„mano pasaulis“ 2012-12-21
Post on 15-Mar-2016
286 Views
Preview:
DESCRIPTION
TRANSCRIPT
Mano pasaulis | 115min
| 2012 m. gruodžio 21 d.
LIETUVOS ATRAMA PASAULYJE – LITVAKAI
GLOBALI LIETUVA: KITOKIE SAITAI SU TĖVYNE
GELEŽINKELIŲ PROJEKTAI TAPO SĖKMĖS ISTORIJOMIS
NEPARAŠYTA LDK DIPLOMATIJOS ISTORIJA
mano pasaulis
Metų pabaigos šventės užsienio diplomatams prieškario Kaune ir Lietuvos diplomatams užsienyje neretai virsdavo rimtu darbu.
18–19 psl.Plačiau:
6–8 psl. 10–11 psl. 14 psl. 16–17 psl.
Nr. 4/2012 m. gruodis.
Specialus „15min“ priedas.
Parengta bendradarbiaujant su
Užsienio reikalų ministerija.
J.Matejkos pieš.
BF
L n
uo
tr.
BF
L n
uo
tr.
J.M
ate
jko
s p
ieš.
Asm
en
inio
alb
um
o n
uo
tr.
Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus nuotr.NaNNaNaNaNaNaN cicciciciciccicicciononononononoonalalalalalallininininnnnioioio MMMM.K.K.KK.Č.Č.ČČiuiuiuiurrlrllrrrrlioiooooioninininnio ooooooooo o oooo dadadaddadadadadddddddddaddadadailililililėsėsėė mmmmuzuzzzzieiieeei jajauusus nuouou trtr..
DIPLOMATŲ KALĖDOS
2 | Mano pasaulis 15min
| 2012 m. gruodžio 21 d.
2012.12.13 Darbą pradėjo naujasis
Lietuvos užsienio reikalų ministras
Linas Linkevičius.
PAGALBA GORO PROVINCIJAILietuva kartu su kitomis šalimis
donorėmis įgyvendino daug svarbių ir
kasdienį žmonių gyvenimą lengvinančių
projektų Afganistano Goro provincijoje:
Goro centrinės ligoninės rekonstrukcija,
Čagčarano vaikų dienos centro statyba.
Pasirūpinta, kad provincijoje būtų įsteigta
pirmoji viešoji biblioteka, 3 mažosios
vandens elektrinės ir net 22 mokyklos.
Vienas iš projektų buvo skirtas skatinti
moterų socialinį aktyvumą – šimtui moterų
keturiuose kaimuose buvo surengti kursai,
kuriuose jos buvo mokomos skaityti ir
rašyti.
Lietuvos indėlis, vadovavimas visos pro-
vincijos atkūrimui ir saugumo užtikrinimui
yra reikšmingas ir mums patiems. Kartu su
NATO partneriais Lietuva neleidžia įsiplieks-
ti prekybos žmonėmis, ginklais, narkotikais
ir terorizmo židiniams ir taip užkerta galimy-
bę šioms grėsmėms išplisti į Europą.
2012.04.03 Užsienio reikalų ministras
Audronius Ažubalis lankosi Goro provincijo-
je, Afganistane.
NAUJI IR SENI PARTNERIAI2012 m. buvo gilinamas politinis ir verslo
dialogas su Japonija, Omanu, JAE, Kataru,
Maroku, Mauritanija, Tailandu, Mongolija,
Vietnamu. Lietuvoje lankėsi Kataro verslo
ir investuotojų delegacija. Su Omanu apsi-
keista aukšto lygio URM vizitais su vers-
lo, kultūros, švietimo ir mokslo institucijų
atstovais.
2012.05.08 užsienio reikalų ministras
Audronius Ažubalis lankėsi Jungtiniuose
Arabų Emyratuose (JAE), kur ta proga vyku-
siame verslo forume kvietė investuoti į Lie-
tuvą ir skatino plėsti dvišalę prekybą bei pa-
sirašė susitarimą dėl oro susisiekimo.
Lietuva ir JAE turi geras galimybes bendra-
darbiauti mokslo, kultūros, inovacijų, aukš-
tųjų technologijų, atsinaujinančios energijos
ir medicinos srityse. JAE studentai kviečia-
mi studijuoti Lietuvoje. Daugelis Lietuvos
įmonių jau gali pasiūlyti „halal“ maisto pro-
duktus – tinkamus musulmonams.
2012.05.10 Į Vilnių atvyko Omano
delegacija, vadovaujama šios šalies
Užsienio reikalų ministerijos generalinio
sekretoriaus Saido Badrobin Hamadobin
Hamudo Al Busaidi (Sayyid Badrbin
Hamadbin Hamoud Al Busaidi).
2012.05.10 Berlyne susitiko Lietuvos ir Vo-
kietijos užsienio reikalų ministrai Audronius
Ažubalis ir Guido Westerwelle.
Per pastaruosius kelerius metus ypač su-
stiprėjo Lietuvos ir Vokietijos ekonominis
bendradarbiavimas: palyginti su 2008 m.,
dvišalė prekyba padidėjo 14 proc., ekspor-
tas į Vokietiją išaugo 63 proc., Vokietijos
tiesioginės investicijos Lietuvoje padidėjo
39 proc., o Lietuvos investicijos Vokietijoje
padidėjo daugiau kaip 2,5 karto.
LIETUVOS SAUGUMO UŽTIKRINIMAS2012 m. Čikagoje (JAV) NATO aukščiausio
lygio susitikime buvo patvirtinti Lietuvai
aktualūs sprendimai dėl neterminuoto
NATO oro policijos misijos pratęsimo
Baltijos šalyse, NATO energetinio saugumo
centro steigimo Lietuvoje ir ginkluotės
įsigijimų kaimyninėse šalyse stebėjimo.
Šitaip globaliu lygmeniu įtvirtinti esminiai
mūsų saugumo interesai: NATO gynybos
pajėgumų paketas, pasirengimą NATO
šalių gynybai užtikrinančios pratybos,
aiškus raginimas Rusijai atitraukti
branduolinę ginkluotę nuo NATO
šalių pasienio.
Nuotraukoje:
NATO šalių vadovų susitikimas Čikagoje.
NATO nuotr.
2012 m. Lietuvoje atidarytas Branduoli-
nio saugumo kompetencijos centras, kuris
įkurtas Valstybės sienos apsaugos tarny-
bos Pasieniečių mokykloje Medininkuose.
Centro tikslas – rengti mokymus ir semina-
rus branduolinio saugumo ir ypač kovos su
branduolinių medžiagų kontrabanda srityse.
Siekiama, kad centras taptų regioniniu.
2012.06.04 Medininkuose esančioje Pa-
sieniečių mokykloje surengta Branduolinio
saugumo kompetencijos centro (BSKC) ati-
darymo ceremonija.
Nuotraukoje iš kairės:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas
Vainius Butinas, vidaus reikalų viceministras
Mindaugas Ladiga, buvusi JAV ambasadorė
Lietuvoje Anne Derse, užsienio reikalų
viceministras Evaldas Ignatavičius.
Įtvirtinant Lietuvos energetinio saugumo
interesus NATO darbotvarkėje, prie Užsie-
nio reikalų ministerijos buvo įkurtas Ener-
getinio saugumo centras Vilniuje. Centras
akredituotas kaip NATO energetinio sau-
gumo kompetencijos centras (Center of
Excellence), pradėsiantis veiklą 2013 m.
sausio 1 d. Centro paskirtis – energetinių
iššūkių analizė, sprendimų paieška bei ino-
vatyvių energetinių sprendimų taikymas
gynyboje.
ISTORINĖ ATMINTIS2012.07.06 Lietuvos užsienio reikalų vice-
ministras Egidijus Meilūnas Lenkijoje daly-
vavo 79-ųjų Atlanto vandenyną įveikusių
Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio
Girėno žūties metinių renginiuose, kur pri-
minė lakūnų žygdarbio reikšmę, padėko-
jo jų atminimą saugantiems lietuviams bei
lenkams ir akcentavo abiejų tautų jaunimo
vaidmenį puoselėjant dvišalius santykius.
2012.07.18 Įprasminant iškilių Lietuvos
asmenybių atmintį Lietuvoje Senojo
Arsenalo kiemelyje atidengta atminimo
lenta 1863–1864 metų sukilimo dalyviams.
XIX a. antroje pusėje Senajame arsenale,
dabartiniame Taikomosios dailės muziejuje,
buvo įrengtos sukilimą malšinusių carinės
Rusijos kazokų kareivinės. Remiantis
atsiminimais, šių kareivinių kiemelyje,
tikėtina, buvo žiauriai nukankinti sukilimo
dalyviai. Nors faktą patvirtinančių
archeologinių duomenų trūksta, tačiau
ši vieta galėtų tapti viena iš sukilimą
simboliškai įprasminančių vietų.
2012-ųjų Lietuvos užsienio politikos akcentai„Mano pasaulis“ apžvelgia svarbiausius šių metų Lietuvos diplomatijos darbus bei reikšmingiausias iniciatyvas.
Nukelta į 4 psl. >>>
Mano pasaulis | 315min
| 2012 m. gruodžio 21 d.
4 | Mano pasaulis 15min
| 2012 m. gruodžio 21 d.
Jau ne vienerius metus Užsienio reikalų
ministerija yra Lietuvos tremtinių kapų
užsienyje tvarkymo projekto „Misija Sibiras“
partnerė. Lietuvos diplomatinės atstovybės
užsienyje ir LiJOT (Lietuvo jaunimo orga-
nizacijų taryba) projektą pristato užsienio
lietuviams.
2012.08.03 Lietuvos užsienio reikalų
viceministras Evaldas Ignatavičius Vilniaus
geležinkelio stotyje pasitiko jaunimo
pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo
projekto „Misija Sibiras“ dalyvius, Rusijos
Federacijos Chakasijos Respublikoje
lankiusius lietuvių tremtinių kapavietes.
2012 m. ministerijos iniciatyva garsūs Lie-
tuvos istorikai Alfonsas Eidintas, Alfredas
Bumblauskas, Antanas Kulakauskas ir Min-
daugas Tamošaitis, kartu su redakcine ko-
legija, kurios sudėtyje – Raimundas Lopata,
Alvydas Jokubaitis, Vytautas Radžvilas ir
Inga Vinogradnaitė, parengė nuoseklią stu-
diją „Lietuvos istorija“. Leidinyje pateikiama
Lietuvos politinė istorija nuo valstybės susi-
kūrimo iki šalies įsijungimo į transatlantines
struktūras 2004 m. Artėjant pirmininkavi-
mui Europos Sąjungos Tarybai, knyga
bus išversta į šešias kalbas ir
išplatinta užsienyje.
NB8 PERSPEKTYVA2012 m. Lietuva sėkmingai koordinuoja
Šiaurės ir Baltijos šalių aštuntuko bendra-
darbiavimo programą (NB8). Lietuvai
koordinuojant NB8 darbotvarkę, sukurtos
interneto rubrikos (ministerijos tinklalapyje
ir „Wikipedijoje“), populiarinančios Šiaurės
ir Baltijos šalių regioną.
2012.09.04 Vilniuje surengtame Lietuvos
šiais metais koordinuojamo Šiaurės ir Bal-
tijos šalių bendradarbiavimo (Nordic Baltic
Eight, NB8) užsienio reikalų ministrų susi-
tikime aptartos glaudesnės partnerystės
perspektyvos ir šių metų bendros veiklos
pasiekimai.
Nuotraukoje iš kairės:
Švedijos, Latvijos, Suomijos, Danijos,
Lietuvos, Estijos užsienio reikalų ministrai
Carlas Bildtas, Edgaras Rinkevičius,
Erkki Tuomioja, Villy Søvndalas,
Audronius Ažubalis, Urmas Paetas,
Islandijos valstybės sekretorius Einaras
Gunnarssonas ir Norvegijos užsienio reikalų
ministras Jonas Gahras Støre.
BALTIJOS ŠALIŲ VIENYBĖSudaryti atstovavimo susitarimai su Latvija
ir Estija išduodant Šengeno vizas.
Pagal 2010 m. sudarytą Lietuvos
ir Latvijos susitarimą, Lietuva
atstovauja Latvijai išduodant
Šengeno vizas Argentinoje, Latvija
atstovauja Lietuvai Uzbekistane.
Pagal 2009 m. sudarytą Lietuvos ir
Estijos susitarimą Lietuva atstovauja
Estijai išduodant Šengeno vizas Armėnijoje
ir Rusijos Federacijoje (Kaliningrade). 2012
m. papildžius susitarimą, Lietuva taip
pat pradėjo atstovauti Estijai išduodant
Šengeno vizas Kazachstane (Almatoje),
Baltarusijoje (Gardine) ir Rusijoje
(Sovetske), o Estija pradėjo atstovauti
Lietuvai Australijoje (Sidnėjuje) ir Rusijoje
(Pskove).
Panašius susitarimus Lietuva taip pat yra
pasirašiusi su Austrija, Belgija, Danija, Esti-
ja, Graikija, Latvija, Norvegija, Nyderlandais,
Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija ir
Vokietija.
13 ES valstybių atstovauja Lietuvai išduo-
dant Šengeno vizas 65 vietose. Lietuva ats-
tovauja 11 ES valstybių išduodant Šengeno
vizas 24 vietose.
2012 11 09 Užsienio reikalų ministras
Audronius Ažubalis dalyvavo 18-oje Baltijos
Taryboje – Baltijos Ministrų Tarybos ir Bal-
tijos Asamblėjos kasmetiniame bendrame
pasitarime, kur Baltijos šalių ministrai suta-
rė stiprinti bendradarbiavimą pirmininkavi-
mo ES Tarybai laikotarpiu, laikytis bendros
pozicijos derybose dėl ES biudžeto ir patvir-
tino įsipareigojimus įgyvendinti energetikos
ir transporto projektus.
Nuotraukoje: Estijos užsienio reikalų
ministras Urmas Paetas, A.Ažubalis
ir Latvijos užsienio reikalų ministras
Edgaras Rinkevičius.
NAUJI RYŠIAI2012.10.15 Pirmą kartą į Lietuvą ofi cialaus
vizito atvyko Monako Princas Albertas II
ir princesė Charlene.
Tai pirmasis Monako vadovo vizitas
mūsų šalyje. Lietuva diplomatinius
santykius su šia valstybe užmezgė tik
praėjusių metų balandį.
BFL nuotr.
163 – su tiek valstybių Lietuva šiuo
metu yra užmezgusi diplomatinius
santykius. Dvi naujausios Lietuvos
partnerės – Sent Kitsas ir Nevis bei
Trinidadas ir Tobagas.
2012.09.26 Užsienio reikalų ministras
Audronius Ažubalis su Sent Kitso ir
Nevio premjeru Denzilu Douglasu savo
vyriausybių vardu pasirašo komunikatą,
kuriuo ir užmezgami diplomatiniai
santykiai.
Atkelta iš 2 psl. >>>
Mindaugas Jurkynas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas
2013 metais užsienio politikos srityje Lietuvos laukia trys svarbiausi iššūkiai.
Pirmasis – energetinis saugu-mas. Visiems suprantama, jog reikia dėti pastangas ir rasti dau-giau politinės valios, kad paju-dėtų elektros tilto, sujungsiančio Lietuvą su Vakarų energetikos sistema, projektas.
Jei norime pa-statyti Visagino atominę elektri-nę bei suskys-tintųjų dujų t e r m i n a l ą ,
reikia ir partnerių, tad jų paieška taip pat taps Lietuvos užsienio politikos dalimi.
Kita sritis – Rytų kaimynystė, nes mes, kaip maža valstybė, turime nišą, kurioje
veikiame. Mums reikia nesustoti, nepai-sant to, kad susidariusi padėtis
nėra labai palanki. Pavyzdžiui, Gruzijoje keičiasi valdžia, o,
tarkime, Ukrainoje viršų paėmusios politinės jėgos, palankiai žiūrinčios į Ru-
siją, nekalbant apie Balta-rusiją, kur kol kas ne-
matyti jokių
prošvaisčių reikštis demokratijai.Lietuva pakankamai sėkmingai transfor-
mavosi iš sovietinės į vakarietišką valstybę, tad, nors ir esame ekonomiškai silpnesni, savo patirtį galime perduoti kitiems.
Trečioji sritis, kurioje reikės padirbėti – mūsų santykiai su JAV ir Europos Sąjun-gos (ES) valstybėmis. Ši sritis taps ypač svarbi artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai.
Turime galvoti, kokie klausimai kyla ES ir kiek mes, kaip maža valstybė, galime juos įtraukti į savo pirmininkavimo programą bei prisidėti prie Europos politinės ir eko-nominės gerovės.
Kitąmet reikėtų skirti daugiau dėmesio santykiams su Lenkija ir Rusija. Kalbant apie pastarąją – visi supranta, kad kamuo-lys ne mūsų pusėje, tačiau su Rusija reikia bendrauti laikantis savo principų.
Pavyzdžiui, reikalavimas atlyginti oku-pacijos žalą negali būti nustumtas į šalį,
tačiau, kita vertus, reikia bendrauti, nes Rusija – ekonomiškai aktyvi valstybė.
Santykiai su Lenkija priklausys nuo to, ką politikai yra pasirengę dėl jų padaryti: galima švelninti įstatymus, kurie pagerin-tų Lietuvos lenkų integraciją, daryti nuo-laidas švietimo srityje, lanksčiau vertinti tautinių mažumų norą rašyti pavardes ne lietuviškais rašmenimis arba leisti gatvių pavadinimus rašyti dviem kalbomis.
Santykiai su šia šalimi dabar nėra tokie geri, kokie jie buvo prezidentaujant Val-dui Adamkui.
Pagal Konstituciją, užsienio politiką įgy-vendina prezidentas kartu su Vyriausybe. Prezidentės Dalios Grybauskaitės atsisaky-mas vykti į susitikimą su JAV prezidentu Baracku Obama, pareiškimas, kad Lietuva netarnaus nei JAV, nei Rusijos interesams, aktyvus CŽV kalėjimų ieškojimas, mano manymu, neprisidėjo prie mūsų trans-atlantinio ryšio.
M.Jurkynas: „Trys svarbiausi darbai“
Mano pasaulis | 515min
| 2012 m. gruodžio 21 d.
-ieji:
DATOS. Iki pirmininkavimo liko
192 dienos.
TREJETAS. Gruodį patvirtinta ES
Tarybos darbo programa pirmininkaujant
Airijai, Lietuvai ir Graikijai. Vadinamasis
Trejetas ES mechanizmui vadovaus
pusantrų metų nuo 2013 m. sausio 1 d.
