agrin
dini
ai u
rban
isti-
nės
erdv
ės e
lem
enta
i (ga
tvės
ir a
ikštė
s) b
ei jų
pag
rindi
nės
form
os
(kva
drat
as, a
pskr
itim
as ir
trik
ampi
s su
galim
ų va
riaci
jų sk
aiči
umi).
(s
tači
akam
pio,
trik
ampi
o ir
apsk
ritim
o ru
dim
entu
s gal
ima
įžve
lgti
ir ne
taisy
klin
go p
lano
aikš
tėse
, kad
angi
šios
form
os y
ra v
ieni
ntel
ės,
kuria
s gal
ima
išvys
tyti
į aišk
ią p
lano
form
ą.) T
okia
urb
anist
inės
er-
dvės
cha
rakt
erist
ika
suda
ro p
riela
idas
suvo
kti j
ą ka
ip g
eom
etrin
ių
kūnų
kom
plek
są, f
orm
uoja
mą fi
zini
ų ir
soci
alin
ių ve
iksn
ių. R
. Krie
-ro
įsiti
kini
mu,
aikš
tės a
tsira
dim
as m
ieste
yra s
usiję
s su
pirm
iniu
ur-
bani
stin
ės er
dvės
pan
audo
jimu.
aik
ščių
urb
anist
iniu
prin
cipu
laik
o st
rukt
ūrin
į ir e
rdvi
nį u
ždar
umą,
tači
au ji
s nek
alba
apie
aikš
tės i
r jos
fo
rman
tų p
ropo
rcija
s, no
rs a
kiva
izdu
, kad
trad
icin
io u
žsta
tym
o er
-dv
ėse (
kuria
s jis
resp
ektu
oja)
turė
tų d
omin
uoti
aikš
tės i
r užs
taty
mo
sant
ykis
1:2.
aik
štės
tipa
i pla
ne (k
vadr
ato,
apsk
ritim
o ir
trik
ampi
o fo
rmos
)■ a
ikšt
ės fo
rma
(geo
met
rizuo
jam
i el
emen
tai j
uos
tipol
ogiz
uoja
nt) p
lano
st
rukt
ūros
pož
iūriu
;■ d
ydis,
par
amet
rai;
■ aik
štės
funk
cija
/pa
skirt
is
81
12C
hrist
ophe
ris
Ale
xand
eris
31
(aus
trų
arch
itekt
as)
1977
ale
ksan
deri
s pat
eiki
a pr
aktin
ius p
atar
imus
urb
aniz
uoto
ms t
eri-
tori
jom
s. K
iekv
iena
s jo
min
imas
elem
enta
s pat
eiki
amas
mod
elio
pa
vida
lu. 6
1 sk
yriu
je „
Maž
os v
isuom
enin
ės a
ikšt
ės“
(ang
l. sm
all
publ
ic sq
uare
s) a
ikšt
ės p
rily
gina
mos
visu
omen
iškia
usia
i pat
alpa
i (a
ngl.
mos
t pub
lic r
oom
), ko
kią
tik g
ali t
urėt
i mie
stas
. aut
oriu
s pa
teik
ia ra
ktin
į spr
endi
mą
aikš
tės p
robl
emom
s spr
ęsti:
■ ga
tvės
nat
ūral
iai p
erei
na į
aikš
tes,
kaip
į ak
tyvi
ausi
ą so
ci-
alin
į taš
ką;
■ pe
r di
delė
s ai
kštė
s ge
rai a
trod
o pl
ane,
tači
au re
alyb
ėje
jos
aple
nkia
mos
, nef
unkc
iona
lios;
■ ai
kštė
soc
ialia
i nea
ktyv
i, je
igu
1 as
men
iui t
enka
dau
giau
ne
i 90
m²;
■ 4
žmon
ės s
ocia
liai s
uakt
yvin
a 10
met
rų, 1
2 žm
onių
– 1
8 m
etrų
, o 3
3 žm
onės
– 3
0 m
etrų
;■
todė
l vi
enoj
e vi
etoj
e tik
imyb
ė 4/
12 ž
mon
ių y
ra d
ides
nė
negu
33;
■ 21
met
ro at
stum
u ga
lima
atpa
žint
i žm
ogau
s vei
dą ir
išgi
rs-
ti m
iest
o tr
iukš
mo
sąly
gom
is.
ale
xand
eris
pri
eina
pri
e iš
vado
s, ka
d m
iest
o ai
kštė
turi
būt
i ki
ek įm
anom
a m
ažes
nė, t
. y. n
epla
tesn
ė ne
gu 1
4 ar
18
m s
ker-
sai i
r ne
ilges
nė n
egu
21 m
. Tai
rek
omen
duot
ina
aikš
čių
ploč
iui
(tru
mpą
ja k
rašt
ine)
, ilg
ąja
kraš
tine
aikš
tė g
ali b
ūti i
lges
nė.
Mie
sto
mas
telio
mod
elia
im
iest
as →
maz
gai
→ e
rdvė
■ aik
štės
form
a;
■ dyd
is, p
aram
etra
i;■ a
ikšt
ės v
ieta
mie
sto
stru
ktūr
oje;
■ aik
štės
ryš
ys su
ki
tom
is v
iešo
siom
is
erdv
ėmis
;■ ž
mon
ių k
ieki
s ai
kštė
je;
■ žm
ogau
s poj
ūčia
i (r
egėj
imas
/ obj
ektų
m
atom
umas
)
27
Proj
ect f
or P
ublic
Spa
ce, [
inte
rakt
yvus
], [ž
iūrė
ta 2
014-
10-0
3], h
ttp://
ww
w.pp
s.org
/.28
W
illia
m H
Whi
te, Th
e Soc
ial L
ife o
f Sm
all U
rban
Spa
ces,
1988
, [in
tera
ktyv
us],
[žiū
rėta
201
4-06
-29]
, http
s://a
rchi
ve.o
rg/d
etai
ls/sm
allU
rban
spac
es.
39
Jane
Jaco
bs (1
916–
2006
) – Ja
v ir
Kan
ados
žurn
alist
ė. Iš
gars
ėjo
knyg
a D
idži
ųjų
Amer
ikos
mie
stų m
irtis
ir gy
veni
mas
.30
Ro
b K
rier,
Urb
an S
pace
, Lon
don:
aca
dem
y Ed
ition
s, 19
91, 1
74 p
., [in
tera
ktyv
us],
[žiū
rėta
201
4-09
-03]
http
://ro
bkrie
r.de/
urba
n-sp
ace-
engl
.php
#pag
e-03
2-03
3.31
C
hrist
ophe
r ale
xand
er, A
Pat
tern
Lan
guag
e, To
wns
– B
uild
ings
– C
onstr
uctio
n, N
ew y
ork:
Oxf
ord
Uni
vers
ity P
ress
, 197
7, 1
171
p., [
inte
rakt
yvus
], [ž
iūrė
ta 2
014-
11-2
4], h
ttps:/
/arc
hive
.or
g/de
tails
/aPa
ttern
Lang
uage
.
82
13W
illia
mas
H.
Why
te‘a
s32
(am
erik
ieči
ų ur
bani
stas
)19
80 (1
988)
Why
te‘as
sav
o stu
diją
pra
deda
nuo
sea
gram
pas
tato
N
iujo
rke.
ask
etišk
a M
. van
der
Roh
e su
form
uota
aik
štė n
ebuv
o su
man
yta
kaip
akty
vaus
soci
alin
io b
endr
avim
o er
dvė,
tači
au n
eilg
ai tr
ukus
to-
kia t
apo:
„die
ną či
a sus
irink
davo
iki 1
50 žm
onių
“. au
toriu
s pat
eiki
a sa
vo a
pmąs
tym
us š
iais
aspe
ktai
s: sė
dim
ų vi
etų
skai
čium
i, ga
mto
s el
emen
tais
(sau
lė, m
edži
ai, v
ėjas
, van
duo)
, gat
vės i
r vie
šosio
s erd
vės
sant
ykiu
, tria
ngul
iaci
ja („
tai p
roce
sas,
kurio
met
u ko
ks n
ors r
eišk
i-ny
s ar
ba a
smuo
ska
tina
kitų
nep
ažįst
amų
asm
enų
bend
ravi
mą.“
). N
ors
didž
ioji
dalis
prin
cipų
iliu
stru
ota
didž
iųjų
mie
stų p
avid
alu,
W
hyte
‘as te
igia
, kad
„šie
teor
inia
i prin
cipa
i vei
kia
ir m
ažes
niuo
se
mie
stuos
e. Č
ia p
risid
eda t
ik ta
m ti
kri s
peci
finia
i fak
toria
i, kai
p an
tai
žmon
ių st
oka,
kurią
daž
niau
siai į
tako
ja fu
nkci
jų iš
iskla
idym
as <
...>,
ta
d či
a sva
rbia
usia
s užd
avin
ys –
kon
cent
raci
ja“.
Prie
laid
a –
kuo
dide
snis
laisv
os v
iešo
s erd
vės p
lota
s, tu
o da
u-gi
au jo
je la
nkyt
ojų
– pa
neig
iam
a:■
aikš
tės
„dyd
is ne
visu
omet
yra
esm
inis
fakt
oriu
s, le
mia
ntis
erdv
ės p
opul
iaru
mą
<....
>, ta
ip p
at n
e visu
omet
svar
biau
siu fa
kto-
rium
i yra
pat
ogių
sėdi
mų
viet
ų sk
aiči
us“.
seag
ram
aik
štė
Niu
jork
e (s
ocia
linis
kont
akta
s)■ d
ydis,
par
amet
rai;
■ žm
onių
kie
kis
aikš
tėje
;■ ž
mog
aus p
ojūč
iai;
■ psi
choe
moc
inis
kr
ūvis
14Le
onas
Kri
eras
33
(arc
hite
ktas
iš
Liuk
sem
burg
o,
arch
itekt
ūros
te
oret
ikas
ir
urba
nist
as)
1984
L. K
riero
teig
imu,
visi
mie
sto e
lem
enta
i yra
lygi
aver
čiai
, tod
ėl ji
e vi
si pr
ival
o fo
rmuo
ti m
iesto
urb
anist
inę s
truk
tūrą
. Jis
min
i įva
irius
vi
suom
enin
ių er
dvių
tipu
s, sk
irsty
dam
as ju
os į
maz
go ir
tink
lo el
e-m
entu
s, ku
rie at
itink
a lok
alų
arba
ben
dram
iest
inį c
hara
kter
į. a
ikš-
tės
prisk
iriam
os m
azga
ms
ir yr
a dv
ejop
o ch
arak
terio
: 1)
viet
inės
re
ikšm
ės –
tai t
urga
us a
ikštė
(it.
pia
zza)
, sta
tinys
san
kryž
oje
arba
fo
rum
e (g
r. te
trapy
lon)
, ned
idel
ė ai
kštė
(it.
piaz
etta
), ki
emas
(ang
l. co
urt);
2) b
endr
amie
stin
ės re
ikšm
ės –
tai d
idel
ė aik
štė (i
t. pi
azza
le),
skve
ras (
angl
. squ
are)
, par
kas (
angl
. par
k), k
apin
ės (a
ngl.
cem
eter
y).
Urb
anist
inia
i ele
men
tai
■ mor
fotip
o m
aste
lis;
■ aik
štės
vie
ta m
iest
o st
rukt
ūroj
e;■ a
ikšt
ės r
yšys
su
kito
mis
vie
šosi
omis
er
dvėm
is;
■ tūr
inė-
erdv
inė
kom
pozi
cija
;■ a
ikšt
ės st
atus
as
mie
ste;
■ aik
štės
funk
cija
/pa
skirt
is (a
ikšč
ių
tipol
ogija
pag
al
funk
ciją
)
32
Will
iam
H. W
hite
, op.
cit.
33
Leon
Krie
r, H
ouse
s, Pa
lace
s, Ci
ties,
Lond
on: a
rchi
tect
ural
des
ign
ad
Edi
tions
, 198
4, 1
28 p
.
83
15Ro
bert
as
Stim
pela
s34
(nep
avyk
o ra
sti
info
rmac
ijos)
1984
Ploč
io ir
aukš
čio
sant
ykis
prik
laus
o nu
o st
ebin
čioj
o vi
etos
:■
jei p
asta
to ir
jį st
ebin
čio
žmog
aus s
anty
kis y
ra 1
:12
(jis n
u-to
lęs
12 k
artų
nuo
pas
tato
), va
izda
s už
ima
tik n
edid
elę
regė
jimo
lauk
o da
lį (a
ikšt
ės e
rdvė
s pro
porc
ijos n
ėra
aišk
ios)
;■
jei p
asta
to ir
jį st
ebin
čio
žmog
aus s
anty
kis y
ra 1
:3 a
rba
1:6,
ai
kštė
s erd
vės p
ojūt
is ta
mpa
kon
kret
esni
s ir j
auči
amos
jos p
ropo
r-ci
jos (
aikš
tės e
rdvė
s pro
porc
ijos y
ra su
voki
amos
);■
jei p
asta
to ir
jį st
ebin
čio
žmog
aus s
anty
kis y
ra 1
:1, ž
mog
us
jauč
iasi
kaip
siau
ram
e ki
eme
(form
uoja
si di
delė
s api
mtie
s erd
vės
įspūd
is).
aik
štės
plo
tis tu
ri bū
ti 3–
6 ka
rtus
did
esni
s ne
gu ją
sup
anči
ų pa
stat
ų au
kštis
, o p
asta
tų a
ukšt
ingu
mas
tur
i būt
i vid
utin
is, n
es
esan
t per
nely
g au
kštie
ms
past
atam
s pa
žeid
žiam
as a
pžva
lgos
lau-
kas
ir vi
sos
aikš
tės
erdv
ės s
uvok
imas
(vi
enu
žvilg
sniu
neg
alim
a ap
imti
aikš
tės t
rimat
ės e
rdvė
s), t
ačia
u ir
esan
t per
nely
g že
mie
ms
past
atam
s pra
rand
amas
aik
štės
erd
vini
s-tū
rinis
suvo
kim
as.
aik
štės
plo
čio
ir au
kšči
o sa
ntyk
is■ d
ydis,
par
amet
rai;
■ mor
fotip
o m
aste
lis;
■ tūr
inė-
erdv
inė
kom
pozi
cija
;■ a
ikšt
ė ir
do
min
uoja
ntis
ob
jekt
as, p
ropo
rcijo
s
16G
. I. Z
osi-
mov
as35
(rus
ų m
oksli
-ni
nkas
, tyr
imų
sriti
s –
urba
nist
ika)
1986
Zosim
ovo
teig
imu,
urb
anist
inė e
rdvė
yra
men
inės
kūr
ybos
obj
ek-
tas.
