profesinio mokymo sistemos lietuvoje...profesinio mokymo teikėjas (bendrojo lavinimo mokykla,...
Post on 26-Dec-2019
2 Views
Preview:
TRANSCRIPT
PROFESINIO MOKYMO SISTEMOS LIETUVOJE
GALIMYBIŲ STUDIJA
Projektas „VET for Employment“ Nr. 2014-1-LV01-KA202-000522
Finansuojamas Europos Komisijos lėšomis pagal ERASMUS+ programos „Cooperation for
innovation and the exchange of good practices“ veiklos „Strategic Partnerships“ poveiklės
„Strategic Partnerships for vocational education and training“ sritį
Parengė:
dr. Gintautė Žibėnienė
Nijolė Daujotienė
Vaidas Daujotas
Vilnius, 2015
2
TURINYS
PAGRINDINĖS SĄVOKOS .................................................................................................................... 3
SANTRUMPOS ........................................................................................................................................ 7
ĮVADAS ................................................................................................................................................... 8
1. LIETUVOS PROFESINIO MOKYMO SISTEMOS PAGRINDINIAI PARAMETRAI .............. 10
1.1. Priežastys, paskatinusios pokyčius Lietuvos profesinio mokymo sistemoje ........................... 10
1.2. Lietuvos profesinio mokymo samprata ir reglamentavimas .................................................... 14
1.3. Lietuvos profesinio mokymo dalyviai, jų atsakomybė ir funkcijos ......................................... 16
1.4. Lietuvos profesinio mokymo programos ir licencijavimas ...................................................... 19
1.5. Kvalifikacijos, jas apibrėžiantys dokumentai, kompetencijų vertinimas, kvalifikacijų
suteikimas ....................................................................................................................................... 25
1.6. Pameistrystės plėtra Lietuvoje ................................................................................................. 30
1.7. Sektoriniai centrai ir profesinio mokymo patrauklumo didinimas ........................................... 40
1.8. Profesinis orientavimas ................................................................................................................ 43
1.9. Profesinio mokymo kokybės užtikrinimas ............................................................................... 53
1.10. Profesinio mokymo finansavimas, paskatos ir situacija Lietuvos darbo rinkoje .................. 54
2. EUROPOS ŠALIES PROFESINIO MOKYMO SISTEMA IR PRITAIKOMUMAS LIETUVAI56
2.1. Šalies, kurios profesinio mokymo patirtis būtų aktuali Lietuvai pasirinkimo motyvai
profesinio mokymo modelių aspektu .............................................................................................. 56
2.2. Airijos profesinio mokymo sistema ir jos sąsajos su Lietuvos profesinio mokymo sistema ... 60
2.3. Pameistrystė Airijoje ................................................................................................................ 64
2.4. Profesinio orientavimo aktualijos Airijoje ............................................................................... 66
2.5. Airijos ir Lietuvos profesinio mokymo situacija ir sąsajos ...................................................... 70
3. PROFESINIO MOKYMO PLĖTROS LIETUVOJE ALTERNATYVOS IR JŲ APTARIMAS .. 75
3.1. Profesinio mokymo plėtros ir tobulinimo siekiai valstybės lygmeniu .................................... 75
3.2. Profesinio mokymo tobulinimo alternatyvų prioritetų pagrindimas ................................... 81
3.3. Profesinio mokymo tobulinimo alternatyvos ........................................................................... 87
IŠVADOS ............................................................................................................................................. 104
LITERATŪROS SĄRAŠAS ................................................................................................................ 108
PRIEDAI ............................................................................................................................................... 113
3
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Bendrasis ugdymas – pradinis ugdymas, pagrindinis ugdymas, vidurinis ugdymas (Lietuvos
Respublikos švietimo įstatymas, aktuali redakcija 2011).
Centrinis profesinis komitetas – kolegiali, bendradarbiavimo pagrindu veikianti patariamoji
institucija, koordinuojanti strateginius kvalifikacijų sistemos formavimo klausimus
(Kvalifikacijų tvarkymo institucijos centrinio ir sektorinių profesinių komitetų uždavinių,
funkcijų, komitetų sudarymo ir finansavimo tvarkos aprašas, 2010).
Europass pažymėjimo priedėlis – dokumentas, suteikiantis papildomą informaciją, kokie turėtų
būti pagal atitinkamą profesinio mokymo programą besimokiusio asmens įgyti gebėjimai ir
kompetencijos bei kokia profesine veikla asmuo galėtų verstis.
Formalusis švietimas – švietimas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta
tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis,
pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija arba pripažįstama
kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti (Lietuvos
Respublikos švietimo įstatymas, aktuali redakcija 2011).
Išsilavinimas – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens tam tikro
lygio branda, kompetencija, kvalifikacija (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, aktuali
redakcija 2011).
Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių,
vertybinių nuostatų visuma (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, aktuali redakcija 2011).
Kompetencijų vertinimo institucija – teisės aktų nustatyta tvarka akredituotas socialinis
partneris, kitas Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, kitos valstybės narės juridinis asmuo arba
juridinio asmens statuso neturinti organizacija ar jų padalinys, kuriems suteikta teisė vertinti
asmens įgytas kompetencijas.
Kvalifikacija – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens turimų
kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų tam tikrai veiklai,
visuma (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, aktuali redakcija 2011).
Lietuvos kvalifikacijų sandara – Lietuvos Respublikoje nustatytų kvalifikacijų, grindžiamų
asmens veiklai reikalingomis kompetencijomis, lygių sistema (Lietuvos Respublikos švietimo
įstatymas, aktuali redakcija 2011).
Licencija – Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotas dokumentas,
patvirtinantis juridiniam asmeniui suteiktą teisę vykdyti ugdymo programas (Lietuvos
Respublikos švietimo įstatymas, aktuali redakcija 2011).
Mokymo lėšos – tiesiogiai švietimo procesui būtinos lėšos – darbo užmokesčiui pagal ugdymo
planą, mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti,
vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms, taip pat ugdymo procesui organizuoti ir valdyti,
mokyklos bibliotekai, psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei
pedagoginei pagalbai, profesiniam orientavimui, mokyklų vykdomai sveikatos stiprinimo veiklai
4
ir kitoms ugdymo reikmėms skiriamos lėšos (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, aktuali
redakcija 2011).
Mokinio krepšelis – lėšos, skiriamos vienam sutartiniam mokiniui vienų metų mokymo
reikmėms.
Mokymo sutartis – mokinio ir švietimo teikėjo susitarimas dėl mokymo ir mokymosi (Lietuvos
Respublikos švietimo įstatymas, aktuali redakcija 2011).
Mokyklinė profesinio mokymo organizavimo forma – kai mokymas vykdomas profesinio
mokymo įstaigoje ar kitoje mokykloje. Praktinis mokymas gali būti vykdomas įmonėje, įstaigoje,
organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją.
Nacionalinė kvalifikacijų sąranga – Lietuvos Respublikoje nustatytų kvalifikacijų, grindžiamų
asmens veiklai reikalingomis kompetencijomis, lygių sistema (Lietuvos Respublikos profesinio
mokymo įstatymas, aktuali redakcija 2007).
Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos
tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo
programas (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, aktuali redakcija 2011).
Nevalstybinė mokykla – mokykla, kurios savininkė ar viena iš dalininkų nėra valstybė ar
savivaldybė (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, aktuali redakcija 2011).
Pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma – kai mokymas vykdomas darbo
vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją. Teorinis
mokymas gali būti vykdomas profesinio mokymo įstaigoje ar kitoje mokykloje (Lietuvos
Respublikos profesinio mokymo įstatymas, aktuali redakcija 2007).
Pirminis profesinis mokymas – profesinis mokymas, skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti
(Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas, aktuali redakcija 2007).
Praktinis mokymas – profesinių įgūdžių ugdymas profesinio mokymo įstaigoje, kitoje įstaigoje
ir (arba) įmonėje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją (Lietuvos Respublikos profesinio
mokymo įstatymas, aktuali redakcija 2007).
Profesinis mokymas – mokymas pagal profesinio mokymo programas, padedantis asmeniui
įgyti kvalifikaciją ar ją tobulinti arba įgyti kompetenciją, reikalingą atlikti įstatymų
reglamentuojamam darbui ar funkcijai (Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas,
aktuali redakcija 2007).
Profesijos mokytojas – mokytojas, vykdantis teorinį arba (ir) praktinį profesinį mokymą
(Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas, aktuali redakcija 2007).
Profesinis informavimas – sistemingas informacijos teikimas profesinio mokymo, kvalifikacijų
paklausos darbo rinkoje ir profesijos pasirinkimo klausimais (Lietuvos Respublikos profesinio
mokymo įstatymas, aktuali redakcija 2007).
Profesinis konsultavimas – pagalba asmeniui priimti racionalų profesijos rinkimosi sprendimą
atsižvelgus į jo individualias savybes, darbo rinkos poreikius ir profesinio mokymosi galimybes
(Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas, aktuali redakcija 2007).
Profesinio mokymo įstaiga – mokykla ar kita įstaiga, kurios pagrindinė veikla – profesinis
mokymas (Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas, aktuali redakcija 2007).
5
Profesinio mokymo kokybės užtikrinimas – sistemos ir procedūros, kurias kuria ir diegia
valstybės institucijos ir profesinio mokymo teikėjai, siekdami, kad profesinio mokymo kokybė
atitiktų nustatytus rodiklius (Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas, aktuali
redakcija 2007).
Profesinio mokymo programa – įvairiai formalizuota švietimo programa, kurios turiniu,
perteikimo būdais ir metodais siekiama suteikti numatytas kompetencijas (Lietuvos Respublikos
profesinio mokymo įstatymas, aktuali redakcija 2007).
Profesinio mokymo programos modulis – iš anksto apibrėžta savarankiška profesinio mokymo
programos dalis (Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas, aktuali redakcija 2007).
Profesinio mokymo teikėjas – profesinio mokymo įstaiga, laisvasis mokytojas ir kitas
profesinio mokymo teikėjas (bendrojo lavinimo mokykla, įstaiga, organizacija, įmonė, kuriai
profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla), įstatymų nustatyta tvarka turintis teisę rengti ir (ar)
vykdyti profesinio mokymo programas (Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas,
aktuali redakcija 2007).
Profesinis orientavimas – profesinį informavimą ir konsultavimą apimantis procesas (Lietuvos
Respublikos profesinio mokymo įstatymas, aktuali redakcija 2007).
Profesinio rengimo standartas – kvalifikacijų įgijimo profesinio mokymo sistemoje
reglamentas (Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas, aktuali redakcija 2007).
Profesinis standartas – kvalifikacijų, joms įgyti reikalingų kompetencijų, vertinimo kriterijų ir
metodų aprašas (Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas, aktuali redakcija 2007).
Sektorinis profesinis komitetas – kolegiali, bendradarbiavimo pagrindu sudaryta patariamoji
institucija, koordinuojanti kvalifikacijų klausimus konkrečiame ūkio sektoriuje – veiklų grupėje
pagal jų ekonominę funkciją, produktus, paslaugas arba technologijas remdamasi Ekonominės
veiklos rūšių klasifikatoriumi (Kvalifikacijų tvarkymo institucijos centrinio ir sektorinių
profesinių komitetų uždavinių, funkcijų, komitetų sudarymo ir finansavimo tvarkos aprašas,
2010).
Socialiniai partneriai – darbdavių institucijos (Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos
verslo darbdavių konfederacija), verslo savivaldos institucijos (Lietuvos prekybos, pramonės ir
amatų rūmai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai) ir darbuotojų interesams atstovaujančios
organizacijos (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga
„Solidarumas“ ir Lietuvos darbo federacija) ir kitos Vyriausybės patvirtintos darbdavių, verslo
savivaldos institucijos, darbuotojų interesams atstovaujančios organizacijos, kurios kartu su
valstybės valdymo institucijomis atlieka šio įstatymo nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos
profesinio mokymo įstatymas, aktuali redakcija 2007).
Švietimo teikėjas – mokykla, laisvasis mokytojas ir kitas švietimo teikėjas (įstaiga, įmonė,
organizacija, kuriai švietimas nėra pagrindinė veikla), šio Įstatymo nustatyta tvarka turintis teisę
vykdyti švietimą (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, aktuali redakcija 2011).
Tęstinis profesinis mokymas – profesinis mokymas, skirtas asmens turimai kvalifikacijai
tobulinti ar kitai kvalifikacijai įgyti arba įgyti kompetencijai, reikalingai atlikti įstatymų
reglamentuojamam darbui ar funkcijai (Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas,
aktuali redakcija 2007).
6
Valstybinė mokykla – mokykla, kurios savininkė arba viena iš dalininkų yra valstybė (Lietuvos
Respublikos švietimo įstatymas, aktuali redakcija 2011).
Žmogiškųjų išteklių plėtra – darbo jėgos, žinių, įgūdžių ir kompetencijų plėtojimas (Lietuvos
Respublikos profesinio mokymo įstatymas, aktuali redakcija 2007).
7
SANTRUMPOS
AIKOS - Atvira informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistema
BVP - bendrasis vidaus produktas
CPK - Centrinis profesinis komitetas
CVET – tęstinis profesinis mokymas
EKS - Europos kvalifikacijų sandara
EQAVET - Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema
IT - informacinės technologijos
ITC – Informacinių technologijų centras
IKT - informacinės komunikacinės technologijos
ISCED - Tarptautinė standartizuota švietimo klasifikacija
IVET – pirminis profesinis mokymas
LTKS - Lietuvos kvalifikacijų sandara
LTKS lygis - Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygis
LPMT - Lietuvos profesinio mokymo taryba
LVDK – Lietuvos verslo darbdavių konfederacija
KPMPC - Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras
OECD - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (Organisation for Economic
Co-operation and Development)
SADM – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
SPK - Sektorinis profesinis komitetas
ŠAC – Švietimo aprūpinimo centras
ŠMM - Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
ŠMPF – Švietimo mainų paramos fondas
UKMIN - Lietuvos Respublikos ūkio ministerija
8
ĮVADAS
Profesinio mokymo sistemos Lietuvoje galimybių studija (toliau - Studija) buvo
parengta projekto „VET for Employment“, finansuojamo Europos Komisijos lėšomis pagal
ERASMUS+ programos „Cooperation for innovation and the exchange of good practices“
veiklos „Strategic Partnerships“ poveiklės „Strategic Partnerships for vocational education and
training“ sritį.
Studijoje siekiama apžvelgti esamą profesinio mokymo situaciją Lietuvoje ir pristatyti
vienos iš Europos Sąjungos šalies profesinio mokymo sistemą, pateikti gaires, alternatyvas
Lietuvos profesinio mokymo sistemos plėtrai.
Studijos rengėjų vienas iš siekių buvo pažvelgti į Airijos profesinio rengimo sistemą kaip
galimai tinkamą tobulinant profesinio mokymo sistemą Lietuvoje. Siekta apžvelgti Airijos ir
Lietuvos profesinio mokymo sistemų esminius bruožus, nustatyti abiejų sistemų panašumus.
Taip pat norėta išskirti dėmesio vertus Airijos profesinio mokymo sistemos pavyzdžius bei
aptarti jų pritaikomumą plėtojant profesinio mokymo sistemą Lietuvoje. Todėl detalesniam
palyginimui pasirinkta Airijos profesinio rengimo sistema. Ši šalis artimesnė Lietuvai pagal
daugelį parametrų - tai valstybė, panaši į Lietuvą teritorijos dydžiu, gyventojų skaičiumi,
gyventojų etnine sudėtimi. Nors šios studijos rengimo metu Airijos ekonomika yra pažangesnė
už Lietuvos, tačiau 1973 m. sausio 1 d. Airijai įstojus į Europos Sąjungą, ji buvo pati
vargingiausia bendrijos valstybė. Vėliau ši Europos šalis išsiskyrė iš bendro konteksto itin
sparčiais ekonomikos augimo tempais.
Remiantis Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymu (aktuali redakcija 2007),
Lietuvos profesinio mokymo sistema apima: pirminį profesinį mokymą; tęstinį profesinį
mokymą ir profesinį orientavimą. Todėl šioje Studijoje bus aptartos ir profesinio orientavimo
aktualijos. Studijoje išskiriama pameistrystė kaip perspektyvus aspektas, kaip svarstytinas,
tinkamas būdas jaunimui lengviau įsitraukti į darbo rinką bei pasirengti šiandienos ir rytdienos
darbo vietoms.
Studijos tikslas – išanalizuoti Lietuvos profesinio mokymo sistemą ir aptarti gaires
profesinio mokymo plėtros Lietuvoje įgyvendinimui.
Studijos uždaviniai:
1. Aptarti Lietuvos profesinio mokymo sistemą.
2. Pristatyti Europos šalies profesinio mokymo sistemą įvardinant sąsajas su Lietuvos
profesinio mokymo sistema.
3. Įvardinti profesinio mokymo plėtros Lietuvoje alternatyvas ir pateikti gaires vienos iš
alternatyvų įgyvendinimui tobulinant profesinio mokymo sistemą.
Tyrimo metodai: literatūros šaltinių (atliktų tyrimų, parengtų ataskaitų, teisės aktų ir kt.)
apžvalga, analizė, gerosios praktikos pavyzdžių Lietuvoje ir ES šalyje analizė. Taip pat remtasi
pokalbių su Airijos profesinio mokymo specialistais duomenimis (vienas iš Studijos autorių
stažavosi Airijoje).
Studiją sudaro įvadas, sąvokų paaiškinimas ir šios dalys:
9
Lietuvos profesinio mokymo sistemos pagrindinių parametrų aptarimas. Šioje dalyje
įvardijamos ir aptariamos priežastys, paskatinusios pokyčius Lietuvos profesinio mokymo
sistemoje, aptariama Lietuvos profesinio mokymo samprata ir reglamentavimas, nusakomi
Lietuvos profesinio mokymo dalyviai, jų atsakomybė ir funkcijos, profesinio mokymo
programos ir licencijavimas, kvalifikacijos, jas apibrėžiantys dokumentai, kompetencijų
vertinimas, kvalifikacijų suteikimas. Daug dėmesio skiriama pameistrystės plėtros aptarimui
Lietuvoje ir kylančių problemų diagnozavimui. Taip pat aptariamas profesinis orientavimas ir
konsultavimas, sektorinių centrų Lietuvoje steigimas ir profesinio mokymo patrauklumo
didinimas, profesinio mokymo kokybės užtikrinimas, profesinio mokymo finansavimas, paskatos
ir situacija Lietuvos darbo rinkoje.
Europos šalies profesinio mokymo sistema ir pritaikomumas Lietuvai. Šioje dalyje
pristatomi šalies, kurios profesinio mokymo patirtis būtų aktuali Lietuvai, pasirinkimo motyvai
profesinio mokymo modelių aspektu. Pristatoma Airijos profesinio mokymo sistema, aptariant
šios šalies profesinio mokymo reglamentą, dalyvius, jų atsakomybę, funkcijas, finansavimą, taip
pat kvalifikacijų aprašų rengimą, ateities gebėjimų poreikio nustatymą, sąsajas su Lietuvos
profesinio mokymo sistema, pameistrystės plėtojimą, profesinio orientavimo aktualijas
(profesinio mokymo srityje).
Profesinio mokymo plėtros Lietuvoje alternatyvos ir jų aptarimas. Trečiojoje dalyje,
remiantis teisės aktų analize, įvardijami profesinio mokymo plėtros ir tobulinimo siekiai
valstybės lygmeniu. Taip pat pagrindžiami profesinio mokymo prioritetai, pristatomos ir
aptariamos profesinio mokymo tobulinimo alternatyvos. Įvardinama geriausia alternatyva,
pateikiami pasiūlymai, kaip ją įgyvendinti.
Studijoje pateikiamos išvados, pasiūlymai ir priedai, pagrindžiantys arba detalizuojantys
Studijoje išsakytas mintis.
Studiją rengė: Nijolė Daujotienė, Vaidas Daujotas, doc. dr. Gintautė Žibėnienė.
10
1. LIETUVOS PROFESINIO MOKYMO SISTEMOS PAGRINDINIAI
PARAMETRAI
1.1. Priežastys, paskatinusios pokyčius Lietuvos profesinio mokymo sistemoje
Lietuvos profesinio mokymo sistema kartu su visa švietimo sistema pradėti nuosekliai
reformuoti sulig pirmais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais. Buvo siekiama
sovietmečiu suformuotą, nuo centrinės valdžios priklausomą ir planinės ekonomikos principais
besivadovaujančią sistemą pertvarkyti taip, kad profesinio mokymo teikėjų veikla būtų lanksti,
mažėtų atotrūkis tarp besimokančiųjų įgytų įgūdžių ir darbo rinkos poreikių.
Europos šalyse įgyvendinti profesinio mokymo reformą paskatino Kopenhagos procesas1
ir Briugės komunikatas (The Bruges Communiqué on enhanced European Cooperation in
Vocational Education and Training for the period 2011-2020). Kopenhagos procesas padėjo
suderinti profesinio mokymo politiką Europos ir nacionaliniais lygmenimis (prasidėjo
nacionalinių kvalifikacijų sistemų, suderintų su Europos kvalifikacijų sandara, kūrimas).
Kopenhagos proceso metu buvo sukurti bendri Europos instrumentai: Europos kvalifikacijų
sandara (toliau - EKS), Europos profesinio mokymo kreditų sistema (toliau - ECVET), Europos
profesinio mokymo kokybės orientacinė sistema (toliau - EQAVET), Europass (2004) ir kt.
Pažanga įgyvendinant Kopenhagos deklaraciją peržiūrima kas dvejus metus.
2010 m. gruodžio 7 d. Briugėje už profesinį mokymą atsakingų Europos šalių ministrų,
Europos socialinių partnerių ir Europos Komisijos susirinkime buvo persvarstytas Kopenhagos
proceso 2011–2020 m. strateginio požiūrio ir prioritetų komunikatas. Remiantis bendra šio
proceso apžvalga, kurią parengė Europos profesinio mokymo plėtros centras (toliau -
CEDEFOP), remdamasis 27 valstybių narių, taip pat Islandijos, Norvegijos bei Lichtenšteino
tyrimu, ir Europos mokymo fondo parengta padėties Kroatijoje, Turkijoje ir Buvusiojoje
Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje ataskaita. Briugės komunikate 2011-2020 m.
laikotarpiui buvo nustatyta 11 strateginių tikslų:
užtikrinti, kad pirminis profesinis mokymas taptų patrauklia mokymosi galimybe;
skatinti meistriškumą, kokybę ir aktualumą pirminio ir tęstinio profesinio mokymo
srityje;
sudaryti lanksčias galimybes mokytis ir įgyti kvalifikaciją;
rengti pirminio ir tęstinio profesinio mokymo internacionalizavimo strategijas ir
skatinti tarptautinį judumą;
skatinti novatoriškumą, kūrybingumą, verslumą, informacinių ir ryšio technologijų
(toliau - IRT) naudojimą;
1 2002 m. lapkričio mėn. 31 šalies (ES valstybių narių, Kroatijos, Makedonijos, Turkijos, Islandijos, Lichtenšteino,
Norvegijos) švietimo ministrai, socialiniai partneriai ir Europos komisija pasirašė Kopenhagos deklaraciją dėl
glaudesnio Europinio bendradarbiavimo profesinio mokymo srityje. Deklaracijoje buvo pasiūlyti prioritetai
glaudesniam Europos šalių bendradarbiavimui profesinio mokymo srityje: Europinė dimensija profesiniame
rengime, skaidrumas, informavimas ir konsultavimas, kompetencijų ir kvalifikacijų pripažinimas, kokybės
užtikrinimas. Deklaracijoje teigiama, kad šalims glaudžiau bendradarbiaujant sustiprės abipusis pasitikėjimas,
kompetencijų bei kvalifikacijų skaidrumas ir pripažinimas, todėl padidės mobilumas ir mokymosi visą gyvenimą
prieinamumas. Šių nustatytų prioritetų įgyvendinimas, peržiūra ir atnaujinimas pavadintas „Kopenhagos procesu“.
11
realizuoti integracinį (įtraukųjį) pirminį ir tęstinį profesinį mokymą;
aktyvinti suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą ir dalyvavimą profesiniame
mokyme, didinti profesinio mokymo pasiekimų matomumą;
suderinti Europines ir nacionalines priemones profesinio mokymo skaidrumo, jo
pripažinimo, kokybės užtikrinimo bei judumo valdyme;
intensyvinti bendradarbiavimą kuriant ir įgyvendinant profesinio mokymo politiką;
siekti duomenų kokybės ir jų palyginamumo, formuojant ES profesinio mokymo
politiką;
panaudoti ES paramą tinkamai ir efektyviai (The Bruges Communiqué on enhanced
European Cooperation in Vocational Education and Training for the period 2011-
2020).
Briugės komunikate buvo numatyti 22 konkretūs veiksmai (trumpalaikiai siektini
rezultatai), realizuotini ir Europos, ir nacionaliniu lygmenimis. Tarp jų:
propaguoti profesinio mokymo patrauklumą kampanijų ir gebėjimų konkursų metu;
suteikti galimybių bendrojo ugdymo jaunesnių klasių mokiniams susipažinti su
amatais ir profesinės karjeros galimybėmis;
įgyvendinti nacionalines kokybės užtikrinimo sistemas, remiantis EQAVET
rekomendacijomis;
tinkamai integruoti bendrųjų kompetencijų ir karjeros valdymo gebėjimus į pirminio
profesinio mokymo (toliau - IVET) mokymo programas, numatant galimybes juos
įgyti ir tęstiniame mokyme (toliau - CVET);
vyriausybėms, socialiniams partneriams, profesinio mokymo paslaugų teikėjams
siekti sukurti priemones, kad būtų įgyvendinti: mokymąsi darbo vietoje (įskaitant ir
gamybinę praktiką); tvarų profesinio mokymo įstaigų ir įmonių tarpusavio
bendradarbiavimą (pavyzdžiui, rengiant stažuotes įmonėse mokytojams ir kt.);
patikimos grįžtamosios informacijos apie jų absolventų įsidarbinimą teikimą;
sukurti sistemas perėjimo nuo mokymosi prie darbo stebėsenai;
įgyvendinti EKS rekomendaciją - sukurti mokymosi rezultatais grindžiamas
nacionalines kvalifikacijų sandaras (toliau - NKS). Naudoti NKS kaip stiprinimo
priemonę didinant pereinamumą tarp profesinio mokymo ir aukštojo mokslo sistemų,
diegiant lanksčius mokymo metodus ir kitaip plėtojant profesinį mokymą;
teikti integruotas švietimo, mokymo, užimtumo, profesinio orientavimo paslaugas,
susietas su darbo rinkos poreikiais;
skatinti dalyvauti tarpvalstybinio judumo programose IVET mokinius ir profesinio
mokymo specialistus;
skatinti vietos ir regionų valdžios institucijas, profesinio mokymo paslaugų teikėjus
kurti internacionalizavimo kultūrą ir tarpvalstybinio judumo strategijas;
šalinti teisines ir administracines kliūtis, susijusias su praktikantų ir stažuotojų
tarpvalstybiniu judumu;
skatinti profesines asociacijas, verslo ir kitas susijusias organizacijas remti
priimančiąsias ir/ar siunčiančiąsias įmones, sudarant tinkamas sąlygas praktikantams
ir stažuotojams pasinaudoti tarpvalstybinio judumo galimybėmis;
užtikrinti, kad profesinio mokymo programose būtų numatytas kalbų mokymasis ir
tarpkultūrinių kompetencijų įgijimas;
12
naudotis ES priemonėmis (EKS, EQAVET, Europasu irk t.), stiprinant kvalifikacijų
bei kompetencijų pripažinimą;
kurti kūrybingumo ir inovacijų partnerystes (tarp profesinio mokymo paslaugų
teikėjų, aukštojo mokslo įstaigų, dizaino, meno, mokslinių tyrimų ir inovacijų centrų,
viešojo ir privataus sektorių);
tobulinti profesinio mokymo paslaugų teikimą, tikslingai panaudojant naujausias
technologijas, įrangą, infrastruktūrą ir tinklus;
skatinti verslumą;
kurti konkrečias priemones žemos kvalifikacijos ir kitų rizikos grupių asmenų
įtraukimui į švietimo ir mokymo sistemą (pasirinkti tinkamas profesinio orientavimo
ir paramos paslaugas ir kurti lanksčias mokymosi galimybes CVET);
sukurti struktūrizuotus profesinio mokymo ir įdarbinimo tarnybų bendradarbiavimo
mechanizmus (The Bruges Communiqué on enhanced European Cooperation in
Vocational Education and Training for the period 2011-2020).
Briugės komunikatas daugelį nacionalinės politikos kūrėjų paskatino pagreitinti būtinų
pokyčių profesiniame mokyme įgyvendinimą, o šio komunikato trumpalaikiai siekiniai padėjo
atsirinkti svarbiausius spręstinus dalykus. Šalyse prasidėjo diskusijos dėl suinteresuotų profesinio
mokymo sistemos tobulinimu subjektų bendradarbiavimo ir atsakomybių pasiskirstymo. Europos
ir nacionalinių kvalifikacijų sandarų, aprėpiančių visus kvalifikacijų lygius ir tipus,
įgyvendinimas pareikalavo į svarstymus įsitraukti visų švietimo sektorių, darbo rinkos ir
socialinių partnerių atstovus.
Taigi, Lietuvos profesiniame mokyme dideli pokyčiai prasidėjo 2003 metais, patvirtinus
Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 m. nuostatas, kuriose buvo nusakyti Lietuvos
švietimo plėtotės siekiai 2003-2012 metams (Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 m.
nuostatos):
1. sukurti veiksmingą ir darnią, atsakingu valdymu, tikslingu finansavimu ir racionaliu
išteklių naudojimu pagrįstą švietimo sistemą;
2. išplėtoti tęstinę, mokymąsi visą gyvenimą laiduojančią ir prieinamą, socialiai teisingą
švietimo sistemą;
3. užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos
ūkyje gyvenančio asmens, visuotinius dabarties pasaulio visuomenės poreikius.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu buvo patvirtinta
Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 m. nuostatų įgyvendinimo programa, kurioje
įvardinti keliami bendrieji strateginiai švietimo plėtotės tikslai 2003–2012 metais:
sukurti veiksmingą, darnią, atsakingu valdymu, tikslingu finansavimu, racionaliu
išteklių naudojimu grindžiamą švietimo sistemą;
plėtoti visiems prieinamą ir socialiai teisingą tęstinę švietimo sistemą, pagrįstą
mokymusi visą gyvenimą;
užtikrinti atviros pilietinės visuomenės, rinkos poreikius atitinkančią švietimo kokybę
(Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 m. nuostatų įgyvendinimo programa,
2005).
Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje
esminių tikslų įgyvendinimo priemonės buvo sugrupuotos pagal 5 prioritetines kryptis:
13
valdymo tobulinimą, įgyvendinant kokybės vadybos principus, tolygiai pasiskirsčius
atsakomybėmis ir atskaitomybėmis, racionaliai ir skaidriai planuojant ir skirstant
finansinius išteklius. Vertybės - atvira pilietinė visuomenė, skaidrumas,
veiksmingumas;
infrastruktūros tobulinimą, racionalizuojant ir išplėtojant švietimo paslaugų tinklą ir
švietimo sistemos jungtis. Vertybės - mokymasis visą gyvenimą, mokymosi
prieinamumas, socialinis teisingumas;
paramos tobulinimą, skiriant pagrindinį dėmesį socialiai teisingų, lygių švietimo
galimybių puoselėjimui: įvairi parama mokiniams, materialinė, psichologinė ir
kitokia pagalba mokyklai. Vertybės – socialinis teisingumas, mokymosi
prieinamumas, kokybė;
turinio tobulinimą, didinant mokymosi ir studijų turinio atitiktį darbo rinkos
poreikiams, stiprinant socialinių, informacinių, komunikacinių ir kitų bendrųjų
gebėjimų ugdymą, subalansuojant mokymosi krūvį ir individualizuojant mokymąsi
pagal asmens poreikius ir gebėjimus. Vertybės - kokybė, kontekstualumas, socialinis
teisingumas;
personalo tobulinimą, reorganizavus pedagogų rengimą, pedagogų ir mokyklų
vadovų kvalifikacijos tobulinimą ir to tobulinimo vertinimo sistemą. Vertybės -
kokybė, kontekstualumas, veiksmingumas (Valstybinės švietimo strategijos 2003-
2012 m. nuostatų įgyvendinimo programa, 2005, 10 punktas).
Šalyje kartu su profesinio mokymo tinklo optimizavimu pradėtas vykdyti profesinio
mokymo įstaigų reorganizavimas iš biudžetinių į viešąsias įstaigas. Decentralizuojant valstybės
funkcijas profesiniame mokyme buvo siekiama užtikrinti: didesnį profesinio mokymo įstaigų
savarankiškumą ir galimybes keisti profesinio mokymo turinį, taikant jį prie kintančių darbo
rinkos poreikių; galimybes profesiniame mokyme drauge su Švietimo ir mokslo ministerija
dalyvauti savivaldybėms, darbdavius atstovaujančioms organizacijoms, mokslo įstaigoms ir
kitiems socialiniams partneriams.
Lietuvoje veikia 90 profesinio mokymo įstaigų (2015-08-24 duomenimis)2. Iš jų 78
mokymo įstaigos yra valstybinės, o 12 nevalstybinių. Tik dalis valstybinių profesinio mokymo
įstaigų yra viešosios3. Tad, galima teigti, kad Lietuvoje profesinio mokymo valdymo
decentralizavimas dar tik įsibėgėja. Viešosios įstaigos, lyginant su biudžetinėmis, turi didesnį
savarankiškumą finansų valdyme ir personalo vadyboje. Jų dalininkais gali būti Švietimo ir
mokslo ministerija, asocijuotosios verslo struktūros, vietos savivaldybių administracija, fiziniai
asmenys. Visuotinis dalininkų susirinkimas, kaip viešosios įstaigos pagrindinis valdymo organas,
priima sprendimus dėl įstaigos įstatų keitimo, įstaigos reorganizavimo ar likvidavimo, nuosavo
ilgalaikio turto perleidimo, gali skirti ar atleisti įstaigos direktorių. Tokios įstaigos vadovui
suteikiama galimybė priimti vienvaldžius sprendimus, sudaryti sandorius įstaigos vardu. Viešoji
įstaiga, priešingai nei biudžetinė, gali laisvai disponuoti savo uždirbtomis (ne valstybės) lėšomis,
2http://www.aikos.smm.lt/_layouts/15/Asw.Aikos.Reports/ViewReport.aspx?report=%2fStatistin%C4%97s+ataskait
os%2fSMIR+statistin%C4%97s+ataskaitos%2fSMIRInstitucijosPagalGrupesPriklausomybeTipus 3 Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą, viešoji įstaiga− tai pelno nesiekiantis ribotos civilinės
atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas − tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir
mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos
teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą.
