es konspektai
Post on 16-Jul-2016
52 Views
Preview:
DESCRIPTION
TRANSCRIPT
ES KONSPEKTAI
I
1. Oficialios ES kalbos:
Europos Sąjungoje yra 24 oficialios kalbos (įstojus Kroatijai 24). Lietuvių kalba yra oficiali
kalba.
2. Politikai – EB įkūrėjai:
EB ikūrėjai yra šie: a) Konradas Adenaueris – buvęs Vokietijos kancleris, kuris po II pasaulinio
karo sugebėjo valstybę ekonomiškai pakelti. Jo svarbiausias politikos uţdavinys – susitaikymas
su Pranzūzija. Dėka jo, Vokietija ir Prancūzija pasirašė draugystės sutartį. Tai buvo vienas
svarbiausių Europos integracijos etapų; b) Roberas Šumanas – buvo Prancūzijos uţsienio
reikalų ministras. Jis laikomas vienu iš Europos vienybės pradininkų. Tai jis parengė pasaulyje
pagarsėjusį Šumano planą, kurį paskelbė 1950 m. 05 . 09 d. Ši data – Europos gimimo data. Jis
pasiūlė bendrai kontroliuoti anglių ir plieno – svarbiausių ginklų pramonės medţiagų – gamybą;
c) Vinstonas Čerčilis – buvęs Didţiosios Britanijos ministras pirmininkas. Jis buvo vienas
pirmųjų raginusių sukurti „Jungtines Europos Valstijas“. Po II pasaulinio karo jis buvo
įsitikinęs, kad uţtikrinti taiką galima tik suvienijus Europą; d) Alčidė De Gasperis – jis kūrė
šalies likimą pokario metais (Italijos). Jis daug kartų rėmė Vakarų Europos integracijos
iniciatyvas, padėjo įgyvendinti Maršalo planą ir kūrė glaudţius ekonominius ryšius su kitomis
Europos šalimis; e) Ţanas Monė – Prancūzų politikas, kuris gyvenimą paskyrė Europos
integracijos idėjai. Jis buvo vadinamojo Šumano plano įkvėpėjas.
3. ES simboliai:
a) Europos vėliava - simbolizuoja Europos tautų vienybės, solidarumo ir darnos idealus; b) ES
himnas - Jam pasirinkta 1823 m. Liudvigo van Bethoveno sukurtos „Devintosios
simfonijos“ melodija(klausomasi be ţodţių); c) Europos diena – ES idėją pirmą kartą 1950
m. geguţės 9 d. iškėlė Prancūzijos uţsienio reikalų ministras Robert'as Schumanas. Todėl
geguţės 9-ąją minima viena iš svarbiausių dienų ES; d) ES devizas - „Suvienijusi įvairovę“.
Juo paţymima, kad europiečiai susibūrė į Europos Sąjungą siekdami taikos bei gerovės ir
kartu praturtino vieni kitus kultūrų, tradicijų bei kalbų gausa.
4. ES teisės aktų vertimas į skirtingas kalbas, teisės normų kolizija:
Visi ES teisės aktai verčiami visomis oficialiomis kalbomis, tad vertimai į kiekvieną kalbą
laikomi greičiau ne vertimais, o vienodai autentiškomis ir lygiavertėmis versijomis. To
prieţastis – Bendrijos teisė turi būti prieinama kiekvienam piliečiui jo gimtąja kalba, siekiant
uţtikrinti, jog nebus paţeidţiami skaidrumo ir demokratijos principai. Kai yra teisės normų
kolizija, tai taikoma ta teisė, kuri yra aukštesnė. Jeigu ES teisės aktai reglamentuoja tam tikrą
teisės sritį, o nacionalinė teisė paţeidţia pagrindinius principus, tai tada taikoma ES.
5. EB steigimas ir pagrindinės prieţastys:
EB steigimas – po II pasaulinio karo buvo įvairūs judėjimai, kurie siūlė vieningos Europos
modelį. Todėl buvo paskelbtas Šumano planas, kuris siūlė sujungti plienų ir anglių gamybą.
Taip ir buvo įsteigta EB. Pagrindinės prieţastys lėmusios įkurti EB: 1) ekonimkos augimas; 2)
Europos moralinės vertybės ir geopolitinė padėtis; 3) nacionalinis suverenitetas – blogis; 4)
siekti vienybės, taikos; 5) Sovietų Sąjungos plėtros baimė.
6. Pagrindinės sutartys, jomis įvestos pagrindinės naujovės:
Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartis – kontroliavimo nepriklausoma
institucija. Ją pasirašė Italija, Nyderlandai, Vokietijs, Prancūzija, Belgija,
Liuksenburgas. Prasidėjo ES plėtra, gimė Europos Bendrija. Ji buvo pirmasis Europos
integracijos įteisinantis dokumentas. Pirmą kartą buvo įsteigta tarptautinę organizaciją –
suverenios valstybės. Sutartimi buvo įsteigtos dar 3 pagrindinės institucijos: 1. Taryba;
2. Parlamentinė asamblėja; 3. Teisingumo teismas.
Europos atominė energetikos bendrija – ji buvo labiau skirta civilinėms reikmėms. Jai
buvo pritaikyta EAPB aprobuota institucinė struktūra. Kiekvienai bendrijai iš
nepriklausomų tarptautinių tarnautojų buvo sudarytos atskiros komisijos, t.y. EAPB
vyriausios valdybos atitikmuo ir ministrų tarybos. Tuo tarpu EAPB asamblėjos ir
teisingumo teismo kompetencija buvo išplėsta ir oritaikyta abiem naujom bendrijom.
Nors kiekvienos bendrijos reikalus tvarkė bedros institucijosm kiekviena jų išlaikė J.A.
statusą ir buvo autonomiškos. Todėl svarbiausi dokumentai buvo pasirašomi ne vieno
EB, bet kurios nors atskiros bendirjos ar visų 3 bendrijų vardu.
Europos ekonomikos bendrija – integracija vyko apie bendrą ekonomiką, tai pagrindinė
sutartis, kuri atvėrė kelią laisvai rinkai (Ţr. ankščiau pateiktą aprašymą);
Sujungimo sutartis – siekiant koordinuoti anksčiau minėtų bendrijų veiklą šia sutartimi
numatyta, kad jos turės vieną tarybą ir vieną komisiją. Buvo numatytas bendras bendrijų
biudţetas ir bendri institucijų finansavimo būdai. Įsteigiamos šios institucijos: EP, EK,
ET.
Suvestinis Europos aktas – šis aktas suteikė EP teisę taisyti ar atmesti teisės aktų
projektus bei vetuoti asociacijos ir stojimo sutartis. Šiame akte buvo įtvirtinta
bendradarbiavimo procedūra, tačiau Komisijai buvo suteikta didesni vykdomieji
įgaliojimai. Taip pat buvo siekiama sukurti vidaus rinką iki 1992 m., suteikti daugiau
teisių EP, parplečia EEB kompetenciją. Pakeitimai sukurti bendrai rinkai;
Europos Sąjungos sutartis - ši sutartis dar kitaip vadinama Mastrichto sutartimi. Ji
pakeitė EB pavadinimą į ES. Buvo sukurta 3 ramsčiai. Joje paminėta ES pilietybė.
Padidintos EP galios bei Taryboje sprendimų ratas, kur uţtenka kvalifikuotos daugumos.
Numatyta bendra valiuta. Padidintos EP galios bei Taryboje sprendimų ratas, kur
uţtenka kvalifikuotos daugumos. ES neturėjo J.A. statuso.
Amsterdamo sutartis - patobulino Mastrichto sutartį. Šioje sutartyje daugiau dėmėsio
skyriama ES pilietybei ir asmens teisės dalykams. Nauja sritis EB sutartyje “Vizos,
Prieglobstis, imigracija”. Įvesta tvirtesnio bendradarbiavimo galimybės
Nicos sutartis – pagrindinė prieţastis priėmusi šią sutartį – poreikis reformuoti EB
institucijas dėl artėjančios ES plėtros. Buvo perskirstyta kvalifikuotos daugumos
balsavimas Ministrų Taryboje. Reformuota TT veikla. Įsteigtas Politikos ir Saugumo
komitetas.
Dėl Europos Konstitucijos(neįsigaliojo) – buvo norima Konstitucijos, nes siekiama
priartinti ES principus ir uţdavinius prie piliečių. Tačiau Konstitucija neįsigaliojo, nes
Pranzūcija ir Nyderlandai buvo prieš Konstituciją. Kadangi buvo baimindamasi, kad
kaikurios valstybės praras suverenitetą ir bus sukurta federacinė valstybė nei nauja
suvereni politinė bendrija.
Lisabonos sutartis – šia sutartimi buvo panaikinta ES trijų ramsčių sistema. Formaliai
panakinta ES teisinis subjektiškumas. Tampa, vieningas, bendrą institucinę sistemą
turintis darinys. EB įgauna naują pavadinimą – ES. Reformuota Mastrichto sutartis. II
ramsčio nuostatos išlieka(BUSP), paliekant tarpvyriausybinį bendradarbiavimą. III
ramstis panaikinamas (bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų sritis). Viskas
pereina į viršnacionalinį reguliavimo lygi. Nuostatos perkeltos į sudatrį dėl ES veikimo.
Teisės aktų leidyba: įprastinė procedūra. Nacionaliniai parlamentai. ES tampa j.a.
Europos konvencija dėl ţmogaus teisių.(SESV – Sutartis dėl Europos sąjungos
veikimo). Iškėlė EUROATOM į šoną.
7. ES ir EB:
Sąvokų paaiškinimas: Europos Bendriją sudarė: EAPB, EURATOM, EEB. Ši Bendrija
turėjo juridinio asmens statusą. Tuo tarpu ES neturėjo. Ji negalėjo būti j.a. vidaus
reikaluose bei uţsienio reikaluse. Tai Lisabonos sutartis pakeitė.
8. ES tikslas:
ES Tikslas – siekti bendros rinkos, laisvos rinkos. Vienyti ir siekti taikos Europoje. Taip
pat sukurti kuo glaudesnę Europos tautų sąjungą, kurioje sprendimai yra priimami kuo
arčiau piliečio.
9. Pagrindinai ES plėtros etapai:
Ţr. Konspektą 8-9psl.
10. ES valstybės narės, valstybės kandidatės, potencialios kandidatės:
ES valstybės narės: šiuo metu yra 28 VN (Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija,
Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Ilatija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Latvija, Lietuva,
Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Pranzūcija, Rumunija, Slovakija,
Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija, Kroatija ).
Valstybės kandidatės: šiuo metu yra 5 (Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija,
Islandija, Juodkalnija, Serbija, Turkija).
Potencialios Kandidatės: Šiuo metu yra 3 (Bosnija ir Hercogovina, Albanija, Kosovas).
11. Stojimo į ES procesas ir sprendimų priėmimas:
Ţr. Konspektą 10-11 psl.
12. Kada Lietuva tapo ES valstybe nare:
2004.05.01 d.
13. Pagrindinės ES integracijos teorijos: pagrindiniai poţymiai:
Pagrindinės ES integracijos teorijos: 1. Neofunkcionalizmas; 2. Liberalusis
tarpvyriausybiškumas; 3. Daugelio lygių (multi level) valdymas.
Pagrindiniai poţymiai: Ţr. Mano namų darbą ES 2 t.
14. ES kompetencija veikti:
Pagrindine ES įgijo kompetenciją veikti sutarčių dėka (ESS ir SESV). Jos kompetencija
yra apibrėţta tiek, kiek tai numato sutartys ir kiek valstybės narės suteikia jai veikti,
atiduodamos savo suverenitetą.
