mokytojo ir mokinio kūrybiškas bendradarbiavimas ugdymo procese

Mokytojo ir mokinio kūrybiškas Mokytojo ir mokinio kūrybiškas bendradarbiavimas ugdymo procesebendradarbiavimas ugdymo procese

Pasak Mildos Laužikaitės, bendrojo ugdymo mokykloms skirto projekto „Kūrybinės partnerystės“ vadovės, daugelis tėvų, mokytojų ar mokinių kūrybiškumo sampratą sieja tik su menine veikla – šokiu ar piešimu – ir su įgimtais talentais.

Kūrybiškumas suvokiamas siauraiKūrybiškumas suvokiamas siaurai

•„Iš tiesų į kūrybiškumą reikėtų pažvelgti plačiau ir jį įvertinti kaip gaunamų kompetencijų ir įpročių visumą, kurią galima ugdyti. Pavyzdžiui, gebėjimas bendradarbiauti ar surasti netipinius, alternatyvius problemų sprendimo būdus padeda jaunimui lengviau integruotis šiandieniniame pasaulyje, taip pat ir pasiekti geresnių mokslo rezultatų“, – sako M. Laužikaitė.

Kūrybiškumo ugdymas mokykloje

Ugdyti kūrybingumą ir iniciatyvumą itin svarbu šiuolaikiniame nuolat ir sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Vis dar yra

nusistovėjęs nepalankus požiūris į permainas ir naujoves, todėl inovacijų kūrimą reikėtų skatinti jau vaikystėje – tai ateityje padėtų prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Maži vaikai mus

dažnai stebina ir žavi savo laisvumu ir spontaniškumu, gebėjimu fantazuoti ir kurti. Tačiau augdami jie dažniausiai „išbarsto“

šiuos gebėjimus.

KodKodėl?ėl?

• Iš dalies tai atsitinka dėl to, kad vis dažniau tenka laikytis griežtų taisyklių, suaugę ne tik pasiūlo įvairių užduočių, bet ir išsamių instrukcijų, kaip jas atlikti. Kūrybingumą ypač žlugdo nuolatinis žinių ir informacijos taikymas sprendžiant problemas pagal gerai „atidirbtus“ algoritmus ir klaidos baimė.

Kam?Kam?

• Turėtume prisiminti, kad ateityje mūsų mokinys, kaip originaliai mąstantis darbuotojas gali tapti vertingesnis už daug žinantį. Ugdydami kūrybingumą ir iniciatyvumą galime atskleisti mokinio lyderio potencialą, gebančio generuoti ir įgyvendinti naujas idėjas, greitai ir efektyviai prisitaikyti prie kintančių išorinių sąlygų.

Ypač svarbu sudaryti sąlygas kiekvieno vaiko Ypač svarbu sudaryti sąlygas kiekvieno vaiko saviraiškai atskleistisaviraiškai atskleisti.

Viena svarbiausių kūrybiškumo ugdymo mokykloje sąlygų – pačių mokytojų kūrybiškumas.

Tik kūrybiškai dirbantis mokytojas išugdys kūrybišką mokinį. Kiekvienam vaikui turi būti sudaryta galimybė kurti, nes vaikai iš prigimties yra smalsūs ir mėgsta eksperimentuoti. Kūrybiškumo ugdymui ne tiek svarbios žinios, kiek gebėjimas jomis naudotis.

Galima būtų išskirti tokius kūrybiškumą Galima būtų išskirti tokius kūrybiškumą skatinančius veiksniusskatinančius veiksnius:

•turtinga, įvairi aplinka, skatinanti tyrinėti, eksperimentuoti ir kurti;

• demokratiški aplinkinių santykiai;

• tam tikra autonomija, savarankiškumas ir laisvo pasirinkimo galimybė.

„„Kaip ugdyti kūrybingumą?“ Kaip ugdyti kūrybingumą?“ 11

• „Ugdyti asmenybę. Kūrybingi žmonės yra savarankiškos individualybės, todėl kūrybingą vaiką reikia mylėti, tačiau vengti smulkmeniškai kontroliuoti. Vaikui turi likti erdvės – pabūti vienam, turėti laisvo laiko, pasirinkti veiklą arba nieko neveikti, turėti savų paslapčių ir pomėgių, ugdytis savą požiūrį ir vertinimo kriterijus. Drausminti reikėtų ne taisyklėmis, bausmėmis ir suvaržymais, bet ugdant vertybes ir bendruosius elgesio principus, o destruktyvų elgesį pakeisti produktyvia veikla.

