ekonominė informacinės visuomenės plėtros interpretacija

Ekonominė informacinės visuomenės plėtros interpretacija

Neo-marksistinis požiūris (pagal H. Schiller ir kt.)Žiniasklaidos verslas -- tarp fantazijos ir realybės?

Informacinės visuomenės laimėtojai ir pralaimintieji

EK direktyva; dvi elektroninės Europos: e-Europe ir e-Europe+

Informacijos reikšmė; visuomenės transformacijos procesai

• Informacijos “centrizmas” (determinizmas);

• Kas/kokios jėgos veikia informacijos atrankos/platinimo procesus?

Žiniasklaidos verslas; Denis McQuail: vidinės ir išorinės informacinę veiklą reglamentuojančios “jėgos”

• Normatyvinis vystymasis neįmanomas

Informacijos poveikis ir įtaka veikia sąveikoje su kitomis jėgomis (ekonomika, politika, technologijos) – neapibrėžtas, nesuplanuotas rezultatas;

Vidiniai (instituciniai) informacijos atrankos veiksniai:

• Individo: subjektyvus ir labai personifikuotas (Kas man patinka? Ką aš mėgstu?)

Gate-keeping: Kurt Lewin: 1947 "Frontiers in Group Dynamics: Channels of Group Life”; “Social Planning and Action Research" (socialinė kaita ir įvairių kasdienių įpročių formavimas)

“Mr. Gates”: 30% of news rejected (true or not); “mechanical thinking” -- lack of space, similar stories had already run.

• Komunikacinės veiklos praktika ir taisyklės: rutininio/profesinio darbo formos ir taisyklės: Ar naujiena yra pakankamai svarbi kad būtų įtraukta į TV/interneto naujienas?

Kur semiatės idėjų temoms?

16%

61%

77%

52%

84%

42%

79%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%

Kita

Radijo, TV naujienose

Internete

Skaitytojų laiškuose

Iš asmeninės patirties

Leidinio temų archyve

Spaudoje

Ar diskutuojate su skaitytojais / klausytojais / žiūrovaiselektroniniu paštu ar diskusijų kambariuose?

30%

27%

33%

10%

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35%

Taip, dažnai

Taip, retkarčiais

Niekada

Ne, bet kiti kolegos taidaro

Žurnalistų požiūris į naujas informacines technologijas (5 balų vertinimo skalėje, kai 1=visiškai nepritariu, o

5=visiškai pritariu)

4,6

4

4,4

4,4

3,6 3,8 4 4,2 4,4 4,6 4,8

Internetas palengvino mano darbą

Internetas pagerino mano darbo kokybę

Man patinka dirbti su naujomistechnologijomis

Aš galiu prisitaikyti prie ateities technologijųpokyčių

• Organizacijos įtaka: galia samdyti/atleisti darbuotojus; paties atrenkančiojo įtaka ir galia daryti sprendimus)

“It is a matter of prestige and status, … an indication that the newspaper bravely faces information society challenges… It is a form of charity to the reader. We do not employ journalists to write the news… The Web publication is a matter of technological transfer of information”.

“The media is business, it is not a charity… It is too expensive for the media to have a Web publication… The biggest impact comes from communication – earlier it was through traditional mail, today – e-mail…”.

Atotrūkis tarp to, kas deklaruojama ir kaip naujos IT yra diegiamos:

“Promotional purposes” (4 internetinės veiklos transformacijos etapai);

Nesamdomi profesionalai (net ir žiniasklaidos organizacijose): Lietuvos rytas, Kauno diena vs. Verslo žinios (2+14), Delfi (12); Omni (3);

• Socialinis ir institucinis lygmuo: išorinis organizacijos veiklos “reguliavimas”

Priklausomybė nuo informacijos šaltinių (BNS, Elta) – informacijos homogenizacija; daugiau kanalų, tačiau dubliuojama informacija (mažai originalios medžiagos)

Auditorijos įtaka (įsivaizdavimas, kokios informacijos pageidaujama): internete – naujos IT

Rinka ir kitos ekonominės jėgos (žiniasklaidoje: reklamdavių interesai, televizijos programų sėkmės garantas – “auditorijos share”)

Valdžios, interesų grupių, PR, kitų žiniasklaidos priemonių įtaka.