14
turi daugiau finansavimo šaltinių, todėl veikia efektyviau: išleidžia mažiau lėšų specialistams
parengti. Įvertinus viešųjų ir biudžetinių įstaigų veiklos efektyvumą ir kokybę, numatyta tęsti
profesinio mokymo įstaigų tinklo optimizavimą ir reorganizavimą į viešąsias įstaigas. Profesinio
mokymo įstaigų finansavimo sistemą ketinama tobulinti susiejant ją su įstaigų pasiektais
rezultatais (Profesinio mokymo įstaigų pertvarka: siekis, galimybės, nauda, 2012).
Profesinio mokymo turinio atnaujinimas, jo valdymo decentralizavimas, sektorinių
praktinio mokymo centrų kūrimas – pokyčiai iš esmės keičiantys profesinio mokymo
organizavimą, dalyvių vaidmenis, funkcijas ir jų tarpusavio santykius.
1.2. Lietuvos profesinio mokymo samprata ir reglamentavimas
Profesinis mokymas yra skirtas kvalifikacijai įgyti arba jai tobulinti. Lietuvos
Respublikos profesinio mokymo įstatyme (aktuali redakcija 2007), įvardijama, kad tai
„mokymas pagal profesinio mokymo programas, padedantis asmeniui įgyti kvalifikaciją ar ją
tobulinti" (10 punktas).
Lietuvoje profesinio mokymo organizavimo formos yra dvi: mokyklinė ir pameistrystės.
Mokyklinę profesinio mokymo organizavimo formą taiko profesinio mokymo įstaiga ar kita
mokykla, kurioje vykdomas teorinis ir praktinis mokymas. Profesinio mokymo įstaigai sudarius
profesinio mokymo sutartį su įmone, įstaiga, organizacija, kuriai profesinis mokymas nėra
pagrindinė veikla, ūkininku, laisvuoju mokytoju ir mokiniu, praktinis mokymas gali būti
vykdomas darbo vietoje. Profesinio mokymo teikėjas, taikydamas pameistrystės formą, su
asmeniu sudaro darbo ir profesinio mokymo sutartis. Asmens praktinis mokymas
organizuojamas jo darbo vietoje, o teorinis mokymas gali būti vykdomas profesinio mokymo
įstaigoje, profesinio mokymo teikėjui sudarius su ja ir mokiniu profesinio mokymo sutartį
(Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas, aktuali redakcija 2007).
Profesinį mokymą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos profesinio mokymo
įstatymas (aktuali redakcija 2007) bei susiję teisės aktai. Šis įstatymas nustato: profesinio
mokymo sistemos sandarą; kvalifikacijų sudarymą, jų tvarkymą ir suteikimą; profesinio mokymo
organizavimą ir jo valdymą; profesinio mokymo finansavimą.
Lietuvos profesinio mokymo sistemos tikslai:
1. padėti asmeniui įgyti kvalifikaciją ir kompetencijas, atitinkančias šiuolaikinį mokslo,
technologijos, ekonomikos ir kultūros lygį, padedančias jam įsitvirtinti ir konkuruoti
kintančioje darbo rinkoje, laiduojančias šalies ūkio pažangą, konkurencingumą
tarptautinėje rinkoje ir darnų vystymąsi;
2. sudaryti sąlygas įvairių poreikių ir gebėjimų asmenims mokytis visą gyvenimą,
tobulinti ir keisti kvalifikacijas;
3. užtikrinti profesinio mokymo prieinamumą ir kokybę;
4. užtikrinti kvalifikacijų atitiktį šalies ūkio poreikiams, kompetencijų vertinimo,
kvalifikacijų suteikimo ir pripažinimo objektyvumą;
5. užtikrinti profesinio orientavimo sistemos veiksmingą funkcionavimą (Lietuvos
Respublikos profesinio mokymo įstatymas, aktuali redakcija 2007).
Profesinis mokymas yra pirminis profesinis mokymas ir tęstinis profesinis mokymas.
Tęstinis profesinis mokymas gali būti formalusis ir neformalusis. Pirminis profesinis mokymas
teikiamas ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims:
1. įgijusiems pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą;
15
2. neįgijusiems pagrindinio išsilavinimo;
3. kurie yra mokęsi pagal specialiojo ugdymo programas.
Profesinio mokymo teikėjas mokiniui, neįgijusiam pagrindinio išsilavinimo, sudaro
sąlygas tęsti mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą. Asmuo, įgijęs pagrindinį
išsilavinimą, gali rinktis mokymąsi pagal profesinio mokymo programą arba kartu mokytis ir
pagal vidurinio ugdymo programą. Mokiniui, mokantis pagal profesinio mokymo programą,
bendrojo lavinimo technologijų dalykų ar profesinio mokymo programų moduliai užskaitomi
vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Mokiniui, baigusiam formaliojo
profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų
įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija. Mokinys, lygiagrečiai su profesinio
mokymo programa baigęs pagrindinio ugdymo programą, įgyja pagrindinį išsilavinimą, o baigęs
vidurinio ugdymo programą bei švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka išlaikęs brandos
egzaminus – vidurinį išsilavinimą.
Tęstinis profesinis mokymas apima asmenų formalųjį ir neformalųjį profesinį mokymą.
Asmeniui, tobulinančiam turimą ar siekiančiam įgyti kitą kvalifikaciją, ankstesnio mokymosi
pasiekimai užskaitomi vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Asmeniui,
baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų
kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija. Įvertinus asmens
neformaliojo profesinio mokymo metu įgytas kompetencijas, vadovaujantis švietimo ir mokslo
ministro patvirtinta ir su Ūkio ministerija suderinta Asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka,
jos gali būti pripažintos kaip atitinkamo lygio kvalifikacijomis arba jos dalimis.
Lietuvoje profesinis mokymas vykdomas pagal formaliojo ir neformaliojo profesinio
mokymo programas. Profesinio mokymo programas turi teisę rengti profesinio mokymo
teikėjas, kitas fizinis ar juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtų Europos Sąjungos
valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusių įmonių filialai.
Profesinio mokymo teikėjas priimti asmenis mokytis bei pradėti vykdyti formaliojo profesinio
mokymo programas gali tik gavęs Švietimo ir mokslo ministerijos (toliau - ŠMM) išduotą
licenciją.
Formaliojo profesinio mokymo programa yra skirta įgyti kvalifikacijai, įtrauktai į
Profesinių standartų ir kvalifikacijų registrą, kurį steigia Vyriausybė. Formaliosios profesinio
mokymo programos įteisinamos suderinus jas su atitinkama kompetencijas vertinančia
institucija. Formaliojo profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarką nustato
švietimo ir mokslo ministras kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministru (Formaliojo
profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarkos aprašas, 2015). Formaliojo
profesinio mokymo programa turi atitikti kvalifikaciją aprašantį profesinį standartą ar atitinkamą
profesinio rengimo standartą. Taip pat pažymėtina, kad formaliojo profesinio mokymo
programos gali būti vykdomos kartu su bendrojo lavinimo programomis arba papildomos
kitomis programomis, skiriamomis asmens socializacijai, savirealizacijai, įsitvirtinimui darbo
rinkoje. Formaliojo profesinio mokymo programos ir profesinio rengimo standartai registruojami
Studijų ir mokymo programų registre, švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. O
neformaliojo profesinio mokymo programa yra skirta kompetencijoms įgyti ar joms tobulinti
(Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas, aktuali redakcija 2007).
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 m. formaliojo profesinio mokymo
programas vykdo 74 valstybinės ir 3 nevalstybinės profesinio mokymo įstaigos, į kurias
priimami jaunuoliai nuo 14 metų. Profesinis mokymas vyksta profesinio mokymo įstaigose, nors
16
gali būti vykdomas ir įmonėse, įstaigose (pameistrystė). Pameistrystės profesinio mokymo
organizavimo forma, kai mokymas vykdomas darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje,
ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją (Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas,
aktuali redakcija 2007).
Formalusis pirminis profesinis mokymas teikiamas turintiems arba neturintiems
specialiųjų poreikių asmenims, kurie gali turėti pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą arba jo
neturėti. Pirminio profesinio mokymo įstaigose kartu su kvalifikacija galima įgyti pagrindinį arba
ir vidurinį išsilavinimą. Mokinių praktinis profesinis mokymas vykdomas profesinio mokymo
įstaigoje ar įmonėje. Formaliojo tęstinio profesinio mokymo programas vykdo darbo rinkos
mokymo centrai (jų Studijos rengimo laikotarpiu yra 5), pirminio profesinio mokymo programas
įgyvendinančių įstaigų suaugusiųjų mokymo skyriai, aukštojo mokslo įstaigos, įmonės ir kitos
organizacijos. Formalusis profesinis mokymas teikiamas jau turintiems, bet norintiems
patobulinti ar įgyti kitą kvalifikaciją asmenims. Kiekvienas profesinio mokymo teikėjas pagal
asmens ar darbdavio poreikį (užsakymą) gali teikti neformalųjį profesinį mokymą. Licencijas
vykdyti tęstinį profesinį mokymą turi 260 institucijų, kurių pagrindinė veikla nėra profesinis
mokymas. Profesinė kvalifikacija mokymo įstaigose įgyjama priklausomai nuo turimo
išsilavinimo.
Įstojimo į profesinio mokymo įstaigas ir mokymosi jose sąlygos.
Norinčių mokytis pagal formaliojo pirminio profesinio mokymo programas priėmimo
klausimus sprendžia konkrečios profesinio mokymo įstaigos mokinių priėmimo komisija.
Stojamųjų egzaminų nėra, svarbus savalaikis prašymų ir reikiamų dokumentų pateikimas, tačiau
daugiau galimybių pasirinkti norimą mokymo programą turi mokiniai, turintys geresnius
ankstesnio mokymosi pasiekimus. Valstybė finansuoja mokymąsi pagal profesinio mokymo
programas pirmai kvalifikacijai įgyti. Mokiniams mokama stipendija, gerai besimokantieji ją
gauna didesnę. Dauguma mokymo įstaigų suteikia mokiniams galimybę gyventi bendrabutyje,
išvykti atlikti praktikos į užsienio šalis (pagal mainų projektus), dalyvauti olimpiadose,
profesinio meistriškumo konkursuose, techninės kūrybos, kultūrinėje veikloje, sportuoti bei kt.
Besimokantiesiems, suteikiamos rudens, šv. Kalėdų, šv. Velykų ir vasaros atostogos. Profesinio
mokymo įstaigų interneto svetainėse skelbiama informacija apie atvirų durų dienas, stojimo ir
mokymosi sąlygas.
1.3. Lietuvos profesinio mokymo dalyviai, jų atsakomybė ir funkcijos
Švietimo ir mokslo ministerija, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, yra
atsakinga už profesinio mokymo politikos kūrimą bei jos įgyvendinimą. ŠMM kasmet tvirtina
bendruosius profesinio mokymo planus ir formaliojo profesinio mokymo tvarką, asmenų
priėmimo į valstybės finansuojamas profesinio mokymo programas planus, formaliojo profesinio
mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarką, akredituoja asmens įgytų kompetencijų
vertinimo institucijas bei vykdo kompetencijų vertinimo priežiūrą, išduoda licencijas
formaliajam profesiniam mokymui vykdyti (1 priedas).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - dalyvauja kuriant žmogiškųjų išteklių plėtros
politiką ir ją vykdo. Dalyvauja kuriant ir vykdant profesinio mokymo politiką, organizuoja
kvalifikacijų poreikio prognostinius tyrimus, atlieka ministerijos įsteigtų ar jai priskirtų
profesinio mokymo įstaigų steigėjo funkcijas, organizuoja savo reguliuojamos srities darbuotojų
17
tęstinį profesinį mokymą, vykdo kvalifikacijų suteikimo priežiūrą Vyriausybės nustatyta tvarka,
atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, suderinusi su Švietimo ir mokslo ministerija,
nustato: reikalavimus profesiniams standartams, asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarką,
vertinimui skirtų lėšų paskirstymo tvarką, kvalifikacijos pažymėjimo ir kompetencijų įvertinimo
pažymėjimo turinį, formą ir išdavimo tvarką.
Ūkio ministerija (toliau - UKMIN) atsakinga už žmogiškųjų išteklių plėtros politiką ir
jos įgyvendinimą. UKMIN dalyvauja profesinio mokymo politikos kūrime ir vykdyme,
organizuoja žmogiškųjų išteklių paklausos darbo rinkoje prognozės tyrimus ir vykdo jų rezultatų
sklaidą profesiniame orientavime.
Kitos ministerijos teikia pasiūlymus dėl švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo
bei švietimą reglamentuojančių teisės aktų rengimo, dalyvauja projektus rengiančiose darbo
grupėse. Finansų, Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų, Žemės ūkio ministerijos dalyvauja kuriant
ir įgyvendinant pirminio bei tęstinio mokymo programas, teikiant pasiūlymus dėl savo
kuruojamų sričių profesinio mokymo gerinimo ir susijusių kvalifikacijų.
Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (toliau - KPMPC) yra
kvalifikacijas tvarkančioji institucija (šios institucijos funkcijas apibrėžia Lietuvos Respublikos
profesinio mokymo įstatymas). KPMPC organizuoja profesinių ir profesinio rengimo standartų
rengimą, kaupia ir analizuoja informaciją apie profesinį mokymą, rengia profesinio mokymo
plėtros metodikas, vertina ir plėtoja profesinio mokymo kokybę, atlieka Nacionalinio profesinio
mokymo kokybės užtikrinimo orientacinio punkto ir Nacionalinio kvalifikacijų koordinavimo
punkto funkcijas bei organizuoja pasirengimo vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas
vertinimą.
Lietuvos profesinio mokymo taryba (toliau – LPMT) ir Centrinis profesinis
komitetas (toliau – CPK) – tai patariamosios kolegialios institucijos, bendradarbiaujančios
formuojant ir įgyvendinant profesinio mokymo ir kvalifikacijų sistemos plėtros politiką:
(a) LPMT – drauge su valstybės švietimo institucijomis sprendžia strateginius profesinio
mokymo klausimus. LPMT lygiomis dalimis sudaro valstybės valdymo ir savivaldybių
institucijų, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujančių organizacijų atstovai.
(b) CPK – koordinuoja strateginius kvalifikacijų sistemos formavimo bei plėtros
klausimus, inicijuoja teisės aktų, reikalingų kvalifikacijų sistemai formuoti ir palaikyti, projektų
rengimą bei Lietuvos kvalifikacijų sandaros (toliau – LTKS) atnaujinimą. Taip pat nustato
prioritetinius kvalifikacijų sistemos sektorius, svarsto ir teikia pasiūlymus dėl kvalifikacijų
sistemos struktūros bei nacionalinių kvalifikacijų susiejimo su EKS, kvalifikacijų ir ūkio
poreikio atitikties užtikrinimo, kompetencijas vertinančių institucijų veiklos bei kitus susijusius
klausimus (Kvalifikacijų tvarkymo institucijos centrinio ir sektorinių profesinių komitetų
uždavinių, funkcijų, komitetų sudarymo ir finansavimo tvarkos aprašas, 2010). CPK sudaro 18
narių. Po vieną atstovą deleguoja ŠMM, UKMIN bei Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos
savivaldybių asociacija, KPMPC ir Studijų kokybės vertinimo centras; tris narius deleguoja
Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos kolegijų direktorių konferencija ir Lietuvos
profesinio mokymo įstaigų asociacija; devynis narius deleguoja socialiniai partneriai4.
Sektoriniai profesiniai komitetai, kurių pagrindinis uždavinys – aprobuoti, jų
atstovaujamam sektoriui parengtus, profesinius standartus. Taip pat, Sektoriniai profesiniai
komitetai atlieka ir šias funkcijas:
4 http://www.kpmpc.lt/kpmpc/?page_id=1274
18
Kartu su Kvalifikacijų tvarkymo institucija5 užtikrina kvalifikacijų atitiktį konkretaus
sektoriaus poreikiams.
Pataria Kvalifikacijų tvarkymo institucijai dėl sektoriaus kvalifikacijų ir joms įgyti
reikalingų kompetencijų.
Nustato prioritetus profesiniams standartams sektoriuje rengti.
Teikia siūlymus Kvalifikacijų tvarkymo institucijai dėl profesinių standartų rengimo.
Pritaria profesiniam standartui ar profesinio rengimo standartui.
Pritaria atitinkamo sektoriaus formaliojo profesinio mokymo programų, skirtų
kvalifikacijai įgyti (toliau – programa), rengimui.
Vertina programos atitiktį profesiniame standarte ar profesinio rengimo standarte
nustatytiems reikalavimams.
Pataria Kvalifikacijų tvarkymo institucijai dėl profesijos mokytojų kvalifikacijos
tobulinimo.
Sprendžia kituose teisės aktuose numatytus kvalifikacijų klausimus atitinkamame
sektoriuje (Kvalifikacijų tvarkymo institucijos centrinio ir sektorinių profesinių
komitetų uždavinių, funkcijų, komitetų sudarymo ir finansavimo tvarkos aprašas,
2010).
Sektorinių profesinių komitetų yra septyniolika6.
Socialiniai partneriai prisideda prie profesinio mokymo politikos formavimo per LPMT ir
CPK. Jie gali inicijuoti naujų kvalifikacijų, profesinių standartų, profesinio mokymo programų
rengimą. Socialinių partnerių atstovai dalyvauja formuojant profesinio mokymo programų turinį,
vertinant profesinio mokymo programų atitikimą darbo rinkos poreikiams, organizuojant praktinį
mokymą, vertinant asmens įgytas kompetencijas. Taip pat dalyvauja vertinant profesinio
mokymo programas pagal jų atitiktį ūkio poreikiams ir jas derina pagal savo kompetenciją;
dalyvauja planuojant mokinių priėmimą į valstybės finansuojamas profesinio mokymo
programas; dalyvauja vykdant profesinį orientavimą; derina asmens įgytų kompetencijų
vertinimo organizavimo veiklą ir dalyvauja vertinant asmens įgytas kompetencijas; dalyvauja
organizuojant praktinį profesinį mokymą įmonėje, įstaigoje, ūkininko ūkyje ar pas laisvąjį
mokytoją ir atliekant jo priežiūrą; dalyvauja atliekant profesinio mokymo įstaigų vadybinės ir
pedagoginės veiklos išorinį vertinimą; dalyvauja profesinio mokymo tarybų, Kvalifikacijos
tarnybos centrinio ir sektorinių profesinių komitetų veikloje.
Nuo 2003 m. būtent socialiniai partneriai yra atsakingi už baigiamojo kvalifikacijos
vertinimo organizavimą. Nuo 2012 m. besimokančių pagal formaliojo profesinio mokymo
programas įgytų kompetencijų vertinimą organizuoja akredituotos kompetencijų vertinimo
institucijos.
Formaliojo profesinio mokymo teikėjai - profesinio mokymo įstaigos, laisvieji
mokytojai, bendrojo ugdymo mokyklos, įmonės, organizacijos, kurioms profesinis mokymas
nėra pagrindinė veikla), turintys teisę rengti ir vykdyti profesinio mokymo programas (tai
apibrėžta Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme). Teikėjas gali priimti asmenis
mokytis ir vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas tik gavęs ŠMM išduotą licenciją.
Profesinio mokymo įstaigos gali turėti licencijas ir pirminiam, ir tęstiniam profesiniam
mokymui.
5 tai Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras 6 http://www.kpmpc.lt/kpmpc/wp-content/uploads/2013/04/17-SPK-sarasas.pdf
19
Pedagoginiai darbuotojai - Lietuvos pirminio profesinio mokymo įstaigose dirbantys
bendrojo ugdymo dalykų mokytojai, profesijos mokytojai, auklėtojai, mokymo įstaigų direktoriai
ir jų pavaduotojai. Profesijos mokytojai vidutiniškai sudaro daugiau nei pusę pedagoginio
personalo. Tęstiniame profesiniame mokyme tiek teorinį, tiek ir praktinį mokymą vykdo
profesijos mokytojai. Profesinio mokymo įstaigos, mokančios dirbančiuosius ar bedarbius (pvz.,
darbo rinkos mokymo centrai), gali patvirtinti papildomas mokytojų pareigybes (pavyzdžiui,
praktinio mokymo vadovų - instruktorių). Visi profesijos mokytojai privalo turėti ir profesinę, ir
pedagogo kvalifikaciją arba būti išklausę pedagoginių-psichologinių žinių kursą. Rengiant
profesijos mokytojus, pedagoginės studijos vykdomos jau įgijus profesinę kvalifikaciją.
Profesijos mokytojai, neturintys pedagoginės kvalifikacijos, gali ją įgyti baigę 120 valandų
trukmės pedagoginių-psichologinių žinių kursus, kuriuos paprastai organizuoja akredituotos
institucijos bei įmonės arba universitetai, organizuojantys profesijos mokytojų studijas.
Profesijos mokytojams svarbus nuoseklus jų turimų technologinių kompetencijų tobulinimas.
2010 m. pagal Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programą buvo pradėtas projektas
„Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo sistemos sukūrimas ir
įdiegimas”. Bendradarbiaujant su darbdaviais buvo parengta apie 100 naujausių technologinių
kompetencijų tobulinimo programų 12-oje ūkio šakų, numatant 650 profesijos mokytojų bei
kolegijų dėstytojų stažuočių7.
1.4. Lietuvos profesinio mokymo programos ir licencijavimas
Profesinio mokymo teikėjai, bendradarbiaudami su darbdavių atstovais, rengia
Profesinio mokymo programas. Profesinėse mokyklose mokymas vykdomas pagal keturių
pakopų profesinio mokymo programas:
Pirmosios pakopos profesinio mokymo programos (ISCED 2), skirtos asmenims,
neturintiems pagrindinio išsilavinimo. Pirmosios pakopos programos priklauso
pagrindinio ugdymo lygmeniui. Jos skirtos mokiniams, ne jaunesniems kaip 14 metų,
neturintiems pagrindinio išsilavinimo ir siekiantiems įgyti elementarią profesinę
kvalifikaciją. Sudaroma galimybė pagrindinio ugdymo programos tęstinumui ir
pagrindinio išsilavinimo įgijimui. Mokslas paprastai trunka 2–3 metus. Sėkmingai
baigus programą ir išlaikius kvalifikacijos egzaminą suteikiama kvalifikacija,
išduodamas kvalifikacijos pažymėjimas.
Antrosios pakopos profesinio mokymo programos (ISCED 3), skirtos asmenims,
turintiems pagrindinį išsilavinimą. Antrosios pakopos profesinio mokymo programos
priklauso vidurinio ugdymo lygmeniui, jų trukmė 2 metai. Sėkmingai baigus
programą ir išlaikius kvalifikacijos egzaminą suteikiama kvalifikacija ir išduodamas
profesinio mokymo diplomas.
Trečiosios pakopos profesinio mokymo programos (ISCED 3) trukmė 3 metai.
Trečiosios pakopos profesinio mokymo programos priklauso vidurinio ugdymo
lygmeniui. Jos skirtos asmenims, turintiems pagrindinį išsilavinimą, siekiantiems
įgyti vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją. Mokslas trunka 3 metus. Baigus
vidurinio ugdymo programą ir išlaikius brandos egzaminus mokinys įgyja vidurinį
išsilavinimą ir gauna brandos atestatą, o baigus visą programą ir išlaikius
7 http://www.pmdtkt.upc.smm.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3&Itemid=1&lang=lt
20
kvalifikacijos egzaminą suteikiama kvalifikacija ir išduodamas profesinio mokymo
diplomas.
Ketvirtosios pakopos profesinio mokymo programos (ISCED 4), skirtos turintiems
vidurinį išsilavinimą arba yra išklausiusiems vidurinio ugdymo programos kursą. Šios
programos priklauso povidurinio (neaukštojo) lygmeniui. Mokymosi trukmė - nuo 1
iki 2 metų, kuri priklauso nuo programos sudėtingumo. Baigus programą ir išlaikius
kvalifikacijos egzaminą suteikiama kvalifikacija ir išduodamas profesinio mokymo
diplomas (žr. Lietuvos švietimo ir mokymo sistema, 2 priedas).
Programų turinys formuojamas kompetencijų ir mokymo tikslų pagrindu, vadovaujantis
atitinkamu profesinio rengimo standartu bei Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais
bendraisiais reikalavimais. Profesinio mokymo programą sudaro:
a) bendra dalis visoms Lietuvos mokykloms. Joje nusakoma profesinės veiklos sritis,
kompetencijos, mokymo tikslai ir vertinimo nuostatos – elementai, perkelti iš atitinkamo
profesinio rengimo standarto;
b) pasirenkamoji dalis, apimanti dalykų programas, mokymo metodus, mokymo
priemones ir pan.
Naujai parengta programa yra suderinama su darbdaviams atstovaujančia kompetentinga
įstaiga (pvz.: Pramonės, prekybos ir amatų rūmai ir kt.). Tuomet ekspertai (profesijos mokytojai,
darbdaviai ir kt. kompetentingi asmenys) vertina programos kokybę ir, esant teigiamai išvadai,
programa įregistruojama Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre.
Studijų ir mokymo programų registre įregistruotos 11558 pirminio profesinio mokymo
programos. Didžiausias profesinio mokymo programų skaičius yra Inžinerijos ir inžinerinių
profesijų, Gamybos ir perdirbimo bei Verslo ir administravimo srityse, mažiausias – Mokytojų
rengimo ir pedagogikos, Matematikos ir statistikos bei Aplinkosaugos srityse (žr. 1 lentelę).
1 lentelė. Pirminio profesinio mokymo programų skaičius pagal Švietimo sritis ir
posričius*, 2015 m.
Švietimo sritys ir posričiai Profesinio mokymo
programų skaičius
Visose srityse 1155
Mokytojų rengimas ir pedagogika 1
Profesijos dalykų mokytojų rengimas 1
Menas 82
Garso ir vaizdo technika bei žiniasklaidos produkcija 15
Dizainas 4
Dailieji amatai 62
Vaizduojamasis menas 1
Verslas ir administravimas 139
Didmeninė ir mažmeninė prekyba 23
Marketingas ir reklama 6
Finansai, bankininkystė, draudimas 8
Buhalterinė apskaita ir apmokestinimas 11
8 http://www.aikos.smm.lt
21
Valdymas ir administravimas 14
Sekretorių ir kontoros darbas 11
Darbo organizavimas 66
Matematika ir statistika 1
Statistika 1
Kompiuterija 16
Kompiuterio panaudojimas 16
Inžinerija ir inžinerinės profesijos 302
Mechanika ir metalo darbai 67
Inžinerija ir inžinerinės profesijos 4
Elektra ir energija 103
Elektronika ir automatika 22
Cheminės medžiagos ir cheminiai procesai 43
Variklinės transporto priemonės, laivai ir orlaiviai 63
Gamyba ir perdirbimas 140
Maisto produktų gamyba 34
Tekstilė, apranga, avalynė, oda 77
Medžiagos (mediena, popierius, plastikai, stiklas) 27
Kasyba ir gavyba 2
Architektūra ir statyba 114
Architektūra ir miesto planavimas 1
Statyba ir statybos inžinerija 113
Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė 64
Augalininkystė ir gyvulininkystė 36
Sodininkystė 14
Miškininkystė 12
Žuvininkystė 2
Sveikatos priežiūra 15
Medicina 1
Medicinos diagnostika ir gydymo technologija 6
Slauga ir priežiūra 5
Stomatologija 1
Terapija ir reabilitacija 2
Socialinės paslaugos 14
Vaikų priežiūra ir paslaugos jaunimui 4
Socialinis darbas ir konsultavimas 10
Paslaugos asmenims 112
Viešbučiai, restoranai ir viešasis maitinimas 43
Kelionės, turizmas ir laisvalaikis 17
Paslaugos namuose 27
Plaukų ir grožio priežiūra 25
Transporto paslaugos 93
Transporto paslaugos 93
Aplinkosauga 10
Aplinkosaugos technologijos 3
Sanitarijos ir higienos tarnybos 7
Saugos paslaugos 52
Asmenų ir nuosavybės apsauga 27
Ginkluotosios pajėgos ir gynyba 1
22
Profesinė sveikata ir darbo sauga 24
Šaltinis: http://www.aikos.smm.lt Švietimo sritys pateiktos pagal Lietuvos švietimo klasifikaciją. Sritys ir posričiai. Vartotojo vadovas.
ŠMM2000.
Profesinio mokymo programose yra nustatyta, kad privalomas praktinis mokymas turi
vykti įmonėje arba darbo sąlygas atitinkančioje mokyklos bazėje. Praktiniam mokymui turi būti
skirta 60–70 proc. (iki 15 savaičių) visų numatytų specialybės dalykams valandų, o
specializacijos dalykams - 10–15 proc. specialybės dalykams skirtų valandų. Siekiant geriau
patenkinti rinkos ir (ar) profesinio mokymo paslaugų gavėjų poreikius, profesinio mokymo
įstaigos turi teisę savarankiškai keisti apie 10 proc. mokymo programos turinio. Mokymo
programų trukmė gali būti nuo dvejų iki trejų metų. Trukmė priklauso nuo besimokančiojo
poreikių greta profesijos įgyti ir pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą arba mokytis pagal programą,
skirtą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Turint vidurinį išsilavinimą ir
atsižvelgiant į norimos įgyti specialybės specifiką, mokymas gali trukti vienerius arba pusantrų
metų. Remiantis Profesinio mokymo įstatymu (aktuali redakcija, 2007), profesinio mokymo
kokybę turi užtikrinti profesinio mokymo teikėjas. Išsamesnė informacija apie profesinio
mokymo įstaigų profesinio mokymo programas pateikta Atviros informavimo, konsultavimo ir
orientavimo sistemos (AIKOS) tinklalapyje www.aikos.smm.lt.
Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklės (2011) reglamentuoja licencijų
vykdyti formalųjį profesinį mokymą juridiniams asmenims, kitoms juridinio asmens statuso
neturinčioms Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacijoms bei jų padaliniams, įsteigtiems
Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje gyvenantiems fiziniams asmenims išdavimą,
papildymą, patikslinimą, atsisakymą jas išduoti, jų galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo
panaikinimą ir galiojimo panaikinimą, licencijų dublikatų išdavimą, taip pat licencijų turėtojų
teises ir pareigas, licencijuojamos veiklos sąlygas ir jų laikymosi priežiūrą.
2015 m. naujai redaguotame ir patvirtintame Formaliojo profesinio mokymo programų
rengimo ir įteisinimo tvarkos apraše yra nustatyta formaliojo profesinio mokymo programų,
skirtų pirminiam ir tęstiniam profesiniam mokymui, rengimo, keitimo, vertinimo ir įteisinimo
tvarka. Taip pat ankstesniuose susijusiuose teisės aktuose buvo numatytas perėjimas prie
nacionalinių modulinių profesinio mokymo programų. Tokių programų rengimą arba keitimą
pavesta organizuoti Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centrui. Programų rengimo
procesą inicijuoti, o ir jame dalyvauti gali ne tik profesinio mokymo teikėjai, bet ir kiti juridiniai
ar fiziniai asmenys.
Modulinių programų profesinio mokymo sistemos plėtrai įgyvendinamas nacionalinis
projektas „Kvalifikacijų formavimas ir modulinio profesinio mokymo sistemos kūrimas“
(Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2010-09-14 – 2015-09-30). Šio projekto metu numatyta
sukurti modulinio profesinio mokymo koncepciją, programų rengimo metodiką ir parengti
pavyzdinių modulinių profesinio mokymo programų. Profesinio mokymo turinio pertvarkymu į
modulinį profesinį mokymą siekiama palengvinti kompetencijų, įgytų neformaliojo mokymosi ar
savišvietos būdu, pripažinimą, ir įgyvendinti kreditų perkėlimo sistemą. Profesinio mokymo
organizavimas moduliniu principu sudarys sąlygas greičiau įgyti atskiras profesines
kompetencijas. Taigi atsiranda galimybė kvalifikaciją įgyti ne tik mokantis visą programą
nuosekliai. Ją bus galima siekti įgyti dalimis, mokantis pagal atskirus modulius. Tai leis
žmonėms sparčiau įsilieti į darbo rinką, o vėliau sugrįžti į profesinę mokyklą mokytis naujų
kompetencijų.
23
„Formaliojo profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarkos apraše“ (2015)
numatyta, kad modulinės programos rengimą arba keitimą organizuoja ir metodinę pagalbą
teikia Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras. Modulinė programa rengiama
remiantis kompetencijomis, vadovaujantis atitinkamo sektoriaus profesiniu ar profesinio rengimo
standartu ir keičiama atnaujinus standartus (Profesinio standarto rengimo metodika, 2012). Kai
standartų nėra, modulinė programa rengiama pagal atitinkamą profesinio mokymo programą,
įregistruotą Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre, remiantis joje apibrėžtomis
kompetencijomis. Modulinė programa apima teorinį ir praktinį mokymą. Praktiniam mokymui
turi tekti 60–70 procentų programai skirto laiko. Modulinės programos apimtis nustatoma
mokymosi apimties (asmens mokymosi rezultatai per tam tikrą laiką) vienetais – kreditais.
Vienas mokymosi kreditas lygus 27 val. (kontaktinės ir nekontaktinės mokymosi valandos).
Vieno modulio apimtis yra ne didesnė kaip 10 kreditų. Vieneri mokslo metai paprastai atitinka
60 kreditų. Modulinę programą sudaro: įvadinis modulis, kompetencijoms įgyti skirti moduliai,
baigiamasis modulis. Modulinės programos privalomųjų modulių apimtis turi būti ne mažesnė
kaip 85 proc. Privalomoji programos dalis: įvadinis modulis, privalomieji moduliai, skirti
kompetencijoms įgyti ir baigiamasis modulis. Likusią modulinės programos dalį sudaro
pasirenkamieji moduliai, susiję su kvalifikacija. Modulinėje programoje kartu su kvalifikacijai
įgyti skirtomis kompetencijomis integruojamos ir bendrosios kompetencijos (Formaliojo
profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarkos aprašas, 2015).
Analizuojant profesinėse mokyklose vykdomų profesinio mokymo programų skaičiaus
kaitą per pastarąjį dešimtmetį (nuo 2006 m. iki 2015 m.) pagal švietimo sritis ir posričius,
akivaizdu, kad bendras programų skaičius atskirose srityse ir posričiuose didėja (žr. 2 lentelę).
