narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas .... pagalba... · 5,8 5 58,9 59,2...

Prevencija

Metodinė medţiaga lektoriui

A.G.Davidavičienė, MD

Temos aktualumas

Situacija

Rūkymas 40 ir daugiau kartų

Pasaulinė sveikatos organizacija

informuoja:

• Trečdalis planetos ţmonių rūko. Taigi,

pasaulyje yra 2,3 milijardo rūkorių.

• Rūkymas kasmet lemia 4,9 mln. mirčių.

• Jei rūkymas plis tokiais tempais kaip

dabar, tai 2025 m. mirtingumas nuo

tabako sukeltų ligų sieks 10 mln. per

metus.

Rūkalų paaugliai gali įsigyti

be jokio vargo.

Tai nurodė 94.0 proc.

paauglių.

ESPAD 03 duomenys

Mokiniai, kurie nėra vartoję alkoholio

1995 1999 2003

berniukai

mergaitės

iš viso

Narkotikų eksperimentavimas

0 5 10 15 20 25

ESPAD95

ESPAD99

ESPAD03

iš viso

mergaitės

berniukai

Kitų narkotikų be marihuanos/hašišo

vartojimas

Narkotikų eksperimentavimas

pagal regionus

19.520.9

11.69.6

11.612.2

3.9 4.5

Bet koks narkotikas be marihuanos

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Panevėžys

Miestai

Rajonų centrai

Kaimas

Raminamųjų ar migdomųjų vaistų be gydytojo

paskyrimo vartojimas per gyvenimą. 2003 m.

Duomenys netikri

arba jų nėra

Nedalyvaujanti

šalis

Kokios priežastys?

Narkotikų vartojimo priežastys(procentas nuo vartojusių mokinių)

18,919,7

21,815,9

58,959,2

18,622,3

1718,5

3,22,5

0 10 20 30 40 50 60

Siekiant apsvaigti

nenoras išsiskirti iš

grupės draugų

neturėjimas ką veikti

smalsumas

noras užmiršti savo

problemas

kitos priežastys

neprisiminė

Jeigu paauglystėje viskas

normalu,

yra nenormalu.

Jeigu paauglystėje viskas

nenormalu,

reiškia viskas normalu

PAAUGLIO PASAULIS

Tėvai

Visuomenė Individas Bendraamţių

grupė

Mokykla

Vertybinės nuostatos:

Jas formuoja ir apie jas sprendţiame

daugiausia iš:

• Šalies įstatymų

• Suaugusiųjų elgesio ir poţiūrio

• Ţiniasklaidos

Ką turėtų padaryti

• valstybė

• vietos valdžia

• mokykla

• tėvai

NACIONALINĖ NARKOMANIJOS PREVENCIJOS IR

NARKOTIKŲ KONTROLĖS 2004 - 2008 METŲ PROGRAMA

Patvirtinta LR Seimo 2004 m.balandţio 8 d. nutarimu Nr IX-2110

31.3 punktas - įtraukti į bendrojo lavinimo

mokyklų ugdymo planus kursą apie

narkotinių medţiagų, alkoholio bei tabako

ţalą ţmogaus sveikatai bei visuomenei, taip

pat ugdant moksleivių socialinį atsparumą

narkotikų vartojimui, plėtojant popamokinę

veiklą bei vaikų uţimtumą

LR švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d.

įsakymas Nr ISAK-494 (Ţin., 2006, Nr. 33-119)

Alkoholio, tabako ir

kitų psichiką

veikiančių medžiagų

vartojimo prevencijos

PROGRAMA

Prevencinių programų rūšys

• B e n d r o j i (u n i v e r s a l i) -

visai mokyklai

• A t r a n k i n ė - rizikos grupėms

• T i k s l i n ė (s i m p t o m i n ė) -

tiems, kurių problemos ryškios, bet

dar nėra priklausomybės

Alkoholio, tabako ir kitų

psichiką veikiančių medţiagų

vartojimo prevencijos

PROGRAMOS

ĮGYVENDINIMAS

Svarbiausi veiksmingumą

uţtikrinantys veiksniai• Mokyklos bendruomenės, ypač vadovų

motyvacija

• Mokytojų parengimo kokybė (kvalifikacija)

• jų patirtis ir motyvacija

• turimos mokymo priemonės

• naudojami pedagoginiai metodai

• gebėjimas įvertinti programos įgyvendinimą

KADA PRADĖTI PROGRAMĄ

ĮGYVENDINTI?

1 versija. Pradėti kalbėti su vaikais apie

alkoholį, tabaką ir kitas psichiką

veikiančias medţiagas nuo pat

vaikystės, t.y. jau nuo ikimokyklinio

amţiaus.

2 versija. Pradėti kalbėti su vaikais šia

tema tada, kai vaikas yra šiek tiek

paaugėjęs ir jau gali suprasti jam

pateiktą informaciją

I versija

15-16 metų mokinių ESPAD tyrimai parodė, kad šio

amţiaus vaikai jau turi 5-10 metų staţą. Vadinasi, jie

pradėjo vartoti ar mėgino tai pabandyti jau 9-10 metų

ar dar anksčiau. Daugiau nei ketvirtadalis mokinių

surūko cigaretę 11 metų ir jaunesni, o pradeda rūkyti

kasdien 11 m. ar jaunesni - 2.1 proc. mokinių

Siūloma:

Šia tema kalbėtis su vaikais jau nuo ikimokyklinio

amţiaus, parodyti jam supantį pasaulį su jo

teigiamomis ir neigiamomis pusėmis ir mokyti jį nuo

maţumės atsispirti šioms grėsmėms

II versija

Nekalbėti su vaikais šia tema labai anksti, nes

galima suţadinti norą išbandyti šių

medţiagų vartojimą.

Siūloma:

Kuo ilgiau saugoti vaiką nuo pavojų,

neparodyti neigiamos pasaulio pusės: vengti

įtartinų draugų, vakarėlių ir pan. Ţodţiu

auginti vaiką “šiltnamio sąlygomis”

Įrodyta, kad tinkamas

ikimokyklinis ugdymas

palengvina vėlesnį mokymąsi ir

teikia ilgesnės pasiekimų ir

socializacijos naudos asmens

mokymosi bei profesinės veiklos

laikotarpiu

Nepakankamų investicijų į ankstyvąjį

mokymąsi pasekmės - ţenkliai didesnės

išlaidos korekcinėms priemonėms

vėlesniuose gyvenimo etapuose. Šios

išlaidos apima nusikalstamumo

maţinimui, sveikatos stiprinimui,

uţimtumo didinimui ir kitoms socialinės

politikos priemonėms skirtas išlaidas ir

yra kur kas maţiau naudingos

ekonomikos poţiūriu.

IŠVADA

Apie alkoholio, tabako ir kitų

vartojimo prevenciją reikia kalbėti

su vaikais jau nuo ikimokyklinio

amţiaus ir tęsti tą darbą kasmet.

PROGRAMOS TIKSLAS

ugdyti asmenį, motyvuotą

sveikai gyventi, nevartoti

alkoholio, tabako ir kitų

psichiką veikiančių medţiagų.

Programos uždaviniai• siekti, kad ugdytiniai suprastų neigiamą alkoholio, tabako

ir kitų psichiką veikiančių medţiagų vartojimo poveikį

ţmogaus sveikatai ir visuomenei;

• skatinti sveiko, turiningo gyvenimo nuostatų ir įgūdţių

ugdymąsi;

• ugdyti gebėjimus, skatinančius atsisakyti alkoholio, tabako

ir kitų psichiką veikiančių medţiagų, prireikus kreiptis

pagalbos ir konstruktyviai spręsti problemas;

• ugdyti kritinį mąstymą, atsakomybę uţ savo veiksmus ir

elgesį;

• suteikti informacijos apie prevencinės, medicininės,

psichologinės, socialinės, teisinės pagalbos galimybes ir

institucijas, skatinti ugdytinių gebėjimą kreiptis pagalbos.

Vykdant programą laikomasi

principų:• diferencijavimo – prevencinio ugdymo uţdaviniai diferencijuojami

skirtingo amţiaus koncentrams, atsiţvelgiant į vaiko ar vaikų

grupės ypatumus ir ypatingus poreikius;

• kontekstualumo – atsiţvelgiama į aplinkos (regiono, miesto,

mokyklos, bendruomenės) ypatumus, remiamasi patirties

pavyzdţiais;

• integralumo – neapsiribojama vien švietimu, bet integruotai

ugdomi mokinių gebėjimai, įgūdţiai ir vertybinės nuostatos;

• konstruktyvumo – atskleidţiamos ne vien problemos, bet skatinama

ieškoti konstruktyvių jų sprendimo būdų;

• veiksmingumo – siekiama geros prevencinio ugdymo kokybės

rezultatų vykdant ją laiku ir sistemingai, numatant ir apibrėţiant

orientacinius ugdytinių pasiekimus, uţtikrinant tinkamą mokytojų

kvalifikaciją.

Konkrečius sprendimus, kaip

įgyvendinti Prevencijos programą

mokykloje prime mokyklos

administracija kartu su savivalda.

Kaip tai daryti konkrečioje grupėje,

klasėje - sprendţia mokytojas,

auklėtojas ar kitas prevencinę veiklą

vykdantis pedagoginis darbuotojas

Programos įgyvendinimą

koordinuoja

mokyklos direktoriaus

pavaduotojas/a ugdymui

Mokyklos administracija

sudaro sąlygas mokytojams

ir kitiems specialistams

• dirbti pagal šią programą

• pasirengti ją vykdyti

• tobulinti kvalifikaciją

Programą vykdo:• ikimokyklinių ir priešmokyklinių grupių

pedagogai

• bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai

• klasių auklėtojai

• psichologai

• socialiniai pedagogai

• sveikatos prieţiūros specialistai

• kiti specialistai

ĮGIJĘ ATITINKAMĄ KVALIFIKACIJĄ

Dalykų mokytojasĮgyvendinantis prevencijos programą,

glaudţiai bendradarbiauja su kitais

mokykloje esančiais specialistais, kurių

darbas susijęs su prevencijos veikla -

socialiniu pedagogu, psichologu,

visuomenės sveikatos prieţiūros

specialistu, klasės auklėtoju.

Tuo atveju, kai prevencijos programą

įgyvendina specialistai, jie savo veiklą

derina su dalykų mokytojais ar klasės

auklėtojo atliekama veikla.

Programa integruojama į• ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių veiklas

• dalykų turinį per įvairių dalykų pamokas pagal

bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus

• specialų kursą, kaip pasirenkamo dalyko įvedimą kuriai

nors klasei ar atskiroms klasėms

• Į atskirų programų sudėtines dalis, pvz.,”Gyvenimo

įgūdţius”

• klasės valandėles

• papildomąjį ugdymą ir neformaliojo švietimo programas

• kitus mokyklos bendruomenės pasirinktu dalykus

(projektinė, paţintinė veikla ir kita)

Programos įgyvendinimui

skirti ne maţiau, kaip:• 5 val. per metus ikimokyklinėse įstaigose

ir priešmokyklinėse grupėse• 5 val. per mokslo metus pradinėse klasėse• 6 val. per mokslo metus pagrindinės

mokyklos klasėse (5, 6, 7, 8, 9, 10 bei gimnazijos 1 ir 2 klasėse)

• 5 val. per mokslo metus vidurinės mokyklos klasėse (11 ir 12 bei gimnazijos 3 ir 4 klasėse)

Ikimokyklinis ir priešmokyklinis,

pradinis ugdymas:

• Vaistai

• Cheminės buitinės medţiagos

• Tabakas

• Alkoholis

Pagrindinis ir vidurinis ugdymas

• Tabakas

• Alkoholis

• kitos psichiką veikiančios

medţiagos

Siekiant išvengti mokinių krūvių

padidėjimo, dirbtinio atskirų

temų dėstymo, būtina pasirinkti

tik tą medţiagą, kuri labiausiai

reikalinga konkrečios klasės

mokiniams ir turės didţiausią

poveikį

Tematika

daugiausia apima tas pačias temas,

tačiau aukštesnėse ugdymo pakopose

• informacija pateikiama vis išsamesnė

• apeliuojama į vis didesnį

savarankiškumą

• atsakomybę uţ save ir kitus

• į aktyvią poziciją, veiklumą

Apie atitinkamos temos

pateikimą

• ikimokyklinių ir priešmokyklinių grupių

pedagogai paţymi veiklos plane

• pradinių klasių mokytojas įrašo klasės

dienyne

• penktųjų - dvyliktųjų klasių auklėtojai ir

atitinkamo dalyko mokytojai įrašo klasės

dienyne

Vertinimui taikomi

Neformaliojo -

formuojamojo -

vertinimo metodai ir

būdai

Prevencijos veiklos

veiksmingumo rodiklis -

ugdytinių pasiekimai,

atitinkantys iškeltus

uţdavinius, ţinios, gebėjimai,

įgūdţiai ir vertybinės nuostatos

Galimi programos efektyvumo

vertinimo būdai

• Ugdomasis vertinimas

• Diagnostinis vertinimas

• Kriterinis vertinimas

• Norminis vertinimas

• Ideografinis vertinimas

• Grįţtamasis ryšys

Programos efektyvumo vertinimo

tikslai gali būti labai įvairūs:

• nustatyti mokymo/si metodų tinkamumą;

• išmatuoti mokymo/si proceso efektyvumą;

• diagnozuoti besimokančiųjų pasiekimus ir

paţangą;

• fiksuoti mokymosi pasiekimus;

• skatinti besimokančiųjų motyvaciją.

Pagalvokite kaip vertinsite

pasiekimus?

• Stebint mokinių elgesį laisvalaikio metu,

• apklausiant pačius mokinius,

• organizuojant pasitarimus su specialistais,

kurie vykdo programą,

• apklausiant tėvus apie mokinių elgsenos

pokyčius,

• organizuojant aptarimus pedagogų

kolektyve.

Kokiomis priemonėmis vykdoma

Prevencijos programa

Būtina susipaţinti su rekomenduojama literatūra,

metodine medţiaga bei kitais informacijos šaltiniais ir

profesionaliai, tikslingai jais pasinaudoti

Rekomenduojama literatūra, kita metodinė medţiaga

neturėtų dubliuoti ugdymo vadovėliuose, pratybų

sąsiuviniuose pateiktos informacijos

Svarbu, kad metodinė medţiaga, kuri yra tiesiogiai skirta

to amţiaus vaikams (rašytinės uţduotys) neuţgoţtų kitų

veiklų (elgesio modeliavimo, problemų sprendimo,

situacijų aptarimo ir pan.