2.

• Skatinti smalsumą, tai yra domėjimąsi įvairiais dalykais ne dėl praktinės naudos, bet siekiant pažinti, atskleisti paslaptį. Mokyti tyrinėti. Gerbti vaikų klausimus ir rimtai atsakyti net į pačius keisčiausius, raginti vaikus klausti.

3.

• Vertinti originalumą, skatinti divergentinį mąstymą – keistas, retas idėjas ir sprendimus. Išklausyti, paraginti jas išbandyti ar pristatyti kitiems. Skatinti neapsiriboti pirma į galvą atėjusia idėja, vieninteliu sprendimu, bet pabrėžti, kad jų gali būti daug ir įvairių, kad verta jų ieškoti.

4.

• Leisti pasirinkti veiklą – sudaryti sąlygas neprograminiam, neplaniniam, pačių mokinių inicijuotam mokymuisi. Leisti rinktis sritis ir temas, kurios vaikams patinka, problemas, kurios jiems įdomios, ir veiklos būdus bei priemones. Padėti mokiniams atrasti tai, kas jiems iš tiesų patinka, nes tai jie padarys geriausiai.

5.

• Mažinti algoritminio mokymosi – suteikti būtinų žinių ir įgūdžių, tačiau orientuotis į atradimu grindžiamą mokymą ir užduotis, menkai apibrėžtas problemas, kurias reikėtų savarankiškai formuluoti ir spręsti.

6.

• Turtinti įspūdžius ir vaizduotę – kūrybingumas minta netikėtomis ir įkvepiančiomis patirtimis, įgyjamomis keliaujant, klausant koncertų, žiūrint spektaklius, sulaukiant svečių klasėje, eksperimentuojant ir kt.

7.

• Leisti klysti, tai yra pakliūti į mąstymo, sprendimų kūrimo akligatvius ir nebaudžiamam, nesmerkiamam pradėti iš naujo.“

IIniciatyvumo ir kūrybingumo niciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijos ugdymkompetencijos ugdymasas

Iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijos ugdymas kartais priskiriamas tokiems dalykams kaip dailė, muzika, šokis, lietuvių kalba. Turėtume pripažinti, kad šie dalykai iš tiesų sudaro daug ir labai įvairių galimybių mokiniams ugdytis kūrybingumą. Tačiau yra klaidinga manyti, kad šios kompetencijos neugdome per fizikos ar kitų dalykų pamokas. Mokiniai mokydamiesi fizikos, kai yra taikomi aktyvaus mokymosi metodai, projektinė ir tiriamoji veikla, turi puikią galimybę stiprinti savo kūrybines galias, ugdytis iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijos gebėjimus

Iniciatyvumo ir kūrybingumo Iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijos struktūra kompetencijos struktūra

Iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencija

•Lanksčiai ir originaliai mąstyti, drąsiai kelti idėjas •Inicijuoti idėjų įgyvendinimą ir įtraukti kitus •Aktyviai, tikslingai ir noriai veikti įgyvendinant idėją •Pagrįstai rizikuoti •Mokytis iš nesėkmių

Ugdant iniciatyvumo ir kūrybingumo Ugdant iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetenciją, ugdomos šios vertybinės kompetenciją, ugdomos šios vertybinės

nuostatos: nuostatos:

•atvirumas viskam, kas nauja, savita, įdomu; • pasitikėjimas savo kūrybinėmis galiomis; • dalijimasis sumanymais, mintimis, požiūriais; • noras kurti ir išbandyti naujas kūrybos priemones ir galimybes; • kūrybos kaip įdomios, vertingos veiklos pripažinimas.

Kaip ir kitoms kompetencijoms, iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijai vertinti ir įsivertinti

galima naudotis voratinklio įrankiu. Idėjos kėlimas

Pagrįstas rizikavimas

Aktyvus idėjos įgyvendinimas

Idėjų įgyvendinimo inicijavimas

Kitų įtraukimas

Pasitikėjimas savo jėgomis

Mąstymo lankstumas

Mokymasis iš nesėkmių

Literatūroje aprašyta labai daug ir įdomių aktyvaus mokymosi metodų, kurie tikslingai taikomi ugdymo procese pažadina mokinių smalsumą ir skatina jų kūrybingumą. Svarbu, kad mokiniai ne tik įgyja bendravimo įgūdžių, geriau

pažįsta save ir draugus, bet ir plėtoja savo iniciatyvumą ir kūrybingumą.