2 lentelė. Profesinio mokymo įstaigose vykdomų profesinio mokymo programų
skaičiaus kaita pagal Švietimo sritis*, 2006-2015
Švietimo sritys Metai / profesinio mokymo programų skaičius
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015
Visose srityse 1103 989 1026 1056 1072 1078 1096 1093 1131 1144 Aplinkosauga 9 8 8 8 9 9 9 10 10 10 Architektūra ir statyba 95 99 101 103 108 108 109 110 112 113 Gamyba ir perdirbimas 125 120 127 129 130 131 133 133 136 139 Inžinerija ir inžinerinės
profesijos 302 285 285 291 293 293 294 295 296 302
Kompiuterija 7 7 7 8 8 8 8 8 14 16 Matematika ir statistika 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Menas 80 62 70 74 75 75 77 77 79 82 Mokytojų rengimas ir
pedagogika 17 1 1 1 1 1 1 1 1 1
Paslaugos asmenims 95 83 93 99 104 104 104 105 111 111 Saugos paslaugos 36 38 38 41 41 41 42 43 51 51 Socialinės paslaugos 11 10 12 13 13 13 13 13 14 14 Sveikatos priežiūra 29 13 13 13 13 15 16 15 15 15 Transporto paslaugos 93 88 88 90 90 91 101 94 95 92 Verslas ir administravimas 132 123 125 127 128 128 128 128 134 135
Žemės ūkis, miškininkystė ir 63 50 57 58 58 60 60 60 62 62
24
žuvininkystė
Žurnalistika ir informacija 2 1 - - - - - - - - Šaltinis: http://www.aikos.smm.lt * Švietimo sritys pateiktos pagal Lietuvos švietimo klasifikacija. Sritys ir posričiai. Vartotojo vadovas.
ĮMM> 2000
Remiantis profesinio mokymo įstaigose vykdomų profesinio mokymo programų
skaičiaus kaita pagal švietimo sritis 2006-2015 (žr. 2 lentelėje), matyti, kad ženkliai padidėjo
Architektūros ir statybos, Gamybos ir perdirbimo, Kompiuterijos, Paslaugų asmenims, Saugos
paslaugų švietimo sričių profesinio mokymo programų skaičius, o tuo pačiu ir jų įvairovė. Tuo
tarpu, Aplinkosaugos, Matematikos ir statistikos, Meno, Socialinių paslaugų, Transporto
paslaugų, Verslo ir administravimo, Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės švietimo srityse
programų skaičius pakito nežymiai arba išliko tas pats. Akivaizdu, kad sumažėjo poreikis
Mokytojų rengimo ir pedagogikos bei Sveikatos priežiūros švietimo sričių profesinio mokymo
programų, o Žurnalistikos ir informacijos srityse šis poreikis išnyko visai. Galima manyti, kad
naujų profesinio mokymo programų rengimo poreikį įtakoja tai, kokie šalies ūkio sektoriai
sukuria daugiausia pridėtinės vertės. Remiantis 2013 m. statistikos departamento duomenimis
(Gyventojų užimtumo tyrimo rezultatai. Lietuvos statistikos departamento rodiklių duomenų
bazė9), kvalifikuotų darbuotojų poreikis nuo 2011 m. išaugo apdirbamosios pramonės, prekybos,
transporto ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų sektoriuose (žr. 3 lentelę).
3 lentelė. Gyventojų (nuo 15 metų) užimtumas pagal ekonomines veiklas
Ekonominė veikla (pagal EVRK* 2)
Užimtieji,
tūkst. Proc.
A Žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė 116,6 8,5 B Kasyba ir karjerų eksploatavimas 2,8 0,2 C Apdirbamoji gamyba 212,6 15,5 D Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas 14,5 1,1 E Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir
regeneravimas 13,2 1,0
F Statyba 93,7 6,8 G Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto
priemonių ir motociklų remontas 246,8 18,0
H Transportas ir saugojimas 100,7 7,3 I Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 35,5 2,6 J Informacija ir ryšiai 27,9 2,0 K Finansinė ir draudimo veikla 19,8 1,4 L Nekilnojamojo turto operacijos 13,7 1,0 M Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 51,5 3,8 N Administracinė ir aptarnavimo veikla 44,9 3,3 O Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas 83 6,1 P Švietimas 146,5 10,7 Q Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 92,4 6,7 R Meninė pramoginė ir poilsio organizavimo veikla 21,2 1,5
9 http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280/
25
* Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius
Šaltinis: Gyventojų užimtumo tyrimo rezultatai. Lietuvos statistikos departamento rodiklių duomenų bazė.
Prieiga internete http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280/. 2013 05 13 duomenys
Profesinio mokymo įstaigos, rengdamos profesinio mokymo programas ir siekdamos, kad
jų turinys atitiktų vietos ar regiono darbo rinkos poreikius, jų turinį derina su darbdaviais.
Licencijų vykdyti formalųjį profesinį mokymą išdavimą, papildymą, patikslinimą,
atsisakymą jas išduoti, jų galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo
panaikinimą, licencijų dublikatų išdavimą, taip pat licencijų turėtojų teises ir pareigas,
licencijuojamos veiklos sąlygas ir jų laikymosi priežiūrą reglamentuoja „Formaliojo profesinio
mokymo licencijavimo taisyklės“ (2011) ir kiti susiję teisės aktai (Formaliojo profesinio
mokymo tvarkos aprašas, 2012, naujai redaguotas 2015; Formaliojo profesinio mokymo
programų rengimo ir įteisinimo tvarkos aprašas, 2015), o licencijas išduoda Švietimo ir mokslo
ministerija.
1.5. Kvalifikacijos, jas apibrėžiantys dokumentai, kompetencijų vertinimas,
kvalifikacijų suteikimas
Lietuvos kvalifikacijų sandara. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m.
gegužės 4 d. „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo, buvo sukurta Lietuvos
kvalifikacijų sandara (toliau - LTKS). Lietuvos kvalifikacijų sandara buvo parengta, siekiant
klasifikuoti Lietuvos Respublikoje nustatytas kvalifikacijas, sudaryti sąlygas derinti
kvalifikacijas su šalies ūkio poreikiais, koordinuoti šalies ekonominę, socialinę ir užimtumo
politiką, užtikrinti kvalifikacijų nustatymo, įgijimo, vertinimo ir pripažinimo procesų aiškumą
bei prieinamumą. Informuoti asmenis ir organizacijas apie įvairiai profesinei veiklai reikalingų
kvalifikacijų turinį, jų įgijimą, tobulinimą ir (ar) keitimą, sudaryti sąlygas palengvinti darbo
jėgos mobilumą šalies ir tarptautiniu mastu, skatinti mokymąsi visą gyvenimą, taikant visas
formaliojo, neformaliojo ir savišvietos mokymo formas ir būdus, siekiant pereiti iš vieno
kvalifikacijos lygio į kitą10. Lietuvos kvalifikacijų sandarą buvo svarbu parengti ir siekiant
įgyvendinti Europos Parlamento, ir Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą
gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo, taip pat pradėtas Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir
Europos kvalifikacijų sąrangos (toliau - EKS) susiejimo procesas (Lietuvos konvergencijos 2011
metų programa, 2011).
Organizuoti nacionalinės kvalifikacijų sistemos susiejimą su EKS Švietimo ir mokslo
ministerija pavedė Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centrui (toliau – KPMPC), kurį jo
nuostatai įpareigoja vykdyti Nacionalinio koordinavimo punkto (National Coordination Point)
funkcijas (Lietuvos kvalifikacijų sandaros susiejimo su Europos mokymosi visą gyvenimą
kvalifikacijų sandara ir Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandara ataskaita, 2012).
Lietuvos kvalifikacijų sandara buvo parengta pagal jau egzistuojančią mokymosi
rezultatų lygių sistemą visose švietimo grandyse Lietuvoje teikiamas kvalifikacijas suskirsčius į
8 Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygius (toliau - LTKS lygiai), mokymosi rezultatus apibūdinant
veiklos, kurią atlikti yra pasirengęs kvalifikaciją įgijęs asmuo, sudėtingumo, savarankiškumo ir
kintamumo kriterijais (Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašas, 2010). Skiriamos dviejų tipų
kvalifikacijos:
10 http://www.kpmpc.lt/LTKS_EKS/Lietuvos_KS.html
26
kvalifikacijos darbui, kurių pagrindinis siekis yra parengti asmenį darbui;
kvalifikacijos mokymuisi, kurių pagrindinis siekis yra parengti asmenį tolesniam
mokymuisi.
Tokios kvalifikacijos įgyjamos baigus pagrindinio arba vidurinio ugdymo programas.
Profesinio mokymo kvalifikacijoms Lietuvos kvalifikacijų sistemoje priskiriami pirmieji penki
lygiai11 (Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašas, 2010):
1 LTKS lygis. Kvalifikacija skirta veiklai, susidedančiai iš vieno ar kelių paprastų
specializuotų veiksmų ar operacijų. Atliekant veiklą gebama pritaikyti pagrindines žinias,
būdingas vykdomai veiklai. Veiklos aplinka yra aiški, veikla atliekama pagal detalias
instrukcijas, kai kuriais atvejais būtina intensyvi priežiūra, vadovavimas ir pagalba. Veiklą
sudarančios situacijos, veiksmai ir operacijos yra pastovios ir nuolat kartojasi.
2 LTKS lygis. Kvalifikacija skirta veiklai, kurią sudaro veiksmai ir operacijos, skirtos
paprastoms problemoms spręsti. Atliekant veiklą gebama pritaikyti pagrindines veiklai būdingas
faktines žinias. Veiklai atlikti reikalinga priežiūra, vadovavimas ir pagalba. Veiklą sudarantys
veiksmai ir operacijos yra pastovios.
3 LTKS lygis. Kvalifikacija skirta veiklai, susidedančiai iš veiksmų ir operacijų siaurose
veiklos srityse. Veikla gali apimti kelis ir daugiau specializuotų veiklos uždavinių, kuriems reikia
pritaikyti gerai žinomus ir išbandytus sprendimus. Atliekant veiklą gebama pritaikyti būdingas
vykdomai veiklai žinias apie veiklos srities faktus, principus ir procesus. Veikla atliekama
savarankiškai, vadovaujant aukštesnės kvalifikacijos darbuotojui ir esant išorinei atlikimo
kokybės kontrolei. Veiklos aplinka gali reikalauti gebėjimo prisitaikyti prie paprastų konteksto
pokyčių.
4 LTKS lygis. Kvalifikacija skirta veiklai, susidedančiai iš veiksmų ir operacijų palyginti
plačiose veiklos srityse. Veikla atliekama vykdant keletą ir daugiau specializuotų veiklos
uždavinių, kurių galimi sprendimai ne visada išbandyti ir žinomi. Atliekant veiklą gebama
pritaikyti faktines ir teorines žinias, būdingas plačiam kontekstui, susijusiam su veiklos sritimi.
Veikla atliekama savarankiškai, prisiimant atsakomybę už veiklos atlikimo procedūrų ir rezultatų
kokybę. Įgijus patirties, kvalifikacija leidžia perduoti praktinius veiklos įgūdžius žemesnės
kvalifikacijos darbuotojams ir prižiūrėti jų veiklą. Veiklos aplinka reikalauja gebėjimo
prisitaikyti prie pokyčių, lemiamų veiklos konteksto kaitos, kuri dažniausiai nuspėjama.
5 LTKS lygis. Kvalifikacija skirta veiklai, pasižyminčiai kompleksišku veiklos uždavinių
derinimu skirtingose veiklos srityse. Veikla apima žemesnės kvalifikacijos darbuotojų
kompetencijų vertinimą ir mokymą. Veikla reikalauja derinti išsamias veiklos srities žinias su
bendrosiomis žiniomis, sprendžiant įvairias specializuotas veiklos užduotis keliose skirtingose
veiklos srityse. Darbuotojas atlieka veiklą savarankiškai, jos priežiūra apsiriboja tik rezultatų
įvertinimu. Veiklos uždavinius nustato aukštesnės kvalifikacijos darbuotojas, dažnai suteikdamas
veiklos atlikėjui galimybes pasirinkti šių uždavinių sprendimo būdus ir priemones. Darbuotojas
vadovauja žemesnės kvalifikacijos darbuotojų veiklai, planuoja ir skirsto veiklos užduotis,
prižiūri veiklos atlikimą, konsultuoja ir tikrina veiklos atlikimo kokybę. Veiklos technologiniai ir
organizaciniai reikalavimai ir jos aplinka nuolat kinta, pokyčiai dažnai nenuspėjami ir gali būti
susiję su naujomis veiklos sritimis.
11 galima manyti, kad vis dar diskusinis klausimas, nes įvairiose ataskaitose, publikacijoje nuomonės nėra vieninga.
Vienur teigiama, kad apima keturis profesinio išsilavinimo lygios, o kitus, kad apima penkis profesinio išsilavinimo
lygius.
27
1-4 lygio kvalifikacijos įgyjamos baigus profesinio mokymo ir/arba bendrojo ugdymo
programas (žr. 3 priedą). Du žemiausieji lygiai numatyti asmenims, kurie dėl vienokių ar kitokių
priežasčių, pvz., negalia ar žemas išsilavinimas, negali įgyti aukštesnio lygio kvalifikacijos. Net
ir palyginus žemo lygio kvalifikacijos įgijimas palengvina tokių žmonių integraciją į darbo rinką
ir mažina jų atskirtį. Darbo rinkoje populiariausios 3 ir 4 LTKS lygių kvalifikacijos. Jas įgijęs
asmuo jau yra pasirengęs dirbti savarankiškai. Šie lygiai skiriasi tuo, kad pirmuoju atveju
numatoma veikla susideda „iš veiksmų ir operacijų siaurose veiklos srityse“ (pvz., kasininkas,
siuvimo mašinos operatorius, dažytojas), o antruoju – „iš veiksmų ir operacijų palyginus plačiose
veiklos srityse“ (pvz., pardavėjas, siuvėjas, apdailininkas). 3-ojo lygio kvalifikaciją įgijęs asmuo
dirba vadovaujant ir kontroliuojant jo veiklą aukštesnės kvalifikacijos darbuotojui, o 4-ojo lygio
kvalifikaciją turintis asmuo pats prisiima atsakomybę už savo veiklos kokybę ir rezultatus. 6-ojo
lygio kvalifikacijos įgyjamos baigus pirmąją universitetinių studijų pakopą ar kolegines studijas,
teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka – taip pat pagal laipsnio nesuteikiančias studijų arba
perkvalifikavimo programas. 7-ojo lygio kvalifikacijos suteikiamos baigus antrąją universitetinių
studijų pakopą arba vientisųjų studijų programas, teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka – pagal
laipsnio nesuteikiančias studijų arba perkvalifikavimo programas. 8-ojo lygio kvalifikacijos
įgyjamos baigus doktorantūros studijas. Be to, nustatyta, kad visų lygių kvalifikacijas galima
įgyti iš profesinės veiklos patirties arba mokantis savarankiškai. Daugiausia diskusijų kyla dėl 5
lygio kvalifikacijų, kurių būtinybę labai pabrėžia darbdaviai. Šis lygis yra ties profesinio
mokymo ir aukštojo mokslo sandūra. Tokio lygio kvalifikacijos šiuo metu Lietuvoje dar
neteikiamos, o „Lietuvos kvalifikacijų sandaros apraše“ (2010) įvardijama, kad jos įgyjamos
„mokantis pagal mokymo programas, skirtas asmenims, turintiems profesinę kvalifikaciją ir
nustatytos trukmės profesinės veiklos patirties, laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus
rezidentūros) programas ir (arba) iš profesinės veiklos patirties ir mokantis savarankiškai“. 5
lygio kvalifikacijos apraše yra pabrėžiami tokie gebėjimai kaip vadovauti kitų žemesnės
kvalifikacijos darbuotojų veiklai, planuoti ir skirstyti veiklos užduotis, prižiūrėti veiklos atlikimą,
konsultuoti ir tikrinti veiklos atlikimo kokybę. LTKS numato du 5 lygio profesinio mokymo
kvalifikacijų tipus:
darbo patirties turinčius aukštos kvalifikacijos žemosios grandies vadybininkus ar
meistrus;
aukštos kvalifikacijos darbininkus / technikus, kurių veikla reikalauja išsamaus
teorinio pasirengimo.
Taigi, 5-ojo lygio kvalifikacijas Lietuvoje galima įgyti iš profesinės veiklos patirties arba
mokantis savarankiškai.
Visų kvalifikacijų turinį apibrėžia profesinio rengimo arba / ir profesiniai standartai.
Profesinio rengimo standartai. Profesinio rengimo standartas – kvalifikacijų įgijimo
profesinio mokymo sistemoje reglamentas. Profesinio rengimo standartą sudaro trys pagrindinės
tarpusavyje susijusios dalys:
profesinę veiklą charakterizuojantys parametrai, aprašomi įvardijant veiklos sritis,
kompetencijas bei jų ribas;
mokymo tikslai, apibrėžiantys žinias ir gebėjimus reikalingus tam tikrai
kompetencijai įgyti;
profesinių kompetencijų vertinimo parametrai (Profesinio standarto struktūros, jo
rengimo, keitimo ir papildymo tvarkos aprašas, 2010).
28
Pirmoji dalis, apibūdinanti numatomos profesinės veiklos funkcijas ir joms atlikti
reikalingas profesines kompetencijas, dažniausiai vadinama profesijos standartu, o dvi likusios –
profesinio rengimo standartu.
Profesinio rengimo standartai pradėti rengti 1998 m. 2015 metų rugpjūčio mėn.
duomenimis Lietuvoje yra parengti 77 tokie standartai12. Siekiant šių standartų rengimo metu
užtikrinti socialinį dialogą, buvo suburta 14 ūkio šakų ekspertų grupių (toliau ŪŠEG). Ekspertus
delegavo darbdaviai, profesinės sąjungos ir profesinio mokymo įstaigos. Profesinio rengimo
standartų rengimą koordinavo Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (toliau -
KPMPC). ŪŠEG, įvertinus gebėjimų poreikio tyrimus, pvz., sektorių tyrimus, taip pat darbo
rinkos prognozes, Lietuvos darbo biržos sudaromą „Įsidarbinimo galimybių barometrą“,
nustatydavo, kokius standartus rengti. Standartą rengdavo darbo grupė, sudaryta iš profesijos
mokytojų ir atitinkamos veiklos srities žinovų. Ši darbo grupė formuodavo standarto turinį,
išanalizavus su kvalifikacija susijusius teisės aktus, profesinio mokymo įstaigose sukauptą patirtį
ir atlikus reikiamus kvalifikacijų tyrimus įmonėse. Parengtas standarto projektas būdavo plačiai
svarstomas ir tobulinamas pagal pateiktas pastabas. ŪŠEG aprobuotą profesinio rengimo
standartą tvirtindavo švietimo ir mokslo bei socialinės apsaugos ir darbo ministrai. Patvirtinus
standartą, jis tapdavo mokymo programų rengimo ir mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo
pagrindu. Galiojantys profesinio rengimo standartai skelbiami KPMPC internetinėje svetainėje
http://www.kpmpc.lt/Standartai/iteisinti.html/.
Profesiniai standartai. Profesinis standartas - tai dar vienas svarbus dokumentas,
kvalifikacijų, joms įgyti reikalingų kompetencijų, vertinimo kriterijų ir metodų aprašas. Siekiant
tobulinti kvalifikacijų formavimo sistemą, 2007 m. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo
pakeitimo įstatyme buvo įteisinti profesiniai standartai. Profesinio rengimo standartai apėmė
siaurą sritį - jie buvo rengiami tik vienai konkrečiai kvalifikacijai ir apėmė tik vieną kvalifikacijų
lygį (atitinka dabartinį LTKS 4 lygį). Tai ribojo profesinio mokymo įstaigų lankstumą bei
mobilumą. Tuo tarpu profesiniai standartai rengiami tam tikram ūkio sektoriui, aprašant
svarbiausias to sektoriaus visų LTKS lygių kvalifikacijas. Profesijos standarte numatoma
aprašyti kiekvienos to sektoriaus kvalifikacijos kompetencijas, grupuojant jas į kvalifikaciją
sudarančius vienetus. Remiantis išsamiais kvalifikacijų poreikio konkrečiame ūkio sektoriuje
tyrimais, yra rengiami profesiniai standartai. Šio tipo standartai leis tiksliau ir tikslingiau
projektuoti profesinio mokymo turinį, vertinti, ar asmens mokymosi pasiekimai atitinka jo
siekiamos įgyti kvalifikacijos nustatytus reikalavimus. Prognozuojama, kad nustatyti
reikalavimai visų lygių kvalifikacijoms, turi sudaryti geresnes sąlygas asmenims pereiti tarp
skirtingų lygių kvalifikacijų, tai pat tai užtikrintų lankstumą formuojant ir tobulinant pačias
kvalifikacijas.
Valstybės lygmeniu pagrindinė atsakomybė už kvalifikacijų sistemos politikos
formavimą ir jos įgyvendinimą deleguota Švietimo ir mokslo ministerijai. Jai talkina Ūkio
ministerija (organizuoja žmogiškųjų išteklių poreikio prognostinius tyrimus ir koordinuoja
reguliuojamų profesijų pripažinimą). ŠMM kartu su Ūkio ministerija nustato profesinių standartų
struktūrą, jų rengimo, keitimo ir papildymo tvarką bei juos tvirtina. Rengiant profesinius
standartus, pagal savo kompetenciją dalyvauja ir kitos Lietuvos Respublikos ministerijos bei
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos. Profesinių standartų rengimą ŠMM delegavo
Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centrui. Į profesinių standartų rengimą stengiamasi
įtraukti susijusius socialinius partnerius. Efektyviam socialiniam dialogui užtikrinti prie KPMPC
įsteigti Centrinis profesinis komitetas (toliau - CPK) ir 17 Sektorinių profesinių komitetų (toliau
12 http://www.kpmpc.lt/Standartai/iteisinti.html
29
- SPK). Centrinis profesinis komitetas ir Sektorinis profesinis komitetas svarbūs koordinuojant
kvalifikacijų klausimus. CPK koordinuoja strateginius kvalifikacijų sistemos formavimo
klausimus, o SPK – kvalifikacijų formavimo klausimus konkrečiuose ūkio sektoriuose.
Pagrindinės SPK funkcijos: patarti KPMPC dėl sektoriaus kvalifikacijų ir joms įgyti reikalingų
kompetencijų, nustatyti profesinių standartų rengimo prioritetus, pritarti parengtiems
standartams, vertinti programų atitiktį standartuose nustatytiems reikalavimams.
Profesinio mokymo metu įgyjamų kvalifikacijų akreditacija: laikomi baigiamieji
kvalifikacijos egzaminai ir išduodami valstybės pripažįstami kvalifikacijos pažymėjimai. Įgytas
kvalifikacijos pažymėjimas suteikia teisę jo turėtojams dirbti atitinkamos kvalifikacijos
reikalaujantį darbą įmonėse ar įstaigose. Profesinio mokymo įstaigų absolventai, įgiję vidurinį
išsilavinimą, gali stoti mokytis į kolegijas ar universitetus.
Kompetencijų vertinimas, kvalifikacijų suteikimas. Kompetencijas vertina akredituoti
socialiniai partneriai, kiti Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, kitos valstybės narės
juridiniai asmenys arba juridinio asmens statuso neturinčios organizacijos ar jų padaliniai.
Kompetencijų vertinimo procesas atskirtas nuo profesinio mokymo proceso, siekiant kokybiško
ir nešališko asmens įgytų profesinių kompetencijų vertinimo. Akredituota kompetencijų
vertinimo institucija vertina kompetencijas, įgytas mokantis pagal formaliojo, neformaliojo
profesinio mokymo programas, darbo veiklos ar savišvietos būdu. Akredituotą kompetencijų
vertinimo instituciją profesinio mokymo teikėjas pasirenka teisės aktų nustatyta tvarka.
Akredituotų kompetencijų vertinimo institucijų sąrašas (kartu su įvardytomis kompetencijomis)
skelbiamas Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje ir Kvalifikacijų ir profesinio
mokymo plėtros centro interneto svetainėje (žr. 4 priedą).
Kvalifikaciją suteikia profesinio mokymo teikėjas, gavęs kompetencijų įvertinimo
rezultatus. Asmenims, gavusiems kvalifikacijai reikalingų kompetencijų įvertinimą, išduodami
kvalifikacijos pažymėjimai, kuriuose įrašomas ir LTKS/ EKS lygis. „Asmens įgytų kompetencijų
vertinimo tvarkos aprašas“ (2015) reglamentuoja asmens kompetencijų, įgytų siekiant
kvalifikacijos, mokantis pagal formaliojo, neformaliojo profesinio mokymo programas, darbo
veiklos ar savišvietos būdu, vertinimo organizavimą ir vykdymą. Šis aprašas taikomas vertinti I–
V lygio kvalifikacijų kompetencijas. Asmens įgytų kompetencijų vertinimo komisija sudaroma iš
ne mažiau kaip 3 kompetencijų vertintojų: profesinių sąjungų arba atitinkamos profesijos
darbuotojų atstovas, darbdavių atstovas, profesijos mokytojas, kurie turi atitikti reikalavimus,
nustatytus kitame teisės akte „Reikalavimų kompetencijų vertinimo institucijoms ir jų
akreditavimo tvarkos apraše", patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario
2 d. nutarimu Nr. 132 (Reikalavimų kompetencijų vertinimo institucijoms ir jų akreditavimo
tvarkos aprašas, 2012). Darbdavio atstovas skiriamas Asmens įgytų kompetencijų vertinimo
komisijos pirmininku. Pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma įgytoms I–II lygio
kvalifikacijų kompetencijoms vertinti Asmens įgytų kompetencijų vertinimo komisija
nesudaroma, o skiriamas vertintojas (-ai).
Kvalifikacija suteikiama asmeniui, įgijusiam visas kvalifikacijai įgyti reikalingas
kompetencijas, nustatytas atitinkamame profesiniame arba profesinio rengimo standarte, o kai jų
nėra – atitinkamoje profesinio mokymo programoje, įregistruotoje Studijų, mokymo programų ir
kvalifikacijų registre. Mokiniams, baigusiems profesinio mokymo programas ir išlaikiusiems
baigiamuosius kvalifikacijos egzaminus, suteikiama profesinė kvalifikacija. Profesinių mokymo
įstaigų mokiniai, įgiję vidurinį išsilavinimą, gali tęsti studijas kolegijose ar universitetuose.
Papildomi balai yra suteikiami asmenims, stojantiems į koleginių ar universitetinių studijų
programas po tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programos baigimo su pagyrimu
30
arba po tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programos baigimo, turint darbo stažą
pagal įgytą kvalifikaciją. „Tuo atveju, kai stojantiesiems gali būti skiriama papildomų balų už
tarptautinių ir šalies olimpiadų ir konkursų prizinių vietų laimėjimą, už darbo pagal profesinėje
mokykloje įgytą kvalifikaciją stažą arba už profesinės mokyklos baigimą su pagyrimu (tik stojant
į tos pačios švietimo srities kolegines studijas), turimus duomenis jie turi nurodyti atitinkamuose
prašymo laukuose". (Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir
vientisąsias studijas 2015 m. tvarkos aprašas, 2015, 24 punktas").
Lietuvos teisės aktais yra numatyta galimybė užskaityti ankstesnio mokymosi
pasiekimus. Mokymo ir pasiekimų vertinimo procesų atskyrimas sudarė palankias sąlygas
neformaliai ar savišvietos būdu, pvz., darbo vietoje įgytiems mokymosi rezultatams įvertinti ir
pripažinti. Akredituotai institucijai, įvertinus asmens turimas kvalifikacijai reikalingas
kompetencijas, jos gali būti pripažintos atitinkamo lygio kvalifikacija arba jos dalimi. Remiantis
„Ankstesnio mokymosi pasiekimų užskaitymo tvarkos aprašu“ (2008), siekiant, kad būtų
užskaityti mokinio ankstesnio mokymosi pasiekimai, mokinys profesinio mokymo įstaigos
direktoriui pateikia: prašymą užskaityti jo ankstesnio mokymosi pasiekimus; ankstesnio
mokymosi pasiekimų sąrašą, sudarytą vadovaujantis Programa; ankstesnio mokymosi
pasiekimus liudijančius dokumentus (kvalifikacijos pažymėjimus; profesinio mokymo
pažymėjimus; profesinio mokymosi pasiekimų pažymėjimus; kompetencijų įvertinimo
pažymėjimus; kitus pažymėjimus; kitus dokumentus, liudijančius mokymosi pasiekimus).
Ankstesnio mokymosi pasiekimus vertina profesinio mokymo įstaigos direktoriaus įsakymu
paskirti profesijos mokytojai. Teisiškai yra numatyta galimybė konsultuotis su įmonių ar įstaigų
darbuotojais, dirbančiais su profesinio mokymo programa susijusiose veiklos srityse. „Bendrojo
ugdymo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitos tvarkos
aprašas“ (2012) nustato profesinio mokymo programos modulių įtraukimą į pagrindinio ugdymo
programos antrąją dalį, vidurinio ugdymo programą, vidurinio ugdymo technologijų išplėstinio
kurso programos modulių ir profesinio mokymo programos modulių įskaitymą mokiniams,
tęsiantiems mokymąsi pagal profesinio mokymo programas.
Profesinio mokymo įstaigos mokiniui, kartu su profesinio mokymo programa baigusiam
pagrindinio ugdymo programą, išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas, baigusiam
vidurinio ugdymo programą ir išlaikiusiam brandos egzaminus – brandos atestatas, suteikiantis
galimybę stoti į aukštąją mokyklą. Nebaigusiam bendrojo ugdymo programos ar neišlaikiusiam
brandos egzaminų asmeniui išduodamas mokymosi pasiekimų pažymėjimas.
„Profesinio mokymo diplomo ir pažymėjimo turinio, formos ir išdavimo tvarkos aprašas“
(2015) reglamentuoja kvalifikacijos ir mokymosi pasiekimų dokumentų turinį, formą ir išdavimo
asmenims, gavusiems jų įgytų tai kvalifikacijai reikalingų kompetencijų teigiamą įvertinimą ir
baigusiems formaliojo profesinio mokymo programą ar profesinio mokymo programos modulį,
tvarką. Profesinio mokymo diplomo, Pažymėjimo blankų, taip pat kvalifikacijos ir mokymosi
pasiekimų dublikato blankų privalomąsias formas tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministras, šie blankai registruojami Išsilavinimo pažymėjimų blankų registre,
vadovaujantis Išsilavinimo pažymėjimų blankų registravimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-1227 „Dėl
Išsilavinimo pažymėjimų blankų registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
1.6. Pameistrystės plėtra Lietuvoje
31
Pameistrystės profesiniame mokyme aktualumas ir diskusiniai aspektai. Profesinio
mokymo praktikoje gerosios profesinio mokymo praktikos sklaidos metu aiškėja, kad
šiuolaikiškos kokybiškos pameistrystės programos Europoje padeda jaunimui įgyti įgūdžių ir
svarbiausių gebėjimų, kurių iš jų reikalaujama darbo rinkoje. 2013 m. liepos 2 d. Leipcige
(Vokietija), paskelbus pirmininkaujančios ES šalies, Europos Komisijos ir Europos socialinių
partnerių bendrą pranešimą, veiklą pradėjo Europos pameistrystės aljansas (European Alliance
for Apprenticeships, 2013). Nūdienoje prie Europos pameistrystės aljanso (toliau - Aljansas)
prisijungia vis daugiau Europos Sąjungos valstybių bei šalių kandidačių. Šalyse į Aljanso veiklą
įsitraukia vis daugiau valdžios institucijų, skatinančių pameistrystės programas ir iniciatyvas
visoje Europoje, taip pat prekybos, pramonės ir amatų rūmų, įmonių, socialinių partnerių,
švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų, regioninių, jaunimo ir ne pelno organizacijų, ekspertų
grupių bei mokslinių tyrimų institutų. Europos Komisija ėmėsi Europos pameistrystės aljanso
koordinatoriaus vaidmens. Prie Aljanso jau prisijungė daugiau kaip 40 įmonių ir organizacijų,
įsipareigojusių suteikti jaunimui daugiau ir geresnių galimybių įgyti darbo patirties. Jos prisiėmė
įsipareigojimus sukurti iš viso 140 000 pameistrystės ir mokymosi vietų. Europos Komisija yra
įsipareigojusi didinti pameistrystės pasiūlą, kokybę ir įvaizdį (Europos pameistrystės aljansas,
2015).
Remiantis Europos Komisijos pranešimu spaudai (Europos pameistrystės aljansas, 2015),
paskutinieji nauji pameistrystės įsipareigojimų dokumentai buvo pasirašyti Rygoje, kur vyko ES
pirmininkaujančios šalies – Latvijos - surengtas, už profesinį mokymą atsakingų ministrų,
Europos socialinių partnerių ir Komisijos, susitikimas.
Koncernų prisiimtų įsipareigojimų pavyzdžiai (Europos pameistrystės aljansas, 2015, p.
1):
„Adecco“ iki 2017 m. suteiks galimybę mokytis darbo vietoje pagrindinėje
bendrovėje ar jos partnerėse 5 000 jaunuolių.
„AXA“ iki 2018 m. suteiks galimybę įgyti darbo patirties 20 000 jaunuolių: bus
sudaryta 10 000 neterminuotų ir terminuotų darbo sutarčių bei sukurta 10 000
mokamos pameistrystės ir stažuočių vietų.
„BMW“ plėtos profesinį mokymą tarptautiniu mastu pagal specialią dualinę švietimo
sistemą, pagal kurią praktinis mokymas vyks Vokietijoje, o kvalifikacija bus
suteikiama Ispanijoje. BMW kasmet priims 1 500 naujų pameistrių.
„Safran“ plėtos pameistrystę savo patronuojamosiose bendrovėse Europoje ir rems
tarptautinio judumo programas. „Safran“ taip pat priims į savo įmones 2 000 – 3 000
pameistrių per metus.
„Capita“ šiemet jaunimui pasiūlys daugiau kaip 500 pameistrių vietų ir ragins tą
daryti kitus stambius darbdavius: ji pasamdys ir apmokys 400 stažuotojų valstybės
tarnybai ir daugiau kaip 600 – bankams.
„CSR Europe“ rems tinklui priklausančias įmones pameistrystės ir stažuočių
programų kokybės klausimais ir suteiks galimybę iki 2017 m. pabaigos 50 000
jaunuolių pasinaudoti kokybiškomis mokymo paslaugomis.