Kur vykdoma Prevencijos programa

Veikla gali vykti bet kurioje mokyklos patalpoje, jos

teritorijoje ar uţ mokyklos ribų.

Rekomenduotina neapsiriboti vien klasės, medicinos

kabineto, sporto salės ar kitomis mokyklos

patalpomis, o praplėsti mokinių patirtį naujais

įspūdţiais aplankant sveiką gyvenseną

propaguojančias institucijas (saugaus eismo

mokyklas, sporto, sveikatingumo klubus ir kt).

Aplinka ir priemonės turėtų ţadinti mokinių

smalsumą, domėjimąsi sveikos gyvensenos,

saugios, tinkamos elgsenos klausimais.

Ką ir kaip mokyti apie

psichiką veikiančias

medţiagas?

Kokias vertybes puoselėjame?

Kas šiuo metu yra norma?

Gerti ar negerti???

Tradicijos

visur,

visada ir

bet kokia

Tradicijos

• Gamintis stiprų alkoholį

• Gerti tam, kad prisigertų (o vaikai

geria tam, kad nusigertų)

• Gėrėtis tais, kurie gali išgerti daug

alkoholio

(išaugusi tolerancija alkoholiui)

• Mokyti gerti vaikus

Tradicijos

Vartoti alkoholį medicininiais tikslais:

– Šildymuisi sušalus;

– Kai kurių ligų profilaktikai;

– Miego sutrikimams gydyti;

– Apetitui gerinti (pasitaiko atveju net

pediatrinėje praktikoje)

Alkoholinius gėrimus propaguoja

net medicininė spauda

“Atšaldytas alus, ypač per didelius

karščius, ne tik gaivina, bet ir yra

naudingas, nes apsaugo nuo infarkto ir

kraujo išsiliejimo į smegenis.”

Šaltinis “Lietuvos sveikata”

Alkoholiniams gėrimams

reklamuoti

pasitelkiami įvairiausi būdai:

Klaidos• Netinkamai pateikiant informaciją suţadinamas

smalsumas

• Minimi pavadinimai ir narkotikų sukeliamas poveikis

• Propaguojamas saugus vartojimas

• Sukuriama nuostata, kad tai neatskiriama

jaunimo gyvenimo dalis

• Diegiama nuostata, kad tai lengvai išgydoma liga

• Sukuriamas neigiamas poţiūris į šias problemas turinčius asmenis

• Akcentuojamas tik psichiką veikiančių medţiagų vartojimas

• Nėra programų aukštųjų mokyklų studentams

• Nedalyvauja ar neaktyviai dalyvauja tėvai

Klaidų prieţastys

• Neatsiţvelgiama į šalies švietimo politiką

(strategijos, programos, standartai, metodinės

rekomendacijos)

• Naudojamasi uţsienio šalių patirtimi - pilotuojami projektai

(mąstyti globaliai, veikti lokaliai)

• Prevencija suprantama siaurai

(daţniausiai paskaitos)

• Prevencijai naudojami netinkami metodai

• Prevenciją vykdo tam nepasirengę asmenys

• Gerų norų nepakanka

Psichiką veikiančių

medţiagų vartojimo

prevencijos

klasifikacija

Bendroji prevencijayra taikoma jauno amţiaus ţmonių grupėms ir

orientuojama į visus gyventojus (visą šalį, vietos bendruomenę, mokyklą, rajoną ar gyvenvietę), siekiant uţkirsti kelią psichiką veikiančių medţiagų vartojimui.

Bendrosios prevencijos programos daţniausiai skirtos bendram gyventojų sveikatingumui ugdyti ir psichiką veikiančių medţiagų vartojimo prevencijai vykdyti.

Bendrosios prevencijos priemonės yra susijusios su ţinių teikimu apie psichiką veikiančių medţiagų vartojimo ţalą, neigiamų nuostatų į šių medţiagų vartojimą formavimu ir gyvenimo įgūdţių ugdymu.

BENDROJI (PIRMINĖ)

PREVENCIJA MOKYKLOJE -

kelio uţkirtimas psichiką

veikiančių medţiagų

vartojimui bei ankstyvas

tinkamo elgesio ir sveiko

gyvenimo būdo formavimas

Pirmine prevencija

ţinios + įgūdţiai /gebėjimai + nuostatos /vertybės

= elgesys

• Suteikti reikiamų ţinių

• Formuoti brandţias vertybines nuostatas

• Formuoti gyvenimo įgūdţius bei sveikos

gyvensenos poreikį

Atrankinė prevencijatai prevencijos priemonės, taikomos

asmenims, kurie dėl tam tikrų rizikos

veiksnių (neigiamos bendraamţių,

šeimos, bendruomenės ar mokyklos

aplinkos įtakos) gali pradėti vartoti

psichiką veikiančias medţiagas, todėl

prevencijos priemonėmis siekiama

sumaţinti rizikos veiksnius bei

sustiprinti apsauginius veiksnius.

Tikslinė prevencijatai prevencijos priemonės, taikomos asmenims, kurie

dėl individualių rizikos veiksnių (daţniausiai

genetinių, emocinių, psichologinių) linkę vartoti

psichiką veikiančias medţiagas.

Tikslinės prevencijos keliami uţdaviniai – motyvuoti

asmenis nevartoti psichiką veikiančių medţiagų,

ugdant sveikos gyvensenos ir socialinius įgūdţius,

atsparumą neigiamiems reiškiniams, bei teikiant

informaciją ir konsultacijas socialinės, psichologinės

pagalbos klausimais. Priskiriama ankstyvajai

intervencijai.

Prevencijos priemonės turi

formuoti ir vidinius, ir

išorinius tabako, alkoholio ir

kitų psichiką veikiančių

medţiagų vartojimo barjerus

Vidiniai barjerai• Socialinės vertybės (darbo ir kūrybos

reikšmė, noras siekti aukštų rezultatų)

• gyvenimo įgūdţiai - gebėjimas spręsti

problemas, nepalankiose situacijose

aktyviai veikti, nugalėti sunkumus

• gebėjimas vertinti ir analizuoti savo

poelgius, psichikos būklę, mokėti

bendrauti, suvokti ţalą ir pavojingumą

• aktyvi nuostata ir tinkamas poţiūris į

blaivybę

Išoriniai barjerai

• Kritiška visuomenės ir atskiros

bendruomenės nuostata ir

poţiūris į psichiką veikiančių

medţiagų vartojimą

• Aktyvi pilietiška veikla, kuri

stabdo ir uţkerta kelią socialiai

pavojingiems reiškiniams plisti

PREVENCIJOS

METODAI

Gąsdinimo metodas (taktika)

Pirmas metodas, kuris buvo naudojamas prevencijai. Demonstruojant alkoholio ir kitų narkotikų ţalingą poveikį, mėginta jaunimą atbaidyti nuo jų mėginimo. Vaizdiniai daţnai buvo grafiniai ir

perdėti. Ši technika pasirodė nelabai efektyvi, ypač kai informacija buvo perdėta ar klaidinanti. Bendraamţių grupės daţnai nepagrįstą informaciją iš anksto apgalvodavo ir taip sukeldavo nepasitikėjimą dėstoma medţiaga ir pačiais informacijos perdavėjais.

Detali, nors ir teisinga

informacija

• Didino jaunimo turėtą informaciją apie

psichiką veikiančias medţiagas. Pagal

tyrimų duomenis padidėjo vartojimo

procentas.

• Atsirado titulas “apsišvietusieji

narkotikų vartotojai”.

SVEIKATOS ALTERNATYVOS

• Alkoholio ir/ar narkotikų vartojimo

prevencijai tyrinėtojai pasiūlė SVEIKATOS

ALTERNATYVAS

• Panaudota sąvokos “natūraliai girtas”sutapatinimas

• Daug šių alternatyvų buvo nukreiptos

sveikatos grąţinti, turiningam poilsiui ir

išvykoms, tačiau tokia veikla nesumaţino

vartojimo.

Politika

• Atkreiptas dėmesys į baudţiamųjų įstatymų leidybą ir kontrolę.

• Kai kurie pakeitimai, padaryti formuojant politiką, buvo veiksmingi. Pavyzdţiui: sugrieţtintas įstatymas dėl vairavimo išgėrus.

• Tai buvo veiksminga. Bet vien politikos nepakako, kad pastebimai sumaţėtų vartojimo lygis.

Bendruomenės įtraukimasPaskutinė prevencijos pastanga buvo:

• Bandymai daryti spaudimą visuomenei

prisiimti problemą.

• Kuriamos kaimynystės stebėjimo

programos (Ši kryptis buvo efektyvi tik tam

tikru laipsniu tam tikrose vietose ir neilgalaikės)

• Tėvų įtraukimas į aktyvią prevencijos

veiklą.

Keisti elgesį

• Vėlesniais metais prevencijos

specialistai mėgino sutelkti dėmesį

į keitimą elgesio, kurį laikė

alkoholio ir narkotikų vartojimo

prieţastimi

• Formuoti tinkamas nuostatas

• Ugdyti gyvenimo įgūdţius

Europos Sąjungos šalių patirtis liudija,

kad metodika paremta tik švietimu

sveikatos srityje veikia tik vaiko

paţintinius procesus, tačiau nekeičia

elgsenos ir socialinės sąveikos ugdymo

komponentų.

Daug valstybių kaip prevencijos priemonę

mokyklose taiko asmeninių ir socialinių

(gyvenimo) įgūdţių ugdymo programas

Programa būna veiksmingaKai jungiamos visos strategijos,

išskyrus gąsdinimą :

• suteikiama nedetali, bet teisinga informacija,

• ugdomi gyvenimo įgūdţiai, formuojamos nuostatos

• siūlomos sveikatos alternatyvos,

• įtraukiama visa bendruomenė

Gyvenimo

įgūdžiai

Pagal PSO

GYVENIMO ĮGŪDŢIAI

TAI GEBĖJIMAS PRISITAIKYTI VISUOMENĖJE

IR ELGTIS POZITYVIAI,

ASMENŲ GEBĖJIMAS VEIKSMINGAI

SUSIDOROTI SU KASDIENIO GYVENIMO

POREIKIAIS IR PROBLEMOMIS

TAI TOKIE GEBĖJIMAI, KURIE JAUNIEMS

ŢMONĖMS PADEDA IŠLAIKYTI PSICHIKOS

SVEIKATĄ IR PASITIKĖJIMĄ SAVO

JĖGOMIS, KAI JIE SUSIDURIA SU

GYVENIMO REALIJOMIS

Gyvenimo įgūdžiai (pagal PSO)

• Sprendimų priėmimas

• Problemų sprendimas

• Kūrybinis mąstymas

• Kritinis mąstymas

• Bendravimo įgūdţiai su individais

• Bendravimas visuomenėje

• Savęs paţinimas

• Empatija – įsijautimas į kito asmens emocinę

būklę

• Emocijų valdymas

• Streso įveikimas

Sprendimų priėmimas -

problemų sprendimas• Pasirinkti kaip elgtis

• palyginti ir įvertinti skirtingų

pasirinkimų padarinius

• pasirinkti efektyviausią sprendimą

• rasti išeitį iš padėties

• pasipriešinti spaudimui

• pasakyti “ne”

• rizikuoti

Kritinis ir kūrybinis mąstymas• Nagrinėti galimas alternatyvas

• nagrinėti veiksmų ir pasyvumo padarinius

• atrinkti, analizuoti, sisteminti ir apibendrinti

informaciją

• analizuoti ir apibendrinti patyrimą

• paţinti ir įvertinti veiksmų teigiamas ir

neigiamas puses

• surasti įvairius išeities būdus

• labiau prisitaikyti ir lanksčiau reaguoti į

iškilusias problemas

Bendravimas ir

bendradarbiavimas

• Dirbti ir bendrauti grupėje

• klausyti, girdėti, išklausyti kitus

• bendrauti ir bendradarbiauti, dalyvauti

diskusijose šeimoje, mokykloje, bendraamţių

ir nebendraamţių aplinkoje

• konstruktyviai spręsti konfliktus

• prašyti pagalbos ar patarimo, kai to reikia

Savęs paţinimas - empatija

(kito atjauta)• Paţinti save, charakterį, temperamentą

• pasitikėti savo jėgomis

• teigiamai save vertinti

• įţvelgti savo gebėjimų spragas

• išreikšti save

• stiprinti, išsaugoti ir ginti savigarbą

• siekti tobulėjimo

• priimti kitą tokį, koks jis yra

• būti tolerantišku kitų nuomonei, negaliai

• įsijausti į kito asmens emocinę būseną

Ugdymo metodai

Poveikis jaunimui:

• Papasakosi – UŢMIRŠ

• Parodysi – ATSIMINS

• Įtrauksi – SUPRAS

Išvada:

tik pats jaunimas gali

pasakyti, ko jiems

reikia, ko – ne, kas

jiems tinka, o kas – ne

Pasirinkti aktyvius

metodus, labiausiai

atitinkančius mokinių

pasirengimą

Aktyvūs metodai• Įtraukianti paskaita

• Klasės diskusija

• Grupinė diskusija

• Darbas poromis

• Debatai

• Argumentai “uţ” ir “prieš”

• Palyginimas ir supriešinimas

• Atvejo, svarbaus įvykio analizė

• Situacijų modeliavimas

tęsinys

• Tikros istorijos, kurias būtų galima

apibūdinti “čia ir dabar”

• Išgyvento atvejo panaudojimas sprendţiant

problemą

• Vaidmens atlikimas

• Klausimai mokiniams

• Atsakymai į mokinių klausimus

• Interviu

• Nebaigti sakiniai

• Minčių lietus (proto šturmas)

tęsinys

• Savarankiškas mokymasis

• Vertinimo skalės

• Individualūs ir grupiniai projektai

• Anketos, testai

• Įvairūs kiti informacijos rinkimo būdai

• Kitų (jaunesnių) mokinių mokymas

• Video medţiagos aptarimas

• Atraminių signalų metodas

• Ţaidimai

• Vizitai į atitinkamas įstaigas

Sprendimų medis

Vykdant pirminę (bendrąją)

prevenciją• tiesiogiai neteikiama detali informacija apie

psichiką veikiančias medţiagas

• netaikomi mokinių gąsdinimu grindţiami

poveikio būdai

• ji skirta asmeninei atsakomybei ugdyti,

mokantis tinkamų būdų, padedančių pasijusti

geriau

• būtina jos vykdymo kryptis - atsisakymo

įgūdţių formavimas

5 - 8 klasės

Programa

5-8 klasės programos

Uţdaviniai1. Aiškinti asmenines ir socialines tabako,

alkoholio ir psichiką veikiančių medţiagų

vartojimo prieţastis ir pasekmes.