Aktyvaus mokymosi metodai išlaisvina mokinių mintis, veiksmus, provokuoja įvairius originalius sprendimus, moko gerbti kitų idėjas, skatina savarankiškumą ir autentiškumą. Jei sukuriama aplinka, kurioje bet kuris mokinys gali aktyviai veikti, nebijodamas suklysti ir pripažinti savo klaidas, galima tikėtis, kad bus sėkmingai ugdomas nuolatinio ieškojimo ir kilusių idėjų įgyvendinimo poreikis.

Kūrybingumo skatinimo metodai skirstomi į formaliuosius ir neformaliuosius. Formalieji metodai skirti idėjų generavimo procesui aktyvinti, neformalieji metodai – kūrybingumo gebėjimams ugdyti.

Kūrybingumo skatinimo metodai: minčių lietus, trijų kėdžių metodas, šešių De Bono skrybėlių metodas, minčių žemėlapis, ekskursijos metodas, problemos apvertimo, didesnių tikslų metodas, pojūčių karalystės metodas.

Kūrybingumo ugdymui skirtoje literatūroje dažnai cituojama Fionos Mcleod ir Richardo Thomsono nuolatinio kūrybiškumo proceso schema. Ši schema labai

gerai parodo kūrybinio proceso struktūrą, jo etapus, padeda suprasti, kaip atsiranda naujos idėjos, kaip elgtis kiekviename šio proceso etape.

10

Daugelis mokytojų sėkmingai taiko įvairius metodus, o svarbiausia sudaro sąlygas savo mokiniams kūrybingai

mąstyti ir veikti, imtis iniciatyvos ir įtraukti į savo sumanymus kitus.

Pripažįstama, jog kūrybiškumo plėtotė priklauso nuo to, kokioje aplinkoje asmuo

kuria irkaip įvertinamas jo kūrinys.

Aplinka yra kūrybiško žmogaus ugdymo veiksnys, nes žmogaus kūrybinė saviraiškaįmanoma tik tam tikroje socialinėje aplinkoje.

Kūrybiškumui palanki aplinka – sudėtingas

ir daugiamatis fenomenas.

Ją sudaro gamtinių, geografinių, klimatinių, socialinių, kultūrinių sąlygų visuma, kurioje gyvena individas ar žmonių grupė.Analizuojant kūrybiškumo plėtotei įtaką darančius veiksnius mokslinėse publikacijose aptariamos mikro ir makro aplinkos charakteristikos.

Makroaplinka (istorinė, socialinė, kultūrinė aplinka) charakterizuojama tokiais

aspektais:a) istorinė aplinka (kūrybiškumas priklauso nuo to meto egzistuojančios visuomenės požiūrio, turimos informacijos, jos prieinamumo, pavienių veikos sričių išsivystymo ir hierarchinės padėties);b) kultūrinė aplinka (kūrybiškumas priklauso nuo pavienėse kultūrose vyraujančių tradicijų, individo vietos visuomenėje sampratos);c) religinė aplinka (kūrybiškumas priklauso nuo išpažįstamo tikėjimo, asmenybės dvasinio gyvenimo sampratos konkrečioje religijoje);d) socialinė aplinka (kūrybiškumas priklauso nuo šalies socialinės struktūros, valdymo pobūdžio, visuomenės dinamiškumo);e) ekonominių išteklių (kūrybiškumas priklauso nuo investicijų moksliniams tyrinėjimams ir meninei veiklai).

Išskiriami tokie mikroaplinkos komponentai:

a) šeimos aplinka (šeimos narių bendravimo pobūdis, polinkiai, pomėgiai, tėvųprofesija, tradicijos);b) mokyklos aplinka (mokyklos klimatas, bendruomenės narių santykiai, materialinėssąlygos, pedagoginės idėjos, mokyklos darbo organizavimas);c) profesinės veiklos aplinka (pažinimas, bendravimas, žaidimai, mokymasis, darbas,kūryba).