15. Ribotas ir bendras kompetencijos perdavimas:
Ribotas kompetencijos perdavimas – šią kompetenciją turi ES. Ji veikia tik tiek, kiek
numato ir leidţia sutartis(sutartis apibrėţia kokia ES kompetencijos riba, tai tiek ir
perduoda);
Bendra kompetencija – šią kompetenciją turi VN, kuri nepaţeisdama teisės aktus, vykdo
savo nacionalinę teisę.
P.S.
Numatomų galių doktrina (implied powers) - tarptautinės organizacijos ar TT institucijos
(šiuo atveju ES) kompetenciją, kuri nėra aiškiai įtvirtinta steigimo sutartyje, tačiau kurios
egzistavimą galima išvesti iš TT keliamų tikslų, kuriuos ji privalo pasiekti. gali būti
aiškinama siaurai (kompetencijos egzistavimas leidţia numanyti, kad ES turi ir tą
kompetenciją, kuri protingai būtina priimti teisės aktą egzistuojančioje kompetencijos
srityje) arba plečiamai (jei tikslas ar objektas reikalauja, galima priimti bet kokį teisės aktą,
kuris protingai reikalingas tikslui pasiekti). Teismas linkęs laikytis plečiamojo aiškinimo.
Numatomų galių iliustravimas ETT praktikoje: 281, 283-285, 287/85 Vokietija v. Komisiją;
C-491/01, Tabako reklamos byla.
Atviri įgalinimai – vidaus rinkai sukurti skirta. Ji reiškia, kad VN turi teisę priimti vidaus
rinkos aktus, kurie uţtikrintų sklandų vidaus rinkos funkcionavimą.
Atvvirų įgalinimų iliustravimas ETT praktikoje:
16. Kompetencijos pasidalinimas tarp ES ir VN:
Išimtinė kompetencija – veikia tik tai ES. Tik Sąjunga gali priimti teisiškai privalomus
aktus, o valstybės narės pačios tai daryti gali tik Sąjungai įgaliojus arba jei to reikia;
Pasidalinamoji kompetencija - ES dalijasi kartu su valstybėmis narėmis Sąjungos aktams
įgyvendinti;
Rėmimo – koordinavimo kompetencija - valstybės narės koordinuoja savo ekonominę ir
uţimtumo politiką pagal SESV numatytas sąlygas, kurių apibrėţimas priklauso Sąjungos
kompetencijai. ES rengia konsultacijas.
17. Proporcingumo principas:
Proporcingumo principas - Pagal šį principą reikia išsamiai apsvarstyti, ar atitinkama teisinė
priemonė būtina ir ar nebūtų pakankamai veiksmingi kiti veiksmai. Pirmiausia tai reiškia,
kad pirmenybė teiktina pagrindų įstatymams, būtiniausiems reikalavimams ir nacionalinių
reikalavimų tarpusavio pripaţinimo taisyklėms ir vengtini neproporcingai išsamūs teisės
aktai.
18. Subsidiarumo principas:
Subsidiarumo principas - Šis principas turi dvi puses – teigiamą ir neigiamą: teigiama, t. y.
ES kompetencijos skatinimas išreikštas nuostata, kad ES turi veikti, jei keliamus tikslus
pasiekti būtų geriau Sąjungos lygmeniu; neigiama, t. y. subsidiarumo principo ribojantis
poveikis lemia tai, kad ES neturi veikti, jei tikslams pasiekti uţtenka valstybių narių
veiksmų. (pasidalinamojoje kompetencijoje dominuoja. Šį principą vykdo nacionaliniai
teismai/parlamentai ir ETT).
19. Pagrindinės ES institucijos (viso 7): kompetencija
Europos Parlamentas - ţr. Konspektą 15-16 psl; 18-19 psl.
Europos Vadovų Taryba - Europos Vadovų Taryba pristato pagrindines politikos gaires,
tvirtina stratrgijas, kurias įgyvendina minėtos institucijos.
Europos Sąjungos Taryba – Ţr. Konspekta 6 psl.
Europos Komisija – Ţr. Konspekta 6 psl.
Europos Teisingumo Teismas- ten pat.
Europos centrinis bankas – ten pat.
Audito rūmai – ten pat.
20. Komisija, Parlamentas, ES Taryba, Europos vadovų taryba, ES Teisingumo Teismas: jų
sudėtis, narių skyrimo tarka, pagrindinės funkcijos, spendimų priėmimas:
Ţr. Konspektų psl., kurie nurodyti 19 kl.
21. Ar pakeitimai padaryti Lisabonos sutartimi panaikino demokratijos deficitą ES:
Bendrai kalbant, aktus priimdavo ne tik EP, bet ir ministrų Taryba, kuri nėra renkama
tiesiogiai tautos, tačiau jų aktai būdavo aukščiau uţ nacionalinę teisę. Todėl buvo
manoma, kad ES neatlaikydavo tokios įtampos ir iš esmės lemia demokratijos deficitą
ES.
22. Vyriausiojo įgaliotinio uţsienio ir saugumo politikai vaidmuo ir vieta institucinėje
sistemoje:
Vyr. Įgaliotinis EK pirmininko pavaduotojas – išoriniuose santykiuose (vidaus), ES
taryboje. Didelį vaidmenį vaidina BUSP. Jis turi uţtikrinti koordinavimą, stabilumą tarp
BUSP ir išorinių santykių (VP). Europos Vadovų Taryba kvalifikuota balsų dauguma
ir gavusi Komisijos pirmininko sutikimą paskiria Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį
užsienio reikalams ir saugumo politikai. Europos Vadovų Taryba gali nutraukti jo
įgaliojimus pagal tą pačią procedūrą. Vyriausiasis įgaliotinis vadovauja Sąjungos
bendrai užsienio ir saugumo politikai. Savo pasiūlymais jis prisideda prie šios
politikos plėtojimo ir ją vykdo pagal Tarybos suteiktą mandatą. Tas pats taikoma ir
bendrai saugumo ir gynybos politikai.Vyriausiasis įgaliotinis pirmininkauja
Užsienio reikalų tarybai. Vyriausiasis įgaliotinis yra vienas iš Komisijos pirmininko
pavaduotojų. Jis uţtikrina Sąjungos išorės veiksmų nuoseklumą. Komisijoje jis yra
atsakingas uţ jos įsipareigojimus išorės santykių srityje ir kitų Sąjungos išorės veiksmų
aspektų koordinavimą.
23. Europos ombudsmenas – skyrimo tvarka, kompetencija:
Europos ombudsmeną skiria EP, 5 metų kadencijai. Europos ombudsmenas tiria skundus dėl
netinkamo administravimo Europos Sąjungos institucijose ir įstaigose. Ombudsmenas yra
visiškai nepriklausomas ir nešališkas. Ši pareigybė buvo įsteigta Mastrichto sutartimi siekiant
demokratizavimo ir administracinio skaidrumo.
24. Teisėkūros procedūros:
Įprastinė teisėkūros procedūra - paprastai Komisija pateikia teisės akto pasiūlymą EP ir
Tarybai. Jie jį nagrinėja ir svarsto du kartus paeiliui. Teisės akto pasiūlymas pateikiamas
Europos Parlamentui ir Tarybai bei valstybių narių parlamentams. Per aštuonias savaites
nacionaliniai parlamentai gali išsiųsti Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos
pirmininkams pagrįstą nuomonę dėl to, ar teisės akto projektas nepaţeidţia
subsidiarumo principo. Vyksta pirmasis svartymas. Parlamentas pirmuoju svarstymu
priima savo poziciją dėl teisės akto pasiūlymo. Pirmajam svarstymui terminas
nenustatytas. Plenarinio posėdţio metu Parlamentas priima savo poziciją paprasta balsų
dauguma. Šioje pozicijoje gali būti iš dalies pakeistas pirminis pasiūlymas dėl teisės
akto. Jei Parlamentas priima poziciją be pakeitimų ir jei Taryba taip pat priima pirminį
pasiūlymą, Taryba kvalifikuota balsų dauguma priima teisės aktą, tuomet jį pasirašo
Europos Parlamento pirmininkas ir Tarybos pirmininkas ir jis paskelbiamas
Oficialiajame leidinyje. Jei Parlamentas priima poziciją su pakeitimais: Taryba
patvirtina visus pakeitimus ir kitaip nekeičia pirminio pasiūlymo: Taryba kvalifikuota
balsų dauguma priima teisės aktą, jis pasirašomas ir paskelbiamas. Taryba nepatvirtina
visų pakeitimų arba juos atmeta: kvalifikuota balsų dauguma ji priima savo poziciją ir
pateikia ją Europos Parlamentui antrajam svarstymui. Ji turi išsamiai paaiškinti
prieţastis, kurios paskatino priimti savo poziciją. Komisija pateikia Parlamentui savo
nuomonę. Vyksta antrasis svarstymas. Antrojo svarstymo metu Parlamentas
išnagrinėja Tarybos poziciją. Per 3 mėnesius (terminą galima pratęsti iki 4 mėn.) jis
gali: pritarti Tarybos pozicijai arba nepriimti sprendimo per nustatytą laikotarpį; tokiu
atveju teisės aktas laikomas priimtu, jis pasirašomas ir paskelbiamas; absoliučia savo
narių balsų dauguma atmesti Tarybos poziciją; procedūra galutinai uţbaigiama;
absoliučia savo narių balsų dauguma pasiūlyti pakeitimus Tarybos pozicijai; tuomet
Parlamento pozicija perduodama Tarybai ir Komisijai; Taryba per 3 mėnesius (terminą
galima pratęsti iki 4 mėn.) turi priimti sprendimą. Taikinimas ir trečiasis svarstymas.
Per pirmuosius du svarstymus nepriimtiems tekstams taikoma taikinimo procedūra.
Sušaukiamas Taikinimo komitetas, į kurį įeina 27 valstybių narių atstovai ir tiek pat
Europos Parlamento narių, sudarančių EP delegaciją atsiţvelgiant į politinių frakcijų
dydį. Taikinimo komitetas nagrinėja Tarybos poziciją ir Parlamento pakeitimus,
priimtus antrojo svarstymo metu. Per šešias savaites (terminą galima pratęsti iki
aštuonių savaičių) jis turi rasti kompromisą ir parengti bendrą projektą. Jei Taikinimo
komitetas per nustatytą laiką nesutaria dėl bendro projekto, teisės aktas laikomas
nepriimtu ir procedūra uţbaigiama. Jei Taikinimo komitetas patvirtina bendrą projektą,
jis pateikiamas Tarybai ir Parlamentui aprobuoti. Taryba ir Parlamentas turi jį aprobuoti
per šešias savaites (terminą galima pratęsti iki aštuonių savaičių); Taryba sprendimą
priima kvalifikuotąja balsų dauguma, o Parlamentas – balsų dauguma. Abiems
institucijoms pritarus, tekstas pasirašomas ir paskelbiamas.
Spec. Teisėkūros procedūros :
o Konsultavimo - Europos Parlamentas gali pritarti siūlomam teisės aktui, jį
atmesti arba pasiūlyti pakeisti. Taryba nėra teisiškai įpareigota laikytis
Parlamento pateiktos nuomonės, tačiau remiantis Teisingumo Teismo praktika,
ji negali priimti sprendimo negavusi šios nuomonės. Ši procedūra dabar taikoma
tik keliose teisės aktų leidybos srityse, pavyzdţiui, nustatant vidaus rinkos
išimtis ir konkurencijos teisėje. Su Parlamentu taip pat būtina konsultuotis pagal
su teisės aktų leidyba nesusijusią procedūrą, kai pasirašomi tarptautiniai
susitarimai įgyvendinant bendrą uţsienio ir saugumo politiką (BUSP).
o Pritarimo - Pritarimo procedūra Parlamentui suteikiama veto teisė. Europos
Parlamentas šiuo atveju pritaria teisėkūros pasiūlymui be tolesnių pakeitimų
arba jį atmeta; o Taryba negali neatsiţvelgti į Parlamento nuomonę pritarimo
procedūros taikymas dviejose srityse: asociacijos susitarimams ir stojimo į
Europos Sąjungą sutartims taikoma ratifikuojant tam tikrus Europos Sąjungos
sudarytus susitarimus.
