internetas architektŪros paveldo sklaidos …
Post on 22-Nov-2021
3 Views
Preview:
TRANSCRIPT
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
MENŲ FAKULTETAS
MENOTYROS KATEDRA
Vita Jankauskaitė
INTERNETAS – ARCHITEKTŪROS PAVELDO SKLAIDOS ĮRANKIS:
VIRTUALUS ARCHITEKTŪROS MARŠRUTAS PO ŽALIAKALNĮ
Magistro baigiamasis darbas
Kultūros paveldas ir turizmas, valstybinis kodas 621V72002
Menotyros studijų kryptis
Vadovas: dr. Vaidas Petrulis ....................... ................... (parašas) (data)
Apginta: menų fakulteto dekanė doc. dr. Ina Pukelytė ...................... ................... (parašas) (data)
KAUNAS, 2013
2
TURINYS
SANTRAUKA/ 3
SUMMARY /4
ĮVADAS/ 5
1.ARCHITEKTŪROS PAVELDO PRISTATYMO BŪDAI SKAITMENINĖJE ERDVĖJE /10
1.1. Architektūros muziejai/ 11
1.2. Architektūriniai maršrutai /13
1.3. Miestų pažintiniai internetiniai puslapiai, socialiniai tinklai, blog‘ai /18
1.4. Virtualus objektų atkūrimas /19
1.4. Architektūros paveldas duomenų bazėse /22
2.ARCHITEKTŪROS PAVELDO PRISTATYMO GALIMYBĖS LIETUVOJE /29
3.ŽALIAKALNIO TARPUKARIO ARCHITEKTŪROS PAVELDO SKLAIDA IR PAŽINIMO
GALIMYBĖS VIRTUALIOJE ERDVĖJE/ 33
3.1. Žaliakalnio architektūros ypatybės /35
3.2. Žaliakalnio architektūros reprezentavimas virtualioje erdvėje/ 37
3.4.Kitos Žaliakalnio architektūros paveldo pristatymo galimybės /52
IŠVADOS / 57
NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI /59
ILIUSTRACIJŲ SĄRAŠAS /64
3
SANTRAUKA
Šiame amžiuje skaitmeninės technologijos daro vis didesnę įtaką visuomeniniame
gyvenime. Internetas – kaip vienas iš technologijų amžiaus pavyzdžių, apima begales sričių,
yra globalus ir jo pagalba informacija pasiekiama bei gaunama skirtinguose pasaulio taškuose.
Internetas pasitelktas ir arhitektūros paveldo populiarinimui. Remiantis užsienio valstybių
pavyzdžiais paveldo pristatymui internete iškristalizuoti šie būdai: architektūros muziejai,
architektūros maršrutai, pažintiniai mietų puslapiai, virtualus 3D objektų atkūrimas, sukurtos
duomenų bazės. Šie architektūros pristatymo būdai yra skirtingi, kiekvienas jų orientuotas į
savitą auditoriją, pateikiama skirtinga informacija, vaizdinė medžiaga ir t.t. Tačiau juos
vienija architektūra, siekiama pritraukti kuo didesnį visuomenės dėmėsį į nykstantį paveldą ar
dar labiau populiarinti esamus, kad išliktų ateities kartoms. Viliamasi, kad skaitmeninėje
erdvėje šis paveldas išliks daug ilgiau.
Darbe aptarti ir Lietuvos architektūros internete pristatymo pavyzdžiai, kuriais
siekiama sulaukti visuomenės susidomėjimo, taip pat ir užsienio turistų. Tačiau kolkas
daugiausia dėmesio sulaukė duomenų bazių kūrimas, kuriose pateikta susisteminta
informacija apie esamą architektūros paveldą. Atkreiptas dėmesys ir į architektūrinių maršrutų
kūrimą, kurių dauguma yra apibendrinti ir pristatantys kultūros paveldą apskritai arba yra
pramoginiai, ne orientuoti į architektūros paveldą. Skirtingai nuo kitų internetinių portalų,
architektūros maršrutus pristato www.autc.lt. Sudarydami teminius architektūros maršrutus
rado puikų būdą pritraukti turistus iš Lietuvos ar užsienio susipažinti su išskirtine Lietuvos
architektūra.
Siekiant papildyti architektūros maršrutų bazę, sudarytas Žaliakalnio architektūros
maršrutas „Moderniosios Žaliakalnio vilos“, kuris bus įdėtas į duomenų bazę www.autc.lt.
Jame pristatoma tarpukario Žaliakalnio architektūra, išsiskirianti pastatų grupė – vilos. Juo
siekiama atkreipti didesnį visuomenės dėmesį į mažiau jo sulaukiančią architektūrą, norima
parodyti kad, tokiu būdu galima pristatyti ir kitas miesto dalis, skleisti informaciją apie
architektūrą, taip užkertant kelią pastatų išnykimui. Aptariami ir kiti architektūros pristatymo
būdai, kurie galėtų būti pateikti internete ir taip rasti savo auditoriją. Tai architektūros
muziejaus sukūrimas, forumai, virtualus objektų atkūrimas. Taip norima architektūros paveldą
padaryti prieinama ir suprantamą visiems, net ir esantiems skirtingose valstybėse ir net
neplanuojantiems atvykti į Lietuvą, taip pat ir vietiniams gyventojams kurie nėra abejingi
Lietuvos architektūros paveldui.
4
SUMMARY
Nowadays digital technologies play huge role in our daily lifes. One of the most
significant examples of age of technologies – internet – embraces many fields, is global and
makes information worldwide accessable. Here, internet is applied to popularise architectural
heritange. Referring to foreign countries experience, heritage representations on the internet
are analyzed as architectural musuems and routes, sightseeing city sites, virtual 3D object
reconstructions, and also various data bases. These architectual representations vary among
different audiences by presenting specific informationm, visual material and other. However,
all different representations are united by architecture, which attempts to attarct more
audience attention to lost heritage, and at the same time popularise current to preserve it for
future generations. It is believed that digital space can preserve heritage for even more years
than other spaces.
The paper also discusses examples of Lithuanian architectural representations on the
internet, which purpose is to attract local public and foreign tourist interest. Yet, the main
attarction at the moment is development of databases which give structured information about
existing architectural heritage. At the same time, the paper looks into creation of architectural
routs which better represent cultural heritage in general or entertainment side than concentrate
on architectural heritage. Unlike other websites, www.autc.lt presents architecltural routes
which are categorised with attempt to attact both tourists from Lithuania and abroad to meet
exclusive Lithuanian architecture.
In order to fill architectural route databases, Žaliakalnis architecture route
“Contemporary Villas of Žaliakalnis” is created for website www.autc.lt where interwar
period Žaliakalnis architecture with exceptional buildings – villas – are represented. Few aims
are to attract audience attention to forgotten architectural structures, show different ways of
representing city, and share information about heritage to prevent from its disappearance. The
papers also analyses different ways of architectural representations which could attract own
audience. The ways are such as architectural museum creation, forums or virtual object
restorations. These methods are used to make architectural heritage more accessible and
perceivable for different local or foreign audiences despite their engagement to visit or simply
explore Lithuanian architectural heritage virtually.
5
ĮVADAS
Paveldas UNESCO dokumentuose aiškinamas kaip „mūsų palikimas iš praeities, su
kuo mes gyvename šiandien ir ką mes paliksime ateities kartoms“. Paveldas yra tai, ar bent
turėtų būti tai, kas perduodama iš kartos į kartą, nes yra vertinamas visuomenės pačios
valstybės, byloja apie mūsų praeitį.1 XXI amžiuje norint visuomenę supažindinti su kultūros
paveldu, nebereikia eiti į muziejus, vartyti archyvuose esančias bylas, aplankyti įvairius
objektus, norint iš arčiau susipažinti su architektūra, istorija ar esama objektų padėtimi.
Žmonės daugiau laiko praleidžia prie kompiuterių nei bendraudami gyvai, todėl būtina, kad ir
kultūros paveldas būtų pasiekiamas skaitmeninių technologijų pagalba. Šiam tikslui jau
pasitelktas internetas, kuris palengvina kultūros paveldo pažinimą ir yra labiau prieinamas
plačiajai visuomenei. Skaitmeninę informaciją apie kultūros paveldą sudaro unikalūs
žmogaus žinių ir išraiškos šaltiniai. Jis apima kultūros, švietimo, mokslo ir administracinius
šaltinius, taip pat techninę, teisinę, medicininę ir kito pobūdžio informaciją, kuri yra sukurta
skaitmenine forma arba pakeista į skaitmeninę formą iš esamų panašių šaltinių. Kai šaltiniai
yra „skaitmeniniai iš prigimties“, kitame formate jų nėra – tėra tik skaitmeninis objektas.
Skaitmeninė medžiaga apima tekstus, duomenų bazes, nejudančius ir judančius vaizdus, garso
įrašus, grafiką, programinę įrangą ir interneto puslapius įvairiomis ir vis gausėjančiomis
formomis. Ši medžiaga dažnai yra trumpalaikė ir ją būtina tikslingai gaminti, išsaugoti ir
valdyti. Dauguma šių išteklių turi ilgalaikę vertę ir svarbą, todėl juos būtina saugoti ir išlaikyti
esamoms ir ateities kartoms. Šis nuolat garsėjantis paveldas gali egzistuoti bet kokia kalba,
bet kurioje pasaulio dalyje ir bet kurioje žmogaus žinių ar išraiškos srityje. Skaitmeninio
paveldo išsaugojimo tikslas – užtikrinti, kad jis būtų prieinamas visuomenei. Vadinasi,
skaitmeninio paveldo medžiagai, ypač viešai, neturi būti taikomi jokie nepagrįsti apribojimai.2
Taigi vienas iš būdų suteikti visuomenei informaciją apie architektūros paveldą – virtuali
erdvė. Tai daugumai prieinamas, nuolat atnaujinamos informacijos gavimo ir platinimo
būdas. Didžiausi pranašumai, kultūros paveldą pateikiant skaitmeninėje erdvėje yra:
didelės duomenų mobilumo galimybės;
skaitmeninės laikmenos yra ilgaamžės ir atsparios fizinės aplinkos poveikiams;
didelis informacijos kiekis fiziškai užima mažai vietos;
paprastesnis dokumentų atsiradimo, judėjimo, realizacijos valdymas;
žmonių resursų, skirtų procesams administruoti, taupymas;
1Concept of Digital Heritage. In: UNESCO [žiūrėta 2012 m. lapkričo 4 d.]. Prieiga per internetą:
http://portal.unesco.org/ci/en/ev.php-URL_ID=24268&URL_DO=DO_TOPIC&URL_SECTION=201.html 2Skaitmeninio paveldo chartija. In: Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka [žiūrėta 2012 m.
Lapkričio 4 d.
http://www.lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLocator=90F4D73A018011DE8711746164617373&inlanguage=lt
6
biurokratinių procesų supaprastinimas ir pagreitinimas;
procesų kontrolės didėjimas;
galimybė daugeliui vartotojų tuo pat metu dirbti su tuo pačiu dokumentu ar objektu;
aukštesnis dokumentų saugumo (nuo praradimo, sugadinimo) lygis;
dokumentų paieškos laiko trumpėjimas;
efektyvi esminės informacijos prieiga;
kūrybiškumo ir inovacijų gerinimas;
nuotolinis darbas;
įvairių formų dokumentų prieinamumas (tekstai, foto, vaizdo ir t.t.);
didesnė diferenciacija pagal lankytojų poreikius;3
Šią temą paskatino pasirinkti tai, jog dar nėra aiškiai ir koncentruotai išanalizuotos
interneto galimybės pristatant architektūros paveldą Lietuvoje, o remiantis užsienio valstybių
patirtimi galima išskirti ne vieną pateikimo būdą. Nemažai užsienio valstybių jau yra labai
daug pažengusios naudojant internetą ir kitas skaitmenines priemones pristatant kultūros
paveldą. Lietuvoje jau taip pat nemažai nuveikta, tačiau dar trūksta įgūdžių, kaip tai pateikti
patraukliai ir įdomiai. Susisteminus ir surinkus užsienio valstybių pavyzdžius, galima taip pat
atrinkti metodus, tinkamus Lietuvos kultūros paveldo pristatymui. Šiame darbe surinkti ir
išanalizuoti užsienio valstybių pavyzdžiai, pristatantys architektūros paveldą, gali padėti
sukurti ir išanalizuoti Lietuvos architektūros pristatymo galimybes. Kaip konkretus pavyzdys
buvo pasirinktas Kauno Žaliakalnio teritorija, ir architektūros maršruto sukūrimas, kuris bus
tinkamas pateikti virtualioje erdvėje, bei aptartos kitos pristatymo galimybės.
Darbo objektas – užsienio valstybių patirtis ir konkretūs pavyzdžiai pristatantys
architektūros paveldą virtualioje erdvėje, kuriais remiantis bus kuriamas „Žaliakalnio
moderniųjų vilų“ architektūrinis maršrutas.
Šio darbo tikslas architektūros paveldo reprezentavimo virtualioje erdvėje galimybių
tyrimas, taip pat Žaliakalnio architektūros maršruto „Moderniosios Žaliakalnio vilos“
pristatymas virtualioje erdvėje.
Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai:
1. Išanalizuoti ir aptarti užsienio valstybėse jau esamus architektūros
reprezentavimo būdus virtualioje erdvėje;
2. Pristatyti paveldo sklaidos galimybes virutalioje erdvėje kuriant kultūros
paveldo duomenų bazes;
3 Dr. Laužikas R., „Skaitmeninių duomenų saugojimas muziejuose“, 2 psl. [žiūrėta spalio 13 d.] Prieiga per
internetą: http://www.museums.lt/ateitis/images/Kurkime_ateities_muz_leidinys/leidinys_37_42.pdf
7
3. Remiantis konkrečiais užsienio pavyzdžiais aptarti galimybes pristatyti
lietuvišką architektūros paveldą virtualioje erdvėje;
4. Pristatyti Kauno miesto, Žaliakalnio, moderniąsias vilas tarpukariu ir sudaryti
architektūrinį maršrutą, kuris bus pateikiamas virtualioje erdvėje;
Darbo metodai: teoriniam medžiagos tyrimui ir apžvalgai taikomas aprašomasis
analitinis metodai. Empirinei medžiagai surinkti išanalizuoti daugelio valstybių internetiniai
puslapiai ir literatūra nagrinėjanti architektūrą naujoje medijoje, kuria remiamasi ir bandoma
taikyti Lietuvos architektūros paveldo sklaidai.
Darbą sudaro trys struktūrinės dalys, įvadas ir išvados. Pirmoje dalyje pristatomi
architektūros paveldo pristatymo būdai skaitmeninėje erdvėje užsienio valstybių pavyzdžiu.
Analizuojami konkretūs užsienio valstybių pavyzdžiai. Antrojoje dalyje analizuojami
Lietuvos pavyzdžiai, kaip pateikiamas architektūros paveldas virtualioje erdvėje. Trečioji
darbo dalis pristato Žaliakalnio architektūrinį maršrutą „Moderniosios Žaliakalnio vilos“,
kuris bus įkeltas į internetą ir pasiekiamas visiems besidomintiems, bei aptariamos kitos
galimybės pristatant šį architektūros paveldą. Išvadose apibendrintai pateikta informacija ko
reikia geram internetiniam puslapiui pristatant architektūros paveldą skaitmeninėje erdvėje,
pateikiami siūlymai kaip pateikti informaciją Lietuviškose internetiniuose puslapiuose, kad
būtų patrauklu visuomenei, apibendrinamos Žaliakalnio architektūros paveldo pristatymo
galimybės.
Literatūros ir šaltinių apžvalga
Rašant magistro darbo pirmąją dalį reikėtų pastebėti, kad literatūros susijusios su šia
tema nėra labai gausu, o išleisti leidiniai parašyti ne lietuvių kalba. Todėl rašant remtasi ne tik
moksline literatūra, tačiau daug remtasi ir konkrečiais internetiniais puslapiais, kurie vienaip
ar kitaip pristato architektūros paveldą. Darbo rašymo metu susipažinta su keletu knygų,
kurios padėjo suprasti kultūros paveldo skaitmeninimo būtinumą ir esmę, jų pagalba buvo
išskirti konkretūs architektūros paveldo pristatymo būdai ir technologijų taikymas
paveldosaugoje. Tai buvo tokios knygos kaip „New media and cultural heritage“,4
„Intepretating our heritage“5, „Heritage, Memory and the Politics of Identity New
Perspectives on the Cultural Landscape“6 bei „Theorizing Digital Cultural Heritage“
7.
Pasitelktos užsienio architektūros paveldą pristatančios interneto svetainės, kokia jose
4Yehuda E. Kalay, Thomas Kvan &Janice Affleck, „New media and cultural heritage“, 2008 metai
5Freeman Tilden, „Interpretating our heritage“, 2008 metai,
6Niamh Moore ir Yvonne Whelan „Heritage, Memory and the Politics of Identity New Perspectives on the
Cultural Landscape“, 2007 metai 7Fiona Cameron and Sarah Kenderdine „Theorizing Digital Cultural Heritage“, Londonas, 2007 metai
8
pateikiama informacija, struktūra, tikslinė auditorija: Unesco8, Europeana
9, ar prancūzų
sukurta duomenų bazė UIA10
, be abejonės analizuoti ir konkrečių mietų bei šalių internetiniai
puslapiai ir jų pateikimo būdai: Ryga, Barselona, Anglija, Jungtinės Amerikos Valstijos ir kt.
be abejonės neapsieita ir be publikuojamų šaltinių , kurie tik papildė ir konkrečiau aptarė
esamas architektūros paveldo pristatymo galimybes, analizuoti konkretūs pavyzdžiai:
„Atminties institucijos: saugyklos, teatrai, lobynai ar duomenų bazės?“11
, „Skaitmeninio ir
skaitmeninto kultūros paveldo valdymo strategijos atminties institucijose“12
, „Virtual kyoto:
visualization of historical city with 4dgis, virtual reality and web technologies“13
taip pat „
Standartizacija: samprata ir rezultatai“14
Analizuojant užsienio valstybių pavyzdžius nemažai
informacijos suteikė „Preserving the Architectural Heritage of al-Andalus. From Restoration
to Virtual Reconstruction“,15
ir „Documenting architectural heritage in Bahia – Brazil, using
digital technologies“16
ir lietuviški publikuoti straipsniai „Skaitmeninių duomenų saugojimas
muziejuose“17
ir „Kultūros paveldo skaitmeninimo ABC...DEFG...“18
kuri moko, kaip reikia
duomenis skaitmenizuoti, kad būtų galima sudėti į internetą. Tiriant architektūros paveldo
pristatymo galimybes virtualioje erdvėje buvo analizuojamos tokios svetainės kaip AUTC,
Kultūros paveldo departamento, kultūros vertybių registro archimede ir kt. Susipažinta su
straipsniais minėtais jau anksčiau bei „Virtuali skaitmeninio paveldo sistema – atminties
institucijų sąveikos pagrindas“19
. Analizuojant Žaliakalnio autentiškumą ir architektūrą daug
8In UNESCO, [žiūrėta 2012 m. spalio 10 d.] Prieiga per internetą: http://www.unesco.org/new/en/unesco/about-
us/ 9In EUROPEANA, [žiūrėta 2012 m. spalio 11 d.] Prieiga per internetą: http://www.europeana.eu/portal/
10International union of architects, [žiūrėta 2012 m rugsėjo 28 d.] Prieiga per internetą:
http://www.archi.fr/UIA/index.php?langue=en 11
Zinaida Manžuch „Atminties institucijos: saugyklos, teatrai, lobynai ar duomenų bazės?“ [žiūrėta 2012 m.
lapkričio 4 d.] Prieiga per internetą: http://www.leidykla.eu/fileadmin/Knygotyra/51/126-147.pdf 12
Glosienė A. ir Manžuch Z., „Skaitmeninio ir skaitmeninto kultūros paveldo valdymo strategijos atminties
institucijose“ [žiūrėta 2012 spalio 15 d.] Prieiga per internetą:
http://www.epaveldas.lt/vbspi/content/docs/publications/2.pdf 13
„Virtual kyoto: visualization of historical city with 4dgis, virtual reality and web technologies“ [žiūrėts 2013
sausio 20 d.] Prieiga per internetą: http://www.isprs.org/proceedings/XXXVII/congress/5_pdf/169.pdf 14
Bliūdžiuvienė N., „ Standartizacija: samprata ir rezultatai“, 2008 m. [žiūrėta 2012 m. lapkričio 8 d.] Prieiga
per internetą: http://www.leidykla.eu/fileadmin/Knygotyra/51/192-211.pdf 15
Almagro A., „Preserving the Architectural Heritage of al-Andalus. From Restoration to Virtual
Reconstruction“, 2007 m. [žiūrėta 2013 m. sausio 10 d.] Prieiga per internetą:
http://digital.csic.es/bitstream/10261/31687/1/2007PreservingHeritage.pdf 16
Amorim A. L., „Documenting architectural heritage in Bahia – Brazil, using digital technologies“,2007 m.
[žiūrėta 2012 m. gruodžio 10 d.] Prieiga per internetą: http://www.isprs.org/proceedings/XXXVI/5-
C53/papers/FP013.pdf 17
Dr. Laužikas R., „Skaitmeninių duomenų saugojimas muziejuose“, [žiūrėta 2012 m. spalio 4 d.] Prieiga per
internetą: http://www.museums.lt/ateitis/images/Kurkime_ateities_muz_leidinys/leidinys_37_42.pdf 18
Dr. Laužikas R., „Kultūros paveldo skaitmeninimo ABC...DEFG...“, Vilnius, 2009 m. [žiūrėta 2012 m.
lapkričio 6 d.] Prieiga per internetą: http://www.emuziejai.lt/wp-
content/uploads/2013/02/Skaitmeninimo_ABC_Rimvydas_Lauzikas.pdf 19
Varnienė R., „Virtuali skaitmeninio paveldo sistema – atminties institucijų sąveikos pagrindas“ [žiūrėta 2012
m. spalio 20 d.] Prieiga per internetą:
http://senas.lnb.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/RVarnieneGDaugiala_Virtuali_skaitmeninio_paveldo_sistem
a2008101492515.pdf
9
informacijos suteikė „Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Žaliakalniu (U31),
apsaugos reglamentas“20
, Pristatant objektų architektūrą taip pat informacijos gauta ir
Kauno apskrities archyve. Kauno medinės architektūros savitumai aptarti straipsnyje
„Miestų medinės architektūros išsaugojimo galimybės.“21
Susteminus visą surinktą informaciją buvo nustatyta, kad arhitektūros paveldo
pristatymo būdų virtualioje erdvėje yra daug ir įvairių. Ypač jie plačiai naudojami užsienio
valstybėse. Lietuvoje taip pat gausu analizių, keletas duomenų bazių, kur skatinamas
architektūros paveldo saugojimas, tačiau jos mažai pritaikytos pritraukti kuo didesnę
auditoriją, užsienio ir Lietuvos turistų. Todėl tikimąsi šiuo darbu pristatyti alternatyvias
architektūros paveldo saugojimo ir pristatymo galimybes, bei pateikiant rekomendacijas, kaip
tai galima pritaikyti Lietuvos pavyzdžiui.
20
Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė, Kristina Šilinytė. Kauno miesto istorinės dalies vadinamos Žaliakalniu (U 31)
apsaugos reglamento I dalies: Istorinių – archyvinių tyrimų apibendrinimas. Kaunas, 2002.; In: Kauno miesto
savivaldybė. [ žiūrėta 2013 m. vasario 25d. ]. Prieiga per internetą: http://www.kaunas.lt/index.php?273306478
Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė, Kristina Šilinytė, Aldona Tatariūnienė, Kauno miesto istorinės dalies vadinamos
Žaliakalniu (U 31) apsaugos reglamento II dalis: Reglamento parengiamieji darbai: objekto tyrimas ir analizė.
