llamas' valley / lamų slėnis

2011 m. rugpjūtis Nr.4

� lamuslenis.lt

Šį kartą mes šiek tiek kitokie. Nes mūsų daugiau. Nes idealios erdvės džiaugtis gyvenimu ieš-kojome ten, kur į krantą daužosi bangos. Tiek šiąpus, tiek kitąpus Atlanto. Ir net netoli Poliarinio rato! Ar suradome? Atsakykite Jūs. “Lamų slėnis”

Tekstai: Algė RamanauskienėDizainas: Eligijus Ramanauskas

Fotografijos: Augis Narmontas, Eligijus RamanauskasRinkodara ir reklama: Dovydas Kiauleikis

reklama@lamuslenis.ltŽurnalą leidžia IĮ „LEO MEDIA” ©.

Perspausdinti bet kurį straipsnį ar iliustraciją be rašytinio redakcijos sutikimo griežtai draudžiama.

Už reklamos turinį ir jos kalbą redakcija neatsako.� lamuslenis.lt

labas ;)

Prisimenate berniuką - medinuką Pinokį? Keramiką Martyną Masiulį sukurti žmogaus su kauke skulptūrėlę įkvėpė ne tik ši pasaka, bet ir sutikti žmonės bei pačios keisčiausios jų savybės. O tik vakar baigtą lipdyti skulptūrėlę atradome keturių keramikų studijoje menininkų pamėgtoje Aguonų gatvelėje. Tiesa, keista buvo matyti Pinokį iš molio...

Viršelio istorija

lamuslenis.lt

Viršelio autorius: Augis Narmontas

� lamuslenis.lt

“Brabander”: ten, kur nuneša burės

Keramikų džiaugsmai ir košmarai

Į negyvenamą salą su Tolstojumi, Joyce’u ir Bolaño14 42 74

Menas Šiaurėje 220

� lamuslenis.lt

“Happeak”:“Negaliu” paversti “galiu”

Išvirk man svajonę

Etno Rusnė 158

� lamuslenis.lt

snobiškų klausimų

Domas KunčinasBuvęs grupės

„Dr. Green“ vokalistasFotostudijos

„Ciklopas“ prodiuserisVis dar grojantis žmogus

Mano mados guruMano gyvenimo meilė Laura - „100% Angel“.

Išskirtinis mano stiliaus bruožasTurbūt barzda, bent jau ją dažniausiai pastebi. Net

keista, kad kartais lietuviams ji sukelia tiek emocijų.

Laisvadienis. Neribotos galimybės. Ką daryti?Per vieną laisvadienį ne daug nuveiksi. Dar ne-

skridau oro balionu arba mažu lėktuvėliu – būtų įdomu. Nors jei galimybės neribotos, tai gal tuo-met į kosmosą?

Daiktas, kurį neseniai įsigijau ir labai džiaugiausi

Šiukšlių dėžė, tik nežinau ar labai džiaugiausi. Nors šiaip jau seniai jos reikėjo ir džiaugiausi užtikęs tinkamą.

Restoranas, kuriame norėčiau pietauti kasdienTas, kuriame būtų geras kainos ir kokybės

santykis. Paprastai maitinimo įstaigos tokį santykį išlaiko mėnesį kitą po atsidarymo, o pas-kui nusvyra į vieną arba kitą pusę.

Knyga, kurią mielai perskaityčiau dar kartąDeja, tokių yra labai daug. O dar daugiau –

neperskaitytų. Nemėgstu skaityti knygų antrą kartą.

Muzika, kurią neseniai parsisiunčiauBrazilo Amon Tobin naujas albumas „ISAM“ ir

Battles „Gloss Drop“.

Norėčiau kolekcionuotiKolekcionuoju pašto ženklus su įžymiais

žmonėmis. Užtenka.

Nepamirštama kelionėKol kas – Vietnamas.

Mano šaldytuve visada rasiteVienokio ar kitokio sūrio.

Mėgstamiausi internetiniai puslapiaiwww.ore.lt (nes kartais pats ten rašau), www.

suru.lt, banalu, bet www.delfi.lt, www.hardcore.lt ir, be abejo, „Facebook“ platybės.

Tobulas savaitgalisGeras oras, gera draugija, vandens telkinys,

įspūdingas koncertas, kitaip tariant, jei kalbame apie vasarą, kelionė į mėgstamą vasaros festivalį, pavyzdžiui, „Roskilde“ Danijoje.

Savo namų neįsivaizduoju beElektros.

Augio Narmonto nuotr.

� lamuslenis.lt

Must have

...nakčiai prie jūrosŠiltas pledas“Missoni” + “Target”

...prabėgusiam laikuiLaikrodisSophie Cheung

…uždrausto vaisiaus ragavimuiNatūralus ledinukas “Tutu”“LTaste”

Nori laimėti “Alex” kreideles ir neskęstantį šuniuką - užsuk į “Lamų slėnio” “Facebook”

...vasariškoms maudynėmsNeskęstantis šuniukas “Alex”

...vaikysteiKreidelės, kuriomis galima paišyti vonioje“Alex”

…pirmajam pasimatymui Auskarai povaiIeva Blaževičiūtė

Nori laimėti “Alex” kreideles ir neskęstantį šuniuką - užsuk į “Lamų slėnio” “Facebook”

...mamos mezginiamsRankinė“astorknot”

…naivioms svajonėms apie kosmosąMarškinėliai “Gutter”

10 lamuslenis.lt

Idėja

Pasikėsinimas į Jo DiDenybę kamuolį

„Vieną dieną trūko kantrybė, kad eilinį kartą nerandu, ką atvežti draugams iš Lietuvos (kal-bu ne apie draugus pensininkus, kurie dėl silp-nos regos ar atminties nebemato, kad čia ir vėl... lininės servetėlės ar gintarinis „papuošalas“, bet mano amžiaus ir panašių pomėgių draugus). Tad į vieną ranką paėmiau lietuvių šventenybę – krepšinio kamuolį, į kitą – peilį, ir sukūriau šiuolaikišką lietuvišką suvenyrą“, - tokią istori-ją išgirdome iš Vokietijoje šiuo metu gyvenan-čios dizainerės, vardu Rita Balta.

Kadangi vargšas kamuolys, į kurį ji negailes-tingai įbedė peilį, buvo jau gerokai panaudotas, tad suvenyrus drąsiai galima vadinti ekologiš-kais.

11 lamuslenis.lt

1� lamuslenis.lt

Suvenyrų galima rasti: www.baldesigns.eu

www.ona.lt„Daiktų viešbutyje”, Vilniuje

Turizmo informacijos centre, VilniujeLomoshop / Kunsthalle, Vienoje, Austrijoje

Rita, kaip praktiškai kiekvienas statistinis lietu-vis – didelė krepšinio gerbėja. Tiesa, ji jau daug metų į Lietuvą grįžta tik pasisvečiuoti. „Iš Lietuvos išvažiavau jau seniai, dar su tarybiniu pasu – pa-saulio pažiūrėti, - pasakoja dizainerė. – Taip iki

šiol vis dar ir žiūriu... Gyvenau įvairiuose dideliuose Europos miestuose, dabar užstrigau Kiolne, nes čia gimnaziją lanko mano sūnus. Tik niekur neįleidau šaknų, nes labai stipriai jaučiu, kad mano namai – Lietuvoje“.

1� lamuslenis.lt

Naujojocirko

savaitgalis ’11

RUGPJŪČIO �� D.Vilnius

Festivalio atidarymasLietuvos naujojo cirko artistų programa Rugpjūčio 24 d. 18 val.Menų spaustuvės kieme

[�Taitlas�] Nr. 49La Scabreuse, Prancūzija Rugpjūčio 24 d. 19 val.Menų spaustuvės Juodojoje salėje

[�Taitlas�] Nr. 50La Scabreuse, Prancūzija Rugpjūčio 25 d. 19 val.Menų spaustuvės Juodojoje salėje

QuiproquoRapid Eye, Danija Rugpjūčio 26 d. 20 val.Menų spaustuvės Juodojoje salėje

Išniręs pasažasLes Apostrophés, Prancūzija Rugpjūčio 27 d. 15 val. Rugpjūčio 27 d. 17 val.Prasideda prie Prancūzų instituto Lietuvoje (Didžioji g. 1, Vilnius)

Stebuklingas medisMantas Markevičius, Lietuva Rugpjūčio 27 d. 17 val. Rugpjūčio 28 d. 17 val.Menų spaustuvės Kišeninėje salėje

MotetasCirco Aereo / Gandini Juggling,Suomija / Jungtinė Karalystė Rugpjūčio 28 d. 19 val.Menų spaustuvės Juodojoje salėje

Bilietus platina –� �.Informacija apie renginį tel. (8 5) 204 0832.

www.menuspaustuve.lt

1� lamuslenis.lt

„Brabander“ - gafelinė - rėjinė škuna - Klaipėdos universiteto mokomasis burlaivis.

Eligijaus Ramanausko, “Brabander” įgulos nuotr.

