gausi nesubrendusių žmonių armija ar naujas tapsmo suaugusiuoju kelias?
Post on 22-Mar-2016
225 Views
Preview:
DESCRIPTION
TRANSCRIPT
Vilniaus universitetas Filosofijos fakultetas Sociologijos katedra
Milda Pivoriūtė
Gausi nesubrendusių žmonių armiją ar naujas tapsmo suaugusiuoju kelias?
Konferencija „Jaunimo finansai: ateitį kuriame šiandien“ Vilnius 2012
Žmogaus gyvenimo raida iš sociologinės perspektyvos
senatvė
suaugystė
paauglystė
vaikystė
kūdikystė
Tapsmas suaugusiu: tradicinės socialinės žymės
Pirmo vaiko gimimas
Santuoka
Išėjimas iš tėvų namų
Pastovaus darbo susiradimas
Mokslo baigimas
Su tradicinėmis socialinėmis žymėmis susiję pokyčiai
Statuso „baigęs mokslus, dirbantis, gyvenantis atskirai nuo tėvų,
vedęs ir turintis vaikų“ pasiekimas:
Demografiniai pokyčiai
„Linijinis perėjimas“ „Yo-Yo perėjimas“
18 – 25 18 – 29 ir daugiau metų arba NIEKADA
Ar tai reiškia, kad tie, kurie neturi pastovaus darbo ar ilgalaikio partnerio yra nepilnaverčiai ir „įstrigę“ perėjimo į suaugystę periode?
Ar nevedęs, su tėvais gyvenantis, bet nuolatinį darbą turintis 26 metų asmuo nėra laikytinas suaugusiu, o dirbantis ir vedęs bei nuosavame būste įsikūręs 23 – metis jau yra suaugęs?
Atėjo laikas persukti „socialinį laikrodį“
Naujo gyvenimo raidos tarpsnio išskyrimo poreikis (Jeffrey Arnett):
Besiformuojanti suaugystė (18 – 29m. ir >) (Emerging adulthood):
Bendras grupės bruožas – jos heterogeniškumas
Subjektyvus buvimo „tarp“ pojūtis
Tradicinių socialinių žymių svarbos sumažėjimas
Intensyviausias tapatumo ieškojimo metas
Didžiausios laisvės bei galimybių metas
Aukščiausio egocentirškumo metas
Didžiausias nestabilumo, nesaugumo, rizikos metas
Suaugystei svarbių kriterijų vertinimas (18-74m. Lietuvos gyventojų apklausa, N=507)
Suaugystei svarbių kriterijų vertinimas (18-74m. Lietuvos gyventojų apklausa, N=507)
Tapatumo krizė
Deindustrializacija (perėjimas prie rinkos ekonomikos)
Švietimo sistemos, darbo rinkos bei lyčių santykių pokyčiai
Spartus technologinis progresas
Seksualinio elgesio liberalizacija
Globalizacija, vartojimo kultūros augimas (pvz. Hikikomori)
Šiandienos pacientas labiausiai kenčia susidūręs su kebliu klausimu – kuo jam reikėtų tikėti ir kuo jis turėtų (ar galėtų) būti arba tapti, o ankstyvuoju psichoanalizės laikotarpiu pacientus dažniausiai kamuodavo prislopinti jų troškimai, kliudantys jiems būti tokiais žmonėmis, kokie jie manė iš tiesų esą. (Erik Erikson)
Įsitraukimas į darbo rinką
Nepastovieji (Shifers)
Atkaklieji (Stickers)
Sprendėjai (Settlers)
Keitėjai (Switchers)
Išėjimas iš tėvų namų
Viduržemio jūros modelis
(Italija, Ispanija)
Šiaurės Europos modelis
(Lenkija, Lietuva, Vokietija, Skandinavijos šalys)
Britiškas modelis
(Anglija, Danija)
Lietuvoje...
Įsitraukimas ir išėjimas iš švietimo sistemos
Europos savanorių tarnybos pavyzdys
Atotrūkio metai (Gap year)
Sąlygų sudarymas
Informacijos sklaida, visuomenės švietimas
Šeimos politika?
Kohabitacija
Gyvenimas kartu atskirai (Living apart together)
Gyvenimas vienam (Solo living)
Išvada
Tradiciškai su suaugusio žmogaus statusu siejamos socialinės žymės šiandien nebegali būti kriterijus, leidžiantis spręsti apie individo socialinę brandą.
Ačiū už dėmesį!
Milda.Pivoriute@sociologai.lt
top related