BIUDŽETAS. Lietuvos Vyriausybės
patvirtintas biudžetas pirmininkavimui
siekia 214 mln. litų – tiek pat skiria ir 2013
m. sausio 1 dieną ES pirmininkavimo vairą
perimsianti Airija. 2011 m. antrąjį pusmetį
pirmą kartą pirmininkavusi Lenkija išleido
beveik dvigubai daugiau – 397 mln. litų
(115 mln. eurų).
VIETOS. Nacionalinė dailės galerija,
konferencijų centras „Litexpo“ ir Valdovų
rūmai taps svarbiausiomis pirmininkavimo
susitikimų vietomis Vilniuje.
KOMANDA. ES valstybių atstovų
posėdžiams vadovaus 205 pirmininkai, 247
jų pavaduotojai iš visų Lietuvos valstybinių
institucijų. Jiems talkins 950 ekspertų.
TECHNOLOGIJOS. Pirmą kartą
Vidurio Europoje bus surengta didelės
apimties informacinių technologijų
konferencija „ICT 2013“ – trijų dienų
renginyje tikimasi sulaukti 4-4,5 tūkst.
svečių.
KALENDORIUS. Per pirmininkavimą
Lietuva organizuos 3 tūkst. susitikimų Briu-
selyje ir Liuksemburge, vadovaus daugiau
nei 50 formalių ir neformalių tarybų. Jau
suplanuoti pagrindiniai ES darbotvarkės įvy-
kiai: Europos Vadovų Tarybos, ES Ministrų
Tarybos, Nuolatinių atstovų komitetų, Po-
litinio ir saugumo komiteto posėdžiai, ne-
formalūs aukšto lygio susitikimai. Lietuvoje
vyks apie 200 pirmininkavimo renginių, iš jų
22 – aukščiausio lygio.
PARTNERYSTĖ. Politiškai
svarbiausias su Rytų partneryste susijęs
pirmininkavimo renginys bus ES narių ir
Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimas,
vyksiantis Vilniuje kitų metų lapkritį.
Rytų partnerystė yra vienas iš Lietuvos
pirmininkavimo ES Tarybai 2013 m. antroje
pusėje prioritetų.
PARLAMENTAS. Svečių antplūdžiui
iš užsienio ruošiasi ir Seimas. Į didžiausią
parlamentinį renginį – ES reikalų
parlamentinių komitetų plenarinį posėdį –
ketina atvykti per 300 dalyvių.
PO VISĄ LIETUVĄ. Užsienio svečiai
turės galimybę apsilankyti ne tik sostinė-
je, bet ir mažesniuose Lietuvos miestuose.
Dalį ekspertinio lygio susitikimų planuojama
rengti Trakuose, Druskininkuose, Klaipėdo-
je, Kaune ir kituose miestuose. Ketinama
ES valstybių pareigūnams pasiūlyti pažinti-
nes keliones ir ekskursijas, aplankant Lietu-
vos pajūrį, Dzūkijos nacionalinį parką, Ignali-
ną, Visaginą ir t.t.
DOVANOS. Nuo seno ES susiformavusi
tradicija pirmininkavimo ES Tarybai susiti-
kimų dalyviams įteikti atminimo dovanė-
les su pirmininkavimo simbolika. Papras-
tai svečiams ir aukšto rango pareigūnams
dovanojami kaklaraiščiai, šalikėliai, rašikliai,
bloknotai, USB atmintinės, puodeliai ir
pan. Pavyzdžiui, pirmininkaudama Vengrija
išdalijo 6 tūkst. kompaktinių diskų su kom-
pozitoriaus Franko Listo kūriniais ir 3 tūkst.
rubikų kubikų, o Danija – tūkstantį laikro-
džių. Lenkai dovanojo porceliano indelius
su medumi, o kipriečiai – sidabrines seges
ir sidabrinius knygų skirtukus. Lietuva taip
pat teiks atminimo dovanas – kaklaraiš-
čius, šalikėlius, rašiklius ir pan.
Kipro pirmininkavimo ES Tarybai dovana –
sidabrinė segė. cy2012.eu nuotr.
KAKLARAIŠČIAI. Kai kurie Briuse-
lio eurokratai turi sukaupę kelių dešim-
čių kaklaraiščių, gautų iš pirmininkavusių
valstybių, kolekcijas. Pirmininkaujanti šalis
paprastai išdalija dešimtis tūkstančių šių
ypatingų garderobo detalių: Danija pasiu-
vo 18 tūkst., Lenkija – 25 tūkst., Slovėnija
– 30 tūkst., Vengrija – 35 tūkst. kaklaraiš-
čių. 2009 m. pirmininkavusi Švedija siūlė
nacionalinės vėliavos spalvų kaklaraiščius,
dabar pirmininkaujančio Kipro kaklaraiščiuo-
se matoma toli horizonte šviečianti saulė,
simboliškai sujungianti jūrą ir dangų. Mote-
rims paprastai dovanojamos skarelės arba
šalikėliai su tokia pat simbolika.
Danijos pirmininkavimo ES Tarybai
kaklaraištis. eu2012.dk nuotr.
Kipro pirmininkavimo ES Tarybai
kaklaraištis. cy2012.eu nuotr.
TRANSPORTAS. Per pirmininkavimą
aukščiausius ES pareigūnus ir ES šalių
vadovus po Vilnių vežios 180 trečios,
penktos ir septintos klasės BMW
automobilių. Taip prie sėkmingo Lietuvos
pirmininkavimo ES Tarybai renginių
organizavimui neatlygintai prisidės ofi cialus
BMW atstovas Lietuvoje „Krasta auto“,
dar liepą su Užsienio reikalų ministeriją
pasirašęs apimtimi ir verte analogų
neturinčią paramos sutartį.
„Krasta auto“ generalinė direktorė
Asta Bagdonavičienė (kairėje) ir URM
kancleris Valdas Lastauskas (viduryje)
pasirašo paramos sutartį.
ATSTUMAS. ES sostinę Briuselį ir
Vilnių skiria 1465 kilometrai.
TERABAITAI. Pirmininkavimo partnerė
„Baltic Data Center“ pirmininkavimo
renginiams teiks modernias debesų
kompiuterijos paslaugas: 6 TB talpos
duomenų saugyklose gali tilpti maždaug
60 mln. tekstinių dokumentų.
PRADŽIA. Kitų metų liepos 5 dieną
į ofi cialią pirmininkavimo atidarymo šventę
laukiama atvykstant Europos Komisijos
(EK) pirmininko Jose Manuelio Barroso ir
kitų EK narių.
BALSAS. Lietuvos pirmininkavimo
ES Tarybai atidarymo Gala koncertas bus
surengtas 2013 metų rugsėjo mėnesį
karališkame Briuselio menų centre
BOZAR. Koncertuos operos primadona
Violeta Urmanavičiūtė-Urmana
ir Lietuvos nacionalinis simfoninis
orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno.
Prestižinė koncertų salė garsėja puikia
akustika, joje telpa 2,2 tūkst. žiūrovų.
ČIURLIONIS. Lietuvos pirmininkavimo
ES Tarybai proga Belgijoje rengiamas platus
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos
pristatymas. Gento dailės muziejuje bus
atidaroma menininko paveikslų paroda,
o tarptautiniame Flandrijos muzikos
festivalyje skambės jo simfoninės poemos.
KULTŪRA. Pirmininkavimo metu
per 50 Lietuvos atstovybių užsienyje
pristatys Lietuvos kultūros, meno ir verslo
laimėjimus. Lietuvos kultūros pristatymo
programoje numatytos vaizduojamųjų
menų parodos, kino retrospektyvos,
koncertai.
LIETUVOS ISTORIJA. Keturi istori-
kai – Alfonsas Eidintas, Alfredas
Bumblauskas, Antanas Kulakauskas
ir Mindaugas Tamošaitis – parašė
knygą apie Lietuvos istoriją. Specialiai
pirmininkavimui ji bus išversta į šešias
kalbas – anglų, prancūzų, vokiečių,
ispanų, lenkų ir rusų. Didžiausią „Lietuvos
istorijos“ siuntą gaus Nuolatinė
atstovybė prie Jungtinių Tautų biuro ir
kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje:
iš viso 510 knygų. Leidinys pasieks ir
kitas Lietuvos atstovybes bei įvairius
informacinius centrus Europoje.
A. Kulakauskas, M. Tamošaitis,
A. Eidintas ir A. Bumblauskas pristatė
knygą „Lietuvos istorija“.
LIETUVIAI UŽSIENYJE. Lietuvos
kultūrą pristatys ir užsienyje gyvenantys
lietuviai. Pirmininkavimo pabaigos proga
Ispanijoje klasikinės muzikos koncertą
rengs ten gyvenanti smuikininkė Marija
Nemanytė. Danijoje, Estijoje, Švedijoje,
Norvegijoje skambins Rusijoje studijuojantis
jaunasis pianistas Lukas Geniušas.
UNESCO. Po Europą keliausiančioje
parodoje „Lietuvos ženklai UNESCO
žemėlapyje“ bus pristatomas autentiškas
ir išskirtinis Lietuvos kultūros ir gamtos
paveldas. Bus pristatomi ne tik objektai,
esantys Pasaulio paveldo sąraše, bet ir
lietuviškos dainų ir šokių švenčių tradicijos,
kryždirbystė, Nesvyžiaus bibliotekos
kolekcija, Radvilų archyvai ir kt.
TURIZMAS. Planuojama, kad
pirmininkavimo laikotarpiu Lietuvoje
apsilankys 20–30 tūkst. svečių.
PILIETIS. 2013 m. EK paskelbė Europos
piliečių metais. Europos Sąjunga per du
dešimtmečius nemažai nuveikė, siekdama
Bendrijos piliečiui sudaryti palankesnes
kelionių sąlygas, pigesnių telefoninių
pokalbių iš užsienio į gimtinę galimybę
bei užtikrindama būtiniausios sveikatos
priežiūros garantijas. Kitąmet EK skirs
dar daugiau dėmesio ES piliečių teisėms
ir bandys užtikrinti, kad bus panaikintos
paskutinės kliūtys, trukdančios pasinaudoti
savo teisėmis užsienyje.
IŠŠŪKIS LIETUVAILietuva 2013-aisiais pirmoji iš Baltijos valstybių pirmininkaus Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Latvijai ši pareiga teks 2015, o Estijai – 2018 metais.
Pirmininkavimo metu per 50 Lietuvos atstovybių užsienyje pristatys Lietuvos kultūros, meno ir verslo laimėjimus.
6 | Mano pasaulis 15min
| 2012 m. gruodžio 21 d.
Lietuva–Izraelis–Pietų Afrikos Respublika. Ar įmanomas toks ekonominio, mokslinio ir kultūrinio bendradarbiavimo trikampis? Pasirodo, taip. Gausi litvakų bendruomenė tampa vis stipresne jungtimi, plėtojant tvarius verslo ir žmogiškuosius santykius tarp lietuvių ir žydų. Dovilė Jablonskaitėredakcija@15min.lt
Lietuvą ir Izraelį sieja ypatingi ryšiai, ku-riuos lemia bendra abiejų tautų šešių šimtų metų istorija. Lietuvos kultūra ir istorija ne-įsivaizduojama be didžiulio žydų bendruo-menės indėlio. Nors tarpvalstybinis bend-radarbiavimas skaičiuoja 20–metį, Lietuvos ir Izraelio dvišaliuose santykiuose esminis lūžis pasiektas tik pastaraisiais metais.
Turizmą pagyvino susisiekimas oru„2009–2012 metais įvyko daugiau nei 20 dvišalių vyriausybinio, parlamentinio ly-gio vizitų – tai net dvigubai daugiau nei per visą laikotarpį nuo diplomatinių santykių užmezgimo 1992-aisiais. Galėčiau šį trejų metų laikotarpį pavadinti dinamiškų, inten-syvių ir pozityvių santykių pavyzdžiu“, –džiaugėsi mūsų šalies ambasadorius Izra-elyje Darius Degutis. Tai – toli gražu ne tik politinėmis deklaracijomis grįsti vizitai, o apčiuopiamą naudą duodantys valstybių vadovų susitikimai, tiesiogiai prisidedan-tys prie ekonominių santykių plėtojimo.
Prekybiniai ryšiai tolydžio auga: Lietu-vos eksportas į Izraelį kasmet šokteli apie 40–50 proc. Pučiasi ir turizmo mastai: tu-ristų skaičius iš Lietuvos į Izraelį 2011 me-tais sudarė 8,9 tūkst. – 62 proc. daugiau nei 2010–aisiais. Didelis pasiekimas yra tai, kad didžiausiuose Izraelio laikraščiuose
pasirodo išsamūs straipsniai apie Lietuvą ir turizmo galimybes joje.
Tiesioginis skrydis maršrutu Vilnius–Tel Avivas, vykdytas vasaros sezonu, dar la-biau pakurstė ir izraeliečių susidomėjimą Lietuva.
„Tikimės, kad pavasarį skrydis vėl bus atnaujintas, nes lėktuvai buvo pilni, o bi-lietai greitai išparduodami. Izraelyje daug išeivių iš buvusios Sovietų Sąjungos: jie puikiai prisimena mūsų kurortus, mėgs-ta Druskininkus ir Palangą – keliauja šei-momis, ilsisi savaitėmis. Ir ne tik jie vis labiau susidomi Lietuva: visi izraeliečiai mėgsta mūsų kurortus, gamtą, nes vasarą Izraelyje labai karšta, todėl jie džiaugiasi galėdami pabėgti į gaivią Lietuvos žalu-mą. Be to, jiems labai svarbi žydiškoji is-torijos dalis, kultūros paveldas, kurį randa Vilniuje, Kaune, kituose miestuose“, –kalbėjo ambasadorius.
Ne neigti, bet gerbti praeitį Sudėjus kelias išeivių kartas, skaičiuoja-ma, kad Izraelyje gyvena apie 200 tūkst. litvakų – žydų, kurie savo šaknis kildina iš Lietuvos.
„Tarp jų ir tokios visame pasaulyje žino-mos ir unikalios asmenybės kaip premje-ras Benjaminas Netanyahu, kurio senelis kilęs iš Pumpėnų šalia Panevėžio. Buvu-sio premjero ir gynybos ministro Ehudo Barako senelis gimė Pušaloto kaime irgi netoli Panevėžio. Izraelio prezidento Shi-mono Pereso senelis kilęs iš Vyšniavos kaimo. Dabar jis yra Baltarusijos terito-rijoje, bet kadaise priklausė Lietuvai, to-dėl Sh.Peresas laiko save litvaku. Kitaip tariant, vos ne visi Izraelio vadovai yra litvakai. O jei dar išvardytume kultūros, meno, mokslo, verslo pasaulio garseny-bes...“ – sakė D.Degutis.
Šie žmonės ir jų šaknys esą yra puiki ats-pirtis tvirtinti tarpvalstybinius santykius,
Dovilė Jablonskaitėredakcija@15min.lt
Kelionė į Izraelį Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos auklėtiniams tapo pilietiškumo pamoka.
„Vaikus nustebino, kaip puikiai litvakai kalba lietuviškai. Net jų vaikai, gimę jau Izraelyje, moka mūsų kalbą. Mokiniams tai buvo tarsi įkvėpimas, kaip mylėti savo tėvynę. Žmonės, su kuriais susitikome, yra
Izraelio patriotai, jie didžiuojasi, kad jų vaikai tarnavę Izraelio armijoje, patys yra kovęsi mūšiuose, bet širdyje jie nešiojasi Lietuvą, nes ji – jų tėviškė“, – kalbėjo Šv. Kristoforo gimnazijos mokytojas, kelio-nės į Izraelį iniciatorius Vytautas Toleikis.
Kelionė buvo suorganizuota padedant Lietuvos ir Izraelio draugystės asociaci-jos „Israelita“ nariams. Kelionės po Izraelį metu 18 moksleivių, studentų ir mokyto-jų grupė iš Lietuvos lankėsi Jad Vašeme –Holokausto tyrimų centre ir muziejuje, pasaulio žydų diasporos muziejuje „Beit
Vytautas Toleikis:
Vaikus nustebino, kaip puikiai litvakai kalba lietuviškai. Net jų vaikai, gimę jau Izraelyje,
moka mūsų kalbą.
V.Toleikis džiaugėsi, kad jo mokiniai Izraelyje gavo gerą pilietiškumo pamoką.
A.K
oro
lio
vo
nu
otr
.
• 2011 m. Izraelis buvo 43-čia
(0,12 proc. viso Lietuvos prekių
eksporto) didžiausia Lietuvos
eksporto bei 53-čia (0,05 proc.
viso Lietuvos prekių importo)
didžiausia Lietuvos importo rinka.
• 2012 m. sausio–rugsėjo mėn., pa-
lyginti su 2011 m. sausio–rugsė-
jo mėn., prekių eksportas į Izrae-
lį augo 27,4 proc., arba 15,3 mln.
Lt, kai bendras Lietuvos prekių
eksportas augo 10,6 proc. Iš
2012 m. eksportuotų prekių į Iz-
raelį net 97,8 proc. buvo lietuviš-
kos kilmės prekių eksportas.
• Prekių importas iš Izraelio tuo
pačiu laikotarpiu augo 36,4 proc.,
arba 11,1 mln. Lt, kai bendras
Lietuvos prekių importas augo
7,7 proc. 2012 m.
Šaltinis: VšĮ „Versli Lietuva“ inf.
Lietuvos užsienio prekyba su Izraeliu
saulis
Ryšiai su Izraeliu ir Pietų Afrikos Respublika yra didžiulis ir dar neišnaudotas mūsų šalies potencialas
Lietuvos atrama
V.A.Bumelis:
„Ant emocinių saitų lengviau kloti ir ekonominio bendradarbiavimo pamatus.“
Mano pasaulis | 715min
| 2012 m. gruodžio 21 d.
| 7
ieškoti naujų sąlyčio taškų, neatrastų veik-los krypčių.
„Tai svarbu ne tik ekonomikai, bet, svar-biausia, sugriautų tiltų tarp abiejų tautų atstatymui. Nėra ko slėpti, kad holokaus-to tragedija, įvykusi ir Lietuvoje, kai žuvo 95 proc. visų Lietuvos žydų, tam tikrą šal-tį dvišaliuose santykiuose buvo įpūtusi. Tačiau pastaruosius du dešimtmečius abi šalys ieško būdų atstatyti tuos tiltus, su-grąžinti domėjimąsi vieni kitais“, – aiški-no ambasadorius.
Sužadinti pasitikėjimą ir kilstelėti tarp-valstybinius santykius į naują kokybę buvo stengiamasi ne kalbomis, o nuveiktais dar-bais, užtikrinant žydų kultūros Lietuvoje puoselėjimą.