Ten, kur nuneša

burės

1� lamuslenis.lt

Pavadinimas: “Brabander”Laivo tipas: gafelinė – rėjinė škunaStatytas: 1977 m. Drimelene, Olandijoje, renovuotas 1995 m.Šeimininkas: 2006 m. burlaivį įsigijo Klaipėdos universitetasPaskirtis: jūrinių specialybių studentų praktikos, mokslinės ekspedicijos, atstovavimas Lietuvai tarptautinėse regatoseBurlaivio kapitonas: Valdemaras VizbarasĮgula: minimali – 4 žmonės, pilna – 18 žmoniųMaksimalus ilgis: 36 mVaterlinijos ilgis: 22 mPlotis: 6,1 mGrimzlė: 3 mStiebų aukštis virš vandens: 28 mMaksimalus burių plotas: 540 kv. mVarikliai: du DEUTZ 103kW 6 cilindrų dyzeliniaiGreitis su varikliu: iki 8 mazgųGreitis su burėmis: iki 14 mazgųKuro atsargos: 6,5 tGeriamo vandens atsargos: 6 tBalastas: 28 tVandentalpa: 100 t

1� lamuslenis.lt

�0 lamuslenis.lt

�1 lamuslenis.lt

�� lamuslenis.lt

�0 lamuslenis.lt

�1 lamuslenis.lt

�0 lamuslenis.lt

�1 lamuslenis.lt

KeramiKų Džiaugsmai

ir košmaraiMažytėje keramikų studijo-

je Vilniaus senamiesčio pašonėje, tarp molio sau-sainukais nukrautų stalų,

gremėzdiškų krosnių, glazūruotomis musytėmis

nusėtų indų ir galybės rakandų pluša keturiese. Na, gal „pluša“ ir ne pats tinkamiausias žodis, nes

kai užsukome, atrodė, kad jiems čia visai gera ir sma-

gu. Tad susipažinkite: dvi menininkų šeimos,

kūrybiškai sugyvenančios po vienu stogu.

- Ar ne ankšta keturiese vienoje studijoje? Ką dažniausiai darote, kai nedirbate: pasakojate anekdotus, pykstatės, kritikuojate, dalinatės istorijomis, geriate arbatą, tylite?..

- Na, kol kas tai visai ne ankšta, nes keturiese mes dar trumpai, be to, dabar vasara, visi vis kur paatostogaujame, o kolegos, štai, dar ir vaikiuko susilaukė! Nors Lukas turi didelių planų dideliems darbams – jis nori medžio skulptūras daryti, tada gal ir pasidarys ankšta, bet, manau, rasim išeitį. O kai būnam visi kartu studijoje, įsivyrauja labai ge-ra darbinė atmosfera. Aš mėgstu papliurpti, papa-sakoti kokią istorijėlę, nes man vis nutinka koks šposas, tai kaip gi nepasakosi... O būna, kad tyli-me ir labai susikaupę dirbame, o kartais kalbame apie kūrybą, parodas, sėdime ant sofutės, varto-me knygas ir ieškome inspiracijų, žinoma, kriti-kuojame nepatikusius darbus, tuo metu arbatėlę gurkšnojame ir dar kokį sausainuką triauškiame.

- Kokioje aplinkoje geriausia minkyti molį?- Šiaip net nepagalvojau, kur gi čia geriau tą

molį minkyti, nes pati pradžia buvo mokykloje, tada studija Dailės akademijoje, joje mūsų būdavo po 5 žmones. Lukui truputį kitaip – skulptoriai keisdavosi studijomis, o ir studijos jų

„1+1“:Lolita Pelegrimė,

keramikėLukas Pelegrimas,

skulptorius

Mūzų teritorija

būdavo kitokios – aukštos lubos, gotikiniai skliau-tai, visi su savo menais ir idėjomis. Man labai pa-tikdavo pas juos patūnoti, paklausyti, pažiūrėti, kas ką veikia. Ir pirmoji mūsų studija buvo labai panaši į minėtąją. O štai čia, pas mus, panašiau į keramikų studijas Akademijoje. Manau, akademija lemia būsimą darbo aplinką. Grįžtant prie molio minky-mo temos, pats geriausias ir smagiausias lipdy-mas yra gamtoje, simpoziume, kai prie vieno ilgo ir didelio stalo sėdi krūva keramikų ir taškosi moliu!

- Kaip ir kur paprastai gimsta idėjos?- Man, manau, ir Lukui, jos gimsta labai

įvairiomis aplinkybėmis, bet kai lipdai, lipdai... ir lip-dai, tos idėjos transformuojasi ir kinta. O būna, kad nieko negali padaryti ir spengia ausyse porą dienų, tada reikia kur nors iškeliauti, į parodą nueiti arba knygas pavartyti ir paeskizuoti. Arba būna, kad Lu-

kas kažką paišo, pjausto ir tada sakau jam: „Ei, pažiūrėk, čia juk tas ir tas, galėtum padaryti...“. Taip ir gimsta idėja, iš jos atsiranda, pavyzdžiui, mažųjų imtynininkų segės. Arba Lukas sako: „Ei, Lolita, viskas, nieko nebedaryk!“ Padedu peiliuką ir žiūriu, kad kažkas gero gavosi... O šiaip visada vienas su kitu pasikonsultuojame, patarimais pasidalijame, padrąsiname.

- Kuo išskirtinė jūsų kūryba?- Mums mūsų darbai atrodo labai spalvingi,

žaismingi, simpatiški, o svarbiausia, kad kai į juos pažiūrime, nuotaika pakyla mums patiems! Be to, mūsų kūryba yra labai įvairi – deriname skirtingas medžiagas, turime daug idėjų ir netelpame į kera-mikos rėmus. Dirbame daug, nuoširdžiai ir entuzi-astingai, galbūt todėl darbai artimi ne tik mums, bet ir kitiems.

- Didžiausias keramiko košmaras...- Kai ateini ryte į studiją, atidarai vakar degtą

krosnį ir ten randi tik šukių krūvą.

- Kas labiausiai džiugina jūsų akis ir širdį?- Vienas džiugiausių ir gražiausių dalykų - tai

būrys draugų, pievoje besivartančių, šūkaujančių, žaidžiančių. Šiaip širdį ir akis labai daug kas džiugina: gražūs namai, gražūs dviračiai, mieli daikčiukai, nau-jos pažintys, geri filmai, skanus ir gražus maistas, kelionė, šuniukai ir šiaip visokie padariukai.

- Tikrai nesidairome po svetimus baltinius, bet poros sakinių apie jūsų meilės istoriją labai prašytume...

- O ta meilė... Pradėjome draugauti antrame kur-

se, nors vienas kitą pamatėme truputuką anksčiau, prieš mokslus, kitame mieste. Pamačiau Luką su draugu, visaip bandėme kalbėtis, aš jam bandžiau paaiškinti, kad keramikai ir skulptoriai turi drau-gauti! Tada susitarėme susitikti Vilniuje per mokslo metų atidarymą, bet taip jau gavosi, kad susitikome anksčiau - netikėtai prie ŠMC. Labai nedrąsiai kartu nuėjome į parodą, bandėme diskutuoti, tik labai nedrąsu buvo. Ir tada pajutau gniutuliuką krūtinėje, o po savaitės vėl susitikome per akademijos moks-lo metų atidarymą, ir kažkaip aš Luką prie Vilnelės atsiviliojau. Daug pliurpėme tada į vakarėlį nuėjome ir kai pamečiau Luką iš akių, labai negera pasidarė. Taigi jį susiradau ir va mes jau kartu šešerius me-tus. Lukas dar ir pasipiršo, pats žiedelį nukalė, tad visai neseniai dideles vestuves atšokome su krūva nuostabių draugų. Mes jau šeima!

�0 lamuslenis.lt

- Ar ne ankšta keturiese vienoje studijoje? - Ne, ne ankšta mums. Dažniausiai nebūname

visi kartu, o jei būname, tai tikrai vienas kitam ne-trukdome. Kai nelipdome, geriame arbatą, kavą, vartome knygas, einame į parodas, filmus.

- Kokioje aplinkoje geriausia minkyti molį?- Molio minkymui ypatingos aplinkos nereikia,

reikia tik lipdymui. Na, žinoma, aplinka turi būti jauki ir maloni.

- Kaip ir kur paprastai gimsta idėjos?- Idėjos dažniausiai ateina iš supančios aplinkos.

Pavyzdžiui, žmogų su kaukėmis padiktavo vienas konkretus žmogus - skulptūra gimė į studiją užsukus kolegei, kuri moka būti visokia: smalsi, įkyri, nuobodi... Idėjos, mintys gali gimti ir einant gatve, sutikus kokį nors įdomų personažą.

- Kuo išskirtinė jūsų kūryba?- Mūsų kūryba yra savita, jauki, išmyluota.

- Didžiausias keramiko košmaras...- Didžiausias košmaras – kai atidarai krosnį ir

gauni nenorimą rezultatą, pavyzdžiui, darbai išsproginėję, nutekėjusi glazūra ar pan.

- Kas labiausiai džiugina jūsų akis ir širdį?- Akis ir širdį džiugina vaikai, šeima, gražūs

daiktai, gražūs žmonės.

- Tikrai nesidairome po svetimus baltinius, bet poros sakinių apie jūsų meilės istoriją labai prašytume...

- Susipažinome Vilniaus dailės akademijoje, ten meilė ir abipusė simpatija gimė, taip gavosi puiki šeima.

„Keramika visiems“:Riva Furman,

keramikėMartynas Masiulis,

keramikas

�1 lamuslenis.lt

�0 lamuslenis.lt

�1 lamuslenis.lt

�0 lamuslenis.lt

�1 lamuslenis.lt

Keramikos studijoje organizuojami gimtadieniai vaikams ir suaugusiems. Taip pat laukiami visi, norintys savo rankomis

pasigaminti molinių darbelių namams, originalioms dovanoms ar tiesiog pailsėti kūrybinėje aplinkoje.

Daugiau informacijos:www.keramikavisiems.com

Dienoraštininkas

- Kodėl žmonės turėtų skaityti tavo blogą?- Mano bloge – ne knygų nuteisimai, o komen-

tarai ir pastebėjimai apie knygų pasaulį. Čia kalbu apie knygų verslą, vertimus, knygynus, bibliote-kas, problemas. Kadangi neseniai grįžau į Vilnių iš emigracijos, tai, manau, kad kol kas matau viską iš šalies.

- Ką skaitei šiandien?- Neseniai buvo paskelbtas „Man Booker“ pre-

mijos nominantų sąrašas, tad bandau išsiaiškinti, kokios tai knygos, ir ką tik pradėjau skaityti mano mėgstamo rašytojo Alan Hollinghurst knygą „The Stranger‘s Child“. Tai istorija apie tai, kaip jauno poe-to reputacija įtakoja jo šeimą ir draugus dar ilgai po jo ankstyvos mirties.

