istorija zemaitiska - lith520.class.uic.edu · simono daukanto „istorijos ŽemaitiŠko s"...
Post on 18-Sep-2019
1 Views
Preview:
TRANSCRIPT
SIMONAS DAUKANIAS
,
ISTORIJA ZEMAITISKA
[11] .
~.; VILNIUS·1995
SIMONO DAUKANTO „ISTORIJOS ŽEMAITIŠKOS"
RANKRAŠČIO IR PUBLIKAVIMO ISTORIJA
Simono Daukanto „Istorija Zemaitiška" (toliau IZ) datuotina prieš 1838, o galbūt ir prieš 1836 m., kaip kad mano Leonidas Zilevičius 1 . Visų pirma remiamasi Daukanto bičiulio Jurgio 'Ambraziejaus Pabrėžos testamentu, kur rašoma: „Du rankraščiu pono Daukanto Sovietninko pas mani:! paguldytu: pirmą vardu „!storyje Zemaytyszka" (milžiniškas veikalas in folio) suteikiau J . M. P. Eduardui Volmeriui iš Vėžaičių po reversu„."2 Tačiau išlikęs tik Vaižganto skelbtas testamento tekstas, kurio pradžioje rašoma 1838 m. sausio 10 d . data, o pabaigoje - „rašytas 1836 vasario 23 dieną, nors pradėtas sausio 10 d."3 Aišku, kad viena iš datų yra klaidinga, tik nežinia, katra - 1838 ar 1836 tmetų. Be to, šiek tiek vėliau , 1840 m., mini rz ir Liudvikas Jucevičius: „Daukantas Simonas [„.) lietuvių kalba parašė didžiulį veikalą in folio, pavadinimu Zemaičių istorija (Historija Zmudzi)"4 • Tad aišku, jog IZ rašyta prieš 183,8 m ., gal prieš 1836 m. ar net anksčiau.
Tokią datą patvirtina ir IZ rankraščio rašyba, kalba. Daukantas čia dar ištisai dvibalsius rašo ai, ay, ei, ey„. pvz., nelaimoms l. 86, weikalay l. 552, o yra nustatyta, jog taip juos žymėjo prieš 1842 m.5, nors gal ir kiek ankstėliau liovėsi taip rašęs (ėmė žymėti aj, e/„. su jotu pagal xrx a . ketvirtąjį dešimtmetį Lietuvos lenkų kalboje visuotinai įsigalėjusį tokį šių dvibalsių rašymą6). Taip pat ir kalboje yra tokių žemaitiškų šnekamosios kalbos lyčių, kurių Daukantas vėliau ėmė vengti , pvz., nugalauo l. 498, sauo l. 342 ir pan., nors 1842 m. spausdintoje „Abecėlėje" jau ištisai rašė mejlawo p. 44, sawo p. 27, 287 . • Tendencija vėlesniuose jo darbuose vis labiau vengti žemaitiškos fonetikos aki-
1 L. Z i l e v i či u s. „Istorijos Zemaitiškos" rankraščio ke-liai. - Literatūra ir menas, 1983, Nr. 47, p. 16.
2 Medžiaga kunigo A. Pabrežos biografijai (paskelbė Vaiš-gantas). - Zinyčia, 1900, Nr. 2, p . 68.
3 Ten pat, p. 66, 69. 4 L. J u e e v i č iu s. Mokyti žemaičiai. Vilnius, 1975, p. 59. 5 Plg. G. Subačius. Simonas Daukantas: Rašybos ir kū-
rybinių interesų kitimas.- Iš Lietuvos istorijos tyrinėjimų (Jaunųjų istorikų darbai, 7) . Vilnius, 1991, p. 58.
6 Plg. l . B ajero w a. Polski język og6lny XIX wieku : Stan i ewolucja, t. 1: Ortografia, fonoiogia z fonetyką, morfonologia. Katowice, 1986, s. 38.
7 Plg. G. Suba č ius . Op. cit„ p . 60-61.
452
vaizdi. Matyt, Daukantas IZ rašė arba Peterburgo pl' t 11d 11 p111 džioje (ten persikėlė 1835 m.) , arba dar Rygos periodu ( 111' 11
1835 m.) . IZ rankraštyje kai kur Daukanto ant atskirų lapellq l'' 1111
juoti mažesni ar didesni teksto intarpai (!. 1 verstas, 3, :.Jv, 4, 16, 16v, 35, 36, lllv, 112v, 124v, 147v, 161v, 200, 206, 2 Jlv, 234v, 248v, 275v, 31Bv, 403v, 409, 41 lv, 438). Dvibalsių Jrašy n1 1111 juose ai, ay, ei, ey„. lytys gauo 409, Letua 249, minauotosc; 10, sauo 438, teiszlusauo 3 lBv ir pan. leidžia tvirtinti, kad įklijos yru beveik vieno meto su pačiu rankraščiu, t. y., kad Daukantas tekstą pildė rašydamas iš karto arba vos vos vėliau .
Turbūt tuo pat metu tekstą Daukantas redagavo pieštuku - kur ne kur 1-200 lapuose, dar rečiau tolesniuose. Šį taisymo sluoksnį datuoti galima iš formų deinos l. 6, i Kerna6, Letu6s buweinę 209, minuotu sg. instr. 'minavota' 193v, tenai 3v, weislęs 124v ir pan.