25. ESTT : struktūra, sudėtis, jurisdikcija, oficialios kalbos:
Ţr. Konspektą 6 psl.; 22-23 psl.; 25-27 psl.
Kalbos - Tiesioginio ieškinio atveju ieškinyje vartojama kalba (kuri gali būti viena iš
24 oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų) ir bus proceso kalba, t. y. kalba, kuria vyks
visas procesas. Prašymų priimti prejudicinį sprendimą atveju proceso kalba yra į
Teisingumo Teismą besikreipiančio nacionalinio teismo kalba. Posėdyje vykstantys
teisminiai ginčai, atsiţvelgiant į poreikius, sinchroniškai verčiami į skirtingas
oficialiąsias Europos Sąjungos kalbas.Teisėjų pasitarimas vyksta be vertėjų viena
bendra kalba, kuri tradiciškai yra prancūzų.
26. Prejudiciniai sprendimai: nėra susįję su ginču sprendimu iš esmės. Ar nacionalinis aktas
neprieštarauja ES aktui.
Ţr. Konspektą 23 psl.
27. Ieškiniai dėl įsipareigojimų nevykdymo:
Ţr. Konspektą 23 psl.
28. Ieškiniai dėl panaikinimo:
Ten pat.(23 psl)
29. Ieškiniai dėl neveikimo:
23-24psl. - ten pat.
30. ESTT ir nacionaliniai teismai:
Teisingumo Teismas Bendrasis
Teismas
Tarnautojų Teismas
Administracinio ar
bendros
kompetencijos
spręsdamas ginčus tarp
Sąjungos institucijų
arba tarp institucijų ir
valstybių narių,
arba netgi tarp valstybių
narių.
valstybių narių
ieškinius,
pareikštus
Komisijai,
ieškinius dėl
tam tikrų
Tarybos aktų
f ir j asmenų
ieškinius dėl
Sąjungos
institucijų,
įstaigų ar organų
Sąjungos institucijų ir jų
tarnautojų
kilusius ginčus.
sprendimų
Aukščiausias
Tesimas, apeliacinė
instancija
Bendrojo Tesimo
sprendimams
Tarnautojų
teismo
sprendimams
Konstitucinio teismo
ir administracinio
tikrinti Sąjungos institucijų
aktų teisėtumą
31. ES teisės šakos:
Institucinė – reguliuoja sandarą, kompetenciją), pvz: 228 str. II d. Ombudsmenas
renkamas po kiekvienų Europos Parlamento rinkimų visai Parlamento kadencijai.
252 straipsnis . Teisingumo Teismui padeda aštuoni generaliniai advokatai.
Teisingumo Teismo prašymu. Taryba, spręsdama vieningai, gali padidinti
generalinių advokatų skaičių;
Materialinė – teises ir pareigas nustato. PVZ. 30 straipsnis Valstybių narių
tarpusavio prekyboje uţdraudţiami importo ir eksporto muitai ar lygiaverčio
poveikio privalomieji mokėjimai. Šis draudimas galioja ir fiskalinio pobūdţio
muitams.
Procesinė – susijusi su procesu. PVZ. 258 straipsnis Jei Komisija mano, kad kuri
nors valstybė narė neįvykdė kokios nors pareigos pagal Sutartis, ji šiuo reikalu
pareiškia pagrįstą savo nuomonę, pirma suteikusi atitinkamai valstybei narei
galimybę išdėstyti savo samprotavimus. Jei atitinkama valstybė narė per Komisijos
nustatytą laiką neatsiţvelgia į tą nuomonę, Komisija gali perduoti šį reikalą svarstyti
Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.
32. ES pirminė ir antrinė teisė:
Pirminė teisė – jai priskiriamos visos sutartys (EAP, EEB, EURATOM), šias sutartis
papildančios sutartys, kurios papildo ar pakeičia šias steigiamąsias sutartis, eilė
sutarčių prijungimo piimant naujas valstybes nares. (plačiau Ţr. Konspektą);
Antrinė teisė – Tai EB kuriama teisė. Teisė, kuri išeina iš pagrindinių sutarčių
(nurodytos prie pirminės teisės). Tai gali būti: regalmentai, direktyvos, sprendimai,
rekomendacijos, nuomonės.
33. ES teisės šaltiniai:
Ţr. Konspektą. (apie ES teisinę sistemą ir jos šaltinius).
34. Įstatymo galią turintys teisės aktai ir įstatymo galios neturintys teisės aktai:
Įstatymo galią turintys teisės aktai - pagal teisėkūros procedūrą priimti teisės aktai
yra įstatymo galią turintys teisės aktai. Konkrečiais Sutartyse numatytais atvejais
įstatymo galią turintys aktai gali būti priimami valstybių narių grupės ar Europos
Parlamento iniciatyva, remiantis Europos centrinio banko rekomendacija arba
Teisingumo Teismo ar Europos investicijų banko prašymu. Įstatymo galią turintis teisės
aktas gali deleguoti Komisijai įgaliojimus priimti bendro pobūdţio įstatymo galios
neturinčius teisės aktus, papildančius ar iš dalies keičiančius neesmines įstatymo galią
turinčio teisės akto nuostatas.
o Šiuos aktus gali priimti: Taryba; Taryba su Europos Parlamentu (daţniausiai);
Europos Komisija (konkurencijos teisė); ECB (savo kompetencijos ribose).
Įstatymo galią neturintys teisės aktai – nors iš esmės turi teisinę galią, tačiau jie yra
„ţemiau“ uţ tuos aktus, kurie turi teisinę galią ir yra viršesni.
35. Sutartys ir jų galia
36. Reglamentai, Direktyvos, Sprendimai, Nuomonės, Rekomendacijos – pagrindinei bruoţai.
Reglamentai - Gali priimti Taryba, Taryba kartu su Parlamentu, Komisija, Europos
Centrinis Bankas. Teisę leisti reglamentus Taryba gali perleisti Komisijai priimdama
reglamentą. Specifinis reikalavimas priimti reglamentus: EB 39(3)(d), 89 str. Visi jie
skelbiami Oficialiajame Leidinyje (Official Journal), įsigalioja reglamente nurodytą
datą; jei nenurodyta - 20 dieną po paskelbimo. Daugeliu atvejų institucijos turi diskreciją
pasirinkti, kokį t.a. reikia priimti. Kad turi būti priimamas būtent reglamentas aiškiai
nurodyta tik nedaugeliu atvejų (ţr. EB 39(3)(d), 89 str.). Ar priimta priemonė yra tikrai
reglamentas, ne sprendimas, Teismas vertina ne pagal pavadinimą, o pagal paties akto
pobūdį. Savybės: Tiesiogiai taikomi. 34/73 Variola v. Amministrazione delle Finanze;
Visuotinai taikomi neapibrėžtas adresatų ratas - tuo skiriasi nuo sprendimų. Privalomi
visa apimtimi - skirtumas nuo direktyvų.Gali būti tiesiogiai veikiantys, jei yra aiškūs ir
besąlyginiai. Byla 93/71, Leonesio v. Italijos žemės ūkio ministeriją. Reglamentas turi
turėti savarankišką galią ir neperkeltas į nacionalinę teisinę sistemą. VN negali priimti
tokių įgyvendinančių priemonių, dėl kurių nuslepiama reglamento prigimtis (t.y. Negali
atrodyti, kad teisės normą nustato nacionalinės institucijos, o ne EB). Pvz.: 34/73
Variola v. Amministrazione delle Finanze.
Direktyvos - Direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, siektino
rezultato atţvilgiu, tačiau nacionalinės valdţios institucijos gali pasirinkti jos
įgyvendinimo formą ir būdus.” Teismo praktikoje išplėtota, kad: nors direktyva iš
principo nėra taikoma tiesiogiai, ji gali veikti tiesiogiai tam tikrais atvejais (bus atskira
paskaita); uţ direktyvų paţeidimą/neįgyvendinimą VN gali kilti pareiga kompensuoti
asmenims kilusią ţalą (bus atskira paskaita). Įgyvendinančiame teisės akte privalo būti
nuorodos į įgyvendinamą direktyvą. VN turi uţtikrinti, kad direktyvos įgyvendinimas:
(1) uţtikrins efektyvų direktyvos įgyvendinimą; (2) priemonė bus teisiškai privaloma;
(3) turi būti aiški ir tiksli teisiniu poţiūriu.
Sprendimai - privalomi visa jų apimtimi tiems, kam jie skirti. Turi adresatą,- gali būti
valstybės narės, juridiniai ir fiziniai asmenys, apie šiuos teisės aktus jiems turi būti
atskirai pranešta (EB 254 (3) str). Priimti pagal 251 str. sprendimai turi būti skelbiami
Oficialiajame leidinyje. Gali priimti Taryba, Taryba kartu su Parlamentu, Komisija,
ECB. sprendimai privalo būti priimami, kai paţeidţiamos konkurencijos normos (85(2)
str.), arba normos dėl valstybės pagalbos (EB S 88 (2) str.).
Rekomendacijos ir nuomonės - neprivalomo pobūdţio teisės aktai. Papildo privalomo
pobūdţio aktus, juos aiškina (ypač rekomendacijos) Gali būti priimami tokiose srityse,
kuri nustatyta papildoma Bendrijos kompetencija. ETT: VN turi atsiţvelgti į R ir N, kai
aiškinamas privalomo pobūdţio teisės aktas arba kai rekomendacija papildo teisės aktą,
yra susijusi su tam tikru privalomo pobūdţio teisės aktu. Jos teikiamos institucijų viena
kitai, tačiau gali būti adresuojamos ir valstybėms narėms. ETT negalima ginčyti jų
galiojimo, kilus klausimams dėl jų aiškinimo, ETT gali teikti prejudicinius sprendimus.
37. Kiti teisės šaltiniai
38. ES teisės viršenybės principas ( TT praktika)
39. Tiesioginis veikimas ir tiesioginis taikymas ( TT praktika):
Tiesioginis taikymas yra teises akto savybe, reiskianti, kad teises aktas turi teisines
pasekmes nacionalineje teiseje ir jo nereikia perkelti i nacionalines teises sistema.
Tiesioginis veikimas - tai galejimas pasiremti teises akto norma tiesiogiai teisme. Tai
teises normos poveikis asmeniui(norma turi buti aiski, besalygine ir nereikalauti
tolesnio igyvendinimo)
II
Europos Sąjunga – tai unikali ekonominė ir politinė 27 Europos šalių partnerystė.
ES pusę amţiaus vyravo taika, buvo uţtikrinamas stabilumas ir gerovė; ES padėjo gerinti gyvenimo
lygį, joje įvesta bendra Europos valiuta ir šiuo metu laipsniškai kuriama bendroji Europos masto
rinka, kurioje ţmonės, prekės, paslaugos ir kapitalas iš vienos valstybės narės į kitą judėtų taip pat
laisvai, kaip tos pačios šalies viduje.
ES buvo sukurta po Antrojo pasaulinio karo. Pirmiausia buvo siekiama skatinti ekonominį
bendradarbiavimą: tarpusavyje prekiaujančios šalys vienos nuo kitų priklauso ekonomiškai, tad jos
vengs konfliktų.