2. Ugdytis gebėjimus kritiškai mąstyti, atsispirti

neigiamai bendraamţių įtakai, konstruktyviai

spręsti psichologines problemas.

3. Skatinti savigarbą ir nuostatą ieškoti

prasmingų laisvalaikio leidimo būdų,

kritišką poţiūrį į ţalingų įpročių pavyzdţius

savo aplinkoje, ţiniasklaidoje.

Amžiaus

ypatumai

• Pradeda domėtis kitais, sukaupdami visą dėmesį į kitą asmenį

(lemiama moralinio auklėjimo stadija, nes vaikas tampa

nepriklausomu ir atsakingu)

• eksperimentuoja, kad atrastų nepatirtus dalykus. Nori suţinoti

kaip, kas ir kodėl veikia

• daug klausia apie psichiką veikiančias medţiagas

• suaugusiųjų autoritetas sumaţėjęs, nori palaikančio

bendravimo su suaugusiais, kurie jiems svarbūs (tai reikšminga

jų brendimui)

• ima abejoti autoritetais ir tiesomis, kuriomis tikėjo,

vadovaujasi savo autoritetais priimdamas sprendimus,

liečiančius psichiką veikiančių medţiagų vartojimą

• draugai tampa labai svarbūs ir neretai nulemia interesus ir

norus. Noriai bendrauja su bendraamţiais (gali gauti daug

neteisingos informacijos), siekia tapti grupės nariais

• motyvuoja savo poelgius, suvokia, kad elgesys turi pasekmes,

sugeba priimti atsakomybę, tačiau pirma padaro, o tik paskui

apie tai pagalvoja

• abejingai ţiūri į riziką keliantį elgesį, susijusį su psichiką

veikiančių medţiagų (rūkymu, alkoholio ar kitų narkotikų)

vartojimu

• ima abejoti autoritetais ir tiesomis, kuriomis tikėjo, tačiau

vadovaujasi savo autoritetais priimdamas sprendimus,

liečiančius psichiką veikiančių medţiagų vartojimą

• tapatina save su patraukliomis asmenybėmis (gydytoju,

mokytoju, aktoriumi ir kt.)

• norėdami įsitvirtinti, pamėgdţioja suaugusiųjų elgesio įpročius,

ima rūkyti, vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias

medţiagas.

• ţengia į “maištingumo stadiją”, ima kritiškai vertinti

suaugusiųjų paliepimus

Pasiūlymai• Įveskite moralinę dimensiją. Paaiškinkite visuomenės, mokyklos

ir klasės elgesio normas pagal vertybių skalę

• Suteikite galimybių būti nepriklausomiems ir atsakingiems

• Atsakykite į visus klausimus nesivarţydami, pateikite konkrečius

atsakymus

• Atpaţinkite bendraamţių spaudimą ir stenkitės jį panaudoti

teigiamai, aptarkite kaip priimti sprendimus

• Pademonstruokite, kad elgesys turi pasekmes

• Aptarkite sąvokas “būti savimi”, pritapti prie visų” ar “būti

normaliu”.

• Pasirinkite tinkamą su mokiniais bendravimo stilių. Naudokitės

neformalaus bendravimo formomis

• Nuolatos priminkite, jog pokyčiai yra normalus reiškinys

9 - 10 klasės

programa

uţdaviniai

1. Plėsti ţinias apie alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių

medţiagų vartojimo rizikos veiksnius, ir išmanyti jų

prevencinius, medicininius ir teisinius aspektus.

2. Stiprinti pasiryţimą atsisakyti alkoholio, tabako, kitų psichiką

veikiančių medţiagų ir rinktis sveiką gyvenimo būdą

3. Plėtoti gebėjimus argumentuotai diskutuoti ir įtikinamai

pagrįsti poţiūrį nevartoti ţalingų medţiagų, kritiškai vertinti

tiesioginę ir netiesioginę reklamą, elgtis atsakingai.

4. Skatinti mokinių prevencines nuostatas sprendţiant rūkymo,

alkoholinių gėrimų ir psichiką veikiančių medţiagų vartojimo

problemas.

Amžiaus

ypatumai

• Suvokia, kad gyvena besikeičiančių socialinių reiškinių pasaulyje,

susiduria su naujomis vertybėmis

• Linkę susitelkti į save, eksperimentuoti

• Patiria intensyvų bendraamţių spaudimą, susijusį su įvairiais

eksperimentais, nepatirtais dalykais.

• Mėgina naujas elgesio formas (gėrimas, vandalizmas ir kt.),

neklauso patarimų, elgiasi nerūpestingai

• Ieško gyvenimo prasmės, spręsdamas socialines problemas

nagrinėja įvairias galimybes, norėtų pagalbos išsiaiškinant

poţiūrį, priimant protingus ir dorus sprendimus

• Stengiasi surasti sektiną pavyzdį tarp suaugusiųjų

• Moralė formuojasi pagal tėvų ir visos visuomenės standartus

• Keičiantis socialinėms normoms, gali nustoti pasitikėti tais

suaugusiais, kurių vertybės jam atrodo pasenę, nemadingi.

Pasiūlymai• Leiskite jiems pajusti, jog jie reikšmingi, pabrėţkite kiekvieno

asmens reikšmę tarpusavio santykiuose

• Moralinių įsipareigojimų neatsiekite nuo mokymo proceso,

spręskite problemas pamokų metu

• Duokite laiko įvertinti pateiktas vertybes. Organizuokite

renginius, kurių metu galėtų įvertinti skirtingas vertybes

• Mokykite pasakyti “ne”, atlaikyti spaudimą

• Skatinkite bendraamţių paramos grupių veiklą

• Plėskite sritis, kuriose mokiniai galėtų rinktis

• Leiskite pasireikšti loginiam mąstymui, emocijoms klasės

diskusijų metu

• Skatinkite gyvenime turėti tikslą ir jo siekti

• Sudarykite galimybes, kad autoritetingi suaugusieji galėtų

vadovauti asmeniškai ir grupėms

9 - 10 klasės

programa

uţdaviniai1. Gilinti ţinias apie alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių

medţiagų vartojimo rizikos veiksnių, ir išmanyti jų

prevencijos, medicininius ir teisinius aspektus.

2. Stiprinti pasiryţimą atsisakyti alkoholio, tabako, kitų psichiką

veikiančių medţiagų ir rinktis sveiką gyvenimo būdą

3. Plėtoti gebėjimus argumentuotai diskutuoti ir įtikinamai

pagrįsti poţiūrį nevartoti ţalingų medţiagų, kritiškai vertinti

tiesioginę ir netiesioginę reklamą, elgtis atsakingai.

4. Skatinti mokinių prevencines nuostatas sprendţiant rūkymo,

alkoholinių gėrimų ir psichiką veikiančių medţiagų vartojimo

problemas.

Amžiaus

ypatumai

• Subrendę fiziškai, mąsto kaip suaugusieji, išgyvena energijos ir

gyvybinių jėgų pakilimą, aiškiau ir tikroviškiau vertina save

• Reiškia adekvačias emocijas, bendrauja su suaugusiais, kurie juos

gerbia, ieško asmeninės ir grupinės patirties, nori išreikšti savo

jausmus ir emocijas, kuria elgesio filosofiją, vidines nuostatas

• Atranda idealus, sąţiningumą, nors naivūs, tačiau ţavisi groţiu,

teisybe, teisingumu, taika ir meile

• Smerkia suaugusiuosius uţ veidmainystę ir tikrų idealų bei

vertybių išdavystę

• Pabunda troškimas gyventi vidinį dvasinį gyvenimą

• Turi daugiau galimybių pajusti tikrą bendravimą ir aptarti

reikšmingus klausimus, jaučia bendraamţių ir aplinkos spaudimą

bendrauti, vartojant psichiką veikiančias medţiagas

• Mato pasaulį kaip neišmatuojamą visumą, kuri abejinga jų

vidiniam patyrimui, jaudinasi dėl ateities, jaučia nerimą

konkurencijos ir nepastovumo visuomenėje, nori paramos

Pasiūlymai

• Leiskite laisvai reaguoti į pateikiamą medţiagą

• Atsakykite į keliamus klausimus, remiantis šiuolaikine

informacija ir patirtimi

• Leiskite išsilieti emocijoms ir jausmams

• Įtraukite į projektus, kuriuose formuojami gyvenimo

įgūdţiai

• Pateikite pavyzdţius iš gyvenimo, naudokitės laikraščiais,

literatūra bei socialiniais pavyzdţiais

• Padėkite suvokti susikaupimo ir savęs paţinimo svarbą

• Aptarkite asmeninius santykius, pabrėţkite, kad geriausia

būti atviriems.

Praktinės

uţduotys

Tabakas

Pratimai• Rūkymo mašina

• Nerūkančiųjų teisių deklaracija

• Situacijos

• Rūkyti ar nerūkyti?

• Kam reikalingos taisyklės ir įstatymai

• Kaip išlikti nerūkančiu? Ką slepia tabako dūmai?

• Faktai apie tabaką

• Rūkoriaus portretas

• Rūkymo paplitimo tyrimas

• Kaip pasakyti “Ne”?

• Rūkymas ar sveikata - jūsų teisė rinktis

• Rūkymo keliamas pavojus sveikatai

• Rūkymo pasekmės

• Kiek pinigų išleidţiama cigaretėms?

• Kaip padėti draugui?

• Kas yra geri draugai?

• Nenoriu niekam pakenkti

• Slapti įtikinėtojai

• Reklama

• Ar sunku pasakyti “Ne”

• Taisyklės ir įstatymas

• Apsisprendimas

• Mūsų klasė prieš rūkymą

• Nebijok pasakyti “Ne”

• Situacija (siūlymas)

• Kas darosi metus rūkyti

• Kaip padėti mechanism rūkyti?

• Model rūkymas ne tau

• Ką veikti laisvalaikiu?

• Ko norime iš draugų?

• Stresai, kuriuos patiria jaunimas

SITUACIJOS ANALIZĖ

Pertraukos metu būrelis mokinių išbėgo į lauką. Tau

norisi su jais pabūti ir pabendrauti. Šalia esantis draugas

išsitraukia cigaretes, pasiūlo visiems ir ima rūkyti. Tu

nerūkai. Staiga vienas mokinys praneša, kad ateina

mokytojas, ir draugas savo cigarečių pakelį įbruka tau į

kišenę. Priėjęs mokytojas uţuodţia tabako kvapą ir paprašo

išversti kišenes. Jis randa pas tave cigarečių pakelį, paima jį

ir nori nunešti direktoriui. Rūkorius tau į ausį sušnabţda,

jeigu tu mus išduosi, gali daugiau neateiti į kompaniją.

Ką tu darytumei? Koks bus tavo sprendimas?

NERŪKANČIŲJŲ TEISIŲ DEKLARACIJA

Uţdavinys: mokiniai dalyvaus kuriant mokyklos (klasės) taisykles, suvoks savo teises,

pareigas ir atsakomybę bei mokysis ginti savo teises.

Pasirengimas: organizuodamas šią veiklą, mokytojas turėtų būti atsargus ir pasirengęs

atsakyti į klausimus tų mokinių, kurie turi rūkančius tėvus. Galbūt mokiniai savo

darbais (plakatais ar lankstinukais) galėtų prašyti savo tėvų nerūkyti namuose ar pan.

• Mokiniai, taikydami jau turimas žinias apie pasyvų rūkymą, kuria „Nerūkančiojo teisių

deklaraciją“.

• Mokiniams pasiūloma pamąstyti, kokiose situacijose jie būna priversti kvėpuoti tabako dūmais (pvz., laiptinėje, kavinėje, namuose ir kt.) to nenorėdami. Pagal situaciją dirbant po vieną arba grupėse, susitariama, kaip bus rengiama „Nerūkančiojo teisių deklaracija“.

Rengiant ją, būtina pasinaudoti įgytomis žiniomis apie tabako dūmų poveikį žmogaus

organizmui ir „pasyvųjį“ rūkymą, kai žmogus pats nerūko, tačiau yra priverstas kvėpuoti

kitų prirūkytu oru.

• Kiekvienas mokinys arba mokinių grupė pasirenka deklaracijos formą ir turinį. Remdamiesi

aptartąja situacija ir turimomis žiniomis, numato, kur skelbs savo „Nerūkančiojo

teisių deklaraciją“ (mokyklos sienlaikraštyje, laikraštyje, tėvų susirinkime ir pan.).

• Atskirų mokinių arba grupių parengtos deklaracijos aptariamos klasėje. Gali būti parengta

viena bendra klasės deklaracija.

Tęstinė veikla:

Šia tema gali būti atliekamas projektinis darbas.

RŪKYTI AR NERŪKYTI?

• Draugas įkalbinėja bičiulį rūkyti, bet šis

atsisako ir įtikinėja mesti rūkyti rūkantįjį.

• Tėvas su motina auklėja sūnų, kad šis nerūkytų.

• Berniukas rūko, mergaitė ne. Mergaitė

susipyksta su berniuku dėl to, kad jis rūko.

Mergaitė reikalauja, kad jis mestų rūkyti.

• Rūkantieji nekreipia dėmesio ir rūko patalpoje,

kurioje yra nerūkantys draugai. Kaip jie

įtikins, kad rūkymas kenkia nerūkantiems.

APGINK SAVO NUOMONĘUždaviniai: mokiniai gebės suvokti priklausomybės atsiradimo rizikos veiksnius, matyti nematomas“

gyvenimo puses (t.y. pastebėti ne tik psichiką veikiančių medžiagų teikiamus malonumus, bet suvokti ir dažnai „nematomą“ žalą).

Priemonės: informaciniai bukletai apie psichiką veikiančias medžiagas ir jų poveikį, pratybų lapo kopijos.

Eiga (A):• Klasę suskirstykite į grupes. Grupėms išdalinkite informacinę medžiagą apie psichiką veikiančias

medžiagas.• Suformuluokite ir lapeliuose surašykite teiginius-klausimus. Sudėkite juos į dėžutę. Teiginių -

klausimų turi būti tiek, kiek yra grupių.• Teiginiai-klausimai turėtų būti ir apie rūkymą, ir apie alkoholinių gėrimų, ir apie nelegalių psichiką

veikiančių medžiagų vartojimą. Teiginių-klausimų, kurie galėtų būti pateikti grupių aptarimui.• Kiekvienos grupės paprašykite išsitraukti po vieną teiginį-klausimą, kurį, remdamiesi turima

informacija ir savo nuomone, trumpai pasitarę mokiniai turės logiškai paneigti.• Kiekvienos grupės paprašykite visai klasei perskaityti jai atitekusį teiginį-klausimą ir jo paneigimą.• Po to, kai visos grupės perskaitys savo atsakymus, nagrinėtus klausimus aptarkite bendrai.Eiga (B):• Grupėms vienu metu pateikite ne skirtingus, o tuos pačius teiginius-klausimus (pavyzdžiui, iš eilės

3 teiginius-klausimus: po vieną apie rūkymą, alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas). Bendros diskusijos metu aptarkite, ar grupės paneigė teiginius, naudodamos tuos pačius argumentus.

