profesinio mokymo metodikos centras Žemės ūkio · 2016. 3. 22. · 2003 iki 2007 m. ji padidėjo...

�

Pro­fe­si­ni­o­ mo­ky­mo­ me­to­di­ko­s ce­ntras

Žemės ūkio se­kto­ri­aus studi­jaDar­buotojų ir­ jų kvalifi­kacijos kaitos pr­og­nozių žemės ūkio bendr­ovėse ir­ įmonėse ty­r­imo ataskaita

2008

Pro­fe­si­ni­o­ mo­ky­mo­ me­to­di­ko­s ce­ntras

Žemės ūkio se­kto­ri­aus studi­jaDar­buotojų ir­ jų kvalifi­kacijos kaitos pr­og­nozių žemės ūkio bendr­ovėse ir­ įmonėse ty­r­imo ataskaita

EUROPOS SĄJUNGAEur­opos socialinis fondas

KURKIME ATEITĮ DRAUGE!

Pa­reng­ta­ Eu­ro­po­s Są­ju­ng­o­s ir Lietu­vo­s Respu­b­liko­s lė­šo­mis,

įg­y­vendina­nt pro­jektą­ Nr. BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0156

„Na­cio­na­linė­s pro­fesinio­ reng­imo­ sta­nda­rtų sistemo­s plė­tra­“

Pro­fesinio­ mo­ky­mo­ meto­diko­s centro­ spa­u­sdina­mų a­u­to­rinių

kū­rinių a­u­to­rių netu­rtinė­s ir tu­rtinė­s teisė­s sa­u­g­o­mo­s įsta­ty­-

mų. Kū­riniu­s a­tg­a­mina­nt teisė­tiems tiksla­ms (cita­vima­s, mo­ky­-

mo­ ir mo­kslinių ty­rimų, info­rma­cijo­s ir pa­n.) b­ū­tina­ nu­ro­dy­ti a­u­-

to­ria­u­s va­rdą­ ir na­u­do­ja­mą­ ša­ltinį. Kū­rinių a­tg­a­minima­s (skel-

b­ima­s, spa­u­sdinima­s, ko­pija­vima­s ir pa­n.) siekia­nt ko­mercinė­s

na­u­do­s a­r pa­na­šia­is tiksla­is drau­džiamas.

ISBN 978-9955-748-46-5©Profesiniomokymometodikoscentras,2008

UDK377:674(474.5) Me31

ŽEMĖS ŪKIO SEKtOrIauS StudIjaEksper­tai: Violeta Aver­janovienė, Dar­ius Bašky­s, Giedr­ė Beleckienė, Gintautas Bužinskas, Vaidas Daujotas, Vincentas Dieny­s, Br­onislava Kaminskienė, Rūta Kar­vely­tė, Sonata Kisielienė, Ar­tūr­as Masiliauskas, Vitalija Motiekaitėnė, Candy­ Mur­phy­, Aleksandr­as Muzikevičius, Almina Pačešiūnienė, Vita Poviliony­tė, Lor­eta Račelienė, Er­ika Ribašauskienė, Skir­mantė Smalsky­tė, Alber­tas Šleky­s, Laima Teliukienė, Lina Vaitkutė

Nuošir­džiai dėkojame Žemės ūkio sektor­iaus įmonėms bei visiems, talkinusiems šiame dar­be. Tikimės, kad pateikta infor­macija padės planuojant dar­buotojų moky­mus bei pr­aver­s kitose veik­los sr­ity­se.

.

�

SaNtrauKa

Že­mės ūkio se­ktorius (ZUS) apibrėž­tas

pagal tarptautinio NACE klasifi­katoriaus

ve­iklas. Jį sudaro ke­turi subse­ktoriai: a­u­g­a­-

lininky­stė­ (AU, 01.1 veikla­),g­y­vu­lininky­s-

tė­ (GY, 01.2 veikla­), mišru­sis žemė­s ū­kis

(MU, 01.3 veikla­) be­i žemė­s ū­kio­ pa­sla­u­-

g­o­s (ZP, 01.4 veikla­).

tarp­tau­ti­nės tendenci­jos Že­mės ūkis tradiciš­kai buvo ir te­bėra labai

svarbi Europos e­konomikos dalis. Tačiau

pastaraisiais me­tais ž­e­mės ūkio se­ktorius

paty­rė nuosmukį, paly­ginus te­n dirbančių­

jų skaičių, ž­e­mės ūkio produktų gamy­bos

apimtis be­i be­ndrą įtaką pasaulio, nacio­

naline­i be­i vie­tos e­konomikai. ES š­aly­se­

š­iame­ se­ktoriuje­ dirba maž­iau ne­i 5 proc.

už­imtųjų, jis sudaro 5 proc. viso e­ksporto

ir maž­iau ne­i 2 proc. be­ndrosios pridėtinės

ve­rtės. Tačiau darbo jėgos maž­ėjimas ne­­

turėjo ne­igiamos įtakos ž­e­mės ūkio rodik­

liams.

Dauguma dirbančiųjų ž­e­mės ūkio se­ktoriu­

je­ y­ra vy­re­snio amž­iaus vy­rai, dauge­lis iš­

jų dirba maž­uose­ ūkiuose­ be­i už­siima pa­

pildoma, ne­ ž­e­mės ūkio ve­ikla, sie­kdami

papildomo pajamų š­altinio. Be­ndras ge­bėji­

mų se­ktoriuje­ ly­gis y­ra ž­e­mas, ž­e­mdirbiai

y­ra maž­ai skatinami ke­lti savo kvalifi­kaci­

ją, o darbuotojų moky­mui sudaroma ma­

ž­ai galimy­bių.

Vidutinio laikotarpio prognozės ž­e­mės ūkio

se­ktoriui daž­niausiai y­ra te­igiamos. ES­25

valsty­bėse­ narėse­ 2004–2012 m. tikimasi

11,7 proc. iš­ ž­e­mės ūkio ve­iklos gaunamų

pajamų augimo. Naujosiose­ ES valsty­bėse­

narėse­ re­zultatai turėtų būti itin ge­ri.

Europos ž­e­mės ūkio plėtra susiduria su

tam tikromis grėsmėmis. Šios grėsmės

apima sparčiai be­sivy­stančių š­alių (pvz.,

Kinija) konkure­nciją, dide­snę priklauso­

my­bę nuo tarptautinių pre­ky­bos sutarčių,

didėjantį rūpe­stį dėl maisto saugos be­i

spaudimą sąnaudų kaš­tams. Tačiau š­iam

se­ktoriui atsiranda ir ne­maž­ai galimy­bių:

didėja ž­e­mės ūkio produktų paklausa spar­

čiai augančios e­konomikos š­aly­se­ ir bioku­

ro pramonėje­, didėja vartotojų pajamos ir

jų pore­ikiai e­kologiš­kam maistui ir kitie­ms

spe­cializuotie­ms maisto produktams, die­­

giami naujomis te­ch­nologijomis pagrįsti

gamy­bos me­todai. Šių poky­čių sudėtingu­

mas be­i įvairovė apsunkina š­io se­ktoriaus

ate­itie­s nuspėjamumą, tačiau tokie­ poky­­

čiai tik pabrėž­ia, kad Europos ūkininkai tu­

ri būti lankstūs ir atsilie­pti į naujove­s. Šie­

poky­čiai taip pat akce­ntuoja nacionalinių ir

ES vy­riausy­bių svarbą re­miant ūkininkus,

kad jie­ galėtų prisitaiky­ti prie­ be­sike­ičian­

čių pore­ikių ir re­ikalavimų.

Kad Europos ž­e­mės ūkis iš­liktų konkure­n­

cingas, ūkininkų ir ž­e­mės ūkio darbuoto­

jų moky­mas turi vis labiau susite­lkti tie­s

ve­rslo plėtra, apskaita, rinkodara, gy­vulių

prie­ž­iūra be­i naujų rinkų plėtra, maisto

sauga, IT ir koky­bės kontrole­. Že­mės ūkio

darbuotojams vis labiau būtina aukš­tojo

mokslo kvalifi­kacija be­i kvalifi­kacijos kėli­

mo kursai, sie­kiant už­tikrinti, kad jie­ būtų

susipaž­inę su naujausiomis te­ch­nologijo­

misirmetodais.

Bendrosi­os Li­etu­vos charak­teri­sti­k­os Lie­tuvos ž­e­mės ūkio se­ktorius y­ra ne­vie­­

naly­tis. Jame­ iš­skiriamos dvi stambios ūki­

nės ve­iklos subje­ktų grupės. Vie­nai grupe­i

priklauso ūkininkų ir š­e­imos ūkiai, o kitai –

ž­e­mės ūkio be­ndrovės ir įmonės. Šių sub­

je­ktų grupių statistiniai duome­ny­s re­nkami

skirtingais būdais. Šioje­ studijoje­, taikant

be­ndrą ūkio se­ktorių ty­rimo me­todologiją,

de­taliai analizuojama antroji grupė – ž­e­­

mės ūkio be­ndrovės ir įmonės.

Įmo­nės. Atlie­kant ty­rimą se­ktoriuje­ ve­ikė

835 įmonės, kurių pagrindinė re­gistruota

ve­ikla y­ra susijusi su ž­e­mės ūkiu. Iš­ jų

31,2 proc. spe­cializuojasi AU, 24 proc. –

GY, 21,1 proc. – MU ir 23,1 proc. – ZP sri­

ty­se­. Smulkios ir maž­os įmonės sudaro

apie­ 83 proc. visų se­ktoriaus įmonių. Nuo

2003 iki 2007 m. įmonių skaičius ž­e­mės

.

�

ūkio se­ktoriuje­ sumaž­ėjo be­ve­ik 19 proc.,

daugiausiai dėl ZP įmonių skaičiaus suma­

ž­ėjimo. Se­ktoriuje­ vy­rauja Lie­tuvos kapita­

lo įmonės. Didž­iausia ž­e­mės ūkio įmonių

konce­ntracija – Šiaulių, Pane­vėž­io, Kauno

ir Vilniaus apskrity­se­.

Darbu­o­to­jai. Statistikos de­partame­nto

duome­nimis, 2007 m. ZU se­ktoriaus įmo­

nėse­ dirbo 26,4 tūkst. darbuotojų (tai su­

daro apie­ 1,7 proc. visų už­imtųjų Lie­tuvos

ūky­je­). Į š­į skaičių ne­pate­nka ūkininkų

ūkiuose­ dirbanty­s asme­ny­s. Už­imtumo

ty­rimo duome­nimis, ž­e­mės ūkio, me­dž­iok­

lės ir miš­kininky­stės e­konominėse­ ve­iklo­

se­ 2006 m. dirbo 183,9 tūkst. darbuotojų

(12,3 proc. visų už­imtųjų). Pe­r pe­nke­rius

me­tus (2003–2007 m.) už­imtųjų skaičius

ž­e­mės ūkio se­ktoriaus įmonėse­ maž­ai pa­

kito: nors 2003–2004 m. darbuotojų skai­

čius sumaž­ėjo, 2005–2007 m. jis iš­augo

ir virš­ijo 2003 m. ly­gį. Pagal darbo vie­tų

grupe­s skaitlingiausios y­ra kvalifi­kuotų dar­

bininkų ir kitų darbuotojų grupės.

Pagrindiniai raido­s bru­o­žai. Lie­tuvos

klimato be­i gamtinės sąly­gos ir sukaupta

patirtis palankios gy­vulininky­ste­i ir auga­

lininky­ste­i vy­sty­ti. Že­mės ūkio subje­ktų

e­konominiai rodikliai ge­rėja: jie­ stambėja,

spe­cializuojasi, priklausomai nuo ž­e­mės

ūkio naudme­nų naš­umo, didėja ūkių pa­

jamos. Pagrindiniai ve­iksniai, trukdanty­s

konkure­ncingai ž­e­mės ūkio se­ktoriaus plėt­

rai: smulkūs ūkiai, ne­racionali ž­e­mėnaudų

struktūra, koope­racijos stoka ir ūkininkų

se­nėjimo te­nde­ncija.

Veik­lo­s ro­dik­liai. Apy­varta 2003–2007 m.

ZU se­ktoriaus įmonėse­ iš­augo, tačiau pa­

sitaikė ir ne­palankių se­ktoriui me­tų, pvz.,

2006 m. Sparčiausias apy­vartos augimas

būdingas ZP subse­ktoriaus įmonėms (nuo

2003 iki 2007 m. ji padidėjo be­ve­ik du kar­

tus) be­i MU subse­ktoriui (padidėjo 1,5 kar­

to). Labiausiai produkty­vumas iš­augo MU

subse­ktoriuje­, o sumaž­ėjo – AU subse­kto­

riuje­.

Tech­no­lo­gijo­s. Mode­rnias te­ch­nologijas

naudoja be­ve­ik 51 proc. apklaustų ž­e­mės

ūkio se­ktoriaus įmonių, planuoja naudoti –

39 proc. Tarp plačiausiai naudojamų ZUS

y­ra mode­rnios augalininky­stės te­ch­nologi­

jos, kompiute­rizuotos gy­vulių š­ėrimo ir gir­

dy­mo te­ch­nologijos be­i mode­rnios paš­arų

gamy­bos ir balansavimo te­ch­nologijos.

Plėtro­s tendencijo­s. Plėtros prognozės

y­ra gana optimistinės AU ir MU subse­kto­

riams, kuriuose­ apy­varta ir produkty­vumas

turėtų didėti, tačiau tikėtina, kad augimo

te­mpas sulėtės. Vie­na iš­ prie­ž­asčių – ne­­

pakankamas darbo naš­umas. Todėl plėtrai

re­ikėtų ie­š­koti kitų š­altinių, pavy­zdž­iui,

die­gti mode­rnias te­ch­nologijas, pritraukti

daugiau kvalifi­kuotų darbuotojų, stambin­

ti įmone­s arba koope­ruotis su kitomis be­i

įvairinti savo ūkinę ve­iklą. Vidutinis mėne­­

sinis bruto darbo už­moke­stis turėtų paste­­

bimai augti visuose­ subse­ktoriuose­, tai su­

dary­tų patraukle­sne­s sąly­gas darbui ZUS

įmonėse­. Įmonių ir darbuotojų skaičius

visuose­ subse­ktoriuose­ turėtų iš­likti pana­

š­us. Grėsmę sėkmingai ve­rslo plėtrai ke­lia

„moke­sčių siste­ma“, „darbuotojų stoka“ ir

„darbuotojų kompe­te­ncijos stoka“.

Pagrindiniai ve­iksniai, kurie­ turės įtakos

ZU se­ktoriaus raidai ate­ity­je­:

• kaimo de­mografi­nės situacijos ge­rėji­

mas;

• maisto produktų ir gėrimų gamy­bos be­i

maž­me­ninės pre­ky­bos se­ktorių plėtra;

inve­sticijos į ž­e­mės ūkio se­ktorių be­i

maisto pramonę;

• vartotojų pore­ikių kaita be­i dife­re­nciaci­

ja; natūralios be­i e­kologiš­kos produkci­

jos paklausa;

• didėjantis biokuro pore­ikis;

• globalizacijos spartėjimas;

• gamy­bos mode­rnizavimas; naujų inova­

cinių te­ch­nologijų, tarp jų biote­ch­nologi­

jų srity­je­, die­gimas be­i paplitimas;

• darbuotojų pasiūlos (skaičiaus ir kvalifi­­

kacijos atž­vilgiu) maž­ėjimas.

Darbu­o­to­jų pak­lau­sa. Darbuotojų kaita

ž­e­mės ūkio be­ndrovėse­ ir įmonėse­ sie­kia

37 proc. Maž­iausia darbuotojų kaita paste­­

�

bima tarp vadovų ir administracijos dar­

buotojų. Pe­r kitus dve­jus me­tus darbuoto­

jus planuoja priimti 79 proc. įmonių.

Nuo 2003 iki 2006 m. įre­gistruotų darbo

birž­oje­ be­darbių skaičius iš­ ZU se­ktoriaus

sumaž­ėjo. Laisvų darbo vie­tų pasiūla ma­

ž­ėja ir turėtų toliau maž­ėti. AU ir MU sub­

se­ktoriuose­ laisvų darbo vie­tų pasiūla kur

kas dide­snė ne­i GY ir ZP subse­ktoriuose­.

2007 m. įtampos ly­gis (la­isvų da­rb­o­ vietų

ir b­eda­rb­ių ska­ičia­u­s sa­nty­kis) ZU se­ktoriu­

je­ buvo be­ve­ik du kartus maž­e­snis už­ ana­

logiš­ką rodiklį š­alie­s mastu. Tai rodo, jog

darbuotojų pasiūla ZUS kie­ky­bine­ prasme­

y­ra ge­rokai dide­snė ne­i paklausa. Didž­iau­

sias įtampos ly­gis – jaune­sniųjų spe­cialistų

grupėje­ ir jos darbo vie­tose­: „dirvoty­ros,

pasėlių ty­rimų ir kt. te­ch­nikai“, „jaune­snie­­

ji se­le­kcininkai“.

Gebėjimų k­aita. Didž­iosios įmonių dalie­s

nuomone­, darbuotojų kompe­te­ncija atitin­

ka darbo vie­tos ke­liamus re­ikalavimus.

Darbuotojams labiausiai trūksta ž­e­mės

ūkio me­ch­anizmų prie­ž­iūros ir valdy­mo ge­­

bėjimų, kompiute­rinio raš­tingumo be­i kal­

bų mokėjimo. Taip pat aktualūs y­ra darbo

organizavimo, darbo prie­ž­iūros ir kontro­

lės be­i darbo planavimo ge­bėjimai. Inte­r­

viu duome­nimis, kvalifi­kuotie­ms darbinin­

kams be­i kitie­ms darbuotojams trūksta

atsakomy­bės, pare­igingumo, be­ndravimo

ge­bėjimų, o ne­re­tai ir „blaivaus gy­ve­nimo

būdo“. Apie­ 7 proc. apklaustų įmonių tu­

ri raš­y­tinį darbuotojų moky­mo planą. Pe­r

kitus dve­jus me­tus darbuotojus planuoja

priimti 79 proc. įmonių.

Darbu­o­to­jų pasiū­la. 2006 m. ž­e­mės ūkio

be­ndrovėse­ ir įmonėse­ dirbo du su puse­

karto daugiau kvalifi­kuotų darbininkų ne­i

spe­cialistų ir te­ch­nikų. Naujai ate­inančių

kvalifi­kuotų darbininkų pore­ikis vie­ne­rie­ms

me­tams be­ve­ik tris kartus virš­ija spe­cialis­

tų ir te­ch­nikų paklausą. Tačiau aukš­tųjų

moky­klų ž­e­mės ūkio programų absolve­ntų

skaičius daugiau ne­i du kartus virš­ija pirmi­

nio profe­sinio moky­mo absolve­ntų skaičių.

Todėl ate­ity­je­ atotrūkis tarp darbininkų pa­

siūlos ir paklausos gali dar labiau padidėti

ir suke­lti rimtų proble­mų ž­e­mės ūkio ve­r­

slo plėtrai.

Rek­o­mendacijo­s:

• Re­miantis atlikta analize­, grėsmę sėkmin­

gai ve­rslo plėtrai ke­lia kvalifi­kuotų darbi­

ninkų stoka. Pastarie­ji paprastai re­ngia­

mi profe­sinio moky­mo įstaigose­. Todėl

tikslinga pe­rž­iūrėti priėmimo planus į

valsty­bės fi­nansuojamas profe­sinio mo­

ky­mo programas, skirtas darbuotojams

ZU se­ktoriui re­ngti. Se­ktoriaus spe­cialy­­

bių patrauklumo ir pre­stiž­o didinimui di­

de­snį dėme­sį turėtų skirti ir valsty­binės

institucijos, š­vie­timo įstaigos, ž­e­mės

ūkio įmonės ir ūkininkai. Tikslinga pla­

čiai re­klamuoti ir populiarinti ž­e­mės ūkio

spe­cialy­be­s tarp jaunimo (re­klaminės ak­

cijos be­ndrojo lavinimo moky­klose­, spau­

doje­, pe­r te­le­viziją, karje­rą padariusių

abiturie­ntų pavy­zdž­iai ir kt.).

• Se­ktoriaus įmonėms trūksta tra­kto­rinin-

kųirmecha­niza­to­rių. Šiuo me­tu š­ios kva­

lifi­kacijos darbininkai pirminiame­ profe­­

siniame­ moky­me­ nėra re­ngiami. Šioms

darbo vie­toms re­ikalingos kompe­te­nci­

jos iš­ dalie­s te­ikiamos pe­r techniko­s prie-

žiū­ro­s verslo­ da­rb­u­o­to­jo­ moky­mo progra­

mos ž­e­mės ūkio spe­cializaciją. Tačiau

pasirinkusie­ji š­ią spe­cializaciją sudaro

tik maž­ą dalį š­ios programos absolve­ntų.

Todėl, pakore­gavus be­i papildž­ius re­ikia­

momis kompe­te­ncijomis minėtą progra­

mą, tikslinga didinti mokinių skaičių š­ios

programos ž­e­mės ūkio spe­cializacijoje­.

• Ty­rimo duome­ny­s rodo, kad formalus

tęstinis ž­e­mdirbių moky­mas nėra popu­

liarus, iš­sky­rus ū­kininka­vimo­ pra­dmenų

programą. Todėl tikslinga tobulinti ž­e­m­

dirbių tęstinio moky­mo organizavimą

priartinant jį prie­ vartotojų, plėtojant mo­

ky­mosi infrastruktūrą, informuojant apie­

moky­mosi naudą be­i sukuriant palankias

sąly­gas įgy­tai patirčiai be­i ge­bėjimams

formalizuoti.

• Re­miantis ty­rimo duome­nimis se­ktoriaus

darbininkams labiausiai trūksta ž­e­mės

ūkio me­ch­anizmų prie­ž­iūros ir valdy­mo

ge­bėjimų be­i kompiute­rinio raš­tingumo.

�

Spe­cialistams aktualūs y­ra darbo organi­

zavimo, darbo prie­ž­iūros ir kontrolės be­i

darbo planavimo ge­bėjimai, o taip pat už­­

sie­nio kalbų mokėjimas. Todėl, sie­kiant

už­tikrinti tinkamą darbuotojų kvalifi­ka­

ciją, būtina atnaujinti moky­mo/studijų

programas pagal nustaty­tus ge­bėjimų

pore­ikius.

• Nuo 2003 m. Lie­tuvos įmonėms be­i

ūkiams iš­duodamas Lie­tuvos Re­spubli­

kos ž­e­mės ūkio ministe­rijos nustaty­tos

formos Žaliasis diplomas, sute­ikiantis te­i­

sę priimti moksle­ivius ir stude­ntus prak­

tiniam moky­mui. Šio diplomo savininkų

moky­mo bazė turėtų būti labiau iš­nau­

dojama organizuojant praktinį moky­mą

taip pat ir pa­meistry­stė­s forma, kurią

įte­isino Profe­sinio moky­mo įstaty­mo pa­

ke­itimo įstaty­mas (2007 m.).

• Pastaruoju me­tu ž­e­mės ūky­je­ akce­ntuo­

jamas plataus profi­lio specia­listo­ – pra­k-

tiko­ pore­ikis (pvz., ge­bančio atlikti visus

te­ch­nologinio profi­lio darbus – nuo dirvos

paruoš­imo iki de­rliaus nuėmimo). Todėl

moky­mo te­ikėjai turėtų pe­rž­iūrėti savo

moky­mo programas, kad vie­toje­ siau­

ros spe­cializacijos spe­cialistų, pare­ngtų

plate­snių ge­bėjimų darbuotojus – prakti­

kus.

• Ty­rimas parodė, kad naudota vie­ninga

se­ktorių ty­rimo me­todologija nėra pri­

taiky­ta dirbančiųjų ūkininkų ūkiuose­ mo­

ky­mosi pore­ikiams įve­rtinti. Todėl būtų

tikslinga atlikti spe­cialų ty­rimą š­ių dar­

buotojų moky­mosi pore­ikiams nustaty­ti.

Stu­dijo­s stru­k­tū­ra. Studiją sudaro se­p­

ty­ni sky­riai. Pirmajame­ trumpai supaž­indi­

nama su studijos tikslais ir sąvokomis be­i

ty­rimo me­todologija. Taip pat pate­ikiama

ZU se­ktoriaus sandara. Antrasis sky­rius

skirtas tarptautinių ZU se­ktoriaus plėtros

te­nde­ncijų apž­valgai. Tre­čiajame­ sky­riuje­

apž­ve­lgiami ZU se­ktoriaus ūkinės ve­iklos

subje­ktai. Ke­tvirtasis ir pe­nktasis sky­riai

skirti pagrindinių se­ktoriaus ve­iklos rodik­

lių analize­i be­i darbuotojų paklausos įve­r­

tinimui. Ke­tvirtajame­ sky­riuje­, re­miantis

spe­cialiai studijai pare­ngtu statistinių duo­

me­nų rinkiniu, apibūdinami ž­e­mės ūkio

be­ndrovių ir įmonių rodikliai, pe­nktajame­ –

analizuojami sociologinio ty­rimo duome­­

ny­s. Še­š­tajame­ sky­riuje­ įve­rtinama dar­

buotojų pasiūla, o se­ptintajame­ sky­riuje­

pate­ikiamos re­kome­ndacijos, pare­ngtos vi­

sos informacijos analizės pagrindu, atotrū­

kiui tarp darbuotojų paklausos ir pasiūlos

ZU se­ktoriuje­ maž­initi.

�

turINyS

1. TYRIMO METODOLOGIJA .................................................................................................................................. 11

1.1. Įva­da­s .................................................................................................................................................. 11

1.2. Stu­di­jos ren­gė­ja­i­ .................................................................................................................................. 11

1.3. Stu­di­jos ti­ksla­s ..................................................................................................................................... 11

1.4. Metodologi­ja­ ........................................................................................................................................ 11

1.5. Sektori­a­u­s a­pi­brė­ži­ma­s ....................................................................................................................... 11

1.6. Sektori­a­u­s įmon­i­ų a­pkla­u­sa­ ................................................................................................................ 12

2. TARPTAUTINĖS TENDENCIJOS ......................................................................................................................... 13

2.1. Įva­da­s .................................................................................................................................................. 13

2.2. Tru­mpa­ sektori­a­u­s a­pžva­lga­ ............................................................................................................... 13

2.3. Žemė­s ūki­o i­r ki­tų sektori­ų ta­rpu­sa­vi­o ry­šy­s ........................................................................................ 16

2.4. Uži­mtu­ma­s žemė­s ūki­o sri­ty­je ............................................................................................................. 17

2.5. Vei­ksn­i­a­i­, tu­ri­n­ty­s įta­kos žemė­s ūki­o plė­tra­i­ ....................................................................................... 20

2.6. Įta­ka­ u­ži­mtu­mu­i­, gebė­ji­ma­ms i­r moky­mu­i­ ........................................................................................... 26

2.7. Api­ben­dri­n­i­ma­s .................................................................................................................................... 30

3. TRUMPAI APIE LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO SEKTORIŲ ........................................................................................ 31

4. SEKTORIAUS STATISTINĖS CHARAKTERISTIKOS (ŽŪ BENDROVIŲ IR ĮMONIŲ ATVEJIS) ......................... 35

4.1. Įmon­ė­s ................................................................................................................................................. 35

4.2. Uži­mtu­ma­s sektori­u­je ......................................................................................................................... 37

4.3. Vei­klos rodi­kli­a­i­ .................................................................................................................................... 40

4.4. Plė­tros ten­den­ci­jos .............................................................................................................................. 42

4.5. Api­ben­dri­n­i­ma­s ................................................................................................................................... 43

5. SEKTORIAUS CHARAKTERISTIKOS APKLAUSOS DUOMENIMIS .................................................................. 44

5.1. Įva­da­s ................................................................................................................................................. 44

5.2. Vei­klos rodi­kli­a­i­ ................................................................................................................................... 45

5.3. Da­rbu­otoja­i­ ......................................................................................................................................... 47

5.4. Da­rbu­otojų porei­ki­o a­tei­ty­je progn­ozė­s ............................................................................................... 48

5.5. Api­ben­dri­n­i­ma­s .................................................................................................................................... 49

6. DARBUOTOJŲ PASIŪLA ..................................................................................................................................... 51

6.1. Įva­da­s .................................................................................................................................................. 51

6.2. Švi­eti­ma­s i­r da­rbo vi­etų gru­pė­s ........................................................................................................... 51

6.3. Da­rbu­otojų pa­si­ūla­ pa­ga­l švi­eti­mo sri­ti­s i­r i­šsi­la­vi­n­i­mą ........................................................................ 52

6.4. Da­rbu­otojų pa­si­ūla­ ZU sektori­u­i­ .......................................................................................................... 54

6.4.1. Kva­li­fi­ku­otų da­rbi­n­i­n­kų pa­si­ūla­ ZU sektori­u­i­.............................................................................. 54

6.4.2. Speci­a­li­stų i­r tech­n­i­kų pa­si­ūla­ ZU sektori­u­i­ ............................................................................... 56

6.5. Api­ben­dri­n­i­ma­s .................................................................................................................................... 57

10

7. REKOMENDACIJOS ........................................................................................................................................... 59

NUORODOS ............................................................................................................................................................ 60

1 PRIEDAS ............................................................................................................................................................... 63

2 PRIEDAS ............................................................................................................................................................... 65

3 PRIEDAS ............................................................................................................................................................... 69

11

1. TYRIMO METODOLOGIJA

1.1. Įva­da­sPro­fe­si­ni­o­ mo­ky­mo­ me­to­di­ko­s ce­ntras nuo­

2005 m. vyk­do projek­tą Na­cio­na­linės pro­­

fe­sinio­ re­ngimo­ sta­nda­rtų siste­mo­s plėtra­.

Jo tik­s­las­ – plė­toti nacionalinę profes­inio

rengimo s­tandartų s­is­temą, k­u­ri padė­tų di­

dinti atitik­tį tarp mok­ymo ir veik­los­ pas­au­­

lio poreik­ių bei gerinti mok­ymos­i vis­ą gyve­

nimą s­ąlygas­. Vienas­ pagrindinių projek­to

u­ž­davinių – iš­tirti 6 ūk­io s­ek­toriu­s­, s­iek­iant

įvertinti k­onk­retau­s­ s­ek­toriau­s­ plė­tros­ per­

s­pek­tyvas­ bei jų poveik­į darbu­otojų s­k­ai­

čiu­i ir mok­ymo reik­mė­ms­. Projek­tas­ yra

nacionalinė­s­ s­varbos­ ir vyk­dytas­ Eu­ropos­

s­ocialinio fondo lė­š­omis­.

Šiu­o projek­tu­ tęs­iama 2000 m. pradė­ta

s­ek­torių tyrimų programa. Prieš­ pradedant

projek­tą bu­vo iš­tirti 4 s­ek­toriai: maž­meni­

nė­s­ prek­ybos­, informacinių tech­nologijų,

mech­anik­os­ ir elek­tronik­os­ bei vieš­bu­čių ir

res­toranų.

1.2. Stu­di­jos ren­gė­ja­i­Stu­diją rengė­ gru­pė­ įvairioms­ Lietu­vos­ ins­­

titu­cijoms­ (š­vietimo, mok­s­lo, s­tatis­tik­os­,

darbo rink­os­, vers­lo ir k­t.) ats­tovau­jančių

ek­s­pertų. Talk­ino ir s­pecialis­tai iš­ Airijos­,

tu­rintys­ analogiš­k­ų tyrimų vyk­dymo bei ge­

bė­jimų nu­s­tatymo patirtį.

1.3. Stu­di­jos ti­ksla­sPagrindinis­ š­ios­ s­tu­dijos­ tik­s­las­ – remiantis­

ž­emė­s­ ūk­io s­ek­toriau­s­ plė­tros­ tendencijų

Lietu­voje ir k­itos­e š­alys­e analize, nu­s­tatyti

darbu­otojų s­k­aičiau­s­ k­aitą bei mok­ymo po­

reik­iu­s­ penk­eriems­ metams­ ir pateik­ti k­on­

k­rečias­ rek­omendacijas­ darbo jė­gos­ pas­iū­

los­ ir pak­lau­s­os­ atitik­čiai s­ek­toriu­je gerinti.

1.4. Metodologi­ja­Sek­torių tyrimams­ taik­oma vieninga me­

todik­a, k­u­ri bu­vo parengta 1999 m. k­artu­

s­u­ Airijos­ ek­s­pertais­. Tyrimas­ apima š­iu­os­

etapu­s­:

1. Prieinamų informacijos­ š­altinių Lietu­vo­

je ir k­itos­e š­alys­e apie ž­emė­s­ ūk­į ar s­u­

ju­o s­u­s­iju­s­ias­ s­ritis­ apž­valga bei ofi­cia­

lios­ s­tatis­tik­os­ apie s­ek­torių analizė­.

2. Sek­toriau­s­ įmonių apk­lau­s­a, nau­dojant

interviu­ ir ank­etinė­s­ apk­lau­s­os­ paš­tu­

me­to­dus.

3. Vis­os­ informacijos­ analizė­ ir k­aitos­ veik­s­­

nių s­ek­toriu­je nu­s­tatymas­.

4. Sek­toriau­s­ u­ž­imtu­mo prognozavimas­.

5. Mok­ymo poreik­ių, reik­alingų patenk­in­

ti s­ek­toriau­s­ reik­mes­ penk­eriems­ me­

tams­, įvertinimas­.

Paž­ymė­tina, k­ad š­iame s­ek­toriu­je s­tebi­

ma s­antyk­inai didelė­, palyginti s­u­ k­itais­

ūk­io s­ek­toriais­, ūk­inė­s­ veik­los­ s­u­bjek­tų

įvairovė­. Šių s­u­bjek­tų s­tatis­tiniai du­ome­

nys­ renk­ami s­k­irtingais­ būdais­. Vis­os­ ž­e­

mė­s­ ūk­io bendrovė­s­ ir įmonė­s­ regu­liariai

pateik­ia įvairau­s­ periodiš­k­u­mo (k­etvirti­

nes­, metines­) s­tatis­tines­ atas­k­aitas­. Du­o­

menys­ iš­ ūk­inink­ų ir š­eimos­ ūk­ių renk­ami

taik­ant imčių metodą. Tyrimu­i bu­vo pas­i­

rink­tos­ ž­emė­s­ ūk­io bendrovė­s­ ir įmonė­s­.

Joms­ s­is­temingai renk­ami s­tatis­tiniai du­o­

menys­, s­amdomu­ darbu­ grindž­iama įmo­

nių veik­la, k­u­rioje gerai s­tebima darbo jė­­

gos­ pas­iūlos­ ir pak­lau­s­os­ atitik­tis­. Be to,

ž­emė­s­ ūk­io bendrovė­s­ ir įmonė­s­ pas­iž­ymi

s­tabiliu­ ž­emė­s­ ūk­io produ­k­cijos­ apimčių

didė­jimu­ bei gerok­ai dides­niu­ naš­u­mu­, pa­

lyginu­s­ s­u­ ūk­inink­ų ūk­iais­, todė­l ir ateity­

je tu­rė­tų didė­ti š­ios­ gru­pė­s­ dalis­ bendroje

gamyboje.

Į s­ociologinė­s­ apk­lau­s­os­ imtį, š­alia ž­emė­s­

ūk­io bendrovių ir įmonių, k­aip k­ontrolinė­

gru­pė­ įtrau­k­ti ir ūk­inink­ų ūk­iai.

1.5. Sektori­a­u­s a­pi­brė­ži­ma­sZU s­ek­toriu­s­ apibrė­ž­tas­ pagal tarptau­tinio

NACE k­las­ifi­k­atorių. Jo apibrė­ž­imas­ yra pa­

tik­s­lintas­ k­artu­ s­u­ Lietu­vos­ bei ES ek­s­per­

tais­. Šitaip u­ž­tik­rinama galimybė­ s­tu­dijos­

rezu­ltatu­s­ palygi­nti­ tarp­tauti­ni­u mastu.

12

Pagal apibrėž­imą (EVRK 1.1 re­d.) ž­e­mės

ūkio se­ktorių (toliau – ZUS) sudaro ke­tu­

ri subse­ktoriai (1.1 pav.): a­u­g­a­lininky­stė­

(to­lia­u­ – AU), g­y­vu­lininky­stė­ (to­lia­u­ –

GY), mišru­s žemė­s ū­kis (to­lia­u­ – MU) be­i

žemė­s ū­kio­ pa­sla­u­g­o­s (to­lia­u­ – ZP)1.

1.6. Sek­tori­au­s įmoni­ų ap­k­lau­saApklausos paš­tu imtis sudary­ta re­miantis

Statistinio ūkio subje­ktų re­gistro duome­ni­

mis ir atsiž­ve­lgiant į vy­raujančią e­konomi­

nės ve­iklos rūš­į (pagal Statistinį Europos

Be­ndrijos e­konominės ve­iklos rūš­ių klasifi­­

katorių NACE) be­i įmonės dy­dį. Kaip kon­

trolinė grupė į imtį buvo įtraukti stambie­ji

ūkininkai (kurių me­tinės pajamos virš­ija

100 tūkst. Lt). Ūkininkai apklausti sie­kiant

nustaty­ti statistiš­kai re­ikš­mingus skirtumus

analizuojamais klausimais tarp jų ir įmonių.

Iš­ viso atrinkti 1127 re­sponde­ntai (977 – ž­e­­

mės ūkio be­ndrovės ir įmonės, 150 – stam­

bie­ji ūkininkai), iš­ kurių 402 ve­ikia augali­

ninky­stės (AU), 215 – gy­vulininky­stės (GY),

184 – miš­raus ūkio (MU), o 326 – ž­e­mės

ūkio paslaugų (ZP) srity­se­.

1 Paž­y­mėtina, kad nuo 2008 m. sausio 1d. įsiga­liojo nauja EVRK re­dakcija (EVRK 2 re­d.).

Visi apklausos paš­tu daly­viai buvo papra­

š­y­ti grąž­inti už­pildy­tas anke­tas pe­r ke­lias

savaite­s. Iš­siuntus klausimy­nus, po tam

tikro laiko re­sponde­ntams buvo skambi­

nama te­le­fonu, prime­nant klausimy­no

grąž­inimo te­rminus. Tokiu būdu pavy­ko

už­tikrinti pakankamą atsaky­mų grąž­os

ly­gį. Iš­ viso anke­tas atsiuntė 37 proc.