Kaunas, 2002.; In: Kauno miesto savivaldybė. [ žiūrėta 2013 m. vasario 25d. ]. Prieiga per internetą:
http://www.kaunas.lt/index.php?273306478
Tolvaišienė N., Butkevičienė J., Šilinytė K. Kauno miesto istorinės dalies vadinamos Žaliakalniu (U 31)
apsaugos reglamento III dalis: Žaliakalnio teritorijos (U 31) kultūrinė vertė, tvarkymo, priežiūros ir naudojimo
sąlygos. Kaunas, 2002. In: Kauno miesto savivaldybė. [ žiūrėta 2013 m. vasario 25d. ]. Prieiga per internetą:
http://www.kaunas.lt/index.php?273306478
Nijolė Lukšionytė – Tolvaišienė. Kauno Žaliakalnio reglamentas ir tvarios raidos nuostatos. [žiūrėta 2013 m.
vasario 20 d.] Prieiga per internetą: http://archive.minfolit.lt/arch/501/872.pdf 21
Nijolė Lukšionytė. Wooden architecture in cities: opportunities for preserving/ Miestų medinės architektūros
išsaugojimo galimybės. In: THE FREE LIBRARY [žiūrėta 2013 m. kovo 20 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.thefreelibrary.com/Wooden+architecture+in+cities%3A+opportunities+for+preserving%2FMiestu...-
a0266942788
10
1. ARCHITEKTŪROS PAVELDO PRISTATYMO
BŪDAI SKAITMENINĖJE ERDVĖJE
XX a. antroji pusė pasižymėjo revoliuciniais informacijos technologijų išradimais,
tarp jų pirmojo asmeninio kompiuterio pasirodymas rinkoje 7-ajame dešimtmetyje, lokalių ir
globalių tinklų kūrimas. Laikotarpis tarp išradimų vis mažėja, kas 2-5 metai technologijos
atsinaujina. Asmeninių kompiuterių ir interneto populiarumas transformavo darbo ir
laisvalaikio procesus ir sukėlė socialinius pokyčius. Versle didesnį svorį įgijo informacijos
apdorojimas, kasdienėje veikloje virtualios komunikacijos terpės kūrimasis paskatino
socialinio žmogaus elgesio pokyčius. Šiandien informacijos vartojimas iš pasyvaus realybės
atspindžių priėmimo virsta aktyvia sąveika. Vartotojas pats tampa kūrėju, generuodamas
naują informaciją, suteikdamas jai individualias reikšmes (kuriant tinklapius, rašant
elektronines žinutes, steigiant virtualius diskusijų klubus, forumus ir pan.).22
Skaitmeninių technologijų atsiradimas ir plėtra iš esmės keičia kultūros paveldo
kaupimo, saugojimo, apskaitos, tyrimo bei informacijos apie kultūros paveldą sklaidos
procesus. Kartu keičiasi kultūros paveldo apsaugos institucijų (muziejų, archyvų, bibliotekų,
kitų kultūros paveldo dokumentavimu, tyrimu, konservavimu, restauravimu bei informacijos
apie kultūros paveldo sklaida užsiimančių valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų)
vaidmuo šiuose procesuose, visuomenės požiūris į kultūros paveldą ir jį globojančias
institucijas. Skaitmeninė medžiaga apima tekstus, duomenų bazes, nejudančius ir judančius
vaizdus, garso įrašus, grafiką, programinę įrangą ir interneto puslapius įvairiomis vis
gausėjančiomis formomis. Šią medžiagą būtina tikslingai gaminti, išsaugoti ir valdyti. Taigi
paveldo pažinimui padeda įvairios informacijos skaitmeninimo rūšys:
Muziejuose esamos medžiagos skaitmenizavimas ir specializuotų puslapių kūrimas;
Architektūros maršrutai, pristatantys architektūros paveldą;
Miestų pažintiniai internetiniai puslapiai, socialiniai tinklai, blog‘ai;
Objektų virtualus atkūrimas;
Virtualių duomenų bazių kūrimas;
22
Glosnienė A., Manžuch Z., „Skaitmeninio ir skaitmeninto kultūros paveldo valdymo strategijos atminties
institucijose“ [žiūrėta 2012 m. gruodžio 1 d.] Prieiga per internetą:
http://www.epaveldas.lt/vbspi/content/docs/publications/2.pdf
11
1.1 . Architektūros muziejai
Virtualus muziejus – tai skaitmeniniu būdu pateikti vaizdai, garso įrašai, tekstiniai
dokumentai ir kiti duomenys turintys istorinę, mokslinę ar kultūrinę vertę, bei prieinami per
elektroninę erdvę. Dauguma virtualių muziejų remia institucinius muziejus ir tiesiogiai
priklauso nuo jau esamų kolekcijų. Visgi virtualus muziejus turi platesnes galimybes , nes gali
suskaitmenintą įvairių šalių muziejų medžiagą parodyti virtualioje erdvėje vienoje vietoje, ir
taip atsiveria galimybė tokią medžiagą studijuoti, lyginti bei analizuoti neišeinant iš namų.
Beabejo tokie puslapiai yra administruojami, juose dažnai pateikiama administracinė
informacija, pavyzdžiui darbo valandos, paslaugos, veiklos kryptys. Muziejai siūlo „virtualias
parodas“, kuriose pateikti pagrindiniai eksponatai arba teikia prieigas prie duomenų bazių,
kolekcijų, kuriomis labai lengva naudotis. Iš esmės virtualūs muziejai turi suteikti gyvybę
stacionariems muziejams, tokiu būdu siekiama, kad architektūra būtų suvokiama ir jaunimo
rinkai, kuri galbūt mažai žino apie architektūrą. Jame turi būti sudėti svarbūs pastatai,
suskirstyti temomis, aiškūs paaiškinimai dėl procesų susijusių su architektūros darbų
vykdymu. Muziejai turėtų turėti prieigas on-line bibliotekoms, seminarams, kurie suteiktų
galimybę nedelsiant keistis idėjomis ir taip rasti išsamesnę informaciją. Pagrindinė virtualių
architektūros muziejų užduotis padaryti architektūrą suprantamą visiems, o tai gali užtikrinti
tolimesnį plėtojimąsi ir sklaidą architektūros temomis. Žemiau pateikiama keletas virtualių
muziejų pavyzdžių, kurie yra skirtingi, tačiau turi vieną bendrą tikslą.23
Specializuotų muziejų puslapiai skiriasi apimtimi, turiniu, kokybe etc. Kaip
pavyzdžiai toliau pateikiami Rusijos medinės architektūros muziejų interneto puslapiai tokie
kaip Kižų muziejaus-draustinio24
ir Vladimiro-Suzdalės rezervato25
bei Ispanijos vieno iš
muziejų Barselonoje „Park Guell“26
internetiniai puslapiai. Kižų muziejus - draustinis
įsikūręs to paties pavadinimo saloje, Onegos ežere. Muziejaus atvirame ore eksponuojamą
pastatų kolekciją sudaro 89 objektai. Architektūrinis ansamblis įrašytas į UNESCO Pasaulio
paveldo sąrašus. Muziejaus puslapyje informacija pateikiama rusų ir anglų kalbomis. Be
įprastos informacijos turistams apie muziejų, jo vietą, darbo laiką, pagrindinius
eksponuojamus objektus ir ekskursijas, puslapyje gausu papildomos informacijos: Viešpaties
Atsimainymo cerkvės restauracijos duomenys ar internetinės kameros transliuojami vaizdai iš
kelių muziejaus vietų. Virtualaus muziejaus skiltyje siūloma pasižvalgyti po galeriją, kurioje
23
Cardellini E., „The virtual museum of architecture“, [žiūrėta 2013 m. balandžio 11 d.] Prieiga per internetą:
http://www.archimuse.com/publishing/ichim01_vol2/cardellini.pdf 24
Architecture. In: Kizhi Museum [žiūrėta 2012 m. lapkričio 2 d.] Prieiga per internetą:
<http://kizhi.karelia.ru/architecture/en/> 25
The museum of wooden architecture and peasants‘ life. In: Vladimir-Suzdal Museum-Reserve, [žiūrėta 2012
m. lapkričio 2 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.museum.vladimir.ru/eng/towns/suzdal/mdz_e?menu=mdz> 26
Gaudi virtual tours. In: Gaudi Museum [žiūrėta lapkričio 5 d.] Prieiga per internetą:
http://www.casamuseugaudi.org/cm-eng/docs_instit/casamuseu.php
12
gausu tiek žinomų fotografų, tiek tiesiog muziejaus lankytojų pateikiamų, taip pat istorinių ir
įvairius projektus nušviečiančių nuotraukų. Virtualūs turai27
siūlo išsamiau ir interaktyviai
susipažinti su gyvenimo papročiais; interaktyviomis nuotraukomis paaiškinama kiekvienas
pastatas, jo architektūrinės detalės, istorija ir paskirtis. Kižų salos virtualus turas interaktyvia
forma pateikia panoraminių nuotraukų seriją bei platesnę informaciją apie kiekvieną juose
užfiksuotą muziejaus objektą. Zaonežija dangaus interaktyvus turas skirtas išsamiai pristatyti
unikalias savo forma Kižų salos cerkvių ikonas, o vaikams skirta interaktyvi ekskursija apie
Kižų salos gamtą. Šie turai suteikia informacijos apie objektus ir kartu dar labiau pritraukia
turistus.
Dar vienas architektūros muziejaus pavyzdys – Gaudi architektūros parkas
Barselonoje.28
Parkas atidarytas 1963 metais ir pavadintas „Park Guell“ vardu. Šis parkas
buvo architekto rezidencija, tik vėliau jis tapo atviras visuomenei. Muziejuje po atviru
dangumi eksponuojami Gaudi darbai ir namas, kuriame jis gyveno. Muziejaus
informaciniame puslapyje, šiam namui skiriama daug dėmesio, trumpai pasakojama jo
istorija, sudėtos išsamesnės namo interjero ir eksterjero nuotraukos. Virtualaus Gaudi namo
muziejaus skiltyje siūloma pasižvalgyti po autoriaus gyvenamąją vietą, susipažinti su
interjeru, apžvelgiama galerija, kurioje gausu istorinių ir įvairius projektus nušviečiančių
nuotraukų. Šis architekto Gaudi sukurtas architektūros ansamblis įrašytas į UNESCO
Pasaulio paveldo sąrašus. Puslapyje informacija pateikiama ispanų ir anglų kalbomis. Kaip
įprasta ir kituose muziejų puslapiuose pateikiama informacija turistams apie darbo laiką,
kainas, jo lokaciją. Tačiau puslapyje gausu ir kitos informacijos: apie autorių, jo kurtus
projektus. Virtualūs turai29
padeda išsamiau susipažinti su autoriumi, jo gyvenimo būdu ir
asmenybe. Deja, virtualus turas pateiktas tik Gaudi gyvenamojo namo. Jei būtų pateikti ir
kitų pastatų virtualūs turai, tuomet būtų galima išsamiau susipažinti su Gaudi palikimu.
Apskritai, puslapis vaizdingas, nors galėtų būti pateikta daugiau informacijos apie parke
esančius objektus, jų reikšmę, paskirtį, architektūrines detales. Tačiau visame internete gausu
šio parko nuotraukų ir aprašymų, bei atsiliepimų iš ten buvusių asmenų, todėl galima
susidaryti tikrai realų vaizdą apie išskirtinę Gaudi architektūrą.
Vladimiro- Suzdalės muziejus įkurtas XX a. 7 dešimtmetyje; visi pastatai į muziejaus
vietą suvežti iš viso Vladimiro regiono ir pristato jo kultūrą per medinį paveldą: cerkves,
namus, ūkinius pastatus su įrengimais ir pan. Interneto puslapyje informacija taip pat
27
Kizhi virtual tours. In: Kizhi Museum [žiūrėta 2012 lapkričio 2 d.] Prieiga per internetą:
http://kizhi.karelia.ru/journey/index_en.html 28
Gaudi virtual tours. In: Gaudi Museum [žiūrėta lapkričio 5 d.] Prieiga per internetą:
http://www.casamuseugaudi.org/cm-eng/docs_instit/casamuseu.php 29
In: Gaudi Museum [žiūrėta lapkričio 5 d.] Prieiga per internetą: http://www.casamuseugaudi.org/cm-
eng/docs_instit/vvpano.php
13
pateikiama rusų ir anglų kalbomis; atskiros skiltys, skirtos architektūrai, kolekcijoms,
parodoms, festivaliams, vaikų centrui muziejuje ir pan. ganėtinai vizualiai ir išsamiai pristato
muziejų ir jo veiklą, tačiau čia trūksta Kižų salos muziejaus puslapio interaktyvumo: šio
muziejaus puslapis tik pristato realų muziejų, tačiau pats virtualaus muziejaus funkcijos,
galima teigti, neatlieka. Prie tokių muziejų grupės galima priskirti ir Turkų architektūros
muziejų, 30
bei Estijos architektūros muziejų.31
Užsienio valstybėse yra begalės architektūros muziejų pavyzdžių. Tokiu būdu
stengiamąsi visuomenę kuo išsamiau supažindinti su architektūros paveldu ir virtualus
architektūros muziejų pateikimas puikiai tai įgyvendina. Architektūros muziejai suteikia
galimybę susipažinti su įvairiais arhitektūros laikotarpiais, stilistika, šalies istorija vienoje
vietoje. Svarbu, kad informacija dalijamasi ir ji pasiekia vis daugiau žmonių. Pagrindiniai
aspektai būdingi virtualiems muziejams: 1) egzistuoja ir realūs muziejai, 2) pateikiamos
virtualios parodos, ekspozicijos, kurios, dažnai būna sudėtos ne visos, nes labiau
orientuojamasi į tai, jog siekiama pritraukti žmones patiems atvykti apžiūrėti ekspozicijas. 3)
puslapiai yra daugiakalbiai, 4) pateikti konkretūs apibrėžti objektai, 5) edukacinės programos
vaikams, vykdomos interaktyvios ekskursijos 5) pateikiama realiam muziejui būdinga
informacija – darbo laikas, veiklos kryptis, paslaugos. Ne visuose muziejuose vykdoma kokia
kita veikla išskyrus reprezentacinė, ne visi jie atlieka interaktyvaus muziejaus funkcijas.
Daugiausia juose tik pristatoma realiame muziejuje vykdoma veikla, edukacinės programos,
muziejaus naujienos, tačiau pačiame tinklalapyje aktyvi veikla nevykdoma. Be šios veiklos
muziejai tampa gana nuobodūs, tad kuo didesnis muziejaus interaktyvumas puikiai puslapius
praturtintų. Tam galimos įvairios interaktyvios programos, pilna parodų peržiūra, forumas ir
visa kita, kas padėtų įtraukti žmones į muziejaus veiklą.
1.2 . Architektūriniai maršrutai
Prieš pradedant skaitmeninti kultūros paveldą, buvo atkreiptas dėmesys, kad
pirmiausia būtina sukurti geografinę informacinę sistemą (GIS), kuri vizualiai galėtų pristatyti
ir analizuoti visą reikiamą informaciją susijusią su architektūros paveldu. Jų svarbiausias
prioritetas būtų architektūros ir urbanistikos objektai bei istorija. Svarbu, kad tokios duomenų
bazės būtų struktūrizuotos taip, kad ateityje būtų galima pateikti atnaujinimus, dėmesys būtų
sutelkiamas į kultūros paveldo esamą padėtį ir priežiūrą. Galima išskirti keletą konkrečių GIS
privalumų:
Skaitmeninė informacija susieta su žemėlapiu. Kadangi iš daugelio rūšių platinamos
informacijos, per žemėlapius pateikiama informacija yra viena naudingiausių, nes
30
http://www.archmuseum.org/About/
[žiūrėta lapkričio 3 d.] Prieiga per internetą:http://www.arhitektuurimuuseum.ee/eam/english/index.htm
14
galima naudoti ir kaip mokslinių tyrimų iliustracijas, analizuoti grėsmes, vyksta
aiškesnis paveldo valdymas.
Informacija pateikiama grafiškai, ne vien tekstine kalba, todėl yra suprantama įvairų
išsilavinimo lygį turintiems žmonėms, ar kitų šalių atstovams.
Žemėlapius galima pateikti labai įvairiai priklausomai nuo poreikio, tokiu būdu gali
būti sukurti teminiai žemėlapiai.
Nuolatinis erdvinių duomenų atnaujinimas neleidžia atsirasti klaidoms, erdviniai
duomenys daug lengviau atnaujinami ir papildomi, nes nereikia atnaujinti viso
žemėlapio, o tik norimas pakeisti detales.
Viena svarbiausių GIS funkcijų – kultūros paveldo susisteminimas. Toks būdas gali
užimti svarbią vietą teritorijų apsaugos projektuose, nes susilaukia didelio turistų dėmesio.
Erdviniai duomenys yra lengviau klasifikuojami pavyzdžiui pagal amžių ar tipą, GIS leidžia
vartotojui matyti erdvinius santykius, kurti turistinius maršrutus. Tokiu būdu atliekamas
kompleksinis greitas duomenų tyrimas. Geografinė informacinė sistema surenka, saugoja ir
valdo informaciją, kuri pateikiama vizualiai. Tokios sistemos sukūrimas ir integracija padeda
analizuoti informaciją istorinių pastatų registre, įtraukiami visi turimi architektūros ir
urbanistikos rinkiniai, o tai yra vienas iš naudingų būdų architektūros paveldo vystymuisi,
reabilitacijai ir išsaugojimui. GIS įgyvendinimas yra labai sudėtingas projektas, kurio dėka
būtų išspręstos įvairios problemos susijusios su architektūros paveldu, siekiant kad paveldas
būtų išsaugotas ateities kartoms.32
Kitas būdas pristatyti mieste esančius architektūros objektus, tai kuriami
architektūriniai maršrutai, kurie sudarinėjami skirtingų iniciatyvų pagalba.33
Dažnai tokius
maršrutus sudaro architektai – taip daugiau dėmesio sulaukia pati architektūra, o ne pašaliniai
veiksniai, stengiamąsi ją pristatyti ptraukliai ir suprantamai visiems, nors dėl savo
išsilavinimų kartais tai padaryti sunku ir tai, kas atrodo paprasta architektui, paprastam turistui
gali atrodyti visai kitaip, beje kartais jie būna gana sausi ir nuobodoki. Architektūriniai
maršrutai paremti savivaldybės dažniausiai tampa viena iš mietą pristatančių internetinių
puslapių dalių. Juose dar pristatoma ir kita bendra informacija apie miestą, tačiau kalbant apie
architektūrą išsamumo netrūksta, atkreiptas demėsys į svarbiausius objektus, matyti, kad
viskas apgalvota ir aišku. Taip pat yra variantų, kuomet architektūriniai maršrutai tampa
savivaldybės, turizmo centrų ir kitų iniciatyvių grupių kūrybos vaisiu. Taip patenkinami
įvairių pusių interesai ir turistas gauna dar daugiau konstruktyvios, naudingos informacijos.
32
Duran Z., Garagon D., G. Toz, „Cultural heritage preservation using internet – enabled GIS“ [žiūrėta 2012 m.
spalio 12 d.] Prieiga per internetą: http://cipa.icomos.org/fileadmin/template/doc/antalya/38.pdf 33
In: E-architect [žiūrėta lapkričio 6 d.] Prieiga per internetą: http://www.e-
architect.co.uk/architecture_walking_tours.htm
15
Konkrečių architektūros maršrutų pavyzdžių yra nemažai. Vienas tokių maršrutų
pavyzdžiu galėtų būti Anglija. Joje jau dabar sukurti architektūriniai maršrutai,
reprezentuojantys skirtingus miestus: Londonas, Glazgas, Liverpulis, Edinburgas ir kiti įvairių
šalių miestai. Architektūros maršrutų kūrimui 2001 m. Adrian Welch ir Isabelle Lomholt
buvo sukurtas specialus puslapis e-architect.co.uk. Tikslas buvo pateikti šiuolaikinės
architektūros maršrutus per istoriniame kontekste esančią architektūros kelionę. Ekskursijos
gali vykti pėsčiomis ar autobusu, jas veda gidai, turintys architektūrinį išsilavinimą. Tai
puikus būdas pažinti miestus kitu aspektu.
Pagrindinis puslapis padalintas į dvi dalis vertikaliai. Kairėje pusėje pateiktas
pagrindinis puslapio meniu, o centre kita svarbi informacija apie konkrečius objektus su jų
vizualizacijomis. Meniu juostoje galima rasti informaciją: apie vykstančius renginius ir
parodas,34
architektūrą ir architektus, konkursus, architektūrinius maršrutus, literatūrą,
sudarytą galimybė interaktyvumui, galima rašyti laiškus ir pačiai organizacijai, pateikiamos
išraiškingiausių architektūros objektų vizualizacijos suskirstytos pagal miestus. Tačiau šiame
puslapyje didžiausias dėmesys skiriamas architektūriniams maršrutams, nesvarbu kurią
nuorodą bepasirinktum, viskas veda į miestų architektūrą. Architektūrinis maršrutas internete
nėra pateikiamas su visa informacija būdinga ekskursijai, yra trumpi aprašymai, kokie
objektai bus aplankyti, bet tai jau skatina domėtis ir daugiau sužinoti apie miesto
architektūrinius objektus. Kaip pavyzdžiui pasirinkus nuorodą architektūrinės kelionės pagal
šalį, pereinama į kitą puslapį, kur pateikti architektūriniai maršrutai. pasirinkus Italijos
architektūrinės kelionės randami aprašymai apie dviejų įžymių miestų, Romos ir Milano
architektūrą. Trumpai pristatomi žymiausi architektai, ir objektai, kuriuos verta aplankyti.
Pateikiami keli ekskursijų variantai ir žemėlapis, kur sužymėti visi objektai. Puslapio apačioje
galima pasirinkti konkretų maršrutą iš kurio pereinama į visų aplankytinų objektų sąrašą su
nuotraukomis ir trumpais aprašymais.35
Architektūros objektai dėliojami šialia vienas kito,
kad daugelį objektų būtų galima apžiūrėti pėsčiomis.
Kaip neigiamas šio puslapio savybes galima įvardinti gana sudėtingą meniu ir
neaiškų informacijos išdėstymą. Norint pasiekti reikiamą informaciją reikia pereti kelis
etapus, trūksta aiškumo. Taip pat trūksta virtualių ekskursijų pateikimo ir pilno ekskursijos
aprašymo. Be abejonės tai tik skatina pačiam interesantui daugiau ieškoti informacijos pačiam
internete ar knygose. Tačiau galima išskirti ne vieną šio puslapio privalumą. Jis interaktyvus,
galima išsakyti savo nuomonę, diskutuoti su kitais bendraminčiais. Puslapis pakankamai
34
In: E-architect [žiūrėta lapkričio 6 d.] Prieiga per internetą: http://www.e-
architect.co.uk/architecture_events.htm 35
In: E-architect [žiūrėta lapkričio 7 d.] Prieiga per internetą: http://www.e-
architect.co.uk/rome/ara_pacis_museum.htm
16
vizualus ir informatyvus, nėra perdėta sausos informacijos, tačiau jos pakanka turistui
atvykusiam į šalį ar miestą pirmą kartą. Architektūrines ekskursijas galima užsisakyti iš
anksto ir suderinti patį priimtiniausią variantą.
Architektūriniams maršrutams priskirtinas ir dar vienas internetinis portalas Guiding-
Architects. Profesionalių architektų pagalba rengiami architektūriniai turai po įvairius
Europos miestus. Puslapyje pateiktas Europos žemėlapis ir pasirinkus bet kurį pažymėtą
Europos miestą pereinama į konkretų to miesto puslapį, kur sudėlioti teminiai architektūriniai
maršrutai. Informacija pateikta anglų, vokiečių ir ispanų kalbomis. Kaip pagrindinius puslapio
trūkumus galima įvardinti interaktyvumo, vizualumo nebuvimą. Perėjus į konkrečius
architektūrinius maršrutus, jie tik pristatomi, trūksta išsamesnės informacijos ir aprašymų su
objektų vizualizacijomis. Tačiau ir tokie puslapiai yra reikalingi, nes ir žmonių yra įvairių,
taip stengiamasi rasti savąją auditoriją.
Dar vienas konkretus ir išsamus architektūros paveldo maršrutas – Ryga.