Pastabos. Mokinių apklausos rodo, kad psichiką veikiančių medžiagų vartojimo motyvai dažniausiai būna vieni ir tie patys. Pateikti tik teiginių-klausimų pavyzdžiai. Galite aptarti juos visus arba pasirinkti labiausiai patikusius, aktualiausius ar geriausiai tinkančius jūsų mokiniams. Taip pat galite nesinaudoti nei vienu iš šių teiginių, o sukurti savus, arba paprašyti, kad sukurtų mokiniai. Jokiu būdu nepalikite teiginio-klausimo nepaneigto. Pavyzdžiui, jei kalbama apie rūkymą, turėtų būti įrodyta rūkymo žala. Jei to nesugeba padaryti mokiniai, jiems turėtų padėti mokytojas.Šios pamokos tikslas – loginių operacijų ir kūrybiškumo ugdymas, tuo pat metu aptariant narkomanijos problemą. Todėl reiktų skatinti mokinius ne tik išsakyti savo nuomonę, bet ir logiškai bei argumentuotai paneigti teiginį-klausimą, pateikti įdomių pavyzdžių. Tai paįvairins diskusiją ir padarys ją įdomesne.

Užduotį galima atlikti kaip klasės diskusiją.

APGINK SAVO NUOMONĘ

Teiginių-klausimų, kurie galėtų būti pateikti grupių aptarimui, pavyzdţiai

Petras sako: „Rūkantiems žmonėms gerai. Susinervinę jie parūko ir greitai nusiramina. O nerūkantys ilgiau nervuojasi, todėl labiau žaloja savo nervų sistemą ir kenkia savo sveikatai. Tai kodėl aš turėčiau nerūkyti?“

Kamilė sako: „Dažnai tenka būti prirūkytose patalpose. Cigarečių dūmai smirdi tik nerūkantiems, o rūkaliams jie netgi kvepia. Jei aš noriu būti kavinėje ir neužuosti cigarečių smarvės, gal geriau ir man rūkyti?“

Martynas sako: „Cigarečių ar alkoholinių gėrimų reklamoje tik rūkantys ir geriantys žmonės yra laimingi, gražūs, drąsūs, važinėja naujomis mašinomis. Ir aš norėčiau toks būti. Kodėl turėčiau nerūkyti ir negerti?“

Rūta sako: „Aš matau, kad diskotekoje būna linksmi ir smagiai šoka tik girti mokiniai. Aš irgi norėčiau puikiai pasilinksminti. Kodėl aš turėčiau negerti?“

Tomas sako: „Aš jaudinuosi ir nervinuosi, kai gaunu blogą pažymį, kai man nesiseka, kai mane bara tėvai. Kai parūkau kanapių, šios problemos manęs nebekamuoja, aš būnu ramus. Kodėl aš turėčiau nebevartoti narkotikų?“

RŪKYMAS AR SVEIKATA – JŪSŲ TEISĖ RINKTIS

Uždaviniai: komentuojant teisės aktus, mokiniai susipažins su pagrindiniais tarptautiniais dokumentais, ginančiais žmogaus teises, bei gebės analizuoti rūkančiųjų ir nerūkančiųjų žmonių teisių pažeidimus, pareikš savo nuomonę rūkymo klausimu.

Priemonės: popierius, flomasteriai, spalvoti pieštukai.Pasirengimas:1. Mokinius rekomenduojama supažindinti su:• Visuotinė Žmogaus Teisių deklaracija,• Vaiko teisių konvencija,• Lietuvos Respublikos Konstitucija,• Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas,• Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir išnagrinėti rūkančių ir

nerūkančių žmonių teises.2. Susirasti argumentų:• kaltinančių firmą „Cigaras“ dėl rūkalų gamybos,• ginančių firmą „Cigaras“.Eiga:Mokiniai pasiskirsto vaidmenimis. Trys teisėjai, kurie privalės, remiantis tarptautiniais dokumentais, nustatyti:

Kokios ieškovo ir atsakovo teisės buvo pažeistos? Remiantis dokumentų straipsniais argumentuoti sprendimą.Paskelbti sprendimą.

Sekretorė, prokuroras, advokatas, ginantis ieškovo poziciją, ir advokatas, ginantis atsakovo poziciją, ieškovai – asmenys, nukentėję nuo

rūkymo, atsakovas –tabako gaminių kompanija „Cigaras“, liudininkai, kviestinis gydytojas specialistas, žurnalistai iš įvairių laikraščių ir

žurnalų, kurie fiksuosteisme išgirstus liudininkų pasakojimus, rašys argumentus Prieš ir Už, sukurs Nuomonių plakatą. („Teisme“ privalo

dalyvauti visi mokiniai, todėl gali būti daug liudininkų, ieškovų, pasisakančiųjų, žurnalistų ir t.t.).

Salėje susirinkę visi, išskyrus teisėjus. Įeina teisėjai. Sekretorė praneša: „Stot, teismas prasideda“. Pristato, kas atvyko į teismą.

Vienas iš teisėjų supažindina su teismo sudėtimi ir suteikia žodį ieškovui. Kalba ieškovai, nukentėję nuo rūkymo. Po to suteikiamas žodis

atsakovui. Paskui kalba liudytojai, gydytojas narkologas, kiti pasisakantieji. Toliau pasisako ieškovo ir atsakovo

RŪKYMO ASPEKTAIUţdaviniai: mokiniai gebės suvokti tabako žalą paauglio ir suaugusio žmogaus sveikatai, būsimam kūdikiui, šeimos ekonomikai,

išanalizuos rūkymo priežastis, suvoks, kodėl žmonės rūko, aptars priklausomybės nuo tabako ir pagalbos rūkančiajam būdus.

Priemonės: pratybų lapo kopijos.

• Pasiūlyti mokiniams diskusiją apie rūkymo žalą.

• Pateikti mokiniams keletą faktų apie rūkymą, jo žalą asmeniui ir visuomenei.

• Padiskutuoti šiomis temomis.

• Pasiūlyti mokiniams užpildyti pratybų lapo kopijas, siekiant pasitikrinti žinias.

Kokių kenksmingų medţiagų yra cigaretėje?

nikotino, dervų ir kt.

Rūkymo ekonomika

kaina, mokesčiai, žemės naudojimas, užimtumas.

Poveikis ţmogaus organizmui

slopinantis/stimuliuojantis: priklausomai nuo dozės, kvėpavimo/širdies kraujagyslių sistemoms, kvapas iš burnos/plaukų/drabužių,

plaučių vėžys/bronchitas, širdies kraujagyslių ligos ir kt.

Poveikis būsimam kūdikiui

svoris, kvėpavimo sutrikimai, apykaitos sutrikimai.

Kodėl ir kaip ţmonės pradeda rūkyti?

bandydami, norėdami atrodyti vyresni, norėdami būti grupės nariais, norėdami mėgdžioti kitus, cigaretės visiems prieinamos,

žiniasklaida/reklama.

Kodėl ţmonės ir toliau rūko?

pripratimas prie nikotino, susiformavęs įprotis, atliekama socialinė funkcija.

Rūkymas viešose vietose

pasyvus rūkymas ir sveikata, teisės ir atsakomybė.

Kaip ţmonės gali mesti rūkyti?

laikinai vartoti cigarečių pakaitalus, nerūkančiųjų grupės, žmogaus valia, vadovėliai, knygos, atkaklumas mesti rūkyti po vieno ar

daugiau nepavykusių bandymų.

Tęstinė veikla:

Pratimas tinka ir vyresnėse (11–12) klasėse, aptariant priklausomybę nuo tabako ir pagalbos rūkančiajam būdus.

Alkoholis

Pratimai• Narkotikų poveikis organizmo sistemoms ir organams

• Trumpalaikis ir ilgalaikis poveikis

• Alkoholio poveikis fizinei ir psichinei sveikatai

• Situacija apie alų

• Alkoholio vartojimo prieţastys

• Situacija (degtinė)

• Įveiksiu ar neįveiksiu

• Bendraamţių grupės įtaka

• Kas yra konfliktas

• Parduoti! Parduoti! Parduoti! Pirkti! Pirkti! Pirkti!

Pratimai• Tiesa - netiesa

• Alkoholis: ką mes galime daryti? Kaip derėtų

elgtis?

• Informacijos įvertinimas

• Girtuokliavimas

• Alkoholio vartojimo prieţastys

• Kaip jautiesi? Ar tau blogai?

• Velnių gėrimas

Pratimai• Mitas ar faktas

• Tiesa ar netiesa

• Situacijos

• 16 labai svarbių klausimų ir atsakymų

apie alkoholizmą ir šeimą

• Ką veikti laisvalaikiu

• Alkoholio poveikis vaisiui

SituacijosSituacija

Tu daţnai su draugais lankaisi tokioje vietoje, kur tau lankytis tėvai neleidţia.

Tai gali būti apgriuvęs namas, miškas, vieta po tiltu ir panašiai. Tau patinka su

draugais bendrauti toje kitų nematomoje vietoje. Kartą vienas iš draugų atsinešė

butelį alaus. Tu nustebęs, nes jis anksčiau alaus negėrė. Tu klausi, kodėl jis

pradėjo gerti alų. Jis atsako, kad jis išgers visą butelį, nes nori apsvaigti.

SituacijaKartu su keliais kiemo vaikais uţėjai į svečius pas klasės draugą. Jo tėvų nėra

namuose. Vienas iš vaikų sako tavo klasės draugui: „Tavo tėvas tikriausiai turi

alkoholinių gėrimų atsargų. Duok mums po truputį“. Draugas kiek nustemba ir

nenoromis atsako: „Gerai, bet tik vos-vos, nes kitu atveju tėvas tuoj pastebės“.

Butelis eina ratu, du vaikai jau gurkštelėjo, dabar tavo eilė. Visi ţiūri į tave ir

stebi, ką tu darysi.

ALKOHOLIS IR JO PASEKMĖSTIESA – NETIESA1. Alkoholizmas yra moralinio silpnumo ţenklas.

2. Saikingas alkoholio vartojimas nepavojingas nėščioms moterims.

3. Gėrimas ir alkoholizmas yra tas pats.

4. Dauguma gydytojų ir psichologų moka diagnozuoti ir gydyti alkoholizmą.

5. Vairuoti išgėrus maţiau kaip tris taureles nėra pavojinga.

6. Daugelis alkoholikų yra bedarbiai.

7. Besaikis gėrimas didina galimybę susirgti vėţiu.

8. Mokslas nustatė, kad net viena stipri alkoholinė intoksikacija negrįţtamai paţeidţia smegenis.

9. Jeigu asmuo meta gėręs, jis daugiau nelaikomas alkoholiku.

10. Bet kuris, vartojantis alkoholį, gali tapti alkoholiku.

11. Maišant alkoholinius gėrimus, galima pasigerti greičiau, negu vartojant vienos rūšies gėrimus.

Alkoholio poveikis fizinei ir

psichinei sveikataiUţpildykite lentelę:

Andrius išgėrė

Kaip tai gali

paveikti

Andrių

fiziškai (jo

kūną)

Kaip tai gali

paveikti

Andriaus

psichiką

(jausmus,

emocijas ir tt.)

Kaip tai gali

paveikti

Andriaus

socialinius

santykius

Uţrašykite bet

kokius

komentarus,

kaip alkoholio

vartojimas

gali paveikti

Andrių

Viena stiklinę

Tris stiklinės

Šešios stiklinė

Devynios

stiklinės alaus

ALKOHOLIS: KĄ GALIME DARYTI?

KAIP DERĖTŲ ELGTIS?

Uţdaviniai: mokiniai gebės suvokti alkoholio vartojimo pasekmes sveikatai, elgsenai, priklausomybės nuo alkoholio rizikos veiksnius, sužinos įvairių pagalbos būdų draugams, šeimos nariams, turintiems problemų dėl alkoholio vartojimo, gebės pozityviai įveikti su alkoholio vartojimu susijusias problemas, ugdys prevencijos nuostatas, skatins savo pilietinį sąmoningumą, gebės prisiimti atsakomybę, išreikšti savo jausmus.

Priemonės: atmintinė apie alkoholio poveikį, vartojimo žalą fizinei bei psichinei sveikatai ir pan., dideli popieriaus lapai, žymekliai.

• Paklauskite mokinių, kokia psichiką veikianti medžiaga labiausiai paplitusi visuomenėje: Alkoholis.

• Paklauskite: Kas iš mokinių bent kartą ragavo alkoholio? Kur ir kada pirmą kartą jo paragavo?

• Išsiaiškinkite priežastis, kodėl kai kurie žmonės negeria alkoholio, pavyzdžiui, dėl religinių įsitikinimų, papročių, nemėgsta, nepatinka skonis, dėl neigiamų pasekmių. Kai žmonės vartoja alkoholį, kokio poveikio jie tikisi, laukia? Kaip dar alkoholis veikia žmogaus kūną, jausmus ir elgesį?

• Aptarkite būdus, kaip galima spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas. Paprašykite, kad mokiniai „minčių lietaus“ būdu pateiktų kuo daugiau su alkoholio vartojimu susijusių neigiamų situacijų, į kurias gali patekti jaunimas, pavyzdžiui, konfliktai, smurtas, ligos, dažnos išgertuvės, kontrolės praradimas, priklausomybės atsiradimas, ir surašykite jas lentoje.

• Paskirstykite mokinius į grupes po penkis ir paprašykite kiekvienos grupės nagrinėti po vieną iš išvardytų situacijų. Paklauskite grupės, kaip geriausia įveikti jų situaciją pasinaudojant šiuo planu:

Apie ką ši situacija?

Ar reikalinga skubi pagalba?

Ką reikia padaryti?

Kas ką daro?

Kokios reikia pagalbos?