įmonių be­i ūkininkų ūkių. Už­tikrinant

pakankamą atsaky­mų grąž­os ly­gį, buvo

re­mtasi prie­laida, jog se­ktoriaus plėtrai

didž­iausią įtaką turi vidutinių ir dide­lių

įmonių re­zultatai.

Atlikti inte­rviu su 12 ž­e­mės ūkio se­ktoriuje­

pirmaujančių be­ndrovių be­i ūkininkų ūkių.

Gauta informacija naudota įve­rtinant mo­

ky­mo re­ikme­s be­i inte­rpre­tuojant apklau­

sos me­tu nustaty­tas te­nde­ncijas.

Že­mės ūkio se­ktorius (ZUS)

Auga­lininkystė (AU) Že­mės ūkio augalų auginimas; pre­kinė darž­inin­ky­stė; sodininky­stė (01.1)

1.1 pa­v. Žemė­s ūki­o sektori­u­s pa­ga­l ta­rpta­u­ti­n­į NACE kla­si­fi­ka­tori­ų

Gyvulininkystė (GY) Gy­vulininky­stė (01.2)

Miš­rus že­mės ūkis (MU) Že­mės ūkio augalų ir gy­vulių auginimas (miš­ru­sis ž­e­mės ūkis) (01.3)

Že­mės ūkio pa­sla­ugos (ZP)Že­mės ūkio ir gy­vulininky­stės paslaugų ve­ikla, iš­sky­rus ve­te­rinariją; de­koraty­vinė sodininky­stė (01.4)

13

2. tarPtautINĖS tENdENCIjOS

2.1. ĮvadasŽe­mės ūkis tradiciš­kai buvo ir te­bėra labai

svarbi Europos e­konomikos dalis. Europos

Sąjungoje­ iš­auginama 20 proc. visų pasau­

lio kvie­čių, 14 proc. grūdų be­i pagamina­

ma 14 proc. cukraus. ES y­ra tre­čioji pagal

dy­dį jautie­nos gamintoja pasauly­je­ (USDA,

2006 m.; He­inze­, 2007 m.). ES tapo antrą­

ja pagal dy­dį ž­e­mės ūkio produktų e­kspor­

tuotoja pasauly­je­: ž­e­mės ūkio produktų

e­ksportas 2002 m. sudarė 61,1 milijardo

Eurų. Be­ to, ž­e­mės ūkis y­ra labai svarbus

kaimo plėtros ir už­imtumo ve­iksny­s be­i at­

lie­ka svarbų vaidme­nį plėtojant be­i palai­

kant iš­orinius pre­ky­binius ry­š­ius.

Tačiau pastaraisiais me­tais ZU se­ktorius

paty­rė nuosmukį, paly­ginus te­n dirbančių­

jų skaičių, ž­e­mės ūkio produktų gamy­bos

apimtis be­i be­ndrą įtaką pasaulio, naciona­

line­i be­i vie­tos e­konomikai. Dabar ES­25

š­aly­se­ š­iame­ se­ktoriuje­ dirba maž­iau ne­i

5 proc. už­imtųjų, jis sudaro 5 proc. viso

e­ksporto ir maž­iau ne­i 2 proc. be­ndrosios

pridėtinės ve­rtės. Dauguma dirbančiųjų

ZU se­ktoriuje­ y­ra vy­re­snio amž­iaus vy­rai,

dauge­lis iš­ jų dirba maž­uose­ ūkiuose­ be­i

už­siima papildoma, ne­ ž­e­mės ūkio ve­ikla,

sie­kdami papildomo pajamų š­altinio. Be­n­

dras ge­bėjimų se­ktoriuje­ ly­gis y­ra ž­e­mas,

ž­e­mdirbiai y­ra maž­ai skatinami ke­lti savo

kvalifi­kaciją, o darbuotojų moky­mui suda­

roma maž­ai galimy­bių.

Že­mės ūkis iš­ Europos Sąjungos fondų ga­

vo didž­iule­s subsidijas be­i ilgą laiką buvo

saugomas nuo laisvosios ar tarptautinių

rinkų. Tačiau dabar situacija pasike­itė. Di­

dž­ioji dalis subsidijų š­iuo me­tu y­ra moka­

mos ne­priklausomai nuo ž­e­mės ūkio pro­

duktų gamy­bos apimtie­s. Subsidijos y­ra

sumaž­intos ir Europos ž­e­mdirbiai turi vis

labiau konkuruoti pasaulio rinkose­. Kaip

te­igia Europos Komisija: „Ša­ly­se na­rė­se iš-

mo­ko­s g­a­li b­ū­ti ma­ža­i su­siju­sio­s su­ g­a­my­-

b­a­ a­iškia­i a­pib­rė­žto­mis są­ly­g­o­mis b­ei la­i-

ka­ntis ta­m tikrų a­prib­o­jimų. Šio­s na­u­jo­s

„vienka­rtinė­s išmo­ko­s” b­u­s su­sieto­s su­

a­plinko­sa­u­g­a­, ma­isto­ sa­u­g­a­ b­ei g­y­vu­lių

g­ero­vė­s sta­nda­rta­is. Išmo­kų neb­esu­sieji-

ma­s su­ g­a­my­b­a­ pa­dė­s ES žemdirb­ia­ms

ta­pti la­b­ia­u­ ko­nku­rencing­a­is b­ei o­rientu­o­-

ta­is į rinką­, tu­o­ pa­t metu­ u­žtikrins reika­-

ling­ą­ pa­ja­mų sta­b­ilu­mą­. Da­u­g­ia­u­ išmo­kų

žemdirb­ia­i g­a­lė­s g­a­u­ti per a­plinko­sa­u­g­o­s,

ko­ky­b­ė­s a­r g­y­vu­lių g­ero­vė­s pro­g­ra­ma­s,

tu­o­ pa­t metu­ su­ma­žė­s tiesio­g­inė­s išmo­-

ko­s didesniems ū­kia­ms” (Eu­ro­po­s Ko­misi-

ja­, 2007 m.).

Be­ visų š­ių poky­čių, didėjanti be­sivy­stan­

čių š­alių konkure­ncija, auganty­s vartotojo

lūke­sčiai be­i grie­ž­te­snė koky­bės kontrolė

iš­ e­smės pake­itė Europos ZU se­ktorių.

Šiame­ sky­riuje­ nagrinėjama Europos ZU

se­ktoriaus plėtra be­i pove­ikis už­imtumui,

ge­bėjimams ir moky­mui Europos ž­e­mės

ūkio srity­je­. Taip pat ve­rtinamas ž­e­mės

ūkio santy­kis su kitais se­ktoriais, apibrė­

ž­iama dabartinė Europos ž­e­mės ūkio už­­

imtumo situacija, apraš­omos standartinės

darbo sąly­gos š­iame­ se­ktoriuje­, ve­rtinami

dabartiniai e­konominiai se­ktoriaus poky­­

čiai be­i pate­ikiamos prognozės ate­ičiai.

Taip pat, apž­ve­lgiami ve­iksniai, kurie­, kaip

manoma, gali turėti įtakos augimui, pate­i­

kiama galimos už­imtumo situacijos ate­ity­­

je­ analizė, jos įtaka ge­bėjimams, moky­mui

be­i š­vie­timui.

2.2. tru­mp­a sek­tori­au­s ap­žvalgaŽe­mės ūkis apibrėž­iamas kaip ž­e­mės nau­

dojimas maisto, paš­arų, pluoš­tų, e­ne­rge­ti­

kos, me­dicinos ir kitų produktų gamy­bos

be­i kraš­tovaizdž­io saugojimo tikslais (He­l­

com, 2001). Iš­ ke­turių ž­e­mės ūkio subse­k­

torių (augalininky­stės, gy­vulininky­stės,

miš­riojo ž­e­mės ūkio ir ž­e­mės ūkio paslau­

gų), pirmie­ji try­s turi ne­maž­ai panaš­umų;

už­imtumo struktūra be­i te­nde­ncijos š­iuose­

subse­ktoriuose­, jie­ms atsirandančios gali­

my­bės be­i grėsmės irgi y­ra panaš­ios. ZP

14

subse­ktorius y­ra susijęs su paslaugomis,

kurios priklauso nuo ž­e­mės ūkio; jam pri­

klausanti ve­ikla „de­koraty­vinė sodininky­s­

tė“ y­ra tie­siogiai susijusi su galutiniu var­

totoju. Tačiau š­is subse­ktorius y­ra gana

maž­as ir jame­ dirba maž­iau ne­i 10 proc.

visų se­ktoriaus dirbančiųjų. Pre­kinė darž­i­

ninky­stė (AU subse­ktorius) taip pat apima

ganėtinai maž­ai – 5 proc. viso se­ktoriaus

ve­iklos. Šios dvi š­akos, „pre­kinė darž­inin­

ky­stė“ be­i „de­koraty­vinė sodininky­stė“,

sudaro puikias galimy­be­s smulkie­ms ve­rsli­

ninkams, tačiau jų įtaka ž­e­mės ūkio ve­ik­

los poky­čiams y­ra labai sąly­ginė. Pre­kinė

darž­ininky­stė y­ra labai priklausoma nuo

ž­e­mės ūkio be­i kitų iš­orės ve­iksnių, taigi

š­io subse­ktoriaus te­nde­ncijos y­ra panaš­ios

kaip ir kitų trijų.

Žemės ūk­i­ų stru­k­tūra Eu­rop­ojeŪkininkavimas Europoje­ patiria nuosmukį.

Visas ūkininkavimui skirtas ž­e­mės plotas

ES­25 š­aly­se­ pastaraisiais me­tais po trupu­

tį maž­ėja. 2003 m. ES­15 buvo apie­ 5 mili­

jonai naudojamų ž­e­mės ūkio skly­pų, o tai

y­ra be­ve­ik puse­ milijono maž­iau ne­i 1999–

2000 m. (ž­r. 2.1 pav.). Panaš­i ž­e­mės ūkio

skly­pų maž­ėjimo te­nde­ncija buvo paste­bi­

ma de­š­imty­je­ ES š­alių kandidačių.

Že­mės ūky­je­ dominuoja š­e­imos darbo jė­

ga. Se­pty­ni iš­ aš­tuonių (88 proc.) dirbančių­

jų ž­e­mės ūky­je­ 2003 m. priklausė š­e­imos

ūkiui (Eurostat, 2005 m.). Suomijoje­ š­e­i­

mos nariai sudaro daugiau ne­i 97 proc. vi­

sos ž­e­mės ūkio darbo jėgos. Todėl ūkiai Eu­

ropoje­ y­ra gana maž­i, vidutinis ūkis ES­25

2.1 pa­v. Žemė­s ūki­o skly­pų ska­i­či­u­s ES-25 1999/2000, 2003 m.

2.2 pa­v. Vi­en­o žemė­s ūki­o skly­po plota­s ES-25 1999/2000, 2003 m.

Šaltinis: Eur­ostat, 2005

Šaltinis: Eur­ostat, 2005

1�

y­ra maž­e­snis ne­i 20 h­e­ktarų. Tačiau viduti­

nis ūkis pastaraisiais me­tais padidėjo, ne­s

gy­ve­nimas fe­rmoje­ iš­populiarėjo visose­ Eu­

ropos Sąjungos š­aly­se­ (ž­r. 2.2 pav.). Ne­

š­e­imos narių, dirbančių ž­e­mės ūky­je­, skai­

čius y­ra didž­iausias Jungtinėje­ Karaly­stėje­

irDanijoje.

Vidutinio ūkio padidėjimą gali sąly­goti dar­

bo jėgos pake­itimas kapitalu, ne­s maž­e­s­

nės gamy­bos marž­os paskatino ūkių padi­

dėjimą be­i pajamų augimą. Vidutiniš­kai

ž­e­mės ūkių skaičius kasme­t maž­ėja 2–3

proc. Todėl ūkių dy­dis iš­augo, sie­kiant ra­

cionalizuoti gamy­bą pe­r e­fe­kty­ve­snį fi­ksuo­

tų sąnaudų, tokių kaip ž­e­mė be­i darbo jė­

ga, panaudojimą (Brouwe­r, 2006).

Apie­ 42 proc. visos ž­e­mės ES­25 š­aly­se­ su­

daro naudojami ž­e­mės ūkio plotai (Utilise­d

agricultural are­a, UAA) (Eurostat, 2007a).

Ši dalis labai skiriasi skirtingose­ valsty­bė­

se­ narėse­. Pavy­zdž­iui, Suomijoje­ ir Šve­di­

joje­ ji sudaro 10 proc., o Danijoje­, Airijoje­,

Ve­ngrijoje­ ir Jungtinėje­ Karaly­stėje­ – ne­t

60 proc. ES­25 š­aly­se­ 59 proc. visų UAA

y­ra dirbama ž­e­mė. Kita dalis daugiausiai

y­ra nuolatinės gany­klos ir pasėliai. Be­ve­ik

pusė dirbamos ž­e­mės skiriama grūdinėms

kultūroms auginti (ž­r. 2.3 pav.).

Maistiniai grūdai y­ra vie­na iš­ svarbiau­

sių nuimamo de­rliaus grupių (Eurostat,

2007a). Iš­ visų 260 milijonų tonų ES­25

iš­auginama be­ve­ik 13 proc. visų pasaulio

grūdinių kultūrų, įskaitant ir ry­ž­ius. Pran­

cūzija y­ra didž­iausia grūdų augintoja Euro­

pos Sąjungoje­ (iš­augina apie­ ke­tvirtį visų

grūdų). Kvie­čiai y­ra populiariausia ES grū­

dinė kultūra, kuri sudarė apie­ pusę visų iš­­

augintų grūdų 2004 m.

2005 m. 1,9 proc. ES­25 š­alių be­ndrosios

pridėtinės ve­rtės (BPV) sudarė ž­e­mės ūkis,

me­dž­ioklė, miš­kininky­stė be­i ž­uvininky­stė

(2.1 le­nte­lė). Šių se­ktorių dalis BPV struk­

tūroje­ y­ra dide­snė se­nosiose­ valsty­bėse­

narėse­. Tačiau tokių re­zultatų ne­galima api­

be­ndrinti. Pavy­zdž­iui, Le­nkijoje­ 2005 m. š­i

dalis sudarė 4,8 proc., ir tai buvo daugiau

ne­i Prancūzijoje­ (2,2 proc.), tačiau maž­iau

ne­i Graikijoje­ (5,2 proc.). Že­mės ūkio, me­­

dž­ioklės, miš­kininky­stės be­i ž­uvininky­stės

augimas atsilie­ka nuo viso ūkio augimo.

Ši te­nde­ncija lėmė viso se­ktoriaus augimo

kasme­tinį sumaž­ėjimą 0,1 proc. pe­r pasta­

ruosius de­š­imt me­tų. Kai kuriose­ iš­ naujų­

jų valsty­bių narių se­ktoriaus BPV dalis y­ra

y­pač sumaž­ėjusi (Estijoje­, Latvijoje­, Lie­tu­

voje­ ir Le­nkijoje­) (Eurostat, 2007b).

2.3 pa­v. Na­u­doja­mos žemė­s ūki­o pa­ski­rti­es žemė­s ka­tegori­jos (UAA) ES-25 2005 m.

Šaltinis: Eur­ostat, 2007a

1�

2.1 len­telė­. Ben­droji­ pri­dė­ti­n­ė­ vertė­ ba­zi­n­ė­mi­s ka­i­n­omi­s: žemė­s

ūki­s, medži­oklė­, mi­ški­n­i­n­ky­stė­ i­r žvejy­ba­, proc.

1995 m. 2000 m. 2005 m.

ES­25 2,8 2,3 1,9ES­15 2,7 2,2 1,8Belg­ija 1,5 1,4 1,1Čekija � 3,9 2,9Dani­ja 3,5 2,6 1,5Vokietija 1,3 1,3 1Esti­ja � 4,9 3,7Gr­aikija 9,9 7,3 5,2Ispanija 4,5 4,4 3,3Pr­ancūzija 2,8 2,2Air­ija � 3,4Italija 3,3 2,8 2,.3Kipr­as 5,1 3,6 2,9Latvija 9,1 4,6 4,1Lietuva 11,4 7,9 5,7Liuksembur­g­as 1 0,7 0,4Veng­r­ija 6,7 5,4 4,3Malta 2,3 2,5Olandija 3,5 2,6 2,2Austr­ija 2,7 2,1 1,6Lenkija � � 4,8Por­tug­alija 5,7 3,8 2,8Slovėnija 4,2 3,2 2,5Slovakija 5,9 4,5 4,3Suo­mi­ja 4,3 3,5 2,9Švedija 2,7 1,9 1,2JK 1,8 1 0,9Bulg­ar­ija 13,9 9,3Rumuni­ja 12,4 10,1Kr­oatija 10,4 8,8 6,7Tur­kija 15,7 14,2 10,5

Šaltinis: Eur­ostat, 2006b

2.3. Žemės ūk­i­o i­r k­i­tų sek­tori­ų tarp­u­savi­o ry­šy­sEuropos ž­e­mės ūkio plėtra priklauso nuo

palankių sąly­gų kitose­ ūkio š­akose­. Svar­

biausias y­ra ž­e­mės ūkio be­i maisto produk­

tų ir gėrimų gamy­bos se­ktorių tarpusavio

ry­š­y­s. Turizmo įtaka ž­e­mės ūkiui, nors ir

y­ra maž­e­snė, vis labiau didėja.

Mai­sto p­rodu­k­tų i­r gėri­mų gamy­ba

Maisto produktų ir gėrimų gamy­ba dauge­­

ly­je­ ES š­alių y­ra dominuojantis gamy­bos

se­ktorius. Jos indėlis į ES be­ndrąjį vidaus

produktą sudaro apie­ 1,8 proc. (Europos

gy­ve­nimo ir darbo sąly­gų ge­rinimo fondas,

2004a). Šis se­ktorius š­iandie­n susiduria su

daugy­be­ iš­š­ūkių, o tai le­mia vis dide­snius

poky­čius se­ktoriaus viduje­ visoje­ Europos

Sąjungoje­ (Europos gy­ve­nimo ir darbo są­

ly­gų ge­rinimo fondas, 2004b). Šiuos po­

ky­čius visų pirma le­mia būtiny­bė didinti

konkure­ncingumą be­i sie­kis, kad būtų pa­

sire­ngta re­aguoti į vie­tos ir visuotinus iš­š­ū­

kius, darančius įtaką visai pramone­i. Pasta­

raisiais me­tais vartotojas pradėjo formuoti

poky­čius maisto pramonėje­, ne­s sugrie­ž­­

tėjo maisto saugos re­ikalavimai, padidėjo

vartotojų pajamos be­i iš­augo norai įsigy­ti

ge­re­snės koky­bės be­i įvaire­snius maisto

produktus. Maisto pramonės se­ktorius y­ra

labai priklausomas nuo ž­e­mės ūkio gamin­

tojų ge­bėjimo atsilie­pti į š­iuos iš­š­ūkius.

Dauge­liu atve­jų maisto ir gėrimų pramo­

nės se­ktorius y­ra tarsi sąsaja tarp ž­e­mės

ūkio ir maž­me­ninės maisto produktų pre­ky­­

bos sričių. Maž­me­nininkai vis labiau nusta­

to, kokį maisto produktą turi jie­ms pate­ikti

ž­e­mdirbiai ir kokį turi apdoroti maisto ga­

mintojai. Vis labiau pabrėž­iama aukš­te­snė

koky­bė be­i dide­snis maisto produktų pasi­

rinkimas, o tai ve­ikia ZU se­ktorių ir gami­

namus be­i platinamus produktus (Europos

gy­ve­nimo ir darbo sąly­gų ge­rinimo fondas,

2004c). Glaudus be­i te­igiamas š­ių se­ktorių

be­ndradarbiavimas y­ra labai svarbus sie­­

kiant abipusio kle­stėjimo ate­ity­je­.

Žemės ūk­i­s i­r tu­ri­z­mas

Kadangi dauge­liui ūkininkų re­ikalingas pa­

pildomas pajamų š­altinis, pastaraisiais me­­

tais ž­e­mės ūkio (kaimo) turizmo vaidmuo

tampa vis svarbe­snis Europos ūkininkams.

Že­mės ūkio turizmas, arba tvarus turiz­

mas, y­ra ganėtinai nauja turizmo š­aka,

kuri sute­ikia ž­monėms galimy­bę patirti gy­­

vy­bės ciklą, pamaty­ti, kaip auga augalai,

gimsta ir mirš­ta gy­vuliai. Re­kre­acinė patir­

tis, kaimo vie­tovių lanky­mas ar kaimo pro­

je­ktai, kuriuose­ daly­vauja vartotojai, po­

puliarėja; taip pat organizuojami re­nginiai

ar ve­ikla, pritaiky­ta konkre­čiam vartotojui

(Small Farm Ce­nte­r, 2007 m.). Že­mės ūkio

turizmas gali už­tikrinti smulkie­ms ūkinin­

1�

kamsiš­likimą rinkoje­. Že­mės ūkio turizmo

te­ikiama nauda gali prisidėti prie­ kaimo

e­konomikos augimo plačiąja prasme­, at­

ne­š­ti pajamas ūkininkų rinkoms, vie­š­bu­

čiams, sve­čių namams be­i re­storanams.

Že­mės ūkio turizmas pastaraisiais me­tais

y­pač skatinamas Jungtinėse­ Ame­rikos Vals­

tijose­. Studijose­ te­igiama, kad ž­e­mės ūkio

turizmas labai prisidėjo prie­ ūkių gaunamų

pajamų (Small Farm Ce­nte­r, 2007 m.). Vis

daugiau dėme­sio skiriama anglie­s dioksido

kie­kiui atmosfe­roje­ ir tam, kad turistai turi

suvokti savo ke­lionių įtaką aplinkai, todėl

tvaraus turizmo augimas y­ra ne­iš­ve­ngia­

mas. Nors nėra pakankamai studijų, tirian­

čių ž­e­mės ūkio turizmo augimą Europoje­,

be­ndros te­nde­ncijos turizmo srity­je­ pasta­

raisiais me­tais le­idž­ia many­ti, kad š­i š­aka

ūkininkams gali tapti puikiu papildomų

pajamų š­altiniu visoje­ Europoje­ (Hattam,

2002m.).

2.4. uži­mtu­mas žemės ūk­i­o sri­ty­jeŠioje­ daly­je­ nagrinėjamas dirbančiųjų ž­e­­

mės ūkio srity­je­ skaičius, standartinės dar­

bo sąly­gos se­ktoriuje­ be­i kvalifi­kacijų ly­gis

Europos ZU se­ktoriuje­.

uži­mtu­mas i­r darbo są­ly­gos

1995–2000 m. ES­15 š­aly­se­ dirbančių­

jų ž­e­mės ūkio srity­je­ kasme­t maž­ėjo

2 proc. Nuo 2000 iki 2005 m. ES­25 š­a­

ly­se­ š­i maž­ėjimo te­nde­ncija paspartėjo

nuo 2 proc. iki 2,5 proc. (ž­r. 2.2 le­nte­lę).

2.2 len­telė­. Da­rbo jė­ga­ žemė­s ūky­je 1995–2005 m.

1995 2000 2005 1995–2000 2000–2005tūkst. Me­ti­ni­s po­ky­ti­s, pro­c.

ES 2� – 10 �40 �310 – ­2,5ES 1� �20� ��2� ���� ­2 ­2,3Belg­ija �4 �� �1 ­2,3 ­1,2Čekija – 1�� 1�� – ­1,1Dani­ja �0 �� �� ­3,3 ­2,9Vokietija ��2 ��� ��3 ­2,9 ­3,2Esti­ja �0 �� 3� ­1,7 ­10,2Gr­aikija �4� ��� �10 ­1,9 0,8Ispanija 1102 1101 ��� 0 ­2,1Pr­ancūzija 113� 102� �43 ­2 ­1,7Air­ija 232 1�2 1�� ­5,8 ­0,5Italija 14�3 13�3 11�� ­1,1 ­3,5Kipr­as – 24 22 – ­1,7Latvija – 14� 13� – ­1,7Lietuva – 1�� 1�1 – ­4,1Liuksembur­g­as � 4 4 ­2,6 ­1,4Veng­r­ija ��0 ��� �21 ­2,8 ­5,1Malta � 4 4 ­0,4 ­0,8Olandija 221 220 1�� ­0,1 ­2,2Austr­ija 1�� 1�� 1�� ­2,4 ­0,7Lenkija 24�� 22�2 ­1,7Por­tug­alija �1� �03 3�0 ­4,1 ­5,9Slovėnija 111 104 �1 ­1,3 ­2,6Slovakija 203 143 101 ­6,8 ­6,6Suo­mi­ja 141 111 �� ­4,6 ­2,8Švedija �0 �� �� ­3,3 ­0,2JK 3�1 334 2�� ­3,1 ­2,2Bulg­ar­ija – ��1 �2� – ­4,1Rumuni­ja – 3�4� 2�1� – ­7,2

Šaltinis: Eur­ostat 2007a

1�

Darbo jėgos maž­ėjimas š­iame­ se­ktoriuje­

ne­turėjo ne­igiamos įtakos ūkio rodikliams:

kaip buvo minėta, naš­umas tik padidėjo

(Eurostat, 2007a).

Pe­r pastaruosius du de­š­imtme­čius ES su­

maž­ėjo vidutinių ūkių skaičius. Todėl stam­

bių ir smulkių ūkininkų pare­igy­biniai apra­

š­y­mai iš­ e­smės skiriasi. Stambūs ūkininkai

daž­nai samdo ž­e­mės ūkio darbuotojus,

dirbančius ne­ visą darbo die­ną arba se­zo­

niš­kai. Daug stambių ūkininkų daugiau lai­

ko prale­idž­ia ne­ dirbdami ūky­je­, o biure­

ar dirbdami kompiute­riu, kai e­le­ktroniniu

būdu valdo dauge­lį savo ve­rslo aspe­ktų.

Smulkių ūkių savininkų be­i ž­e­mės ūkio

darbuotojų ve­ikla gali labai skirtis, tai gali

būti augalų auginimas š­iltnamiuose­, javų

auginimas ar gy­vulių, e­sančių lauke­, prie­­

ž­iūra.

Darbo sąly­gos ž­e­mės ūky­je­ taip pat y­ra

skirtingos. Iš­ e­smės darbas y­ra fi­zinis,

dirbant re­ikia le­nktis, tūpti ir kilnoti sunku­

mus. Dėl tokio darbo pobūdž­io ūkininkavi­

mas daž­nai y­ra inte­nsy­vus darbas, o ūki­

ninkams gali te­kti dirbti se­pty­nias die­nas

pe­r savaitę (JAV Darbo de­partame­ntas,

2007 m.). Še­imy­niniuose­ ūkiuose­ apribo­

tos atostogų ar laisvadie­nių galimy­bės.

Ūkininkavimas daž­nai gali būti pavojingas

darbas. Iš­tie­s ž­e­mės ūkis po darbo staty­bo­

se­ y­ra pavojingiausias už­siėmimas (Euros­

tat, 2004 m.). Že­mės ūkio darbuotojai la­

bai rizikuoja susiž­e­isti, ne­s daž­nai kilnoja

ar pe­rke­lia sunkius krovinius, taigi jie­ gali

patirti raume­nų ar kaulų traumas, patirti

ne­infe­kcinius biologinius pavojus be­i vib­

raciją. Ūkių darbuotojai taip pat rizikuoja

už­sikrėsti dėl ūky­je­ e­sančių gy­vulių įkandi­

mų. Že­mės ūkis taip pat y­ra ta ūkio š­aka,

kurioje­ (po darbo staty­bose­) įvy­ksta dau­

giausia ne­laimingų mirtinų atsitikimų (ž­r.

2.4 pav.). 1998 m. 13 ž­e­mės ūkio darbuo­

tojų mirė darbo vie­toje­, tuo tarpu staty­bo­

se­ mirė 15 darbuotojų. Darbo vie­toje­ mirė

12 pramonės se­ktoriaus darbuotojų be­i 10

transporto, sandėliavimo ir komunikacijų

sritie­s darbuotojų. Be­ to, 29 proc. darbo

die­nų ž­e­mės ūkio darbuotojai ne­dirba dėl

ne­laimingų atsitikimų, patirtų dirbant. Šis

rodiklis y­ra dide­snis tik staty­bos se­ktoriuje­

(31 proc.).

2.4 pa­v. Pra­lei­stų di­en­ų dė­l li­gos pa­si­ski­rsty­ma­s ES-15 2000 m.

Šaltinis: Eur­ostat, 2004

1�

Že­mės ūky­je­ ir toliau dide­snė dalis dirban­

čiųjų – vy­rai. Visame­ ž­e­mės ūky­je­ ES­25

2004 m. dirbo 9,7 mln. darbuotojų, iš­ ku­

rių 3,4 mln. buvo mote­ry­s (Airijos ž­e­mės

ūkio ir maisto de­partame­ntas, 2005 m.).

Be­ to, dide­lė dalis ES ūkininkų y­ra gana

se­ny­vo amž­iaus. Vidutiniš­kai tik 8 proc.

ES ūkininkų y­ra jaune­sni ne­i 35 me­tų. Dau­

ge­ly­je­ š­alių, įskaitant Bulgariją, Če­kiją,

Kiprą, Estiją, Graikiją, Ve­ngriją, Italiją, Lie­­

tuvą, Portugaliją, Rumuniją, Slovėniją, Is­

paniją, Šve­diją ir JK, daugiau ne­i 50 proc.

ūkininkų y­ra 55 ar daugiau me­tų amž­iaus

(Eurostat, 2007b). Tik Danijoje­, Suomijo­

je­ ir Olandijoje­ ūkininkai y­ra jaune­sni. Tuo

tarpu tik 7 proc. ūkininkų JAV y­ra 54 me­­

tų ar vy­re­sni (JAV darbo de­partame­ntas,

2005m.).

Iš­ ūkininkavimo gaunamos pajamos gali

labai skirtis priklausomai nuo iš­orės ve­iks­

nių, tokių kaip oras, pasėlių de­rlius ir ne­tgi

pre­ky­bos sutarty­s. Nuo 1990­ųjų pajamos,

gaunamos iš­ ž­e­mės ūkio, vis auga ir mano­

ma, kad te­nde­ncija iš­liks tokia pati ke­le­tą

me­tų ate­ity­je­. Kaip ir buvo prognozuota,

ž­e­mės ūky­je­ dirbančiųjų skaičius maž­ėja,

ne­s darbuotojai palie­ka š­į se­ktorių, te­ch­­

nologijos didina darbo naš­umą ir maž­ina

fi­zinio darbo pore­ikį. Pe­r laikotarpį nuo

1997 iki 2001 m. Airijoje­ vidutinės savaiti­

nės nuolatinių ž­e­mės ūkio darbuotojų paja­

mos pakilo 28,4 proc. iki 333,77 Eurų. Tuo

tarpu pe­r tą patį laikotarpį mokamų dirbtų

valandų skaičius sumaž­ėjo 4 proc. (CSO,

2002 m.). Tačiau pajamos, gaunamos dir­

bant ž­e­mės ūky­je­, vis dar y­ra maž­e­snės

ne­i kituose­ se­ktoriuose­ (ž­r. 2.5 pav.).

Kadangi iš­ ž­e­mės ūkio ve­iklos gaunamos

pajamos y­ra maž­os ir darbas y­ra se­zoni­

nis, daug darbuotojų vy­kdo kitą, su ž­e­mės

ūkiu ne­susijusią, ve­iklą. Du iš­ pe­nkių ūki­

ninkų Vokie­tijoje­ (43 proc.) be­i vie­nas iš­

ke­turių ūkininkų Bulgarijoje­, Airijoje­ ir Lie­­

tuvoje­ turi kitą pagrindinį pajamų š­altinį

(Eurostat, 2007b; 2007e­; 2007f).

Tikėtina, kad migruojanty­s ž­e­mės ūkio

darbuotojai vis labiau už­siims se­zoniniu

darbu be­i judės iš­ vie­nos vie­tos į kitą, kur

už­de­ra de­rlius, nuolat ke­is gy­ve­namąją

vie­tą, o tai gali tapti stre­so prie­ž­astimi.

Daž­nai darbo sąly­gos migruojantie­ms dar­

buotojams gali būti sunkios. Kai kuriose­

Europos š­aly­se­ migruojanty­s ž­e­mės ūkio

darbuotojai dirba „juodojoje­ rinkoje­“, to­

dėl jie­ ne­labai gali kontroliuoti darbo už­­

moke­stį ir pe­r savaitę iš­dirbtų valandų

skaičių (Re­naut, 2003). Dauge­lis se­zoni­

nių darbuotojų ES­15 y­ra iš­ Vidurio ir Ry­­

tų Europos be­i Afrikos.

Gebėji­mai­, švi­eti­mas i­r mok­y­mas

Europos ūkininkai tampa vis labiau iš­sila­

vinę. Daugiau ne­i vie­nas iš­ de­š­imtie­s ūki­

ninkų Vokie­tijoje­ ir Jungtinėje­ Karaly­stėje­

2.5 pa­v. Vi­du­ti­n­ė­s pa­ja­mos (EUR/mė­n­.) žemė­s ūky­je i­r ki­tu­ose sektori­u­ose ES-25, 1995–2002 m.

Šaltinis: Žemės ūkio GD, 2004

20

(17 proc. ir 11 proc. atitinkamai) y­ra įgiję

aukš­tąjį iš­silavinimą, tuo tarpu Europos

Be­ndrijos vidurkis y­ra 6 proc. (Barth­e­le­­

my,1997m.).

Vis dėlto kvalifi­kacijų ly­gis visame­ ES ž­e­­

mės ūky­je­, paly­ginus su kitais se­ktoriais,

y­ra gana ž­e­mas ir dauge­ly­je­ š­alių jos ne­sie­­

kia minimalių standartų, kurių re­ikia, kad

būtų už­tikrintas Europos ž­e­mės ūkio kon­

kure­ncingumas pasauliniu ly­giu. Dauge­­

ly­je­, y­pač naujai įstojusiųjų, š­alių ž­e­mės

ūkio darbuotojų kvalifi­kacijų ly­gis y­ra ga­

na ž­e­mas. Ve­ngrijoje­ dauguma darbuotojų

y­ra įgiję tik pradinį ar profe­sinį iš­silavinimą

(Be­rde­ ir Piros, 2006 m.). Tačiau ir dauge­ly­­

je­ ES­15 valsty­bių narių iš­silavinimo ly­gis

y­ra gana ž­e­mas. Pavy­zdž­iui, Airijoje­ kvalifi­­

kacijų ly­gis tik pastaruoju me­tu tapo aukš­­

te­snis. 2000 m. 2,5 proc. visą darbo die­ną

dirbančių ūkių vadovų buvo įgiję tre­čiojo

ly­gio kvalifi­kacijas, tuo tarpu 10,4 proc. bu­

vo įgiję ūkininko paž­y­mėjimą arba baigę

spe­cialius kursus. 1991 m. š­ie­ rodikliai ati­

tinkamai sie­kė 1,3 proc. ir 4,8 proc. Tačiau

ne­t 75,3 proc. vadovų turėjo tik praktinės

patirtie­s (CSO, 2000 m.).

2.5. Vei­k­sni­ai­, tu­ri­nty­s įtak­os žemės ūk­i­o p­lėtrai­ Vidutinio laikotarpio prognozės ZU se­k­

toriui daž­niausiai y­ra te­igiamos. ES­25

valsty­bėse­ narėse­ 2004–2012 m. tikimasi

11,7 proc. iš­ ž­e­mės ūkio ve­iklos gaunamų

pajamų augimo re­aliomis kainomis darbo

jėgos vie­ne­tui (Že­mės ūkio ir kaimo plėt­

ros ge­ne­ralinis dire­ktoratas, 2005 m.).

Naujosiose­ ES valsty­bėse­ narėse­ re­zultatai

turėtų būti itin ge­ri. Nors iš­ ž­e­mės ūkio gau­

namos pajamos pe­r 2004–2012 m. laikotar­

pį ES­15 iš­augs tik gana kukliai – 4 proc.,

prognozuojama, kad naujosiose­ valsty­bė­

se­ narėse­ augimas bus sparte­snis ir pe­r

prognozuojamą laikotarpį sie­ks iki 50,4

proc. (Že­mės ūkio ir kaimo plėtros ge­ne­ra­

linis dire­ktoratas, 2005 m.).

Prognozės skiriasi priklausomai nuo sub­

se­ktoriaus. Manoma, kad grūdų, mėsos ir

pie­no produktų srity­s y­pač sparčiai vy­sty­­

sis. Čia tie­k de­rlius, tie­k e­ksportas auga,

nors nėra ž­inoma, kaip š­ias sritis pave­iks

iš­orės ve­iksniai. Vidutinio laikotarpio prog­

nozės grūdų rinkoms ES­25 y­ra gana ge­­

ros dėl te­igiamos BŽŪP re­formos įtakos

be­i palankių sąly­gų pasaulio rinkose­, kas

turėtų te­igiamai pave­ikti grūdų rinkas po

re­kordinio de­rliaus 2004 m. Be­ to, auga

kitų rūš­ių javų, kurie­ gali būti naudojami

kaip biokuras, pore­ikis, o tai tikriausiai

padidins už­ visas grūdine­s kultūras moka­

mą kainą, ne­s kie­kvie­na kultūra varž­osi

dėl laisvos ž­e­mės. Mėsos gavy­bai taip pat

prognozuojamos pakankamai ge­ros te­n­

de­ncijos, manoma, kad kiaulie­nos ir paukš­­

tie­nos se­ktorius itin iš­augs. Pie­no ir kitų

pie­no produktų gavy­bos augimas ne­bus

toks didž­iulis, tačiau iš­liks stabilus (Že­mės

ūkio ir kaimo plėtros ge­ne­ralinis dire­kto­

ratas, 2007 m.). Didėjanti mėsos ir pie­no

produktų paklausa iš­ gre­itai be­sivy­stančių

š­alių, y­pač Kinijos ir Indijos, padidins be­n­

drą pore­ikį ir pave­iks kainas.