Suformuotas internetinis portalas, kuriame galima susipažinti su architektūros vertybėmis, jos
pažymėtos ir miesto žemėlapyje.36
Internete pateikta visa reikalinga informaciją
atvykstančiam turistui; nuo viešbučių iki suvenyrų parduotuvių. Įdomu tai, kad pasirinkus bet
kurią nuorodą iš meniu juostos, pereinama į konkrečius, įvairių sričių aprašymus, o tai
suteikia galimybę platesniam pasirinkimui. Išsamiai pristatoma viskas, ką galima pamatyti
Rygoje su vaizdinėmis priemonėmis. Tačiau labiausiai domina architektūros pristatymas:
pirmiausia pateikta trumpa informacija apie vyraujančią architektūros stilių Rygoje ir kas tai
nulėmė, vėliau pereinama prie trumpų konkrečių objektų aprašymų. Tačiau galima pastebėti,
jog objektų vaizdinės medžiagos pateikiama itin mažai, vos po vieną nuotrauką. Tiesa,
pasirinkus objektą jį galima rasti ir žemiau pateiktame žemėlapyje. Akivaizdu, kad pateikti
objektai nėra toli vienas kito, todėl galima juos apžiūrėti net ir pėsčiomis. Portale nenurodytas
vienas konkretus kelias, kuriuo reiktų vadovautis, siekiant susipažinti su Rygos architektūros
pavyzdžiais. Turistui paliekama galimybė pačiam susidėlioti pageidaujamą maršrutą. Šio tipo
pavyzdys galėtų tikti ir Lietuvai, dėl savo paprastumo, be jokių įmantrybių, jis tiesiog
paprastas ir kartu originalus, taip galėtų būti pristatomas kiekvienas Lietuvos miestas.
Kitokio architektūrinio maršruto pavyzdys pateiktas pristatant Berlyno miestą.37
Kaip
ir daugelyje tokio pobūdžio puslapių pateikta visa reikalinga informacija turistui
atvykstančiam į miestą: žemėlapis su pažymėtomis vietomis, viešbučiai, maitinimo įstaigos ir
t.t. Visgi šiame portale suteikta galimybė pačiam susidėlioti architektūrinį maršrutą, prieš tai
36
In: Virtualriga [žiūrėta 2012 m. lapkričio 23 d.] Prieiga per internetą: http://www.virtualriga.com/architecture/ 37
In: Berlin.Arounder [žiūrėta 2012 m. Lapkričio 30 d.] Prieiga per internetą: http://berlin.arounder.com/
17
apžvelgus vietą 3D formatu.38
Tai puikus būdas išsamiau susipažinti su architektūros paveldu
dar prieš ji pamatant gyvai. Taip pastebimos detalės, kurių galbūt praeinant nei nepamatytum.
Tokių puslapių dėka, galima neišeinant iš namų susipažinti su pasaulio architektūros paveldu.
Beabejo prie kiekvieno objekto seka ir aprašymas. Tačiau visgi reiktų atkreipti dėmesį, kad
puslapis nėra interaktyvus, nėra galimybės diskutuoti, išsakyti savo nuomonę apie matytą
objektą gyvai, pasidalinti patirtimi su kitais besidominčiais architektūra. Nepateikiamos
naujienos ar renginiai, kurie galėtų vykti nurodytuose objektuose. Beje, šiame puslapyje tokiu
pačiu principu galima apžvelgti ir kitus miestus. Panašu, kad www. arounder.com veikia
globaliai, ir gali 3D principu pristatyti daug pasaulio miestų. Šis puslapis suteikia
keliautojams gyvą jausmą, miesto siūlomoms vertybėms: istorinės bažnyčios ir meno kūriniai,
muziejai, kavinės ir parduotuvės, kvapą gniaužiančios kalnų viršūnės, parkai ir sodai.
Kiekviena panorama suteikia nemažai įdomių, svaiginančių pojūčių.39
Yra ir kitų miestų architektūrą pristatančių internetinių portalų, kuriais norima kuo
labiau patraukti visuomenės dėmesį architektūros paveldo išsaugojimui. Apibendrinus galima
išskirti pagrindinius virtualių maršrutų bruožus:
Interaktyvumas - Pasirenkant bet kurį architektūrinį maršrutą svarbi ir kitų
nuomonė, taip gaunamas didesnis pasitikėjimas savo pasirinkimu.
Pateikti objektai susieti su žemėlapiu – galimybė pačiam planuoti savo maršrutą,
žemėlapiai informatyvūs.
Teminiai arhitektūros maršrutai – kiekvienas gali rasti sau patrauklų maršrutą
Trumpi objektų aprašymai su fotofiksacijomis ir literatūros sąrašu
Galimos virtualios ekskursijos
Informacija reikalinga turistui: apgyvendinimo, maitinimo įstaigos, naujienos,
renginiai
Internetiniai puslapiai yra daugiakalbiai
Architektūriniai maršrutai skiriasi nuo kitų skaitmeninių iniciatyvų tuo, kad visa
informacija yra susieta su žemėlapiais. Didelė architektūrinių maršrutų pasirinkimo įvairovė,
pačiam galima planuoti savo maršrutą. Ko negali pasiūlyti virtualūs muziejai, juose pateiktos
stabilios parodos, ekspozicijos, mažiau fotofiksacijų. Taip pat interaktyvumas, visą
informaciją, atsiliepimus galima gauti forumo pagalba, taip atsirenkant ką būtina pamatyti, ar
kas mažiau įdomu. Architektūriniai maršrutai naudingi siekiant apimti kuo daugiau objektų ir
su jais supažindinti turistus.
38
In: Berlin.Arounder [žiūrėta 2012m. Lapkričio 30 d.] Prieiga per internetą: http://berlin.arounder.com/en/city-
tour/kaiser-wilhelm-gedachtnis-church-di-sera.html 39
In Arounder, [žiūrėta 2013 m. balandžio 10 d.], Prieiga per internetą: http://www.arounder.com/
18
1.3 . Miestų pažintiniai internetiniai puslapiai, socialiniai tinklai,
blog‘ai
Virtualus informacijos pateikimo būdas (glaustai ir apibendrintai) būdingas turistams
skirtiems informaciniams portalams, kurie orientuojasi į turistų pritraukimą vieton, o ne į
virtualųjį turizmą. Miestus pristatantys interneto puslapiai paprastai būna vizualūs, kartais
pateikia ir specifinės informacijos apie atskirus objektus ar sritis, tačiau nedaug, nes vėlgi
prioritetas yra turistų pritraukimas į miestą realiai. Tačiau galimas ir toks puslapio variantas,
kada atskirų miestų turistams pateikiama informacija sukelta į vieną internetinį puslapį -
„Virtualus turistas“.40
Šiame internetiniame portale svarbu viena skiltis meniu juostoje – kelionių gidai.
Pasirodęs pasaulio žemėlapis leidžia pasirinkti norimą kontinentą, šalį, miestą. Šis puslapis
nepriskirtas prie didžiųjų kultūros paveldo duomenų bazių ar architektūrinių maršrutų, nes turi
visas savybes būdingas miestą pristatančiuose puslapiuose, tai nėra vien kultūros vertybių
pristatymas. Jame, pasirinkus atitinkamą miestą, pateikta viskas: laisvalaikis, viešbučiai,
restoranai, susisiekimas, prekybos centrai, vietiniai kostiumai, įspėjimai apie galimus pavojus,
naktinės pramogos, patarimai ką pasiimti, pateikiama nemažai vaizdinės medžiagos. Šio
internetinio puslapio išskirtinumas – interaktyvumas. Visa nurodyta informacija pateikta
forumo principu. Žmonės pateikia savo patirtis ir įspūdžius, suskirstant juos į kategorijas
esančias puslapyje. Vyksta atviros diskusijos ir pateikiami konkretūs patarimai
besiruošiantiems atvykti turistams.41
Šiame amžiuje, kuris vis labiau priklauso nuo interneto,
visuomenei, kuri domisi architektūros paveldo paminklais ir nori informaciją perduoti
kitiems, internetas yra greičiausias būdas. Tačiau jie turi tinkamai pateikti savo interpretacijas
internetiniuose puslapiuose, patys surašyti ir surinkti informaciją, kuria vėliau naudosis
žmonės visame pasaulyje. Šiuo metu daug žmonių keliauja remdamiesi forumuose pateikta
informacija, tai atrodo patikima, taigi šis būdas yra itin aktualus.
Dar vienas praktiškas metodas pristatyti miestą ar šalį yra internetinis portalas,
kuriame didžiausią vietą užima šalies žemėlapis su pažymėtomis vietomis ką reiktų pamatyti.
Tokiu pavyzdžiu pasekė Airija.42
Norint konkretizuoti paiešką galima dešinėje pusėje
pasirinkti miestą ir tuomet apačioje pasirodo visi jame esantys reikšmingi objektai su
nuotraukomis ir aprašymais. Taip pat pateikiami ir kitokia informacija tokia kaip brošiūros, ar
40
In: Virtualtourist [žiūrėta lapkričio 7 d.] Prieiga per internetą: http://www.virtualtourist.com 41
In: Virtualtourist [žiūrėta lapkričio 7 d.] Prieiga per internetą:
http://www.virtualtourist.com/travel/North_America/United_States_of_America/Nevada/Las_Vegas-
836630/TravelGuide-Las_Vegas.html 42
In: Buildings of Ireland, [žiūrėta 2012 m. gruodžio 2 d.] Prieiga per internetą:
http://www.buildingsofireland.ie/PlacesToSee/
19
to objekto atspindys paveiksluose. Šio miesto internetinis portalas labai praktiškas,
nesudėtingas, greitai galima rasti norimą informaciją, pateikta nemažai vaizdinės medžiagos.
Informacinėje medžiagoje kaip taisyklė pateikti pastatymo ir restauracijos metai, taip pat
įvardijama kuo objektai žymūs, juose gyvenę asmenys.
Trumpai galima paminėti, kad Rumunija sukūrė video gidus, norintiems keliauti po
šią šalį. Interaktyvus elektroninis gidas sudarytas iš 20 video klipų ir 360 galimų turistinių
krypčių bei turų. Deja nepavyko rasti nuorodos į šį video gidą, tačiau jau vien tokia idėja labai
sveikintina.43
Kaip paskutinę ir didele įvairove pasižyminčių interneto svetainių, kuriuose
pristatomas paveldas, grupę galima išskirti asmeninius puslapius – asmenines svetaines,
tinklaraščius (blog‘us), virtualius albumus ir pan. Albumuose gausu vaizdinės medžiagos,
informacijos būna ne daug ir ji gali būti ne visada tiksli ar patikima. Šiuose puslapiuose
trūksta administravimo, daug vietos užima interpretacijos, o tai nulemia tam tikros
informacijos praradimą. Dažnai tai tiesiog kelionių aprašymai su nuotraukų albumais. Vienas
didžiausių jų privalumų yra auditorija. Prie didžiausias auditorijas pritraukiančių puslapių
būtų galima priskirti: MySpace, Flickr, Facebook, Linkedin, Wikipedia, Youtube ir kt. Taigi
kiekviena bet kokio asmens matyta kultūros paveldo vieta gali būti pasidalinta globaliai.
Žmonės, juose tarpusavyje bendrauja bei keičiasi informacija, taip kuria tam tikras virtualias
bendruomenes, kurias sieja bendri interesai. Siekiant architektūros paveldu sudominti
visuomenę, interaktyvumas įvairiuose tinklaraščiuose yra būtinas. Tokiu būdu tampa aišku,
kad paveldo išsaugojimas nėra vien valstybinių institucijų reikalas, tuo rūpinasi visa
interaktyvi bendruomenė, kurios pagalba vyksta informacijos sklaida. Šios svetainės
prieinamos visiems.
Apibendrintai galima teigti, kad miestų pažintiniai puslapiai, asmeninės svetainės ir
kt. taip pat gana išsamiai pristato kultūros paveldą. Bet pavyzdžiui miestų informaciniai
puslapiai yra administruojami ir juose pateikta informacija yra pateikta tokia, kuria būtų
pritraukiamas didžiausias turistų srautas, praleidžiant kitus svarbius objektus ir informaciją.
Tinklarašiuose pateikta informacija yra įvairesnė, tačiau ne toks reiklus jos administravimas
suteikia galimybę interpretacijoms ir taip gali būti iškraipyta reali informacija.
1.4. Virtualus objektų atkūrimas
Skaitmeninės technologijos ne tik palengviną kultūros paveldo prieinamumą, tačiau
naudojamos ir moksliniams tikslams. 3D technologijos padeda pamatyti realų architektūros
43
[žiūrėta 2012 m. lapkričio 11 d.] Prieiga per internetą: http://www.15min.lt/pasaulis-
kiseneje/straipsnis/kelioniu-ekspertas/sukurtas-video-gidas-padesiantis-keliauti-po-rumunija-638-
281299#ixzz2EvOIzEPI
20
objekto vaizdą ir atkurti jau neesamas detales. Taip visuomenė visapusiškiau supažindinama
su architektūros paveldu, kuris dar išlikęs ir kas buvo sunaikinta. Padedant įvairioms
kompiuterinėms technologijoms, kurios suteikia galimybę matyti nuniokotą pastatą virtualiai,
mes galime analizuoti erdvės, spalvos, tekstūros medžiagų aspektus ir jų svarbą. Technologijų
pagalba lengva analizuoti įvairias fizines pastato savybes ir daryti hipotezes, nes tai tiesiogiai
neįtakoja orginalaus pastato, todėl galimi įvairūs variantai. Technologijų būtinumas
atsiskleidžia tada, kai pastatas yra stipriai nuniokotas ir jau nėra įmanoma įsivaizduoti kaip jis
galėjo atrodyti, tuomet viską galima atkurti. Galimas ir viso komplekso atkūrimas.
Pasitelkiant šias technologijas mokslininkai daro hipotezes, kurios gali būti patvirtintos ar
paneigtos tiesiogiai neįtakojant objekto. Virtualiam architektekitertūros paveldo pateikimui
yra taikomi tam tikri kriterijai kurie numato santykį tarp objekto autentiškumo ir pripažinimo;
turi būti konkreti atskirtis tarp orginalo ir ne, tarp to, kas yra tikėtina ir kas tik hipotezės.
Trimatis ir virtualus modeliai gali padėti suprasti jau egzistuojantį ir atkurti sunaikintą
architektūros paveldą. Šios technologijos buvo panaudotos atkuriant San Prudencio
vienuolyną ir bažnyčią (Ispanija), kaip manoma pastatytą XV amžiuje. Šiandien šis statinys
yra tik griuvėsiai, todėl tokia rekonstukcija buvo būtina. Toks projektas yra puikus įvairių
mokslo sričių bendradarbiavimo pavyzdys.
Pasitelkus 3D technologijas atkuriami ne tik pavieniai pastatai, bet ir ištisi miestai.
Tokiu pavyzdžiu pasekė Japonija, kuri pasistengė atkurti savo istorinį miestą Kyoto. Ne tik
kaip jis atrodė prieš Antrąjį Pasaulinį karą, bet ir dar anksčiau. Šis miestas buvo pastatytas
prieš 1200 metų, yra išsaugojęs nemažai kultūros paveldo pavyzdžių tokių kaip šventyklos,
tradicinės kapavietės, šiuolaikinių architektūros paveldo pastatų. Technologijų pagalba buvo
siekiama atkurti ivairių epochu kraštovaizdžius ir kad ši informaciją būtų pasiekiama
internetu. Toks projektas padeda priimti tinkamus sprendimus siekiant išsaugoti istorinį
miesto kraštovaizdį, juo siekiama labiau pritaukti visuomenę, kad informacija būtų
pasiekiama, toks kraštovaizdžių atkūrimas gali padėti išsamesniems moksliniams tyrimams.
Virtualiu metodu galima susipažinti ir su vienu žymiausių architektūros pavyzdžių
„Sagrada familia“ bažnyčia Barselonoje. Šis architektūros paminklas jau tapęs ryškiu
Katalonų simboliu visame pasaulyje. Šio archiktektūros paminklo, kuris dar nėra baigtas,
žinomumas stulbinantis. Sukurtas atskiras šį paminklą pristatantis puslapis.44
Šis puslapis pristato visą informaciją susijusią su banžnyčios statybomis: kas buvo
pagrindiniai pradininkai šios bažnyčioms statyboms, pažymima, kad bažnyčios statybos
finansuojamos iš privačių lėšų, įvairių fondų ir žmonių aukų. Puslapis suskirstytas į 3 juostas,
44
In: Sagrada Familiac [žiūrėta spalio 15 d. ] Prieiga per internetą: http://www.sagradafamilia.cat/sf-
eng/?lang=0
21
su horizontalia juosta, kurioje pateikiama informacija visuomenei apie joje vykstančias
parodas, edukacines programas, bažnyčios „draugus“ ir t.t. dešinėje pusėje yra pagrindis
informacijos meniu, kuris paspaudus nuorodas, suskirstomas į smulkesnes dalis. Pagrindinė
informacija ir aprašymai pateikiami puslapio viduryje su dešinėje pusėje atsiveriančia
nuotrauka. Pasirinkus bet kurią meniu skiltį galime rasti trumpus aprašymus apie bažnyčios
autorių, statybų istoriją, simbolių reikšmes, architektūrą, nuotraukas, rėmėjus. Turbūt
įdomiausiai pateikta informacija šiame puslapyje, tai galimybė apžiūrėti bažnyčią virtualiai.
Daug dėmesio skirta bažnyčios vidaus prezentacijai.
Taip pat labai puikus būdas pritraukti visuomenę prie šio architektūros paveldo tai
vykdomos edukacinės programas, kurios suskirstytojs įvairioms amžiaus grupėms: mažieji -
nuo 6 iki 12 metų mokosi atrasti Gaudi architektūros formas ir skulptūras esančias bažnyčioje,
įvertinti estetinius aspektus ir įvertinti šį architektūros paveldą kaip Katalonų kultūros
pristatymą. Vaikai nuo 12 iki16 metų mokomi vertinti Gaudi mokslinį požiūrį, atpažinti jo
metodus, analizuoti architektūros elementų veikimą ir naudingumą, interpretuoti formas ir
vaizdus naudojamas Sagrada Familia, gerbti istorinį ir meninį paveldą, atrasti epizodų,
susijusių su krikščionių religija. Pauaugliai nuo 16 iki 18 metų mokomi atrasti skirtingus
architektūrinius elementus, suprasti Gaudi geometriją, identifikuoti, klasifikuoti ir aptarti
architektūros stilius, analizuoti Gaudi ir bažnyčios svarbą Katalonų kultūros istorijoje. Šias
edukacines programas galima vertinti kaip puikų pavyzdį, siekiant išsaugoti šį architektūros
paveldą ateitiems kartoms.45
Tokiu būdu užtikrinamas architektūros paveldo išsaugojimas ir
svarba daug ilgesniam laikui.
Kaip pagrindines teigiamas puslapio savybes galima pažymėti: interaktyvumas,
vizualumas, informatyvumas. Visa informacija pateikta glaustai ir konkrečiai, neperkrauta
begale „sausos“ medžiagos. Puslapyje informacija pateikiama ispanų ir anglų kalbomis. Taip
galėtų būti pristatomos ir Lietuvos bažnyčios.
Dar vienas pavyzdys - tai „Empire State Building“ pastatas Niujorke. Šis statinys po
atidarymo buvo aukčšiausias architektūros objektas visame pasaulyje, nors vėliau jį praaugo
jaunesni architektūros objektai, jis vistiek buvo ir yra laikomas dangoraižių dangoraižiu ir
Niujorko simboliu. Šio objekto virtualiai apžiūrėti nėra galima, tačiau verta akcentuoti tai, kas
šiame puslapyje labiausiai sudomina būsimą turistą. Kaip ir visuose puslapiuose pateikta
pastato istorija, ekskursijų laikas, nuotraukosir t.t. Tačiau jame pateiktos ir edukacinės
programos vaikams su aprašymais, taip pat informacija, kokie žymūs žmonės lankėsi šiame
pastate. Bet įdomiausia, kad pastatas pristamomas ir filmuose, pateiktas visas sąrašas filmų,
45
In: Sagrada Familiac [žiūrėta spalio 15 d. ] Prieiga per internetą: http://www.sagradafamilia.cat/sf-
eng/docs_serveis/educaObjectius.php
22
kur galima pamatyti šį dangoraižį. Tai puikus pavyzdys, kaip galima pristatyti architektūrinius
objektus.46
Virtualus turas suteikia galimybę aplankyti ir „Baltuosius rūmus“. Puslapis turi
standartinį meniu, kas leidžia susipažinti su pagrindine informacija. Tačiau interaktyvus turas
leidžia pamatyti rūmų interjerą. Pateiktas visas rūmų planas ir pasirinkus bet kurią vietą
atsiveria kambario vaizdas su trumpais istoriniais aprašymais. Toks pastato pateikimas gali
vėliau padėti jį atkuriant, jei neišliktų. Šis puslapis gal ir nepristato išsamiai architektūros,
tačiau supažindina su pastato struktūra ir leidžia smalsuoliams susipažinti su interjeru.47
Galima trumpai susipažinti ir su ankstesniais Amerikos prezidentais bei jų žmonomis, nes
pateikti jų portretai su biografiniais aprašymais.
3D technologijos taip pat naudojamos ir senovės architektūrai atkurti. Toks
internetinis portalas kaip 3dancientwonders pristato senovės laikų architektūrą. Jame galima
susipažinti su kai kuriais objektais virtualiai, sudėtos architektų hipotezės, kaip iš tikrųjų
galėjo atrodyti šie architektūriniai objektai, tokie kaip Stonehenge, Panteonas. Puslapyje
supažindinama su edukacinėmis programonis, nepamiršti ir mažieji, kuriems pateikti
edukaciniai žaidimai.
Taigi vaizduojamosios ir erdvinės technologijos padeda geriau suprasti praeities ir
dabarties alternatyvius maršrutus. Pagrindiniai 3D vaizdo kūrimo privalumai:
Galimybė atkurti nebeišlikusius miestus, jų kraštovaizdžius, bei architektūros dalis;
Galima daryti įvairias hipotezes, prielaidas tiesiogiai nepažeidžiant objekto;
Galima išsamesnė fizinių pastato savybių analizė;
Nuo šiol visuomenė gali pasiekti informaciją apie kultūros paveldą įvairiais būdais ir
priemonėmis. Dauguma šių išteklių turi ilgalaikę vertę ir svarbą, todėl juos būtina saugoti ir
išlaikyti esamoms ir ateities kartoms. Tačiau paveldo skaitmeninimas turi ir minusų. Prie to
prisideda spartus kompiuterinės ir programinės įrangos moralinis susidėvėjimas, abejonės dėl
šaltinių atsakomybės ir priežiūros bei išsaugojimo metodų ir lydinčiųjų įstatymų trūkumas.
1.4 . Architektūros paveldas duomenų bazėse
Paveldo skaitmenizavimas yra vienas iš būdų padėti išsaugoti paveldą ateities
kartoms bei jį skleisti. Prieiga per internetą prie įvairių kultūros paveldo objektų yra lyg raktas
į jų apsaugą ir pristatymą visuomenei, todėl tokių objektų duomenų bazių kūrimas yra tiesiog
būtinas. Šis būdas atveria galimybes kontroliuoti paveldo išsaugojimą ir naujas intervencijas.
Toks kultūros paveldo pateikimas gali būti ir naujas architektūros paveldo išsaugojimo būdas.
46
In: Empire State Building [žiūrėta spalio 15 d. ] Prieiga per internetą:
http://www.esbnyc.com/esb_story_movies.asp 47
In: White House [žiūrėta lapkričio 4 d. ] Prieiga per internetą: http://www.whitehouse.gov/about/inside-white-
house/interactive-tour
23
Pasaulio paveldą skaitmeninėje erdvėje galima skirstyti pagal daug bruožų:
iniciatorius, apimtį, specializaciją ir pan. Pasaulį apimant visuotinumui, tautinio tapatumo
išsaugojimo problemos tampa itin aktualios. Kultūros paveldo, kaip gyvosios kultūros
vertybių sistemos, padedančios išlaikyti puoselėjimas ir šios sistemos vertybių sklaida tapo
vienu svarbiausių prioritetų. Tai patvirtina įvairios programos, skatinančios kultūros ir mokslo
paveldo skaitmeninimą ir jo integravimą į skaitmeninį turinį. Tai naujas žingsnis stiprinant
besiplečiantį Europos šalių sambūrį, remiantis natūralia kiekvienos tautos egzistencine teise,
išreiškiama kalba, papročiais, tradicijomis, jos menais ir religija. Tik ją puoselėjant ir gerbiant
yra galima darni tautų sandrauga - civilizuotų tautų ir jų kultūrų sambūvio norma. Kultūros
paveldo įvairovė kuria ne tik trintis ir įtampas, ji kuria dar ir žavesį, žmogaus išmintį.