Trečiasis, labai menkas, taisymų sluoksnelis yra rašytas tamsėlesniu rašalu. Taisyta daugesne} iš daugesnė !. l, kajp iš kaip 52v, kariawo iš kariao 52v, Jajka iš laiku 52v, sawo iš sao ,52v, įterpta uzlajkima sawo 184. Iš tokių lyčių matyti, kad šie taisymai jau vėlesni , neabejotinai rašyti po 1838, o gal ir po 1842 m., vadinasi, gerokai vėliau, kažkada jau po Rygos periodo (čia atskiru taisymų sluoksniu nelaikomi tuo pat rašalu, kaip ir· .Originalusis tekstas, rašyti intarpėliai su lytimis kaipo l. 2, minauote 3v, sauo 3v ir pan., nes tai teksto rašymo metu įsprausti intarpai) . Taigi IZ rankraštis, nors ir nedaug, autoriaus redaguotas kelis kartus, paskutinysis taisymas rašalu net po netrumpo laiko tarpo. (Kaip bus matyti toliau, IZ nuorašas šių pataisų neturi, t. y. jis parengtas dar prieš Da)lkantui jils rašant). Antroji IZ rankraščio pusė Daukanto beveik visai neredaguota .
IZ rankraštis saugomas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštyne (sign. f. l, SD 2). Rankraštis didelio form ato in folio (22 X 35,4 cm) , įrištas odos viršeliais dar Daukanto laikais, turintis 551 autoriaus ranka sunumeruotą lapą (tad 1102 puslapius), jo gale pridėtas 3 puslapių Suraszas - turinys. Rankrašč io pradžioje ne Daukanto ranka dailiai surašytas Parser gie/ema8, t. y . paaiškinimas, kaip kokią raidę reikėtų skaityti. 543- 544 lapai įklijuoti kiek vėliau, jie, skirtingai nuo viso rankraščio , neturinčio jokių popieriaus ženklų, yra su iškiliu ovalo fo rm os fabriko antspaudu, kuris, deja, neįskaitomas .
Minėtasis L. Zilevičius 1933 m. Leningrade su rado švariai kažkieno perrašytą IZ nuorašą. štai kaip jis lygina or!Į:?ina ll) rankraštį su nurašytuoju: „Vilnietiškas S. Daukanto „Istorijos Zcmaitiškos" rankraštis yra gerokai redaguotas, ta isytas rn '·a lu , pieštuku, net su papildomo teksto įklij omis (J . 3c, 30 Ir toliau) . Kai kur tekstas subraukytas (p. 73, 92 ir toli au ). Visi snmi nė t.i pataisymai perrašyti leningradietiškamc rank raštyj<' . j„.) Leningradie tiškas · rankraštis yra žymial g riau išsilaikc;s, jame nėra pataisymų, redagavimo pėdsaktl, išskyrus pirmąjį skyrių, k~r
453
per klaidą buvo įrašyta antrosios dalies rubrika [.„]. Be to, rankraštis nuo vilnietiškojo skiriasi vienodesne rašyba, sklandesne kalba, gana plastišku, grafišku šriftu, nors rašytus ne s. Daukanto, o mums nežinomo asmens. "8 Visa tai tiesa. Tik iš tokio L. Zilevičiaus. nusakymo gali susidarytį įspūdis, jog nuorašas yra k9žkoks pagerintas, patobulintas IZ variantas. Toks įspūdis būtų visai klaidingas. Nuorašo negalima l,aikyti autentišku Daukanto darbu, nes jis darytas laikantis visai kitos r.ašybos, negu kad rašytas originalas ar ir bet kuris ,kitas Daukanto darbas. Esminiai rašybos ·skirtumai tokie.
1. Originale žemaitiškasis garsas tarp u ir o [Q] paprastai rašomas ženklu u arba tiesiog u, o nuoraše - dažniausiai 6, retkarčiais su dviem akūto ženklais, pvz., originalo kuriomis tur numu sektęis l. l , o nuorašo - k6riomis t6r n6mu sėktęis p. l, orig. widutyniusę .l, 6, nuor. - wyd6tyni6sy p. 14. • .
2. Originale žemaičių dounininkų dvibalsis (ou] (vakarų aukstaičių (uo]) paprastai žymimas polifonetiniu ženklu u, o nuoraše -6u, kuris nebūdingas jokiems Daukanto raštams. Pavyzdžiui, orig. didumene l. 3v, nuor. dyd6umeny p. 9, yrklįidams ju l. 3 -yrk!6udams i6u p. 7, tumi l. 3- t6umi p. 6.
, 3. Zemaičių douniniųkų dvibalsį [ęi] (vak. aukštaičių (ie)l IZ Daukantas rašo labai įvairiai ir nenuosekliai, o nuorašo autorius - visur yi (kaip vis dėlto niekur nežymėjo Daukantas), pvz., orig. kurij 'kurie' l. 3v - k6ryi p. 7, ne wen 'ne vien' l. 3v -newyin p. 8, tęi 'tie' l. 1- tyi p. l, weinu deinu sg. instr. 1. 3-wyin6 dyinu p . 7, wiela 'vietą' l. 3v- wyitd l?· 8 . .