ALKOHOLIS IR JO PASEKMĖSTIESA – NETIESA

1. Alkoholizmas yra moralinio silpnumo ţenklas.

2. Saikingas alkoholio vartojimas nepavojingas nėščioms moterims.

3. Gėrimas ir alkoholizmas yra tas pats.

4. Dauguma gydytojų ir psichologų moka diagnozuoti ir gydyti alkoholizmą.

5. Vairuoti išgėrus maţiau kaip tris taureles nėra pavojinga.

6. Daugelis alkoholikų yra bedarbiai.

7. Besaikis gėrimas didina galimybę susirgti vėţiu.

8. Mokslas nustatė, kad net viena stipri alkoholinė intoksikacija negrįţtamai paţeidţia smegenis.

9. Jeigu asmuo meta gėręs, jis daugiau nelaikomas alkoholiku.

10. Bet kuris, vartojantis alkoholį, gali tapti alkoholiku.

11. Maišant alkoholinius gėrimus, galima pasigerti greičiau, negu

vartojant vienos rūšies gėrimus.

KODĖL TAI MITAI?Mitai

1. Mitas: aš galiu gerti ir neprarasti savitvardos.

2. Mitas: alkoholis netoks jau pavojingas.

3. Mitas: aš galiu greitai išblaivėti, jeigu reikia.

4. Mitas: nieko blogo, jei mergina gers tiek pat, kiek ir vaikinas.

5. Mitas: nėra jokio tikslo nevartoti alkoholio iki man sukaks

dvidešimt penkeri.

6. Mitas: aš galiu gerai vairuoti netgi išgėręs.

7. Mitas: aš būsiu „kietesnis“, jeigu galėsiu išgerti daugiau.

8. Mitas: alus neturi tiek daug alkoholio kaip kiti gėrimai.

9. Mitas: alkoholio porcija jus sušildys ţiemą.

10. Mitas: raminamuosius vaistus galima vartoti kartu su

alkoholiu.

MAN NESIŪLYK!Uţdaviniai: mokiniai gebės pasakyti „Ne“, jei kas pasiūlytų išgerti ar parūkyti, naudos savo

surastą racionaliausią atsisakymo būdą.

• Padalykite mokinius į grupes po 3 ir kiekvienam asmeniui duokite po kortelę su situacija.

• Paprašykite, kad dalyviai A ir B per 10 minučių suvaidintų kortelėje pateiktą situaciją.

Dalyvis C yra stebėtojas.

• Suvaidinus visus vaidmenis, grupės turi aptarti visu būdus, kaip pasakyti „Ne“.

• Drauge užsiėmime aptarkite bendriausias išvadas.

Pastabos:

• Mokytojas gali smulkiai aprašyti kiekvieno dalyvio vaidmenis.

• Papildomų detalių kiekis priklausys nuo dalyvių patyrimo, įgyto tiek vaidinant, tiek mokantis

apie psichiką veikiančių medžiagų žalą. Turintiems didesnį patyrimą reikės mažiau detalių.

• Klausimai, kurie galėtų būti aptarti bendrame užsiėmime:

Kas padeda žmogui pasakyti „ne“?

Kodėl jie norėtų pasakyti „taip“?

Ar yra koks nors skirtumas, kai jauni žmonės ir suaugusieji atsako „taip“ ir „ne“?

Ko galime iš to išmokti?

MAN NESIŪLYK!

Situacijos pavyzdys (alkoholis)Asmuo ATu atkakliai prašai, kad B dar truputį išgertų prieš išeinant iš

baro. Tu ţinai, kad jis nori eiti, bet jauti, kad, jam išėjus, kiti irgi gali išeiti. Esi labai susirūpinęs, nes smagiai leidi laiką ir dar nenori, kad draugai išsiskirstytų.

Asmuo BA tau pasiūlė išgerti, bet tu jau tikrai nori eiti. Tačiau draugai

toliau sėdi ir visiems linksma. Tu jau prieš tai neatsisakei siūlymų, bet dabar tikrai nori išeiti. A yra labai atkaklus.

Stebėtojas. Asmuo CJūs stebite, kaip A ir B bendrauja, ir vertinate, kaip B atsisako

pasiūlymo išgerti. Pakomentuokite, ar jo atsakymas buvo sėkmingas.

Alkoholio ir kitų psichiką veikiančių

medţiagų MAIŠYMASSITUACIJOS APRAŠYMASDiskotekoje susitiko grupė bendraamžių. Tarp jų buvo jaunuolis, vardu

Lukas, pernai metęs mokyklą. Susitikimo proga dėl smagumo buvo pasiūlyta „išlenkti“ po taurelę. Vienas iš dalyvių turėjo nedidelį buteliuką alkoholio. Pasivaišinus alkoholiu, Lukas pasigyrė turįs „gerų“ tablečių, kurios pralinksmins daug efektyviau nei alkoholis. Visiems kompanijos nariams buvo pasiūlyta Ekstazy tablečių.

1. Kompanijoje buvęs Rokas iš karto atsisakė ir nuėjo į šalį.2. Kiti du draugai – Tomas ir Jonas – pasivaišino alkoholiu, bet atsisakė

vaišintis tablete.3. Ernestas negėrė alkoholio, bet mielai pasivaišino Ekstazy. Jis dargi

visaip įkalbinėjo pasivaišinti „gerąja tablete“ ir šalia esantį Romą. Pastarasis ilgai mąstė ir galop neatsilaikė ir pasivaišino tablete.

4. Dar kiti du – pats Lukas ir Mantas – vartodami alkoholį vaišinosi ir Ekstazy.Diskotekoje skambėjo muzika. Vyko šokiai. Tik Romas nešoko, nes jis jautėsi

blogai. Ypač energingas buvo Mantas. Po smagaus ir labai judraus šokio staiga

Mantas nualpo. Suteikus pagalbą, Mantas greit atsigavo, bet jautėsi blogai. Draugų

nuotaika pagedo. Kreiptis medicininės pagalbos jie bijojo. Teko Mantą

INFORMACIJOS ĮVERTINIMASUţdaviniai: mokiniai gebės kritiškai vertinti alkoholio vartojimą skatinančius veiksnius, reklamos

patikimumą, gebės atsirinkti, kur yra tikros vertybės.

Priemonės: seni laikraščiai ir žurnalai, iš kurių vaikai gali išsikirpti reklaminių skelbimų.

• Mokytojas pateikia mokiniams tokią istoriją:

„Šiandien perskaičiau naujieną, kuri gali jus sudominti. Mes ilgai aptarinėjome kenksmingą

alkoholio poveikį organizmui ir nemažai sužinojome. Bet, mūsų nuostabai, čia rašoma

apie tai, kad tyrimai įrodė, jog alkoholis ne tik nekenkia organizmui, bet kai kuriais atvejais

yra net naudingas. Nors buvo manoma, kad alkoholis yra depresantas, pasirodė, kad jis

veikia kaip stimuliuojantis preparatas. Juk neveltui vakarėliuose žmonės tokie laimingi,

patenkinti ir visą laiką juokauja. Dabar įrodyta, kad alkoholis kaip stimuliatorius sukelia

juoką ir pasitenkinimą. Jame esantys stiprūs elementai užmuša bakterijas ir virusus, net

pagražina odą, plaukus ir nagus. Tai tokios geros žinios! Tai tikras atradimas!“

• Tada reikia paklausti:

„Na, vaikai, dabar, žinodami alkoholio privalumus, tikriausiai užsinorėsite jo dažniau paragauti?“

• Mokytojas sako:

„Tai, kokį pokštą aš jums ką tik iškrėčiau, reklamos visame pasaulyje krečia kiekvieną

dieną. Ši naujiena yra grynas MELAS. Aš jus apgavau. Bet tai padariau tyčia. Gal jums

atrodo, kad šis mano žingsnis beprasmis ir taip negali atsitikti kitiems? Bet, patyrinėję

jus supančius reklaminius skelbimus, suprasite, kad tos kompanijos dažnai stengiasi jus

apgauti ir priversti pirkti prekes, kurios kenkia sveikatai“.

Kitos psichiką

veikiančios medţiagos

Pratimai• Narkotikai - pavojingos medţiagos

• Narkotikų poveikis organizmo sistemoms ir

organams

• Ar verta rinktis narkotikus

• Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo prieţastys

• Priklausomybės atsiradimas

• Kas atsakingas

• Narkotikai ir šeima

• Uţ ir prieš

Pratimai• Apgink savo nuomonę

• Kaip tu galvoji?

• Narkotikų pasiūla ir paklausa

• Prekyba narkotikais

• Devynmečių karuselė

• Uţ ir prieš legalizavimą

Pratimai• Kokia klasės nuomonė apie kvaišalus?

• ŽIV/AIDS. Ką apie tai galvoji?

• Kaip sukurti narkomanijos prevencijos

programą?

• Laiškas draugei

• Nebaigti sakiniai

• Faktai apie narkotikų legalizavimą

• Kur kreiptis pagalbos

MITAS AR FAKTAS?Patikrinkite kiekvieną teiginį: kas tai – mitas (M) ar faktas (F)?1. Alkoholis stimuliuoja, jis pakelia nuotaiką.

2. Priklausomybė nuo narkotikų yra tik vaizduotės padarinys.

3. Ţinoma, kad išgėrus vairuoti nėra saugu, tačiau marihuanos rūkymas vairavimui neturi jokio poveikio.

4. Jaunuoliams pirmą kartą narkotikų duoda pabandyti vyresnieji nepaţįstami dėdės, kurie slankioja ţaidimų aikštelėse ir kitur, kur ţino sutiksią vaikų.

5. Po išgėrimo puodelis stiprios juodos kavos, švieţias oras ar šaltas dušas padės išsiblaivyti, tad jau galėsi vairuoti automobilį.

6. Tabakas yra narkotikas.

7. Ţmonėms yra linksmiau, kai gauna narkotikų porciją.

8. Iš visų narkotikų daţniausiai piktnaudţiaujama marihuana.

9. Jeigu nori išgerti, geriau gerk alų negu viskį.

10. Kadangi marihuana didina gebėjimą susikoncentruoti, ji skatina kūrybiškumą ir padeda mokytis.

11. Jeigu nėščia moteris girtuokliauja ir vartoja narkotikus, paţeidţiamas dar negimęs kūdikis.

12. Nuo alkoholio intoksikacijos dar niekas nemirė.

13. Prie marihuanos galima priprasti.

14. Marihuanos pėdsakų galima aptikti ţmogaus organizme dar ir po savaitės, nors jis surūkė tik vieną porciją.

15. Vaikai, kurie pradėjo gerti iki penkiolikos metų, du kartus daţniau tampa alkoholikais ir narkomanais negu tie, kurie pradeda gerti vyresniame amţiuje.

16. Jeigu vaikai galvoja, kad alkoholis jiems neţalingas ir asocijuojasi su malonumais, padidėja galimybė, kad jie pradės vartoti ir narkotikus.

DEVYNMEČIŲ KARUSELĖUţdaviniai: mokiniai gebės paaiškinti mitus ir faktus apie psichiką veikiančias medžiagas,suteikti informaciją jaunesniems mokiniams apie šių medžiagų

vartojimo padarinius, mokysis dalyvauti prevencijoje.

• Sustatykite kėdes dviem ratais, atsuktas viena į kitą: vidinis ratas – į išorę, išorinis – į vidų. Susodinkite mokinius vienas priešais kitą. Poros neturėtų sėdėti pernelyg arti viena kitos, nes dėmesys turi būti sutelktas į partnerį. Jei žmonių skaičius nelyginis, mokinys gali užduoti klausimus.

• Viduriniam ratui pasakoma, kad jie turės pabūti devynmečiais vaikais. Išoriniame rate sėdintieji lieka savimi. Dalyviams reikės judėti ratu ir kalbėtis ne tik su tuo žmogum, kuris pradžioje atsisėdo priešais. Jie galės kalbėtis su kiekvienu žmogumi vieną minutę ir galės aptarti tik vieną klausimą.

• Kiekvienas viduriniojo rato „vaikas“ prašys vyresnįjį, ką nors jam paaiškinti. Klausimai gali būti įvairūs, priklausomai nuo nagrinėjamos temos ir grupės lygio bei jos narių amžiaus.

Pavyzdžiui:

Mano sesuo sako, kad psichiką veikiančias medžiagas vartojantys asmenys – tai ligoniai, ir jų reikia gailėtis. Ar tikrai?

Ar „žolės“ rūkymas kenkia sveikatai?

Kodėl dauguma psichiką veikiančias medžiagas vartojančių asmenų miršta jauni?

Vieną ar kelis kartus pavartojus psichiką veikiančių medžiagų, prie jų nepriprantama.

Gyvenime reikia išbandyti viską, taip pat ir psichiką veikiančias medžiagas.

Vartoti psichiką veikiančias medžiagas paskatina draugai.

Psichiką veikiančios medžiagos daro žmogų silpną ir bevalį.

Ar „žolė“ lengvas narkotikas?

• Po kiekvieno klausimo ir minutės pokalbio išorinio rato mokiniai atsistoja ir persėda per vieną kėdę į dešinę. Aptariamas k itas klausimas.

Po trijų klausimų paprašykite vidinį ir išorinį ratą pasikeisti vietomis. Buvusieji išoriniame rate persėda į vidinį ir tampa devynmečiais. Tokiu pačiu principu aptariami dar trys klausimai.

• Siūlykite vidurinio rato „vaikams“ patiems sugalvoti ir užduoti paskutinius vieną ar du klausimus, nes mokiniai jau bus spėję perprasti žaidimo esmę ir klausimų pobūdį. Aštuonių klausimų visai pakanka.

• Aptarimo metu paklauskite dalyvių, ar buvo sunku atsakinėti į klausimus sėdint išoriniame rate?

Ar jie stengėsi ką nors nutylėti?

Ar sėdėdami vidiniame rate jie viską suprato?• Paprašykite dalyvių pagalvoti, kaip paprastai atsakoma vaikams į tokius klausimus ir koks tų atsakymų poveikis.

• Galite plačiau patarti, ką šiuo atžvilgiu galėtume padaryti – kiekvienas atskirai ir visa visuomenė.

• Įvertinkite, kiek kokių argumentų mokiniai nurodė, kokie argumentai svaresni.

Dažnai mokiniai argumentų „už“ neteisėtų psichiką veikiančių medžiagų legalizavimą pateikia daugiau nei „prieš“ legalizavimą. Mokytojui būtina įrodyti, kad

argumentai „prieš“ yra svaresni, lemiantys daugelio žmonių gyvenimą ar net gyvybę.

• Apibendrinkite pamoką, naudodami medžiagą „Narkotikų legalizavimo tendencijos“.

Tęstinė veikla: išdiskutuokite kiek teiginiuose buvo mitų ir kiek faktų? Aptarkite kiekvieną teiginį.

NARKOTIKŲ PASIŪLA IR PAKLAUSAUždaviniai: mokiniai gebės diskutuoti, argumentuotai bei aiškiai reikšti mintis ir nuomonę apie psichiką veikiančias

medžiagas, formuosis prevencijos nuostatos, atkakliai sieks numatyto tikslo, suvoks psichiką veikiančių medžiagų sukeliamus pavojus, rinksis sveiką gyvenimo būdą, gebės priimti sudėtingus sprendimus.

