praktiniai lietuvos respublikos pilietybės netekimo aspektai · teritorijoje buvo nuolatinė...
Post on 30-Oct-2019
2 Views
Preview:
TRANSCRIPT
Praktiniai Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo aspektai
Teisinės ir politinės informacijos skyrius
2011-10-05
2
Turinys
Bendra apžvalga ....................................................................................................................... 2
Paveldėjimo klausimai ............................................................................................................. 3
Išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas .............................................................................. 4
Pensijų mokėjimas ES ir EEE valstybėse gyvenantiems asmenims .................................... 6
Pensijų mokėjimas kitose užsienio valstybėse ................................................................. 7
Galimybė laikinai ir nuolat gyventi Lietuvoje lietuvių kilmės asmenims ir asmenims,
išsaugojusiems teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę ........................................................... 9
JAV piliečių galimybės studijuoti Lietuvoje ir ES .............................................................. 11
Tautinę tapatybę liudijantys asmens dokumentai
(Vengrijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, Rusijos) ........................................................ 12
Bendra apžvalga
Darbe aptariami kai kurie Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo praktiniai
aspektai, susiję su buvusių piliečių ar lietuvių kilmės asmenų teisėmis ir galimybėmis
Lietuvoje.
Pilietybės netekimas praktiškai nesusiaurina asmenų teisių, susijusių su paveldėjimu
Lietuvoje ar paveldėjimu iš Lietuvos piliečių, išskyrus teisę paveldėti žemės ūkio ir miškų
ūkio paskirties žemę Lietuvos teritorijoje. Pilietybės netekę paveldėtojai traktuojami kaip
užsieniečiai ir jiems taikomi Konstitucijos 47 straipsnio bei jį įgyvendinančio konstitucinio
įstatymo nustatyti apribojimai įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties
žemę. Tokiais atvejais paveldėtojas įgyja teisę į pinigų sumą, gautą privaloma tvarka pardavus
(paveldėtojo nurodytam asmeniui arba viešo aukciono būdu) paveldėtą žemę ar mišką.
Pagal Lietuvos įstatymus tik Lietuvos Respublikos piliečiams gali būti atkuriamos
nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris buvo neteisėtai nusavintas sovietų
valdžios. Pilietybės turėjimas yra būtina sąlyga viso nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu.
Todėl net ir tais atvejais, kai nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo pradėtas dar turint
Lietuvos pilietybę, tačiau nebuvo užbaigtas iki jos netekimo, nuosavybės teisės pilietybės
netekusiam asmeniui nebegali būti atkuriamos.
Lietuvos pilietybės netekę asmenys daugeliu atvejų turi teisę gauti Lietuvoje
užtarnautą socialinio draudimo senatvės pensiją, taip pat nedarbingumo ir maitintojo netekimo
pensijas. Šių pensijų mokėjimą Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse
gyvenantiems ir/ar persikeliantiems asmenims, nepriklausomai nuo jų pilietybės, nustato
Europos Sąjungos teisės aktai, kuriuose įtvirtinti socialinio draudimo laikotarpių (stažo)
sumavimo ir išmokų eksporto principai. Be to, Lietuva yra sudariusi dvišales tarptautines
sutartis dėl socialinės apsaugos su Rusija, Baltarusija, Ukraina, Kanada, JAV, kuriose
nustatyta pensijų mokėjimo ir perkėlimo tvarka asmenims, turintiems stažo bent vienoje iš
susitariančiųjų valstybių ir persikeliantiems iš vienos sutarties šalies į kitą.
Lietuvos pilietybės netekę, tačiau teisę ją susigrąžinti išsaugoję asmenys, o taip pat kiti
lietuvių kilmės asmenys turi išskirtines, lengvatines teises apsigyventi Lietuvoje lyginant su
kitais užsienio piliečiais. Tokiems asmenims pateikus atitinkamus dokumentus, leidimas
3
gyventi Lietuvoje išduodamas 5 metams, o praėjus šiam terminui keičiamas nauju (tuo tarpu
kitiems užsieniečiams leidimas išduodamas vieneriems metams). Asmenims, turintiems teisę
atkurti Lietuvos pilietybę ir lietuvių kilmės asmenims, jų prašymu vyriausybės nustatyta
tvarka išduodami pilietybės atstatymo teisę ar kilmę patvirtinantys dokumentai.
JAV piliečiai stojantys į Lietuvoje veikiančių universitetų ir kolegijų valstybės
finansuojamas vietas priimami, pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą tvarką, o į
valstybės nefinansuojamas vietas priimami pagal kiekvienos aukštosios mokyklos priėmimo
taisykles. Konkurso būdu į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose
mokyklose JAV piliečiai gali pretenduoti pateikę JAV lietuvių bendruomenės pažymą,
patvirtinančią lietuvių kilmę. Ši pažyma išduodama tiems JAV piliečiams, kurie yra netekę
Lietuvos pilietybės, taip pat tie, kurių bent vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuvis ir
kuris save pripažįsta lietuviu. Į valstybės finansuojamas vietas priimami lietuvių kilmės
užsieniečių vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai. 2011 metais stojantieji galėjo rinktis iš 24
programų universitetuose ir 6 programų kolegijose, kurių mokomoji kalba anglų. 2011 metais
valstybės finansuojamų vietų buvo patvirtinta ne daugiau kaip 50 universitetuose ir ne
daugiau kaip 50 kolegijose.
Kai kurios Europos valstybės užsienyje gyvenantiems tautiečiams išduoda jų tautinę
tapatybę ir sąsajas su etnine tėvyne patvirtinančius pažymėjimus (populiariai vadinami
„kortomis“). Pirmoji tokius pažymėjimus 2001 m. patvirtino ir pradėjo išdavinėti Vengrija,
kiek vėliau Slovakija, Slovėnija, panašią praktiką buvo mėginta įdiegti Rusijoje. Tokius
pažymėjimus gavusiems asmenims jų etninė tėvynė suteikia ir tam tikras lengvatas ar
privilegijas. Vis dėlto, pažymėtina, jog dėl Europos Sąjungos teisėje įtvirtinto
nediskriminavimo pilietybės pagrindu principo, Vengrijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Lenkijos
išduodamos „kortos“ labiau svarbios tiems tėvynainiams, kurie gyvena už ES ribų, gi kitiems
„kortos turėtojo“ statusas yra labiau politinis ir vertybinis aktas, liudijantis apie jų tapatybinį
apsisprendimą.
Toliau praktiniai Lietuvos pilietybės netekimo aspektai aptariami išsamiau.
Paveldėjimo klausimai
Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas iš esmės nesusiaurina asmens teisių,
susijusių su paveldėjimu Lietuvoje ar iš Lietuvos piliečių, išskyrus teisę paveldėti žemės ūkio
ir miškų ūkio paskirties žemę Lietuvos teritorijoje. Paveldint užsieniečiams, svarbu nustatyti,
kurios valstybės teisė bus taikoma paveldėjimo santykiams. Šie klausimai yra reglamentuoti
Lietuvos Civilinio kodekso (CK)1 1.60 – 1.62 str.
2 Iš esmės paveldėjimo santykiams, išskyrus
su nekilnojamųjų daiktų paveldėjimu susijusius santykius, taikoma valstybės, kurios
teritorijoje buvo nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta jo mirties momentu, teisė, o
nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos
valstybės teisė (CK 1.62 str. pirmoji dalis)). CK 1.60-1.61 str. reglamentuoja testatoriaus
veiksnumo nustatymui ir testamento formai taikomos teisės klausimus.