Svarbiausiuose ES politiniuose dokumentuose ne tik akcentuojama kultūros paveldo - kaip
tautos identiteto - reikšmė, bet taip pat nurodoma, kaip šis paveldas ir kultūros žinios turi būti
pateikiami viešai prieigai be jokių laiko ir vietos apribojimų. Drauge išvardijama, kad
kultūros paveldo bei žinių pervedimas į skaitmeninę erdvę yra logiškas žingsnis, sudarantis
sąlygas be kliūčių jais naudotis ir pažinti kitas tautas.
Pats svarbiausias dalykas kalbant apie kompiuterinės ir programinės įrangos, siūlomų
produktų įvairovę skaitmeninant kultūros paveldą yra efektyvūs duomenų mainai, keitimąsis
informacija. Informacinėje visuomenėje žinios įgyja vertę tik tada, kai jos yra skleidžiamos,
jomis dalijamasi. Šiandien atminties institucijos susiduria su trejopais iššūkiais. Pirma, jos turi
tęsti savo tradicines materialių objektų komplektavimo, tvarkymo, saugojimo ir pateikimo
vartotojui funkcijas; antra, - rūpintis šių objektų išlikimu ir prieinamumu nutolusiam
vartotojui juos skaitmeninant; trečia, - įvesti į savo apyvartą skaitmeninius objektus.
Strateginis požiūris į kultūros paveldo valdymą skaitmeninėje aplinkoje būtinas bibliotekoms,
muziejams ir archyvams, kad neprarastų profesionalių kultūros paveldo operatorių reputacijos
ir padidintų savo įtaką visuomenėje, kitaip jie rizikuoja likti archajišku, lėtai pokyčius
priimančiu sektoriumi, o tai menkina kultūros paveldo reikšmę žmonių gyvenime.
Kaip didžiausius skaitmeninio paveldo archyvus galima išskirti tarptautinių
organizacijų ir tarptautinių projektų interneto puslapius, pvz., UNESCO
(http://www.unesco.org/new/en/), UIA
(http://www.archi.fr/UIA/edificeAfficher.php?langue=en&numeroEdifice=205) ir Europeana
(http://www.europeana.eu/portal/aboutus.html) bei kitas skaitmenines duomenų bazes.
Pastarieji pasirinkti kaip pavyzdžiai dėl savo apimties, dėmesio paveldui bei kiek skirtingo jo
reprezentavimo būdo.
UNESCO puslapis labiau orientuotas į išskirtiniausius pasaulio paveldo objektus,
pripažintus šios organizacijos; jis taip pat pristato pačios organizacijos veiklą, apimančią
24
daugybę sričių. Kurdama žinių visuomenę ir siekdama panaikinti skaitmeninę atskirtį,
UNESCO daug dėmesio skiria žmogiškajam faktoriui: kultūrinei ir kalbinei informacijos
įvairovei, prieigai prie informacijos bei visuomenės naudojimuisi informacija. Organizacija
atlieka daugiau tik informacinę funkciją. UNESCO organizacijos svetainės dalis, skirta
kultūrai, kurioje pristatomas ne tik įvairių šalių kultūros paveldas, bet ir įvairūs su juo susiję
dokumentai.48
Apibendrintai komunikaciją, informaciją, žinias ir šiuolaikines informacijos
technologijas UNESCO vertina kaip priemones, padedančias siekti žmonijos progreso,
kokybiškesnio gyvenimo, asmenybių ugdymo. Mažai išvystytos ir besivystančios šalys dažnai
stokoja prieigos prie naujausių informacijos technologijų ir dėl šios priežasties netenka
galimybės nuosekliai vystytis. Taigi organizacija savo veikla siekia panaikinti išsivysčiusių ir
besivystančių šalių atskirtį, įgyvendindama programas, kurių pagrindiniai principai yra
spaudos ir žodžio laisvė, didesnės ir geresnės galimybės naudotis informacija ir žiniomis,
kultūrų įvairovės puoselėjimas bei visiems lygios teisės gauti visavertį kokybišką
išsilavinimą.
Kaip organizacijos puslapio stipriąsias dalis galima išskirti aiškią struktūrą –
pagrindinis puslapis vertikaliai suskirstytas į 3 juostas, su horizontalia juosta pereiti į kitas
organizacijos puslapio dalis; svarbiausios naujienos pateikiamos puslapio viduryje, su
iliustruojančia nuotrauka ar video įrašu; mažiau svarbios – interaktyviame sąraše dešinėje;
taip pat pateikiamas įvykių kalendorius, video įrašas, aiškios nuorodos į konvencijas, ką tik
publikuotų leidinių pristatymas. Iš minėtos viršutinės įrankių juostos galima pereiti į Apie
mus (pristatoma kas yra kas organizacijoje); Temos (Kultūrinė įvairovė, Pasaulio paveldas
kt.), Po visą pasaulį (regionai ir šalys); Bendruomenės (tinklai ir partneriai); Įvykiai
(kultūriniai įvykiai, šventės kt.); Šaltiniai (periodika, reportažai, online medžiaga, duomenų
bazės). Pasaulio paveldo duomenų bazėje pateikiamas interaktyvus pasaulio žemėlapis,
kuriame pažymėti kultūros, gamtos ir mišrūs paveldo objektai.49
Kaip pagrindines teigiamas
savybes reikėtų įvardinti interaktyvumą, informatyvumą ir vizualumą – iš žemėlapio galima
tiesiogiai pereiti prie norimo objekto platesnio aprašo su nuotraukomis; taip pat per partnerius
galima parašyti atsiliepimą apie lankytą objektą. Organizacija pasaulinė, tad ir puslapis
orientuotas į viso pasaulio paveldą ir siekiančius jį pažinti, tad informacija pateikiama
daugelyje puslapio segmentų gali būti pateikiama keliomis kalbomis.
Europeana – Europos paveldo skaitmeninimo projektas, kurį kuriant bendradarbiavo
apie 1500 institucijų. Jų surinktos kolekcijos suteikia galimybę tyrinėti Europos istoriją nuo
48
World Heritage. In: UNESCO [Žiūrėta 2012 m. Lapkričio 14 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.unesco.org/new/en/culture/themes/ 49
World Heritage List. In: UNESCO [žiūrėta 2012 m. Spalio31d]. Prieiga per internetą:
http://whc.unesco.org/en/list/
25
senovės iki šių laikų. Europeana leidžia pasižvalgyti po skaitmeninius Europos muziejų,
bibliotekų, archyvų išteklius, garso ir vaizdo medžiagos rinkinius. Organizacija orientuojasi į
Europos įvairaus paveldo prezentaciją. Šis projektas siekia įtraukti į paveldo saugojimo,
skaitmeninimo procesą pačius puslapio skaitytojus. Europeana galima skaityti ne tik
pagrindinėmis pasaulio kalbomis, tačiau ir mažesnių Europos šalių, pavyzdžiui ir lietuviškai.
Taip projektas siekia priartėti prie savo auditorijos ir kartu padeda saugoti atskirų šalių kalbas.
Skirtingomis kalbomis pateikiama prieiga prie Europos kultūros ir mokslo paveldo, suteikia
galimybę vartotojams jungtis į tinklą, atrasti kažką naujo, bendrauti, dalintis informacija bei
pasisemti įkvėpimo.50 Iš esmės puslapis paremtas aktyvaus vartotojo principu: vartotojas
naudojasi paieškos sistema, kurios rezultatai skirstomi į 4 pagrindines kategorijas: tekstą,
vaizdus, vaizdo medžiagą ir garso medžiagą. Rezultatai gali būti rodomi kaip sąrašas, lentelė,
ar laiko skalėje (objektai suskirstyti pagal datas); suteikiama galimybė pamatyti visą objekto
formą. Paspaudus „žiūrėti originalų kontekstą“, vartotojas nukreipiamas į objektą Europeanai
pateikusios organizacijos svetainę. Mano Europeana - tai funkcija registruotiems vartotojams,
kuri suteikia galimybę suasmeninti svetainę – išsaugoti paieškos rezultatus, mėgiamus
objektus vėlesnei peržiūrai, priskirti objektams žymeklius.51
Per Europeana bendruomenių
puslapius vartotojas jungiasi prie naudingų interneto išteklių, kurie gali padėti daugiau
sužinoti, tyrinėti ir dalintis žiniomis apie Europos kultūros ir mokslo paveldą. Čia yra
nuotraukų dalijimosi svetainių, forumų ir naujų skaitmeninių projektų. Rodomos svetainės ir
socialinės medijos grupės yra sugrupuotos pagal temas ir kategorijas, susijusias su
Europeanos turiniu: Art Nouveau, Biologinė įvairovė, Viduramžiai/Renesansas etc.52
ThoughtLab skiltis skirta norintiems sužinoti daugiau apie Europeana partnerių veiklą; joje
patalpintos nuorodos į skaitmeninių bibliotekų katalogus, straipsniai apie skaitmeninimą ir
kt.53
Kaip organizacijos stipriąsias puses galima įvardinti daugiakalbį meniu ir paieškos
sistemą, kuri suteikia galimybę tikslingiau ieškoti informacijos apie norimą objektą. Vienas iš
minusų – vizualumo trūkumas, nėra galimybės parašyti atsiliepimų, architektūros paveldo
pristatymui trūksta virtualumo, objektų atkūrimo vadovaijantis hipotezėmis.
Dar vienas skaitmeninės paveldo duomenų bazės pavyzdys - tarptautinės architektų
sąjungos sukurta internetinė svetainė, Archi.fr/UIA. Joje pateikti XX a. architektūros paveldo
pavyzdžiai. Šiuo metu puslapis dar nėra visiškai baigtas, jis dar bus pildomas naujais
50
Europeana: pažinkime kultūrą. In: Europeana [žiūrėta 2012 m. spalio 23 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.europeana.org/portal/aboutus.html 51
Kaip naudotis Europeana. In: Europeana [žiūrėta 2012 m. spalio 23 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.europeana.org/portal/usingeuropeana.html 52
Bendruomenės. In: Europeana [žiūrėta 2012 m. spalio 23 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.europeana.org/portal/communities.html 53
ThoughtLab: mąstykime kartu. In: Europeana [žiūrėta 2012 m. spalio 23 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.europeana.org/portal/thoughtlab.html
26
architektūros objektais ir pateikta skiltis su naujienomis, tačiau jau matyti esami privalumai ir
minusai.
Tarptautinės architektų sąjungos (UIA) įkurta skaitmeninė duomenų bazė daugiausia
orientuota į modernios architektūros paveldo pristatymą visame pasaulyje ir dėmesys
sutelkiamas į XX a. išskirtinius architektūros objektus. Šiuo projektu skatinamas domėjimąsis
šio laikotarpio architektūra, suteikiama galimybė parsisiųsti objektų skaitmenines
reprodukcijas, keistis ir skleisti informaciją. Šį puslapį galima skaityti tik anglų ir prancūzų
kalbomis, todėl dar nėra tinkamai prieinamas mažesnių tautų savišvietai kaip pastarosios
duomenų bazės. Viena iš teigiamų savybių – objektai chronologinėje juostoje suskirstyti
dešimtmečiais.54
Internetinis puslapis suskirstytas vertikaliai, kitiems internetiniams
puslapiams būdingos horizontalios meniu juostos nėra. Pagrindinė informacija pateikiama
puslapio centre, kairėje puslapio pusėje pateikti kitokie architektūros objektų paieškos būdai:
ieškojimas pagal autorių, šalį, miesto ar objekto pavadinimą. Galima ir kompleksinė objekto
paieška, kur papildomai reikia nurodyti ir objekto funkciją. Chronologinėje juostoje
pasirinkus viena iš datų puslapio viduryje pasirodo visi architektūros objektai esantys
duomenų bazėje priskirti šiam laikotarpiui. Pasirinkus konkretų objektą, pateikiama trumpa
informacija tokia kaip: nuorodos į internetinius puslapius, objekto apsaugos būdas,
vyraujantis architektūros stilius, paskirtis ir t.t. Visa ši informacija pateikta viename puslapyje
palengvina informacijos ieškojimą, nes nereikia interneto naršyklėse vesti įvairių užklausų
apie konkretų architektūros objektą.55
Galimas perėjimas ir į kitokius objektų sąrašus.
Pavyzdžiui pasirinkus būseną neapsaugotas, pasirodo visas sąrašas objektų, kurie nėra
apsaugoti visame pasaulyje, pasirinkus paskirtį - atsiverčia visas sąrašas pagal paskirtį
suskirstytų architektūros objektų. Visgi šiame puslapyje trūksta aktualijų ar naujienų skilties,
kur būtų atkreiptas visuomenės dėmesys į esamas problemas ir objektus. Puslapyje pateikiama
gana sausa informacija, trūksta vaizdinės medžiagos.
Apibendrinus pateiktą informaciją galima teigti, jog šis puslapis naudingas visiems
siekiantiems susipažinti būtent su XX a. moderniuoju architekttūros paveldu. Pateikta
informacija labai glausta ir koncentruota, o norintiems plačiau susipažinti pateikiamos kitos
internetinės nuorodos taip pat visų aptariamų objektų vizualizacijos. Be abejonės
neišvengiamas ir dalies informacijos praradimas.
Nereikėtų pamiršti ir dar vieno internetinio portalo, kuris atlieka duomenų bazės
funkciją, tačiau skiriasi tuo, kad jame pateikta informacija apima tik vieną šalį ir joje esantį
54
[žiūrėta spalio 24 d. ] Prieiga per internetą:
http://www.archi.fr/UIA/rechercheDate.php?langue=en&date1=1900&date2=1910&button2=Search 55
[žiūtėra spalio 24 d.] Prieiga per internetą:
http://www.archi.fr/UIA/edificeAfficher.php?langue=en&numeroEdifice=225
27
kultūros paveldą. Tai yra http://www.english-heritage.org.uk/. Šis puslapis sudarytas
remiantis kitų duomenų bazių standartais, kurie padeda greičiau orientuotis informacijos
ieškantiems interesantais. Šiame puslapyje registruojami kultūros paveldo objektai ir teikiami
patarimai vyriausybei kaip reikėtų saugoti šį paveldą, kad ir ateities kartos galėtų su tuo
susipažinti. Portalas horizontalus, viskas suskirstyta grafomis tematiškai, tokiu būdu norima
informacija greitai randama. Labiausiai šiame portale išsiskiria tai, kad didesnis dėmesys
skiriamas, ne tiek pačiam objektui, bet problemom, su kuriomis susiduriama siekiant šių
objektų išsaugojimo.
Daugiausia dėmesio sulaukia skiltis, kuriame sudėtos edukacinės programos,
ekskursijos ir kita informacija apie architektūros paveldą. Šio skiltyje galima sužinoti ir
ivairių būdų, kaip patraukliai pateikti kultūros paveldą, kad jis būtų įdomus platesnei
visuomenei. Vienas iš būdų, tai interaktyvus tam tikros vietovės žemėlapis, kuriame sužymėti
objektai, ir pasirinkus viena jų pasirodo trumpas aprašas su foto nuotrauka. Skistymas meniu
juostoje discover the past, (pažinkime praeitį) kultūros paveldas pateiktas susiejant jį su
Anglijos istorija. Kuo dar ypatingas šis portalas, kad jame pateikiama viskas, kuos gali
didžiuotis Anglija, tarp jų ir vandens augmenijos ar gyvūnijos išskirtinumai. Daug
informacijos ir apie „Stonehenge“, kuris yra tapęs ir Anglijos simboliu. Dar vienas įdomus
kultūros paveldo pristatymo būdas yra audio turai, kurie įgarsintai trumpai pristato
architektūros objektą. Tai tarsi interactyvi biblioteka, tiesiog informacija yra įgarsinta, jos
nereikia perskaityti, viską galima išklausyti. Be abejo, svarbu šiame internetiniam puslapyje ir
tai, kad informacija yra nuolat atnaujinama, pateikiamos straipsnių publikacijos suijusios su
paveldo išsaugojimu ar iškilusiomis problemomis.
Apskritai, šis internetinis portalas gana išsamiai pristato Anglijos kultūros paveldą,
apima įvairias sritis, yra visapusiškas ir auditorijos atžvilgiu. Tačiau jame yra ir šiek tiek
sumaišties, kadangi įvairi informacija viena su kita persipina, trųksta aiškumo ir
konstruktyvumo. Aiškiau būtų jei informacija būtų sudėliota laikotarpiais ir tokiu būdu pagal
atitinkamą laikotarpį išdėliota visa medžiaga tiek istorija, tiek kultūros paveldas.
Pastaruoju metu taip pat atsiranda ir mažesnių architektūros objektų duomenų bazių,
kurios suteikia galimybę jauniesiems architektams parodyti savo darbus ir su jais supažindinti
visuomenę. Viena tokių - www.worldarchitecture.org, kurioje gausu pateikiamų architektūros
naujienų. Ši duomenų bazė labiau savarankiška, ja skatinama visus išsamiau susipažinti su
naujais architektūros pavyzdžiais, kurie gali būti įvertinti pasauliniu mastu, sudėtos pavyzdžių
fotofiksacijos.56
Visa informacija pateikta tik anglų kalba, todėl galbūt nelabai pritaikytas
56
[žiūrėta 2012 gruodžio 1 d.] Prieiga per internetą: http://www.worldarchitecture.org/world-buildings/
28
mažųjų tautų gyventojams. Visgi informacijos pateikimas šioje duomenų bazėje yra
nemokamas, bet kuris norintis gali bandyti tapti žinomas.57
Apibendrinant informaciją pateiktą skaitmeninėse duomenų bazėse galima spręsti,
kad visi objektai nėra skaitmeninami, pirmiausia vyksta jų atranka. Vertinami šie objektų
kriterijai:
• kultūrinė objekto vertė;
• išsaugojimo būtinumas;
• fizinė objekto būklė;
• naudojimo ir veiklos būtinumas;58
Šiuose puslapiuose susisteminta informacija pateikta glaustai, aiškiai, pateiktos
objektų vizualizacijos. Tai puiki galimybė susipažinti su visame pasaulyje esančiais
architektūros paveldo objektais. Nereiktų pamiršti, kad labai svarbu, kad šie puslaipiai yra ir
interaktyvūs, informacija galima dalintis, taip užtikrinant, kad ji pasieks daug daugiau
žmonių.
Šių didžiųjų kultūros paveldo duomenų bazių pavyzdžiai rodo, kad tokių puslapių
kūrimas ir architektūros bei kultūros paveldo skaitmenizavimas yra būtinas. Toks
informacijos pateikimas yra priimtinas ir prieinamas platesnei visuomenei. Galima pasisemti
patirties, kuriant paieškos sistemas, kriterijų įvairovės taip pat interaktyvumo, gausesnės
objektų vizualizacijos. Iš šių duomenų bazių galima daug pasimokyti kuriant lietuviško
pavyzdžio duomenų bazes. Kolkas šiuos kriterijus labiausiai atitinka tik architektūros ir
urbanistikos tyrimų centro įkurta duomenų bazė autc.lt.
57
[žiūrėta 2013 sausio 20 d.] Prieiga per internetą: http://www.english-heritage.org.uk/ 58
Remo Tiiu „Digital preservation of printed cultural heritage in estonia: strategy, methodology, practice“
[žiūrėta 2012 lapkričio 17 d.] Prieiga per internetą:
http://www.leidykla.eu/fileadmin/Knygotyra/47/TIIU_REIMO.pdf
29
2. ARCHITEKTŪROS PAVELDO PRISTATYMO
GALIMYBĖS LIETUVOJE
Lietuva taip pat plėtoja galimybes reprezentuoti kultūros paveldą virtualioje erdvėje.
Pirmiausia reikia paminėti Kultūros paveldo departamento interneto puslapį, kuriame galima
susipažinti su teisiniais, paveldo apsaugą reglamentuojančiais dokumentais, naujienomis bei
pačiais paveldo objektais.59
Kaip skelbiama šioje svetainėje, „didžiausią Lietuvos istorinio
nekilnojamojo paveldo dalį sudaro urbanistikos ir architektūros vertybės“.60
Puslapyje
pristatomi ir UNESCO objektai Lietuvoje. Labai aiškios struktūros svetainėje pateikiami ir
specialieji planai, informacija apie leidimus, licencijas, atestavimus ir konkursus. Sudominti
kultūros paveldu vaikus ir kitus asmenis puslapyje siekiama edukaciniais žaidimais. Visa
pateikta informacija yra apibendrinto pobūdžio, specialiais klausimais norintiems konsultuotis
puslapyje siūloma kreiptis į savo gyvenamos vietos Kultūros departamento padalinį. Karštoji
linija skirta tik norintiems pranešti apie neteisėtus Kultūros paveldo departamento pareigūnų
veiksmus.
Informacijai apie Lietuvos kultūros paveldą buvo sukurta keletas skaitmeninių
duomenų bazių. Kultūros vertybių registro puslapyje užfiksuoti ir trumpai aprašyti saugomos
Lietuvos nekilnojamojo paveldo vertybės; kuriame lankytojų patogumui sukurta paieškos
sistema su žemėlapiu.61
Remiantis visų, esančių Lietuvoje, dvarų ir sodybų apskaita, buvo sukurta
skaitmeninė duomenų bazė. Šioje duomenų bazėje susisteminta visa turima informacija,
papildyti trūkstami duomenys bei atlikta dvarų sodybų, esančių apskaitoje, fizinės būklės
skaitmeninė foto fiksacija. Šiuo metu duomenų bazėje pateikiama apie 12 000 dvarų ir jų
aplinkos nuotraukų. 62
Puslapyje galima paieška pagal pavadinimą, adresą, kodą, plotą,
pastatų skaičių, preliminarų statusą taip pat ir žemėlapyje.
Lietuvos dvarų duomenų bazėje63
pateikiama informacija suskirstyta į grafas.
Vizualinėje pateikiama: G (dvaro sodybos geografinė situacija), T (turima šiuo metu dvaro
sodybos teritorijos schema sus suskirstytais ir sunumeruotais dvaro laikotarpio pastatais bei
svetimkūniais, atsiradusiais ne dvaro gyvavimo laikotarpiu) ir F (dvaro sodybos fotofiksacija,
59
Kultūros paveldo departamentas [žiūrėta 2012 m. spalio 10 d.] Prieiga per internetą: < http://www.kpd.lt/ > 60
Urbanistikos ir architektūros paveldo apsauga. In: Kultūros paveldo departamentas [žiūrėta 2012 m. Spalio10
d]. Prieiga per internetą: < http://www.kpd.lt/lt/node/170 > 61
Kultūros vertybių registras [žiūrėta 2012 m. spalio 10 d]. Prieiga per internetą: http://kvr.kpd.lt/heritage/ 62
Apie projektą. In: Lietuvos dvarų duomenų bazė [žiūrėta 2012m. spalio 10 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.heritage.lt/dvarai/apie_projekta.php 63
Apie duomenų bazę. In: Lietuvos dvarų duomenų bazė [žiūrėta 2012 m. spalio 14 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.heritage.lt/dvarai/apie_duomenu_baze.php
30
kur pateikti visi dvaro sodybos pastatai ar jų liekanos, parko fragmentai, vandens telkiniai,
takųs sistemos etc.). Taip pat pateikiamas sodybos amžius, pastatų skaičius (suskirstyti į tipus:
gyvenamieji, ūkiniai, gamybiniai, kiti, statinių liekanos svetimkūniai pastatai), registro
duomenys (jei dvaras į jį įtrauktas) bei tyrimų ir projektavimo darbai, jei tokie vykdyti.