Į NeGyveNAMą SALą su ToLsTojuMi, JoyCe’u IR BoLAño

Dovydas KiauleikisBlogeris, tinklaraščio

„Kai neskaitau“ autoriusKomunikacijos specialistas

- Ar yra knygų, kurių niekada neskaitytum?- Vadinkite mane snobu, bet stengiuosi skaityti

dėmesio vertas knygas, ir retai paimu į rankas kny-gas iš topų. Nors esu skaitęs Harį Poterį, kad žinočiau, kodėl visi išprotėję, bet nesupratau, tai nebeskaičiau nei Dan Brown, nei vampyrų, nei Larsson trilogijos.

- Ar įsivaizduoji save, tingiai poilsiaujantį prie jūros ir skaitantį truputį banalius meilės romanus?

- Tikrai ne. Prieš porą metų gulėjau Italijos pajūryje ir skaičiau neperskaitomą Čilės raštytojo Roberto Bolaño romaną apie Pietų Amerikos poe-tus „The Savage Detectives“. Draugė skaitė „Lips-tick Jungle“ ir negalėjo atsistebėti, kai užverčiau paskutinį puslapį.

- Kokias tris knygas pasiimtum į negyvenamą salą?

- Storus klasikos tomus: Tolstojaus „Karą ir taiką“, Joyce‘o „Ulisą“ ir Roberto Bolaño „2666”. Būtų ką veikti.

- “Topinė” vaikystės knyga?- Vaikystėje knygos visai netraukė, nors prisi-

menu „Panama labai graži“. Potraukis knygoms atėjo vėlai ir nežinia iš kur.

- Pastarųjų mėnesių atradimas?- Buvo toks etapas, kai tikrinau dar

neišbandytus rašytojus – perskaičiau ir Hertos Müller, ir Charles Bukowski, ir Michel Houellebecq, bet nei vienas neužkabino. Todėl pastaruosius mėnesius grįžau prie mėgstamų rašytojų – Ian McEwan, Colm Tòibìn, George Orwell.

- Keisčiausia vieta, kurioje teko skaityti?- Turiu nelabai gerą įprotį skaityti eidamas gatve.

Na, pavyzdžiui, troleibuse nebaigęs skyriaus, išlipęs žingsniuosiu, kol perskaitysiu. Ne kartą teko ir į žibintą atsitrenkti, ir mašinų apipypintas buvau.

- Tavo knygų “top dešimtukas”?Sunkus klausimas, nes dažnai knygos

perskaičius atrodo labai geros, bet po kiek metų net neprisimeni, apie ką jos kalbėjo.

• Antano Škėmos „Balta drobulė“, nes pats dažnai jaučiuosi, kaip pagrindinis veikėjas.

• Allan Hollinghurst „The Line of Beauty“, nes puikiai atskleidė Anglijos gyvenimą 8-ajame dešimtmetyje.

• Yann Martel „Pi gyvenimas“ - už gražią istoriją.

• Colm Tòibìn „Brooklyn“, nes puikiai perteikė emigranto išgyvenimus.

• Zoë Heller „Notes on the Scandal“ - už skaniausią pagiežos ir sarkazmo plakinį.

• Cormac McCarthy „The Road“, nes užmigti ir dabar sunku būna tos knygos siaubą prisiminus.

• Mariaus Katiliškio „Miškais ateina ruduo“ - už gražų lietuvišką kaimą.

• Remarko „Vakarų fronte nieko naujo“ - vienintelė knyga, kurią skaitant aptemo sąmonė.

• Lloyd Jones „Mister Pip“ atskleidė, kas yra žmogiškumas.

The savage Detectives

Miškais ateina ruduoMister Pip

any Human Heart

- Rašytojas, su kuriuo mielai pasišnekučiuotum

gurkšnodamas kalvadosą?- Man labai patinka William Boyd knygos

(lietuviškai išleista „Viena žmogaus širdis“ („Any Human Heart“). Pats rašytojas gimė Afrikoje, yra gyvenęs ir Azijoje, keliose Europos šalyse, jo kny-gose tai atsipindi, jis visada rašo įtikinamai, supin-damas savo patirtį su įdomiu siužetu. Jis – pasaulio pilietis ir turi ką papasakoti.

- o su kuriuo rašytoju norėtum aistringai pasiginčyti?

- Esu matęs Algimanto Čekuolio laidų ir skaitęs vieną knygą. Kai kurios jo mintys tokios senamadiškos, kon-servatyvios, skaičiau ir kartais net viduje emocijos virdavo. A.Čekuolis visuotinai pripažintas vertybe, bet jo požiūris į moteris, į užsieniečius - kaip gana uždaro žmogaus. Tad norėčiau su juo susitikti ir įsitinkinti, koks jis yra iš tiesų.

- Ką manai apie masinę euforiją sukeliančias knygas, kaip Hario Poterio istorija arba mergina su drakono tatuiruote?

- Pats tokių knygų neskaitau, bet džiaugiuosi, kad tokie fenomenai nutinka. Yra daug žmonių, ku-rie niekada neskaitytų, bet madą sekdami paima į rankas tokias knygas. Be to, masinės knygos finan-suoja kitų – nepopuliarių, bet gerų – leidybą.

- Kuriems šiuolaikiniams lietuvių rašytojams kabintum ąžuolo lapų vainiką?

- Nesu kompetentingas šiuo klausimu, nes per daug metų perskaičiau tik porą šiuolaikinių lietuvių knygų, nors ruošiuosi šią spragą greitai užpildyti.

- Kokie literatūros žanrai – tavo favoritai?- Domiuosi istorija, tad traukia ir istorinis roma-

nas. Mėgstu vadinamąsias „literary“ knygas. Pas-taruoju metu skaitau vis daugiau ne grožinės literatūros, ypač apie pasaulinį atšilimą ir ekonomiką.

- Ką dar įdomaus darai, kai neskaitai?- Užsikrėčiau proto mūšių liga, bet ne kavinėse, o

susiorganizuojame su bičiuliais tarpusavyje atskiras kovas. Tokia „kvizinė“ būsena, nes klausimai ateina

į galvą bet kur, o tada jau puolu rašyti, kad nepamirščiau. Ir protmūšiaujame visur – paplūdimyje, kelionėse, namie ar parke. Rengiame temines kovas: visai neseniai rengėme gramatikos užduotis, dažnai žaidžiame angliškai su draugais užsieniečiais.

- Keletą metų gyvenai ir mokeisi Anglijoje. Ar pastebėjai kokių nors išskirtinių britų skaitymo ypatumų?

- Priešingai nei Lietuvoje, ten skaitymas nėra tik žiemos vakarams skirtas pomėgis. Žmonės skaito kur kas daugiau – važiuodami į darbą, per pietų pertraukas, ten veši knygų klubai, socialinės grupės, vyksta vakarėliai knygų tema. Bet skaito daugiausiai savus rašytojus, dar iš anapus Atlanto, o verstų knygų mažai ir jos nepopuliarios. Tad Lie-tuvos privalumas – platus knygų asortimentas.

- Ar jau turi sukūręs savo knygos siužetą?- Gal reiktų sudėti blogo įrašus į knygą ir

pardavinėti kaip eksperto įžvalgas? (Juokiasi.)

Colm TòibìnCharles Bukowski

Antanas Škėma

George Orwell

�0 lamuslenis.lt

Hamake su knyga

Kai ekologija įsimyli dizainą Ekodizainas, kurį prasta sieti su moder-

niu ir etišku gyvenimo būdu, siūlo įsigilinti į kiekvieno produkto gyvavimo ciklą: nuo gamybos iki atsikratymo juo. Šis naujas “žalias” požiūris atspindi dinamišką gyveni-mo būdą, kuriame išradingai susisieja dizai-nas, inovacijos ir atsakingas resursų nau-dojimas. Objektai ir produktai, pristatomi šioje knygoje, pateikia patrauklius sprendi-mus, atitinkančius šiuolaikinio gyvenimo poreikius. Platus, viliojantis neįprastų galimybių spektras pristatomas 352-juose gausiai iliustruotuose puslapiuose: nuo stilingų energiją tausojančių objektų kas-dieniam gyvenimui ir daugiafunkcių baldų sistemų iki natūralios ateities kosmetikos. Knyga taip pat siūlo esminių ekodizaino principų įžvalgas ir pateikia modernaus, sti-lingo produkto dizaino gaires.

�1 lamuslenis.lt

Nori laimėti šią knygą - užsuk į “Lamų slėnio” “Facebook”

Kai ekologija įsimyli dizainą

Žiogų reikalai

“Negaliupaversti“galiu

Šiuose namuose siaučia vasariniai vėjai ir ketverių metukų tarza-nas Joris. Čia daug šviesaus medžio, baltos drobės, sentimentalių nuotraukų, žaislų ir vaikiškų sūpynių. O terasoje saulės spindulius godžiai geria latviškos vynuogės, mažytėje lysvėje sirpsta braškės

ir sproginėja žirnių ankštys. Tarp šių namų sienų Jorio mama Vaida ir jos vyras Gediminas generuoja pačias beprotiškiausias ir

taip vaikų mėgstamas parduotuvėlės “Happeak” idėjas.

Vaida DambrauskėParduotuvės vaikams “Happeak” vadovė4 m. Jorio mama

Eligijaus Ramanausko nuotr.

- Kaip nutiko, kad tu, diplomuota ekonomistė, nusprendei atidaryti vaikiškų drabužių parduotuvėlę?