4. Daukantui visai nebūdinga minkštąjį s lenkų pavyzdžiu žymėti akūto ženklu - s, o nuoraše, nors ir retai, tarpais žymima, pvz. orig. griesies l. 2 -nuor. griesies p. 3, pareisių pirmusius l. 1'- pareySiu pirmusi6s p. l, priplieY'ksiu !.' 4- priplieyksiu
p. 95. Visuose savo raštuose Daukantas žemaičių dvigarsį [Qn[
(vak. aukštaičių [an)l vengė žymėti on, kaip kad gana nuosekliai žymėjo perrašytojas, pvz„ orig. dankstantis 'dangstantis' l. 5, nuor.- donkstontis p. 12, giwenantis l. 4- giwenontis p. 9, tankiu l. 3 - tonkiu p. 7, weizant l. 2 - weyzont p. 4. Nors kartais ir Daukantas taip pažymėdavo, pvz„ rondamis 'randami' l. 8.
Be rašybos, skiriasi ir kai kurios morfologijos fo:mos. ~vz:, vienaskaitos naudininką Daukantas paprastai vartoja auksta1-tiškąjį ui (ar polifonetinį u), o nurašinėtojas - žemaitiškąjį 6u, 6w, net uw: orig. Deiwu l. 3v - Diewuw p. 8, globieju l. 3v -globiej6u p . 8, ke/eiwui l. l - keleiwi6w p . 1, miestui l. 3-miesl6w p . 6.
Visi šie pavyzdžiai aiškiai rodo, kad perrašinėtojas laikėsi kitos žemaičių rašybos tradicijos, ir todėl nuorašas mažai teatspindi paties Daukanto kalbą, jo rašto dvasią. Nuorašas perteikia Daukanto mintis, esminius leksikos sintaksės bruožus, bet to
a L. Z i l e v i č i u s. Op. cit., p. 16.
454
visai nepakanka, kad šį nuorašą laikytume tolygiu originalui. Be to, pasitaiko nurašytojo klaidLĮ . Pvz„ orig. akmynę l. 3v, nuor.- akmens p. 8 (suklysta). iki sze deina wissame pasau/e skritinie nielwme kittur niera randams l.- 6v - iki sze deina niekamy kytur niera rondams p. 14 (su lrwnpinla ). tame sur1iukimę
tauta l. 7v - tamy sumukime tautu p. 16 (suklysta) ir pan. Jie taip pat rodo, jog originalas daug svarbesnis pažinti Daukantą nei nuorašas, nors ir koks jis dailus.
Minėta , kad nurašytojas atstovavo kitai rašybos tradicijai. Visų pirma reikia pasakyti, kad jis, kaip it Daukantas, buvo žemaitis dounininkas. Tai matyti fr iš jau nurodytų žemaitiškesnių už paties Daukanto pavyzdžių (tinkantis ir aukštaičiams, ir žemaičiams polifonetinis u nurašytojo keistas žemaitiškais 6u, 6w; neretai žemaičių ei keistas tiksliau žemaitiškąjį tarimą atspindinčiu yi; vak. aukštaičių dvigarsis an ar ir polifonetiškai užrašytas an keistas žemaitišku on) . Galima būtų nurodyti ir daugiau, kitokių atvejų .
Norint nustatyti, kokiai gi tradicijai atstovavo nurašytojas,' reikia kiek nuosekliau aptarti kai kuriuos · jo rašybos bruožus. Visų pirma jo ženklas 6 tarpiniam žemaitiškam garsui tarp u ir o žymėti vartojamas Pabrėžos, Kretingos pranciškonŲ vienuolyno vienuolio, raštuose (tam tikrais periodais ir Daukantas vartojo ši rašmenį, matyt, nusižiūrėjęs i savo . vyresnįjį bičiuli Pabrėžą). Be to, tą patį tarpinį garsą tarp u ir o nurašytojas, nors gana retai, bet žymi ir ženklu 6 su dviem akūto ženklais (plg. k6r 'kur' p. 7, k6ryi 'kurie' p. 3, k6ryus 'kuriuos' p. 21, Nem6-na 'Nemuno' p. 8, n6mu 'numų' p. 1, pask6ujusi6s 'paskutiniuosius' p . 1, s6 'su' p. 4, 7, nors greta yra k6r p. 4, kuryi p . 5, k6ryus p. 15, Nem6na p. 8, n6mas p. 2, s6 p. 9, 11 ir kt.) Susidaro įspūdis, kad jis stengėsi vengti rašyti ženklą 6 su dviem akūtais, bet iš inercijos, iš įpratimo - parašydavo. Vėlgi, tokį ženklą nuosekliai savo žemaičių kalbos gramatikoje vartojo vokietis Simonas Grosas, žemaitiškai išmokęs būdamas to paties Kretingos pranciškonų vienuolyno vienuoliu (plg. k6rs 'kuris', k6ryi 'kurie', korius 'kuriuos' l. 13v, m6d6 'mudu' l. 26, s6 'su' l. 659). Tokį šiaip jau visai neįprastą tarti metui ženklą pavartodavo ir Groso gramatikos pratarmės autorius, Antano Salio duomenimis, to paties vienuolyno gvardijonas Šimkevičius10
- (pvz„ skaytitoi6u 'skaitytojui', su Leytuw6 'su Lietuva). Į Kretingos vienuolyno kultūrinę terpę orientuoja ir daugiau
rašybos dalykų, plg. jau anksčiau paminėtas lytis su Šimkevičiaus j6u ' juo', welt6u 'veltui', Pabrėžos ba/t6uji 'baltąją', d6ulY' 'duoti', k6umi 'kuo', n6u 'nuo', n6umyrty 'numirti'11 (nurašytojo irgi 6u); taip pat Šimkeviėiaus dalyis 'dalies'.• Dyiwabaymingas
9 s. Gros s. Kalbrieda lezuwe Zemaytyszka, 1835 (rankraštis MAB, f. 29-822).