Lietuviški internetinių naujienų portalai: Delfi, Takas, Omni

2000: Delfi, TVnet (2002.04.01)

Ar lietuviškas internetas yra kokybiškas? Už kokią informaciją sutiktumėte mokėti?

Source: SIC Gallup Media, www.sgm.lt, Fall 2002

Top 5 Web sites of Lithuanian origin.

www.delfi.lt

• Lankytojai: Sic Gallup Media ~123,000 lankytojų

• Populiariausios rubrikos: “DELFI moterims” skyrelio "Jis ir ji" rašiniai, "Vox populi" ir "Lietuva“ (politinės Lietuvos naujienos).

www.lrytas.lt

• 35,000

• Kriminalinės naujienos, horoskopai

Is this because there were more soft news events to cover? Or did journalists select an increasing percentage of soft news items?

If journalists did select a greater proportion of soft news items, why should this be so?

Because the journalists wanted more soft news? Or because journalists perceived that audiences wanted more soft news?

Any other influences (change over time, organizational routines)?

Phare: Do you watch criminal shows?

84% answered yes.

Why do various criminal reviews (like “The Bloody Wave”, “Dangerous Zone”) are so popular in Lithuania?

These shows are interesting;

These shows are topical;

Respondents want to know about the real situation in Lithuania;

These shows are informational;

These shows are aired at a convenient time.

Aimed at exploiting lust and frustration

The gossip press propagates models of hierarchic and authoritarian rather than a democratic society.

Fairy tales (the lives, loves and suffering of today’s public figures).

The longing for the world in which everything is right has always been a market for many people. Their audiences are women and the lower classes.

East Germany

Organizuotų interesų poveikis (www.delfi.lt)

• Fiktyvi diskusija: suplanuotas/surežisuotas komentavimas už ir prieš

• Raktinis žodis: tikslas – kad būtų daugiau komentarų (skaičius – vadinasi, tai yra svarbu?); kam tai yra svarbu? Specialus, suplanuotas diskursas: ar įmanoma sukurti “elektroninę viešą erdvę”? Kam ir kodėl tai yra/turėtų būti svarbu?

2: Išorinės “jėgos”:

Politika (libertarinis informavimo modelis)

Ekonomika

Technologijos (naujos galimybės)

“Informavimo būdai, formos priklauso nuo socialinių santykių sistemos, kuri savo ruožtu formuoja ryšius tarp individų ir institucijų”:

Valdžia, visuomenė, žiniasklaida

F. Siebert (1963). “Four theories of the press”:

Autoritarinė

Tarybinė totalitarinė

Libertarinė

Socialinės atsakomybės

Autoritarinė teorija

Direct governmental control; Typical to pre-democratic societies, where the government consists of a very limited and small ruling-class.

No printing/broadcasting that could undermine the established authority; The government may punish anyone who questions the state's ideology;

Registration of the media by the state; Foreign media are subordinate to the established authority in that all imported media products are controlled by the state (censorship of films).

In sum …

… is designed to protect the established social order, setting clear limits to media freedom.

Tarybinė totalitarinė

Closely tied to the communist ideology; The media is a collective agitator, propagandist and educator in the building of communism.

No private ownership of the media; The government is superior to the media institutions.

Serves the interests of the working class. RESPONSIBILITY!

In sum …

The soviet theory does not favor free expression, but proposes a positive role for the media, the society and the world.

The media is supposed to be serious.

