kodĖl nesiseka savivaldybĖms maŽinti sveikatos...

Post on 16-Jul-2020

0 Views

Category:

Documents

0 Downloads

Preview:

Click to see full reader

TRANSCRIPT

KONFERENCIJA ,,SVEIKATOS NETOLYGUMŲ STEBĖSENA IR MAŽINIMAS“

2015 M. SAUSIO 29

VILNIUS

ROMUALDAS ŽEKAS

KODĖL NESISEKA SAVIVALDYBĖMS MAŽINTI

SVEIKATOS NETOLYGUMUS?

PRANEŠIMO TURINYS

1. Svarbiausi veiksniai, įtakojantys sveikatos

netolygumus;

2. Veiksniai, kuriuos gali ,,valdyti“ savivaldybė;

3. Nesveikatos sektorių įtraukimas į sveikatos

klausimų sprendimą ir bendruomenės

aktyvinimas;

Ir šiek tiek apie priemonių efektyvumą.

SVARBIAUSI VEIKSNIAI

Lietuva išsiskiria didžiausiais socialiniais

netolygumais Europos regione;

Lietuvoje didžiausi sveikatos netolygumai,

nulemti išsilavinimo lygio;

Lietuva pirmauja pagal alkoholio suvartojimą ir

su tuo tiesiogiai susijusių mirčių nuo išorinių

priežasčių skaičių.....PSO 2013 m. ataskaita

,,Socialinių veiksnių, lemiančių sveikatos netolygumus Europos regione apžvalga“

prof. M. Marmotas

SOCIALINIS EKONOMINIS VEIKSNYS

Žemesnio socialinio ekonominio statuso

žmonės:

- miršta jaunesniame amžiuje;

- turi daugiau sveikatos problemų;

- savo sveikatą vertina prasčiau;

- daugiau asmenų turi negalią.

PSO ekspertai:

,, Socialiniai netolygumai žudo žmones“

KĄ GALI PADARYTI SAVIVALDYBĖ?

SOCIALINĖS EKONOMINĖS SITUACIJOS KEITIMAS

Demografinių rodiklių gerinimas;

Investicijų pritraukimas, smulkaus ir vidutinio

verslo globojimas ir bedarbystės mažinimas;

Socialinė politika savivaldybėje;

Dėmesys švietimui ir kultūrai;

Alkoholio ir tabako kontrolės politika savivaldybėje;

Bendruomenės sveikatos raštingumo ugdymas ir

aktyvinimas........

STANDARTIZUOTAS MIRTINGUMAS LIETUVOJE

7

500

600

700

800

900

1000

1100

1200

1300

1400

1500

Ša

lčin

inkų

r.

Pa

gių

sa

v.

Ign

ali

no

s r.

Za

rasų

r.

Šve

nčio

nių

r.

Va

rėn

os

r.

Tra

r.

Ka

lva

rijo

s sa

v.

Šir

vin

tų r

.

Vil

nia

us

r.

La

zdij

ų r

.

Ka

išia

do

rių

r.

Mo

lėtų

r.

Pa

sva

lio

r.

Vis

ag

ina

s

Pa

kru

ojo

r.

Ele

ktr

ėn

ų s

av.

Ra

dv

iliš

kio

r.

An

ykšč

ių r

.

Jurb

ark

o r

.

Ro

kiš

kio

r.

Ku

piš

kio

r.

da

inių

r.

Uk

me

rgė

s r.

Šil

utė

s r.

Pa

ne

žio

r.

Jon

avo

s r.

Bir

žų r

.

Ke

lmė

s r.

Jon

išk

io r

.

Akm

en

ės

r.

Ra

sein

ių r

.

Ša

kių

r.

Pri

en

ų r

.

Vil

ka

viš

kio

r.

Rie

tavo

sa

v.

Šia

uli

ų r

.

Kre

tin

go

s r.

Aly

tau

s r.

Ta

ura

s r.

Ka

zlų

do

s sa

v

Sku

od

o r

.

Ne

rin

ga

Šil

alė

s r.

Ma

žeik

ių r

.

Kla

ipė

do

s r.

Te

lšių

r.

Plu

ng

ės

r.

Ute

no

s r.

Kla

ipė

da

Dru

skin

ink

ai

Ma

rija

mp

olė

s r.