- “Vaikiškų drabužių parduotuvėlė” skamba labai romantiškai ir gražiai, tačiau tai yra smulkusis vers-las, tad užsiimant šia veikla nelabai nutolau nuo išsilavinimo. Aišku, įkūrus parduotuvėlę paaiškėjo, kad tas mano išsilavinimas labai abstraktus, o konkrečių žinių teks išmokti. Bet iš tiesų universitetinėse svajonėse buvo audito ir verslo konsultavimo grandai – KPMG, “PriceWaterHouse-Coopers”, į kuriuos beveik ir buvau patekusi, bet, paaiškėjus, kad laukiuosi, pasiūlymo atsisakiau... Ir ačiū dievui!

Praktiškai visi su vaikais susiję verslai tiek Lietu-voje, tiek pasaulyje prasideda gimus vaikeliui. Mūsų atveju tas pats – gimė Joris, dar prisidėjo labai geri įspūdžiai, patirti mažose Ispanijos senamiesčių gatvelėse, pakilios nuotaikos, parsivežtos iš gyveni-mo Italijoje, tada atsirado puikios patalpos Vilniaus

gatvėje – visi veiksniai suplaukė į viena ir gimė sprendimas atidaryti parduotuvėlę. Grįžtant prie sauso ekonomikos mokslo ir, atrodytų, labai kūrybiškos veiklos su maža vaikiškų prekių parduotuvėle – gyvenimas ir yra gražus tuo, kad niekada nežinai, kas tavęs laukia ryt. Kol kas spren-dimas atrodo labai vykęs, nelengva, bet smagu.

- Nuo pat pradžių tikėjote, kad idėja pasitei-sins ir bus reikalinga kitiems, ar vis dėlto buvo ir abejonių?

- Niekada negali būti tikras, ar tavo idėją priims kiti, ar ji bus reikalinga. Dabar, po trejų metų dar-bo, tarsi jau ir žinai, kad priėmė, kad žmonės tiki, kad reikia, bet vis tiek, kai bandai pristatyti kokį naują produktą, pateikti naują idėją, visada kirba nežinomybės jausmas. Kita vertus tai yra gerai – neužmigti, visada išlikti guviu ir truputį savimi nepasitikinčiu, kad visas tas reikalas išliktų gyvas, nuoširdus ir kirbantis, o ir dirbti taip įdomiau.

Žiogų reikalai

- Ne kartą girdėjau mamas besiskundžiant, kad vilniaus senamiestyje labai trūksta mažų vaikiškų drabužių parduotuvėlių. Bet ir jūs pabėgote iš senamiesčio… Kodėl?

- Mes labai mylime Vilniaus senamiestį ir mažų parduotuvėlių koncepciją: jaukumas, tikrumas, nuoširdumas ir priklausymas bei atsakomybė tik sau ir savo klientams... Ir jei galėtume, tikrai norėtume nepasiduoti tai prekybos centrų invazijai. “Happeak” identitetas buvo sukurtas ant siaurų senamiesčio gatvelių... Tačiau po ilgų spyriojimųsi vis dėlto teko prisipažinti, kad nesigauna. Viena – turėti gražią parduotuvėlę pasigrožėjimui, kita – sumokėti už patalpų nuomą, nuolat atnaujinti asortimentą, išlaikyti personalą ir dar pačiam išgyventi. O kai žiemą spaudžia šalčiai, vasarą kai-tina saulė, rudenį stūgauja vėjai, pavasarį pila lietūs, labai sunku atsivilioti mamas su vežimėliais į savo gražiuosius namus. O kur dar nepatogus automobilių parkavimas, sunkiai atsidarančios du-rys ar praktiškai miestro centre įsikūrusių didžiųjų prekybos centrų vilionės vaniliniais kvapais... Meilė trunka trejus metus, o tada pradedi galvoti. Taip ir

“Happeak” – meilė senamiesčiui truko trejus me-tus, nuostabūs prisiminimai liko nuotraukose, o mes žengėme žingsnį į šiek tiek kitą etapą.

- Ant “Happeak” pakabėlių kabo ne tik iš užsienio atkeliavę drabužėliai, bet ir jūsų pačių kurti. Prisimeni savo pirmąjį eskizą?

- Su drabužių modeliavimu neturiu absoliučiai nieko bendra, galiu tik pasakyti – gražu ar ne, patin-ka ar ne. Bet kartą sugalvojusi, kad reikėtų pa-bandyti, prisėdau paišyti ir: “O! Visai nieko!”. Nors dabar atsivertusi pirmuosius eskizus suvokiu, kad gal ir nelabai gerai man ten gavosi... Šiaip ar taip galutinis produktas buvo visai patrauklus. Šiandien drabužėlius kuria nemažas būrys žmonių, tarp jų ir technologė, tad užtenka pasvarstyti, kas patogu sūnui, kaip noriu matyti jį apsirengusį, kas patinka, kas galėtų patikti mūsų tėveliams, elementariai papaišyti ir – pirmyn. Drabužėlių gamyba užsiimame antrus metus ir su kiekviena nauja partija tobulėjame. Kita vertus galbūt dėl to mūsų drabužiai ir yra tokie minimalistiniai, paprasti, be didelių raukinukų ar įmantrių detalių – iš to nemokėjimo...

Neužmigti, visada išlikti guviu ir truputį savimi nepasitikinčiu, kad visas tas reikalas išliktų gyvas, nuoširdus ir kirbantis

- o su Joriu dažnai pasiginčijate mados klausi-mais?

- Didžiausias ginčas mados klausimais su Joriu yra: vilktis ar nesivilkti žmogaus voro kostiumą šiandien einant į darželį?.. Joris aprangos klausi-mais labai neįnoringas. Tiesa, viena mėgstamiausių jo spalvų yra juoda – Betmeno splava, ir mes dėl to nepriekaištaujame. Galima sakyti, kad mados klau-simais sutariame gerai, stengiamės jo nevaržyti ir patenkinti jo vaikiškus įnorius. Kaip ir kiekvienas vaikas, Joris nemėgsta marškinėlių, kuriuos tenka vilktis per galvą, jam ypač patinka plačios ir laisvos mūsų jau beveik legendinės draugystės kelnės, tad įsiūlyti siaurus džinsus vis sudėtingiau, kad ir kaip jie mums patiktų...

- Ar įsirenginėdami savo namus iš karto buvo-te numatę kambarėlį studijai? Kas tau svarbiau-sia darbo erdvėje?

- Mūsų šeimos gyvenime apskritai nelabai kas vyksta pagal planą, tad ir kūrybos erdvė atsirado visai ne pagal planą. Kurdami savo namus nelabai galvojome, kad reikės vietos kūrybiniam darbui –

planavome daugiau apskaitai, susikaupimui, juk mes viską pradėjome kaip smulkieji pardavėjai su dideliais užmojais, o čia – dvasiniai dalykai, įkvėpimas, menas... Taigi, teko prie poreikių pride-rinti vieną kitą namų kampelį.

Kita vertus “Happeak” drabužėliai nėra menas, viskas gana paprasta, mūsų atsparos taškas – patogumas vaikui. Eskizams reikia susikaupti, bet paprastai jie gimsta netikėtose vietose ir situ-acijose: Joriui sėdint ant kelių, geriant rytinę kavą, važiuojant į darbą ar pakeliui namo. Ta erdvė namuose labiausiai praverčia, kai idėjas reikia susisteminti, aprašyti ir paversti realiais daiktais.

- Kaip manai, kuo šiandien užsiimtum, jei nebūtų “Happeak”?

- Jeigu “Happeak” atsitiko, vadinasi – taip turėjo būti, ir, ko gero, kad ir ką beveikčiau, galiausiai atsidurčiau šalia ko nors, panašaus į “Happeak”. Gal kitu vardu, kitu pavidalu, bet su ta pačia doze kūrybos, sąmyšio, nedidelio chaoso ir didelio būrio draugų ar bičiulių.

�0 lamuslenis.lt

�1 lamuslenis.lt

- Papasakok apie socialinius projektus, kuriuo-se dalyvauji tu ir tavo draugai.

- “Happeak” nuo pat pradžių elgėsi taip, kad įtikintų save ir kitus, jog socialiai atsakingas gali būti net ir mik-roverslas, kad geriems darbams nereikia didelių masių, kanalų ar didelių pinigų. Taigi, mes jau kurį laiką šiek tiek padedame, o labiausiai palaikome morališkai Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikėlių namus. Renka-me drabužėlius, knygas, žaislus, sauskelnes, vaistus, žuvų taukus ar mišinėlius, stengiamės nudžiuginti nusi-vesdami į kiną, suorganizuodami kokį koncertą ar spektaklį. Tačiau kuo toliau, tuo labiau, norint, kad tai išliktų nuoširdu ir tikra, viskas vyksta tyliai ir be didelio ažiotažo. Apie tai sužinoti gali visi, kas nori, tačiau stengiamės nebrukti informacijos ir neįkyrėti.

- Kas tau yra gražus žmogus?- Būna, pamatai žmogų ir negali atitraukti akių,

nes nuo jo sklinda kažkokia pozityvi energija. Man tas žmogus ir yra gražus. Fizinio grožio suvokimas labai jau kintantis, čia gal galima būtų paberti puokštę savybių, kurios, mano manymu, žmogų daro gražiu: nuoširdus, paprastas, nepalaužtas sis-temos, ištikimas sau, laisvas, gal šiek tiek maištaujantis, skaitantis, mąstantis, nepasiduodan-tis, mylintis, užjaučiantis, drąsus, kartu nebijantis savo silpnybių... Ir vis dėlto... per sudėtingas klausi-mas, kad būtų galima atsakyti trumpai ir vienareikšmiškai. Next!

- Kokios tavo rudeninės svajonės? - Rudeninės svajonės labai jau vasariškos – kad

niekada nenustotų šviesti saulė ar bent jau po auk-sinio rudens išauštų šviežias pavasaris... Tad dabar po truputį visus savo “negaliu” stengiamės paversti “galiu”, o svajones – planais...