Sodininky­ste­i ir darž­ininky­ste­i atsiranda di­

de­snės augimo galimy­bės dėl tokių ve­iks­

nių, kaip didėjanti rinkos globalizacija,

auganti be­sivy­stančių š­alių produkcija ir di­

dėjanti maž­me­ninio se­ktoriaus įtaka. Spar­

čiai augančios rinkos, y­pač Kinijos, taps

pagrindinėmis sodininky­stės produktų e­ks­

portuotojomis ir suke­ls grėsmę sodininky­s­

tės gy­vavimui Europoje­ (Be­Ne­Lux Sodinin­

ky­stės mokslo visuome­nė, 2006 m.).

Tačiau labiau ne­i be­t kuriame­ kitame­ se­kto­

riuje­ be­ndrą numatomą ž­e­mės ūkio se­kto­

riaus augimą nule­ms ve­iksniai, kurių pats

se­ktorius ne­kontroliuoja. Tai trumpalaikės

prie­ž­asty­s, tokios kaip oras, be­i ve­iksniai,

galinty­s suke­lti ilgalaikę įtaką, pavy­zdž­iui,

pre­ky­bos sutarty­s, visuotinė konkure­ncija,

te­ch­nologijų paž­anga be­i didėjantis ž­e­mės

naudojimas kituose­ se­ktoriuose­, y­pač e­ne­r­

ge­tikos se­ktoriuje­.

Ek­onomi­ni­s au­gi­mas

Pastaraisiais me­tais e­konominis ž­e­mės

ūkio naš­umas Europoje­ buvo gana dide­­

lis. Nors iš­ ž­e­mės ūkio gaunamos pajamos

21

2005 m. ES sumaž­ėjo 5,6 proc., prie­š­ tai

2004 m. jos buvo padidėjusios 6,3 proc.,

tačiau pastarųjų pe­nke­rių me­tų te­nde­nci­

jos y­ra te­igiamos (ž­r. 2.6 pav.). 12 naujai

įstojusių š­alių rodikliai buvo ge­re­sni ne­i se­­

nųjų 15 š­alių narių, kuriose­ pajamos ma­

ž­ėja. ES­25 e­ksportas sumaž­ėjo pe­r pasta­

ruosius 10 me­tų. ES­25 š­aly­se­ jautie­nos ir

grūdų gamy­ba taip pat sumaž­ėjo.

Pastaraisiais me­tais š­is se­ktorius paty­rė

ne­maž­ai proble­mų, tokių kaip gy­vulių li­

gos, tarp jų – paukš­čių gripas, snukio ir

nagų liga be­i galvijų sme­ge­nų ke­mpinligė.

Kainų svy­ravimai visame­ pasauly­je­ 2003–

2004 m. ir prastas de­rlius 2002–2003 m.

sukėlė sunkumų Europos ūkininkams.

2007 m. numatomas 2,9 proc. re­alus BVP

augimas Europos Sąjungoje­ ir 2,6 proc. au­

gimas Euro zonos š­aly­se­, t. y­. augimas bus

panaš­us kaip 2006 m. Tai dide­snė augimo

te­nde­ncija abie­jose­ srity­se­, paly­ginus su

2006 m. rude­ns prognoze­. 2008 m. prog­

nozės te­igia, kad augimas š­ie­k tie­k suma­

ž­ės – iki 2,7 proc. ES ir iki 2,5 proc. Euro

zonos š­aly­se­, nors š­ie­ rodikliai bus gana

ge­ri (Finansų ge­ne­ralinis dire­ktoratas,

2007m.).

Tačiau dėl tam tikrų ne­palankių e­konomi­

nio augimo ve­iksnių Europoje­ ky­la grės­

mė ir augimui ZU se­ktoriuje­. Būsto rinkos

nuosmukis Jungtinėse­ Ame­rikos Valstijo­

se­ gali turėti ne­ tik trumpalaikį pove­ikį Eu­

ropos e­konomikai, be­t ir nule­mti ne­darbo

augimą. Be­ to, didėjančios naftos kainos

taip pat gali turėti įtakos augimo te­m­

pams (Finansų ge­ne­ralinis dire­ktoratas,

2007 m.). Galimas JAV e­konomikos nuos­

mukis gali ne­igiamai tie­siogiai pave­ikti ZU

se­ktorių, ne­s silpnas dole­ris gali sumaž­in­

ti e­ksporto į JAV apimtis. Be­ to, ky­lančios

naftos kainos gali y­pač padidinti visus są­

naudų kaš­tus Europos ūkininkams.

Gy­ventojų sk­ai­či­au­s k­i­ti­mas

Pastaraisiais me­tais ž­e­mės ūkio produk­

tų ir javų de­rliaus augimo te­mpai sulėtė­

jo. Taip atsitiko dėl to, kad Europoje­ gy­­

ve­ntojų skaičius ne­auga ir manoma, kad

2006–2015 m. jis sumaž­ės. Be­ to, maisto

produktų suvartojimas vie­nam gy­ve­ntojui

dauge­ly­je­ š­alių pasie­kė tą ribą, kai augi­

mas ate­ity­je­ iš­liks gana ribotas.

Numatoma, kad pasaulio gy­ve­ntojų skai­

čiaus augimas kitame­ de­š­imtme­ty­je­ sulė­

tės. Didž­iausias gy­ve­ntojų augimas y­ra

prognozuojamas Afrikoje­, kur produktų

paklausa bus dide­snė ne­i gamy­bos te­mpai

(FAO, 2002 m.) (ž­r. 2.3 le­nte­lę).

2.6 pa­v. Iš žemė­s ūki­o ga­u­n­a­mų pa­ja­mų poky­ti­s ES-25 per 1999–2005 metų la­i­kota­rpį, įska­i­ta­n­t meti­n­į poky­tį (proc.) bei­ ben­drą a­u­gi­mą (2000 m.=100)

Šaltinis: Eur­ostat, 2006

22

Prognozuojama, kad augančios pajamos

padidins maisto produktų paklausą visa­

me­ pasauly­je­. Europos gamintojų pajėgu­

mai š­iai paklausai pate­nkinti daugiausiai

priklausy­s nuo pasaulio pre­ky­bos susita­

rimų.

Pasau­li­nė k­onk­u­renci­ja

Že­mės ūkio produkcija Azijoje­, Afrikoje­ ir

Pie­tų Ame­rikoje­ pastaraisiais me­tais labai

iš­augo ir, kaip manoma, tokia te­nde­ncija

turėtų iš­likti. Nors visame­ pasauly­je­ ž­e­mės

ūkio produktų gamy­ba iki 2015 m. turėtų

didėti 1,6 proc. pe­r me­tus, produkcijos ly­­

gis be­sivy­stančiose­ š­aly­se­ augs 2 proc.,

o pramonės e­konomikos š­aly­se­ – tik 0,8

proc. (FAO, 2002 m.). Ekonominio be­ndra­

darbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO)

be­i Jungtinių Tautų maisto ir ž­e­mės ūkio

organizacija (FAO) nagrinėjamu laikotar­

piu prognozuoja spartų augimą ir gre­itai

be­sivy­stančios e­konomikos š­aly­se­ (EBPO,

FAO, 2006 m.). Je­i gamy­bos kainos Euro­

poje­ vis didės, Europos ūkininkams bus

sunku konkuruoti e­ksporto rinkose­, kur

įsivy­rauja Loty­nų Ame­rika, y­pač pie­no pro­

duktų rinkoje­, kvie­čių be­i alie­jinių augalų

sėklų rinkose­.

Pasaulio ž­e­mės ūkio rinka vis labiau trau­

kiasi į be­sivy­stančias š­alis. Tai nulėmė di­

dėjanti vie­tos gamy­ba be­i maž­e­sne­s kai­

nas siūlančios e­fe­kty­ve­snės transporto ir

produktų platinimo siste­mos, o taip pat

dėl dide­lės urbanizacijos pakitęs suvarto­

jimas be­i mity­bos poky­čiai. Šiose­ š­aly­se­

vis daugiau dėme­sio skiriama gy­vulinės

kilmės produktams be­i gy­vulių paš­arams

ne­i maistiniams grūdams (EBPO, FAO,

2006 m.). Gy­ve­ntojų skaičiaus augimas,

ž­e­mės ūkio produktų e­ksporto augimas

be­i paslaugų pirkimas iš­ naujų pre­ky­bos

partne­rių tikriausiai pave­iks rinkų augimą

ate­ity­je­ Kinijoje­, Indijoje­ ir Brazilijoje­, ku­

rios š­iuo me­tu y­ra try­s didž­iausios ž­e­mės

ūkio produktų gamintojos pasauly­je­. Dėl

to gre­ičiausiai ES ž­e­mės ūkio produkcija

pe­r ilgą laikotarpį sumaž­ės.

Bendroji­ žemės ūk­i­o p­oli­ti­k­a i­r p­asau­li­o p­rek­y­bos su­tarty­s

Kai Be­ndroji ž­e­mės ūkio politika (BŽŪP)

1950 m.buvo pristaty­ta pirmą kartą, ji bu­

vo tarsi atsakas į pokario maisto trūkumą.

Ja taip pat buvo sie­kiama už­tikrinti e­ko­

nominį savarankiš­kumą be­i apsirūpinimą

pagrindiniais maisto produktais Europoje­.

Ūkininkai gaudavo dide­le­s subsidijas, o tai

sukėlė masinį produkcijos pe­rvirš­į be­i ne­ri­

mą dėl pasaulinės rinkos iš­kraipy­mo, kas

labiausiai ne­igiamai ve­ikė be­sivy­stančias

š­alis. BŽŪP re­forma nuo 2003 m. padėjo

ž­e­mės ūkiui labiau orie­ntuotis į rinkos e­ko­

nomiką, aplinkai ne­ke­nksmingą politikos

kry­ptį, kuria buvo sie­kiama e­fe­kty­vaus

ūkininkavimo. Dabar BŽŪP labiausiai sie­­

kiama už­tikrinti koky­bę, aplinkosaugos

2.3 len­telė­. Gy­ven­tojų ska­i­či­a­u­s i­r pa­ja­mų a­u­gi­mo progn­ozė­s 2006–2015 m., proc. poky­ti­s

Gy­ve­nto­jų skai­či­us Pajamo­s

1996–2005 m. 2006–2015 m. Kai­mo­ dali­s, 2005 m. 1996–2005 m. 2006–2015 m. 2005 m.

pajamų dali­s

Pasaulis 1,26 1,10 50,80 2,64 2,90 100,00

Afr­ika 2,24 2,08 60,30 3,50 3,78 1,80

Loty­nų Amer­ika ir­ Kar­ibų salos 1,47 1,20 22,40 2,03 3,61 5,70

Šiaur­ės Amer­ika 1,00 0,87 19,20 3,02 3,21 28,70

Eur­opa 0,00 ­0,11 26,70 2,33 2,17 32,10

Azija 1,28 1,07 60,10 2,64 3,13 30,10

Oke­ani­ja 1,36 1,10 26,70 3,48 3,09 1,60

Šaltinis: EBPO, FAO 2006

23

be­i maisto saugos standartus (Že­mės ūkio

ir kaimo plėtros ge­ne­ralinis dire­ktoratas,

2004 m.). Tokia politikos kry­ptis turėtų pa­

dėti iš­saugoti kaimą, tausoti gamtą be­i pri­

sidėti prie­ kaimo gy­ve­nimo gy­vy­bingumo.

Tokia politika re­iš­kia, kad Europos ūkinin­

kai daugiau ne­bėra apsaugoti nuo jie­ms

re­ikš­mingų poky­čių, vy­kstančių kaž­kur

kitur pasauly­je­. Pagrindiniai atnaujintos

BŽŪP e­le­me­ntai y­ra š­ie­:

• Vie­nkartinės iš­mokos ES ūkininkams ne­­

priklausomai nuo gamy­bos re­zultatų;

ribotas be­ndrų prie­monių skaičius gali

būti iš­laikomas sie­kiant iš­ve­ngti pasitrau­

kimo iš­ gamy­bos;

• Iš­mokos susie­tos su aplinkos tausojimu,

maisto sauga, gy­vūnų ir augalų ge­rovės

standartais be­i re­ikalavimais priž­iūrėti

visos ūkio ž­e­mės būklę ir laiky­tis aplin­

kosaugos re­ikalavimų („kry­ž­minė atitik­

tis“);

• Sustiprinta kaimo plėtros politika, dau­

giau fi­nansavimo iš­ ES, naujos prie­mo­

nės tausojant aplinką, koky­bė ir gy­vūnų

ge­rovė be­i parama ūkininkams sie­kiant

už­tikrinti ES gamy­bos standartus nuo

2005m.

Ūkininkų ge­rovė Europos Sąjungoje­ tampa

vis labiau priklausoma nuo tarptautinių pre­­

kių rinkų. Ūkininkai dabar turi iš­mokti kon­

kuruoti š­iose­ rinkose­, o sąly­gas, kuriomis

jie­ konkuruos ate­ity­je­, daugiausia nule­ms

pasaulio pre­ky­bos de­ry­bų re­zultatai.

Dabartiniai Pasaulio pre­ky­bos organizacijos

pasiūly­ti ž­e­mės ūkio susitarimo pake­itimai

aptarinėjami jau nuo 2005 m., tačiau jokio

susitarimo pasie­kti dar ne­pavy­ko. Susita­

rimu sie­kiama už­tikrinti be­sivy­stančioms

š­alims ly­gias galimy­be­s plėsti pre­ky­binius

tinklus be­i už­tikrinti sąž­iningas kainas už­ sa­

vo produkciją (Že­mės ūkio ir kaimo plėtros

ge­ne­ralinis dire­ktoratas, 2004 m.). Pasta­

rojo me­to Pasaulio pre­ky­bos organizacijos

pre­ky­bos susitarimai kai kuriais aspe­ktais

ne­igiamai pave­ikė ES, pavy­zdž­iui, 2005 m.

buvo sumaž­intos ž­e­mės ūkio subsidijos

ūkininkams. 2006 m. lie­pos mėne­sį pe­r

de­ry­bas Že­ne­voje­ susitarimas dėl subsidi­

jų už­ ūkininkavimą maž­inimo be­i importo

moke­sčių maž­inimo ne­buvo pasie­ktas, ir

prae­is ne­maž­ai laiko, kol de­ry­bos bus vėl

atnaujintos. Sėkmingos Doh­a raundo de­ry­­

bos tampa vis labiau ne­įmanomomis, ne­s

plataus mąsto pre­ky­bos įgaliojimai pagal

Pre­ky­bos aktą, 2002 m. sute­ikti JAV pre­zi­

de­ntui Ge­orge­ Bush­‘ui, baigėsi 2007 m.

Europos ūkininkų, siūlančių savo produkci­

ją atvirai rinkai, laukia ne­aiš­ki ate­itis. Nors

jie­ turės atre­mti didž­iulius iš­š­ūkius, tuo

pačiu atsive­rs ir naujos galimy­bės. Pavy­z­

dž­iui, kaip jau minėta, dėl įvairių poky­čių

Europos grūdinių produktų paklausa š­iuo

me­tu iš­augo, kas nulėmė tokių produktų

kainos augimą.

Žemės ūk­i­o p­rodu­k­tų k­ai­nos

Klimato kaita, didėjanty­s transportavimo

kaš­tai ir auganti biokuro paklausa pasta­

raisiais me­tais tapo grūdų kainos kilimo

prie­ž­astimi. Lie­tingas oras Europoje­ nu­

š­lavė ne­maž­ai darž­ovių pasėlių, o sausra

Australijoje­ padarė daug ž­alos vie­tos ž­e­­

mės ūkiui. JAV apie­ 30 proc. ž­e­mės, kuri

y­ra naudojama maisto produktų gamy­bai,

dabar skirta javams ir kukurūzams, nau­

dojamie­ms biokurui, auginti. Taip iš­ dalie­s

y­ra dėl to, kad aukš­tos naftos kainos be­i

dosnios subsidijos iš­ vy­riausy­bių biudž­e­tų

už­tikrina e­fe­kty­vią biokuro gamy­bą. Be­ to,

visi š­ie­ poky­čiai sutapo su didž­iuliu mėsos

be­i pie­no produktų pore­ikiu Indijoje­ ir Kini­

joje­ (Slatte­ry­, 2007 m.).

Nors sumaž­ėjus tradicinių maisto produk­

tų gamy­bai skirtie­ms ž­e­mės plotams, jų

kainos pakilo, tačiau dėl tos pačios prie­ž­as­

tie­s pakilo ir paš­arų gy­vuliams kainos pie­­

no produktus gaminantie­ms ūkininkams.

Labai sunku nuspėti tokio rinkos svy­ravi­

mo įtaką ž­e­mės ūkio se­ktoriui ate­ity­je­.

Tačiau aiš­ku, kad ž­e­mės ūkio produktų kai­

nos ir infliacija pave­iks ne­ tik ūkininkus ir

vartotojus. Didėjančios sąnaudos maisto

produktams taip pat turės įtakos be­ndram

infliacijos ly­giui ir ne­igiamai pave­iks kitas

susijusias ūkio š­akas.

24

Vartotojų p­orei­k­i­ai­

Vartotojų pore­ikiai ir skoniai nuolat ke­ičiasi.

ES pilie­čių gaunamų pajamų padidėjimas

vie­nam asme­niui sudarė sąly­gas re­ikalauti

vis ge­re­snės koky­bės be­i saugos re­ikalavi­

mus atitinkančių maisto produktų, o taip

pat ge­rovės produktų be­i dide­snio maisto

produktų asortime­nto. Ekologiš­ko, vie­toje­

pagaminto maisto pore­ikis taip pat didėja.

Todėl maisto pe­rdirbėjai be­i maž­me­ninin­

kai vis daugiau re­ikalavimų ke­lia maisto

produktų tie­kėjams. Ūkininkai į š­iuos re­i­

kalavimus atsakė įdie­gdami koky­bės kon­

trolės siste­mas visoje­ tie­kimo grandinėje­,

dife­re­ncijuodami savo produktus, kad š­ie­

pasie­ktų naujas maisto rinkas, o taip pat

už­tikrindami tinkame­snį produktų ž­e­nklini­

mą. Dėl tokių poky­čių ūkininkai sumaž­ino

trąš­ų ir kitų ch­e­minių me­dž­iagų pasėliams

naudojimą (Brouwe­r, 2006 m.). Be­ to,

maisto pe­rdirbėjai ir maž­me­nininkai pradė­

jo be­ndradarbiauti su savo tie­kėjais be­i su

agronominių ty­rimų institutais dėl tvaraus

kultivavimo mode­lio, jo įgy­ve­ndinimo be­i

naujų, paž­ange­snių produktų die­gimo.

Be­sike­ičiantis gy­ve­nimo būdas taip pat pa­

ke­itė vartotojų pasirinkimą. Pavy­zdž­iui,

darbo rinkoje­ akty­viau pradėjo daly­vauti

mote­ry­s, dėl to tų maisto produktų, kurie­

y­ra gre­itai pagaminami, pore­ikis iš­augo.

Tie­, kurie­ sie­kia sve­ike­snės gy­ve­nse­nos,

vis labiau ie­š­ko spe­cialių maisto produktų,

o tie­, kurie­ turi me­dicininių proble­mų, to­

kių kaip š­irdie­s y­dos, gali page­idauti pro­

duktų, kuriuose­ y­ra ch­ole­ste­rolio kie­kį krau­

jy­je­ maž­inančių e­le­me­ntų. Kitas ve­iksny­s,

formuojantis maisto pramonės produktų

kate­gorijas, y­ra didėjanti e­tninio maisto

paklausa, kurią daugiausia lėmė didėjanti

migracija be­i ke­lionės į už­sie­nio š­alis (Eu­

ropos gy­ve­nimo ir darbo sąly­gų ge­rinimo

fondas,2004a).

Tokie­ pore­ikiai atvėrė naujas galimy­be­s

ūkininkams spe­cializuotis be­i plėsti asor­

time­ntą. Ši dive­rsifi­kacija, y­pač spe­ciali­

zuoto ūkininkavimo srity­se­, tokiose­ kaip

e­kologiš­ka ž­e­mdirby­stė, sute­ikia naujas

galimy­be­s gauti papildomų pajamų, y­pač

smulkie­ms ūkininkams, kurie­ ne­gali konku­

ruoti su stambiais ūkininkais gamindami

didme­nine­s pre­ke­s (Brouwe­r, 2006 m.).

Tačiau didėjant ž­e­mdirby­stės produkcijos

kainoms, ate­ity­je­ svarbiausia už­duotimi

bus papildomų kaš­tų paskirsty­mas maisto

grandinėje­ nuo augintojo maž­me­nininkui

be­i galutiniam vartotojui.

ap­li­nk­a i­r vi­su­oti­ni­s atši­li­mas

Inte­nsy­vios ž­e­mdirby­stės me­todų ne­igia­

ma įtaka aplinkai tampa vis labiau akivaiz­

di vartotojams be­i vy­riausy­bėms. Trąš­ų

be­i pe­sticidų naudojimas š­iuo me­tu ne­ska­

tinamas, todėl jų naudojimas Vakarų Eu­

ropos š­aly­se­ sumaž­ėjo, tuo tarpu 1990–

1999 m. tai buvo labai populiaru (ž­r. 2.7

pav.). Visgi trąš­ų ir pe­sticidų naudojimo

2.7 pa­v. Au­ga­lų a­psa­u­gos produ­ktų pa­rda­vi­mo ra­i­da­ ES-15 1992–2001 m. (1992=100)

Šaltinis: Eur­ostat, 2006a

2�

rodikliai iš­lie­ka gana aukš­ti dauge­ly­je­ nau­

jai įstojusių valsty­bių narių. ES­15 š­aly­se­

trąš­ų sunaudojimas sumaž­ėjo 11 proc.,

tačiau Latvijoje­ iš­augo 82 proc., Če­kijos

re­spublikoje­ – 26 proc., o Lie­tuvoje­ – 18

proc.

Apskaičiuota, kad tokie­ e­misijų kie­kiai,

taip pat ir me­tano e­misija iš­ atrajojančių

gy­vūnų be­i mėš­lo tvarky­mas prisidės prie­

be­ve­ik 40 proc. me­tano ir 60 proc. azoto

suboksido e­misijų EBPO š­aly­se­ (Try­de­man

Knudse­n, 2006 m.). Be­ to, š­iuo me­tu suvo­

kiama, kad CO2 e­misijos dėl miš­kų kirtimo,

dirvos nualinimo be­i dirvos e­rozijos prisidė­

jo prie­ be­ndrų visuotinio š­iltnamio e­fe­ktą

suke­liančių dujų e­misijų atmosfe­roje­. Nau­

dojant naftos produktų pagrindu pagamin­

tas trąš­as re­ikia vis daugiau e­ne­rgijos, o

tai dar labiau padidina CO2emisijasatmo-

sfe­roje­ (Dalgaard e­t al., 2000 m.).

Vis didėjantis ne­rimas dėl aplinkosaugos

ES paskatino įdie­gti naujus te­isės aktus.

Pavy­zdž­iui, naująją Nitratų dire­kty­vą,

kuria sumaž­intas trąš­ų naudojimas be­i

re­glame­ntuojamas trąš­ų sandėliavimas

ir prie­ž­iūra ir kuri pirmą kartą pristaty­ta

1991m.

Ilgalaikis klimato kaitos pove­ikis ž­e­mės

ūkiui Europoje­ y­ra rimtas. Kai kurie­ms

ūkiams pie­tų Europoje­ gali iš­kilti vande­ns

sty­giaus grėsmė, o e­kstre­malūs oro po­

ky­čiai, y­pač karš­čio bangos, gali nule­mti

prastą de­rlių (Europos e­ne­rge­tikos age­ntū­

ra,2004m.).

Tokių poky­čių pove­ikis labai priklauso nuo

ž­e­mės ūkio se­ktoriaus pajėgumų prisitaiky­­

ti prie­ susidariusių sąly­gų.

technologi­nė p­ažanga

Inovacijos ž­e­mės ūky­je­ pe­r pastaruosius

ke­le­tą me­tų iš­ e­smės pake­itė ž­e­mės ūkio

se­ktorių. Dauge­lis naujovių įvy­ko biote­ch­­

nologijų srity­je­. Mokslininkai padarė didž­iu­

lę paž­angą tirdami javų DNR. Todėl dabar­

tiniai javai y­ra atsparūs sausrai, ligoms,

ke­nkėjams, gali iš­gy­ve­nti ne­t š­alnų me­tu

arba likti ne­paž­e­isti h­e­rbicidų. Die­giami

nauji ge­nai, kurie­ apsaugo naminius paukš­­

čius be­i gy­vulius nuo tam tikrų ligų. Pie­­

nininky­stės ūkiuose­ pie­no produkcija didi­

nama įš­virkš­čiant karve­i sinte­tinį augimo

h­ormoną, kuris y­ra ide­ntiš­kas natūralia­

jam, e­sančiam karvės h­ipofi­zy­je­. Panaš­us

me­ite­lių h­ormonas naudojamas iš­auginti

kiaulių raume­ninę masę. Ož­kos buvo ge­­

ne­tiš­kai pake­istos, kad jų pie­ne­ būtų tam

tikros rūš­ie­s prote­inas, kuris stabdo h­e­mo­

fi­lija se­rgančiųjų kraujavimą ir ardo kraujo

kre­š­ulius š­irdie­s prie­puolių me­tu (Coope­r

and Signalla, 1996 m.).

Že­mdirby­stės te­ch­nikos inovacijos taip

pat ž­e­ngia į prie­kį. Traktoriuose­ dabar y­ra

įdie­gtos patobulintos apš­vie­timo siste­mos,

kad ūkininkai galėtų dirbti naktį, taip pat

juose­ y­ra paž­angi pirš­tų galiukais valdoma

siste­ma, kad jie­ galėtų gre­itai prisitaiky­ti

prie­ be­sike­ičiančių sąly­gų lauke­. Šiuo me­tu

traktoriuose­ įdie­gta Visuotinė padėtie­s nu­

staty­mo siste­ma (angl. Glo­b­a­l Po­sitio­ning­

Sy­stems (GPS) (Lawton, 2003 m.). Ši sis­

te­ma sute­ikia ūkininkams galimy­bę sudary­­

ti de­talius laukų ž­e­mėlapius, š­laitų planus,

nustaty­ti dirvos tipą, drėgnumą, de­rlių pe­r

tam tikrą laikotarpį, proble­mas dėl piktž­o­

lių be­i vabzdž­ių. Informacija y­ra re­nkama

iš­ dirvos dalių, ne­t tokių smulkių, kaip 18

colių. Ūkininkai naudojasi tokiais ž­e­mėla­

piais, kad už­programuotų kompiute­rius,

kurie­ y­ra prijungti prie­ į rodiklius re­aguo­

jančios įrangos, kuri nustato visų į dirvą

pate­nkančių me­dž­iagų kie­kį, tokių kaip įdir­

bimo me­dž­iagos, sėklos, trąš­os, h­e­rbicidai

be­i vanduo drėkinimui. Tikslus naudojimas

sumaž­ina atlie­kas be­i page­rina de­rlių. At­

e­ity­je­ įdie­gtos inovacijos dar labiau paska­

tins GPS naudojimą. Pavy­zdž­iui, kompiute­­

rizuotoje­ de­rliaus nuėmimo įrangoje­ bus

įdie­gta GPS, ratų davikliai be­i vaizdo kame­­

ra, kurioje­ bus matoma tiksli pasėlių vie­ta,

kad de­rlius būtų nuimamas be­ vairuotojo

ar nuotolinio ope­ratoriaus. Kitos komunika­

cijos siste­mos (pvz., inte­rne­tas, mobilusis

te­le­fonas) supaprastino tiksle­snės informa­

cijos rinkimą apie­ be­sike­ičiančius vartotojų

norus, sute­ikė galimy­bę ūkininkams prie­iti

prie­ virtualių rinkodaros paslaugų ar pasi­

2�

te­lkti kompiute­rizuotas š­ėrimo, me­lž­imo

ar atlie­kų tvarky­mo siste­mas.

Dide­lio masto me­ch­anizacija be­i motoriza­

cija kitose­ srity­se­ taip pat vis labiau maž­i­

na fi­zinio darbo pore­ikį laukuose­ (Tarptau­

tinis ž­e­mės ūkio ir te­ch­nologijų ce­ntras,

2005 m.). Be­ to, trąš­ų, pe­sticidų ir anti­

biotikų naudojimas paskatino maisto ga­

my­bos produkty­vumą, ne­s gy­vuliai tapo

ge­riau apsaugoti nuo infe­kcinių ligų, be­i

sumaž­ino tradicinės pasėlių rotacinės siste­­

mos pore­ikį, kuria buvo bandoma apsisau­

goti nuo piktž­olių, vabzdž­ių ir ligų.

Tokia te­ch­nologinė paž­anga gre­ičiausiai

tęsis, ne­s ji labai pade­da ūkininkams su­

maž­inti kaš­tus, sudaro sąly­gas ge­rinti

koky­bę už­ maž­e­snę kainą be­i sute­ikia

daugiau galimy­bių ž­e­mės ūkio produktų

rinkodarai.

ap­i­bendri­ni­mas

Įvairiose­ e­konominės ate­itie­s prognozė­

se­ ž­e­mės ūkiui Europoje­ paž­y­mima, kad

augimas bus gana ne­dide­lis (Že­mės ūkio

ir kaimo plėtros ge­ne­ralinis dire­ktoratas,

2005 m.; Nowicki, 2007 m.). Pie­no ir grū­

dinių kultūrų se­ktoriaus prognozės y­ra

gana optimistiš­kos, o mėsos – ne­ tokios

optimistinės. Tačiau nors be­ndros e­konomi­

nės ž­e­mės ūkio prognozės y­ra te­igiamos,

š­į augimą gali sustabdy­ti kiti ve­iksniai. 2.4

le­nte­lėje­ pate­ikiamos stipry­bės, silpny­bės,

galimy­bės ir grėsmės, su kuriomis susidu­

ria ž­e­mės ūkio se­ktorius.

2.6. Įtak­a u­ži­mtu­mu­i­, gebėji­mams i­r mok­y­mu­i­Kaip jau minėta, trumpo ir vidutinio laiko­

tarpio ž­e­mės ūkio prognozės y­ra gana pa­

lankios tie­k ES­15 š­aly­se­ se­nbuvėse­, tie­k

dvy­likoje­ naujųjų valsty­bių narių. Tačiau

ž­e­mės ūky­je­ vy­ksta daug poky­čių, š­is se­k­

torius susiduria su dide­sne­ konkure­ncija,

dide­snėmis sąnaudomis, te­ch­nologijų pa­

ž­anga, dide­sniais vartotojų re­ikalavimais

be­i re­ikalavimais tausoti aplinką. Tarptauti­

niai pre­ky­bos susitarimai (tarp jų ir BŽŪP)

taip pat nule­ms, kad ate­ity­je­ ūkininkams

bus sute­ikta daugiau autonomijos, tuo pa­

čiu ir atsakomy­bės dėl ž­e­mės ūky­je­ vy­ks­

tančių poky­čių.

Iš­ e­smės prognozuojama, kad š­ie­ poky­čiai

nule­ms ZU se­ktoriaus už­imtumo smukimą

Europoje­ trumpuoju ir vidutiniu laikotar­

piu. Prognozės te­igia, kad Europoje­ e­san­

čių ūkių skaičius iki 2020 m. sumaž­ės iki

25 proc. (Nowicki, 2007 m.). Tačiau tikė­

tina, kad gaunamos pajamos vie­nam ž­e­­

mės ūkio darbuotojui didės dėl iš­augusio

naš­umo.

Dėl poky­čių, su kuriais susiduria ZU se­k­

torius, ūkiai ir toliau augs savo apimti­

mi, o dauge­lis ūkininkų, turinčių maž­us

skly­pus, iš­e­is į pe­nsiją ar pradės dirbti

kituose­ se­ktoriuose­. Prognozuojama,

kad padaugės ne­ visą darbo die­ną dirban­

čių ūkininkų. Že­mės ūkio darbuotojai ir

2.4 len­telė­. ZU sektori­a­u­s SSGG a­n­a­li­zė­

Sti­pry­bės• Didėjantis našumas• Aug­anti sektor­iaus įvair­ovė • Didėjanti patir­tis apr­ūpinant r­afi­nuotą mažmeninės

pr­eky­bos r­inką • Išvy­sty­tos koky­bės užtikr­inimo sistemos

Si­lpny­bės• Besitę­sianti maisto pr­amonės sektor­iaus panika (GSE, paukščių g­r­i­

pas)• Patir­ties ir­ žinių tr­ūkumas vis konkur­encing­esnėse r­inkose • Netikr­umas dėl aplinkos, kur­ioje sunku planuoti • Sektor­iaus nepatr­auklumas naujiems r­inkos daly­viams

Gali­my­bės• Naujos technolog­inės inovacijos • Žemės ūkio plėtr­a Ry­tų Eur­opoje • Specializuotų, nišinių r­inkų plėtr­a • Didėjanti g­lobalizacija bei naujos r­inkos g­alimy­bės • Didėjanti biokur­o pr­oduktų paklausa • Didėjantis g­y­ventojų skaičius bei per­kamoji g­alia naujo­

se Azijos r­inkose

Grėsmės• Didėjanti konkur­encija iš mažesnes sąnaudas patir­iančių g­amintojų• Žala aplinkai bei klimato kaita• Netikr­umas dėl pasaulio pr­eky­bos susitar­imų ateity­je• Didėjanty­s sąnaudų kaštai

2�

toliau bus mobilūs ir dirbs se­zoninį darbą

visoje­ ES.

Tinkamas moky­mas ir š­vie­timas y­ra ne­pa­

prastai svarbus sie­kiant už­tikrinti, kad ūki­

ninkai de­ramai pasitiktų iš­š­ūkius ir iš­liktų

gy­vy­bingi. Kadangi ZU se­ktoriuje­ Europoje­

įsivy­rauja stambūs ūkiai, kuriais sie­kiama

dide­snio pe­lno, dide­sniuose­ ūkiuose­ vis

labiau didės moky­mų vadovavimo ir orga­

nizacinio valdy­mo srity­se­ pore­ikis. Nors

ūkininkai naujose­ ES valsty­bėse­ narėse­

bus labiau apsaugoti, ne­s jie­ms ke­le­tą me­­

tų bus mokamos tie­sioginės iš­mokos pe­r

BŽŪP, jie­ (tarp jų ir smulkūs ūkininkai) tu­

rės moky­tis, sie­kiant už­tikrinti, kad būtų

laikomasi vie­nodų standartų, nustaty­tų

ES­15.

Gebėji­mų sp­ragos

Ge­bėjimų, kurių š­iuo me­tu trūksta ūkinin­

kams be­i ž­e­mės ūkio darbuotojams, sritis

y­ra labai maž­ai nagrinėta ES. Re­miantis

ty­rimais, atliktais Airijoje­ ir Jungtinėje­ Ka­

raly­stėje­, galima nustaty­ti ge­bėjimų spra­

gas, kurios labiausiai tikėtinos Europos ž­e­­

mės ūky­je­ (2.5 le­nte­lė).

Mok­y­mo p­orei­k­i­s

Kadangi Europai būdingas gana ne­maž­as

se­ny­vo amž­iaus, gre­it į pe­nsiją iš­e­isiančių

ūkininkų skaičius, kurių kvalifi­kacijos ly­gis

gana ž­e­mas, ž­e­mės ūkį Europoje­ re­ikia iš­

naujo atgaivinti. Todėl labai svarbu skatin­

ti ir re­mti jaunus ūkininkus sie­kti tre­čiojo

ly­gio kvalifi­kacijų, kurių re­ikia, kad ZU se­k­

torius pasistūmėtų į prie­kį.

Atotrūkis tarp vartotojų, ES ir nacionalinių

vy­riausy­bių re­ikalavimų, ke­liamų ūkinin­

kams, ir jų ge­bėjimų vis didėja. Nors te­ch­­

nologijos ir naujovės sute­ikia ūkininkams

galimy­bių sumaž­inti darbo jėgos kaš­tus,

sumaž­inant pe­lno marž­as, pore­ikis atitikti

vis didėjančius aukš­tos produktų koky­bės,

ES dire­kty­vų ir kitų te­isės aktų re­ikalavi­

mus apribos ūkininkų turimus iš­te­klius sa­

vo ir ž­e­mės ūkio darbuotojų ge­bėjimų ba­

zės plėtrai.

Be­ to, sumaž­intos ES subsidijos prive­rs

dauge­lį ūkininkų už­siimti papildomu dar­

bu ne­ ūky­je­ tam, kad jie­ galėtų už­sidirbti

pragy­ve­nimui, o be­sike­ičianty­s vartotojų

pore­ikiai prive­rs ūkininkus prognozuoti

naujų produktų galimy­be­s. Todėl tam,

kad Europos ž­e­mės ūkis iš­liktų konkure­n­

cingas, ūkininkų ir ž­e­mės ūkio darbuoto­

jų moky­mas turi vis labiau susite­lkti tie­s

ve­rslo plėtra, apskaita, rinkodara, gy­vulių

prie­ž­iūra be­i naujų rinkų plėtra, kur būtų

die­giami aukš­tos koky­bės spe­cializuoti

produktai. Be­ to, ūkininkai turi būti apmo­

komi taip, kad jie­ suge­bėtų garantuoti mi­

nimalius koky­bės už­tikrinimo, sve­ikatos ir

saugos standartus, kurių dabar re­ikalau­

jama.