Jis, a
tsiž
velg
dam
as į
istor
inę
plan
avim
o ra
idą,
išsk
iria
du ta
r-pu
savy
je su
sijus
ius r
eišk
iniu
s: er
dvės
neg
atyv
umą
ir po
zity
vum
ą.
Šios
sav
ybės
nėr
a ko
kybi
nis
fakt
oriu
s, ta
i ste
bėto
jo re
akci
ja, k
uri
išrei
škia
ma
pozi
tyvu
mu
ir ne
gaty
vum
u: u
žsta
tym
as –
poz
ityva
s, vi
ešoj
i erd
vė (t
arp
jų) i
r aik
štė
– ne
gaty
vas.
Zosim
ovo
teig
imu,
vie
šosio
s erd
vės t
uri t
urėt
i užd
arum
o sa
-vy
bę b
ei įv
airo
vę, k
uri p
asire
iškia
viz
ualin
iais
barje
rais,
form
uo-
janč
iais
„kad
ro“ d
augi
apla
nišk
umą.
Erdv
ės in
vert
as■ u
rban
istin
ė ra
ida;
■ aik
štės
form
a;■ v
izua
linia
i ryš
iai
34
Rola
nd s
timpe
l, „P
latz
-ver
wei
se“,
in: B
auw
elt, B
erlin
, 198
4, 1
5, p
. 625
–653
.35
Г.
И. З
осим
ов, „
Про
стра
нств
о го
рода
– о
бъек
т ху
дож
еств
енно
го т
ворч
еств
а“, i
n: Э
стет
ичес
кая
выра
зит
ельн
ост
ь го
рода
, Мос
ква:
Нау
ка, 1
986,
p. 7
3–10
2.36
C
liff M
ough
tin, U
rban
Des
ign:
Stre
et a
nd S
quar
e, Bu
rling
ton:
arc
hite
ctur
al P
ress
, 199
9, p
. 87–
127.
84
17C
liffas
M
ough
tinas
36
(ang
lų
mok
slini
nkas
)19
92
auto
rius a
ikšč
ių p
avyz
džia
is išs
kiria
aikš
tės f
orm
avim
o są
lyga
s:■ f
unkc
ija ir
aikš
tė;
■ pat
ekim
ai į
aikš
tę;
■ aik
štės f
orm
a;
■ aik
štės (
išklo
tinių
) užd
arum
as;
■ aik
štės d
omin
avim
as m
ieste
(kat
egor
ija);
■ ryš
ys ta
rp ai
kšči
ų (s
u ki
tom
is vi
suom
enin
ėmis
erdv
ėmis)
.Pa
ti sv
arbi
ausia
fizi
nės k
okyb
ės są
lyga
laik
oma a
ikštė
s užd
arum
as.
aik
štės
pla
nas (
pavy
zdys
, api
man
tis v
isas s
ąlyg
as)
■ aik
štės
form
a;■ a
ikšt
ės v
ieta
mie
sto
stru
ktūr
oje;
■ aik
štės
ryšy
s su
kito
mis
vieš
osio
mis
erdv
ėmis;
■ tūr
inė-
erdv
inė
kom
pozi
cija
;■ a
ikšt
ės st
atus
as
mie
ste;
■ aik
štės
funk
cija
/pa
skir
tis (a
ikšč
ių
tipol
ogija
pag
al
funk
ciją
)18
Han
sas
Joac
him
as
Am
inde
37
(vok
ieči
ų ar
chite
ktas
, m
iest
ų pl
anuo
toja
s)19
94
auto
rius a
ikšt
es sk
irsto
pag
al jų
loka
ciją
, fun
kciją
– c
entr
inė
rin-
kos
aikš
tė, a
ikšt
ės p
rieš
trau
kini
ų st
otis
ar k
ultū
ros
židi
nius
(vi
-su
omen
iniu
s pas
tatu
s), a
ikšt
ės –
gyv
enam
osio
se te
ritor
ijose
, biu
-rų
ir m
išrio
s pas
kirt
ies t
erito
rijos
e, m
ažos
kai
myn
inės
aikš
tės,
taip
pa
t mem
oria
linės
vie
tos i
r eism
o sa
los.
aik
ščių
pag
rindi
niai
prin
cipa
i:■
vert
inam
os p
agal
jų e
rdvi
nį p
ovei
kį –
užd
aros
arb
a pu
siau
atvi
ros
(kai
p vi
suom
enin
ės e
rdvė
s „k
išenė
“), į
vert
inan
t jų
jung
i-m
ąsi
arba
gru
pavi
mą
su k
itom
is vi
suom
enin
ėmis
erdv
ėmis
bei
ženk
linim
ą do
min
uoja
nčiu
pas
tatu
; ■
aikš
tės
form
a ir
dydi
s nė
ra s
usiję
(ai
kštė
su
skul
ptūr
iniu
ak
cent
u ly
giai
taip
pat
gal
i būt
i ir
vyria
usyb
ės r
ango
kai
p ir
gy-
vena
moj
o ra
jono
cent
re, o
pus
iau
atvi
ra ai
kštė
– p
rie u
osto
ar p
re-
kyvi
etės
).
dre
zden
o pl
ano
frag
men
tas (
aikš
tės i
šski
riam
os p
lane
)■ a
ikšt
ės fo
rma;
•dyd
is, p
aram
etra
i;■ a
ikšt
ės v
ieta
mie
sto
stru
ktūr
oje;
■ aik
štės
ryšy
s su
kito
mis
vieš
osio
mis
erdv
ėmis;
■ tūr
inė-
erdv
inė
kom
pozi
cija
;■ a
ikšt
ės fu
nkci
ja/
pask
irtis
36
Cliff
Mou
ghtin
, Urb
an D
esig
n: S
treet
and
Squ
are,
Burli
ngto
n: a
rchi
tect
ural
Pre
ss, 1
999,
p. 8
7–12
7.37
H
ans-
Joac
him
am
inde
, Ben
k Ba
rbar
a, P
lätz
e in
der S
tadt
, Ost
filde
rn-R
uit b
ei s
tuttg
art:
Hat
je, 1
994,
153
p.
85
19a
li M
adan
ipo-
uras
38 (
mok
sli-
nink
as; t
yrim
ų sr
itis –
ur
bani
stik
a,
mie
stų
plan
avim
as)
1996
auto
rius n
agrin
ėja
urba
nist
inę
erdv
ę, tr
aktu
odam
as ją
kai
p so
ci-
alin
ę er
dvin
ę bū
tį (la
bai r
yšku
s soc
ialin
is ve
iksn
ys).
Nag
rinėj
imui
pa
teik
iam
os įv
airių
disc
iplin
ų in
terp
reta
cijo
s. au
toria
us n
uom
o-ne
, ši s
ąvok
a ap
ima
ne ti
k pa
stat
us, b
et ir
įvai
rius
kitu
s ob
jekt
us
pači
oje u
rban
istin
ėje a
plin
koje
, įsk
aita
nt ir
žmon
es, s
anty
kius
tarp
jų
, įvy
kius
, kai
p be
sifor
muo
janč
ios u
rban
istin
ės er
dvės
prie
žast
in-
gum
ą. P
ati a
ikšt
ė ka
ip u
rban
istin
ės e
rdvė
s ele
men
tas m
iest
e nė
ra
išski
riam
a, t
ačia
u ja
i, ka
ip ir
kiti
ems
urba
nist
inia
ms
erdv
ės e
le-
men
tam
s, ta
ikom
a ch
arak
teris
tika:
■ str
uktū
rinės
ribo
s; ■ ž
mon
ės;
■ pro
jekt
avim
o pr
oces
as;
■ užs
taty
mo
įtaka
(arb
a ki
taip
aik
štės
form
anta
i);
■ aik
štės
erd
vės r
egul
iavi
mas
(fun
kcijų
kai
ta a
ikšt
ėje,
pvz.,
jos
prita
ikym
as se
zoni
škum
ui);
■ tob
ulum
o va
izdi
niai
.
Pom
pidu
aik
štė
Pary
žiuj
e■ a
ikšt
ės fo
rma;
■ mor
fotip
o m
aste
lis;
■ aik
štės
funk
cija
/pa
skirt
is;■ ž
mon
ių k
ieki
s ai
kštė
je;
■ viz
ualin
iai r
yšia
i
20Bi
llas H
illie
ras39
(a
nglų
m
oksli
nink
as,
tyrim
ų sr
itis –
ur
bani
stik
a,
mie
stų
plan
avim
as)
1996
auto
rius i
šplė
tojo
nau
ją tr
imat
ės er
dvės
teor
iją: k
aip
ir ko
dėl j
i yra
gy
vybi
ngas
kom
pone
ntas
. Teo
rija
plėt
ojam
a an
aliz
uoja
nt ir
apr
a-šin
ėjan
t mie
sto
ir už
stat
ymo
kuria
mus
erdv
iniu
s mod
eliu
s. M
eto-
du a
iškin
ama,
kai
p m
iest
as a
r užs
taty
mas
yra
stru
ktūr
izuo
jam
as.
Nau
doja
mas
i na
ujai
atr
asta
ska
itmen
ine
prog
ram
a, v
adin
ama
Erdv
ės si
ntak
se. J
i sėk
min
gai a
dapt
uota
spr
endž
iant
urb
anist
inės
er
dvės
pro
jekt
avim
o pr
oble
mas
(pro
gram
oje p
arin
kti i
ndik
ator
iai
yra
erdv
ės p
anau
dojim
as, ž
mon
ių k
ieki
s vi
enet
e, ko
ncen
trac
ija,
lank
omum
as ir
pan
. visi
šie
rodi
klia
i aps
kaič
iuoj
ami m
atem
atiš-
kai,
toki
u bū
du p
erte
ikia
ma e
rdvė
s soc
ialin
ė kok
ybė)
. Šia
prie
mo-
ne g
alim
a tir
ti ry
šį ta
rp to
, kai
p m
iest
ai s
truk
tūriz
uoja
mi,
ir to
, ka
ip ji
e fu
nkci
onuo
ja. E
rdvė
s sin
taks
ė pr
iside
da p
rie s
upra
timo,
ka
ip m
iest
ai n
atūr
alia
i gal
i kist
i ate
ityje
, o p
agal
tai g
alim
a pr
o-gn
ozuo
ti m
iest
o ra
idą b
ei p
avei
kti p
lana
vim
o ir
proj
ekta
vim
o (u
r-ba
nist
ikos
) pro
cesą
.
soci
alin
io a
ktyv
umo
erdv
inis
vert
inim
as■ a
ikšt
ės ry
šys s
u ki
tom
is vi
ešos
iom
is er
dvėm
is;■ a
ikšt
ės st
atus
as
mie
ste;
■ aik
štės
funk
cija
/pa
skirt
is;■ ž
mon
ių k
ieki
s ai
kštė
je (k
once
ntra
cija
, ap
skai
čiuo
jam
a na
ujom
is te
chno
logi
nėm
is pr
iem
onėm
is)
38
ali
Mad
anip
our,
Des
ign
of U
rban
spac
e. An
Inqu
iry in
to a
Soc
io-s
patia
l Pro
cess
, Eng
land
: Joh
n W
iley
& s
ons,
1996
, 241
p.
39
B
ill H
illie
r, Sp
ace i
s the
mas
chin
e, Lo
ndon
, 199
6, 3
55 p
.
86
21N
ikos
as a
. Sa
linga
rosa
s40
(mat
emat
ikos
pr
ofes
oriu
s, ur
bani
stik
os ir
ar
chite
ktūr
os
teor
etik
as)
1999
(200
5)
auto
rius i
šski
ria 8
geo
met
rinių
ryšių
taisy
kles
(kur
ios g
ali b
ūti t
ai-
kom
os ir
mies
to a
ikšte
i):1.
Jung
tys.
stip
riai s
ujun
gti g
ali b
ūti t
ik to
pat
ies m
aste
lio e
le-
men
tai.
stru
ktūr
oje
nega
li lik
ti ne
suju
ngtų
ele
men
tų. J
ungt
ys g
ali
būti
vizu
alin
ės, s
truk
tūrin
ės, f
unkc
inės
, geo
met
rinės
.2.
Įvai
rovė
. Jun
gtys
susid
aro
tarp
kon
tras
tingų
elem
entų
. Ryš
iai
tarp
pan
ašių
elem
entų
yra
silp
ni.
