horizontaliosios vieŠosios politikos …...struktŪra •tikslai ir iššūkiai •prieiga...
Post on 12-Feb-2020
1 Views
Preview:
TRANSCRIPT
2011.06.22
Agnė Paliokaitė,
Vyriausioji analitikė,
Viešosios politikos ir vadybos institutas, Lietuva
HORIZONTALIOSIOS VIEŠOSIOS POLITIKOS ANALIZĖ:
METODOLOGINIAI IR PRAKTINIAI IŠŠŪKIAI
STRUKTŪRA
• Tikslai ir iššūkiai
• Prieiga
• Išvados
• Pridėtinė vertė, privalumai ir trūkumai
Įžvalgos, remiantis 4 VPVI 2010 metais atliktomis studijomis:
- Du sisteminio lygmens vertinimai Žinių ekonomikos forumui ir Ministro pirmininko tarnybai;
- ERAWATCH šalies ataskaita Lietuvai;
- SF rodiklių sistemos vertinimas Finansų ministerijai (mokslinių tyrimų, technologijų tobulinimo ir naujovių taikymo priemonių atvejo studija).
‘SISTEMINIS’ VERTINIMAS
• Horizontalioji politika, nauja valstybės politikos sritis.
• Sisteminis („portfelio“) vertinimas – viešosios politikos sistemų, o ne individualių programų vertinimas.Retrospektyva: 2009/2010 metų darbotvarkėje ypatingas dėmesys skirtas inovacijų skatinimui. Poreikis persvarstyti inkrementiškai suformuotus politikos priemonių rinkinius (“portfelius”).
• Perspektyva: reikia permąstyti ateities prioritetus Pažangos strategijos „Lietuva 2030” ir SF 2014-2020 kontekstuose.
Dabartinės politikos rezultatyvus
įgyvendinimas (2007-2013)
Prioritetai ir siektini rezultatai nauju
laikotarpiu (2014 - 2020)
2010 – 2013 m.
SISTEMINIO VERTINIMO TIKSLAI
• Įvertinti, kokiu mastu SF finansuojami inovacijų politikos deriniai atspindi nacionalinės inovacijų sistemos (NIS) poreikius.
• Įvertinti, kaip finansinės proporcijos atitinka politikos darbotvarkę (prioritetinės kryptys).
• Pateikti preliminarias įžvalgas apie rezultatyvumą ir efektyvumą siekiant užsibrėžtų tikslų.
• Pateikti išvadas apie valdyseną ir stebėsenos sistemą.
IŠŠŪKIAI IR APRIBOJIMAI
• Laikas: menkas SF lėšų įsisavinimas vertinimuoju laikotarpiu (dauguma priemonių pradėtos įgyvendinti 2009-2010).
• Vertinimai mažos apimties, objektas – kompleksiškas ir platus.
Neįmanoma taikyti kiekybinių metodų.
• “Judantis objektas”: inovacijų politika ir valdymo reforma (LIS
2010-2020, MITA); pokyčiai SF tiksluose.
• Nesugebėjimas remtis kiekybinių SF ir LIS rodiklių sistema.
• Inovacijų politikos ypatumai: ypač sudėtinga vykdyti inovacijų programų stebėseną ir vertinimą: inovacijų nauda iš prigimties kokybinė ir išskaidyta. Ilga priežasčių-pasekmių grandinė.
KOKYBINIAI METODAI
DUOMENŲ RINKIMAS
• Pusiau struktūruoti interviu su suinteresuotomis šalimis ir tikslinėmis grupėmis (iš viso apie 30);
• Antrinių šaltinių analizė: literatūros apžvalga, antriniai ir administraciniai duomenys;
• Ekspertų panelės (fokus grupės);
• Trianguliacijos principas:taikomas siekiant išvengti duomenų bei išvadų subjektyvumo ir šališkumo.
ANALIZĖS ĮRANKIAI
• Inovacijų sistemos ir inovacijų politikos priemonių rinkinio vertinimas „sistemos sveikatos” vertinimo principu;
• Loginiai modeliai ir politikos intervencijos logikos atkūrimas;
• Ankstesnių studijų meta-analizė ir teorinių diskusijų tendencijų analizė;
• Duomenų integravimo metodai: scenarijai ir “kelio maršrutas” (angl. roadmapping);
• Kitų šalių patirties lyginamoji analizė;
• Rizikų, kritinių veiksnių ir politikos alternatyvų analizė.
Klausimai apie trūkumus ir blokus Vertinimo išvados
Klausimai apie trūkumus ir blokus Vertinimo išvados
1. Inovacijų sistemos trūkumai ir blokai (angl.
bottlenecks)
2. Intervencijų logika ir priemonių derinys
3. Priemonių rinkinio rezultatyvumas ir
efektyvumas, kritiniai veiksniai
Inovacijų
politikos ir
valdymo
tobulinimas
sdafasdfasdfasdf
2011.06.22
VERTINIMO PAGRINDAS
Šaltinis: Arnold E. Evaluating research and innovation policy: a systems world needs systems evaluations,
Research Evaluation, volume 13(1), 2004
Tin
kam
um
as(A
r m
es d
aro
me
tai k
o r
eiki
a?)