2.5 len­telė­. ZU sektori­a­u­s da­rbu­otojų gebė­ji­mų spra­gos Ai­ri­joje i­r JK

Darbuo­to­jai­ Savi­ni­nkai­ / Vado­vaujanti­s pe­rso­nalas

Gy­vūnų g­er­būvisSveikata ir­ saug­aKomunikaciniai g­ebėjimaiDar­bo komandoje g­ebėjimaiKoky­bės kontr­olėLaiko valdy­mo g­ebėjimai IT pag­r­indaiTechniniai g­ebėjimai

Atitinkamų teisės aktų bei pr­eky­bos sutar­čių žinios Sveikata ir­ saug­aPaženg­usio IT var­totojo g­ebėjimaiBendr­ieji valdy­mo g­ebėjimaiPer­sonalo valdy­mo g­ebėjimaiLaiko valdy­mo g­ebėjimaiVer­slo valdy­mas/ planavimasPer­sonalo įdar­binimas ir­ atr­ankaApskaita/ fi­nansų valdy­masRinkodar­os g­ebėjimaiKlientų aptar­navimas

Šaltinis: Adaptuota pag­al Br­ow­ne, 2003; Esty­n, 2003

2�

Ūkininkai taip pat privalo už­tikrinti, kad

ž­e­mės ūkio darbuotojai turėtų galimy­bę

formalizuoti ir plėtoti savo ge­bėjimus ir ž­i­

nias, įgy­dami profe­sine­s ir tre­čiojo ly­gio

kvalifi­kacijas. Tokie­ darbuotojai turi vis

daugiau suprasti, kaip laiky­tis sve­ikatos ir

saugos re­ikalavimų, už­tikrinti maisto sau­

gą, valdy­ti įre­nginius ir suvokti ūkio valdy­­

mą te­oriš­kai ir praktiš­kai. Kvalifi­kuotie­ms

ž­e­mės ūkio darbuotojams, tokie­ms kaip

gy­vulių augintojai, ž­e­mės ūkio te­ch­nikai

be­i įrangos me­ch­anikai vis labiau būtina

tre­čiojo ly­gio kvalifi­kacija be­i kvalifi­kaci­

jos kėlimo kursai, sie­kiant už­tikrinti, kad

jie­ visada būtų informuoti apie­ naujausias

te­ch­nologijas ir me­todus savo spe­ciali­

zacijos srity­je­. Be­ to, kaip ir visas kitas

pe­rsonalas, dirbantis š­iame­ se­ktoriuje­,

kvalifi­kuoti ž­e­mės ūkio darbuotojai turės

įgy­ti tvirtas maisto saugos, sve­ikatos ir

saugos be­i tvarios plėtros ž­inias. 2.6 le­n­

te­lėje­ pate­ikta moky­mo pore­ikio apž­valga

ne­kvalifi­kuotie­ms, kvalifi­kuotie­ms ž­e­mės

ūkio se­ktoriaus darbuotojams be­i spe­cia­

listams.

Kas tru­k­do mok­y­ti­ i­r mok­y­ti­s

Dėl tam tikrų prie­ž­asčių moky­mosi kursų

pasiūla ne­pakankama, o susidomėjimas ž­e­­

mės ūkio kursais Europoje­ y­ra gana me­n­

kas. Ke­le­tas prie­ž­asčių:

• Pask­atų mo­k­y­tis trū­k­u­mas:

Nors Europos maisto, ž­e­mės ūkio ir turiz­

mo profe­sinių sąjungų fe­de­racija jau pra­

2.6 len­telė­. Nekva­li­fi­ku­otų, kva­li­fi­ku­otų žemė­s ūki­o da­rbu­otojų i­r speci­a­li­stų moky­mo porei­ki­a­i­

Nekvalifi­kuoti žemės ūkio dar­buotojai • Sveikata ir­ saug­a• Gy­vulių pr­iežiūr­a ir­ lig­ų valdy­mas • Maisto saug­a• Teisės ir­ par­eig­os• Įr­eng­inių valdy­mas• Rašting­umas ir­ mokėjimas skaičiuoti• Pag­r­indinis išsilavinimas žemės ūkio sr­ity­je

Kvalifi­kuoti žemės ūkio dar­buotojai • Atitinkama tr­ečiojo ly­g­io kvalifi­kacija• Sveikata ir­ saug­a• Maisto saug­a• Suvir­inimas • Moky­mosi g­ebėjimai• Vair­avimo g­ebėjimai• Tvar­i plėtr­a• Tr­anspor­to pr­iemonių ir­ įr­eng­inių valdy­mas ir­ taisy­mas• Avių kir­pimas ir­ vilnos klasifi­kacija• Pag­r­indiniai staty­bos ir­ tvor­ų tvėr­imo g­ebėjimai• Vandens sistemos pr­iežiūr­a ir­ technolog­ijos• Naujų technolog­ijų naudojimas• Tobulinimosi kur­sai techninių ir­ pr­ofesinių poky­čių sr­ity­je

Ūkių savininkai/ vadovai • Atitinkama tr­ečiojo ly­g­io kvalifi­kacija• Vadovavimas ūkiui• Ver­slo plėtr­os g­ebėjimai• Finansų valdy­mo g­ebėjimai• Gy­vulininky­stės sr­ities g­ebėjimai• Naujų ūkininkavimo būdų bei naujų biotechnolog­ijų žinios • Dvišalių ir­ Eur­opos pr­eky­bos sutar­čių žinios • Moky­mosi g­ebėjimai• Maisto saug­a• Tvar­i plėtr­a• Tobulinimosi kur­sai techninių ir­ pr­ofesinių poky­čių sr­ity­je• Sveikata ir­ saug­a• Atitikimas r­eikalavimams• Rinkodar­os g­ebėjimai• Planavimo g­ebėjimai• Ūkio saug­a• Alter­naty­vių ūkininkavimo metodų r­eikalavimai (pvz., ekolog­iško ūkininkavimo r­eikalavimai)

Šaltiniai: Atkinson, 2007 m.; Masig­o and Matsheg­o, 2002

2�

dėjo die­gti Europos kvalifi­kacijų pasą,

kuris sute­iktų galimy­bę darbuotojams

laisvai judėti iš­ vie­nos š­alie­s į kitą, o jų

kvalifi­kacijos būtų pripaž­intos, š­i siste­­

ma dar nėra plačiai naudojama.

• Prieinamu­mas:

Dauge­ly­je­ Europos š­alių moky­mo kursai

ne­ visuome­t prie­inami visose­ vie­tovėse­.

• Su­nk­u­mai iš­leidžiant darbu­o­to­ju­s į

mo­k­y­mo­ k­u­rsu­s:

Kadangi didž­ioji dalis įmonių ZU se­ktoriu­

je­ y­ra maž­os, turinčios maž­ai darbuoto­

jų, gali būti sudėtinga iš­le­isti pe­rsonalą į

moky­mo kursus.

• Siū­lo­mi k­u­rsai neatitink­a ū­k­inink­ų

po­reik­ių:

Ne­tgi tose­ š­aly­se­, kur ne­maž­a moky­mo

kursų pasiūla, kursai daž­nai ne­atitinka

ūkininkų pore­ikių. Ty­rimo, kurio me­tu

buvo analizuojama moky­mo pasiūla Ve­l­

se­, re­zultatai rodo, kad tik ke­le­tas pa­

slaugos te­ikėjų siūlo moky­mo kursus,

kurie­ ugdo vis labiau re­ikalingus IKT,

ve­rslo ir valdy­mo ge­bėjimus, o š­ių ge­bė­

jimų, kaip buvo nustaty­ta, labai trūksta

Jungtinės Karaly­stės ž­e­mės ūky­je­ (Es­

ty­n, 2003 m.). Be­ to, moky­mo pasiūla

ne­atitinka vis didėjančio spe­cializacijų

be­i ž­e­mės ūkio dive­rsifi­kacijos ly­gio vi­

soje­ Europoje­.

• Tradicijo­s:

Dauguma ūkininkų ES nėra tradiciš­kai

įgiję formalaus moky­mo ž­e­mės ūkio sri­

ty­je­, ne­s daž­nai ūkininkai ne­mano, kad

toks moky­mas jie­ms bus naudingas. Be­

to, moky­mo pasiūlos – paklausos ty­rimo

Pie­tų Afrikoje­ me­tu nustaty­ta, kad ūki­

ninkai ne­nori apmoky­ti savo pe­rsonalo,

ne­s bijo, kad vėliau jų darbuotojai pra­

š­y­s dide­snio darbo už­moke­sčio (Masigo

and Matsh­e­go, 2002 m.). Manoma, kad

ne­kvalifi­kuoti darbuotojai pade­da ma­

ž­inti kaš­tus. Kadangi Europos ūkininkų

sąnaudos pastaruoju me­tu padidėjo, jie­

gali mąsty­ti panaš­iai kaip ir Pie­tų Afrikos

ūkininkai.

Formalau­s mok­y­mo p­lėtros sek­tori­u­je sk­ati­ni­mas

Vis labiau būtina, kad nacionalinės vy­riau­

sy­bės Europos Sąjungoje­, o ir pati ES

re­mtų ūkininkus, kad š­ie­ galėtų e­fe­kty­viai

atsaky­ti į naujos aplinkos iš­š­ūkius. Ypatin­

gai Europos ūkininkams re­ikia paramos

sie­kiant už­tikrinti, kad jie­ suge­bėtų atitikti

vis didėjančius sve­ikatos ir saugos re­ikala­

vimus be­i kitas ES dire­kty­vas, kurios re­gla­

me­ntuoja aplinkosaugą.

Europos ūkininkams re­ikia padėti suvok­

ti formalaus moky­mo te­ikiamą naudą.

Ve­ngrijoje­ atlie­kant ty­rimą paaiš­kėjo, kad

ūkiai, kuriuose­ dirba dide­snę kvalifi­kaciją

turinty­s ūkininkai, y­ra naš­e­sni, vadinasi,

iš­aiš­kėjo tikroji kvalifi­kacijų be­i formalaus

moky­mo nauda ūkio pe­lningumui (Be­rde­

ir Piros, 2006 m.). Prancūzijoje­ atliktas

ty­rimas tik patvirtino š­iuos re­zultatus.

2000 m. Že­mės ūkio suraš­y­mo duome­ni­

mis, moky­masis ž­e­mės ūkio srity­je­ suma­

ž­ino pajamų iš­ papildomos ve­iklos pore­ikį

(Be­njamin ir Kimh­i, 2006 m.).

Dėl fragme­ntiš­kos ž­e­mės ūkio ve­iklos pri­

gimtie­s visoje­ Europoje­ be­i ž­e­mo ge­bėji­

mų ly­gio gali prire­ikti skatinti ūkininkus

naudotis moky­mo kursų galimy­bėmis. Tai

gali būti sie­jama su koky­bės kontrolės re­i­

kalavimais ir tam tikromis dotacijomis be­i

dide­sniu ge­bėjimų paso siste­mos skatini­

mu. Kadangi mobilių darbuotojų pore­ikis

Europos ž­e­mės ūky­je­ vis auga, vy­riausy­­

bėms re­ikia už­tikrinti, kad migruojanty­s

darbuotojai būtų atitinkamai apsaugoti už­­

imtumą re­glame­ntuojančiais te­isės aktais

ir, kad tokie­ darbuotojai ž­inotų savo te­ise­s

be­i pare­igas.

2.7. ap­i­bendri­ni­masŽe­mės ūkis y­ra vie­nas iš­ įvairiapusiš­kiau­

sių ir unikaliausių se­ktorių Europos Sąjun­

goje­. Nors tradicinė ž­e­mės ūkio svarba Eu­

ropos ūkiui y­ra sumaž­ėjusi, jis iš­lie­ka labai

svarbiu se­ktoriumi. Nors vidutinis ž­e­mės

ūkio dy­dis iš­augo, Europoje­ ir toliau domi­

nuoja ne­dide­li ūkiai.

30

Ate­ity­je­ produkcijos padidėjimas tikriau­

siai bus gana kuklus, y­pač grūdų ir mėsos

rinkose­, susidursiančiose­ su dide­sne­ ne­tik­

rumo be­i ne­stabilumo rizika, paly­ginus su

pie­no rinka. Že­mės ūkio plėtra susiduria

su tam tikromis grėsmėmis. Šios grėsmės

apima augančią be­sivy­stančių š­alių konku­

re­nciją, dide­snę priklausomy­bę nuo tarp­

tautinių pre­ky­bos sutarčių, didėjantį rūpe­s­

tį dėl maisto saugos be­i spaudimą sąnaudų

kaš­tams. Tačiau š­iam se­ktoriui atsiranda ir

ne­maž­ai galimy­bių. Tokios galimy­bės y­ra

didėjanti ž­e­mės ūkio produktų paklausa

iš­ sparčiai augančios e­konomikos š­alių be­i

biokuro pramonės, didėjančios pajamos

be­i augantis vartotojų iš­rankumas, dėl ku­

rio vis labiau auga e­kologiš­ko maisto ir ki­

tų spe­cializuotų maisto produktų paklausa

be­i naujomis te­ch­nologijomis page­rinti ga­

my­bos me­todai. Augantis maisto produk­

tų judėjimas vie­tos ly­giu taip pat sukuria

ge­ras galimy­be­s Europos ūkininkams. Šių

poky­čių sudėtingumas be­i įvairovė apsun­

kina tikslias š­io se­ktoriaus ate­itie­s progno­

ze­s. Tačiau drąsiai galima te­igti, kad tokie­

poky­čiai tik pabrėž­ia, jog Europos ūkinin­

kai turi būti lankstūs ir atsilie­pti naujus po­

ky­čius. Šie­ poky­čiai taip pat akce­ntuoja na­

cionalinių ir ES vy­riausy­bių svarbą re­miant

ūkininkus, kad jie­ galėtų prisitaiky­ti prie­

be­sike­ičiančių pore­ikių ir re­ikalavimų.

Tradiciniai ūkininkų moky­mo me­todai turi

būti patobulinti be­i formalizuoti. Daugiau

dėme­sio turi būti skirta tokioms ne­tradici­

nėms sritims kaip IT, rinkodara, te­ch­niniai

ge­bėjimai ir koky­bės kontrolė.

31

3. truMPaI aPIE LIEtuVOS ŽEMĖS ŪKIO SEKtOrIŲ

Že­mės ūkio SSGG analizė pagal Lie­tuvos

kaimo plėtros strate­giją2 pate­ikta 1 prie­de­.

Re­miantis SSGG analize­ be­i kitų prie­ina­

mų š­altinių informacija:

• Lie­tuvos klimato be­i gamtinės sąly­gos ir

sukaupta patirtis palankios gy­vulininky­s­

te­i ir augalininky­ste­i vy­sty­ti. Vie­na pe­l­

ningiausių ž­e­mės ūkio š­akų Lie­tuvoje­ –

grūdų gamy­ba. Pe­rspe­kty­via kultūra lai­

komi rapsai ir tai susiję su didėjančia bio­

kuro paklausa.

• Be­ndrosios ž­e­mės ūkio produkcijos struk­

tūroje­ 2006 m. augalininky­stė sudarė

44,6 proc. produkcijos, gy­vulinky­stė –

55,4 proc. paly­ginus su 2003 m., ž­e­mės

ūkio se­ktoriaus ir papildomos ve­iklos

produkcija bazinėmis kainomis 2006 m.

padidėjo 28 proc., augalininky­stės – 11

proc., gy­vulininky­stės – 50 proc.

• Te­igiamą pove­ikį ZU se­ktoriui daro inve­sti­

cinės SAPARD ir Be­ndrojo programavimo

dokume­nto be­i kompe­nsacinės Kaimo

plėtros plano (KPP) paramos programos,

taip pat ž­e­mdirbių pajamų palaiky­mo prie­­

monė – tie­sioginės iš­mokos (2006 m.,

paly­ginus su 2004 m., tie­sioginėms iš­mo­

koms skirta daugiau ne­i 2 kartus daugiau

lėš­ų – ne­t 930,9 mln. Lt).

• Daugėja ūkių, gaminančių e­kologiš­ką

produkciją, be­t ji pate­nka tik į vidaus rin­

ką, nėra jokio e­ksporto.

• 2006 m. pabaigoje­ 98 proc. ūkių, parduo­

dančių pie­ną ir laikančių gy­vulius, atitiko

ES ve­te­rinarinius h­igie­ninius re­ikalavimus.

• Pagrindiniai ve­iksniai, trukdanty­s konku­

re­ncingai ZU se­ktoriaus plėtrai: smulkūs

ūkiai (2/3 ūkių ne­sie­kia 5 h­a), ne­raciona­

li ž­e­mėnaudų struktūra, koope­racijos sto­

ka ir ūkininkų se­nėjimo te­nde­ncija (apie­

2 Lie­tu­vos kaimo plėtros 2007–2013 me­tų strate­­gijos pagrin­din­ės n­u­ostatos.

60 proc. Lie­tuvos ūkininkų y­ra vy­re­snio

ne­i 55 me­tų amž­iaus ir tik 14 proc. jau­

ne­sni ne­i 40 me­tų).

• Pie­no ir mėsos subse­ktoriuose­ vy­rauja

smulkūs gamintojai, ž­e­mas darbo naš­u­

mas ir produkty­vumas, trūksta ve­islinių

gy­vulių, tinkamų paš­arų ir ne­pakanka­

mai taikomi ge­riausi prie­inami gamy­bos

būdai, aplinkosauginės prie­monės. Že­­

mės ūkio kultūrų de­rlius ne­pakankamas,

koky­bė ž­e­ma. Naudojamos se­nos te­ch­no­

logijos, trūksta te­ch­nologinių įre­nginių,

y­pač dž­iovinimo ir sandėliavimo. Lie­tuvo­

je­ vidutinis javų de­rlingumas y­ra be­ve­ik

dvigubai maž­e­snis ne­i ES š­aly­se­ daugiau­

siai dėl pase­nusių te­ch­nologijų, tačiau

spe­cializuoti augalininky­stės ūkiai, kurie­

inve­stavo į gamy­bos mode­rnizavimą, jau

pasie­kė ES š­alių grūdų de­rlingumo ly­gį.

Pagrindinės ZUS plėtros pe­rspe­kty­vos sie­­

tinos su:

• iš­augusiomis galimy­bėmis ž­e­mės ūkiams

daly­vauti ES, pasaulinėje­ ir vidaus rin­

kose;

• Be­ndrosios ž­e­mės ūkio politikos (BŽŪP)

re­formos įgy­ve­ndinimu. Vie­nas iš­ svar­

biausių 2003 m. BŽŪP re­formos e­le­me­n­

tų buvo komple­ksinio susie­jimo principas,

įpare­igojantis ūkininkus laiky­tis ES aplin­

kos apsaugos, maisto produktų saugos,

sve­iko augalų ir gy­vūnų auginimo be­i gy­­

vūnų ge­rovės taisy­klių, norint gauti ES

paramą ūkiams. Pagal strate­gine­s Be­ndri­

jos gaire­s kaimo plėtrai valsty­bės narės

turėtų naudotis savo kaimo plėtros pro­

gramomis ir sute­ikti priorite­tus ž­inių pe­r­

davimui, mode­rnizavimui, inovacijoms ir

koky­be­i maisto grandinėje­, inve­sticijoms

į ž­mogiš­kąjį kapitalą, už­imtumo galimy­­

bių kūrimui ir plėtros sąly­gų sudary­mui;

• ž­e­mės ūkio gamy­bos mode­rnizavimu,

aplinkosaugos re­ikalavimais be­i kaimo

e­konominės ve­iklos įvairinimu (dive­rsifi­­

kavimu);

• Europos Sąjungos fondų, kitų inve­stici­

nių be­i kompe­nsacinių paramos progra­

32

mų te­ikiamų galimy­bių panaudojimu ž­e­­

mės ūkio konkure­ncingumui didinti;

• ž­e­mės ūkio darbuotojų moky­mu be­i kva­

lifi­kacija.

Re­miantis prie­inama informacija, galima

iš­skirti š­iuos pagrindinius ve­iksnius, turė­

siančius įtakos ZUS plėtrai ate­ity­je­:

• kaimo de­mografi­nės situacijos ge­rėji­

mas;

• maisto produktų ir gėrimų gamy­bos be­i

maž­me­ninės pre­ky­bos se­ktorių plėtra;

inve­sticijos į ž­e­mės ūkio se­ktorių be­i

maisto pramonę;

• vartotojų pore­ikių kaita be­i dife­re­nciaci­

ja; natūralios be­i e­kologiš­kos produkci­

jos paklausa;

• didėjantis biokuro pore­ikis;

• globalizacijos spartėjimas;

• gamy­bos mode­rnizavimas; naujų inova­

cinių te­ch­nologijų, tarp jų biote­ch­nologi­

jų srity­je­, die­gimas be­i paplitimas;

• darbuotojų pasiūlos (skaičiaus ir kvalifi­­

kacijos atž­vilgiu) maž­ėjimas.

Lie­tuvoje­ ž­e­mės ūkio ve­ikla už­siima skirtin­

gų organizacinių formų ūkiniai subje­ktai: pri­

vatūs ūkininkai, ž­e­mės ūkio koope­raty­vai,

už­darosios akcinės be­ndrovės, ž­e­mės ūkio

be­ndrovės, už­sie­nio kapitalo įmonės be­i as­

me­ninio naudojimo ž­e­mės savininkai.

Re­nkant statistinę informaciją ž­e­mės ūkio

subje­ktai y­ra skirstomi į dvi grupe­s3. Pirmą­

ją grupę sudaro ūkininko ūkiai4 ir š­e­imos

ūkiai. Antrajai grupe­i priskirtinos ž­e­mės

ūkio be­ndrovės5 ir įmonės.

Šių subje­ktų grupių statistiniai duome­­

ny­s re­nkami skirtingais būdais. Visos ž­e­­

mės ūkio be­ndrovės ir įmonės (2 grupė)

re­guliariai pate­ikia įvairaus pe­riodiš­kumo

(ketvirtines,metines) statistines ataskai-

tas. Duome­ny­s iš­ ūkininkų ir š­e­imos ūkių

(1 grupė) re­nkami taikant imčių me­todą.

Tai atlie­kama du kartus pe­r me­tus (birž­e­lio

ir lapkričio mėn.).

Abie­jų grupių ž­e­mės ūkio produkcijos ap­

imtie­s poky­čiai pate­ikti 3.1 pave­iksle­. Kaip

rodo pate­ikti statistiniai duome­ny­s, be­n­

drovėse­ ir įmonėse­ gaminamos be­ndro­

sios ž­e­mės ūkio produkcijos apimty­s nuo

3 Lie­tuvos ž­e­mės ūkis 2005. Statistikos de­parta­me­ntas prie­ Lie­tuvos Re­spublikos Vy­riausy­bės, 2006, p. 8.4 Ūkininko ūkis – tai pagal Ūkininko ūkio įstaty­­me­ numaty­tą tvarką įre­gistruotas ž­e­mės ūkio ve­iklos vie­ne­tas. 5 Že­mės ūkio be­ndrovė – fi­zinių asme­nų pagal Že­mės ūkio įmonių turto privatizavimo įstaty­mą privatizuota buvusi ž­e­mės ūkio įmonė.

3.1 pa­v. Ben­drosi­os žemė­s ūki­o produ­kci­jos a­pi­mti­es poky­či­a­i­ 2001–2006 m. (2000 m. = 100 proc.)

Šaltinis : Lietuvos žemės ūkis 2006. Statistikos depar­tamentas. V. 2006

33

2001 m. nuolatos auga, o ūkininkų ir š­e­i­

mos ūkiuose­ be­ve­ik ne­kinta.

Skirtingas y­ra ir už­imtumo pobūdis minė­

tose­ ž­e­mės ūkio subje­ktų grupėse­ (3.1

le­nte­lė). Ūkininkų ir š­e­imos ūkių grupėje­

iš­ e­smės y­ra re­miamasi savininko ir jo š­e­i­

mos narių darbu, tuo tarpu ž­e­mės ūkio

be­ndrovėse­ ir įmonėse­ daugumą darbo

jėgos sudaro nuolatiniai samdomi darbuo­

tojai.

Ty­rimai rodo, kad paskutiniais me­tais kai­

mo vie­tovėse­ vy­ksta svarbūs struktūriniai

poky­čiai. Že­mės ūkis, kaimo gy­ve­ntojams

ilgą laiką buvęs pagrindine­ e­konomine­ ve­ik­

la, nuo 2004 m. prarado dominuojančią po­

ziciją. 2004–2006 m. š­ia ve­ikla už­siėmė

maž­iau kaip pusė kaimo ž­monių. Daugėja

kaimo gy­ve­ntojų, dirbančių pramonėje­ ir

staty­bose­ be­i paslaugų sfe­roje­ (3.2 pav.).

Vie­na iš­ š­io re­iš­kinio prie­ž­asčių y­ra ta, kad

dalis ūkininkų (y­pač smulkiųjų) traukiasi

iš­ ž­e­mės ūkio gamy­bos ir už­siima kitomis

e­konominėmis ve­iklomis.

Re­miantis statistika be­i Lie­tuvos ir ES e­ko­

nomikų suartėjimo (konve­rge­ncijos) prie­­

laida, galima būtų prognozuoti, kad pe­r

artimiausius 5 me­tus dėl inte­nsy­vėjančios

gamy­bos, augančio darbo produkty­vumo

ir se­ktoriaus re­struktūrizacijos be­i mode­r­

nizacijos už­imtųjų š­alie­s ZU se­ktoriuje­

skaičius ir toliau maž­ės. Pirmiausiai dir­

bančiųjų skaičius maž­ės ž­e­mu produkty­­

vumu ir ž­e­mos kvalifi­kacijos darbo gausa

pasiž­y­minčiuose­ natūriniuose­ ūkininkų

ūkiuose­.

3.1 len­telė. Žemės ūkio są­ly­gin­ių dar­buotojų* skaičius

Di­rbanti­e­ji­Ūki­ni­nkų i­r še­i­mo­s ūki­ai­ Že­mės ūki­o­ be­ndro­vės i­r įmo­nės

2003 m. 2005 m. 2007 m. 2003 m. 2005 m. 2007 m.

Ūkininkaujanty­s asmeny­s ir­ jų šeimos nar­iai 1�4 041 1�2 ��� 1�2 233 - - -

Nuolatiniai samdomieji dar­buotojai 2�4� 3143 �12� 20 20� 1� 111 1� 103

Laikini samdomieji dar­buotojai 44�� �1�� 224� ��� 112� �03

Iš vi­so: 201 285 201 307 159 611 20 975 20 238 20 006

*Ne visą dar­bo dieną dir­bę­ asmeny­s per­skaičiuoti į dir­busius visus metus visą dar­bo dieną.Šaltinis: LR Statistikos depar­tamentas

3.2 pa­v. 2001–2006 m. ka­i­mo gy­ven­tojų u­ži­mtu­ma­s pa­ga­l ekon­omi­n­es vei­kla­s, proc.

Šaltiniai: Dar­bo jėg­a, užimtumas ir­ nedar­bas 1999–2004. – Vilnius: Statistikos depar­tamentas pr­ie LRV, 2005; Dar­bo jėg­a, užimtumas ir­ nedar­bas 2005. – Vilnius: Statistikos depar­tamentas pr­ie LRV, 2006

34

Taigi ž­e­mės ūkio se­ktorius y­ra ne­vie­naly­tis.

Tokiai siste­mai mūsų naudojama ūkio se­k­

torių ty­rimo me­todologija y­ra ne­pritaiky­ta.

Todėl ty­rimui pasirinkta antroji ž­e­mės ūkio

subje­ktų grupė – ž­e­mės ūkio be­ndrovės ir

įmonės. Tokį pasirinkimą taip pat paskati­

notai,kad:

• š­iai grupe­i siste­mingai re­nkami statisti­

niai duome­ny­s;

• š­ios grupės ve­ikla grindž­iama samdomu

darbu, todėl ji turėtų ge­rai „jausti“ darbo

jėgos pasiūlos ir paklausos atitiktį;

• ž­e­mės ūkio be­ndrovės ir įmonės pasiž­y­mi

stabiliu be­ndrosios ž­e­mės ūkio produkci­

jos apimtie­s augimu, ž­y­miai dide­sniu na­

š­umu, todėl ir ate­ity­je­ turėtų didėti š­ios

grupės dalis be­ndroje­ gamy­boje­.

3�

4. SEKtOrIauS StatIStINĖS CHaraKtErIStIKOS (ŽŪ BENdrOVIŲ Ir ĮMONIŲ atVEjIS)

Šiame­ sky­riuje­ re­miantis statistine­ infor­

macija analizuojami ž­e­mės ūkio be­ndro­

vių ir įmonių (toliau – įmonės) raida.

4.1. ĮmonėsĮmo­nių pasisk­irsty­mas pagal su­bsek­­

to­riu­s ir dy­dį. 2007 m. ve­iklą vy­kdė 835

įmonės, kurių pagrindinė re­gistruota ve­ik­

la buvo susijusi su ž­e­mės ūkiu. Iš­ jų 32

proc. spe­cializavosi augalininky­stės (AU),

24 proc. – gy­vulininky­stės (GY), 21 proc. –

miš­raus ūkio ve­iklos (MU) ir 23 proc. – ž­e­­

mės ūkio paslaugų (ZP) srity­se­. AU, GY

ir ZP subse­ktoriuose­ vy­ravo smulkios ir

maž­os (darbuotojų skaičius ne­virš­ija 49

ž­monių) įmonės. MU subse­ktoriuje­, paly­gi­

nus su kitais, pakankamai dide­lė vidutinių

įmonių dalis – 28 proc. Be­ndrai se­ktoriu­

je­ smulkios ir maž­os įmonės sudarė apie­

83 proc. visų se­ktoriaus įmonių. ZU se­k­

toriaus sandara ir įmonių skaičius pate­ikti

4.1 le­nte­lėje­.

Įmo­nių sk­aičiau­s k­aita ZU sek­to­riu­­

je. Nuo 2003 iki 2005 m. be­ndras įmonių

skaičius ZU se­ktoriuje­ sumaž­ėjo be­ve­ik 30

proc. (4.1 pav.). Šio sumaž­ėjimo prie­ž­as­

tis – daugiau ne­i 2 kartus sumaž­ėjęs ZP

įmonių skaičius. AU įmonių skaičius taip

pat sumaž­ėjo, o GY ir MU – ne­ž­y­miai padi­

dėjo. Paž­y­mėtina, kad po 2005 m. įmonių

skaičius visuose­ subse­ktoriuose­ pradėjo

augti (4.2 pav.).

4.1 len­telė­. ZU sektori­a­u­s sa­n­da­ra­

Subse­kto­ri­us Ve­i­klo­s pagal NACE

Įmo­nės pagal darbuo­to­jų skai­či­ų

Iš vi­so­:i­ki­ 9 nuo­ 10

i­ki­ 49nuo­ 50 i­ki­ 249

nuo­ 250

Aug­alininky­stė (AU) Žemės ūkio aug­alų aug­inimas; pr­ekinė dar­žinin­ky­stė; sodininky­stė (01.1)

133 �3 3� 2 266

Gy­vulininky­stė (GY) Gy­vulininky­stė (01.2) �� �� 3� 4 200

Mišr­usis žemės ūkis (MU) Žemės ūkio aug­alų ir­ g­y­vulių aug­inimas (mišr­u­sis žemės ūkis) (01.3)

�� �� �0 1 176

Žemės ūkio paslaug­os (ZP)

Žemės ūkio ir­ g­y­vulininky­stės paslaug­ų veikla, išsky­r­us veter­inar­iją; dekor­aty­vinė sodininky­stė(01.4)

13� 4� � 2 193

Iš vi­so: 418 273 135 9 835

4.1 pa­v. Žemė­s ūki­o sektori­a­u­s įmon­i­ų ska­i­či­a­u­s ka­i­ta­

3�

4.2 pa­v. ZU įmon­i­ų ska­i­či­a­u­s ka­i­ta­ pa­ga­l su­bsektori­u­s i­r įmon­ė­s dy­dį

4.3 pa­v. ZU sektori­a­u­s įmon­i­ų geogra­fi­n­i­s i­šsi­dė­sty­ma­s pa­ga­l a­pskri­ti­s 2007 m.

3�

Geo­grafi­nis įmo­nių iš­sidėsty­mas Lietu­­

vo­je. Didž­iausia ZUS įmonių konce­ntraci­

ja Šiaulių, Kauno, Pane­vėž­io ir Vilniaus ap­

skrity­se­. Kitose­ apskrity­se­ ZU se­ktoriaus

įmonių pasiskirsty­mas svy­ruoja nuo 2 iki

13 proc. (4.3 pav.). Paž­y­mėtina, kad tre­č­

dalis Lie­tuvos augalininky­stės įmonių ve­i­

kia Kauno apskrity­je­.

4.2. uži­mtu­mas sek­tori­u­je Darbu­o­to­jų pasisk­irsty­mas pagal

su­bsek­to­riu­s. Remiantis statistiniais

duome­nimis, 2007 m. ž­e­mės ūkio įmonė­

se­ dirbo 26,4 tūkst. darbuotojų (tai suda­

rė apie­ 1,7 proc. visų už­imtųjų Lie­tuvos

ūky­je­)6.

Ve­rtinant darbuotojų skaičių pagal sub­

se­ktorius, dide­snė dalis te­nka GY įmo­

nėms (apie­ 32,6 proc. visų ZU se­kto­

riaus darbuotojų). Pe­r pe­nke­rius me­tus

(2003–2007) už­imtųjų skaičius se­kto­

riaus įmonėse­ maž­ai pakito: nors 2003–

2004 m. darbuotojų skaičius sumaž­ėjo,

2005–2007 m. jis iš­augo ir virš­ijo 2003

m. ly­gį. Paly­ginus atskirus subse­ktorius,

darbuotojų skaičius ne­t 70 proc. iš­augo

6 Į š­į skaičių ne­pate­nka ūkininkų ūkiuose­ dirban­ty­s asme­ny­s. Statistikos de­partame­nto duome­­nimis, iš­ viso ž­e­mės ūkio, me­dž­ioklės ir miš­ki­ninky­stės e­konominėse­ ve­iklose­ 2006 m. dirbo 183,9 tūkst. darbuotojų (12,3 proc. visų už­im­tųjų).

ZP subse­ktoriuje­, kie­k maž­iau – AU sub­

se­ktoriuje­. GY ir MU subse­ktoriuose­ dar­

buotojų skaičius sumaž­ėjo atitinkamai

14 ir 16 proc. (4.4 pav.).

Darbuotojų skaičiaus poky­čiai skirtingo

dy­dž­io įmonėse­ pavaizduoti 4.5 pave­iks­

le­. Iš­ jo matosi, kad darbuotojų skaičiaus

didėjimą le­mia darbuotojų skaičiaus au­

gimas dide­snio dy­dž­io įmonėse­. Sugre­ti­

nant įmonių ir darbuotojų skaičiaus kaitos

2003–2007 m. duome­nis, galima dary­ti

prie­laidą, kad AU ir ZP būdingas įmonių

stambėjimas (vy­rauja te­nde­ncija didinti

darbuotojų skaičių įmonėse­ ne­didinant

įmonių skaičiaus), o GY ir MU, atvirkš­čiai,

įmonės smulkėja.

Darbu­o­to­jų pasiū­la ir pak­lau­sa7 (be­

darbiai ir laisvo­s darbo­ vieto­s). Nuo

2003 iki 2006 m. įre­gistruotų darbo bir­

ž­oje­ be­darbių skaičius iš­ ž­e­mės ūkio se­k­

toriaus sumaž­ėjo nuo 7447 iki 3534 be­­

darbių. Didž­iausias santy­kinis be­darbių

skaičiaus sumaž­ėjimas (52,2 proc.) už­­

fi­ksuotas ZP subse­ktoriuje­, o maž­iausias

(46,0 proc.) – AU subse­ktoriuje­. Iš­anks­

tiniais duome­nimis, 2007 m. maž­ėjimo

7 Duome­nų š­altinis – spe­cialiai studijai pare­ngti Lie­tuvos darbo birž­os duome­ny­s.

4.4 pa­v. ZU sektori­a­u­s įmon­i­ų da­rbu­otojų ska­i­či­a­u­s ka­i­ta­

3�

te­nde­ncija turėjo iš­likti. Laisvų darbo vie­­

tų pasiūla maž­ėja ir turėtų toliau maž­ėti

(4.6 pav.).

Paž­y­mėtina, kad AU ir MU subse­ktoriuose­

be­darbių skaičius ir laisvų darbo vie­tų pa­

siūla kur kas dide­snė ne­i GY ir ZP subse­k­

toriuose­. Be­darbių, atėjusių iš­ ZP subse­kto­

riaus, įre­gistruojama 5,7 karto maž­iau ne­i

AU be­darbių ir ne­t 9 kartus maž­iau ne­i MU

be­darbių.

2007 m. įtampos ly­gis (la­isvų da­rb­o­ vietų

ir b­eda­rb­ių ska­ičia­u­s sa­nty­kis) ZU se­kto­

riuje­ buvo maž­iau ne­i 0,4, o tai maž­iau

už­ analogiš­ką rodiklį š­alie­s mastu (0,9).

Tai rodo, jog darbuotojų pasiūla ZUS kie­­

ky­bine­ prasme­ y­ra dide­snė ne­i paklausa.

Iš­ 4.7 pave­ikslo maty­ti, kad įtampos ly­gis

y­ra didž­iausias ZP subse­ktoriuje­.

Nagrinėjant įtampos ly­gio te­nde­ncijas pa­

gal subse­ktorius ir darbo vie­tų grupe­s,

iš­ry­š­kėja tam tikros proble­minės srity­s.

Pagal turimus Lie­tuvos darbo birž­os duo­

me­nis, ZU se­ktoriuje­ didž­iausias įtampos

ly­gis – ja­u­nesniųjų specia­listų grupėje­

(2006 m. – 0,93, 2007 m. – 0,97). Joje­

labiausiai iš­siskiria darbo vie­ta dirvo­ty­ro­s,

pa­sė­lių ty­rimų ir kt. technika­i (2007 m.

paklausa už­ pasiūlą dide­snė 5 kartus), ja­u­-

nesnieji selekcininka­i (2007 m. paklausa

už­ pasiūlą dide­snė be­ve­ik 2 kartus). Spe­­

cialistų grupėje­ iš­siskiria rinko­da­ro­s, tie-

kimo­ ir pa­rda­vimų specia­lista­i (2007 m.