Šiandien ES yra didţiulė bendroji rinka, kurioje naudojama bendra valiuta euras. Iš vien
ekonominės sąjungos ji tapo organizacija, veikiančia įvairiausiose srityse, pradedant pagalba
vystymuisi, baigiant aplinkos politika. ES aktyviai propaguoja ţmogaus teises ir demokratiją, o
kovoje su klimato kaita pasaulyje yra uţsibrėţusi didţiausius ištakų maţinimo tikslus. Panaikinus
ES šalių pasienio kontrolę dabar ţmonės gali laisvai judėti daugumoje ES šalių. Be to, tapo daug
lengviau gyventi ir dirbti kitoje ES šalyje. ES institucijų darbuotojams, administracijai ir pastatų
prieţiūrai skiriama apie 1 % metinio ES biudţeto.
Sukūrus bendrąją rinką ir atitinkamai suintensyvėjus prekybai bei bendrai ekonominei veiklai ES
tapo viena iš galingiausių prekybos srityje. ES stengiasi palaikyti ekonomikos augimą
investuodama į transportą, energetiką ir mokslinius tyrimus kartu siekdama, kad tolesnio
ekonomikos vystymosi poveikis aplinkai būtų kuo maţesnis.
Europos Sąjungos istorija
1945 - 1959
Europos Sąjunga buvo įsteigta siekiant uţbaigti daţnus ir ţiaurius kaimyninių šalių karus, kurių
apogėjus buvo Antrasis pasaulinis karas. 6-ajame praėjusio amţiaus dešimtmetyje Europos anglių ir
plieno bendrija pradėjo ekonomiškai ir politiškai vienyti Europos šalis, kad Europoje būtų uţtikrinta
ilgalaikė taika. Bendrijos steigėjos – šešios valstybės: Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai,
Prancūzija ir Vokietija. Šeštajame dešimtmetyje tarp Rytų ir Vakarų vyko šaltasis karas. 1956 m.
sovietų tankai numalšino Vengrijoje protesto akcijas prieš komunistinį reţimą. 1957 m. Tarybų
Sąjunga paleido pirmąjį dirbtinį ţemės palydovą „Sputnik 1“ ir tapo kosmoso lenktynių lydere. Tais
pačiais metais buvo pasirašyta Romos sutartis, kuria sukurta Europos ekonominė bendrija (EEB)
(bendra rinka).
Istorinės Europos Sąjungos šaknys – Antrasis pasaulinis karas. Europos gyventojai yra pasiryţę
neleisti tokioms ţudynėms ir naikinimui pasikartoti. Tuoj po karo, prasidėjus keturis dešimtmečius
truksiančiam šaltajam karui, Europa padalijama į Rytų ir Vakarų. Vakarų Europos tautos 1949 m.
įkuria Europos Tarybą. Tai pirmasis jų ţingsnis bendradarbiavimo link, bet šešios šalys nori
bendradarbiauti glaudţiau. 1950 m. geguţės 9 d. – Prancūzijos uţsienio reikalų ministras Robert„as
Šumanas pristato glaudesnio bendradarbiavimo planą. Geguţės 9 d. dabar kasmet švenčiama
Europos diena.
1951 m. balandžio 18 d.
Šešios valstybės, remdamosi Šumano planu, pasirašo sutartį bendrai valdyti savo sunkiąją – anglių
ir plieno – pramonę. Dėl to, kitaip nei praeityje, nė viena valstybė negali viena gaminti karo ginklų,
kad naudotų juos prieš kitas. Sutartį pasirašė šešios šalys: Belgija, Italija, Liuksemburgas,
Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija.
Tarybų Sąjunga aplenkia Jungtines Valstijas kosmoso lenktynėse 1957 m. paleisdama pirmąjį
dirbtinį ţemės palydovą „Sputnik 1". Palydovas skrieja apie ţemę 800 km aukštyje. 1961 m. Tarybų
Sąjunga laimi dar kartą – į kosmosą pakyla pirmasis kosmonautas Jurijus Gagarinas, kurio
erdvėlaivio skersmuo – tik 2,6 m.
1957 m. kovo 25 d.
Šešios valstybės, remdamosi Anglių ir plieno sutarties sėkme, išplečia bendradarbiavimą ir į kitus
ekonomikos sektorius. Pasirašydamos Romos sutartį jos sukuria Europos ekonominę bendriją
(EEB), arba „ bendrą rinką". Jos idėja yra ţmonių, prekių ir paslaugų judėjimas be sienų.
1960 – 1969 Ekonominio augimo laikotarpis
7-ajame dešimtmetyje susiformavo „jaunimo kultūra“. Šiuo laikotarpiu suklestėjo ekonomika. Tam
įtakos, be kitų veiksnių, turėjo tai, kad prekiaudamos tarpusavyje ES šalys liovėsi taikiusios muitus.
Jos taip pat sutarė dėl bendros maisto gamybos kontrolės, siekdamos uţtikrinti, kad kiekvienas ES
pilietis turėtų pakankamai maisto. Netrukus ţemės ūkio produktų buvo pagaminama netgi per daug.
1968 m. geguţės mėnesį įvyko studentų riaušės Paryţiuje. Daugelį visuomenės ir jos gyvensenos
pokyčių imta sieti su vadinamąja „1968-ųjų karta“.
1961 m. rugpjūčio mėn. komunistų valdţia Rytų Vokietijoje pastato Berlyno sieną, kad gyventojai
nepabėgtų į laisvesnius Vakarus. Šiek tiek ţmonių vis dėlto pabėga. Kitus bandţiusius nušauna
sargybiniai.
1962 m. liepos 30 d.
ES pradeda savo „bendrą ţemės ūkio politiką", leidţiančią šalims bendrai kontroliuoti maisto
gamybą. Ūkininkams uţ produkciją mokama vienodai. ES pagaminama pakankamai maisto
produktų saviems poreikiams ir ūkininkai uţ tai gauna gerą atlygį. Nepageidaujamas šalutinis
poveikis yra produkcijos perteklius. Nuo dešimtojo dešimtmečio stengiamasi maţinti produkcijos
perviršį ir gerinti maisto kokybę.
1963 m. liepos 20 d.
ES pasirašo pirmąjį didelį tarptautinį susitarimą dėl pagalbos 18 buvusių kolonijų Afrikoje. Iki 2005
m. ji jau yra uţmezgusi ypatingos partnerystės ryšius su 78 Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo
vandenyno (AKR) šalimis. ES yra didţiausia pasaulyje vystymosi pagalbos skurdţioms šalims
teikėja. Jos pagalba susijusi su pagarba gavėjo ţmogaus teisėms.
1968 m. liepos 1 d.
Šešios šalys panaikina muitus prekėms, kurias įsiveţa viena iš kitos, ir tarpvalstybinė prekyba pirmą
kartą tampa laisva. Jos taip pat taiko bendrus muitų tarifus kitų šalių importui. Taip gimė didţiausia
pasaulyje prekybos grupė. Prekyba tarp šešetuko ir tarp ES bei likusios pasaulio dalies sparčiai
auga.
1970 – 1979 Auganti Bendrija – pirmoji plėtra
1973 m. sausio 1 d. į Europos Sąjungą įstojus Airijai, Danijai ir Jungtinei Karalystei, ES sudarė
devynios valstybės narės. Bendrija pradėjo įgyvendinti regionų politiką, pagal kurią daug lėšų skyrė
darbo vietų ir infrastruktūros kūrimui skurdesnėse vietovėse. Padidėjo Europos Parlamento įtaka
sprendţiant ES reikalus. 1979 m. ES piliečiai pirmą kartą tiesiogiai rinko Europos Parlamento
narius.
1972 m. balandžio 24 d.
Pirmasis ES bendros valiutos planas buvo sukurtas 1970 m. ES narės, siekdamos išlaikyti
monetarinį stabilumą, nusprendţia nustatyti leistiną valiutų svyravimo ribą. Šis 1972 m. sukurtas
valiutų kurso mechanizmas (VKM) – pirmasis ţingsnis euro įvedimo po 30 metų link.
ES, priimdama aplinkos apsaugos įstatymus, pirmą kartą panaudoja principą „teršėjas moka.
Įkuriamos pasipriešinimo grupės, kaip antai Greenpeace.
1974 m. gruodžio 10 d.
Demonstruodami savo solidarumą ES vadovai įkuria Europos regioninės plėtros fondą. Jo tikslas
yra skatinti skurdţių regionų vystymąsi gerinant kelius ir komunikacijas, pritraukiant investuotojų ir
sukuriant naujų darbo vietų. Tokiam tikslui vėliau skiriama trečdalis visų ES lėšų.
1979 m. birželio 7–10 d.
ES piliečiai pirmą kartą tiesiogiai renka Europos Parlamento narius. Anksčiau juos skirdavo
nacionaliniai parlamentai. Posėdţių salėje parlamento nariai susėdę pagal politines Europos partijas
(socialistai, konservatoriai, liberalai, ţalieji ir t. t.), o ne pagal nacionalines delegacijas. Parlamento
įtaka nuolat didėja.
1980 – 1989 Besikeičiantis Europos veidas – Berlyno sienos griūtis
1981 m. Graikija tapo dešimtąja ES nare. Po penkerių metų į ES įstojo Ispanija ir Portugalija. 1986
m. pasirašytas Suvestinis Europos aktas. Remiantis šiuo aktu pradėta vykdyti plataus masto šešerių
metų programa, kuria siekta išspręsti laisvos prekybos tarp ES valstybių narių problemas ir sukurti
bendrą rinką. Didţiausias politinis perversmas įvyko 1989 m. lapkričio 9 d. nugriovus 28 metus
Rytų ir Vakarų Vokietiją skyrusią Berlyno sieną. Abi Vokietijos dalys netrukus susijungė.
1981 m. sausio 1 d.
Įstojus Graikijai, ES valstybių narių skaičius jau dviţenklis. Jai įstoti į Sąjungą tapo įmanoma, kai
1974 m. buvo nuverstas karinis reţimas ir atkurta demokratija.
1984 m. vasario 28 d.
ES, siekdama išlikti naujovių priešakyje, 1984 m. patvirtina „Esprit" programą – pirmąją iš
daugelio mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos programų.
1986 m. sausio 1 d.
Į ES įstoja Ispanija ir Portugalija – valstybių narių skaičius padidėja iki dvylikos.
1986 m. vasario 17 d.
Nors muitai buvo panaikinti 1968 m., prekyba tarp ES valstybių dar nėra laisva. Pagrindinės kliūtys
yra nacionalinių taisyklių skirtumai. Suvestiniu Europos Aktu 1986 m. pradedama plataus masto
šešerių metų programa, skirta tokiai padėčiai ištaisyti. Aktu Europos Parlamentui suteikiama
daugiau galių ir stiprinamos ES galios aplinkos apsaugos srityje.
1987 m. birželio 15 d.
Susidūrusi su masiniu piliečių išvykimu į Vakarus, Rytų Vokietijos Vyriausybė suskumba atverti
vartus. Po daugiau kaip 40 metų Vokietija susivienija. Rytų Vokietija 1990 m. spalio mėn. tampa
ES dalimi.
1990 – 1999 Europa be sienų
1992 m. vasario 7 d.
Mastrichte pasirašoma Europos Sąjungos sutartis. ES tai ypač svarbus įvykis – būsimos bendros
valiutos bei uţsienio ir saugumo politikos bei glaudesnio bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus
reikalų srityje pamatas. Pagal šią sutartį „Europos bendrija" oficialiai pavadinama „Europos
Sąjunga".
1993 m. sausio 1 d.
Sukuriama viena bendra rinka ir jos keturios laisvės. Laisvas prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo
judėjimas tampa realybe. Nuo 1986 m. buvo susitarta dėl daugiau kaip 200 mokesčių politikos,
verslo taisyklių, profesinės kvalifikacijos ir kitų įstatymų, kuriuose buvo kliūčių atverti sienas. Kai
kurių paslaugų laisvas judėjimas atidėtas.