Kūrybiškumui ir kūrybiniam mąstymui palankios aplinkoscharakteristikos

Kūrybiškumui palankios aplinkos aspektas

Charakteristikos

Psichologinisklimatas

• pozityvus požiūris į veiklumą, iniciatyvą, išradingumą, darbą;• gyvenimo prasmingumo nuostata;• kitoniškumo (asmenybės, idėjų, veiklos, siekių) toleravimas;• asmens autonomijos gerbimas – teisės nusišalinti, vadovauti pačiam sau ir turėti savo požiūrį pripažinimas;• laisvė eksperimentuoti – bandyti, klysti, pradėti iš naujo ir nebūti už tai pasmerktam ar išjuoktam;• žaismingumas, humoras.

Fizinės aplinkossavybės

• vizualių detalių gausa;• natūralios gamtos vaizdai už lango

arba jų kompensavimas kambariniais augalais, paveikslais;

• natūralios apdailos medžiagos;• šiltų spalvų vyravimas arba malonūs

kontrastai.

Kūrybinė aplinka

• integruotos veiklos, kurios skatina smalsumą, kūrybinį aktyvumą, savarankišką mokymąsi, holistinį pasaulio suvokimą;• kūrybiškumo pavyzdžių buvimas ir nedidelis formalus reguliavimas;• emocinis saviraiškos skatinimas;• pakankamas kiekis mokomosios medžiagos;• nereikalavimas pristatyti kūrybos rezultatus.

Artimiausiakūrybiškumui

palanki aplinka• neapibrėžtumo toleravimas;• galimybė pritaikyti įvairius požiūrius;• kūrybiško elgesio ir rezultatų pavyzdžiai;• daugiareikšmė aplinka;• keleto kūrybos rezultatų pristatymo bei skirtingų požiūrių realizavimo galimybė.

Kūrybiškas klimatas

• šilta atmosfera;• atvirumas ir kilnumas;• bendrumo, priklausomybės grupei jausmas;• pasitikėjimas ir tolerancija;• intelektinis smalsumas, laisvės pojūtis, kai kiekvienas nėra įpareigotas laikytis formalumų;• kompetentingi kolegos;• žinojimas, kas yra žinoma ir kas nežinoma;• saugumo jausmas ir intelektinė draugystė;• pagalba idėjų turinčiam;• reguliarūs susitikimai ir keitimasis idėjomis.

Apibendrinant informaciją apie kūrybiškumo plėtotei palankios aplinkos

charakteristikas jas galima skirtyti į tokias subkategorijas:

• Pozityvus požiūris į pokyčius (parama inovacijoms, paskatos pokyčiams, nebijojimaspermainų, teigiamas požiūris į veiklumą, iniciatyvą, išradingumą, darbą ir kt.);• Pasitikėjimu ir pagarba grįsti tarpasmeniniai santykiai (asmens autonomijos gerbimas,kitoniškumo (asmenybės, idėjų, veiklos, siekių) toleravimas, atvirumas ir kilnumas,tolerancija ir saugumo jausmas, baimingumo nebuvimas ir kt.);• Veikimo laisvė ir savarankiškumas (saviraiškos palaikymas, galimybė pritaikytiįvairius požiūrius, neapibrėžtumo toleravimas, asmeninės laisvės ir nonkonformizmoskatinimas, galimybė eksperimentuoti, bandyti, klysti, pradėti iš naujo ir nebūti už taipasmerktam ar išjuoktam ir kt.);• Bendradarbiavimas (pagalba idėjų turinčiam, atvira komunikacija, reguliarūssusitikimai ir keitimasis idėjomis, grupės narių tarpusavio priklausomybė, kolegųpalaikymas, bendrumo ir priklausomybės grupei jausmas ir kt.);• Lanksti rezultatų vertinimo strategija (keleto kūrybos rezultatų pristatymo bei skirtingųpožiūrių realizavimo galimybė, nereikalavimas pateikti kūrybos rezultatus ir kt.);• Kūrybiškumo pavyzdžiai (kompetentingi kolegos, kūrybiškos asmenybės komandoje,kūrybiško elgesio ir rezultatų pavyzdžiai ir kt.);• Tinkama fizinė aplinka (natūralios apdailos medžiagos, šiltų spalvų vyravimas arbamalonūs kontrastai, vizualių detalių gausa ir kt.)