Priemonės: pratybų lapo kopijos.Eiga:• Suskirstykite mokinius į 8 asmenų grupes.Paprašykite įsivaizduoti, kad jie yra mažos salos gyventojai, joje yra bendruomenė, kuriai visuomenės poreikiai ir teisės

svarbiau nei individų. Visi individai vienodai dalijasi teises ir atsakomybę. Į salą atvyko naujokas iš kitos šalies. Šis žmogus atsivežė naujos

medžiagos, kurią išbandėkeletas salos gyventojų. Kai kurie iš jų sako, kad tai puiku ir suteikia jėgų sunkiai dirbant bei padeda atsipalaiduoti. Kiti

teigia, kad pasijuto apsvaigę, juos pykino ir jų elgesys kėlė pavojų aplinkiniams.• Visiems mokiniams išdalykite pratybų lape esančias.vaidmenų korteles.Diskutuokite su mokiniais apie tai, ar turėtų būti vartojama nauja medžiaga, ar ji turėtų būti visiškai uždrausta, apribotas

jos vartojimas, ar laisvaigali būti įsigyjama. Paprašykite, kad kiekviena grupė sugalvotų šios medžiagos pavadinimą. Skirkite apie 15 min. žaidimui

vaidmenimis ir paprašykite grupės narių pasižymėti svarbiausius argumentus.• Aptarkite kartu su visais mokiniais, paprašykite, kad kiekviena grupė išdėstytų savo argumentus.Išskirstykite mokinius vėl į grupes galutiniam apsisprendimui.• Aptarkite dar kartą. Ką grupė nusprendė ir kaip buvo pasiektas sprendimas?Paprašykite mokinių, kad jie susietų šią diskusiją su savo šalyje paplitusių psichiką veikiančių medžiagų vartojimu:

Koks jų požiūris į marihuanos legalizavimą, alkoholio ir tabako prieinamumą?Kaip, jų nuomone, mūsų visuomenė reaguotų į galimą naujos ir neišbandytos medžiagos pasirodymą?Kaip mokiniai spręstų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemą?Koks, jų nuomone, veiksmingiausias sprendimas: mažinti psichiką veikiančių medžiagų paklausą, t. y.

imtis prevencijos ir švietimo; mažinti pasiūlą, t. y. rūpintis sienų kontrole, muitinės, policijos darbu?• Aptarkite požiūrį į nevartojantį psichiką veikiančių medžiagų asmenį, prevencinę veiklą, kaip vieną iš veiksmingiausių

kovos su šių medžiagų vartojimo būdų.• Baigdami paprašykite, kad mokiniai individualiai išreikštų, kaip šio pratimo metu pasikeitė jų nuomonė apie psichiką

veikiančias medžiagas.

Kuo sunkus ir kuo lengvas buvo Jūsų vaidmuo?Koks įkalbinėjimo būdas pasirodė veiksmingiausias?Koks būdas buvo pats neefektyviausias?

Narkotikų pasiūla ir paklausa

Pagalbinis lapas „Rojaus sala“

1. Jūs esate teisininkas, kurio tikslas – skleisti taiką, gėrį, laisvę, laimę ir pan. Ar jūs legalizuosite šią medžiagą, kokiu pagrindu? Su kuo reikėtų pasikonsultuoti prieš priimant sprendimą?

2. Jūs – mokslininkas ir esate labai susidomėjęs naująja medžiaga. Jūs manote, kad ji gali

daryti teigiamą poveikį ir galėtų būti naudojama medicinoje. Jūs taip pat skaitėte keletą mokslinių straipsnių, kuriuose teigiama, kad ši medžiaga gali būti pavojinga. Ar jūs pritariate tam, kad ši medžiaga būtų vartojama „Rojaus saloje“? O gal nepritariate? Kodėl?

3. Jūs esate verslininkas ir turite viešbutį „Rojaus saloje“. Ką jūs manote apie šios medžiagos

legalumą?

4. Jūs esate gydytojas. Kaip reaguojate į naują medžiagą? Ar manote, kad ji galėtų būti

legali? Kuo tai grindžiate?

5. Jūs esate tėvas. Ką norėtumėte sužinoti apie šią medžiagą? Kaip reaguotumėte, jeigu

jūsų vaikas ją vartotų, jei ji būtų legali?

6. Jūs esate firmos, kuri galėtų tiekti šią medžiagą, direktorius. Koks jūsų požiūris?

7. Jūs esate saloje gyvenantis jaunuolis. Kartais jums būna nuobodu, nes saloje nėra ką

veikti. Kaip jūs vertinate naujos legalios medžiagos pasirodymą?

8. Jūs dirbate reklamos agentūroje. Kam teiktumėte pirmenybę: legalizavimui ar ne? Kodėl?

VAIDINIMAS „PREKYBA NARKOTIKAIS“

Uţdaviniai: mokiniai gebės suvokti ir vertinti skatinimą vartoti ir platinti psichiką veikiančias medžiagas, susipažins ir įsisavins įstatymus, susijusius su psichiką veikiančių medžiagų apyvarta, suvoks atsakomybę už savo elgesį, ieškos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos būdų.

• Suskirstykite mokinius į grupes po šešis. Paskirkite kiekvienai grupei vieną iš dviejų vaidinimo scenarijų.

• Viena grupė gauna A vaidmens kortelę, kita – B vaidmens. Gavusieji A ir B korteles perskaito jas atskirai, aptaria situaciją ir ką joje galėtų daryti ar sakyti aprašytieji veikėjai.

• Mokiniai iš kiekvienos grupės išsirenka žmones, kurie suvaidins aprašytą situaciją.

• Stebint visai klasei, paeiliui suvaidinami scenarijai.

• Po kiekvieno vaidinimo su visa grupe aptarkite naudodami klausimus.

Klausimai dalyviui, kuris vaidino veikėją, siūlantį prekiauti narkotikais:

Kuo sunkus ir kuo lengvas buvo Jūsų vaidmuo?

Koks įkalbinėjimo būdas pasirodė veiksmingiausias?

Koks būdas buvo pats neefektyviausias?

Klausimai dalyviui, kuris vaidino veikėją, kuriam siūloma prekiauti narkotikais:

Kuo sunkus ir kuo lengvas buvo Jūsų vaidmuo?

Kokie atsisakymo būdai pasirodė geriausi?

Ar buvo panaudoti įkalbinėjimo būdai, kurie pasirodė neefektyvūs?

Abiem:

Ar jums patiems gyvenime teko susidurti su panašiomis situacijomis?

Ar galėtumėte iš tikrųjų taip ginti savo teises, kaip parodyta vaidinime?

Kas lengviau: siūlyti prekiauti kitam ar atsisakyti pasiūlymo?

VAIDINIMAS „PREKYBA NARKOTIKAIS“

A scenarijus: Jūs prekiaujate narkotikais ir stengiatės įkalbėti paauglį padėti prekiauti. Aiškinate jam, jog kasdien duosite tam tikrą narkotikų kiekį, kurį jis turės parduoti, o vakare atnešti jums visus gautus pinigus. Tada jūs duosite jam dalį pelno. Be to, kartais duosite ir jam pačiam susileisti narkotikų. Pasirinkote jį todėl, kad manote, jog jis sąţiningas ir nepabėgs su pinigais.

Priminkite, kaip sunku jaunimui šioje skurdžioje apylinkėje rasti darbo, o pardavinėdamas narkotikus jis galės uždirbti kur kas daugiau, nei dirbdamas kokį menkai apmokamą darbą, jeigu jam net pavyktų jį gauti. Liepkite jam pagalvoti, kiek visko jis galės nusipirkti už gautus pinigus arba kaip jis galės paremti šeimą iš narkotikų prekybos uždirbtais pinigais. Pažadėkite šiam paaugliui, kad apsaugosite jį nuo kitų šio rajono prekeivių narkotikais ir nuo policijos.

B scenarijus: Jums 16 metų. Narkotikų prekeivė stengiasi įkalbėti Jus dirbti jai ir pardavinėti narkotikus kitiems jaunuoliams. Jums reikia pinigų, tačiau nenorite pradėti vartoti narkotikus ar imti jais prekiauti. Jūs ţinote, kaip narkotikai gali pakenkti Jūsų sveikatai. Be to, girdėjote, kad ţmonės kartais ţudo vieni kitus dėl narkotikų. Jūs norėtumėte atsisakyti šios prekeivės pasiūlymo ir kuo greičiau sprukti šalin, bet baisu dėl to, ką ji gali padaryti, jei atsisakysite. Baiminatės, kad ji įsius, ims grasinti arba kaip nors pakenks Jums dabar arba vėliau. Be to, neramu, kaip reaguos draugai, jei atsisakysite prekiauti narkotikais. Dalis jų jau dirba šiai prekeivei. Net jei Jums dabar ir pavyktų išsisukti, baisu, kad ateityje gali tekti ieškotis pagalbos.

TIESA – NETIESATaip Ne

1. Kiekvienas narkotikas yra potencialus nuodas, keliantis

pavojų sveikatai.

2. Prie slopinamųjų vaistų, kurie atpalaiduoja ir ramina

centrinę nervų sistemą galima priprasti.

3. Alkoholio ir raminamųjų preparatų niekada negalima

vartoti kartu.

4. Marihuana yra naujas narkotikas.

5. Prisiuosčius klijų, jus gali pradėti pykinti, bet tai nepavojinga.

6. Marihuanos rūkymas kelia didelį pavojų susirgti bronchitu,

emfizema ir plaučių vėţiu.

7. Aerozolių uostymas neprilygsta narkotikų vartojimui.

8. Marihuana šiandien yra labiausiai po alkoholio paplitęs

narkotikas.

9. Slopinamųjų preparatų vartojimas su alkoholiu gali

negrįţtamai paţeisti smegenis.

10. Kai kuriuos slopinamuosius preparatus paskiria gydytojas

kaip migdomuosius, raumenis atpalaiduojančius ar

raminamuosius vaistus.

VAIDYBINIS

ŢAIDIMAS

„ŠEIMA“

STRESO ĮVEIKIMAS

Uţdaviniai: mokiniai gebės suprasti, kad yra daug būdų įveikti stresą, gebės rinktis savus streso įveikimo būdus.

Priemonės: pratybų lapų kopijos, rašikliai.

• Paaiškinkite, kad mums visiems reikia įvairių strategijų įveikiant stresines situacijas.

• Paprašykite, kad kiekvienas mokinys pasakytų, ką jis daro, kad įveiktų stresą. Surašykite jų atsakymus.

• Kiekvienam dalyviui duokite pratybų lapo kopiją ir paprašykite, kad jie pažymėtų paukšteliu stulpelius, kuriuose atsispindi jų streso įveikimo būdai.

• Paprašykite, kad jie surašytų pratybų lape esančiose lentelėse metodus, kuriuos jie įtraukė į savo sąrašus, bet kurie nebuvo paminėti dalomojoje medžiagoje.

• Po to jie turi apskaičiuoti taškus kiekvienam langeliui, įvertindami „dažnai“ trim taškais (3), „kartais“ – dviem (2) ir „retai“ – vienu (1).

• Paprašykite mokinių palyginti rezultatus porose. Kurie langeliai stipriausi, o kurie silpniausi? Kokie metodai reikalingi norint pasiekti pusiausvyrą, įveikiant stresą?

• Visą grupę pakvieskite aptarti, ko jie išmoko. Kuo mokykla galėtų padėti savo mokiniams įveikiant stresą?

• Suskaičiuokite rezultatus kiekviename langelyje. „Dažnai“ įvertinkite 3, „kartais“ –2 ir „retai“ – 1. Po to sudėkite bendrą langelių skaičių.

Streso įveikimasVisi mes skirtingai įveikiame stresą. Ką darote, kad jį įveiktumėte?

Pažymėkite paukšteliu tinkamus būdus atitinkamame stulpelyje. Parašykite jums žinomus

metodus, kurie čia nepaminėti.

PROBLEMOS TYRINĖJIMAS Daţnai Kartais Retai

Pasverti visus „už“ ir „prieš“

Išsiaiškinti savo tikslus ir prioritetus

Paprašyti patarimo

Atskleisti savo požiūrį

Gauti daugiau informacijos

Kiti būdai

REZULTATAI

RŪPESTIS SAVIMI Daţnai Kartais Retai

Suteikti sau mažą malonumą

Išsimaudyti vonioje arba duše

Truputį pailsėti (atostogos arba tiesiog

keletas laisvų valandų)

Valgyti tinkamą maistą

Nueiti į kokią nors ramią vietelę

Kiti būdai

REZULTATAI

ĮVEIKSIU AR NEĮVEIKSIUUţdaviniai: mokiniai gebės įveikti kliūtis, sunkumus, susidoroti su stresais, vertinti pavojingas situacijas, priimti sprendimus,

spręsti problemas nevartojant alkoholio.

Priemonės: dideli popieriaus lapai, rašikliai, sąsiuviniai, užrašų knygelės.

• Paklauskite mokinių, ką reiškia įveikti kliūtis, sunkumus, susidoroti su stresais? Kokie įgūdžiai tam reikalingi?

• Surašykite šiuos įgūdžius popieriuje.

• Pažymėkite popieriuje, kas atsitinka, jeigu neįveiki.

• Paprašykite mokinių pasiskirstyti į grupes po tris ir aptarti įveikiančiuosius ir neįveikiančiuosius sunkumus pagal pateiktus

klausimus.

Įveikiantieji Neįveikiantieji

Ką jie daro? Ką jie daro?

Kaip jie jaučiasi? Kaip jie jaučiasi?

Aš Aš

Niekada /kartais /visada Niekada/ kartais/ visada

• Tegu mokiniai trumpus atsakymus pasižymi savo sąsiuviniuose.

• Paskui paeiliui juos klauskite ir atsakymus pažymėkite popieriaus lape. Paklauskite, kokius jie sukūrė įveikiančiųjų ir neįveikiančiųjų įvaizdžius: ar kas nors gali būti visada įveikiantis sunkumus arba neįveikiantis jų? Ar turi tam įtakos, pavyzdžiui, savęs vertinimas, kontrolė, tokie įgūdžiai, kaip laiko reguliavimas, problemų sprendimas.

Pastaba: šį pratimą galite sukonkretinti, pateikdami mokiniams keletą provokuojančių, pavojingų situacijų. Paklauskite, kokių

įgūdžių jiems prireiks, pavyzdžiui, sudužus laivui, pavėlavus į paskutinį autobusą, pametus pinigus, užmiršus svarbią užduotį,

atsidūrus rūkančiųjų ar geriančiųjų kompanijoje ir t.t.