1o A. Sa lys. Raštai, t. 3. Roma, 1985, p. 206. 11 Ten pat, p. 203, 204, 205.
455
l l
'dievobaimingas' , prisytyiki 'prisitiekė', wyinos ' vienos' Groso dyina 'diena' l. 71v, tyi („ .] pyimenis ' tie piemenys' l. 6, Pabrėžo.s Iyit66wyszku 'lietuviškų' skyrtyis 'skirties11 2. Galima būtų ieškoti ir daugiau rašybos ar kalbos ypatybių, orientuojančių IZ nuorašo autorių i Kretingą 1 3 •
Tekstų analizė leidžia manyti, kad nuorašas darytas tiesiog iš originalo. Pvz., originale yra esus waisingas, iuas czystas, ir swekas, o virš žodžio czystas pieštuku Daukanto parašytas innas, bet czyslas irgi neperbrauktas. Nuoraše jau yra es6s waysingas oras innas (:czystas) yr swekas p. l , vadinasi , abu Daukanto negriežtai parinktus variantus nurašytojas perkėlė i savo tekstą.
Taip pat L. Zilevičius rašo, kad nuorašo „pirmieji knygrišykloje įrišti lapai turi vandens ženklus: 1831 r MOE<l>E- MocKoBcKall 6yMaJKHaJ1 ą>a6pHKa (?) . Tekstas surašytas XIX a. pirmos pusės, rusvos spalvos gana grubokame fabrikiniame popieriuje be vandens ženklų". Taisant L. Zilevičiaus padarytas klaidas, dera pasakyti, kad tų lapų vandenženkliai iš tiesų yra „MOK<l>EE 1831 ", kurių raidės šifruojama „MocKoscKoli OKpyrn KonHHHCKall cpa6pHKa EAH3aBeTbl EaTamesoli"14• Tai paneigia liaudišką L. Zilevičiaus aiškinimą. Ir netiesa, kad visas teksto popierius be vandenženklių . Nuorašas nuo p. 779 iki galo, t . y. p. 1004, turi vandenženklius „<l>KHf 1833". Jie šifruojami „<I>a6pHKa KHJl3ll HHKOJl.all farapHHa" 15 (o ne, kaip bando L. Zilevičius, „<I>a6pHKa KHHr"). Popieriaus pagaminimo laikas leidžia manyti, kad nuorašas darytas gerokai prieš L. Zi!evičiaus nurodomus 1848 m.16
Tai, kad IZ originalas buvo pas Pabrėžą, kad jis jį buvo davęs Volmeriui, kad apie jį žinojo Jucevičius, kad juo rėmėsi ir citavo Valančius savo „Zemaičių vyskupystėje" 17 , rodo, jog šis Daukanto darbas tarp šviesuolių buvo neblogai žinomas, nors ir nespausdintas, bet tam tikru mastu buvo apyvartoje, darė įtakos. Tada, kai pats Daukantas gyveno Peterburge, jo pagrindinės istorijos rankraštis „dirbo . darbą" :Zemaitijoje.
Po Daukanto mirties 1864 m. I:Z rankraštis pateko i Kivylių dvarą prie Aleksandrijos, Dilukanto sūnėno (sesers sūnaus) Leo-
12 Ten pat, p. 202, 203. 13 Jau parengus ši straipsnį spausdinti paaiškėjo, kad IZ
nuorašo autorius yra Juozas Butavičius, 1833-1835 m. gyvenęs Kretingos vionuolyne.
14 e . A. K JI. e n H Ko B. <l>WllirpaHH H IlITeMIIeAH. Ha 6yMare pyccKoro H HHOCTpaHHOro npOH3BOACTBa XVII-XX BeKa. MocKBa, 1959, e. 53.
15 Ten pat, p. 68. 16 Tikriausiai I:Z yra perrašęs minėtasis Butavičius 1833-
1835 m. Kretingoje, vadinasi, IZ originalas jau prieš 1835 m. Daukanto turėjo būti baigtas.
17 M. W o l o n c z e w s k i s. Zemajtiu wiskupiste, t. l. VU· nius, 1848. 33-iojo puslapio išnašoje nurodoma citata iš: „Istorije Zemajtlszka, Simona Daukanta, rąnkas-raszts".
456 .
