mažosios lietuvos etnografinis kostiumas · 'hoprqdl gdxprqdl gdoprqdl glpåxndl wdã ¡v...

Mažosios Lietuvos etnografinis kostiumas

skirta Tautinio kostiumo metams

Lietuvininkės tautinis kostiumas

Lietuvininkės kostiumą sudarė

sijonai, marškiniai, liemenė,

švarkelis, prijuostė, galvos danga,

apavas (kojinės, avalynė), juosta,

delmonas, papuošalai, drobulė,

skaros, pirštinės, riešinės.

Sijonai (marginės, kedeliai, kedelaičiai)

XVII – XVIII a. lietuvininkės dėvėjo margines –nesiūtus sijonus, iš dryžuoto ar languoto vilnonioaudinio. XIX a. pr. dėvėti dryžuoti (juoda, raudona;raudona, mėlyna, žalia, juoda, geltona) ar languoti(juoda, raudona, balta ir t. t.). XIX a. vid. ir pab.lietuvininkių sijonai buvo vienspalviai, išilgadryžiai irlanguoti, tamsesnių spalvų: derinamos tamsiai mėlyna,raudona ir balta; juoda ir žalia ir bei kitos spalvos.

XIX a. pab. paplito juodi ir tamsiai rudi sijonai, ataustiskersiniais žalios, mėlynos, geltonos spalvos ruoželiais,smulkiai klostyti arba plisuoti.

Marškiniai (papetės, prymarškiniai)

Moterų marškiniai, kaip ir visoje Lietuvoje – balti

lininiai, medvilniniai (vėlesnio laikotarpio). Marškinius

siuvo iš stačiakampių audinio gabalų. Jų dalys turėjo

pavadinimus: stuomuo, rankovė, rankogalis, pažastinis,

įduras, perpetė, apykaklė, bamba. XVIII a. lietuvininkės

marškinius siuvinėjo sudėtingais geometriniais ir

augaliniais įvairių spalvų raštais.

Liemenės (kiklikas, vystė)

XVII – XVIII a. dėvėtos trumpos (iki liemens)vienspalvės (žalios, mėlynos, raudonos, juodos)vilnonės arba iš gėlėto aksomo siūtos liemenės.Vienspalvės vilnonės liemenės puoštos kukliu, baltais,juodais, raudonais siūlais mašinine siūle nusiūtuornamentu. XIX a. vid. dėvėtos namų darbo vilnonės arpusvilnonės žalios, mėlynos, violetinės, rudos, juodosliemenės su įaustomis siauromis ryškesnių spalvųjuostelėmis. Liemenių susegimas dažniausiai paslėptas,neakcentuojamas, kartais apvedžiojamas puošniomisvienspalvėmis virvelėmis.

Švarkeliai

Švarkelius lietuvininkės dėvėjo nuo XVIII a. Švarkeliai, kaip ir liemenės, buvo prigludę, neilgi, pasiūti iš vienspalvio, ypač šiame regione mėgto tamsiai mėlyno audinio.

Prijuostės (šiuršis)

XIX a. pr. lietuvininkių prijuostės buvo balto lino, suišilgai įaustais raudonų dryžių raštais. Kartais tokiosišilgadryžės prijuostės apačioje raštai būdavo įaudžiamiskersai. XIX a. antroje pusėje prijuostės tamsesnės,vienspalvės, tolygiai margos, gėlėtos, dažniausiaišilkinės. Prie juosmens – smulkiai klostytos (parauktos).Surišamos įverta ar prisiūta vienspalve arba raštuotajuostele.

Galvos danga

Šukuosena ir įvairūs galvos papuošalai visada buvo

neatskiriama aprangos dalis, papildė, dažnai ir keitė

kostiumo stilių. Merginos kasas pynė iš daugybės

sruogų ir įvairiai dėjo jas apie galvą. Į kasa įpindavo

kaspinų, juostelių. Vainiku sudėtas kasas apjuosdavo

mėlynu, žaliu, juodu arba violetiniu kaspinėliu, baltu

raiščiu, šimtarašte juostele.

Ypatinga buvusi jaunamarčių galvos danga. XVIII –XIX a. pr. jaunos moterys puošėsi kykais. Tai puošnus,iš kiauraraščių pinikų (mezginių, nėrinio, muslino artiulio) pagamintas galvos apdangalas su šonuosesvyrančiais puošnaus audinio galais.