Prie Aljanso taip pat prisijungė „Bertelsmann“, „Saica“ ir „Verallia Saint-Gobain“ verslo
bendrovės. Įsipareigojimų dokumentus pateikė ir statybos, chemijos pramonės, prekybos ir
švietimo sektorių Europos socialiniai partneriai. Penkis naujus įsipareigojimų dokumentus
pateikė nacionalinės pedagogams atstovaujančios profesinės sąjungos, vieną – Prancūzijos
energetikos sektoriaus profesinė sąjunga. Pasirašyti įsipareigojimų dokumentai mokymosi visą
32
gyvenimą klausimais su Škotijos Vyriausybe, Europos regionų ir vietos valdžios institucijų
asociacijomis, „Bertelsmann Foundation“ ekspertų grupe.
Visoje Europos Sąjungoje pameistrystė „A priori“ paskelbta kaip vienas iš svarbiausių,
jaunimo nedarbą mažinančių, veiksnių. Iš tikrųjų, senosiose, tradicinėse pameistrystės šalyse
jaunimo nedarbas yra gerokai mažesnis, lyginant su ES vidurkiu: Vokietijoje – 7,1 proc.,
Danijoje – 10 proc., Austrijoje – 10,1 proc., Nyderlanduose – 11,1 proc., kai tuo tarpu ES
vidurkis yra dvigubai didesnis ir sudaro 20,6 proc. (2015 m. gegužės mėn. duomenys13). Minėtos
šalys yra stiprių pameistrystės tradicijų šalys. Išlieka aktualūs klausimai:
ar tai visuotinis receptas, kovojant su jaunimo nedarbu apskritai?
ar pameistrystės diegimas į veikiančią, kitokio modelio profesinio rengimo sistemą
išspręs jaunimo nedarbo problemas?
Pavyzdžiui, šioje studijoje palyginamąja šalimi pasirinktoje Airijoje, pameistrystė pradėta
diegti dar 1997-ais metais, tačiau tai nepadėjo išspręsti jaunimo nedarbo problemų - nedarbo
lygis Airijoje labai artimas ES vidurkiui, kuris siekia 20,2 proc. Kitoje, pameistrystę į savo
profesinio rengimo sistemą diegiančioje, šalyje - Prancūzijoje, jaunimo nedarbas viršija ES
vidurkį ir siekia net 23,7 proc. Lietuvoje, kurioje pameistrystė nėra išplėtota, jaunimo nedarbo
lygis yra mažesnis nei ES vidurkis (16,1 proc.), bet šią statistiką, galima manyti, stipriai iškraipo
emigracija.
Pameistrystė Lietuvoje: teorinės studijos.
Apie pameistrystės mokymo formos diegimą į Lietuvos profesinio rengimo sistemą ir
pameistrystės perspektyvas mūsų šalyje nebuvo išsamiai diskutuojama. Yra atliktos kelios
tiriamosios apžvalgos, parašyti keli straipsniai, bet visi jie nagrinėja ir gilinasi į pameistrystės
diegimo Lietuvoje galimybes. Rimtesnių diskusijų, keliančių klausimą ar pameistrystės
Lietuvoje reikia, ar ši sistema tikrai pasiteisins, aptikti nepavyko. Taip pat nepadaryta arba viešai
neskelbiama pameistrystės profesinio mokymo sistemos diegimo Lietuvoje kaštų ir naudos
analizė. Publikacijų šia tema nėra daug, tad jas visas galima trumpai apžvelgti.
2014 metais atliktoje švietimo problemos analizėje „Pameistrystė Lietuvoje. Poreikis ir
galimybės (2014)“ teigiama, kad mokymasis pameistrystės forma palengvintų asmens, baigusio
profesinio mokymo įstaigą, įsitraukimą į darbo rinką, nes įgyti įgūdžiai ir patirtis geriau atitiktų
darbo rinkos poreikius ir darbdavių lūkesčius. Minėtoje analizėje daroma išvada, kad
„pameistrystė Lietuvos įmonėms yra aktuali ir reikalinga“, o svarbiausi veiksniai, nuo kurių
priklauso sėkmingas pameistrystės mokymo formos įsitvirtinimas, yra sutvarkyta kvalifikacijų
sistema, pameistrio statuso įmonėje užtikrinimas, parengtos ir taikomos modulinės programos,
galimybių sukūrimas bedarbiams mokytis pameistrystės forma, sutvarkyta finansavimo sistema,
konstruktyvus mokymo įstaigų ir įmonių bendradarbiavimas, siekiant parengti tinkamą šalies
ūkiui specialistą. Taip pat aukščiau minėtoje analizėje teigiama, kad pameistrystės mokymą
diegti trukdo: pameistrystės mokymo tradicijų nebuvimas, nepakankamai aiškus ir išsamus
pameistrystės teisinis reguliavimas, nesukurtas finansinės, informacinės ir organizacinės
paramos įmonėms, norinčioms vykdyti mokymą pameistrystės forma, mechanizmas.
Siekiant sukurti palankias sąlygas įgyvendinti ir plėtoti pameistrystę Lietuvoje, siūloma:
Valstybei:
populiarinti profesinį mokymą, viešinti pameistrystės mokymo formą;
skatinti diegti pameistrystę per projektinį finansavimą ir lygiagrečiai kurti tęstinį
finansavimo mechanizmą;
13 http://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/6896063/3-30062015-AP-EN.pdf/3702d2c4-7a60-4b2c-aced-
b20355f90c3a
33
užtikrinti kvalifikacijų sandaros veiksmingumą (parengti visų ūkio sektorių
profesinius standartus);
įteisinti modulines profesinio mokymo programas;
sukurti paramos mechanizmą, leidžiantį kompensuoti įmonės išlaidas, patiriamas
vykdant profesinį mokymą pameistrystės forma;
teikti informacinę ir metodinę paramą pameistrystės teikėjams.
Darbdaviams:
užtikrinti pameistrių įdarbinimą ir atlyginimą už pameistrio darbą (pagal darbo
sutartį);
bendradarbiauti su mokymo įstaigomis rengiant ir įgyvendinant profesinio mokymo
pameistrystės formų planus ir mokymo programas;
užtikrinti kokybišką pameistrystės mokymo organizavimą įmonėje, meistrų
atsakomybę už mokymo darbo vietoje kokybę.
Profesinio mokymo įstaigoms:
bendradarbiaujant su darbdaviais parengti pameistrystės mokymo formai tinkančias
mokymo programas, užtikrinti jų atitiktį verslo poreikiams;
užtikrinti kokybišką įmonių ir pameistrių konsultavimą, vykdant pameistrystę;
užtikrinti profesijos mokytojų ir meistrų bendradarbiavimą. (Pameistrystė Lietuvoje.
Poreikis ir galimybės, 2014, p. 1).
Analizėje „Pameistrystė Lietuvoje. Poreikis ir galimybės (2014)“ apibendrinama, kad
pameistrystė apima kompleksinį įmonės ir mokymo įstaigos dalyvavimą mokymo procese. Todėl
tam, kad vyktų mokymas darbo vietoje, turėtų būti:
parengti ir aprašyti reikalavimai pameistrystės procesui organizuoti;
sudarytas individualus, iš anksto su įmone suderintas, pakopinis (pereinant nuo
paprastesnių darbų į sudėtingesnius) mokymo planas;
pameistrystės sąlygos ir atsakomybės fiksuojamos trišalėje pameistrystės sutartyje
(tarp įmonės, pameistrio ir profesinio mokymo įstaigos);
sudaroma darbo sutartis tarp įmonės ir pameistrio, pagal kurią įmonė moka
pameistriui už atliktą darbą;
kuriama pridėtinė vertė įmonei: dalis darbo laiko skiriama ne tiesiogiai mokymui, o ir
kitų funkcijų pagal einamas pareigas atlikimui (tai gali ir nesutapti su mokymo
programa);
pripažįstamos kaip mokymosi rezultatai darbo metu įgytos kompetencijos
(Pameistrystė Lietuvoje. Poreikis ir galimybės, 2014).
Kalbant apie šią analizę14, tenka pastebėti, kad jos pavadinimas gerokai klaidina.
Pagrindinis dėmesys analizėje skiriamas siekiant apžvelgti pameistrystės diegimo Lietuvoje
galimybes, tačiau beveik neužsimenama apie pameistrystės poreikį apskritai. Liko neatlikti
pameistrystės diegimo Lietuvoje poreikio tyrimai ar bent kaštų ir naudos analizė. Vargu ar
pameistrystės Lietuvoje poreikį ir svarbą galima pateisinti, remiantis paminėjimu, kad tai įrašyta
Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje ar Profesinio mokymo plėtros 2014–2016 m.
veiksmų plane. Tuo labiau, kad šiuose dokumentuose pameistrystė paminėta gana deklaratyviai:
14 „Pameistrystė Lietuvoje. Poreikis ir galimybės (2014)“
34
Valstybinėje švietimo 2013-2020 metų strategijoje užsimenama, kad reikia „stiprinti
motyvaciją mokytis, susiejant mokymąsi visą gyvenimą su besimokančiųjų
pasirinkimais, sukuriant finansinės paramos sistemą. Plėtoti mokymosi visą
gyvenimą ir darbo patirties integralumą, ypač per praktiką, stažuotes, profesinį
mokymą, diegiant pameistrystės formą. Sukurti ir pradėti taikyti įvairiais mokymosi
būdais įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo sistemą“ (21.3. punktas).
Profesinio mokymo plėtros 2014-2016 metų veiksmų plane, apibendrinant prie
silpnybių išskirtos „Neišplėtotos pameistrystės ir kitos praktinio mokymo formos“
(16 lentelė), taip pat įsipareigota parengti ir išbandyti rekomendacijas „dėl
pameistrystės profesinio mokymo organizavimo formos diegimo“ (priedas Nr. 3,
2.2.1. punktas).
Tuo tarpu Vyriausybės programos įgyvendinimo dokumente (Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2012-2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinės priemonės) pameistrystė
neminima apskritai. Lietuvos profesiniam mokymui šiose priemonėse taip pat skiriama nedaug
dėmesio. Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių 8 skyrius skirtas mokslui ir švietimui.
Kaip pagrindinis rezultatas, skirtas profesiniam mokymui, minimas asmenų, vidurinį išsilavinimą
įgyjančių profesinėse mokyklose, procentinės dalies didinimas nuo 28,7 proc. 2012 metais iki 32
proc. 2016 metais (8.1. skyriaus 4 punktas). Reikia paminėti, kad šie duomenys kiek netikslūs, o
siekiniai – perdėm optimistiški (Statistikos departamento duomenimis, 201215 mokslo metų
pradžioje vidurinio išsilavinimo, profesinio mokslo įstaigose siekė 27,2 proc. mokinių, o 2014
metų pradžioje šis skaičius nukrito iki 26,6 proc.). Kad pameistrystė strateginiuose
dokumentuose tik minima, bet jokie realūs įgyvendinimo veiksmai nenumatomi, puikiai
iliustruoja šių priemonių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-2016 metų programos
įgyvendinimo prioritetinės priemonės, 2013) 117 punktas. Jame numatyta, kad Švietimo ir
mokslo ministerija kartu su Ūkio ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis turės patvirtinti ir
įgyvendinti profesinio mokymo plėtros veiksmų planą. Numatyta, ką šis planas turėtų apimti:
profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarką, atsižvelgiant į regionų ūkio šakų
perspektyvas;
profesijos mokytojų rengimą ir jų stažuočių realiose darbo vietose organizavimą;
gamyboje dirbančių aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimą dirbti profesijos
mokytojais;
besimokančių asmenų praktikas;
verslumą puoselėjančias iniciatyvas;
Europos ir nacionalinės kvalifikacijų sandaros įgyvendinimą, pertvarkant profesinio
mokymo programas į modulines;
egzaminų sistemą, kvalifikacijai įgyti, siekiant, kad Lietuvoje įgyjamos
kvalifikacijos būtų prilyginamos Europos Sąjungos valstybėse narėse formaliuoju,
neformaliuoju ir savišvietos būdu įgyjamoms kvalifikacijoms.
Galima teigti, kad nė vienas tikslas nėra tiesiogiai susijęs su pameistrystės įdiegimu į
Lietuvos profesinio mokymo sistemą. Profesinio mokymo plėtros 2014-2016 metų veiksmų
plane įrašyta veikla „rekomendacijų dėl pameistrystės profesinio mokymo organizavimo formos
15 http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=3070
35
diegimo parengimas ir išbandymas“ kol kas atrodo kaip eksperimentas, o ne kaip strateginiai
Lietuvos profesinio rengimo sistemos pertvarkymo veiksmai.
Pameistrystei skirta ir kita 2014 m. pasirodžiusi apžvalga: „Pameistrystė ir mokymas
realioje darbo vietoje“ (2014). Cedefop ReferNet tinklo straipsnių serijai parengtoje apžvalgoje
daugiausiai dėmesio buvo skirta pameistrystės bendros situacijos bei plėtros Lietuvoje
problemoms apžvelgti. Šioje publikacijoje paminimi svarbiausi dokumentai, projektai ir
iniciatyvos, diegiant pameistrystės mokymo formą Lietuvoje. Supažindinama su pagrindinėmis
kliūtimis, tokiomis kaip: profesinio mokymo nepatrauklumas, finansinių paramos įmonėms
mechanizmų nebuvimas, menkas darbdavių įsitraukimas, neaiškiai suformuluota pameistrystės
sąvoka naujos redakcijos Profesinio mokymo įstatyme ir dėl to kylantys keblumai. Tačiau reikia
paminėti, kad publikacija „Pameistrystė ir mokymas realioje darbo vietoje“ (2014) pristatoma
kaip skirta ne analizuoti, o supažindinti su dabartine profesinio mokymo situacija Lietuvoje.
Vykdant 2012 m. projektą „Pameistrystės plėtojimas Lietuvoje, remiantis Vokietijos,
Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų patirtimi“ metu buvo parengtos Pameistrystės
diegimo Lietuvos profesiniame rengime gairės, pagrįstos pameistrystės plėtros Vokietijoje,
Prancūzijoje, Anglijoje ir Nyderlanduose patirtimi. Šiose gairėse išsamiai aprašoma lyginamų
šalių pameistrystės mokymo formų patirtis. Pameistrystė analizuojama įvairiais pjūviais
paliečiant tiek socialinių dalininkų ir partnerių vaidmenis, tiek mokymo kokybės valdymą,
finansavimą, pameistrystę reglamentuojančių teisės aktų kūrimą, mokymo turinio projektavimą
ar rezultatų vertinimą. Studijoje taip pat pateikiami penki pameistrystės diegimo ir vystymo
Lietuvoje scenarijai, pabrėžiant, kad nė vienas iš pateiktų scenarijų negali būti traktuojamas kaip
vienintelis. Teigiama, kad Lietuvai tiktų kelių scenarijų derinys. Siūlant Pakeitimo (išstūmimo)
scenarijų daroma išvada, kad jis menkai tikėtinas plėtojant pameistrystę Lietuvoje.
Sluoksniavimosi scenarijus, kai pameistrystė įdiegiama į esamą mokyklinę profesinio mokymo
sistemą, pasak studijos autorių, gali daryti reikšmingą įtaką diegiant pameistrystę. Lėto slinkimo
scenarijus taip pat laikomas menkai tikėtinu, kadangi esama mokyklinė profesinio rengimo
sistema yra pakankamai kokybiška ir gerai prisitaikiusi, kad ją būtinai reikėtų pakeisti
pameistryste. Studijos autorių nuomone, gali būti realiausia taikyti Konversijos scenarijų, kai
institucijos yra perorientuojamos naujiems tikslams. Šie mokymo institucijų perorientavimo
procesai būtų susiję su emigracija ir vis didėjančia konkurencija dėl kvalifikuotos darbo jėgos
visos ES mastu (tik nėra aišku, kaip pameistrystės diegimas, siekiant pažaboti kvalifikuotos
darbo jėgos nutekėjimą, derėtų su ES propaguojamu Sąžiningu darbo jėgos judumu). Paskutinis,
bet nelabai tikėtinas, iš galimų scenarijų – Išsekimas. Kai atgyvenusi sistema pati susitraukia ir
žlunga. Tačiau šiuo metu veikianti profesinio rengimo sistema tikrai neatrodo silpna ar pažeista.
(„Pameistrystės diegimo Lietuvos profesiniame rengime gairės, pagrįstos pameistrystės plėtros
Vokietijoje, Prancūzijoje, Anglijoje ir Nyderlanduose patirtimi“, 2012).
Analizuojant šias gaires darosi akivaizdu, kad Lietuvos ir analizuojamų ES šalių
profesinis mokymas turi labai nedaug sąlyčio taškų ir panašumų. Pavyzdžiu pasirinktos ES
valstybės, turi gilias pameistrystės tradicijas, išvystytą pramonę ir visiškai kitokią, dirbančių
stambiose įmonėse, gyventojų struktūrą. Skirtumų tiek daug, kad iškyla klausimas apie tokių
palyginimų bei gerosios patirties pritaikymo veiksmingumą.
Šiuo metu (2015 metai) yra rengiama dar viena studija pameistrystės tema. Švietimo ir
mokslo ministro kvietimu Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP) iki 2015 m.
vidurio įsipareigojo atlikti išsamią pameistrystės diegimo Lietuvoje analizę. Atliekamos analizės
pagrindu 2015 metų pavasarį turėjo būti parengtos rekomendacijos, padėsiančios Lietuvos
Vyriausybei rasti veiksmingų būdų didinant profesinio mokymo patrauklumą, mažinant jaunimo
36
nedarbą, motyvuojant jaunus ir vyresnius asmenis įgyti profesinę kvalifikaciją ir greičiau
įsidarbinti, taip pat skatinant aktyvesnį profesinio mokymo įstaigų ir verslo organizacijų
bendradarbiavimą16. Galbūt Švietimo ir mokslo ministerijos vadovų kaita ar kitos priežastys
galėjo prailginti tiek analizės, tiek rekomendacijų parengimo terminus.
Galima paminėti ir dar vieną, pameistrystės plėtrai Lietuvoje dėmesio skyrusią, apžvalgą.
Tai - jau penktus metus Ūkio ministerijos rengiama Nacionalinė reformų darbotvarkė. Ji
rengiama vertinant Lietuvos akademinės visuomenės, ekonominių – socialinių partnerių bei
studentų ir savivaldybių asociacijų teikiamus pasiūlymus, vėliau ji svarstoma Seimo Europos
reikalų komitete ir tvirtinama Vyriausybės pasitarime.
2015 metų Lietuva: 2015 nacionalinėje reformų darbotvarkėje17 minimi žingsniai, žengti
įgyvendinant Europos Komisijos rekomendacijas Lietuvai. Rekomendacijose Lietuva buvo
raginama: „Spręsti nuolatinės gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemą. Didinant
švietimo sistemos suteikiamų įgūdžių atitiktį darbo rinkos poreikiams, remtis gebėjimų
prognozavimo sistemomis ir mokymosi visą gyvenimą skatinimu. Siekiant didinti jaunimo
galimybes įsidarbinti, pirmenybę teikti kokybiškų pameistrystės programų ir kitų mokymosi
darbo vietoje formų pasiūlai ir partnerystės su privačiuoju sektoriumi stiprinimui“. Taip pat
rekomenduojama, konsultuojantis su socialiniais partneriais, peržiūrėti teisės aktų, susijusių su
darbo sutarčių sąlygomis ir darbo laiko tvarka, tinkamumą18. Įgyvendinant šias rekomendacijas,
minimi jau atlikti darbai:
formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašo pakeitimo projektas, su jame
suformuluotomis pameistrio ir meistro sąvokomis ir nustatymu, kaip turėtų būti
pameistrystės mokymo forma organizuojama pirminiame ir tęstiniame profesiniame
mokyme;
formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklių pakeitimo projektas, kuriuo
siekiama išankstinį pasirengimo vykdyti mokymo programą vertinimą ir licencijos
išdavimą sujungti į vieną procedūrą bei sutrumpinti licencijos gavimo laiką;
formaliojo profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarkos aprašo
projektas, reglamentuojantis modulinių programų rengimą;
2015 m. sausio mėn. patvirtintas patikslintas Asmens įgytų kompetencijų vertinimo
tvarkos aprašas su supaprastintomis kompetencijų įvertinimo procedūromis.
Kai kurie iš išvardytų darbų jau atlikti. Naujai patvirtintame „Asmens įgytų kompetencijų
vertinimo apraše“ (2015 m. sausio 14 d. Nr. V-15) buvo supaprastinta pameistrystės profesinio
mokymo organizavimo forma įgytų I–II lygio kvalifikacijų vertinimo tvarka. 2015 m. kovo 23 d.
patvirtintas naujasis Formaliojo profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarkos
aprašas apibrėžė modulinių programų rengimą, o 2015 m. gegužės 8 d. patvirtinto naujos
redakcijos Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašo visas trečias skirsnis skirtas
pameistrystei reglamentuoti.
Studijos autorių minimos Europos Tarybos rekomendacijos Lietuvai19, tik dar kartą
patvirtina, kad pastaraisiais metais yra itin suaktyvėjusi pameistrystės plėtros politika visos
Europos Sąjungos lygiu. Pameistrystės mokymo forma yra tapusi kone pagrindine priemone
didinant jaunimo užimtumą. Lietuvoje šios tendencijos taip pat ima ryškėti. 2015 m. pradžioje
16 http://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/kuriamos-galimybes-aktyvesnei-pameistrystes-pletrai-lietuvoje 17 http://www.ukmin.lt/uploads/documents/imported/lt/strategija/2020Europa/2015%20NRD.pdf 18 http://www.ukmin.lt/uploads/documents/imported/lt/strategija/2020Europa/2015%20NRD_priedas2.pdf 19 http://ec.europa.eu/europe2020/pdf/csr2014/csr2014_council_lithuania_lt.pdf
37
surengtame 9 Ūkio ministerijos ir užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“
posėdyje buvo pateiktos rekomendacijos20, kaip spręsti darbo rinkos paklausos ir specialistų
pasiūlos neatitikimo problemas. Iš Lietuvos viešojo sektoriaus atstovų ir Lietuvoje veikiančių
tarptautinių kompanijų vadovų buvo sudaryta Investicijų patarėjų taryba, kurios pateiktose
rekomendacijose nemažai dėmesio skirta pameistrystei. Investicinio klimato šalyje gerinimui ir
investuotojų pritraukimui, pasak rekomendacijų rengėjų, turėtų pasitarnauti tolimesnė
pameistrystės profesiniame mokyme plėtra. Kaip pagrindinis siektinas uždavinys buvo išskirtas
tikslas: „pasiekti, jog 2020 m. ne mažiau kaip 50 proc. profesinio lavinimo mokinių praktinius
įgūdžius įgytų realioje darbo vietoje”. Rekomendacijos gana optimistinės, turint omenyje, kad
pameistrystė Lietuvoje pakankamai naujas reiškinys ir pats terminas „pameistrystė” teisės
aktuose atsirado ne per seniausiai.
Pameistrystė Lietuvoje.
Pirmą kartą Lietuvos teisės aktuose pameistrystė buvo paminėta nuo 2008 m. sausio 1 d.
įsigaliojusioje naujojoje Profesinio mokymo įstatymo redakcijoje. Įstatyme atsirado
pameistrystės, kaip profesinio mokymo formos, apibrėžimas teigiantis, kad tai tokia mokymo
forma kai mokymas vykdomas darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje,
pas laisvąjį mokytoją, o teorinis mokymas gali būti vykdomas profesinio mokymo įstaigoje ar
kitoje mokykloje. Šio įstatymo 15 straipsnis įteisina profesinio mokymo organizavimą
mokykline ir pameistrystės forma.
Reikia pabrėžti, kad pameistrystė Profesinio mokymo įstatyme (aktuali redakcija 2007)
buvo apibrėžta pernelyg glaustai, nepaminint visų svarbiausių šios mokymo formos akcentų.
Pameistrystės formuluotės ar apibrėžimai gali skirtis, bet jie turėtų talpinti savyje šias
pagrindines pameistrystės savybes:
tai mokymasis, kuris vyksta kaitaliojant mokymą darbo vietoje ir mokymosi
įstaigoje;
pameistrystė yra formaliojo mokymo dalis, pabaigę mokslą mokiniai gauna oficialiai
pripažįstamą kvalifikaciją;
pameistriai įprastai turi darbuotojų statusą ir jiems už darbą yra mokama;
pameistrystė grindžiama sutartimi tarp darbdavio ir mokinio, kartais - ir mokymo
įstaigos.
Taigi, Profesinio mokymo įstatyme (aktuali redakcija 2007) buvo apibrėžtos
pameistrystės mokymo aplinkos ir formalizuota pati mokymo forma, bet neužsiminta nei apie
pameistrių statusą, nei apie tą statusą reglamentuojančias sutartis. Nors ir nepakankamai aiškiai
apibrėžus pameistrystę, likę du svarbūs pameistrystės aspektai vėliau buvo reglamentuoti
poįstatyminiuose teisės aktuose. 2010 m. buvo patvirtintas „Reikalavimų profesinio mokymo
sutartims ir jų registravimo tvarkos aprašas“ (2010). Šiame apraše jau buvo detaliai nurodyti
reikalavimai Pameistrystės profesinio mokymo organizavimo formos profesinio mokymo
sutarčių struktūrai ir turiniui. Išvardyti šalių (pameistrystės organizatoriaus, pameistrio ir
profesinio mokymo įstaigos) įsipareigojimai, tarp kurių ir pameistrystės organizatoriaus
(darbdavio) įsipareigojimas sudaryti su pameistriu darbo sutartį. Nurodoma, kad mokyklinės
profesinio mokymo organizavimo formos ir pameistrystės profesinio mokymo organizavimo
formos profesinio mokymo sutartys, jų pakeitimai ar papildymai, registruojami profesinio
20 http://investlithuania.com/wp-content/uploads/2015/02/IAC-2015-I%C5%A1vados-ir-pasi%C5%ABlymai.pdf
38
mokymo teikėjo Mokymo sutarčių registracijos žurnale. 2015 m. buvo naujai patvirtintas
Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašas, kurio trečiais skirsnis „Profesinio mokymo
programos ar jos modulio įgyvendinimas pameistrystės forma“ sukonkretina ir kitus
pameistrystės aspektus:
kur vyksta pameistrio teorinis mokymas;
kas organizuoja ir koordinuoja pameistrio praktinį mokymą;
praktinio mokymo programos, mokymo plano ir tvarkaraščio, pasiekimų vertinimo
rengimo ir derinimo aspektus (žr. 5 priedą).
Pamažu atsiranda vis daugiau reglamentavimo bei konkretumo, pameistrystei Lietuvoje
organizuoti. Naujajame teisės akte, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m.
sausio 14 d. patvirtintame „Asmens įgytų kompetencijų vertinimo apraše“ nurodoma, kad:
„Pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma įgytoms I–II lygio kvalifikacijų
kompetencijoms vertinti Komisija nesudaroma, o skiriamas vertintojas (-ai)", taip pat numatytos
supaprastintos sąlygos vertinant kompetencijas, įgytas pameistrystės mokymosi praktikoje
(Asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašas, 2015, 15, 36 punktai).
Naujasis 2015 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu
patvirtintas „Formaliojo profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarkos aprašas“
taip pat sudarys palankesnes sąlygas pameistrystei, nes aiškiau apibrėžiamas modulinių
programų rengimas. Atsižvelgiant į dualinio mokymo šalių patirtį – modulinės programos yra
vienas iš sėkmingo pameistrystės veikimo garantų.
Teisės aktų bazę, reglamentuojančią pameistrystę, dar reikia tobulinti. Kol kas, nėra
priimta ar daroma sprendimų dėl pameistrystėje dalyvaujančių įmonių skatinimo bei
finansavimo. Stambių ir finansiškai stabilių įmonių (ypač gamybos sferoje) Lietuvos ūkio
struktūroje, palyginti, nedaug. Tačiau tik tokios įmonės pajėgios prisiimti visus pameistrystės
kaštus. Pasirašius trišalę sutartį su pameistriu ir mokymo įstaiga, įmonė privalėtų mokėti
pameistriui atlyginimą, atitraukti nuo darbo patyrusius specialistus ir dalį jų darbo laiko skirti
pameistrių mokymui bei mokymo procese naudoti savo turimą įrangą ir gamybines priemones.
Net jei pajėgumai leidžia ir įmonė gali tai daryti, vargu ar galimybė rengti sau darbuotojus
įmonei bus pakankamas stimulas prisiimti visą pameistrystės mokymo naštą. Smulkios ir
vidutinės įmonės, turėdamos mažesnius finansinius resursus, to negali sau leisti. Tad jei iš tiesų
Lietuvoje norima diegti pameistrystės profesinio rengimo sistemą, turi būti sukurti įmonių
skatinimo mechanizmai. Jie gali varijuoti nuo tiesioginio patiriamų išlaidų ar jų dalies
kompensavimo iki mokestinių lengvatų taikymo. Tai gali būti ir sudėtingesnės schemos,
remiantis kitų šalių pavyzdžiu, kur derinami finansavimo, mokestinių lengvatų, atleidimo nuo
socialinio draudimo įmokų už pameistrius mokėjimo ar specialaus pameistrystės mokesčio
rinkimo finansiniai instrumentai. Finansiniai ir mokestiniai pameistrystės diegimo klausimai kol
kas dar nėra sprendžiami. Minėtos pameistrystės diegimo kliūčių sritys yra beveik tokios pačios
kaip ir prieš 10 metų. Beveik prieš 10 metų (2006) vienas žymiausių profesinio mokymo
ekspertų prof. habil. dr. Rimantas Laužackas įvardino pameistrystės plėtotei reikalingas šalinti
kliūtis „Lietuvoje šiandien nėra pakankamos nei juridinės, nei materialinės bazės pameistrystei
plėtoti, nėra ir reikiamo suinteresuotumo" (Profesinis rengimas Lietuvoje plėtojamas neturint
aiškios vizijos, 2006).
Pastaraisiais metais daromi pirmieji žingsniai išbandant pameistrystę Lietuvoje. 2013 m.
lapkričio mėn. buvo pradėtas įgyvendinti projektas: „Profesinis mokymas pameistrystės forma
39
darbo rinkos mokymo centruose“21. Europos Socialinio fondo ir valstybės biudžeto lėšomis
finansuojamu projektu buvo siekiama plėtoti pameistrystės mokymo formas. Vilniaus Žirmūnų,
Šiaulių ir Panevėžio darbo rinkos mokymo centrai bei Klaipėdos profesinio mokymo ir
reabilitacijos centras kartu su įmonėmis, taikydami pameistrystės profesinio mokymo formą,
siekė pagerinti besimokančiųjų asmenų pasirengimą praktinei veiklai. Projektas baigėsi 2015 m.
gegužės mėn., o jo metu dar turėjo būti parengtas „Priemonių ir idėjų, kaip palengvinti efektyvu
pameistrystės plėtojimą ir įgyvendinimą Lietuvos profesiniame mokyme“ sąvadas, kuris kol kas
dar nėra viešinamas22.
2014 m. pradėtas projektas „Pameistrystė - galimybė eksporto plėtrai“23. Projekto,
finansuojamo Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, metu LR Ūkio ministerija ir VšĮ „Versli
Lietuva“ atrinko 23 įmones, susiduriančias su kvalifikuotų darbininkų trūkumu Vilniaus ir
Šiaulių regionuose. Pameistrystės modeliu paremtas projektas skatins pačias įmones apmokyti
kvalifikuotus darbuotojus, kurie, pabaigę programą, būtų perpratę įmonės gamybinius procesus ir
galėtų pradėti dirbti.
Reikia pabrėžti, kad paminėtuose projektuose naudojamas pameistrystės modelis
pratinantis įmones pasiruošti sau kvalifikuotus darbuotojus arba tobulinti esamų darbuotojų
kvalifikaciją. Tai pažintiniai projektai, neturintys visų klasikinei pameistrystės Profesinio
mokymo formai būtinų elementų.
2014-2016 metais bus įgyvendinamas Estijos, Latvijos ir Lietuvos projektas praktiniam
profesiniam mokymui gerinti WBL-BALT. Tikimasi, kad projektas paskatins nacionalines
profesinio mokymo sistemos reformas trijose Baltijos šalyse ir sustiprins šalių bendradarbiavimą,
keitimąsi reformų įgyvendinimo patirtimi, ypač profesinio mokymo darbo vietoje ir
pameistrystės mokymo srityse.
Reziumuojant ir apibendrinant pameistrystės plėtrą Lietuvoje būtina atkreipti dėmesį į dar
neminėtą, bet labai svarbų veiksnį - Lietuvos švietimo sistemos ir profesinio mokymo
finansavimo tendencijas. Stojančiųjų mokytis į profesines mokyklas skaičius pastoviai auga. Su
nedideliais svyravimais per 15-ka metų šis skaičius padidėjo daugiau negu 8 tūkstančiais - nuo
14 968 mokinių, įstojusių į mokyklas 2000 metais, iki 23 278 mokinių, įstojusių mokytis 2014-
2015 mokslo metais24. Nepaisant intensyvios emigracijos ir bendro mokinių skaičiaus mažėjimo
tendencijų, mokinių profesinio mokymo įstaigose padaugėjo. Tuo tarpu bendras švietimo
sektoriaus finansavimas Lietuvoje tesiekia 4,6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Kol
kas situacija Lietuvoje yra paradoksali. Nors yra daug kalbama apie pameistrystės plėtrą, tačiau
valstybė nesugeba laikytis Jungtinių tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO)
ar Europos Komisijos rekomendacijų ir skirti ne mažesnę nei 6 proc. nuo BVP biudžeto išlaidų
dalį švietimui. Šiame kontekste dar liūdniau atrodo profesinio mokymo situacija. Jau daugiau nei
dešimtmetį profesiniam mokymui skiriama lėšų dalis praktiškai nekinta ir tesudaro ~ 0,3 proc.
nuo BVP. 2014 m. ji dar labiau sumažėjo ir šiuo metu sudaro tik apie 0,2 proc. nuo BVP.
Kol kas viskas vyksta teisės aktų, apibrėžiančių ir formalizuojančių pameistrystės statusą
Lietuvoje, kūrimo lygmeniu, tad netrukus (jei dar ne dabar) pameistrystės mokymo formą
Lietuvoje teoriškai bus galima įgyvendinti. Beliks išspręsti sunkiausią galvosūkį – pameistrystės
21 http://pameistryste.lt/pameistryste/ 22 http://www.vjdrmc.lt/projektai1.html 23http://www.verslilietuva.lt/lt/naujienos/pranesimai-spaudai/pameistrystes-programa-galimybes-imonems-
issiugdyti-kvalifikuotus-darbininkus/ 24 http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize1
40
finansavimą (ar bent jau jos kaštų tolygų pasiskirstymą). Kitu atveju nuo deklaratyvaus ir
teorinio lygmens taip ir nebus pereita prie pameistrystės įgyvendinimo praktikoje.