100 lamuslenis.lt

101 lamuslenis.lt

10� lamuslenis.lt

110 lamuslenis.lt

111 lamuslenis.lt

Happeak

“Fot

s” n

11� lamuslenis.lt

1�0 lamuslenis.lt

1�1 lamuslenis.lt

„Happeak”PC Europa, Vilnius

3 aukštashttp://www.daiktaivaikams.lt/

1�� lamuslenis.lt

Ispaniškas kavos ir vyno baras pačiame Kauno centre, Laisvės alėjoje, gimė iš kelionių, pagardintų burnoje tirpstančiais maistais ir vaizduotę įkaitinančiais gėrimais. Restoranėlio „Flamenco cafe & vino” šei-mininkai pasistengė, kad lankytojus čia už-sukti vėl ir vėl viliotų ne tik gardumynai, bet ir žavus interjeras. Juk nelengva atsispirti, kai žinai, kad spalvotos plytelės čia beveik tokios pat, kaip ir legendinio Andalūzijos regiono miestelio Tarifos kultiniame bare „Misiana“. Tiesa, dviejų identiškų plytelių nerasite, mat iki šiol jos gaminamos pagal seną technologiją ir tik rankomis. Tokiomis

plytelėmis išpuoštos „Flamenco“ grindys, baras ir užbario siena.

Baro interjerą kūrusios Virginija Sabaliauskienė ir Jurga Marcinauskaitė iš interjero kompanijos „Diz’n‘diz“ (www.dizndiz.com) specialiai šiai vietai sukūrė originalius staliukus, stilistiškai pri-menančius europadėklus, jų kojos – iš santechninių vamzdžių. Netikėtų detalių galima rasti net ir ten, kur karaliai pap-rastai vaikšto pėsti... Čia galėsite pasimo-kyti ispanų kalbos!

„Norėjome paprastomis priemonėmis sukurti jaukų, spalvingą ir originalų in-

Gurmaniškos erdvės

terjerą gero vyno, alaus ir užkandžių restoranėliui, pasiūlant šiuolaikiškos tavernos versiją, - pasako-ja dizainerė Virginija. – Būtinos detalės: vyno siena, ažulėjos mozaika, itin patogūs baldai, ranka užrašo-mi meniu pasiūlymai, kabantys kumpiai, gitara“.

Dizainerės restoranėlio apdailai pasiūlė naudoti ispaniškas ažulėjas, netonuotą ąžuolą, uosį, senas lentas, grindims – lietą betoną su ažulėjų lentų in-tarpais.

Restoranėlis suskirstytas į šešias zonas: baro - parduotuvėlės, greito pasisėdėjimo, bendro pasisėdėjimo (ilgas minkštasuolis), sofučių, „chil-lout“ zona ir lauko kavinė, kurią galima transfor-muoti.

Dėmesio nusipelno baro kėdės, kurias šeiminin-kai aptiko tyrinėdami kulinarines garsaus virtuvės šefo Jamie Oliver keliones po Italiją. Tokias kėdes iš metalo lakštų gamina prancūzų kompanija „To-lix“. Jų populiarumas neblėsta nuo 1934-ųjų. Į savo kolekcijas kėdes yra įtraukę tokie meno grandai, kaip “Vitra Design Museum”, MOMA, “Pompidou Center”!

Beje, „Flamenco“ įrengtas vadinamuoju „product placement“ principu, tad jums patikusį baldą, šviestuvą, rankų darbo plyteles ar net alaus bokalą galite įsigyti ar užsisakyti tiesiog gurkšnodami ka-vą ar vyną.

1�0 lamuslenis.lt

1�1 lamuslenis.lt

lamuslenis.lt

1�0 lamuslenis.lt

1�1 lamuslenis.lt

„Flamenco cafe & vino” Laisvės al. 74, Kaunas, Lietuva

- Kas Jus iš Prahos atviliojo į Londoną?- Man visada patiko keliauti, tyrinėti naujas šalis ir

skirtingas kultūras. Studijuodama universitete ketinau pateikti paraišką gauti Australijos studentišką vizą. Bet dar nespėjus to padaryti sutikau savo būsimą vaikiną P. ir mano planai pasikeitė. Netrukus po to, kai baigėme universitetą, P. pradėjo dirbti vienoje Didžiosios Britanijos kompanijoje ir gana dažnai skrai-dydavo iš Prahos į Londoną. Ilgai nelaukę nusprendėmę persikelti.

- Pamilti fotografiją Jus, galima sakyti, paska-tino mylimas vyras. Kodėl pradėjote fotografuoti būtent maistą, o ne ką nors kita?

- Tiesa ta, kad man labai pasisekė sutikti vyrą, ku-ris yra puikus šefas. Iš tiesų iki mums persikeliant į Londoną niekada neruošiau maisto. Mokėjau paruošti salotas ar makaronų patiekalus ir man visai pakako tokių žinių. Po to, kai persikėlėme į Londoną, P. dėl darbo nebeturėjo tiek daug laiko gaminti, tad tai per-imti teko man. Staiga paaiškėjo, kaip smagu ir lengva ruošti maistą Londone, kur toks didelis produktų iš įvairių šalių pasirinkimas. Ne tik P. mama, bet ir mūsų draugai šaipydavosi iš manęs kaskart, kai pradėdavau kalbėti apie savo eksperimentus virtuvėje. Jie negalėdavo patikėti, kad iš tiesų pradėjau gaminti. Kuo daugiau gaminau, tuo labiau norėjau pasidalyti naujais receptais su šeima ir draugais, likusiais Čekijoje. Vieną

Bon appétit

Šárka BabickáMaisto fotografė ir stilistė

Tinklaraščio “Cook your dream” autorė

Čekė, gyvena Londone

išvirk man svaJonę

dieną galiausiai nusprendžiau pradėti rašyti blogą. P. kilęs iš fotografų šeimos ir visada domėjosi fotogra-fija, tad natūraliai beliko paprašyti, kad jis fotografuotų maistą mano naujam blogui. Mėnesį ar du fotografavęs kiekvieną patiekalą, kurį paruošdavau, P. atsisakė fotografuoti ir pareiškė, kad turiu tai išbandyti pati. Niekada ypatingai nesidomėjau fotografija, nepaisant daugybės P. mėginimų, trukusių ne vienerius metus, išmokyti mane, kaip naudotis dSLR fotoaparatu. Tačiau tą kartą aš neturėjau kito pasirinkimo, kaip tik paprašyti jo, kad pamokytų mane. Pradėjau žaisti jo fotoaparatu, skaičiau fotografijos vadovėlius ir kas-dien fotografavau. Labai greitai supratau, kad man patinka fotografija ir fotografuoti maistą. Niekada gyvenime dėl nieko nesijaučiau tokia tikra. Žinojau atradusi tikrąją savo aistrą.

Ši aistra gimė labai vėlai. Visada mėgau maistą ir valgyti, bet nemėgau ruošti. Nors kepti moku nuo dešimties metų. Maistas visada užėmė svarbią vietą mūsų šeimoje. Mano seneliai turėjo didelį sodą ir au-gino daugybę įvairių vaisių ir daržovių. Būdama vaikas padėdavau jiems. Manau, kaip tik dėl to taip vertinu šviežius ir kokybiškus produktus.

- Ar šiandien maisto fotografija – pagrindinis Jūsų užsiėmimas?

- Taip. Dirbu laisvai samdoma maisto fotografe. Daug tvirčiau jaučiuosi fotografuodama, nei dirbdama stiliste, tad niekada kaip stilistė nedirbu su kitais fo-

tografais. Tačiau pati stilizuoju savo užsakymus, tad man nereikia samdyti stilisto.

- Pats skaniausias patiekalas, kokį kada nors teko ragauti?

- Nelengva atsakyti. Nesu išranki maistui, yra vos keletas dalykų, kurie man nepatinka, tad dažniausiai man patinka viskas, ką ragauju. Mėgstu tyrinėti nau-jas virtuves, išmėginti naujus patiekalus, prieskonius ir skonius. Tad nelengva pasirinkti tik vieną patiekalą. Tačiau, manau, pats skaniausias patiekalas, kokį iki šiol ragavau, buvo jūros gėrybių pilna lėkštė Vaito saloje, joje buvo šviežių karališkųjų krevečių, omaras, krabas ir midijų. Tai buvo tikra jūros gėrybių mėgėjų svajonė.

- Kokios šalies virtuvę mėgstate labiausiai?- Man patinka Artimųjų Rytų virtuvė, mat joje nau-

dojami aromatingi prieskoniai ir derinami skirtingi skoniai. Ji labai turtinga ir įvairi, joje daug šviežių žolelių ir daržovių. Ji turi gardžių veganiškų, vegetariškų ir mėsos patiekalų.

- Įdomiausias restoranas, kokiame teko lankytis?

- Tai, žinoma, “Galleria”, iranietiškas restoranas Cent-riniame Londone. Tai nuostabus restoranas, kuriame pa-tiekiamas fantastiškas maistas ir tvyro puiki atmosfera.

- Kur dar Jums patinka valgyti Londone?- Nuo ko čia pradėti?.. Neseniai atradau mažą itališką

restoranėlį mūsų rajone, kuriam vadovauja italų šeima. Maistas čia absoliučiai nuostabus, o draugiškas perso-nalas šiai vietai suteikia namų jaukumo. Bet būdama miesto centre mėgstu užsukti greitų pietų į restoraną arba kulinarijos parduotuvėlę “EV”. Čia patiekiamas autentiškas Anatolijos ir turkiškas maistas, o aš die-vinu jų šaltą mezze. Man taip pat patinka sušių baras “Atari-ya” James gatvėje. Kai noriu pamaloninti save kuo nors ypatingu, einu ragauti dim sum į “Pearl Liang”. Šį sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti.

- Ką visada rastume Jūsų šaldytuve?- Sviesto. Šaldytuve visada guli vienas ar du pake-

liai. Bet taip pat rastumėte sūrio, kiaušinių, pieno, jogurto ir šviežių vaisių bei daržovių.

