pensij ų sistema lietuvoje: iššūkiai ir galimos politikos ... pensij ų sistema lietuvoje:...

Pensijų sistema Lietuvoje: iššūkiai ir

galimos politikos priemonės

Lietuvos bankoEkonomikos ir finansinio stabilumo

tarnybos direktoriusGediminas Šimkus

2018 m. rugsėjo 17 d.

2

Iššūkiai Lietuvos pensijų sistemai

Geriausios pensijų sistemos beieškant

Apie ką kalbėsime?

3

Pensijų sistemos žaizdos –paviršinės ir vidinės

Mažas perskirstymas per biudžetą=> skurdžios

pensijos dabar

Prastėjanti demografija

=> skurdesnės pensijos ateityje

Mažas perskirstymas per biudžetą

4

Biudžeto dydžiu – Europos Sąjungos rikiuotės gale

Valdžios sektoriaus mokestinių pajamų ir BVP santykis 2017 m.

5

29,8

48,1

0 10 20 30 40 50

AirijaRumunijaBulgarija

LietuvaLatvija

SlovakijaMaltaEstija

IspanijaKipras

LenkijaJungtinė Karalystė

ČekijaSlovėnija

PortugalijaKroatijaVengrija

NyderlandaiLiuksemburgas

VokietijaGraikijaAustrija

ItalijaSuomijaŠvedijaBelgijaDanija

Prancūzija

Procentai, palyginti su BVPŠaltinis: Eurostatas.

Palyginti su kitomis ES valstybėmis, taip pat mažiau skiriame ir pensijoms

6

0 5 10 15 20

AirijaLietuva

NyderlandaiKiprasMalta

LatvijaČekijaEstija

VengrijaJungtinė Karalystė

ŠvedijaDanija

SlovakijaKroatija

RumunijaVokietijaIspanijaBelgijaLenkija

ES28Bulgarija

LiuksemburgasSlovėnija

EZ19Portugalija

SuomijaPrancūzija

AustrijaItalija

Graikija

2016 m. išlaidos senatvės pensijoms, palyginti su BVP

Procentai

Šaltiniai: Eurostatas ir Lietuvos banko skaičiavimai.0 10 20 30

NyderlandaiAirija

DanijaVengrijaŠvedijaLietuvaKiprasBelgijaMaltaEstija

KroatijaJungtinė Karalystė

ČekijaLatvija

SlovakijaVokietija

ES28Ispanija

SlovėnijaEZ19

SuomijaLenkija

PrancūzijaLiuksemburgas

RumunijaAustrija

PortugalijaBulgarija

ItalijaGraikija

2016 m. išlaidų senatvės pensijoms dalis visose valdžios sektoriaus išlaidose

Procentai

Šaltiniai: Eurostatas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

7

Ar visi adekvačiai prisidedame prie biudžeto pyrago kepimo?

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

522 739 957 1174 1392 1609 1827 2044 2262 2479 2697 2914 3132 3349 3632 3980 4328

Efektyvieji mokesčių tarifai (GPM, PSD, VSD, pelno mokestis)

Efektyvusis tarifas (darbo sutartys)Efektyvusis tarifas (individuali veikla)Efektyvusis tarifas (individualios įmonės savininkas, jei DU = 0)Efektyvusis tarifas (verslo liudijimas)*

Procentai

* Jei fiksuotas verslo liudijimo mokestis atitinka vidutinį (apie 93 eur per metus)

Vidutinė mėnesio darbo vietos kaina/ vidutinis mėnesio pelnas (eurai)

Šaltiniai: L:ietuvos statistikos departamentas, VMI ir Lietuvos banko skaičiavimai.

7

Vidutinė senatvės pensija žemiau skurdo ribos

* Vienam gyvenančiam asmeniui

8

244 Eur 255 Eur 277 Eur

0

50

100

150

200

250

300

350

400

2015 2016 2017

Eurai

Šaltiniai: Statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Vidutinė

senatvės

pensija

Skurdo rizikos riba*

Demografinė smegduobė

9

0

10

20

30

40

50

60

70

1950 1970 1990 2010 2030 2050 2070

Tūkst. naujagimių

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Eurostato gyventojų skaičiaus prognozės.