4.5 pa­v. ZUS įmon­i­ų da­rbu­otojų ska­i­či­a­u­s ka­i­ta­ pa­ga­l su­bsektori­u­s i­r įmon­ė­s dy­dį

3�

4.6 pa­v. Beda­rbi­ų ska­i­či­u­s i­r la­i­svų da­rbo vi­etų pa­si­ūla­ pa­ga­l su­bsektori­u­s

40

4.7 pa­v. Įta­mpos ly­gi­s (la­i­svų da­rbo vi­etų i­r beda­rbi­ų ska­i­či­a­u­s sa­n­ty­ki­s) pa­ga­l su­bsektori­u­s

paklausa už­ pasiūlą dide­snė be­ve­ik 2 kar­

tus) be­i pro­g­ra­mu­o­to­ja­i–ko­mpiu­terinių

įreng­imų o­pera­to­ria­i (2007 m. paklausa

už­ pasiūlą dide­snė 1,6 karto). Kvalifi­kuotų

darbininkų grupėje­ didž­iausias įtampos ly­­

gis tarp žirg­ininky­stė­s da­rb­ininkų (įtampos

ly­gis be­ve­ik 2).

4.3. Vei­k­los rodi­k­li­ai­Apy­varta. Ofi­cialiais duome­nimis, apy­­

varta 2003–2007 m. ZU įmonėse­ iš­augo,

tačiau pasitaikė ir ne­palankių se­ktoriui

me­tų, pvz., 2006 m. (4.8 pav.). Sparčiau­

sias apy­vartos augimas būdingas ZP sub­

se­ktoriui (nuo 2003 iki 2007 m. ji padidė­

jo be­ve­ik 2 kartus) be­i MU subse­ktoriui

(padidėjo 1,5 karto). Maž­e­snė ne­i 2003

m. apy­varta už­fi­ksuota AU subse­ktoriu­

je­, tačiau š­is subse­ktorius labai priklauso

nuo klimato sąly­gų, kurios ir lėmė š­į su­

maž­ėjimą. Nagrinėjant apy­vartos kitimą

pagal įmonių dy­dį, AU subse­ktoriuje­ ma­

ž­ėja smulkių ir dide­lių įmonių apy­varta,

GY subse­ktoriuje­ maž­ėja vidutinių įmo­

nių apy­varta, o ZP subse­ktoriuje­ – smul­

kių įmonių apy­varta. MU subse­ktoriuje­

visose­ įmonių grupėse­ apy­varta didėja.

Paž­y­mėtina, kad GY subse­ktoriuje­ ve­ikia

tik 4 dide­lės įmonės, tačiau jų apy­varta

sudaro be­ve­ik pusę visų subse­ktoriaus

įmonių apy­vartos. ZP subse­ktoriuje­ spar­

čiausiai auga dide­lių ir maž­ų įmonių apy­­

varta; pastarųjų įmonių apy­varta sudaro

daugiau ne­i 67 proc. subse­ktoriaus apy­­

vartos.

Pro­du­k­ty­vu­mas (apy­varta/darbu­o­to­­

jų sk­.). 4.9 pave­iksle­ maty­ti dide­li įmonių

produkty­vumo svy­ravimai 2003–2007 m.

Labiausiai produkty­vumas iš­augo MU sub­

se­ktoriuje­, o sumaž­ėjo – AU subse­ktoriuje­,

4.8 pa­v. Apy­va­rtos ka­i­ta­ ZUS įmon­ė­se, tūkst. Lt

41

tačiau AU įmonių produkty­vumas vis dar

iš­lie­ka aukš­tas. Didž­iausiu produkty­vu­

mu pasiž­y­mi GY subse­ktorius. ZP subse­k­

toriuje­ produkty­vumas iš­liko panaš­aus

ly­gio.

Atly­ginimai. 4.10 pave­iksle­ pate­ikti duo­

me­ny­s apie­ vidutinio mėne­sinio bruto8

darbo už­moke­sčio kaitą ZUS įmonėse­ ir

š­alie­s ūky­je­. Nors atly­ginimai pe­r paskuti­

nius pe­nke­rius me­tus nuolat didėjo, jie­ vis

dar iš­lie­ka maž­e­sni ne­i darbo už­moke­stis

š­alie­s mastu.

Be­ndrai paėmus, ZU se­ktoriaus atly­gini­

mai – vie­ni maž­iausių Lie­tuvoje­. Galima

dary­ti prie­laidą, kad daliai darbuotojų at­

ly­ginimas mokamas ne­ofi­cialiai, tačiau at­

ly­ginimų dy­dis taip pat rodo, kad ne­maž­ai

darbuotojų dirba ne­ visą darbo die­ną, ir,

kad se­ktoriaus darbuotojų ge­bėjimų ly­gis

8 Ikimoke­stin­is darbo u­ž­moke­stis.

y­ra gana ž­e­mas. Maž­e­sni atly­ginimai pri­

skirtinitikviešb­u­čių ir resto­ra­nų, tekstilė­s

ir tekstilė­s g­a­minių be­i o­do­s ir o­do­s g­a­mi-

nių ve­iklų grupėms.

4.4. Plėtros tendenci­josDuome­ny­s apie­ įmonių be­i darbuotojų jose­

skaičiaus, apy­vartos, produkty­vumo ir atly­­

ginimų kaitą ZUS subse­ktoriuose­ prae­ity­je­

ir prognoze­s ate­ity­je­ pate­ikti 4.2 le­nte­lėje­.

Prognozėms įve­rtinti naudoti re­gre­siniai ir

autore­gre­siniai mode­liai, be­ndros Lie­tuvos

ūkio vy­sty­mosi te­nde­ncijos be­i istoriniai

statistiniai duome­ny­s.

Pagal gautus re­zultatus prognozės opti­

mistiš­ke­snės AU ir MU subse­ktoriams,

kuriuose­ apy­varta ir produkty­vumas tu­

rėtų didėti, tačiau tikėtina, kad augimo

te­mpas sulėtės. Vie­na iš­ prie­ž­asčių –

4.9 pa­v. Produ­kty­vu­mo (a­py­va­rta­/da­rbu­otojų sk.) ka­i­ta­ ZU sektori­a­u­s įmon­ė­se

4.10 pa­v. Atly­gi­n­i­mų (vi­du­ti­n­i­s mė­n­esi­n­i­s bru­to) ka­i­ta­ pa­ga­l su­bsektori­u­s, Lt

42

ne­pakankamas darbo naš­umas9. Todėl

plėtrai re­ikėtų ie­š­koti kitų š­altinių, pavy­z­

dž­iui, die­gti mode­rnias te­ch­nologijas, pri­

traukti daugiau kvalifi­kuotų darbuotojų,

stambinti įmone­s arba koope­ruotis su

kitomis be­i įvairinti savo ūkinę ve­iklą. Vi­

dutinis mėne­sinis bruto darbo už­moke­stis

irgi turėtų paste­bimai augti visuose­ sub­

se­ktoriuose­, kas sudary­tų patraukle­sne­s

sąly­gas darbui ZUS įmonėse­. Įmonių ir

darbuotojų skaičius visuose­ subse­ktoriuo­

se­ turėtų iš­likti panaš­us.

4.5. ap­i­bendri­ni­mas • 2007 m. ve­ikė 835 įmonės, kurių pagrin­

dinė re­gistruota ve­ikla buvo susijusi su

9 Re­miantis Že­mės, maisto ūkio ir kaimo plėt­ros mokslinių ty­rimų ir e­kspe­rime­ntinės plėtros 2007–2013 me­tų programoje­ pate­ikta informa­cija Lie­tuvos ž­e­mės ūkio naš­umas 2005 m. bu­vo 4,8 karto ž­e­me­snis ne­i ES­15 š­alių vidurkis.

ž­e­mės ūkiu. Iš­ jų 31,2 proc. spe­cializa­

vosi AU, 24 proc. – GY, 21,1 proc. – MU

ir 23,1 proc. – ZP srity­se­. Be­ndrai se­k­

toriuje­ smulkios ir maž­os įmonės suda­

rė apie­ 83 proc. visų se­ktoriaus įmonių.

Nuo 2003 iki 2007 m. įmonių skaičius

ZU se­ktoriuje­ sumaž­ėjo be­ve­ik 19 proc.,

daugiausiai dėl ZP įmonių skaičiaus su­

maž­ėjimo. Pe­r š­į laikotarpį daugiau ne­i

20 proc. iš­augo GY įmonių skaičius. Paž­y­­

mėtina, kad po 2005 m. įmonių skaičius

vėl auga.

• 2007 m. ZU se­ktoriaus įmonėse­ dir­

bo 26,4 tūkst. darbuotojų (tai sudarė

apie­ 1,7 proc. visų už­imtųjų Lie­tuvos

ūky­je­). Į š­į skaičių ne­pate­nka ūkininkų

4.2 len­telė­. ZU sektori­a­u­s įmon­i­ų ka­i­ta­ pra­ei­ty­je i­r progn­ozė­s a­tei­či­a­i­

2003 m. 2007 m. Po­ky­ti­s (kartai­s)

Pro­gno­zė 2012 m.

Po­ky­ti­s (kartai­s) 2003 m. 2007 m. Po­ky­ti­s

(kartai­s)Pro­gno­zė 2012 m.

Po­ky­ti­s (kartai­s)

AU GY

Įmonių skaičius 30� 2�� ↓ (0,87) 2�2 ↓ (0,98) 1�� 200 ↓ (1,21) 211 ↑ (1,06)

Dar­buotojų skaičius ��0� ���� ↑ (1,22) �0�3 ↑ (1,01) 10 2�� ��01 ↓ (0,84) ���� ↑ (1,04)

Apy­var­ta (tūkst. litų) �0� �0� �02 41� ↓ (0,99) �3� 4�� ↑ (1,07) �34��� ��� 4�� ↑ (1,10) ��� 34� ↓ (0,82)

Pr­odukty­vumas (apy­var­ta/dar­­buotojų sk.) 88,8 72,2 ↓ (0,81) 76,30 ↑ (1,06) 61,7 81,2 ↑ (1,32) 63,50 ↓ (0,78)

Vidutinis mėne­sinis br­uto dar­­bo užmokestis 653,8 1041,2 ↑ (1,59) 1208,1 ↑ (1,16) 745,6 1035,8 ↑ (1,39) 1213 ↑ (1,17)

MU ZP

Įmonių skaičius 1�2 1�� ↑ (1,02) 1�3 ↓ (0,98) 3�4 1�3 ↓ (0,50) 204 ↑ (1,06)

Dar­buotojų skaičius �03� ���2 ↓ (0,86) ��3� ↓ (0,99) 2201 3�1� ↓ (1,78) 40�1 ↑ (1,03)

Apy­var­ta (tūkst. litų) 1�� 3�� 30� 4�3 ↑ (1,54) 3�2 4�3 ↑ (1,24) ����1 132 �02 ↑ (1,91) 121 ��� ↓ (0,92)

Pr­odukty­vumas (apy­var­ta/dar­­buotojų sk.) 24,8 44,61 ↑ (1,80) 55,94 ↑ (1,25) 31,6 33,9 ↑ (1,07) 30,00 ↓ (0,88)

Vidutinis mėne­sinis br­uto dar­­bo užmokestis ��0 1343 ↑ (1,58) 1�4� ↑ (+1,15) 839,6 1400,8 ↑ (1,67) 1433,30 ↑ (1,02)

↑ – padidėjimas; ↓ – sumažėjimas

43

ūkiuose­ dirbanty­s asme­ny­s. Statistikos

de­partame­nto duome­nimis, iš­ viso ž­e­­

mės ūkio, me­dž­ioklės ir miš­kininky­stės

e­konominėse­ ve­iklose­ 2006 m. dirbo

183,9 tūkst. darbuotojų (12,3 proc. vi­

sų už­imtųjų).

• Dide­snė dalis darbuotojų dirba GY įmo­

nėse­ (apie­ 32,6 proc.). Pe­r pe­nke­rius

me­tus (2003–2007) už­imtųjų skaičius

ZU se­ktoriaus įmonėse­ maž­ai pakito:

nors 2003–2004 m. darbuotojų skaičius

sumaž­ėjo, 2005–2007 m. jis iš­augo ir

virš­ijo 2003 m. ly­gį. Paly­ginus atskirus

subse­ktorius, darbuotojų skaičius ne­t 70

proc. iš­augo ZP subse­ktoriuje­, kie­k ma­

ž­iau – AU subse­ktoriuje­. GY ir MU sub­

se­ktoriuose­ darbuotojų skaičius sumaž­ė­

jo atitinkamai 14 ir 16 proc.

• Nuo 2003 iki 2006 m. įre­gistruotų dar­

bo birž­oje­ be­darbių skaičius iš­ ZU se­kto­

riaus sumaž­ėjo. Laisvų darbo vie­tų pasiū­

la maž­ėja ir turėtų toliau maž­ėti. AU ir

MU subse­ktoriuose­ laisvų darbo vie­tų pa­

siūla kur kas dide­snė ne­i GY ir ZP subse­k­

toriuose­. 2007 m. įtampos ly­gis (la­isvų

da­rb­o­ vietų ir b­eda­rb­ių ska­ičia­u­s sa­nty­-

kis) ž­e­mės ūkio se­ktoriuje­ buvo maž­iau

ne­i 0,4, o tai maž­iau už­ analogiš­ką rodik­

lį š­alie­s mastu (0,9). Tai rodo, jog dar­

buotojų pasiūla ZUS kie­ky­bine­ prasme­

y­ra ž­y­miai dide­snė ne­i paklausa. Didž­iau­

sias įtampos ly­gis – ja­u­nesniųjų specia­lis-

tų grupėje­ (2006 m. – 0,93, 2007 m. –

0,97) ir jos darbo vie­tose­ dirvo­ty­ro­s,

pa­sė­lių ty­rimų ir kt. technika­i (2007m.

paklausa už­ pasiūlą dide­snė 5 kartus),

ja­u­nesnieji selekcininka­i (2007 m. pa­

klausa už­ pasiūlą dide­snė be­ve­ik 2 kar­

tus).

• ZU se­ktoriaus įmonių apy­varta 2003–

2007 m. iš­augo, tačiau pasitaikė ir ne­­

palankių se­ktoriui me­tų, pvz., 2006 m.

Sparčiausias apy­vartos augimas būdin­

gas ZP įmonėms (nuo 2003 iki 2007 m.

ji padidėjo be­ve­ik 2 kartus) be­i MU

subse­ktoriui (padidėjo 1,5 karto). Ma­

ž­e­snė ne­i 2003 m. apy­varta už­fi­ksuota

AU įmonėse­. Labiausiai produkty­vumas

iš­augo MU subse­ktoriuje­, o sumaž­ėjo –

AU subse­ktoriuje­, nors vis dar iš­lie­ka

aukš­tas.

• Nors atly­ginimai pe­r paskutinius pe­nke­­

rius me­tus nuolat didėjo, jie­ vis dar iš­lie­­

ka ge­rokai maž­e­sni ne­i darbo už­moke­s­

tis š­alie­s mastu. Apskritai, ž­e­mės ūkio

darbuotojų atly­ginimai – vie­ni maž­iausių

Lie­tuvoje­.

• Ate­itie­s prognozės optimistiš­ke­snės AU

ir MU subse­ktoriams, kuriuose­ įmonių

apy­varta ir produkty­vumas turėtų didė­

ti, tačiau tikėtina, kad augimo te­mpas

sulėtės. Vie­na iš­ prie­ž­asčių – ne­pakan­

kamas darbo naš­umas. Todėl plėtrai

re­ikėtų ie­š­koti kitų š­altinių, pavy­zdž­iui,

die­gti mode­rnias te­ch­nologijas, pri­

traukti daugiau kvalifi­kuotų darbuotojų,

stambėti įmonėms arba koope­ruotis su

kitomis be­i įvairinti savo ūkinę ve­iklą. Vi­

dutinis mėne­sinis bruto darbo už­moke­s­

tis irgi turėtų paste­bimai augti visuose­

subse­ktoriuose­ (iš­sky­rus ZP), kas suda­

ry­tų patraukle­sne­s sąly­gas darbui ZUS

įmonėse­. Įmonių ir darbuotojų skaičius

visuose­ subse­ktoriuose­ turėtų iš­likti pa­

naš­us.

44

5. SVarBIauSIOS SEKtOrIauS CHaraKtErIStIKOS aPKLauSOS duOMENIMIS

5.1. Įvadas Kaip jau minėta, ūkio se­ktorių ty­rimų me­­

todika orie­ntuota į įmone­s. Že­mės ūkio

be­ndrovėms ir įmonėms siste­mingai re­n­

kami statistiniai duome­ny­s, įmonių ve­ik­

la grindž­iama samdomu darbu, todėl jos

turėtų ge­rai „jausti“ darbo jėgos pasiūlos

ir paklausos atitiktį. Be­ to, ž­e­mės ūkio

be­ndrovės ir įmonės pasiž­y­mi stabiliu ž­e­­

mės ūkio produkcijos apimčių didėjimu

be­i daug dide­sniu naš­umu, paly­ginus su

ūkininkų ūkiais, todėl ir ate­ity­je­ turėtų di­

dėti š­ios grupės dalis be­ndroje­ gamy­boje­.

Buvo apklaustos tuo me­tu Statistiniame­

ūkio subje­ktų re­gistre­ įre­gistruotos ž­ie­mės

ūkio be­ndrovės ir įmonės. Be­ to, buvo ap­

klausta ir 150 stambiųjų ūkininkų (kurių

me­tinės pajamos virš­ija 100 tūkst. Lt).

Ūkininkai apklausti kaip kontrolinė grupė,

sie­kiant nustaty­ti, ar samdomų darbuotojų

pore­ikiai priklauso nuo ūkinio subje­kto sta­

tuso. Ty­rimas statistiš­kai re­ikš­mingų skir­

tumų analizuojamu klausimu tarp įmonių

be­i ūkininkų grupių ne­parodė.

Re­miantis statistinio ūkio subje­ktų re­gist­

ro duome­nimis ir atsiž­ve­lgiant į vy­raujan­

čią e­konominės ve­iklos rūš­į (pagal Statisti­

nį Europos Be­ndrijos e­konominės ve­iklos

rūš­ių klasifi­katorių NACE) be­i įmonės dy­­

dį atrinkta 1127 re­sponde­ntų, iš­ kurių

402 ve­ikia augalininky­stės (AU), 215 – gy­­

vulininky­stės (GY), 184 – miš­raus ūkio

(MU), o 326 – ž­e­mės ūkio paslaugų (ZP)

srityse.

Visi apklausos paš­tu daly­viai buvo papra­

š­y­ti grąž­inti už­pildy­tas anke­tas pe­r ke­lias

savaite­s. Iš­siuntus klausimy­nus, po tam

tikro laiko re­sponde­ntams buvo skambina­

ma te­le­fonu, prime­nant klausimy­no grąž­i­

nimo te­rminus. Tokiu būdu pavy­ko už­tik­

rinti pakankamą atsaky­mų grąž­os ly­gį. Iš­

viso anke­tas atsiuntė 37 proc. įmonių be­i

ūkininkų ūkių. Už­tikrinant pakankamą at­

saky­mų grąž­os ly­gį, buvo re­mtasi prie­lai­

da, jog se­ktoriaus plėtrai didž­iausią įtaką

turi vidutinių ir dide­lių įmonių re­zultatai.

Duome­ny­s apie­ grąž­os ly­gio pasiskirsty­mą

pagal subse­ktorius ir įmonių be­i ūkininkų

ūkių dy­dį pate­ikti 5.1 le­nte­lėje­.

5.1 len­telė­. Respon­den­tų a­tsa­ky­mų grąžos ly­gi­o pa­si­ski­rsty­ma­s pa­ga­l su­bsektori­u­s i­r įmon­ė­s dy­dį

AU GY

Darbuo­to­jų skai­či­us Įmo­ni­ų sk., kuri­o­ms i­šsi­ųstas klausi­my­nas

Grą­žo­s ly­gi­s %

Įmo­ni­ų sk., kuri­o­ms i­šsi­ųstas klausi­my­nas

Grą­žo­s ly­gi­s %

Iki­ � 2�0 22% 103 28%

Nuo 10 iki 49 �3 57% �� 58%

Nuo 50 iki 249 3� 22% 3� 54%

250 ir­ daug­iau 2 50% 4 75%

MU ZP

Darbuo­to­jų skai­či­us Įmo­ni­ų sk., kuri­o­ms i­šsi­ųstas klausi­my­nas

Grą­žo­s ly­gi­s %%

Įmo­ni­ų sk., kuri­o­ms i­šsi­ųstas klausi­my­nas

Grą­žo­s ly­gi­s %%

Iki­ �� �� 25% 2�0 18%

Nuo 10 iki 49 �1 58% 33 54%

Nuo 50 iki 249 4� 70% 12 50%

250 ir­ daug­iau 2 100% 1 100%

4�

Inte­rviu vy­ko su se­ktoriuje­ pirmaujančio­

mis įmonėmis be­i stambiaisiais ūkininkais.

Iš­ viso atlikta 12 inte­rviu.

Toliau sky­riuje­ apž­ve­lgiami ZU se­ktoriaus

įmonių rodikliai.

5.2 Vei­k­los rodi­k­li­ai­ Įmo­nių ch­arak­teristik­o­s. Sociologinės

apklausos duome­nimis, se­ktoriuje­ vy­rau­

janeprikla­u­so­mo­s įmo­nė­s (apie­ 88 proc.).

Lie­tuvos kapitalo įmonės sudaro daugumą

(94 proc.) se­ktoriaus įmonių. Kapitalo kil­

mės pož­iūriu e­sminių skirtumų tarp subse­k­

torių nėra. Didž­ioji se­ktoriaus įmonių dalis

(60 proc.) savo ve­iklą pradėjo iki 1996

me­tų. Apy­tiksliai po vie­ną pe­nktadalį įmo­

nių ve­iklą vy­kdo nuo 1996 m. ir nuo 2001

me­tų (5.1 pav.). Analizuojant įmonių ste­i­

gimąsi subse­ktorių ly­gme­ny­je­ paste­bima

tai, kad MU subse­ktoriuje­ dide­snė įmonių,

įste­igtų iki 1996 m., dalis (apie­ 77 proc.),

paly­ginus su AU ir GY subse­ktoriais (atitin­

kamai 61 proc. ir 62 proc.). Paž­y­mėtina,

kad ZP subse­ktoriuje­ vy­rauja „atvirkš­tinė“

(viso se­ktoriaus atž­vilgiu) te­nde­ncija, t. y­.

didž­ioji dalis įmonių (70 proc.) buvo įste­ig­

tos po 1996 m.

Apy­varto­s k­aita. Re­miantis re­sponde­ntų

ve­rtinimais, apy­varta se­ktoriaus įmonė­

se­ 2005–2007 m. didėjo. Taip te­igė dau­

guma (nuo 57 iki 75 proc.) re­sponde­ntų

ve­rtindami me­tinius apy­vartos poky­čius.

Dauguma atsakiusiųjų se­ktoriuje­ (apie­ 65

proc.) prognozuoja, jog apy­varta didės ir

2008 m.; kad ji ne­sike­is, mano apie­ 29

proc. re­sponde­ntų.

Nau­jų gaminių/paslau­gų diegimas.

Re­sponde­ntų te­igimu, pe­r paskutinius

dvejus me­tus naujus gaminius/paslaugas

įdie­gė apie­ 35 proc. se­ktoriaus įmonių. Pa­

ž­y­mėtina, kad maž­iausiai naujų gaminių

ir paslaugų įdie­gė įmonės (29 proc.), o

daugiausiai – ž­e­mės ūkio paslaugų įmo­

nės (44 proc.). Paly­ginus š­į rodiklį pagal

įmonių dy­dį, paste­bima, kad dide­snės

įmonės daugiau die­gia naujų gaminių ar

paslaugų. Pavy­zdž­iui, naujus gaminius

(paslaugas) įdie­gė 31 proc. smulkių (iki

9 darbuotojų), 36 proc. vidutinių (50–249

darbuotojai) ir 86 proc. dide­lių (250 ir

daugiau darbuotojų) įmonių.

Ko­nk­u­rencija. Ve­rtinant konkure­nciją

rinkoje­ re­sponde­ntų nuomonės iš­sisky­rė.

Konkure­nciją rinkoje­ kaip vidutinę nurodė

43 proc. apklaustųjų, 35 proc. re­sponde­n­

tų nuomone­, konkure­ncija y­ra dide­lė, o 22

proc. – maž­a.

Verslo­ tru­k­džiai. Tie­k apklausos paš­tu,

tie­k inte­rviu duome­nimis, didž­iausiais truk­

dž­iais ve­rslui ZU se­ktoriuje­ y­ra moke­sčių

siste­ma, darbuotojų stoka be­i darbuotojų

kompe­te­ncijos stoka. Kie­k maž­iau ve­rslo

plėtrai trukdo dide­lė konkure­ncija, te­isi­

nis re­guliavimas be­i ž­e­mas pragy­ve­nimo

ly­gis.

Veik­sniai, svarbiau­si įmo­nių sėk­min­

gai plėtrai. Inte­rviu re­sponde­ntai svar­

biausiais ve­iksniais įmonių plėtrai pripaž­i­

no te­igiamus poky­čius Lie­tuvos ž­e­mės ūkio

politikoje­ (pvz., PVM sumaž­inimas nuo 18

proc. iki 5 proc. kaip Le­nkijoje­; dide­snės

supirkimo kainos). Ne­maž­ą įtaką turės ir

darbuotojų kvalifi­kacijos kėlimas be­i nau­

jos mode­rnios te­ch­nologijos.

Info­rmacinių tech­no­lo­gijų (to­liau­ –

IT) nau­do­jimas. Duome­ny­s apie­ dabar

naudojamas ir planuojamas naudoti nau­

5.1 pa­v. ZU sektori­a­u­s įmon­i­ų vei­klos pra­dži­a­ pa­ga­l respon­den­tų a­tsa­ky­mu­s

4�

jas informacine­s te­ch­nologijas pate­ikti

5.2 pave­iksle­. Apklausos duome­nimis, sa­

vo ve­rsle­ IT naudoja apie­ 75 proc. įmonių.

Dauguma įmonių visuose­ subse­ktoriuose­

naudoja e­le­ktroninės bankininky­stės ir

buh­alte­rinės apskaitos siste­mas, kompiu­

te­rine­s gamy­bos planavimo ir apskaitos

siste­mas, kie­k maž­iau – už­saky­mų pri­

ėmimą inte­rne­tu. Tarp planuojamų nau­

doti ate­ity­je­ informacinių te­ch­nologijų

ZU se­ktoriuje­ vy­rauja kompiute­rinė ga­

my­bos planavimo ir apskaitos siste­ma,

e­le­ktroninė bankininky­stė be­i už­saky­mų

priėmimas inte­rne­tu.

Mo­dernių tech­no­lo­gijų nau­do­jimas.

Mode­rnias te­ch­nologijas naudoja be­ve­ik

51 proc. ZU se­ktoriaus re­sponde­ntų, pla­

nuoja naudoti – 39 proc. apklaustųjų. Tarp

plačiausiai naudojamų ZUS y­ra mode­rnios

augalininky­stės te­ch­nologijos, kompiute­ri­

zuotos gy­vulių š­ėrimo ir girdy­mo te­ch­no­

logijos be­i mode­rnios paš­arų gamy­bos ir

balansavimo te­ch­nologijos. Tarp planuoja­

mų naudoti mode­rnių te­ch­nologijų popu­

liarios augalininky­stės, paš­arų gamy­bos ir

balansavimo be­i mėš­lo tvarky­mo te­ch­nolo­

gijos. Duome­ny­s apie­ dabar naudojamas

ir planuojamas naudoti mode­rnias te­ch­­

nologijas pate­ikti 5.3 pave­iksle­. Re­spon­

de­ntų buvo praš­oma įve­rtinti mode­rnių

te­ch­nologijų die­gimo įtaką darbuotojų (va­

dovų, spe­cialistų/ te­ch­nikų, kvalifi­kuotų

darbininkų, kito pe­rsonalo) skaičiui. Dau­

guma (nuo 56 iki 90 proc.) re­sponde­ntų

5.2 pa­v. Respon­den­tų a­tsa­ky­mų a­pi­e n­a­u­doja­ma­s i­r pla­n­u­oja­ma­s n­a­u­doti­ IT pa­si­ski­rsty­ma­s

5.3 pa­v. Respon­den­tų a­tsa­ky­mų a­pi­e n­a­u­doja­ma­s i­r pla­n­u­oja­ma­s n­a­u­doti­ modern­i­a­s tech­n­ologi­ja­s pa­si­ski­rsty­ma­s

4�

te­igė, kad vadovų, spe­cialistų/ te­ch­nikų,

kito pe­rsonalo skaičius ne­sike­is. Ve­rtinant

kvalifi­kuotų darbininkų skaičiaus kaitą re­s­

ponde­ntų nuomonės iš­sisky­rė: 45 proc.

te­igė, kad skaičius ne­sike­is, 33 proc. te­i­

gė, kad didės, o 22 proc. – maž­ės. Paž­y­­

mėtina, kad MU re­sponde­ntai iš­sakė kitokį

kvalifi­kuotų darbininkų kaitos ve­rtinimą:

labiausiai pritarta nuomone­i, kad kvalifi­­

kuotų darbininkų skaičius didės.

5.3. darbu­otojai­ Darbu­o­to­jai. Sociologinės apklausos duo­

me­nimis, ž­monių, kurie­ dirba sutrumpintą

darbo die­ną, dalis nuo visų už­imtųjų ZU

se­ktoriuje­ sudaro apie­ 8 proc., mote­rų da­

lis – 43 proc. Se­ktoriaus darbuotojų am­

ž­iaus struktūra: 12 proc. jaune­sni ne­i 30

me­tų, 24 proc. – 30–40 me­tų, 36 proc. –

40–50 me­tų ir 27 proc. vy­re­sni ne­i 50 me­­

tų. Re­ikš­mingų skirtumų darbuotojų am­

ž­iaus struktūroje­ pagal įmonės dy­dį ir sub­

se­ktorių ne­už­fi­ksuota.

Sociologinės apklausos duome­nimis, Lie­tu­

vos ZU se­ktoriaus įmonėse­ skaitlingiausios

y­ra kvalifi­kuotų darbininkų ir kitų darbuo­

tojų grupės. De­talus darbuotojų pasiskirs­

ty­mas pagal darbo vie­tų grupe­s pavaizduo­

tas 5.4 pave­iksle­ ir 5.2 le­nte­lėje­.

Darbu­o­to­jų gebėjimai. Apklausos daly­­

viai buvo papraš­y­ti įve­rtinti darbuotojų (pa­

gal profe­sijų grupe­s) kompe­te­ncijos ir dar­

bo vie­tos re­ikalavimų atitiktį be­i paž­y­mėti

ge­bėjimus, kurių labiausiai stokojama.

Dauguma apklaustųjų (nuo 51 proc. iki 93

proc. pagal atskiras grupe­s) nurodė, kad

darbuotojų kompe­te­ncija atitinka darbo

vie­tos ke­liamus re­ikalavimus. Paž­y­mėtina,

kad vadovaujančio pe­rsonalo, administra­

vimo pe­rsonalo, spe­cialistų kompe­te­ncija

labiau atitinka re­ikalavimus ne­i jaune­snių­

jų spe­cialistų ir te­ch­nikų be­i kvalifi­kuotų

darbininkų, o pastarųjų – ge­riau ne­i kitų

darbuotojų. Re­sponde­ntų nuomone­, se­k­

toriaus darbuotojams labiausiai trūksta

ž­e­mės ūkio me­ch­anizmų prie­ž­iūros ir val­

dy­mo ge­bėjimų, kompiute­rinio raš­tingu­

mo be­i kalbų mokėjimo. Taip pat aktualūs

y­ra darbo organizavimo, darbo prie­ž­iūros

ir kontrolės be­i darbo planavimo ge­bėji­

mai.Inte­rviu duome­nimis, kvalifi­kuotie­ms

5.4 pa­v. Da­rbu­otojų pa­si­ski­rsty­ma­s pa­ga­l da­rbo vi­etų gru­pes

5.2 len­telė­. Da­rbu­otojų pa­si­ski­rsty­ma­s pa­ga­l da­rbo vi­etų gru­pes su­bsektori­u­ose

AU GY MU ZP

Vadovai 4% �% 4% 4%

Administr­avimo specialistai �% �% �% �%

Specialistai �% �% �% 22%

Jaunesnieji specialistai ir­ technikai 3% 3% 3% 3�%

Kvalifi­kuoti dar­bininkai 4�% 3�% 4�% 1�%

Kiti dar­buotojai 31% 3�% 2�% 12%

4�

darbininkams be­i kitie­ms darbuotojams

trūksta atsakomy­bės, pare­igingumo, be­n­

dravimo ge­bėjimų, o ne­re­tai ir „blaivaus

gy­ve­nimo būdo“.

Darbu­o­to­jų mo­k­y­mas. Apie­ 7 proc. re­s­

ponde­ntų paž­y­mėjo turį raš­y­tinį darbuoto­

jų moky­mo planą. Apklausos duome­nimis,

2005 m. dalį apy­vartinių lėš­ų darbuo­

tojų moky­mui sky­rė 23 proc. įmonių, o

2006 m. – 29 proc. 2005 m. savo darbuo­

tojų moky­mui iki 1 proc. apy­vartinių lėš­ų

sky­rė 17 proc. se­ktoriaus įmonių, virš­ 1

proc. – 6 proc., o 2006 m. atitinkamai 21

proc. ir 8 proc. įmonių. Apie­ pusė apklaus­

tųjų nurodė, kad daž­niausiai savo darbuo­

tojų moky­mus vy­kdo darbo vie­toje­. Liku­

sie­ji – valsty­binėse­ ir privačiose­ moky­mo

įstaigose­ be­i pas ve­rslo partne­rius.

Darbu­o­to­jų k­aita. Darbuotojų kaita ZU

se­ktoriaus įmonėse­ sie­kia 37 proc. Inte­r­

viu duome­nimis, tokią kaitą le­mia š­ios

prie­ž­asty­s: naujos te­ch­nologijos, darbo

naš­umo augimas, asme­ninės savy­bės (ne­­

noras dirbti ž­e­mės ūky­je­). 5.3 le­nte­lėje­

pate­ikti duome­ny­s rodo, kad daugiausiai

darbuotojų pasike­itė kitų darbuotojų ir

kvalifi­kuotų darbininkų grupėse­. Maž­iau­

sia darbuotojų kaita paste­bima tarp vado­

vų ir administracijos darbuotojų. Pe­r kitus

dve­jus me­tus darbuotojus planuoja priim­

ti 79 proc. įmonių.

5.3 len­telė­. ZU sektori­a­u­s da­rbu­otojų ka­i­ta­ pa­ga­l da­rbo vi­etų

gru­pes

Darbo­ vi­e­tų grupės Kai­ta

Vadovai 5%

Administr­acija 5%

Specialistai 13%

Jaunesnieji specialistai ir­ technikai 8%

Kvalifi­kuoti dar­bininkai 21%

Kiti dar­buotojai 86%

Darbu­o­to­jų sto­k­a. Pagal anke­tinės ap­

klausos ir inte­rviu duome­nis, sudėtingiau­

sia rasti kvalifi­kuotus darbininkus ir kitus

darbuotojus, kie­k le­ngviau – jaune­sniųjų

spe­cialistų ir te­ch­nikų grupių darbuotojus

(5.4 le­nte­lė). Iš­vardinant pagrindinius sun­

kumus darbuotojų paie­š­koje­ daž­niausiai mi­

nėta darbo jėgos trūkumas be­i kvalifi­kacijos

stoka. Taip pat gana daž­nai sunkumai buvo

sie­jami ir su asme­niniais bruož­ais (pavy­z­

dž­iui, ne­noru dirbti, sąž­iningumo stoka).

5.4 len­telė­. Su­n­ki­a­u­si­a­i­ ra­n­da­mų profesi­jų da­rbu­otoja­i­

su­bsektori­u­ose

AU GY

Kvali­fi­k­u­oti­ darbi­ni­nk­ai­ (1)Tr­aktor­ininkaiMechanizator­iai Melžėjai

Kvali­fi­k­u­oti­ darbi­ni­nk­ai­ (1)Tr­aktor­ininkaiMechanizator­iai Melžėjai

Ki­ti­ darbu­otojai­ (2)Vair­uotojai

Ki­ti­ darbu­otojai­ (2)Vair­uotojai

Sp­eci­ali­stai­ (3)Ag­r­onomai Veter­inar­ai

jau­nesni­eji­ sp­eci­ali­stai­ i­r techni­k­ai­ (3)Elektr­ikai

MU ZP

Kvali­fi­k­u­oti­ darbi­ni­nk­ai­ (1)Tr­aktor­ininkaiMechanizator­iai Melžėjai

Kvali­fi­k­u­oti­ darbi­ni­nk­ai­ (1)Tr­aktor­ininkaiApželdinimo dar­bininkai

jau­nesni­eji­ sp­eci­ali­stai­ i­r techni­k­ai­ (2)MechanikaiElektr­ikai

Ki­ti­ darbu­otojai­ (2)Vair­uotojaiSandėlio dar­buotojai

Ki­ti­ darbu­otojai­ (3)Vair­uotojai

jau­nesni­eji­ sp­eci­ali­stai­ i­r techni­k­ai­ (3)Mechanikai

5.4. darbu­otojų p­orei­k­i­o atei­ty­je p­rognoz­ėsŽe­mės ūkio įmonių darbuotojų pore­ikio

prognozė pagal profe­sijų grupe­s apskai­

čiuota įve­rtinus se­ktoriaus plėtrą ir darbuo­

tojų kaitą. Nagrinėjant darbuotojų kaitą

se­ktoriuje­, buvo įve­rtintos dvi kaitos prie­­

ž­asty­s:

• kai kurie­ darbuotojai, iš­e­idami iš­ darbo,

ne­grįž­tamai palie­ka darbo rinką (pvz.,

iš­e­ina į pe­nsiją). Tokių pasitraukimų iš­

darbo skaičiui įve­rtinti buvo daroma prie­­

laida, kad kasme­t taip pasie­lgia viduti­

niš­kai kas de­š­imtas 55 m. ar vy­re­snio

amž­iaus darbuotojas. Gy­ve­ntojų už­im­

4�

tumo ty­rimų duome­nimis, ž­e­mės ūkio,

me­dž­ioklės, miš­kininky­stės e­konominė­

se­ ve­iklose­ tokių darbuotojų 2006 m.

buvo 31,2%10. Taigi buvo nustaty­ta,

kad kie­kvie­noje­ profe­sijų grupėje­ 1%

darbuotojų ne­grįž­tamai palie­ka darbo

rinką;

• kiti darbuotojai lie­ka darbo rinkoje­.