- Jūsų mėgstamiausi prieskoniai?- Negaliu ruošti maisto be šviežiai maltų pipirų,

“Maldon” jūros druskos ir šviežių žolelių. Mano spintelė pilna prieskonių, bet mieliau naudoju šviežias žoleles, ypač vasarą, kai daugybę jų užsiauginame mūsų mažyčiame virtuvės darželyje.

- Patiekalas, primenantis vaikystę?- Jų yra daugybė! Bet jei reikėtų pasirinkti tik vieną,

tai būtų mano mamos kreminis grybų padažas su na-miniais koldūnais. Tai buvo mano mėgstamiausias patiekalas, kai buvau vaikas.

- Ką dar, be maisto ruošimo, mėgstate veikti?- Fotografija ir kelionės yra patys didžiausi mano

pomėgiai. Bet man taip pat patinka važinėtis dviračiu, leistis į žygius ir plaukioti.

- Kokius kitus tinklaraščius skaitote?- Sąrašas ilgas. Yra tiek daug talentingų blogerių.

Keletas mano mėgstamiausių: “Roost”, “Forty-sixth at grace”, “à la mode”, “What Katie Ate”, “Kiss my sta-tula”, o neseniai atradau “La Buena Vida”.

- Jei ruoštumėte savo svajonių patiekalą, iš ko jis būtų?

- Špinatų ir krapų. Visada mėginu išsirinkti patiekalą, kuriame būtų šios sudedamosios dalys.

lamuslenis.lt

Šárk

Cukrų ir vandenį supilkite į vidutinio dydžio puodą, kaitinkite ant vidutinio stiprumo ugnies, kol cukrus ištirps.

Suberkite agrastus, užvirkite ir sumažinę ugnį virinkite dar 5 min. Palikite atvėsti, tuomet sutrinkite į tyrę maišikliu arba maisto trintuvu. Mišinį nukoškite per sietą į indą, išspausdami kiek įmanoma daugiau sulčių.

Palaukite, kol košė visiškai atvės, tada sukrėskite ją į sandarų indą ir padėkite į šaldymo kamerą. Kai šerbetas pradės stingti aplink kraštelius, išimkite jį iš šaldymo ka-meros ir pamaišykite šakute, kad neliktų sustingusių gabalėlių. Indą vėl pastatykite į šaldymo kamerą ir šį procesą kartokite, kol šerbetas visiškai sustings.

Jei naudojate ledų gaminimo prietaisą, vadovaukitės ins-trukcija.

Pats skaniausias patiekalas, kokį iki šiol ragavau, buvo jūros gėrybių pilna lėkštė Vaito saloje, joje buvo

šviežių karališkųjų krevečių, omaras, krabas ir midijų

Agrastų šerbetasJums reikės:800 g šviežių agrastų, nuskabyti

kotelius ir uodegėles

300 g rudojo cukraus

300 ml vandens

lamuslenis.lt

Šárk

Man labai pasisekė sutikti vyrą, kuris yra puikus šefas

Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių. Nedideliame puode sumaišykite grietinėlę, česnaką, čiobrelius. Mišinį užvirkite ir sumažinę ugnį virkite dar 3 min., nuolat pamaišydami.

Nukelkite puodą nuo ugnies ir pagal skonį pagardinkite druska bei šviežiai maltais pipirais.

Paruoškite nedidelį apkepo indą – sluoksniuotai išdėliokite ropes ir pančetą: tarp dviejų ropių gabalėlių dėkite pančetos juostelę.

Užpilkite grietinėlės mišinį ir apibarstykite parmezano sūriu. Kepkite 30-35 min., kol ropės suminkštės.

Ropių apkepas2 porcijos

Jums reikės:6 mažų ropių, nuluptų ir smulkiai

supjaustytų

250 ml riebios grietinėlės

2 česnako skiltelių, sutrintų

2 stiebelių šviežių čiobrelių, susmul-

kinti lapelius

žiupsnelio maltų muskatų

7 juostelių pančetos kumpio,

supjaustyti 2-3 cm gabalėliais

druskos ir šviežiai maltų pipirų

1 šaukšto tarkuoto parmezano sūrio

lamuslenis.lt

Šárk

1�1 lamuslenis.lt

Smagu ir lengva ruošti maistą Londone, kur toks didelis produktų

iš įvairių šalių pasirinkimas

Ruošdami pyrago pagrindą, vidutinio dydžio inde sumaišykite miltus ir druską. Sukrėskite sviestą ir išminkykite rankomis. Nedideliame inde sumaišykite crème fraîche arba riebią grietinėlę, citrinų sultis ir šaltą vandenį. Šį mišinį supilkite į miltų mišinį ir viską išmaišykite šakute. Įmaišykite čiobrelius. Neminkykite tešlos, o iš gumulėlių su-formuokite rutulį. Tešlą tvirtai įvyniokite į plastikinę plėvelę ir šiek tiek suplokite. Šaldykite mažiausiai valandą.

Visas daržoves suberkite į skrudinimo indą. Apibarstykite žolelėmis ir apšlakstykite 2 šaukštais alyvuogių aliejaus. Paskaninkite druska ir pipirais ir krestelėkite, kad visos daržovės tolygiai pasidengtų prieskoniais. Nupjaukite česnako galvutės viršų, kad išsiskleistų skiltelės. Apšlakstykite likusiu alyvuogių aliejumi ir įvyniokite į foliją. Padėkite česnaką į kepimo skardą kartu su daržovėmis. Daržoves kepkite 20-30 min., porą kartų pamaišydami, kol jos suminkštės. Česnaką išspauskite į didelį indą ir sutrinkite šakute. Supilkite apkepintas daržoves, pusę sūrio ir atsargiai krestelėkite.

Tešlą išvyniokite ir spustelėkite šonuose, kad neliktų įtrūkimų. Pergamentinį popierių apibarstykite miltais ir iškočiokite tešlą į maždaug 0,5 cm storumo ir 30 cm skers-mens apskritimą. Perkelkite tešlą ant kepimo popieriaus. Ant tešlos išdėliokite daržoves, palikdami 5 cm kraštelį. Ant viršaus suberkite likusį ožkos sūrį ir užlenkite tešlos kraštelius. Kepkite apatinėje orkaitės dalyje 35-40 min., kol tešla gražiai apskrus. Palikite 10 min. atvėsti, tuomet supjaustykite ir patiekite.

Keptas daržovių pyragas4-6 porcijos

Pyrago pagrindas:250 g nesijotų miltų

¼ šaukštelio druskos

115 g atšaldyto nesūraus sviesto,

supjaustyto gabalėliais

¼ puodelio crème fraîche arba riebios

grietinėlės

2 šaukštelių citrinų sulčių

¼ puodelio šalto vandens

1 stiebelio šviežių čiobrelių, susmulkinti

lapelius

Daržovių įdaras:5 nedidelių morkų (arba 3 vidutinio

dydžio), nuskustų ir supjaustytų

2 pastarnokų, nuluptų ir supjaustytų

350 g kvapiojo moliūgo, nulupto ir

supjaustyto

2 vidutinio dydžio raudonųjų svogūnų,

nuluptų ir supjaustytų ketvirčiais

1 šakelės šviežių rozmarinų, susmulkinti

lapelius

1 šakelės šviežių čiobrelių, susmulkinti

lapelius

3 šaukštų alyvuogių aliejaus

1 česnakos galvos, nuluptos

kreminio ožkos sūrio, sutrupinto

lamuslenis.lt

Šárk

Labai greitai supratau, kad man patinka fotografija ir fo-

tografuoti maistą. Niekada gyvenime dėl nieko nesijaučiau tokia tikra.

Žinojau atradusi tikrąją savo aistrą.

Į puodą supilkite pieną ir cukrų. Užvirinkite ant vidutinio stiprumo ugnies. Tada nukelkite puodą nuo ugnies ir palikite atvėsti.

Tuo tarpu maisto trintuvu arba maišikliu sumalkite pistaci-jas. Maltas pistacijas, crème fraîche arba riebią grietinėlę ir pieną supilkite į indą ir gerai išmaišykite.

Šaldykite ledų gaminimo prietaise pagal gamintojo instruk-cijas. Jei neturite šio prietaiso, darykite štai taip: supilkite ledų mišinį į sandarų indą ir padėkite į šaldymo kamerą.

Kai mišinys pradės stingti aplink kraštus, išimkite iš šaldytuvo ir gerai išmaišykite. Pasistenkite, kad neliktų jokių sušalusių gumulėlių.

Vėl padėkite į šaldymo kamerą. Kartokite šį procesą, kol masė taps vientisa ir sušalusi.

Pistacijų ledaiJums reikės:250 g pistacijų

280 g rudojo cukranendrių cukraus

1 l pieno

500 g crème fraîche arba riebios

grietinėlės

lamuslenis.lt

Šárk

Mano mamos kreminis grybų padažas su naminiais koldūnais. Tai buvo mano

mėgstamiausias patiekalas, kai buvau vaikas.

Nedideliame puode sumaišykite citrinos žievelę, sultis ir 50 ml šalto vandens, užvirinkite. Užpilkite šį mišinį ant kuskuso, gerai išmaišykite, uždenkite ir palikite penketą minučių.

Pamaišykite kuskusą šakute, kad kruopelės atsiskirtų. Vidu-tinio dydžio inde sumaišykite kuskusą, riešutus, burokėlius ir špinatų lapus.

Ruošdami padažą, sumaišykite alyvuogių aliejų, citrinų sul-tis, druską ir pipirus ir užpilkite ant salotų.

Apibarstykite sutraiškytu ožkos sūriu.