1 Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas
http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_bin?p_id=404369 2 Lietuvos Respublika yra prisijungusi prie kai kurių tarptautinių konvencijų, susijusių su paveldėjimo santykiais,
turinčiais tarptautinį elementą, pvz. 1961 m. Hagos konvencija Dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų
legalizavimo panaikinimo (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_bin?p_id=41770), 1972 m.
Europos Tarybos Konvencija Dėl testamentų registravimo sistemos sukūrimo
(http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_bin?p_id=228857). Tačiau Lietuva nėra prisijungusi prie
tokių konvencijų, kaip 1961 m. Hagos konvencija Dėl teisės aktų kolizijų, susijusių su testamento nuostatų
forma (http://www.hcch.net/index_en.php?act=conventions.text&cid=40) ar 1989 m. Hagos konvencija dėl
mirusių asmenų turto paveldėjimui taikomos teisės
(http://www.hcch.net/index_en.php?act=conventions.text&cid=62).
4
Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos pilietybės neturintiems asmenims taikomi tam
tikri apribojimai, kai iškyla žemės ūkio paskirties ar miškų ūkio paskirties žemės Lietuvoje
paveldėjimo klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos3 47 str. 3 dalį, žemę, vidaus
vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal
konstitucinį įstatymą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo
konstitucinio įstatymo4 3 str. nurodyta, kad įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir
miškus gali būti leidžiama užsienio subjektams, atitinkantiems Lietuvos pasirinktos europinės
ir transatlantinės integracijos kriterijus, o šio įstatymo 4 str. nurodyta, kad minėtus kriterijus
inter alia atitinka valstybių Europos Sąjungos valstybių narių arba valstybių, sudariusių
Europos sutartį (Asociacijos sutartį) su Europos Bendrijomis bei jų šalimis narėmis, valstybių
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Šiaurės Atlanto Sutarties
Organizacijos narių bei valstybių Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvių piliečiai ir
šių užsienio valstybių nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos Respublikos nuolatiniai
gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės. Visgi aptariamo konstitucinio
įstatymo 17 str. antrojoje dalyje nurodyta, kad įstatymo 4 straipsnyje nustatytus kriterijus
atitinkantys užsienio subjektai, išskyrus tuos užsieniečius, kurie ne mažiau kaip 3 metus
Lietuvoje nuolat gyveno ir vertėsi žemės ūkio veikla, ir užsienio juridinius asmenis bei kitas
užsienio organizacijas, įsteigusius Lietuvoje atstovybes ar filialus, negali įsigyti žemės ūkio
paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės iki Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą
sutartyje apibrėžto 7 metų pereinamojo laikotarpio pabaigos5. Šiomis įstatymo nuostatomis
laikinai apribota Lietuvos pilietybės neturinčių asmenų (jeigu jie bent 3 metus negyvena
Lietuvoje ir nesiverčia žemės ūkio veikla) galimybė nuosavybės teise įsigyti žemės ūkio ir
miškų ūkio paskirties žemę bet kokiu būdu, įskaitant ir paveldėjimą. Pagal Lietuvos CK 5.75
str., jeigu žemę paveldi įpėdinis, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali turėti
nuosavybės teisės į žemę, jis įgyja teisę tik į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemę.
Žemė pagal įpėdinio pateiktą paveldėjimo teisės liudijimą parduodama Vyriausybės nustatyta
tvarka6 įpėdinio nurodytam pirkėjui arba aukcione. Gauta suma išmokama įpėdiniui,
atskaičius pardavimo arba aukciono organizavimo išlaidas.
Išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas
Sovietų valdžios neteisėtai nusavinto turto grąžinimas Lietuvoje nuo 1991 m. buvo
nuosekliai siejamas su sąlyga, kad asmenys, kuriems turtas grąžinamas, privalo turėti
Lietuvos Respublikos pilietybę. Tokia nuostata išlieka ir dabar galiojančiame Lietuvos
Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme7, pagal
kurio 2 str., nuosavybės teisės į šiame įstatyme nurodytą nekilnojamąjį turtą (žemę; miškus;
3 Lietuvos Respublikos Konstitucija
http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm 4 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas
http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_bin?p_id=208651 5 Europos Komisija 2011 m. balandžio 14 d. sutiko, kad šis terminas būtų pratęstas iki 2014 m. balandžio 30 d.
(http://www.zum.lt/lt/naujienos/pranesimai-spaudai/8056/). LR Seimas 2011 m. birželio 30 d. priėmė rezoliuciją,
kurioje konstatavo, kad pereinamasis laikotarpis Europos Komisijos 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr.
2011/240/ES yra pratęstas iki 2014 m. balandžio 30 d. ir nurodė, kad iki šio laikotarpio pabaigos sandoriai su
užsienio subjektais dėl žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo negali būti sudaromi
(http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_bin?p_id=403145). Šiuo metu rengiama ir atitinkama Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisa
(http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_bin?p_id=407329). 6 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos
Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo taisyklių patvirtinimo
http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_bin?p_id=391205 7 Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas
http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_bin?p_id=377045
5
vandens telkinius; ūkinės-komercinės paskirties pastatus bei jų priklausinius; gyvenamuosius
namus bei jų priklausinius) atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams.
Turto grąžinimo tik Lietuvos piliečiams principas buvo ne sykį kvestionuojamas
politinėse ir teisinėse diskusijose. Abejota, ar tokiu būdu nepažeidžiami Konstitucijoje
įtvirtinti asmenų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo ir kt. principai. Visgi, Lietuvos
Konstitucinis Teismas (KT), ne kartą įvairiais aspektais tyręs įstatymų, reguliuojančių
nuosavybės teisių atkūrimo santykius, atitiktį Konstitucijai, nėra konstatavęs, kad šiuose
įstatymuose nustatytas reikalavimas asmeniui, kurio nuosavybės teisės atkuriamos, turėti
Lietuvos Respublikos pilietybę prieštarauja Konstitucijai.
Pasak KT, Lietuvos valstybė, siekdama bent iš dalies atkurti teisingumą - atkurti
pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją. Tokį
pasirinkimą lėmė nuosavybės teisių atkūrimo mastas ir ribotos materialinės bei finansinės
valstybės galimybės. Įstatymais reguliuojant paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą buvo būtina
atsižvelgti į tai, kad okupacijos metais susiformavo kiti turtiniai, socialiniai ir ekonominiai
žmonių santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių buvo neįmanoma visiškai
atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį). Įstatymų leidėjas, KT nuomone,
reguliuodamas paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą, turi diskreciją nustatyti nuosavybės
teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką.8
KT yra pažymėjęs, kad okupacinės valdžios neteisėti veiksmai padarė milžinišką
žalą ne tik savininkams, kurių nuosavybės teisės buvo paneigtos, bet ir visai visuomenei,
visai valstybei; atkuriant teisingumą savininkų atžvilgiu negali būti nepaisoma teisingumo
visos visuomenės, kurios nariai yra ir šie savininkai, atžvilgiu; nuosavybės teisių atkūrimo
procese turi būti siekiama asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos
visuomenės interesų pusiausvyros.9
Pasak KT, visų asmenų lygybės principas reiškia ir tai, kad atitinkamos rūšies santykių
subjektams - visiems vienodais požymiais pasižymintiems asmenims (jų grupėms) turi būti
taikomas tas pats įstatymas ar kitas teisės aktas. Pagal nuosavybės teisių atkūrimą
reglamentuojančius įstatymus visi Lietuvos Respublikos piliečiai (buvę savininkai ir kiti
pretendentai, atitinkantys įstatymo nustatytus reikalavimus), kaip atitinkamos rūšies
santykių subjektai - vienodais požymiais pasižymintys asmenys, turėjo teisę atkurti
nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ir šios teisės jiems atkuriamos vienodai. Taigi
nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos įstatymų nuostatos, pagal kurias nuosavybės teisės
atkuriamos tik Lietuvos Respublikos piliečiams, nukrypstama nuo Konstitucijos 29
straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo.10
KT taip pat yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta konstitucinė
nuosavybės teisės apsaugos garantija - tai status quo garantija, nes ji pirmiausia saugo
asmens turimas nuosavybės teises. Iki turto grąžinimo ar atitinkamos kompensacijos
išmokėjimo buvusio savininko subjektinės teisės į konkretų turtą dar nėra atkurtos.