no Kaun klo globon. Ten j is ilgai gulėjo užmaršty, kol 1887 m. Eduardas Voll ri s, keliaudamas po Zemaitiją , užsuko i Kivylius. Jis paskcJb " ir ~ick liek medžiagos apie ši rankraštį 1 8 . Netrukus, 1891 m. gruocl:i.io mėnesį, į Kivylius suregistruoti Daukanto rankraščilĮ alvyko Mečislovas Davainis Si!vestraitis. Jo sudarytame sąraše 12: nėra 1 u , tačiau sąrašo juodraštyje, kuris saugomas VUB rankraštyne (sign. f. 1, E. 68) 66 pozicijoje pažymėta: „Kiviliiise man sakyta , kad dar apart to yra Historija Zmujdzka" . O ją tuo metu ir buvo pasiskolinęs E. Volteris. Vėliau pseudonimu Varnelėša „Varpe" jis pats taip rašė: „Surado šitą r,ankrašti pas žinomą Lietuviams Daugkantos giminę D-rą Kauneckį žinomas tyrinėtojas mūsų kalbos p. V[olteris] per tas pačias keliones po Lietuvą [„ .). Imdamas „Istoriją Zemaitišką" p. V(olteris) tikėjosi kaip nors išspausdinti ją , ar tai Pet. Mokslų Akademijoje („.], ar tai per pašalpą „Maskoliškos geografiškos draugystės". Vienok šita viltis negalėjo išsipildyti, kadangi tuo-tarpu valdžia suvisu nemeilia akimi pradėjo žiurėti ant musų rašliavos„. "20 Taigi tik suradęs ši Daukanto veikalą Volteris išsyk ėmė ieškoti leidėjo . „Teip tesėsi dalykai , iki redaktoriumi „Vienybės" pastojo ponas Andžiulaitis. Turėdamas mažai sandirbių savo laikraščiui,
p. Andžiulaitis ęusirašė su žinomesniais darbininkais ant lietuvystės dirvos, o tarpu kitų užklausė ir p. V(olterį] , ar jis neturi kokių raštų atspausdinti Vienybėje . Vaisiumi šito susirašymo buvo, viena, išleidimas „Antano Tretininko", o antra, spaudinimas Daugkantos „Istorijos""21• Taigi tik Amerikoje leidžiamos „Vienybės Lietuvninkų" redaktorius užklupo Vo!terį ieškantį leidėjo ir apsiėmė juo būti.
Aiškindamas, kodėl pasirinko spausdinti būtent IZ, o ne kitą didžiulį Daukanto veikalą „Pasakojimą „. ", Volteris sakė, jog „Pasakojimas„ ." perdirbtas, „t. y. išguldytas populiariškiaus, trumpiaus", kad „Pasakojimo„." kalba bei rašyba labai primenanti M. Valančiaus raštus, „ko vienok negali pasakyti apie kalbą ir rašybą „Istorijos". Dėlei šitos tai priežasties buvo nuspręsta spausdinti [„.] „Istoriją", kaipo raštą platesnį dokumentališką ir visame kame turinti didesnę mokslišką vertę " 22 •
Tačiau iš pradžių Vo!teris neketino siųsti Daukanto originalo ilgon kelionėn per Atlantą. „Nors ir tikėdamas spausdinti „Isto· riją" Amerikoje, p. V(olteris] vienok nenorėjo siųsti „Vienybės"
redakcijai paties rankraščio, kadangi , viena, ir pati šita redakcija
18 3. A . B o JI. b T e p . 06 3THorpaą>wrncKoli noe3AKe no AllTBe H )KMyAH J1.eToM 1887 r. CaHKrneTep6ypr, 1887.
19 Medega S. Daukanto bijografijai, p . 22-27. 20 V a r n e l ė š a. Trumpa žinia apie Simano Daugkantos
„Istoriją :Zemaytišką". - Varpas, 1894, Nr. 3, p. 36. 21 Ten pat, p. 36-37. 22 Ten pat, p . 37.
451
tuomet dar mažai tebuvo žinoma, o antra, rankraštis labai leng-vai butų galėjęs pražuti ir kur kelionėje"23. ~
Volteris IZ originalą buvo nusivežęs į Peterburgą ir ten sprendė , kaip bendradarbiauti su Amerikos lietuviais; „reikėjo
perrašyti, o tuo tarpu, kaip pasirodė, ir rašyti nebuvo kam: dutrys studentai, kurie buvo paėmę ant savęs . šitą darbą , turėjo permaža atspėjamo laiko, o kitiems P[eterbur]go Liefuviams tuomet dar mažai terupėjo tokie dalykai, kaip išleidimas Lietuvos istorijos. Ant musų laimės šeip-teip pasisekė sumedžioti apie 25 rublius, už kuriuos ir pasamdė tam tikrą vaikiną rankraščiui perrašinėti. [.„] prie manęs .buvo perrašyta tiktai kokia penkta jo dalis"24., Išsiuntęs perrašytas dalis, Volteris, raginamas leidėjo, vis dėlto bus ryžęsis pasiųsti į Ameriką dalį originalo. Autografo 113-261 lapai aiškiai yra buvę perlenkti, jie turėjo būti buvę išimti iš viso IZ rankraščio folianto. Palyginus „Vienybėj e Lietuvninkų" spausdinamų IZ ištraukų išdėstymą su originalo lenktų lapų tekstais, pasirodė, kad tekstų pradžios ir pabaigos sutampa. Iš pradžių Volteris bus pasiuntęs Daukanto rankraščio L 1 i3-214v. Yra analogiškas pavyzdys, rodantis tokios prielaidos tikėtinumą: apie 1890 m„ norėdamas, kad būtų išspausdinta ištraukų iš Daukanto „Pasakojimo„.", Volteris taip pat siuntė į filžę iš paties rankraščio išpjautus lapus. Vėliau lapai buvo vėl gražiai įklijuoti.