Burokėlių ir špinatų kuskuso salotos1 porcija

Jums reikės:1 raudonojo apelsino žievelės ir sulčių

70 g kuskuso

15 g graikinių riešutų

1 saujos šviežių špinatų lapų

2 nedidelių virtų burokėlių,

supjaustytų mažais gabalėliais

1 šaukšto alyvuogių aliejaus

1 šaukšto citrinų sulčių

50 g šviežio ožkos sūrio

Šárk

Kartu persijokite makaronų ir manų kruopų miltus, įberkite žiupsnelį druskos. Miltus išberkite ant lygaus paviršiaus. Viduryje padarykite duobelę, į ją įmuškite kiaušinius ir supil-kite alyvuogių aliejų ir pamažu pradėkite maišyti šakute, kol kiaušinius įmaišysite į miltus. Kai tešla pasidarys kibi, minkykite ją rankomis, įpildami truputį vandens, kol ji pasi-darys minkšta ir švelni. Tai užtrunka apie 10 min. Tešla turėtų gautis elastinga ir nelipni. Įvyniokite ją į plastikinę plėvelę ir padėkite į šalį maždaug pusvalandžiui.

Tuo metu paruoškite įdarą. Keptuvėje įkaitinkite aliejų, su-berkite česnaką ir kepinkite maždaug minutę. Supilkite špinatus ir kepkite 2-3 min., kol jie suvys. Išgriebkite kiaurasamčiu ir palikite šiek tiek atvėsti, o tada nukoškite visą likusį skystį. Špinatus supjaustykite. Vidutinio dydžio in-de sumaišykite rikotą, citrinos žievelę, muskatą, sūrį ir špinatus, pagal skonį įberkite druskos ir pipirų.

Tešlą padalykite pusiau ir pradėkite ją kočioti makaronų ga-minimo mašinėle. Kiekvienąkart iškočiojus tešlą perlenkite pusiau ir kočiokite dar kartą. Kartokite, kol tešla pasidarys popieriaus lapo plonumo. Ant miltais apibarstyto paviršiaus patieskite tešlos lapą ir ant viršaus šaukšteliu uždėkite špinatų įdaro, aplink įdarą palikite tuščią 3 cm plotelį. Tuščią plotelį lengvai sudrėkinkite ir užklokite antru tešlos lapu, spustelėkite tešlą pirštų galais, užtvirtindami tešlą aplink įdarą. Tešlos pjaustikliu išpjaukite raviolius ir išdėliokite juos ant miltais apibarstyto paviršiaus. Taip kartokite su likusiais tešlos lakštais ir įdaru.

Užvirkite didelį puodą pasūdyto vandens. Įpilkite šaukštą alyvuogių aliejaus, sumažinkite ugnį ir atsargiai virkite ravi-olius partijomis po 4-5 min. Išgriebkite iš vandens, nuvarvin-kite ir laikykite šiltai.

Paruoškite čiobrelių sviestą: ištirpinkite sviestą keptuvėje, suberkite čiobrelius ir pakepinkite mažiau nei minutę. Nukėlę nuo ugnies, apibarstykite šviežiai maltais pipirais.

Raviolius patiekite šiltoje lėkštėje, pagardinkite čiobrelių sviestu ir apibarstykite parmezanu.

Švieži špinatų ir rikotos ravioliai2-3 porcijos

Jums reikės:100 g makaronų miltų (tinka ir pa-

prasti kvietiniai)

100 g manų kruopų miltų

žiupsnelio druskos

2 kiaušinių

1 šaukštelio tyro alyvuogių aliejaus

1-2 šaukštų šalto vandens

1 šaukšto alyvuogių aliejaus

2 česnako skiltelių, susmulkintų

260 g šviežių špinatų

250 g rikotos sūrio

pusės citrinos žievelės

¼ šaukštelio maltų muskatų

¼ šaukštelio tarkuoto parmezano

3 šaukštų sviesto

10 čiobrelių stiebelių

šviežiai maltų pipirų

tarkuoto parmezano sūrio

Etno’ Rusnė

1�0 lamuslenis.lt

Rusnės saloje, žvejų laivelių nusėtoje Skirvytės pakrantėje, pūpso “etnografiškiau-sios” titulu besididžiuojanti Kęstučio ir Violetos Demereckų sodyba.

Jos preciziškas nendrinis stogas skleidžia kažkokį sunkiai nusakomą aromatą. Lauke už-

buriančiai žydi raganės. Viduje intriguojančias istorijas pasakoja sepijų spalvos nuotraukos, stiklo žaidimus žaidžia miniatiūrinių buteliukų kolekcija, o antrajame aukšte prigulti saulės atokaitoje vilioja beveik meksikietika kaktusų terasa.

Eligijaus Ramanausko nuotr.

1�1 lamuslenis.lt

1�0 lamuslenis.lt

1�1 lamuslenis.lt

Etno’ Rusnė

ANDy PAikO

1��

Carlie ArmstrongFotografė

Projekto “work.place” (www.workplacepdx.com)

autorėFotokamera dokumentuoja

Portlando miesto (JAV) menininkų studijas

ir jų kūrybą

Andy Paiko – stiklapūtys, šiuo amatu užsiiman-tis nuo paauglystės. Jauno amžiaus priglaustas po užgrūdinto amatininko sparneliu, jis ištobulino savo gebėjimus ir išnaudojo juos kurdamas ne-tradicinius stiklo darbus, kaip besisukantys ratai ir dviračiai! Jis taip pat bendradarbiavo su dauge-liu miesto menininkų ir verslininkų; vienas įdomiausių projektų – su garso menininku Ethan Rose sukurta instaliacija “Transference”. Kai apsi-

lankiau jo studijoje, jis dirbo su neįtikėtinai skir-tingais projektais: taisė stiklinį besisukantį ratą, kad šis būtų kaip naujas, kai laikinai reziduos “Smi-thsonian” muziejuje (!!!), tobulino žavingą stiklinį gaubtą prašmatniems Londono juvelyrikos na-mams ir tvarkė kelias vintažines taures iš labdaros parduotuvės draugui. Andy dirbtuvės pilnos stiklo projektų bei žavingų įdomybių, kaip paukščio plunksnos ir paslaptingi kaulai.

1�0 lamuslenis.lt

1�1 lamuslenis.lt

1�0 lamuslenis.lt

Apsilankykite Andy tinklalapyje: (http://andypaikoglass.com)

1�1 lamuslenis.lt

GeRIAu už vėJą – GeRAS vėJAS

Dar ne taip seniai atrodė, kad taip būna tik kur nors Havajuose, Bra-zilijoje, Portugalijoje ar kokioje Adrijos pakrantėje. Bet vieną dieną spalvoti jėgos aitvarai ėmė raižyti ir Baltijos jūros bangas, pakilo virš Kuršių marių... Gimė nauja karta, rytą pradedanti nuo vėjo prognozių, klasikinius švarkus ir šilkines sukneles išmainiusi į hidrokostiumą, savo nosimis išarusi ne vieną dirvą pajūrio smėlyje, kol galiausiai sulaukė pergalingos akimirkos, kai galinga banga švysteli tave į orą ir aitvaras pašėlusiu greičiu neša tolyn...

GeRIAu už vėJą – GeRAS vėJAS

- Ar daug yra dalykų Jūsų gyvenime, svarbesnių už vėją?

- Geras vėjas! O jei rimtai, tai svarbiausias dalykas yra suderinti gyvenimo būdą su šeima ir darbu, kad būtų pasiekta pusiausvyra, bet argi ne visi mes šito ir siekiame?

- Kiek kartų per metus skrendate kur nors kai-tuoti?

- Priklauso nuo situacijos; dažniausiai stengiuosi išvykti ilgesniam laikui, kelioms savaitėms, nes kiek-viena išvyka - tai lyg treniruočių stovykla, kai reikia adaptuotis naujoje vietoje ir įgauti fizinę formą.

- Gražiausia vieta, kur teko skrieti jėgos ait-varu?

- Kaip bebūtų keista, geriausia kaituoti ir buriuoti Lietuvoje – turime marias ir jūrą, vanduo nesūrus, pakrantės smėlėtos, nėra jokių rifų, jūros ežių, ryklių

ir pan. Tik norėtųsi, kad sezonas būtų ilgesnis. O šiaip labai patiko Pietų Afrikoje, Brazilijoje.

- Turėjote rimtų traumų?- Prieš metus turėjau plaštakos traumą, skilo kau-

las. Tačiau rimtesnių traumų pavykdavo išvengti, matyt, dėl to, kad neieškau šiame sporte kuo didesnės rizikos, o bandau techniškai tobulėti.

- Koks Lietuvos kaituotojų lygis, žvelgiant iš eu-ropos, o gal net pasaulio perspektyvos?

- Pasaulis šiame sporte yra tikrai toli pažengęs. Kalbant apie atskiras disciplinas, daugiausia šansų Lietuvos kaituotojai galėtų tūrėti jauniausioje ir dar tik besivystančioje varžybų rungtyje „lenktynės dis-tancijoje“ (angl. course race). Pats aktyviai propa-guoju šią discipliną, juolab, kad ji turi realių šansų tapti olimpine sporto šaka 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.

kaip bebūtų keista, geriausia kaituoti ir buriuoti Lietuvoje

Viktoras ŠeputaLietuvos burlenčių ir jėgos

aitvarų čempionasVandens sporto prekių

parduotuvės „Windigo“ vadovas

“Win

” nuo

- Kas šiame sporte Jus žavi labiausiai?- Aš buriuotojas, o skrieti vandeniu jėgos aitvaru

- tai irgi buriavimas. Labiausiai žavi šio sporto univer-salumas: naudojant jėgos aitvarą galima plaukti lais-vuoju stiliumi (angl. freestyle), šokinėti, raižyti bangas (angl. waveriding) bei lenktyniauti net pučiant vos 3 m/s stiprumo vėjui.

- Ką paprastai darote, kai vasaros dieną beprotiškai lyja?..

- Geriau, kai lyja ir pučia vėjas, nei šviečia saulė ir nejuda nė vienas lapelis.