„Ne neigiant, bet gerbiant ir prisime-nant tragišką žydų tautos istoriją. Neliko nepastebėta tai, kad Vyriausybė ir Seimas patvirtino įstatymą dėl žydų bendruo-meninio turto kompensacijos Lietuvoje, kad buvo išspręsti žydų senųjų Šnipiškių kapinių paveldo apsaugos klausimai, kad Vilniaus centre buvo atidaryta žydų bib-lioteka, kad pradėti Didžiosios Vilniaus sinagogos atstatymo darbai, visoje Lie-tuvoje įrengti ir plėtojami tolerancijos centrai. Į tai Izraelis reaguoja su pagar-ba, dėmesingai“, – užtikrino D.Degutis.
Žavisi lietuvių pasiekimaisRugsėjį Vilniuje įvykusį gyvybės moks-lų forumą „LSB2012“, kuriame dalyvavo daugiau nei 100 verslininkų ir mokslinin-kų delegacija iš Izraelio galima vadinti beprecedenčiu istorinės reikšmės įvy-kiu dvišaliuose santykiuose – tai parodo,
kad Izraelis mato tarpvalstybinių san-tykių potencialą, o Lietuvą vertina kaip partnerę.
Izraelio ekonomika diversifi kuota, pa-remta pažangiomis technologijomis, la-bai gerai išplėtoti „high–tech“, inovacijų, mokslinių tyrimų sektoriai.
Skaičiuojant pagal gyventojų skaičių, Izraelyje yra didžiausias „start ups“ skai-čius pasaulyje. Izraelio ekonomika sėk-mingai išvengė globalinės finansų krizės –ūkio augimas išliko stabilus.
Izraelis seniai suprato, kad sutvirtinti šalies ekonomiką vien žemės ūkio pro-dukcijos nepakaks, todėl didžiulis dėme-sys skiriamas inovacijoms. Moksliniams tyrimams atriekiama net 4,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Čia sugebama išnaudoti protinį potencialą.
D.Degutis tikino, kad Izraelio moksli-ninkai ir verslininkai žavisi lietuvių pa-siekimais biochemijos ir gamtos mokslų srityse, aukštųjų technologijų sektoriaus plėtra.
Izraeliečiams patraukli Lietuvos geog-rafinė padėtis. Jie mato, kad mūsų įmo-nėse dirba kvalifikuoti pasaulinio lygio specialistai ir svarbu, kad esame ES na-riai, kad šalia yra didelė Rusijos rinka. Lietuva turi labai gerai išplėtotą infras-truktūrą: iš čia nesunku pasiekti Šiaurės, Vidurio ir Rytų Europos šalis.
Savo ruožtu skatinamas Lietuvos vers-lininkų domėjimasis ypatingais Izraelio pasiekimais aukštųjų technologijų sri-tyje. Tai – atvira niša ir didžiulės verslo galimybės. Siekiama, kad abiejų valsty-bių mokslininkai ir verslininkai vykdytų bendrus projektus, kuriems galėtų būti naudojamos ir ES lėšos.
Lietuvos ir Izraelio vyriausybės yra pa-sirašiusios susitarimą dėl bendradarbiavi-mo pramoninių mokslinių tyrimų ir eks-perimentinės plėtros srityse. Remiantis susitarimu šiuo metu jau antrą kartą Lie-tuvos ir Izraelio įmonės kviečiamos teikti paraiškas bendrų mokslo ir tyrimų projek-tų fi nansavimui.
• 2011 m. PAR buvo 67-ta
(0,05 proc. viso Lietuvos prekių
eksporto) didžiausia Lietuvos
eksporto bei 73-čia (0,01 proc.
viso Lietuvos prekių importo)
didžiausia Lietuvos importo rinka.
• 2012 m. sausio–rugsėjo mėn.,
palyginti su 2011 m. sausio–
rugsėjo mėn., prekių eksportas
į PAR mažėjo 26,5 proc., arba
5,8 tūkst. Lt, kai bendras Lietuvos
prekių eksportas augo 10,6 proc.
• Iš 2012 m. eksportuotų
prekių į PAR net 94,7 proc.
buvo lietuviškos kilmės prekių
eksportas. Prekių importas iš
PAR tuo pačiu laikotarpiu augo
11,8 karto, arba 98,2 tūkst. Lt,
kai bendras Lietuvos prekių
importas augo tik 7,7 proc.
Šaltinis: VšĮ „Versli Lietuva“ inf.
Lietuvos užsienio prekyba su PAR
„Izraelis – tai Lietuvos tęsinys“ Hatfutsot“ Tel Avive, turėjo progos iš arčiau susipažinti su kibucų gyvenimo aspektais.
„Izraelis – tai Lietuvos tęsinys. 200 tūkst. iš Lietuvos kilusių žydų – juk tai yra mūsų žmonės“, – sakė V.Toleikis.
Jis atkreipė dėmesį, kad istorinių para-lelių tarp šių dviejų tautų yra kur kas dau-giau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
„Panašiu metu, kai lietuvių tauta iš vals-tietiškos pradėjo virsti į modernią, prasi-dėjo ir sionizmas. Kita paralelė – kalba. Lietuviai kultūrinėms reikmėms vartojo lenkų kalbą, bet grįžo prie lietuvių kal-bos. Lygiai tą patį teko padaryti žydams, kai jie atsigręžė į hebrajų kalbą, ėmė jos sąmoningai mokytis, kad ne tik skaitytų Šventąjį raštą, bet ir buityje vartotų. Iki tol mes turėjome tik kaime vartojamą lie-tuvių kalbą, o žydai – tik religinėje tradi-cijoje“, – lygino V.Toleikis.
Izraelyje viešėję
Šv. Kristoforo
gimnazijos mokiniai
ir mokytojai susitiko
su ambasadoriumi
D.Degučiu (antroje eilėje
trečias iš kairės).
URM nuotr.
MaMano pa
Nukelta į 8 psl. >>>
pasaulyje – litvakai
D.Degutis:
„Jei kas nors pasaulyje be mūsų dar taip mėgsta šaltibarščius, tai tik PAR litvakai.“
8 | Mano pasaulis 15min
| 2012 m. gruodžio 21 d.
Sentimentais paremtos investicijos2012 metų sausio–birželio mėnesiais Lie-tuvos ir Izraelio prekybos apyvarta siekė 82,77 mln. Lt – 41 proc. daugiau nei tuo pačiu 2011 metų laikotarpiu.
Tiesioginės Izraelio investicijos Lietu-voje sudarė 59,52 mln. Lt. Lietuvoje yra investavusi didžiausia Izraelio farmacijos bendrovė „Teva“.
Izraelio valstybės garbės konsulas Lietu-voje, Lietuvos–Izraelio prekybos rūmų pre-zidentas, balandį iš tarptautinės generinių vaistų gamintojos „Teva“ valdomos Lietu-vos biofarmacijos lyderės bendrovės „Sicor Biotech“ generalinio direktoriaus pareigų pasitraukęs verslininkas Vladas Algirdas Bumelis įsitikinęs, kad Izraelio investicijų Lietuvoje apimtys augs. „Ant emocinių saitų lengviau kloti ir ekonominio bendradarbia-vimo pamatus. Kai valdai milijardinę kor-poraciją, investuoti kelis milijonus į Lietuvą gali vien dėl sentimentų. Gerų pavyzdžių jau turime: štai kad ir Deimantų muziejus Vilniaus centre, atsiradęs Izraelio litvako iniciatyva“, – atkreipė dėmesį V.A.Bumelis.
„Pagaminta Lietuvoje“ reiškia kokybę2011 metais Lietuvos ir Izraelio prekybos apyvarta sudarė 123,66 mln. Lt ir, palyginti su 2010 metais, padidėjo 56 proc. Valsty-bes skiria 4 tūkst. kilometrų, todėl ekono-minis bendradarbiavimas nėra paprastas. Patekti į Izraelio rinką nelengva, tačiau mūsų verslininkai labai aktyvūs ir ran-da savo nišą.
Ypač sėkmingai kelią skinasi Lietuvos maisto pramonė: Izraelyje gyvena 200 tūkst. litvakų ir apie 1,5 mln. „išeivių“ iš buvusios Sovietų Sąjungos, todėl „paga-minta Lietuvoje“ izraeliečiams reiškia ko-kybės ženklą.
„Izraelio parduotuvėse galima gauti lietuviško fermentinio sūrio, varškės sū-relių, „Vilniaus“ majonezo, „Žemaitijos pieno“ sviesto, „Panevėžio“ ledų, „Švytu-rio-Utenos“ alaus ir tauriųjų alkoholinių gėrimų.
Labai sėkmingai eksportuojame baldus, manekenus, juk Lietuvos įmonė „Mane-kenų pasaulis“ yra viena pagrindinių ma-nekenų gamybos įmonių visame pasauly-je“, – pasakojo ambasadorius.
Lietuviai Izraelyje parduoda ne tik mais-to produktus, bet ir baldus, eksportuojama
chemijos pramonės produkcija. „Prekybos tinklai ir platintojai labiausiai domisi lie-tuviškais saldainiais, kepiniais, daržovių konservais, įvairiais padažais, alkoholi-niais gėrimais, mineraliniu vandeniu. Ypač populiari jaunų veršiukų mėsa“, – vardijo viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ analiti-kas Vadimas Ivanovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad didžiausias iš-šūkis eksportui – tai konkurencija su žy-miai pigesniais produktais iš Azijos šalių ir dažnai painios kašruto sertifi kato gavi-mo procedūros.
Tačiau tikimasi, kad ekonominis bend-radarbiavimas įgaus didesnį pagreitį, mat šiemet Ūkio ministerija įsteigė komercijos atašė Izraelyje biurą.
Kas pirmesnis, tas gudresnisPastaraisiais metais atsigręžta ne tik į Izrae-lio, bet ir į Pietų Afrikos Respublikos (PAR) litvakų bendruomenę. Vis dažniau kalbama apie Lietuvos, Izraelio ir PAR verslo ryšių plėtrą, ypatingas dėmesys skiriamas ga-limybėms užmegzti verslo kontaktus su PAR litvakais.
„Plėtojant politinius ir ekonominius san-tykius, labai svarbus faktorius yra žmogiš-kieji kontaktai. PAR – dar ne iki galo atrasta ir neišnaudota, bet milžinišką potencialą turinti mūsų veiklos kryptis“, – įvertino D.Degutis.
Lietuvos pramonininkų konfederacija irgi neabejoja, kad PAR gyvenanti litva-kų bendruomenė gali tapti ta jungtimi, su kuria užmezgus ryšius, būtų galima sėk-mingai plėtoti verslo santykius Lietuvai dar nepažintoje žemėje – piečiausioje Af-rikos valstybėje.
Apie tai kalbėta Pramonininkų konfe-deracijos surengtoje diskusijoje „Lietuva–
Izraelis–PAR: verslo trikampis“. Seminare įžanginį žodį taręs Lietuvos ir Izraelio Pre-kybos rūmų vykdomasis direktorius Vytis Mackevičius teigė, kad PAR – viena dina-miškiausių augančių ekonomikų per pas-tarąjį dešimtmetį. Jos rinka didelė, tačiau Lietuvos verslininkų dar visai neištyrinėta.
„Galima į ten eksportuoti, daryti bendrus verslo projektus, galima importuoti iš ten ir būti jų atstovais. Kas pirmesnis ateis į šią rinką, tas bus gudresnis“, – lietuvišką patarlę pritaikė V.Mackevičius.
Jis taip pat pabrėžė, kad įsitvirtinus PAR, ši šalis galėtų tapti puikiu tramplinu žen-giant į kitų Afrikos šalių rinkas. „Tų, kurie bandė daryti verslą su juodąja Afrikos da-limi, istorijos yra labiau kaip nuotykių is-
torijos negu sėkmingo verslo pavyzdžiai. PAR, būdama pati stipriausia Afrikos eko-nomika, jau 20 metų sėkmingai plėtojo verslo ryšius su visomis Afrikos valstybė-mis, turi su jomis atstovybes, kontaktus, yra pramynusi kelius. Taigi, žiūrint į gali-mą bendradarbiavimą su PAR, turėtume atsiminti, kad tai gali būti atspirtis toliau žengiant į daugelį Afrikos respublikų“, – kalbėjo V.Mackevičius.
Emigraciją gaubia mitaiApie 80 tūkst. PAR žydų yra kilę iš Lietu-vos. Litvakai sudaro beveik 90 proc. visos žydų bendruomenės. Tai žydai, iš Lietu-vos išvykę ekonominės migracijos epocho-je. Viešosios įstaigos „Šiaurės Jeruzalė“ direktorė Anna Avidan yra pastebėjusi, kad litvakų atsiradimo PAR istorija yra apipinta daugybe mitų, kurių dauguma nėra teisingi.
„Žydai visada turėjo pinigų, bet sugalvo-jo turėti dar daugiau, todėl žinodami, kad
PAR yra aukso kasyklos, ten iškeliavo“, – vieną tokių mitų yra pateikusi A.Avidan.
Migracija į PAR iš esmės vyko 1920-aisiais. Taip, kaip šimtai tūkstančių lietuvių geresnio gyvenimo vyko ieškoti į JAV, taip ir žydai laimės ieškojo svetur. O tai, kad tiek daug jų atsidūrė PAR, nu-lėmė labiau atsitiktinumas nei dėsnin-gumas: kai pirmieji migrantai iš Lietuvos pasiekė Londoną, kelios didesnės žydų grupės įsigijo pigesnius bilietus kelionei laivu į PAR, mat į JAV bilietai buvo bran-gesni. Nuvykę į PAR ir pamatę dideles ga-limybes verslui, jie puolė skubiai raginti gimines, draugus atvykti. Tokiu būdu iš lūpų į lūpas tarp Lietuvos žydų ir paskli-do garsas apie PAR.
Svajonėse – „bakūžė“ prie ežeroD.Degutis pastebėjo, kad PAR litvakų do-mėjimasis Lietuva – unikalus ir pribloš-kiantis: „Jei kas nors pasaulyje be mūsų dar taip mėgsta šaltibarščius, tai tik PAR litvakai. Buvau priblokštas juodaodės tar-naitės rankomis pagamintų šaltibarščių, bulvių plokštainio, lietuviškai marinuo-tos silkės, žuvies maltinukų skonio – visai toks, kaip mūsų tėvų ir senelių.“
Lietuvos ambasada Izraelyje sulaukia PAR litvakų užklausų apie turizmo Lietu-voje galimybes.
„Jie nori apžiūrėti Lietuvą kaip savo se-nelių tėvynę, klausia, kaip surasti vieną ar kitą vietą“, – sakė D.Degutis. Be to, anot jo, ieškoma ne tik savo šaknų, bet ir būdų užmegzti verslo santykius.
„Tarp Pietų Afrikos litvakų yra didžiausių pasaulyje kompanijų vadovai, Pietų Afri-kos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, dei-mantų biržos vadovas, nacionalinio banko vadovas ir t.t. Mums labai smagu, kad di-džiausios Johanesburgo biržoje listinguoja-mos kompanijos įkūrėjas ir savininkas, val-dantis 14 mlrd. JAV dolerių vertės imperiją, kurioje dirba 120 tūkst. žmonių 26 pasaulio šalyse, įsigijo įmonę Kaune, kuri šiuo metu plečia savo veiklą“, – kalbėjo D.Degutis.
„PAR litvakai savo karjerose yra pasie-kę įspūdingų aukštumų, gali gyventi labai plačiai. Kas jiems ta Lietuva? Tai – jų sene-lių žemė. Turėdami milijardines imperijas jie svajoja apie „bakūžę“ Lietuvoje prie ežerėlio, kur būtų kelios vištos, karvė. Tai būtų to milijardieriaus kampelis jo sielos atgaivai. Jam čia viskas patinka – ir oras, ir maistas“, – neabejojo ambasadorius.
Atkelta iš 7 psl. >>>
„Turėdami milijardines imperijas jie svajoja apie „bakūžę“ Lietuvoje prie ežerėlio, kur būtų kelios vištos, karvė.“
Mano pasaulis | 915min
| 2012 m. gruodžio 21 d.
10 | Mano pasaulis 15min
| 2012 m. gruodžio 21 d.
Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt
Reikia keisti mąstymą apie emigraciją – gyvename nebe XX a. pradžioje, kai laivo bilietas anapus Atlanto lietuvių šeimoms reikšdavo išsiskyrimą visiems laikams. Verčiau siekti, kad lietuviai neprarastų tvirtų ryšių su savo šalimi bei vieni su kitais, įsitikinęs Kanados karališkajame banko padalinyje Londone dirbantis Daumantas Mockus.
Lietuvių visur pilnaInvesticijų bankininkystės specialistas pas-taruosius dvylika metų užsienyje mokėsi, studijavo ir dirbo. Nuo praėjusių metų lap-kričio buvo Londono Sičio lietuvių klubo prezidentas, bet prieš kelias savaites pa-reigas perleido teisininkei Ramintai Dereš-kevičiūtei. Šis klubas vienija daugiau nei 60 šiame mieste dirbančių fi nansininkų, teisininkų, verslo konsultantų, akademi-nio pasaulio atstovų.
Darbo dienai banke dažnai užsitęsus iki vidurnakčio ar ilgiau, laiko Sičio klu-bui dažniausiai likdavo tik savaitgaliais ar naktimis. Bet tai atsipirkdavo su kaupu – 2007 m. nedidelį būrį lietuvių suvienijęs klubas išaugo dvigubai ir sugebėjo išsiko-voti savo vietą Sityje. Į jo renginius ver-žiasi Londono fi nansų centro darbuotojai, daug dėmesio sulaukė susitikimas su eu-rokomisaru iš Lietuvos Algirdu Šemeta.
Siekdamas telkti lietuvius, kurie dir-ba garsiose tarptautinėse kompanijose ar studijuoja prestižiniuose universitetuo-se, skatindamas juos bendradarbiauti su Lietuvos bankuose ir fi nansų institucijose dirbančiais tautiečiais, D.Mockus kartu su bendramoksliu lietuviu iš Bostono įkūrė „Wall Street“ lietuvių klubą.
Lietuvos piliečiams sparčiai sklin-dant po pasaulį, dalyvauti lietuviškoje veikloje darosi vis lengviau. Kai prieš dvylika metų pirmąkart paliko gimtinę ir nukeliavo į Honkongą, su tautiečiais D.Mockus ilgą laiką neturėjo jokio tie-sioginio kontakto.
Dabar lietuvių yra visur: nuo Las Vega-so iki Bondi Beach – paplūdimio Austra-lijoje. Didžiuosiuose pasaulio miestuose, kuriuos lietuviai pamėgę labiausiai, susi-kūrusios stiprios bendruomenės, vyksta renginiai, renkama labdara, vystomi ko-merciniai projektai tarp šalių.