Taigi nuo „Vienybės Lietuvninkų" 189t m. 13-ojo numerio bu-o pradėta spausdinti E. Volterio dalimis siunčiamas IZ rankraš
tis25. Iškilo problema, kaip publikaciją pavadinti. Originalas turi, atrodo, ne paties autoriaus ranka užrašytą (nors tai dar neįrodyta) pavadinimą. „!STORY JE Z.EMA YTYSZKA" Pavadinimo senumą rodytų jame pažymėtas dvibalsis - ay (ne ai) kuris, kaip sakyta, orientuoja ne vėliau kaip į ketvirtąjį XIX a. dešimtmeti. Todel labai tikėtina, kad toks pavadinimas buvo užrašytas su paties ~aukanto . ~inia, . p.rabėgus nedaug laiko nuo kūrinio pabaigimo (!au Pabreza mmetame testamente 1836 ar 1838 m. vartojo šį · tikslų pavadinimą- „!storyje Zemaytyszka") Tačiau pavadinimą la~k~da~as užrašytą ne paties Daukanto, Volteris jį pakeitė, prita1ke pne XIX a. gale pakitusio etnonimų žemaitis ir lietuvis bel jiems giminiškų žodžių santykio. Taip iš „Istorijos Zemaitiškos'" originalo imta skelbti „Lietuvos istorija": „vargiai kas gali užginti, kad vardas „Lietuvos istorija" labiaus pritinka šito rašto turiniui nei vardas „Istorije Zemaytiška", kuris priegtam kaip matyti Iš visoko (kitokia rašysena ir rašyta), ne neduotas rankraščiui paties Daugkantos, bet padėtas ant jo vėliaus kokio kito Lietuvio"2s Sikaip keisdamas pavadinimą Volteris turbūt nė nenumanė jog tai įvels tiek painiavos, jog ir XX a. pabaigoje tūlam lietuviui
458
23 Ten pat. 24 Ten pat. 25 Vienybe Lietuvninku, 1891, Nr. 13, p. 149, 158 26 V a r n e l ė š a. Op. cit„ p. 37
bus sunku susigaudyti, kur, kalbant apie Daukanto „lstorij cĮ",
turima galvoje IZ, o kur - „Pasakojimas„. " IZ spausdinimas vyko ilgai ir su pertraukomis. Nuo minė t o
1891 m. 13-ojo iki 1892 m. 27-ojo imtinai kiekvieno numerio i:?a le buvo skiriama vietos Daukanto istorijos tęstinei publikacijai. Tačiau jau 1892 m. 28-ajame skaitome: „Sziame numeryje „Vi -nybės" netalpiname jau „Lietuvos _istorijos", kadangi p. Andziu laitis, ant kurio rankų atsiuncziamas buvo p. E. Voltęrio szios istorijos rankrasztis, praneszė mums, jc;>g daugiaus neturįs rankraszczio"27. Nenorėdamas, kad atslūgtų susidomėjimas, laikrašti s taip pat tęstiniu būdu ėmė spausdinti kitą Daukanto, veikalą ,
„Būdą senovės lietuvių žemaičių ir kalnėnų. „ " O apie „Istoriją"
rašė, kad „nustodami talpinę „Lietuvos istoriją", mes nenustojame noro jos iszdavimo ir dėl to nuraszyta tapo pas p . E. Volterį, idant jis teiktųsi mumis prisiųsti tolesnę tąsą „Istorijos" rankraszczio" 28. IZ spausdinimas buvo nutrūkęs prieš pat -XXVIII skyrių apie Vytenį, originalo rankraštyje tai yra 214v lapas . Ir rankraščio 214--261 lapai yra buvę lenkti per pusę. Tai rodytų,
kad Volteris, nespėjęs surasti perrašinėtojo, ir antrą kartą pasiuntė kalbamuosius iš originalo išimtus lapus. Po poros mėnesių 1892 m. 35-ajame toliau publikuojama IZ: „Atleiskite Maloningi Skaitytojai, jog sziame numeryje pertraukiame spaudą „Budo", į vietą jo dedame „Istoriją Lietuvos" to pat rasztinįko. Už kokių
·4_5 nedėlių, kada užbaigsime pirmą tomą „Istorijos", vėla talpįsime „Buda".„"29
Pirmasis IZ tomas buvo išspausdintas 100-aisiais Daukanto gimimo metais: Lietuvos istorija nu seniausių gadynių iki Gediminui D. L. K., paraszyta 1850 m .30 Simano Daukanto, buvusiojo Vilniaus Universiteto Philosophijos Magistro . Kninga l. Plymouth, Pa. Kasztu ir Spaustuvėje Juzo Paukszczio, 1893 m. Prieš tomui pasirodant, kunigas Aleksandras Burba rašė Volteriui: „"Apszvietos" jau keturis numerius Tamstai iszsiuncziau, taip gi visus arkužus Daukanto Liet. Istorijos irgi Daukanto rankrasztį . Iki Gediminui baigiasi pirmas tomas, todėl Tamstos veikiai pad3-rykite: index rerum et personarum ir kaip galima greicziaus prisiųsti, tada index atspausdinus bus . galima pirmą tomą pal isli į svietą" . „Prie pirmo tomo Daukanto istorijos nebus jo biografijos, kadangi Andž[iulaitis] parašė tokią pat, kaip kad yra parašyta Auszroje 1883 m., todėl sumislijome visai nedėti , be t Jauk:ll iki paskutiniam tomui. Gal atsiras koks Lietuvoje int li g ntc s, kurs tikriaus paraszys Daukanto biografiją"31 . Tačiau padaryta buvo
27 Vienybe Lietuvninku, 1892, Nr. 28, p. 329. 28 Ten pat, p. 329. 29 Vienybe Lietuvninku, 1892, Nr. 35, p. 41 J . 3o Volteris šią istoriją pažymėjo 1850 m„ l. y. „Pasa koji
mo„ ." , kuri jis laikė tik perdirbiniu, data . 3t E. Volte ris. Kun. Aleksandras Burba. - Lietuvil1 tau·
ta, 1908, Nr. 1(2), p. 298- 299.