Nuosavybės teisė, kaip žmogaus prigimtinė teisė, Konstitucijos 23 straipsnio prasme nėra
tapati teisei įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Taigi nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos įstatymų nuostatomis, pagal kurias nuosavybės
teisės atkuriamos tik Lietuvos Respublikos piliečiams, nukrypstama nuo Konstitucijos 23
straipsnyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo.11
8 KT 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimas
http://www.lrkt.lt/dokumentai/2010/n101222.htm 9 KT 2007 m. liepos 5 d. nutarimas
http://www.lrkt.lt/dokumentai/2007/n070705.htm
KT 2008 m. liepos 4 d. sprendimas
http://www.lrkt.lt/dokumentai/2008/s080704.htm 10
KT 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimas
http://www.lrkt.lt/dokumentai/2010/n101222.htm 11
Ten pat.
6
Pažymėtina, kad tam tikrą nuomonę dėl Lietuvos įstatymuose įtvirtinto reikalavimo
pretenduojant į nuosavybės atkūrimą turėti Lietuvos pilietybę yra išreiškęs ir Europos
Žmogaus teisių teismas (EŽTT). Šis teismas 2009 m. pripažino nepriimtinu Boruch Shub
skundą prieš Lietuvą, kuriame inter alia buvo skundžiamasi, kad Lietuvos Respublikos
piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas yra
diskriminuojantis pilietybės požiūriu. EŽTT konstatavo, kad Europos žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (Konvencija) negarantuoja asmenims teisės įgyti
pilietybę, nesukuria prie Konvencijos prisijungusioms valstybėms bendro pobūdžio pareigos
atkurti nuosavybės teises į turtą, eksproprijuotą prieš joms ratifikuojant Konvenciją, ir niekaip
neriboja valstybių laisvės savo nuožiūra nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo apimtį ir
sąlygas.12
Lietuvos teisėje įtvirtinta nuostata, pagal kurią nuosavybė grąžinama tik Lietuvos
piliečiams, užkerta kelia nuosavybės grąžinimui ne tik tuomet, kai į ją pretenduoja Lietuvos
pilietybės neturintys ir neturėję asmenys, bet ir pilietybės netekimo atvejais, įskaitant
situacijas, kai pilietybės netenkama nuosavybės grąžinimo proceso eigoje (jam nepasibaigus).
Lietuvos KT yra nurodęs, kad valstybės įgaliotos institucijos sprendimas grąžinti turtą natūra
ar kompensuoti už jį turi tokią juridinę reikšmę, kad tik nuo to momento buvęs savininkas
įgyja savininko teises į tokį turtą. Kol atitinkamos valstybės institucijos nėra priėmusios
sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, asmenys, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės,
realiai neturi subjektinių nuosavybės teisių į turėtąjį turtą13
. Taigi, turto grąžinimas iš tiesų
įvyksta tik tada, kai įgaliotos valstybės institucijos priima atitinkamą sprendimą, o toks
sprendimas gali būti priimtas tik jo priėmimo metu Lietuvos pilietybę turinčio asmens
atžvilgiu.
Pilietybės netekimo nuosavybės atkūrimo proceso metu pasekmės buvo praktiškai
atskleistos Panevėžio apygardos administraciniam teismui išnagrinėjus pareiškėjos J.L.
skundą, kuriame buvo prašoma, kad teismas įpareigotų Nacionalinės žemės tarnybos prie
Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyrių atkurti pareiškėjos nuosavybės teises į
jos tėvo iki nacionalizacijos turėtą žemės sklypą. Šio teismo 2011 m. sausio 19 d.
sprendime14
konstatuota, kad pareiškėja Panevėžio miesto valdybai 1991 m. pateikė prašymą
atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, vėliau išvyko gyventi į Izraelį, o 2003
m. neteko Lietuvos pilietybės. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės
teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas nenumato galimybės atkurti
nuosavybės teises kitų valstybių piliečiams, todėl pareiškėja, netekusi Lietuvos Respublikos
pilietybės, prarado ir teisę atkurti nuosavybės teises į savo tėvo iki nacionalizacijos turėtą
nekilnojamąjį turtą. Remdamasis tuo, teismas pripažino, kad pareiškėjos reikalavimas atkurti
jai nuosavybės teises yra atmestinas kaip nepagrįstas15
.
Pensijų mokėjimas ES ir EEE valstybėse gyvenantiems asmenims
Tam tikrų rūšių pensijų mokėjimas Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės
erdvės16
(EEE) valstybėse persikeliantiems asmenims iš dalies reglamentuojamas ES teisės
aktais. Šie teisės aktai nustato socialinės apsaugos koordinavimo taisykles, kurios taikomos
12
Teismas paskelbė nepriimtinu B. Shub pareiškimą prieš Lietuvą dėl nuosavybės teisių atkūrimo
http://www.infolex.lt/Portal/start.asp?act=news&Tema=49&str=32168
http://cmiskp.echr.coe.int/tkp197/viewhbkm.asp?sessionId=70469818&skin=hudoc-
en&action=html&table=F69A27FD8FB86142BF01C1166DEA398649&key=70627&highlight= 13
KT 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimas
http://www.lrkt.lt/dokumentai/2010/n101222.htm 14
http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=2efe9cd5-6f74-43b8-92db-6ea2f265de52 15
Pažymėtina, kad šioje byloje Panevėžio apygardos administracinis teismas kreipėsi į KT, prašydamas
išaiškinti, ar nuosavybės grąžinimo tik Lietuvos piliečiams principas neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai, ir
priėmė savo sprendimą tik KT paskelbus 2010 12 22 nutarimą, kuriame toks prieštaravimas neįžvelgtas. 16
ES 27 valstybės narės, taip pat Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija.
7
valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijoms, taip pat invalidumo (netekto
darbingumo) ir maitintojo netekimo (našlių ir našlaičių) pensijoms. Iš esmės jos taikomos
valstybinėms pensijų schemoms ir netaikomos profesinėms ar privačioms schemoms.
Siekiant apsaugoti migruojančių asmenų socialines garantijas, ES teisės aktuose
įtvirtinti socialinio draudimo laikotarpių (stažo) sumavimo ir išmokų eksporto principai.
Stažo laikotarpių sumavimo principas reiškia, kad valstybės narės institucija, skirianti
pensiją, turi atsižvelgti į kitoje valstybėje narėje įgytą socialinio draudimo stažą, tarytum jis
būtų įgytas pirmoje valstybėje (kitaip tariant, sumuojamas ES ar EEE šalyse įgytas stažas).
Laikotarpių sumavimas turi įtakos tik nustatant, ar asmuo apskritai turi teisę į pensiją.
Nustačius, kad asmuo turi teisę į pensiją, kiekviena valstybė narė pensijas apskaičiuoja ir
moka pagal savo nacionalinės teisės normas, atsižvelgdama tik į tą stažą, kurį asmuo yra
įgijęs toje valstybėje. Išmokų eksporto principas reiškia, kad pensiją gaunančiam asmeniui,
persikėlusiam gyventi į kitą ES ar EEE valstybę, pensijos mokėjimą tęsia pensiją paskyrusi
valstybė.