Libertarinė

The free press theory. Classical liberalism – the press as a free market of ideas. Competitive exposure of alternative viewpoints;

Attacks on the government's policies are accepted and even encouraged: the media as a watchdog;

There is no explicit connection between the government and the media; The press is free from censorship…

it is accountable to the law for any consequences of its activities that infringe other individuals’ rights or the legitimate claims of the society. The protection of dignity, reputation, property, privacy, moral development of individuals, groups, minorities, even the security of the state.

All people have the right to speak and receive information freely, but the tendency is to speak profitably.

Socialinės atsakomybės

Has certain obligations to society: truth, accuracy, objectivity, and balance;

The media should be free, but self-regulated (codes of conduct)

The media is pluralistic: diversity of society, various points of view, forum for ideas

The media ownership is a public trust. The journalist is accountable to his audience (visuomenės kontrolė);

Internetas kaip demokratinė arena

• Tradicinė žiniasklaida ir jos ribotumas:

galimybės skleisti informaciją; “mechaninis informacijos ribotumas”: apimtys, laikas

• Internetas kaip elektroninė viešoji erdvė, kur bendraujama lygiaverčių horizontaliųjų ir vertikaliųjų ryšių pagalba.

alternatyviosios organizacijos (grassroots organizations) efektyviai konkuruoja su interesų grupėmis; www.elektroklubas.lt;

Trūkumai: Internetinės laisvės išlygos (“dvejopo kapitalo” turėjimas).

• Saviorganizacijos principų taikymas internete:

Nėra kontrolės;

Nereikia leidimo tokioms organizacijoms formuotis; Privalumai: lengviau sužadinami interesai, daugiau galimybių burtis į grupes ir sukurti artimų interesų bendruomenę; www.krepsinis.net; www.barnimagen.no

Atviras dalyvavimas (“low barrier of entry”): bendri interesai.

• Abipusės (responsive) komunikacijos galimybės. Galimybės abiem pusėms įsiklausyti į nuomones:

Bendruomenės interesų tyrimai (apklausos, nuomonės ir reakcija į jas):

“Poling” technologijos (pigu ir informatyvu), tačiau “atsiliepia” tie, kurių balsas ir taip girdimas;

• Psichologiniai internetinio dalyvavimo motyvai:

Artumas erdvės ir laiko požiūriu;

Įtraukiami “home-bound” piliečiai; tolerancija ir siekis įtraukti pasyvius piliečius; Tiesioginės diskusijos įtraukia daugiau individų nei galėtų bet kuri reali fizinė aplinka; Drovumas;

Anonimiškumas leidžia nevaržomai reikšti mintis (išlaisvinanti sąlyga); Gyvos ir veržlios diskusijos. Kritika (dominuojanti);

Online journalism kaip “test-bed”.

Argumentai už:

• Naujos technologijos ir “mažo žmogaus” problema; personifikuoti interesai ir individualiai skiriamas laikas; Dilema: apmokestinimas, bendruomeniškumo pavojai;

• Pigi technologija formuotis alternatyvioms grupėms ir viešai skelbti pranešimus: www.elektroklubas.lt;

• Abipusė komunikacija: piliečių-politikų ir atvirkštinis ryšys (“polling”);

• “Gyvos” ir aktyvios diskusijos;

• (Politinės) informacijos įvairovė: kandidatų puslapiai, žiniasklaida: naujos galimybės į politiką “susigražinti” jaunimą;

• Skatina įsitraukti ir dalyvauti politikoje.

Argumentai prieš: Internetu nesukuriama kažkas absoliučiai naujo – priešingai, nauja aplinka “atkartoja” realiame gyvenime egzistuojančius santykius

• Interneto vartotojai yra išsilavinę (ir taip politiškai aktyvūs); internetu bus suteikiama dar daugiau galimybių tiems, kurie ir taip jų turi pakankamai;

• Informacijos kiekis nepadarys piliečių aktyvesnių: politikoje nedalyvaujama ne todėl, kad neturima informacijos, bet manoma, kad negalima padaryti poveikio;

• Informacijos pateikiama daugiau, tačiau abejotinos kokybės; akivaizdus informacijos konstravimas dėl PR;

• Pavojinga remtis vien tik internetinių apklausų duomenimis;

• Technologijos (TV, internetas) keičia kaip politinė informacija yra pateikiama.