Atsiliepimams ir pasiūlymams pateiktas el. paštas. Projekto privalumai būtų informacijos
gausa, tikslumas ir vizualumas, o kaip trūkumas - ne visai patogią informacijos pateikimo
formą – teritorijos schema, fotofiksacija ir kt. pateikiami atskiruose puslapiuose. Šios
duomenų bazės nėra interaktyvios, nesuteikta galimybė keistis informacija, objektai aprašomi
pagal standartus, nesupažindinama su galimybėmis kaip kitaip būtų galima pristatyti šį
paveldą, kad jis taptų patraulus visuomenei.
Apskritai, turbūt viena pirmųjų skaitmeninių duomenų bazių buvo sukurta svetainė
epaveldas.lt.64
ji – kaip pristatanti architektūros paveldą savo funkcijos neatlieka, tačiau joje
pateikiami dokumentai nemažiau svarbūs siekiant susipažinti su senąja architektūra ir įvairiais
dokumentais. Virtuali elektroninio paveldo sistema yra milžiniškas skaitmeninis lobynas,
kuriamas pagal Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir
prieigos strategiją. Portalas visiems besidomintiems šiuo lobynu užtikrina greitą ir patogią
prieigą prie tūkstančių meno kūrinių, knygų, laikraščių, rankraščių tekstų, žemėlapių, garso
įrašų. Skaitmeninis turinys ir suformuota efektyvi virtuali skaitmeninio paveldo sistema
sudaro galimybę teikti aukštos kokybės informacines paslaugas - nebereikia atokiau
gyvenantiems mūsų šalies piliečiams gaišti daug laiko kelionėse norint gauti reikiamos
informacijos iš archyvų ar bibliotekų. Pagaliau plačiau atsiveria ir muziejų fondai ir juose
esantys eksponatai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo sunkiai prieinami
lankytojams. Lietuvos kultūros paveldas, integruotas į Europos skaitmeninį turinį, prisideda
prie visavertės mūsų šalies kultūros raiškos Europos kultūrų bendrijoje bei mūsų šalies
įvaizdžio gerinimo. Be visų išvardytų skaitmeninio turinio sukūrimo pranašumų, dar tektų
pridurti tai, kad jis prisidės prie pagrindinės atminties institucijų funkcijos gerinimo – kultūros
paveldas bus patikimiau saugomas ateities kartoms.
Lietuviškas architektūros paveldo duomenų bazės variantas – architektūros ir
urbanistikos tyrimų centro įkurta svetainė autc.lt. Šis puslapis – tai lietuviškoji architektūros
paveldo duomenų bazė. 65
„Svetainėje siekiama sukaupti ir sistemingai pateikti įvairiose
institucijose bei privačiuose archyvuose išsklaidytą medžiagą, reprezentuojančią Lietuvos
architektūros palikimą ir jo tyrimus. Pateikiama mokslinių tyrimų bei ikonografinių duomenų
bazė apima esamą ir nykstantį, kintantį bei medžiaginiu pavidalu nebeegzistuojantį
64
In: Epaveldas [žiūrėta 2012 gruodžio 1 d. ] Prieiga per internetą: http://www.epaveldas.lt/web/guest/home 65
Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras [žiūrėta 2012 m. spalio 17 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.autc.lt/public/Home.aspx
31
architektūros palikimą, kuris vienaip ar kitaip susijęs su Lietuvos architektūros istorija.
Svetainė skirta kultūros paveldo specialistams, naudotojams ir savininkams, akademinei ir
plačiajai visuomenei“.66
Puslapyje pateikiama medžiaga aprėpia įvairias architektūros paveldo sritis,
informacija tiksli ir vizuali. Prie informacijos pateikimo ir atnaujinimo kviečiami prisidėti visi
norintys; registruotiems vartotojams suteikiama galimybė palikti komentarus, tad puslapis ir
interaktyvus. Duomenų bazė nuolatos atnaujinama. Šiuo metu didžiausia naujiena galima
laikyti pradėtus kurti architektūrinius maršrutus. Maršrutų tikslas – „ užtikrinti laisvą priėjimą
prie architektūros palikimo duomenų, sukuriant palankią terpę pagal tam tikrą programą
pažinti objektus natūroje. Čia svarbu tai, kad ekskursantas susipažinęs su virtualioje erdvėje
aprašytais maršruto objektais pats gali kurti ir perkurti ekskursijos dramaturgiją, kitaip sakant
jis pats tampa ir pasakotoju ir klausytoju“67
Iš aptartų lietuviškų interneto puslapių, vienaip ar kitaip susijusių su kultūros
paveldu, atsiskleidžia pagrindiniai jų privalumai ir trūkumai. Taigi pagrindinės problemos
būtų informacijos siaurumas – ji tiksli, tačiau dažnai jos pateikiama minimaliai (išimtis -
AUTC). Labai trūksta vizualumo, kurio reikia norint sudominti platesnę auditoriją, o taip pat
ir dokumentavimui. Svetainių patogumas vartotojui gana geras. Grįžtamojo ryšio trūkumas
taip pat yra nemaža problema – kaip sužinoma, ar pasiekta tikslinė auditorija, ar patenkinti jos
poreikiai ir lūkesčiai, ar tai efektyvu. Taigi interaktyvumas, forumų sukūrimas šiuose
puslapiuose yra būtinas. Taip pat reikia pateikti informaciją apie vykstančius renginius, šiuose
objektuose, nurodyti ir kitą svarbią informaciją turistui: nakvynė, maitinimas ir pan. Visgi
reikia pabrėžti, jog visi šie interneto puslapiai padeda informacijos plėtrai, keičia suvokimą
apie paveldą, atkreipia dėmesį ir į problemas.
Dar vienas lietuviško architektūros paveldo pristatymo pavyzdys – medinės Kauno
architektūros duomenų bazė www.archimede.lt. Ji sukurta siekiant vienoje vietoje pateikti
informaciją apie medinį architektūros paveldą bei gaunama patarimų ar metodinės medžiagos,
kaip restauruoti namus, kur nusipirkti reikalingų statybinių medžiagų bei individualios
gamybos architektūrinių detalių. Ši duomenų bazė pagal savo specifiką pateikė informaciją
apie medinės architektūros paveldą Kaune, skirtingose seniūnijose. Internetinio puslapio
horizontalioje juostoje pateikta informacija susijusi su teisiniais dokumentais (pristatomi
teisės aktai reglamentuojantys medinės architektūros išsaugojimą), tyrimų medžiaga (trumpai
pristatomi rengti tyrimai), priežiūra ir patarimai (labiau skirta objektų savininkams, pateikti
66
Apie mus. In: Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras [žiūrėta 2012 m. spalio 17 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.autc.lt/public/AboutUs.aspx 67 In: Autonimiškos ekskursijos nepriklausomam varotojui [žiūrėta 2012 saplio 31 d.] Prieiga per internetą:
http://www.autc.lt/public/News.aspx?id=14
32
praktiniai patarimai apie atskirų namo dalių išsaugojimą), knygos ir straipsniai
(supažindinama su jau esančia literatūra apie medinę architektūrą Lietuvoje), kontaktiniai
duomenys, kaip naudotis svetaine atmintinė, bei nuorodos (siūloma atkreipti dėmesį į
originalų Senųjų Trakų medinių namų pristatymą, informaciją apie restauruotus namus
Vilniuje ir dailininko Žilio Vijaro (Gilles Vuillard) piešiamus ir tapomus Kauno medinukus).68
Svetainėje apie kiekvieną namą pateikiami šie duomenys: adresas, tipas, paskirtis,
aukštų skaičius, paveldosauginis statusas, nuoroda į kultūros vertybių registrą (kai pastatas į jį
įtrauktas), jeigu žinoma – statybos metai, statytojas, projektuotojas. Platesnius aprašus kol kas
turi tik dalis objektų, vėliau jie bus daromi visiems. Atskirai prisegtos namų projektų kopijos
iš Kauno apskrities archyvo, istorinės nuotraukos, jeigu yra – paveldosauginė informacija
(vertinimo tarybos aktai, ekspertizės). Pateikiama objekto vieta žemėlapyje. Labiausiai
dėmesys atkreipiamas į vilas, jų pateikta apskritai 14, kurios apima Panemunę, Vilijampolę,
Žaliakalnį, Centrą ir kt. seniūnijas. Kolkas dar nėra pateikti išsamūs visų objektų aprašymai,
to tikrai trūksta, yra suteikta galimybė išsakyti savo nuomonę, projekto kūrėjams, tačiau
nesuteikta galimybė diskusijoms, nėra forumo, kur būtų sudėti atsiliepimai, rekomendacijos,
nuomonės. Rašant šį darbą, pastebėtas ir duomenų bazės atnaujinimas, kuris sudaro dar
patrauklesnį duomenų bazės įvaizdį. Kalbant apie ateities perspektyvą, ši duomenų bazė
galėtų pristatyti ir kitų miestų savitą medinę architektūrą.
Išnagrinėjus užsienio paveldo pristatančių interneto svetainių pavyzdžius, galima
išskirti tris svarbiausius bruožus, kuriuos turėtų turėti lietuviškieji interneto puslapiai, kad jis
galėtų tinkamai atlikti dokumentavimo/registravimo ir švietėjišką misiją: interaktyvumas,
vizualumas ir informatyvumas. Lietuviškam architektūros paveldo pristatymui trūksta
įvairumo, virtualaus architektūros paveldo pažinimo, muziejų medžiagos skaitmenizavimo,
virtualių parodų, architektūros parkų, ir virtualių architektūros maršrutų.
68
Archimede, [žiūrėta 2013 m. vasario 25 d.] Prieiga per internetą: http://www.archimede.lt/#&panel1-
1&panel2-9
33
3. ŽALIAKALNIO TARPUKARIO
ARCHITEKTŪROS PAVELDO SKLAIDA IR
PAŽINIMO GALIMYBĖS VIRTUALIOJE
ERDVĖJE
Pradedadant rašyti šį skyrių, visų pirma būtina apsibrėžti kokią Kauno miesto
teritoriją apima Žaliakalnis, koks objektas yra laikomas vila.
Pagal specialųjį planą Žaliakalnio teritorijos riba pravedama K.Petrausko gatvės
vakarine riba iki sankryžos su Radvilėnų plentu ir suka Radvilėnų plento šiaurine bei rytine
ribomis iki sankryžos su Vydūno alėja. Toliau riba sutapatinama su Ąžuolyno parko
kadastrinio sklypo šiaurine riba.69
Vila - mūrinis arba medinis vieno aukšto vienos šeimos gyvenamasis namas.
Būdinga laisvesnė tūrių ir plano struktūra.70
Trumpai aptariant Žaliakalnio ypatybes tampa aišku, kuo šis rajonas įpatingas ir
kodėl vertas didesnio visuomenės dėmesio. Rajonas pasižymi originaliu planavimu, tačiau
69
Kultūros paveldo departamentas, [žiūrėta 2013 m. kovo 3 d.] Prieiga per internetą:
http://www.kpd.lt/lt/node/1535 70
Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė, Kristina Šilinytė. Kauno miesto istorinės dalies vadinamos Žaliakalniu (U 31)
apsaugos reglamento I dalies: Istorinių – archyvinių tyrimų apibendrinimas. Kaunas, 2002.; 17 psl., In: Kauno
miesto savivaldybė. [ žiūrėta 2013 m. vasario 25d. ]. Prieiga per internetą:
http://www.kaunas.lt/index.php?273306478
1 il. Kauno seniūnijų žemėlapis
34
palyginti įprastais, eiliniais pastatais, tačiau jie yra lietuviškos architektūros dalis. Kaip
teigiama Kauno Žaliakalnio apsaugos reglamente iki 1940 m. tai buvo tautiniu atžvilgiu
homogeniškas rajonas - jame gyveno lietuviai, viduriniojo sluoksnio atstovai, tarp jų ir keletas
žymių asmenybių (Kipras Petrauskas, Matas Šalčius). Žaliakalnio apstatymo planas parengtas
remiantis naujomis architekttų idėjomis parsivežtomis iš vakarų, kurį sudarė iš Kopenhagos
pakviestas inžinierius M. Frandsenas drauge su kauniečiu Antanu Jokimu. Nors buvo
numatytas maksimalus užstatymas, visgi dėl prasidėjusio Antrojo Pasaulinio karo buvo
įgyvendinta tik dalis tarp Vydūno alėjos, Radvilėnų plento ir Petrausko gatvės, nes čia buvo
didelis tuščias miesto ganyklų plotas. Kaip matyti iš žemėlapio, Žaliakalnio seniūnijai
priklauso ir kalniečiai, tačiau pats Žaliakalnio rajonas yra gana taisyklingos trapecijos formos,
suskirstytas į kvartalus ir sklypus. Jie taisyklingi, didoki, užstatymo linija negriežta.71
Į
Kultūros vertybių registrą 2007 m. buvo įrašyta ir kita Žaliakalnio dalis, besitęsianti nuo
Perkūno alėjos iki Kauko laiptų. Kaip teigia šaltiniai, gyvenamųjų masyvų prie Perkūno alėjos
ir Kauko laiptų urbanistinė struktūra susiklostė savaimingai, derinantis prie Ąžuolyno parko ir
šlaitų kontūro. „Radio rajonas“ tarpukariu buvo laikomas prestižiniu. Perkūno ir Kauko
masyvų planavimas, apstatymas, želdinių pobūdis pasižymi estetine, paskirties, gamtinės
apsupties, istorine ir memorialine bei ekonomine vertėmis. Kauko masyvui būdingi senesni,
iki 1930 m. iškilę paprastesnės architektūros mediniai namai, čia nemažai medinių
daugiabučių. Perkūno masyve gyveno turtingesni žmonės, kūrėsi kultūrinis elitas, dominuoja
mūriniai namai – prabangesni kotedžai, vilos. Apskritai Žaliakalnyje visi pastatai, statyti iki
1940 m., laikomi autentiškais. Vieni jų išlikę beveik be pakitimų, kiti mažiau arba daugiau
pertvarkyti, atnaujinti.72
Nepaisant sovietmečio laikotarpio ir kitų naujadarų atskiros objekto dalys gana gerai
išlikusios: urbanistinis karkasas, medžiagiškumas, charakteris. Žaliakalnio namai primena XX
amžiaus pirmoje pusėje Europos priemiesčiuose paplitusius sodybinių namų kvartalus. Šioje
teritorijoje tyrinėtojai įžvelgia filotoponę, ekonominę, architektūrinę, istorinę vertes. Kadangi
šioje dalyje daugiausia dėmėsio skiriama architektūrai, taigi architektūrinė vertė čia
pasireiškia gyvenamųjų namų tipų ir stilistikos įvairove.
Apibendrinant Žaliakalnio išskirtinumą, dar ir šiandien matyti jog tai labai ramus,
turintis savo gyvenimo ritmą rajonas. Nors rajonas ir yra neatsiejama mieto istorijos dalis,
tačiau jame vis dar trūksta aktyvesnių darbų vykdymo, kad šis rajonas būtų dar patrauklesnis:
ne visur sutvarkyti šaligatviai, gatvės, namų kiemai, ar Žaliakalnio kalno šlaitai tikrai
71
Nijolė Lukšionytė – Tolvaišienė. Kauno Žaliakalnio reglamentas ir tvarios raidos nuostatos. [žiūrėta 2013 m.
vasario 20 d.] Prieiga per internetą: http://archive.minfolit.lt/arch/501/872.pdf 72
[žiūrėta 2013 m. kovo 15 d.] Prieiga per inetrnetą:http://www.kamane.lt/layout/set/print/Naujienos/2008-
metai/Balandis/Kita/PAVELDO-APSAUGA-KULTUROS-POLITIKOS-AKIRATYJE
35
patrauklumo nepriduoda. Išsprendus šias akivaizdžiai matomas problemas ir tuo pačiu metu
turėtų būti atkreiptas dėmesys į architektūros išsaugojimą. Nors internete labai daug
informacijos pastatų savininkams, kaip reiktų restauruoti pastatus išsaugant jų autentiškumą,
visgi tai ne visada veikia. Noras gyventi komfortabiliai užkerta kelią kartu pastatą ir išsaugoti
ateities kartoms.
3.1 . Žaliakalnio architektūros ypatybės
Autentiškam prieškariniam Žaliakalnio užstatymui būdingi 5 namų tipai.
1. Tradiciniai sodybiniai namai. Daugiausiai jų pastatyta 1925-1931 m. Jie išsiskiria –
vienaaukščiu tūriu ir aukštu mansardiniu stogu. Šie namai mediniai, rečiau mūriniai, su vienu-
dviem butais kartais net keturiais. Name su gyvenama pastoge galėjo būti nuo dviejų iki šešių
butų. Savo architektūrine išraiška ir vidaus planavimu jie artimi Lietuvos kaimų sodybiniams
namams.
2. Nuomojamų butų namai. Tai mediniai arba mūriniai dviejų aukštų namai su keturiais-
aštuoniais nuomojamais butais. Kokybės atžvilgiu vieni buvo pigesni, kiti brangesni.
Dažniausiai butų kaina priklausė nuo butų skaičiaus name. Eksterjeru ir vidaus planavimu
artimi daugiaaukščiams gyvenamiems namams: pastato centrinėje dalyje laiptinė, abipus jos
išsidėstę butai. Šioje teritorijoje tokie namai pradėti statyti apie 1930 metus (statyta ir 1939
m.), tačiau šio tipo namų suplanuota tik apie 30 visoje teritorijoje.
3. Mažagabaritiniai nuomojami namai (kelių butų vilos). Teritorijoje pradėti statyti apie 1930
m. mūriniai ir mediniai dviejų-trijų aukštų namai su dviem-šešiais kompaktiškais butais.
Eksterjero kompozicija artima individualiems namams, o plano struktūra turėjo daugiabučio
namo požymių. Kiekviename aukšte vienas ar keli įvairaus dydžio butai. Viename aukšte,
dažniausiai antrame, galėjo būti prabangus savininko butas. 1938-1939 m. pasitaiko ypač
prabangių tokio tipo namų. Kiekvienas butas užima atskirą namo aukštą, aplink nedidelį
prieškambarį išsidėstę kambariai: virtuvė, valgomasis, miegamasis, kabinetas, vonia ir
tarnaitės kambarys. Teritorijoje suprojektuota daugiau nei 40 tokio tipo gyvenamųjų namų.
4. Individualios vilos. Mūrinis arba medinis vieno aukšto vienos šeimos gyvenamasis namas.
Būdinga laisvesnė tūrių ir plano struktūra.
5. Kotedžai. Tai dviejų aukštų mūrinis arba medinis gyvenamasis namas vienai šeimai. Jo
kompaktiško plano branduolys – holas, aplink kurį dėstomos kitos buto patalpos. Teritorijoje
pastatyta tik keletas šio tipo namų.73
73
Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė, Kristina Šilinytė, Aldona Tatariūnienė, Kauno miesto istorinės dalies
vadinamos Žaliakalniu (U 31) apsaugos reglamento II dalis: Reglamento parengiamieji darbai: objekto tyrimas ir
analizė. 31-36 psl., Kaunas, 2002.; In: Kauno miesto savivaldybė. [ žiūrėta 2013 m. vasario 25d. ]. Prieiga per
internetą: http://www.kaunas.lt/index.php?273306478
36
Iš šių penkių tipų, plačiau bus aptariamos statytos vilos. Deja paplitęs naujo
užstatymo tipas čia nesuformavo tokių namų grupės ar rajono. Naujų tipų namai: kotedžai,
individualios vilos ir mažagabaritiniai nuomojami namai, sudaro nedidelę dalį visų
gyvenamųjų namų šioje istorinėje Žaliakalnio teritorijoje. Jų architektūrai būdingi
kompaktiški ir funkcionalūs planai, asimetriškai, laisvai komponuojami tūriai ir įvairūs
fasadai. Gyvenamųjų namų fasaduose vengiama monotonijos. Jų kompozicijoms paįvairinti
naudojami tiek funkciniai, tiek dekoratyviniai elementai. Nebelieka dominuojančios centrinės
namo dalies. Dviejų-trijų aukštų namų laiptinė dažnai šliejasi prie namo šono tarsi atskiras
tūris – svarbus akcentas pabrėžiantis fasado asimetriją. Namų fasadai pagyvinami rizalitų
iškyšomis. Įvairiomis priemonėmis stengiamasi atskirti ir pastatą sudarančius tūrius: skirtingo
dydžio, nevienodai suskaidyti langai, reljefinės juostos, vienoje dalyje akcentuojami
vertikalūs, kitoje – horizontalūs fasado plokštumą skaidantys elementai. Tūriai atskiriami ir
paaukštinus vieno iš jų sieną, iškėlus parapetą. Laisvai komponuojamas gyvenamųjų namų
dalis dengia neaukšti šlaitiniai čerpių arba skardos stogai. Nors ir buvo nurodymas
atitinkamoje teritorijoje namų stogus dengti čerpėmis, tačiau ne visi to paisydavo.
Dažniausias pasiteisinimas – ribotos finansinės galimybės. Stogai būdavo dengiami skarda ir
nudažomi raudona spalva, ir taip imituodavo molines čerpes. Namo stogas organiškai
atkartoja dengiamo tūrio plotą, tai taip pat kuria dinamiškumo įspūdį. Atskiras dalis į visumą
kartais sujungia balkonai. Gana įvairūs laiptines apšviečiantys langai. Pasitaiko du-trys
vertikalūs langai per visą laiptinės aukštį, vienas didelis langas, rėmeliais suskaidytas
įvairiomis geometrinėmis formomis, trys-penki nedideli langai, vienas apskritas langas.
Išsikišusiame laiptinės rizalite galėjo būti kampiniai langai. Įvairios detalės formuoja
dinamišką visumos vaizdą, kiekvienas pastatas savitas, individualus. Ypač populiaru namų
fasadus “suliniuoti” iškiliomis arba įgilintomis reljefinėmis juostomis. Taip dekoruojami
cokoliniai, pusrūsių aukštai, tarpaukščiai, mūrinės balkonų sienelės, plokštumos tarp vienos
dalies langų. Namų langai ir portalai apvedami iškiliais apvadais, dekoratyviniais rėmais. Du-
trys šalia esantys langai viršuje ir apačioje sujungiami reljefine juostele taip pat fasadus
paįvairina dekoratyvinės nišos, reljefinės ir skulptūrinės detalės. Pastebėta, kad viloms taip
pat būdingi kupoliniai stogai su bokšteliu arba be jo, taip pat aplinkui įstiklintos namo
verandos.
1935 m. Kauno miesto Taryba išleido nutarimą skatinantį gerosios architektūros
atsiradimą – už gražius namų fasadus ir racionalius planus kiekvienais metais skiriamos
premijos namų savininkams. Ką tik pastatyto namo savininkas raštu kreipdavosi į miesto
valdžią, kad ši atsiųstų komisiją “patikrinti” jo statinio architektūros. Nugalėtojams buvo
37
įteikiamas pagyrimo lapas, savininkas vieneriems metams atleidžiamas nuo mokesčių už
premijuotą turtą. 74
Taigi tarpukariu iškilęs Žaliakalnis, kurio išskirtinę aurą pastebi ne tik tūlas lietuvis,
bet ir užsieniečiai – išskirtinės architektūros rajonas visos šalies mastu. Niekur kitur Lietuvoje
nėra išlikusios tokios didelės senųjų medinių namų teritorijos. Šis prestižinis rajoniukas, kur
žemė – aukso vertės, išsaugojo kaimo mieste oazę. Visgi kad ir ką garantuotų valstybė,
senasis Žaliakalnio medinukų žavesys metai iš metų nyksta. Autentiškų medinių detalių juose
vis mažiau: medį agresyviai išstumia plastikas, kitur – net mūras. Remiantis Žaliakalnio
reglamentu buvo išsiaiškinta, jog saugoma Žaliakalnio teritorija pirmiausia vertinga dėl
išlikusios (ir tebetęsiamos) tradicinės gyvensenos, dėl darnaus geometrinio plano santykio su
laisvu užstatymu bei želdiniais ir dėl vietinio architektūros pobūdžio. Tačiau ši informacija
apie Žaliakalnio vertybes nors ir yra pasiekiama Kauno miesto savivaldybės tinklapyje, tačiau
dėl per didelio informacijos kiekio, nėra patrauklus paprastam turistui, kuris nori tiesiog
laisvalaikiu sužinoti ką nors naujo. Tokie tyrimai turėtų būti pateikti kuo patraukliau,
lengvesne forma, kitu atveju tai tiesiog pamirštama, neatkreipiamas visuomenės dėmesys.