Pagal ES reglamentų nuostatas, asmenims, kurie yra įgiję stažo dirbdami ES ar
EEE valstybėse narėse, pensijas už šį stažą skiria ir moka kompetentingos atitinkamų
valstybių narių įstaigos, vadovaudamosi šiais reglamentais bei nacionaliniais įstatymais,
nepriklausomai nuo asmenų pilietybės. Kompetentinga įstaiga Lietuvoje pensijoms pagal
minėtus reglamentus skirti ir mokėti yra Valstybinio socialinio draudimo fondo (SODRA)
valdybos Užsienio išmokų tarnyba. Tad jeigu pensininkas išvyksta gyventi iš Lietuvos į
vieną iš minėtų valstybių, pensijos mokėjimą jam tęsia Valstybinio socialinio draudimo
fondo (SODROS) valdybos Užsienio išmokų tarnyba.
Pensijų mokėjimas asmenims, įgijusiems stažą vienoje ES ar EEE valstybėje ir (ar)
persikeliantiems gyventi į kitą ES ar EEE valstybę, reglamentuojamas Tarybos reglamentu
(EEB) Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems
asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimų nariams, persikeliantiems
Bendrijoje“ bei Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 574/72, nustatančiu pirmiau minėto
reglamento įgyvendinimo tvarką, o nuo 2010-05-01 – remiantis minėtuosius reglamentus
pakeitusiais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr.883/2004 dėl socialinės
apsaugos sistemų koordinavimo bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EEB)
Nr.987/2009, nustatančiu pirmiau minėto reglamento įgyvendinimo tvarką. Šie Europos
Sąjungos teisės aktai yra privalomi ir tiesiogiai taikytini 27 ES valstybėse.
Prašymus dėl pensijos perkėlimo asmenys pateikia kompetentingai institucijai toje
valstybėje, kurioje gyvena, o jei gyvendamas toje valstybėje asmuo joje niekada nedirbo,
tuomet institucijai tos valstybės, kurioje buvo jo paskutinė darbovietė. Už prašymo pensijai
gauti tvarkymą atsakinga kontaktinė įstaiga (paprastai tai yra šalies, kurioje asmuo gyvena,
įstaiga) asmeniui išduoda nustatytos formos perkeliamąjį dokumentą (europinė forma P1),
kuriame pateikiama bendroji informacija apie kiekvienos šalies priimtus sprendimus dėl
prašymo pensijai gauti. Jei laikotarpis, per kurį asmuo buvo apdraustas ES ar EEE šalyje yra
nepakankamai ilgas, kad jis įgytų teisę į pensiją toje šalyje, bus atsižvelgta į draudimo arba
gyvenimo kitose šalyse laikotarpius. Pensijos suma apskaičiuojama pagal šalies, kurioje
asmuo dirbo (įgijo stažo), teisės aktus lygiai taip pat, kaip ir tos šalies piliečiams. Nesvarbu, ar
asmuo gyvena toje šalyje, kurioje įgijo stažo, ar ne, tačiau sulaukus pensinio amžiaus jam vis
tiek bus mokama pensija.
Pensijų mokėjimas kitose užsienio valstybėse
Lietuva yra sudariusi dvišales tarptautines sutartis dėl socialinės apsaugos su Rusija,
Baltarusija, Ukraina, Kanada, JAV.
8
Kanada
Lietuvos Respublikos ir Kanados sutartis dėl socialinės apsaugos (toliau – Sutartis),
pasirašyta 2005 m. liepos 5 d., įsigaliojo nuo 2006-11-01 (Žin., 2005, Nr.143-5186).
Lietuvoje minėta sutartis taikoma Pensijų įstatyme įvardytoms valstybinių socialinio
draudimo pensijų rūšims: senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių, taip
pat pagal iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus paskirtoms maitintojo
netekimo, ištarnauto laiko pensijoms. Kanadoje – Kanados apsaugos senatvėje įstatyme
įvardytoms socialinio draudimo senatvės pensijoms ir Kanados pensijų plano išmokoms.
Sutartis sudaryta laikantis šių principų:
- išmokų eksporto principo, t.y. socialinio draudimo išmokos gavėjui persikėlus
gyventi iš vienos Sutarties valstybės į kitą, išmokos mokėjimą jam tęsia išmoką paskyrusi
valstybė;
- proporcinio principo, t.y. asmeniui, kuris yra įgijęs draudimo stažo abiejose Sutarties
valstybėse, kiekviena valstybė skirs ir mokės pensiją (išmoką) už savo teritorijoje (pagal savo
teisės aktus) įgytą stažą. Jeigu asmuo neturi teisės į išmoką, nes abiejose Sutarties valstybėse
ar vienoje iš jų neįgijo reikalaujamo atitinkamos rūšies išmokai paskirti stažo, tokio asmens
teisė į pensiją (išmoką) nustatoma susumavus abiejose Sutarties valstybėse įgytą stažą. Jei ir
susumavus abiejose Sutarties valstybėse įgytą stažą asmuo neturi teisės į išmoką,
atsižvelgiama į stažą, įgytą trečioje valstybėje, su kuria abi Sutarties valstybės yra susaistytos
tarptautinėmis sutartimis socialinės apsaugos srityje.
JAV
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės
susitarimu dėl socialinio draudimo pensijų mokėjimo į užsienį (Žin., 2003, Nr.8-270), nuo
2003-01-17 užsienyje gyvenantiems Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiams valstybinės
socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko, našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo)
pensijos (toliau – socialinio draudimo pensijos) skiriamos ir mokamos tomis pačiomis
sąlygomis ir tvarka kaip ir užsienyje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams.
Socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Valstybinių socialinio
draudimo pensijų įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo
nuostatais, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo Lietuvos
Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems užsienyje, skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašu,
patvirtintu Vyriausybės 2005 m. vasario 21 d. nutarimu Nr.202, bei Valstybinių socialinio
draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo užsienyje gyvenantiems Jungtinių Amerikos Valstijų
piliečiams tvarka, patvirtinta Fondo valdybos direktoriaus 2003 m. kovo 24 d. įsakymu Nr.V-
100.
Baltarusija ir Ukraina
Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartis dėl socialinės apsaugos,
pasirašyta 1999 m. vasario 4 d., įsigaliojo nuo 1999-12-15 (Žin., 1999, Nr.61-1979), Lietuvos
Respublikos ir Ukrainos sutartis dėl socialinės apsaugos, pasirašyta 2001 m. balandžio 23 d.,
įsigaliojo nuo 2002-02-08 (Žin., 2001, Nr.93-3261). Minėtos sutartys taikomos Valstybinių
socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau – Pensijų įstatymas) įvardytoms valstybinių
socialinio draudimo pensijų rūšims: senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir
našlaičių, taip pat pagal iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus paskirtoms
maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijoms. Abi sutartys sudarytos laikantis šių principų:
- išmokų eksporto principo, t.y. asmeniui persikėlus iš vienos valstybės į kitą,
socialinio draudimo pensijas toliau moka jas paskyrusi valstybė;
- draudimo (darbo) stažo sumavimo principo, t.y. nustatant teisę į socialinio draudimo
pensiją, prireikus, atsižvelgiama į stažą, įgytą remiantis kitos valstybės teisės aktais. Taigi jei
asmuo neturi teisės į pensiją, nes abiejose Sutarties valstybėse ar vienoje iš jų neįgijo
9
reikalaujamo atitinkamos rūšies pensijai paskirti stažo, tokio asmens teisė į pensiją nustatoma
sumuojant abiejų valstybių teritorijose įgytą stažą;
- asmeniui, turinčiam abiejų valstybių teritorijoje įgytą stažą, pensijos skiriamos pagal
„proporcinį“ principą, t.y. kiekviena valstybė skiria pensiją už savo teritorijoje įgytą stažą.