Taigi jie­ turi dvi galimy­be­s – pe­re­iti į

kitą to patie­s se­ktoriaus įmonę arba

susirasti darbą kitame­ ūkio se­ktoriuje­.

Pastarųjų skaičiui įve­rtinti daromos dvi

prie­laidos: (1) palie­kančiųjų se­ktorių

darbuotojų dalis tie­siog proporcinga

kaitos inte­nsy­vumui; (2) je­igu tam tik­

ros profe­sijų grupės darbuotojai viduti­

niš­kai kasme­t ke­ičia darbą, tikimy­bė,

kad pe­re­idami į kitą darbą jie­ pake­is

se­ktorių y­ra 50%.

Naujų darbuotojų pore­ikio prognozė, pada­

ry­ta re­miantis sociologinės apklausos duo­

me­nų analize­, pate­ikta 5.5 le­nte­lėje­.

Iš­ apklausos duome­nų įve­rtinta už­imtu­

mo ž­e­mės ūkio įmonėse­ prognozė rodo,

kad darbuotojų skaičius jose­ pe­r pe­nke­­

rius me­tus turėtų iš­augti 7 proce­ntais.

Statistinių duome­nų analizė taip pat

numato darbuotojų skaičiaus didėjimą

(apie­ 2 proc.).

10 Duome­nų š­altinis – spe­cialiai studijai pare­ngti LR statistikos de­partame­nto duome­ny­s.

5.5. ap­i­bendri­ni­mas• Se­ktoriuje­ vy­rauja neprikla­u­so­mo­s įmo­-

nė­s (apie­ 88 proc.). Lie­tuvos kapitalo

įmonės sudaro daugumą (94 proc.) se­k­

toriuje­. Kapitalo kilmės pož­iūriu e­sminių

skirtumų tarp subse­ktorių nėra. Didž­ioji

se­ktoriaus įmonių dalis (60 proc.) savo

ve­iklą pradėjo iki 1996 me­tų.

• Re­sponde­ntų te­igimu, pe­r paskutinius

dve­jus me­tus naujus gaminius/paslau­

gas įdie­gė apie­ 35 proc. se­ktoriaus įmo­

nių. Maž­iausiai naujų gaminių ir paslau­

gų įdie­gė miš­raus ž­e­mės ūkio įmonės, o

daugiausiai ­ ž­e­mės ūkio paslaugų įmo­

nės.

• Kaip didž­iausius trukdž­ius ve­rslui re­spon­

de­ntai nurodo „moke­sčių siste­mą“, „dar­

buotojų stoką“ be­i „darbuotojų kompe­­

te­ncijos stoką“.

• Dauguma įmonių naudoja e­le­ktroninės

bankininky­stės ir buh­alte­rinės apskaitos

siste­mas, kompiute­rinės gamy­bos pla­

navimo ir apskaitos siste­mas, kie­k ma­

ž­iau už­saky­mų priėmimą inte­rne­tu. Tarp

planuojamų naudoti ate­ity­je­ IT vy­rauja

kompiute­rinė gamy­bos planavimo ir ap­

skaitos siste­ma, e­le­ktroninė bankininky­s­

tė be­i už­saky­mų priėmimas inte­rne­tu.

5.5 len­telė­. Da­rbu­otojų porei­ki­o žemė­s ūki­o įmon­ė­se progn­ozė­ 5 meta­ms

Darbo­ vi­e­tų grupės Darbuo­to­jų sk. 2006 m.

Plėtra 5 me­tams

Me­ti­nė kai­ta

Pali­e­ka pe­r 5 me­tus

Naujai­ ate­i­nanči­ų darbuo­to­jų po­re­i­ki­s

5 me­tams*

Naujai­ ate­i­nanči­ų darbuo­to­jų po­re­i­ki­s

1 me­tams*

Vadovau­janti­s p­ersonalas 1010 ­27 �% 111 �4 20

admi­ni­straci­ja 1��1 11 �% 1�3 1�4 40

Sp­eci­ali­stai­ 24�� 1�� 13% 3�0 �0� 100

jau­nesni­eji­ sp­eci­ali­stai­ i­r techni­k­ai­

1431 1�3 �% 1�� 342 70

Kvali­fi­k­u­oti­ darbi­ni­nk­ai­ 10133 112� 21% 20�� 3203 640

Ki­ti­ darbu­otojai­ �03� 32� ��% 13440 13��� 2750

Iš vi­so: 23668 1766

*Suapvalinti skaičiai (mažėjimo linkme).

�0

• Mode­rnias te­ch­nologijas naudoja be­ve­ik

51 proc. apklaustų įmonių, planuoja

naudoti – 39 proc. Re­miantis š­iais re­zul­

tatais, galima te­igti, kad mode­rnių te­ch­­

nologijų die­gimas se­ktoriuje­ vy­ks ir ate­i­

tyje.

• Re­sponde­ntų nuomone­, se­ktoriaus dar­

buotojams labiausiai trūksta ž­e­mės ūkio

me­ch­anizmų prie­ž­iūros ir valdy­mo ge­bėji­

mų, kompiute­rinio raš­tingumo be­i kalbų

mokėjimo. Taip pat aktualūs y­ra darbo

organizavimo, darbo prie­ž­iūros ir kontro­

lės be­i darbo planavimo ge­bėjimai.

• Darbuotojų kaita se­ktoriaus įmonėse­

sie­kia 37 proc. Daugiausiai darbuotojų

2007 m. pasike­itė kitų darbuotojų ir kva­

lifi­kuotų darbininkų grupėse­. Maž­iausia

darbuotojų kaita paste­bima tarp vadovų

ir administracijos darbuotojų. Pe­r kitus

dve­jus me­tus darbuotojus planuoja pri­

imti 79 proc. įmonių. Sunkiausiai se­kto­

riaus įmonės randa kvalifi­kuotus darbi­

ninkus be­i kitų darbuotojų atstovus.

�1

6. darBuOtOjŲ PaSIŪLa

6.1. ĮvadasŠiame­ sky­riuje­ pate­ikiama trumpa informa­

cija apie­ š­vie­timą ir darbo vie­tų grupe­s be­i

darbuotojų pasiūlos ž­e­mės ūkiui te­nde­nci­

jas. Darbuotojų pasiūla suprantama kaip

š­vie­timo iš­e­iga, t. y­. kokios kvalifi­kacijos

ir kie­k darbuotojų re­ngiama. Pagrindiniai

duome­ny­s y­ra apie­ darbuotojų stojimą,

baigimą, įgy­tą iš­silavinimą ir (ar) kvalifi­­

kaciją. Analizė atlikta re­miantis spe­cialiai

studijai pare­ngtais statistiniais duome­ni­

mis, prie­inama informacija apie­ moky­mo/

studijų programas be­i profe­sinių moky­klų

apklausos apie­ absolve­ntų įsidarbinimą re­­

zultatais.

6.2. Švi­eti­mas i­r darbo vi­etų gru­p­ės

Moky­mosi pasie­kimus ge­riausiai apibūdina

kva­lifi­ka­cija­11. Sie­kiant įgy­ti tam tikrą kvali­

fi­kaciją būtina turėti atitinkamą bazinį išsi-

la­vinimą­12. Iš­silavinimo ly­gius Lie­tuvoje­ nu­

le­mia š­vie­timo siste­mos sandara. Pagal ją

ž­mogus gali įgy­ti pradinį, pagrindinį, vidu­

rinį, aukš­te­snįjį ar aukš­tąjį iš­silavinimą. Va­

dovaujantis Lie­tuvos Re­spublikos profe­si­

nio moky­mo įstaty­mu (na­u­ja­ reda­kcija­)13,

kvalifi­kacija y­ra grindž­iama kompe­te­ncijo­

mis14, kurias sudaro ž­inios, ge­bėjimai be­i

ve­rty­binės nuostatos. Kvalifi­kacija ar at­

skiros kompe­te­ncijos įte­isinamos tam tik­

rais dokume­ntais, kuriuos re­glame­ntuoja

11 Kva­lifi­ka­cija­ – įstaty­mų, Vy­riausy­bės arba jos įgaliotos institucijos te­isės aktų nustaty­ta tvarka pripaž­intas mokėjimas ir te­isė ve­rstis tam tikra profe­sine­ ve­ikla (Lie­tuvos Re­spublikos š­vie­timo įstaty­mas).12Iš­sila­vinima­s – Vy­riausy­bės arba jos įgalio­tos institucijos nustaty­ta tvarka pripaž­inta, as­me­ns tam tikro ly­gio brandą liudijanti kompe­­te­ncija, ž­inios, įgūdž­iai, ge­bėjimai ir ve­rty­binės nuostatos (Lie­tuvos Re­spublikos š­vie­timo įstaty­­mas).13 Nauja įstaty­mo re­dakcija patvirtinta 2007 m., įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.14Kompe­te­ncija­ – mokėjimas atlikti tam tikrą ve­iklą, re­miantis įgy­tų ž­inių, įgūdž­ių, ge­bėjimų ir ve­rty­binių nuostatų visuma (Lie­tuvos Re­spub­likos š­vie­timo įstaty­mas).

Lietu­vo­s Respu­b­liko­spro­fesinio­ mo­ky­mo­ir

a­u­kšto­jo­ mo­kslo­ įstaty­mai15. Kvalifi­kacija –

tai fo­rma­la­u­s švietimo­16 ar kitaip įgy­tų

moky­mosi pasie­kimų formalizavimo re­-

zultatas. Moky­mo/studijų programos, at­

siž­ve­lgiant į jų turinį, grupuojamos pagal

š­vie­timo sritis (Lietu­vo­s švietimo­ kla­sifi­ka­-

cija­). Profe­sinis moky­mas gali būti pirminis

ir tęstinis. Pirminis skirtas pirmajai kvalifi­­

kacijai įgy­ti, o tęstinis – turimai kvalifi­kaci­

jai tobulinti ar kitai įgy­ti. Studijoje­ nagrinė­

jama vie­na iš­ tęstinio profe­sinio moky­mo

dalių – be­darbių moky­mas.

Šiuo me­tu pirminis profe­sinis moky­mas

vy­kdomas pagal ke­turių pakopų progra­

mas:

I pak­o­pa – į pirmosios pakopos progra­

mas priimami asme­ny­s, ne­turinty­s pagrin­

dinio iš­silavinimo. Mokslas trunka 2 arba 3

me­tus, je­igu norima įgy­ti pagrindinį iš­sila­

vinimą. Baigus š­ias programas y­ra iš­duoda­

mas kvalifi­kacijos paž­y­mėjimas.

II pak­o­pa – į antrosios pakopos progra­

mas priimami asme­ny­s, įgiję pagrindinį iš­­

silavinimą ir sie­kianty­s įgy­ti tik profe­sinę

kvalifi­kaciją. Mokomasi 2 me­tus. Baigus

š­ios pakopos programas y­ra iš­duodamas

profe­sinio moky­mo diplomas.

III pak­o­pa – į tre­čiosios pakopos progra­

mas priimami asme­ny­s, įgiję pagrindinį

iš­silavinimą ir sie­kianty­s įgy­ti profe­sinę

kvalifi­kaciją ir be­ndrąjį vidurinį iš­silavi­

nimą. Programų trukmė – 3 me­tai. Jas

baigus, iš­duodamas profe­sinio moky­mo

diplomas.

15 Lie­tuvos Re­spublikos š­vie­timo įstaty­mo (nau­ja re­dakcija galioja nuo 2003 m. birž­e­lio 28 d.) 39 straipsnio 3 punktas.16 Forma­lusis š­vie­tima­s – š­vie­timas, vy­kstan­tis pagal te­isės aktų nustaty­ta tvarka patvirtin­tas ar įre­gistruotas ugdy­mo programas, kurias baigus įgy­jamas pradinis, pagrindinis, vidurinis, aukš­te­sny­sis arba aukš­tasis iš­silavinimas ir (ar) kvalifi­kacija (Lie­tuvos Re­spublikos š­vie­timo įsta­tymas).

�2

IV pak­o­pa – į ke­tvirtosios pakopos pro­

gramas priimami asme­ny­s, įgiję vidurinį iš­­

silavinimą. Šių programų trukmė nuo 1 iki

2 me­tų. Jas baigus iš­duodamas profe­sinio

moky­mo diplomas.

Aukš­tojo mokslo unive­rsite­tinės studijos

daugiau orie­ntuotos į akade­minę, o ne­uni­

ve­rsite­tinės – į taikomąją ve­iklą.

Darbinėje­ ve­ikloje­ pagrindinis kintamasis

yra da­rb­o­ vieta­, t. y­. funkcijų rinkiny­s,

už­ kurių vy­kdy­mą mokamas atly­ginimas.

Šioms funkcijoms atlikti y­ra re­ikalingas

tam tikras iš­silavinimas ir atitinkami ge­bė­

jimai. Taigi, darbo vie­tą nule­mia išsila­vini-

ma­s ir g­eb­ė­jima­i. Darbo vie­toms grupuoti

daž­niausiai naudojamos ISCO17 ar SOC18

klasifi­kacijos. Šios dvi klasifi­kacijos tarpu­

savy­je­ gali būti sude­rinamos. Lie­tuvoje­

ISCO pagrindu y­ra sudary­tas „Lie­tuvos pro­

fe­sijų klasifi­katorius“ (pro­fesija­ sieja­ma­

su­ da­rb­u­o­to­jo­ fa­ktiška­i a­tlieka­mu­ da­rb­u­),

kuriuo naudojantis re­nkami įvairūs statisti­

niai duome­ny­s.

17 Inte­rnational standard classifi­cation of occu­pations.18 Standard occupational classifi­cation.

Šioje­ studijoje­ darbuotojų pasiūla anali­

zuojama gre­tinant š­vie­timo ir darbo vie­­

tų duome­nis pagal pate­iktą sch­e­mą (6.1

pav.).

6.3. darbu­otojų p­asi­ūla p­agal švi­eti­mo sri­ti­s i­r i­šsi­lavi­ni­mą­Analizuojant už­imtumo poky­čius pagal dar­

bo vie­tų grupe­s nustaty­ta, kad nuo 2004

iki 2006 m. labiausiai sumaž­ėjo kva­lifi­ku­o­-

tų prekinio­ žemė­s ū­kio­ ir žu­vininky­stė­s da­r-

b­ininkų g­ru­pė­, iš­augo teisė­s a­ktų leidė­jų,

vy­resniųjų va­lsty­b­ė­s pa­reig­ū­nų, įmo­nių,

įsta­ig­ų, o­rg­a­niza­cijų ir kitų va­do­vų grupė.

Spe­cialistų (tarp jų ir tarnautojų) dalis už­­

imtumo struktūroje­ 2006 m. sudarė kie­k

maž­e­snę ne­i 30 proc. dalį, darbininkai –

maž­daug 60 proc. (6.1 le­nte­lė).

Turimais duome­nimis, į profe­sinio moky­mo

programas 2006 m. buvo priimti 19 913

jaunuolių, 3 proc. maž­iau ne­i 2005 m. Aukš­­

tojo mokslo bakalauro studijų paklausa

6.1 pa­v. Da­rbu­otojų pa­si­ūlos verti­n­i­mo sch­ema­

Pirminis profe­sinis moky­masAukš­tasis mokslas

(unive­rsite­tinis ir ne­unive­rsite­tinis)

1 2 3 4

Švietima­s

Pa­ko­po­s

Da­rb­o­ vietų g­ru­pė­s

Įre­nginių, maš­inų ope­ratoriai ir surinkėjai

Aptarnavimo sritie­s ir pre­ky­bos darbuotojai.

Kvalifi­kuoti ž­e­mės ūkio ir ž­uvininky­stės darbininkai.

Kvalifi­kuoti darbininkai ir amatininkai.

Spe­cialistai.

Jaune­snie­ji spe­cialistai ir te­ch­nikai.

Jaune­snie­ji tarnautojai.

Be­darbių moky­mas

�3

2006 m. kie­k padidėjo: priimta 47 240 stu­

de­ntų, t. y­. 2 proc. daugiau ne­i 2005 m.

Tarp pasirinkusiųjų profe­sinį moky­mą

populiariausios buvo verslo­ ir a­dminist-

ra­vimo­ be­i inžinerijo­s ir inžinerinių pro­-

fesijų š­vie­timo srity­s, aukš­tąjį mokslą –

verslo­ ir a­dministra­vimo­ š­vie­timo sritis.

Faktiš­kai tokios pačios te­nde­ncijos vy­ravo

ir 2005 m. De­talūs duome­ny­s apie­ priim­

tų moky­tis/studijuoti jaunuolių pasiskirs­

ty­mą pagal š­vie­timo sritis pate­ikti 6.2 pa­

ve­iksle­.

Absolve­ntų skaičiaus pasiskirsty­mas pagal

š­vie­timo sritis sutampa su priėmimo struk­

tūra, t. y­. vy­rauja jaunuoliai baigę verslo­ ir

a­dministra­vimo­ sričiai priskirtas moky­mo/

studijų programas, o baigusiųjų profe­sinio

moky­mo programas skaičius y­ra daugiau

ne­i 2 kartus maž­e­snis už­ aukš­tojo mokslo

absolve­ntų skaičių. Paž­y­mėtina, kad profe­­

sinio moky­mo absolve­ntų skaičius 2006 m.

buvo 11 proc. maž­e­snis ne­i 2005 m. Aukš­­

tojo mokslo absolve­ntų skaičius pe­r š­į lai­

kotarpį iš­augo apie­ 12 proc.

6.2 pa­v. 2006 m. pri­i­mtų moky­ti­s/stu­di­ju­oti­ ja­u­n­u­oli­ų ska­i­či­a­u­s pa­si­ski­rsty­ma­s pa­ga­l švi­eti­mo sri­ti­s

6.1 len­telė­. Uži­mtu­mo pa­ga­l da­rbo vi­etų gru­pes stru­ktūra­

Po­ky­ti­s nuo­ 2004 i­ki­ 2006 m. Darbo­ vi­e­tų grupės 2006 m.

1�% ↑ Teisės aktų leidėjai, vy­r­esnieji valsty­bės par­eig­ūnai, įmonių, įstaig­ų, or­g­anizacijų ir­ kiti vadovai

�% 9%

�% ↑ Specialistai 1�% 29,5%

�% ↑ Jaunesnieji specialistai ir­ technikai �%

4% ↑ Jaunesnieji tar­nautojai 4%

13% ↑ Aptar­navimo sr­ities ir­ pr­eky­bos dar­buotojai 13% 50,8%

­27% ↓ Kvalifi­kuoti pr­ekinio žemės ūkio ir­ žuvininky­stės dar­bininkai �%

12% ↑ Kvalifi­kuoti dar­bininkai ir­ amatininkai 1�%

�% ↑ Įr­eng­inių, mašinų oper­ator­iai ir­ sur­inkėjai 10%

4% ↑ Nekvalifi­kuoti dar­bininkai 11% 10,7%

­8% ↓ Ginkluotosios pajėg­os (samdomi dar­buotojai) 0%

↑ – padidėjimas; ↓ – sumažėjimas

�4

Pate­ikti duome­ny­s rodo, jog nors rinkoje­

už­imtumas da­rb­ininkų grupėje­ du kartus

virš­ija specia­listų (tarp jų ir tarnautojų)

skaičių, tačiau, pagal priėmimo moky­tis/

studijuoti duome­nis, jaunuolių dalis pro­

fe­siniame­ moky­me­ daugiau ne­i 2 kartus

maž­e­snė už­ pasirinkusių aukš­tojo moks­

lo studijas. Tai turi įtakos ir profe­sinio

moky­mo be­i aukš­tojo mokslo absolve­ntų

santy­kiui. Todėl ate­ity­je­ atotrūkis tarp

darbininkų pasiūlos ir paklausos gali dar

labiau padidėti ir suke­lti rimtų proble­mų

ve­rslo plėtrai.

6.4. darbu­otojų p­asi­ūla Zu sek­tori­u­i­Įgy­ve­ndinant moky­mo/studijų programą

darbuotojai daž­niausiai y­ra re­ngiami ne­

konkre­čiai, aiš­kiai apibrėž­tai darbo vie­­

tai, be­t tam tikrai ve­iklų grupe­i. Tuo tar­

pu įvairių ūkio se­ktorių ve­iklos ne­re­tai iš­

dalie­s sutampa. Kai kurios ZU se­ktoriaus

darbams atlikti re­ikalingos kompe­te­ncijos

taip pat būtinos, pavy­zdž­iui, staty­bos, tu­

rizmo paslaugų, maisto produktų gamy­bos

ve­iklose­. Taigi nurody­ti, kurios programos

y­ra skirtos tam tikro se­ktoriaus darbuoto­

jams re­ngti y­ra gana proble­miš­ka, ne­s daž­­

niausiai kie­kvie­nos programos absolve­ntai

gali įsidarbinti ke­lie­ms ūkio se­ktoriams pri­

klausančiose­ įmonėse­. Todėl nagrinėjant

darbuotojų pasiūlą buvo pe­rž­iūrėtos visos

programos, kurių absolve­ntai galėtų dirb­

ti ZU se­ktoriuje­ ir, re­miantis AIKOS siste­­

moje­ pate­ikta informacija apie­ programas,

jos suskirsty­tos į dvi grupe­s:

• Pirmoji grupė. Ją sudaro programos, ku­

riose­ pagrindinis dėme­sy­s y­ra skiriamas

ZU se­ktoriaus kompe­te­ncijoms įgy­ti. Ty­­

rimo konte­kste­ laikomasi prie­laidos, kad

dauguma š­ių programų absolve­ntų įsidar­

bina ZU se­ktoriuje­.

• Antrosios grupės programos daugiau­

siai y­ra orie­ntuotos į kitie­ms se­ktoriams

re­ikalingų kompe­te­ncijų įgijimą. Dau­

guma š­ių programų absolve­ntų turėtų

įsidarbinti kituose­ se­ktoriuose­, ir tik ne­­

dide­lė dalis turėtų ate­iti dirbti į ZU se­k­

torių. Pavy­zdž­iui, ž­irgininky­stės ve­rslo

darbuotojai re­ngiami ž­irgų sporto re­ngi­

niams ruoš­ti, ž­irgams tre­niruoti, tačiau

akivaizdu, kad kai kurias kompe­te­ncijas

(pvz., gaminti ir sandėliuoti paš­arus) jie­

gali pritaiky­ti ir ž­e­mės ūky­je­.

6.4.1. Kvali­fi­k­u­otų darbi­ni­nk­ų p­asi­ūla Zu sek­tori­u­i­

Aukš­čiau apraš­y­tu būdu atrinkus ZU se­kto­

riui svarbias pirminio profe­sinio moky­mo

programas, iš­ visų jas te­ikiančių profe­sinių

moky­klų buvo surinkta informacija apie­

2007 m. absolve­ntų skaičių be­i jų įsidar­

binimą. Duome­ny­s apie­ įsidarbinimą y­ra

be­ndri. Re­miantis profe­sinių moky­klų at­

saky­mais, po baigimo įsidarbina apie­ 64

proc. š­ių moky­mo programų absolve­ntų

(6.2 le­nte­lė). Likusie­ji tarnauja armijoje­,

mokosi, iš­vy­kę į kitas š­alis ir pan. De­talios

informacijos apie­ tai, į kokio ūkio se­kto­

riaus įmone­s nuėjo dirbti absolve­ntai, mo­

ky­klos ne­turėjo.

Le­nte­lėje­ pate­iktos tik tos programos, ku­

rios 2006 m. turėjo absolve­ntų laidas. Kva­

lifi­kuoti darbininkai ZU se­ktoriui re­ngiami ir

pagal eko­lo­g­inio­ ū­kio­ da­rb­ininko­(2007m.

spalio 1 d. joje­ mokėsi 56 jaunuoliai), a­g­ro­-

serviso­ da­rb­u­o­to­jo­ (atitinkamai – 120 jau­

nuolių) programas. Studijų ir moky­mo pro­

gramų re­gistre­ y­ra taip pat įre­gistruotos

žemė­s ū­kio­ techniko­s remo­ntininko­,so­di-

ninko­ ir da­ržininko­,ū­kininko­,ū­kininko­ pa­-

g­a­lb­ininko­,a­rklininko­,b­itininky­stė­s verslo­

da­rb­u­o­to­jo­,žemė­s ma­tininko­,ka­imo­ ver-

slų o­rg­a­niza­to­ria­u­s,ka­imo­ verslų pa­sla­u­-

g­ų teikė­jo­ moky­mo programos. 6.2. le­nte­­

lėje­ jos ne­paminėtos, ne­s 2003–2006 m.

mokinių moky­mas pagal jas ne­buvo vy­k­

domas.

Že­mės ūkio se­ktoriui darbuotojai y­ra re­n­

giami taip pat ir pagal darbo rinkos pro­

fesinio mokymo programas, įtrauktas į

Studijų ir moky­mo programų re­gistrą.

Duome­ny­s apie­ š­ias programas pate­ikti

6.3 le­nte­lėje­. Že­mdirbių tęstinį profe­si­

nį moky­mą vy­kdo 44 Re­gioniniai ž­e­mdir­

bių tęstinio profe­sinio moky­mo ce­ntrai.

Tai juridinio statuso ne­turinčios institucijos,

��

6.2 len­telė­. ZU sektori­a­u­s pi­rmi­n­i­o profesi­n­i­o ren­gi­mo progra­mos i­r a­bsolven­tų ska­i­či­u­s jose*

Pi­rmi­ni­o­ pro­fe­si­ni­o­ mo­ky­mo­ pro­grama 2006 m. abso­lve­ntai­ Darbi­ni­nkų pasi­ūla

ZU se­kto­ri­ui­Iš vi­so­: Įsi­darbi­no­

I g­r­upė

Aplinkotvar­kos dar­bininko 12 �

145

Dekor­aty­vinio apželdinimo ver­slo dar­buotojo 2 1

Kaimo ver­slų dar­bininko � 4

Kaimo ver­slų dar­buotojo 11 �

Melior­acijos dar­buotojo 1� 12

Technikos pr­iežiūr­os ver­slo dar­buotojo** 4� 30

Technikos šaltkalvio r­emontininko** �0 32

Žemės ūkio g­amy­bos ver­slo dar­bininko 32 20

Žemės ūkio g­amy­bos ver­slo dar­buotojo 30 1�

Žemės ūkio g­amy­bos ver­slo or­g­anizator­iaus 10 �

Želdinių tvar­ky­tojo � �

II g­r­upė

Žir­g­ininky­stės ver­slo dar­buotojo 41 2�

418

Žir­g­ų kausty­tojo 4 3

Kaimo tur­izmo dar­buotojo 42 2�

Kaimo tur­izmo or­g­anizator­iaus 14 �

Technikos pr­iežiūr­os ver­slo dar­buotojo*** 412 2�4

Technikos šaltkalvio r­emontininko*** 140 �0

* Lentelėje išvar­dintų pr­og­r­amų tr­umpi apr­ašai pateikti 3 pr­iede. ** Pr­og­r­amos žemės ūkio specializacijos absolventai.*** Be žemės ūkio specializacijos absolventų.

6.3 len­telė­. ZU sektori­a­u­s forma­li­ojo da­rbo ri­n­kos profesi­n­i­o moky­mo progra­mos

Fo­rmali­o­jo­ darbo­ ri­nko­s mo­ky­mo­ pro­grama Pro­gramo­s trukmė, savai­tėmi­s

Insti­tuci­jų, kuri­o­s turi­ li­ce­nci­jas, skai­či­us

Ūkininkavimo žinių pag­r­indų � 12

Ekolog­inio ūkininkavimo žinių pag­r­indų 4 10

Dar­žininky­stės 4 4

Sodininky­stės � �

Paukščių aug­intojo � 1

Ūkininkavimo pr­admenų � 40

Vaistažolių aug­intojo � 1

TR 1 kateg­or­ijos tr­aktor­ių vair­uotojo (tr­aktor­ininko) 10 41

TR 2 kateg­or­ijos tr­aktor­ių vair­uotojo (tr­aktor­ininko) 13 34

SZ kateg­or­ijos savaeig­ių žemės ūkio mašinų vair­uotojo (tr­aktor­ininko) 14 32

įste­igtos prie­ profe­sinių moky­klų, kole­gijų

ir kitų institucijų. Formaliosios tęstinio pro­

fe­sinio moky­mo programos y­ra ne­paklau­

sios. Tik ū­kininka­vimo­ pra­dmenųmokymo

programa sulaukia dide­lio populiarumo,

tačiau š­į jos populiarumą nule­mia tai, kad

pagal te­isės aktų re­ikalavimus, asmuo, ke­­

tinantis re­gistruoti ūkininko ūkį, privalo tu­

rėti ž­e­mės ūkio iš­silavinimą ar būti baigęs

ū­kininka­vimo­ pra­dmenų moky­mo progra­

mą. Že­mės ūkio ministe­rijos duome­nimis

2002–2006 m. tęstinio profe­sinio moky­mo

programas baigė virš­ 14 tūkst. ž­e­mdirbių,

iš­ jų 99 proc. – ū­kininka­vimo­ pra­dmenų

moky­mo programą.

��

Šiuo me­tu y­ra apie­ 200 ne­formaliojo tęsti­

nio moky­mo programų, kurios skirtos ZU

se­ktoriui re­ikalingoms kompe­te­ncijoms

įgy­ti. Šios programos re­gistruojamos Že­m­

dirbių, miš­kų savininkų, vie­tos ve­iklos gru­

pių (VVG), kitų kaimo gy­ve­ntojų ir jų kon­

sultantų ne­formaliojo tęstinio profe­sinio

moky­mo programų sąvade­ (h­ttp://www.

zum.lt/mmc). Tarp ž­e­mdirbių š­ios pro­

gramos y­ra populiarios. Jų populiarumą

le­mia tai, kad jos y­ra paly­ginti ne­ilgos,

daž­niausiai organizuojamos kuo arčiau be­­

simokančiųjų (se­niūnijose­ ir pan.), fi­nan­

suojamos ES struktūrinių fondų lėš­omis ir

be­simokantie­ms mokėti ne­re­ikia, taip pat

kai kurios jų y­ra privalomos norint už­siim­

ti tam tikra ve­ikla (pvz., a­u­g­a­lų a­psa­u­g­o­s

priemo­nių na­u­do­to­jų moky­mo programa).

Duome­ny­s apie­ ž­e­mdirbių ne­formalųjį tęs­

tinį moky­mą pate­ikti 6.4 le­nte­lėje­.

Že­mdirbių daly­vavimą tęstinio moky­mo

siste­moje­ skatina ir Žaliasis diplomas. Ža­

liasis diplomas liudija ž­e­mės ūkio ve­iklos

subje­kto tinkamą profe­sinį pasire­ngimą ir

kvalifi­kaciją be­i sute­ikia galimy­bę daly­vau­

ti ž­e­mės ūkio sritie­s š­vie­timo ir profe­sinio

praktinio moky­mo programose­. Žaliasis di­

plomas sute­ikiamas pe­nke­rie­ms me­tams.

Že­mės ūkio rūmų duome­nimis (www.zur.lt),

2006 m. Žaliasis diplomas sute­iktas 70, o

2007 m. dar 68 ž­e­mės ūkio ve­iklos sub­

je­ktams (ūkininkams ir ž­e­mės ūkio be­ndro­

vėms).

6.4.2. Sp­eci­ali­stų i­r techni­k­ų p­asi­ūla Zu sek­tori­u­i­

Aukš­tojo mokslo ne­unive­rsite­tinių ir uni­

ve­rsite­tinių studijų programos, pagal ku­

rias re­ngiami spe­cialistai ZU se­ktoriui,

be­i trumpi kvalifi­kacijos apraš­ai pate­ikti

3 prie­de­. Turimais duome­nimis, 2006 m.

studijuoti pagal 6.5 le­nte­lėje­ iš­vardintas

programas priimta apie­ 1700 jaunuolių.

2006 m. ž­e­mės ūkio se­ktoriaus spe­cialis­

tų re­ngimo I grupės programas baigė 393

ž­monių, iš­ jų – 328 pirmąją studijų pako­

pą. Ve­rtinant pasiūlą magistro studijų ab­

solve­ntai nėra įskaičiuojami, ne­s, pirma,

dauguma studijuojančių magistratūroje­

dirba, antra, į magistratūrą priimami tik

baigusie­ji bakalauro studijas, o pastarie­ji

y­ra įtraukti į pasiūlą. Galimy­bės įve­rtinti

absolve­ntų įsidarbinimą y­ra labai ribotos,

ne­s tik maž­a dalis aukš­tųjų moky­klų ste­bi

savo absolve­ntų tole­snę karje­rą. Jų duo­

me­nimis, vidutiniš­kai įsidarbina apie­ 70

proc. absolve­ntų. Re­miantis š­ia prie­laida

spe­cialistų pasiūla ZU se­ktoriui 2006 m.

buvo 231 asmuo pagal pirmosios grupės

studijų programas.

6.4 len­telė­. Neforma­lu­si­s tęsti­n­i­s profesi­n­i­s žemdi­rbi­ų moky­ma­s 2002–2006 m.*

Me­tai­ Mo­ky­mų skai­či­us Klausy­to­jų skai­či­us

2002 11 4�0

2003 ��0 13��2

2004 3�2 �42�

200� 1�0 22�0

200� �1� 10�2�

*Žemės ūkio minister­ijos duomeny­s.

��

6.5. len­telė­. Au­kštojo mokslo stu­di­jų progra­mos, ski­rtos speci­a­li­sta­ms ZU sektori­u­i­ ren­gti­*

Studi­jų pro­grama2006 m. abso­lve­ntai­

Spe­ci­ali­stų pasi­ūla ZU** Iš vi­so­: Įsi­darbi­no­

I gru­p­ė

Neuniver­sitetinės studi­jo­s

Ag­r­over­slai ir­ jų technolog­ijos � �

65

231

Žemės ūkio technolog­ija �0 3�

Žemės ūkio technika 34 24

Univer­sitetinės bakalaur­o studi­jo­s

Ag­r­onomija �� 4�

166

Žemės ūkio technolog­ijos ir­ jų vady­ba 3� 2�

Gy­vulininky­stės technolog­ija �3 ��

Žemės ūkio ver­slo vady­ba 22 1�

Žemės ūkio pr­oduktų g­amy­bos inžiner­ija 1� 13

Mag­istr­antūr­a

Ag­r­onomija 24

��Gy­vulininky­stės technolog­ija 21

Žemės ūkio pr­oduktų g­amy­bos inžiner­ija 4

Žemės ūkio ver­slo vady­ba 1�

II gru­p­ė

Neuniver­sitetinės studi­jo­s

Želdy­nai ir­ jų dizainas 12� �0

124

392

Želdy­nų dizainas 33 23

Želdinamų ter­itor­ijų inžiner­ija 1� 11

Univer­sitetinės bakalaur­o studi­jo­s

Žemės ūkio pr­oduktų laiky­mo ir­ per­dir­bimo inžiner­ija 2� 1�

268

Žemės ūkio mechanikos inžiner­ija 3� 2�

Žemės ūkio inžiner­ija ir­ vady­ba 44 31

Žemės ūkio ener­g­etikos inžiner­ija 34 24

Žemės ūkio ekonomika 104 �3

Žemės ūkio buhalter­inė apskaita ir­ fi­nansai 13� ��

Mag­istr­antūr­a

Žemės ūkio mechanikos inžiner­ija �

64

Žemės ūkio inžiner­ijos vady­ba 12

Žemės ūkio ener­g­etikos inžiner­ija 12

Žemės ūkio ekonomika 14

Žemės ūkio buhalter­inė apskaita ir­ fi­nansai 12

Žemės ūkio pr­oduktų laiky­mo ir­ per­dir­bimo inžiner­ija �

* Tr­umpi teikiamų kvalifi­kacijų apr­ašai pateikti 4 pr­iede.**Pasiūla apskaičiuota laikantis pr­ielaidos, kad įsidar­bina 70 pr­oc. absolventų.

6.5. ap­i­bendri­ni­masDarbuotojų pore­ikio prognozė pagal darbo

vie­tų grupe­s apskaičiuota įve­rtinus se­kto­

riaus plėtrą be­i darbuotojų kaitą jame­ (pla­

čiau apie­ tai 5.4 sky­re­ly­je­). Ty­rime­ laikoma­

si nuostatos, kad darbuotojų pore­ikį, kuris

atsiranda dėl se­ktoriaus plėtros ir iš­e­inančių

iš­ darbo rinkos dėl amž­iaus ir kitų prie­ž­asčių

se­ktoriaus darbuotojų, turėtų kompe­nsuoti

pirminio profe­sinio moky­mo siste­ma. Dar­

buotojų paklausa ir pasiūla ZU se­ktoriaus

įmonėse­ pate­ikiama 6.6 le­nte­lėje­. Pasiūla ir

paklausa apskaičiuota re­miantis 6.2, 6.5 ir

5.6. le­nte­lėse­ pate­iktais duome­nimis.

��

Sociologinės apklausos duome­nimis (4.6.

le­nte­lė), 2006 m. ž­e­mės ūkio įmonėse­ dir­

bo du su puse­ karto daugiau kva­lifi­ku­o­tų

da­rb­ininkų nei specia­listų ir technikų.Pir-

minio profe­sinio moky­mo pore­ikio vie­ne­­

rie­ms me­tams pož­iūriu paste­bima, kad

kvalifi­kuotų darbininkų paklausa apie­ tris

kartus virš­ija spe­cialistų ir te­ch­nikų paklau­

są. 2006 m. duome­nimis, I grupės progra­

mų aukš­tųjų moky­klų absolve­ntų skaičius

daugiau ne­i du kartus virš­ija pirminio pro­

fe­sinio moky­mo absolve­ntų skaičių (6.2,

6.5 le­nte­lės). Todėl ate­ity­je­ atotrūkis tarp

darbininkų pasiūlos ir paklausos gali dar

labiau padidėti ir suke­lti rimtų proble­mų

ve­rslo plėtrai.