Peter Dahlgren

Komercializacija:

• Korporatyvinė kontrolė: (pateikiama tai, kas rinkoje parduodama ir paklausu, komerciškai išnuomota erdvė ir savotiška cenzūra);

• Prieigos ribojimai: sustiprinami socialinėje aplinkoje galiojantys santykiai (realus/fiktyvus mokestis);

• Interaktyvumo privatizavimas: pasyvus, personifikuotas vartojimas

Koncentracija

Globalizacija

Plėtra

Informacijos “suverslinimas”

Visuomenės informavimo liberalizacija; “Information explosion”: McPaper tipo spauda

• Ar gaudami daugiau informacijos tampame kitokiais piliečiais: daugiau informuotais, dalyvaujančiais, aktyvesniais?

• Ar informacijos kanalų skaičius yra tiesiogiai proporcingas naujienų pliuralizmui?

• Koks informacijos pobūdis, kokia jos reikšmė?

Kokios informacinio užimtumo sritys plečiasi, dėl kokių priežasčių, su kokiomis pasekmėmis (PR)?

Prof. Herbert Schiller University of California, San Diego

Marksistinio mąstymo krypties atstovas

Tęstinumas: informacija ir IT kaip esminiai pokyčių katalizatoriai …

… tačiau informacijos amžiuje (atsiradus daugiau informavimo kanalų ir įvairesnės informacijos) ir toliau sėkmingai atkartojami esminiai kapitalizmo dėsniai.

Politinės ekonomijos požiūris

Struktūrinis informacinių pranešimų vertinimas:

• Kas yra informacijos priemonių savininkai?

• Kokie pajamų šaltiniai (reklama, sponsoriavimas)?

• Koks auditorijos gebėjimas (technologinis ir intelektinis) vartoti informaciją?

… tai nulemia, kokia ir kam informacija yra kuriama.

Korporatyviojo kapitalizmo augimas ir branda

1. Verslo plėtra ir globalizacija (globalizacija kaip natūralus kapitalizmo žingsnis – Karl Marx); IT reikšmė įsitvirtinant globalioms verslo kompanijoms – informaciniai mainai ir veiklos koordinavimas;

2. Pardavimų skatinimas: TV reikšmė (naujų TV žanrų plėtra: soaps, serializations, politically unthreatening programming); Svarbu ne informacinis turinys, bet auditorijos “share”;

3. Kapitalizmo augimas ir plėtra vyksta drauge su informacinio verslo plėtra.

“IT-kapitalizmas”

Naujos technologijos keičia mechaninius procesus, o informacija ir žinios vaidina ryškų vaidmenį gamyboje ir buityje.

Tačiau kapitalistinė sistema ir toliau lieka stabili …

Elementai --- klasės, kapitalas, suverslinimas (commodification), nauda ir pelnas (profit).

Informacinės erdvės plėtros klausimai:

• Kieno naudai ir kieno interesų įtakoje kuriama nauja prekė? Kas gamina informaciją?

• Kas inicijuoja, skatina ir pritaiko inovacinius technologinius sprendimus? Kokiais tikslais? Dėl kokių priežasčių inicijuojama kaita?

2002m. TV žinių tarnybų atnaujinimas

• Kokios pasekmės atskiroms vartotojų grupėms? Kaip/ar plečiasi informavimo sektorius?

H. Schiller: Informacijos erdvė plečiasi tolygiai įteisindama tris pagrindinius reikalavimus

1: Rinkos poveikis ir dėsniai.

Tai atsiliepia informacijos pobūdžiui: Kokia informacija turi daugiausia galimybių būti parduota?