Kaip radijo laidoje25 teigė buvęs švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, jis
vienintelis iš viso ministrų kabineto balsavo prieš 2015 m. balandžio 29 d. priimtą Lietuvos
stabilumo 2015 metų programą26. Pasak jo, taip jis pasielgė nesutikdamas su ateityje numatytu
švietimo finansavimo procento nuo BVP mažinimu. Buvęs ministras sakė, kad Vyriausybėje
vyraujančiu požiūriu, švietimo finansavimas nėra mažinamas, tik mažinamas procentas nuo
BVP, prognozuojant pastarojo rodiklio augimą. Panašu į skaičių ir sąvokų ekvilibristiką, o
skaitant pačią programą į akis krenta prieštaravimai. Šešto skyriaus 55-tu punktu teigiama, jog
„Atsižvelgiant į Eurostato 2013 metų demografines projekcijas, švietimo išlaidos 2014–2060
metais išliks stabilios ir sudarys 4,7 procento BVP. Atsižvelgiant į politinius tikslus, švietimo
išlaidos turėtų nuosekliai didėti, kol 2020 metais pasieks 6 procentus BVP. Tokio lygio išlaidos
turėtų išsilaikyti iki 2060 metų“ (Lietuvos stabilumo 2015 metų programa, 2015). Tuo tarpu toje
pačioje programoje pateiktoje 17-oje lentelėje „Valdžios sektoriaus finansų ilgalaikis tvarumas“
pateikiami duomenys yra visiškai priešingi. 2020-ais metais švietimui numatoma skirti 3,9 proc.
nuo BVP, o 2030 metais – 3,8 proc. Lieka neaišku, kuria Lietuvos stabilumo programos vieta
vadovausis Vyriausybė ir kaip 17-oje lentelėje pateikti skaičiai dera su Šešioliktosios
vyriausybės 2012-2016 metų programoje įrašytu įsipareigojimu: „Ekonomikai atsigaunant
didinsime socialinės srities, sveikatos apsaugos, paramos šeimai, švietimo ir mokslo, kultūros
finansavimą“.
1.7. Sektoriniai centrai ir profesinio mokymo patrauklumo didinimas
Vykdant pirminio ir tęstinio profesinio mokymo teikėjų tinklo pertvarkymą bei siekiant
racionaliai naudoti profesiniam mokymui skiriamas lėšas, Švietimo ir mokslo ministerija nuo
2010 m. balandžio 1 d. iš Darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos perėmė 9 viešųjų įstaigų darbo rinkos mokymo centrų valstybės dalininko
(savininko) turtines ir neturtines teises bei pareigas. Formuojami sektoriniai praktinio profesinio
mokymo centrai, daugiafunkciai švietimo, kultūros, jaunimo ir suaugusiųjų užimtumo centrai
(Lietuvos konvergencijos 2011 metų programa, 2011).
Valstybė ėmėsi spręsti profesinio mokymo teikiamų paslaugų ir darbo rinkos poreikių
neatitikimo problemą investuodama į sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimą, t.y.
veiksmingiausiai dirbančių ir perspektyviausių profesinio mokymo įstaigų infrastruktūros
modernizavimą. Sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimo koncepcijoje (2007) įvardyti
lūkesčiai susiję su jų poveikiu Lietuvos švietimui. Koncepcijoje teigiama, kad, įkurti sektoriniai
praktinio mokymo centrai paskatins kokybinius šalies profesinio mokymo sistemos pokyčius,
nes:
modernios praktinio mokymo bazės geriau tenkins potencialių paslaugų vartotojų
profesinio mokymo poreikius, todėl turės įtakos profesinio mokymo paslaugų
vartotojų srautų ir teikiant paslaugas gaunamų pajamų apimčių padidėjimui;
25 http://www.ziniuradijas.lt/epizodas/2015/05/19/ar-lietuvos-svietimas-pasuko-krizes-link/44762 26 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1028299&p_tr2=2
41
aukštas mokymo įstaigose įdiegtų mokymo technologijų lygis geriau atitiks šalies
ūkio situaciją ir darbdavių keliamus reikalavimus, todėl padidins tęstinio mokymosi
paslaugų paklausą;
modernios technologijos atvers galimybes kurti naujas profesinio mokymo paslaugas,
todėl profesinio mokymo įstaigas paskatins atnaujinti dabar įgyvendinamas profesinio
mokymo programas ir sudarys sąlygas palengva pereiti prie modulinio mokymo;
kuriant ir siūlant mokymo paslaugų rinkoje naujas paslaugas profesinio mokymo
įstaigose didės kvalifikuoto personalo poreikis ir todėl reikės reguliariai tobulinti
mokytojų ir švietimo vadybininkų kvalifikaciją;
siekiant pasiūlyti profesinio mokymo paslaugas, geriausiai atitinkančias ūkio
poreikius, didės poreikis konsultuotis su atskirų ūkio sektorių profesionalais, gerinti
profesinio mokymo įstaigų ir verslo įmonių ar jų asociacijų bendradarbiavimą, taip
pat didinti profesinio mokymo įstaigų veiklos lankstumą decentralizuojant jų valdymą
ir stiprinant savivaldą;
telkiant investicijas į veiksmingiausiai veikiančias profesinio mokymo įstaigas, bus
gaunama didžiausia nauda ir kartu didės spaudimas kitoms profesinio mokymo
įstaigoms didinti savo veiklos veiksmingumą, bus sukurtos paskatos spartinti
profesinio mokymo įstaigų tinklo optimizavimo procesą;
didėjant profesinio mokymo įstaigų veiklos veiksmingumui didės išlaidos
profesiniam mokymui, gerės profesinio mokymo įstaigų finansinė situacija, todėl bus
sukurtos sąlygos ženkliai padidinti profesinio mokymo kokybę išlaikant stabilų
profesinio mokymo biudžetinio finansavimo lygį.
Decentralizuojamas profesinio mokymo valdymas. Siekiama perduoti mažą mokinių
skaičių turinčias profesinio mokymo įstaigas savivaldybėms, apjungti pirminį ir tęstinį profesinį
mokymą, sustiprinti didžiąsias regionines profesinio mokymo įstaigas ir profesinio mokymo
įstaigas, kuriose kuriami sektoriniai praktinio mokymo centrai (toliau - SPMC). Decentralizuoti
profesinio mokymo valdymą leidžia valstybinių biudžetinių profesinio mokymo įstaigų
pertvarkymas į viešąsias įstaigas. Pasikeitus juridiniam įstaigų statusui, jas valdyti gali įmonės,
socialiniai partneriai, regioninė valdžia, savivaldybių atstovai, kiti dalininkai. Kasmet viešosios
įstaigos statusą įgyja vis daugiau profesinio mokymo teikėjų. Taigi didėja finansinis įstaigų
savarankiškumas, atsiranda geresnės galimybės efektyviai naudoti profesinio mokymo lėšas ir
išteklius.
SPMC kuriami, siekiant tinkamai parengti besimokančiuosius praktinei veiklai. Tai
vienos ar kelių profesinių sričių mokymo įstaigos, aprūpintos modernia praktinio mokymo
įranga. Kuriant SPMC steigimo Lietuvoje strategiją buvo svarbu ne tik sukurti būsimo centrų
tinklo viziją, bet ir surasti šaliai tinkamiausią idėjos įgyvendinimo alternatyvą. Tuo tikslu buvo
aiškinamasi Europos šalių profesinio rengimo sistemų ypatumai, esminiai arba sektini jų gerosios
praktikos pavyzdžiai. Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programoje, patvirtintoje
2007 m., buvo suplanuotos profesinio mokymo plėtros veiklos iki 2014 m. Iš nacionalinio
biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirti 580 mln. Lt. buvo naudojami Programos
įgyvendinimui: a) didinant profesinio mokymo lankstumą; (b) tobulinant profesinio mokymo
kokybę; (c) gerinant besimokančių asmenų pasirengimą praktinei veiklai; (d) sudarant sąlygas
profesijos mokytojams nuolat atnaujinti ir tobulinti savo įgūdžius; (e) didinant profesinio
mokymo prieinamumą; (f) sudarant sąlygas besimokantiems asmenims gerinti bendruosius
gebėjimus. Taigi, pagrindinis SPMC tikslas – užtikrinti, kad mokiniai, naudodamiesi
42
naujausiomis technologijomis ir įranga, įgytų darbo rinkos poreikius atitinkančius praktinius
gebėjimus. Tokiuose centruose įgyti reikiamų įgūdžių arba tobulinti jau turimą kvalifikaciją gali
ne tik profesinio mokymo įstaigų mokiniai, o ir visi tuo suinteresuoti Lietuvos gyventojai:
aukštųjų mokyklų studentai, įmonių darbuotojai, profesijos mokytojai ir kiti asmenys. Šiuo metu
SPMC skaičius Lietuvoje išaugo iki 28. Iš viso, remiant ES struktūriniams fondams, šalyje bus
atidaryti 42 tokie centrai (žr. 6 priedą). Mokymas vis labiau artinamas prie praktikos, į mokymo
procesą įsitraukia darbdaviai, atsiranda naujos, trumpesnės mokymo formos. Šiuo metu
ministerijos lygmenyje svarstomi klausimai, susiję su nacionalinių mobilumo programų rengimu.
Siekiama, kad profesinio mokymo įstaigų absolventai turėtų galimybę vykti iš vienos mokyklos į
kitą ir taip įgyti įvairesnių praktinių įgūdžių.
Sektorinių centrų steigimas pirmiausia darbai prasidėjo Vilniaus, Kauno, Šiaulių,
Klaipėdos ir Alantos profesinio mokymo įstaigose. Buvo kuriami medienos technologijų ir baldų
gamybos inovacijų, kirpimo, grožio ir susijusių paslaugų, didmeninės ir mažmeninės prekybos,
inžinerinės pramonės, viešbučių ir restoranų bei prekybos, tekstilės produkcijos gamybos,
geležinkelio transporto specialistų rengimo, žemės ūkio sektoriniai centrai.
Pastaraisiais metais stebima tendencija, jog vis daugiau jaunuolių renkasi profesinį
mokymą. Kaip teigia apklausti profesijos mokytojai, tą daryti jaunimą skatina trumpesnis
mokymosi laikas profesinėse mokyklose ir noras greičiau įsitraukti į rinką kaip kvalifikuotam
specialistui. Įstojusiems į profesines mokyklas svarbu ir tai, kad baigę mokyklą jie turi geras
galimybes tęsti specialybės studijas kolegijose arba universitetuose, nes šiuolaikinėje darbo
rinkoje ypač vertinami darbuotojai, greta universiteto ar kolegijos diplomo turintys ir profesinę
kvalifikaciją.
Vykdant profesinio mokymo pertvarką, plėtojama nacionalinių kvalifikacijų sistema ir
kuriamas bei diegiamas modulinio profesinio mokymo modelis. Drauge su sektorinių praktinio
mokymo centrų infrastruktūros kūrimu, įvardinti svarbūs siektini rezultatai: parengti 25 švietimo
posričių profesinio mokymo programas, tobulinti profesijos mokytojų technologines ir
bendrąsias kompetencijas, plėtoti suaugusiųjų švietimo sistemą. Visose pirminio profesinio
mokymo įstaigose ir dalyje tęstinio mokymo įstaigų diegiami vidiniai profesinio mokymo
kokybės užtikrinimo mechanizmai ir atliekamas profesinio mokymo kokybės išorinis vertinimas.
Profesinio mokymo patrauklumą stengiamasi didinti, stiprinant jo sąsajas su kitomis
švietimo grandimis ir suartinant bendrąjį ugdymą su profesiniu mokymu. Profesinio mokymo
įstaigų mokiniams sudarytos galimybės įgyti pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą kartu su
profesine kvalifikacija. Jau nuo 2000 m. pirminio profesinio mokymo įstaigose, akredituojant
vidurinio ugdymo programas, pradėti steigti gimnazijų skyriai. Vidurinio ugdymo mokiniams
sudaromos galimybės gilinti technologines žinias ir ugdyti praktinius gebėjimus, mokantis
technologijų dalykų ir profesinio mokymo programų modulių. Kai kuriose bendrojo ugdymo
mokyklose į vidurinio ugdymo programą yra įtraukti profesinio mokymo programų moduliai.
Taigi, bent dalis profesinei kvalifikacijai reikalingų gebėjimų įgyjami dar mokantis bendrojo
ugdymo mokykloje. 11-12 klasių mokiniai gali pasirinkti mokytis technologijų vienoje iš
krypčių: tekstilė ir apranga; taikomasis menas, amatai ir dizainas; turizmas ir mityba; statyba ir
medžio apdirbimas; verslas, vadyba ir mažmeninė prekyba bei mechanika ir remontas.
Technologijų dalykai ir profesinio mokymo programos moduliai užskaitomi tęsiant mokymąsi
pagal profesinio mokymo programas. Baigiant vidurinio ugdymo programą, visoje šalyje nuo
2010 m. gali būti laikomas technologijų mokyklinis brandos egzaminas. Šį egzaminą gali rinktis
mokiniai vietoje bendrojo lavinimo dalyko egzamino.
43
Pagerinus stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygas mokiniams, baigusiems profesinio
mokymo įstaigas, padidėjo mobilumas tarp profesinio mokymo ir aukštojo mokslo. Asmenų,
įgijusių vidurinį išsilavinimą ir stojančių į Lietuvos aukštąsias mokyklas, atrankos kriterijus
apibrėžia „Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo tvarka“ (2015 m.).
Šiame dokumente nustatyta, kad stojantiesiems į aukštojo mokslo studijų programas skiriami
papildomi balai, jeigu jie yra baigę tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas su
pagyrimu arba turi ne mažesnį kaip vienerių metų darbo stažą pagal įgytą kvalifikaciją. Tai
didina mokinių galimybes įstoti į valstybės biudžeto finansuojamas studijų vietas. Profesinio
mokymo programų tęstinumą aukštajame moksle užtikrina ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas
tarp profesinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigų (kolegijų ir universitetų), rengiant naujas
profesinio mokymo programas.
1.8. Profesinis orientavimas
Remiantis Lietuvos teisės aktais (Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašas,
2012), profesinio orientavimo tikslas – padėti asmenims sąmoningai rinktis jiems tinkamas
švietimo ir užimtumo galimybes, sudaryti sąlygas įgyti karjeros kompetencijų, aktyviai kurti
savo karjerą (t.y. visą gyvenimą trunkančią asmeniui ir visuomenei reikšmingų asmens
mokymosi, saviraiškos ir darbo patirčių seką). Pagal „Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos
aprašo“ (2012) 5.8. punktą „ugdymas karjerai yra prioritetinė profesinio orientavimo sritis,
profesinis informavimas ir profesinis konsultavimas papildo ugdymą karjerai, taip pat padeda
asmenims spręsti konkrečius karjeros klausimus".
Remiantis „Nacionaline profesinio orientavimo švietimo sistemoje programa“ (2013),
profesinis orientavimas apima:
ugdymo karjerai,
profesinio (karjeros) informavimo,
profesinio (karjeros) konsultavimo paslaugas.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę reikėjo iš esmės pergalvoti profesinio orientavimo
sampratą ir imta naujai kurti profesinio orientavimo funkcionavimo modelį. Todėl tikslinga
trumpai apžvelgti profesinio orientavimo sistemos kūrimo ištakas, Lietuvai atgavus
nepriklausomybę.
Profesinio orientavimo sistemos kūrimo apžvalga, Lietuvai atgavus
nepriklausomybę27. Dar 1992 m. patvirtintoje Lietuvos švietimo koncepcijoje galima įžvelgti
ugdymo karjerai aspektus ir aiškų siekį - ugdyti asmenį, atsakingai darantį sprendimus,
savarankiškai veikiantį ir pasirengusį profesinei veiklai, pasiryžusį, gebantį adaptuotis
besikeičiančiame socialiniame, ekonominiame gyvenime ir jį tobulinti. Tačiau realus ir
didžiausias įdirbis profesinio orientavimo srityje buvo padarytas 2004–2008 metais Europos
Sąjungos (toliau - ES) finansavimo laikotarpiu - vykdyti didelės apimties projektai, realiai
prisidėję prie profesinio orientavimo srities kūrimo ir plėtojimo Lietuvoje. Šiuo minėtu
27 Profesinio orientavimo sistemos kūrimo apžvalga, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, parengta remiantis
publikacija: Žibėnienė, G.; Virbalienė, R. Vocational guidance in Lithuanian general education schools:
achievements and aspects to be improved // Society, integration, education: proceedings of the international sientific
conference, May 22-23, Rezekne. 2015, vol. III, 2015, p. 432-443.
44
laikotarpiu Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija įvykdė net du strategiškai ypač
svarbius projektus:
1. Profesinio orientavimo sistemos sukūrimas ir diegimas (BPD2004-ESF-2.4.0-01-
04/0065).
2. Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) sukūrimas ir
plėtojimas (BPD2004-ERPF-1.5.1-04-04/0003).
Per ES struktūrinės paramos etapą buvo padėti profesinio orientavimo paslaugų teikimo
Lietuvoje pagrindai - parengtos ugdymo programos, metodinės priemonės, pradėti rengti
profesiniam orientavimui svarbūs teisiniai dokumentai. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2003 m. patvirtinta Profesinio orientavimo strategija ir 2004 m. patvirtintas Profesinio
orientavimo strategijos įgyvendinimo planas sudarė realias sąlygas profesinio orientavimo
plėtotei Lietuvoje. Didelis dėmesys buvo skiriamas žmogiškųjų išteklių rengimui ir tobulinimui.
Buvo parengti profesinio orientavimo specialistai (mokytojai, mokyklų psichologai, socialiniai
pedagogai, dėstytojai, profesinio informavimo konsultantai, karjeros konsultantai), sudarytos
sąlygos šių specialistų kvalifikacijos tobulinimui: organizuotas profesijos patarėjų ir profesijos
konsultantų rengimas, parengtos profesijos patarėjų ir profesijos konsultantų kvalifikacijos
tobulinimo programos. Nuo 2007 m. profesinio orientavimo centruose ir profesinio
informavimo taškuose buvo organizuojamas dirbančių specialistų kvalifikacijos tobulinimas,
perkvalifikavimas, kurio metu kreipiamas didelis dėmesys į profesinio orientavimo specialistų
etiką. Tačiau vienas esminių trūkumų, kad pokyčiai laikini ir, kaip pažymima valstybinio audito
ataskaitoje, vis dar „nesukurta profesinio orientavimo paslaugas teikiančių specialistų
kvalifikacijos tobulinimo sistema, todėl nesudaromos prielaidos profesinio orientavo paslaugas
teikiančių specialistų nuolatiniam tobulinimui ir nesudaromos lygios galimybės visiems
mokiniams gauti vienodai kokybiškas paslaugas" (Kaip organizuojamas ir vykdomas mokinių
profesinis orientavimas, 2014, 4 išvada). Taip pat šioje audito ataskaitoje pažymima, kad
nacionaliniu lygiu neapibrėžta profesinio orientavimo (karjeros) paslaugas mokiniams teikiančio
specialisto sąvoka, kvalifikaciniai reikalavimai, kompetencijos, funkcijos ir profesinės veiklos
sritys (Kaip organizuojamas ir vykdomas mokinių profesinis orientavimas, 2014, 4 išvada).
2007 m. patvirtinta Nacionalinė profesinio orientavimo švietimo sistemoje programa. Ši
programa padėjo spręsti strateginius profesinio orientavimo tikslus. Esminis jos tikslas - sudaryti
sąlygas profesinio orientavimo sistemos plėtrai: užtikrinti jos vientisumą ir nuoseklumą pereinant
iš bendrojo lavinimo mokyklos į profesines ar aukštąsias, didinti profesinio orientavimo paslaugų
įvairovę, aukštą kokybę ir prieinamumą visiems švietimo sistemos dalyviams, garantuoti
profesinio orientavimo priemonių kūrimą ir specialistų rengimą, skatinti socialinių partnerių ir
kitų suinteresuotų grupių dalyvavimą profesinio orientavimo paslaugų plėtotėje.
2004–2008 m. buvo kuriamas profesinio orientavimo paslaugas teikiančių institucijų
tinklas - Profesinio informavimo taškai (toliau - PIT) bendrojo ugdymo ir profesinėse mokyklose
- sudarė pagrindą infrastruktūros plėtrai ir atsivėrė didesnės galimybės vykdyti ugdymą karjerai.
Remiantis Profesinio orientavimo strategijos įgyvendinimo planu (2004), 2004 m. turėjo būti
įsteigtas 41 PIT, o 2006 m. turėjo būti įsteigta ir aprūpinta reikiama įranga net 280 PIT, 2007 m.
- 360 PIT. Tačiau PIT plėtra vyko kiek prasčiau nei kitos profesinio orientavimo srities veiklos.
Vis tik, remiantis nacionalinės profesinio orientavimo švietimo sistemoje programos (2013) 7
punktu, 2005–2008 m. ES struktūrinės paramos lėšomis buvo įgyvendinti du valstybinės svarbos
projektai: „Profesinio orientavimo sistemos sukūrimas ir diegimas“ ir „Atviros informavimo,
konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) sukūrimas ir plėtojimas“. Buvo sukurti profesinio
orientavimo normatyvinių dokumentų projektai, mokymo programos ir metodikos profesinio
45
orientavimo specialistams, organizuoti specialistų mokymai, įkurta ir aprūpinta įranga 640
profesinio informavimo taškų, atnaujinta Atvira profesinio informavimo, konsultavimo,
orientavimo sistema (AIKOS) ir kt.
Dar vienas svarbus prioritetas - Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos
sukūrimas ir plėtojimas. Pagrindinėse ir vidurinėse bendrojo lavinimo bei profesinėse mokyklose
buvo sukurta prieiga interneto tinkluose prie AIKOS duomenų, todėl mokyklos jau gali
prisijungti prie bendros Europos profesinio orientavimo informacinės sistemos. Taip pat buvo
parengta iš nuosekliosios švietimo sistemos „iškritusių” asmenų siuntimo į profesinio
orientavimo centrus tvarka ir kompiuterizuotas duomenų teikimas susijusioms organizacijoms
profesinio orientavimo srityje. Pradėjusi veikti Atvira informavimo, konsultavimo ir orientavimo
sistema buvo pirmas bandymas vienoje duomenų bazėje pateikti studijuojančių asmenų, laisvų
mokymosi vietų mokymo įstaigose bei darbo rinkos poreikį atspindinčius skaičius. Sukurta
Atvira profesinio informavimo, konsultavimo, orientavimo sistema (AIKOS) iki šiol užtikrina
svarbiausios informacijos sklaidą profesinio orientavimo srityje Lietuvoje.
Dar vienas svarbus projektas, sudaręs sąlygas pokyčiams profesinio orientavimo
sistemoje – „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir
profesiniame mokyme." Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras nuo 2010-05-03 pradėjo
vykdyti šį projektą, kurio tikslas – siekti nacionalinės profesinio orientavimo sistemos plėtros ir
dermės, užtikrinant ugdymo karjerai tęstinumą ir prieinamumą bei lygias galimybes visiems
švietimo sistemos dalyviams. Įgyvendinant projektą buvo parengti: Bendrojo ugdymo mokyklų
ir profesinio mokymo įstaigų mokinių ugdymo karjerai modelis; Ugdymo karjerai stebėsenos
sistemos modelis ir jo įgyvendinimo rekomendacijos; sukurta ir įdiegta programinė įranga
(informacinė sistema), realizuojanti ugdymo karjerai stebėsenos sistemos modelį; parengtos
naujos mokymo programos, metodinės priemonės ir kt. Projekte dalyvavo beveik 2000 švietimo
pagalbos specialistų (mokytojai, mokyklų psichologai, socialiniai pedagogai) iš 700 bendrojo
ugdymo mokyklų ir 70 profesinio mokymo įstaigų. Projekto vykdymo laikotarpiu buvo
teikiamos ugdymo karjerai paslaugos 88000 mokinių Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose,
profesinio mokymo įstaigose ir savivaldybių teritorijose įsteigtuose ugdymo karjerai centruose.
2014 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtinta Ugdymo karjerai
programa skirta „užtikrinti veiksmingą karjeros kompetencijų, kurių reikia sąmoningai ir
sėkmingai kurti ir valdyti savo karjerą (t. y. visą gyvenimą trunkančią asmeniui ir visuomenei
reikšmingų asmens mokymosi, saviraiškos ir darbo patirčių seką), ugdymą ir gerbiant mokinio
polinkius, vertybes ir gebėjimus padėti jam pažinti, kurti ir realizuoti save" (Ugdymo karjerai
programa, 2014, 2 punktas). Ugdymo karjerai programa nustato ugdymo karjerai tikslus, sritis ir
uždavinius, karjeros kompetencijas, t.y. visumą žinių ir supratimo, gebėjimų bei nuostatų apie
save ir savo mokymosi, saviraiškos bei darbo galimybes. Ši programa apima ir karjeros
sprendimų priėmimą, karjeros planavimą, derinimą su kitomis gyvenimo sritimis, realizavimą,
karjeros kompetencijų raidą, karjeros kompetencijų ugdymo gaires, mokinių karjeros
kompetencijų vertinimą mokyklose (vykdančiose bendrojo ugdymo ir (ar) profesinio mokymo
programas).
Peržiūrint kokie teisės aktai, normatyviniai dokumentai rengiami ir kokie projektai buvo
įgyvendinami, galima įžvelgti aiškų profesinio orientavimo prioritetą - ugdymą karjerai bei
ugdymo karjerai stebėseną. Tačiau kol kas šie sukurti kriterijai ir instrumentai, skirti stebėti
karjeros ugdymą bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose, dar nesudaro
prielaidų teigti, kad funkcionuoja profesinio orientavimo kokybės užtikrinimo sistema. Vienas
svarbiausių trūkumų – nevykdomas metodiškas, sistemingas, profesinį orientavimą
46
koordinuojančios įstaigos darbuotojų veiklos vertinimas, darbuotojų kompetentingumo pokyčių
stebėsena. Taip pat, kaip pastebima valstybinio audito atskaitoje, 2010-2014 m. nebuvo
užtikrintas prieinamumas visiems mokiniams ir nesudarytos vienodos galimybės dalyvauti
profesiniame informavime, konsultavime ir ugdyme karjerai (Kaip organizuojamas ir vykdomas
mokinių profesinis orientavimas, 2014).
Pabrėžiama, kad Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro nuo 2010-05-03 pradėto
vykdyti projekto „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame
lavinime ir profesiniame mokyme" (tikslas siekti nacionalinės profesinio orientavimo sistemos
plėtros ir dermės, užtikrinant ugdymo karjerai tęstinumą ir prieinamumą bei lygias galimybes
visiems švietimo sistemos dalyviams) vertė ir projekto metu išleisti pinigai milžiniški. Pvz.,
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras įgyvendinant vieną projektinę veiklą (išmokyti
ir įdarbinti karjeros koordinatorius) per 20 mėn. išleido 19,5 mln. Lt. (vieno etato karjeros
koordinatoriaus darbo užmokestis – 2 583,96 Lt) ir 9,9 mln. Lt (vieno etato karjeros konsultanto
darbo užmokestis buvo 4 343,20 Lt, o jų veiklą koordinuojančio vyr. karjeros konsultanto – 4
880 Lt). Tačiau valstybinis auditas turėjo daug priekaištų specialistų kompetentingumui ir
veiklai. Pvz., 15 (12 proc.) buvo baigę studijas, susijusias su profesiniu orientavimu ir karjeros
ugdymu, o darbo patirtis dažniausiai ji nebuvo susijusi su profesiniu orientavimu. Apie įvardintų
specialistų veiklą iš valstybinio audito ataskaitos: „Konsultantai neteikė visų numatytų paslaugų
(funkcijų): konsultacijų ar mokymų mokytojams, mokyklos administracijai, tėvams; nevedė
konsultacijų mokiniams; neužmezgė profesiniam veiklinimui reikalingų bendradarbiavimo ryšių
su įmonėmis, neteikė geriausių karjeros paslaugų teikimo pavyzdžių; nebendravo su karjeros
konsultantu, nes nesutarė, nebuvo atvykęs į mokyklą ar buvo paskirtas tik projektui baigiantis.
Mokyklų karjeros koordinatoriai taip pat nurodė, kad pasitaikė atvejų, kai dėl nepakankamos
karjeros konsultantų kompetencijos nesikreipdavo pagalbos ir neprašydavo vesti seminarų,
konsultacijų mokyklos bendruomenei, apsiribodavo tik bendravimu administraciniais
klausimais" (Kaip organizuojamas ir vykdomas mokinių profesinis orientavimas, 2014, p. 14).
Akivaizdu, kad būtent ES struktūrinių fondų lėšos, įgyvendinti nacionaliniai bei
instituciniai projektai padeda kurti profesinio orientavimo sistemą Lietuvoje, tačiau kyla didelių
abejonių dėl atliekamų veiklų kokybės ir išlaidų tikslingumo.
Profesinio orientavimo sistema: profesinio orientavimo paslaugų teikėjai,
koordinatoriai, jų pagrindinės funkcijos.
Remiantis Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu (2012), yra įvardijami
profesinio orientavimo paslaugų teikėjai ir koordinatoriai.
Bendrojo ugdymo mokyklos ir profesinio mokymo įstaigos yra pagrindinės švietimo
įstaigos, teikiančios profesinio orientavimo paslaugas jose besimokantiems mokiniams. Teisės
aktais įteisinta, kad bendrojo ugdymo mokyklos, taip pat profesinio mokymo įstaigos organizuoja
ir užtikrina mokinių ugdymą karjerai, profesinį informavimą ir profesinį konsultavimą bei stebėseną.
Vykdant mokinių ugdymą karjerai yra atsižvelgiama į mokinių amžiaus tarpsnio ypatumus. Mokinių
profesinis informavimas ir jų profesinis konsultavimas (individualus ar grupinis) vykdomas skiriant
asmenį, kuris vadovauja ugdymui karjerai, profesiniam informavimui ir profesiniam konsultavimui.
Tai gali būti klasės (-ių) ar grupės (-ių) kuratoriai, įvairių dalykų mokytojai, profesijos mokytojai,
socialiniai pedagogai, mokyklos psichologai.
Švietimo pagalbą teikiantys specialistai ar jų grupės:
organizuoja ir vykdo mokinių profesinio orientavimo stebėseną mokykloje;
47
profesinio orientavimo procese pasitelkia mokyklos bendruomenę, darbdavius, jų
organizacijas, kitus socialinius partnerius, visuomenines organizacijas, rėmėjus ir
kitas suinteresuotas grupes;
bendradarbiauja su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru ir sudaro sąlygas
karjeros specialistams teikti profesinio orientavimo paslaugas mokykloje;
sudaro sąlygas profesinio orientavimo srities specialistui tobulinti kvalifikaciją, įgyti
profesiniam orientavimui vykdyti reikalingų kompetencijų ir tobulinti kvalifikaciją;
sudaro sąlygas turėti patalpas ir priemones, būtinas profesinio orientavimo paslaugų
teikimui;
esant reikalui, pasitelkia kitas įstaigas, turinčias kompetentingus specialistus, siekiant
užtikrinti mokinių poreikius atitinkantį profesinį orientavimą.
Švietimo teikėjai - viešai teikia informaciją besikreipiantiems asmenims apie švietimo
teikiamas galimybes – apie vykdomas formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, jų
pasirinkimo galimybes, priėmimo sąlygas, mokamas švietimo paslaugas, mokytojų kvalifikaciją,
svarbiausius pasiekimus ir kitą informaciją.
Neformaliojo švietimo mokyklos padeda jose besimokantiems mokiniams ir jaunimui
pažinti saviraiškos galimybes, įvairias veiklas ir profesijas, individualias savybes, galinčias turėti
įtakos karjerai, ir įgyti karjerai svarbių kompetencijų.
Kitos švietimo įstaigos (pedagoginės psichologinės tarnybos, švietimo pagalbos tarnybos ir
kitos) dalyvauja vykdant profesinį orientavimą tiek, kiek tai susiję su šių įstaigų vykdomomis
funkcijomis, įvertindamos aktualius asmenų profesinio orientavimo poreikius.
Daugiafunkciai centrai į juos besikreipiantiems asmenims teikia informaciją apie
švietimo galimybes.
Teritorinės darbo biržos vykdo profesinį orientavimą teikdamos ieškantiems darbo
asmenims profesinio informavimo bei profesinio konsultavimo paslaugas Lietuvos Respublikos
užimtumo rėmimo įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Švietimo mainų paramos fondas administruoja Euroguidance projektą Lietuvoje bei
skleidžia informaciją apie gerosios praktikos, naujų metodikų pavyzdžius Lietuvoje ir Europoje,
kuria įvairias profesinio informavimo ir konsultavimo priemones, organizuoja mokymo
seminarus profesinio orientavimo praktikams.
Švietimo ir mokslo ministerija - svarbiausia administracinė institucija, prižiūrinti
profesinio orientavimo kokybę, profesinio orientavimo paslaugų įgyvendinimą. Ji organizuoja ir
vykdo profesinio orientavimo proceso, rezultatų ir kitų aspektų stebėseną ir, remdamasi jos
rezultatais, nustato ugdymo karjerai, profesinio informavimo ir profesinio konsultavimo
paslaugų teikimo prioritetines kryptis, vykdo kitas susijusias švietimo priežiūros veiklas.
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras yra ŠMM įgaliota institucija,
koordinuojanti ir vykdanti mokinių profesinį orientavimą visoje šalyje, atlieka šias funkcijas
(Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu, 2012):
teikia metodinę pagalbą ir konsultacijas mokykloms bei švietimo pagalbos įstaigoms
dėl profesinio orientavimo paslaugų teikimo;
dalyvauja vykdant mokinių profesinio orientavimo stebėseną valstybės lygmeniu:
renkant duomenis, atliekant duomenų, rodiklių ir analitinės informacijos poreikių
tyrimus, rengiant ir skelbiant duomenų ir rodiklių analizes, apžvalgas, ataskaitas,
siūlymus;
48
užtikrina šiuolaikiškų profesinio orientavimo metodinių ir informacinių priemonių
prieinamumą asmenims iki 21 metų: tiria poreikius, pasiūlą. Esant priemonių
trūkumui, inicijuoja jų rengimą (adaptavimą, įgijimą, sukūrimą) ir platinimą.