Rusija
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimas
(toliau- Susitarimas) dėl pensinio aprūpinimo, pasirašytas 1999 m. birželio 29 d.,
įsigaliojo nuo 2001-05-29 (Žin., 2000, Nr.20-490). Minėtas susitarimas taikomas visoms
pensijų rūšims, kurios nustatytos Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos teisės aktais,
reglamentuojančiais pensinį aprūpinimą, išskyrus kariškių bei vidaus reikalų institucijų
pareigūnų pensijas. Lietuvos Respublikoje Susitarimas taikomas Pensijų įstatyme įvardytoms
valstybinių socialinio draudimo pensijų rūšims: senatvės, netekto darbingumo (invalidumo),
našlių ir našlaičių, taip pat pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus
paskirtoms maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijoms. Susitarimas sudarytas teritoriniu
(integracijos) principu, kurio esmė - valstybines socialinio draudimo pensijas pagal savo
įstatymus skiria ir moka valstybė, kurios teritorijoje asmuo nuolat gyvena.
Pensininkui persikėlus nuolat gyventi iš vienos valstybės teritorijos į kitos valstybės
teritoriją, pensijos mokėjimas ankstesnėje gyvenamoje vietoje nutraukiamas, o valstybės, į
kurios teritoriją atsikėlė pensininkas, kompetentinga įstaiga pagal savo valstybės teisės aktus
skiria ir moka pensiją nuo tos dienos, nuo kurios pensijos mokėjimas jam buvo nutrauktas
valstybėje, iš kurios jis atvyko.
Skiriant pensijas pagal šį susitarimą, atsižvelgiama į stažą, įgytą Rusijoje. Susitarimo
nustatyta, jog asmenims, kuriems vienos valstybės teritorijoje buvo paskirta pensija pagal
pagrindus, kurie nenumatyti kitos valstybės teisės aktais, pensiją moka ją paskyrusi valstybė
iki tol, kol įgyjama teisė į pensinį aprūpinimą pagal kitos valstybės teisės aktus.
Šaltiniai:
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas,
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=403790
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba / Pensijų mokėjimas užsienyje gyvenantiems
asmenims, http://www.sodra.lt/index.php?cid=342
Europos Komisija / Socialinės apsaugos koordinavimas / Pensijos
http://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=lt&catId=860
Galimybė laikinai ir nuolat gyventi Lietuvoje lietuvių kilmės asmenims ir asmenims,
išsaugojusiems teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę
Užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančio įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės
padėties“ 40 str. nustatyti leidimų laikinai gyventi išdavimo užsieniečiams pagrindai.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu:
jis išsaugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta
tvarka,
jis yra lietuvių kilmės asmuo,
yra šeimos susijungimo atvejis;
jis ketina dirbti,
jis ketina užsiimti teisėta veikla,
jis ketina mokytis,
yra nustatyta globa (rūpyba),
10
jis yra ar buvo prekybos žmonėmis auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo
įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su
prekyba žmonėmis,
jis ketina atlikti mokslinius tyrimus.
Užsieniečiui, išsaugojusiam teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, gali būti
išduodamas leidimas laikinai gyventi, jeigu jis pateikia teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę
išsaugojimą patvirtinančius dokumentus. Užsieniečiui, išsaugojusiam teisę į Lietuvos
Respublikos pilietybę, leidimas laikinai gyventi išduodamas 5 metams. (41 str.). Lietuvių
kilmės užsieniečiui gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi, jeigu jis pateikia lietuvių
kilmę patvirtinantį dokumentą. Lietuvių kilmės užsieniečiui leidimas laikinai gyventi
išduodamas 5 metams. (42 str.) Tuo tarpu užsieniečiui, kuris ketina dirbti, leidimas laikinai
gyventi išduodamas vieneriems metams. (44 str.)
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 str. nustatyti leidimų nuolat gyventi
išdavimo užsieniečiams pagrindai.
Leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu:
jis išsaugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta
tvarka;
jis yra lietuvių kilmės asmuo;
jis atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu
kaip jo šeimos narys;
jis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje;
jis yra vaikas iki 18 metų, gimęs Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai ar vienas iš jų
yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos
Respublikoje, arba turi leidimą nuolat gyventi;
jis yra vaikas iki 18 metų, gimęs ne Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai arba vienas
iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota
Lietuvos Respublikoje, arba turi leidimą nuolat gyventi;
jis gavo pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje;
jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo
leidimą laikinai gyventi;
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo
įstatymo 2 straipsnyje numatytu atveju.
Šeimos nariams, atvykstantiems gyventi kartu su užsieniečiu, išsaugojusiu teisę į
Lietuvos Respublikos pilietybę ir/ar kuris yra lietuvių kilmės, ir kartu gyvenantiems,
išduodamas leidimas nuolat gyventi (53 str.)
Leidimas nuolat gyventi užsieniečiui įforminamas 5 metams, o praėjus šiam terminui
– keičiamas. (53 str.)
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnyje Lietuvos Respublikos pilietybės
atkūrimas, nustatyta:
1. Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų
palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi
neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje
valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę gali
atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės
pilietybės netaikomas asmenims, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktą gali
būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.
11
3. Lietuvos Respublikos pilietybė neatkuriama, jeigu yra šio įstatymo 22 straipsnio 1
ar 2 punkte nurodytų aplinkybių.
4. Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti atkurta tik vieną kartą.
Asmenims, turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, jų prašymu Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduodami šią teisę patvirtinantys dokumentai.
Lietuvių kilmės asmenims jų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka
išduodami jų lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai. (12 str.)
Šaltiniai:
LR įstatymas IX-2206 Dėl užsieniečių teisinės padėties,
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=350564
LR Pilietybės įstatymas XI-1196,
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=387811
JAV piliečių galimybės studijuoti Lietuvoje ir ES
JAV piliečiai stojantys į Lietuvoje veikiančių universitetų ir kolegijų valstybės
finansuojamas vietas priimami, pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą tvarką,17
o į
valstybės nefinansuojamas vietas priimami pagal kiekvienos aukštosios mokyklos priėmimo
taisyklių priede aprašytą asmenų, įgijusių išsilavinimą užsienyje, priėmimo tvarką.
Konkurso būdu į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose
mokyklose JAV piliečiai gali pretenduoti pateikę JAV lietuvių bendruomenės pažymą,
patvirtinančią lietuvių kilmę. Ši pažyma išduodama tiems JAV piliečiams, kurie yra netekę
LR pilietybės, taip pat tie, kurių bent vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuvis ir kuris save
pripažįsta lietuviu. Į valstybės finansuojamas vietas priimami lietuvių kilmės užsieniečių
vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai.
Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą tvarką reikia kreiptis į Studijų kokybės
vertinimo centrą (toliau SKVC) dėl užsienio institucijoje įgyto išsilavinimo įvertinimo.
Švietimo ir mokslo ministerija gavusi vertinimą iš SKVC prima sprendimą dėl išsilavinimo ir
kvalifikacijos pripažinimo. Norint stoti į valstybės finansuojamas pirmosios pakopos arba
vientisųjų studijų programas SKVC taip pat nustato mokomųjų dalykų ir pažymių atitikmenis,
bei nurodo ar reikia laikyti lietuvių kalbos įskaitą (lietuvių kalbos įskaita laikoma, jeigu
pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba). Išlaikius įskaitą yra nustatomas lietuvių kalbos
mokėjimo lygis, kuris turi būti nemažesnis, negu būtinas stojant į atitinkamas studijų krypčių
programas (pvz.: fizikos mokslus B1, biomedicinos B2 ir pan.). Po lietuvių kalbos įskaitos
pateikiamas stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymas internetu, išlaikomi stojamieji
egzaminai (jei jie yra numatyti, stojant į pasirinktas studijų programas), bei iki numatyto
termino pateikiami dokumentai LAMA BPO bendrojo priėmimo duomenų tvarkymo punktui.