Ve
iksm
ingu
mas
(Ar
mes
tai
dar
om
e
teis
inga
i?)
- pritraukta privačių investicijų
- MTTP projektų skaičius
(EAVP 1 prioriteto rodikliai)
Aukštesnis
tyrėjų amžiaus
vidurkis
Didesnis
tyrėjų
skaičius
Geresnė ir labiau
prieinama verslui
viešojo sektoriaus
MTTP infrastruktūra
Aukštesnis
tyrėjų
mobilumas
Aukštesnė verslo sektoriaus sukuriama
pridėtinė vertė
Didesnės verslo investicijos
į MTTP
Aukštesnė tyrėjų
kvalifikacija ir
kompetencija
Geresnė viešojo
sektoriaus tyrėjų
kiekybė ir kokybė
Efektyvesnės
inovacijų
paramos
paslaugos
Stipresni
klasteriai
Daugiau
tyrėjų
versle
Geresnė
MTTP bazė
versle
Daugiau
verslo
MTTP
projektų
Geresnis
bendradarbiavimas
tarp verslo ir mokslo
sektorių
Aukštesnis viešojo
sektoriaus MTTP pajėgumas
ir potencialas
Aukštesnis privataus
sektoriaus MTTP
pajėgumas ir aktyvumas
INTERVENCIJOS LOGIKA 2007-2013
ESF ERPF
sdafasdfasdfasdf
2011.06.22
Įmo
nės
NV
OM
SI
Viešojo sektoriaus MTTP sistemos stiprinimasBendradarbiavimas MTTP ir inovacijų srityse-
Investicijos į privačią MTTP bazę Investicijos į našumą
MTTP versle
560 mln. Lt
Inovacijų
paramos
paslaugos
320 mln. Lt Tyrėjai
versle
32,1 mln. Lt
MTTP tinklai
21,5 mln. Lt
Tiesioginė parama įmonėms,
2529 mln. Lt (ŪM):
- finansinė inţinerija (1433 mln. Lt )
- proceso naujovės (408 mln. Lt)
-E-verslas, investicijos į gamybos
technologijas
„Slėniai“, nacionalinės
kompleksinės programos
2343 mln. Lt (ŠMM)
• Priemonių rinkinys sparčiai plečiasi, bet išlieka „linijinė“ logika
• Dvi pagrindinės kryptys: (1) stiprinama viešojo sektoriaus MTTP bazė, (2) investuojama į MTTP veiklą ją jau vykdančiose įmonėse.
• Trūksta kritinės masės, kad būtų įgyvendinti kai kurie prioritetiniai politinės darbotvarkės tikslai (pvz., MTTP bendradarbiavimas).
FAKTINĖS POLITIKOS „KRYPTYS“
RodiklisRodiklių pasiekimo iki
2015 m. vertinimasPastabos
1 uždavinys: Sustiprinti viešą ir privačią mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) bazę
Pritraukta privačių investicijų (mln. eurų) - RŽemas (labai tikėtina, kad
nebus pasiektas)
Nesudarytos galimybės verslui įsitraukti, todėl numatytas rodiklis
gali būti taikomas tik poveikio lygmeniu
Sukurti ir veikiantys mokslinių tyrimų centrai - RAukštas (labai tikėtina,
kad bus pasiektas)Nebuvo nustatyta grėsmių rodiklio pasiekimui
MTTP bazės plėtros projektų skaičius - PVidutinis (bus tik iš dalies
pasiektas)
Bus pasiekta dvigubai mažesnė nei planuota reikšmė, kurios
sumažėjimo mastas (-300 mln. Lt) yra neįvertinamas dėl to,
kad suformuotas rodiklis yra per stambus.
2 uždavinys: Padidinti viešo sektoriaus MTTP veiklos efektyvumą ir prieinamumą įmonėms
Bendrų darbo vietų skaičius - R
mokslinių tyrimų srityjeVidutinis
Didžiąją dalį (445 iš 600) numatoma pasiekti, tačiau kol kas
nepatvirtinta nauja priemonė, užtikrinsianti pilną rodiklio
pasiekimą.
Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys tarp tyrimų
institucijų ir MVĮ - RAukštas Nebuvo nustatyta grėsmių rodiklio pasiekimui
MTTP projektų skaičius - P ŽemasVertinimo metu nebuvo nepatvirtinta priemonė, galinti užtikrinti
rodiklio pasiekimą.