2: Klasiniai skirtumai nulems, kas galės gauti, pasiekti, turėti, vartoti informaciją.

Visuomenė ‘stratifikuojasi’ į informacijos laimėtojus ir pralaimėtojus.

3: Korporatyvinio kapitalizmo ideologijos stiprėjimas.

Kapitalo koncentracija, rinkos siekiai, privataus ir viešojo intereso konfliktas (pastarasis paneigiamas).

Rinkos dėsniai ir “liūdnos pasekmės”:

… as public subsidy is replaced by private interests which seek to develop information for the market, or where public funds are reduced that the institutions themselves are driven towards private sources of funds to remain viable, then there are major effects on what information is created and on what terms it is made available.

Nauja politika: verslo principų diegimas; subsidijų mažinimas; verslumo skatinimas viešajame sektoriuje (bibliotekos, spauda); dilema: kapitalo įtaka kuriamai informacijai ir jos pasiekiamumui.

Klasinis visuomenės susiskirstymas Klasinė nelygybė nulemia informacijos platinimą, galimybes gauti (access) ir gebėjimą kurti/gaminti (capacity to generate).

Visuomenės stratifikacija (susiskaidymas į klases) nustato, kokią informaciją kiekvienas galės gauti.

Informacijos turėjimo požiūriu išlošiantieji ir pralaimintys.

Rinka yra jautri auditorijos pajamoms ir galiai (priimti sprendimus): “ability to pay” – techninis ir intelektinis pajėgumas.

XXI a. paradoksas: “More information means more television”

Atsirado daugiau naujų technologijų, tačiau ekonomiškai labiausiai pasisekusiu informaciniu turiniu tebelaikomas televizinis:

Nėra tiesioginio apmokestinimo

Panašaus turinio dominavimas: “more of the same” ideologija

Supaprastintas turinys masiniam vartojimui (simplification)

…

… apmokestinamas žiūrovo dėmesys

Informacijos pateikiama daugiau, tačiau informacinė vertė yra abejotina

Išskirtinis televizijos kaip “informational medium” poveikis:

• TV prieinamumas (po kelis TV namuose); Kitos namų ūkiui skirtos informacinės produkcijos, iš principo, tėra eksploatuotas televizoriaus modelis:

video įranga, kabelinė televizija, kompiuteriniai žaidimai, visa tai jau yra antrinis panaudojimas to, kas pasiteisino komerciškai.

• Televizinio informacijos transliavimo pritaikymas kompiuteriui… (televizinis transliavimas internetu)

(Netolygi) visuomenė

Ekonomiškai ir išsilavinimo atžvilgiu privilegijuotieji gali padidinti savo galimybes (nes geba pasiekti informacinius resursus -- online data bases, kokybišką informaciją).

Kiti turi tenkintis “garbage information” – tuo, kas atitraukia dėmesį, linksmina, skelbia paskalas, bet teikia labai mažai tikros informacijos.

Televizijos programomis patenkinta didžioji dalis žiūrovų.

Galios požiūriu nelygiavertės visuomenės

Galėjimas susimokėti už informaciją yra pagrindinis veiksnys įteisinantis priėjimą prie informacijos

Agentūrinė informacija visuomenės informavime?

Korporatyvinio kapitalizmo branda

XX a. antroji pusė – korporatyvinio kapitalizmo raida:

rinkos plėtra skatina kapitalo koncentraciją, aštrėja konkurencija, siekiama nacionalinio ir globalaus dominavimo

Vienetų interesai ir prioritetai diktuoja informacines madas.

Todėl tai turi įtakos pristatant visuomeninius interesus, kurie dažniausiai pamirštami, bet skatinami privatūs – produkcijos gamyba siekiant pelno.