Kūrybiniam mąstymui palankios aplinkos tyrimas

Tyrimo objektas – kūrybiškumui ir kūrybiniam mąstymui palanki aplinka.Tyrimo tikslas – atkleisti kūrybiškumui ir kūrybiniam mąstymui palankios aplinkos būklę mokykloje.Tyrimo vieta ir laikas. Siekiant išsiaiškinti kūrybiškumui ir kūrybiniam mąstymui palankios aplinkos būklę pedagogams ir mokiniams internetinėje prieigoje buvo pateiktos anketos, stebėti 6-oje klasėje dirbantys mokytojai ir besimokantys mokiniai.Tyrimo dalyviai. Anketas pildė 14 pedagogų iš Senamiesčio pagrindinės mokyklos ir 30 mokyklos mokinių.

Tyrimo rezultatai

Tyrimo anketoje pateikti klausimų blokai, kuriais siekta išsiaiškinti: kiek respondentai turi žinių apie kūrybiškumo ugdymą; ar, mokytojų manymu, kūrybiškumo ugdymui palanki mokyklos aplinka; ar mokykloje sudaromos sąlygos mokytojų kūrybiškumo raiškai; ar palankus mokinių ir mokytojų kūrybiškumo plėtrai mokyklos psichologinis klimatas.

Kaip pedagogai supranta, kas yra Kaip pedagogai supranta, kas yra „kūrybiškumas“„kūrybiškumas“

Veikla, susijusi su polinkiais kurti tai, kas atitinka žmogaus nuotaiką, gebėjimus.

Mokėjimas suderinti saviraišką, mintis ir galimybes. Tai asmeninė savybė, padedanti bet kokią veiklą atlikti originaliai, savitai, meniškai. Ne mažiau svarbu, kad veikla būtų atlikta teisingai ir kokybiškai ir keltų etinį ir estetinį pasigėrėjimą.

Gebėjimas išsivaduoti iš standartų, vedant svajonei, fantazijai. Darbai originalūs, netelpantys į standartų normas

Originalus, lankstus mąstymas, gebėjimas dirbti Originalus, lankstus mąstymas, gebėjimas dirbti ne pagal instrukcijas, savarankiškumasne pagal instrukcijas, savarankiškumas.

Jūsų nuomone, kūrybiškumas yra:

1. įgimtas 2. įgytas 3. iš dalies įgimtasir iš dalies įgytas

Seka1

Ar svarbus kūrybiškumo ugdymas mokykloje?

0

1

2

3

4

5

6

7

Svarbus Labiau svarbus neinesvarbus

Nesvarbus Labiau nesvarbus neisvarbus

Seka1

Kokios veiklos sritys, jūsų nuomone, yra svarbiausios kūrybiškumo ugdyme?

0

2

4

6

8

10

12

Kurie veiksniai, Jūsų nuomone, turi didžiausią teigiamą įtaką mokinių kūrybiškumo ugdymui

mokykloje?

Kokie veiksniai slopina kūrybiškumą?

Kokius kūrybiškumo ugdymo metodus naudojate dažniausiai ?

Ar mokinių veiklose naudojate gamtines medžiagas ?

Taip 9Ne 5

Kiek laiko skiriate veikloms, skatinančioms vaikų kūrybiškumą?

Iš kur gaunate informacijos apie vaikų kūrybiškumo ugdymą?

Seminaruose, mokymuose, konferencijose susijusiose su kūrybiškumo ugdymu dalyvauju

Įvertinkite savo mokyklos (klasės) palankumą kūrybiškumo ugdymui

Prie kokio tipo žmonių priskirtumėte save?

Kokius vaidmenis Jūs atliekate vaiko kūrybiškumo ugdymo procese

Organizatorius

Stebėtojas

Dalyvis

Iniciatorius

Pagalbininkas

Kritikas

KritikasTikrai esu 1Labiau esu, nei nesu 5Labiau nesu, nei esu 8Visai nesu 0

Ar kūrybinio mąstymo ugdymui taikote tam tikras technikas (metodus)?

Jūsų pedagoginio darbo stažas

Lytis

Išvados1.

Žmogaus kūrybinė saviraiška įmanoma tik tam tikroje socialinėje aplinkoje, o kūrybiškumo raiška didele dalimi priklauso nuo to, kokioje aplinkoje asmuo veikia. Kūrybiškumui ir kūrybiniam mąstymui palankiai aplinkai priskiriamos šios charakteristikos: pozityvus požiūris į pokyčius, pasitikėjimu ir pagarba grįstitarpasmeniniai santykiai, veikimo laisvė ir savarankiškumas, bendradarbiavimas, lankstirezultatų vertinimo strategija, kūrybiškumo pavyzdžiai, tinkama fizinė aplinka

2.