Delmonai (daumonai, dalmonai, dimžukai, tašės, kapšės, krapštės)

Delmonas – puošni juosmeninė kišenė nosinei, šukoms,pinigams, maldaknygei, siūlams, adatinei, raktams ir kitomssmulkmenoms susidėti. Lietuvininkės delmonus nešiojo jau XVIIa. pab. – XVIII a. pr. Delmonai siūti iš tamsių spalvų milelio,čerkaso, puošnesni – iš aksomo, gelumbės, velveto, satino,medvilnės, austinių juostų ir diržų, audinių skutelių. Ypačpuošnūs išeiginiai delmonai įvairiai ir gausiai siuvinėtisimetriškomis kompozicijomis iš geometrinių, augalinių, kartaissu gyvūninių motyvų derinių. Moterys turėjo po keletą delmonų,kuriuos dažniausiai siuvosi ir siuvinėjosi pačios. Buvo segamiprie diržo arba parišami juosta dešiniajame šone ar per vidurįpilvo ant marginės (nesiūto sijono). Dauguma jų plokščioskišenės formos: stačiakampiai, į viršų smailėjantys irsuapvalintais kampais, laužytos ar taurės formos.

Papuošalai

XVIII – XIX a. pr. lietuvininkės mūvėdavo daugsidabrinių, metalinių, žalvarinių žiedų. Pagrindiniaimoterų ir merginų papuošalai – gintaro ir vienspalvio arįvairiaspalvio stiklo karoliukai. Gintariniai karoliaibūdavo suveriami iš tekinto gintaro gabalėlių.

Avalynė

XVII – XVIII a. lietuvininkės kasdien avėjo medinėmis klumpėmis, naginėmis. Išeigai pasiturinčios moterys turėjo batelius (raudonos spalvos). XIX a. – XX a. pr. avėti odiniai batai (kurpės). Avalynė – trumpa ir ilga (aulai iki pusės blauzdų). Trumpoji užsegama, įaunama ar suvarstoma, o ilgoji per priekį suvarstoma. Batai tamsiai rudi arba juodi.

Lietuvininkų vyrų aprangaLiteratūros apie vyrų drabužius nėragausu. XIX a. antroje pusėje dėvėtipaprasti ir monotoniški spalvųdrabužiai. Spalviniu požiūriuišsiskyrė tik galvos dangospapuošalai, susijuosimo priemonės,kaklaskarės ir avalynės raiščiai. XIXa. pab. lietuvininkų vyrų tradiciniųišeiginių drabužių komplektąsudarė: marškiniai, kelnės, liemenė,sermėga (švarkas), galvos danga,kaklaskarė, susijuosimo priemonės,apavas.

MarškiniaiVyrų marškiniai buvo siuvami ištokių pat medžiagų kaip ir moterųmarškiniai. Marškiniams skirtądrobės gabalą (stuomenį)jaunamartės paprastai dovanodavovyro tėvams ir giminėms. Vilkėjotrumpus (rankos ilgio) marškinius,kuriuos suleisdavo į kelnes.Išeiginiai marškiniai – apatinisvyriškio kostiumo drabužis, ant jųvilkosi liemenes ir sermėgas.Marškiniai nebuvo puošiami, kartaisjų priekyje, abipus užsegimo,siuvamos kelios siauros klostelės.Marškinius užsekdavo ir sagomis aružrišdavo raišteliais.

Kelnės

Lietuvininkai mūvėjo ilgas,neplačias ir trumpas, žemiau keliųpatrauktas kelnes. Iki XX a. pr.kelnės siuvamo iš vilnonės,pusvilnonės ar lininės namų darbomedžiagos. XIX a. mūvėtosspalvotos išilgadryžės kelnės,lietuvininkai derino raudoną,geltoną, plytinę, juodą spalvas.Siuvo ir vienspalves kelnes, visųnatūralios vilnos tonų arba dažytas.Kelnių galai buvo įleidžiami įaulinius batus, jos apaunamoskojinėmis arba apvyniojamos autais.Kelnės buvo be kanto.

LiemenėsMažojoje Lietuvoje liemenespradėjo dėvėti kartu su miestemadingais švarkais (surdotais).Pati liemenė nebuvo laikomaišeiginiu drabužiu. Klaipėdoskrašte liemenės buvo nešiojamosiki XX a. pr. Liemenės – trumpos(8 – 10 cm žemiau juosmens).Lietuvininkų liemenės tamsiosarba margos, siūtos su šviesiulininiu ar medvilniniu pamušalu,negilia kaklo iškirpte, nepuoštosjokiais apsiuvais.

Apavas

Lietuvininkai kojų pėdas ir blauzdasvyniojo autais arba avėjo kojines(žekes): linines baltas arba vilnonesmėlynas. Autas - tai įvairaus dydžiomedžiagos gabalas, kurioapvyniojama koja. Buvo nešiojamosir megztos margaspalvės kojinės,geometriniu ar ornamentiniu raštu.Populiariausias išeiginių vyrų apavasbuvo odinės naginės, klumpės. Patsbrangiausias išeiginis apavas –auliniai batai.

Vaikiški tautiniai drabužiai

Vaikiški tautiniai drabužiai buvo

įprastinė šventinė apranga.

Dažniausiai vaikui siūdavo iš

medžiagų, kurios atlikdavo nuo

suaugusiųjų, taigi ir vaikiški

drabužiai atitiko pagrindinius

regiono bruožus.