Tęstinė veikla: Pakvieskite mokinius dar padirbėti individualiai ir užbaigti nebaigtus sakinius arba juos užrašyti savo sąsiuviniuose.

Uţbaikite sakinius:

Aš pajėgiau atlikti užduotį, kai ...................................

Mano įgūdžiai įveikti sunkumus yra ...................................................

Man sunku įveikti užduotį, kai ...............................................................

Aš norėčiau išsiugdyti įgūdį, kuris padėtų susidoroti ..........................................................

AŠ ŢINAU, KAIP PASAKYTI „NE“Uţdavinys: žaisdami vaidmeninius žaidimus, mokiniai išsiaiškins žingsnius, kurie padeda įvertinti pasiūlymą,

apsispręsti ir pasakyti „ne“.

Priemonės: rašikliai, pratybų lapo kopijos.

Metodas: atraminiai signalai, vaidmeninis žaidimas.

• Siūlyti mokiniams prisiminti kokią nors situaciją, kurioje kas nors jam darė spaudimą: siūlė iškrėsti piktą, sveikatai pavojingą pokštą, siūlė tablečių, kurios gerina atmintį ir padeda geriau mokytis, davė miltelių, kurie padeda auginti raumenis ir tapti stipriam ir išvaizdžiam, siūlė užsirūkyti, paragauti alkoholinių gėrimų ir kt.

• Klasėje pristatytą situaciją siūlyti užrašyti pratybų lape.

• Susipažinti su siūlymo įvertinimu, apsisprendimu, kaip elgtis, ir pasakymo „ne“ žingsniais, kiekvieną jų skaitant garsiai ir aptariant:

1 ţingsnis. Išklausyti, ko iš tavęs nori kiti. Su mokiniais reikėtų aptarti, ką pikto, blogo kartais siūlo draugai, nepažįstami suaugę žmonės.

2 ţingsnis. Nuspręsti, ar tu pats nori to, ką tau siūlo ir ko iš tavęs prašo kiti. Reikėtų aptarti mokinių įsitikinimus bei požiūrį į rūkymą, alkoholinių gėrimų vartojimą, rizikingo elgesio situacijas ir sveikatos saugojimą. Pakalbėti apie tai, ar siūlymas atitinka mokinio interesus, ar jiems prieštarauja?

3 ţingsnis. Pamąstyti, kodėl tu nenori to daryti? Aptarti galimas neigiamas siūlymo pasekmes – kokių problemų dėl to gali kilti mokiniui, kaip tai gali pakenkti sveikatai, sugadinti santykius su tėvais, draugais? Mėginti drauge suformuluoti atsisakymo frazę.

4 ţingsnis. Draugiškai, bet tvirtai pasakyti „ne“. Pasimokyti nutaisyti draugišką, bet ryžtingą veido mimiką, parinkti tinkamą balso intonaciją, įtaigią kūno pozą ir aiškiai pasakyti „ne“.

5 ţingsnis. Pasakyti priežastį, kodėl tu neketini to daryti. Draugiškai, bet ryžtingai ištarti frazę apie atsisakymo priežastį.

6 ţingsnis. Siūlyti veikti ką nors kita. Sugalvoti keletą idėjų, ką malonaus ir įdomaus būtų galima nuveikti vietoje sveikatai pavojingo siūlymo.

• Siūlyti mokiniams užpildyti „atsisakymo žingsnių lentelę“ analizuojant savo aprašytą situaciją.

KEBLIOJE SITUACIJOJE SAKYKITE

„NE“Situacijų kortelės

• Pakviečiate draugą į namus paţiūrėti lėktuvų modelių. Pabandote jam pasiūlyti išgerti alaus butelį.

• Trys vaikinai mokykloje atkakliai siūlo naujokui išgerti su jais.

• Vaikinas siūlo savo merginai kaţkokių narkotikų. Jis įkalbinėja ją, sako, kad ji neįdomi. Grasina pamesti, jeigu ji atsisakys.

• Vakarėlyje mergina paragavo nealkoholinio kokteilio. Tačiau ją nustebino gana keistas skonis. Ji pagalvojo, kad draugas juokais į kokteilį šliūkštelėjo alkoholio.

• Draugas veţa tave iš svečių namo. Pakeliui išsitraukia butelį degtinės ir nori gurkštelėti.

• Draugas sako, kad netoliese jo paţįstamas rengia vakarėlį. Ar nenori ten nuvykti?

KEBLIOJE SITUACIJOJE SAKYKITE

„NE“

• PIRMAS ŢINGSNIS – UŢDUOKITE KLAUSIMUS

• ANTRAS ŢINGSNIS – TEISIŠKAI ĮVARDYKITE NUSIŢENGIMUS

• TREČIAS ŢINGSNIS – KAS GALI ATSITIKTI, JEIGU TAI PADARYSITE

• KETVIRTAS ŢINGSNIS – PAGALVOKITE, AR NĖRA KITŲ,

NEMAŢIAU PATRAUKLIŲ UŢSIĖMIMŲ

• PENKTAS ŢINGSNIS – JAUSKITE ATSAKOMYBĘ UŢ SAVO

VEIKSMUS, PASIŠALINKITE, PAKVIESKITE

DRAUGĄ EITI KARTU

• ŠEŠTAS ŢINGSNIS – NESIJAUDINKITE, IŠTARKITE DRAUGO

VARDĄ, ŢIŪRĖKITE JAM Į AKIS, PALIKITE

„ATVIRAS DURIS“, NET LABAI SPAUDŢIAMAS,

JŪS TURITE LAIKYTIS TO, KAS JUMS ATRODO

TEISINGA

Kas tos

psichiką

veikiančios

medţiagos?

Psichiką veikiančios

medţiagos:(pagal poveikį organizmui )

• slopinančios psichiką

• stimuliuojančios psichiką

• haliucinogenai

Psichiką slopinančios

medţiagos

• OPIATAI (Opiumas, heroinas,

morfijus, metadonas)

• ALKOHOLIS

• RAMINAMIEJI IR MIGDOMIEJI

VAISTAI

Psichiką slopinančios medţiagos

slopina baimės jausmą, įtampą, kelia nuotaiką,

ramina, atpalaiduoja, migdo, atslėgsta skausmas

Pirmus vartojimo mėnesius paprastai patiriami

malonūs pojūčiai, atsipalaidavimas, palaiminga

nuotaika. Tai vadinamasis medaus mėnuo.

Vėliau atsiranda pripratimas, tolerancija, todėl

reikia didinti dozes. Pagaliau išsivysto

priklausomybė, kai narkotiko reikia jau ne dėl

malonumo, o siekiant išvengti abstinencijos

arba norint ją įveikti.

Psichiką stimuliuojančios

medţiagos

• AMFETAMINAS

• KOKAINAS

• KREKAS

• EKSTAZI

• NIKOTINAS

• KOFEINAS

Psichiką stimuliuojančios medţiagos

stimuliuoja aktyvumą, ţvalumą,

sukelia energijos antplūdį,

didina pasitikėjimą savimi, pranašumo jausmą,

gerina darbingumą, dėmesio koncentraciją,

pagreitina mąstymą ir kalbą,

nelieka nuovargio, alkio ir troškulio.

Pasirenka tie asmenys, kurie yra neviltyje,

nusiminę, prislėgti.

Haliucinogenai

• Kanapės

• LSD

• Sintetiniai preparatai

• Haliucinogeniniai grybai

• Solventai (tirpikliai ir kitos

lakiosios medţiagos)

Haliucinogenai

Pagrindinė savybė yra iškreiptas,

deformuotas aplinkos, ypač

regimųjų vaizdų, laiko, atstumo,

spalvų, formų ir garsų, bei paties

savęs suvokimas (iliuzijos,

haliucinacijos, bloga orientacija

erdvėje). Tokį suvokimą jaunimas

vadina “kelione”.

Vartoja haliucinogenus:

kuriems būdinga emocinės pusiausvyros stoka,

nesugebėjimas socialiai prisitaikyti, asmenybės

sutrikimai, siekis kitaip matyti realybę, kitaip

suvokti laiką ir erdvę. Tokios psichiką

veikiančios medţiagos poveikis kiekvieną kartą

gali būti vis kitoks ir vietoj malonaus apkvaitimo

gali uţeiti bauginantys kliedėjimai.

Poveikis gali kartotis

NARKOTINIŲ MEDŢIAGŲ

VARTOJIMO BŪDAI:

1. Švirkščiant, paprastai į veną (intraveninis vartojimas), kartais į raumenis arba po oda;

2. Ryjant, o kai kuriais atvejais kramtant ir nuryjant tik seiles;

3. Rūkant arba įkvepiant;

4. Uostant, kai medţiaga patenka ant burnos ar nosies gleivinės

Kodiniai pavadinimai

“Cyfas”

“Ratai”

“Saldainiai”

“Kaifas”

“Gaidys”

“Sniegas” ir kiti

“Barygai”

Narkotikų vartojimo etapai

• Eksperimentinis

• Ankstyvas problemiškas (proginis,

situacinis)

• Problemiškas

• Piktnaudţiavimas

PfP /3.3

Experimentuojantis

Retkarčiais Priklausomas

Reziume• narkotikai daug pavojingesni vaikams, negu

suaugusiesiems;

• suaugusiesiems fizinė priklausomybė ir dominuojantis

narkotikų poreikis (psichologinė priklausomybė) gali

išsivystyti per kelerius metus, o vaikams daug greičiau;

• vieni asmenys narkotikams labiau atsparesni, kiti –

maţiau, tačiau nėra būdo iš anksto tą nustatyti;

• vienintelė galimybė išvengti įpročio –

neeksperimentuoti ir „neţaisti“ su jokiomis psichiką

veikiančiomis medţiagomis;

• iš narkotikų daugiausiai laimi tik jų gamintojai ir

platintojai.

Ką daryti,

jei mokinys jau

eksperimentuoja?

Kas ta

priklausomybė?

PRIKLAUSOMYBĖ

Psichiką veikiančios medţiagos sukelia psichikos ir elgesio sutrikimus bei priklausomybės sindromą;

Priklausomybės pradţia prasideda nuo to, kai vartojant tam tikras medţiagas siekiama patirti malonumą, palengvinti skausmą, gauti nusiraminimą.

Tai sveikatos sutrikimas, liguistas polinkis kartoti tą patį veiksmą ar vartoti tą pačią medţiagą pakartotinai daug kartų;

Priklausomybė atsiranda kai tos psichiką veikiančios medţiagos vartojimas ar tam tikras elgesys tęsiamas, nepaisant jo sukeliamos ţalos sveikatai, kylančių psichologinių ar socialinių problemų.

Priklausomybės atsiradimas

Euforija

Abstinencija

Normali psichinė

būsena

Narkotiko dozės

Psichologinė priklausomybė:

stiprus psichologinis pripratimas, teoriškai

galintis išsivystyti bet kokiai psichiką

veikiančiai medţiagai bei malonumą

teikiančiai veiklai arba nemalonius jausmus

sukeliančios veiklos vengimui (pvz.:

azartiniai ţaidimai, apsipirkinėjimas,

bendravimas, internetas, pornografija).

Fizinė priklausomybė:

Priklausomybės vartojamai medţiagai forma, kai vartotojo organizmas tampa fiziškai nuo jos priklausomas.

Nutraukus medţiagos vartojimą, neišvengiamai patiriami nemalonūs simptomai, kadangi organizmas reikalauja jam nebeteikiamos medţiagos.

Narkomano ţodţiai:

-“Atchodai” trukdavo kelias paras, tapau

nervingas. Pasitikėjimas savimi ir energija

virto bloga savijauta, vyzdţiai jautriai

reagavo į šviesą, atsirado persekiojimo

manija, prapuolė apetitas, naktimis

neuţmigdavau. Laimei, prieš du metus

narkotikus mečiau. Sunkiai, bet man vis

dėlto pavyko tai padaryti”,- pasakoja buvęs

narkotikų vartotojas.

Socialinė priklausomybė

Psichiką veikianti medţiaga vartojama dėl aplinkos spaudimo, siekiant pritapti prie grupės, būti jos priimtam, pripaţintam savu ir lygiu. Tokiais atvejais iš pradţių paprastai pasireiškia socialinė priklausomybė nuo grupės normų ir tik vėliau –priklausomumas nuo psichiką veikiančios medţiagos.

Ankstyvosios intervencijos

apibrėţimas

Ankstyvoji intervencija yra

prevencijos strategija, nukreipta

rizikos asmenims ir grupėms, kai

atsiranda psichiką veikiančių

medţiagų vartojimo problemos

RIZIKOS VEIKSNIAI

Bendruomenės aplinka• Psichiką veikiančių medţiagų medţiagų

prieinamumas

• Silpni bendruomenės narių ryšiai

• Socialinis mobilumas

• Ţemas socialinis ir ekonominis

bendruomenės narių statusas

• Liberalus bendruomenės poţiūris į psichiką

veikiančių medţiagų vartojimą.

Mokyklos aplinka

• Mokymosi nesėkmės

• Pamokų nelankymas, pašalinimas

iš mokyklos

• Nesutarimai tarp vaiko ir mokytojų

• Neaktyvus įsitraukimas į mokyklos

veiklą.

Bendraamţių aplinka• Nesugebėjimas pasipriešinti bendraamţių

spaudimui elgtis negatyviai

• Ankstyvas rūkymas ir alkoholio vartojimas su

bendraamţiais

• Neteisingos bendraamţių ţinios apie

psichiką veikiančių medţiagų poveikį

• Aštrių pojūčių ieškojimas

• Palankus poţiūris į bendraamţių teisės

paţeidėjų elgesį

• Palankus poţiūris į vartojančius psichiką

veikiančias medţiagas bendraamţius

Šeimos aplinka

• Silpnas emocinis ryšys tarp šeimos narių

• Netinkama vaikų prieţiūra, auklėjimo stiliai

• Palankus tėvų poţiūris į psichiką

veikiančias medţiagas ir jų vartojimą

• Konfliktai šeimoje, tėvų skyrybos

• Tėvai, vartojantys psichiką veikiančias

medţiagas

• Neadekvatus tėvų poţiūris į vaikų

netinkamą elgesį.

APSAUGINIAI

VEIKSNIAI

Bendruomenės aplinka• Psichiką veikiančių medţiagų

neprieinamumas

• Aukštas socialinis ir ekonominis bendruomenės narių statusas

• Bendruomenės nusistatymas prieš psichiką veikiančių medţiagų vartojimą ir nusikalstamą veiklą

• Stiprūs bendruomenės narių ryšiai

• Kvalifikuotos sveikatos prieţiūros prieinamumas.