„Įsitraukimas į lietuvišką veiklą reika-lingas ir naudingas patiems emigrantams. Kad ir kokie sėkmingi, pripažinti ar my-limi būtume svečioje šalyje, retas kuris norėtų atsisakyti savo tikrojo identiteto, –svarstė pašnekovas. – Ypač kai šiais lai-kais jis nėra kliūtis gyvenime, o atvirkš-čiai: atveria daugiau galimybių, užtikrina vertybinį tęstinumą, emocinį komfortą, galų gale padaro tave įdomesniu patiems užsieniečiams.“
Londonas arti lyg ŠiauliaiD.Mockaus įsitikinimu, ilgainiui grįži-mo–išvykimo klausimą reikės pamiršti. Būtinybė keisti požiūrį į emigraciją dar akivaizdesnė, kalbant apie lietuvius, pa-birusius po Europos Sąjungos šalis.
„Juk gyvename ne XX a. pradžioje, kai laivo bilietas į vieną pusę už Atlanto ne-pritekliaus ir karų išvargintoms lietuvių šeimoms reikšdavo garantuotą išsiskyri-mą visiems laikams. Gyvename moder-niame, laisvame pasaulyje, kai įprasta
gyvenamą miestą, šalį ar net kontinentą keisti kas penketą metų.“
Radę geresnių galimybių žmonės išva-žiuoja, po kurio laiko grįžta, galbūt vėl traukia, kur tuo metu įdomiau, naudin-giau, lengviau ar, atvirkščiai, sudėtin-giau. D.Mockų supantys lietuviai renka-si gyventi ten, kur geriausia įgyvendinti profesinius, akademinius ar asmeninius tikslus. Tai gali būti ir Lietuva.
Londono Sityje dirbantis Daumantas Mockus:
„Lietuvybė – emigrantų vertybė“
D.Mockų galima vadinti tikru pasaulio
piliečiu. Būdamas vienuoliktokas jis pa-
gal Jungtinių pasaulio koledžų programą
išvyko mokytis į Honkongą. Ten mokėsi
kartu su bendraamžiais iš viso pasaulio.
Dabar šioje programoje dalyvauja kaip rė-
mėjas – padėjo paauglei iš vieno Lietu-
vos miestelio patekti į tą pačią Honkongo
mokyklą.
Studijoms lietuvis pasirinko JAV Masa-
čiūsetso valstijoje esantį „Williams“ uni-
versitetą. Dokumentus buvo išsiuntęs į
keliolika geriausių pasaulio aukštųjų mo-
kyklų, nepateko tik į vieną. Buvo įstojęs į
Oksfordą, bet dėl palankesnių fi nansinių
sąlygų pasirinko Ameriką. D.Mockus visa
galva nėrė į mokslus ir darbą: dirbo uni-
versiteto bibliotekoje, dėstė jaunesniems
studentams, prižiūrėjo kompiuterius, ėjo
studentų laikraščio fi nansų direktoriaus
pareigas.
Universitete lietuvis laimėjo galimybę
studijuoti Argentinos sostinėje Buenos
Airėse. Čia spėjo ne tik mokytis, bet ir
sportuoti, pakeliauti po šalį. Išsyk apgy-
nęs du bakalauro darbus – ekonomikos ir
ispanų kalbos, persikėlė į Londoną ir nuo
2007 m. dirba investicijų bankininkystės
srityje. Prieš tai jis porą vasarų sėmėsi
patirties Lietuvos laisvosios rinkos insti-
tute ir JAV banke „Lehman Brothers“.
Baigęs mokslus D.Mockus įsidarbino šio
banko fi liale Londone. Karjera čia baigė-
si po 15 mėnesių – 2008 m. rugsėjį, kai
bankas žlugo ir tapo prasidėjusios pasau-
linės krizės simboliu. Didžiausią JAV ban-
ko bankrotą lietuvis matė iš vidaus. Ne-
tekęs darbo, jis nusipirko turistinį dviratį
ir su bičiuliu išskrido į JAV, kur tris mėne-
sius keliavo.
Grįžęs įsidarbino analitiku „Nomura In-
ternational“, o nuo 2009 m. rugsėjo yra
vyresnysis investicijų bankininkas Kara-
liškajame Kanados banke (Royal Bank of
Canada), kuris yra didžiausias šioje šaly-
je. D.Mockus dirba įmonių susijungimų ir
įsigijimų srityje – konsultuoja pasaulines
kompanijas, kurios nori pirkti ar parduoti
kitas įmones.
Nuo rugsėjo jis yra viešosios įstaigos
„Globalios Lietuvos lyderiai“, kuri sutei-
kia galimybes verslininkams, politikams,
mokslininkams pasinaudoti užsienyje be-
sitobulinančių tautiečių patirtimi, žiniomis
ir kontaktais, valdybos narys, dalyvauja
programoje „Big Brother“.
Pasaulio pilietis
D.Mockus:
„Gyvename moderniame, laisvame pasaulyje, kai įprasta miestą, šalį ar net kontinentą keisti kas penketą metų.“
D.Mockus Londono Sičio
lietuvių klubo prezidento
pareigas perleido
R.Dereškevičiūtei.
Asmeninio albumo nuotr.
Mano pasaulis | 1115min
| 2012 m. gruodžio 21 d.
„Kalbėkime ne vien tik apie migracijos keliamus iššūkius, bet įžvelkime ir naujas galimybes, panaudokime užsienio lietuvių sukauptas žinias ir patirtį mūsų valstybės ateičiai kurti“, – ragina Užsienio reikalų ministerijos (URM) Užsienio lietuvių departamento direktorius Arvydas Daunoravičius. Miglė Jankutėredakcija@15min.lt
Šiam tikslui įgyvendinti ir buvo parengta „Globalios Lietuvos“ programa, kuria sie-kiama telkti ir stiprinti ryšius su pasaulio lietuviais, kurti lietuvišką tapatumą šian-dienos pasaulyje ir šalies ateitį.
Vietoj migracijos pavojų – galimybėsNuo 2010 metų valstybės santykių su už-sienio lietuviais politikos formavimas ir jos įgyvendinimo koordinavimas, atsižvelgiant į daugelio pasaulio šalių patirtį, buvo paves-tas URM. Tai ne tik sumažino biurokratinį aparatą, bet ir į darbą su užsienio lietuviais leido tiesiogiai įtraukti „arčiausiai“ jų esan-čias Lietuvos diplomatines atstovybes, ku-rios į savo veiklą įtraukė bendrus su užsie-nio lietuviais projektus.
Lietuvos diasporoje vyksta daug poky-čių. Pasaulio lietuvių šeima yra gausi ir la-bai skirtinga – nuo Sibiro tremtinių ir jų palikuonių iki Pietų Amerikoje jau bemaž šimtmetį gyvenančių mūsų tautiečių, nuo gilias veiklos tradicijas sukūrusių Šiaurės Amerikos lietuvių iki po Europą patirties ir žinių pasisemti pasklidusio mūsų jaunimo.
Per 150–200 metų Lietuva išgyveno ke-turias emigracijos bangas. Atsargiais skai-čiavimais, už Lietuvos ribų gyvena per mi-lijoną lietuvių kilmės, iš Lietuvos kilusių, ryšį su Lietuva turinčių žmonių. Vertinant drąsiau, jų gali būti iki pusantro milijono. Tarp jų Lietuvos piliečių yra apie 300 tūkst.
„Globalios Lietuvos“ programa neskir-ta su emigracija susijusioms šalies vidaus problemoms spręsti (pagrindinėmis emi-gracijos priežastimis laikomas aukštas ne-darbo lygis, socialinis nesaugumas, psi-chologinis diskomfortas). Programa yra instrumentas po pasaulį pasklidusios lie-tuvių tautos ryšiams išlaikyti ir sustiprin-ti, paskatinti išvykusius savo patirtimi ir žiniomis dalyvauti valstybės gyvenime.
Ryšiai su užsienio lietuviais mezgami ir išlaikomi įvairiose srityse (verslo, kultūros, mokslo turizmo, sporto politikos ir kt.), to-dėl programą įgyvendina net 13 institucijų.
Esama ne vieno pavyzdžio, kai lietuviai ar iš Lietuvos kilę asmenys aktyviai padėjo pritraukti į tėvynę užsienio kompanijas.
Pavyzdžiui, „Barclays“ banko techno-logijų centras, greitųjų siuntų kompanija „Western Union“. Vieno lietuvio užsispy-rimas padėjo atlaikyti spaudimą, kad pas-taroji kompanija nenueitų kitur, bet pasi-rinktų Lietuvą.
Profesionalų tinklasĮvairių institucijų, įstaigų, organizacijų ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovų parengtos ir Lietuvos Vyriausybės patvirtin-tos „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių
įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūri-mo programos įgyvendinimui numatyti konkretūs tikslai, uždaviniai ir priemonės jiems pasiekti.
Ypatingas dėmesys yra skiriamas litua-nistiniam švietimui užsienyje ir jo plėt-rai. Šiandien daugiau kaip trisdešimty-je pasaulio valstybių veikia daugiau nei 180 lituanistinio švietimo įstaigų, kurios yra aprūpinamos mokymo priemonėmis, mokytojams sudaromos sąlygos tobulinti kvalifi kaciją. Šiuose lietuvybės centruose užsienyje lietuvių kalbos, istorijos ir etno-kultūros mokosi ne vien užsienyje gyve-nantys lietuviai, bet ir Lietuvos draugais tapę kitataučiai, kurie, pramokę lietuviš-kai, net ima mokyti kitus.
Užsienio reikalų ministerija kasmet or-ganizuoja lituanistinių mokyklų mokytojų kvalifi kacijos tobulinimo seminarus. Šių metų spalio mėn. tokiame seminare daly-
vavo daugiau kaip 50 mokytojų iš 25 užsie-nio valstybių – nuo Argentinos ir Kanados iki Sibiro. Užsienio lietuviai yra skatinami studijuoti, atvykti į stažuotes arba mainų programas Lietuvoje.
Šiandieniame globaliame pasauly-je etniškumas, nors ir tebevaidina svar-bų vaidmenį, nebėra vienintelis matmuo, kalbant apie valstybės santykį su diaspo-ra – pereinama prie tikslinių, pavyzdžiui, profesinių grupių: neretai žmogus dėl įvai-rių priežasčių nedalyvauja bendruomenės veikloje, bet yra savo srities profesionalas, pabrėžia savo lietuvišką kilmę – taip gar-sindamas savo kraštą. Kartais vien žino-mo žmogaus pripažinimas turint lietuviš-kų šaknų Lietuvos valstybei kuria žymią pridėtinę vertę.
Be lietuvybės puoselėjimo atsiranda ir papildomi bendros lietuviškos veiklos var-dikliai, tokie kaip profesinės ar asmeninės savirealizacijos siekis. Siekiant paskatinti Lietuvos diasporą įsitraukti į Lietuvos gy-venimą, reikia ieškoti ir atrasti naujus me-chanizmus, nes senieji ne visuomet veikia.
Todėl skatintinas yra viešosios įstaigos (VšĮ) „Globalios Lietuvos lyderiai“ Lietu-vos diasporos profesionalų tinklų kūrimas. Šių metų pabaigoje ši organizacija kartu su Užsienio reikalų ministerija ir kitais part-neriais išdalys apdovanojimus pasaulio lietuviams verslo, mokslo ir meno srityse bei už gyvenimo pasiekimus.
Plati veiklaVisos valstybės institucijos, kurios ėmėsi įgyvendinti programą, lėšų šiai veiklai su-rado institucijų vidiniuose biudžetuose. Tai gražus savanoriškumo principo realizavi-mo pavyzdys ir valstybiniame sektoriuje. 2012 m. programai įgyvendinti institucijos iš viso skyrė 9,2 mln. Lt.
Dalis „Globalios Lietuvos“ programos lėšų yra skirtos įvairių projektų įgyvendi-nimui – tiek bendrų su užsienio lietuviais, tiek vien jų įgyvendinamiems. URM kas-met iš įvairių užsienio lietuvių organiza-cijų sulaukia apie 200 paraiškų paremti jų inicijuotus projektus. Šiemet paramos sulaukė 97 projektai, pavyzdžiui, Lietuvai reikšmingų datų minėjimai, mūsų šalies pristatymo užsienyje, lituanistinio švieti-mo stiprinimo renginiai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiais metais sėkmingai pradėjo įgyvendinti nau-ją stažuočių programą „Kurk Lietuvai“. Joje dalyvaujantys užsienyje mokslus bai-gę lietuviai gali metams įsidarbinti mūsų šalyje – išmėginti jėgas trijose institucijose, o atlyginimas jiems mokamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Jau ketvirtus metus rengiamas Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas, kuris yra puikus instrumentas pritraukti investicijas į Lietuvą, įtraukti Lietuvos verslo diasporą į mūsų šalies ekonominį gyvenimą.
Viena sėkmingiausių iniciatyvų galima būtų įvardyti liepą Prienų rajone vykusį Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos orga-nizuotą ir daugiau kaip tris tūkstančius dalyvių sutraukusį Pasaulio lietuvių jau-nimo susitikimą, kurio viena iš partnerių buvo URM. Tai buvo beprecedenčio mas-to ir sėkmės renginys, sukėlęs daug teigia-mo šurmulio šalyje ir užsienyje, sulaukęs aukščiausių valstybės pareigūnų dėmesio ir „suteikęs sparnus toliau dirbti atsisukus veidu į Lietuvą“.
„Bet ar juos iškart derėtų kategorizuo-ti kaip „sugrįžusius“? – retoriškai klau-sė pašnekovas. – Juk retas žino, kur bus po dešimties metų. Gal įgyvendinus tuo metu jam ar Lietuvai naudingą verslo arba asmeninį projektą, vėl atsiras galimybė tobulintis kitur. Ar vėl keisime jo etike-tę į „išvykėlio“? Juk ne viskas tik juoda ir balta.“
Jo manymu, Šiauliuose augęs, bet Vilnių studijoms ir darbui pasirinkęs jaunuolis etikečių nenusipelno. Juk kelionė tarp šių miestų mašina trunka 2,5 val. – kiek skry-dis iš Londono į Vilnių, net ir kaina itin nesiskiria. Tad kodėl Vilniuje apsistojęs šiaulietis – savas, o Londone duoną pel-nantis vilnietis – jau emigrantas?
Anot D.Mockaus, verčiau stengtis užtik-rinti, kad lietuviai neprarastų tvirtų ryšių su savo šalimi ir vieni su kitais.
Pastaruoju metu šioje srityje pasiektas progresas: užsienyje gyvenantys lietu-viai aktyviai dalyvauja Lietuvos gyveni-me, yra neabejingi jos politinei, ekono-minei, kultūrinei raidai. Palaikyti ryšius su giminėmis ir draugais, sekti situaciją ir pastebėti galimybes vėl dirbti savo ša-lyje vis lengviau.
88 proc. svetur gyvenančių lietuvių
domisi įvykiais Lietuvoje (seka
interneto žiniasklaidą, gauna žinių iš
artimųjų, bičiulių, socialinių tinklų),
tačiau tik 38 proc. dalyvauja šalies
viešajame gyvenime (lankosi įvairiuose
renginiuose, balsuoja rinkimuose,
palaiko ryšius su tam tikra interesų
grupe, prisideda prie kultūrinės veiklos).
Užsienio reikalų ministerijos užsakymu
atlikta apklausa parodė, kad
devyniems iš dešimties respondentų
svarbu išlaikyti lietuvybę. Jie lankosi
renginiuose, skaito lietuviškas
knygas, dalyvauja bendruomenės ar
kultūrinėje veikloje, dirba arba mokosi
sekmadieninėje mokykloje.
Du trečdaliai žmonių įsitikinę, kad
kliūčių bendradarbiauti su Lietuva
nėra, tereikia pačiam norėti ir rodyti
iniciatyvą. Tiek pat apklaustųjų norėtų,
kad atsirastų virtualūs profesionalų
tinklai, kurie vienytų tautiečius pagal
interesus ir profesinę veiklą.
Daugumos nuomone, Lietuvos
žinomumas ir patrauklumas
jų gyvenamoje valstybėje yra
patenkinamas arba blogas,
bet padėtis gerėja.
41 proc. žmonių įsitikinę, kad prie
teigiamų pokyčių Lietuvoje prisideda
būtent garsindami jos vardą, 29 proc.
tai daro namie likusiems giminaičiams
teikdami paramą. Kiti padėjo užmegzti
kontaktus tarp žmonių Lietuvoje ir
savoje šalyje, su partneriais įgyvendino
įvairius projektus, dalyvavo diskusijose
viešojoje erdvėje, investavo Lietuvoje.
Bendrovė RAIT apklausė 353
suaugusius užsienyje gyvenančius
lietuvius, atsižvelgdama į jų išvykimo
šalį, lytį ir aktyvumą bendruomenėse.
Daugumai išeivių svarbu išlaikyti lietuvybę
„Globali Lietuva“: pasaulio lietuviams telkti ir valstybės ateičiai kurti
A.Daunoravičius:
„Kalbėkime ne vien tik apie migracijos keliamus iššūkius, bet įžvelkime ir naujas galimybes, panaudokime užsienio lietuvių sukauptas žinias ir patirtį mūsų valstybės ateičiai kurti.”
12 | Mano pasaulis 15min
| 2012 m. gruodžio 21 d.
2007-ųjų gruodžio 21-oji. Tą dieną išnyko Lietuvą nuo Latvijos ir Lenkijos skiriančios sienos. Kartu atsivėrė galimybė nevaržomai keliauti po likusias Šengeno sutarties valstybes – be trukdžių, įtampos ir laiko gaišimo. Milda Kazlauskienėredakcija@15min.lt
„Šengenas – tai vienas sėkmingiausių Eu-ropos projektų, skirtų paprastam žmogui, –akcentuoja ambasadorius ypatingiems pa-vedimams, bendradarbiavimo su Šengeno valstybėmis koordinatorius Vytautas Gu-daitis. – Tai buvo labai novatoriškas pro-jektas, nes Europa turėjo atsisakyti savo pagrindinių saugumo kontrolės svertų. Tame galime įžvelgti ir humanišką mintį –užkardas ir aukštas sienas turi pakeisti bend-ravimas tarp įvairių institucijų: policijos, muitinės, teismų.“
Tačiau kol Lietuvai buvo uždegta žalia šviesa įsilieti į šį sėkmingą projektą, teko nueiti ilgą ir pilną iššūkių kelią.