Užtikrina išsamios informacijos apie esamas priemones teikimą;
dalyvauja mokyklų ir švietimo pagalbos įstaigų pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos
tobulinimo procesuose profesinio orientavimo srityje: tiria kvalifikacijos tobulinimo
poreikius ir pasiūlą, o esant poreikiui - vykdo mokymus, inicijuoja mokymo
programų rengimą, atnaujinimą;
skatina ir koordinuoja profesinio veiklinimo iniciatyvas šalyje;
organizuoja karjeros specialistų darbą (bendradarbiaudami su mokyklomis, teikia jose
ugdymo karjerai, profesinio konsultavimo ir profesinio informavimo paslaugas
mokiniams (paskaitų, konsultacijų ir kitomis formomis), taip pat konsultacijas
mokyklų specialistams dėl profesinio orientavimo organizavimo. Prireikus
organizuoja šių specialistų mokymus ir teikia profesinio orientavimo paslaugas
tiesiogiai į juos besikreipiantiems mokiniams).
Švietimo informacinių technologijų centras, kartu su Lietuvos mokinių neformaliojo
švietimo centru ir kitomis įstaigomis užtikrina kokybiškos, sistemingos informacijos apie
švietimo galimybes Lietuvoje ir karjeros planavimui skirtų paslaugų ir priemonių teikimą
vartotojams Atviroje informavimo, konsultavimo ir orientavimo informacinėje sistemoje
(AIKOS). Taip pat organizuoja ir vykdo profesinio orientavimo stebėsenos sistemos
aptarnavimą, naudojantis Švietimo valdymo informacinės sistemos galimybėmis, pagrindiniame
nacionaliniame interneto portale AIKOS (http://www.aikos/smm.lt/). Šiame informavimo,
konsultavimo ir orientavimo sistemos portale (AIKOS), skirtame studentams, darbuotojams,
profesinio orientavimo ir konsultavimo specialistams, yra pateikta informacija apie studijų ir
mokymo programas, švietimo teikėjus, kvalifikacijas, profesijas, priėmimo reikalavimus,
klasifikatorius bei skelbiama švietimo ir darbo rinkos statistika.
Savivaldybės vykdomoji institucija, remiantis Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos
aprašu (2012), atsakinga už profesinio orientavimo paslaugų organizavimą ir koordinavimą savo
teritorijos mokyklose, t. y. organizuoja ir koordinuoja profesinio orientavimo paslaugų teikimą
savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų mokiniams ir savivaldybės teritorijoje gyvenantiems
nesimokantiems asmenims (iki 21 metų):
organizuoja ir vykdo profesinio orientavimo stebėseną savivaldybės teritorijoje, taip
pat teikia ir analizuoja stebėsenos duomenis;
konsultuoja savivaldybės švietimo įstaigų ir jos teritorijoje esančių nevalstybinių
švietimo įstaigų vadovus, mokytojus, profesinio orientavimo paslaugas teikiančius
specialistus ir mokyklų bendruomenes profesinio orientavimo paslaugų teikimo
klausimais, susijusiais su savivaldybės vykdomomis funkcijomis;
užtikrina profesinį orientavimą ir kitos būtinos švietimo pagalbos teikimą
savivaldybės teritorijoje gyvenantiems ir nesimokantiems vaikams bei jų tėvams
(globėjams, rūpintojams), taip pat kitiems asmenimis (iki 21 metų), siekiant
sugrąžinti juos į mokyklas arba integruoti į darbo rinką;
skiria profesinio orientavimo koordinatorių savivaldybės teritorijoje;
prireikus inicijuoja profesinio orientavimo centro (-ų) arba švietimo pagalbos
tarnybos (-ų) steigimą (viena arba kartu su kitomis savivaldybėmis), kurios teiktų
profesinio orientavimo paslaugas;
49
užtikrina, kad būtų sudarytos sąlygos įgaliotos institucijos karjeros specialistams
veikti savivaldybės mokyklose.
Socialiniams partneriams, remiantis Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu
(2012), yra priskirtas pagalbininko vaidmuo, nes 12 punktu nurodoma „Mokykloms, Įgaliotai
institucijai, savivaldybių vykdomosioms institucijoms ir kitoms institucijoms teikiant ir
organizuojant profesinio orientavimo paslaugas talkina socialiniai partneriai, kurie:
organizuoja profesinio orientavimo renginius;
dalyvauja rengiant profesinio orientavimo metodines ir informacines priemones;
informuoja darbdavius ir darbuotojus apie galimybes naudotis profesinio orientavimo
paslaugomis;
vykdo kitas su profesiniu orientavimu susijusias veiklas".
Profesinio orientavimo paslaugos profesinio mokymo įstaigose. Teikiant profesinio
orientavimo paslaugas, bendrojo ugdymo mokykloms ir profesinio mokymo įstaigoms yra
priskirtos vienodos funkcijos. Bendrojo ugdymo mokyklos ir profesinio mokymo įstaigos turi
užtikrinti, kad kiekvienas joje besimokantis mokinys žinotų, kur, kada ir kaip gali gauti ugdymo
karjerai, profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugas. Šios mokyklos, vykdydamos
mokinių ugdymą karjerai, vadovaujasi švietimo ir mokslo ministro tvirtinamais bendraisiais
ugdymo planais ir/arba bendraisiais profesinio mokymo planais, kitais ugdymo turinį
reglamentuojančiais dokumentais.
Bendrojo ugdymo ir profesinėse mokyklose nuo 2013 m. įgyvendinama Ugdymo karjerai
programa. Programos tikslas – padėti mokiniams ugdyti karjeros valdymo kompetencijas.
Ugdymas karjerai gali būti siūlomas kaip pasirenkamas dalykas, popamokinė veikla arba
integruojamas į pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo turinį. Taip pat
tiek bendrojo ugdymo mokyklos, tiek profesinio mokymo įstaigos turi organizuoti su ugdymu
karjerai suderintas kultūrinę, meninę, pažintinę ir kitas veiklas bei neformalųjį švietimą.
Profesinio informavimo metu svarbu sudaryti sąlygas mokiniams gauti ir aptarti
informaciją apie mokymosi ir darbo galimybes (pasitelkiant informacines sistemas ir kitas
priemones – pažintinius vizitus, renginius, ekskursijas, susitikimus su švietimo įstaigų atstovais,
darbdaviais ir kitais asmenimis). Profesinis informavimas mokyklose vyksta įvairiai: drauge su
mokiniais aptarinėjamos mokymosi ir darbo galimybės, organizuojami pažintiniai vizitai,
ekskursijos, susitikimai su švietimo įstaigų atstovais, darbdaviais ir kitais asmenimis, pasitelkus
informacines sistemas.
Lietuvos darbo birža skelbia aktualią informaciją apie profesijas, išskirdama
perspektyvias. Pvz., panagrinėjus Lietuvos darbo biržos interneto tinklalapį28, galima sužinoti
apie perspektyviausias ateities profesijas. Čia galima susipažinti su Forbes, Georgetown
universiteto, Jungtinių Amerikos valstijų ir kitų pasaulio šalių pasaulio ekspertų atliktais darbo
rinkos tyrimais ir jų rezultatais bei su ekspertų sudarytais ateities profesijų sąrašais. Naujausia
informacija apie profesijų paklausą, įsidarbinimo galimybių barometrus pateikta interneto
svetainėje http://www.ldb.lt (Lietuvos darbo biržos tinklapis).
Ypač svarbu organizuoti profesinį veiklinimą – veiklas, kurios mokiniams padeda pažinti
įvairias užimtumo sritis, profesijų ypatumus ir karjeros galimybes, kaupti darbo patirtį, ugdytis
profesinę motyvaciją bei planuoti būsimą karjerą (Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos
28 http://www.rinkispats.lt/jaunimasprofesija/darbo-rinkos-tendencijos?showall=&start=3
50
aprašas, 2012). Atliekant profesinį veiklinimą, gali būti organizuojamas darbo veiklos stebėjimas
bei praktinė veikla įmonėse, įstaigose arba virtualioje erdvėje, praktinis mokymas, įgytos
patirties aptarimas, kita veikla. Profesinis veiklinimas - viena svarbiausių priemonių. Išvykose į
įmones bei dalyvaudami įvairiuose susitikimuose mokiniai turi galimybę susipažinti su realiu
darbu natūralioje aplinkoje, pažinti įvairias veiklos sritis, atskirų profesijų ypatumus ir karjeros
galimybes. Taip ugdoma mokinių motyvacija, noras veikti ir planuoti savo karjerą.
Profesinio konsultavimo metu su mokiniais galima aptarti jų poreikius, prioritetus,
diskutuoti karjeros planavimo, mokymosi ar studijų pasirinkimo, įsidarbinimo ar darbo paieškos
klausimais. Remiantis „Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu“ (2012), mokiniams
profesinio konsultavimo metu sudaromos galimybės pažinti, įvertinti ir aptarti savo individualias
savybes, galinčias turėti įtakos jų karjerai (mokymuisi įvairiose pakopose, darbui). Tai padeda
spręsti klausimus, susijusius su karjeros planavimu29 ir profesinės veiklos pasirinkimu. Tai
padeda spręsti tolesnės karjeros problemas.
Profesinis orientavimas finansuojamas iš mokinio krepšelio bei kitų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų lėšų, rėmėjų ir kitų lėšų. Remiantis Profesinio mokymo plėtros 2014–2016
metų veiksmų planu, profesinis orientavimas Lietuvoje vyksta vykdant profesinį informavimą,
įgyvendinant mokinių ugdymo karjerai programą ir teikiant profesinio konsultavimo paslaugas.
Profesinio orientavimo plėtros Lietuvoje strateginės kryptys iš esmės atitiko daugelį tendencijų,
vykstančių ugdymo karjerai srityje Europoje.
Profesinis orientavimas Lietuvoje: tobulintini aspektai. Lietuvoje, atkūrus
nepriklausomybę, ES lėšomis buvo įgyvendinami projektai profesinio orientavimo srityje, iš jų
net keletas strateginių, susijusių su nacionalinės profesinio orientavimo sistemos sukūrimu. Šių
projektų metu taip pat buvo parengti arba atnaujinti teisės aktai profesinio orientavimo srityje.
Tačiau vis dar stinga svarbių teisės aktų. Be to, teisės aktai, nusakantys profesinio orientavimo
vykdymą, pasižymi didele kaita.
Stinga sisteminių tyrimų, kuriuose būtų nuosekliai, sistemiškai apžvelgiama profesinio
orientavimo būklė ir plėtra Lietuvoje. Atliekami tyrimai ir sprendžiamos problemos yra lokalios,
orientuotos į atskirus profesinio orientavimo infrastruktūros elementus30. Atlikti vos keli
sistemiškesni tyrimai (PIT darbuotojų apklausa, 2008; PIT darbuotojų apklausa, 2009;
Liukineviciene, 2011; Navickienė, 2010; Nazelskis 2010; Nazelskis, Laurinaitis, 2014; Pukelis,
Navickienė, 2008; Sargautytė, Juozapavičienė, Šatienė, 2013). Lietuvos mokinių neformaliojo
švietimo centro (ŠMM įgaliota institucija, koordinuojanti ir vykdanti mokinių profesinį
orientavimą visoje šalyje) 2014 m. publikuota ataskaita „2012-2013 m. Mokinių profesinio
orientavimo (ugdymo karjerai) stebėsenos ataskaita" nepasižymi gilesniu analitiškumu, tai tik
konstatuojamoji-referuojamoji informacija. Publikuojami duomenys sudarytų sąlygas daryti
aiškesnes įžvalgas ir teikti analitinius pasiūlymus, tačiau tai nepadaryta. Galima kelti prielaidą,
29 individualaus ugdymo plano arba mokymo plano sudarymas, švietimo teikėjo, mokymosi ar studijų krypties,
mokymosi formų rinkimasis. 30 Pvz. L. Navickienė (2010) gilinosi į karjeros konsultantų rengimo modeliavimą, o E. Nazelskis (2010) į
profesinio orientavimo švietimo ir verslo plėtros kontekste aktualijas. A. Railienė (2010) tyrinėjo profesijos patarėjo
kompetencijų ugdymą rengiant socialinius pedagogus. R. Sargautytė, D. Juozapavičienė, E. Šatienė, (2013) tyrė
neįgaliųjų profesinį orientavimą kaip profesinės reabilitacijos paslaugą ir atskleidė, kad neįgaliųjų profesinio
orientavimo metodka yra efektyvi, tai patvirtina aukšti mokymosi ir įsidarbinimo rezultatai. Tačiau D.
Liukineviciene (2011). savo tyrimu Youth Employment Policy and Career Guidance of Schoolchildren in North-
western Lithuania atskleidė profesinio orientavimo paslaugų trūkumą ir problemas profesinio orientavimo srityje. J.
Surgėlienė, N. Bankauskienė (2014) aiškinosi ugdymo karjerai istorinį kontekstą Lietuvoje.
51
kad viena iš šių priežasčių, kodėl profesinį orientavimą koordinuojančios įstaigos specialistams
nepavyko parengti aukšta kokybe pasižyminčios minėtos ataskaitos, tai bendradarbiavimo su
mokslininkais-tyrėjais stoka. Taigi, iki šiol stinga išsamių profesinio orientavimo tyrimų
Lietuvoje.
Tačiau valstybinio audito metu yra pažymėta daug pastabų dėl profesinio orientavimo
paslaugų teikimo kokybės. Audito procedūros buvo atliktos Švietimo ir mokslo ministerijoje,
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre, 12 savivaldybių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos,
Šiaulių ir Alytaus miestų ir Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus, Lazdijų, Trakų ir Kretingos
rajonų) administracijose ir jų teritorijoje esančiose 55 bendrojo ugdymo mokyklose ir 4
profesinio mokymo įstaigose. Valstybinio audito metu, 2010-2014 m. laikotarpyje išskirtos
profesinio orientavimo problemos (Kaip organizuojamas ir vykdomas mokinių profesinis
orientavimas (2014):
nebuvo užtikrintas prieinamumas visiems mokiniams ir nesudarytos vienodos galimybės
dalyvauti profesiniame informavime, konsultavime ir ugdyme karjerai;
neužtikrinamas profesinio orientavimo tęstinumas ir gali būti nepasiektas šalies tikslas
mažinti iškrentančiųjų iš formalaus švietimo sistemos skaičių, ugdant mokinių karjeros
planavimo įgūdžius, nes ES lėšomis finansuojamoms projektinėms veikloms pasibaigus,
savivaldybės ir mokyklos neinformuojamos apie ilgalaikius profesinio orientavimo
plėtros planus, viziją ir šalyje vykdomus arba planuojamus vykdyti projektus, stinga
metodinės pagalbos;
nacionaliniu lygiu neapibrėžta profesinio orientavimo paslaugas mokiniams teikiančio
specialisto sąvoka, kvalifikaciniai reikalavimai, kompetencijos, funkcijos ir profesinės
veiklos sritys;
bendrojo ugdymo mokyklose dažniausiai nevyksta individualų mokinio poreikį
atitinkantis profesinis veiklinimas - apsiribojama klasių (grupių) pažintinėmis kelionėmis
į įvairias įstaigas ir organizacijas;
nesukurta profesinio orientavimo paslaugas teikiančių specialistų kvalifikacijos
tobulinimo sistema, todėl nesudaromos prielaidos profesinio orientavo paslaugas
teikiančių specialistų nuolatiniam tobulinimui ir nesudaromos lygios galimybės visiems
mokiniams gauti vienodai kokybiškas paslaugas;
profesinio orientavimo stebėsena pradėta vykdyti tik 2013 m., net nepatvirtinus jos
kiekybinių ir kokybinių rodiklių sąrašo;
realus, pilnas profesinio orientavimo paslaugų kokybės vertinimas neatliekamas, neaišku
ar vykdoma veikla atitinka vartotojų lūkesčius ir poreikius, mokyklos įsivertina tik
profesinio informavimo ir konsultavimo veiklas, o kitos profesinio orientavimo veiklos
nevertinamos, todėl ši informacija nėra pakankama, siekiant užtikrinti visų profesinio
orientavimo paslaugų atitiktį tikslinių grupių poreikiams ir gerinti profesinio orientavimo
kokybę
Remiantis Europos šalių praktika, profesinis veiklinimas yra ypač svarbus, pateikiami
argumentai dėl realios jo praktinės veiklos, taip pat rekomenduojama, įgyvendinant profesinį
veiklinimą, ypač daug dėmesio skirti bendradarbiavimui su socialiniais partneriais, darbdaviais.
Nepavyko aptikti išsamesnių tyrimų, ataskaitų apie profesinio veiklinimo kokybę, gautą naudą
ar sukurtą sistemingą, veiklinime dalyvaujančių asmenų, bendradarbiavimą. Pateikiama
52
informacija tik apie pavienius renginius31. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro viešai
skelbiamoje informacijoje taip pat nepavyko aptikti duomenų apie profesinio veiklinimo kokybę,
gautą mokinių naudą. Šios įstaigos internetinėje svetainėje publikuojama „mokinių profesinio
veiklinimo metodika", dokumentų, susijusių su profesinio veiklinimo organizavimu, pavyzdžiai.
Profesiniame veiklinime dalyvaujančių įstaigų skaičius kelia įvairius klausimus, nes remiantis
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro svetainėje pateikiama informacija, 2015 m.
rugsėjo 6 d. duomenimis yra 817 profesinį veiklinimą vykdančių įmonių32. Centro 2015 m.
balandžio 16 d. organizuotame renginyje buvo akcentuota, kad „į mokinių profesinį veiklinimą
įsitraukė beveik 900 įmonių, įstaigų ir organizacijų, iš jų su daugiau nei 800 LMNŠC pasirašė
bendradarbiavimo sutartis."33 Kyla klausimas, kodėl vos po pusmečio sumažėjo profesinio
veiklinimo įstaigų sąrašas, neaišku, kiek vidutiniškai mokinių priėmė profesiniame veiklinime
dalyvaujanti įstaiga? Taip pat kyla šie klausimai:
Ar kokybiškai vyksta profesinio veiklinimo dalyvių bendradarbiavimas?
Kaip kuriami bendradarbiavimo ryšiai, gerosios praktikos mainai?
Kokia profesinio veiklinimo kokybė ir nauda mokiniui?
Kaip vyksta profesinis veiklinimas bendrojo ugdymo mokyklose?
Kokia situacija profesinio mokymo įstaigose?
Šias abejones sustiprina įvairių tyrimų rezultatai, pvz., mokslininkų (Liukineviciene,
2011; Nazelskis, Laurinaitis, 2014) tyrimuose ir ataskaitose (PIT darbuotojų apklausa, 2008; PIT
darbuotojų apklausa, 2009) atskleistas pastebėjimas, kad profesinio orientavimo specialistų
bendradarbiavimas su socialiniais partneriais yra tobulintina sritis, nesukuria sąlygų kokybiniams
pokyčiams. E. Nazelskis, A. Laurinaitis (2014) tirdami verslo ir švietimo bendradarbiavimą
profesinio orientavimo srityje nustatė, kad Lietuvoje sparčiai daugėja asmenų, kurie įgiję
aukštojo mokslo diplomą stoja mokytis į profesines mokyklas, nes darbo rinkoje negali surasti
darbo pagal įgytą universitetinį išsilavinimą. Šių tyrėjų nuomone, tokie faktai, kai valstybėje
dalis specialistų, įgijusių universitetinį išsilavinimą, tęsia mokslus profesinėse mokyklose,
byloja, jog visuomeniniai ir asmeniniai resursai, įdėti į ankstesnį profesinį parengimą, labai
smarkiai nuvertėjo. Studijos autoriams nepavyko aptikti validaus naujo tyrimo apie profesinio
mokymo įstaigų mokinių profesijos pasirinkimo motyvus, tačiau situacija, kai jaunuoliai
profesinio mokymo įstaigas renkasi nepakankamai motyvuotai34, niekam nėra naudinga.
31 2015 m. balandžio 16 d. vyko Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro įgyvendinimo projekto „Ugdymo
karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme“ baigiamoji
konferencija „Profesinis orientavimas švietimo ir darbo rinkos partnerystės kontekste“.
2015 m. kovo 30 d. vyko profesinio veiklinimo renginys “Renkuosi profesiją. Aviacija”.
2014 m. gruodžio 22 d. vyko profesinio veiklinimo renginys „Renkuosi profesiją. Mechatronika ir robotika“. 32 http://www.mukis.lt/mod/sarasai/pvo/imones/ 33 http://www.mukis.lt/lt/naujienos/mokiniu-profesinis-veiklinimas-v6x5.html 34 Atlikus apklausą („Jaunuolių, atėjusių mokytis į profesines mokyklas, tokio pasirinkimo motyvai bei tolesnio
mokymosi planai ir galimybės“ tyrimas, 2005), kokie pagrindiniai motyvai, įtakojantys mokinių pasirinkimą
mokytis profesinėje mokykloje išaiškėjo, kad tai:
noras greičiau įgyti specialybę ir tapti savarankišku;
mažesnis mokymosi krūvis;
prasti vidurinės/pagrindinės mokyklos pažymių vidurkiai ir supratimas, kad toliau mokytis vidurinėje ar
aukštojoje mokykloje bus per sunku;
vidurinės/pagrindinės mokyklos mokytojų ir tėvų patarimai rinktis profesinę mokyklą.
Deja, nė vienas iš atsakymų nerodo mokinio noro įgyti būtent jo pasirinktą profesiją!
53
Lietuvoje po bendrojo ugdymo mokyklos baigimo 10,3 proc. jaunuolių tęsia mokslus profesinėse
mokyklose35 (2014 m. duomenimis), kiti – renkasi studijas aukštosiose mokyklose (67 proc.)
arba ateina į darbo rinką be profesinio pasirengimo.
Kyla abejonių ar profesinio orientavimo sistemos plėtra vyksta nuosekliai. Kaip taikliai
pastebėjo „Bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokinių karjeros vystymo
modelio diegimo rekomendacijas" (2011) rengusi ekspertų grupė, net tada, kai atrodytų buvo
padėtas svarbus pagrindas (įgyvendinti strateginiai nacionaliniai projektai, pradėta kurti teisinė
bazė, infrastruktūra) prasidėjo abejonės vykdomų veiksmų teisingumu. Dėl to pradėti naikinti
infrastruktūros elementai, pvz., naikinant darbo rinkos mokymo tarnybų tinklą atleisti ir kitur
neperkelti kvalifikuoti, specialiai apmokyti psichologai, prarastos metodinės priemonės,
specialūs licencijuoti darbo instrumentai. Įgyvendinant projektą „Ugdymo karjerai ir stebėsenos
modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme" buvo rengiami
profesinio orientavimo specialistai, buvo pervardinamos bendrojo ugdymo mokyklose ir
profesinio mokymo įstaigose profesinio orientavimo paslaugas teikiančių specialistų pareigybės,
tačiau ar realiai tai sudarė sąlygas kokybiniams pokyčiams profesinio orientavimo paslaugų
aspektu turi parodyti išsamūs tyrimai ateityje. O valstybinio audito ataskaitoje „Kaip
organizuojamas ir vykdomas mokinių profesinis orientavimas“ (2014) nurodyta situacija
atskleidžia daug nekokybiškų ir abejotinos vertės brangiai kainavusių veiklų profesinio
orientavimo srityje.
1.9. Profesinio mokymo kokybės užtikrinimas
Profesinio mokymo kokybės plėtotės nuostatos buvo suformuotos „Profesinio mokymo
kokybės užtikrinimo sistemos koncepcijoje“ (2008), parengtoje remiantis Lietuvos ir kitų
Europos šalių patirties analize. Buvo atsižvelgta į Europos profesinio mokymo kokybės
užtikrinimo bendrąsias gaires ir Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinę
sistemą (EQAVET). Įgyvendinant šią koncepciją remiamasi Praktinio mokymo išteklių plėtros
programos priemonėmis. Profesinio mokymo įstaigos buvo skatinamos diegti vidines kokybės
užtikrinimo sistemas: jau 2011-2013 m. buvo vykdomi tiksliniai projektai. Taip pat buvo
pradėtas profesinio mokymo programų įgyvendinimo išorinis vertinimas. Tuo laikotarpiu, kol
įsivertinimu ir išorės vertinimu pagrįsta kokybės užtikrinimo sistema dar pilnai neįdiegta,
profesinio mokymo kokybės valstybės lygiu siekiama šiomis priemonėmis:
rengiant ir tvirtinant profesinio rengimo standartus, kurie yra profesinio mokymo
programų bei mokinių pasiekimų vertinimo pagrindas;
rengiant ir registruojant naujas profesinio mokymo programas ir išduodant joms vykdyti
licencijas (tokia programa turi būti suderinta su darbdaviams atstovaujančia
kompetentinga įstaiga (pvz., Prekybos, pramonės ir amatų rūmais), o programos kokybė
įvertinta ekspertų (profesijos mokytojų, darbdavių atstovų)). Programa įregistruojama
Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre sulaukus teigiamos ekspertų
išvados. Teikėjui išduodama licencija vykdyti įregistruotą programą, jeigu profesinio
mokymo teikėjas turi pakankamai išteklių ją įgyvendinti ir jeigu jo profesijos mokytojai
arba kandidatai į profesijos mokytojus atitinka profesinio mokymo programose bei
įstatymuose nustatytus reikalavimus;
35 http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=18138
54
prižiūrint profesinio mokymo programų vykdymą. Atitinkami ŠMM padaliniai prižiūri
mokymo procesą ir veiklą, atlieka veiklos auditą, valstybės kontrolė vykdo atrankinius
mokymo įstaigų patikrinimus ir analizuoja įstaigos veiklos racionalumą;
vertinant žinias, įgūdžius ir kompetencijas, būtinas tam tikrai kvalifikacijai. Nuo 2003
m. vertinimas yra atskirtas nuo mokymo programų vykdymo. Iki 2012 m. besimokančių
pagal formaliojo profesinio mokymo programas įgytų kompetencijų vertinimą vykdė
atsakingi socialiniai partneriai (pvz., Prekybos, Pramonės ir amatų bei Žemės ūkio
rūmai), o nuo 2012 m. - akredituotos kompetencijų vertinimo institucijos.
1.10. Profesinio mokymo finansavimas, paskatos ir situacija Lietuvos darbo
rinkoje
Pirminis profesinis mokymas finansuojamas iš valstybės biudžeto. Profesinio mokymo
teikėjams finansavimas skiriamas taikant formaliojo profesinio mokymo lėšų skaičiavimo
vienam mokiniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, metodiką,
patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu. Profesinio
mokymo lėšas sudaro profesijos mokytojo ir mokytojo, mokančio profesinio mokymo programos
bendrųjų dalykų, darbo užmokestis už kontaktines, pasirengimo pamokoms, papildomų darbų
valandas, vadovavimą grupei; mokytojo, pavaduojančio kitą mokytoją, išvykusį tobulinti
kvalifikacijos, darbo užmokestis; kitų darbuotojų, susijusių su mokymu, darbo užmokestis; lėšos
profesinei techninei literatūrai ir vadovėliams; lėšos techninėms vaizdo priemonėms; lėšos
pagrindinėms praktinio mokymo medžiagoms; lėšos profesijos mokytojų kvalifikacijai tobulinti;
lėšos socialinio draudimo įmokoms. Vieno mokinio krepšelio principas taip pat taikomas
profesinio mokymo įstaigai skiriant ūkio lėšas. Tęstinis profesinis mokymas paprastai vykdomas
įmonės, įstaigos, mokinio lėšomis. Teisės aktų nustatyta tvarka tęstiniam profesiniam mokymui
gali būti skiriama valstybės biudžeto lėšų. Nustatant vieno asmens kompetencijų vertinimo
išlaidas, vadovaujamasi Kompetencijų vertinimo lėšų skaičiavimo vienam asmeniui metodika,
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu. Asmens kompetencijų vertinimo
kaina tvirtinama kasmet.
Paskatos jaunimui. Mokymas pagal profesinio mokymo programas, skirtas pirmai
kvalifikacijai įgyti, yra nemokamas. Mokiniams gali būti mokamos stipendijos, teikiama kita
materialinė parama. Švietimo informacinių technologijų centro (ITC) duomenimis36, 2014 m.
stipendijas gavo 70 proc. besimokančiųjų pagal pirminio profesinio mokymo programas.
Socialiai remtiniems mokiniams, siekiantiems įgyti pirmąją kvalifikaciją ir negaunantiems
stipendijos, skiriamas maitinimas ir teikiama kita materialinė parama. Profesinio mokymo įstaigų
mokiniai, kurie mokosi ne savo gimtajame mieste, aprūpinami bendrabučiais. Švietimo
informacinių technologijų centro duomenimis37, bendrabučiais aprūpinama apie 99 proc. tokių
mokinių. Mokestinės paskatos asmenims, besimokantiems pagal formaliojo ir neformaliojo
profesinio mokymo programas, pradėtos taikyti nuo 2008 m. Mokymosi išlaidų kompensacija
apskaičiuojama, asmenims deklaravus metinį pajamų mokestį. Susigrąžinama suma negali viršyti
25 proc. visos sumokėtos sumos. Tais atvejais, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris mokosi
ar studijuoja, nėra pajamų mokesčio mokėtojas arba neturi galimybių pasinaudoti teise
36 http://www.itc.smm.lt/?page_id=2912 37 http://www.itc.smm.lt
55
susigrąžinti už profesinį mokymą ar studijas sumokėtas išlaidas, jas gali iš savo pajamų atsiimti
tėvai ar kiti šeimos nariai.
Paskatos darbdaviams. Finansavimo priemonės, skatinančios organizuoti tęstinį
profesinį mokymą, yra tokios: mokestinės paskatos, subsidijų mechanizmai, mokymosi atostogos
(mokamos ir nemokamos) ir mokymo išlaidų grąžinimo išlygos. Mokestinės paskatos įmonėms
taikomos nuo 2005 m. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme numatyta, kad darbuotojų
kvalifikacijos tobulinimo išlaidos (susijusios su jų užimamomis pareigomis) priskiriamos prie
leidžiamų atskaitymų. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nustato, kad atostogos
darbuotojams, užsiimantiems profesiniu mokymu, gali būti numatytos kolektyvinėse sutartyse
arba suteikiamos šalių susitarimu. Profesiniam mokymui finansuoti, organizacijos ir įmonės gali
pasinaudoti subsidijų mechanizmu pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos
priemones (ŽIPVP). Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, darbdavys gali pareikalauti, kad
darbuotojas atlygintų per paskutinius vienerius darbo metus mokymui skirtas išlaidas.
Situacija Lietuvos darbo rinkoje. Europos statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis38,
Lietuvoje darbo našumas per valandą 2014 m. augo 0,9 proc. per metus, tuo tarpu kai Europos
Sąjungoje darbo našumas per metus augo lėčiau: 0,3 proc.
Ekonomikos rodiklių duomenys39 rodo, kad produktų kainos Lietuvoje ir Europos
Sąjungos valstybėse yra panašios, tuo tarpu, žmonių atlyginimai skiriasi ženkliai Lietuvos
gyventojų nenaudai - 2015 m. vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekia 543,6 eurų (1 877
litų, iš 699,8 eurų (2 416 litų) „ant popieriaus“. Mažas atlygis už darbą demotyvuoja žmones, o
aukštesnės kvalifikacijos specialistus tai skatina vykti dirbti į Airiją, Jungtinę Karalystę ar
Skandinavijos įmones.
38 http://ec.europa.eu/eurostat/data/database 39 https://www.lb.lt/naujausi_lietuvos_makroekonominiai_rodikliai
http://www.lla.lt/uploads/documents/2014%20m.%20VASARIS-menesine%20apzvalga.pdf
56
2. EUROPOS ŠALIES PROFESINIO MOKYMO SISTEMA IR
PRITAIKOMUMAS LIETUVAI
2.1. Šalies, kurios profesinio mokymo patirtis būtų aktuali Lietuvai
pasirinkimo motyvai profesinio mokymo modelių aspektu
Svarstant, kurios šalies profesinio mokymo praktika būtų aktuali Lietuvai, buvo
peržiūrima, apžvelgiama įvairių šalių profesinio mokymo patirtis. Airijos profesinio mokymo
patirties, kaip analizuojamos šalies pasirinkimui, turėjo įtakos:
profesinio mokymo (rengimo) modelių aptarimas;
profesinio mokymo situacijos apžvalga įvairiose šalyse, kur yra taikoma pameistrystė.
Profesinio mokymo modelių aptarimas. R. Laužackas (2005) vienas pirmųjų Lietuvoje
įvardino tris klasikinius (1-3) ir ketvirtąjį populiarėjantį profesinio rengimo modelį:
1. rinkos (arba liberalųjį), kai rengimas darbininkiškoms profesijos vykdomas įmonėse;
2. dualinį, kai atsakomybę už profesinį mokymą dalijasi valstybė ir įmonės;
3. mokyklinį, kai jis koncentruotas valstybės valdomose švietimo įstaigose;
4. mišrųjį, gali būti taikomas mišrus profesinio mokymo modelis, kaip į rinkos arba
mokyklinį modelį yra integruojami dualinio mokymo elementai ir struktūros, taip yra
galimo ir kitos integracijos.
Ir kitose publikacijose40, kitų autorių darbuose, panašiai įvardinami klasikiniai profesinio
mokymo modeliai (pvz., Towards a history of vocational education and training in Europe in a
comparative perspective, 2004; Sektorinių praktinio mokymo centrų geros užsienio šalių
praktikos pavyzdžių analizė, 2007):
korporatyvistinis-dualinis (pvz., Vokietija, Austrija, Nyderlandai);
valstybės reguliuojamas – mokyklinis (pvz., Prancūzija, Italija, Skandinavijos
valstybės);
liberaliosios rinkos ekonomikos (pvz., Jungtinė Karalystė, Airija).
Šių modelių paplitimas priklauso nuo šalies tradicijų, švietimo politikos, ekonominės
situacijos, šalies ūkio plėtros. Taigi, Europos šalys plėtoja šiuos modelius ir reformomis siekia
užtikrinti, kad baigusiųjų profesinį mokymą įgyta kvalifikacija atitiktų darbo rinkos poreikius.
Šių modelių paplitimas priklauso nuo šalies tradicijų, švietimo politikos, ekonominės situacijos,
šalies ūkio plėtros.
Pagrindinės modelių charakteristikos.