“Vartotojiško kapitalizmo” ideologija

• “all sphers of human existance are subject to the intrusion of commercial values … The most important of which is clearly CONSUME”;

• Vartojimas yra individualus, todėl skatinamas “buy a life” ir “stay at home” stilius (slogans);

• Paminamas viešas interesas; siekiama patenkinti poreikius;

• “Shopping mall” metafora: “in the fantasy of purchases we can find fulfillment for oneself”; “you have to do the job” pritaikymas naujienų portaluose

Būdai vartotojiškam kapitalizmui skatinti:

TV vaidmuo “supažindinant” su informacija (lojalumo skatinimas)

TV serialai ir produkcijos reklama; TV žaidimai ir loterijos; “Maximanija”

Vartotojiško gyvenimo stiliaus propagavimas

simbolinė aplinka TV ir žurnaluose: moterų auditorijai skirti ir interjero žurnalai. “False needs” ideologija – sukuriami troškimai ir skatinama juos tenkinti.

… Naujos rinkos tyrimų technologijos

vartotojų grupės ir taikomos naujos rinkos tyrimų technologijos (pagal amžių, lytį, užimamą socialinę padėtį, galią įsigyti prekes).

• TV metrai: leidžia gauti detalios informacijos apie televizijos auditorijas, žiūrovų amžių, išsilavinimą ir pajamas (visuomenės stratifikacija).

• Spaudoje – nauji tyrimai ir naujos strategijos, kaip sukurti ir planuoti pirmojo puslapio informaciją?

Kada pirmajame laikraščio puslapyje naudoti reklamą? Kokią informaciją pateikti pirmame puslapyje: sensacijos, politika, ekonomika?

• ICT tyrimai – pritaikoma ergonomikos koncepcija (į kurias kompiuterio ekrano dalis krypsta skaitytojo dėmesys – kokias technikas naudoti?)

Bendri bruožai

…. successful in rendering the citizenry passive and uninformed “staying at home ethos”, common denominator of information …Therefore, it means …  

The means of communication have been abused for:

political control (as in propaganda)

commercial profit (as in advertising)

Thus … The mass media can be seen not only as a cornerstone of democracy, but also as an important argument against direct democracy since they easily manipulate individual needs, desires, and choices or at least demonstrate their manipulability.

Human behavior falls far short of the principle of rationality; "It is the job of an influential specialty--advertisers, motivation researchers, etc.--to make choice irrational. . . . “

“Things have got worse”

This, however, …

Does not imply that the majority of people are not capable of making valid (if not rational) choices.

If people's knowledge, understandings, capabilities, and actions are indeed limited and "manufactured," it simultaneously follows that they can be developed, improved, and individualized in proper (ideal-democratic) circumstances.

Auklėjamoji funkcija (kalbų mokėjimas, išsilavinimas, sudaryti lygiavertės prieigos galimybes)

Dvi elektroninės Europos:

e-Europe ir e-Europe+

Objektyvūs rezultatai:

• Sparti naujų technologijų skverbtis: versle, namų ūkiuose, keičiasi internetinės informacijos pasiekiamumas (namai/darbas)

• Trūkumas – interneto galimybes nėra visapusiškai/pakankamai panaudojamos (pvz., dėl organizacinės politikos):

Tradiciniai tikslai ir poreikiai; Nauji įgūdžiai

Naujų technologijų skverbties pasekmės piliečių, valdžios ir verslo santykiams – naujų administravimo įgūdžių poreikis

Naujos (žinių) ekonomikos diegimas ir struktūrinė reforma:

Viešojo administravimo konservatyvizmas;

Modernizacija: technologijų diegimas ir elgsenos kaita

e-Europe politikos tikslai:

1. Cheaper, faster, ,more secure internet

2. Investigating in people and skills

3. Stimulate the use of the internet

Uždaviniai viešajam administravimui:

• Tikslas -- įgyvendinti valstybės valdymo reformą:

Padedant IT gali būti efektyviai įdiegti jos ideologiniai pamatai – orientuotis į vartotoją ir pritaikyti verslo valdymo modelius institucijų darbe. “Open-flexible working”;

• Skaidresnis valstybės valdymas, valstybės tarnautojų asmeninė atsakomybė, aiški atskaitomybės sistema, skaidrūs sprendimų priėmimo mechanizmai;

Naujos darbo kokybės poreikis -- iš valstybės tarnautojų bus reikalaujama geriau ir produktyviau dirbti;

• Visuomeninio sektoriaus informacijos sklaida (paslaugos).