3. R
ibos
. ski
rtin
gos
stru
ktūr
os ju
ngia
si pe
r rib
os e
lem
entu
s. Ju
ngty
s for
muo
jam
os ta
rp st
rukt
ūrų,
o n
e tar
p jų
vid
inių
elem
entų
.4.
Jėgo
s. Ta
rpus
avio
sąve
ika
stip
resn
ė sm
ulki
ame
mas
tely
je n
ei
stam
biam
e.5.
Org
aniz
acija
. sm
ulka
us m
aste
lio st
rukt
ūros
kur
iam
os iš
aiš-
kiai
apib
rėžt
ų st
ambe
snio
mas
telio
stru
ktūr
ų.6.
Hie
rarc
hija
. st
rukt
ūrų
elem
enta
i išs
kiria
mi
paga
l sv
arbą
. Įv
edus
hie
rarc
hiją
, sud
ėtin
gos
stru
ktūr
os įg
auna
tva
rką,
jų n
epa-
pras
tinan
t.7.
abi
pusė
nep
rikla
usom
ybė.
skirt
ingo
mas
telio
ele
men
tai i
r st
rukt
ūros
nep
rikla
uso
vien
a nu
o ki
tos t
iesio
giai
. sm
ulka
us m
aste
-lio
stru
ktūr
os re
ikal
auja
stam
baus
, bet
ne a
tvirk
ščia
i. 8.
ska
idym
as. d
arni
stru
ktūr
a ne
gali
būti
visiš
kai s
uska
idyt
a į
pirm
iniu
s ele
men
tus.
Ryšių
dia
gram
os■ m
orfo
tipo
mas
telis
;■ a
ikšt
ės v
ieta
mie
sto
stru
ktūr
oje;
■ aik
štės
ryš
ys su
ki
tom
is v
iešo
siom
is
erdv
ėmis
;■ t
ūrin
ė-er
dvin
ė ko
mpo
zici
ja;
■ aik
štė
ir
dom
inuo
jant
is
obje
ktas
, pro
porc
ijos;
■ ai
kštė
s sta
tusa
s m
iest
e
22K
arla
s Jür
gena
s K
raus
e41
(vok
ieči
ų m
oksli
nink
as,
tyrim
ų sr
itis –
ur
bani
stik
a)
2004
Kra
use p
atei
kia a
ikšt
ės ev
oliu
ciją
mie
sto
raid
oje i
r išs
kiria
tik
fiziš-
kai a
pčiu
opia
mus
aik
ščių
tyrim
o as
pekt
us:
■ aik
ščių
tipa
i for
mos
atžv
ilgiu
; ■ a
ikšt
ės d
ydis
(plo
čio
ir ilg
io) v
aria
cijo
s; ■ a
ikšč
ių g
rupa
vim
as (a
ikšt
ė ir
dom
inuo
jant
is ob
jekt
as);
■ maž
osio
s arc
hite
ktūr
os el
emen
tai a
ikšt
ėse;
■ aik
ščių
para
metr
ai (iš
pagr
indi
nio a
ikštė
s apž
valgo
s taš
ko);
■ aik
ščių
fizi
nis (
neuž
stat
ytas
) plo
tas;
■ ai
kštė
s sk
ersin
is pj
ūvis
– pr
opor
cijo
s (a
ikšt
ės p
aram
etrų
ir
aukš
čio
sant
ykis)
.
aik
štės
tipa
i ist
orin
ėse
gyve
nvie
tėse
pag
al J.
K. K
raus
ę■ u
rban
istin
ė ra
ida;
■ aik
štės
form
a;■ d
ydis
, par
amet
rai;
■ mor
fotip
o m
aste
lis;
■ tūr
inė-
erdv
inė
kom
pozi
cija
;■ a
ikšt
ė ir
dom
inuo
jant
is ob
jekt
as, p
ropo
rcijo
s
40
Nik
os a
. sal
inga
ros,
Prin
ciples
of U
rban
Str
uctu
re, d
elft
Uni
vers
ity o
f Tec
hnol
ogy
Net
herla
nd: T
echn
e Pr
ess,
2005
, 252
p.
41
Kar
l-Jür
gen
Kra
use,
„Plä
tze:
Beg
riff, G
esch
icht
e, Fo
rm, G
röße
und
Pro
fil“,
Uni
vers
ität d
ortm
und,
200
4, 2
4 p.
, [in
tera
ktyv
us],
[žiū
rėta
201
4-07
-10]
, http
://w
ww.
raum
plan
ung.
tu-d
or-
tmun
d.de
/slg
/PLa
ETZE
.
87
23Ke
vina
s Ly
ncha
s42
(am
erik
ietis
, m
iest
ų pl
anuo
toja
s)19
60 (2
007)
, 19
86
auto
rius,
tirda
mas
mie
sto st
rukt
ūrą,
išsky
rė m
etod
iką
funk
cion
a-lia
m, e
stetin
iam
/psic
holo
gini
am m
iesto
įvai
zdži
o fo
rmav
imui
, pa-
grįst
ą su
sifor
mav
usia
is m
iesto
dar
inia
is (s
truk
tūrin
iais
elem
enta
is)
– ra
jonu
, rib
a, or
ient
yru,
maz
gu, k
eliu
.M
iest
o ai
kštę
pris
kiria
maz
go e
lem
entu
i. d
idži
osio
ms
aikš
-tė
ms
reko
men
duoj
amas
opt
imal
us v
isuom
enin
ės e
rdvė
s dy
dis
12–2
4 m
plo
čio
ir ik
i 100
m il
gio.
Pasa
k Ly
ncho
, mie
sto
form
os p
okyč
iai p
rikla
uso
nuo
polit
i-nė
s va
lios,
nes
„jėg
a ir
vald
žia
išrei
škia
ma
tom
is pa
čiom
is pr
ie-
mon
ėmis
– ce
rem
onia
liu v
yrau
janč
iu o
rient
yru,
ašin
e sim
etrij
a ir
regu
liariu
pla
nu“43
.
vie
tos t
apat
umo
elem
enta
ike
lias →
maz
gas→
dom
inan
tė →
rib
a →
raj
onas
■ aik
štės
form
a;■ d
ydis,
par
amet
rai;
■ aik
štės
vie
ta m
iest
o st
rukt
ūroj
e
24Ja
nas G
ehla
s44
(dan
ų ar
chite
ktas
)19
87 (2
011)
Geh
las i
nten
syvi
ai ty
rinėj
a visu
omen
inių
erdv
ių fu
nkci
ją ir
form
ą be
i sav
o ty
rimų
rezu
ltatu
s ada
ptuo
ja p
rakt
ikoj
e įv
airio
se p
asau
lio
viet
ose.
Kny
gą s
udar
o 4
skyr
iai,
iš ku
rių a
ntra
me
skyr
iuje
„Pl
a-na
vim
o pr
iela
idos
“ („
Prer
equi
sites
for
Pla
nnin
g“)
anal
izuo
jam
i žm
ogau
s po
jūči
ų (u
oslė
s, kl
auso
s, re
gėjim
o) fi
zinė
s ga
limyb
ės
soci
alio
je e
rdvė
je. K
aip
ir da
ugel
is ki
tų a
utor
ių, G
ehla
s įsit
ikin
ęs,
kad
turi
būti
tam
tik
ras
„sus
ikal
bėjim
as“
tarp
aik
štės
mat
men
ų (a
ngl.
dim
ensio
ns)
ir vi
etos
poj
ūčio
(an
gl. s
ense
of p
lace
). Jo
tei-
gim
u, o
ptim
alūs
aik
štės
met
men
ys b
ūtų
30 x
35
m. T
okio
dyd
žio
aikš
tėje
dar
įman
oma a
tpaž
inti
žmog
ų, es
antį
kito
je ai
kštė
s pus
ėje.
aik
štės
form
ato
elem
enta
s■ d
ydis,
par
amet
rai;
■ viz
ualin
iai r
yšia
i;■ ž
mog
aus p
ojūč
iai
42
Kevi
n Ly
nch,
The I
mag
e of t
he C
ity, M
assa
chus
etts
: Cam
brid
ges,
The
MIT
Pre
ss, 2
007,
194
p.
43
Кеви
н Ли
нч, С
овер
шен
ная
фор
ма в
град
ост
ройт
ельс
тве
, Мос
ква:
Стр
ойиз
дат,
1986
, 327
p.
44
Jan
Geh
l, Li
fe b
etw
een
Build
ings
, New
yor
k: v
an N
ostr
and
Rein
hold
, 201
1, 2
02 p
.
88
25K
onfe
renc
ija
„Eur
opos
aik
štė“
(Con
fere
nce
„The
Euro
pean
sq
uare
“)45
2002
Pirm
oji k
onfe
renc
ija „E
urop
os ai
kštė
“ vyk
o Za
lcbu
rge,
aust
rijoj
e, su
dal
yvia
is (m
iest
ų m
erai
s, ta
rybo
s na
riais,
pla
navi
mo
dire
kto-
riais,
pro
feso
riais
iš ar
chite
ktūr
os, p
lana
vim
o ir
soci
alin
ių m
oks-
lų) i
š dvi
dešim
t dvi
ejų
šalių
. Kon
fere
ncijo
s met
u išs
kirt
os p
agrin
-di
nės g
rėsm
ės E
urop
os a
ikšt
ei:
■ nev
aldo
ma p
reky
bini
ų ce
ntrų
ir p
riem
iest
inių
terit
orijų
plė
-tr
a m
iest
o pa
kraš
čiuo
se (p
erife
rijoj
e);
■ m
asin
is tu
rizm
as, k
uris
istor
ines
aik
štes
pav
erči
a vi
en t
ik
turis
tų tr
auko
s taš
kais;
■ did
ėjan
tis a
ikšč
ių m
onof
unkc
iškum
as;
■ inf
orm
acin
ių te
chno
logi
jų sk
atin
imas
mėg
ina
pake
isti s
oci-
alin
į gyv
enim
ą ai
kštė
je į
„virt
ualią
ago
rą“.
Konf
eren
cijo
s dar
botv
arkė
buv
o su
skirs
tyta
tem
omis:
■ aik
štė
kaip
ben
druo
men
ės įs
ipar
eigo
jimų
kata
lizat
oriu
s;■ a
ikšt
ė ka
ip m
iest
o un
ikal
aus i
dent
iteto
repr
ezen
tant
as;
■ aik
štės
kai
p tu
rgau
s vie
ta;
■ mišr
i pas
kirt
is ir
įvai
rovė
;■ p
usia
usvy
ra ta
rp g
yven
amos
ios p
aski
rtie
s ir t
uriz
mo;
■ esm
inia
i sėk
min
gos a
ikšt
ės b
ruož
ai;
■ aik
štė
kaip
soci
alin
io m
okym
o ap
linka
;■ a
ikšt
ei ti
nkam
a na
ujoj
i arc
hite
ktūr
a;■ e
ismo
ir tr
ansp
orto
kla
usim
ai;
■ kom
erci
nės i
r gyv
enam
osio
s plė
tros
pov
eiki
s mie
sto
perif
e-rij
oje
aikš
tės e
kono
min
iam
gyv
ybin
gum
ui.
vie
nas i
š kon
fere
ncijo
je ap
taria
mų
pavy
zdži
ų (J
ihla
va a
ikšt
ė Č
ekijo
je)
■ ist
orin
is nu
osek
lum
as;
■ aik
štės
vie
ta m
iest
o st
rukt
ūroj
e;■ a
ikšt
ės ry
šys s
u ki
tom
is vi
ešos
iom
is er
dvėm
is;■ t
ūrin
ė-er
dvin
ė ko
mpo
zici
ja;
■ aik
štė
ir do
min
uoja
ntis
obje
ktas
, pro
porc
ijos;
■ aik
štės
stat
usas
m
iest
e;■ a
ikšt
ės fu
nkci
ja/
pask
irtis
;■ ž
mon
ių k
ieki
s ai
kštė
je
45
The E
urop
ean
Squa
re C
onfe
renc
e Rep
ort,
2002
, [in
tera
ktyv
us],
[žiū
rėta
201
4-10
-06]
, http
://w
ww.
livab
leci
ties.o
rg/a
rtic
les/
euro
pean
-squ
are-
conf
eren
ce-r
epor
t.
89
26M
atth
ew
Car
mon
a46
[ir k
t.](a
nglų
ur
bani
stas
, pr
ofes
oriu
s)20
03
Car
mon
a ana
lizuo
ja u
rban
istik
os sp
ecia
lybė
s spe
cifik
ą, ją
mat
uo-
dam
as k
elio
mis
dim
ensij
omis:
mor
folo
gine
, suv
okim
o, so
cial
ine,
vizu
alin
e, fu
nkci
ne ir
laik
o. U
rban
istik
a, k
aip
holis
tinė
sriti
s, yr
a pa
veik
i plė
tros
, kon
trol
ės ir
ben
drad
arbi
avim
o pr
oces
uose
. Ji s
u-pr
anta
ma
kaip
mie
sto
funk
cijų
erdv
inė o
rgan
izac
ija p
agal
tam
ti-
krus
est
etin
ius i
r ver
tybi
nius
krit
eriju
s. au
toriu
s ats
kyrė
sąvo
kas
urba
nist
inė e
rdvė
(ang
l. urb
an sp
ace)
nuo v
iešo
ji erd
vė (a
ngl. p
ublic
sp
ace)
. apt
arda
mas
aik
štes
, aut
oriu
s pat
eikė
C. s
itte,
P. Z
ucke
rio,
R. K
riero
, G. C
ulle
no p
ožiū
rius į
aikš
tę. I
šski
riam
as p
loči
o ir
ilgio
sa
ntyk
is, k
uriu
o at
skiri
amos
gat
vės i
r aik
štės
erd
vės:
■ je
i plo
čio
ir ilg
io s
anty
kis
yra
2:3
– nė
ra d
omin
uoja
nčio
s aš
ies; ■ j
ei sa
ntyk
is 1:
3 –
prad
eda f
orm
uotis
judė
jimas
tarp
gat
vės i
r ai
kštė
s, ne
s dom
inuo
ja v
iena
ašis
;■
jei s
anty
kis 1
:5 –
aišk
iai d
omin
uoja
vie
na a
šis ir
judė
jimas
vy
ksta
vie
na k
rypt
imi;
■ je
i virš
ijam
as s
anty
kis
1:5
– ta
i tik
rai y
ra g
atvė
(ta
i erd
vė,
kuri
„ver
čia“
judė
ti).