Lengvesnės formos galėtų būti: rengiamos virtualios parodos, organizuojami seminarai
Žaliakalnio temomis, jie gali būti ir nuotoliniai, bendraujant interneto pagalba, vaizdinis
medžiagos pateikimas nurodant ateities perspektyvą puoselėjant Žaliakalnį ir kas nutiktų
nesulaukus didesnio visuomenės susidomėjimo, palikus viską savaiminiam išnykimui.
3.2 . Žaliakalnio architektūros reprezentavimas virtualioje
erdvėje
Kaip jau visiems žinoma, arhitektūros paveldą galima pristatyti ir saugoti įvairiais
būdais. Nemažai galimybių aptarta pirmojoje darbo dalyje. Prie architektūros paveldo
pristatymo ir išsaugojimo ne virtualioje erdvėje prisideda įvairūs reglamentai kaip jie turėtų
būti saugomi, objektai įrašomi į kultūros paveldo registrą, rengiamos konferencijas, parodos,
seminarai ir taip keliamos diskusijos tam tikruose švietėjiškuose visuomenės sluoksniuose,
siekiama visuomenės susidomėjimo. Tačiau jei nėra grįžtamojo ryšio, nėra tinkamo
prieinamumo visiems besidomintiems, visa tai tampa beverte informacija, kuri laikui bėgant
gali išnykti. Kaip rašoma prof. N. Liukšionytės straipsnyje „Miestų medinės architektūros
išsaugojimo galimybės“: „ Kaune daryta taikomojo pobūdžio tyrimų, kurie nėra publikuoti ir
žinomi tik specialistams. Didžioji dalis numatytų darbų--rutininio pobūdžio (objektų įrašymas
į registrą, kultūros vertybių klasifikatoriaus tobulinimas, įstatymo įgyvendinamųjų aktų
keitimas, tvarkybos reglamentų parengimas, jie turėtų būti atliekami ir be specialios
74
Ibid
38
programos). Sprendžiant iš 2008-2010 m. rezultatų, nepanašu, jog būtų pagerėjusi medinių
pastatų būklė, įsižiebęs visuomenės domėjimasis mediniu paveldu ar sukurta patraukli terpė
tarptautiniam turizmui. Atrodo, jog laikas ir lėšos dažnai eikvojami formalioms užduotims.
2009 m. Kultūros paveldo departamentas užbaigė medinės architektūros objektų stebėseną-
buvo apžiūrėti vertybių registre esantys objektai, užpildytos detalios anketos, suvesti
statistiniai duomenys. Darbas nepaprastai imlus, natūroje apžiūrėta daug objektų, tačiau
nepasinaudota galimybe kartu užfiksuoti neregistruotus pastatus, galbūt unikalius, gal
nesulauksiančius kitos apžiūros.“75
Šiame amžiuje, kai skaitmeninės technologijos vis labiau apima mūsų visuomenę ir
tampa neatsiejama gyvenimo dalis, būtina, kad ir architektūros paveldas taptų patrauklus ir
prieinamas kiekvienam žmogui, siekiant kad tai būtų išsaugota ir liktų ateities kartoms.
Žaliakalnio architektūros paveldas taip pat gali būti patrauklus ir prieinamas visiems. Taigi
remiantis užsienio valstybių pavyzdžiais, kurie aptarti pirmojoje šio darbo dalyje, matyti, kad
architektūros paveldas gali būti pristatytas labai įvairiai. Nemažai dėmesio sulaukia visos
skaitmeninio paveldo pristatymo galimybės, tačiau daugiausia dėmesio bus skiriama
architektūrinio maršruto sudarymui, kuris vėliau būtų pateiktas virtualioje erdvėje, atitinkantis
visus standartus ir prieinamas kiekvienam. Šiuo metu turistai norėdami apžiūrėti miestą
naudojasi turizmo informacijos centrais arba informaciniais leidiniais-gidais, kuriuose yra
nurodomi lankytini objektai. Visgi didžiausia problema turistui yra suplanuoti savo maršrutą
taip, kad būtų aplankytos įdomiausios vietos ir jis įsitektų į tam skirtą laiką. Ne visada turistų
informacijos centras ar leidinys teisingai rekomenduoja lankytinas vietas, dažnai tai būna
pačios populiariausios miesto vietos ar objektai, ir net neprisimenama, kad esame išskirtiniai
ir kai kuo kitu. Kiekvienas interesantas turi skirtingus poreikius ir pomėgius, ir kitokio
maršruto rekomendavimas ar informacija apie galimybę, galėtų labiau atitikti tuos poreikius.
Tačiau grįžtamąjį ryšį gauti yra labai sudėtinga, žmonės retai grįžta į turistų informacinį
centrą ar parašo laišką gido leidėjams ir papasakoja kas jiems patiko, kuo galbūt nusivylė.
Vienas iš popierinių gidų trūkumų yra tas, kad juos labai sudėtinga atnaujinti ir pateikti pačią
naujausią informaciją, jie pasensta. Laikui bėgant seni gidai ir lankstinukai praranda savo
vertę, todėl reikia spausdinti vis naujus, iš naujo maketuoti ir t.t., kas užima ne tik daug laiko
tačiau ir daug kainuoja. Esant virtualių architektūros maršrutų galimybei viso to galima
išvengti, informacija gali būti bet kada atnaujinama, galima pačiam lengviau susiplanuoti
75
Nijolė Lukšionytė. Wooden architecture in cities: opportunities for preserving/ Miestų medinės architektūros
išsaugojimo galimybės. In: THE FREE LIBRARY [žiūrėta 2013 m. kovo 20 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.thefreelibrary.com/Wooden+architecture+in+cities%3A+opportunities+for+preserving%2FMiestu...-
a0266942788
39
maršrutą. Siekiant populiarinti Kauno medinę architektūrą sudaromas architektūros maršrutas
apimantis Žaliakalnio vilas, vėliau taip galima pristatyti ir kitas objektų grupes.
3.3. Architektūros maršrutas – „Moderniosios Žaliakalnio vilos“
Kaip matyti iš aukšiau pateiktų arhitektūros paveldo pristatymo pavyzdžių Lietuvoje,
jau imtasi veiksmų, kad medinis Kauno architektūros paveldas nebūtų pamirštas, ir
rūpinamasi jo išsaugojimu, tačiau informacijos yra daug ir įvairios, atliekami įvairūs tyrimai,
kuriamos, duomenų bazės, tačiau architektūrinių maršrutų kūrimo perspektyva dar gana
nauja, nors užsienio valstybėse tai jau puikiai veikia, ir yra grįžtamasis ryšys. Kuriant ši
architektūros maršrutą vadovaujamasi jau esančiais pavyzdžiais interneto svetainėje
www.autc.lt, tačiau remiamasi ir užsienio valstybių pavyzdžiais, kad maršrutas būtų kuo
patrauklesnis.
Maršrutu „Moderniosios Žaliakalnio vilos“ siūloma artimiau susipažinti su
tarpukario vilų architektūra Žaliakalnyje. Didžiojoje Vakarų pasaulio dalyje po Pirmojo
pasaulinio karo gan sparčiai plitusios modernizmo idėjos netrukus prasiskynė kelią ir į
Lietuvą. Užsienyje studijavusių architektų atneštos į savo gimtąjį kraštą, čia jos įgavo savitą
formą, neretai vadinama kaunietiškąja architektūros mokykla. Kiekvienas iš čia kūrusių
architektų turėjo savitą braižą, pasižymintį skirtingomis moderniomis variacijomis, kuriose
reiškėsi istoristiniai elementai, „tautinio stiliaus“ paieškos ar tiesiog bandymai vietinėmis
sąlygomis perteikti pagrindinius modernizmo principus.
Maršrutas prasideda Vydūno alėjoje ties premijuota Č. Pacevičiaus vila ir baigiasi
Žemaičių gatvės pabaigoje Paškevičienės vila. Maršruto metu dalyviai išsamiau susipažins su
tarpukario architektūros vilomis, jų architektūrine reikšme. Šis architektūrinis maršrutas
rekomenduojamas dviratininkams, ar ilgų pasivaikščiojimų mėgėjams. Kaip ir būdinga,
pateikiant architektūrinį maršrutą virtualioje erdvėje, pirmiausia jie sudeliojami žemėlapyje
eilės tvarka, taip daug patogiau ne tik užsienio turistams, tačiau ir vietiniams gyventojams,
sugalvojusiems susipažinti su Žaliakalnio paveldu.
Remiantis duomenų bazės autc.lt pavyzdžiu pasirinkus kiekvieną objektą atskirai
atsiverčia informatyvi, bet glausta informacija apie kiekvieną architektūros objektą su
fotofiksacija, bei nurodyti informaciniai šaltiniai. Tuo siekiama supažindinti konstruktyviai
supažintdinti interesantus su esama informacija apie šiuos objektus. Maršrutą sudaro štai
šios Žaliakalnio vilos:
40
2 il. Architektūros maršrutas (Maršrutą reiktų sekti pagal raides abėcėlės tvarka)
1. Č. Pacevičiaus mūrinė vila
Adresas: Vydūno al. 59
Architektai: V. Kopylovas
Stiliai: funkcionalizmas/ modernizmas
Metai: 1935 m.
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Ši mūrinė vila statyta 1935 metais architekto Vladimiro Kopylovo priklausė Č.
Pacevičiui. Tai viena pirmųjų vilų, kuri buvo premijuota kaip geriausia metų gyvenamojo
namo pavyzdys. Asketiško, stačiakampio tūrio vila – vienas įdomiausių ir moderniausių
Kaune iš tarpukario likusių šio funkcinio tipo statinių. Tamsi, bet plona karnizo juosta bei
kiek storesni langų apvadai sustiprina aiškių ir paprastų geometrinių formų estetinį ir emocinį
poveikį. Atkreiptinas dėmesys ir į detales: šiam laikotarpiui būdingą langų skaidymą (kuris,
beje, statiniui suteikia vietinio savitumo, nes tradiciškai modernizmas siejamas su plačiais
vitrininiais langais), lauko durų sprendimą. Bene svarbiausias vilos architektūrinis akcentas –
pagrindinis įėjimas, kurio lenktos sienos, dekoruotos keraminėmis plytelėmis, sukuria
tarpukario modernizmui charakteringą atmosferą.76
76
Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras. [žiūrėta 2013 m. vasario 15 d.] Prieiga per internetą:
http://www.autc.lt/Public/HeritageObject.aspx?id=864
41
2. M. Naujalienės mūrinė vila
Adresas: Vydūno al. 51
Architektai: S. Kudokas
Stiliai: funkcionalizmas/ modernizmas
Metai: 1934 m.
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Šios vilos architektas S. Kudokas - jo projektuotų kotedžų ir vilų architektūra pasi-
žymi ypatingu jautrumu vietovės reljefui ir aplinkai, harmoningu santykiu su jais, glaudžiu
ryšiu su gamta. Namo architektūra nepasibaigia namo sienomis, bet pratęsiama į kiemo erdves
įvairiomis priemonėmis: arkinėmis galerijomis, balkonais, terasomis, išoriniais laiptais,
dažniausiai vedančiais į sodą. Kai kurių statybai skirtų sklypų sudėtingos reljefo sąlygos ne
tik netrukdė projektų įgyvendinimui, tačiau jų dėka išsiskleidė architekto kūrybinė fantazija ir
meistriškumas. Gyvenamųjų namų planai racionalūs ir apgalvoti. Namai statomi iš vidaus,
atsižvelgiant į atskirų patalpų paskirtį ir funkcijas. Todėl planai gana sudėtingi, stengiantis
grupuoti patalpas pagal jų funkcijas, racionaliai išnaudoti erdvę ir sumaniai išdėstytais langais
ją maksimaliai apšviesti. Kaip ir būdinga to meto moderniajai architektūrai — pastatų tūriai
išskaidyti, dinamiški, kuriama jų įvairovė. Tačiau racionalumu pasižyminčioje S. Kudoko
kūryboje formos dažnai išsirutulioja iš patalpų funkcijos arba reljefo ypatybių ir kartu
tarpusavyje meniškai dera. Kudoko projektuotų namų stogai yra dviejų tipų: gana žemi
šlaitiniai su įkomponuotais trikampiais stoglangiais, koks yra ir šios vilos stogas ir visiškai
plokšti, ant kurių įrengtos terasos, laiptinėje tankiai išdėstyti maži langai, savo ritmiškomis
3 il. Vila, Vydūno al. 59 4 il. Vydūno al. 59 Pietrytinis kampas
5 il. Vydūno al. 51
42
eilėmis sudarantys savotišką pastato puošybos elementą.77
Ši vila kompaktiška, dviaukštė,
kotedžams būdingos išorės.
3. A. Jančausko vila/kotedžas
Adresas: Minties rato g. 51
Architektai: J. Varneckis
Stiliai: funkcionalizmas/ modernizmas
Metai: 1935 m.
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Jančausko modernistinis dviejų aukštų kotedžas, kurį kiti šaltiniai įvardina vila
projektuotas tech. J. Varneckio 1935 m. – nedažnai pasitaiko medinėje architektūroje. 1938
m. Kauno miesto tarybos sprendimu taip buvo premijuotas už išraiškingą architektūrą. Namų
savininkams ne tik buvo įteikiamas pagyrimo lapas, bet ir vieneriems metams jie buvo atleisti
nuo mokesčių. Namas 2 aukštų, rąstinis, apkaltas dailylentėmis, stačiakampio plano su
rizalitais iš šonų, keturšlaičiu čerpių stogu. Fasadas simetriškas, langai, neįprastai mediniams
namams, atitraukti į namo kampus. Įėjimas akcentuotas lakoniškų formų veranda su balkonu
virš jos. 78
Kauno apskrities archyve rasta informacijos, kad namo statyboms buvo planuojama
skirti 6000 LTL, viduje krosnis, įrengta kanalizacija.79
Kaip žinoma, Kaunui tapus laikinąja
sostine, ir čia persikėlus svarbiausiems valstybės organams vaizdas jame buvo niūrus.
Mažaaukščiai, daugiausiai mediniai namai, mediniai šaligatviai, negrįstos gatvės. Mūriniai
pastatai Naujamiestyje respektavo rusiškosios estetikos standartus. Mieste nebuvo nei
kanalizacijos, nei vandentiekio. “Vandentiekininkai” statinėmis vandenį atveždavo iš
Nemuno, o kanalizaciją atstojo iškasti grioveliai, dėl ko net Laisvės alėja skleidė specifinį
tvaiką. Kanalizacija Kaune pradėta įvedinėti tik 1924-aisiais, o vandentiekis - 1928-aisiais.80
Todėl statant tarpukario vilas, kanalizacijos ar vandentiekio įvedimas buvo svarbus
argumentas prašant leidimo statyti namą. Šis medinis namas priskirtas dviems kategorijoms:
77
Juškienė R., „ Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune“, [žiūrėta 2013 m. balandžio 2 d.] Prieiga per internetą:
http://archive.minfolit.lt/arch/8001/8466.pdf 78
Archimede, [žiūrėta 2013 m. vasario 20 d.] Prieiga per internetą: http://www.archimede.lt/pastatas/91 79
KAA, F-218, Ap., b-4984 80
In Kamane, [žiūrėta 2013 m. balandžio 15 d.] Prieiga per internetą:
http://www.kamane.lt/layout/set/print/Spaudos-atgarsiai/2007-metai/Vasaris/Architektura/LAIKINOSIOS-
SOSTINES-FENOMENAS
6 il. Vila, Minties rato g. 51
43
vila ir kotedžas, todėl kad www.archimede.lt jis yra priskirtas kotedžams, tačiau Žaliakalnio
apsaugos reglamente, šio namo planas pateiktas kaip vilos.81
4. Teodoro Bruderso vila
Adresas: Minties rato g. 29
Architektai: T. Brudersas
Stiliai: neobarokas
Metai: 1928 m.
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
1 aukšto vila su mansarda, statyta 1928 metais priklausė T. Brudersui, kuris taip pat
buvo ir projekto autorius. Namo centrą akcentuoja nedidelė trisienė veranda, su balkonu virš
jos.82
Stogas šlaitinis, raudonų čerpių, stogo kampai palenkti, turi panašumų su vila esančia
Tulpių g. 21. Taip pat išskirti kitos spalvos langų apvadai, apkaltas baltos spalvos
dailylentėmis, kurios komponuojamos su kitos spalvos lentelėmis. Fasada kompozicijai
išskirtinumo suteikia ir skirtingų formų bei dydžių langai. Vila vis dar gyvenama, prižiūrėta,
palei tvorą apsodinta gyvatvorė. Toks apželdinimas būdingas daugeliui tokio tipo pastatų.
81 Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė, Kristina Šilinytė, Aldona Tatariūnienė, Kauno miesto istorinės dalies
vadinamos Žaliakalniu (U 31) apsaugos reglamento II dalis: Reglamento parengiamieji darbai: objekto tyrimas ir
analizė. Kaunas, 2002.; In: Kauno miesto savivaldybė. [ žiūrėta 2013 m. vasario 25 d. ]. Prieiga per internetą:
http://www.kaunas.lt/index.php?273306478 82
In Archimede, [žiūrėta 2013 m. kovo 9 d.] Prieiga per internetą: http://www.archimede.lt/pastatas/92
7 il. Vila, Minties rato g. 29
8 il. Minties rato g. 29
44
5. A. Jokimo vila
Adresas: Minties rato g. 2/ Vydūno al. 17
Architektai: J. Andriūnas
Stiliai: „Tautinis stilius“
Metai: 1925 m.
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architekto A. Jokimo gyvenamasis namas – vienas unikaliausių XX a. antrojo
dešimtmečio laikinosios sostinės medinių statinių. Įdomu tai, kad pastatas stovi toje vietoje,
kuri yra bemaž vienintelis įgyvendintas fragmentas neretai utopiniu vadinamo ir bene
vienintelio ankstyvojo modernizmo laikotarpio urbanistikos projekto Lietuvoje – Kauno
urbanistinės plėtros plano, kurį danų architektas M. Frandsenas rengė būtent su A. Jokimu.
Vis dėlto, nors savo medine architektūra akivaizdžiai kopijuoja barokinės architektūros
stilistiką, namas yra ne modernistinio, bet vienas iš „tautinio stiliaus“ pavyzdžių. 83
Pagal
kultūros vertybių registrą ši vila turi šias vertingąsias savybes: namas vieno aukšto su
neobarokiniu frontonu ir rizalitu pagrindiniame fasade, kur yra pagrindinis iėjimas ir laiptinė,
stogas - mansardinis. Pirmojo aukšto langai aprėminti, fasadas vertikaliai apkaltas
dailylentėmis. Interjeras – kiekviename aukšte simetriškai išdėstyta po 2 koridorinio
planavimo butus. Namas vilos tipo, ji sklype pasukta įstrižai, dėl to jos išraiškingas siluetas
gerai apžvelgiamas.84
83
Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras, [žiūrėta 2013 m. vasario 20 d.] Prieiga per internetą:
http://www.autc.lt/public/HeritageObject.aspx?id=921 84
Kultūros vertybių registras, [žiūrėta 2013 kovo 3 d.] Prieiga per internetą:
http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32102
11 il. Minties rato g. 2 10 il. Vydūno al. 17
9 il. Vila, Minties r. g.2/Vydūno al.17
45
6. Povilo Brazaičio mūrinė vila
Adresas: Vydūno al. 3
Architektai: A. Gordevičius
Stiliai: neoklasicizmas
Metai: 1925-1927 m.
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Tai viena įspūdingiausių vilų. Fasade tikrai išvengta monotonijos, aiški kolonada
priekiniame fasade su frontonu, kuri iškart išskiria pastatą iš kitų. Langai skirtingų dydžių ir
formų, deja kai kurie jau pakeisti plastikiniais, ne visur išsaugant jų autentišką formą, matyti
kad jie sumažinti. Pastato architektūroje naudojamos lenktos sienos, kurios taip pat puošiamos
kolonomis, virš jos balkonėlis, kuris atrodo tarsi mažytė terasa. Stogo kampai nėra lygūs,
komponuojamos tarsi pakopos, nors ir pats stogas susideda ir kelių pakopų, ryškus karnizas,
mažiau išskirtinių puošybos elementų taikyta rytiniame ir šiauriniame fasaduose. Matyti, jog
šio namo fasade nevengta pompastikos. Ši vila puikus neoklasicizmo pavyzdys.
7. P. Rusecko vila
Adresas: Perkūno al. 11
Architektai: A. Gordevičius
Stiliai: „Tautinis stilius“
Metai: 1928 m.
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
12 il. Vila, Vydūno al. 3 Vakarinis kampas
14 il. Vydūno al. 3 Rytinis fasadas 13 il. Vila Vydūno al. 3 Pietinis fasadas
15 il. Vila, Perkūno al. 11
46
Ši vila medinė, jo autorius mėgo istorinių stilių motyvus. Išorėje sienos nutinkuotos
baltai, o tai įdomus sprendimas, nes daugiau tokių vilų pavyzdžių neaptikta. Įgilintas
prieangis su žemyn siaurėjančiais stulpeliais primena portiką, abipus laiptų išdėstytos
dekoratyvinės vazos. Langų apvadai perimti iš etninės architektūros. Namo savininkas Petras
Ruseckas buvo aktyvus visuomenės veikėjas – pradžioje pasižymėjo kaip knygnešys, vėliau
karininkas, vėliau steigiamojo seimo atstovas, vėliau žurnalo „Karys“ redaktorius, mirė
kalejime-lageryje.
8. Bronės Jurgutienės vila
Adresas: K. Petrausko g. 23
Architektai: -
Stiliai: neobarokas
Metai: 1926 m.
Laikotarpis: Tarpukaris
K. Petrausko gatvės 23 numeriu pažymėta vila priskiriama pirmajai – griežčiausiai
saugojamų namų kategorijai. Tai viena įspūdingiausių Žaliakalnio vilų, statyta 1926 metais ir
tarpukariu priklausiusi Bronei Jurgutienei. "Vilos tipo medinius namus statė pasiturintys
savininkai, galėję sau leisti pasistatyti ne tik praktišką, kaip sodybinio tipo namai, bet ir
išvaizdų namą. Matyt, ponia Jurgutienė buvo Lietuvos patriotė – namo stogą puošia bokštelis,
virš jo – vėliavos stiebas. Šalia stiebo stoge palikta uždengta apskrita anga – kad pro ją iškišę
ranką šeimininkai galėtų iškelti vėliavą. Namas atrodo puikiai išsilaikęs. Abejonių kelia namo
išplanavimo funkcionalumas. Įėję pro plačiai atsiveriančias ąžuolines pagrindinio įėjimo
duris, atsiduriama priešais pačiame namo centre esančią laiptinę, iš jos – durys į beveik visus
namo kambarius. Pagal pirminį namo išplanavimą, po virtuvėlę buvo įrengta pirmajame ir
antrajame namo aukštuose. Gali būti jog buvo planuojama atskirtus vilos kambarius nuomoti.
Pirmajame aukšte – holas ir laiptinė į antrąjį aukštą, kuriame išsidėstę kambariai. Be abejonės
namas buvo pagal galimybes restauruotas. Didžiulius langus namo šeimininkai pakeitė stiklo
paketais su mediniais rėmais, išsaugančiais įmantrų autentišką langų skaidymą. Antrasis namo
aukštas tarpukariu iš išorės buvo apkaltas dailylentėmis. Sovietmečiu apgedusios lentelės
uždengtos "diktu" – faneruotomis plokštėmis. Šeimininkai planuoja atkurti pirminį antrojo
aukšto vaizdą – nuimti "diktą" ir kalti dailylentes. Pagrindiniais būsimo interjero akcentais
16 il. Vila, K. Petrausko g. 23
47
turėtų tapti G.Balaišio kruopščiai restauruoti antikvariniai baldai.85
Apibendrintai galima
teigti, kad vieno aukšto su mansarda pastatas yra viloms būdingo asimetriško tūrio, su
trisieniu rizalitu, virš kurio iškeltas varpo formos apskardintas stogelis su smaile vėliavai.