Korporatyvistiniam-dualiniam profesinio mokymo modeliui būdinga tai, kad:
profesinis mokymas vyksta įmonėse: mokiniai pasirašo sutartį su verslo įmonėmis ir
tampa praktikanto statusą turinčiais darbuotojais (pameistriais). Tuo pačiu metu jie
lanko profesines mokyklas ir jiems privalu laikytis švietimo sistemos taisyklių. Yra ir
tokių specializacijų, kai profesinis mokymas vyksta tik profesinėse mokyklose;
40 šiek tiek pastebimi skirtumai pavadinimų, tačiau jų turinys, modelių koncepcijos nesiskiria
57
profesinio mokymo metodus ir turinį apsprendžia darbdaviai, profesinės sąjungos ir
valstybinės institucijos. Jų sprendimai reglamentuojami įstatymais (pvz., Vokietijoje
praktinį mokymą reglamentuoja federaliniai įstatymai, o mokymą mokyklose –
atskirų žemių įstatymai);
verslo įmonės dažniausiai moka praktikantams kolektyvinių derybų būdu nustatytą
atlyginimą. Profesines mokyklas finansuoja valstybė;
tradicinis amatais paremtas dualinės profesinio mokymo sistemos pagrindas yra
pagrįstas tokiais principais kaip: pašaukimu pasirinktai profesijai, saviugda ir
mokymusi dirbant (Towards a history of vocational education and training in Europe
in a comparative perspective, 2004).
Svarbu pabrėžti, kad vienas iš esminių korparatyvistinio-dualinio modelio bruožų yra tas,
kad nepaisant įvardintų vieningų nuostatų profesinis mokymas vyksta kaskart atsinaujinančiomis
sąlygomis. Šias sąlygas apsprendžia:
įmonės dydis;
gamybos ar aptarnavimo paslaugų rūšis, būdas;
naudojamos technikos lygis;
įmonės organizacinės formos, įmonės vadyba;
mokymo meistro sugebėjimai ir pasiaukojimas;
mokymo vietų įmonėje įrengimas;
įmonės išlaidos profesiniam mokymui;
individualios mokymosi galimybės (R.Ortleb, 1992).
Ir kituose literatūros šaltiniuose galima aptikti minčių apie profesinio mokymo
kintamumą, profesinio mokymo organizavimo, valdymo priklausomumą nuo ūkio sektoriaus, kai
įgyvendinamas koorparatyvistinio-dualinio modelio bruožų turintis profesinis mokymas,
pameistrystė (Review of Apprenticeship Training in Ireland 2013). Tačiau norima atkreipti
dėmesį, kad prof. dr. R. Ortleb, Vokietijos federalinis švietimo ministras, šalies, kurioje dualinis
mokymas arčiausiai klasikinio šio modelio sampratos, atstovas pabrėžia kaitos, individualios
situacijos profesiniame mokyme akcentus. Pasaulyje prieš 15 metų, dar nebuvo taip aiškiai
išryškėjusi darbo rinkos ir profesinio mokymo sinergija. Kita vertus, sinergetizmas41 yra vienas
esminių bruožų, būdingų korporatyvistiniam-dualiniam profesinio mokymo modeliui, nes:
veikia dvi viena kitą papildančios sistemos - švietimo ir darbo rinkos, ūkio sistema;
derinami valstybės ir darbdavių interesai, kaip profesinį mokymą organizuoja,
finansuoja įmonės, o teorinį mokymą – profesinio mokymo įstaigos (valstybė).
Valstybės reguliuojamam (mokykliniam) profesinio mokymo modeliui būdinga tai, kad
esminis valstybės vaidmuo, centralizuotas valdymas per valstybei pavaldžias švietimo įstaigas.
Remiantis užsienio šalių praktika, valstybės reguliuojamas (mokyklinis) modelis gali būti
įgyvendinamas dvejopai:
profesinis mokymas yra integruotas į bendrojo lavinimo mokyklų programas (Belgija,
Italija, Prancūzija, Švedija);
41 kai du atskiri veiksniai, veikdami kartu, duoda didesnį poveikį, negu jų abiejų veiksnių, veikiančių atskirai,
poveikių suma:
58
profesinis mokymas vykdomas specialiai įsteigtose profesinio mokymo įstaigose,
kuriose taip pat yra galimybė įgyti vidurinio mokymo atestatą (Lietuva, Latvija).
Valstybės reguliuojamam (mokykliniam) profesinio mokymo modeliui taip pat būtinas
teorinis ir praktinis mokymas. Teorinis mokymas vykdomas profesinio mokymo įstaigose
(klasėse, laboratorijose), o praktinis – mokomosiose dirbtuvėse. Valstybei ir darbdaviams
susitarus, praktinio mokymo dalis gali būti įgyvendinama ir įmonėse.
Taigi valstybės reguliuojamam (mokykliniam) profesinio mokymo modeliui būdinga tai,
kad:
valstybinės įstaigos ir/ar valdininkai nustato/reguliuoja kiekybinius ryšius tarp
mokymo paklausos ir konkrečių kvalifikacijų. Mokymo paklausą suplanuoti tiksliai
gana sunku, todėl sistema veiksmingiausia, esant ribotam pagrindinių kvalifikacijų
skaičiui;
didelis dėmesys programose skiriamas teoriniam mokymui, dažnai profesinės
kvalifikacijos mažiau priklauso nuo jų pritaikomumo konkrečiose įmonėse;
priėmimas į profesinio mokymo įstaigas priklauso nuo pagrindinės mokyklos baigimo
rezultatų. Specialybę įgyti galima ir mokymo kursuose;
valstybė finansuoja mokymąsi profesinėse mokyklose. Pirmenybė dažnai teikiama
aukštesnio lygio profesinėms kvalifikacijoms finansuoti, todėl gali atsirasti
žemesnio kvalifikacinio lygmens arba siauresnių kvalifikacijų specialistų trūkumas
(Laužackas, 2005; Towards a history of vocational education and training in Europe
in a comparative perspective, 2004; Sektorinių praktinio mokymo centrų geros
užsienio šalių praktikos pavyzdžių analizė, 2007).
Rinkos (liberalusis) arba liberalios rinkos ekonomikos profesinio mokymo modeliui
būdinga darbdavių dominavimas organizuojant ir finansuojant profesinį mokymą. Dalis
profesinio mokymo istorijos tyrinėtojų (R. Ortleb, R. Laužackas) pastebi, kad tai giliausias
istorines tradicijas turintis profesinio mokymo modelis, nes turi daugiausiai panašumų su
viduramžių amatininkų dirbtuvėmis. Tačiau R. Ortleb nurodo, kad būtent dualinio profesinio
mokymo modelio pradžią galima laikyti 12-13 amžių, nes amatininkų cechai, gildijos ir meistrai
rūpinosi profesiniu mokinių parengimu, o mokykla į dualinio mokymo sistemą buvo įtraukta tik
vėliau (1992, p. 55). Rinkos (liberalusis) arba liberalios rinkos ekonomikos modeliui būdinga
tai, kad:
laisvoji rinka reguliuoja kiekybinį praktinio mokymo pasiūlos ir paklausos poreikį;
teorinis profesinis mokymas ir specializuotas praktinis profesinis mokymas yra tarsi
atskirti; teorinis mokymas gali būti vykdomas mokyklose, o praktinis mokymas
vyksta remiantis rinkos dalyvių sutarimu; praktinis profesinis mokymas gali būti
organizuojamas ir vykdomas privačiose įmonėse, o turinį, rengiamų darbuotojų
skaičių apsprendžia darbo rinkos tendencijos. Tačiau įmonės gali vykdyti ir teorinį
mokymą;
valstybės įtaka profesiniam mokymui yra ribota, tik tuomet, kai sprendžiamos
socialinei atkirčiai priskiriamų asmenų problemos, įvairios socialinės problemos,
tuomet valstybės įtaka žymiai didesnė;
teikiamos profesinės kvalifikacijos lengviau pritaikomos atsižvelgiant į įmonės ir
darbo rinkos poreikį;
59
profesinį mokymą vykdančioms įmonėms būdinga konkurencija, todėl akcentas -
inovacijų diegimui į profesinio mokymo turinį ir siekis, kad mokinys būtų įgijęs
aktualias darbo rinkai kompetencijas;
profesinis mokymas nėra visiškai standartizuotas. Profesinis mokymas gali būti
perkamas ir parduodamas (pvz., per distancinį mokymą ar e-mokymą). Yra ir keletas
plačiai pripažįstamų sertifikatų;
profesinį mokymą finansuoja darbdaviai (įmonės), dažnai patys mokymo paslaugų
vartotojai moka už mokslą (R. Laužackas, 2005; Towards a history of vocational
education and training in Europe in a comparative perspective, 2004; Sektorinių
praktinio mokymo centrų geros užsienio šalių praktikos pavyzdžių analizė, 2007).
Nors gali susidaryti įspūdis, kad rinkos (liberalusis) arba liberalios rinkos ekonomikos
profesinio mokymo modelis yra brangus darbdaviams, tačiau galima pateikti kitokius
argumentus: tai pelninga, nes profesinį mokymą pajėgia įgyvendinti tik stambios, modernios
įmonės, kurios už tai gauna pajamas ir turi galimybę atsirinkti gabiausius mokinius.
Atsirinkdamos perspektyviausius asmenis, stambiosios įmonės sudaro sau palankias sąlygas likti
konkurencingomis.
Mišrusis profesinio mokymo modelis. R. Laužackas (2005) ir W. D. Greinert (1988)
mano, kad būtent Didžiosios Britanijos profesinio rengimo modelis galėtų būti vadinamas
mišriu, nes į ilgą laiką vyravusį rinkos (arba liberalųjį) modelį yra įdiegti dualiniam mokymui
būdingi bruožai. Studijos autoriai mišriam modeliui priskirtų ir Airiją, kuri vykstant įvairiems
pokyčiams pasaulyje, susiduriant su ypač greita kvalifikuotų darbuotojų kaita. ES šalys ieško,
kaip tobulinti savo profesinio mokymo sistemas, siekdamos užpildyti rinką kvalifikuotais,
gebančiais nuolat mokytis42 darbuotojais. Dar beveik prieš dešimtmetį R. Laužackas (2006)
pastebėjo, kad „mes paveldėjome mokyklinį profesinio rengimo modelį, kuris yra geras bendrojo
ugdymo požiūriu ir netobulas profesinės veiklos sistemos požiūriu" (Profesinis rengimas
Lietuvoje plėtojamas neturint aiškios vizijos, 2006). Galima būtų manyti, kad Lietuvos
profesinio mokymo patirtis įvardijama, kaip mokyklinis profesinio mokymo modelis, turintis
tendenciją integruoti kitų profesinio mokymo modelių bruožus ir pereina mišrųjį profesinio
mokymo modelį. Mišraus profesinio modelio bruožų turi Graikija, Prancūzija.
Airijos profesinio mokymo analizės pasirinkimo motyvų apibendrinimas.
Šioje studijoje nebuvo apibrėžta išanalizuoti visų šalių profesinio mokymo praktiką. Tai
daryti nebuvo tikslinga dėl ribotų išteklių ir esamos profesinio mokymo situacijos įvairiose
šalyse skirtingumo. Publikacijoje „Model Curriculum for Training on Standards in Vocational
Education and Training" (2012) pastebima, kad aukštojo mokymo sistema Europoje yra labiau
harmoninga, o profesinio mokymo sistema šalyse yra skirtinga, įvairi. Skiriasi profesinio
mokymo reglamentavimas ir valstybinis reguliavimas, profesinio mokymo programos
realizuojamos įvairiose ir skirtingose institucijose: skiriasi procesinio mokymo institucijų
autonomiškumas, santykis su valstybe; profesinio mokymo turinio projektavimo ir įgyvendinimo
praktika priklauso net nuo ekonomikos sektorių; profesinio mokymo programų tipai labai
skirtingi nuo konkrečių detalizuotų kompetencijų, jos dalių (žinios, gebėjimai) iki holistiškai
suformuluotų specialisto rengimo siekinių; skirtingas socialinių partnerių suinteresuotumas dėl
įsitraukimo į profesinį mokymą – nuo žemo susidomėjimo iki itin aukšto. Aptarus profesinio
42 gebančių atsisakyti kadaise išmoktų ir pasenusių tiesų, nebijančių technologijų, automatizavimo ir pan.
60
mokymo modelių savybes, buvo iškelta prielaida, kad tikslinga išsamiausiai aptarti, analizuoti
tos šalies profesinio mokymo sistemą, kurioje taikomas mišrus profesinio mokymo modelis. Taip
pat atsižvelgta į Lietuvos profesinio mokymo švietimo strategų suinteresuotumą pameistrystės
taikymo praktika.
Detalesniam palyginimui pasirinkta Airijos profesinio rengimo sistema. Ši šalis artimesnė
Lietuvai pagal daugelį parametrų - tai valstybė, panaši į Lietuvą teritorijos dydžiu, gyventojų
skaičiumi, gyventojų etnine sudėtimi. Nors šiuo metu Airijos ekonomika yra pažangesnė už
Lietuvos, tačiau 1973 m. sausio 1 d. Airijai įstojus į Europos Sąjungą, ji buvo pati vargingiausia
bendrijos valstybė. Vėliau ši Europos šalis išsiskyrė iš bendro konteksto itin sparčiais
ekonomikos augimo tempais. Aišku, 2008 m. prasidėjusi ekonomikos krizė palietė ir Airiją -
sprogus nekilnojamojo turto burbului, ši šalis, kaip ir Lietuva, patyrė ženklią recesiją bei finansų
krizę.
Studijos rengėjų siekis buvo pažvelgti į Airijos profesinio rengimo sistemą kaip į galimai
sektiną pavyzdį. Norėta apžvelgti Airijos ir Lietuvos profesinio mokymo sistemų esminius
bruožus, nustatyti abiejų sistemų panašumus ir skirtumus. Taip pat, norėta išskirti sektinus
Airijos profesinio rengimo sistemos pavyzdžius bei jų pritaikomumą plėtojant profesinio
mokymo sistemą Lietuvoje.
Susidomėjimas Airijos sistema ne išskirtinis ar vienintelis atvejis. Įgyvendinant Lietuvai
strategiškai ypač svarbią veiklą - nacionalinės kvalifikacijų sistemos susiejimą su EKS, šis
susiejimas atliktas argumentuotai atrinktų šalių pavyzdžiu, tai Airija, Jungtinė Karalystė, Malta
(Lietuvos kvalifikacijų sandaros susiejimo su Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų
sandara ir Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandara ataskaita, 2012).
2.2. Airijos profesinio mokymo sistema ir jos sąsajos su Lietuvos profesinio
mokymo sistema
Airijoje 90 proc. pagrindinio ugdymo programas baigusių mokinių renkasi vidurinio
ugdymo programas. Todėl, baigusiems pagrindinio ugdymo programas, siūloma tik keletas
profesinio mokymo programų. Dauguma programų skirtos jau įgijusiems vidurinį išsilavinimą
mokiniams. Airijoje, kaip ir Lietuvoje, jaunimas prioritetą teikia aukštajam mokslui: profesinį
mokymą renkasi 22 proc. vidurinę mokyklą baigusių mokinių, aukštojo mokslo studijas - 50
proc. (Informacija apie KPMPC darbuotojų vizitą į Airiją, 201543).
Pvz., Bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų, toliau tęsiančių mokslus skaičius, Lietuvoje
siekia 77,3 proc. (Lietuvos statistikos departamentas, Oficialiosios statistikos portalas), t. y. šis
skaičius labai panašus kaip Airijoje. Tačiau profesinio mokymo įstaigas Lietuvoje renkasi tik
10,3 proc., o tai dvigubai mažiau negu Airijoje. Dauguma Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklas
baigusiųjų vis dar renkasi aukštojo mokslo (universitetų ir kolegijų) studijas. 2014 m.
duomenimis aukštąjį mokslą pasirinko net 67 proc. abiturientų44. Tiesa, situacija profesiniame
mokyme palaipsniui kinta – šis mokymas kiekvienais metais darosi vis populiaresnis. Dar 2000
43 2015 m. gegužės 27-29 dienomis šeši Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro darbuotojai lankėsi
Airijoje, kur susipažino su šalies iniciatyvomis prognozuojant darbuotojų poreikį ateityje, kuriant profesinius
standartus ir programas bei diegiant pameistrystę. Vizito metu apsilankyta Airijos profesinio mokymo tarnyboje
SOLAS (Further Education and Training Authority in Ireland), Airijos kokybės ir kvalifikacijų agentūroje QQI
(Quality and Qualifications Ireland), Ateities gebėjimų poreikių ekspertų grupėje (Expert group on future skill
needs). 44 http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize1
61
metais profesinių mokyklų programas rinkdavosi tik apie 4 tūkstančius bendrojo lavinimo
mokyklų abiturientų, o 2014 m. šis skaičius jau pasiekė 9000. ŠMM naujienlaikraščio
duomenimis (Profesinėse mokyklose nori mokytis vis daugiau jaunimo, 2015) šių, 2015 metų,
rezultatai labai geri, nes profesinės mokyklos sulaukė 800 daugiau priėmimo prašymų negu
pernai tuo pačiu metu45.
2014 m. patvirtintoje 2014-2019 m. Airijos profesinio mokymo plėtros strategijoje
(Further Education and Training Strategy 2014 – 2019) buvo nustatyti strateginiai profesinio
mokymo plėtotės tikslai:
Airijos ekonomikai reikalingų įgūdžių plėtra;
suinteresuotų grupių aktyvus į(si)traukimas;
mokymo kokybės gerinimas;
planavimo ir finansavimo integravimas;
profesinio mokymo įvaizdžio gerinimas.
Šiame skyriuje apžvelgiama, kokie žingsniai Airijos profesiniame mokyme yra daromi,
siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, paanalizuosime tų žingsnių pritaikomumą Lietuvoje.
Profesinio mokymo dalyviai, jų atsakomybė ir funkcijos.
Profesinio mokymo sistema Airijoje reglamentuojama teisės aktais.
Švietimo ir gebėjimų ministerija, bendradarbiaudama su Darbo vietų, įmonių ir inovacijų
ministerija kontroliuoja profesinį mokymą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą. Švietimo ir
įgūdžių departamentas atsako už profesinio mokymo politiką nacionaliniu lygiu. Šis
departamentas priima sprendimus drauge su Darbo vietų, įmonių ir inovacijų bei Socialinės
apsaugos departamentais (Ireland. VET in Europe: Country report, 2014). Už profesinio
mokymo politikos kūrimą ir vykdymą Lietuvoje atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija
(ŠMM). Jos sudėtyje esantis Mokymosi visą gyvenimą departamentas išduoda formaliojo
profesinio mokymo licencijas, tvirtina formaliojo profesinio mokymo programų rengimo ir
įteisinimo tvarkos aprašą, tvirtina kasmetinius bendruosius profesinio mokymo bei asmenų
priėmimo į valstybės finansuojamas profesinio mokymo programas, planus. Visą departamentą
sudaro trys skyriai, kurių pagrindinės veiklos sritys yra profesinis mokymas, neformalusis
švietimas ir pedagogų veiklos tobulinimas.
Airijos profesinio mokymo tarnyba (Further Education and Training Authority in Ireland
- SOLAS) kuruoja pagrindinių profesinio mokymo teikėjų (švietimo tarybų) veiklą ir yra
atsakinga už profesinio mokymo finansavimą, planavimą, inicijuoja profesinio mokymo
programų rengimą, jį koordinuoja, prižiūri programų įgyvendinimą. SOLAS valdo nacionalinę
įgūdžių duomenų bazę (national skills database), kuriai duomenis pateikia statistikos ir
imigracijos departamentai, įdarbinimo agentūros (informacija apie laisvas darbo vietas ir kt.) ir
kitos apie profesinį mokymą turinčios duomenų organizacijos. SOLAS portale skelbiama detali
informacija apie esamas profesijas, darbo rinkos poreikius, dirbančiųjų pasiskirstymą pagal
amžių, išsilavinimą, lytį, atskirų profesijų darbuotojų trūkumą ir kt. SOLAS kasmet rengia tokius
informacinius leidinius kaip:
įgūdžių biuletenį (National Skills Bulletin) apie konkrečių sričių darbuotojų ir konkrečių
įgūdžių poreikį visos šalies ir atskirų regionų darbo rinkoje;
45 http://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/profesinese-mokyklose-nori-mokytis-vis-daugiau-
jaunimo
62
mokyklų absolventų pasirinktų veiklų apžvalgą (Monitoring Ireland‘s Skills Supply.
Trends in Education and Training Outputs);
užimtumo prognozes iki 2020 m. (Occupational Employment Projections 2020), susietas
su šalies ūkio prognozėmis;
suvestinę apie laisvų darbo vietų pasiūlą (Vacancy Overview Report), remiantis
įdarbinimo agentūrų duomenimis46.
Galima būtų išvesti sąsajas tarp SOLAS atliekamų užduočių ir Lietuvos profesinio
mokymo tarybos funkcijų. Ši taryba apjungia visas suinteresuotas profesinio mokymo plėtra
puses. Ji yra lygiomis dalimis sudaryta iš valstybės ir savivaldybių, darbdavių ir verslo
savivaldos institucijų ir darbuotojų interesams atstovaujančių organizacijų atstovų, kurie svarsto
strateginius profesinio mokymo klausimus. Tarybos sudėtį tvirtina švietimo ir mokslo ministras,
tačiau, tai tik patariamoji institucija, tad jos įgaliojimai neprilygsta Airijos SOLAS.
Švietimo tarybos (Education and Training Boards – ETB) koordinuoja skirtinguose
regionuose esančias valstybines mokymo įstaigas ir kai kurias aukštąsias mokyklas. Iš viso
Airijoje yra 16 švietimo tarybų.
Profesinio mokymo įstaigos rengia profesinio mokymo programas, naudodamos
kvalifikacijų aprašus.
Airijos kokybės ir kvalifikacijų agentūra (Quality and Qualifications Ireland - QQI)
vertina ir tvirtina profesinio mokymo programas, koordinuoja kvalifikacijų aprašų rengimą ir jų
tvirtinimą (QQI bazėje yra apie 2000 kvalifikacijų aprašų). Galvojama apie naujų mokymo
programų vertinimo organizavimą, pasinaudojant peer review metodu.
Ateities gebėjimų poreikių ekspertų grupė (Expert group on future skill needs) vertina
SOLAS parengtas studijas apie situaciją ir prognozes darbo rinkoje, teikia savalaikę informaciją
ir konsultuoja Airijos vyriausybę apie darbo rinkos pokyčius, dabartinius ir būsimus gebėjimų
poreikius. Ši informacija daro įtaką Airijos ūkio ir verslo plėtrai. Ekspertų grupę sudaro
darbdavių, profesinių sąjungų, švietimo įstaigų ir valstybinių institucijų atstovai, kuriuos po
konsultacijų su Darbo vietų, įmonių ir inovacijų ministru skiria Švietimo ir gebėjimų ministras.
Kvalifikacijų tvarkymo institucijos funkcijas Lietuvoje atlieka Kvalifikacijų ir profesinio
mokymo plėtros centras. KPMPC organizuoja profesinių ir profesinio rengimo standartų bei
modulinių programų rengimą; pasirengimo vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas
ekspertizes; kuruoja Centrinio ir Sektorinių profesinių komitetų veiklą. Pagal švietimo ir mokslo
ministro 2010 m. patvirtintą komitetų uždavinių, funkcijų, jų sudarymo ir finansavimo tvarkos
aprašą, Centrinis profesinis komitetas inicijuoja teisės aktų, reikalingų kvalifikacijų sistemai
formuoti ir palaikyti, bei projektų rengimą, pataria ir teikia siūlymus Kvalifikacijų tvarkymo
institucijai dėl kvalifikacijų ir standartų formavimo poreikių ir rengimo planų, siekiant užtikrinti
kvalifikacijų atitiktį konkretaus šalies ūkio sektoriaus poreikiams. Sektoriniai profesiniai
komitetai - kolegialios institucijos, patariančios koordinuojant kvalifikacijų klausimus
konkrečiame ūkio sektoriuje.
Ūkio ministerija vykdo kvalifikacijų paklausos darbo rinkoje tyrimus. Lietuvos darbo
birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rengia darbdavių apklausomis paremtus
metinius įsidarbinimo galimybių barometrus. Šie barometrai prognozuoja atskirų profesijos
grupių įsidarbinimo galimybes nacionaliniu ir regioniniais mastu.
Išliekanti parengtų specialistų neatitikimo darbo rinkos poreikiams problema rodo, kad
darbdavių ir profesinio mokymo teikėjų bendradarbiavimas sprendžiant tiek aktualius dabarties,
46 http://www.solas.ie/
63
tiek strateginius profesinio mokymo klausimus nėra pakankamas. Taip pat nepakankamas ir
darbdavių įsitraukimas, sprendžiant profesinio mokymo problemas ir/ar teikiant konkrečius
pasiūlymus profesinio mokymo tobulinimui.
Airijos ekonominių ir socialinių tyrimų institutas atlieka šalies ūkio plėtros prognozes;
Darbdavių, švietimo įstaigų, profesinių organizacijų (profsąjungų) ir susijusių reguliavimo
įstaigų atstovų sudarytos ekspertų grupės rengia kvalifikacijų aprašus.
Airijoje kvalifikacijos (major awards) yra sudarytos iš modulių (minor awards).
Kvalifikacijų aprašuose nustatomi mokymo tikslai, modulių sąrašai ir jų apimtis kreditais
(paprastai, 1 modulis – 15 kreditų). Kvalifikacijos Airijoje apibrėžiamos/nusakomos
kvalifikacijų tipų aprašais, rengiamais pagal iš anksto aptartą struktūrą (žr. 4 lentelę).
4 lentelė. Airijos kvalifikacijų sandaros aprašų struktūra
Žinios
(Knowledge) Gebėjimas ir įgūdžiai
(Know-how and Skills)
Kompetencija
(Competence)
Gylis
Breadth Rūšis
Kind Range
Sritis Selektyvumas
Selectivity Kontekstas
Context Vaidmuo
Role Mokėjimas mokytis
Learning to Learn Įžvalga
Insight
Šaltinis: http://www.kpmpc.lt/kpmpc/?news=informacija-apie-kpmpc-darbuotoju-vizita-i-airija-2
Kvalifikacijų aprašuose detaliai aprašomos žinių, įgūdžių ir kompetencijų sritys.
Atitikmuo tarp Airijos kvalifikacijų sandaros ir Lietuvos būtų toks: 1-2 lygis atitinka Lietuvos ir
Europos kvalifikacijų sandarų 1 lygį, 3 - 2 lygį, 4 - 3 lygį, 5 - 4 lygį, 6 - 5 lygį, 7-8 - 6 lygį, 9 – 7
lygį, 10 – 8 lygį. Šioje šalyje 5-9 lygio kvalifikacijos priskiriamos profesinėms (Professional
Award-type Descriptors (Award Class: Professional). Kai kurios iš jų įgyjamos ir pameistrystės
būdu (Informacija apie KPMPC darbuotojų vizitą į Airiją, 2015).
Kvalifikacijų aprašų projektai viešinami elektroninėje erdvėje, siekiant kuo platesnio jų
aptarimo. QQI patvirtina aprašus, kiekvienam iš jų nustatydama galiojimo laiką. Paprastai
patvirtinti aprašai po 5 metų yra peržiūrimi ir juose atliekamos reikiamos korekcijos. Viso
sektoriaus aprašų peržiūra gali būti atliekama sektoriaus atstovų iniciatyva. Pvz., 2015 m.
Airijoje yra peržiūrimi žemės ūkio sektoriaus kvalifikacijų aprašai.
Airijoje per metus atliekama po 3-4 atskirų sektorių studijas apie darbo jėgos situaciją ir
prognozuojamas tendencijas. Pavyzdžiui, 2014 m. buvo parengtos IKT, logistikos, pramonės,
maisto gamybos sektorių studijos. Pastarosios studijos atskleidė, kad darbdaviai Airijoje
pasigenda tokių darbuotojų gebėjimų kaip gebėjimas bendrauti, dirbti komandoje, aptarnauti
klientus. Todėl darbdaviai itin akcentuoja bendrųjų įgūdžių (darbuotojų pasirengimo nuolat
mokytis, noro išmanyti verslo etiką ir organizacijos taisykles, lankstumo kintant darbo vietos
reikalavimams, organizacinių gebėjimų47) įgijimo svarbą. Iš šiandieninių darbuotojų taip pat
tikimasi gebėjimų vystyti tarptautinę prekybą, mokėti užsienio kalbas (vokiečių, italų, ispanų,
prancūzų), suvokti skirtingas kultūras. Darbdaviai siūlo, kad profesinio mokymo programose
būtų daugiau dėmesio skiriama el. verslo ir socialinių medijų pritaikymo, IKT, tyrimų atlikimo ir
duomenų analizės gebėjimams plėtoti. Studijose įvardijami statybos ir informacinių technologijų
sektoriai kaip daugiausia darbo vietų siūlantys sektoriai.
47 informacijos rinkimo, planavimo/organizavimo, problemų sprendimo, inovatyvumo ir kūrybiškumo, sisteminio
mąstymo
64
Studijose paprastai parengiamos rekomendacijos atskirų sektorių plėtrai ir organizuojami
suinteresuotų pusių susitikimai šių rekomendacijų įgyvendinimui aptarti. Įmonių darbuotojų
mokymai (springboards) planuojami remiantis ekspertų grupių išvadomis, profesinio mokymo ir
aukštojo mokslo strategijomis ir IKT gebėjimų veiksmų planu. Pavasarį skelbiami konkursai
darbuotojų mokymo finansavimui gauti. Ekspertų nuomonė ir studijos lemia užsieniečiams
išduodamų leidimų dirbti Airijoje kvotas. Studijų rezultatai pristatomi informaciniuose karjeros
portaluose Qualifax ir Careersportal, apie juos informuojami karjeros konsultantai (Informacinė
ataskaita apie KPMPC darbuotojo vizitą į Airiją, 2015).
2.3. Pameistrystė Airijoje
Pameistrystės sistemos gerinimui ir plėtrai Airijoje skiriamas vis didesnis dėmesys.
Pirmasis teisės aktas, reglamentuojantis pameistrystę, buvo priimtas jau 1967 m., o pameistrystės
įgyvendinimo tvarka priimta 1997 m. Airijos teisės aktuose aiškiai nustatytos institucinės
atsakomybės, pameistrystės programų rengimo ir įgyvendinimo tvarka, darbdavių pareigos
(Informacija apie KPMPC darbuotojų vizitą į Airiją, 2015).
Pameistrystės sistemą administruoja SOLAS:
nustato procedūras;
rengia ir vėliau QQI tvirtinimui teikia pameistrystės mokymo programas;
planuoja pameistrystės programų įgyvendinimą;
rengia vertinimo gaires;
pripažįsta pameistrių ankstesnį mokymąsi;
tvirtina pameistrystės vietas;
tvarko pameistrių registrą;
stebi programų įgyvendinimą48.
Pameistrystės apeliacinė komisija ir nacionalinė pameistrystės patariamoji taryba
(National Apprenticeship Advisory Council) veikia prie SOLAS.
Airijos statybos, elektros, automobilių priežiūros, inžinerijos ir spaudos sektoriuose
įgyvendinamos 25 pameistrystės programos. Statybos sektoriuje pameistrių yra daugiausia - 80
proc. (Informacija apie KPMPC darbuotojų vizitą į Airiją, 2015). Darbdaviai gali teikti mokymą
pameistrystės forma, jeigu jie nurodytu laiku pateikia prašymą SOLAS ir atitinka pameistrystės
vykdymui keliamus reikalavimus (pvz., suteikia reikiamas sąlygas atitinkamos profesijos
mokymui, atitinka teisės aktuose nustatytus įsipareigojimus darbdaviams, suteikia specifinius
įgūdžius, žinias ir reikiamas kompetencijas, numatytas amato įgijimo programoje, sudaro sąlygas
vykti pameistrystei pagal SOLAS sudarytą tvarkaraštį).
Mokiniai į pameistrystės programas priimami nuo 16 m. amžiaus. Yra nustatyti
minimalūs reikalavimai jų išsilavinimui (pvz., reikia turėti atitinkamą dalykų, svarbių įgyjant
pagrindines programoje numatytas kompetencijas, įvertinimą). Be to, būsimi pameistriai turi
užsiregistruoti SOLAS ne vėliau kaip 2 savaites iki pameistrystės mokymo pradžios, garantuoti,
kad gali mokytis pameistrystės pagal nurodytą tvarkaraštį, įsipareigoti dalyvauti savo darbinės
veiklos vertinime, įsipareigoti laiku pasiekti rezultatus. Pats pameistrystės programų
įgyvendinimas vyksta 7 etapais: virš 60 proc. programos laiko (4 etapai) vyksta darbo vietoje, o
48 http://www.fas.ie/en/Training/Apprenticeships/default.htm
65
40 proc. (3 etapai (2-asis, 4-asis ir 6-asis)) – mokymo įstaigoje. Programų trukmė – nuo 2 iki 4
metų (žr. 1 pav.)
1 pav. Pameistrystės įgyvendinimo etapai Airijoje. Šaltinis: Apprenticeship Information: knowledge, skills, competence
Visos pameistrystės mokymo programos yra modulinės. Kiekviename modulyje nustatyti
jo tikslai, mokymosi rezultatai, svarbiausi mokymosi elementai (key learning points).
Programose išskiriami bendrieji ir specialybės gebėjimai, o baigiamasis vertinimas vykdomas
darbo vietoje. Mokymo įstaigoje vertinimo tikslais rengiami kursiniai darbai, atliekamos teorinės
ir praktinės užduotys. Pameistriams dažniausiai suteikiama 6 lygio Airijos kvalifikacijų sandaros
kvalifikacija (EKS - 5).
Pameistrystės programų peržiūra (appreneticeship review), inicijuota prieš tris metus,
paskatino sukurti Nacionalinę pameistrystės patariamąją tarybą ir parengti veiksmų planą ir
rekomendacijas pameistrystės sistemos tobulinimui:
siekti, kad ne mažiau kaip 50 proc. pameistrystės programos laiko truktų darbo
vietoje;
mokymosi turinį derinti su Airijos kvalifikacijų sandaros lygių aprašais;
pameistrystės būdu įgytas kvalifikacijas priskirti 5 arba aukštesniam kvalifikacijų
sandaros lygiui;
programų trukmę planuoti ne mažesniam kaip 2 metų laikotarpiui;
sudaryti darbo sutartis su pameistriais;
peržiūrėti/koreguoti visas dabartinės pameistrystės programas;
išplėsti pameistrystę į kitus sektorius;
nustatyti pameistrių karjeros ir tolimesnio mokymosi galimybes;
taikyti ankstesnio mokymosi pripažinimo mechanizmus;
įpareigoti darbdavius mokėti pameistriams ir mokymosi darbo vietoje, ir mokymosi
švietimo įstaigoje metu;
inicijuoti pameistrystės reklaminę kampaniją, siekiant parodyti pameistrystės naudą
ir galimybes (Apprenticeship Implementation Plan, 2013).