Ty­rimo duome­nimis, pirminis profe­sinis

moky­mas kasme­t turėtų pare­ngti 440 kva­

6.6. len­telė­. Da­rbu­otojų pa­kla­u­sa­ ZUS įmon­ė­se i­r pi­rmi­n­i­o profesi­n­i­o moky­mo bei­ a­u­kštojo mokslo pa­si­ūla­ pa­ga­l da­rbo vi­etų gru­pes, ku­ri­ose

n­u­sta­ty­ta­s da­rbu­otojų trūku­ma­s*

Darbo­ vi­e­tų grupėsNaujai­ ate­i­nanči­ų

darbuo­to­jų po­re­i­ki­s 1 me­tams

Po­re­i­ki­s pi­rmi­ni­am mo­ky­mui­**

Me­ti­nė pasi­ūla (2006 m. duo­me­ni­mi­s)

Paklauso­s i­r pasi­ūlo­s balanso­

įve­rti­ni­mas

Sp­eci­ali­stai­ 100 80

145 ap­i­e 230 tei­gi­amas jau­nesni­eji­ sp­eci­ali­stai­ i­r techni­k­ai­ 70 65

Kvali­fi­k­u­oti­ darbi­ni­nk­ai­ 640 440 ap­i­e 145 Nei­gi­amas

* „Kitų dar­buotojų“ por­eikis ir­ pasiūla nėr­a nag­r­inėjami, kadang­i šios g­r­upės dar­bininkai (pvz., vair­uotojai) dir­ba įvair­iose ūkio šakose ir­ nėr­a būding­i ZU sektor­iui. ** Naujai ateinanty­s dar­buotojai, kur­ie tur­ės pakeisti išeinančius iš dar­bo r­inkos bei kompensuoti dar­buotojų por­eikius, susijusius su plėtr­a.

lifi­kuotų darbininkų ir 145 spe­cialistus be­i

te­ch­nikus, o tęstinis – apie­ 200 kvalifi­kuo­

tų darbininkų. Iš­ dalie­s š­is pore­ikis pate­nki­

namas vy­kdant be­darbių moky­mą. Tačiau,

sociologinės apklauos duome­nimis (pla­

čiau 5.3 sky­re­ly­je­), apie­ pusę kvalifi­kuotų

darbininkų pore­ikio kompe­nsuoja pačios

įmonės, vy­kdy­damos moky­mus darbo vie­­

toje.

Paž­y­mėtina, kad te­igiamas paklausos ir

pasiūlos balanso įve­rtinimas specia­listų ir

technikų grupėje­ y­ra sąly­ginis, ne­s ne­abe­­

jotinai š­ios grupės darbuotojų pore­ikis e­g­

zistuoja ir ūkininkų ūkiuose­.

��

7. rEKOMENdaCIjOS atOtrŪKIuI tarP darBuOtOjŲ PaKLauSOS Ir PaSIŪLOS Zu SEKtOrIujE MaŽINtI

• Re­miantis atlikta analize­, grėsmę sėkmin­

gai ve­rslo plėtrai ke­lia kvalifi­kuotų darbi­

ninkų stoka. Pastarie­ji paprastai re­ngia­

mi profe­sinio moky­mo įstaigose­. Todėl

tikslinga pe­rž­iūrėti priėmimo planus į

valsty­bės fi­nansuojamas profe­sinio mo­

ky­mo programas, skirtas darbuotojams

ZU se­ktoriui re­ngti. Se­ktoriaus spe­cialy­­

bių patrauklumo ir pre­stiž­o didinimui di­

de­snį dėme­sį turėtų skirti ir valsty­binės

institucijos, š­vie­timo įstaigos, ž­e­mės

ūkio įmonės ir ūkininkai. Tikslinga pla­

čiai re­klamuoti ir populiarinti ž­e­mės ūkio

spe­cialy­be­s tarp jaunimo (re­klaminės ak­

cijos be­ndrojo lavinimo moky­klose­, spau­

doje­, pe­r te­le­viziją, karje­rą padariusių

abiturie­ntų pavy­zdž­iai ir kt.).

• Se­ktoriaus įmonėms trūksta tra­kto­rinin-

kųirmecha­niza­to­rių. Šiuo me­tu š­ios kva­

lifi­kacijos darbininkai pirminiame­ profe­­

siniame­ moky­me­ nėra re­ngiami. Šioms

darbo vie­toms re­ikalingos kompe­te­nci­

jos iš­ dalie­s te­ikiamos pe­r techniko­s prie-

žiū­ro­s verslo­ da­rb­u­o­to­jo­ moky­mo progra­

mos ž­e­mės ūkio spe­cializaciją. Tačiau

pasirinkusie­ji š­ią spe­cializaciją sudaro

tik maž­ą dalį š­ios programos absolve­ntų.

Todėl, pakore­gavus be­i papildž­ius re­ikia­

momis kompe­te­ncijomis minėtą progra­

mą, tikslinga didinti mokinių skaičių š­ios

programos ž­e­mės ūkio spe­cializacijoje­.

• Ty­rimo duome­ny­s rodo, kad formalus

tęstinis ž­e­mdirbių moky­mas nėra popu­

liarus, iš­sky­rus ū­kininka­vimo­ pra­dmenų

programą. Todėl tikslinga tobulinti ž­e­m­

dirbių tęstinio moky­mo organizavimą

priartinant jį prie­ vartotojų, plėtojant mo­

ky­mosi infrastruktūrą, informuojant apie­

moky­mosi naudą be­i sukuriant palankias

sąly­gas įgy­tai patirčiai be­i ge­bėjimams

formalizuoti.

• Re­miantis ty­rimo duome­nimis se­ktoriaus

darbininkams labiausiai trūksta ž­e­mės

ūkio me­ch­anizmų prie­ž­iūros ir valdy­mo

ge­bėjimų be­i kompiute­rinio raš­tingumo.

Spe­cialistams aktualūs y­ra darbo organi­

zavimo, darbo prie­ž­iūros ir kontrolės be­i

darbo planavimo ge­bėjimai, o taip pat už­­

sie­nio kalbų mokėjimas. Todėl, sie­kiant

už­tikrinti tinkamą darbuotojų kvalifi­ka­

ciją, būtina atnaujinti moky­mo/studijų

programas pagal nustaty­tus ge­bėjimų

pore­ikius.

• Nuo 2003 m. Lie­tuvos įmonėms be­i

ūkiams iš­duodamas Lie­tuvos Re­spubli­

kos ž­e­mės ūkio ministe­rijos nustaty­tos

formos Žaliasis diplomas, sute­ikiantis te­i­

sę priimti moksle­ivius ir stude­ntus prak­

tiniam moky­mui. Šio diplomo savininkų

moky­mo bazė turėtų būti labiau iš­nau­

dojama organizuojant praktinį moky­mą

taip pat ir pa­meistry­stė­s forma, kurią

įte­isino Profe­sinio moky­mo įstaty­mo pa­

ke­itimo įstaty­mas (2007 m.).

• Pastaruoju me­tu ž­e­mės ūky­je­ akce­ntuo­

jamas plataus profi­lio specia­listo­ – pra­k-

tiko­ pore­ikis (pvz., ge­bančio atlikti visus

te­ch­nologinio profi­lio darbus – nuo dirvos

paruoš­imo iki de­rliaus nuėmimo). Todėl

moky­mo te­ikėjai turėtų pe­rž­iūrėti savo

moky­mo programas, kad vie­toje­ siau­

ros spe­cializacijos spe­cialistų, pare­ngtų

plate­snių ge­bėjimų darbuotojus – prakti­

kus.

• Ty­rimas parodė, kad naudota vie­ninga

se­ktorių ty­rimo me­todologija nėra pri­

taiky­ta dirbančiųjų ūkininkų ūkiuose­ mo­

ky­mosi pore­ikiams įve­rtinti. Todėl būtų

tikslinga atlikti spe­cialų ty­rimą š­ių dar­

buotojų moky­mosi pore­ikiams nustaty­ti.

�0

NuOrOdOS

Atkinson, D., 2007. Go­ing­ fo­r Bro­ke: The

fa­te o­f fa­rmwo­rkers in a­rid So­u­th Africa­.

Ca­peto­wn: HSRC Pre­ss.

Be­Ne­Lux Socie­ty­ for Horticultural Scie­nce­,

2006. Th­e­ Future­ of Horticultural Scie­nce­

and Education in a Europe­an Pe­rspe­cti­

ve. h­ttp://www.ce­se­.e­uropa.e­u/se­ctions/

nat/confe­re­nce­s/06­12­22­h­orticulture­/

h­orticulture­.doc (Acce­sse­d 3rd June­, 2007).

Be­njamin, C. and Kimh­i, A., 2006. “Farm

work, off­farm work, and h­ire­d farm la­

bour: e­stimating a discre­te­­ch­oice­ mode­l

of Fre­nch­ farm couple­s’ labour de­cisions”,

Eu­ro­pea­n Review o­f Ag­ricu­ltu­ra­l Eco­no­-

mics 33(2)149-171.

Be­rde­, C., and Piros, M., 2006. “A Surve­y­

of Human Re­source­ Manage­me­nt and Qua­

lifi­cation Le­ve­ls in Hungarian Agriculture­”.

Jo­u­rna­l o­f Ag­ricu­ltu­ra­l Edu­ca­tio­n a­nd Ex-

tensio­n 12(4)301-315.

Be­rth­e­le­my­, P., 1997. Cha­ng­es in Ag­ricu­l-

tu­ra­l Emplo­y­ment. h­ttp://e­c.e­uropa.e­u/

agriculture­/e­nvir/re­port/e­n/e­mplo_e­n/

re­port_e­n.h­tm (Acce­sse­d 25th­ April, 2007).

Browne­, P. “Th­e­ Ch­alle­nge­s Facing th­e­

Te­agasc Education and Training Program­

me­”, The Na­tio­na­l Co­nference o­n Ag­ricu­l-

tu­ra­l Edu­ca­tio­n (Co­nference Pro­ceeding­s).

Dublin: Te­agasc.

Brouwe­r, F. 2006. Ma­in trends in a­g­ricu­l-

tu­re. h­ttp://www.mtt.fi­/sasspo/SASSPO_

HKI_BN1­1.pdf (Acce­sse­d 18th­ April,

2007).

Connolly­, L., A. Kinse­lla, G. Quinlan and B.

Moran,2007.Na­tio­na­l Fa­rm Su­rvey­, 2006.

Dublin: Te­agasc.

Coope­r and Signalla, 1996, “Agriculture­,

Te­ch­nology­ and th­e­ Economy­”, h­ttp://

www.dallasfe­d.org/re­se­arch­/pubs/agte­ch­.

h­tml (Acce­sse­d 15th­ May­, 2007).

CSO, 2000. Censu­s o­f Ag­ricu­ltu­re 2000.

Cork: CSO.

CSO, 2002. Ea­rning­s o­f Ag­ricu­ltu­ra­l Wo­r-

kers 2001. Cork: CSO.

Dalgaard. T., N. Halbe­rg and J Fe­nge­r,

2000. “Can Organic Farming He­lp to Re­du­

ce­ National Ene­rgy­ Consumption and Emis­

sions of Gre­e­nh­ouse­ Gasse­s in De­nmark?”

in van Ie­rland, E. and Oude­ Lansink, A.G.

(eds.), Eco­no­mics o­f Su­sta­ina­b­le Energ­y­

in Ag­ricu­ltu­re. Dordre­ch­t: Kluwe­r Acade­­

mic Publish­e­rs.

DG Agriculture­, 2004. The Co­mmo­n Ag­ri-

cu­ltu­ra­l Po­licy­ Expla­ined. Brusse­ls: DG Ag­

riculture­, Europe­an Commission.

DG Agriculture­, 2005. Pro­spects fo­r Ag­-

ricu­ltu­ra­l Ma­rkets a­nd Inco­me. h­ttp://

e­c.e­uropa.e­u/agriculture­/publi/capre­p/

prospe­cts2005/fullre­p.pdf. (Acce­sse­d 15th­

May,2007.

DG Finance­, 2007. Eco­no­mic Fo­reca­st:

Spring­, 2007. h­ttp://e­c.e­uropa.e­u/

e­conomy­_fi­nance­/publications/e­urope­an_

e­conomy­/2007/e­e­207e­n.pdf. (Acce­sse­d

18th­ July­, 2007).

Esty­n, 2003. Tra­ining­ a­nd Fu­rther Edu­ca­-

tio­n fo­r the La­ndb­a­sed Indu­stries in Wa­-

les. Cardiff: Esty­n.

Europe­an Commission, 2007. Agriculture­

and Rural de­ve­lopme­nt. h­ttp://e­c.e­uropa.

e­u/agriculture­/capre­form/inde­x_e­n.h­tm.

(Acce­sse­d 30th­ August, 2007).

Europe­an Environme­nt Age­ncy­, 2004. Im-

pa­cts o­f Eu­ro­pe’s Cha­ng­ing­ Clima­te: An in-

dica­to­r b­a­sed a­ssessment. h­ttp://re­ports.

e­e­a.e­uropa.e­u/climate­_re­port_2_2004/

e­n/summary­_of_e­urope­s_ch­anging_

climate­.pdf (Acce­sse­d 16th­ May­, 2007).

Europe­an Foundation for th­e­ Improve­me­nt

of Living and Working Conditions, 2004a.

The fu­tu­re o­f the fo­o­d a­nd drink secto­r.

Dublin: Europe­an Foundation for th­e­ Im­

prove­me­nt of Living and Working Condi­

tions.

�1

Europe­an Foundation for th­e­ Improve­me­nt

of Living and Working Conditions, 2004b.

Eu­ro­pe’s fo­o­d secto­r a­t a­ cro­ssro­a­ds. Dub­

lin: Europe­an Foundation for th­e­ Improve­­

me­nt of Living and Working Conditions.

Europe­an Foundation for th­e­ Improve­me­nt

of Living and Working Conditions, 2004c

The fu­tu­re la­ndsca­pe fo­r Eu­ro­pe’s fo­o­d po­-

licy­. Dublin: Europe­an Foundation for th­e­

Improve­me­nt of Living and Working Con­

ditions.

Eurostat, 2004. Wo­rk a­nd hea­lth in the

EU: A sta­tistica­l po­rtra­it. Luxe­mbourg: Offi­­

ce­ for Offi­cial Publications of th­e­ Europe­an

Communitie­s.

Eurostat, 2005. Ag­ricu­ltu­ra­l Sta­tistics Qu­-

a­rterly­ Bu­lletin: Specia­l Editio­n: Fa­rm

Stru­ctu­re Su­rvey­ 2003. Luxe­mbourg: Offi­­

ce­ for Offi­cial Publications of th­e­ Europe­an

Communitie­s.

Eurostat, 2006a. Fo­o­d: Fro­m Fa­rm to­ Fo­rk

Sta­tistics. Luxe­mbourg: Offi­ce­ for Offi­cial

Publications of th­e­ Europe­an Communi­

ties.

Eurostat, 2006b. EC Eco­no­mic Da­ta­ Po­c-

ketb­o­o­k, Octo­b­er 2006. Luxe­mbourg: Offi­­

ce­ for Offi­cial Publications of th­e­ Europe­an

Communitie­s.

Eurostat, 2006c. Ag­ricu­ltu­re in the Eu­ro­-

pea­n Unio­n: Sta­tistica­l a­nd Eco­no­mic In-

fo­rma­tio­n 2005. Luxe­mbourg: Offi­ce­ for

Offi­cial Publications of th­e­ Europe­an Com­

munitie­s.

Eurostat, 2007a. Ag­ricu­ltu­ra­l sta­tistics:

Da­ta­ 1995-2005. Luxe­mbourg: Offi­ce­ for

Offi­cial Publications of th­e­ Europe­an Com­

munitie­s.

Eurostat, 2007b. Fa­rm Stru­ctu­re Series –

2005. Luxe­mbourg: Offi­ce­ for Offi­cial Publi­

cations of th­e­ Europe­an Communitie­s.

FAO, 2002. Wo­rld Ag­ricu­ltu­re To­wa­rds

2015/2030: Su­mma­ry­ Repo­rt. Rome­: Fo­

od and Agriculture­ Organisation of th­e­ Uni­

tedNations.

Hattam, C., 2002. Org­a­nic Ag­ricu­ltu­re a­nd

Su­sta­ina­b­le Ag­ricu­ltu­re a­nd Ru­ra­l Develo­p-

ment. h­ttp://www.fao.org/ORGANICAG/

doc/oa_sard.h­tm (Acce­sse­d 15th­ May­,

2007).

He­inze­, L., 2007. Sta­te o­f the Wo­rld’s Be-

ef Ma­rket, 2007 a­nd Bey­o­nd. h­ttp://www.

ipcva.com.ar/fi­le­s/20­3/Ch­arla1.pdf (Ac­

ce­sse­d 10th­ May­, 2007).

HELCOM Programme­ Imple­me­ntation Task

Force­, 2001. Defi­nitio­n o­f a­g­ricu­ltu­re. Tal­

linn: He­lsinki Commission.

Inte­rnational Agriculture­ and Te­ch­nology­

Ce­ntre­, 2005.

Irish­ De­partme­nt of Agriculture­ and Food,

2005.Annu­a­l Review a­nd Ou­tlo­o­k Fo­r Ag­-

ricu­ltu­re a­nd Fo­o­d 2005/2006. Dublin: De­­

partme­nt of Agriculture­ and Food.

Lawson, R., 1996. “Eco­no­mic Impo­rta­nce

a­nd Trends In Orna­menta­l Ho­rticu­ltu­re”,

h­ttp://www.actah­ort.org/books/432/432_

28.h­tm (Acce­sse­d 3rd June­, 2007).

Lawton, K. 2003. “In the Yea­r 2013”.

h­ttp://farmindustry­ne­ws.com/mag/

farming_y­e­ar_3/ (Acce­sse­d 10th­May,2007).

Masigo, A. and C. Matsh­e­go, 2002. Pro­-

vincia­l Repo­rt o­n Edu­ca­tio­n a­nd Tra­ining­

fo­r Ag­ricu­ltu­re a­nd Ru­ra­l Develo­pment in

No­rth-West Pro­vince (So­u­th Africa­). Mma-

bath­o: North­­We­st De­partme­nt of Agricul­

ture­, Conse­rvation and Environme­nt.

Nowicki, P., 2007. Scena­r 2020 – Scena­-

rio­ stu­dy­ o­n a­g­ricu­ltu­re a­nd the ru­ra­l

wo­rld. h­ttp://e­c.e­uropa.e­u/agriculture­/

agrista/2006/sce­nar2020/final_re­port/

sce­nar2020fi­nal.pdf (Acce­sse­d May­ 31st,

2007).

Try­de­man Knudse­n, M., N. Halbe­rg, J.E.

Ole­se­n, J. By­rne­, V. Iy­e­r and N. Toly­,

2006.Glo­b­a­l trends in a­g­ricu­ltu­re a­nd fo­-

o­d sy­stems,h­ttp://ce­e­p.ude­l.e­du/publica­

tions/sustainable­de­ve­lopme­nt/2006_sd_

organic_agriculture­_ch­_1_Try­de­man_e­t_

al_By­rne­_Iy­e­r_Toly­.pdf (Acce­sse­d 31st

May,2007).

�2

OECD, FAO, 2006. OECD-FAO Ag­ricu­ltu­ra­l

Ou­tlo­o­k 2006-2015. Paris: OECD.

Re­naut, A, 2003. “Migrants in Europe­an Ag­

riculture­, th­e­ Ne­w Me­rce­narie­s”, in Decent

wo­rk in Ag­ricu­ltu­re, numbe­r 131­132 of

Edu­ca­tio­n o­u­vriè­re, pp 23­28.

Slatte­ry­, L., 2007. “Not so full Irish­”, The

Irish Times Bu­siness This Week, (Friday­,

August 24th­,2007).www.ire­land.com.

Small Farm Ce­nte­r, 2007. Ag­ricu­ltu­ra­l

To­u­rism. h­ttp://www.sfc.ucdavis.e­du/

agritourism/agritour.h­tml (Acce­sse­d 15th­

May,2007).

US De­partme­nt of Labor, 2007. Ag­ricu­ltu­-

ra­l Wo­rkers. Occu­pa­tio­na­l Ou­tlo­o­k Ha­ndb­o­-

o­k, 2006-07 Editio­n, Food Proce­ssing Oc­

cupations, on th­e­ Inte­rne­t at h­ttp://www.

bls.gov/oco/ocos285.h­tm (Acce­sse­d 16th

Ma­y­, 2007).

US De­partme­nt of Labor, 2005. A Demo­g­-

ra­phic a­nd Emplo­y­ment Pro­fi­le o­f United

Sta­tes Fa­rm Wo­rkers: Finding­s fro­m the

Na­tio­na­l Ag­ricu­ltu­ra­l Wo­rkers Su­rvey­

(NAWS) 2001-2002.

USDA, 2006. Wo­rld Ag­ricu­ltu­ra­l Su­pply­

a­nd Dema­nd Estima­tes. h­ttp://www.usda.

gov/oce­/commodity­/wasde­/late­st.pdf (Ac­

ce­sse­d 28th­ May­, 2007).

�3

1 PrIEdaS

Li­etu­vos k­ai­mo p­lėtros i­r žemės ūk­i­o gali­my­bi­ų, grėsmi­ų, si­lp­ny­bi­ų, sti­p­ry­bi­ų anali­z­ė

Sti­pry­bės Si­lpny­bės

Žemės ir­ miškų ūkio sektor­ius sudar­o svar­bią šalies ūkio str­uktū­r­os dalį.

Nepalanki žemės ir­ miškų ūkio str­uktūr­a ir­ g­ana pr­asta žemės ūkio sektor­iaus infr­astr­uktūr­a (dr­enažo sistemos, vietiniai keliai).

Sustipr­ėjusi maisto pr­amonės pozicija tar­ptautinėse r­inkose, padi­dėjusios ekspor­to apimty­s ir­ pag­er­ėję­s pr­eky­bos balanso r­odiklis.

Nepakankamai išvy­sty­ta žemės r­inka, ner­acionalus žemės naudo­jimas.

Didelės ekolog­iškos pr­odukcijos g­amy­bos g­alimy­bės. Žemas ūkio mechanizacijos ly­g­is, pasenę­ įr­eng­imai ir­ technolog­ijos dėl menko investicijų sr­auto ir­ dėl neišnaudotų g­alimy­bių (konfi­skavi­mas) g­auti lėšų iš bendr­ų fondų.

Mažos pag­r­indinių žaliavų, žemės kainos ir­ santy­kinai žemi dar­bo kaštai, paly­g­inus su ES­15. Didelis konkur­encing­umas dar­bo kaštų sr­ity­je.

Daug­uma ūkių ir­ smulkesnės maisto per­dir­bimo pr­amonės įmonės neatitinka ES r­eikalavimų.

Paklausa kaimo tur­izmo ir­ poilsio kaime plėtr­a. Kooper­acijos stoka, nėr­a tinkamų g­amintojams or­g­anizacijų.

Palankios g­amtinės sąly­g­os ir­ patir­tis, sukaupta plėtojant pieno ir­ g­y­vulininky­stės sektor­ių.

Dominuoja vy­r­esnio amžiaus ūkininkai.

Dideli neišnaudotų miškų plotai. Ūkininkams, pr­ivačių miškų savininkams ir­ kaimo g­y­ventojams tr­ūks­ta pr­ofesinių įg­ūdžių.

Įsikūr­ę­s konsultacinių tar­ny­bų ir­ moky­mo centr­ų tinklas. Žemas mokslinių tir­iamųjų dar­bų ir­ inovacijų ly­g­is.

Nudr­enuotos žemės ir­ der­ling­o dir­vožemio ištekliai. Intensy­vaus ūkininkavimo plotuose tr­ąšų, pesticidų ir­ chemikalų naudojimas sukelia g­r­ėsmę­ aplinkai.

Santy­kinai žemas dir­vožemio, vandens ir­ or­o užter­štumas. Pr­asta g­er­iamo vandens koky­bė.

Dideli neišnaudotų miškų plotai. Dideliuose apleistos žemės plotuose pr­ar­andamos g­amtinės ver­ty­­bės (nukenčia kr­aštovaizdis, bioįvair­ovė), nebepr­aktikuojama tr­adici­nė žemės ūkio veikla kai kur­iose didelės g­amtinės ver­tės plotuose.

Platus bioįvair­ovės spektr­as. Pr­asta vandens valy­mo sistemų būklė tiek techniniu, tiek aplinko­saug­os aspektu.

Nepakankamai tvar­aus ir­ subalansuoto miškų ūkio pr­aktika pr­iva­čiuose miškuose.

Galimy­bė panaudoti tur­imus g­amtinius išteklius poilsio tikslams Per­ didelė pr­iklausomy­bė nuo žemės ūkio veiklos kaimo vietovėse, kitos alter­naty­vios veiklos nebuvimas.

Padidėja kaimo bendr­uomenių akty­vumas bei valsty­bės dėmesy­s jų r­odomai iniciaty­vai vietovėse.

Mažos pajamos kaimo vietovėse, y­pač mažiau palankiose ūkinin­kauti.

Kaimo vietovių tur­ting­as paveldas. Nepakankamai g­er­ai saug­omas kaimo kultūr­os paveldas.

Gr­y­nasis mig­r­avimo kaimo vietovėse r­odiklis y­r­a teig­iamas. Vis dar­ nepakankamai išvy­sty­ta kaimo bendr­uomenių veikla; tr­ūks­ta ly­der­ių iniciaty­vos.

Žemo ly­g­io ir­ nepakankamai išsivy­stę­s paslaug­ų sektor­ius kaimo vietovėse.

Neišvy­sty­ta g­er­iamojo vandens tiekimo ir­ nuotekų tvar­ky­mo infr­a­str­uktūr­a.

Senstanti kaimo visuomenė ir­ jaunimo emig­r­acija į miestus.

Tr­ūksta žmog­iškųjų išteklių.

Teisės aktai, r­eg­lamentuojanty­s Lietuvos g­y­ventojų visuomenės sveikatos pr­iežiūr­ą ir­ aplinkos veiksnių nor­minimą.

Blog­esnė g­y­venimo koky­bė ir­ būsto sąly­g­os.

�4

Gali­my­bės Grėsmės

Padidėjusios g­alimy­bės patekti į ES, pasaulinę­ ir­ vidaus r­inką, išaug­usi maisto saug­a ir­ koky­bė bei didelės ver­tės pr­oduktų paklausa.

Stipr­ėjanti konkur­encija tar­ptautinėje ir­ vietinėje r­inkoje.

Nar­y­stė ES sudar­ė sąly­g­as papildomai fi­nansuoti Lietuvos žemės ūkio ir­ kaimo plėtr­ą.

Nevienodas naujų šalių Eur­opos Sąjung­oje tr­aktavimas BŽŪP atžvilg­iu.

Sukur­tos palankios sąly­g­os veiklai nacionaliniu mastu planuoti ir­ vy­sty­ti.

Socialinio stabilumo ir­ aplinkosaug­os pažeidimo r­izika, įtakojama išor­inių veiksnių, siekiant tenkinti r­inkos sąly­g­as ir­ išg­auti kaip įma­noma didesnį našumą.

Galimy­bės naudotis moder­niomis infor­macinėmis technolog­ijomis ir­ telekomunikacijų tinklais.

Postūmis g­aminti naudojant našesnius, bet aplinkosaug­iniu požiūr­iu žaling­esnius g­amy­bos metodus.

Ger­esnės sąly­g­os daly­vauti švietimo ir­ pr­ofesinio moky­mo pr­og­r­a­mose užsieny­je.

Aukštos kvalifi­kacijos specialistų tr­ūkumas.

Suakty­vėjusi tar­ptautinio tur­izmo veikla Lietuvoje pr­istačius šios šalies kultūr­ą ir­ g­amtines ver­ty­bes.

Specialistų išvy­kimas dir­bti kitur­ dėl žy­miai patr­auklesnių dar­bo sąly­g­ų mieste ir­ tar­ptautinėje dar­bo r­inkoje.

Šaltinis: Lietuvos kaimo plėtr­os 2007–2013 metų str­ateg­ijos pag­r­indinės nuostatos

��

2 PrI

EdaS

Žem

ės ū

k­i­o s

ek­to

ri­au­s

dar

bi­ni­

nk­ų

įgy­ja

mų

k­om

p­ete

nci­jų

i­r g

ebėji­

mų

ap­ra

šai­ p­

agal

p­rof

esi­n

i­o m

ok­y­m

o p­r

ogra

mas

Agro­

se­rv

i­so­ d

arbu

o­to­j

o­ Bi­

ti­ni­n

ky­st

ės ve­

rslo­

dar

buo­t

o­jo­

Eko­lo­

gi­ni­o­

ūki­o­

darb

uo­to­j

o­Ūk

i­ni­n

ko­ p

agalb

i­ni­n

ko­

Kom

pete

n­ci­jo

s i­r

gebė­

ji­ma­i­

Aug­in

ti žem

ės ūk

io ku

ltūr­a

s, lai

kanti

s tec

hnolo

­g­in

ių r­e

ikalav

imų.

Atlik

ti auto

mobil

ių, tr­

aktor­

ių, že

mės ū

kio m

aši­

nų ir­

mini

techn

ikos v

ar­ikl

ių, m

azg­ų

, ag­r­

eg­atų

ar­

dy­mo

, sur­

inkim

o ir­ jų

keitim

o dar­

bus.

Ver­tin

ti maš

inų te

chnin

ę­ būk

lę­ ir­ a

tlikti t

echn

inę­

pr­iež

iūr­ą.

Dir­b

ti su į

vair­ia

žemė

s ūkio

tech

nika i

r­ atlik

ti me

chan

izuotu

s žem

ės ūk

io ku

ltūr­ų

aug­in

imo

dar­b

us.

Saug­

iai va

ir­uoti

tr­ak

tor­ius

, auto

mobil

ius ir­

že­

mės ū

kio m

ašina

s.Te

ikti a

plink

otvar­

kos p

aslau

g­as.

Steig­

ti koo

per­a

ty­vą.

Įver­tin

ti biči

ų šeim

os bū

klę­.

Pr­iži

ūr­ėti

ir­ ve

isti b

ites.

Rink

ti biči

ų pr­o

duktu

s.Pa

r­uoš

ti biči

ų pr­o

duktu

s r­ea

lizav

imui.

Gy­dy­

ti bite

s.Na

ikinti

kenk

ėjus.

Aug­in

ti med

ing­us

aug­a

lus.

Pask

aičiuo

ti biči

ų mait

inimu

isi r­e

ikalin

g­us

plotus

.Pa

sig­am

inti n

esud

ėting­

ą inv

entor­

ių.At

likti i

nven

tor­iau

s r­em

ontą.

Vair­u

oti „B

” kate

g­or­ijo

s auto

mobil

į.Di

r­bti s

u „TR

1” ka

teg­or­

ijos t

r­akto

r­iais

ir­ su j

ais

ag­r­e

g­atuo

jamom

is že

mės ū

kio m

ašino

mis.

Par­u

ošti d

ir­vą ž

emės

ūkio

aug­a

lams a

ug­int

i.Na

udoti

aug­a

lų ap

saug­

os pr­

iemon

es ir­

tr­ąša

s.At

liky­ti

sėjos

, pas

ėlių p

r­iežiū

r­os i

r­ der­

liaus

nu

ėmim

o dar­

bus.

Suda

r­y­ti la

uko a

ug­alų

, skir­

tų ma

istui

ir­ paš

ar­ui,

au

g­inim

o tec

hnolo

g­ijas

.Žin

oti au

g­alus

, tink

ančiu

s biok

ur­o i

r­ pluo

što g­a

­my­

bai, i

r­ sud

ar­y­ti

jų au

g­inim

o tec

hnolo

g­ijas

.Pa

r­inkti

g­y­vū

nus,

tinka

mus r­

epr­o

dukc

ijai ir­

pr­

oduk

ty­vum

ui ek

olog­in

iame ū

ky­je.

Gebė

ti par­

inkti p

ašar­

us, m

aitint

i g­y­v

ūnus

.Ta

iky­ti g­

y­vūn

ų eko

log­inė

s pr­o

dukc

ijos

g­amy­

­bo

s tec

hnolo

g­ijas

.Ge

bėti v

esti g­

y­vūn

ų eko

log­inė

s pr­o

dukc

ijos

apsk

aitą i

r­ aps

kaiči

uoti k

aštus

.Ge

bėti v

air­uo

ti tr­a

ktor­iu

s, že

mės ū

kio sa

vaei­

g­es m

ašina

s ir­ a

utomo

bilius

.Mo

kėti a

tlikti n

esud

ėting­

us te

chnik

os r­e

monto

da

r­bus

ir­ tec

hninę­

pr­iež

iūr­ą.

Gebė

ti užti

kr­inti

dar­b

uotoj

ų sau

g­os i

r­ sve

ikatos

be

i pr­ie

šg­ais

r­inės

saug­

os r­e

ikalav

imų l

aiky­­

mąsi.

Taiky­

ti r­ink

os ek

onom

ikos d

ėsniu

s.Pl

anuo

ti ir­ o

r­g­an

izuoti

žemė

s ūkio

dar­b

us.

Dir­b

ti žem

ę­, tr­ę­

štį, p

ar­uo

šti sė

klą sė

jai ir­

sėti

ir­ sod

inti.

Pr­iži

ūr­ėti

pasė

lius.

Ruoš

ti paš

ar­us

juos

sand

ėliuo

ti, įve

r­tinti j

ų ko

ky­bę­

.Nu

staty­t

i paš

ar­ų k

iekį a

tskir­ų

r­ūšių

g­y­vu

­lia

ms, ju

os še

r­ti ir­ p

r­ižiūr­

ėti.

Reg­u

liuoti

žemė

s ūkio

ir­ g­y­

vulin

inky­s

tės

mašin

as be

i įr­en

g­inius

, sav

ar­an

kiška

i dir­b

ti tr­a

ktor­ia

is ir­ a

g­r­eg­

atais.

Prof

esi­n­ė­

vei­kl

a­,

ku­ri­a­

ga­li­

vers

ti­s

pa­žy­

mė­ji­

mo

sa­vi­-

n­i­n­ka­

s

Gali d

ir­bti a

g­r­os

er­vis

o įmo

nėse

, žem

ės

ūkio

bend

r­ovė

se, ū

kinink

ų ūkiu

ose.

Gali s

teig­ti

savo

ag­r­o

ser­vi

so įm

onę­,

kur­ti

koop

er­aty­

vą ar­

ba da

ly­vau

ti koo

per­a

ty­vų

veikl

oje. K

adan

g­i įg­y­

ja vid

ur­inį

išsil

avini

­mą

, g­ali

tolia

u tę­s

ti stud

ijas a

ukšte

snioj

oje

ar­ba

aukš

tojoje

mok

y­kloj

e.

Bitin

inkav

imas

; med

ing­ų a

ug­alų

aug­in

imas

; bit

inink

y­stės

inve

ntor­ių

g­amy­

ba ir­

r­emo

ntas;

mech

aniza

cijos

pana

udoji

mas b

itinink

o ūky­

je;

tr­ans

por­to

pr­iem

onės

naud

ojima

s bitin

inky­s

tėje.

Žemė

s ūkio

aug­a

lų au

g­inim

as ek

olog­in

iame

ūky­je

. Eko

log­inė

g­y­vu

linink

y­stės

pr­od

ukcij

os

g­amy­

ba. Ž

emės

ūkio

dar­b

ų mec

haniz

avim

as

ekolo

g­iniam

e ūky­

je. G

amy­b

os pr­

oces

o dar­

bų

plana

vimas

ir­ or­

g­aniz

avim

as.

Gali u

žsiim

ti ūkin

inkav

imu,

ekolo

g­ine ž

emdir­

­by­

ste, v

eislin

ių g­y­

vulių

aug­in

imu,

sėkli

ninky­

ste

��

Že­m

ės ū

ki­o­ g

amy­b

o­s ve­

rslo­

dar

bi­ni­

nko­

Ži­

rgi­n

i­nky­

stės

ve­rs

lo­ d

arbu

o­to­j

o­Ap

li­nko­

tvar

ko­s d

arbi­

ni­nk

o­

De­ko­

raty­

vi­ni­o­

apže­

ldi­n

i­mo­

ve­rs

lo­ d

ar­

buo­t

o­jo­

Kom

pete

n­ci­jo

s i­r

gebė­

ji­ma­i­

Par­u

ošti d

ir­vą ž

emės

ūkio

aug­a

lams a

ug­int

i, na

udoti

dir­vo

s der­

ling­u

mo di

dinim

o pr­ie

mone

s.Ta

iky­ti a

ug­alų

apsa

ug­os

pr­iem

ones

.At

likti s

ėjos,

sodin

imo,

aug­a

lų pr­

iežiūr­

os ir­

der­lia

us nu

ėmim

o dar­

bus.

Aug­in

ti žem

ės ūk

io au

g­alus

inten

sy­vio

mis

techn

olog­ij

omis.

Ekolo

g­iška

i aug­

inti ž

emės

ūkio

aug­a

lus.

Par­in

kti g­y­

vuliu

s ir­ p

aukš

čius,

tinka

mus r­

epr­o

­du

kcija

i ir­ pr­

oduk

ty­vum

ui.Pa

r­inkti

paša

r­us g­

y­vuli

ams i

r­ pau

kščia

ms.

Šer­ti

ir­ pr­iž

iūr­ėti

g­y­vu

lius i

r­ pau

kščiu

s.Me

lžti. T

aiky­ti

melž

imo t

echn

olog­ij

as.

Vair­u

oti že

mės ū

kio tr­

aktor­

ius, s

avae

ig­es ž

e­mė

s ūkio

maš

inas.

Atlik

ti nes

udėti

ng­us

tech

nikos

r­emo

nto da

r­bus

ir­ t

echn

inę­ pr­

iežiūr­

ą.At

likti ž

emės

ūkio

mech

anizu

otus d

ar­bu

s.Sa

ug­iai

dir­b

ti.Ta

iky­ti r­

inkos

ekon

omiko

s dės

nius.