2004 m. gegužės 1-ąją prisijungus prie Europos Sąjungos (ES), Lietuvai ir dar devynioms naujosioms narėms Šengeno teisynas (Šengeno acquis) tapo „taikyti-nas, bet neprivalomas“. Šios valstybės dar turėjo įrodyti, kad pasirengusios be išlygų taikyti Šengeno acquis tokiose sri-tyse, kaip išorinių ES sienų (Lietuvoje tai –1070 km) kontrolė, vizos ir migracija, teisėsaugos struktūrų bendradarbiavimas, asmens duomenų apsauga. Kai atrodė, kad šiuos tikslus jau pavyko pasiekti, kojos vos nepakišo techninės kliūtys.
Išskirtinis pakvietimas Prie Lietuvos, kaip patikimos ir atsakingos šalies, įvaizdžio prisidėjo ir tam tikri tinka-mu laiku padaryti sprendimai. Pavyzdžiui, dar 1996-aisiais Lietuva pradėjo naudoti tokias vizų įklijas, kurios atitiko Šengeno vizos standartus. Tai tapo vienu iš mūsų nacionalinių pasididžiavimų ir savotišku tolesnio mūsų siekio bei kelio deklaracija.
Naująją vizų įkliją pasitaikė proga pris-tatyti 1997 metais Šveicarijoje, Brunene,
surengtame simpoziume. Šis simpoziumas tapo akademinio Šengeno forumo, kuris padėjo sujungti politiką, mokslą ir aukštųjų gamybos technologijų atstovus, pradžia. Tai buvo ir užuomazga bendro dar-bo tarp senųjų ES valstybių ir būsimųjų jos narių.
Bruneno konferencija tapo savotiška Lietuvos kelio į Šengeną pradžia –iš būsimųjų ES narių dalyvauti joje buvo pak-viestos tik Čekija, Slo-vėnija ir Lietuva. Toks pakvietimas reiškė didelį pasitikėjimą.
Šeštoji Šengeno konferencija – jau Lietuvoje Pakeliui į Šengeno erdvę vieni sunkesnių metų Lietuvai buvo 2006–2007-ieji. Tuo metu Užsienio reikalų ministerijai (URM) reikėjo taip paruošti konsulatus, kad jie atitiktų Šengeno standartus, atlikti patalpų rekonstrukcijas, garantuoti apsaugą, priei-gas prie informacinių sistemų.
Kaip tai pavyko padaryti, tikrino Šengeno vertintojų komisijos. Tikrinamos buvo ir mūsų pasienio, policijos, konsulinių įstaigų pareigūnų žinios.
2007-ųjų liepos mėnesį Lietuva jau galėjo pasidžiaugti greitai įvyksiančia Šengeno plėtra. Lietuvoje buvo surengtas labai svar-bus renginys: šeštoji Šengeno konferenci-ja. Joje dalyvavo ne tik Europos, bet ir Ja-ponijos, JAV pareigūnai. Buvo aptariami tuomet ir ateityje aktualūs Šengeno erdvės valstybių klausimai.
Informacinės sistemos spąstai Vis dėlto dėl netikėtai atsiradusių tech-ninių kliūčių kilo grėsmė, kad Lietuva ir
kitos naujosios ES narės, nepaisant pasi-rengimo, numatytu laiku negalės įsilieti į Šengeno erdvę.
Viena pagrindinių priemonių, leidusių panaikinti vidaus sienas, yra Šengeno informacinė sistema (SIS). Čia valstybių narių institucijos (policija, pasieniečiai, muitininkai, migracijos ir konsuliniai pareigūnai ir t.t.) keičiasi informacija apie ieškomus asmenis, dingusius, pavog-tus daiktus ir pan. Tai svarbus tarptau-tinio bendradarbiavimo instrumentas, leidžiantis operatyviai ir efektyviai veikti didelėje Šengeno teritorijoje.
Iki naujų narių įsiliejimo, SIS naudojosi 15 šalių. Kadangi šios sistemos techniniai pajėgumai buvo riboti, pradėta diegti ant-
rosios kartos Šengeno informacinė sistema (SIS II). Tačiau visi numatyti darbai nebuvo laiku atlikti.
Kai Šengeno plėtra subraškėjo, labai aktyvių veiksmų ėmėsi slovėnai. Jie gavo viešą tuometinio Europos Komisijos vice-pirmininko Franco Frattini patvirtinimą, kad, nepaisant visko, Slovėnija bus pri-imta į Šengeną. Lietuvai ir kitoms šalims kandidatėms nepriimtiną situaciją padėjo
išspręsti Portugalija. Ši šalis pasiūlė laikiną alternatyvą – pritaikyti tuo metu veikusią Šengeno informacinę sistemą, kad ja galėtų naudotis ir daugiau šalių.
Šį sprendimą ES valstybių narių vadovai patvirtino 2006 metų gruodžio 14–15 dieno-mis vykusioje Europos Vadovų Taryboje. Gruodžio 21-ąją Lietuva ir dar aštuonios ES narės (Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija) tapo visateisėmis Šengeno erdvės narėmis.
Visam Šengenui – viena viza Nuo Laplandijos Suomijoje, iki piečiausio Europos taško – Portugalijos Šv. Vincento kyšulio. Tokia bevizė erdvė po didžiausios istorijoje Šengeno plėtros atsivėrė Lietuvos piliečiams.
Vis dėlto keliaujant būtina turėti asmens tapatybės kortelę arba pasą – pareigūnai turi teisę dokumentus bet kada patikrinti. Tačiau patikrinimų sumažinta iki minimu-mo – jie yra arba prevenciniai ir atsitikti-niai, arba vykdomi gavus teisėsaugai svarbią informaciją.
Trečiųjų šalių piliečiams Šengeno erdvėje reikalinga tik viena viza. Šengeno vizų išdavimas yra bendrijos, o ne atskirų valstybių kompetencija. Taigi Šengeno susitarimo šalys privalo taikyti vienodą vizų išdavimo praktiką, harmonizuoti reikala-vimus pateikiamiems dokumentams, imti vienodą mokestį už prašymo nagrinėjimą.
Trumpalaikės Šengeno vizos (ši viza yra skirta vykti tranzitu per Šengeno valstybių narių teritoriją arba numatomam bu-vimui joje, kurio bendra trukmė neviršija trijų mėnesių) prašymo nagrinėjimo kai-na yra nustatyta 2006 m. Europos Parla-mento sprendimu ir 2010 m. patvirtintu
Lietuva Šengeno erdvėje: • Šengeno sutartis savo vardą gavo nuo Liuksemburgo pietiniame pasienyje esančio
Šengeno kaimo, kuriame gyvena vos pusė tūkstančio žmonių. Šiame bažnytkaimy-
je 1985 m. birželio 14 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl bendrų sienų kontrolės
panaikinimo tarp penkių šalių – Prancūzijos, Vokietijos Federacinės Respublikos,
Liuksemburgo, Belgijos ir Nyderlandų.
• Garsioji sutartis pasirašyta Mozelio krantinėje prišvartuotame „Princesse Marie-As-
trid“ laive. Šiam įvykiui atminti netoli tos vietos stovi paminklas „Accord de Schen-
gen“ su paaiškinimais penkiomis kalbomis ir istorine nuotrauka, kurioje matyti Šen-
geno sutarties pasirašymo akimirka. O laivo jau nebeliko – jis supjaustytas.
• Diskusijos dėl Šengeno sutarties prasidėjo dar gerokai prieš 1985-uo-
sius. Tuometinio Vokietijos kanclerio Helmuto Kohlio (kancleriu jis buvo
1982–1998 m.) kabinete dirbo keletas žmonių, kurie atvirų sienų idėją
pradėjo pristatinėti kolegoms iš kitų valstybių. Daugumai jų tai atro-
dė donkichotiška svajonė. Diskusijos tęsėsi ilgai ir iš pradžių jose da-
lyvavo daugiau valstybių, bet galiausiai liko penkios. Nutarta idėją iš
pradžių realizuoti mažesnėje erdvėje, o jeigu ji pasiteisins, šią erdvę
praplėsti.
• Netrukus nekontroliuojamo asmenų judėjimo Šengeno zona išsi-
plėtė iki 15 valstybių – prie sutarties prisijungė Italija, Ispanija, Portu-
galija, Graikija, Austrija, Danija (pasirinktinai įgyvendina Šengeno acquis
nuostatas), Suomija, Švedija ir ES nepriklausančios Norvegija bei Islandija.
• 2007 m. gruodžio 21 d. prie Šengeno erdvės prisijungė Čekija, Estija, Latvija,
Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija, o 2008 m. gruodžio 12-ąją –
Šveicarija.
• Airija ir Didžioji Britanija yra vienintelės ES narės, nepasirašiusios Šengeno sutar-
ties, nes šios valstybės nenori visiškai atsisakyti sienų kontrolės. Jos pasirinktinai
įgyvendina Šengeno acquis nuostatas, bet yra prisijungusios prie SIS.
Istorija
Tokio ilgio yra Lietuvos
valstybės siena. 1070 km
arba 60 proc. jos yra ir išorinė
Europos Sąjungos siena.
17622Nuo 2009 m. birželio pabaigos į Lietuvos pasus
elektroniniu būdu įrašomi asmens biometriniai
duomenys – pirštų atspaudai.
A.Ufarto/BFL nuotr.
ndro darbių ir
į
geno suta
• D
siu
1
•
pl
gali
nuosta
Mano pasaulis | 1315min
| 2012 m. gruodžio 21 d.
penkeri metai laisvo judėjimo
Šengeno vizų kodeksu. Mokestis nustaty-tas atsižvelgiant į administracinius kaštus ir siekia 60 eurų (apie 207 Lt).
ES yra sudariusi supaprastintų vizų išdavimo sutartis su kai kuriomis Rytų kaimynėmis ir Vakarų Balkanų šalimis (Lietuvai aktualiausi Rytų partneriai – Ukraina, Moldova, Gruzija, Rusija). Pagal šias sutartis mokestis už vizos prašymo nagrinėjimą yra sumažintas iki 35 eurų (apie 121 Lt). 2013 m. bus siekiama analogiškų susitarimų su Armėnija ir Azerbaidžanu.
Atvykti į Šengeno erdvę trumpam laiko-tarpiui be vizų gali JAV, Australijos, Japoni-jos, Brazilijos, Kanados, Izraelio, Naujosios Zelandijos, Pietų Amerikos regiono ir kai kurių kitų šalių piliečiai.
Per metus – daugiau nei 345 tūkst. vizų Paraišką dėl Šengeno vizos gavimo užsie-niečiai turi pateikti tos valstybės, į kurią ke-tina vykti, atstovybei. Jei ketinama vykti į kelias Šengeno valstybes, reikia kreiptis į tos valstybės, kuri yra pagrindinis kelionės tikslas, atstovybę.
URM Šengeno skyriaus vedėjas Dainius Šriubša pateikia pavyzdį. Tarkime, žmogus vyksta į mokslinę konferenciją Vokietijoje, o jai pasibaigus ketina aplankyti tris Baltijos šalis. Tokiu atveju paraišką jis turi teikti Vokie-tijos vizų tarnybai ir nurodyti, kad ketina lan-kytis ir kitose Šengeno zonos valstybėse.
Būna atvejų, kai pagrindinį kelionės tikslą nustatyti labai sunku – žmogus planuoja apsilankyti keliose šalyse, neišskirdamas nė vienos jų. Tokiu atveju jis turi kreiptis į tos valstybės, į kurią ketina atvykti pir-miausia, t.y. kurios teritorijoje kirs išorinę ES sieną, atstovybę.
Lietuva 2011 m. išdavė kiek daugiau nei 345 tūkst. trumpalaikių Šengeno vizų. D.Šriubša prognozuoja, kad šiais metais šis skaičius viršys 2011 m. rezultatus. Aiškus lyderis tarp visų Šengeno šalių ambasadų, įsikūrusių Baltarusijos sostinėje Minske, – Lietuvos ambasada. Šiais metais ji jau išdavė beveik 115 tūkst. vizų.
Prašymo vizai gauti nagrinėjimas gali užtrukti iki dešimties dienų. Tačiau kar-tais Lietuvos atstovybėse Baltarusijo-je ir Rusijoje susidaro eilės. Didžiausios – lapkričio pabaigoje–gruodžio pirmoje pusėje ir prieš vasaros sezoną, kai smarkiai padidėja šventines dienas ar atostogas Lietuvoje pra-leisti pageidaujančių užsieniečių skaičius.
„Taip, tai bėda, – pripažįsta D.Šriubša. – Bet negalime turėti daugiau administracinių resursų, negalime pristatyti daugiau pastatų, nes visa tai reikėtų daryti iš mūsų mokesčių mokėtojų kišenės.“
Sąžiningiems – mažesnis patikros barjeras
Trečiosios šalies piliečiui pateikus paraišką dėl Šengeno vizos, pirminis pa-tikrinimas atliekamas Šengeno vizų tar-nybos būstinėje. Tikrinama, ar pilietis vi-sose šalyse narėse yra pageidaujamas, ar ankstesnių apsilankymų metu nebuvo nusižengęs įstatymams.
Nustatyti bendro pobūdžio reikalavi-mai, kad trečiosios šalies pilietis logiškai pagrįstų savo atvykimo tikslą, paaiškintų, kaip atvyks, kur apsistos, ar turi pakanka-mai lėšų deklaruojamam buvimo laikui ir tikslui pasiekti, kada ir kokiu būdu planuoja išvykti.
Jeigu paprašoma, reikia tai įrodyti doku-mentais – pateikti viešbučio, bilietų rezer-vacijas, sveikatos draudimą.
Šio patikros barjero tikslas – nelegalios migracijos prevencija. Taip pat – atsijoti piktų kėslų turinčius žmones nuo tų, ku-rie yra sąžiningi, ir pastariesiems sudaryti kuo geresnes laisvo judėjimo sąlygas visoje Šengeno erdvėje.
„Kartais demonizuojama, kad vizos gavimui keliami nežmoniški reikalavi-mai, kad jų neįmanoma įvykdyti. Kad tai netiesa, įrodo skaičiai. Pavyzdžiui, Lietu-vos atstovybėse Baltarusijoje neigiamų atsakymų dėl vizų suteikimo – vos 0,17 proc.“ – sako D.Šriubša.
Prognozuojama, kad ateityje sąlygos sąžiningiems trečiųjų šalių piliečiams lankytis Šengeno erdvėje tik gerės. Žmogus gavo vienkartinę Šengeno vizą, atvyko, pabuvo ir grįžo į savo šalį. Vadinasi, kitą kartą jis gali pretenduoti į daugkartinį apsilankymą, nes per pirmą vizitą buvo sąžiningas, nekėlė grėsmės nelegalios migracijos požiūriu.
Visose Šengeno susitarimo valstybėse iki 2014 m. bus įdiegta Vizų informacinės sistema – VIS. Tai – aukštesnio lygio vizų išdavimo programinė įranga, kai kaupi-ami ir biometriniai duomenys – ne tik žmogaus atvaizdas, bet ir pirštų atspau-dai. Šie duomenys bus saugomi penke-rius metus.
Daugiausia vizų 2011 m. išdavusios Lietuvos atstovybės:
Ambasada Baltarusijoje – 115 705
Konsulatas Kaliningrade – 47 805
Ambasada Rusijoje – 43 029
Konsulatas Gardine – 23 903
Ambasada Ukrainoje – 20 027
Konsulatas Sovetske – 18 408
Ambasada Kazachstane – 11 458
Šengeno šalių ambasadų Minske 2011 m. išduotų vizų skaičius:
Lietuvos – 115 705
Lenkijos – 92 653
Vokietijos – 69 516
Italijos – 29 400
Estijos – 19 766
Latvijos – 19 067
Prancūzijos – 16 260
Trumpalaikių vizų išdavimas 2011 m.:
Lenkija – 893 455
Lietuva – 340 692
Austrija – 270 539
Latvija – 156 307
Estija – 142 031
Norvegija – 138 494
Portugalija – 126 513
Danija – 84 266
Slovakija – 69 681
Statistika
Tapus Šengeno nare ir vykdant bendrą Šengeno vizų politiką,
Lietuvai atsivėrė didesnės galimybės išduodant vizas būti
atstovaujamai ir atstovauti kitoms susitarimo valstybėms.
Pavyzdžiui, Vokietija atstovauja Lietuvai Alžyre, Jordanijoje,
Maroke, Peru, Tailande, Tunise, Belgija – Burundyje, Kongo
Demokratinėje Respublikoje, Nigerijoje, Ruandoje, o Lietuva
Belgijai ir daugeliui kitų šalių – Rusijoje (Kaliningrade). Taip
sutaupoma nemažai lėšų – tolimose, egzotiškose valstybėse
Lietuvai būtų neracionalu turėti savo diplomatinę atstovybę,
bet taip pat tokiu būdu pageidaujantiems apsilankyti Lietuvoje
sudaromos sąlygos be didesnių vargų gauti Šengeno vizą
Lietuvai atstovaujančioje ambasadoje.
Priklausymas Šengeno erdvei reiškia ir didesnį Lietuvos
saugumą. Nuolat vyksta Šengeno vizų tarnybų pareigūnų
susitikimai, kurių metu aptariamos tiek pozityvios, tiek
negatyvios tendencijos konkrečiose šalyje. Pavyzdžiui, dalijamasi
patirtimi, kurių draudimo bendrovių išduoti draudimo polisai yra
patikimi, t.y. tikrai garantuoja medicininių išlaidų kompensavimą,
kokiais būdais žmonės atvyksta iš trečiųjų šalių ir t.t.
Tai – prevencinės priemonės, padedančios sumažinti rizikas
ir apsisaugoti nuo nepageidaujamų asmenų.
Šengeno pliusai
Paskutinis vilkikas,
kurį Latvijos ir
Lietuvos pasienyje
dar pasitiko
užkardos. Lygiai po
minutės įsigaliojo
Šengeno sutartis.
„Reuters“ nuotr.
Lietuvos prisijungimo
prie Šengeno erdvės
minėjimas Lietuvos
nacionalinėje
fi lharmonijoje, Vilniuje.
A.Ufarto/BFL nuotr.
14 | Mano pasaulis 15min
| 2012 m. gruodžio 21 d.
Eglė Gorienėredakcija@15min.lt
Lietuva maža, bet turinti išskirtinę geografi nę padėtį. Dėl gerai išvystytos transporto infrastruktūros per šalį kasmet pervežama daugybė įvairiausių krovinių. Dėl to darbo gauna Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir šalies verslas, o Lietuva minima ir už Atlanto.
„Pasaulis pasikeitė. Jis tiesiog tapo mažesnis ir labiau susipynęs“, – sakė ambasadorius energetikos ir transporto politikos klausi-mais Vytautas Naudužas.
Pavyzdžiui, anksčiau duoną nuo pat pa-sėto grūdo iki šilto kepalo ant stalo paga-mindavo ta pati šeima. O dabar šiame pro-cese dalyvauja vidutiniškai 30 kompanijų iš dešimties šalių.