10

Nuo 1990 m. gimusiųjų skaičiussumažėjo dvigubai, ir tai ne pabaiga

Didelė grynoji migracija mažina pensijų sistemos pajėgumą

Kone 3 dešimtmečius gyventojų skaičius nuolat mažėjo...

-90000

-80000

-70000

-60000

-50000

-40000

-30000

-20000

-10000

0

10000

2001 2007 2013 2019 2025 2031 2037 2043 2049

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Europos Komisijos demografinės prognozės.

Grynoji migracija

10

11

Emigruoja daugiausia jauni žmonės...

11

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60

Tūkst. asmenų

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

Emigrantų amžius

23 m. amžiaus

19 m. amžiaus

Emigrantų struktūra pagal amžių

12

...o visuomenė sparčiai sensta

0

500000

1000000

1500000

2000000

2500000

3000000

2019 2023 2027 2031 2035 2039 2043 2047

Gyventojai iki 65 metų amžiaus

65 metų ir vyresni gyventojai

Šaltinis: Europos Komisijos demografinės prognozės.

Europos Komisijos demografinės prognozės Lietuvai

–30%

13

Lietuvoje vyresnių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis pablogės dvigubai

13

0

1

2

3

4

5

6

7

2015 2020 2025 2030 2035 2040 2045 2050 2055 2060

Gyv. skaičius

Šaltinis: Europos Komisijos demografinės prognozės

Lietuva

Europos Sąjunga

Vyresnių gyventojų skaičius, tenkantis 10 darbingo amžiaus gyventojų

14

Demografiniai pokyčiai sekina socialinio draudimo sistemos dosnumą

Prognozuojamas vidutinės SODROS senatvės pensijos ir vidutinio DU santykis

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

2018 2023 2028 2033 2038 2043 2048

Proc.

Šaltinis: Lietuvos bankas.

14

Pensijų tanklaivio vairą sukioja daug jėgų: ne tik demografija, tačiau ir politiniai ciklai

15

Daugelyje šalių politinės batalijos daugiausia sukasi apie trumpo laikotarpio

valdžios finansus

Bet ar „nežaidžiame su degtukais“ neskirdami pakankamai dėmesio

demografijos realybei?

Šiandienos sprendimai paveikia pensijos dydį po 30 metų

16

Būtų paprasta, jeigu būtų optimali universali visiems tinkanti pensijų

sistema. Deja...

17

Asmeninis kaupimas senatvės pensijai švelnina ateities iššūkių pasekmes

Keičiama įmokų į II pakopą struktūra: dėl kaupimo II pakopoje nemažinant SODROS pensijos,

nebepriešinamos I ir II pakopos

17

Užtikrinamas adekvatus kaupimas, didėja kaupimo masiškumas ir rezervas, kurį kiekviena karta

atsineš į savo pensiją

Pensijų kaupimo sistema tampa pigesnė ir saugesnė: PF atskaitymai mažinami perpus,

diegiami Gyvenimo ciklo pensijų fondai

18

Siūlymai, kaip toliau stiprinti pensijų sistemos raumenis

Stiprinti pensijų įmokų ir išmokų ryšį, I pakopoje įdiegiant asmeninių sąskaitų sistemą (pvz., Švedija) –daugiau teisingumo, skaidrumo ir didesnė motyvacija

gyventojams mokėti Sodrai

Didinti pensijų sistemos skaidrumą ir vientisumą, gyventojams užtikrinant galimybę vienoje vietoje realiu laiku matyti abiejose pakopose sukauptą

pensiją

Lankstesnės galimybės dirbti pensinio amžiaus žmonėms, siekti ilgesnės karjerų trukmės, riboti

priešlaikinį išėjimą į pensiją

19

Nustatyti automatines I pakopos pensijų sistemos stabilizavimo priemones, kurios didintų pensijų

sistemos tvarumą ilguoju laikotarpiu (pvz., automatinis pensijų išmokų perskaičiavimas, atsižvelgiant į

demografijos ir ekonomikos pokyčius)

Pasitelkiant mokesčių sistemos instrumentus, didinti perskirstymą per biudžetą (pvz., netolygaus

apmokestinimo mažinimas, plėsti turto mokesčių bazę, atsisakyti kai kurių mokestinių lengvatų)

Siūlymai, kaip toliau stiprinti pensijų sistemos raumenis

Ačiū už dėmesį!

20