Mokyklos aplinka

• Aukšti mokymosi pasiekimai

• Geri vaiko ir mokytojų santykiai

• Aktyvus įsitraukimas į mokyklos veiklą

Bendraamţių aplinka• Vėlai prasidėjęs rūkymas ir alkoholio

vartojimas su bendraamţiais

• Teisingos bendraamţių ţinios apie psichiką veikiančias medţiagų ţalą ir neigiamas pasekmes

• Gebėjimas pasipriešinti bendraamţių spaudimui elgtis negatyviai

• Nepalankus poţiūris į bendraamţių teisės paţeidėjų elgesį

• Nepalankus poţiūris į vartojančius psichiką veikiančias medţiagas bendraamţius

Šeimos aplinka• Stiprus emocinis ryšys tarp šeimos narių

• Gebėjimas tinkamai spręsti šeimos problemas

• Tinkama vaikų prieţiūra, auklėjimo stiliai

• Nustatyta tvarka ir nuoseklus drausmės reikalavimas

• Neigiamas poţiūris į psichiką veikiančių medţiagų vartojimą

• Darni šeima, tėvų dalyvavimas vaiko gyvenime

• Nevartojantys psichiką veikiančių medţiagų tėvai

• Tėvų parama tenkinant ne tik finansinius, bet ir emocinius, paţinimo bei socialinius poreikius

Atrankinė ir tikslinė

7 uţsiėmimų

programa

Kokiems paaugliams yra

taikoma

• Rizikos vaikai, kurie ateityje gali

vartoti psichiką veikiančias medţiagas,

nes yra nustatyti rizikos veiksniai

• Vaikai, kurie jau pradėjo vartoti arba

eksperimentuoja psichiką veikiančias

medţiagas

Turi reikšmės konkrečios

amţiaus grupės

Siūloma konkreti septynių savaičių

ankstyvosios intervencijos

programa yra naudingiausia ir

mokykloje, ir uţmokyklinėje

įstaigoje

Atranka

Prieš pradedant ankstyvosios

intervencijos programą, paaugliai

privalo būti atrenkami, norint

nustatyti ar jie tinka programai

VertinimasPo atrankos proceso atliekamas vertinimas.

Ankstyvosios intervencijos vertinimui yra

pateikiami specialūs klausimai nustatyti

ar vaikas turės naudos iš šios programos:

• kaip tu galvoji, kodėl tu buvai nukreiptas

į šią grupę?

• Ar tu prieš tai kada buvai kokioje nors

patarimų grupėje?

Vertinimas

• Ar tu kada nors buvai areštuotas?

• Ar tu kada nors buvai pašalintas iš

mokyklos?

• Su kuo tu gyveni?

• Ar kas nors tavo namuose turi narkotikų

ar alkoholio vartojimo problemų?

• At tu paţįsti ką nors, kuris turi narkotikų

ar alkoholio vartojimo problemų?

Vertinimas

• Ar kada nors buvai hospitalizuotas?

• Ar uţsiimi kokia veikla?

• Ką darai savo malonumui?

• Su kuo darai šiuos dalykus?

• Jei galėtumei kaţką pakeisti savo

gyvenime, kas tai būtų?

Vertinimas

• Ar tu kada bandei:

• alkoholį

• marihuaną

• nikotiną

• Inhaliantus

• kita

• Ar tu kada vartojai šias medţiagas

daugiau negu tu pats norėjai?

Vertinimo panaudojimas

• Kai vertinimo klausimai baigti, atsakymai

įvertinami, siekiant nustatyti ar paauglys

yra tinkamas ankstyvajai intervencijai

• Dėl ankstyvos intervencijos kokybės, į grupę

mokykloje nepriimami vaikai sistemingai

vartojantys psichikiką veikiančias

medţiagas ar sergantys psichikos liga (kai

reikalinga medicinos pagalba).

Ankstyvosios intervencijos

proceso pradţia

• Kai atranka baigta, paaugliai skirstomi

į grupes

• Grupės paprastai sudaromos pagal

amţių, problemos tipą ir kartais net

pagal lytį

Ankstyvosios

intervencijos grupė

• Ankstyvosios intervencijos grupei paprastai

taikoma septynių savaičių programa, kurios

tematika yra nukreipta į rizikos veiksnius ir

gyvenimo įgūdţius.

• Grupė susitinka kartą per savaitę,

uţsiėmimas trunka apie valandą, naudojant

ţaidimus – dvi akademines valandas.

Pirma savaitėPirmą savaitę

• Paaugliai supaţindinami su grupinio

darbo procesu, temomis, kuriomis bus

diskutuojama ir su uţsiėmimų vedėju

• Dalyvių prisistatymas. Pratimai

“Gimimo diena”, “Kas yra bendro?”

• Taisyklių sukūrimas (minčių lietus)

sutelkti grupę.

Antra savaitėAntrą savaitę aptariama:

• Priklausomybės ir jų stadijos

• Savęs suvokimas, savivaizdţio kūrimas.

Pratimas “Manojo Aš dalys”,”Mano

teigiamos ir neigiamos ypatybės”

• Piktnaudţiavimas medţiagomis ir kaip

tai veikia šeimą

• Šeimos vaidmuo

Trečia savaitė

Trečią savaitę aptariama:

• Jausmų nustatymas ir įvardijimas. Pratimas “Jausmų ţodynas”.

• Mano jausmai, jausmų „kalneliai“. Pratimas “Jausmų sąrašas”

• Emocijų valdymas. Pratimas “Savitaiga”.

• Stresų įveikimas. Pratimas “Švytuoklė”

• Kaip psichiką veikiančios medţiagos veikia emocijas

Ketvirta savaitė

Ketvirtą savaitę aptariama:

• Bendravimas ir bendradarbiavimas. Pratimas “Aktyvusis klausymas”

• Kaip pasakyti vienas kitam ką tu jauti. Pratimas “Muitinė”.

• Konfliktai ir nelaimingi atsitikimai, kaip psichiką veikiančių medţiagų vartojimo

pasekmė.

• Konstruktyvus konfliktų sprendimas

Penkta savaitėPenktą savaitę aptariama:

• Sprendimų priėmimas. Kaip priimti gerą sprendimą. Pratimas “Situacija”.

• Problemų sprendimo etapai: situacijos įvertinimas ir problemos formulavimas, sprendimo priėmimas, problemos sprendimas. Pratimas “Problemų dėţutė”.

• Kritinis mąstymas. Pratimas “Sprendimo medis”.

Šešta savaitėŠeštą savaitę aptariama:

• Rizika. Kodėl ţmonės rizikuoja?

• Asmeninė rizika, kurią gali sukelti psichiką veikiančių medţiagų vartojimas.

• Mano teisės ir pareigos. Atsakomybė uţ savo elgesį.

• Atsisakymo įgūdţiai. Pratimas “Kaip pasakyti Ne”, “Kaip atrodyti tvirtu”.

• Mokomės keblioje situacijoje pasakyti „Ne“.

Septinta savaitėSeptintą savaitę aptariama:

• Bendraamţių spaudimas ir stereotipai.

Pratimai “Atgniauţk kumštį”, “Krokodilas”.

• Aptartos medţiagos apţvalga

• Ką daryti jei tau ar kam kitam reikia

daugiau informacijos

Paprastai paskutinę grupės dieną yra puiki

idėja turėti vaikams paţymėjimų, kurie

suteikia jiems pasitenkinimo jausmą.

Grupės vertinimo anketa

Paskutinę grupės dieną

vaikams yra pateikiami tokie

klausimai, kad vedantysis suţinotų,

ką vaikai gavo grupėje, taip pat

gautų idėjų, kaip pagerinti darbą.

• Kas tau labiausiai patiko šioje grupėje?

• Kas tau maţiausiai patiko šioje grupėje?

• Kaip tu galvoji, ką galima buvo padaryti

kitaip?

• Ką turėjo grupė padaryti, kad tau būtų

naudingiau?

• Kaip tu galvoji, koks svarbiausias

dalykas, kurį tu išmokai šioje grupėje?

• Ar yra vienas geras dalykas, kuris

atsitiko tau, nes tu buvai šioje grupėje?

• Ar tu nors kiek pasikeitei būdamas

šioje grupėje?

Darbas su

tėvais

Psichiką veikiančių

medţiagų vartojimo

prevencija šeimoje

Paauglių ir tėvų tarpusavio

santykių įtaka rūkymui

0 1 2 3 4 5 6

berniukai

mergaitės

Galimybių santykis

Pažeista šeimos

struktūra

Sutrikęs

bendravimas su

Sutrikęs

bendravimas su

motina

Sutrikęs

bendravimas su

abiem tėvais

Rūkymas, alkoholio bei

kitų narkotikų vartojimas

yra žymiai didesnis šeimose,

kur vaikų elgesys

nekontroliuojamas, kur

nėra nustatytų paauglio

elgesio taisyklių, Tas

skirtumas siekia 4-5 kartus.

Auklėjimo stiliaiTėvai

• nesikiša į vaiko auklėjimą

• vaikui nustato per grieţtas ribas

• beveik visai nevadovauja vaikui

• pernelyg lepina vaiką

Tėvai nesikiša į vaiko auklėjimą

Būdinga užimtiems, retai namuose

būnantiems

Ryšiai paprastai nėra glaudūs

Neturėdami artumo su tėvais tokie

vaikai linkę šlietis prie atsitiktiniųžmonių, kurie jam dėmesingi

Tampa irzlūs, linkę elgtis netinkamai ir

bando patraukti tokiu būdų dėmesį.

Tėvai vaikui nustato pernelyg

grieţtas ribasPernelyg drausmina, kontroliuoja,

perdėtai rūpinasi, nelinkę leisti rizikuoti

Tokiam vaikui sunku tapti savarankišku

prisiimti atsakomybę

Pasiţymi ţemu savęs vertinimu, savo

silpnumą paverčia besąlygiškais

reikalavimais, daţnai protestuoja prieš

tėvus

Tėvai visai nevadovauja

Norėdami, kad vaikas uţaugtų laisvas,

nepriklausomas, savarankiškas elgiasi

su juo kaip su lygiaverčiu partneriu

Jei vaikas nepajėgus susitvarkyti su

pavestomis uţduotimis, jis pasijunta

bejėgis, pradeda nepasitikėti savimi,

tampa neryţtingas, priklausomas nuo

Tėvai pernelyg lepina

Vaikas šeimos dėmesio centre

Tėvai jam nieko nedraudţia, tenkina

norus, perka brangius daiktus

Išlepę vaikai būna viskuo nepatenkinti,

jiems vis maţa, nesugeba valdyti norų,

tampa įnoringi, pikti, be kompromisų

Mokyti tėvus:

• Išklausyti savo vaikus

• gerbti jų individualumą

• mylėti ir globoti, pripaţinti

• kalbėtis su vaikais (nekritikuoti,

nepamokslauti, nemoralizuoti,

nelyginti, atsargiai patarinėti ir tt.)

• korektiškai reikšti jausmus

• gerbti jų problemas

Mokyklos politika ir

strategija

Strateginės priemonės- Įtraukite tėvus į mokyklinę psichiką veikiančių medţiagų

vartojimo prevencijos veiklą (politika, strategija)

- Kvieskite visą šeimą, bendradarbiaukite su tėvais

- Supaţindinkite tėvus, kaip įgyvendinama Alkoholio,

tabako ir kitų psichiką veikiančių medţiagų vartojimo

prevencijos programa

- Organizuokite tėvams seminarus, diskusijas apie

psichiką veikiančių medţiagų vartojimo prevenciją

- Organizuokite tėvų ar bendruomenės savanorių grupes,

siekiančias vienyti tėvus ir bendruomenės suaugusiuosius,

darančius įtaką kasdieniam vaikų gyvenimui

- Siūlykite tėvams kurti “tėvai – tėvams” paramos

(pagalbos) grupes ar burtis į visuomeninę organizaciją

“Tėvai prieš narkotikus”

Vadovams Suformuokite kartu su tėvais ir bendruomenės nariais

bendrosios, o taip pat atrankinės bei tikslinės prevencijos

politiką ir strategiją

Organizuokite seminarus mokytojams, kaip dirbti su tėvais

Skatinkite tėvus bendradarbiauti

Aptarkite ir įsitikinkite, kad personalas ţino, kaip svetingai

priimti tėvus

Pakvieskite tėvus dalyvauti seminaruose, skirtuose mokytojams

Suformuokite savanorių grupę kiekvienoje mokykloje, kuriai

vadovautų koordinatorius

Paprašykite, kad vieni tėvai mokytų kitus

Paskatinkite mokytojus dalyvauti savanoriais kitose

bendruomenėse

Renginiai tėvams: Susirinkimas

Parodos

Seminarai, diskusijos, konsultacijos

Svečių pamokos

Filmų, video aptarimai

Varţybos

Dramos būrelis

Laikraštukas

Kelionės

Šventės, vakaronės

Stovyklos

Įvertinimas

Pripaţinkite ir pagerbkite tėvus

ar kitus suaugusiuosius, kurie

padeda mokyklai vykdyti

vartojimo prevenciją

AČIŪ

dėmesį!

narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas .... pagalba... · 5,8 5 58,9 59,2...

Documents

lietuvos poŽeminiŲ grybŲ ĮvairovĖ, paplitimas ir …

„pasakojimų dėžutė“ – autizmo spektro ir kitų...

ekosistemoms, paplitimas lietuvoje,...

alkoholio, tabako, narkotiniŲ ir psichotropiniŲ …...

ntakd.lrv.lt · web vieweuropos parlamento ir tarybos...

karvi slapto mastito suklj paplitimas skirtingu met … ·...

· web viewĮgyvendinant alkoholio, tabako ir kitų...

skurdo būklės lietuvoje 2001 metų...

pagrindiniai reikalavimai veiklai su narkotinių ir ......

vaikŲ regos sutrikimŲ paplitimas ir jŲ rizikos veiksniai...

hospitalini Ų infekcijŲ ir j Ų rizikos veiksni Ų...

neteisĖta narkotiniŲ ir psihotropiniŲ medŽiagŲ …...

narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų...

anemijŲ paplitimas tarp nĖŠČiŲjŲ ir ŽindyviŲ

alkoholio, tabako, narkotinių ir psochotropinių medžiagų...

iŠ lietuviu kultÜros istorijos r.merkienË. v.milius...

blusos, jų paplitimas ir žala žmogaus sveikatai -...

psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas lietuvoje...

narkotikr kontrol s departamentas...

narkotinių medžiagų vartojimas kaip teisinio reguliavimo