Stojant į valstybės finansuojamas magistratūros, doktorantūros studijas SKVC nustato
ar užsienyje įgyta kvalifikacija yra lygiavertė atitinkamai Lietuvoje suteikiamai aukštojo
mokslo kvalifikacijai. Po atlikto vertinimo Švietimo ir mokslo ministerija priima sprendimą
dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo. Stojantieji kalbos, kuria vyks studijos, įskaitą
laiko toje aukštojoje mokykloje, kurioje bus vykdomos studijos, tos aukštosios mokyklos
nustatyta tvarka. Stojimo į atitinkamą studijų programą reikalavimai, konkursinių balų ir
konkursinės eilės sudarymo tvarka bei priėmimo į atitinkamą studijų programą tvarka
nustatyta aukštosios mokyklos priėmimo taisyklėse.
17
LR ŠMM ministro įsakymas - Dėl užsienio šalių institucijose išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl
priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas tvarkos aprašo patvirtinimo.
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=344899
12
Į visų pakopų valstybės nefinansuojamas vietas stojantieji yra priimami pagal
kiekvienos aukštosios mokyklos priėmimo taisyklių priede aprašytą asmenų, įgijusių
išsilavinimą užsienyje, priėmimo tvarką, kuri esminių skirtumų neturi nuo Švietimo ir mokslo
ministerijos aprašytos tvarkos priimant į valstybės finansuojamas vietas. Pavyzdžiu į Vilniaus
universitetą užsienio piliečiai į valstybės nefinansuojamas vietas priimami į kvotines vietas,
kurias nustato fakultetų tarybos. Priėmimą vykdo Tarptautinių programų ir ryšių skyrius,
konkurso būdu, pagal konkursinį balą.18
2011 m. stojantieji galėjo rinktis iš 24 programų universitetuose ir 6 programų
kolegijose, kurių mokomoji kalba anglų. 19
2011 metais Švietimo ir mokslo ministerija
patvirtino, jog bendras asmenų, įgijusių išsilavinimą užsienio šalių institucijose, išeivijos ir
lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių, 2011 metais priimtų į pirmosios
pakopos ir vientisąsias studijas į valstybės finansuojamas vietas Lietuvos aukštosiose
mokyklos, turi būti ne didesnis kaip 50 universitetuose ir ne didesnis kaip 50 kolegijose. 20
Valstybės studijų fondas skiria specialią valstybės paramą išeivijos ir lietuvių kilmės
užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose. Yra
teikiama dviejų rūšių parama pirmosios ir antrosios studijų pakopų studentams: stipendija už
studijų rezultatus (mokama kas mėnesį, nuo 150 Lt ir 400 Lt) ir socialinė išmoka – tai
vienkartinė išmoka, skiriama atsižvelgus į pretenduojančio gauti paramą asmens socialinę
padėtį (mokama kartą per semestrą, nuo 700 Lt iki 1100 Lt). 21
Europos Sąjungoje (toliau ES) švietimo sistemos yra nacionalinių vyriausybių ir
švietimą vykdančių organizacijų kompetencijoje. ES lygmeniu nėra taikoma jokių lengvatų
buvusiems ES šalių narių piliečiams (šiuo atveju turint omenyje JAV lietuvius).
JAV su ES 1995 m. pasirašė Atlantidos programą, kuri skirta bendradarbiavimui
aukštojo mokslo ir studijų srityje. Ši programa atnaujinta 2006 m., siekiant sukurti jungtines
studijų programas tarp ES ir JAV institucijų, apimant jungtinius/dvigubus laipsnius ir
studentų bei darbuotojų keitimąsi. 22
Tautinę tapatybę liudijantys asmens dokumentai
(Vengrijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, Rusijos)
Apžvelgiami kai kuriose Vidurio Europos valstybėse praėjusiame dešimtmetyje
įstatymais numatyti ir užsienyje gyvenantiems tautiečiams siūlomi pažymėjimai (populiariai
vadinami „kortomis“), liudijantys apie jų tautinę tapatybę, turintys stiprinti jų ryšius su
etninėmis tėvynėmis, ir tų dokumentų turėtojams suteiktos teisės ar lengvatos, taip pat
mėginimai įvesti „ruso kortą“.
Pirmąkart tokie pažymėjimai buvo įstatymu apibrėžti Vengrijoje (vadinamoji „vengro
korta“, dar 2001 m.), Slovakijoje ir Slovėnijoje galimybė įstatymu įtvirtinti specialų užsienio
tautiečių statusą buvo realizuota 2005 m., „lenko kortos“ įstatymas priimtas 2007 m., 2008 –
2010 m. aktyviai, tačiau nesėkmingai buvo mėginta įstatymu įtvirtinti ir „ruso kortą“. Reikėtų
18
Užsienio šalių (nesančių Europos sąjungos ir Europos ekonominės erdvės) piliečių priėmimo į Vilniaus
universitetą aprašas,
http://www.vu.lt/site_files/SD/Stojantiesiems/00_Uzsienio_pilieciu_priemimo_tvarkos_aprasas.pdf 19
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti; pateikta informacija elektoriniu
laišku. 20
LR ŠMM ministro įsakymas - Dėl asmenų, įgijusių išsilavinimą užsienio šalių institucijoje, išeivijos ir
Lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių, 2011 metais priimamų į valstybės finansuojamas
studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose, studijų vietų skaičiaus,
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=398083 21
Valstybės studijų fondas, Valstybės paramos išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių,
provaikaičių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose teikimas, https://www.vsf.lt/index.php?id=1107 22
EU-US co-operation in higher education and training: the Atlantis Programme,
http://ec.europa.eu/education/eu-usa/doc1156_en.htm
13
pabrėžti keletą esminių skirtumų tarp minėtose šalyse priimtų šios rūšies įstatymų. Skirtingai
nei Slovakijoje ir Slovėnijoje, kur jų nuostatos taikomos šių valstybių pagrindinių tautų
diasporai visame pasaulyje, Vengrijoje ir Lenkijoje jais buvo siekiama suartinti su etnine
tėvyne tik tuos asmenis, kurie dėl XX amžiuje įvykusių, daugiausia dviejų pasaulinių karų
nulemtų, teritorinių pokyčių „ne savo valia“ tapo kitų, paprastai kaimyninių, valstybių
piliečiais ir dabar tose valstybėse sudaro palyginti gausias, kompaktiškai gyvenančias tautines
mažumas. Dalijant tokių kaimyninių valstybių piliečiams pažymėjimus, liudijančius jų
specialų statusą etninėje tėvynėje ir suteikiančius joje tam tikras teises ir privilegijas buvo
tarsi bandoma jiems kompensuoti visateisės pilietybės netekimą23
. Tačiau dėl tokio savo
tautiečių užsienyje atrankos pobūdžio šie vengrų ir lenkų įstatymai kaimyninėse šalyse buvo
įvertinti prieštaringai ir apskritai gana įtariai, kartais netgi kaip kišimasis į jų vidaus reikalus
ar užmaskuotos teritorinės pretenzijos. Panašiu į Vengrijos ir Lenkijos keliu mėginta eiti ir
Rusijoje24
. Čia 2007 m. su valdžios parama įsteigtas visuomeninis „Rusų fondas“ ėmėsi
aktyviai propaguoti ‚ruso kortos“ vadinamojo artimojo užsienio šalių tėvynainiams įteisinimo
idėją, remdamasis tuo, kad dar 1999 m. Federalinio įstatymo dėl Rusijos Federacijos
valstybinės politikos užsienio tėvynainių atžvilgiu 3 str. buvo įrašyta nuostata dėl specialių
dokumentų, patvirtinančių tokį tėvynainių statusą. Fondas parengė įstatymo projektą dėl
kortos įvedimo ir nelaukdamas jo priėmimo ėmė tokias kortas savo iniciatyva dalyti kai kurių
NVS valstybių piliečiams. Visgi Rusijos URM atsiribojo nuo šių veiksmų, kaip provokacinių,
ir pareiškė, jog „ruso kortos“ įvedimas suteiktų galimybę tam tikriems kaimyninių valstybių
sluoksniams apkaltinti Rusiją „penktųjų kolonų“ kūrimu. 2010 m. priėmus 1999 m. įstatymo
pataisas25
, nuostatos apie dokumentą, patvirtinančios tėvynainių statusą, jame nebeliko.