Urb
anist
ikos
sam
prat
a■ u
rban
istin
ė ra
ida;
■ aik
štės
form
a;• d
ydis
, par
amet
rai;
■ aik
štė
ir do
min
uoja
ntis
obje
ktas
, pro
porc
ijos;
■ aik
štės
stat
usas
m
iest
e;■ a
ikšt
ės fu
nkci
ja;
■ viz
ualin
iai r
yšia
i
27U
rban
sq
uare
s47
(ale
ksan
dara
s Ja
nici
jevi
cas –
bu
v. Ju
gosla
vija
; tin
klap
io
įkūr
ėjas
, ar
chite
ktas
, gr
afika
s, tin
klo
ir m
ultim
edijo
s kū
rėja
s)20
05
auto
rius
kons
ultu
oja,
kolek
cion
uoja
(ap
lank
ytų
viet
ų sk
.) ai
kščių
kl
ausim
ais.
aik
štėm
s tai
kom
as v
ertin
imo
met
odas
jas s
kirs
tant
pag
al p
si-ch
olog
inę
geog
rafin
ę (a
ngl.
psyc
hoge
ogra
phica
l) re
akcij
ą į
erdv
ę, su
bjek
tui a
psila
nkiu
s ai
kštė
je. I
šski
riam
i šie
asp
ekta
i: so
cial
umas
, va
rtojim
as i
r ak
tyvu
mas
, gal
imyb
ės i
r ry
šys,
kom
fort
as, v
aizd
as,
turis
tinis
patra
uklu
mas
. Re
mia
mas
i tok
ia a
ikšč
ių k
lasifi
kavi
mo
siste
ma:
bend
ruom
eni-
nės
(ang
l. so
cial);
ren
gini
ų (a
ngl.
cere
mon
ial);
reli
ginė
s (a
ngl.
reli-
giou
s); a
) tra
nspo
rto ži
edai
(ang
l. tra
ffic c
ircle)
, b) k
iem
ai u
žsta
tym
o str
uktū
roje,
virt
ę vi
ešos
iom
is er
dvėm
is (d
ar k
itaip
pus
iau
vieš
osio
s er
dvės
) (an
gl. c
ourt
yar
d); g
yven
amųj
ų str
uktū
roje
(ang
l. re
siden
ti-al
); ga
tvės
-pas
ažai
(ang
l. str
eet-s
hopi
ng);
su p
arku
(ang
l. w
ith p
ark)
.a
ikšč
ių tr
aktu
otės
(ang
l. m
eand
erin
g gr
oups
): žy
mio
sios (
angl
. fa
mou
s);
aikš
tės
su p
arku
; at
nauj
into
s (a
ngl.
rene
wed)
; žm
onių
(a
ngl.
peop
le); m
ėgia
mia
usio
s (a
ngl.
favo
urite
); la
bai s
enos
(an
gl.
very
old)
; nen
audo
jam
os (a
ngl. u
nusu
al);
jauki
os (a
ngl. c
ozy)
; isto
ri-nė
s (an
gl. h
istor
ic); p
aslėp
tos (
angl
. hid
den)
; išk
ilmių
(ang
l. ce
rem
o-ni
al);
loty
nų (a
ngl.
latin
).
Kla
sifika
cija
■ aik
štės
vie
ta m
iest
o st
rukt
ūroj
e;■ a
ikšt
ės ry
šys s
u ki
tom
is vi
ešos
iom
is er
dvėm
is;■ a
ikšt
ės fu
nkci
ja/
pask
irtis;
■ žm
onių
kie
kis
aikš
tėje
;■ v
izua
linia
i ryš
iai;
■ žm
ogau
s poj
ūčia
i;■ p
sich
oem
ocin
is
krūv
is
46 M
atth
ew C
arm
ona,
Hea
th T
im, O
c Tan
er, T
iesd
ell s
teve
, Pub
lic P
lace
s – U
rban
Spa
ces:
The D
imen
sions
of U
rban
Des
ign,
Oxf
ord:
arc
hite
ctur
al P
ress
, 200
3, 3
20 p
.47
The W
orld
of U
rban
Squ
ares
. A co
llect
ion
and
anal
ysis
of re
disc
over
ed p
ublic
spac
es, [
inte
rakt
yvus
], [ž
iūrė
ta 2
014-
10-0
6], h
ttp://
ww
w.ur
bans
quar
es.c
om/,
[žiū
rėta
201
4-10
-14]
.
90
28va
lent
inas
H
adel
icha
s48
(ital
ų m
oksli
nink
as;
tyrim
ų sr
itis –
ar
chite
ktūr
a,
urba
nist
ika)
2012
auto
rius,
Bauh
auso
uni
vers
iteto
vei
mar
e do
cent
as, p
atei
kia
ur-
bani
stin
ės e
rdvė
s ko
kybė
s m
iest
e em
pirin
į ty
rimą.
Jis
atsa
ko į
kl
ausim
ą, ar
gal
ima
mie
sto
aikš
tę su
proj
ektu
oti p
agal
obj
ekty
vias
ka
tego
rijas
ir k
okyb
ės r
odik
lius.
ada
ptav
o Ly
ncho
erd
vės
suvo
-ki
mo
teor
iją su
fizi
niu
aikš
tės e
rdvė
s kon
stra
vim
u, re
mda
mas
is 3
erdv
inėm
is sa
vybė
mis:
cen
trišk
umu,
kry
ptin
gum
u ir
užda
rum
u.
Jom
is sie
kiam
a įv
ertin
ti, k
as įt
akoj
a žm
ogau
s in
tuity
vų sp
rend
i-m
ą lik
ti ko
nkre
čioj
e m
iest
o er
dvėj
e ar
vėl
iau
sugr
įžti.
aik
štės
elem
entų
mod
elia
vim
as p
agal
K.L
ynch
ą■ a
ikšt
ės v
ieta
mie
sto
stru
ktūr
oje;
■ aik
štės
ryšy
s su
kito
mis
vieš
osio
mis
erdv
ėmis;
■ tūr
inė-
erdv
inė
kom
pozi
cija
;■ a
ikšt
ė ir
do
min
uoja
ntis
ob
jekt
as, p
ropo
rcijo
s;■ ž
mog
aus p
ojūč
iai
LIET
UV
OS
MA
STU
29a
ntan
as
Pily
paiti
s, Ju
ozas
Ba
ršau
skas
49
(arc
hite
ktai
)19
66
Pate
ikta
s Xv
I–Xv
II a.
Lie
tuvo
s nau
jų ir
reko
nstr
uotų
mie
stų ce
ntrų
už
staty
mo
plan
ingu
mo
tyrim
as. M
iestų
cent
rų u
žsta
tym
e apt
aria
mi
gatv
ių ti
nklo
cha
rakt
eris
(sta
čiak
ampi
s) ir
cen
trin
ių a
ikšč
ių fo
rma
(kva
drat
inė,
stači
akam
pė).
Mie
sto c
entr
inė
aikš
tė –
tur
gavi
etė
– da
žnia
usia
i buv
o fo
rmuo
jam
a ne
užsta
tyta
me
kvar
tale.
Pač
ioje
tur-
gavi
etėj
e, be
rotu
šės,
laba
i daž
nai b
uvo
stato
mos
įvai
rios k
raut
uvė-
lės, s
andė
liai i
r pan
. aik
ščių
dyd
žiai
bei
užs
taty
mas
šiuo
laik
otar
piu:
■ arti
ma k
vadr
atui
turg
aviet
ė, ku
rios k
rašti
nių
ilgis
90–1
00 m
;■ k
vadr
atin
ė tu
rgav
ietė
, kur
ios k
rašti
nių
ilgis
apie
142
m, o
jos
plot
ą atit
inka
12
lygi
ų sk
lypų
(jo
ploč
io ir
ilgi
o sa
ntyk
is ly
gus 1
:3, š
is pl
oto
vien
etas
–
tai m
odul
izuo
tas s
klyp
as);
■ ski
rtin
gai n
uo d
auge
lio v
akar
ų Eu
ropo
s mie
stų ai
kščių
bei
ga-
tvių
užs
taty
mo
pjūk
linio
silu
eto,
Lie
tuvo
s mie
stuos
e do
min
avo
lygi
ra
mi s
togų
kra
igų
linija
.
aik
ščių
sche
mos
■ urb
anis
tinė
raid
a;■ i
stor
inis
nuos
eklu
mas
;■ i
stor
inė
vert
ė;■ a
ikšt
ės fo
rma;
■ dyd
is, p
aram
etra
i;■ a
ikšt
ės v
ieta
mie
sto
stru
ktūr
oje;
■ aik
štės
funk
cija
48
vale
ntin
Had
elic
h, „Q
ualit
y by
des
ign:
the
venu
stas
of U
rban
squ
ares
“, 20
12, 1
5 p.
, [in
tera
ktyv
us],
[žiū
rėta
201
4-09
-03]
, http
s://w
ww.
cnu.
org/
sites
/ww
w.cn
u.or
g/fil
es/c
nu20
_qua
li-ty
_by_
desig
n_-_
the_
venu
stas
_of_
urba
n_sq
uare
s_-_
vale
ntin
_had
elic
h_sc
reen
.49
a
ntan
as P
ilypa
itis,
Juoz
as B
arša
uska
s, „X
vI–
XvII
a. L
ietu
vos n
aujų
ir re
kons
truo
tų m
iest
ų ce
ntrų
užs
taty
mo
plan
ingu
mas
“, in
: Lie
tuvo
s TSR
arc
hite
ktūr
os k
laus
imai
, viln
ius,
1966
, 3,
p. 2
88–3
23.
91
30K
azys
Šeš
elgi
s50
(arc
hite
ktas
ur
bani
stas
)19
96
K. Š
ešel
gio
(199
6) is
torin
ės ra
idos
kon
teks
te a
pžve
lgia
mos
pav
ie-
nių
mie
stų
ir m
iest
elių
pag
rindi
nės
to la
ikot
arpi
o ek
onom
inės
, po
litin
ės s
ąlyg
os b
ei jų
įtak
a m
iest
ui, a
tski
riem
s jo
ele
men
tam
s, ta
rp jų
ir a
ikšt
ei. P
agal
laik
otar
pį a
ptar
iam
a ai
kšči
ų vi
eta,
plo
tas,
form
a, p
aski
rtis,
bes
ikei
čian
tis u
žsta
tym
as ti
ek a
ikšt
ės p
erim
etru
, tie
k jo
s vid
uje.
aik
ščių
sche
mos
■ urb
anis
tinė
raid
a;■ i
stor
inis
nuos
eklu
mas
;■ a
ikšt
ės fo
rma;
■ dyd
is, p
aram
etra
i;■ a
ikšt
ės v
ieta
mie
sto
stru
ktūr
oje;
■ aik
štės
funk
cija
31vy
taut
as
Jurk
štas
(arc
hite
ktas
ur
bani
stas
)19
94
auto
rius p
atei
kia
viln
iaus51
ir K
auno
52 se
nam
iesč
ių tū
rinės
-erd
vinė
s ko
mpo
zicijo
s tyr
imus
, sus
ided
ančiu
s iš d
viejų
dal
ių: i
šorin
ių (s
ilue-
to, p
anor
amų,
kom
pozic
ijos į
tako
s zon
ų) ir
vid
inių
(vid
aus e
rdvi
ų ir
dom
inan
čių k
ompo
zicin
io v
aidm
ens)
tyrim
ų. v
idau
s erd
vių
tyrim
as
susid
eda i
š gat
vių
ir ai
kščių
bei
kva
rtalų
kie
mų
erdv
ių. a
ikšč
ių ir
ga-
tvių
verti
nim
o kr
iterij
ai la
bai p
anaš
ūs. a
ikštė
yra
erdv
ės ti
pas,
kurio
s yp
atum
ai –
isto
rišku
mas
, mas
telis
, šia
ndie
ninė
funk
cija.
vien
as p
a-gr
indi
nių
urba
nisti
nio
mas
telio
krit
erijų
yra „
funk
cinis
lauka
s“, k
uris
susid
eda
iš op
timal
ių a
tstum
ų zo
nos,
psich
olog
inių
arc
hite
ktūr
inės
er
dvės
ribų
, for
muo
jančių
erdv
ę pas
tatų
, fizin
ės m
asės
tank
io ir
kt.
aik
ščių
ver
tinim
ui (
kaip
ir g
atvi
ų) n
audo
jama
nom
inal
i per
s-pe
ktyv
a –
tai s
anty
kis t
arp
dom
inan
tės a
ukšč
io ir
atst
umo
nuo
ste-
bėto
jo (
nom
inal
iosio
s pe
rspe
ktyv
os p
ropo
rcijo
s),
plan
iškum
as i
r išs
iskiri
ančių
elem
entų
kiek
is. a
ikštė
se, k
aip ir
gat
vėse
, priv
alum
u lai
kom
as n
ereg
ulia
rum
as, k
aip p
sicho
logi
nį k
omfo
rtą
lemia
nti s
avy-
bė. a
ikštė
s fo
rmav
ime
priv
alu tę
sti a
rchi
tekt
ūros
ir e
rdvė
s kū
rybo
s tra
dicij
as (k
arta
is er
dvių
neiš
baig
tum
as yr
a jų
savi
tas p
ožym
is).