Lietuvoje transporto sektorius yra gerai išvystytas. Pagal krovinių gabenimą ge-ležinkeliais Lietuva nedaug atsilieka nuo ketvirtos pagal dydį Europos valstybės –Švedijos.
V.Naudužo teigimu, transportas yra svar-bi strateginė ūkio šaka, daranti didelę įtaką kitiems sektoriams. Kalbėdamas apie trans-portą, jis išskiria kelis projektus ir vadina juos Lietuvos sėkmės istorijomis.
Kokia šių projektų sėkmės formulė? V.Naudužas atsako diplomatiškai: „Sėk-
mės formulės niekas nežino, bet kokia yra nesėkmės formulė, visi žino – yra iliuzijos, o ne informacija. Mes turime bent keletą faktorių sėkmės istorijai sukurti – infras-truktūrą, informaciją, iniciatyvas.“
„Vikingo“ keliasKonteinerinis traukinys „Vikingas“ – vienas sėkmingų projektų pavyzdžių. Tai yra Lie-tuvos, Baltarusijos ir Ukrainos geležinkelių, uosto krovos kompanijų ir Klaipėdos, Ilji-čiovsko bei Odesos uostų projektas. Geležin-keliais jis sujungia Baltijos ir Juodąją jūras.
Kursuoti „Vikingas“ pradėjo 2003 metais. Per 54 valandas traukinys įveikia 1734 ki-lometrus. Sunku patikėti, bet viso trauki-nio patikrinimas išvykstant ir atvykstant Europos Sąjungos pasienio stotyje Kenoje trunka vos pusvalandį. Krovinių gabeni-mas „Vikingu“ yra šiek tiek brangesnis nei jūros keliais, tačiau apie 30 proc. pigesnis nei automobilių transportu.
2008 metais „Vikingas“ Europos Komi-sijos koordinuojamo PROMIT projekto ty-rime pripažintas gerosios praktikos pavyz-džiu. 2009 metais Europos intermodalinio transporto asociacija (EIA) projektui skyrė apdovanojimą nominacijoje „Geriausias in-termodalinis transportas ir krovinių vežimo nuo A iki B paslaugų integracija“.
Sėkmė įkvėpė naujiems užmojams. V.Naudužo teigimu, tikimasi „Vikingo“ ke-lionę prailginti. Prie projekto galėtų prisi-jungti Turkija, Bulgarija ir Rumunija.
„Kalbama apie Bulgariją ir Rumuniją to-dėl, kad, jeigu nėra keltų, techniškai negali-ma išspręsti krovinių pervežimo iš Turkijos į Ukrainą klausimo, tai galima padaryti tik sausuma važiuojant per Bulgarijos ir Rumu-nijos teritorijas. Tam, kad tarifai būtų pa-lankūs, o ne pakibę virš debesų, kad būtų galima konkuruoti su krovinių pervežimais jūros keliais, būtina, kad tos šalys vienaip ar kitaip būtų įtrauktos į „Vikingo“ projek-tą“, – sakė V.Naudužas.
Kol kas, labiausia dėl kainos, krovinius populiariausia vežti jūrų keliais – daugiau nei 90 proc. krovinių keliauja laivais.
Visgi yra ir kitų faktorių, dėl kurių tokie projektai, kaip „Vikingas“, yra vadinami sėk-mės istorijomis. Pavyzdžiui, laikas. Jūrų keliais kroviniai vis dar keliauja pakan-kamai ilgai, todėl traukiniai, kuriais vežti krovinius yra gerokai pigiau nei automo-biliais arba lėktuvais, yra konkurencingi.
Tiltas tarp Azijos ir Europos2011 metų pabaigoje startavo trauki-nys „Saulė“ kuris 11 tūkst. kilometrų maršrutą Kinija–Lietuva–Belgija įvei-kė per 19 parų. Pirmasis konteinerinis
traukinys gabeno 41 jūrinį (40 pėdų, 1 pėda – 0,3048 m.) konteinerį.
Planuojama, kad ateityje konteinerinis traukinys iš Kinijos į Europą ir atgal kursuos per Klaipėdos uostą. Nauja traukinio linija į Europą žymiai sutrumpina prekių trans-portavimo laiką. Krovinio gabenimas iš Ki-nijos į Europą jūrų keliu užtrunka 40 die-nų, o „Saulė“ Lietuvą pasiekė per 13 parų.
V.Naudužo teigimu, unikalūs ir kiti du projektai – konteinerinis traukinys „Mer-kurijus“ ir „Šeštokai–Express”.
„Merkurijus“ keliauja iš Klaipėdos į Mask-vą, 1397 kilometrus įveikia vos per dvi paras.
Pirmasis traukinio sąstatas su 42 konteine-riais plataus vartojimo prekių į Maskvą iš-vyko pernai kovą.
Konteinerinis traukinys „Šeštokai–Express“ vyksta maršrutu Varšuva–Šeš-tokai–Kena–Minskas–Smolenskas. Viso maršruto atstumas – 1126 km, kurį trauki-nys įveikia per 3 paras. Projektas unikalus tuo, kad leidžia išvengti važiavimo pro Bres-tą, kur paprastai užtrunkama dėl muitinės procedūrų.
Susidomėjo amerikiečiaiTokie projektai kaip „Vikingas“, „Saulė“ ar kiti, V.Naudužo teigimu, yra komerciš-kai pagrįsti.
„Be abejonės, buvo ir tam tikra politinė dimensija, nes buvo būtina valdžios insti-tucijų parama, kad tie projektai įsivažiuo-tų“, – sakė V.Naudužas.
Tačiau projektai Lietuvai naudingi ne tik fi nansiškai. Dėl ISAF (Tarptautinės saugu-mo paramos pajėgos) krovinių vežimo į Af-ganistaną per Lietuvą, Lietuvos vardas gar-siai skamba ir Jungtinėse Valstijose.
„JAV, kitos šalys matė, kad patogiausias ir trumpiausias kelias vežti krovinius į Afga-nistaną buvo per Pakistaną, bet tas kelias, nors ir tiesiausias, buvo pavojingiausias, kroviniai gadinami, deginami. NATO pra-dėjo galvoti, kaip diversifi kuoti tuos marš-rutus per centrinę Rytų Europą, ir nauji iš-šūkiai pagimdė naujas galimybes“, – sakė V.Naudužas. Taip buvo atrastas kelias į Af-ganistaną per Taliną, Rygą, Klaipėdą.
Lietuvai svarbu, kad kuo daugiau krovi-nių keliautų per šalies teritoriją. Nes trans-portas duoda impulsą ir visos valstybės ekonomikos vystymuisi.
Visi keliai veda per LietuvąMūsų šalies geležinkelių projektai tapo sėkmės istorijomis
Pirmasis traukinys
„Saulė“ iš Kinijos
Keną pasiekė 2011 m.
lapkričio 10 d.
A.Ufarto/BFL nuotr.
Traukinio „Saulė“ maršrutas: Chongqing (Kinija) – Antverpenas (Belgija), tranzitu per Šeštokus (Lietuva).
Operatorius – UAB „VPA
Logistics“.
Pristatymo laikas apie 20 parų.
Atstumas – 10929 km.
V.Naudužas:
„Mes turime bent keletą faktorių sėkmingesnėms istorijoms – infrastruktūrą, informaciją ir iniciatyvas.“
BFL nuotr.
Mano pasaulis | 1515min
| 2012 m. gruodžio 21 d.
Lina Želnytėredakcija@15min.lt
Pasaulyje vis dažniau registruojami neteisėti branduolinių medžiagų prekybos ir kontrabandos atvejai.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija už-tikrina, kad Lietuva yra maksimaliai ap-sidraudusi nuo grėsmės tapti koridoriumi tokiai veiklai.
Lietuva aktyviai dalyvauja ir kitose prog-ramose, siekiančiose užtikrinti didesnį sau-gumą pasaulyje.
Lietuva pasiruošusiVien pernai Tarptautinės atominės energeti-kos agentūra (TATENA) pasaulyje užregist-ravo 147 neteisėtų veiksmų su branduoli-nėmis medžiagomis atvejus. Tokie skaičiai liudija, kad branduolinių medžiagų pateki-mas į neteisėtas rankas yra reali grėsmė.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) taip pat pastaruoju metu ėmė skirti daugiau dėmesio masinio naikinimo ginklo neplatinimo klausimams. Balandį Lietuvo-je buvo atidarytas Branduolinio saugumo kompetencijos centras, kuriame pareigū-nai mokomi aptikti net mažiausius nelega-liai gabenamų branduolinių ir radiologinių medžiagų kiekius.
„Centras veikia labai aktyviai ir vykdo mokymus pirmiausia mūsų pareigūnams: pasieniečiams, muitininkams – tarnyboms, kurios atsakingos už prevenciją ir kovą su kontrabanda bei gali užkirsti kelią bran-duolinių medžiagų prekybai“, – teigia URM Transatlantinio bendradarbiavimo ir sau-gumo politikos departamento direktorius Gediminas Varvuolis.
Lietuva nėra tapusi branduolinių me-džiagų kontrabandininkų koridoriumi, per mūsų šalį tik kartą bandyta gabenti bran-duolines medžiagas – 1993 metais buvo aptiktas tokio tipo pavojingas krovinys. Tačiau, pasak URM atstovo, atsipalaiduo-ti jokiu būdu negalima.
„Šiuo atveju pirmiausia didžiausias dė-mesys skiriamas prevencijai. Nereikėtų pamiršti, kad masinio naikinimo ginklo medžiagos pakanka labai mažo kiekio, o pasekmės būtų katastrofi škos didelei vi-suomenės daliai. Todėl kalbame apie pre-vencines priemones, kurios bet kurią, net ir hipotetinę, grėsmę minimalizuotų“, – pažy-mi URM Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento direk-toriaus pavaduotojas Audrius Aleksand-ras Žulys.
Lietuvai tinkamai pasiruošus užkardy-ti galimus nusikaltimus ir apie tai garsiai paskelbus pasauliui, itin mažėja tikimybė, kad nusikaltėliai mūsų šalį pasirinks taiki-niu ar tranzito vieta.
Nauja grėsmė – teroristaiURM pabrėžia, kad branduolinių medžiagų platinimo pavojų dėl galimo siekio pasiga-minti branduolinį ginklą pasauliui kelia jau
ne tik Iranas ir apie savo atominius bandy-mus trimituojanti komunistinė Šiaurės Ko-rėja, bet ir menkiausiai prognozuojamos ir jokiai kontrolei nepasiduodančios įvairios teroristinės organizacijos ir nusikalstami susivienijimai.
Dėl to 2010 metais JAV prezidento Ba-racko Obamos iniciatyva Vašingtone įvyko pirmasis Branduolinio saugumo viršūnių susitikimas (dalyvavo 47 šalių vadovai). Buvo tartasi sutelkti pastangas ir užtikrinti, kad medžiagos, iš kurių galima pagaminti branduolinių bombų (plutonis, prisodrin-tas uranas), nepatektų į teroristų ir kontra-bandininkų rankas.
Vašingtone pasaulio lyderiai įvardijo kon-krečius nacionalinius įsipareigojimus, sie-kiant garantuoti branduolinių medžiagų apsaugą, pvz., atsisakyti prisodrinto urano,
prisijungti prie svarbių pasaulinių bran-duolinio saugumo konvencijų, kurti Bran-duolinio saugumo kompetencijos centrus, prisidėti prie Branduolinio saugumo fondo, kurį administruoja TATENA.
2012 metais Seule vyko antrasis Bran-duolinio saugumo viršūnių susitikimas, į kurį pirmą kartą buvo pakviesta ir Lietuva. Susitikime dalyvavo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Lietuvos diplomatai tikisi, kad prevenci-nių veiksmų kovoje su neteisėtu disponavi-mu branduolinėmis medžiagomis imsis ir tokios šalys, kaip Pakistanas ir Indija, akty-viau programose dalyvaus kaimynė Rusija.
„Rusijoje, ne paslaptis, yra likę tyrimų institutai, bandomieji reaktoriai, kita bran-duolinė infrastruktūra. Kitaip tariant, yra daug rizikos kad tos medžiagos gali nute-kėti ir patekti į blogas rankas, todėl Rusi-jai itin aktualu įsitraukti į šią iniciatyvą“, –aiškino G.Varvuolis.
Sėkminga iniciatyvaBe branduolinių ginklų, pasauliui svarbu apsisaugoti ir nuo kitokių masinio naikini-mo – cheminių, biologinių – ginklų. Lietu-vai aktualiausias yra paskandintų cheminių ginklų klausimas.
Lietuvos iniciatyva 2010 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja vienbalsiai patvirtino rezoliuciją dėl jūrose paskan-dintos cheminio ginklo amunicijos povei-kio aplinkai.
„Rezoliucija Lietuva paragino valsty-bes ir tarptautines organizacijas glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje siekiant įver-tinti jūrose paskandinto cheminio gink-lo keliamas grėsmes aplinkai. Tai pirmoji savarankiškai pateikta Lietuvos rezoliu-cija Jungtinėse Tautose ir vienas geriau-sių pavyzdžių, kaip maža šalis sėkmingai gali dalyvauti daugiašaliuose forumuo-se, būti pastebima ir skatinti tarptautinį
bendradarbiavimą jai aktualiais klausi-mais“, – teigia G.Varvuolis.
Dabar Jungtinėms Tautoms priklausan-čios šalys rengs bendrą duomenų bazę, kurioje bus sukaupta visa informacija apie jūrose paskandintas cheminio ginklo tal-pas ir jų buvimo vietas.
Trūksta skaidrumoAnot Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento direkto-riaus pavaduotojo A.A.Žulio, nerimą kelia ir skaidrumo trūkumas kalbant apie įpras-tinę ginkluotę ir karines pratybas.
Lietuva aktyviai dalyvauja didelę žalą civiliams darančių ginklų tarptautinėse naikinimo programose ir viena pirmųjų regione sunaikino turėtas priešpėstines minas bei savo pavyzdžiu paskatino ki-tas šalis atsisakyti šių ginklų. Be to, Lietu-va informuoja savo kaimynes apie visas šalyje vykdomas karines pratybas.
Tuo tarpu kaimyninėje Kaliningrado sri-tyje ginkluotės naikinimas vyksta ganėtinai sudėtingai. Rūpesčių kyla dėl Kaliningra-de vykstančio pasenusios amunicijos nai-kinimo ją sprogdinant Lietuvos pasienyje.
„NATO turi išvystytas technologijas ir mielai padėtų Rusijai darbus įvykdyti sau-giau. Tikimės, kad Rusija atvirai pažvelgs į NATO geros valios pasiūlymą ir tai bus darbas, kuriame NATO ir Rusija galėtų bendradarbiauti“, – viliasi G.Varvuolis.
Dar šaltojo karo pabaigoje 1990 m. sude-rėta Įprastinės ginkluotės Europoje sutar-tis, kuriai Lietuva nepriklauso, šiuo metu taip pat neveikia, nes Rusija vienašališkai sustabdė savo įsipareigojimų įgyvendini-mą, taip pat nutraukė keitimąsi informacija pagal dvišalę su Lietuva sudarytą saugu-mą ir pasitikėjimą skatinančią priemonę.
Todėl Lietuva stengiasi išnaudoti kitas Eu-ropos Saugumo ir Bendradarbiavimo Orga-nizacijos sukurtas skaidrumo priemones –inspekcijas, pasikeitimą karine informa-cija ir taip didinti tarpusavio pasitikėjimą tarp kaimyninių valstybių.
Saugus pasaulis – ir mūsų reikalas
MaMaMMaaMaaMaasisisisisisisisisis nninininininiiniiin oooooooooooonananaannaaikikkkikikkininininnininnimimimimimiiimmmmmo oooooooooo
gigigiggigiginknknknkknknklųlųlųlųlųų pppppplilililillititititititittimamamamamamamamamamaaassssssssssdedededededemomomomomomokrkrkrkkk atatatatatattatinininininininniaiaiaiaiaiaiaaiaiammmmmmmmmmmmpapapapapapaasasasasasaulululu iuiuiuiuiuiuiuiiiiiiii kekekekekekekekeeelilililiililililililiaaaaaaaaaaaaa
viviviissss dididididdididdiididedededededededeeeddeeeeeesnsnsnsnsnsnnsnssnsnnnnsnsnsnsnįįį į į įįį įįį įįnneneneneneneeneririrriririiririiriiimąmąmąmmąmmąmąmąmąmąmąmąmąąąą......
BFBFLBFLBFBFLBFLBFLFLLFLLLLBFL nununnunununuotrotrotrotr..
A.A.Žulys:
„Lietuva siunčia signalą pasauliui, kad mes esame pasiruošę.“
I.G
elū
no
nu
otr
.
G.Varvuolis:
„Lietuva reikšmingai prisideda prie pastangų, kad pasaulyje liktų kuo mažiau branduolinių medžiagų grėsmės.“
I.G
elū
no
nu
otr
.
16 | Mano pasaulis 15min
| 2012 m. gruodžio 21 d.
Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt
Kuriame amžiuje diplomato darbas tampa profesija? Kas buvo pirmieji mūsų karjeros diplomatai – intelektualai, nuotykių ieškotojai? Lietuva iki šiol neturi parašytos LDK dip-lomatijos istorijos. Kodėl taip atsitiko, jei šaltinių nors vežimu vežk? Apie tai ir XVI–XVII a. diplomatijos istoriją kalbamės su profesore Jūrate Kiaupiene.
– Iš atminties pirmiausia išplaukia 1547 metai, kai Mikalojus Radvila Juodasis į Vie-ną veža 30 000 auksinų – mirusios didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto žmonos Elžbietos Habsburgaitės kraičio dalį, o jam pačiam Šv. Romos imperatorius suteikia Biržų ir Dubingių kunigaikščio titulą. Ar tai sako, kad viena iš svarbiausių sostinių mums, lietuviams, tuomet yra Viena? Ką įrašytumėte šalia Vienos?
– Nelygu laikas, visada buvo svarbūs san-tykiai su Maskva. Ir, žinoma, totorių ordos. Lenkijos istorikas Dariuszas Kolodziejczy-kas neseniai išleido didžiausią tomą, kur sudėta didžioji dalis LDK santykių su toto-riais liudijančių diplomatinių dokumentų. Per totorius LDK diplomatai išėjo į turkų Osmanų imperijos erdvę. Nuo XVI a. II pusės, kai prasideda karas dėl Livonijos, įeiname ir į Baltijos jūros diplomatiją, kuri be Stokholmo neįsivaizduotina.