Čia pateikiamoje lentelėje surašytos pagrindinės minėtų 5 valstybių įstatymų (Rusijos atveju –
įstatymo projekto) nuostatos, suteikiančios užsienyje gyvenantiems tėvynainiams įvairias
teises ar privilegijas savo etninėse tėvynėse. Reikėtų pabrėžti, jog dėl ES pirminėje teisėje
įtvirtinto nediskriminavimo principo Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos ir Slovėnijos atvejais
dauguma šių teisių ar privilegijų praktikoje yra labiau svarbios tiems tėvynainiams, kurie
gyvena už ES ribų26
, gi kitiems „kortos turėtojo“ statuso gavimas yra labiau politinis ir
vertybinis aktas, liudijantis apie jų tapatybinį apsisprendimą.
Vengrija Lenkija Slovakija Slovėnija Rusija
Pavadinimas Vengrų tautybės
pažymėjimas
Lenko korta Užsienio
slovako
pažymėjimas27
Slovėno be
Slovėnijos
pilietybės
statusas
“Ruso korta”
arba
Tėvynainio
statusą
patvirtinantis
23
2010 m. gegužės 26 d. Vengrijos parlamentas priėmė Pilietybės įstatymą, pagal kurį palengvinamas Vengrijos
pilietybės suteikimas kaimyninėse šalyse gyvenantiems etniniams vengrams. Remiantis naujojo įstatymo
nuostatomis, kreiptis dėl pilietybės įgijimo galės vengrų kilmės asmenys, mokantys vengrų kalbą, gyvenamoji
vieta nėra būtina sąlyga. Tačiau rinkimuose ir toliau galės dalyvauti tik Vengrijoje gyvenantys piliečiai. Daugelis
Slovakijos politikų galimybę didelei vengrų tautinei mažumai įgyti dvigubą pilietybę įvertino kaip ataką prieš
Slovakijos suverenitetą. 24
Informacija pateikiama pagal šaltinį:
http://www.memoid.ru/node/Polemika_vokrug_%C2%ABkarty_russkogo%C2%BB 25 Федеральный закон Российской Федерации от 23 июля 2010 г. N 179-ФЗ "О внесении изменений в
Федеральный закон "О государственной политике Российской Федерации в отношении
соотечественников за рубежом"", http://www.rg.ru/2010/07/27/sootech-dok.html 26 Vienas iš pamatinių ES teisės principų numato draudimą diskriminuoti pilietybės pagrindu: „Sutarčių
taikymo srityje, nepažeidžiant jose esančių specialių nuostatų, draudžiama bet kokia diskriminacija dėl
pilietybės“ (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija, 18 str. (http://eur-
lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2010:083:0047:0200:lt:PDF) 27
Pakeitė iki tol pagal 1997 m. Įstatymą dėl slovakų išeivių (Nr. 70/1997) įvestą užsienio slovako liudijimą
(kortą).
14
Vengrija Lenkija Slovakija Slovėnija Rusija dokumentas
Teisinis
pagrindas
2001 m.
įstatymas LXII
dėl vengrų,
gyvenančių
kaimyninėse
šalyse28
2007 m.
Įstatymas dėl
Lenko kortos29
2005 m.
įstatymas dėl
užsienyje
gyvenančių
slovakų ir kai
kurių įstatymų
papildymų ir
pataisymų30
2005 m. Ryšių
tarp Slovėnijos
Respublikos ir
užsienio
slovėnų
reglamentavimo
įstatymas31
2008 m.
įstatymo dėl
„ruso kortos“
tėvynainiams
gyvenantiems
ne Rusijos
Federacijoje
projektas32
Asmenys –
galimi kortos,
pažymėjimo ar
statuso gavėjai
Vengrų tautybės
asmenys
gyvenantys
kaimyninėse
šalyse33
, ne savo
noru netekę
Vengrijos
pilietybės ir
neturintys
leidimo nuolat
gyventi
Vengrijoje, taip
pat jų
sutuoktiniai ir
nepilnamečiai
vaikai
Gyvenantys
buv. SSRS
respublikose ir
Baltijos
valstybėse,
kurie deklaruoja
lenkų tautybę
bei: lenkų kalbą
laiko gimtąja;
laikosi lenkų
tradicijų ir
papročių; įrodo
lenkišką kilmę
arba tėvų ar
senelių turėtą
Lenkijos
pilietybę;
aktyviai veikia
lenkų kultūros ir
kalbos labui34
.
Nuolat
Slovakijoje
negyvenantys
jos piliečiai
arba slovako
tapatybę
išsaugoję ne
piliečiai, kurių
tiesioginiai
protėviai buvo
slovakų
etninės kilmės,
Ne Slovėnijos
piliečiai -
slovėnų kilmės
asmenys,
palaikantys
glaudžius ryšius
su tėvyne.
Rusai, taip
pat tie, kas
tapatinasi su
“rusų kultūra
ir
civilizacija”,
gyvenantys
buv. SSRS
respublikose
(išskyrus
Baltarusiją) ir
Baltijos
valstybėse
Kas išduoda
arba suteikia
Vyriausybės
nustatyta
centrinė viešojo
administravimo
institucija
Lenkijos
konsulai
Slovakų,
gyvenančių
užsienyje,
reikalų biuras
prie
vyriausybės
Užsienio
slovėnų reikalų
biuras prie
vyriausybės
Nelaukdamas
įstatymo
priėmimo
kortas
Ukrainoje ir
Kazachstane
2009 m. savo
iniciatyva
dalijo
visuomeninis
„Rusų
fondas“
28
Act LXII of 2001 on Hungarians Living in Neighbouring Countries, Act LXII of 2001,
http://www.unhcr.org/refworld/country,,NATLEGBOD,,HUN,,3f460e764,0.html 29
Ustawa z dnia 7 września 2007 r. o Karcie Polaka (Tekst ujednolicony):
http://isap.sejm.gov.pl/DetailsServlet?id=WDU20071801280 30
Act of 23 September 2005 on the Slovaks Living Abroad and on Amendments and Additions to Certain Laws:
http://eudo-
citizenship.eu/NationalDB/docs/SLK%20474%202005%20on%20expatriate%20slovak%20nationals%20%28En
glish%29.pdf 31
Act Regulating the Relations Between the Republic of Slovenia and Slovenes Abroad:
http://www.usefoundation.org/view/561 32
Informacija pateikiama pagal šaltinį:
http://www.memoid.ru/node/Polemika_vokrug_%C2%ABkarty_russkogo%C2%BB 33
Konkrečiai Kroatijoje, Rumunijoje, Serbijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Ukrainoje. 34
Lenko korta gali būti išduota ir vaikui, kurio tėvai ar bent vienas iš tėvų tokią kortą turi (pastaruoju atveju
reikalingas kito iš tėvų sutikimas)
15
Vengrija Lenkija Slovakija Slovėnija Rusija
Galiojimas Nepilnamečiams
– iki
pilnametystės,
asmenims nuo
18 iki 60 metų
amžiaus – 5
metai (gali būti
išduotas
pakartotinai);
asmenims
vyresniems kaip
60 metų -
neterminuotai
Kol asmuo
gauna Lenkijos
pilietybę arba
nuolat
apsigyvena
Lenkijoje
Kol asmuo
nuolat
apsigyvena
Slovakijoje
Iki Slovėnijos
pilietybės
įgijimo
Įstatymas dėl
kortos
priimtas
nebuvo.