Mie
ste 14
0 m at
stum
as yr
a mak
simal
i rib
a, ka
i dar
galim
a suv
ok-
ti žm
ogau
s jud
esiu
s. Ši
os ri
bos y
ra la
ikom
os m
iesto
erd
vių
mas
telio
ps
ichofi
ziolo
gini
u kr
iterij
umi.
Tiek
viln
iaus,
tiek
Kaun
o se
nam
iesč
io a
ikšč
ių k
ompo
ziciją
ak-
tyvi
ai fo
rmuo
ja v
ertik
alės
, aik
ščių
užs
taty
mo
arch
itekt
ūros
kok
ybė
atsp
indi
jos
buvu
sią a
r es
amą
funk
cinę
ir re
prez
enta
cinę
reik
šmę.
suau
gę m
edžia
i – p
rara
ndam
a aik
štės e
rdvė
.
Rotu
šės a
ikšt
ės K
aune
nom
inal
ios e
rdvė
s pla
ne■ i
stor
inis
nuos
eklu
mas
;■ m
orfo
tipo
mas
telis
;■ a
ikšt
ės v
ieta
mie
sto
stru
ktūr
oje;
■ aik
štės
ryšy
s su
kito
mis
vieš
osio
mis
erdv
ėmis;
■ tūr
inė-
erdv
inė
kom
pozi
cija
;■ a
ikšt
ė ir
dom
inuo
jant
is ob
jekt
as, p
ropo
rcijo
s;■ a
ikšt
ės fu
nkci
ja;
■ žm
ogau
s poj
ūčia
i
51
vyta
utas
Jurk
štas
, „K
auno
sena
mie
sčio
tūrin
ė-er
dvin
ė ko
mpo
zici
ja“, i
n: A
rchi
tekt
ūros
pam
inkl
ai, v
ilniu
s, 19
75, N
r. 3,
p. 9
8–12
0.52
vy
taut
as Ju
rkšt
as, „
viln
iaus
sena
mie
sčio
tūrin
ė-er
dvin
ė ko
mpo
zici
ja“, i
n: A
rchi
tekt
ūros
pam
inkl
ai, v
ilniu
s, 19
77, N
r. 4,
p. 3
6–60
.
92
32Zi
gmas
J.
Dau
nora
53
(arc
hite
ktas
ur
bani
stas
)19
98
1997
m. v
ilnia
us m
iest
o sa
viva
ldyb
ės a
rchi
tekt
ūros
ir s
taty
bos
depa
rtam
ento
(da
b. M
iest
o pl
ėtro
s de
part
amen
tas)
užs
akym
u v
GTU
Urb
anist
ikos
kat
edro
s mok
slini
nkai
atlik
o v
ilnia
us L
ukiš-
kių
aikš
tės i
r apl
inko
s urb
anist
iniu
s tyr
imus
. str
aips
nyje
ban
dyta
nu
stat
yti
Luki
škių
aik
štės
ir
jos
aplin
kos
erdv
iniu
s, fu
nkci
nius
, ek
olog
iniu
s be
i id
eolo
gini
us y
patu
mus
, įv
ertin
ti šių
ypa
tum
ų ad
ekva
tum
ą vi
etov
ės s
varb
ai, a
ptar
ti ga
limą
aikš
tės
ir ap
linko
s ur
bani
stin
ę plė
totę
.
Luki
škių
aik
štės
viln
iuje
pla
nas
■ ist
orin
is nu
osek
lum
as;
■ mor
fotip
o m
aste
lis;
■ aik
štės
vie
ta m
iest
o st
rukt
ūroj
e;■ a
ikšt
ės ry
šys s
u ki
tom
is vi
ešos
iom
is er
dvėm
is;■ t
ūrin
ė-er
dvin
ė ko
mpo
zici
ja;
■ aik
štė
ir
dom
inuo
jant
is
obje
ktas
, pro
porc
ijos;
■ aik
štės
stat
usas
m
iest
e;■ a
ikšt
ės fu
nkci
ja;
■ viz
ualin
iai r
yšia
i33
alg
iman
tas
Miš
kini
s54
(arc
hite
ktas
ur
bani
stas
)nu
o 19
99 ik
i 20
09
a. M
iškin
io (p
avel
doty
ros d
arbų
serij
a Li
etuv
os u
rban
istik
os p
avel-
das i
r jo
vert
ybės
, 6 k
n.) p
rista
tom
a vi
sų L
ietu
vos m
iestų
ir m
ieste
-lių
išsa
mi i
storin
ė ra
ida,
ilius
truo
jant
i ir
jų a
ikšč
ių is
torin
ę ra
idą,
są
lyga
s, ur
bani
stin
ius
bruo
žus,
jų k
aitą
bei
sta
tusą
(ur
bani
stik
os
pave
ldo
poži
ūriu
).
Roki
škio
urb
anist
ikos
pam
inkl
o ir
zono
s sch
ema
■ urb
anis
tinė
raid
a;■ i
stor
inis
nu
osek
lum
as;
■ ist
orin
ė ve
rtė;
■ aik
štės
form
a;■ d
ydis,
par
amet
rai;
■ aik
štės
vie
ta m
iest
o st
rukt
ūroj
e;■ a
ikšt
ės ry
šys s
u ki
tom
is vi
ešos
iom
is er
dvėm
is;■ a
ikšt
ės fu
nkci
ja
53
Zigm
as Jo
nas d
auno
ra, „
Luki
škių
aik
štės
ir jo
s apl
inko
s urb
anist
inės
sąly
gos i
r plė
tojim
o ga
limyb
ės“,
in: U
rban
istik
a ir
arch
itekt
ūra,
viln
ius,
1998
, Nr.
22(2
), p.
64–
76.
54
alg
iman
tas M
iškin
is, L
ietu
vos u
rban
istik
os p
aveld
as ir
jo v
erty
bės.
Vidu
rio L
ietu
vos m
iesta
i ir m
ieste
liai:
Pave
ldot
yros
dar
bų se
rija,
6 k
n., v
ilniu
s: sa
vast
is, 2
009,
630
p.
93
34To
mas
G
runs
kis
(arc
hite
ktas
ur
bani
stas
)20
02
dise
rtac
ijoje
55 at
likta
mie
sto
visu
omen
inių
erdv
ių (t
arp
jų ir
aikš
-tė
s) ti
polo
giza
cija
, pag
rįsta
ne t
ik k
okyb
iniu
erdv
ės ap
ibūd
inim
u,
bet i
r m
iest
o so
ciok
ultū
rinio
kon
teks
to c
hara
kter
istik
omis,
įve-
dant
nau
jas s
ąvok
as: s
ocio
kultū
rinė
mie
sto
visu
omen
inių
erd
vių
kaito
s ir
form
avim
o tr
adic
ija, s
ocio
kultū
rinis
visu
omen
inės
er-
dvės
arb
a m
iest
o pr
otot
ipas
, erd
vės m
orfo
stru
ktūr
a.
apta
riant
kon
kreč
ią a
ikšt
ę56, f
orm
uluo
jam
a be
ndra
krit
erijų
sis
tem
a, k
uria
rem
iant
is ar
gum
entu
ojam
a ai
kštė
s pas
kirt
is (e
ste-
tinis-
sem
antin
is jo
s va
izda
s ir
kom
pozi
cini
ų-st
rukt
ūrin
ių p
rie-
mon
ių a
rsen
alas
) ana
lizuo
jant
Eur
opos
mie
sto
aikš
čių
trad
icijo
s pa
likim
ą (k
reip
iant
dėm
esį n
e tie
k į k
onkr
etų
spre
ndin
į, ki
ek į
soci
alin
io u
žsak
ymo
subj
ektą
).a
ikšt
ės e
rdvė
s fo
rmav
imo
trad
icija
57 –
tai
kon
kreč
ių la
iko-
tarp
ių ti
pišk
ų ai
kštė
s erd
vės s
truk
tūro
s, se
man
tikos
ir ti
polo
gijo
s fo
rmav
imo
spre
ndin
ių s
istem
a; iš
skirt
a tr
adic
inės
aik
ščių
kat
e-go
rijos
(val
styb
inės
-rep
reze
ntac
inės
, ben
dram
iest
inės
ir v
ietin
ės;
funk
cini
u po
žiūr
iu –
tai
turg
aus,
rotu
šės
ir ka
tedr
os)
ir ai
kštė
s ko
mpo
zici
jos
bei
stru
ktūr
os t
radi
cijo
s (p
erim
amum
as,
mie
sto
mod
ulin
io t
inkl
o m
aste
lis –
mor
fotip
as; e
rdvė
s ir
dom
inan
tės
kom
pozi
cini
s san
tyki
s).
T. G
runs
kio58
apžv
elgt
i 199
0–20
09 m
. lai
kota
rpio
mie
sto
vie-
šųjų
erd
vių
ir ai
kšči
ų fo
rmav
imo
pavy
zdži
ai b
ei iš
skirt
os k
elio
s pa
grin
dinė
s ten
denc
ijos.
visu
omen
inių
erd
vių
tipų
ir pa
skirt
ies k
aita
prik
laus
omai
nuo
soci
alin
ės tv
arko
s■ i
stor
inis
nuos
eklu
mas
;■ a
ikšt
ės fo
rma;
• mor
fotip
o m
aste
lis;
■ aik
štės
vie
ta m
iest
o st
rukt
ūroj
e;■ a
ikšt
ės r
yšys
su
kito
mis
vie
šosi
omis
er
dvėm
is;
■ tūr
inė-
erdv
inė
kom
pozi
cija
;■ a
ikšt
ė ir
dom
inuo
jant
is ob
jekt
as, p
ropo
rcijo
s;■ a
ikšt
ės st
atus
as
mie
ste;
■ aik
štės
funk
cija
55
Tom
as G
runs
kis,
„soc
ioku
ltūrin
io k
onte
ksto
įtak
a m
iest
o vi
suom
enin
ių e
rdvi
ų fo
rmav
imui
“: d
akta
ro d
isert
acijo
s san
trau
ka, H
uman
itarin
iai m
oksla
i, m
enot
yra
(03H
), sk
ulpt
ūra
ir ar
chite
ktūr
a (H
312)
, viln
ius:
Tech
nika
, 200
2, 3
6 p.
56
Tom
as G
runs
kis,
„Luk
iškių
aik
štės
est
etin
ės tr
ansf
orm
acijo
s pro
blem
a Eu
ropo
s mie
sto
aikš
čių
trad
icijo
s disk
urse
“, in
: Urb
anist
ika
ir ar
chite
ktūr
a, v
ilniu
s, 20
00, N
r. 24
(3),
p. 1
19–1
34.
57
Ibid
.58
To
mas
Gru
nski
s, „a
pie
kai k
uria
s šiu
olai
kine
s aik
ščių
form
avim
o te
nden
cija
s Lie
tuvo
je“,
in: U
rban
istik
a ir
arch
itekt
ūra,
viln
ius,
2007
, Nr.
33(3
), p.
135
–144
.
94
35au
driu
s N
ovic
kas59
(m
enin
inka
s)20
04
Mok
slini
ame
darb
e ke
liam
a ai
kštė
s fo
rmos
ir t
urin
io p
avid
alų,
re
ikšm
ių i
r so
ciok
ultū
rinio
kon
teks
to s
ąryš
ingu
mo
prob
lem
a,
teik
iant
i pag
rindą
dau
giaa
spek
čiam
sem
antin
iam
tyrim
ui.
aik
štės
arch
itekt
ūrin
io p
avid
alo
ir ga
tvių
įsiju
ngim
o po
būdi
s są
lygo
ja jo
s int
rave
rtišk
ą ar
ba e
kstr
aver
tišką
san
tykį
su u
rban
is-tin
iu k
onte
kstu
. Int
rave
rtišk
umas
pas
ireišk
ia a
ikšt
ės a
psau
gini
ų sa
vybi
ų ir
orie
ntuo
tum
o į s
ave,
o ek
stra
vert
iškum
as a
ikšt
ės k
o-m
unik
acin
ių sa
vybi
ų, at
viru
mo
aplin
kai,
daly
vavi
mo
form
uoja
nt
kita
s mie
sto
dalis
akc
enta
vim
u.1.
arc
hite
ktūr
inis
pavi
dala
s ir p
lano
form
os že
nklin
imas
: ■ p
asta
tų k
ompo
navi
mo
sem
antin
ė ch
arak
teris
tika;
■ pla
no są
rang
os įt
aka
reik
šmių
form
avim
uisi
aikš
tėje
; ■ a
ikšt
ės sa
ntyk
is su
urb
anist
iniu
kon
teks
tu;
2. a
ikšt
ę sem
antiz
uoja
nčių
stru
ktūr
inių
elem
entų
raid
a:■ m
onum
enta
s ir a
ikšt
ės p
rasm
inis
turin
ys;
■ sem
antiz
uoja
nčių
želd
inių
funk
cija
;■ v
ande
ns įr
engi
nių
vaid
muo
aik
štės
reik
šmių
stru
ktūr
oje;
■ aik
štės
dan
ga k
aip
soci
okul
tūrin
ių p
orei
kių
proj
ekci
ja;
■ sm
ulki
eji a
ikšt
ės e
lem
enta
i – fu
nkci
nės
koky
bės
ir st
atus
o že
nklin
toja
i;3.