Turėjome kontaktų ir su Prancūzija. Kai Abiejų Tautų Respublikos karaliumi buvo išrinktas Prancūzijos karaliaus brolis Hen-rikas Valua, pasiuntinybėje, vykstančioje į Paryžių parsivežti valdovo, tarp 11 didi-kų yra ir du LDK atstovai: tuomet dar tik dvaro maršalas Mikalojus Kristupas Rad-vila Našlaitėlis ir Aleksandras Pronskis. Našlaitėlį lydėjo brolis Jurgis ir devyni, A.Pronskį – šeši bajorai.
Kunigaikščiui Radvilai Vilniuje buvo duota rimta diplomatinė užduotis – Pran-cūzijos dvare ne tik žodžiais deklaruoti, bet ir laikysena rodyti, kad jis atstovauja suvereniai valstybei – Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.
Nors ir labai jaunas, M.K.Radvila sugeba atvykti į Paryžių anksčiau ir gauna audi-enciją dvare prieš atvykstant visai dele-gacijai. Paryžiuje įvyksta ginčas tarp lie-tuvio ir lenkų, nes Našlaitėlis nori kalbėti Lietuvos vardu atskirai.
– Kaip lietuviams tada atrodė Paryžius? Našlaitėlio dėdei Mikalojui Radvilai Ruda-jam Paryžius yra „ten kiti kraštai“. Pats Naš-laitėlis, kuris nors daug keliavo po pasaulį, pusbroliui pataria nesiųsti ten mokytis sū-naus. Negatyviai jis kalbėjo ir apie Angli-jos karalienę, nekaip atsiliepė apie Vokie-tiją. Išeitų, kad Paryžius lietuviui XVI a. atrodė daug baisesnė vieta negu koks Ru-sios užkampis?
– Su Rusios užkampiu Paryžiaus nely-ginčiau. Tačiau Paryžius buvo sunkus ne tik LDK diplomatams, bet ir daugeliui kitų. XVI a. prancūzai jau nenorėjo kalbėti loty-niškai, tarptautinės politikos kalba Vaka-ruose, tad vykstant į Paryžių reikėjo mokė-ti prancūziškai, o LDK mokančių šią kalbą buvo mažai, vienas tokių buvo į Paryžių su Našlaitėliu vykęs A.Pronskis.
Antra, pakliūti į Prancūzijos valdovo dvarą buvo sunku. Našlaitėlis 1573 m. rug-pjūtį sugebėjo. Yra išlikęs tos pasiuntiny-bės „Dienoraštis“, bet jame nėra rašoma, kokiais jis kanalais pakliuvo į patį dvarą. Aišku tiek, kad italų kalbos mokėjimas lei-do Našlaitėliui užmegzti gerus santykius su Henriku Valua, kuris silpnai kalbėjo lo-tyniškai, užtat mokėjo motinos – Kotrynos Mediči – italų kalbą.
– Šiais laikais dėl vienos užsienio kalbos ministrams Lietuvoje iškyla problemų, o kiek kalbų privalėjo mokėti LDK didikas XVI–XVII a.?
– Be gimtosios, mokėdavo pagrindines regiono kalbas – lenkų, rusėnų, vokiečių ir tarptautinio bendravimo kalbą – lotynų. Chodkevičiai, Radvilos ir kiti LDK didikai siuntė vaikus mokytis į užsienį.
Yra išlikusių laiškų – tiesiog instruk-cijų: ir pirmiausia apie kalbų išmokimą. Kalbų reikia. 1573 m. prasideda renka-mų valdovų epocha. 1576 m. Respubli-kos valdovu išrinktas Steponas Batoras iš pradžių lenkiškai nemokėjo, bendravo tik lotyniškai.
– Vienas iš tokių dvarų, kur siųsdavo vai-kus mokytis ir Chodkevičiai, ir Radvilos, regis, buvo Prūsijos didžiojo kunigaikščio dvaras, kurį iš Vilniaus pasiuntiniai pa-siekdavo per 11 dienų?
– Taip, Karaliaučius – dar viena diplo-matijos kryptis. Ypač po to, kai Albrechtas Hohencolernas Kryžiuočių ordino valstybę pavertė pasaulietine Kunigaikštyste. Prū-sijos valdovas – Žygimanto Augusto pus-brolis. Su Radvilomis jis susisieja ir per
reformaciją. O Mažosios Lietuvos žemės ir jų gyventojai!
Dirbo mūsiškai visur, net Londone. Da-bar jau aiškėja, tiesa, čia jau kalbame apie XVIII a., kad Londone būtent lietuviai daž-nai atstovavo Abiejų Tautų Respublikai.
Per Austrijos Habsburgus LDK diploma-tai susisiekia su Ispanijos Habsburgais. Ap-skritai su Habsburgais tenka dirbti nuolat, nes su jais, kol neišmirė Jogailaičiai, visą laiką vyksta kova dėl Čekijos ir Vengri-jos sostų.
Be to, pradedant Kazimieru, kiek Jogai-laičių žmonų buvo Habsburgaitės. O Rad-vila Juodasis tai ne tik vežė tuos 30 000 auksinių, bet ir aktyviai dalyvavo peršant trečią žmoną Žygimantui Augustui – pir-mosios žmonos Elžbietos seserį Kotryną Habsburgaitę. Vestuvėse per procura jis, atstovavęs Žygimantui Augustui, buvo sim-boliškai paguldytas šalia nuotakos.
Yra išlikę Radvilos laiškų, kuriuose apra-šo, kokį siaubą jam kėlė visos tos ceremo-nijos, nes reikėjo dar ir šokti, o jis visai netroško to daryti. Bet tai buvo to laiko diplomatijos reikalavimai – teko jų ir mo-kytis, ir laikytis.
– Nuo Kazimiero laikų jau žinoma Pasiun-tinių tarnyba. Kokia ji? Kas dirba žygūnais ir pasiuntiniais? Ar tai jau galima laikytis Užsienio reikalų ministerijos užuomazga?
– Panaši į dabartinę diplomatinės tar-nybos organizacija Europoje pradeda for-muotis XV a. antrojoje pusėje Italijoje. LDK kancleris, kuris vadovavo kanceliarijai, buvo ir diplomatijos vadovas. Šia prasme vienas ryškiausių kanclerių – Leonas Sa-piega. Jis pats buvo patyręs diplomatas, daug kartų važinėjo į Maskvą.
Iš, kaip dabar sakytume, karjerinių diplo-matų, vienas ryškiausių buvo iš Voluinės kilęs ir dar 1500-aisiais karjerą kaip kuklus raštininkas pradėjęs Bogušas Bohovitino-vičius, kuris tapo valstybės vyru, rašan-čiu sutarčių tekstus. Būdamas Žiežmarių ir Daugų vietininku, dalyvavo pasiuntiny-bėje į Maskvą. Vėliau tapo dvaro maršalu, ir toliau dirbo diplomatinėje tarnyboje.
Vienoje pavyko rasti liudijimą, kad ir gar-susis Andrius Volanas imperatoriaus dvare versdavo Maskvos didžiojo kunigaikščio laiškus, nes maskvėnai juos rašydavo tik rusiškai, o Imperijos kanceliarijoje XVI a. šios kalbos ir Maskvos realijų žinovų tik-riausiai nebuvo.
– O Mykolas Haraburda?– Mykolas Haraburda – taip pat profesio-
nalas. Prieš vykstant į Maskvą M.Hara-burdai būdavo pateikiama, kaip ir kiek-vienam diplomatui, labai daug instrukci-jų žodžiu. Dažname laiške randi pasakyta: „Žodžiais pavesta pasakyti“.
„LDK diplomatijos istorija – Profesorė Jūratė Kiaupienė:
J.Kiaupienė:
„Visi tyrimai, kuriuos turime, baigiasi ties XVI amžiumi. Krūvos lietuviškos medžiagos neliesta tebeguli archyvuose.“
T.U
rbelio
nio
/BF
L n
uo
tr.
Vienas pirmųjų ir
ryškiausių diplomatijos
vadovų buvo LDK kancleris
Leonas Sapiega.
Wikipedia.org nuotr.
Mano pasaulis | 1715min
| 2012 m. gruodžio 21 d.
Ir viskas. Jau XVI a. Šv. Romos imperi-jos diplomatinėje korespondencijoje nau-dojami šifrai.
– Kiek žinoma, Maskvos valstybėje mūsų nuolatinės atstovybės nebuvo. Ar Europos sostinėse turėjome kažką panašaus į dabar-tines ambasadas?
– Ambasadų užuomazgų net Vakaruo-se atsiranda iš esmės tik XVI a. pradžioje. Kalbėti apie nuolatines ambasadas galima tik XVIII a., bet vadinti jų mūsų atstovy-bėmis nebūtų tikslu, veikė bendra Abiejų Tautų Respublikos diplomatinė tarnyba.
Vakaruose tokių pasiuntinybių, kokios vykdavo į Maskvą ir iš jos, su daugybe do-vanų, jau XVI a. nebėra. Tai rytietiškas pa-protys, kai joja labai daug žmonių, pirk-liai, bajorai, šnipai – labai marga publika. Maskvėnai – į Vilnių, lietuviai – į Maskvą. Įdomiausia, kad Maskvoje pirmiausia ty-rinėjamas dovanų sąrašas: ko atvežė. Ne-patikusių dovanų nepriimdavo.
L.Sapiegos pasiuntinybės 1600 m. ca-ras Borisas Godunovas ilgai nepriima – tai jam pirštą skauda, tai dar ką nors, o pa-siuntiniai, kol laukia, turi gyventi užda-ryti Maskvos pasiuntinių namuose. Tada L.Sapiega rašo carui, kad dovanos čia gali sudegti, žirgai nudvėsti. Ir ką gi, caras su-prato, kad gali prarasti turtą, todėl pagrei-tina priėmimą.
– Kaip dažnai keisdavosi pasiuntinybė-
mis su Maskva? Po karų?– Ne tiktai. Aišku, didžiosios pasiunti-
nybės būdavo siunčiamos tada, kai baig-davosi paliaubų laikas, o šiaip tai nuolat vykdavo apsikeitimai. LDK tokių reikalų su Maskva turėdavo nuolat.
– O kaip su Krymo chanatu, Kazanės to-toriais – taip pat galiojo maskvėniškų pa-siuntinybių stilius?
– Taip, tik jos ne tokios prašmatnios, kaip didžiosios pasiuntinybės į Maskvą. Bet ir totoriams lietuviai veždavo dovanų. Kelionės į Krymą – labai rizikingos. Kar-tais pasiuntiniai žūdavo. Apskritai XVI a. diplomatą bet kada galėjo sulaikyti, api-plėšti, įkalinti, ir taip atsitikdavo ne tik mūsiškiams.
– Pabandytumėte nupiešti XVI–XVII a. lietuvio diplomato portretą? Jis turi mokėti kalbų, išmanyti skirtingas kultūras, etiketą, tai ar jis – intelektualas ar vis dėlto avantiū-ristas, šiaip darbo ieškantis bajoras?
– Viskas iš karto. Be žinių, intelekto, kal-bų mokėjimo diplomatu tapti anuomet buvo neįmanoma. Be avantiūrizmo – taip pat sunku įsivaizduoti, nes tai buvo pavo-jingas darbas. Be to, Europoje jau tada vy-rauja įsitikinimas, kad diplomatas turi būti gero būdo žmogus, nekaprizingas, manda-gus, išsiauklėjęs, mokantis bendrauti su įvairiais sluoksniais. Ir mokantis valgyti.
L.Sapiegos pasiuntinybė Maskvoje šiur-po, nes rusai per priėmimą valgė maistą,
imdami rankomis. Nepriimtina lietuviams buvo ir tai, kad rusai duodavo tik degtinės, o ne vyno. Rusai tokio lietuvių elgesio ne-supranta. Lietuvius stebina ne tik tai, kad nėra peilių ir šakučių, bet ir tai, kaip gali-ma valgyti maistą be prieskonių.
– Šakutės problema buvo ne tik maskvė-nams, bet ir suomiams, nes, kai Žygimanto Augusto sesuo Kotryna išteka už švedų ku-nigaikščio Jono Vazos, jos vyras Suomijos bajorams pilyje surengia žmonos kraičio parodą, kurioje didžiausią nuostabą kėlė sidabrinės šakutės.
– Bonos Sforcos pasirodymas Vilniuje su savo dvaru reiškia, kad nuo XVI a. antrojo dešimtmečio Italija LDK jau gyva. Tai vei-kė ir diplomatijos kultūrą.
– Ko gero, vienas svarbiausių to meto dip-lomatų darbo baras – vestuvių diplomatija?
– Karalių vedybos buvo diplomatų dar-bas. Tarkim, Žygimantas Augustas neno-rėjo vesti Kotrynos Habsburgaitės, bet jam ji buvo įbrukta, ir ne tik Radvilos buvo tuo suinteresuoti.
Ivanas Žiaurusis troško vesti tą pačią Kotryną Jogailaitę, kuri ištekėjo už Suo-mijos kunigaikščio Jono Vazos. Bet karas su Maskva nekyla. Diplomatai sugebėjo tą problemą kažkaip išspręsti.
Bet konkrečių studijų apie tai turime labai mažai. Apskritai turime per mažai istorikų tokiai istorijai, kaip LDK. LDK is-torijai reikėtų viso instituto.
Paskatinimo tirti LDK diplomatijos isto-riją sulaukiame nebent iš Užsienio reikalų ministerijos.
– Prakalbome apie pinigus. Kiek diplo-matija kainavo?
– Kainavo taip pat brangiai, kaip ir kariuo-menė. Tik kariuomenei išlaikyti Seimas už-dėdavo sidabrinę ar kitus mokesčius, o dip-
lomatus iš dalies fi nansuodavo valdovas, kitą dalį dažnai dengdavo didikai.
M.Haraburda XVI a. aštuntajame de-šimtmetyje rašo, kad jam Vinicoje tvarkant reikalus su Turkijos sultono pasiuntinybe „tų pinigų, t.y. 400 kapų grašių, kurie buvo skirti jo pragyvenimui šiame alkaname krašte, ir dar dalį pinigų skiriant Turkijos pasiuntiniui, kuris ir su juo esantys totoriai alkani gyvena, didelė dalis jau išsileido“.
Kai Radvilai Našlaitėliui buvo pasiūly-ta vykti pas popiežių su pasiuntinybe, jis atsisakė, nes įstengė kelionei skirti 15 000 auksinų, o reikia 45 000.
– Ar LDK nebuvo provinciali, palyginti su Vakarų Europa? Antai Radvila Rudasis XVI a.surengė tokį didžiulį priėmimą iš Maskvos vykusiam Anglijos pasiuntiniui J.Horsey, tarsi šis būtų pats Anglijos valdovas.
– Nebuvo provincija. Buvo kultūrinių skirtumų, skyrėsi apranga, bet tai labiau išryškėja po Liublino unijos. LDK madų prasme buvo net vakarietiškesnė nei Len-kija. Lenkų bajorai anksti ėmė kildinti save iš sarmatų. Iš čia ir sarmatiška – rytietiš-ka apranga.
Kadangi lietuviai kildino save iš Pale-mono, iš romėnų, o per Boną Sforcą atėjo itališka mada, apranga ir kiti dalykai LDK dažnai būdavo vakarietiškesni nei Lenki-joje. Galima prisiminti garsiuosius Radvi-lų šarvus, saugotus vienoje Tirolio pilyje –tai šarvų prašmatnumas!
Kur LDK skyrėsi nuo Vakarų stipriai, tai pašauktinės bajorų kariuomenės gink-luotės srityje. Bet jau nuo XVI a. antrosios pusės pradeda dominuoti samdyta kariuo-menė. Čia Steponas Batoras labai daug pa-darė. Tapęs Respublikos valdovu jis puikiai susigaudė situacijoje, sugebėjo naudotis lenkų ir lietuvių priešprieša – jis ir tiems, ir tiems geras karalius buvo, ir vieniems, ir kitiems naudą paliko.
O juk lietuviai, rėmę rinkimuose Habs-burgus, nenorėjo jo.
– O kaip keičiasi LDK diplomatija po Liub-lino unijos?
– Labiau gal į Rytus pasisuka. LDK palie-kama rytų kryptis. Kurį laiką ten siunčia-mi tik LDK diplomatai. Paskui jau lenkai pradeda bent po vieną diplomatą įterpti į pasiuntinybes.
Labai daug ko dar nežinome, nes šiaip visi tyrimai, kuriuos turime, baigiasi ties XVI amžiumi. Krūvos lietuviškos medžia-gos neliesta tebeguli archyvuose.
– Paradoksas: lyg ir daug popierių išlikę, o mažai studijų turime. Kodėl?
– Priežasčių yra ne viena. Diplomatijos šaltiniai išsibarstę įvairių šalių saugyklo-se. Sovietmečiu istorikams Vakarų šalių archyvai buvo nepasiekiami, Rusija ribojo ir teberiboja galimybes dirbti su joje saugo-mais diplomatiniais dokumentais.
Po 1990 metų atsirado kitų problemų. Viena jų – kalbos. LDK istorikui, norint dirbti įvairių šalių archyvuose, reikia skai-tyti ne tik lotyniškai, bet ir vokiečių kalbos vadinamąją „virvutę“.
– Kitaip sakant, ne kiekvienas jaunas isto-rikas gali tyrinėti LDK diplomatijos istoriją?
– Taip. LDK diplomatijos istorijai tirti žmogų ruošti reikia labai ilgai – net ir kalbas mokantis sunkiai perskaitys M.Radvilos Juodojo laiškus – toks jo raštas, kad, o Die-ve. Kita problema – fi nansavimas, istoriko darbas užsienio šalių archyvuose kainuo-ja brangiai.
O valstybės institucijoms dar ir supra-timo stinga, kas yra archyvas ir tyrinė-tojo darbas jame. Buvo tokia istorija, kai užsipuolė Valdovų rūmus, kad jie švais-to pinigus, ir pradėjo prokuratūra tyrimą. O pinigų švaistymu pasirodė ir tai, kad pra-dėta investuoti ne tik į plytas ir cementą, bet ir į mokslinius tyrimus. Ir čia paaiškė-jo, kad mūsų teisinis supratimas yra toks: „O ko ten važiuot?“
O jeigu jau tu dukart į Vienos ar kitą kokį užsienio archyvą nuvažiavai, tai apskritai baisu. Tik po kurio laiko istorikams pavy-ko išaiškinti, kas yra šaltinių paieškos ir ko jos vertos. O juk dažnai lietuviškos medžia-gos tenka ieškoti nesutvarkytuose, neap-rašytuose fonduose, kur randi daugybę juodraščių, o staiga iš jų išnyra prašmat-nus pergamentinis dokumentas. Tokiam darbui, deja, reikia ne tik gerų norų, bet daug laiko ir pinigų.