Šia

uli

ai

Vil

niu

s

Ka

un

as

Pa

lan

ga

Ka

un

o r

.

Aly

tus

Pa

ne

žys

Bir

što

na

s

Sta

nd

art

izu

ota

s m

irti

ng

um

as

10

0 t

ūk

st.

gy

ve

nto

Standartizuotas mirtingumas 100 tūkst. gyventojų

2008-2010 m. savivaldybės vidurkis 2010 m. Lietuvos vidurkis 2010 m. ES27 vidurkis 2010 m. ES12 vidurkis

SVEIKATĄ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI

G. Dahlgren, M. Whitedhead, 1997

NESVEIKATOS SEKTORIŲ ĮTRAUKIMAS

Žemės ūkio sektorius (stambus intensyvios gamybos ūkis, žemvaldys-

samdiniai, prioritetas grūdinės kultūros, daržininkystė neskatinama...);

Urbanistikos sektorius (teritorijų planavimas pagal žemės savininko

pageidavimus ir normatyvų-reglamentų vykdymo problemos, mobilaus

miesto idėjos nepalaikymas, projektai nevertinami per poveikį sveikatai....);

Švietimo sektorius (orientuotas į moksleivio egzaminų rezultatą,

jaunuolio parengimas gyvenimui nėra prioritetas, sveikatos raštingumo

ugdymas atiduotas į visuomenės sveikatos biuro atsakomybę...);

Socialinės paramos sektorius (lankomosios socialinės priežiūros

paslaugos centralizuotos soc. paslaugų centruose ir dalinai atskirtos nuo

seniūnijų, neintegruotos su ambulatorinės slaugos paslaugomis, socialinės

paramos strategija pernelyg silpnai susieta su veltėdžiavimo mažinimu...);

Ekonomikos sektorius (alkoholio prekybos licencijų išdavimas, ...).

SIŪLOMA STRATEGIJA

,,SVEIKATA – VISOSE POLITIKOSE“ principo įgyvendinimas visuose

lygiuose (valstybės, regiono, savivaldybės, jos padalinio, bendruomenės);

Visų lygių strateginių dokumentų, kuriuose sveikatos

netolygumų mažinimas svarbiausias prioritetas,

suharmonizavimas (Nacionalinė pažangos strategija, Lietuvos sveikatos

programa 2025, Regiono plėtros ir savivaldybių strateginiai planai);

Visuose lygiuose priemonių planų, jų vykdytojų funkcijų ir

gebėjimų, vykdymo finansavimo, stebėsenos, koordinavimo ir

kontrolės užtikrinimas;

ATSKIRAI APIE ALKOHOLĮ. KODĖL?

Jo poveikis sveikatai ir jos netolygumams didžiulis;

Alkoholio vartojimas Lietuvoje ne tik gėdingai

didžiausias Europoje, bet ir grėsmingas nacionaliniam

saugumui;

Kontrolės sugriežtinimo rezultatai – labai greiti ir

efektyvūs;

Sąžiningos alkoholio politikos įgyvendinimui būtinas

visos šviesiosios visuomenės dalies susitelkimas.

0

100

200

300M

ažeik

ių r

iau

lių

m.

Vil

nia

us r

.A

lyta

us m

.P

akru

ojo

r.

Akm

en

ės r

.K

au

no

r.

Pan

evėžio

m.

Tau

rag

ės r

.K

azlų

do

sV

isag

ino

sav.

Plu

ng

ės r

.V

arė

no

s r

.S

ku

od

o r

.Jo

navo

s r

ven

čio

nių

r.

Ele

ktr

ėn

ųK

reti

ng

os r

.T

elš

ių r

.U

ten

os r

akių

r.

Ju

rbark

o r

.K

ėd

ain

ių r

.P

ag

ėg

ių s

av.

Aly

tau

s r

.V

IDU

RK

ISL

azd

ijų

r.

Pan

evėžio

r.

Šil

alė

s r

.V

ilkaviš

kio

r.

Šir

vin

tų r

.K

aiš

iad

ori

ų r

.Z

ara

r.

Kau

no

m.

Rad

vil

iškio

r.

Ign

ali

no

s r

.M

ari

jam

po

lės

Kelm

ės r

.T

rakų

r.

Ro

kiš

kio

r.

Vil

nia

us m

.U

km

erg

ės r

.Jo

niš

kio

r.

Pri

en

ų r

alč

inin

r.