Pas
kirt
ys –
aik
štės
reik
šmių
form
atai
:■ r
epre
zent
acin
ė pa
skirt
is: so
cial
inės
tapa
tybė
s žym
ėjim
as;
■ rel
igin
ė ap
eigi
nė p
aski
rtis:
erd
vės s
akra
lizav
imas
;■
kom
erci
jos p
aski
rtis:
kas
dien
inių
ir p
rogi
nių
pore
ikių
ten-
kini
mas
;■ r
ekre
acijo
s pas
kirt
is: se
kulia
ri di
men
sija;
■ šiu
olai
kini
o al
tern
atyv
aus m
eno
inte
rven
cijo
s: ne
trad
icin
is vi
etos
ženk
linim
as.
aik
štės
vai
zdas
■ aik
štės
ryšy
s su
kito
mis
vieš
osio
mis
erdv
ėmis;
■ tūr
inė-
erdv
inė
kom
pozi
cija
;■ a
ikšt
ė ir
do
min
uoja
ntis
ob
jekt
as, p
ropo
rcijo
s;■ a
ikšt
ės fu
nkci
ja
59
audr
ius N
ovic
kas,
„Mie
sto
aikš
tė: f
orm
os ir
turin
io se
man
tinis
tyrim
as“:
Rank
rašt
is, d
akta
ro d
isert
acija
: hum
anita
rinia
i mok
slai,
men
otyr
a –
03H
, sku
lptū
ra ir
arc
hite
ktūr
a –
H31
2,
2004
, 2 t.
95
36a
lgis
Vyš
niūn
as60
(arc
hite
ktas
ur
bani
stas
)20
08
apžv
elgi
ami
pagr
indi
niai
kon
kreč
ios
aikš
tės
(Luk
iškių
) ur
ba-
nist
inės
plė
tros
eta
pai,
įver
tinan
t ne
tik r
ealiz
acija
s, be
t ir
visa
s id
ėjas
, pro
fesin
es k
once
pcija
s, pa
teik
iam
i Luk
iškių
aik
štės
urb
a-ni
stin
io f
orm
avim
o ir
pam
inkl
o (L
aisv
ės k
ovot
ojam
s) s
taty
mo
prin
cipa
i:■ v
iešų
jų er
dvių
sist
emoj
e Luk
iškių
aikš
tė y
ra p
ati s
varb
iaus
ia
vieš
oji e
rdvė
, kur
ios
fizin
is dy
dis
leid
žia
ją p
aver
sti p
agrin
dine
vi
sos v
alst
ybės
aik
šte;
■ ai
kštė
s arc
hite
ktūr
inės
kom
pozi
cijo
s tob
ulin
imas
yra
nes
u-sij
ęs su
aikš
tės p
aram
etrų
kei
timu;
■ aš
inės
kom
pozi
cijo
s pr
inci
pas
yra
fund
amen
talu
s, ne
pri-
klau
som
as n
uo id
eolo
gijo
s;■
atsk
irtas
ašin
ės k
ompo
zicijo
s prin
cipas
Luk
iškių
aik
štės p
riei-
gose
(tai
vizu
alini
s ryš
ys) i
r cen
trišk
a ašin
ė pam
inkl
o kom
pozic
ija, k
ai
pam
inkl
as ai
kštė
s cen
tre.
aik
štės
yra
erd
vės t
ipas
(vie
šoji
urba
nist
inė
erdv
ė), o
vie
šoji
erdv
ė tė
ra so
cial
inė
funk
cija
.
Erdv
inė
Luki
škių
aik
štės
kon
cepc
ija■ d
ydis,
par
amet
rai;
■ mor
fotip
o m
aste
lis;
■ aik
štės
vie
ta m
iest
o st
rukt
ūroj
e;■ t
ūrin
ė-er
dvin
ė ko
mpo
zici
ja;
■ aik
štė
ir do
min
uoja
ntis
obje
ktas
, pro
porc
ijos;
■ aik
štės
stat
usas
m
iest
e;■ a
ikšt
ės fu
nkci
ja
37Pr
anci
škus
Ju
škev
ičiu
s61
(mok
slini
nkas
, ur
bani
stas
)20
13
Pate
ikta
aik
ščių
kla
sifika
cija
pag
al j
ų re
ikšm
ę su
sisie
kim
ui b
ei
kitu
s krit
eriju
s: ■ m
otor
izuo
to e
ismo
aikš
tė,
■ mišr
aus e
ismo
aikš
tė,
■ nem
otor
izuo
to e
ismo
aikš
tė.
vie
šųjų
erd
vių
naud
ojim
o in
deks
ai■ a
ikšt
ės v
ieta
mie
sto
stru
ktūr
oje;
■ aik
štės
funk
cija
/pa
skir
tis;
■ žm
onių
kie
kis
aikš
tėje
60
alg
is vy
šniū
nas,
„Luk
iškių
aik
štė –
soci
alin
io u
žsak
ymo
evol
iuci
ja. P
amin
klas
Lai
svės
kov
ų da
lyvi
ams a
r sim
bolis
„La
isvė“
?“, in
: Urb
a-ni
stika
ir a
rchi
tekt
ūra,
viln
ius,
2008
, Nr.
32(4
), p.
201
–220
.61
Pr
anci
škus
Jušk
evič
ius [
ir kt
.], U
rban
istik
a: p
roce
sai,
prob
lemos
, p
lana
vim
as, p
lėtra
, viln
ius:
Tech
nika
, 201
3, 3
84 p
.
viln
iaus
sena
mie
sčio
erdv
ės n
audo
jimo
inde
ksai
198
9–20
04 m
. P
– pė
sčių
jų er
dvė;
E –
erdv
ė eism
ui; L
as –
erdv
ė len
gvie
ms
auto
mob
iliam
s sta
tyti.
).
96
Kadangi chronologiškai pereinama per autorių tyrimus, išskiriami šie vertinimo aspektai su juos detalizuojančiais kriterijais62, kurie yra svarbūs aikštės objektui:
■ istorinis aspektas (laiko dimensija):– urbanistinė raida;– istorinis nuoseklumas; – istorinė vertė (paveldo statusas);■ morfologinis aspektas (plane):– aikštės forma (geometrinė forma ir uždara ar
atvira = apribota ar ne);– dydis, parametrai;– morfotipo mastelis;■ struktūrinis aspektas (ryšys su aplinka, trijų
matmenų dimensija – 3d):– aikštės vieta (lokacija) miesto struktūroje;– aikštės ryšys su kitomis viešosiomis erdvėmis;– tūrinė-erdvinė kompozicija (charakteristika);– aikštė ir dominuojantis objektas (ryšys),
proporcijos63;■ socialinis aspektas:– aikštės statusas (kategorija) mieste;– aikštės funkcija/paskirtis (aikštės tipologija
pagal funkciją);– žmonių kiekis aikštėje;■ vizualinis-psichologinis aspektas:– vizualiniai ryšiai (kadrų planiškumas);– žmogaus pojūčiai/suvokimas (uoslė, klausa, regė-
jimas);– psichoemocinis krūvis (fizinis veiksnys, pvz.,
paminklo buvimas, apželdintas fasadas ir pan.).
Lentelėje pateiktas šaltinių palyginimas nagrinėja-mų aspektų (istorinis, morfologinis, struktūrinis, socialinis, vizualinis-psichologinis) ir jų kriterijų
62 aspektai ir jų kriterijai gali būti pildomi.63 „Proporcijos suprantamos kaip ilgių, pločių, aukščių ir tūrių
darna, kaip atskirų elementų santykis su visuma.“; adomonis Juozas, Nuo taško iki sintezės. Taikomosios dailės kompozicijos pa-grindai, vilnius: vilniaus dailės akademijos leidykla, 2008, 248 p. Todėl šis kriterijus priskiriamas struktūriniam aspektui.
pobūdžiu (k1, k2, kn) [2 lentelė]. žymima, kurie as-pektai ir kriterijai buvo paliesti šaltiniuose, pastarie-ji išdėstyti chronologine tvarka. Pagrindinės išvados būtų:
■ Miesto aikščių tyrimai nagrinėjami skirtingais aspektais, daugiausia dėmesio skiriant fizinių para-metrų analizei (plačiausiai liečiami aikštės ilgio ir pločio santykis bei aikštės dydžio ir gretimo domi-nuojančio pastato aukščio santykis)64.
■ Tyrimų pradžioje aikštė nagrinėjama daugiau kaip architektūrinis pastato elementas su savo pro-porcijomis ir forma (vitruvius, alberti), o pastato svarba ir dydis glaudžiai koreliuoja su miesto reikš-me ir statusu. vėliau atsiranda aikštės vertinimas lyginamuoju būdu, nes istoriniu aspektu tampa len-gvai pamatuojama evoliucijos raidoje susiformavusi aikštė (tai, kas priimta norma ir nusistovėję, gražu, patogu, naudinga) su analizuojama aikštės kokybe nagrinėjamo laiko fone (pvz., C. sitte, J. stubenas, a. E. Brinckmannas, Ch. alexanderis, P. Zuckeris ir kt.).
■ dalis autorių aikštės elementą miesto struktū-roje analizuoja pasirinktu vienu aspektu (vien tik istoriniu arba vien struktūriniu ir pan.), tačiau yra autorių, kurių šaltiniuose dominuoja vienas kriteri-jus (pvz., R. Krieras – morfologinio aspekto aikštės formos kriterijus arba G. Cullenas – vizualinio-psi-chologinio aspekto vizualinių ryšių (kadrų planiš-kumas) kriterijus, arba v. Jurkštas – struktūrinis as-pektas tūrinės-erdvinės kompozicijos kriterijus). Iš dalies galima teigti, kad šaltinių publikavimo data susijusi su aspektų ir jų kriterijų kiekiu. Šių dienų šaltiniuose vis mažiau kalbama vieno aspekto krite-rijumi, o apimamas visas kompleksas kriterijų vienu aspektu, netiesiogiai liečiant ir visai kitus atskirus kitų aspektų kriterijus.
■ aikštės tyrimus pagal jų nagrinėjimo aspektus ga-lima būtų skirstyti į keletą grupių:
64 Beveik iki modernizmo pradžios (XIX a.) sutariama, kad mies-to aikštė yra ribojama statiniais.
97
autorius / Šaltinio pavadinimas
Istorinis aspektas (laiko dimensija)
Morfologinis aspektas (plane)
struktūrinis aspektas (ryšys su aplinka, 3d)
socialinis aspektas vizualinis-psichologinis aspektas
Urb
anist
inė
raid
a
Isto
rinis
nuos
eklu
mas
Isto
rinė
vert
ė (p
avel
do st
atus
as)
aik
štės
form
a (p
lane
) (t
ipol
ogiz
avim
as)
dyd
is, p
aram
etra
i (p
lane
)
Mor
fotip
o m
aste
lis
aik
štės
vie
ta
(loka
cija
) m
iest
o st
rukt
ūroj
e
aik
štės
ryšy
s su
kito
mis
vieš
osio
mis
erdv
ėmis
Prop
orci
jos,
tūrin
ė-er
dvin
ė –
kom
pozi
cija
(c
hara
kter
istik
a)
aik
štė
ir do
min
uoja
ntis
obje
ktas
(ryš
ys)
aik
štės
stat
usas
m
iest
e (k
ateg
orija
)
aik
štės
funk
cija
/pa
skirt
is (a
ikšt
ės
tipol
ogija
pag
al
funk
ciją
)
Gyv
ento
jų sk
aiči
us
mie
ste/
žmon
ių k
ieki
s ai
kštė
je
viz
ualin
iai r
yšia
i (k
adrų
pla
nišk
umas
)
žmog
aus p
ojūč
iai/
suvo
kim
as (
uoslė
, kl
ausa
regė
jimas
)
Psic
hoem
ocin
is kr
ūvis
(fizi
nis
veik
snys
)
1. P. vitruvius ✓
2. L. B. alberti ✓
3. H. E. Maertensas ✓
4. C. sitte ✓ ✓ ✓ ✓
5. J. stubbenas ✓ ✓
6. a. E. Brinckmannas ✓ ✓
7. B. Zevi ✓
8. P. Zuckeris ✓ ✓
9. G. Cullenas ✓
10. PPs ✓ ✓
11. R. Krieras ✓
12. Ch. alexanderis ✓ ✓
13. W. H. Whyte‘as ✓ ✓
14. L. Krieras ✓ ✓ ✓
15. R. stimpelas ✓
16. G. I. Zosimovas ✓ ✓
17. C. Moughtinas ✓
18. H. J. aminde ✓ ✓
19. a. Madanipouras ✓ ✓ ✓ ✓
20. B. Hillieras ✓ ✓
21. N. a. salingaros ✓ ✓
22. K. J. Krause ✓
23. K. Lynchas ✓
24. J. Gehlas ✓
25. Konferencija „Europos aikštė“ (Conference „The European square“)
✓ ✓ ✓
26. M. Carmona ✓ ✓ ✓
27. „Urban squares“ ✓ ✓
28. v. Hadelichas ✓
29. a. Pilypaitis ✓
30. K. Šešelgis ✓
31. v. Jurkštas ✓
32. J. Z. daunora ✓ ✓ ✓
33. a. Miškinis ✓ ✓ ✓
34. T. Grunskis ✓ ✓ ✓ ✓
35. a. Novickas ✓ ✓
36. a. vyšniūnas ✓ ✓
37. P. Juškevičius ✓
2 lentelė. Šaltinių palyginimas nagrinėjamais aspektais (istorinis, morfologinis, struktūrinis, socialinis, vizualinis–psichologinis) ir juos detalizuojančių kriterijų pobūdžiu (k1, k2, kn)
Table 2. Comparison of sources by analised aspects (historical, morphological, structural, social, visual–psychological) and their detailed criterions (k1, k2, kn)
Paaiškinimai: juodame langelyje – kriterijai, kurie šaltinyje tiesiog liečiami; simbolis langelyje – kriterijai, kurie šaltinyje itin akcentuojami.