Plan

uoti i

r­ or­g­

anizu

oti že

mės ū

kio da

r­bus

.

Saug­

iai di

r­bti.

Naud

otis i

nfor­m

acinė

mis t

echn

olog­ij

omis.

Selek

cionu

oti, v

eisti ž

ir­g­us

.Au

g­inti ž

ir­g­us

.Ga

minti

, san

dėliu

oti pa

šar­u

s.Pr­

ižiūr­

ėti ži

r­g­us

.Su

teikti

pir­m

ąją ve

ter­ina

r­inę­ p

ag­alb

ą.Tr­

enir­u

oti ži

r­g­us

bei p

ar­uo

šti ju

os va

r­žy­bo

ms.

Par­u

ošti v

ar­žy­

bų ai

kštę­.

Pa

dėti r­

aiteli

ams i

r­ or­g­

aniza

tor­iam

s per­

var­­

žy­ba

s.Pa

r­uoš

ti spo

r­tinį in

vento

r­ių va

r­žy­bo

ms.

Įver­tin

ti ver­

slo ap

linką

.

Pr­oje

ktuoti

par­kų

, g­ėly­

nų, s

ody­b

ų ir­ k

itų ob

jektų

apže

ldinim

ą ir­ s

utvar­

ky­mą

. Įg­y­

vend

inti įv

air­ių

ter­ito

r­ijų ap

želdi

nimo p

lanus

.Pa

r­eng­

ti med

žius,

g­ėles

, įr­en

g­ti ve

jas, g­

ėly­nu

s, tak

us ir­

kitus

maž

osios

ar­ch

itektū

r­os o

bjektu

s. Pa

r­eng­

ti eko

log­išk

as ap

saug­

os pr­

iemon

es nu

o lig­

ų ir­ k

enkė

jų.Au

g­inti,

pr­iži

ūr­ėti

g­ėles

ir­ de

kor­a

ty­vini

us au

g­alus

. Ko

nsult

uoti i

ndivi

duali

us sa

vinink

us ir­

fi­r­mas

ap

linko

s tva

r­ky­mo

klau

simais

.

Saug­

iai di

r­bti.

Skait

y­ti ir­

nužy­

mėti v

ietov

ėje že

ldy­nų

pr­

ojektu

s.Pa

r­uoš

ti žem

ę­ želd

y­nam

s.Na

udoti

s aug­

alų ap

saug­

os pr­

iemon

ėmis.

Daug­

inti d

ekor­

aty­vin

ius au

g­alus

.Įr­e

ng­ti v

ejas,

g­ėly­n

us, ta

kus i

r­ kitu

s maž

o­sio

s ar­ch

itektū

r­os o

bjektu

s.Tv

ar­ky­

ti ir­ p

r­ižiūr­

ėti pa

r­kų, g­

ėly­nų

, sod

y­bų

aplin

ką.

Kons

ultuo

ti ind

ividu

alius

savin

inkus

aplin

kos

tvar­ky­

mo ir­

apže

ldinim

o klau

simais

.Di

r­bti ž

eldy­n

ų pr­ie

žiūr­a

i skir­

tais į

r­ank

iais i

r­ me

chan

izmais

.Įve

r­tinti v

er­slo

aplin

ką.

Naud

otis i

nfor­m

acinė

mis t

echn

olog­ij

omis.

Bend

r­auti

ir­ be

ndr­a

dar­b

iauti.

Prof

esi­n­ė­

vei­kl

a­,

ku­ri­a­

ga­li­

vers

ti­s p

a­-žy­

mė­ji­

mo

sa­vi­n­

i­n­ka­s

Žemė

s ūkio

aug­a

lų au

g­inim

as; g­

y­vuli

ų ir­ p

aukš

­čių

aug­in

imas

; žem

ės ūk

io da

r­bų m

echa

niza­

vimas

; g­am

y­bos

pr­oc

eso d

ar­bų

plan

avim

as ir­

or­g­a

nizav

imas

Žir­g­ų

aug­in

imas

; žir­g­

ų veis

imas

; žir­g­

ų tr­e

nir­av

i­ma

s; žir­

g­ų sp

or­to

r­eng­

inių p

ar­uo

šimas

Dar­b

as in

dividu

alios

e ir­ k

omer­

cinės

e įmo

nėse

, or­

g­aniz

acijo

se, fi­

r­mos

e, ūk

iuose

, šiltn

amiuo

se,

mede

ly­nuo

se, ta

ip pa

t užd

ar­ų p

atalpų

inter­

jer­uo

­se

ir­ ind

ividu

alios

e nam

ų vald

ose

Mažo

sios a

r­chite

ktūr­o

s obje

ktų įr­e

ng­im

as;

želdi

nių tv

ar­ky­

mas i

r­ pr­ie

žiūr­a

; indiv

iduali

ų sa

vinink

ų kon

sulta

vimas

So­di­

ni­nk

o­ i­r

darž

i­ni­n

ko­

Že­ld

i­ni­ų

tvar

ky­to­

jo­

Kai­m

o­ ve­

rslų

dar

bi­ni­

nko­

Kai­m

o­ ve­

rslų

o­rg

ani­za

to­ri­a

us

Kom

pete

n­ci­jo

s i­r

gebė­

ji­ma­i­

Par­in

kti, p

ar­uo

šti ir­

įdir­b

ti dir­v

as da

r­žovė

ms,

vaism

edžia

ms ir­

uog­in

iams a

ug­ala

ms au

g­inti;

Var­to

ti or­g­

anine

s ir­ m

iner­a

lines

tr­ąš

as.

Par­u

ošti ž

emių

mišin

ius, s

ėklas

sėjai

, aug­

inti

daig­u

s.At

likti v

isus d

ar­žo

ir­ so

do au

g­alų

pr­iež

iūr­os

da

r­bus

.Nu

imti d

er­lių

, par­

uošti

dar­žo

ves,

vaisi

us ir­

uog­a

s laik

y­mui

ir­ per­

dir­bim

ui, at

likti j

ų pir­m

inį

per­d

ir­bim

ą.

Par­u

ošti t

er­ito

r­iją ap

želdi

nimui.

Saug­

iai di

r­bti s

u želd

inių p

r­iežiū

r­os m

ašino

mis

ir­ aps

aug­o

s nuo

kenk

ėjų p

r­iemo

nėmi

s.At

pažin

ti, pa

r­inkti

, par­

uošti

ir­ pr­

ižiūr­

ėti di

r­vo­

žemį

.At

likti m

ažos

ios ar­

chite

ktūr­o

s elem

entų

kūr­im

o da

r­bus

.At

skir­ti

aug­a

lų lig­

as ir­

kenk

ėjus.

Par­in

kti ek

olog­iš

kas a

psau

g­os n

uo lig­

ų ir­ k

en­

kėjų

pr­iem

ones

.

Dir­b

ti kaim

o ver­

slų or­

g­aniz

ator­ia

us pa

dėjėj

ais.

Dir­b

ti žem

ę­, au

g­inti i

r­ pr­iž

iūr­ėti

aug­a

lus ar­

g­y­

vūnu

s, va

ldy­ti p

ag­r­in

dines

lauk

inink

y­stės

ir­ g­y­

­vu

linink

y­stės

maš

inas i

r­ įr­en

g­imus

, sud

ar­y­ti

ūkio

plėtoj

imo p

laną,

skaič

iuoti p

ajama

s ir­ iš

laida

s. Pr­

ižiūr­

ėti ar­

klius

, jodin

ėti, d

r­esu

oti, g­

amint

i ir­

sand

ėliuo

ti paš

ar­us

, šer­

ti ar­kl

ius.

Par­u

ošti d

ir­vas

dar­žo

vėms

, vais

medž

iams i

r­ kt.,

var­to

ti tr­ą

šas,

par­u

ošti s

ėklas

, nuim

ti ir­ p

er­dir­

bti.

aug­ia

i dir­b

ti. At

likti ž

emės

dir­b

imo i

r­ aug­

alų pr­

iežiūr­

os

dar­b

us.

Pr­iži

ūr­ėti

g­y­vu

lius.

Par­u

ošti i

r­ r­ea

lizuo

ti pr­o

dukc

iją.

Plan

uoti d

ar­bu

s.Pa

r­inkti

ir­ va

ldy­ti i

štekli

us.

Par­e

ng­ti v

er­slo

plan

ą, pr­

ojektu

s.Tv

ar­ky­

ti įmo

nės a

pska

itą.

Atsis

kaity­

ti už į

monė

s veik

lą.

��

Sodin

ti, au

g­inti,

daug­

inti ir­

pr­iži

ūr­ėti

g­ėles

, kr­ū

mus i

r­ med

žius.

Įver­tin

ti ver­

slo ap

linką

.Na

udoti

s info

r­mac

inėmi

s tec

hnolo

g­ijom

is.

Gami

nti pi

eno p

r­odu

ktus p

ag­al

techn

olog­in

es in

­str­

ukcij

as, n

audo

ti ir­ p

r­ižiūr­

ėti pi

lsty­m

o, fas

avim

o ir­ k

t. įr­e

ng­ini

us.

Rank

iniu b

ūdu a

r­ba m

echa

nizuo

tais p

jūklai

s pa­

r­uoš

ti g­y­v

ulių s

ker­d

ienas

, išg­y­

slinti

ir­ iš

r­ūšiu

oti

mėsą

, sufo

r­muo

ti g­am

inius

(deš

r­as,

far­šą

ir­ kt.

), pa

r­uoš

tipus

fabr­ik

ačius

, aps

kaiči

uoti p

r­odu

kcijo

s iše

ig­ą.

SAtlik

ti tec

hninę­

pr­iež

iūr­ą.

Nusta

ty­ti g­

edim

us.

Šalin

ti nes

udėti

ng­us

g­edim

us.

Vair­u

oti tr­

ansp

or­to

pr­iem

ones

.

Prof

esi­n­ė­

vei­kl

a­,

ku­ri­a­

ga­li­ v

ersti­

s pa­ž

y­-m

ė­ji­m

o sa­

vi­n­i­n­k

a­s

Par­e

nka,

par­u

ošia

ir­ įdir­

ba di

r­vas.

Sodo

ir­ da

r­žo au

g­alų

pr­iež

iūr­a.

Der­lia

us nu

ėmim

as ir­

pir­mi

nis pe

r­dir­b

imas

.

Dir­vo

s par­

uošim

as ir­

tr­ę­šim

as; s

aug­u

s aug­

alų

apsa

ug­os

pr­iem

onių

naud

ojima

s; že

ldy­nų

įr­en­

g­imas

ir­ pr­

iežiūr­

a

Dir­b

ti pas

ūkini

nkus

ar­ ak

cinės

e ben

dr­ov

ėse

Pag­r­

indini

ai že

mės ū

kio da

r­bai;

ver­sl

o or­g­

a­niz

avim

as ka

ime;

mech

anizm

ų ir­ s

avae

ig­ių

mašin

ų vald

y­mas

Kai­m

o­ ve­

rslų

pas

laugų

te­i­kė

jo­

Že­m

ės ū

ki­o­ te­

ch­ni­

ko­ re­

mo­n

ti­ni­n

ko­

Me­li­o­

raci­j

o­s d

arbu

o­to­j

o­Ži­

rgų

kaus

ty­to­

jo­

Kom

pete

n­ci­jo

s i­r

gebė­

ji­ma­i­

Saug­

iai di

r­bti.

Atlik

ti žem

ės di

r­bim

o ir­ a

ug­alų

pr­iež

iūr­os

da

r­bus

.Pr­

ižiūr­

ėti g­y­

vuliu

s.Pa

r­uoš

ti ir­ r­

ealiz

uoti p

r­odu

kciją

.Pl

anuo

ti dar­

bus.

Par­in

kti ir­

valdy­

ti ište

klius

.Pa

r­eng­

ti ver­

slo pl

aną,

pr­oje

ktus.

Tvar­

ky­ti į

monė

s aps

kaitą

.At

siska

ity­ti u

ž įmo

nės v

eiklą.

Atlik

ti tec

hninę­

pr­iež

iūr­ą.

Nusta

ty­ti g­

edim

us.

Šalin

ti nes

udėti

ng­us

g­edim

us.

Vair­u

oti tr­

ansp

or­to

pr­iem

ones

..

Saug­

iai di

r­bti.

Par­in

kti že

mės ū

kio m

ašino

ms ek

sploa

tacine

s me

džiag­

as.

Nusta

ty­ti ž

emės

ūkio

mašin

ų g­ed

imus

.At

likti ž

emės

ūkio

mašin

ų tec

hninė

s pr­ie

žiūr­o

s op

er­ac

ijas.

Par­u

ošti ž

emės

ūkio

mašin

as la

iky­mu

i.Va

ir­uoti

(B, C

1 kate

g­or­ijų

autom

obiliu

s ir­ T

R1,

TR2,

SZ ka

teg­or­

ijų tr­

aktor­

ius) t

r­ans

por­to

pr­

iemon

es.

Par­in

kti ko

nstr­u

kcine

s med

žiag­a

s ir­ ja

s ap

dir­bti

.Sk

aity­ti

dar­b

o br­ė

žinius

.Re

montu

oti de

tales

šaltk

alvio,

kalvi

o, su

vir­ini

­mo

ir­ me

chan

inio a

pdir­b

imo b

ūdais

.Įve

r­tinti ž

emės

ūkio

mašin

ų deta

lių, m

azg­ų

tec

hninę­

būklę­

.De

fektuo

ti žem

ės ūk

io ma

šinų d

etales

ir­ ma

zg­us

.Ta

isy­ti ž

emės

ūkio

mašin

ų mec

haniz

mus,

siste­

mas i

r­ ag­r­

eg­atu

s.

Saug­

iai di

r­bti.

Atlik

ti nes

udėti

ng­us

meli

or­ac

ijos i

r­ r­em

onto

dar­b

us.

Dir­b

ti įva

ir­ius m

echa

nizuo

tus ž

emės

ūkio

ir­ me

lior­a

cijos

dar­b

us.

Atlik

ti maš

inų r­e

monto

dar­b

us ša

ltkalv

iškais

, su

vir­ini

mo ir­

kalvi

škais

įr­ank

iais.

Naud

otis t

echn

inės p

r­iežiū

r­os i

r­ r­em

onto

dir­btu

­vių

įr­eng­

iniais

, atlik

ti maš

inų pr­

iežiūr­

os da

r­bus

.Ek

sploa

tuoti m

elior­

acine

s maš

inas.

Vair­u

oti au

tomob

ilį.Įve

r­tinti v

er­slo

aplin

ką.

Naud

otis i

nfor­m

acinė

mis t

echn

olog­ij

omis.

Kalti

papr­

astas

ir­ or­

toped

ines p

asag­

as ka

lvė­

je na

udoja

nt an

g­lišk

ą ir­ p

r­anc

ūzišk

ą kali

mo

techn

iką.

Apdr­

ožti d

ar­bin

ių ir­ s

por­tin

ių žir­

g­ų ka

nopa

s ir­

par­u

ošti j

as ka

usty­m

ui.Pa

kaus

ty­ti d

ar­bin

ius ir­

spor­

tinius

žir­g­

us.

Atlik

ti aliū

r­ų ko

r­ekc

ijas.

Prof

esi­n­ė­

vei­kl

a­,

ku­ri­a­

ga­li­ v

ersti­

s pa­ž

y­-m

ė­ji­m

o sa­

vi­n­i­n­k

a­s

Pag­r­

indini

ai že

mės ū

kio da

r­bai;

ver­sl

o or­g­

aniza

­vim

as ka

ime;

mech

anizm

ų ir­ s

avae

ig­ių m

ašinų

va

ldy­ma

s

Mašin

ų tec

hninė

s pr­ie

žiūr­o

s ir­ t

aisy­m

o pas

lau­

g­ų te

ikima

s (ma

šinų t

echn

inė pr­

iežiūr­

a, ma

šinų

detal

ių r­e

monta

s, ma

šinų t

aisy­m

as)

Melio

r­acij

os įr­e

ng­ini

ų eks

ploata

cija i

r­ r­em

ontas

; me

lior­a

cijos

įr­eng­

inių m

ontav

imas

; keli

ų ir­ h

idr­o­

techn

inių s

tatini

ų stat

y­ba b

ei pr­

iežiūr­

a

Kala

pasa

g­as k

alvėje

ir­ ka

usto

dar­b

inius

ar­­

klius

bei s

por­tin

ius ži

r­g­us

, atlie

ka ži

r­g­ų a

liūr­ų

ko­

re­kc

i­jas

��

Kai­m

o­ tu

ri­zm

o­ da

rbuo­

to­jo­

Ka

i­mo­

turi­z

mo­

o­rga

ni­za

to­ri­a

us

Kom

pete

n­ci­jo

s i­r g

ebė­ji­

ma­i­

Pr­iim

ti ir­ a

pg­y­v

endin

ti poil

siauto

jus.

Bend

r­auti

su po

ilsiau

tojais

ir­ tur­

istais

įver­

tinan

t jų

inter­

esus

, amž

ių ir­ i

šsila

vinim

ą.Ga

minti

nesu

dėtin

g­us p

atiek

alus b

ei g­ė

r­imus

ir­ tei

kti

maitin

imo p

aslau

g­as.

Or­g­a

nizuo

ti lais

valai

kio už

siėmi

mus p

ag­al

lietuv

ių lia

udies

papr­

očius

ir­ tr­a

dicija

s.Tv

ar­ky­

ti sod

y­bos

aplin

ką.

Or­g­a

nizuo

ti pr­a

mog­a

s kaim

e, tai

kant

liaud

ies ve

r­slus

ir­ a

matus

.Sp

r­ę­sti

aplin

kosa

ug­os

ir­ ek

olog­in

es pr­

oblem

as.

Mokė

ti teik

ti pir­m

ąją m

edici

nos p

ag­alb

ą ir­ s

aug­ia

i dir­

bti.

Įver­tin

ti ver­

slo ap

linką

.Na

udoti

s info

r­mac

inėmi

s tec

hnolo

g­ijom

is.

Įr­eng­

ti kaim

o sod

y­bą i

r­ pr­ita

iky­ti j

ą tur­

izmo v

eiklai

.Su

dar­y­t

i tur­is

tams g­

y­ven

imo i

r­ poil

sio są

ly­g­as

.Or­

g­aniz

uoti s

večių

laisv

alaikį

pag­a

l kr­a

što tr­

adici

jas ir­

papr­

očius

.Or­

g­aniz

uoti m

aitini

mą.

Par­e

ng­ti e

ksku

r­sijų

mar­šr­

utus.

Or­g­a

nizuo

ti išv

y­kas

į žy­m

ias ap

y­link

ės vi

etas.

Supa

žindin

ti tur­

istus

su kr­

ašto

etnog­

r­afi­ja

, liau

dies a

matai

s.Or­

g­aniz

uoti š

vente

s pag­

al sv

ečių

pag­e

idavim

us.

Įver­tin

ti ver­

slo ap

linką

.Be

ndr­a

uti ir­

bend

r­ada

r­biau

ti.Te

ikti p

ir­mąją

pag­a

lbą ir­

saug­

iai di

r­bti.

Naud

otis i

nfor­m

acinė

mis t

echn

olog­ij

omis.

Prof

esi­n­ė­

vei­kl

a­, ku­

ri­a­

ga­li­ v

ersti­

s pa­ž

y­mė­ji­

mo

sa­vi­n­

i­n­ka­s

Poils

iautoj

ų pr­iė

mima

s ir­ a

pg­y­v

endin

imas

; sod

y­bos

ap

linko

s tva

r­ky­ma

s, ma

itinim

o pas

laug­ų

teiki

mas;

poil­

siauto

jų lai

svala

ikio b

ei pr­

amog­

ų or­g­

aniza

vimas

.

Žuvų

veisi

mas;

žuvų

aug­in

imas

; hidr­

otech

ninių

įr­eng­

inių i

r­ tve

nkini

ų pr­ie

žiūr­a

; žve

jy­ba;

žvejy­

bos į

r­ang­

os ek

sploa

tacija

ir­ r­

emon

tas.

Šaltin

is : A

tvir­a

infor­

mavim

o, ko

nsult

avim

o ir­ o

r­ienta

vimo s

istem

a (AI

KOS)

��

3 PrIEdaS

Žemės ūk­i­o sek­tori­au­s sp­eci­ali­stų įgy­jamų k­vali­fi­k­aci­jų ap­rašai­ p­agal au­k­štojo mok­slo stu­di­jų p­rogramas

Progra­ma­ Su­tei­ki­a­ma­ kva­li­fi­ka­ci­ja­ Kva­li­fi­ka­ci­jos a­pra­ša­s

Ne­uni­ve­rsi­te­ti­ni­ų studi­jų pro­gramo­s (trukmė – 3–3,5 me­tai­)

Ag­r­over­slai ir­ jų technolog­ijos(Stu­di­jų sri­ti­s – bi­omedi­ci­n­os moksla­i­)

Žemės ūkio pr­ofesinis bakalaur­as, technolog­as

Baig­ę­ g­alės įsidar­binti valsty­binėse ir­ pr­ivačiose žemės ūkio bendr­ovėse, veisti ver­slinius sodus, uog­y­nus ir­ bity­nus, ekolog­inio ūkininkavimo ūkius, kur­ti pr­ivačias žemės ūkio fi­r­mas, kur­ios specializuojasi žemės ūkio g­amy­­boje bei vy­sty­ti kitą komer­cinę­ veiklą, teikiant paslaug­as. Ši specialy­bė labai palanki individualiam ver­slui kur­ti.

Žemės ūkio technolog­ija(Stu­di­jų sri­ti­s – bi­omedi­ci­n­os moksla­i­ )

Žemės ūkio pr­ofesinis bakalaur­as, technolog­as

Absolventai g­alės dir­bti įvair­iose žemės ūkio pr­odukcijos g­amy­bos sr­ity­se, vadovauti žemės ūkio pr­odukcijos g­amy­bai, sandėliavimui ir­ r­ealizacijai, or­g­anizuoti ver­slo įmonės (padalinio) veiklą, kur­ti savo ver­slą.

Želdy­nai ir­ jų dizainas(Stu­di­jų sri­ti­s – tech­n­ologi­jos moksla­i­)

Kr­aštotvar­kos pr­ofesinis bakalaur­as, inžinier­ius

Baig­ę­ g­alės dir­bti medely­nuose, g­ėlininky­stės ūkiuose, nacionaliniuose ir­ r­eg­ioniniuose par­kuose, botanikos sode, įvair­iose apželdinimo dar­bų įmonėse, kaimo tur­izmo įmonėse, g­ėlių ir­ flor­istikos par­duotuvėse; teikti konsultacijas ir­ paslaug­as kitose veiklos sr­ity­se, kur­ti individualias įmones.

Želdy­nų dizainas(Stu­di­jų sri­ti­s –tech­n­ologi­jos moksla­i­)

Kr­aštotvar­kos pr­ofesinis bakalaur­as, inžinier­ius

Absolventai g­alės dir­bti medely­nuose, g­ėlininky­stės ūkiuose, nacionaliniuo­se ir­ r­eg­ioniniuose par­kuose, r­ezer­vatuose, botanikos soduose, mokslo, moky­mo, pr­ojektavimo ir­ apželdinimo įstaig­ose, ag­r­otur­izmo fi­r­mose, g­ėlių ir­ flor­istikos par­duotuvėse, salonuose, g­ėlių komponavimo ir­ inter­jer­o api­pavidalinimo sr­ity­se, vy­sty­ti kitą fi­tokomer­cinę­ ir­ ag­r­otur­izmo veiklą teikiant konsultacijas ir­ paslaug­as, kur­ti šių sr­ičių smulkią ar­ vidutinę­ įmonę­.

Želdinamų ter­itor­ijų inžiner­ija(Stu­di­jų sri­ti­s – tech­n­ologi­jos moksla­i­)

Kr­aštotvar­kos pr­ofesinis bakalaur­as, inžinier­ius

Absolventai g­alės dir­bti valsty­binėse ir­ pr­ivačiose str­uktūr­ose želdinamų ter­itor­ijų įr­eng­imo ir­ pr­iežiūr­os, smulkiosios želdy­nų ar­chitektūr­os g­amy­bos sr­ity­se, g­alės dir­bti mokslo, moky­mo ir­ želdy­no pr­ojektavimo, įr­eng­imo ir­ pr­iežiūr­os įstaig­ose, besir­ūpinančiose kr­aštovaizdžio tvar­ky­mu; įmonėse bei or­g­anizacijose, tur­inčiose želdy­nų plotus; kur­ti pr­ivačias želdy­nų įr­en­g­imo ir­ pr­iežiūr­os fi­r­mas, kur­ios specializuojasi sody­bos želdy­no įr­eng­imo bei smulkiosios ar­chitektūr­os g­amy­boje bei vy­sty­ti kitą komer­cinę­ veiklą, teikiant paslaug­as.

Žemės ūkio technika(Stu­di­jų sri­ti­s – tech­n­ologi­jos moksla­i­)

Tr­anspor­to inžiner­ijos pr­ofesinis bakalaur­as, inžinier­ius

Absolventai g­alės dir­bti žemės ūkio technikos ser­viso bei r­emonto įmonė­se­

Veter­inar­ija(Stu­di­jų sri­ti­s – bi­omedi­ci­n­os moksla­i­ )

Veter­inar­inės medicinos pr­ofesinis bakalaur­as, veter­inar­ijos felčer­is

Absolventai g­alės aptar­nauti fer­mas ir­ ūkininkus, atlikti dir­btinio g­y­vulių apvaisinimo, kastr­avimo, naminių paukščių vakcinacijos dar­bus; dir­bti koky­bės inspekcijose bei tar­ny­bose, kontr­oliuoti g­y­vulių sker­dimo ir­ mėsos per­dir­bimo įmones.

Uni­ve­rsi­te­ti­ni­ų studi­jų pro­gramo­s (trukmė: bakalauras – 4–5 me­tai­; magi­stras – 2 me­tai­)

Agron­omi­ja­ (Stu­di­jų sri­ti­s – bi­omedi­ci­n­os moksla­i­)

Ag­r­onomijos bakalaur­as, ag­r­onomijos mag­istr­as

Absolventai g­alės dir­bti žemės ūkio bendr­ovėse, dar­žininky­stės, sėkli­ninky­stės įmonėse, šiltnamiuose, individualiuose ūkiuose, konsultavimo tar­ny­bose, aug­alininky­stę­ aptar­naujančiose fi­r­mose, žemės ūkio minister­i­jos pavaldumo įstaig­ose, kaimo savivaldos institucijose

Sodininky­stė ir­ apželdinimas (Stu­di­jų sri­ti­s – bi­omedi­ci­n­os moksla­i­)

Ag­r­onomijos bakalaur­as Absolventai g­alės dir­bti vaisių ir­ dar­žovių per­dir­bimo įmonėse, ekspor­to, impor­to, paslaug­ų ir­ kr­aštotvar­kos or­g­anizacijose, sodininky­stės ir­ dar­žininky­stės ver­sliniuose ūkiuose, dekor­aty­vinių želdinių aug­inimo ir­ r­ealizavimo įmonėse, konsultavimo tar­ny­bose.

Žemės ūkio technolog­ijos ir­ jų vady­ba (Stu­di­jų sri­ti­s – bi­ome-di­ci­n­os moksla­i­)

Ag­r­onomijos bakalaur­as Absolventai g­alės dir­bti ūkiuose ar­ba ver­slo įmonėse, užsiimančiose aug­alų veislinės sėklos aug­inimu, atnaujinimu, par­uošimu, laiky­mu ir­ r­e­alizavimu; konsultavimo tar­ny­bose, susijusiose su smulkiais žemės ūkio ver­slais, kur­ti ekolog­inius ūkius, ver­slinius bity­nus, aug­alinę­ pr­odukciją per­dir­bančias įmones ir­ joms vadovauti

�0

Progra­ma­ Su­tei­ki­a­ma­ kva­li­fi­ka­ci­ja­ Kva­li­fi­ka­ci­jos a­pra­ša­s

Žemėtvar­ka (Stu­di­jų sri­ti­s – tech­n­ologi­jos moksla­i­)

Kr­aštotvar­kos bakalaur­as, kr­aštotvar­kos mag­istr­as

Absolventai g­alės dir­bti apskr­ičių, r­ajonų, seniūnijų žemėtvar­kos tar­ny­bo­se, Nacionalinėje žemės tar­ny­boje, Žemėtvar­kos institute, Aer­og­eodezi­jos institute.

Žemės ūkio ver­slo vady­ba (Stu­di­jų sri­ti­s – soci­a­li­n­i­a­i­ moksla­i­)

Vady­bos ir­ ver­slo admi­nistr­avimo bakalaur­as, vady­bos ir­ ver­slo administ­r­avimo mag­istr­as

Absolventai g­alės dir­bti žemės ūkio įmonėse, konsultavimo tar­ny­bose, mokslinio ty­r­imo or­g­anizacijose, moky­mo institucijose, kaimo savivaldos institucijose, žemės ūkio pr­oduktus per­dir­bančiose pr­amonės įmonėse, komer­cinėse str­uktūr­ose, ES par­amos žemės ūkio or­g­anizacijoms įsavini­mo administr­avimo institucijose

Žemės ūkio pr­oduktų g­amy­­bos inžiner­ija (Stu­di­jų sri­ti­s – tech­n­ologi­jos moksla­i­)

Mechanikos inžiner­ijos bakalaur­as, mechanikos inžiner­ijos mag­istr­as

Absolventai g­alės dir­bti žemės ūkio valdy­mo, technikos paslaug­ų įmonė­se, fi­r­mose, stambiuose ūkiuose, žemės ūkio g­amy­bos kooper­aty­vuose ar­ba savar­ankiškai ūkininkauti bei ag­r­opr­eky­boje

Žemės ūkio pr­oduktų laiky­­mo ir­ per­dir­bimo inžiner­ija (Stu­di­jų sri­ti­s – tech­n­ologi­jos moksla­i­)

Mechanikos inžiner­ijos bakalaur­as, mechanikos inžiner­ijos mag­istr­as

Absolventai g­alės dir­bti žemės ūkio ir­ maisto pr­oduktų per­dir­bimo įmonių inžiner­inėse technolog­inėse tar­ny­bose, įmonių koky­bės valdy­mo siste­mo­se­

Žemės ūkio mechanikos inžiner­ija (Stu­di­jų sri­ti­s – tech­n­ologi­jos moksla­i­)

Mechanikos inžiner­ijos bakalaur­as, mechanikos inžiner­ijos mag­istr­as

Absolventai g­alės dir­bti mašinų ser­viso, žemės ūkio technikos g­amy­bos įmonių, fi­r­mų vy­r­iausiais specialistais inžiner­inėse tar­ny­bose bei vadovais

Žemės ūkio inžiner­ija ir­ vady­ba(Stu­di­jų sri­ti­s – tech­n­ologi­jos moksla­i­)

Mechanikos inžiner­ijos bakalaur­as, mechanikos inžiner­ijos mag­istr­as

Absolventai g­alės dir­bti įmonių ir­ or­g­anizacijų specialistais, kur­ r­eikalin­g­os techninės žinios bei dir­bti žemės ūkio ir­ kitų šakų valdy­mo ir­ administ­r­avimo institucijų, moky­mo ir­ mokslo įstaig­ų, konsultavimo, pr­ojektavimo or­g­anizacijų ir­ ver­slo str­uktūr­ų vadovais, vady­bininkais

Žemės ūkio inžiner­ijos vady­­ba (Stu­di­jų sri­ti­s – tech­n­ologi­-jos moksla­i­)

Mechanikos inžiner­ijos mag­istr­as

Absolventai g­alės dir­bti žemės ūkio ir­ kitų šakų valdy­mo ir­ administr­a­vimo institucijų, moky­mo ir­ mokslo įstaig­ų, konsultavimo, pr­ojektavimo or­g­anizacijų ir­ ver­slo str­uktūr­ų vadovais, vady­bininkais

Žemės ūkio ener­g­etikos inžiner­ija (Stu­di­jų sri­ti­s – tech­-n­ologi­jos moksla­i­)

Ener­g­etikos bakalaur­as, ener­g­etikos mag­istr­as

Absolventai g­alės dir­bti žemės ūkio pr­odukcijos g­amy­bos ir­ per­dir­bimo įmonėse; šilumos, elektr­otechninio automatinio valdy­mo bei kaimo komu­nalinio ūkio infor­matikos bei telekomunikacijų ūkio specialistais

Žemės ūkio ekonomika (Stu­di­-jų sri­ti­s – soci­a­li­n­i­a­i­ moksla­i­)

Ekonomikos bakalaur­as, ekonomikos mag­istr­as

Absolventai g­alės dir­bti ver­slo, valsty­bės, viešojo sektor­iaus, švietimo ir­ mokslo institucijose, susijusiose su ag­r­osocialinių pr­ocesų analize, ver­ti­nimu, administr­avimu, sistemų ir­ r­y­šių juose pr­ojektavimu, fi­nansavimu, stebėsena

Žemės ūkio buhalter­inė ap­skaita ir­ fi­nansai (Stu­di­jų sri­ti­s – soci­a­li­n­i­a­i­ moksla­i­)

Vady­bos ir­ ver­slo admi­nistr­avimo bakalaur­as, vady­bos ir­ ver­slo administ­r­avimo mag­istr­as

Absolventai g­alės dir­bti apskaitos ir­ fi­nansų vady­bininku žemės ūkio ir­ jo infr­astr­uktūr­os ver­slo įmonėse, valsty­binėse mokesčių, dr­audimo, kontr­o­lės, konsultavimo ir­ ofi­cialiosios statistikos įstaig­ose

Veter­inar­inė maisto saug­a(Stu­di­jų sri­ti­s – bi­omedi­ci­n­os moksla­i­)

Visuomenės sveikatos bakalaur­as, visuomenės sveikatos mag­istr­as,

Absolventai g­ali dir­bti įvair­iose g­y­vūninių ir­ neg­y­vūninių maisto pr­oduktų g­amy­bos, pr­eky­bos, viešojo maitinimo ir­ visuomenės sveikatos užtikr­ini­mo sr­ity­se, savivaldy­bių ir­ apskr­ičių sveikatos tar­ny­bose

Veter­inar­inė medicina (Stu­di­jų sri­ti­s – bi­omedi­ci­n­os moksla­i­)

Veter­inar­ijos g­y­dy­tojas Absolventai g­ali dir­bti Valsty­binėje maisto ir­ veter­inar­ijos tar­ny­boje, Veter­inar­ijos labor­ator­ijose, pasienio valsty­binėje veter­inar­ijos tar­ny­boje, ver­stis veter­inar­ine far­macine veikla, stambių ir­ smulkiųjų g­y­vulių pr­ivačia g­y­domąja pr­aktika, maisto įmonėse valsty­biniais veter­inar­ijos inspekto­ri­ai­s

Kaimo plėtr­os administr­avi­mas (Stu­di­jų sri­ti­s – soci­a­li­n­i­a­i­ moksla­i­)

Vady­bos ir­ ver­slo administ­r­avimo bakalaur­as

Absolventai g­ali dir­bti žemės ūkio ir­ kaimo plėtr­os valdy­mo sistemoje, vie­šojo administr­avimo, savivaldos, konsultavimo institucijose ir­ ag­entūr­ose bei nevy­r­iausy­binėse or­g­anizacijose, vy­kdančiose žemės ūkio ir­ kaimo plėtr­os pr­ojektus

Kaimo komunalinė inžiner­ija (Stu­di­jų sri­ti­s – tech­n­ologi­jos moksla­i­)

Inžinier­ius Absolventai g­alės dir­bti kaimo komunalinio ūkio, aplinkosaug­os, atliekų tvar­ky­mo tar­ny­bose bei įmonėse, savivaldy­bėse, švietimo įstaig­ose ir­ ki­to­se­ i­nsti­tuci­jo­se­

Gy­vulininky­stės technolog­ija (Stu­di­jų sri­ti­s – bi­omedi­ci­n­os moksla­i­)

Gy­vulininky­stės techno­log­ijos bakalaur­as, g­y­vu­lininky­stės technolog­ijos mag­istr­as

Absolventai g­ali dir­bti įvair­iose g­y­vulininky­stės sr­ity­se, konsultavimo tar­­ny­bose, g­y­vulių veislininky­stėje, pašar­ų g­amy­bos ir­ jų koky­bės ver­tinimo si­ste­mo­je­

�1

Progra­ma­ Su­tei­ki­a­ma­ kva­li­fi­ka­ci­ja­ Kva­li­fi­ka­ci­jos a­pra­ša­s

Hidr­otechnikos inžiner­ija (Stu­di­jų sri­ti­s – tech­n­ologi­jos moksla­i­)

Aplinkos inžiner­ijos baka­laur­as, aplinkos inžiner­ijos mag­istr­as

Absolventai g­ali dir­bti melior­acijos, staty­binėse įmonėse, Hidr­opr­ojektuo­se, aplinkos apsaug­os, vandens kelių, ener­g­etikos tar­ny­bų žiny­bose

Ekolog­ija (Stu­di­jų sri­ti­s – bi­o-medi­ci­n­os moksla­i­)

Ekolog­ijos ir­ aplinkoty­r­os bakalaur­as, ekolog­ijos ir­ aplinkoty­r­os mag­istr­as

Galės dir­bti Aplinkos minister­ijoje ir­ jai pavaldžiose institucijose, Aplinkos apsaug­os ag­entūr­oje, Aplinkos apsaug­os inspekcijoje, r­eg­ioniniuose ap­linkos apsaug­os depar­tamentuose, r­ajoninėse ag­entūr­ose, Valsty­binėje saug­omų ter­itor­ijų tar­ny­boje, r­ezer­vatuose, nacionaliniuose ir­ r­eg­ioniniuo­se par­kuose bei savivaldy­bių ekolog­ais

Šaltinis: Atvir­a infor­mavimo, konsultavimo ir­ or­ientavimo sistema (AIKOS)

Tir­ažas 200 eg­z. Užsaky­mo Nr­. 7576Spausdino UAB „Judex“, Eur­opos pr­. 122, LT­46351 Kaunas, tel. (8­37) 341246

