biologija.1.dalis.trumpai.ir.aiskiai 1

Orgqliniq j u n g i n iq sud6tyje: Polimerai sudaryti i5 monomerQ -

aminorugiiiqAminorugities sandara:

Reikim6:. Fe

- chlorofilo sintezes katalizatorius, hemoglobino sudedamoji

dalis, relkalinga O, perneiti.. Ca

- yra kaulucse, dantyse dalyvauja kraujo kreSellme.

. K -

palaiko lqsteliq osmosinj sleg1, skatina augalq krum'rjimqsi, didi,ir,9jli^S^rTa ruri .takos rerv niq impulsq perdavinui, raumenLirr sr"0tes oar0Jt.

n Na * reikalinEas lqsteliq osmosiniam slegiui ir membranq pralaidu-nui r:a1aiky,t'.

. Argliavande'ri.l -

C, H, r O "

LipidV -

C, H, O, o kai kuriuose P, N. Baltymq

- C, H, O, N, S . \u(ieorug5c q ir ATD

- C, H, O, N, P

Riebalq reikim6: x i r-r no r I Ll r.j GA Llli.., TE"

Energijos Saltinis -

srai-danr iisis

ffi+m-

Fermentai:u Katalizuo a siniezes r skaioyr'lo rea

PernaSos budai:. Pasyvioji

- kai molekules luda pro p azminq membran4 pagal

koncentrocijos gradientq, taddl nereikalinga energija.- Aktyvioji

- kai molekulems prasiskverbti pro plazminq mem-

branq bitina energija, nes moiekules juda priei koncentracijosgradientq.

Pasyvioji pernaSa:. Difuzija - r"oiek;lesjuda i5 didesnes kon-

cent'acijos j naZesng.knl :h p n

Mitoz6s ir mejozds skirtumai:" Mitoz6 - 1 dalijimasis, mejozi - 2 dalijimaisi.. Mitoz6 - non^o ogines cf-ron'osonos r eslda'o por 1,

mejozd -

slda'o ooras (bivalentus).- Mitoz6 - kros ngoveris revy(s.o mejozd vlrsrd."

Mitozd - dukterines lqste es identiikos tarpusavyje ir su motini-

ne lqstele, mejoz -

skiriasi tarpusavyje ir nuo motinines lqsteles. Mitoz6

- susidaro 2 dukterines lEste es, mejozd

- 4.

Specializacija -

lqsteilq prisitaikymas atlikti tam tikras funLcijas.Soecia izacijos reru Iald) - audinys.SpecializuotU lEsteliq pavyzdiiai:

- Epitelinds - dengia ir apsaugo gi1 au esancius audinius.

. RaumeninAs -

geba susitraukineti.* Nervin6s * perduoda nervinius impulsus.* Kaulin6s

- suteikia atramQ.

* Kraujo -

atlieka transportinq ir apsauginq funkcijas.. Epidermio

- apsaugine funkcija

o Sio proceso metu susidaro organini mediiaga - C6H1aO6,KJ'iq:r pais auqa as raudo,a l^3ip energijos iart nj, r.aib lJliivE .itoms orgar inerrs red2 agons, pvz., celi..rliozei, gam nli.

- \ /:- a' n "

-^^fprn c ir 'crirnec rr:nr-jonrrip rlr: cr rcid:rcc. vrsd) u2' c)dl t ) dtjIluS .' v:. ,-, --

..,jc.y,d )u) JorE)^a' frti

Genetinis kodas ir jo savybdsGenas

- DNR molekules dalis, kuri lemia aminor0gSdiq sekq balty-

mo molekuleje.Genetinis kodas paai5kina, kokiu budu DNR molekule;e u2koduo-

jama informacija apie aminorugiilq sekq baltymo molekuleje.Genetinio kodo savyb6s:

. Genetinis kodas yra tripletinis. Vienq aminorugstj koduoja 3nukleotidai. DNR polimeras sudarytas i( 4 ruSiq skirtingq nukle,otidq: adenino (A), guanino (G), timlno (T) ir cirozino (C). 5tq nu-kleotidq deka uZkoduojama 20 aminorugidi.,.

. Genetinis kodas yra nesanklodinis. lis nr_rosekliai skaitomaspo tris baziq tripletus, vadinamus kodonals.

,' Genetinis kodas laikomas iisigimusiu, nes daugumq amino-rngiiiq koduola ne I kodonas , a kelt -2,4,6.