Pietinėje pusėje – veranda, gatvės (vakariniame) fasade - prieangis su profiliuotomis
kolonėlėmis. Virš prieangio būta balkono. Stogas skardos, pamatas – raudonų plytų. Stogo
šlaito lūžis suformuoja plačią pastogę. Fasadai apkalti medinėmis dailylentėmis (cokolyje jos
išdėstytos vertikaliai, su rustų imitacija kampuose, pagrindinėje dalyje - horizontaliai).
Interjere išlikę autentiškų elementų – įstiklintos durys, mediniai laiptai. Kieme – akmenimis
grįstas takas, prieškaryje suformuoti gėlynai. Pagal kultūros vertybių registrą išskiriama ir
daugiau šio pastato vertingųjų tačiau dar verta akcentuoti pastato fasadą ir jo kompoziciją,
autentiškas eksterjero langų ir durų angas, išlikęs autentiškas medžiagiškumas, šiai vilai kaip
ir kitoms miesto viloms būdingas dissimetriškas, lakoniškas fasadas, prieangiu akcentuotas
pagrindinio fasado centras, prieangis su stačiakampėmis profiliuotomis kolonėlėmis, rąstų
sienos apkaltos medinėmis dailylentėmis, išlikęs viloms būdingas apželdinimas.86
Tai viena
puošniausių romantiškos išvaizdos Žaliakalnio vilų. Laužyta stogo forma, bokštelis,
dekoratyvaus skaidymo langų ir durų rėmų piešinys suteikia pastatui neobaroko charakterį.
9. Jokūbo Dagio mūrinė vila
Adresas: Aukštaičių g. 68
Architektai: K. Sienkevičius
Stiliai: funkcionalizmas/ modernizmas
Metai: 1938 m.
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Ši vila mūrinė, dengta čerpių stogu, kurį dar puošia ir trikampiai stogeliai. Viduje 6
kambariai.87
Ji neišsiskiria gausiais dekoro elementais, yra kuklesnė, gana monotoniška,
nepastebėta etninės architektūros elementų, kas būdinga medinėm tarpukario viloms. Namas
priklausė Jokūbui Dagiui, kuris buvo skulptorius. J. Dagio kūrybinis palikimas - apie
tūkstantis skulptūrų, reljefų, bareljefų, daug tapybos darbų, piešinių.
85
„Žaliakalnis – įspūdingų vilų rajonas“, [žiūrėta 2013 m. vasario 20 d.] Prieiga per internetą:
http://kauno.diena.lt/dienrastis/menas-ir-pramogos/zaliakalnis-ispudingu-vilu-rajonas-226669 86
Kultūros vertybių registras [žiūrėta 2013 m. vasario 15 d.] Prieiga per internetą:
http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32701 87
KAA, F-218, Ap. 2, b-247
17 il. Vila, Aukštaičių g. 68
48
10. Juozo ir Stasės Geniušų vila
Adresas: Tulpių g. 21
Architektai: J. Indriūnas
Stiliai: neobarokas/ „Tautinis stilius“
Metai: 1927 m.
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Namas pastatytas 1927 metais. Jis priklausė Juozui ir Stasei Geniušams – pianisto
Petro Geniušo seneliams. Vienos šeimos vilą projektavo statybos technikas, Juozas Indriūnas.
Kadangi sklypų ribos buvo teisiškai nesureguliuotos, namą pastatė be Miesto valdybos
leidimo, darbai buvo sustabdyti ir tik 1927 m. pabaigoje gautas projekto patvirtinimas.
Geniušai name apsigyveno dar 1928 m. vasarą. Pirmame aukšte buvo 3 kambariai ir virtuvė,
mansardoje 2 kambariai. 1928 m. rugsėjo mėnesį savininkas gavo leidimą kiemo pusėje
pristatyti laiptų į mansardą priestatą (atskiriamas antras butas), ir statyti medinį ūkinį pastatėlį
su skalbykla. Projektą parengė statybos technikas Jonas Varneckis. Namas turi ir memorialinę
reikšmę: J. Geniušas (1892 – 1948) – pedagogas, dramaturgas tarpukariu buvo kairiųjų
pažiūrų. Parašė straipsnių, nagrinėjo švietimo, auklėjimo teorijos ir praktikos klausimus.
1947-1961 m. name gyveno Eligijaus Lastausko brolis – poetas modernistas, vertėjas ir
teisininkas Adomas Lastas-Lastauskas (1887-1961), slapyvardžiu Adomas Juodasai. Šiam
faktui pažymėti 1970 m. pagrindiniame fasade atidengta memorialinė lenta. Statybos techniko
Indriūno suprojektuota vienos šeimos vilaitė – romantiškos XX a. 3 dešimtmečio
architektūros pavyzdys. Ji pasižymi dinamišku tūriu: pagrindiniame fasade – prieangio ir virš
jo iškelto mezonino iškyša, sudėtingos formos dažyta skarda dengtas stogas, kiemo pusėje –
žemesnis verandos priestatas. Tūrį sukomplikavo laiptų į mansardos butą priestatas bei
mezonino išplėtimas kiemo pusėje. Namo planas artimos kvadratui formos. Patalpos
išdėstytos itin kompaktiškai, pereinamos. Iš prieangio patenkama į nedidelį holą su laiptais į
mansardą, aplinkui – 3 harmoningų proporcijų kambariai, į kiemo pusę atgręžta virtuvė, prie
kurios prišlietas sandėlio ir vonios priestatėlis. Stilistinį vilos išskirtinumą kuria nusklembti
stogų kampai ir palenkti šlaitai, apkalimo lentelių išdėstymas. Šioms stambioms plokštumoms
atliepia smulkesnė detalių geometrija – langų rėmų skaidymas, rombiniai mansardų
švieslangiai, namo kampų, langų apvadai. Namo sienos nestorų rąstų. Sienos, langai, stogas
neremontuoti, išlikę autentiški. Namą supa sodas. Medinis ūkinis trobesys sovietmečiu
18 il. Vila, Tulpių g. 21
49
perstatytas į mūrinį garažą.88
Šiam pastatui internetinėje svetainėje www. archimede.lt
suteiktas autentiškumo statusas, o tai reiškia, kad namas išsaugojęs autentišką pavidalą (tūrį,
sienų ir stogo medžiagas, prieangius, dekoro detales, balkonus).
11. E. Daugvilienės vila
Adresas: Kauko al. 7
Architektai: A. Šatynskis
Stiliai: neoromantizmas
Metai: 1925
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Elžbieta Daugvilienė gimė ir visą laiką gyveno Kaune. Buvo darbščių rankų moteris,
laisvalaikiu užsiimdavo rankdarbiais, ar piešdavo. Kūrė reljevus ir horeljefus savita autorine
technika. 1985 metais prie namo atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1925-1959 kūrė
liaudies meistrė Elžbieta Daugvilienė“. Namo fasade trisienė veranda su balkonu virš jos,
skirtingi langų dydžiai ir formos, sukuria savitą dekorą. Langai apvesti baltais apvadais, ši
namo dalis matyti jog mūrinė. Namo šone prišlieta laiptinė, stogas šlaitinis, raudonos skardos.
Kita namo pusė perdaryta, pakeisti langai apkalta geltonomis dailylentėmis. Joje
autentiškumas išlikęs tik namo išplanavime. Gaila, kad nerestauruota pastato dalis aptverta
aukšta tvora ir palei gatvę apsodinta medžiais, ja negali grožėtis praeiviai.
88
Archimede, [žiūrėta 2012 m. kovo 3 d.] Prieiga per internetą: http://www.archimede.lt/pastatas/152
19 il. Vila, Tulpių g. 21
20 il. Vila, Kauko al. 7
50
12. Prano ir Juzės Urbonų vila
Adresas: Žemaičių g. 20
Architektai: V. Michnevičius
Stiliai: neobarokas
Metai: 1925 m.
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Medinis namas Žemaičių g. 20 Pastatytas 1925-1926 m. pagal žymaus architekto
Vaclovo Michnevičiaus projektą. Priklausė Pranui ir Juzei Urbonams. Tai puošnios
architektūros simetriško plano vila su kupoliniu bokšteliu, kuris būdingas architekto V.
Michnevičiaus statytiems pastatams. Statybos metu savininkas keitė projektą ir namą
paaukštino papildomu aukštu. Rąstinės konstrukcijos pastatas apkaltas dailylentėmis, namo
kampų apkalai, langų rėmai ir sandrikai išskirti tamsesne spalva ir saikingais drožiniais, namo
pastogės taip pat dekoruotos. Pastatą puošia įstiklintos verandos abiejuose objekto galuose.89
Taip pat kultūros vertybių registre išskiriamos dar šios vertingosios savybės: autentiškos
langų ir durų angos, stačiakampiai įvairių langų dydžių apvadai su dekoru. Iš nuotraukų
matyti, kad pastatas gana apleistas, nesirūpinama jo restauracija, kad būtų patrauklesnis
visuomenei, nors toks pastatas, kuris matosi, dar tik kylant į kalną iki jo, galėtų sulaukti ir
daugiau susidomėjimo.
89
Archimedė, [žiūrėta 2013 m. kovo 15 d.] Prieiga per internetą: http://www.archimede.lt/pastatas/85
21 il. Vilos, Kauko al. 7
22 il. Vila, Žemaičių g. 20
51
13. J. Paškevičienės vila
Adresas: Žemaičių g. 97
Savininkė: J. Paškevičienė
Stiliai: Neobarokas/ „Tautinius stilius“
Metai: statybų datos deja nepavyko rasti
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Kaip ir būdinga kitoms Žaliakalnio viloms šio namo fasade vengiama monotonijos.
Tam naudojamos įvairios detalės: nevienodai suskaidyti langai, vienoje dalyje akcentuojami
vertikalūs, kitoje – horizontalūs fasado plokštumą skaidantys elementai. Tūris atskiriamas
paaukštinus vieno iš jų sieną. Gyvenamojo namo dalį dengia neaukštas laužyto kontūro
stogas. Įvairios detalės formuoja dinamišką visumos vaizdą. Namų langai ir portalai apvedami
iškiliais apvadais, dekoratyviniais rėmais, kas būdinga etninei kultūrai. Taip pat pastatą puošia
ir kitos dekoratyvinės detalės, būdingi etniniam stiliui. Pastatas medinis išsiskiria iš kitų vilų
savo fasadu, stogo formų įvairove. Šis objektas tikrai puikiai prižiūrėtas, deja jis neturi
teisinio apsaugos statuso.
25 il. Vila, Žemaičių g. 97
26 il. Vila, Žemaičių g. 97
23 il.Vila, Žemaičių g. 20 Šiaurinė dalis 24 il. Vila, Žemaičių g. 20 Pietinė dalis
52
Šis architektūros maršrutas sudarytas mūsų lietuvišku pavyzdžiu, tačiau panašiu
principu architektūrą pristato ir Rygos miestas, ar Roma dėl savo paprastumo ir aiškumo.
Svarbiausias akcentas rengiant tokio tipo maršrutą yra žemėlapis ir nuotraukos, aprašymai turi
būti trumpi, aiškūs, nes vienu metu daug informacijos nėra įsisavinama. Prisiminus aukščiau
aptartus kitų šalių pavydžius, reikėtų pridėti, kad naudinga būtų, jei tokio pobūdžio
architektūros maršrutai būtų pristatomi ne vien lietuvių kalba, taip būtų sulaukta ir užsienio
turistų dėmesio, taip pat naudinga, kad renkantis architektūros maršrutą, tebūnie ir neilgą,
būtų sudaryta galimybė turistui pačiam susiplanuoti savo laiką, nurodytos galimos maitinimo
įstaigos ar nakvynė. Pažvelgus į architektūrą pristatantį Berlyno internetinį puslapį, ten
pateiktas ir interaktyvus architektūros maršrutas, kuomet objektus galima apžvelgti 3D
formatu. Tai tikrai patrauklus atvejis, norint susipažinti su miesto architektūra neišėjus iš
namų, ar kaip tik pastebėti daugiau detalių, negu juos tik stabtelėjus apžvelgti. Kolkas autc.lt
pateikia tris architektūros maršrutus, du iš jų apima Kauną. Pristatoma sovietinė ir
modernizmo architektūra Kaune, tad šis architektūros maršrutas papildys šia duomenų bazę
aptariant ir medinės Kauno architektūros modernizmo pavyzdžius.
3.4. Kitos Žaliakalnio architektūros paveldo pristatymo
galimybės
Kaip matyti iš kitų valstybių pavyzdžių, architektūros paveldą galima pristatyti ir
daugeliu kitų būdų. Architektūros maršrutai kolkas daugiausia apima kertinius miesto
objektus, kuriuos būtina pamatyti atvykusiam turistui, tačiau pamirštama kita dalis
architektūros, kuri galbūt nėra tokia išraiškinga, tačiau turi savo žavesį ir gali būti patraukli
turistams, tiesiog, kol nebus pasiūlos, nebus paklausos ir atvirkščiai. Didesnis architektūros
maršrutų kiekis sudaro galimybes pasirinkti ir pristato kiekvieno miesto architektūros
įvairovę. Nemažai architektūros maršrutų sudaroma studentų darbuose, tačiau nesiimama
iniciatyva juos panaudoti internetinėje erdvėje, tokiu būdu labiau būtų papildyta architektūros
maršrutų bazė. Lietuvoje jau esama ir kitų internetinių portalų pateikiančių Lietuvos kultūros
paveldo vertybes: www.lietuvosmaršrutai.eu ar atitinakami miestų turizmo informacijos
centrai.
Lietuvosmarsrutai.eu – tai multimedinė Lietuvos turistinių maršrutų prezentacija
sukurta ES struktūrinių fondų paramos lėšomis finansuojamo projekto rėmuose. Prezentacija
sukurta elektroninės svetainės, CD bei DVD formatuose. Tekstinės, foto bei video medžiagos
pagalba išsamiai bei nuosekliai pristatomi 19 Lietuvos turistinių maršrutų. Prezentacija skirta
tiems, kurie nori pažinti bei keliauti po Lietuvą.90
Mano nuomone puslapis tikrai labai
90
Lietuvos maršrutai, [žiūrėta 2013 m. kovo 29 d.] Prieiga per internetą: http://www.lietuvosmarsrutai.eu/
53
patrauklus, spalvingas, vaizdingas, gana informatyvus, apima kone visą lietuvą, nors aišku tik
kertinius dalykus, bet kuo mes galime būti dar patrauklūs užsienio turistams. Pateikiam ir
vaizdinė ir video medžiaga. Puslapis išverstas keliomis kalbomis: gimtoji (lietuvių), anglų ir
vokiečių, tad prieinamas daugeliui. Pateikiamos įvairių miestų panoramos. Centre –
skaitmeninis Lietuvos žemėlapis. Įrankių juostos pagalba informacija jame skirstoma
kategorijomis: maršrutai, video, geriausia ką turime (pasirinkus pristattomos tolimesnės
kategorijos, tai yra viskas, ką esama sukųrę mes patys), turizmo informacijos centrai, objektai
pagal tipus, bendra informacija apie lietuvą.
Kadangi šiame darbe aktualu Kauno miesto pristatymo galimybės internetinėje
erdvėje, taigi bus trumpai apžvlegsiu šio miesto pristatymą šioje internetinėje svetainėje ir
galimą turistinį maršrutą, kiti pateikti maršrutai analogiški. Pairinkus jį, žemėlapyje
apibraukta teritoja yra priartinama. Matomos piktogramos, kurių paaiškinimai yra kairėje.
Nurodytos pagrindinės bažnyčios, muziejai, apgyvendinimo ir maitinimo įstaigos, tic‘ai, o
pasirinkus ber kurią piktogramą, šone pateikiama trumpa informacija apie konkretų objektą,
tačiau nėra žemėlapyje smulkesnių geografinių koordinačių, kaip iki norimos vietos nuvykti.
Kaip neigiamas šio puslapio savybes įvardinčiau interaktyvumo nebuvimą, kaip žinoti ar šis
puslapis tarnauja kitiems, ar sulaukia kokio atgarsio, ar naudinga jame pateikiama
informacija. Taip pat yra mažas šio puslapio žinomumas internete. Vienas iš teigiamų
aspektų, tai kad apima visą Lietuvą, yra vaizdingas. Pateikta nemažai video medžiagos, tai
labai idomu ir informatyvu, glaustai pristatomos Lietuvos vertybės. Tačiau turistiniams
maršrutams trūksta aiškumo, daugiau informacijos.
Kalbant apie Kauno miesto turizmo informacijos centrą, galima jį panaudoti ir kaip
dar vieną miestą pristatančių pavyzdžių. Pateikiama visa reikalinga informacija būtina
potencialiam turistui: susisiekimas, maitinimo įstaigos, miesto renginiai miesto įžymybės,
apgyvendinimas ir kitos pramogos. Visgi iš karto galima pastebėti, kad nors puslapis
vaizdingas, tačiau ne interaktyvus. O galėtų būti paimtas pavyzdys kaip internetinio portalo
„Virtualus turistas“. Pristatomas miesto architektūros paveldas pažymėtas ir interaktyviame
žemėlapyje, taip pat turėtų būti suteikta galimybė, ten sudėti paruoštus architektūrinius
maršrutus, nes turistai keliaudami, pirmiausia ieško informacijos apie tam tikrą miestą jo
internetiniame puslapyje. Visgi Kauno turizmo informacijos centras pristato nemažai teminių
ekskursijų šiame puslapyje, tačiau dauguma jų pramoginės, pateikti apibendrinti ekskursijos
aprašymai, be smulkesnės informacijos ir fotofiksacijos.91
Labai svarbu, kad nėra žemėlapio,
ekskursijas reikia iš anksto užsisakyti užpildant internetinę anketą, vėliau vyksta bendravimas
91
Kauno turizmo informacijos centras, [žiūrėta 2013 m. kovo 16 d.] Prieiga per internetą:
http://www.kaunastic.lt/index.php/lt/ekskursijos-kaune/category/67-ekskursijos-kolektyvams.html
54
su centro darbuotojais apie ekskursiją, tikslinama ar ekskursijos įvyks, ar susirinko reikiamas
žmonių skaičius. Pateikiamos ekskursijos apima ne tik Kauną, nes visos jos skirtos
pasivaikščiojimams. Apskritai pusplapyje pristatomos tik kertinės miesto įžymybės, muziejai,
bažnyčios, o juk Kaunas turi ir daugiau kuo didžiuotis bei yra išskirtinis. Kauno medinė
architektūra taip pat turėtų sulaukti turistų dėmėsio.
Apie Kauną esama dar vieno puslapio travel.kaunas.lt. Jame taip pat pateikta aktuali
informacija turistui, tačiau pateikta apskritai vos pora ekskursijų galimybių, be jokių
išsamesnių aprašymų, ar nuotraukų. Apibendrinus pateiktą informaciją, aišku tai, kad
turistams nėra suteikta galimybė susidaryti savo architektūrinį maršrutą, ir gauti visą reikiamą
informaciją apie norimus pamatyti objektus, tam neįdėjus papildomų pastangų. Mažai
atkreiptas dėmėsys ir smulkesnę Kauno architektūrą. Beabejo šie puslapiai vadovaujasi
principais, kad norint pritraukti turistus į miestą, reikia parodyti geriausia ką turime,
aplenkiant ne tokią išraiškingą architektūrą, ar nesutvarkytą parką. Bet tokiu būdu nusisukama
nuo miesto paveldo, net nesistengiama jį atgaivinti ir pateikti patraukliai, kad būtų
sulaukiamas ne ką mažesnis mūsų visuomenės ir užsienio turistų dėmesys.
Europos, ypač Skandinavijos šalyse medine architektūra susirūpinta prieš kelis
dešimtmečius. Tradicinė statyba pripažinta vienu svarbiausių veiksnių aplinkos ir tvarios
kultūros raidai. Bendromis vyriausybės ir visuomenės pastangomis Europos šalyse gaivinami
senieji amatai ir ieškoma būdų, kaip išsaugoti tradicijos tęstinumą. Pagrindinis tvarios
visuomenės raidos siekis yra kultūros įvairovės, individualumo ir savasties išsaugojimas. Jis
neįmanomas be kultūros paveldo pažinimo ir jo integravimo į šiuolaikinę būtį. Tradicinės
architektūros beveik neįmanoma pažinti ir reprezentuoti modernioje ar nuolat kintančioje
šiuolaikinio kaimo aplinkoje. Medinės statybos logika, lietuviškos sodybos dvasia gali būti
eksponuojama ir perteikiama tik atviruose lauko muziejuose. Muziejuje gyvoji statybos
tradicija, senosios dailidystės žinios ir įgūdžiai pirmiausia reikalingi vertingos medinių
pastatų kolekcijai apsaugoti ir gerai būklei palaikyti. Bet dar svarbiau tradicinės statybos
žinias perteikti visuomenei.92
Susidomėjimas medine statyba auga ne tik Europoje, bet ir
Lietuvoje. Medis kiekvienoje šalyje turi skirtingų savybių, todėl net pragmatiškai galvojant,
protinga atsigręžti į vietos tradicijas. Muziejui iškyla svarbus ir atsakingas uždavinys užimti
aktyvią poziciją kuriant medinio kultūros paveldo apsaugos strategiją bei politiką. Šiandien
aktualu ne nykstančių vertybių „sandėliavimas“, o iniciatyvi veikla, panaudojant sukauptą
patirtį, mokslinį potencialą ir išsaugant medinį architektūros paveldą kaip gyvąją tradiciją.
Tam tikslui pasiekti reikia sukurti medinio architektūros paveldo tyrimų ir fiksavimo
92
[žiūrėta 2012 m. kovo 17 d.] Prieiga per internetą: http://www.museums.lt/Zurnalas/2004-
4/restauratoriai_bertasiute.htm
55
metodiką, susisteminti archyvuose esančią medžiagą, pateikti ją visuomenei priimtina forma.
Muziejus galėtų tapti žinių oaze, kur bet kokio amžiaus ir skirtingų interesų lankytojai rastų
įdomios ir jiems aktualios informacijos.
Kaip matyti, architektūros muziejų kūrimas, siekiant išsaugoti medinį kultūros
paveldą yra labai svarbu ir naudinga. Tokiu pavyzdžiu jau yra pasekęs Vladimiro – Suzdalės
medinės architektūros muziejus Rusijoje. Tokį pavyzdį turime ir Lietuvoje – Rumšiškės.
Tačiau, norint sulaukti didesnio visuomenės ar užsienio turistų susidomėjimo reikėtų, kad
muziejai būtų interaktyvūs, jų surinkta informacija pasiekiama internetu. Internetas suteikia
galimybę pamatyti panoraminius vaizdus tam tikroje vietovėje. Tokią galimybę jau turime per
„google view“, kadangi Žaliakalnio architektūros paveldas telkiasi vienoje miesto dalyje, tad
tai jau savaime yra tam tikras muziejus. Sudarius virtualų muziejų, būtų galima sudaryti
virtualius turus, kurie suteiktų galimybę apžvelgti ir pastato interjerą, jei buvo vykdomi
restauracijos darbus archyvinę medžiagą, organizuoti edukacines programas vaikams.
Architektūros muziejus Rumšiškėse yra gana puikus pavyzdys medinės architektūros ir
senosios lietuvių gyvensenos išsaugojimo, tačiau jam trūksta interaktyvumo. Muziejus vykdo
aktyvią visuomeninę veiklą, rengia edukacines programas, virtualias parodas, daroma viskas,
kad etninė lietuvių kultūra išliktų ir būtų nepamiršta.93
tačiau miestų architektūra taip pat turi
savitą išskirtinę architektūrą ir ją būtina saugoti, atkreipti kuo didesnį dėmesį į paveldo
išsaugojimo problematiką ir spręsti iškilusias problemas. Taigi miestų architektūros muziejų
kūrimas gali būti puiki ateities perspektyva.