1995 m. sausio 1 d.
Į ES įstoja Austrija, Suomija ir Švedija. 15 narių turinti ES dabar apima beveik visą Vakarų Europą.
1990 m spalio mėn. Vokietijai susivienijus buvusioji Rytų Vokietija tapo ES dalimi.
1995 m. kovo 26 d.
Septyniose šalyse – Belgijoje, Ispanijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje,
Prancūzijoje ir Vokietijoje – įsigalioja Šengeno susitarimas. Šių šalių piliečiai gali laisvai kirsti visų
šių šalių sienas. Pasienio kontrolė panaikinama. Vėliau prie Šengeno erdvės be pasienio kontrolės
prisijungė daugiau šalių.
1997 m. birželio 17 d.
Pasirašoma Amsterdamo sutartis. Pagal šią sutartį, kuri remiasi Mastrichto sutarties laimėjimais,
numatoma reformuoti ES institucijas, suteikti Europai svaresnį balsą pasaulyje, sutelkti daugiau
lėšų uţimtumui ir piliečių teisėms.
1999 m. sausio 1 d.
11 ES valstybių (Graikija prisijungia 2001 m.) komerciniai ir finansiniai sandoriai atliekami eurais.
2000 m. – šiandien
2002 m. sausio 1 d.
Pasirodo eurų banknotai ir monetos. Jų spausdinimas, kaldinimas ir platinimas 12 šalių – didţiulė
logistinė operacija. Juk tai daugiau kaip 80 mlrd. monetų. Banknotai visose šalyse vienodi. Monetų
aversas, kuriame nurodyta monetos vertė, bendras visoms šalims, o reverse pavaizduotas valstybės
simbolis. Tiek banknotai, tiek monetos cirkuliuoja laisvai.
2003 m. kovo 31 d.
Vykdydama savo uţsienio ir saugumo politiką, ES dalyvauja taikos palaikymo operacijose
Balkanuose: pirmiausia Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, vėliau Bosnijoje ir
Hercegovinoje. Abiem atvejais ES vadovaujamos pajėgos pakeičia NATO dalinius. Viduje ES
nusprendţia iki 2010 m. sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo visiems piliečiams erdvę.
2004 m. gegužės 1 d.
Aštuonios Vidurio ir Rytų Europos šalys – Čekijos Respublika, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva,
Slovakija, Slovėnija ir Vengrija – įstoja į ES, taip pagaliau nutraukdamos pasaulio galingųjų
susitarimą prieš šešis dešimtmečius Jaltoje padalyti Europą. Kipras ir Malta taip pat įstoja į ES
2004 m. spalio 29 d.
25 ES šalys pasirašo Sutartį dėl Konstitucijos Europai . Ji skirta demokratiniam sprendimų
priėmimui ir valdymui 25 ir daugiau valstybių narių turinčioje ES supaprastinti. Šia sutartimi taip
pat sukuriama ES uţsienio reikalų ministro pareigybė. Sutartis įsigalios, kai ją ratifikuos visos 25
ES valstybės narės.
2007 m. sausio 1 d.
Prie ES prisijungia dar dvi Rytų Europos šalys –Bulgarija ir Rumunija. Dabar ES bus 27 valstybės
narės. Kroatija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija ir Turkija yra kandidatės į ES
valstybes nares.
2007 m. gruodžio 13 d.
27 ES šalys pasirašo Lisabonos sutartį, iš dalies pakeičiančią ankstesniąsias sutartis. Ji sukurta
siekiant, kad ES taptų demokratiškesnė, veiksmingesnė ir skaidresnė ir todėl gebanti spręsti
visuotinius sunkius uţdavinius, tokius kaip klimato kaita, saugumas ir tvarioji plėtra. Kad Sutartis
įsigaliotų, ją turi ratifikuoti visos 27 valstybės narės.
Sprendimų priėmimas Europos Sąjungoje
ES teisę sudaro pirminės ir antrinės teisės aktai. Pirminės teisės aktai – Sutartys – yra taisyklės,
kuriomis grindţiama visa ES veikla.
Antrinės teisės aktai – reglamentai, direktyvos ir sprendimai – yra parengti remiantis Sutarčių
principais ir tikslais.
Standartinė ES sprendimų priėmimo procedūra vadinama įprasta teisėkūros procedūra (anksčiau
vadinta bendro sprendimo procedūra). Tai reiškia, kad ES teisės aktams turi pritarti tiesiogiai
išrinktas Europos Parlamentas ir Taryba (27 ES šalių vyriausybės). ES teisės aktus rengia ir
įgyvendina Komisija.Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai įprasta teisėkūros procedūra imta taikyti
daugiau politikos sričių. Be to, Europos Parlamentas turi daugiau galios blokuoti pasiūlymą, jei jis
nesutinka su Taryba.
Įprasta teisėkūros procedūra
Bendro sprendimo procedūra buvo įvesta Mastrichto Europos Sąjungos sutartimi (1992) ir išplėsta
bei papildyta Amsterdamo sutartimi (1999) siekiant sustiprinti šios procedūros veiksmingumą.
2009 m. gruodţio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai pervadinta įprasta teisėkūros procedūra ji tapo
pagrindine ES sprendimų priėmimo proceso įstatymų leidybos procedūra.
Įprasta teisėkūros procedūra suteikia tokias pat galias Europos Parlamentui ir Sąjungos Tarybai
daugelyje sričių (pvz., ekonomikos valdysenos, imigracijos, energetikos, transporto, aplinkos ir
vartotojų apsaugos). Daugumą Europos Sąjungos teisės aktų Europos Parlamentas ir Taryba priima
drauge. Komisija siunčia savo pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai. Jie jį nagrinėja ir svarsto du
kartus paeiliui. Jei nepavyksta susitarti, po dviejų svarstymų pasiūlymas teikiamas Taikinimo
komitetui, kurį sudaro vienodas Tarybos ir Parlamento atstovų skaičius. Komisijos atstovai taip pat
dalyvauja šio komiteto posėdţiuose ir prisideda prie diskusijos. Kai komitetas susitaria,
dokumentas, dėl kurio susitarta, siunčiamas Parlamentui ir Tarybai trečiajam svarstymui, kad
galima būtų jį galutinai priimti kaip teisės aktą. Šiam dokumentui priimti reikalingas abiejų
institucijų galutinis pritarimas. Net jei Taikinimo komitete buvo susitarta dėl bendro teksto,
Parlamentas gali balsavusių narių dauguma atmesti pasiūlytą teisės aktą.
Kaip priimami ES sprendimai
Standartinė ES sprendimų priėmimo procedūra vadinama bendru sprendimu. Tai reiškia, kad
tiesiogiai išrinktas Europos Parlamentas turi pritarti ES teisės aktams kartu su Taryba (27 ES šalių
vyriausybėmis).
ES teisės aktų rengimas
Prieš siūlydama naujas iniciatyvas Komisija įvertina galimas ekonomines, socialines ir aplinkos
pasekmes. Tai ji daro parengdama poveikio vertinimus , kuriuose išdėstomi galimų politikos
priemonių privalumai ir trūkumai.
Be to, Komisija konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis, tokiomis kaip nevyriausybinės
organizacijos, vietos valdţios institucijos, atitinkamo sektoriaus ir pilietinės visuomenės atstovai.
Techniniais klausimais konsultuoja ekspertų grupės. Tokiu būdu Komisija uţtikrina, kad teisės aktų
pasiūlymai tenkintų svarbiausius poreikius, ir išvengia nereikalingo biurokratizmo.
Piliečiai, įmonės ir organizacijos gali dalyvauti konsultacijose internetu svetainėje „Viešos
konsultacijos“.
Nacionaliniai parlamentai gali oficialiai pareikšti prieštaravimus, jei jie mano, kad klausimą būtų
geriau spręsti nacionaliniu, o ne ES lygmeniu.
Teisės aktų svarstymas ir priėmimas
Europos Parlamentas ir Taryba svarsto Komisijos teisės aktų pasiūlymus ir siūlo pakeitimus. Jei
Tarybai ir Parlamentui dėl pakeitimų susitarti nepavyksta, rengiamas antrasis svarstymas. Jo metu
Parlamentas ir Taryba vėl gali siūlyti pakeitimus. Jei Parlamentas vis tiek nesutinka su Taryba, jis
turi galią blokuoti siūlomą teisės aktą. Jei abi institucijos dėl pakeitimų susitaria, siūlomas teisės
aktas gali būti priimtas. Jei susitarti nepavyksta, išeitį bando rasti taikinimo komitetas. Šio
paskutinio svarstymo metu teisės akto pasiūlymą gali blokuoti ir Taryba, ir Parlamentas.
Reglamentai, direktyvos ir kiti teisės aktai
ES sutartyse nustatytų tikslų siekiama kelių rūšių teisės aktais. Vieni yra teisiškai privalomi, kiti –
ne. Vieni iš jų taikomi visoms ES valstybėms narėms, kiti – tik kelioms.
Reglamentas yra privalomas teisės aktas. Jį visą privaloma taikyti visoje ES. Pavyzdţiui, kai ES
norėjo apsaugoti tam tikrų vietovių ţemės ūkio produktų pavadinimus, tokius kaip Parmos kumpis,
Taryba priėmė reglamentą.
Direktyva – tai teisės aktas, kuriuo nustatomas tikslas, kurį visos ES šalys privalo pasiekti. Tačiau
kiekviena šalis gali nuspręsti, kaip tai padaryti. Kaip pavyzdį galima pateikti darbo laiko direktyvą,
kuria nustatyta, kad per ilgai dirbti viršvalandţius neteisėta. Direktyva nustatytas minimalus poilsio
laikotarpis ir maksimalus darbo valandų skaičius, bet teisės aktus šiems tikslams pasiekti kiekviena
šalis rengia atskirai.
Sprendimas yra privalomas teisės aktas tiems, kuriems jis skirtas (pvz., ES šaliai ar įmonei), ir
taikytinas tiesiogiai. Pavyzdţiui, kai Komisija paskelbė sprendimą, kuriuo skyrė baudą programinės
įrangos milţinei „Microsoft“ uţ piktnaudţiavimą dominuojančia padėtimi rinkoje, jis buvo
taikomas tik „Microsoft“.
Rekomendacijos nėra privalomos. Pavyzdţiui, Komisijos paskelbta rekomendacija, kad finansų
sektoriaus darbuotojų darbo uţmokesčio struktūra neturėtų skatinti imtis per didelės rizikos,
neturėjo jokių teisinių pasekmių. Rekomendacija suteikia galimybę institucijai pranešti savo
nuomonę ir pasiūlyti veiksmų kryptį teisiškai neįpareigojant tų, kuriems rekomendacija skirta.
Nuomonė – tai priemonė institucijoms kokiu nors klausimu pasisakyti teisiškai neįpareigojant tų,
kuriems ta nuomonė skirta. Nuomonės nėra privalomos. Jas gali skelbti pagrindinės ES institucijos
(Komisija, Taryba ir Parlamentas), Regionų bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetai.
Rengiant teisės aktus komitetai teikia nuomones atitinkamai regionų ar ekonominiu ir socialiniu
poţiūriais. Pavyzdţiui, Regionų komitetas paskelbė nuomonę, kaip regionai prisideda siekiant ES
energetikos tikslų.
ES simboliai
Europos vėliava. Dvylika apkskritimu išsidėsčiusių ţvaigţdţių simbolizuoja Europos tautų
vienybės, solidarumo ir darnos idealus.