459
atvirkščiai - jokio indekso nėra nei pirmajame, nei antrajame tomuose, matyt, Volteris nesiėmė jo rengti, o trumpa Daukanto biografija pradžioje išspausdinta be parašo, tačiau, panašu, ta pati Andziulaičio.
Jau išėjus pirmajam tomui, „Vienybė Lietuvninkų" nuo 1893 m. 35-ojo numerio ėmė spausdinti IZ tęsinį, o 51-ajame vėl rašė: „Dėlto nepatalpiname szitame numeryje Lietuvos istorijos, kad · nesulaukiame rankraszio, kuris yra mums isz Europos siuntinėjamas "32. Šis, 51-asis, numeris gedulingas - jame aprašomos Kražių skerdynės. Publikavimas buvo atnaujintas po trejeto mėnesių - 1894 m. 13-ajame numeryje, tęsiamas iki 43-iojo imtinai, bet 44-ajame nespausdinama, 45-ajame vėl tęsiama, o paskui vėl keliems mėnesiams nutrūksta („Pritrukę rankraszczio Lietuvos Istorijos, turime per tulą laiką pertraukti jos tąsą"33 ) . Spausdinti imama nuo 1895 m. 5-ojo („sulaukę daugiau rankraszczio („.) . pradėjome [ ... ) talpinti ir varysime toliau"34) iki 24-ojo numerio, pertrauka 25-31-asis, tęsinys 32-44-ajame, trūkis nuo 1895 m. 45-ojo („nepatalpiname [„.] dėlei nepristatymo rankraszczio"35) iki 1896 m. 16-ojo („ir vėl pradedame talpjti..."36). Nuo čia jau spausdinama iki galo. 1896 m. 53-ajame numeryje rašoma: „Lietuvos Istoriją Simono Daukanto jau užbaigėme su szium num.; už keletos dienų pabaigsime spaudyt knįgą"37 •
Taigi ištisus šešerius metus „Vienybė Lietuvninkų" publikavo Daukanto IZ. Geriau sekėsi pirmasis tomas, išspausdintas per dvejus metus, rankraštį iš Europos gavus bent per tris kartus, o antrojo, kurio publikavimas tęsėsi net ketverius metus, rankraštis buvo gaunamas rečiau, mažesnėmis dalimis (turėjo būti
bent penkios siuntos), matyt, ir jo perrašymą Volteriųi organizuoti sekėsi prasčiau. Taigi antrasis tomas išėjo jau su 1897 m. data: Lietuvos istorija nū Gedimino D. L. K. iki Liublino unijai, paraszyta Simano Daukanto, buvusiojo Vilniaus Universiteto Philosophijos Magistro. Kninga 11. Plymouth, Pa. Kasztu ir Spaustuvėje Jiizo Paukszczio, 1897 m. Pirmasis IZ leidimas buvo išspausdintas 3000 egzempliorių tiražu, vienos knygos kaina 1,5 dolerio. Galima palyginti, kad „Varpo" prenumerata metams amerikiečiui tuo metu kainuodavo 1,25 dolerio.
Rengdamas spaudai . rankraštį, Volteris nesilaikė Daukanto rašybos: „Man rodosi,- rašo jis,- čionai nėra nė ką aiškinti, dėlko perrašant rankraštį nebuvo užlaikytą Daugkantos rašyba, nors ir žinau, kad šitas dalykas tuliems lietuviams nesuvisu patiko: jug niekas negali abejoti, kad ir pats Daugkanta, jeigu jis butų dabar gyvas, rašytų ne pagal kitą kokią rašybą, tiktai pagal tą,
460
32 Vienybe Lietuvninku, 1893, Nr. 51, p. 605. 33 Vienybe Lietuvninku, 1894, Nr. 46, p. 545. 34 Vienybe Lietuvninku, 1895, Nr. 5, . p. 53. 35 Vienybe Lietuvninku, 1895, Nr. 45, p. 533. 36 Vienybe Lietuvnfnku, 1896•, Nr. 16, p. 185. 37 Vienybe .Lietuvninku, 1896, Nr. 53, p. 629.