Kla

ipėd

os m

.K

alv

ari

jos

Bir

što

no

sav.

An

ykščių

r.

Bir

žų

r.

Mo

lėtų

r.

Rasein

ių r

.P

asvali

o r

.K

up

iškio

r.

Rie

tavo

sav.

Dru

skin

inkų

Pala

ng

os m

.N

eri

ng

os

Miestų ir rajonų gyventojų skaičius, tenkantis vienai išduotai galiojančiai licencijai

verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, 2012 m. liepos 1 d.

SVEIKATOS SEKTORIUS

Asmens sveikatos priežiūros sektorius:

Šeimos gydytojo institucijos plėtra (pirmenybė privatiems rangovams);

Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo (geografinio ir organizacinio)

gerinimas;

Profilaktinės veiklos prioriteto įgyvendinimas;

Paslaugų teikėjų konkurencijos palaikymas;

Ambulatorinės slaugos organizavimas, integracijos su socialiniu ir visuomenės

sveikatos sektoriais didinimas.

Visuomenės sveikatos sektorius:

,,Pirminės“ visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų, kurias gali ir privalo

vykdyti kiti sektoriai priežiūra (konsultavimas, kontrolė), bet nedubliavimas ;

Efektyvių priemonių ir technologijų, pagrįstu mokslu ir žmogaus ( individo ir

grupės) psichologijos žinojimu įgyvendinimas.

Šeimos gydytojo instituciją

turinčios šalys pasižymi:

• Mažesniu neišnešiotų naujagimių skaičiumi

• Mažesniu kūdikių mirtingumu, ypač postnataliniu

• Mažesniu prarastų metų skaičiumi dėl savižudybių

• Apskritai mažesniu prarastų gyvenimo metų skaičiumi,

išskyrus dėl traumų ir išorinių priežasčių

• Didesne vidutine gyvenimo trukme, išskyrus po 80 metų

Starfield 07/07

IC 3762 nSources: Starfield. Primary Care: Balancing Health Needs, Services, and

Technology. Oxford U. Press, 1998. Starfield & Shi, Health Policy 2002; 60:201-18.

Žinios svarbios,

tačiau jos nelemia

elgsenos!

ŠVIETIMAS (prevencijos priemonių efektyvumas, suteikiant žinių)

Thomas F. Babor

Paauglio ir tėvų bendravimo darnos

įtaka rūkymui

1,8

1,9

2,4

2,9

1,6

1,9

4,7

3,7

0 1 2 3 4 5 6

berniukai

mergaitės

Galimybių santykis

Pažeista šeimos

struktūra

Sutrikęs

bendravimas su

tėvu

Sutrikęs

bendravimas su

motina

Sutrikęs

bendravimas su

abiem tėvais

Tabako, alkoholio ir kitokių medžiagų vartojimas priklausomai nuo

mokinių – berniukų orientacijos į prosocialias vertybes JAV ir

Lietuvos respondentų atrankoje

Accessing Youth in Buffalo County in Order to Strengthen the Foundation for Positive

Decision Making. Principal Investigators: Dr.J.S.Fleming, UNK, Habil.Dr., Prof.A.

Gostautas,VMU.Investigators: Mr.D.Cristian, UNK. Ms.L. Seibokaite, VMU

46,9

1,6

11,5

23,3 27,5

32,4

9,8 15,5

67,8

35,528,1

75

0

10

20

30

40

50

60

70

80

TABAKAS ALKOHOLIS KITA

JAV STIPRESNĖ

ORIENTACIJA

JAV SILPNESNĖ

ORIENTACIJA

LT. STIPRESNĖ

ORIENTACIJA

LT. SILPNESNĖ

ORIENTACIJA

KR. ŽARDECKAITĖS-

MATULAITIENĖS DISERTACIJOS

IŠVADA:

• Vaiko aplinkos poveikis psichotropinių

medžiagų vartojimui stipresnis negu

psichologo užsiėmimų įtaka.

Teatras, kinas, filmai, mados ir kt. išlieka tabako gaminių reklamos arena

SOCIALINĖ

APLINKA

ŽALA

SVEIKATAI

INDIVIDASINDIVIDAS

ŽALA

SVEIKATAI

SOCIALINĖ

APLINKA

Vilius Grabauskas

DĖKOJU UŽ DĖMESĮ

top related