Europos Sąjungos himnas. Jam pasirinkta 1823 m. Liudvigo van Bethoveno sukurtos
„Devintosios simfonijos“ melodija.
Europos diena. Europos Sąjungos idėją pirmą kartą 1950 m. geguţės 9 d. iškėlė Prancūzijos
uţsienio reikalų ministras Robert'as Schumanas. Todėl geguţės 9-ąją minima viena iš svarbiausių
dienų ES.
ES devizas. Europos Sąjungos devizas – „Suvienijusi įvairovę“. Juo paţymima, kad europiečiai
susibūrė į Europos Sąjungą siekdami taikos bei gerovės ir kartu praturtino vieni kitus kultūrų,
tradicijų bei kalbų gausa.
Pinigai ir ES
ES pajamas sudaro ne tik valstybių narių įnašai, bet ir lėšos, gaunamos iš produktų importo iš ES
nepriklausančių šalių muitų, bei kiekvienos valstybės narės renkamo pridėtinės vertės mokesčio
dalis.
ES biudţeto lėšos skiriamos įvairiausiai veiklai: kaimo plėtrai, aplinkos, išorės sienų apsaugai,
ţmogaus teisių propagavimui ir kt. Apie biudţeto dydį ir jo lėšų paskirstymą nuomonę išsakyti gali
visos trys institucijos – Komisija, Taryba ir Parlamentas. Tačiau uţ pačias išlaidas atsakinga
Komisija ir ES šalys.
Euras – valiuta, kuria kasdien naudojasi apie 327 mln. europiečių – yra apčiuopiamiausias ES šalių
bendradarbiavimo įrodymas. Euro nauda akivaizdi kiekvienam keliaujančiam į uţsienį ar
apsiperkančiam internetu kitos ES šalies svetainėje.
ES didėjimas
Nuo 1951 m., kai prasidėjo Europos integracija, ES vis didėjo. Šiame tinklalapyje pateikiama
informacija, kada kurios šalys įstojo į ES ir kurios pateikė paraiškas tapti ES narėmis. ES ne visada
buvo tokia didţiulė kaip dabar. 1951 m. bendradarbiauti ekonomikos srityje iš Europos šalių
pradėjo tik Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija. Bėgant laikui prie
jų nusprendė prisijungti vis daugiau šalių. 2007 m. sausio 1 d. į Europos Sąjungą įstojus Rumunijai
ir Bulgarijai valstybių narių pagausėjo iki 27. ES didės ir toliau, narystė ES domina vis daugiau
šalių. Jas galima suskirstyti į šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates. Šalys kandidatės šiuo
metu perkelia ES teisės aktus į nacionalinę teisę, o potencialios šalys kandidatės dar neatitinka
narystės ES reikalavimų.
Kas gali tapti ES narėmis?
Europos Sąjungos sutartyje nustatyta, kad narystės ES gali siekti bet kuri Europos šalis, gerbianti
ir įsipareigojusi propaguoti ES demokratines vertybes. Konkrečiau kalbant, prisijungti prie ES
šalys gali tik tuo atveju, jei jos atitinka visus narystės kriterijus:
politinius: šalyse turi veikti stabilios institucijos, uţtikrinančios demokratiją, teisinės valstybės
principus ir ţmogaus teises;
ekonominius: šalyse turi veikti rinkos ekonomika, ir jos turi sugebėti atlaikyti konkurencinį
spaudimą bei rinkos jėgų veikimą ES;
teisinius: šalys turi priimti ES teisę ir praktiką ir įsipareigoti siekti pagrindinių politinės,
ekonominės ir pinigų sąjungos tikslų.
Turkija – narystės ES siekianti šalis kandidatė.
Stojimo procesas
Stojimo procesas sudarytas iš 3 etapų (visus juos turi patvirtinti visos ES valstybės narės).
1. Šaliai pasiūloma narystės ES perspektyva.
2. Kai šalis yra pasirengusi, jai suteikiamas oficialios šalies kandidatės statusas.
3. Su šalimi kandidate pradedamos oficialios derybos dėl narystės ES. Per šį etapą šalys kandidatės
turi įgyvendinti įvairias reformas, kad galėtų priimti nusistovėjusią ES teisę.
Pasibaigus deryboms ir įgyvendinus abi puses tenkinančias reformas, šalis gali prisijungti prie ES
(su tuo turi sutikti visos ES valstybės narės).
Potencialios ES valstybės narės
Šiuo metu ES narystės perspektyvą yra pasiūliusi 9 šalims: Albanijai, Turkijai, Islandijai ir visoms
buvusios Jugoslavijos šalims (išskyrus Slovėniją, kuri jau ES narė). 5 iš jų suteiktas oficialios
kandidatės statusas: Turkijai Kroatijai Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai Islandijai
Juodkalnijai
Oficialios derybos pradėtos su 3 šalimis: Kroatija, Islandija ir Turkija
III
ES bendrosios rinkos formavimo ir reguliavimo politika
Analizuojamos Bendrosios rinkos atsiradimo prielaidos, kūrimo ir įgyvendinimo tendencijos
ir problemos, Bendrosios rinkos reformų politikos formavimu. Analizuojamas vidaus, vieningos ir
bendrosios rinkos politikos turinys ir skirtumai. Susipaţįstama su politikos formavimu ir
įgyvendinimu konkurencijos, vartotojų apsaugos politikos srityse, intelektinės nuosavybės,
energetikos bei aplinkosaugos politikos srityse. Analizuojama Bendroji transporto politika bei ES
politika telekomunikacijų srityje.
ES bendrosios užsienio ir saugumo politikos formavimas
Susipaţįstama su Europos politinio bendradarbiavimo raida. Nagrinėjami BUSP kilmė,
raida, tikslai ir principai, BUSP instrumentai. Analizuojami santykiai su NATO, VES.
Susipaţįstama su Europos bendrų gynybinių pajėgų kūrimo procesais. Apţvelgiami BUSP
struktūriniai aspektai, politikos formavimo instituciniai mechanizmai.
1.Palyginti ES institucijų kompetenciją užsienio ir saugumo politikos srityje su bendros
rinkos formavimo sritimi.? Europos Sąjungos institucijos yra šios: ● Europos Vadovų Taryba ●
Taryba ● Komisija ● Europos Parlamentas ● Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ir Bendrasis
Teismas ● Audito Rūmai ● Europos centrinis bankas● Europos investicijų bankas ● Liuksemburgo
susitarimai ir Loanninos kompromisas. Patariamieji organai : ekonomikos ir socialinių reikalų
komitetas ● Regionų komitetas
Europos centrinių bankų sistemos uţdavinys – nustatyti ir įgy vendinti Sąjungos pinigų politiką; tik
ji turi išimtinę teisę duoti leidimą Sąjungoje išleisti banknotus ir monetas. ECBS taip pat turi valdyti
oficialiąsias valstybių narių uţsienio valiutos atsargas ir rūpintis, kad mokėjimo sistemos Sąjungoje
veiktų sklandţiai.
ES finansinė institucija, kuria siekia „prisidėti prie darnios ir stabilios“ ES plėtros, yra Europos
investicijų bankas (EIB), kurio būstinė yra Liuksemburge. Europos investicijų bankas turi teikti
paskolas ir garantijas visuose ekonomikos sektoriuose, ypač menkiau išsivysčiusių regionų plėtrai,
įmonėms modernizuoti ar pertvarkyti ir naujoms darbo vietoms kurti, taip pat kelioms valstybėms
narėms svarbiems projektams finansuoti.
2.Palyginti ES institucijų funkcijas su nacionalinėmis institucijomis.?
1. Europos Vadovų Taryba, kuri aiškiai mato bendrą Europos politikos vaizdą ir ES bei jos
valstybių narių tarpusavio priklausomybės ryšius, yra atsakinga uţ vadovavimą strategijos
įgyvendinimo procesui.
2. Pagrindiniai Tarybos uţdaviniai – stebėjimas ir tarpusavio vertinimas. Taryboje uţ įvairias
politikos sritis (pvz., konkurencijos, uţimtumo, švietimo) atsakingi ES šalių ministrai nagrinėja,
kaip jų kompetencijos srityje įgyvendinama nacionalinė reformų programa (vertina paţangą,
padarytą siekiant strategijos tikslų ir įgyvendinant pavyzdines iniciatyvas).
3. Europos Komisija- atlieka metinę augimo apţvalgą ir vertina šalių ataskaitas bei stabilumo ir
konvergencijos; rengia šalims individualias politines rekomendacijas ir, remdamasi valstybių narių
paţangos, padarytos siekiant nacionalinių tikslų, ataskaitų analize, jei reikia, teikia valstybėms
narėms įspėjimus dėl politikos.
4. Europos Parlamentas atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant strategiją. Jis yra ne tik teisės aktų
(visų pirma teisinių pasiūlymų, kurie yra pavyzdinių iniciatyvų dalis) leidybos organas, bet ir
piliečių bei nacionalinių parlamentų mobilizavimo jėga.
3.Išvardinti teisėkūros procedūras ir palyginti ES institucijų vaidmenį ir galias priimant
teisės aktus pagal atskiras teisėkūros procedūras?
1. Įprasta teisėkūros procedūra- tai standartinė sprendimų priėmimo procedūra, taikoma
daugumai ES politikos sričių. Ji dar vadinama bendro sprendimo procedūra, nes ją taikant
reglamentus, direktyvas ar sprendimus bendrai priima Europos Parlamentas ir Taryba. Nė viena
institucija nei Europos Parlamentas, nei Taryba negali teisės akto priimti viena.
Komisija atsakinga uţ teisės akto pasiūlymo teikimą Europos Parlamentui ir Tarybai.
2. Speciali teisėkūros procedūra taikoma- tam tikrais Sutartyse aiškiai nurodytais atvejais, kai
Europos Parlamentas priima reglamentą, direktyvą ar sprendimą dalyvaujant Tarybai arba tai daro
Taryba dalyvaujant Europos Parlamentui.
Uţ teisės akto pasiūlymo pateikimą teisės aktų leidėjui Europos Parlamentui ir Tarybai atsakinga
Komisija, išskyrus tuos atvejus, kai Sutartyse numatyta kitaip.
3. Šios teisėkūros procedūros papildomos „pritarimo procedūra“, kuria Europos Parlamentui
suteikiama galimybė priimti paskutinį sprendimą dėl teisės akto įsigaliojimo. Pagal ją teisės aktas
gali būti priimamas tik gavus Europos Parlamento pritarimą. Tiesa, pritarimo procedūra Europos
Parlamentui nesuteikiama laisvė kurti atitinkamo teisės akto turinį, tai yra jis negali siūlyti jokių
pakeitimų ar siekti, kad jie būtų priimti, jis tik gali pritarti arba nepritarti pasiūlytam teisės aktui.
4. Ir „paprastoji procedūra“Pagal paprastąją procedūrą teisės aktus priima kuri nors Sąjungos
institucija be Komisijos pasiūlymo. Ši procedūra daţniausiai taikoma, kai Komisija pagal savo
kompetenciją priima teisės aktus (pvz., patvirtina nacionalinę pagalbą). Pagal paprastąją procedūrą
taip pat priimami neprivalomieji teisės aktai, ypač Tarybos ir Komisijos rekomendacijos ir
nuomonės. Komisija gali neapsiriboti Sutartyse numatytais atvejais, o priimti rekomendacijas ir
pareikšti nuomonę, kai laiko tai reikalinga.
4.Palyginti teisėkūros procedūras užsienio ir saugumo politikos srityje su bendros rinkos
formavimo sritimi?
Pritarimo procedūra taikoma dėl valstybių stojimo į ES, sudarant asociacijos sutartis, sudarant
susitarimus, turinčius svarbių padarinių ES biudţetui, ir susitarimus su trečiosiomis šalimis,
apimančius tas politikos sritis, kurioms taikoma įprasta teisėkūros procedūra.