Kitas įdomus būdas kaip ir būdinga kitoms valstybėms, galėtų būti sukurta forumo
sistema, kada būtų galima dalintis patirtais įspūdžiais. Beje, tam tikras forumas jau yra -
miestai.net, tačiau informacija nėra labai patikima, nes trūksta šių internetinių portalų
administravimo. Pateikiama daug įvairios informacijos, bet ji nėra konstruktyvi. Kaip dar
vieną minusą galima įvardinti tai, kad visa informacija pateikiama lietuvių kalba, taigi
apskritai sunkiau sulaukti užsienio turistų dėmesio. Grįžtant prie forumo, viskas jame pateikta
forumo principu, tačiau trūksta mokslinio pagrįstumo, pateikta nemažai nuotraukų, tačiau taip
pat viskas lietuvių kalba, nėra žemėlapių, informacija pateikiama laisva forma, o tai suteikia
neprofesionalaus, nepatikimo puslapio įvaizdį.
Galimybė pristatyti architektūros objektus 3D formatu taip pat turėtų būti
apsvarstyta, tai bus aktualu tolimesnėje ateityje, o gal net ir dabar juk esamą paveldą jau dabar
reikėtų užfiksuoti. Visgi šis architektūros paveldo pristatymo būdas internete šiomis dienomis
galbūt ir nėra labai aktualus, nes analizuojami objektai yra beveik išsaugoję savo
93
Lietuvos liaudies buities muziejus, [žiūrėta 2013 m. balandžio 1 d.] Prieiga per internetą:
http://www.llbm.lt/lt/apie_mus/muziejus/
56
autentiškumą ir nėra reikalingas neesamoms detalėms atkurti, nors gali pagelbėti daryti
įvairias hipotezes, kurios nepakenktų objektui. 3D vilų formatas galėtų padėti analizuoti
erdvės, spalvos, tekstūros medžiagų aspektus ir jų svarbą išsamiau. Technologijų pagalba
lengva analizuoti įvairias fizines pastato savybes ir daryti hipotezes, nes tai tiesiogiai
neįtakoja orginalaus pastato, todėl galimi įvairūs variantai. Šios technologijos pasitarnautų
vilų savininkams, siekiant jas išsaugoti. Kaip ir kituose užsienio pavyzdžiuose galimas
Žaliakalnio vilų atkūrimas ir filmuose, aišku jei tokie būtų kuriami, manau tai taip pat
sulauktų didesnio visuomenės susidomėjimo. 3D vaizdo sukūrimas išsamiau supažindintų su
pastatų interjeru, susidarytų aiškesnis vaizdas turistui, nes aprašymai ne visada tokią galimybę
suteikia. O juk ir aplankius šiuos objektus į vidų nelabai ir užeisi. Beje ateityje tai galėtų
padėti atkurti jau nebeesamas detales.
Virtualios parodos, taip pat vienas iš būdų pristatyti kultūros paveldą Lietuvoje.
Tokiu pavyzdžiu jau pasekė ir Lietuvos archyvai. Juose pristatomos teminės virtualios
parodos, susijusios su lietuvos kultūra. Jau gyvuoja architektūrą apimančios parodos
pavadinimais: „Pasivaiksčiojimas po Vilniaus senamiestį“ ir „Lietuvos miestų
senamiesčiai“.94
Parodose sudėti archyviniai dokumentai, žemėlapiai, miestų planai, su
trumpais aprašymais. Deja parodos tik lietuvių kalba, todėl sunku būtų sulaukti kitų valstybių
dėmesio. Visgi tai puiki iniciatyva, siekiant populiarinti archyvuose esančią informaciją, kuri
tikrai ne kiekvienam pasiekiama. Beto, tokiu pavidalu dokumentai išliks daug ilgesnį laiką.
Apibendrinus pateiktą informaciją, matyti, kad architektūros paveldo pristatymo
būdų yra labai daug, kurie jau taikomi ir Lietuvoje. Tačiau kūrybai dar palikta labai daug
vietos, ir kiekviena nauja iniciatyva architektūros paveldo pristatymui skaitmeninėje erdvėje,
gali užtikrinti architektūros paveldo sklaidą, išsaugojimą ateities kartoms, sulaukti didesnio
visuomenės ir užsienio turistų susidomėjimo.
94
In Archyvai.lt [žiūrėta 2013 m. kovo 30 d.] Prieiga per internetą: http://new.archyvai.lt/lt/visosparodos.html
57
IŠVADOS
1. Kultūros paveldą internetinėje erdvėje galima pristatyti įvairiais būdais:
virtualūs muziejai;
architektūros maršrutai,
miestų internetinai puslapiai, blog‘ai;
3D objektų atkūrimas;
virtualios parodos;
duomenų bazės;
Besidominčiam architektūros paveldu, ar užsienio turistui svarbus puslapio
informatyvumas, interaktyvumas, patikimumas, vizualumas. Informacija turi būti
konstruktyvi, jos pateikiama ne per daug. Interaktyvumas tokio pobūdžio puslapiams svarbus,
nes siekiama, kad lankytojas ne tik galėtų susipažinti su pateikta medžiaga, tačiau ir pats
prisidėtų prie jos kūrimo. Tai padeda suburti virtualioje erdvėje bendruomenę, kuri neabejinga
architektūros paveldui. Svarbu ir vizualumas, kuris pritraukią prie šito jau spėjusią įprasti
visuomenę. Tai padeda geriau atskleisti paveldo problemas. Pats iš savęs puslapis taip pat turi
būti vaizdingas, ne tik objektų nuotraukų gausa, tačiau ir savo išvaizda. Kuriant tokius
internetinius puslapius dažnai prisideda savivaldybės ar tiesiog atsiranda pavienių iniciatorių,
kurie neabejingi nykstančiam architektūros paveldui. Kiekviena valstybė ar miestas randa
skirtingus būdus, kad atkreiptų kuo didesnį dėmesį į savo šalies paveldą. Nebijojimas
pristatyti architektūros paveldą skirtingais būdais, padeda visapusiškiau susipažinti su
architektūros paveldu.
2. Architektūros paveldo skaitmenizavimas yra reikalingas ir Lietuvai. Sekant užsienio
valstybių pavyzdžiais sukurtos kelios duomenų bazės:
Kultūros paveldo departamento;
Kultūros vertybių registras;
Lietuvos dvarų duomenų bazė;
Virtuali elektroninio paveldo sistema;
Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras;
Archimede;
Didelio popularumo sulaukė duomenų bazė autc.lt. Svetainė skirta kultūros paveldo
specialistams, naudotojams ir savininkams, akademinei ir plačiajai visuomenei. Taip pat ir
Kauno medinį architektūros paveldą pristatanti duomenų bazė archimede.lt, kuri sulaukia
nemažai dėmesio. Visgi Lietuvos pavyzdžiui trūksta įvairovės, kurios galima pasisemti iš kitų
58
šalių. Tai virtualus architektūros objektų pristatymas, neišlikusių detalių atkūrimas ir
pateikimas internetiniuose puslapiuose, nes daugiausia dabar pateiktos fotofiksacijos.
Visuomenę galima pritraukti ir kuriant architektūros parkus, muziejus ir jų medžiagą
suskaitmeninant, kad būtų prieinama visiems besidomintiems ar pateiktos įvairių
architektūros maršrutų galimybės. Internetiniuose puslapiuose nemažai dėmesio turėtų būti
skirta informatyvumui, interaktyvumui, dalijimasis informacija yra būtinybė, siekiant
didesnio visuomenės susidomėjimo.
3. Žaliakalnis yra viena gražiausių Kauno miesto dalių. Jis išskirtinis savo filotopine,
ekonomine, architektūrine ir istorine vertėmis. Aptariant Žaliakalnio architektūros
paveldo pristatymo galimybes, daugiausia dėmesio skirta architektūros maršrutui,
pristatančiam tik vieną objektų grupę – vilas. Taip galima pristatyti ir kitas objektų
grupes esančias Žaliakalnyje ar kituose miesto rajonuose. Pristatant Kauno
architektūros paveldą pasigendama architektūrinių maršrutų. Kauno miestui pristatyti
sudaryti vos pora architektūros maršrutų, pristatantys skirtingus architektūros etapus.
Tačiau studentų darbuose esama ir daugiau architektūros maršrutų, iš kurių atrinkus
informaciją būtų galima taip pat sudaryti interaktyvius maršrutus taip papildant Kauno
miesto maršrutų bazę. Be abejonės yra nemažai ir kitų internetinių puslapių, kuriuose
gausu informacijos apie lankytinas vietas, bet tai daugiau skirta pramoginėms
ekskursijoms, kurios taip pat reikalingos, tačiau nepateikia mažiau lankytinų objektų,
kurie atrodo ne taip patraukliai, ir taip nusisukama nuo egzistuojančių kultūros paveldo
saugojimo problemų. Architektūros paveldui skirtos ekskursijos yra reikalingos norint
atkreipti dėmesį į Kauno architektūros individualumą, sulaukti aktyvesnio turistų
dėmesio. Nors kaip matyti iš užsienio valstybių pavyzdžių yra ir kitų architektūros
paveldo populiarinimo būdų, kurie radę savo auditoriją gali užtikrinti aktyvesnį
nykstančios architektūros išsaugojimą: architektūros muziejai, virtualios parodos,
trimatis objektų pristatymas, miestų blog‘ai ir kt, kurie gali padėti užtikrinti ilgesnį
kultūros paveldo gyvavimą.
59
NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
ŠALTINIAI:
Nepublikuoti šaltiniai:
1. KAA, F-218, Ap. 2, b-247
2. KAA, F-218, Ap.2, b-4984
3. KAA, F-218, Ap.2, b-4968
4. KAA, F-218, Ap.2, b-4984
5. KAA, F-218, Ap.2, b-3052
Publikuoti šaltiniai:
6. Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė, Kristina Šilinytė. Kauno miesto istorinės dalies
vadinamos Žaliakalniu (U 31) apsaugos reglamento I dalies: Istorinių – archyvinių
tyrimų apibendrinimas, Kaunas, 2002.; In: Kauno miesto savivaldybė. [ žiūrėta 2013
m. vasario 25d. ]. Prieiga per internetą: http://www.kaunas.lt/index.php?273306478
Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė, Kristina Šilinytė, Aldona Tatariūnienė, Kauno miesto
istorinės dalies vadinamos Žaliakalniu (U 31) apsaugos reglamento II dalis:
Reglamento parengiamieji darbai: objekto tyrimas ir analizė. Kaunas, 2002.; In:
Kauno miesto savivaldybė. [ žiūrėta 2013 m. vasario 25d. ]. Prieiga per internetą:
http://www.kaunas.lt/index.php?273306478
Nijolė Lukšionytė - Tolvaišienė., Butkevičienė J., Šilinytė K. Kauno miesto istorinės
dalies vadinamos Žaliakalniu (U 31) apsaugos reglamento III dalis: Žaliakalnio
teritorijos (U 31) kultūrinė vertė, tvarkymo, priežiūros ir naudojimo sąlygos. Kaunas,
2002. In: Kauno miesto savivaldybė. [ žiūrėta 2013 m. vasario 25d. ]. Prieiga per
internetą: http://www.kaunas.lt/index.php?273306478
LITERATŪRA:
7. Almagro A., Preserving the Architectural Heritage of al-Andalus. From Restoration
to Virtual Reconstruction, 2007 m. [žiūrėta 2013 m. sausio 10 d.] Prieiga per
internetą: http://digital.csic.es/bitstream/10261/31687/1/2007PreservingHeritage.pdf
8. Amorim A. L., Documenting architectural heritage in Bahia – Brazil, using digital
technologies, 2007 m. [žiūrėta 2012 m. gruodžio 10 d.] Prieiga per internetą:
http://www.isprs.org/proceedings/XXXVI/5-C53/papers/FP013.pdf
9. Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras [žiūrėta 2012 m. spalio 17 d.]. Prieiga per
internetą: http://www.autc.lt/public/Home.aspx
60
10. Sightseeing Barcelona, [žiūrėta 2012 m. rugsėjo 20 d.] Prieiga per internetą:
http://www.barcelonaconnect.com/sightseeing-barcelona-attractions
11. Bliūdžiuvienė N., Standartizacija: samprata ir rezultatai, 2008 m. [žiūrėta 2012 m.
lapkričio 8 d.] Prieiga per internetą:
http://www.leidykla.eu/fileadmin/Knygotyra/51/192-211.pdf
12. Buildings of Ireland, [žiūrėta 2012 m. gruodžio 2 d.] Prieiga per internetą:
http://www.buildingsofireland.ie/PlacesToSee/
13. Cardellini E., The virtual museum of architecture, [žiūrėta 2013 m. balandžio 11 d.]
Prieiga per internetą:
http://www.archimuse.com/publishing/ichim01_vol2/cardellini.pdf
14. Z. Durana, A. Garagon Dogru, G. Toz, Cultural heritage preservation using internet-
enabled gis, [žiūrėta 2013 kovo 8 d.] Prieiga per internetą:
http://cipa.icomos.org/fileadmin/template/doc/antalya/38.pdf
15. Empire State Building [žiūrėta 2012 m. spalio 15 d. ] Prieiga per internetą:
http://www.esbnyc.com/esb_story_movies.asp
16. English-heritage, [žiūrėta 2013 m. sausio 20 d.] Prieiga per
internetą:http://www.english-heritage.org.uk/
17. Europeana: pažinkime kultūrą. In: Europeana [žiūrėta 2012 m. spalio 23 d.]. Prieiga
per internetą: http://www.europeana.org/portal/aboutus.html
18. Fiona Cameron and Sarah Kenderdine, Theorizing Digital Cultural Heritage,
Londonas, 2007 metai
19. Freeman Tilden, Interpretating our heritage
20. Gaudi Museum [žiūrėta lapkričio 5 d.] Prieiga per internetą:
http://www.casamuseugaudi.org/cm-eng/docs_instit/vvpano.php
21. Glosienė A. ir Manžuch Z., Skaitmeninio ir skaitmeninto kultūros paveldo valdymo
strategijos atminties institucijose [žiūrėta 2012 spalio 15 d.] Prieiga per internetą:
http://www.epaveldas.lt/vbspi/content/docs/publications/2.pdf
22. Sidnėjaus operos rūmai, [žiūrėta 2013 m. spalio 12 d.] Prieiga per internetą:
http://metskaitlius.blogspot.com/2010/10/sidnejaus-operos-rumai.html
23. Simple search on the date [žiūrėta 2012 m. spalio 20 d] Prieiga per internetą:
http://www.archi.fr/UIA/rechercheDate.php?langue=en&date1=1900&date2=1910&b
utton2=Search
24. About the museum of architecture [žiūrėta 2012 lapkričio 5 d.] Prieiga per internetą:
http://www.archmuseum.org/About/
61
25. Eesti Arhitektuurimuuseum, [žiūrėta 2012 m. lapkričio 15 d.] Prieiga per internetą:
http://www.arhitektuurimuuseum.ee/eam/english/index.htm
26. Bertašiūtė Rasa, Medinė architektūra: išsaugojimo ir plėtros galimybės [žiūrėta 2012
m. kovo 17 d.]Prieiga per internetą: http://www.museums.lt/Zurnalas/2004-
4/restauratoriai_bertasiute.htm
27. In: Archimede, [žiūrėta 2012 m. kovo 3 d.] Prieiga per internetą:
http://www.archimede.lt/pastatas/152
28. In: Archimede, [žiūrėta 2013 m. kovo 15 d.] Prieiga per internetą:
http://www.archimede.lt/pastatas/85
29. In: Archimede, [žiūrėta 2013 m. vasario 20 d.] Prieiga per internetą:
http://www.archimede.lt/pastatas/91
30. In: Archyvai.lt [žiūrėta 2013 m. kovo 30 d.] Prieiga per internetą:
http://new.archyvai.lt/lt/visosparodos.html
31. Berlin.Arounder [žiūrėta 2012m. Lapkričio 30 d.] Prieiga per internetą:
http://berlin.arounder.com/en/city-tour/kaiser-wilhelm-gedachtnis-church-di-sera.html
32. E-architect [žiūrėta lapkričio 6 d.] Prieiga per internetą: http://www.e-
architect.co.uk/architecture_walking_tours.htm
33. Epaveldas [žiūrėta 2012 gruodžio 1 d. ] Prieiga per internetą:
http://www.epaveldas.lt/web/guest/home
34. Sagrada Familia, In: Sagrada Familia [žiūrėta spalio 15 d. ] Prieiga per internetą:
http://www.sagradafamilia.cat/sf-eng/?lang=0
35. In: UNESCO, [žiūrėta 2012 m. spalio 10 d.] Prieiga per internetą:
http://www.unesco.org/new/en/unesco/about-us/
36. Virtualriga [žiūrėta lapkričio 23 d.] Prieiga per internetą:
http://www.virtualriga.com/architecture/
37. White House [žiūrėta lapkričio 4 d. ] Prieiga per internetą:
http://www.whitehouse.gov/about/inside-white-house/interactive-tour
38. In: Archimede [žiūrėta 2013 m. kovo 15 d.] Prieiga per interntą
http://www.archimede.lt/node/67
39. Yehuda E. Kalay, Thomas Kvan &Janice Affleck, New media and cultural heritage,
2008 metai
40. Juškienė R., Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune, [žiūrėta 2013 m. balandžio 2 d.]
Prieiga per internetą: http://archive.minfolit.lt/arch/8001/8466.pdf
62
41. Kauno turizmo informacijos centras, [žiūrėta 2013 m. kovo 16 d.] Prieiga per
internetą: http://www.kaunastic.lt/index.php/lt/ekskursijos-kaune/category/67-
ekskursijos-kolektyvams.html
42. Kizhi Museum [žiūrėta 2012 m. lapkričio 2 d.] Prieiga per internetą:
<http://kizhi.karelia.ru/architecture/en/>
43. Kultūros paveldo departamentas [žiūrėta 2012 m. spalio 10 d.] Prieiga per internetą: <
http://www.kpd.lt/ >
44. Kultūros vertybių registras [žiūrėta 2012 m. spalio 10 d]. Prieiga per internetą:
http://kvr.kpd.lt/heritage/
45. Laužikas R., Kultūros paveldo skaitmeninimo ABC...DEFG..., Vilnius, 2009 m.
[žiūrėta 2012 m. lapkričio 6 d.] Prieiga per internetą: http://www.emuziejai.lt/wp-
content/uploads/2013/02/Skaitmeninimo_ABC_Rimvydas_Lauzikas.pdf
46. Laužikas R., Skaitmeninių duomenų saugojimas muziejuose, [žiūrėta 2012 m. spalio 4
d.] Prieiga per internetą:
http://www.museums.lt/ateitis/images/Kurkime_ateities_muz_leidinys/leidinys_37_42
47. Lietuvos dvarų duomenų bazė [žiūrėta 2012m. spalio 10 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.heritage.lt/dvarai/apie_projekta.php
48. Lietuvos liaudies buities muziejus, [žiūrėta 2013 m. balandžio 1 d.] Prieiga per
internetą: http://www.llbm.lt/lt/apie_mus/muziejus/
49. Lietuvos maršrutai, [žiūrėta 2013 m. kovo 29 d.] Prieiga per internetą:
http://www.lietuvosmarsrutai.eu/
50. Lukšionytė – Tolvaišienė Nijolė, Wooden architecture in cities: opportunities for
preserving/ Miestų medinės architektūros išsaugojimo galimybės. In: THE FREE
LIBRARY [žiūrėta 2013 m. kovo 20 d.] Prieiga per internetą:
http://www.thefreelibrary.com/Wooden+architecture+in+cities%3A+opportunities+fo
r+preserving%2FMiestu...-a0266942788
51. Niamh Moore ir Yvonne Whelan, Heritage, Memory and the Politics of Identity New
Perspectives on the Cultural Landscape“, 2007 metai
52. Lukšionytė – Tolvaišienė Nijolė. Kauno Žaliakalnio reglamentas ir tvarios raidos
nuostatos. [žiūrėta 2013 m. vasario 20 d.] Prieiga per internetą:
http://archive.minfolit.lt/arch/501/872.pdf
53. Paveldo apsauga kultūros politikos akiratyje, [žiūrėta 2013 m. kovo 15 d.] Prieiga per
internetą:http://www.kamane.lt/layout/set/print/Naujienos/2008metai/Balandis/Kita/P
AVELDO-APSAUGA-KULTUROS-POLITIKOS-AKIRATYJE
63
54. Skaitmeninio ir skaitmeninto kultūros paveldo valdymo strategijos institucijose Prieiga
per internetą: http://www.epaveldas.lt/vbspi/content/docs/publications/2.pdf
55. The museum of wooden architecture and peasants‘ life. In: Vladimir-Suzdal Museum-
Reserve, [žiūrėta 2012 m. lapkričio 2 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.museum.vladimir.ru/eng/towns/suzdal/mdz_e?menu=mdz>
56. Urbanistikos ir architektūros paveldo apsauga. In: Kultūros paveldo departamentas
[žiūrėta 2012 m. Spalio10 d]. Prieiga per internetą: < http://www.kpd.lt/lt/node/170 >
57. Varnienė R., Virtuali skaitmeninio paveldo sistema – atminties institucijų sąveikos
pagrindas [žiūrėta 2012 m. spalio 20 d.] Prieiga per internetą:
http://senas.lnb.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/RVarnieneGDaugiala_Virtuali_ska
itmeninio_paveldo_sistema2008101492515.pdf
58. Virtual kyoto: visualization of historical city with 4dgis, virtual reality and web
technologies [žiūrėta 2013 sausio 20 d.] Prieiga per internetą:
http://www.isprs.org/proceedings/XXXVII/congress/5_pdf/169.pdf
59. Virtualtourist [žiūrėta lapkričio 7 d.] Prieiga per internetą:
http://www.virtualtourist.com
60. World Heritage. In: UNESCO [Žiūrėta 2012 m. Lapkričio 14 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.unesco.org/new/en/culture/themes/
61. Zinaida Manžuch, Atminties institucijos: saugyklos, teatrai, lobynai ar duomenų
bazės?[žiūrėta 2012 m. spalio 12 d.], Prieiga per internetą:
http://www.leidykla.eu/fileadmin/Knygotyra/51/126-147.pdf
62. Žaliakalnis – įspūdingų vilų rajonas, [žiūrėta 2013 m. vasario 20 d.] Prieiga per
internetą: http://kauno.diena.lt/dienrastis/menas-ir-pramogos/zaliakalnis-ispudingu-
vilu-rajonas-226669
64
ILIUSTRACIJŲ SĄRAŠAS
1. Kauno seniūnijų žemėlapis: http://maps.kaunas.lt/gis/seniunijos/
2. V. Jankauskaitė. Žemėlapis/architektūros maršrutas
3. V. Jankauskaitė. Vilos Vydūno al. 59
4. V. Jankauskaitė. Vilos Vydūno al. 59 pietrytinis fasadas
5. V. Jankauskaitė. Vilos Vydūno al. 51
6. V. Jankauskaitė. Vilos Minties rato g. 51
7. V. Jankauskaitė. Vilos Minties rato g. 29
8. V. Jankauskaitė. Vilos Minties rato g. 29
9. V. Jankauskaitė. Vilos Minties rato g. 2/ Vydūno al. 17
10. V. Jankauskaitė. Vilos Minties rato g. 2
11. V. Jankauskaitė. Vilos Vydūno al. 17
12. V. Jankauskaitė. Vilos Vydūno al. 3 vakarinis fasadas
13. V. Jankauskaitė. Vilos Vydūno al. 3 pietinis fasadas
14. V. Jankauskaitė. Vilos Vydūno al.3 rytinis fasadas
15. V. Jankauskaitė. Vilos Perkūno al. 11
16. V. Jankauskaitė. Vilos K. Petrausko g. 23
17. V. Jankauskaitė. Vilos Aukštaičių g. 68
18. V. Jankauskaitė. Vilos Tulpių g. 21
19. V. Jankauskaitė. Vilos Tulpų g. 21
20. V. Jankauskaitė. Vilos Kauko al. 7
21. Archimede, Vilos Kauko al. 7
22. V. Jankauskaitė. Vilos Žemaičių g. 20
23. V. Jankauskaitė. Vilos Žemaičių g. 20 šiaurinis fasadas
24. V. Jankauskaitė. Vilos Žemaičių g. 20 pietinis fasadas
25. V. Jankauskaitė. Vilos Žemaičių g. 97
26. V. Jankauskaitė. Vilos Žemaičių g. 97
top related