. Kodas turi pradiios ir pabaigos signalusGenetinis kodas yra universalus

-

jis b-dingas visiems gyvie-siems Zemes organizmams ir beveik nepakitqs egzistuo;a mi ijo-nus metll.

Baltymo sintez6s eigaBaltymo sintezes etapai:

. Transkripcija -

procesas, kurio metu nuo DNR dalies -

geno -

nuraSoma iRNR kopiia.

Veiksniai, sukel ia ntys mutacijas, vadina m i mutagenais. Pvz.:"

Fiziniai mutagenai -

jonizuojantie;i spinduliai (Rentgeno, ultra-violetiniai, a, B, r7 spindu{iai).

* Cheminiai mutagenai -

skvarbios med7iagos, f,urios reaguojasu DNR, geba keisti chromosomq buklq, veikla lqsteliq dalljimosiprocesus. Pvz.: oestlcidai.

" Modifikacijos

- nepaveldimi fenotipo pokyiiai, kuriuos sukeliaaplinkos veiksniai. Genotipas iSlieka nepakitqs. Pvz., derlingoye dir-voje augs stambesni, veilesni, o nederlingoje

- menkesni auga a .

' Reakcijos norma - ribos, kuriose svyruoja poZymio verte, geno-tipuinesikeitiant.

' Variacin6 kreivA - polymio kintamumo grafine iiraiika .Ji at-spindi, kaio va.idnra pasisKi'sto va.iac neje eilele,

Bakterija

'"{ .:;

Jlrerpramal:ct.lF :E - *-

-..--Y-Naujas genas:,,^;l^ l:dalAia

Transgeninisaugaias suna ujom is

savybemis

tinq bazq pakei-cia kita, i genqlslterpia naujabaziq seka, pa-dvigubeja kuris Enors geno frag- 5mentas arbaprarandami kelin ukleotidai.Mutagenai

Branduolys DNR../

! r-= DNR

Lqsteles _membrana

*Amino /ra9

.i.g:'. ':si...,p'-cc C 9s-4^ Cr.',

---l,Y, l',T'l ^ ,.;i,' ffi":-S'r' .i-tf;,'.#,' Ge flr'ifi"w $

99

F- karta(F xF)(3 Zali: I geltonas)

Atliekant dihibridinius kryZmini-mus, ii karto tiriamas 2 po2ymiqpaveldejitas. Ka a e' n a: gerai. le-miantys skirtingus polymius, yraskirtingose homologiniq chromo-Somq oo'oSe, iie po)ym ai paveldi-mi nepriklausomai vienas nuo kiio.Analizuojantis kryiminimasAnalizuojantiu kryiminimugalima nustatyti, ar individas sudon;r-anririu fenoripu y'ra nere.o-zigotinis ar homozigotinis. Tuomettiriamasis individas kryiminarnassu recesyviniu homozigotiniu. Jei-gu palikuonys, gauti po krylminimo,tures vienodus poZymius, vadinasi,tiriamasis indivldas homoziootinis.Jeigu 5070 palikuoniq turl dominantinifenotipq ir 500/o

- recesyvinl, tai ti-

riamasis individas buvo heterozigotinis.Paprasiiausi kryiminimai ir laukiami rezultatai esantvisiSkam dominavimui:

Dominantinis fenotipas{violetini5)

Monohibridinis kryiminimasMonohibridiniu vadinamas toks kryTminimas, kai tevines formos ski-rlasi tik viena alternatyviq poZymiq pora.

homozigotinis2alias homozigotinisgeltonas

mA/-\w(,(p)ffipplvffi |ffi6)ffi oo IvEsffi |6;'*fitI violetiniLl, II puse baltq ]

Pavyzdiiai Skilimo paqal fenotinus santvkiaiAaxAa l:l (dominantiniu 3, recesvviniu 1)noAad 1:l (dominantlniu l, recesvviniu 1)AaBb x AaBb 9:3:3:1 (dominantiniq 9, miiriq 3, miiriLl 3, recesyvinlLl 1)AaBb x aabb 1:1:1:1 (visq qalimLl deriniq po l)Kraujo grupitl pavelddiimasKraujo grupe nustatoma pagal 2 sistemas: ABO ir rezus. Kartais po-2ymj e"nia da:g'au negu du aleiir-iai genai. To