IV
ES viršenybės principas
Viršenybės principas - vienas iš pagrindinių ES teisės principų, kuris reiškia, kad, kilus
prieštaravimui tarp ES teisės ir nacionalinės teisės, taikoma ES teisė.
Esminės viršenybės principo taisyklės: ES teisės viršenybė – tai taikymo, o ne galiojimo
viršenybė. ES viršenybės principas taikomas tiek pirminei, tiek antrinei Europos Sąjungos teisei. ES
viršenybės principas taikomas nepriklausomai nuo to, kuris (nacionalinis ar ES) teisės aktas
priimtas vėliau.
Flaminio Costa v E.N.E.L. byla : prašymas buvo pateiktas priimti prejudicinį sprendimą
dėl to, koks teisės aktas turi būti taikomas , kai yra du teisės aktai: valstybės (nacionalinis)
ir EB teisės aktas.
Faktinės aplinkybės: Italijos Respublika nacionalizavo ENTE – Nacionalinės elektros
kompaniją.
Ieškinys kilo dėl to, kad Costa atsisakė apmokėti sąskaitą uţ elektrą. Costa gindamasis
teigė, jog ENEL nacionalizavimas paţeidė Romos sutartį (prieštaravo EB teisei) ,todėl jis
neturi pareigos mokėti uţ elektrą.
o Remiantis EB sutarties dvasia ir tikslais, yra būtina, kad visos valstybės narės
suteiktų vienodą taikymą EB teisei, kadangi šią teisę jos priėmė abipusiškumo
pagrindu.
o EB sutartis sukūrė savarankišką teisės sistemą, kuri įsigaliojusi tapo valstybių narių
nacionalinės teisės sudėtine dalimi, ir jų teismai privalo šią teisę taikyti.
o Joks vėliau priimtas vienašališkas aktas negali būti aukščiau uţ EB teisę.
o Ieškinio pagrindas: prašymas priimti prejudicinį sprendimą dėl to, koks teisės aktas
turi būti taikomas kilus kolizijai tarp nacionalinio įstatymo ir EB antrinio teisės akto.
o Faktinės aplinkybės:
o ieškinys prieš p.Costa dėl neapmokėtos sąskaitos uţ elektrą.
o Costa: ENEL nacionalizavimas prieštaravo EB teisei, todėl jis neturi pareigos
mokėti uţ elektrą.
o Argumentas: pagal lex posterior derogat priori principą nacionalinis teismas vis tiek
turi taikyti vėlesnį įstatymą nei EB teisės aktas, t.y. Italijos teisės aktą.
o ETT: “Nuostatų, kurios kyla iš Bendrijos, o paprasčiau – iš Sutarties sąlygų ir
dvasios integravimas į kiekvienos valstybės narės teisinę sistemą, nebeleidţia šioms
valstybėms suteikti pirmenybę teisinės sistemos, kurią jos prisiėmė abipusiškumo
pagrindu, vienašaliai ir vėlesnei priemonei. Todėl tokia priemonė turi būti
suderinama su ta teisine sistema. Bendrijos teisė negali veikti skirtingai atskirose
valstybėse dėl vėliau priimamų nacionalinių įstatymų vykdymo, nekeliant pavojaus
Sutarties tikslų įgyvendinimui…”.
EB sutarties 10 str.(dabar ES S 4 str.) – viršenybės principo teisinis pagrindas
Kad uţtikrintų pagal Sutartis ar Sąjungos institucijų aktus atsirandančių pareigų vykdymą,
valstybės narės imasi bet kurių reikiamų bendrų ar specialių priemonių.
Valstybės narės padeda Sąjungai įgyvendinti jos uţduotis ir nesiima jokių priemonių, kurios
gali trukdyti siekti Sąjungos tikslų.
ETT viršenybės principo pagrindimas: Sutartis sukūrė tokią teisinę tvarką, kuri tuojau pat
tapo sudėtine visų valstybių narių teisinės sistemos dalimi.
valstybės narės perdavė ES institucijoms realius įgaliojimus, kylančius iš suvereniteto
apribojimų.
būtina realizuoti Sutarties tikslus (integraciją ir bendradarbiavimą), kad būtų pasiektas ES
teisės vieningumas ir efektyvumas. Šiam siekiui bus pakenkta, jei bent viena valstybė narė
atsisakys vykdyti ES teisę, kuri vienodai ir lygiai įpareigoja visas nares.
valstybių narių prisiimti įsipareigojimai pagal Sutartį būtų daugiau atsitiktiniai nei
besąlyginiai, jeigu jie priklausytų nuo vėlesnių šalių inicijuotų nacionalinės teisės aktų.
Internationale Handelgeselschaft byla:
Faktinės aplinkybės:
Pareiškėja gavo eksporto licenciją aviţoms.
Pagal Tarybos reglamentą 120/67 tokią licenciją buvo galima gauti sumokėjus uţstatą, ir
uţstatas būtų prarandamas, jei prekės nebuvo eksportuojamos per nustatytą terminą.
Licencija neteko galios 1967 m. gruodţio 31 d.
Ginčas dėl tokios uţstato sistemos teisėtumo.
Pagrindas – Vokietijos Konstitucijoje įtvirtinti proporcingumo principas, teisė į verslą ir
nuosavybę.
ESTT sprendimas:
Jei institucijų priimamų teisės aktų teisėtumas būtų vertinamas dėl jų atitikimo
nacionalinėms teisės normoms ar sąvokoms, tai turėtų neigiamą poveikį EB teisės
vientisumui ir efektyvumui. Tokių teisės aktų teisėtumą galima vertinti tik Bendrijos teisės
šviesoje. Iš tiesų, Sutartimi sukurta savarankiška teisės sistema, ir vien dėl jos prigimties
šios teisės sistemos nuostatų negali keisti nacionalinės teisės normos, kad ir kaip jos būtų
suformuluotos. Jei tai būtų galima, tai teiktų pagrindo kvestionuoti pačią EB teisės sistemą.
Bendrijos teisės akto teisėtumui arba jo veikimui valstybėje neturi įtakos argumentavimas,
kad šis aktas liečia tos valstybės konstitucijoje įtvirtintas pagrindines teises arba
nacionalinės konstitucinės sandaros pagrindus” [...]
Factortame byla:
Klausimas dėl nacionalinių teismų įgaliojimų taikyti laikinąsias apsaugos priemones
taikymo, jeigu lygiagrečiai yra sprendţiama, ar nacionalinis įstatymas neprieštarauja EB
teisei
Ginčas dėl JK 1988 m. Prekybinės laivybos įstatymo, kuriame nustatytos laivų registravimo
naujame JK laivų registre taisyklės, pagal kurias nustatyti reikalavimai dėl nacionalinės
priklausomybės.
Ieškovas Ispanijos Factortame laivų bendrovė rėmėsi EB sutarties nuostatomis dėl
steigimosi laisvės.
JK nacionalinis teismas ieškovų prašymu priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių,
kol bus priimtas ETT prejudicinis sprendimas.
JK nacionalinio teismo nutartis apskųsta ir galiausiai House of Lords nusprendė, kad kad
pagal nacionalinę teisę Jungtinės Karalystės teismai neturėjo įgaliojimų taikyti laikinųjų
apsaugos priemonių jų nagrinėjamoje pagrindinėje byloje.
Galiausiai House of Lords nusprendė, kad ginčas kelia EB teisės išaiškinimo klauismą, todėl
kreipėsi į ETT prejud. spr., paklausdamas:
- a) ar EB teisė įpareigoja nacionalinį teismą taikyti laikinąsias reikalaujamų teisių apsaugos
priemones; ar
b) suteikia šiam teismui įgaliojimus taikyti laikinąją reikalaujamų teisių apsaugą?
ETT sprendimas:
“Bendrijos teisė turi būti aiškinama kaip reiškianti, kad jei nacionalinis teismas,
nagrinėdamas su Bendrijos teise susijusį ginčą, mano, kad vienintelė kliūtis, uţkertanti jam
kelią taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra nacionalinės teisės norma, jis privalo tokios
teisės normos netaikyti”.
198/01 byla:
Byla C-198/01, CIF - jei nacionalinis teisės aktas netaikomas, tai nereiškia, kad turėtų
nukentėti tie, kurie veikė pasitikėdami, kad jis yra teisėtas.
V
1. Ats: Asmenį informavus komisija, kad valstybė narė nesilaiko sutartimi paskirtų įsipareigojimų
lieka komisijos diskrecijoje ar pradėti procedūra prieš valstybę narę.
2. Atleido iš darbo A.A. dėl pilietybės. A.A. kreipėsi į Vokietijos nacionalinį teismą prašydamas
tokį atleidimą pripaţinti neteisėtu, o savo prašymo teisinio pagrindu bylos sutarties nenutraukti
Europos sajungos straipsniu, sutarčių taikymo srityje nepaţeidţiant joje esančių specialių
nuostatų draudţiama bet kokia diskriminacija dėl pilietybės: Vokietijos teismui taikant sutarties
dėl Europos sąjungos veikimo straipsni, nes sutarties nuostata gali būti tiesiogiai horizontaliai
veikianti. Sutarties nuostatos – tiesiogiai horizontaliai veikiancios.
3. Amuo kreipėsi į teisma su ieškiniu dėl įmonės, kuri teikia viešasias paslaugas įsipareigojimų
nevykdymu. Savo reikalavimo teisiniu pagrindu įrodyti direktyvos normas: Teismas
nagrinėdamas bylą rėmėsi direktyvos nuostatomis, nes viešasias paslaugas teikianti įmonė yra
prilyginama valstybės institucijoms.
4. Valstybė narė privalo atlyginti ţalą dėl neįgyvendintos direktyvos, nes: valstybės narės
atsakomybės principą išplėtojo teisingumo teismas siekdamas įtvirtinti Europos sąjungos teisės
veiksmingumą.
5. Pilietis A. A. Valstybės narės nacionaliniame teisme rėmesi direktyva, kurios įgyvendinimo
terminas dar nebuvo pasibaigęs nuostatomis: nacionalinis teismas atsisakė taikyti direktyva,
motyvuodamas tuo, kad tiesioginis direktyvos veikimas galimas tik tada, kai valstybės narė kartu
per nustatyta laiką neįgyvendina direktyvos.
6. Reglamentas priimtas 1980 m. įtvirtina draudima nustatyti importo ir eksporto muitus valstybių
narių tarpusavio prekyboj. Italija 1981 m. priėmė įstatymą, kuris nustatė importo muitą iš
valstybių narių įveţamam (kazkam..).Importuotojai remdamiesi reglamento nuostata kreipėsi į
teismą , prašydami įpareigoti Italijos vyriausybę graţinti sumokėta muito mokestį: Nacionalinis
teismas remsis reglamente nurodytu draudimu, nes valstybės narės negali teikti pirmenybės
vėliau priimtai vienašaliai priemonei, prieš ()pagrindu priimta europos sajungos teisės norma.
Costa v. Enel
7. Teisminio ginčo metu valstybė narės nacionaliniame teisme ieškovas prašė netaikyti Europos
sąjungos reglamento, nes jis prieštarauja konstitucijai: teismas atmes tokį ieškovo prašymą, nes
Europos sąjungos teisės akto teisėtumas negali būti ginčyjamas remiantis valstybių narių
nacionalinėse konstitucijose įtvirtintomis pagrindinėmis teisėmis.