Europos Komisijos direktyvos

EU-15: “Europe for the next decade to become the most competetive and dynamic knowledge based economy in the world” (2000.03.23-24):

• e-Europe veiksmų planas.

• “e-Europe like” veiksmų planas šalims kandidatėms e-Europe+ (Varšuva).

Spec. reikalavimai atsižvelgiant į šalių kandidačių specifiką (politinė ir technologijų reforma, ūkio modernizavimas, žmogiškojo kapitalo ugdymas, konkurencingumo skatinimas).

Įvertinimo rodikliai: struktūrinių rodiklių atitikimas abiem programoms;

Informaciją kaupia:

Nacionaliniai statistikos departamentai; finansavimas – valstybinis (nacionaliniai biudžetai) ir Europos fondai; privačios iniciatyvos;

Šalims kandidatėms -- Tikslas – skaitmeninės atskirties (skaitmeninio sklasto) mažinimas Europoje:

• Informacinės visuomenės sudedamųjų dalių kūrimas: informacinis pasiekiamumas (affordable communication services for all); Telekomunikacijų sektoriaus liberalizacija ir konkurencingumo skatinimas kad būtų išvengta “info-exclusion”. Struktūriniai rodikliai: interneto naudojimas namų ūkiuose; interneto panaudojimo kaina;

• Pigesnis, greitesnis, saugesnis internetas: specialistų rengimas (teisės, kompiuterinių nusikaltimų sekimo ir apsaugos); open-source software panaudojimas;

• Investicijos į žmones, įgūdžių lavinimas: investicijos į jaunimą; informacijos ir patirties mainai; skatinti e-mokslą, e-darbą (tele-darbą); people with disabilities; “designing for all” standartai; PIAP diegimas;

• Interneto naudojimo skatinimas: e-verslas; government online, health online; European digital content; intelligent transport systems; environment online.

Kryptys:

• E-verslas: teisinė aplinka -- elektroninis parašas: rodiklis – procentas verslo įmonių perkančių/parduodančių internete;

• E-valdžia: naujų valstybės valdymo, piliečių ir verslo santykių diegimas:

Internet-based services for citizens and businesses

Skaidrumas: politine prasme – demokratizacija; ekonomine prasme – verslo principų diegimas valstybės valdyme. Kaitos variklis – informacija yra integruojama, greičiau ir laisvai pasiekiama.

New IT within administrations (open source software, e-signature)

• Health online: atitinkama informacijos ir paslaugų teikimo infrastruktūra;

• Digital content: cultural heritage, linguistic diversity; kalbiniu požiūriu apribotas internetas (“English as lingua franca”);

• Mobile telecommunications.

Pagrindiniai elektroninių paslaugų tipai piliečiams ir verslui (12+8):

• Mokesčių deklaravimas; darbo paieška; socialinės garantijos (nedarbingumo, sveikatos, stipendijų mokslui, šeimos išlaikymo informacijos teikimas); asmeninių dokumentų tvarkymas (pasai, vairuotojo pažymėjimai); transporto registracija; leidimai statybai; informacijos pranešimai (policijai); viešosios bibliotekos; sertifikatų/liudijimų išdavimas; registracija studijoms universitete; gyvenamos vietos deklaravimas; e-sveikata.

• Socialiniai įsipareigojimai darbuotojams; mokesčių deklaravimas; VAT; įmonių deklaravimas; informacijos pateikimas statistikos departamentui; muitinės formalumų tvarkymas; aplinkos apsauga ir informavimas; visuomenės informavimas.