3 uždavinys: padidinti MTTP veiklos aktyvumą privačiame sektoriuje
Pritraukta privačių investicijų (mln. eurų) - R Aukštas Nebuvo nustatyta grėsmių rodiklio pasiekimui
MTTP projektų skaičius (įmonių mokslinių tyrimų ir
technologinės plėtros veikla) - PAukštas Sumažintas finansavimo mastas neturėtų įtakoti rodiklio pasiekimo
4 uždavinys: pagerinti žinių ir technologijų sklaidos terpę, skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą
MTTP srityje
Naujai sukurtų technologinių įmonių skaičius - R Aukštas Poveikio lygmens rodiklis, matavimas neužtikrina patikimumo
MTTP ir inovacijų aplinkos gerinimo projektų skaičius -
PAukštas Nebuvo nustatyta grėsmių rodiklio pasiekimui
SISTEMINIAI TRŪKUMAI
Rinkos trūkumas (gamybos sektorius)
Institucinis trūkumas (žinių infrastruktūra)
Gebėjimų nepakankamumas
Tinklaveikos trūkumas
Bendrosios sąlygos
Valdysenos trūkumas
Paklausa (įsisavinimo gebėjimai)
(Arnold, 2004)
2368,67
1950,97
500 473,53 422,09
5,20
500
1000
1500
2000
2500
Rink
os
trūk
umai
Inst
ituci
niai
trūk
umai
Geb
ėjim
ų
trūk
umai
Tink
lave
ikos
trūk
umai
Aplin
kos
trūk
umai
Vald
ymo
trūk
umai
0
0,5
1
1,5
2
2,5
3Finansiniai ištekliai
Absorbciniai gebėjimai
Klasterių veikla
Inovatyvumo lygis
Tarptautinis konkurencingumas
MVĮ steigimas
Ţinių infrastruktūra ir kokybė
Valdymo kokybė
Inovacijų paramos infrastruktūra
Tinklaveika
Bendra verslo aplinka
Paskatos inovacijoms ir verslumui
Inovacijų paklausa
Įmonių gebėjimai
Poreikis Priemonių derinio tinkamumas
NIS „SVEIKATOS“ VERTINIMAS
PAGRINDINĖS IŠVADOS1. Struktūrinė spraga: nepakankamas pajėgumas įsisavinti
inovacijas versle ir visuomenėje; ribota vietinė rinka: pagrindinė kliūtis žinioms imlioms įmonėms.
2. Politikos trumparegystė 1: pernelyg didelis dėmesys pasiūlos skatinimo priemonėms ir „čempionų skatinimas“ prieštaraujasisteminėms NIS savybėms.
3. Politikos trumparegystė 2: kiekybiniai tikslai bus pasiekti 99 %, tačiau tai nereiškia kokybinių tikslų pasiekimo.
4. Rizikos vengimas įgyvendinant politiką, kylantis dėl ribotų gebėjimų vertinti inovacijų projektus.
5. Hipotezė: tik nedidelė šalies ūkio dalis gauna naudos išinovacijų diegimo priemonių. Finansiškai marginalinės „minkštosios“ priemonės yra svarbios elgesio papildomumui: projektų srautas, tarpininkavimas inovacijoms.
Valdysena, leidžianti kokybiškoms idėjoms patekti į „rinką“:
o Politikos formavimo gebėjimų stiprinimas, žinios programų ir projektų lygmeniu; naujoviškas požiūris į finansavimą; aktyvesnis vartotojų įtraukimas.
Politika kaip atradimo procesas:
• Skatinanti naują, rizikingą, lankstų, „iš apačios į viršų“ požiūrį; projektų srautų kūrimą.
• Įgalinanti žmones kurti inovacijas („iš apačios į viršų“), ir kurianti inovacijų paklausą:
• viešieji pirkimai, reguliavimas,
• klasterių kūrimas pagal vertės grandinę,
• tinklai aplink socialines problemas, o ne technologijas.
REKOMENDACIJOS POLITIKAI
PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI
• PRIVALUMAI: Sutelktas dėmesys į NIS kliūtis, o ne į mechaninius politikos perdavimo modelius, kurie nebūtinai tinkamiausi NIS. Tai leidžia sukurti vidinį nuoseklumą bei pamatyti daugiau nei formalių rodiklių pasiekimą. Nuo makro prie mikro lygmens analizės(dėmesys svarbioms detalėms).
• Kokybinio požiūrio trūkumai: „tvirtų“ duomenų ir įrodymų trūkumas (pvz., palyginti su kontrafaktine analize), siekiant atsekti tikruosius pokyčius irpaaiškinti gautą poveikį. Objektas kitiems vertinimams.
REKOMENDACIJOS KT. VERTINIMAMS
• Elgsenos papildomumas: žinių sklaida, pokyčiai, susiję su inovacijų proceso elgsenos modeliais, sąveikos papildomumas ir t.t.)
• Kiekybinis priemonių efektyvumo, rezultatyvumo ir poveikio vertinimas.
“SANTAROS” SLĖNIS – sąsajos su
ES SF ir nacionalinėmis priemonėmis
(ŪM atsakomybės srityje)
DĖKOJU UŢ DĖMESĮ!
2011.06.22
Agnė Paliokaitė
Vyresnioji analitikė
Viešosios politikos ir vadybos institutas
+37061690469
agne@vpvi.lt
www.vpvi.lt
top related