Analizuojant kūrybiškumui ir kūrybiniam mąstymui palankios mokyklos aplinkos bruožus išryškinama mokyklos kultūros svarba, t. y. tolerantiškos aplinkos puoselėjimas, įsitraukimo į veiklą skatinimas, kūrybiškumo vertingumo pripažinimas, komunikavimo atvirumas, rizikavimo ir bandymų palaikymas. Kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo plėtotei itin svarbus ir psichologinis mokyklos klimatas, klasės atmosfera, pasitikėjimu ir pagarba grįsti mokyklos bendruomenės narių tarpusavio santykiai, mokytojo asmenybė, funkcionalios mokymo(si) erdvės.

3.

Analizuojant empirinio tyrimo, kuriame dalyvavo pedagogai pastebėta, jog atsakydami į klausimusdauguma mokytojų linkę rinktis vidutinius atsakymų variantus, todėl daugeliu atvejų rezultatai skiriasi nedaug. Tačiau detalesnė tyrimo duomenų analizė leidžia daryti įžvalgas apie tai, koks yra bendras mokyklos kontekstas kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymoaspektu.

3.1.

Svarbiausiomis kūrybinio mąstymo charakteristikomis pedagogai laiko originalumą ir lankstumą. Priskiriamos ir kūrybiškos asmenybės savybės: aktyvumas, mokymosi motyvacija, smalsumas, gebėjimas spręsti problemas, interesų platumas. Apibūdindami kūrybiniam mąstymui palankią aplinką kaip reikšmingiausius jos bruožus pedagogai nurodo palankų psichologinį mokyklos klimatą, veikimo laisvę ir kūrybinės veiklos skatinimą, tinkamą fizinę aplinką ir aprūpinimą mokymo(si) priemonėmis, bendravimą ir bendradarbiavimą.

3.2.

Pedagogai pripažįsta, jog žinių apie kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo ugdymą turi tik vidutiniškai, o pagrindiniu informacijos šaltiniu mokytojai nurodo esant asmeninę patirtį ir savarankiškas literatūros studijas. Ribota yra ir informacijos sklaida tarp kolegų.

3.3.

Didelė dalis respondentų sutinka, jog mokykloje yra aiškiai išreikštas siekis ugdyti kūrybiškai mąstančias asmenybes, mokykla noriai imasi įgyvendinti inovacijas, mokykloje yra daug kūrybiškai mąstančių pedagogų.

3.4.

Dauguma respondentų pripažįsta, jog mokiniai mokykloje yra skatinami kūrybiškai mąstyti, organizuojamos įvairios veiklos mokinių kūrybiniams mąstymui aktyvinti ir rezultatams pristatyti. Mokytojai mokykloje pasigenda tolerancijos, palaikymo.

3.5.

Kuriant kūrybiškumui ir kūrybiniam mąstymui palankią aplinką mokykloje pedagogai nurodo, jog jie palaiko mokinių iniciatyvas, siekia padėti mokiniams pasitikėti savo kūrybinėmis galiomis, pozityviai save vertinti. Tačiau išryškėjo ir tai, kad į kūrybinio mąstymo reikalaujančias veiklas ne visada įtraukiamas kiekvienas mokinys, o mokykloje nepakankamai pripažįstama kūrybinio proceso svarba.

3.6.

Didžiausi kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo mokykloje trukdžiai, pedagogų manymu, yra perkrautos ugdymo programos, ne visai palankus mokyklos psichologinis klimatas, mokinių abejingumas ir motyvacijos stoka. Mokytojų ir mokinių kūrybiniam mąstymui plėtotis iš kolegų, mokyklos administracijos pedagogai pirmiausiai norėtų sulaukti palaikymo ir supratimo, geranoriško bendravimo ir bendradarbiavimo, o iš mokinių –iniciatyvumo ir stipresnės mokymosi motyvacijos.

PROJEKTO PRISTATYMAS

Programa „Tyrinėjanti mokykla“ (TM3) 2013/2014 m. m.