žavi, bet neparašyta“
„Dovanos vienas iš svarbių diplomatinių santykių aspektų, turėjusių savo prasmę. Nepatikusių dovanų nepriimdavo.“
Lietuvos didžiojo
kunigaikščio ir Lenkijos
karaliaus Vladislovo
Vazos dovana naujai
išrinktam carui Aleksejui
Michailovičiui,
XVI a. pab., Maskvos
Kremliaus muziejus
Lietuvos didžiojo
kunigaikščio ir Lenkijos
karaliaus Vladislovo
Vazos dovana naujai
išrinktam carui Aleksejui
Michailovičiui, Hans Jacob
I Baur, Augsburgas.
1635–1640 m., Maskvos
Kremliaus muziejus
Lietuvos didžiojo
kunigaikščio ir Lenkijos
karaliaus Vladislovo Vazos
dovana carui Aleksejui
Michailovičiui 1651 m.,
Antverpenas,
1544–1545, Maskvos
Kremliaus muziejus
Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų nuotr.
18 | Mano pasaulis 15min
| 2012 m. gruodžio 21 d.
Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt
Tarpukario Lietuvos diplomatai Kalėdas dažniausiai sutikdavo namuose – šeimos narių apsuptyje. Iškart po Naujųjų metų diplomatinį šalies korpusą priimdavo prezidentas. O po to dar visą sausį Kaune siausdavo „balių sezonas“, kuriame netrūko nei vyno, nei šokių.
1919–1923 m. Lenkijai inkorporavus Lietu-vos sostinę Vilnių su visa pietryčių Lietuva į savo valstybės sudėtį, 1919–1940 metais Kaunas staiga tapo laikinąja Lietuvos sosti-ne. Šis statusas pakėlė Kauno, kaip politinio, ekonominio ir kultūrinio centro, reikšmę.
Į Kauną persikėlė ar susiformavo naujai valstybinės įstaigos. Jame užvirė visuo-meninis gyvenimas: buvo įkurtas univer-sitetas, klinikos, Lituanistikos institutas, duris atvėrė muziejai, Valstybės teatras. Didžiausias dienraštis „Lietuvos aidas“ tu-rėjo rytinę ir vakarinę laidą. Nuo 1927 metų pradėtos grįsti gatvės miesto centre, buvo tiesiama kanalizacija, kitos komunikaci-jos. Pradėjo dygti modernioji architektū-ra. Todėl natūralu, kad didžiosios žiemos šventės garsiausiai ūždavo būtent laikino-joje sostinėje, kur šventinis sezonas tęsėsi ilgiau nei nuo Kalėdų iki Naujųjų metų ar Trijų karalių.
„Nuo sausio prasidėdavo vadinamasis „balių sezonas“, kai įvairių valstybės parei-gūnų, draugijų ir organizacijų rengti vakarai būdavo tituluojami „naujametiniais“. Tai liudija ir Nacionaliniame Mikalojaus Kons-tantino Čiurlionio dailės muziejuje saugo-mos fotografi jos, kuriose užsienio valstybių diplomatai kartu su Lietuvos atstovais daly-vauja įvairiuose šventiniuose vakaruose“, –pasakojo istorinės Prezidentūros Kaune is-torikė Justina Minelgaitė.
Linki Dievo palaimosPirmąją Naujųjų metų dieną Prezidentūros durys neužsiverdavo. Apie numatytus ofi cia-lius vizitus informuodavo to meto spauda.
„Jo Ekscelencija valstybės prezidentas Naujųjų metų sausio 1 dieną priims su vizi-tais: 12 val. Vyriausybę ir Valstybės Tarybos pirmininką, 12 val. 15 min. svetimų valsty-bių atstovus, 12 val. 45 min. kariuomenės vadovybę, 13 val. aukštuosius valdininkus, 13 val. 30 min. visuomenės ir organizaci-jos atstovus bei atskirus asmenis“, – 1934-ųjų išvakarėse skelbia dienraštis „Lietu-vos aidas“.
Susitikimai Prezidentūroje buvo trumpi ir ofi cialūs, apsiribodavo rankos paspau-dimu, viena kita gražbylyste ir patetiškais sveikinimo žodžiais.
„Diplomatinis ir konsularinis korpusas su gilios simpatijos jausmais susirinko Naujų
metų dieną Prezidentūroje nuoširdžiausiai palinkėti Jūsų Ekscelencijai prasidedan-čių metų proga. Dievo malonės ir išminties dėka, kurią jis įkvėpė Jūsų Ekscelencijai ir Tamstos Vyriausybei, Lietuva, nežiūrint sunkių puolimų krizės, nuo kurios beveik visos tautos kenčia, sugebėjo palaikyti savo ekonominę tvarką. Mes linkime Jūsų Eks-celencijai, kad Tamsta ir Tamstos Vyriau-sybė ir ateity pajėgtų suvaldyti pavojus, kurie galėtų kilti lietuvių tautos gerovei. Prašau leisti man, Jūsų Ekscelencija, ta prasme pareikšti karštus ir nuoširdžius lin-kėjimus diplomatinio ir konsularinio korpu-so, kuris šią iškilmingą valandą prašo Dievo palaiminimo Jūsų Ekscelencijai, Tamstos Vyriausybei, Tamstos šeimai ir visai Lie-tuvai“, – sutinkant 1933-iuosius Preziden-tą Antaną Smetoną sveikino diplomatinio korpuso dekanas, Vokietijos pasiuntinys Hansas Morathas.
Po prezidento vizito – šokiaiDalis užsienio diplomatų šventiniu laikotar-piu išvykdavo namo. Ypač katalikai, kurie švęsdavo Kalėdas savo šeimose.
„Mūsų diplomatai, reziduojantys sve-čiuose kraštuose, irgi grįždavo pas saviškius į Lietuvą. Bet ne visi. Dalis Naujuosius sutik-davo bičiulių šeimose, svečiuodamiesi pri-vačiuose namuose“, – kalbėjo J.Minelgaitė.
Aprašydamas, kaip Kaunas sutiko 1936 metus, „Lietuvos aidas“ praneša, kad už-sienio diplomatai juos atšventė pas sovie-tų atstovą, diplomatinio korpuso dekaną, Michailą Karskį: „Naujuosius metus čia su-tiko diplomatinio korpuso nariai, Užsienio reikalų ministerijos aukštesnieji valdinin-kai, meno, mokslo, spaudos atstovai ir kt. Į susitikimą atsilankė ir užsienio reikalų ministras St. Lozoraitis.“
Šventiniu šurmuliu prisipildydavo visos Kauno kavinės ir restoranai. Tačiau bene didžiausia puota vykdavo Karininkų ra-movėje, kur irgi rinkdavosi Vyriausybės nariai, užsienio valstybių karo atašė, karo vadovybė su gausia karininkija, aukštoji valdininkija, literatai – visuomenės elitas. Pasveikinti karininkų atvykdavo ir prezi-dentas A.Smetona.
„Prezidentas su ponia Karininkų ramovė-je išbuvo iki 2 val. Orkestrui griežiant mar-šą, Tautos Vadas iškilmingai palydėtas iki automobilio“, – įspūdžius iš puotos aprašo „Lietuvos aidas“.
Tačiau iškilmės tuo nesibaigdavo. Po ofi -cialiosios dalies, apšlakstytos stiklu vyno,
puota įsisiūbuodavo: „Šokiai vyko dviejose salėse. Jaukus ir nuotaikingas balius užsi-tęsė ilgesnį laiką.“
Neapsieita ir be akibrokštųIstorikas Algimantas Kasparavičius sako, kad Kaune rezidavęs vietos diplomatinis korpusas nebuvo didelis: niekuomet nevir-šijo 10 atstovų. Korpuso narius – nuncijų/internuncijų, pasiuntinius, reikalų patikė-tinius, generalinius konsulus, konsulus ir kt. – tarpukario Lietuvos prezidentai Pre-zidentūroje priimdavo pirmąją naujų metų savaitę, sausio 1–5 dienomis. Po 1926 metų gruodžio 17-osios perversmo A.Smetona įvedė savo tvarką: diplomatus priimdavo sausio 1–3 dienomis.
„Tai būdavo tipiškas kurtuazinis forma-lizuotas priėmimas, į kurį užsienio diplo-matai atvykdavo iškilmingai pasipuošę „su cilinderiais“ ir baltomis pirštinėmis. Diplo-matinio korpuso dekanas (šias pareigas ei-davo Vatikano nuncijus/internuncijus ar ilgiausiai šalyje reziduojantis pasiuntinys) ofi cialiai viso dipkorpuso vardu pasiunti-nius išrikiuodavo ir pristatydavo valstybės galvai. Prezidentas su kiekvienu diploma-tu pasisveikindavo ir persimesdavo vienu kitu sakiniu, palinkėjimu ar tiesiog man-dagumo fraze. Būta atvejų, kada naujame-tiniai priėmimai neapsieidavo ir be tam tikrų akibrokštų. Pavyzdžiui, Vokietijos pasiuntinys H.Morathas kartą A.Smetoną ofi cialiai dipkorpuso vardu pasveikino ne prancūziškai, kaip buvo įprasta, nes tai
Naujametės arbatėlės –
„Naujametinėsarbatėlės buvogalimybė pasikeistinuomonėmis, išgirstinaujienas, aptartipasaulines didžiosiospolitikos tendencijas,sužinoti naujų intrigų aružkulisinių žaidimų.“
Naci
on
alin
io M
. K
. Č
iurl
ion
io d
ailės m
uzie
jau
s n
uo
trau
ko
s
Lietuvos diplomatinio korpuso nariai Naujųjų metų sutiktuvėse.
Kaunas, 1938 m. gruodžio 31 d. – 1939 m. sausio 1 d.
M.Smečechausko nuotr.
Mano pasaulis | 1915min
| 2012 m. gruodžio 21 d.
irgi rimtas darbas Kaip metų pabaigosšventes švęsdavodiplomatai
buvo ofi ciali diplomatinė kalba, bet vo-kiškai. Dėl to dipkorpuse kilo šurmulys. Tokiu tradicijos laužymu itin pasipiktino Prancūzijos, Italijos ir Latvijos pasiunti-niai. Įtarinėjo, kad vokietis „riečia nosį“ ir stengiasi savo šalį bei kalbą iškelti virš kitų. Suprantama, į kolektyvinį viso dipkor-puso naujametį pasveikinimą A.Smetona atsakydavo pracūziškai, o sveikindama-sis individualiai su kiekvienu stengdavo-si kalbėti jo kalba: prancūziškai, vokiškai, rusiškai“, – sako A.Kasparavičius.
Tvirtas ryšys su Šventuoju TėvuTarpukario Lietuvos diplomatinė tarnyba užsienyje buvo palyginti nemaža, o jos geog-rafi ja plati: nuo Rygos, Talino, Prahos, Hel-sinkio, Stokholmo, Maskvos ir Mančiuko (Mandžiūrija, Kinijos dalis, – red. past.), ligi Paryžiaus, Berlyno, Romos, Vatikano, Berno, Londono, Ženevos, Vašingtono, Buenos Airių, Montevideo ir Rio de Žaneiro. Iš viso tarpukario metais užsienyje rezida-vo per pusšimtį įvairaus rango lietuvių di-plomatų. Prieš didžiąsias metų šventes juos irgi priimdavo valstybių, kuriose rezidavo, aukščiausios valdžios atstovai: popiežius, karaliai, prezidentai, premjerai, didžioji kunigaikštienė ar pan.
Apie šiuos priėmimus diplomatai savo Užsienio reikalų ministeriją (URM) infor-muodavo pranešimais.
„Keletą kartų yra tekę matyti praneši-mus iš Romos, rašytus Lietuvos atstovo prie Vatikano. Iš jų atsispindi, kad Lietuvos ir Šventojo sosto diplomatiniai santykiai beveik visą tarpukarį buvo įtempti. Todėl
kasmet Naujų metų proga susitikęs su Lie-tuvos atstovu popiežius Pijus XI reikšda-vo viltį, kad ateinančiais metais kaip nors pavyks juos bent truputį pagerinti. Kadan-gi Pijus XI asmeniškai pažinojo Lietuvos prezidentą, per lietuvių pasiuntinį kie-kvienų Naujųjų metų proga A.Smetoną dar pasveikindavo specialiai ir pasiųsda-vo palaiminimą. Savo ruožtu A.Smetona per pasiuntinį irgi perduodavo savo ir vi-sos Vyriausybės naujametinį pasveikinimą Šventajam Tėvui. Nepaisant įtampos tarp šalių, asmeninis Pijaus XI ir A.Smetonos ryšys buvo toks tvirtas, kad 1927 metais po-piežius savo išskirtinį sveikinimą-palaimi-nimą vestuvių proga atsiuntė ir preziden-to dukrai Marytei“, – pasakojo istorikas.
Pijaus XI pontifi katas tęsėsi 1922–1939 metais. Keletą metų prieš mirtį popiežius sirgo ir pastebimai silpo. Tai atsispindi ir Lietuvos reikalų patikėtinio prie Vatikano dr. Kazimiero Graužinio pranešimuose. Taip pat ir naujamečiuose.
1939 metais Pijus XI paskutinį kartą suti-ko Naujuosius. „Pasak dr. K.Graužinio, po patirto infarkto popiežius nyko jau tiesiog akyse, jo rankos paspaudimas darėsi silp-nesnis, veidas prarado išraišką, akys blizge-sį. Paskutinė naujametė dr.K.Graužinio au-diencija pas Pijų XI užtruko trigubai ilgiau: vietoj numatytų 5 minučių – net 15-iolika“, –sako istorikas.
Britų premjero pamokėlės 1925 metais Didžiosios Britanijos prem-jeras Austinas Chamberlainas, priimda-mas Lietuvos pasiuntinį Londone Ernestą
Galvanauską, kalbėjo ne apie šventinius reikalus, o apie sudėtingą Lietuvos tarp-tautinę situaciją.
„Po 1923 metų, kai didžiosios Vaka-rų valstybės Vilnių pripažino Lenkijai, o Kaunas šį sprendimą atmetė, Lietuva at-sidūrė dalinėje tarptautinėje izoliacijoje. Vienintelė šalis pasaulyje, kuri pripažino Lietuvos suverenitetą Vilnijoje, buvo So-vietų Sąjunga. Todėl britų premjeras Lie-tuvos pasiuntiniui E.Galvanauskui Naujų-jų metų proga linkėjo racionaliau vertinti įvykius, kuo greičiau atkurti diplomatinius-ūkinius santykius su Lenkija ir susitaikyti su Vilniaus netektimi. „Kam jums Vilno, juk tai lenkiškas miestas ir jis tik susprog-dins jūsų tautinę valstybę?“ – klausė britų premjeras“, – tuometį susitikimą apžvel-gia pašnekovas.
Situacija pasikartojo ir 1926 metais, kai A.Chamberlainas Lietuvos nusistatymą dėl Vilniaus pavadino tiesiog „negudria politika“.
Susidūrimai su diktatoriais1926 metų gruodžio 17 dieną Kaune buvo įvykdytas karinis perversmas, kurio metu nuverstas teisėtas prezidentas Kazys Gri-nius, kairiųjų Vyriausybė ir įvestas lie-tuviškas autoritarinis režimas. Šie radi-kalūs pokyčiai, žinoma, neliko Europoje nepastebėti.
Pasak A.Kasparavičiaus, iškart po per-versmo tuometis Italijos diktatorius Benit-to Mussolini ir karalius Vittorio Emanuele III Lietuvos pasiuntinį Romoje Valdemarą Čarneckį pasveikino ne tik su Naujaisiais metais, bet ir „su sėkmingu žygiu“ prieš komunizmą. Italų fašistai vylėsi, kad Lie-tuva suks „itališkąja autostrada“ ir taps jos savotiška partnere šiaurrytinėje Europoje, stabdant rusiškąjį komunizmą, socializmą ir įtvirtinant diktatūrinį bei korporatyvinį valstybės valdymo modelį.
„Politines simpatijas Lietuvai B.Musso-lini reiškė ir vėliau, iš esmės iki pat
Miuncheno konferencijos. Štai iškart po 1936 metų sausio 1-osios jis pasiūlė pro-jektą Lietuvos Vyriausybei, kaip tarptau-tinėmis juridinėmis priemonėmis neu-tralizuoti nacius Klaipėdos krašte, kaip sumažinti hitlerinės Vokietijos politinį spaudimą Lietuvai, kišimąsi į Lietuvos vidaus reikalus“, – sako A.Kasparavičius.
Įdomūs pranešimai Kauną pasiekdavo ir iš Berlyno: „Vieniems diplomatams į val-džią atėjęs Adolfas Hitleris atrodė ener-gingas ir tvirtas, galintis sukurti „tvarką Europoje“, kitiems – isteriškas ir pavojin-gas politinis entuziastas su abejotina psi-chine sveikata.“
Vynas atrišdavo liežuviusA.Kasparavičiaus teigimu, lietuvių diplo-matai užsienyje irgi organizuodavo nau-jamečius vakarėlius, vadintus dažniausiai „naujametine arbatėle“.
Užsienio diplomatams ir svetur reziduo-jantiems lietuvių pasiuntiniams ilgesni neformalūs pasisėdėjimai, kai leidžiama sau išgerti ne vieną taurę vyno, konjako ar viskio, tapdavo puikia dirva informacijai rinkti: sužinoti diplomatų politines sim-patijas ar antipatijas, galbūt, išgirsti apie svetimų valstybių URM koridoriuose dar tik brandinamus planus ar intencijas, vie-nų ar kitų valstybių politinius žingsnius tarptautinėje arenoje ir pan.
Štai pasitinkant 1938-uosius lietuvių diplomatai Paryžiuje, Stokholme, Taline ir Rygoje gana taikliai numatė, kad artėja Lietuvos–Lenkijos santykių krizė ir Lietu-va gali sulaukti vienokių ar kitokių iššū-kių iš Varšuvos.
„Naujametinės arbatėlės buvo galimybė pasikeisti nuomonėmis, išgirsti naujienas, aptarti pasaulines didžiosios politikos ten-dencijas, sužinoti naujų intrigų ar užku-lisinių žaidimų. Pranešimai, kuriuos dip-lomatai rašydavo po tokių vakarėlių, yra vieni įdomiausių“, – mano A.Kaspara-vičius.
„Anglo-American bar“
vienoje iš Kauno puotų.
Pirmas iš kairės –
Lietuvos užsienio
reikalų ministras
Stasys Lozoraitis.
Kaunas,
1936 m. sausio 11 d.
Diplomatai puotoje Karininkų ramovėje.
Kaunas, 1938 m. vasaris
M.S
meče
chau
sko
nu
otr
.
20 | Mano pasaulis 15min
| 2012 m. gruodžio 21 d.
top related