- Ar pasiteisino idėja Lietuvoje atidaryti vandens sporto prekių parduotuvę? Juk mūsų vasara tokia trumpa...

- Jėgos aitvarai - tai visame pasaulyje sparčiausiai populiarėjanti vandens sporto šaka. „Windigo“ atsto-vauja didžiausiam ir vienam seniausių buriavimo prekinių ženklų – „NORTH“, todėl esame įsitikinę, kad tokia parduotuvė ir tokia įranga Lietuvos ekstrema-lams yra tikrai reikalinga.

�00 lamuslenis.lt

�01 lamuslenis.lt

�0� lamuslenis.lt

Geriau, kai lyja ir pučia vėjas, nei šviečia saulė ir nejuda nė vienas lapelis

GeRIAu už vėJą –

GeRAS vėJAS

Pilies g. 4, Klaipėda (Kruizinių laivų terminalas, Pilies uostas)

http://windigo.lt/

�10 lamuslenis.lt

Gatis Rozenfelds nuotr.

gerieJišalikėliai

Fionn DobbinLatvijos socialinio verslo ir

mados kompanijos MAMMU įkūrėjas ir kūrybos direktoriusKompanijos tikslas – padėti jaunoms Latvijos mamoms

Kokia buvo MAMMu pradžia?Esu industrinio dizaino specialistas, mano

diplominis darbas buvo susijęs su socialiniu verslu. Atlikdamas mokslinius tyrimus susi-siekiau su Hans Reitz, Nobelio taikos pre-mijos laureato dr. Muhammad Yunus patarėju. Baigus diplominį, H.Reitz paklausė, ar nenorėčiau padirbėti dr. M.Yunuso kūrybinėje idėjų kalvėje “Grameen Creative Lab” (http://de.grameencreativelab.com).

Padirbėjęs su jais beveik metus, grįžau į Latviją ir nusprendžiau pradėti savo socialinį verslą. Susisiekiau su Andris Rubins, agentūros DDB vykdančiuoju direktoriumi, kuris taip pat buvo susižavėjęs socialiniu verslu. Nusprendėme dirbti kartu ir sukurti nuosavą socialinį verslą. Iš pradžių nebuvome tikri, kokioje srityje norėtume dirbti, galiausiai įkūrėme MAMMU išgirdę vieno artimo mūsų draugo istoriją. Jis papasakojo, kaip nelengva jo seseriai, našlei,

�11 lamuslenis.lt

prižiūrėti vaiką ir uždirbti pinigus. Niekada apie tai nesusimąstėme, todėl ir įkūrėme MAMMU.

Dirbate su netipiniais dizaineriais. Kas jie tokie, kaip juos randate?

Iki šiol dirbome su Liva Saule, Anete Hayda ir “Mareunrol’s”, bet jau planuojame bendradarbiavimą su daugybe kitų, tik kol kas negalime išduoti detalių. Livos kolekcija parduodama, A.Haydos kolekcija pri-statyta liepos 6-ąją, o “Mareunrol’s” kolekciją prista-tysime rudenį. Kalbėdami apie netipinius dizainerius, turime omeny aukšto meistriškumo dizainerius, kurie žengia savo keliu, yra aistringi ir kuriems nerūpi ma-dos. Jie patys kuria madas. Kai kurie mūsų dizainerių

yra gerai žinomi, kiti bus žymūs ateityje. Kadangi An-dris ir aš dirbame kūrybinėje industrijoje, mums visai paprasta atrasti, su kuo norėtume dirbti.

Kodėl būtent mada ir dizainas?Dirbame su idėjomis ir produktais, kurie yra nepa-

prasti, kuriuos galima gražiai pateikti, tad, viena ver-tus, naudojame dizainą kaip verslo priemonę, kita vertus, dirbame dizaino ir mados srityje, nes negalime kitaip – mes mylime grožį.

Pirmasis MAMMu kūrinys buvo lino šalikas. Pa-pasakokite apie jo autorę.

Leiskite pacituoti pačią Liva Kauke-Saule: “Madą

MAMMU įkūrėjas Fionn Dobbin (dešinėje) ir pagrindinis investuotojas Andris Rubīns (kairėje)

studijavau devynerius metus. Bet vis dar nė trupučio nesijaučiu suvokusi ją. Ji stebina ir alina mane vėl ir vėl”. Liva Saule studijavo Latvijos meno akademijoje, bet mes susipažinome Berlyne, kur ji vieną semestrą studijavo Berlyno meno universitete.

Kas bus toliau?Šiuo metu siekiame išplėsti aksesuarų kolekciją,

taip pat dirbame su kapsulių kolekcija, kurią sudarys esminės mados detalės, kaip marškinėliai ir kt., ją pristatysime rugpjūtį.

Bendradarbiausite tik su Latvijos menininkais ar taip pat ir su užsienio kūrėjais?

Žinoma, dirbsime su užsienio kūrėjais, jau dabar turime daugybę prašymų iš viso pasaulio, bet šiuo metu mums sekasi dirbti su Latvijos menininkais. Latvijoje yra daugybė talentų ir jie gyvena vos už kelių gatvių nuo mūsų. Jei yra dizainerių, kurie norėtų dirb-ti kartu, prašau, susisiekite su mumis.

Jūsų tikslas – paremti jaunas Latvijos mamas. Kaip jas randate? Kokios jų istorijos?

MAMMU mamų istorijos – skirtingos. Kai kurios jų turi darbus, kitos yra vienišos motinos, dar kitos kilusios iš neturtingų šeimų. Randame jas per drau-gus, “Facebook”, “Twitter” ir nevyriausybines organi-zacijos, su kuriomis bendradarbiaujame.

Jei yra dizainerių, kurie norėtų dirbti kartu, prašau, su-sisiekite su mumis

Ar lengva tokiu projektu užsitarnauti paramą ir visuomenės pritarimą?

Taip, žmonėms patinka daryti gera. Tokie jau žmonės. Visiems patinka daryti gerus darbus.

Kokie žmonės perka MAMMu šalikus?Kadangi MAMMU neprekiauja savo produkcija va-

dinamuose “sweatshops”, kaip dauguma mados kompanijų, jie kainuoja brangiau nei įprastas mados produktas. Mes negalime konkuruoti su šalikais, kainuojančiais 10 JAV dolerių, nes mūsų produktai yra rankų darbo ir savo tiekėjams mokame kaip ga-lime didesnį atlygį. Tad ne kiekvienas gali įsigyti mūsų produkcijos, bet yra daug jaunų žmonių, kuriems vis

tiek patinka MAMMU, ir jie remia projektą savaip, pavyzdžiui, kurdami naujas rinkodaros idėjas, arba surengdami parodas. MAMMU turi daug pasekėjų visa-me pasaulyje, šį ženklą pristatome kaip judėjimą, tad esame atviri kiekvienam, norinčiam prisijungti prie mūsų.

Ar lengva pakeisti visuomenės požiūrį?Ne, tam reikia laiko ir daug energijos. Bet tai sma-

gu ir verta.

Kas Jus įkvepia?Matyti, kad pokyčiai yra įmanomi ir kad bet kas

gali tai padaryti.

Antrąją MAMMU šalikų kolekciją kūrė dizainerė Anete Hayda. Štai ką ji sako apie savo kūrinius: “Naujasis MAMMU šalikų dizainas įkvėptas sovietų laikų gimnastų aprangos, panaudo-jant to periodo raštus ir spalvinius pavyzdžius. Šalikų dizaino pagrindas – pavadinimo MAMMU rašyba. Tačiau žvelgdami į galutinį produktą žmonės jį interpretuoja skirtingai: kai kurie įžvelgia pėsčiųjų perėją, kiti – žaidimą “Tetris”, tai rodo, kaip skirtingai ir įvairiai mes suvokiame dabartį, praeitį ir ateitį”.

http://mammu.lv

��0 lamuslenis.lt

Fotoistorija

ŠiAurėje

Į Švediją, Lulėjos meno bienalę, (šiauriausią meno bienalę Europoje – 130 km nuo Poliarinio rato!) šiemet iškeliavo trys Lietuvos menininkės: grafikė Viktorija Rumiancevaitė bei Bronė Neverdauskienė ir Monika Žaltauskaitė-Grašienė, deleguotos Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro. “Lamų slėnis” nusekė jų pėdomis ir štai ką pamatė...

Lulėjos bienalės laureatu paskelbtas suomių

dokumentininkas ir vaizdo menininkas Antti Hasse, pristatęs kūrinį “Portrait of Elli” (“Elės portretas”)

Fotoistorija

“Wishes, Lies and Dreams” (“Norai, melas ir svajonės”) – menininko iš Tailando Sarawut Chutiwongpeti instaliacija

Viktorijos Rumiancevaitės grafikos darbas “Voltage” (“Įtampa”)

Bronė Neverdauskienė ir Monika Žaltauskaitė-Grašienė pristatė projektą “Absoliuti lygybė”: 20 žakardo technika išaustų šliaužtinukų

bienalėje pristatyti �� meno pro-jektai, kuriuos kūrė menininkai iš Švedijos, suomijos, Danijos, Vokietijos, Olandijos, Airijos, Graikijos, egipto, Libano, kamerūno, jungtinių amerikos Valstijų, brazilijos, singapūro, Tailando

ir dėl to mums nieko nereikia perdirbti :)

www.lamuslenis.lt

llamas' valley / lamų slėnis

Documents

lanza llamas

ropa calor llamas

suzanne collins- en llamas

armas llamas incendiarias

el llano en llamas

siete rayos o llamas

llamas' valley / lamų slėnis

saulėtekio slėnis

lamų slėnis / ruduo

Šilko slėnis nr. 1

ricardo llamas, "(dis)torsión"

muestra "ciudad en llamas"

hermannespagnol.files.wordpress.com · web...

llamas eternas

cordoba en llamas

llamas unidad 2

padre inocencio llamas

en llamas 2

tu me llamas ?

"lamų slėnis". kalėdos