• KŪRYBIŠKO MOKYMOSI PROJEKTASAprašant kūrybiško mokymosi projektą, vadovautasi

Tyrinėjimo srities elementų schema. Pagal šią schemą, projekto centre glūdi konkretus iššūkis ar problema, kurią mokykla nori spręsti projekto metu. Ši problema/iššūkis sprendžiamas, derinant bendrojo ugdymo turinį (konkrečius ugdymo dalykus ar programas), kūrybos procesą (konkretaus meno formą ar kūrybos praktiką) ir kūrybinių gebėjimų ugdymą (vieną ar kelis kūrybingumo įpročius: vaizduotę, smalsumą, atkaklumą, nuoseklią praktiką ir bendradarbiavimą).

Schema

TYRINĖJIMO SRITIS IR PROJEKTO IDĖJA

• Vienu teiginiu ar klausimu suformuluokime projekto tyrinėjimo sritį.

• Kokie kūrybiški scenos meno metodai padėtų įtraukti mokinius į kokybiškas įvairių dalykų mokymosi veiklas, sutelkiant klasę vieningam, darniam, sutelktam darbui per jiems priimtinus saviraiškos būdus?

Projekto idėja – kaip planuojame jungti pasirinktus tyrinėjimo srities elementus, kokias

veiklas planuojame vykdyti• Projekto idėja – mokytis įvairių dalykų per save, pažįstant save kaip

asmenį (fizinį kūną ir dvasines galias), savo galimybes, stiprybes, pažįstant savo aplinką. Idėjai įgyvendinti ketinama pasitelkti sceninės saviraiškos – judesio teatro veiklas (užsiėmimus ir galutinį pasirodymą), kurios bus taikomos matematikos, lietuvių kalbos, etikos, tikybos, istorijos, gamtos ir žmogaus, informacinių technologijų temoms atskleisti, per įvairias užduotis, pratimus, siekiant kiekvieną dalyvaujantį panaudoti kaip mokymosi šaltinį. Projekto metu skatinsime įvairiapusę mokinių ir mokytojų saviraišką suteikiant galimybes atsiskleisti kiekvienam, lavinant gebėjimus dirbti, mokytis kartu sutelkus, darniai, turiningai. Sieksime keisti požiūrį į mokymąsi per požiūrį į save, pagarbą sau ir kitiems. Sieksime įgalinti mokinius mokytis per jų pačių atsivėrimą, stiprybes, savęs pažinimą, įsiklausymą į juos supančią aplinką, kitų nuomones, idėjas. Gilinimasis į save ir supančią aplinką jungiant įprastus dalykus ir scenos meno veiklas lavins bendradarbiavimo įgūdžius ir gebėjimą dirbti su kitais, skatins pasijausti komandos nariu. Tikimės kiekvieno iš dalyvaujančių energiją nukreipti naudingoms kūrybiško mokymosi veikloms įgyvendinti visiems kartu sukuriant galutinį „produktą“ judesio teatro pasirodymą.

MOKINIŲ MOKYMASIS

BendradarbiavimasMokinių pažanga, pasiekimai ir požiūris į mokymąsi

MOKYTOJŲ MOKYMASIS • Kūrybiško mokymosi projekto metu jame

dalyvaujantys dalykų mokytojai tobulins savo kūrybiško mokymosi kompetenciją pagal akredituotą programą. Kvalifikacijos tobulinimas vyks darbo vietoje, bendradarbiaujant su išoriniais partneriais – kūrėjais, renginių metu, o taip pat vykdant nuolatinį įsivertinimą, geriausios ugdymo praktikos paiešką. Programoje dalyvaujantys mokytojai savo pažangą stebės ir vertins bendrai, kaip kolektyvas. Prieš pildant šią dalį, mokytojai turėtų sutarti, kuriose srityse jie labiausiai norėtų patobulėti ir savo pažangą stebėti bei fiksuoti.

Ko projekte dalyvaujantys mokytojai labiausiai norėtų išmokti?

•Eksperimentuoti ugdymo procese: taikyti naujas idėjas, žinias, įgūdžius ir požiūrius •Įgalinti mokinius mokytis Užmegzti ir palaikyti •Užmegzti ir palaikyti partnerystės ir bendradarbiavimo santykius su mokiniais, kolegomis ir kūrėjais

Projekto eiga-čia pradžia-

Ko mes norim?

Renkamės, planuojam, balsuojam.

Mūsų kūrybos agentė Jurgita

Mokytojai mokosi

Diskutuojam

Mokomės dirbti savarankiškai

diskutuoti

girdėti

bendrauti

Tai irgi apie mus

Prieš