Privilegijos ir
parama kortos
pažymėjimo ar
statuso
turėtojams
Konkrečiai
apibrėžtos
įvairiuose
kituose teisės
aktuose
Kultūra Tos pačios
teisės, kaip ir
Vengrijos
piliečių, tarp jų:
naudotis
viešosiomis
kultūros
institucijomis ir
jų teikiamomis
paslaugomis;
tyrimo tikslais –
archyvais;
lengvatos
naudotis
viešosiomis
Vengrijos
bibliotekomis;
Teisė
nemokamai
lankytis
valstybiniuose
Lenkijos
muziejuose
Lygiai su
piliečiais
naudotis
viešosiomis
kultūros
vertybėmis,
viešosiomis
bibliotekomis,
tyrimo tikslais –
viešaisiais
archyvais
Mokslas Mokslininkai
gali tapti
tikraisiais
Vengrijos MA
nariais ar
nariais-
korespondentais
Galimybė gauti
valstybines
stipendijas
Lygios su
vietos
mokslininkais
sąlygos
konkuruojant
dėl mokslinių
projektų
finansavimo
Galimybė tapti
Slovėnijos
mokslų ir menų
akademijos
nariais
Apdovanojimai Gali gauti visus
Vengrijos
garbės vardus,
diplomus ir
apdovanojimus
Teisė gauti
visus
Slovėnijos
apdovanojimus
ir prizus
Socialinis
aprūpinimas ir
Vengrijoje
dirbantys moka
Ūmios ligos
atveju gali gauti
Gali prašyti
atleisti nuo
Šeimoms su
vaikais –
16
Vengrija Lenkija Slovakija Slovėnija Rusija
sveikatos
apsauga
sveikatos ir
pensinio
draudimo
įmokas pagal
Vengrijos teisę
(jei tarptautinės
sutartys
nenumato
kitaip);
Skubi medicinos
pagalba
Vengrijoje
teikiama pagal
dvišalius
susitarimus
būtiną
medicininę
pagalbą taip,
kaip ir Lenkijos
piliečiai
socialinio
draudimo
įmokų
užsienio
šalyje, jei
tenkina
sąlygas mokėti
jas Slovakijoje
pašalpos
trečiam ir
tolesniems
vaikams,
parama vaikų
poilsiui,
dalyvavimui
mokinių
olimpiadose
Rusijoje;
Mokami
„energiniai
priedai“, jei
jų gyvenamų
šalių
energijos
išteklių
tarifai didesni
negu
Rusijoje;
Skubi
medicinos
pagalba
bendrais
pagrindais;
Kelionės Lengvatos
kelionėms
vietos ir
tolimojo
susisiekimo
transportu bei
klasės
kelionėms
geležinkeliu;
nemokamai –
vaikams iki 6
metų ir
asmenims nuo
65 metų; 90
proc. nuolaida
vidaus tolimojo
susisiekimo
kelionėms 4 k.
metuose, ir pan.
Teisė gauti 37
proc. nuolaidą
geležinkelio
transporto
bilietams
Lenkijos
teritorijoje
Transporto
lengvatos,
kaip ir
piliečiams
Švietimas ir
studijos
Gali lygiomis su
Vengrijos
piliečiais
sąlygomis
studijuoti šalies
kolegijose ir
universitetuose,
kvalifikacijos
kėlimo ir
profesinio
rengimo
Teisė į
nemokamą
švietimą
pradinėse
septynmetėse,
vidurinėse ir
aukštosiose
švietimo
įstaigose
vienodomis su
Lenkijos
Teisė lygiomis
su piliečiais
sąlygomis
studijuoti
Slovakijos
universitetuose
Taikomos
palankesnės
priėmimo į
Slovėnijos
aukštąsias
mokyklas
sąlygos (pagal
jų statutus)
17
Vengrija Lenkija Slovakija Slovėnija Rusija programose;
nustatytas
skaičius –
valstybės
finansuojamose
vietose; kiti gali
kreiptis dėl
išlaidų
kompensavimo;
Parama
vengriškai
besimokančių
vaikų mokslui jų
gyvenamoje
užsienio šalyje
(sąlyga – ne
mažiau kaip 2
vaikai šeimoje);
Speciali parama
vengriškai
dėstantiems
mokytojams ir
vengriškai
studijuojantiems
kaimyninėse
šalyse.
piliečiais
teisėmis, taip
pat galimybė
siekti
stipendijos ir
paramos
studijoms, kuri
skiriama
studijuojantiems
Lenkijoje
užsieniečiams;
Darbas šalyje Leidimai dirbti
šalyje
išduodami
bendra
užsieniečiams
taikoma tvarka,
tačiau leidimas
dirbti
laikotarpiui iki 3
mėn. gali būti
išduotas be
išankstinio
padėties darbo
rinkoje
įvertinimo.
Asmenys gali
kreiptis dėl
kompensacijos
už teisinių
sąlygų
įsidarbinimui
įvykdymą ir
profesinį
pasirengimą.
Teisė legaliai
dirbti ir
vykdyti ūkinę
veiklą Lenkijoje
tokiomis pat
sąlygomis kaip
ir Lenkijos
piliečiai
Gali dirbti
Slovakijoje be
leidimo dirbti
šalyje ir
leidimo nuolat
gyventi, gali
pradėti verslą
ar gauti
prekybos
licenciją
Pirmenybė
įsidarbinti
(įvykdžius
reikalaujamas
sąlygas)
užsieniečių (ne
ES piliečių)
atžvilgiu;
privaloma
visiems
darbdaviams
Teisė dirbti
Rusijoje be
papildomų
leidimų,
parama
įsidarbinant;
verslo
sąlygos
tokios pat
kaip ir
piliečiams
Teisė įvažiuoti,
gyventi šalyje,
įsigyti turto ir
kt.
Galimybė gauti
nemokamas
ilgalaikes
daugkartinio
įvažiavimo
Gauna teisę
laikinai
apsigyventi
Slovakijoje;
Teisė gauti
Teisė įsigyti
nekilnojamąjį
turtą tomis pat
sąlygomis, kaip
ir piliečiai
Teisė gauti
daugkartinę
ilgalaikę
įvažiavimo į
Rusiją vizą;
18
Vengrija Lenkija Slovakija Slovėnija Rusija vizas pilietybę po
trejų metų
nuolatinio
buvimo šalyje;
taip pat prašyti
suteikti
pilietybę dėl
ypatingų
asmeninių
priežasčių
palankesnės
sąlygos gauti
Rusijos
pilietybę
Kita Pirmenybė
prašant
finansinės
paramos iš
Lenkijos
valstybės ar
savivaldybės
lėšų, skirtų
užsienio
lenkams remti.
Parengė:
Teisinės ir politinės informacijos skyrius
Tel. 6372 (E. Sinkevičius).
top related