8. Teisingumo teismas pripaţino, kad Prancūzijos teisės aktą prištaraujančiu Europos sąjungos
teisei, tačiau Prancuzija jo nepanaikino . Europos sąjungos komisija kreipesi į teisingumo teismą
prašydama pripaţinti Prancuzija paţeidusia Europos sąjungos teisę, kadangi ji nepanaikino teisės
akto prieštaraujančio Europos sąjungos teisei: teisingumo teismas pripaţino Prancuzija
paţeidusia Europos sąjungos teisę, toj prancuzijos institucijoje ir nutaikė prieštaraujančio
Europos sąjungos teisei nacionalini teisės aktą.
9. Byloje dėl valstybės narės įsipareigojimų nevykdymo teisingumo teismas sprendimui esminę
įtaka gali turėti šie valstybės narės (niekiniai?pagrindiniai?) argumentai: Europos sajungos
komisija, klaidingai nustatė faktus ir teisines aplinkybes.
10. Ar gali Europos sąjungos teisingumo teismas priimti nacionalinio subjekto prašymą
panaikinti reglamentą jei sutartis numato, kad nacionaliniai subjektai gali kreiptis tik dėl
individualių teisės aktų panaikinimo: Taip, jei reglamentas pagal savo esmę yra sprendimas, t.y.
nustato individualias, o ne bendras taisykles.
11. Ar valstybė narė turi reglamento nuostatas į nacionalinę teisę perkeldama į
nacionalinius teisės aktus ,paţeidţia europos sąjungos teisę: nepaţeidė, jei toks įgyvendinimo
būdas nurodomas pačiama reglamente.
12. Ar valstybė narė paţeidė Europos sąjungos teisę, jei iki nurodytos datos
nacionalinėmis priemonėmis neperkėlė direktyvos nuostatų, tačiau jomis vadovavosi: taip, nes
tokiu būdu paţeidė teisinį () principą.
13. Europos sąjungos bendrasis teisės principas yra: teisėti lūkesčiai.
14. Europos sąjungos Teisingumo teismas konstatavo, nacionalinio reguliavimo
nustatytos taisyklės yra nesuderinamos su Europos sąjungos sutarties nuostatomis: nacionalinis
teismas turi netaikyti prieštaraujančio europos sąjungos teisei nacionalinio teisės akto,
nalaukdamas kol jis bus panaikintas kompetetingos institucijos ir taikyti Europos sąjungos teisės
normas.
15. R. Šumaną paskelbti savo deklaraciją 1950 m. geguţės 9d. pagrinde paskatino
(parengė projektą): Monnet.
16. 1993 birzelio m. Kopenhagoje vykstant viršunių susitikime buvo nustatyti trys
pagrindiniai narystės Europos sąjungoje kriterijai: valstybėje kandidatėje turi būti stabilios
institucijos garantuojancios demokratija ir įstatymų viršenybę ţmogaus teisėms ir pagarba
maţumų apsaugai, valstybėje kandidatėje turi veikti rinkos ekonomika, taip pat turi būti
akivaizdţiai matoma , kad ji įstengia atlaikyti konkurencijos spaudimą ir rinkos jėgų veikimą,
valstybėje kandidatėje turi parodyti, kad geba prisiimti narystės įsipareigojimus, taip pat turi
įsipareigoti siekti politinės, ekonominės, augimo...
17. R. Šumanas savo deklaracijoje įvykdė šiuos pagrindinius siūlymus: Suvienyti
lygiaverčiais pagrindais Prancūzijos ir vokietijos anglies pramonę, panaikinti įsisienėjusi
priešiškumą tarp prancuzijos ir vokietijos.
18. Teisingumo teismas išplėtojo valstybės narės atsakomybę asmenų atţvilgiu uţ ţalą,
kuri jiems padaryta valstybei narei paţeidusiai bendrijos teisės šioje byloje: Frankovich
19. Europos sąjungos teisės norma gali būti tiesioginiai veikianti jei: jei yra aiški ,
besąlygiška ir t.t.
20. Valstybės narei nevykdančiai įsipareigojimų pagal sutartį : europos sąjungos
teisingumo teismas gali komisijos prašymų skirti periodinę arba vienkartinę baudą.
VI
EST(MT) organizacinė struktūra – . Atstovauja valstybių narių nacionalinius interesus.
Vaidmuo – priima teisės aktus, tvirtina biudţetą su parlamentu...
Paţiūrėti balsavimo formas.
Europos vadovų taryba (EVT) - valstybių narių faktiniai vadovai, komisijos pirmininkas ir įgaliotas
atstovas uţsienio ir saugumo politikos srityje ir EVT prezidentas. Balsavimo teisę turi tik valstybių
narių vadovai. Teisės aktų leidybos galios neturi. 28 nariai.
Europos komisija (EK) sudaroma po 1 narį iš kiekvienos valstybės narės. Org. struktūra generaliniai
direktoratai. Iniciatyvos teisė (rengia teisės aktus, išskyrus bendroj uţsienio ir saugumo politikoj
šios teisės neturi) uţtikrina, kad valstybės narės laikytųsi teisės aktų. Veikia kaip kvazi- tesiminė
institucija .
Įgaliotinis veikia Europos tarybos darbe, ministrų taryboje (pirmininkauja sąjungos įgaliotinis),
pirmininkauja uţsienio ir politikos saugumo srityje. Vadovauja išorės santykių taryboje.
Sprendimų priėmimo procedūros
Kaip priimami teisės aktai? Spec tvarka arba įprastine teisėkūros procedūra.
Įprasta - pagrindiniai bruoţai: esmė, kad Europos Parlamentas (EP) ir Ministrų Taryba (MT) –
Europos Taryba (ET) turi vienodas galias priimant sprendimą.
Speciali - Komisija bet kuriame etape gali atšaukti pasiūlymą dėl sprendimo, jei mato, kad tai
nebeatitinka pradinių lūkesčių(savotiškas Veto).
Konsultavimo ir Pritarimo procedūrų sprendimai.
Pritarimo esmė kad EP negali siūlyti savo nuomonės, gali tik pritarti arba ne.
Byla C-65/93.
Pagal konsultavimosi procedūrą, nuomonės nebuvimas yra esminis paţeidimas, kuris daro teisės
aktą negaliojančiu.
Teismas pasisakė dėl atidėliojimo, institucijos tarpusavį privalo bendradarbiauti ir turi pareigą
greitai reaguoti, jei instituciją šią pareigą paţeidţia, tada galima nesilaikyti nustatytos teisingumo
procedūros. Paliko sprendimą galioti.
Teisės aktų projektus rengia – vyriausias įgaliotinis uţsienio ir saugumo politikos srityje. Teisės
aktai priimti pagal teisėkūros procedūras: bendrą ir specialią yra įstatymo galią turintys teisės aktai
3pagr. Procedūros Įprasta, Speciali. MT ir EP turi dalyvauti, kad būtų priimami teisės aktai.
Deleguoti ir Įgyvendinti teisės aktai.
Teisingumo Teismas (TT) - tai nėra apeliacinė instancija nacionaliniams teismams. Europos
Sąjungos Teisingumo teismas kalbama apie visus 3 teismus (TT, BT ir Tarnautojų teismus).
TT – teisingumo teismas BT – bendras teismas Tarnautojų teismas
Sudėtis 28 teisėjai iš kiekvienos
valstybės narės, skiriami 6
metams. 9 generaliniai
advokatai- teikia teismui
išvadas, kai baigiasi
procesas, ten nurodoma jų
nuomonė, koks turėtų būti
TT sprendimas dėl to, kad
TT yra vienintelė ir
neskundţiama instancija,
nes Teisėju sprendimas yra
tam tikra apeliacija
(automatinė sprendimo
apeliacija). 5 valstybės turi
savo nuolatinius gener.
Advokatus: Italija,
Nėra generalinių
advokatų, tačiau esant
reikalui teisėjai iš savo
tarpo gali paskirti gen.
Advokatą. TT. Bent po
1 teisėją iš kiekvienos
valstybės narės, bet
sutartis palieka
galimybę didinti teisėjų
skaičių. Egidijus
Bieliūnas dabartinis
teisėjas iš Lietuvos.
7 teisėjai
Lenkija, UK, Vokietija,
Prancūzija, bet jie
neatstovauja savo
valstybių interesų. Teisėjų
pasitarimo kambario kalba
– prancūzų. Nėra atskirųjų
nuomonių (nes teisėjai
skiriami nacionalinės
valstybės, jie gali būti
paskirti antram terminui ir
todėl siekiama išvengti,
kad nacionalinės valstybės
nedarytų spaudimo savo
teisėjams, su tikslu
išsaugoti teisėju
nepriklausomumą), nes jie
tarsi sukuria precedentą.
Jarašiūnas TT teisėjas iš
Lietuvos. Teismo kancleris
uţtikrina administracinę
teismo veiklą, dalyvauja
teismo posėdţiuose.
Jurisdikcija Nesprendţia nacionalinio
ginčo, tik priima
sprendimą į ką turi
atsiţvelgti BT teismas.
Aktualūs visų valstybių
narių teismams. Ieškiniai
prieš VN, ieškovu gali būti
kita VN. Išimtinė TT
kompetencija. Ieškiniai dėl
teisės aktų skundţiami ES
institucijų aktai prašant
Nagrinėjami Fizinių ir
Juridinių asmenų
ginčai, sprendimai gali
būti ginčijami TT dėl
teisės akto teisėtumo.
Vykdo tiesioginę
juridinę kontrolę, dėl
teisės aktų galiojimų.
Dėl ES institucijų teisės
aktų, jei ieškovas fizinis
ar juridinis asmuo tada
Sprendţia spec.
Rūšies ginčus.
Visi ginčai kilę tarp
sąjungos institucijų ir
jų tarnautojų. Esmė
nagrinėti ginčus tarp
ES institucijų,
valstybių ir jų
tarnautojų.
juos pripaţinti
negaliojančiais, ieškiniai
dėl neveikimo, jei
nevykdomi
įsipareigojimai.
Prejudinciniai sprendimai -
kreipiamasi dėl teisės aktų
prieštaravimo ES teisės
aktams. VN uţklausos dėl
prejudicinio sprendimo.
bus BT kompetencija.
Ţalo atlyginimo bylos,
prekių ţenklų,
apeliaciniai skundai.
Bylos: T-368/07, T-
262/07, T-110/13, T-
365-13, T-533/13.
TT Nesprendţia kilusių ginčų tarp privačių asmenų. Uţtikrina, kad valstybės narės tinkamai
įgyvendintų direktyvas.
TT Sprendimai privalomi visiems, jei tai susiję su konkrečiu asmeniu, šis gali šį sprendimą iškarto
ginčyti.
Byla 294/83 (Bylų santraukos 1) „Las Verts“ 173 str. T.kl. Ar TT turi kompetenciją nagrinėti bylą
pagal fizinių ir juridinių asmenų ieškinį dėl EP akto panaikinimo, jei manoma, kad toks aktas yra
neteisėtas? TAIP
Teisingumo Teismas priţiūri Tarybos Komisijos priimtų teisės aktų, išskyrus rekomendacijas ir
nuomones, teisėtumą. Šiuo tikslu jo jurisdikcijai priklauso nagrinėti valstybės narės, Tarybos ar
Komisijos pateikiamus ieškinius dėl kompetencijos trūkumo, esminio procedūrinio reikalavimo
paţeidimo, šios Sutarties ar kokios nors su jos taikymu susijusios teisės normos paţeidimo arba
piktnaudţiavimo įgaliojimais. Jei būtų negalima perţiūrėti teisės akto teisėtumo TT, kurie sukelia
padarinius 3-tiesiems asmenims, būtų iš esmės paţeistos teisės ir todėl toks teisės aktas turi būti
perţiūrėtas TT.
177 str. TT jurisdikcijai priklauso priimti preliminarų nutarimą dėl:
šios sutarties taikymo,
bendrijos
top related