98
– istoriniai aikščių tyrimai, kur aikštė kaip elemen-tas nagrinėjama miesto istorijos raidoje, jo istorijai pa-žinti;
– morfologiniai-struktūriniai (morfostruktūriniai) aikščių tyrimai – šiai grupei galima priskirti didžiąją dalį šaltinių, kuriuose dažnai persipina morfologinis (plane) aikštės nagrinėjimas su erdviniu aikštės erdvės konstravimu (pjūvyje, aksonometrijoje, perspektyvoje);
– socialiniai-psichologiniai aikščių tyrimai – tai ty-rimai tiesiogiai susiję su žmonėmis, jų veikla, savęs ir kito žmogaus suvokimu aikštės erdvėje;
– vizualiniai-psichologiniai aikščių tyrimai, dau-giausia liečiantys stebinčiojo estetinį suvokimą, jo psi-choemocinę būseną.
■ Lietuvos autoriai liečia daugelį tų pačių aspek-tų, kuriais aikštės tyrimus pateikia autoriai pasauliniu mastu, kai kurie jų yra ypač išsamūs, detalizuoti (pvz., v. Jurkšto). Lietuvos aikščių tyrimai atlikti istoriniu ir struktūriniu aspektais, atskirai paliečiant kitų aspektų pavienius kriterijus.
■ didelę dalį tyrėjų galima vadinti vieno ar kito as-pekto šalininkais, tačiau akivaizdu, kad miesto aikštė su savo klasikinėmis tyrinėjimo priemonėmis (forma, struktūra, ašis, užstatymas ir pan.) vis labiau65 koreliuo-ja su socialiniu veiksniu (žmogumi) atliepdama jo vi-zualinę-psichologinę patirtį.
3. URBaNIsTINIŲ sPRENdIMŲ PRIvaLOMIEJI
KRITERIJaI aIKŠTEI
atliekant aikštės empirinį tyrimą 2 skyriuje pristaty-tus tyrimo aspektus ir jų kriterijus galima būtų su-rikiuoti tokia seka (tačiau dažnai kai kurie kriterijai yra grupuojami ar atliekami sykiu, tai priklauso nuo iškeltų uždavinių formuojant aikštę, pvz., ar joje tik tobulinama kompozicija, ar tikrinamas jos vietos po-
65 ypač tuose šaltiniuose, kurie nėra skirti vien profesinei audi-torijai, o platesnei visuomenei, tiesioginiams aikštės naudoto-jams. Tai būtų nuorodos į šiuos šaltinius PPs, Jan Gehl, The European square Conference Report – 2002, Urban squares.
tencialas, ar iš esmės tvarkoma jos prieigų urbanisti-nė struktūra):
a) aikštės lokacija miesto urbanistinėje struktūroje;b) istorinis nuoseklumas/istorinė vertė. svarbu žino-
ti, koks urbanistinės struktūros pobūdis – reguliarus ar nereguliarus;
c) aikštės kategorija miesto aikščių sistemoje;d) aikštės funkcija (arba tipas pagal funkciją, jos
prieigų galimybės, šiais laikais būtina sąlyga tampa po-lifunkciškumas aikštėje66);
e) miesto modulinio tinklo mastelis – morfotipas, nulemtas sklypo modulio (kai kur jis net įvardijamas modulizuotu67 vienetu, kuris pasireiškia ir erdviniu po-žiūriu užstatymo masteliu. Šiam dar turi įtakos sklypų ribos ir žemės rinka;
f) aikštės ryšys su kitoms viešosiomis erdvėmis (arba su svarbiais miesto elementais/gretimybėmis, pvz., upė, traukos objektai ar pan.);
g) tūrinė-erdvinė kompozicija (nominalių erdvių charakteris, dominuojančio arba svarbaus statinio bu-vimas aikštėje, respektuojamos ašys ir pan.);
h) aikštės erdvės ir dominančių kompozicinis san-tykis (C. sitte, a. E. Brinckmannas, N. a. salingaros, v. Hadelichas; T. Grunskis68 šį santykį įvardija nomina-liosios perspektyvos tradicija) arba proporcijos (pločio ir aukščio, kur dažniausiai pločio pakeisti nepavyksta, bet aukštingumas gali keistis tiek išklotinėse, tiek kvar-talų vidinėse erdvėse, aikštės prieigose);
i) vizualiniai ryšiai iš aikštės su aikštės prieigomis;j) psichoemocinis krūvis (fizinis veiksnys).Naujai projektuojant aikštes būtų patartina aikštės
dydį sieti (ar bent jau patikrinti struktūriškai sukirptą aikštės dydį) su žmonių kiekiu aikštėje, su vietos ben-druomenės žmonių skaičiumi. Šis rodiklis kaip pirmi-nė aikštės dydžio informacija aptariama P. vitruvijaus ir Ch. alexanderio šaltiniuose.
66 The European square Conference Report.67 Pilypaitis antanas, Baršauskas Juozas, op. cit.68 Tomas Grunskis, „Lukiškių aikštės estetinės transformacijos
problema Europos miesto aikščių tradicijos diskurse“.
99
4. aIKŠTĖs CHaRaKTERIs – TaI JOs GEOGRaFIJa
MIEsTE = vIETOs TaPaTUMas
aikštės lokacijos, arba tiesiog jos geografijos, kriterijų norėčiau panagrinėti išsamiau. visų pirma ne tik dėl jos reikšmės kriterijų sistemoje, tačiau ir dėl jos pro-blematikos lauko. Šiandien dažnas diskusijų objektas Lietuvoje tiek visuomenės, tiek specialistų – tai aikš-tės, esančios centrinėse miestų dalyse; dėl jų įvaizdžio ir tolesnės formavimo krypties.
daugelis tyrinėtojų pažymi, kad miestų aikštės yra tarsi jų vizitinės kortelės, kuriose atsispindi miesto semantiniai bruožai. Pagal aikštę atpažįstamas ir pats miestas, nes aikštė jame dažnai tampa miesto simbo-liu. Taip pagal Švento Petro bazilikos aikštę yra atpa-žįstama Roma, pagal Šv. Morkaus aikštę – venecija ir
pan. dėl šios priežasties istorinė miesto viešųjų erdvių struktūra yra tam tikras miesto identitetas.
Gilinantis į aikštės lokaciją dažnai liečiama mies-to planinė forma. daugelis Europos miestų yra spin-duliniai (literatūroje galima aptikti miestų struktūrą, pavaizduotą apskritimo ketvirtyje, kaip tipinę miestui naudojamą grafinę išraišką). Egzistuoja tokia miesto dalių hierarchija [1 il.]:
aiškiausia ir labiausiai baigtinė viešųjų erdvių sis-tema laikoma miesto branduolyje (kurį dažniausiai juosia gynybinė siena) su jo istoriniais priemiesčiais.
Centrinėje miesto dalyje (kurioje yra ir miesto branduolys su istoriniais priemiesčiais vadinamas senamiesčiu) išskiriamos viešosios erdvės, reprezen-tuojančios miestą nuo XIX a. iki XX a. vidurio. Joms būdingas intensyvus užstatymas, aukšta viešųjų erdvių
1. Miesto dalių hierarchija plane ir atskirų dalių galima struktūra (atskirų dalių struktūrai iliustruoti pateikti vilniaus miesto fragmentai)
Plan of the hierarchy of the city parts and its urban structure of the separate parts (fragments from the plan of vilnius are presented to illustrate separate parts of the urban structure)
senamiestis → centrinė dalis → nauji rajonai → priemiestis
100
kokybė su tam tikra miesto visuomeninių erdvių for-mavimo veikla, kurią lydi vizualiai užbaigta (transfor-muota pagal vieną estetinę-kompozicinę ideologiją) urbanistinė struktūra69.
Naujuose rajonuose miesto visuomeninės erdvės praranda iš centrinės dalies einančią aiškesnę viešųjų erdvių struktūrą, kadangi ir pati užstatymo struktūra nėra tradicinė (t. y. būdinga miesto centrinei daliai), čia dažniausiai identifikuojamos neišbaigtos urbanis-tinės struktūros su atvirais kiemais, susijungiančiais tarpusavyje, akivaizdus aikštės nebuvimas, skverų ar bendrai naudojamų erdvių trūkumas.
Miesto riba žymi perėjimą tarp skirtingų režimų, t. y. iš miesto į kaimą. Tai riba tarp senesnės ir naujes-nės industrinės bei agrarinės kultūros.
Taigi kiekviena miesto dalis turi savąją viešųjų er-dvių struktūrą. O aikštė dažnai yra susikertančių ga-tvių mazgas, į kurį gatvėmis lengvai ir netrukdomai patenkama iš kitų miesto vietų, o aikštę ribojantis ir jos erdvę formuojantis architektūrinis užstatymas lei-džia ją atpažinti kaip aikštę.
aikštės, kaip visuomeninės erdvės elemento, buvi-mas liudija apie urbanistinės struktūros (morfostruk-tūros), taip pat ir viešųjų erdvių sistemos brandumą:
■ aikštė senamiestyje yra susiformavusios morfos-truktūros sistemos išbaigtas elementas. dažniausiai kintantis dalykas – tai funkcija aikštės užstatymo peri-metre, bet ne fizinių parametrų keitimas.
■ aikštė centrinėje dalyje (tarp senamiestinės struk-tūros ir naujųjų rajonų) – tai pusiau susiformavusios morfostruktūros sistemos elementas, kuris dažnai nėra išbaigtas. Kintantis dalykas čia būtų ne aikštės erdvė (paprastai jos erdvė ir parametrai yra nekeičia-mi, nors bandoma tikrinti ir šį rodiklį), o jos fiziniai parametrai aikštės užstatymo perimetru.
■ aikščių naujuosiuose rajonuose nėra arba jos yra integruotos į komercinio komplekso struktūrą ir to-
69 Įprastai spinduliniuose miestuose centrinę miesto dalį juo-sia magistralių koridorius. Nagrinėjant centrinio rajono ribą sprendžiama magistralių mieste humanizavimo problema.
dėl nėra išskiriamos kaip atskiri visuomeninės erdvės elementai. Tokios aikštės dažniausiai suformuotos pagal formalias schemas išlaikant abstrakčius kom-pozicinius principus. Keistina gali būti viskas – tiek aikštės dydis, parametrai, tiek fiziniai parametrai, su-siję su jos užstatymu.
Centrinėse dalyse esančios aikštės formavime dažnai persipina labai daug interesų (tiek viešų, tiek privačių, ypač dar ir dėl to, kad šiose dalyse vis dar yra morfostruktūrinių užstatymo spragų, kurias už-pildžius atsiranda poreikis tobulinti ir pačias viešą-sias erdves bei aikštes.
Pagal išvardytą teritorijų hierarchiją gali būti iš-skirti aikščių nagrinėjimo lygmenys ir su jais susiję konkretūs strateginiai aikštės sprendimo klausimai:
1) makromastelyje – aikštės integravimas į miesto bei rajono struktūrą;
2) tarpiniame mastelyje – socialinė funkcija (gy-vybingumas ir komunikatyvumo potencialas);
3) mikromastelyje – aikštę respektuojantys para-metrai ir detalės (emociniai krūviai).
5. aPIBENdRINIMaI
Šio darbo pagrindu formuluojamos išvados ir reko-mendacijos, liečiančios kertinius aikštės suvokimo klausimus: terminas, objekto tyrimo laukas, aikštės vieta mieste, aikštės funkcija, objekto tyrimų perspek-tyva.
Terminas■ aikštės terminas traktuojamas kaip meninė ka-
tegorija (laisvai interpretuojama tiek visuomenės, tiek specialistų), todėl jokiuose įstatymuose, net ir susiju-siuose su miestų planavimu (teritorijų planavimo įsta-tymuose ar kt.), šios sąvokos nėra, kaip nėra ir kitų miesto elementų sąvokų, pavyzdžiui, rajono, kvartalo, užstatymo ir pan.
Objekto tyrimo laukas šaltiniuose■ aikštės tyrimus pagal jų nagrinėjimo aspektus
galima būtų suskirstyti į keletą grupių:
101
– istoriniai aikščių tyrimai, kur aikštė kaip elementas nagrinėjama miesto istorijos raidoje, jo istorijai pažinti;
– morfologiniai-struktūriniai (morfostruktūriniai) aikščių tyrimai, kuriuose morfologinis (plane) aikštės nagrinėjimas dažnai persipina su struktūriniu (erdviniu aikštės erdvės konstravimu pjūvyje, aksonometrijoje, perspektyvoje);
– socialiniai-psichologiniai aikščių tyrimai, tiesio-giai susiję su žmonėmis, jų veikla, savęs ir kito žmogaus suvokimu aikštės erdvėje;
– vizualiniai-psichologiniai aikščių tyrimai, dau-giausia liečiantys stebinčiojo estetinį suvokimą, jo psi-choemocinę būseną.
