maironis 1862-1932 - weebly · xx a. i pusės lietuvių poezija. nemažai eilė-raščių virto...

MAIRONIS 1862-1932

Pristatymą parengė Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

Dalia Navickienė

2007-2008 m. m.

Pagėgiai

APIE MAIRONĮ

,,Maironis mums-pati poezija. Gyvena jis tautos literatūrinėje sąmonėje <...>, įvairiai suvokiamas ir interpretuojamas.

Tačiau kiekvienam laikui lemta ieškoti savojo Maironio.”

Profesorė

Vanda Zaborskaitė

GIMTINĖ

Gimė 1862 m. spalio 21 d. Pasandravio dvare, Šiluvos valsčiuje, netoli nuo Tytuvėnų (Raseinių raj.) laisvų valstiečių šeimoje.

FAKTAI

Maironis (tikroji pavardė Jonas Mačiulis, dokumentuose ir Mačiulevi-čius) – XIX-XX a. lietuvių romantizmo poetas, parašęs tokius Lietuvoje žymius kūrinius kaip „Trakų pilis“, „Lietuva Bran-gi“ ir daugelį kitų.

Ištobulino poetinę kalbą, sukūrė savitą aukštąjį stilių, darnią eilėraščio sandarą.

Įtvirtino silabinę-toninę eilėdarą.

TĖVAI

ONA KURMAUSKAITĖ ALEKSANDRAS MAČIULIS

SESERYS

KOTRYNA MARCELĖ PRANCIŠKA

IŠSILAVINIMAS Namie įgijęs pradinių mokslo žinių ir pramokęs lenkų kal-

bos, 1873 m. Jonas Mačiulis įstojo į Kauno gimnaziją, ku-rią baigė 1883 m.

1883-1884 m. studijavo literatūrą Kijevo universiteto is-torijos ir filologijos fakultete.

1884 metais (savo apsisprendimu) įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1888 m. ją sėkmingai baigęs, toliau tęsė mokslus Peterburgo dvasinėje akade-mijoje, kurią baigė 1892 m.

1893-1894 ir 1909-1932 dėstė Kauno kunigų seminarijo-je, o 1909-1932 metais buvo jos rektorius.

1894-1909 metais – Peterburgo dvasinės akademijos profesorius; nuo 1903 m. – teologijos daktaras. 1922-1932 metais buvo Kauno universiteto Moralinės teolo-gijos katedros vedėjas. 1923-1924 metais šiame uni-versitete dėstė lietuvių literatūrą.

MAIRONIS-KAUNO VDU

KŪRYBA

Rašyti pradėjo mokydamasis šeštoje klasėje. Pirmuosius eilėraščius jaunas poetas rašė lenkų kalba; vėliau šiuos bandymus jis sunai-kino. Reikšmingiausia kūrybos dalis – lyrika. Remdamasi šia romantizmo apraiška vystėsi XX a. I pusės lietuvių poezija. Nemažai eilė-raščių virto liaudies dainomis, kai kuriems muziką parašė J. Naujalis, Č. Sasnauskas.

1885 m. Zvalionio slapyvardžiu „Aušros“ laik-raštyje pirmą kartą buvo išspausdintas eilė-raštis „Lietuvos vargas“ (vėliau pavadintas – „Miškas ir lietuvis“, o paskutinėje redakcijoje „Miškas ūžia“).

KŪRYBA

1891 metais išspausdinta pirmoji Maironio knyga – „Lietuvos istorija, arba apsakymai apie Lietuvos praeigą“, pasirašyta Stanislovo Zanavyko slapyvardžiu. Ši knyga buvo tiesioginis jo studijų Dvasinėje seminarijoje vaisius.

Teologinių studijų metu jis mažai besireiškė poetine kūryba.

Maironio slapyvardžiu poetas pradėjo pasira-šinėti studijuodamas Peterburgo dvasinėje akademijoje (1888-1892).

,,PAVASARIO BALSAI”

1895 m. pasirodė Maironio eilėraščių rinkinys „Pavasa-rio balsai“. Išleistas Tilţėje. Kūrybai darė įtakos to laik-mečio lenkų, rusų poetų darbai – A. Mickevičiaus, J. Kraševskio, J. Slovackio, A. Puškino, M. Lermontovo, taip pat kunigų seminarijos dėstytojo A. Baranausko „Anykščių šilelis“. Po 1905 – 1907 metų revo-liucijos sumaţėjo poeto kū-rybinis aktyvumas.

MAIRONIS 1895 M.

DRAUGAI

Jadvyga Stanelytė, gera poeto bičiulė, įkvėpėja

DRAUGAI

Uršulė Jokūbauskaitė, JAV lietuvių veikėja, ţurnalistė, literatė,

poeto bičiulė, susirašinėjimo draugė

DRAUGAI

Maironis, J.Šimaitis,

M.Prialgauskas apie 1892 metus.

DRAUGAI

Dailininkė Sofija Riomerienė Sofijos Riomerienės tapytas portretas

PORTRETAS

SU GIMINAIČIAIS

ŠV. VELYKOS PAS MAIRONĮ 1925 m.

MAIRONIO LYRIKOS TEMOS

POETO IR POEZIJOS TEMA

TĖVYNĖS PAVEIKSLAS

TAUTINIO ATGIMIMO IDĖJOS

INDIVIDUALIOJI (ASMENINĖ) LYRIKA

MAIRONIS MIRĖ

MAIRONIS mirė 1932 m. birželio 28 d. Kaune.

Jau niekas tavęs taip giliai nemylės,

Kaip tavo nuliūdęs poeta!

Ar kas ir kančių tiek pakelti galės

Tiktai dėl tavęs numylėta!

* * *

Poetams kitiems numylėta ranka

Iš laurų vainiką nupynė,-

Tu jį nors atmint ar atminsi kada?

Tu, jo numylėta t ė v y n e!

PALAIDOJIMO VIETA- KAUNO ARKIKATEDRA BAZILIKA

MUZIEJUS KAUNE

MUZIEJUS KAUNE

MUZIEJUS

Kambarys Prelato ţiedas

ĮAMŢINIMAS

Liaudies meistrų

Z.Janušaičio ir

K.Smilgevičiaus

skulptūra Maironio

tėviškėje Pasandravyje

ĮAMŢINIMAS

Ex libris Maironis

KŪRINIAI

Rinkinys „Pavasario balsai“ – 1895 m.

Istorinė draminė trilogija „Kęstučio mirtis“ (1921 m.), „Vytautas pas kryţiuočius“ (1925 m.) ir „Didysis Vytautas – karalius“ (1930 m.).

Poemos:

„Lietuva“ – 1888 m. (neišspausdinta)

„Tarp skausmų į garbę“ – 1895 m. (S. Garnio slapyvardţiu)

„Nuo Birutės kalno“ (lenkų kalba)

„Jaunoji Lietuva“

„Raseinių Magdė“ – 1909 m.

„Mūsų vargai“ – 1920 m.

KŪRINIAI

Libretai: „Kame išganymas“ – 1895 m.

„Nelaimingos Dangutės vestuvės“ – 1930 m.

Literatūros istorijos ir kritikos darbai: „Trumpa lietuvių rašliavos apžvalga“ – 1906 m.

„Trumpa visuotinės literatūros istorija“ – 1926 m.

Istorija „Apsakymai apie Lietuvos praeigą“ – 1891 m.

Publicistiniai straipsniai, teologijos studijos.

Vertimai – Adomo Mickevičiaus, A. Miusė, Siuli Priudomo, Bilhanos poezijos, Rigvedos himnų.