aplinkosauginai aspektai ir jų suderinamumas su žemės ūkiu

Aplinkosauginai aspektai ir jų suderinamumas

su žemės ūkiu

Liutauras Stoškus

Seimo Informacijos biuras, Vilnius2013 05 08

http://www.scientificamerican.com/media/multimedia/foleymaps/foley.html

Žemės panaudojimas žemės ūkiui

100% pasėliai 100% ganyklos

Žemės ūkio teritorijos

40 proc. žemės teritorijos(60 kartų didesnė teritorija, nei miestų užimama)

Nigeria   85.0Uruguay   83.3Burundi   82.5South Africa   81.4Saudi Arabia   80.8Comoros   80.6Marshall Islands   77.8Swaziland   77.3Kazakhstan   76.3Lesotho   75.9Syria   75.0....................

1234567891011.......

Bosnia and Herzegovina   42.0Malawi   41.9Macedonia   41.9Tonga   41.3Lietuva   41.3Burkina Faso   41.1Guatemala   41.0Nicaragua   39.9Zimbabwe   39.5................Pasaulis   36.2................Hong Kong, Monaco 0

919293949596979899.......

.......223

ŽEMĖS ŪKIO TERITORIJA NUO BENDRO ŠALIES ŽEMĖS PLOTO

Šaltinis: http://en.worldstat.info

Drėkinamų laukų plotai:~16-20 proc. nuo bendro žemės ūkio ploto. Duoda 40 proc. visos maisto produkcijos.

70 proc. paimto gėlo vandens sunaudojama drėkinimui.

2000 m.ARALO JŪRA

2002 m.

2004 m.

2006 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

2012 m.

18 iš 20 tik Aralo ežere gyvenusių žuvų rūšių išnyko visiems laikams

http://earthobservatory.nasa.gov/Features/WorldOfChange/aral_sea.php

Dėl trąšų naudojimo dvigubai išaugo azoto ir fosforo patekimas į vandenis;

0

20000

40000

60000

80000

100000

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Org

anin

ės m

edži

agos

ir

benr

asis

azo

tas,

to

nos

0

500

1000

1500

2000

2500

Bend

rasi

s fo

sfor

as,

tono

s

Organinės medžiagos pagal BDS7 Bendrasis azotas Bendrasis fosforas

Šaltinis: Darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo ataskaita 

TERŠALŲ PRIETAKA Į BALTIJOS JŪRĄ IŠ LIETUVOS TERITORIJOS

Panaudota pesticidų ir mineralinių trašų, t.

2002metai

2003 metai

2004metai

2005metai

2006metai

2007metai

2008metai

2009 metai

2010 metai

Pesticidų pagal 100 % veikliosios medžiagos

792,2 847,2 1023,6

1048,5 1197,0 1597,1 1279,9

1982,0 1861,3

Kg/ha žemės ūkio paskirties naudmenoms

0,235 0,335 0,393 0,370 0,429 0,592 0,479 0,737 0,694

Mineralinių trąšų

180544

224761

280864

228340 355870 395450

345120

309900 n.d.

- N 13653 38736 50447 143000 144000 225000

21800 211000 n.d.

- P2O5 67412 67336 94147 131200 121700 95000 54000 29100 n.d.

- K2O 99479 118689 136270

107272 78230 75450 73120 69800 n.d.

PESTICIDŲ IR TRĄŠŲ NAUDOJIMAS LIETUVOJE

AZOTO PRIETAKOS PRIKLAUSOMYBĖ NUO MINERALINIŲ AZOTINIŲ TRĄŠŲ NAUDOJIMO

y = 0,0673x + 21881

R2 = 0,3781

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

40000

45000

50000

0 50000 100000 150000 200000 250000

Sunaudotų trąšų kiekis

Apkrova

30 proc. Šiltnamio dujų išmetimų sąlygoja žemės ūkis:

- anglies dioksidas dėl miškų kirtimo žemdirbystei;- metanas iš gyvulininkystės ir ryžių laukų;- azoto oksidas dėl trąšų naudojimo pertekliaus.

JAV

MEKSIKA

EKVADORAS

ITALIJA

JAPONIJA

KINIJA

BUTANAS

Žmonių populiacija auga

Mėsos vartojimas auga Kasdieninis vartojimas auga

Energijos kainos auga Dalis teritorijos atitenka biokuro gamybai

Natūralūs ištekliai

2-3 mlrd. per artimiausius 40 m

Jau dabar kas aštuntas - alkanas

Tikėtina, kad iki 2050 besivystančiose šalyse mėsos suvartojimas pakils nuo 37 kg/asm iki 52 kg/asm

Maisto poreikis iki 2050 m. išaugs 70 proc. 

KĄ DARYTI?

Pagrindinis uždavinys yra ne 70 proc daugiau užauginti maisto, o pasiekti, kad 70 proc. daugiau maisto būtų ant stalo

- Paskatos ūkininkams;

- Gera ūkininkavimo praktika;

- Naujos augalų veislės;

- Ekonomiška irigacija;

- Geresnis lietaus vandens panaudojimas;

- Labiau subalansuotas maisto racionas;