■ didelę dalį tyrėjų galima vadinti vieno ar kito as-pekto šalininkais, tačiau akivaizdu, kad miesto aikštė su savo klasikinėmis tyrinėjimo priemonėmis (forma, struktūra, ašis, užstatymas ir pan.) vis labiau koreliuoja su socialiniu veiksniu (žmogumi) atliepdama jo vizuali-nę-psichologinę patirtį. Todėl šių aspektų sugretinimas būtų raktas aikščių tobulinimui naujuosiuose rajonuose, o kai kuriais atvejais ir centrinėse dalyse, kur vis dėlto labiau dominuoja morfologinio-struktūrinio aspekto taikymas.
Aikštės vieta mieste■ Miesto morfostruktūroje egzistuojanti miesto da-
lių hierarchija senamiestis / centrinė dalis / naujieji rajo-nai / priemiestis turi savąją viešųjų erdvių struktūrą su jai būdingu aikštės charakteriu. aikščių atnaujinimas, keičiant simbolius bei estetikos pobūdį, lemia daugelio miestų aikščių rekonstrukciją, jų funkcinius bei esteti-nius pokyčius.
Aikštės funkcija■ aikštės utilitari (kasdienė) funkcija skiriasi nuo
aikštės panaudojimo valstybės politinių reformų metu. Tai ypač akivaizdu Ukrainos įvykių fone, kur aikštė, kaip žmonių solidarumo išraiška, tampa labai aktuali valsty-bės politinių sprendimų mastu.
Objekto tyrimų perspektyva ■ Tęsiant darbą šia kryptimi, kriterijų kiekį reiktų
tikslinti atsižvelgiant į šiuolaikinių aikščių tvarkymo
problemas (todėl yra poreikis apžvelgti Lietuvos aikš-čių formavimo principus ir neformavimo priežastis konkrečiai, tai leistų suformuluoti žinias, aktualias pro-jektuotojams ir pačiai šiuolaikinei visuomenei – tiek valdžios elitui, tiek paprastiems visuomenės nariams).
■ aikštės kriterijų formavimas pagal aikštės (kaip struktūrinio elemento) tyrimus profesinės literatūros šaltiniuose yra teorinė platforma aikščių lyginamajai analizei bendrakultūriniame Europos kontekste, ta-čiau reikėtų atsižvelgti, kad aikštes visų pirma turėtų vienyti jų alokacija ir statusas (hierarchijos klausimas).
■ Šiais laikais retai reikia sukurti aikštę nuo nulio, dažniau reikalingas jos tobulinimas ir atgaivinimas. aikštė yra miesto identiteto ženklas, jį pripažinti ša-linant bendrų ir aiškiai suformuluotų kriterijų trūku-mus būtina.
Gauta 2014 12 04
LITERaTūRa
adomonis Juozas, Nuo taško iki sintezės. Taikomosios dailės kompo-zicijos pagrindai, vilnius: vilniaus dailės akademijos leidykla, 2008.
alistratovaitė Inesa, Morfologinės struktūros transformacijos centri-niame miesto rajone (Lietuvos pavyzdžiu): Rankraštis, daktaro disertacija: humanitariniai mokslai, menotyra – 03H, skulptū-ra ir architektūra – H312, 2005.
alistratovaitė Inesa, „Tradicinės urbanistinės erdvės reabilitavimas Lietuvos miestų struktūroje“: Magistrantūros baigiamasis dar-bas, temos vadovas prof. a. vyšniūnas, 200070.
aminde Hans-Joachim, Benk Barbara, Plätze in der Stadt, Ostfildern-Ruit bei stuttgart: Hatje, 1994.
Carmona Matthew, Heath Tim, Oc Taner, Tiesdell steve, Public Places – Urban Spaces: The Dimensions of Urban Design, Oxford: architectural Press, 2003.
Cowan Robert, The Dictionary of Urbanism, Great Britain: streetwise Press, 2005, 468 p.
daunora Zigmas Jonas, „Lukiškių aikštės ir jos aplinkos urbanisti-nės sąlygos ir plėtojimo galimybės“, in: Urbanistika ir architek-tūra, vilnius, 1998, Nr. 22(2), p. 64–76.
Gehl Jan, Life between Buildings, New york: van Nostrand Reinhold, 2011.
70 darbas buvo nominuotas tarp geriausių diplominių darbų Lietuvos aukštųjų mokyklų magistrantūros pakopos architek-tūros ir urbanistikos disciplinoje.
102
Grunskis Tomas, „apie kai kurias šiuolaikines aikščių formavimo tendencijas Lietuvoje“, in: Urbanistika ir architektūra, vilnius, 2007, 33(3), p. 135–144.
Grunskis Tomas, „Lukiškių aikštės estetinės transformacijos problema Europos miesto aikščių tradicijos diskurse“, in: Urbanistika ir architektūra, vilnius, 2000, 24(3), p. 119–134.
Grunskis Tomas, „sociokultūrinio konteksto įtaka miesto visuo-meninių erdvių formavimui“: daktaro disertacijos santrauka, Humanitariniai mokslai, menotyra (03H), skulptūra ir archi-tektūra (H312), vilnius: Technika, 2002.
Hillier Bill, Space is the Machine, London, 1996.Jurkštas vytautas, „Kauno senamiesčio tūrinė-erdvinė kompozici-
ja“, in: Architektūros paminklai, vilnius, 1975, Nr. 3, p. 98–120.Jurkštas vytautas, „vilniaus senamiesčio tūrinė-erdvinė kompozi-
cija“, in: Architektūros paminklai, vilnius, 1977, Nr. 4, p. 36–60.Juškevičius Pranciškus [ir kt.], Urbanistika: procesai, problemos,
planavimas, plėtra, vilnius: Technika, 2013. Krier Leon, Houses, Palaces, Cities, London: architec-tural design
ad Editions, 1984.Lynch Kevin, The Image of the City, Massachusetts: Cambridges,
The MIT Press, 2007.Madanipour ali, Design of Urban space. An Inquiry into a Socio-
spatial Process, England: John Wiley & sons, 1996.Miškinis algimantas, Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės.
Vidurio Lietuvos miestai ir miesteliai: Paveldotyros darbų serija, 6 kn., vilnius: savastis, 2009.
Moughtin Cliff, Urban Design: Street and Square, Bur-lington: architectural Press, 1999, p. 87–127.
Novickas audrius, Miesto aikštė: formos ir turinio semantinis tyri-mas: Rankraštis, daktaro disertacija: humanitariniai mokslai, menotyra – 03H, skulptūra ir architektūra – H312, 2004, 2 t.
Pilypaitis antanas, Baršauskas Juozas, „XvI–XvII a. Lietuvos naujų ir rekonstruotų miestų centrų užstatymo planingumas“, in: Lietuvos TSR architektūros klausimai, vilnius, 1966, 3, p. 288–323.
salingaros Nikos a., Principles of Urban Structure, delft University of Technology Netherlands: Tech-ne Press, 2005.
sitte Camillo, Der Stadtebau nach seinen kunstlerischen Grundsatzen, 1889, vertimas į anglų kalbą City Planning According to Artistic Principles, New york: Random House, 1965; vertimas į rusų kal-bą Художественные основы градостроительства, Москва: Стройиздат, 1993.
stimpel Roland, „Platz-verweise“, in: Bauwelt, Berlin, 1984,15, p. 625–653.
Šešelgis Kazys, „vilniaus miesto Lukiškių aikštės formavimo pro-jektai“, in: Urbanistika ir architektūra, vilnius, 1997, Nr. 24(2), p. 32–53.
Šešelgis Kazys, Lietuvos urbanistikos istorijos bruožai, vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996.
Šimkaitytė-Kudarauskė Rūta, „viešosios vietos samprata ir proble-matika“, in: Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka: Mokslinių straipsnių rinkinys, vilnius: Mykolo Riomerio universitetas, 2011 (5), p. 199–219.
vyšniūnas algis, „Lukiškių aikštė – socialinio užsakymo evoliuci-ja. Paminklas Laisvės kovų dalyviams ar simbolis „Laisvė“?“,
in: Urbanistika ir architektūra, vilnius, 2008, Nr. 32(4), p. 201–220.
Зосимов Г. И., „Пространство города – объект художествен-ного творчества“, in: Эстетическая выразительность го-рода, Москва: Наука, 1986, p. 73–102.
Линч Кевин, Совершенная форма в градостройтельстве, Москва: Стройиздат, 1986.
INTERNETINĖs PRIEIGOs
alberti Leon Battista, On the Art of Building in Ten Books, [inte-raktyvus], London, 1965, [žiūrėta 2014-08-11], https://www.questia.com/read/89563736/ten-books-on-architecture.
alexander Christopher, A Pattern Language, Towns – Buildings – Construction, [interaktyvus], New york: Oxford University Press, 1977, 1171 p., [žiūrėta 2014-11-24], https://archive.org/details/aPatternLanguage.
Brinkmann albert Erich, Platz und Monument. Untersuchungen zur Geschichte und Ästhetik der Stadtbaukunst, Berlin: verlegt bei Ernst Wasmuth a.-G., 1908, 174 p., [interaktyvus], [žiū-rėta 2014-08-23], https://archive.org/details/platzundmonu-men01bringoog.
Cullen Gordon, The Concise Townscape, architec-tural Press, 1996, 199 p., [interaktyvus], [žiūrėta 2014-08-28], http://www.amazon.com/Concise-Townscape-Gordon-Cullen/dp/0750620188.
Hadelich valentin, „Quality by design: the venustas of Urban squares“, 2012, 15 p., [interaktyvus], [žiūrėta 2014-09-03], https://www.cnu.org/sites/www.cnu.org/files/cnu20_quali-ty_by_design_-_the_venustas_of_urban_squares_-_valen-tin_hadelich_screen.pdf.
Krause Karl-Jürgen, „Plätze: Begriff, Geschichte, Form, Größe und Profil“, Universität dortmund, 2004, 24 p., [interakty-vus], [žiūrėta 2014-07-10], http://www.raumplanung.tu-dor-tmund.de/slg/pdf/PLaETZE.pdf.
Krier Rob, Urban Space, London: academy Editions, 1991, 174 p., [interaktyvus], [žiūrėta 2014-09-03], http://robkrier.de/ur-ban-space-engl.php#page-032-033.
Miestų viešosios erdvės. Kūrybiškumas ir meninė intervencija, [in-teraktyvus], [žiūrėta 2014-06-30], http://www.kepa.lt/uploads/parsisiuntimui/knyga_miestu_viesosios_erdves_vIsa.pdf.
Moravánszky Ákos, „The optical construction of urban space: Hermann Maertens, Camillo sitte and the theories of ‘aes-thetic perception’“, in: Journal of Architecture, 2012, 17:5, p. 655–666, [interaktyvus], [žiūrėta 2014-11-24], http://dx.doi.org/10.1080/13602365.2012.724850.
Project for Public Space, [interaktyvus], [žiūrėta 2014-10-03], http://www.pps.org/.
stubben Hermann Josef, Der Städtebau. Entwerfen, Anlage und Einrichtung der Gebäude. Des Handbuches der Architektur, stuttgart: alfred Kröner verlag, 1907, 652 p., [interaktyvus], [žiūrėta 2014-09-05], https://archive.org/details/derstdte-bau00stgoog.
103
The World of Urban squares. A collection and analysis of rediscove-red public spaces, [interaktyvus], [žiūrėta 2014-10-14], http://www.urbansquares.com/.
Vitruvius: The Ten Books on Architecture, New york: dover publi-cations, Inc., 1960, 331 p., [interaktyvus], [žiūrėta 2014-10-08], http://www.gutenberg.org/files/20239/20239-h/29239-h.htm.
White William H., The Social Life of Small Urban Spaces, 1988, [in-teraktyvus], [žiūrėta 2014-06-29], https://archive.org/details/smallUrbanspaces.
Zevi Bruno, Architecture As Space: How to Look at Architecture, New york: Horizon Press, 1957, [interaktyvus], [žiūrėta 2014-08-21] http://www.questia.com/read/10322531/architectu-re-as-space-how-to-look-at-architecture.
Zucker Paul, Town and Square from the Agora to the Village Green, New york: Columbia University Press, 1959, [inte-raktyvus], [žiūrėta 2014-07-20], http://www.questia.com/read/100708466/town-and-square-from-the-agora-to-the-vil-lage-green.
THE sQUaRE as a TyPE OF URBaN sPaCE. BETWEEN sOCIaL FUNCTIONs aNd sPaTIaL dIMENsIONs
Inesa Alistratovaitė-Kurtinaitienė
KEyWORds: city square, aspects of evaluation, criterion, central part of the city, urban solutions, character of a square, local identity.
sUMMaRy
a square is one of the elements of a city’s morphological structure. The balance between its volume and space, as well as its social content are the topics that are often discussed by professionals of urban design. In addition to being an element of spatial structure, a city square also performs social functions (it provides a space for festive gatherings, commemorations, public get-togethers, short-term public recreation, socialisation, etc.).
The term “public space” basically refers to the functional aspect, while the term “square” primarily denotes geometrical parameters. The current paper presents some insights into the aspect of urban design of squares treating it as a composition of volume and space with a social function. It sets the criteria for the formation of a square on the basis of the earlier studies of squares (as structural elements) found in professional literature, while focusing on the principles of formation of urban space (a search for concrete compositional and structural solutions). These criteria constitute the basis for a comparative analysis of squares (in central parts of cities rather than old towns) in the context of the common European cultural framework. The paper aims to find out if today, 25 years after the restoration of independence in Lithuania, these squares need to be transformed or merely adjusted (improved). This question, like the issue of status (both physical and social), which still has not been established in some Baltic cities and states, is frequently raised at various levels (professional, political and social).
top related