kurios laikosi visi apšviesti Lietuviai [„.]. Mes vienok kh1l1 ~ 11
!ėdami s lengėmės užlaiky ti visas sintaksiškas ir leksika li ~ k 1 11 1 YI'" tybes Da ugkanlos tarmės („. ). Tiktai toki išsireiškimai l<.nl p: 11111 kalnais (abi.) nės (vie toje bet [ ... ]) permainyti pagal šlq 1111·11 11 kalbą„ . " 38 Tači au 12 tekstas redaguojamas buvo ir Atil 1111111 " · Teigiama, kad A. Burba „Lietuvos istoriją perraszinėjo Ir 1\ 0 111 11
tas darė iki 225 pus„ antros knįgos, nes pirmutinę knjg11 jl('f
raszė ir padarė korektas dr. J. Andziulaitis"39„.kad „pirmojo 111 mo pradžią nurašęs Peterburge gyvenęs inžinierius Antanas Vl l kutaitis, bet visą tomą vėliau perraszęs redaktorius AndzJul11ll l11 . Antrą. tomą , regis, perrašė Kun. Burba ir buvo vėliau kri1Jk11n jamas už Daukanto kalbos sudarkymą"40 • Ši žinutė apie Vllk 11 · taitį ir Andziulaitį patvirtina ankstesnę prielaidą, kad Vollc1 lrr pirmajam „Lietuvos istorijos" tomui apie pusę ·teksto bus pu· siuntęs ne nurašyto, o originalaus, išimto iš įrišto rankraš ·l . Taigi Andziulaitis, gavęs autentiško teksto 113-261 lapus, b11 R
buvęs priverstas pats redaguoti. Kol kas, gerai neištyrus, negall111u pasakyti, kiek Andziulaitis galėjo laikytis Volterio redagavlmo principų. Pats Volteris pyko, kad „p. Andžiulaitis kaip kur Iškraipė rašybą ... "41 •
Kai kur IZ rankraščio paraštėje yra vėlesnių pastabėlių, pvz,, 90 lape prie XIX skyriaus pieštuku prirašyta: „cM. Vien Liet N 44 p 531 ". Iš tikrųjų XIX skyrius ir paskelbtas „Vienybės Li -tuvninkų" 1891 m. 44-ajame numeryje, p. 531. Pieštuku pana· šiai žymėta originalo 532 lape, mėlynu pieštuku 33v lape. 369v lape - XXXIV skyriaus apie Vytautą viduryje-yra pastaba „( ... ) o6p(a6oTaHo?J 10.VI.95". Matyt, visos tokios pastabos darytos žmonių Peterburge, rengusių Daukanto tekstą spausdinti.
Išspausdinus IZ, Volteris vėl bus rankraštį grąžinęs i Kivylius Kauneckiams, nes kai šie 1911 m. birželio mėnesį dovanojo Daukanto palikimą Lietuvių mokslo draugijai, tarp rankraščių buvo ir Daukanto IZ originalas42. Nuo tada jis visą laiką buvo Lietuvių mokslo draugijoje, vėliau perėjo Lietuvos mokslų akademijos lituanistinių institutų žinion.
IZ nuorašo keliai yra komplikuotesni. Juos mėgino susekti i. Zilevičius . Nuorašas turi žalią antspaudą „BIBLIOTEKA ALUMNOW SEM. SEJNENSKIEGO", tad turėjo priklausyti Seinų seminarijai. Vėliau, matyt, buvo pervežtas į Peterburgą, nes būtent Leningrade, Mokslų akademijos bibliotekoje, buvusios Peterburgo dvasinės akademijos archyvo kolekcijoje, L. Zilevičius ir rado
38 Varne l ė š a. Op. cit., p. 37. 39 J. P a u k s z t y s. Paaiškinimas. - Vienybe Lietuvninku,
1986, Nr. 49, p. 589. 40 Juozas O. Sirvydas (red. Vyt. Sirvydas). Cleveland, 1941,
p. 182. 41 Ten pat, p. 37. 42 Plg . Lietuvių mokslo draugijos archyvinės medžiagos ka
talogą, LLTIB rankraštynas, f. 22, 1018, p . 6.
461
jį 1983 metais. Tai, kad L. Zilevičius sugebėjo šį nuorašą parvežti iš Leningrado, ir kad šiandien jis saugomas jau Lietuvos mokslų akademijos centrinėje bibliotekoje (sign. f. 29, 1056), verta didžios padėkos .
Dabar, po šimto metų, leidžiamas antrasis IZ leidimas vėl iš paties rankraščio43 , jį adaptuojant prie dabartinės bendrinės kalbos.
ROMA BONCKUTE, GIEDRIUS SUBACIUS
43 Apie -tai, kad originalo ir nuorašo tekstų lyginimas pa· tvirtina, jog pirmasis leidimas spausdintas ne iš nuorašo, o IA originalo, plg. dar ir B. Va nagi e nė. Dėl LKZ žodžiq jmislė ir įžaistis.- Lietuvių kalba ir bilingvizmas (Lietuvių kalboly· ros klausimai, t. 27) . Vilnius, 1988, p . 215-216.
TURI NYS
§ XXXII . Jogaila didysis Lietuvos kunigaikštis . . . . . . . . •, § XX XlII. Skirgaila Kazimieras l d. Lietuvos kunigalk ld 111 1 l § XXXIV. Aleksandras l Vytautas d . Lietuvos kunigalk 11 11 1•, § XXX V. Boleslovas l Švitrigaila . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 11111
§ XXXVI. Sigisdas, arba Sigismuntas, l Kęstutaitis . . . . . . lltl § XXXVII. Kazimieras II Jogailaitis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 11111 § XXXVIII. Aleksandras II . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . '.J l1il § XXXIX. Sigismuntas II . .......... . .. .. . . ........ .. '. . ' • 111 § XL. Sigismuntas 111 Augustas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . :w Redakcinės pastabos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Ą './.O
Zodynėlis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ... . . . . . 4' :1 Simono Daukanto „Istorijos Zemaitiškos" rankraščio ir pub· likavimo istorija. Roma Bončkutė, Giedrius Subačius . . . . . . '1 !1' .
top related