66
2015 m. pameistrystės taryba (Airijoje) inicijavo konkursą naujoms pameistrystės
programoms rengti. Buvo sulaukta 86 pasiūlymų iš inžinerijos, statybų, turizmo ir sporto,
finansinių paslaugų sektorių įmonių, darbdavių asociacijų bei švietimo įstaigų. Atsirinkus
geriausius pasiūlymus, jau 2015 m. ketinama parengti naujų pameistrystės programų.
Publikacijoje „Review of Apprenticeship Training in Ireland" (2013) pabrėžiama, kad
vienas svarbiausių pameistrystės privalumų yra darbdavių ir profesinio mokymo įstaigų
bendradarbiavimo gerinimas, skatinantis darbdavius imtis iniciatyvos, siekiant užtikrini
profesinio mokymo kokybę. Pabrėžiama, kad gerai parengta profesinio mokymo programa,
kokybiškas mokymosi procesas, kompetentingas specialistas gerina įmonių konkurencingumą.
Taip pat nurodoma, kad aptariant pameistrystę dažnai minima Austrijos, Danijos ir Vokietijos
patirtis, tačiau svarbu atsižvelgti į šalies profesinio mokymo sistemos teisinę bazę, bendrą šalies
situaciją. Pabrėžiama, kad Airija negali tiesiog perimti kurios nors šalies pameistrystės sistemos,
nes skiriasi švietimo struktūra, ekonomika, situacija darbo rinkoje ir kt. Akcentuojama, kad
Airijai reikalinga lanksti pameistrystės sistema (Review of Apprenticeship Training in Ireland,
2013). Taip pat Review of Apprenticeship Training in Ireland (2013), išanalizavus situaciją
šalyje, teigiama, kad pameistrystės praktika, jos organizavimas priklauso ir nuo konkretaus
sektoriaus poreikių.
2.4. Profesinio orientavimo aktualijos Airijoje
Profesinis orientavimas49 Airijoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, yra sritis, kuria
pastaraisiais metais ypač rūpinamasi. Tam įtakos turėjo ir Europinė profesinio orientavimo
politika. 2010 m. kovo 3 d. Europos Komisijos komunikato „Europa 2020: pažangaus, tvaraus ir
integracinio augimo strategija“ ateinančiam dešimtmečiui iniciatyvoje „Naujų įgūdžių ir darbo
vietų kūrimo darbotvarkė“ pabrėžiama darbo rinkos modernizavimo svarba, didinant užimtumą
ir siekiant ES socialinių modelių tvarumo. Iniciatyvoje numatyti veiksmai, padėsiantys: pagerinti
darbo rinkos lankstumą ir saugumą; motyvuoti žmones investuoti į gebėjimų ugdymą ir
kvalifikacijos tobulinimą siekiant, kad kvalifikacija atitiktų darbo rinkos poreikius; pagerinti
naujų darbo vietų kūrimo sąlygas ir pan. Su profesinio orientavimo sistemos tobulinimu susiję
šie ES dokumentai: 2007 m. Europos Sąjungos Tarybos rezoliucija „Nauji įgūdžiai naujoms
darbo vietoms“ (angl. New Skills for New Jobs); 2008 m. Europos Sąjungos Tarybos rezoliucija
„Geresnis orientavimo visą gyvenimą integravimas į švietimo ir mokymosi visą gyvenimą
strategijas“ (angl. Council Resolution on Better Integrating Lifelong Guidance Into Lifelong
Learning Strategies), šioje rezoliucijoje karjeros kompetencijų įgijimo skatinimas yra prioritetinė
veikla. 2008 m. parengta Europos Komisijos strategija „Nauji įgūdžiai naujoms darbo vietoms:
Numatyti ir suderinti darbo rinkos ir įgūdžių poreikius“ (angl. New Skills for New Jobs:
Anticipating and matching labour market and skills needs), kurioje keliamas darbo jėgos
poreikių prognozavimo ir atitinkamų gebėjimų ugdymo (pradedama jau mokykloje) klausimas
(European Commission's strategy New Skills for New Jobs: Anticipating and match labor market
and skills needs, 2008; European Union Council's Resolution New skills for new jobs, 2007,
49 naudojama Lietuvos teisės aktais apibrėžta profesinio orientavimo sąvoka, (kaip plačiausia, apimanti vosas
profesinio orientavimo paslaugas), nesiekiant pradėti diskusijos kuri sąvoka profesinis orientavimas ir karjeros
projektavimas yra platesnė, ar lygiavertė.
67
European Union Council's resolution Better integrating lifelong guidance in education and
lifelong learning strategies, 2008).
Didelis dėmesys profesiniam orientavimui Airijoje matomas analizuojant naujausias
rekomendacijas, švietimo gaires, kitus svarbius dokumentus. Tendencijų profesinio orientavimo
aspektu esmę atspindi ES šalių (žr. 7 priedą) profesinio orientavimo sistemų aprašai, pateikiami
Euroguidance tinklo interneto svetainėse. Airija dalyvauja ir The International Association for
Educational and Vocational Guidance (IAEVG) veikloje. Tai pasaulinė orientavimo ir
konsultavimo karjerai organizacija, kurios misija – skatinti švietimo ir profesinio orientavimo
plėtrą ir kokybę, siekiant užtikrinti, kad visi piliečiai galėtų gauti švietimo ir profesinio
orientavimo ir konsultavimo paslaugas iš kompetentingų ir pripažintų darbuotojų. Asociacija tris
kartus per metus leidžia naujienlaiškį ir Tarptautinį švietimo ir profesinio orientavimo žurnalą,
kuriame publikuojami straipsniai, skirti darbui ir laisvalaikiui, karjeros vystymui, konsultavimo
ir orientavimo karjerai bei ugdymo karjerai klausimams. Euroguidance centrai50 – surenka,
apdoroja ir platina informaciją apie mokymosi ir mokymo galimybes ES, palaiko mobilumo
idėją. Taip pat palaiko ryšį su profesinio orientavimo specialistais, prisideda prie karjeros mugių
organizavimo, leidžia leidinius, rengia nacionalinių ir tarptautinių idėjų pristatymus.
Euroguidance centrų atstovai susitinka su profesiniu orientavimu suinteresuotais asmenimis.
Airijos nacionalinis švietimo konsultavimo centras51 (angl. National Centre for Guidance
in Education) yra atsakingas už ugdymą karjerai įvairiu lygiu nuo pat pradinės mokyklos suolo,
teikia profesinio orientavimo paslaugas visame švietimo sektoriuje, bendradarbiauja su
įvairiomis organizacijomis. Šia veikla užsiima įvairiuose šalies regionuose įkurtos Airijos Informavimo ir konsultavimo institucijos52.
Karjeros konsultantų rengimo institutas53 (angl. Institute of Guidance Counsellors) –
įkurtas 1968 metais, yra profesinė organizacija, atstovaujanti daugiau nei 1200 praktikų antrojo
lygio mokyklų. Teikia suaugusiųjų profesinio orientavimo paslaugas, vykdo privačią praktiką,
teikia tęstinio mokymo paslaugas karjeros specialistams.
Nacionalinė pedagoginių psichologinių paslaugų tarnyba54 (angl. National Educational
Pychological Service) teikia psichologines paslaugas pradinių ir vidurinių mokyklų mokiniams.
Tačiau šios paslaugos prieinamos ne kiekvienam mokiniui, pirmumo teisė suteikiama
mokiniams, turintiems mokymosi sutrikimų.
Taigi, kaip konstatavo projekto „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir
plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme" ekspertų grupė, analizavusi įvairių šalių
profesinio orientavimo patirtį ir parengusi „Bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo
įstaigų mokinių karjeros vystymo modelio diegimo rekomendacijas" (2011), Airija neturi
integruotos ir visa apimančios ugdymo karjerai/profesinio orientavimo paslaugų sistemos. OECD
ekspertams, atlikus švietimo situacijos Airijoje apžvalgą, 2004 metais buvo įsteigtas Nacionalinis
orientavimo forumas (angl. National Guidance Forum). Tai teigiamas žingsnis Airijos profesinio
rengimo ir profesinio orientavimo srityse, nes Nacionalinis orientavimo forumas sukėlė švietimo
ir darbo rinkos sektoriaus institucijų susidomėjimą, buvo susitarta dėl bendros, išsamios
profesinio orientavimo paslaugų strategijos, profesinio orientavimo paslaugų vizijos. Airijoje
50 http://www.euroguidance.ie/activities#sthash.hX4OEXrM.dpbs 51 http://www.ncge.ie/ 52 http://www.ncge.ie/factsheets/websites%200406.doc 53 www.igc.ie 54 http://www.education.ie/en/Schools-Colleges/Services/National-Educational-Psychological-Service-NEPS-
/NEPS-Home-Page.html
68
profesinio orientavimo paslaugas (skirtingu platumu, skiriasi sąlygos) teikia įvairios
organizacijos.
Airijoje, kaip ir daugelyje ES šalių, profesinis orientavimas siejamas su mokymosi visą
gyvenimą idėjomis. Pagrindiniai ugdymo karjerai / profesinio orientavimo paslaugų strategijos
akcentai:
„Ugdymo karjerai / profesinio orientavimo paslaugas teikiančių specialistų vaidmuo –
skleisti aukštos kokybės informaciją, susijusią su karjera ar švietimu.
Remiantis mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija, kurioje ypač pabrėžiamos
žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, konsultavimas turi ugdyti šias kompetencijas, apimant visus
amžiaus tarpsnius.
Ugdymo karjerai / profesinio orientavimo paslaugos turi būti pagrįstos ne amžiumi, o
individo poreikiais" (Bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokinių
karjeros vystymo modelio diegimo rekomendacijos, 2011, p. 34).
Norime atkreipti dėmesį, kad Airijoje yra skiriamas dėmesys individualiam
konsultavimui karjeros klausimais. OECD duomenimis (2002), prieš dešimtmetį tik keletas šalių
sėkmingai taikė individualų konsultavimą karjeros klausimais (Career guidance: new ways
forward, 200355). Šioje ataskaitoje atkleidžiama, kad Airijos, Korėjos, Prancūzijos mokiniai,
mokydamiesi pagal profesinio mokymo programas, gavo daugiausia individualių konsultacijų
profesinio orientavimo tematika (žr. 5 lentelę). Pažymėtina, kad daugiausia, net 87 proc. Airijos
mokinių, gavo individualias karjeros konsultavimo paslaugas mokydamiesi pagal profesinio
mokymo programas. Kiekvienas karjeros konsultantas turi turėti formaliais įrodymais
pagrindžiamą pasirengimą teikti profesinio orientavimo paslaugas ir mokytojo kvalifikaciją.
Mokytojai, kurie turi mažesnį pedagoginį krūvį, gali būti įpareigoti suteikti patarimus profesinio
orientavimo, karjeros klausimais. Jie padeda mokiniams, turintiems asmeninių problemų ir
mokymosi sunkumų. Ugdymas karjerai nėra privalomas, tačiau yra įtrauktas į kai kurias
programas (priklauso nuo mokyklos).
5 lentelė. Mokiniai (procentais), kurie gavo individualias karjeros konsultavimo
paslaugas mokydamiesi pagal profesinio mokymo programas (2002 m.)
Šalis Procentai (profesinis mokymas)
Belgija 34
Danija 59
Suomija 76
Prancūzija 78
Vengrija 67
Airija 87
Italija 38
Korėja 79
Meksika 28
Norvegija 51
Portugalija 66
Ispanija 77
55 Career guidance: new ways forward (2003).
69
Švedija 68
Šveicarija 28
Šaltinis: Career guidance: new ways forward, 2003, p. 57.
Airijoje 1998 m. patvirtintame Švietimo įstatyme56 nurodoma, kad mokiniai turi turėti
prieigą prie pagalbos, t.y. turi turėti prieigą prie profesiniam orientavimui skirtų paslaugų. Pagal
profesinio orientavimo paslaugų plėtros iniciatyvas (angl. Guidance Enhancement Initiative,
2001) kiekvienai mokyklai profesiniam orientavimui skirta papildomų išteklių, taip pat
gausinamas personalas profesinio orientavimo paslaugoms teikti; aiškiai įvardintas skatinimas
mokyklas, užmegzti ir plėtoti bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, kitomis švietimo
įstaigomis, taip pat skatinama rūpintis socialinės atskirties prevencija.
Vienas iš socialinių partnerių, darbdavių bendradarbiavimo su profesinio orientavimo
atstovais Airijoje rezultatų – sektorių studijos apie darbo jėgos situaciją ir prognozuojamas
tendencijas. Airijoje per metus atliekama po 3-4 atskirų sektorių studijas apie darbo jėgos
situaciją ir prognozuojamas tendencijas. Šiose sektorių studijose apie darbo jėgos situaciją,
prognozuojamas tendencijas yra parengiamos rekomendacijos atskirų sektorių plėtrai ir
organizuojami suinteresuotų pusių susitikimai šių rekomendacijų įgyvendinimui aptarti. Įmonių
darbuotojų mokymai (angl. spring boards) planuojami remiantis ekspertų grupių išvadomis,
profesinio mokymo, aukštojo mokslo strategijomis ir IKT gebėjimų veiksmų planu. Pavasarį
skelbiami konkursai darbuotojų mokymo finansavimui gauti. Ekspertų nuomonė ir studijos lemia
užsieniečiams išduodamų leidimų dirbti Airijoje kvotas. Studijų rezultatai pristatomi
informaciniuose karjeros portaluose Qualifax ir Careersportal, apie juos informuojami karjeros
konsultantai.
Airijoje, kaip ir Pietų Korėjoje, Liuksemburge mokyklos pačios sprendžia, siūlyti
karjeros mokymo programą ar ne. Numatyta, kad 500 mokinių turi tekti vienas karjeros
konsultantas. Dažniausiai tai būna mokytojai, įgiję papildomą kvalifikaciją. Dažniai jie nedirba
visu etatu kaip karjeros konsultantai – šių paslaugų teikimas yra derinamas su mokytojo
pareigomis. Šie mokytojai gali turėti papildomą kvalifikaciją, nebūtinai konsultavimo srities, gali
būti kaip papildoma kvalifikacija iš psichologijos, socialinių mokslų, personalo vadybos sričių
(Bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokinių karjeros vystymo modelio
diegimo rekomendacija, 2011).
Bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokinių karjeros vystymo
modelio diegimo rekomendacijų (2011) rengimo grupė pastebi, kad tęstinio mokymo lygmenyje
teikiamos įvairios profesinio orientavimo paslaugos, o šias paslaugas teikiantys centrai yra
kuruojami vietos profesinio mokymo komitetų (angl. Vocational Education Committees).
Ugdymui karjerai ir kitas profesiniam orientavimui skirtas paslaugas siūlo ir jaunimo
informacijos centrai (angl. Youth Information Centres), juos kuruoja įvairios jaunimo
organizacijos. Taip pat Airijoje yra privačių įstaigų, kurios teikia ugdymo karjerai ir kitas
profesinio orientavimo paslaugas.
Profesinio orientavimo paslaugų kokybę koordinuoja Nacionalinis švietimo konsultavimo
centras57 (angl. National Centre for Guidance in Education). Esminės funkcijos – užtikrinti, kad
būtų gerinama profesinio orientavimo paslaugų kokybė, metodinė bazė; koordinuoti profesinio
orientavimo paslaugų kokybės įvertinimą, teikti rekomendacijas. Nacionalinis profesinio
56 http://www.irishstatutebook.ie/1998/en/act/pub/0051/ 57 http://www.ncge.ie/
70
orientavimo forumas (angl. National Guidance Forum) yra parengęs profesinio orientavimo
paslaugas teikiančių specialistų kompetencijų aprašą, taip siekiama užtikrinti teikiamų paslaugų
kokybę.
2.5. Airijos ir Lietuvos profesinio mokymo situacija ir sąsajos
Remiantis 1-uoju ir 2-uoju skyriumi, pateikiama susisteminta Airijos profesinio mokymo
situacija, geroji patirtis. Airijos profesinio mokymo patirtis yra lyginama su profesinio mokymo
situacija Lietuvoje (žr. 6 lentelę) pagal šias sritis:
profesinio mokymo modelis; profesinio mokymo valdymas; profesinio mokymo dalyviai (išskyrus socialinius partnerius); socialinių partnerių, darbdavių vaidmuo; kvalifikacijų sandara; profesinio mokymo programos; pameistrystė; profesinis orientavimas; finansavimas; profesinio mokymo kokybės užtikrinimas.
6 lentelė. Profesinis mokymas Airijoje ir Lietuvoje
Analizės sritis
Profesinis mokymas
AIRIJOJE Profesinis mokymas LIETUVOJE
Profesinio mokymo
modelis Ilgą laiką vyravęs rinkos (liberalusis) /
liberalios rinkos ekonomikos profesinio
mokymo modelis, pereinantis į mišrųjį
profesinio mokymo modelį.
Mišrus profesinio mokymo modelis,
išsivystęs iš valstybės reguliuojamo
modelio.
Profesinio mokymo
valdymas Koordinuoja Švietimo ir gebėjimų
ministerija (Švietimo ir įgūdžių
departamentas), kitos valstybinės
įstaigos ir valdininkai.
Koordinuoja Švietimo ir mokslo
ministerija, kitos valstybinės įstaigos ir
valdininkai. Vykdoma profesinio
mokymo įstaigų decentralizacija. Profesinio mokymo
dalyviai (išskyrus
socialinius
partnerius)
Švietimo ir gebėjimų ministerija
(Švietimo ir įgūdžių departamentas),
Darbo vietų, įmonių ir inovacijų
ministerija (Darbo vietų, įmonių ir
inovacijų bei Socialinės apsaugos
departamentai), Airijos profesinio
mokymo tarnyba (SOLAS), Švietimo
tarybos, profesinio mokymo įstaigos,
Airijos kokybės ir kvalifikacijų
agentūra, Ateities gebėjimų poreikių
grupė, Airijos ekonominių ir socialinių
tyrimų institutas, darbdavių, švietimo
įstaigų, profesinių organizacijų
(profsąjungų) ir susijusių reguliavimo
įstaigų atstovų sudarytos ekspertų
Švietimo ir mokslo ministerija
Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija, Ūkio ministerija, kitos
ministerijos, KPMPC, LPMT,
formaliojo profesinio mokymo
teikėjai, pedagoginiai darbuotojai.
71
grupės. Socialinių partnerių,
darbdavių vaidmuo Vertina SOLAS parengtas studijas apie
situaciją ir prognozes darbo rinkoje,
teikia savalaikę informaciją ir
konsultuoja Airijos vyriausybę apie
darbo rinkos pokyčius, dabartinius ir
būsimus gebėjimų poreikius
(informacija įtakojanti Airijos ūkio ir
verslo plėtrą), rengia kvalifikacijų
aprašus.
Prisideda prie profesinio mokymo
politikos formavimo per LPMT ir
CPK. Gali inicijuoti naujų
kvalifikacijų, profesinių standartų,
profesinio mokymo programų
rengimą.
Dalyvauja: formuojant profesinio
mokymo programų turinį; vertinant
profesinio mokymo programų
atitikimą darbo rinkos poreikiams;
organizuojant praktinį mokymą;
vertinant asmens įgytas
kompetencijas58; vertinant profesinio
mokymo programas pagal jų atitiktį
ūkio poreikiams; planuojant mokinių
priėmimą į valstybės finansuojamas
profesinio mokymo programas;
vykdant profesinį orientavimą;
derinant asmens įgytų kompetencijų
vertinimo organizavimą; organizuojant
praktinį profesinį mokymą įmonėje,
įstaigoje, ūkininko ūkyje ar pas laisvąjį
mokytoją ir atliekant jo priežiūrą;
atliekant profesinio mokymo įstaigų
vadybinės ir pedagoginės veiklos
išorinį vertinimą; Lietuvos ir apskričių
profesinio mokymo tarybų,
Kvalifikacijos tarnybos centrinio ir
sektorinių profesinių komitetų
veikloje.
Kvalifikacijų
sandara Kvalifikacijos Airijoje nusakomos
kvalifikacijų tipų aprašais, rengiamais
pagal iš anksto aptartą struktūrą,
kuriuose detaliai aprašomos žinių,
įgūdžių ir kompetencijų sritys. Visos
Airijoje teikiamos kvalifikacijos yra
suskirstytos į 9 lygius (atitikmuo tarp
Airijos kvalifikacijų sandaros ir
Lietuvos būtų toks: 1-2 lygis atitinka
Lietuvos ir Europos kvalifikacijų
sandarų 1 lygį, 3 - 2 lygį, 4 - 3 lygį, 5 -
4 lygį, 6 - 5 lygį, 7-8 - 6 lygį, 9 – 7 lygį,
10 – 8 lygį. 5-9 lygio kvalifikacijos
priskiriamos profesinėms (Professional
Award-type Descriptors (Award Class:
Professional) ir kai kurios iš jų
įgyjamos ir pameistrystės būdu.
Lietuvos visos teikiamos kvalifikacijos
yra suskirstytos į 8 lygius. Mokymosi
rezultatus sandaroje apibūdina veiklos,
kurią atlikti yra pasirengęs
kvalifikaciją įgijęs asmuo,
sudėtingumo, savarankiškumo ir
kintamumo kriterijai. Keturis
išsilavinimo lygius gali apimti
bendrasis ugdymas, penkis – profesinis
mokymas, keturis – aukštasis mokslas.
Kvalifikacijos skirstomos į:
kvalifikacijas darbui (siekiant parengti
asmenį darbui) ir kvalifikacijas
mokymuisi (siekiant parengti asmenį
tolesniam mokymuisi. Tokios
kvalifikacijos įgyjamos baigus
pagrindinio arba vidurinio ugdymo
58 Besimokančių pagal formaliojo profesinio mokymo programas įgytų kompetencijų vertinimą organizuoja
akredituotos kompetencijų vertinimo institucijos.
72
Kvalifikacijos (angl. major awards) yra
sudarytos iš modulių (angl. minor
awards), o Kvalifikacijų aprašuose
nustatomi mokymo tikslai, modulių
sąrašai ir jų apimtis kreditais (paprastai,
1 modulis atitinka 15 kreditų).
programas). Profesinio mokymo
kvalifikacijoms Lietuvos kvalifikacijų
sistemoje priskiriami pirmieji penki
lygiai.
Profesinio mokymo
programos Visos pameistrystės mokymo
programos yra modulinės. Kiekviename
modulyje nustatyti jo tikslai, mokymosi
rezultatai, svarbiausi mokymosi
elementai (angl. key learning points).
Programose išskiriami bendrieji ir
specialybės gebėjimai. Baigiamasis
vertinimas vykdomas darbo vietoje.
Mokymo įstaigoje vertinimo tikslais
rengiami kursiniai darbai, atliekamos
teorinės ir praktinės užduotys.
Pameistriams dažniausiai suteikiama 6
lygio Airijos kvalifikacijų sandaros
kvalifikacija (EKS - 5).
Vyksta pameistrystės programų
peržiūra ir jų atnaujinimas.
Profesinėse mokyklose mokymas
vyksta pagal keturių pakopų profesinio
mokymo programas. Programų turinys
formuojamas kompetencijų ir mokymo
tikslų pagrindu, vadovaujantis
atitinkamu profesinio rengimo
standartu bei Švietimo ir mokslo
ministerijos nustatytais bendraisiais
reikalavimais. Profesinio mokymo
programą sudaro:
a) bendra dalis visoms Lietuvos
mokykloms. Joje nusakoma profesinės
veiklos sritis, kompetencijos, mokymo
tikslai ir vertinimo nuostatos -
elementai perkelti iš atitinkamo
profesinio rengimo standarto;
b) pasirenkamoji dalis, apimanti
dalykų programas, mokymo metodus,
mokymo priemones ir pan. Pameistrystė Airijos teisės aktuose aiškiai nustatytos
institucinės atsakomybės, pameistrystės
programų rengimo ir įgyvendinimo
tvarka, darbdavių pareigos.
Pameistrystės sistemą administruoja
SOLAS: nustato procedūras; rengia ir
vėliau tvirtinimui teikia pameistrystės
mokymo programas; planuoja
pameistrystės programų įgyvendinimą;
rengia vertinimo gaires; pripažįsta
pameistrių ankstesnį mokymąsi; tvirtina
pameistrystės vietas; tvarko pameistrių
registrą; stebi programų įgyvendinimą.
Prie SOLAS veikia Pameistrystės
apeliacinė komisija ir nacionalinė
pameistrystės patariamoji taryba
(National Apprenticeship Advisory
Council).
Profesinio mokymo įstatyme yra
apibrėžta pameistrystės mokymo
aplinka, formalizuota pati mokymo
forma. Kituose teisės aktuose
reglamentuotos darbdavių, pameistrių
ir mokymo įstaigų atsakomybės sritys,
apibrėžtos pameistrystės sutartys bei
mokymo proceso organizavimas.
Pameistrystės profesinio mokymo
sistemai įdiegti turi būti sukurti įmonių
skatinimo mechanizmai, varijuojantys
nuo tiesioginio patiriamų išlaidų ar jų
dalies kompensavimo iki mokestinių
lengvatų taikymo. Galima remtis kitų
šalių pavyzdžiu, derinant finansavimo,
mokestinių lengvatų, atleidimo nuo
socialinio draudimo įmokų už
pameistrius mokėjimo ar specialaus
pameistrystės mokesčio rinkimo
finansinius instrumentu. Finansiniai ir
mokestiniai pameistrystės diegimo
klausimai kol kas dar nėra
sprendžiami. Profesinis
orientavimas Airijos nacionalinis švietimo
orientavimo centras yra atsakingas už
ugdymą karjerai įvairiu lygiu nuo pat
Lietuvos mokinių neformaliojo
švietimo centras yra ŠMM įgaliota
institucija, koordinuojanti ir vykdanti
73
pradinės mokyklos suolo. Įvairiuose
šalies regionuose įkurtos Airijos
Informavimo ir konsultavimo
institucijos59.
Individualios konsultacijos profesinio
orientavimo klausimais teikiamos
švietimo įstaigose, šias paslaugas teikia
asmuo, turintis mokytojo kvalifikaciją
ir pasirengimą profesinio orientavimo
ar susijusioje srityje.
Suinteresuoti asmenys gali rasti60
skelbiamą detalią informacija apie
esamas profesijas, darbo rinkos
poreikius, dirbančiųjų pasiskirstymą
pagal amžių, išsilavinimą, lytį, atskirų
profesijų darbuotojų trūkumą ir kt.
Darbdaviai laisvanoriškai
bendradarbiauja su profesinio mokymo
įstaigomis ir įsitraukia į profesinio
orientavimo veiklas. Dokumentuose,
strategijose aiškiai įvardintas mokyklų
skatinimas užmegzti ir plėtoti
bendradarbiavimą su socialiniais
partneriais.
Yra parengtas, patvirtintas profesinio
orientavimo paslaugas teikiančių
specialistų kompetencijų aprašas, kaip
vienas iš instrumentų užtikrinti
teikiamų paslaugų kokybę.
mokinių profesinį orientavimą visoje
šalyje.
Bendrojo ugdymo mokyklos ir
profesinio mokymo įstaigos yra
pagrindinės švietimo įstaigos,
teikiančios profesinio orientavimo
paslaugas jose besimokantiems
mokiniams.
Profesinio orientavimo paslaugų
teikėjų, koordinatorių, pagalbininkų
gausa61 neužtikrina profesinio
orientavimo paslaugų kokybės ir
apimties (ne visi mokiniai gauna šias
paslaugas).
Socialiniai partneriai, darbdaviai
savanoriškai dalyvauja profesiniame
veiklinime bei profesiniame
orientavime.
Profesinio orientavimo stebėsena
pradėta vykdyti tik 2013 m., net
nepatvirtinus jos kiekybinių ir
kokybinių rodiklių sąrašo, realus,
pilnas profesinio orientavimo paslaugų
kokybės vertinimas neatliekamas.
Nėra parengtas ir patvirtintas
profesinio orientavimo paslaugas
teikiančių specialistų kompetencijų
aprašas, kaip vienas iš instrumentų
užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę.
Finansavimas Airijos profesinio mokymo tarnyba
(angl. Further Education and Training
Authority in Ireland - SOLAS) kuruoja
pagrindinių profesinio mokymo teikėjų
(švietimo tarybų) veiklą ir yra atsakinga
už profesinio mokymo finansavimą ir
planavimą.
Pirminis profesinis mokymas
finansuojamas iš valstybės biudžeto.
Profesinio mokymo teikėjams
finansavimas skiriamas taikant
formaliojo profesinio mokymo lėšų
skaičiavimo vienam mokiniui, kuris
mokosi pagal formaliojo profesinio
mokymo programą, metodiką. Profesinio mokymo
kokybės
užtikrinimas
Profesinio mokymo kokybės valstybės
lygiu siekiama šiomis priemonėmis:
a) rengiant įgūdžių poreikio darbo
rinkoje biuletenius, mokyklų
Profesinio mokymo kokybės valstybės
lygiu siekiama šiomis priemonėmis:
a) rengiant ir tvirtinant profesinio
rengimo ir profesinius standartus;
59 Siekiant užtikrinti, kad visi piliečiai galėtų gauti švietimo ir profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas iš
kompetentingų ir pripažintų darbuotojų. 60 SOLAS portale. 61 švietimo pagalbą teikiantys specialistai ar jų grupės, švietimo teikėjai, neformaliojo švietimo mokyklos, kitos
švietimo įstaigos, daugiafunkciai centrai, teritorinės darbo biržos, Švietimo mainų paramos fondas, Švietimo ir
mokslo ministerija, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, Švietimo informacinių technologijų centras,
savivaldybės vykdomoji institucija, socialiniai partneriai.
74
absolventų pasirinktų veiklų apžvalgas,
su šalies ūkio prognozėmis susietas
užimtumo prognozes, laisvų darbo vietų
pasiūlos suvestines;
b) rengiant kvalifikacijų aprašus ir
naudojant juos profesinio mokymo
programų rengime;
c) vertinant ir tvirtinant profesinio
mokymo programas ir prižiūrint jų
įgyvendinimą;
d) diegiant pameistrystę.
b) rengiant ir registruojant naujas
profesinio mokymo programas ir
išduodant joms vykdyti licencijas;
c) prižiūrint profesinio mokymo
programų vykdymą;
d) vertinant žinias, įgūdžius ir
kompetencijas, būtinas tam tikrai
kvalifikacijai.
Pastaba: lentelė parengta remiantis 1-ojo ir 2-ojo skyriaus medžiaga.
75
3. PROFESINIO MOKYMO PLĖTROS LIETUVOJE ALTERNATYVOS IR
JŲ APTARIMAS
3.1. Profesinio mokymo plėtros ir tobulinimo siekiai valstybės lygmeniu
2015 m. Švietimo ir mokslo ministrės patvirtintuose artimiausiųjų dvejų metų
Bendruosiuose profesinio mokymo planuose62 numatyta stiprinti profesinio mokymo ryšį su
darbo rinka, įvesti modulinį profesinį mokymą. Tikimasi, kad modulinis profesinis mokymas
padės lanksčiau reaguoti ir į darbdavių, ir į besimokančiųjų poreikius bei sukurs daugiau
galimybių rinktis pameistrystę, profesiją įgyti mokantis darbo vietoje. Planuojama, kad
modulinis profesinis mokymas leis operatyviau įgyti atskirų profesinių kompetencijų. Taip bus
padėti pagrindai kvalifikacijos įgijimui palaipsniui: ją bus galima įgyti dalimis, mokantis atskirų
kompetencijų pagal atskirus profesinio mokymo programos modulius. Asmeniui tai leis sparčiau
įsilieti į darbo rinką, visada turint galimybę tęsti mokslus profesinio mokymo įstaigoje, siekiant
įgyti naujas kompetencijas.
Profesinio mokymo plėtros 2014–2016 metų veiksmų plane įvardytas pagrindinis
profesinio mokymo tikslas: „plėtoti modernią profesinio mokymo sistemą, atitinkančią
besimokančio asmens, visuomenės ir valstybės poreikius ir užtikrinančią profesinio mokymo
įstaigų absolventų profesinės veiklos galimybes.” Šiame veiksmų plane yra numatyta, kokius
uždavinius vykdant bus siekiama pagrindinio profesinio mokymo plėtros tikslo. Suformuluoti šie
uždaviniai:
Mokykloms sudaryti sąlygas lanksčiai formuoti ugdymo turinį ir organizuoti ugdymo ir
mokymosi procesą. Šiam uždaviniui pasiekti yra numatytos šios priemonės: a) užtikrinti
mokiniams didesnes pasirinkimo galimybes ir kokybišką profesinio mokymo programų
įgyvendinimą, b) gerinti profesinio mokymo įstaigų infrastruktūrą ir materialinį
aprūpinimą. Numatytos priemonės bus įgyvendinamos parengiant ir diegiant profesinio
mokymo įstaigų tinklo optimizavimo planą, vykdant profesinio mokymo įstaigų
infrastruktūros plėtros projektus, šiuolaikine įranga aprūpinant mokyklų praktinio
mokymo bazes.
Gerinti profesinio mokymo programų kokybę ir pasiūlą. Šiam uždaviniui pasiekti yra
numatytos šios priemonės: a) atnaujinti profesinio mokymo programas, atsižvelgiant į
ūkio ir regiono poreikį, b) organizuoti mokymą darbo vietose (taip pat ir pameistrystės
profesinio mokymo organizavimo formą). Numatytos priemonės bus įgyvendinamos
kuriant, išbandant, tobulinant profesinius standartus ir modulines profesinio mokymo
programas kartu su šioms programoms parengtomis mokymo priemonėmis; taip pat
sukuriant ir viešinant modulinių profesinio mokymo programų katalogą, parengiant ir
išbandant rekomendacijas dėl pameistrystės profesinio mokymo organizavimo formos
diegimo.
Tobulinti asmens įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo sistemą, skirtą
kvalifikacijai įgyti. Tam pasiekti yra numatytos šios priemonės: a) vykdyti Europos
kvalifikacijų sandaros (EKS) ir Lietuvos kvalifikacijų sandaros (LTKS) įgyvendinimą, b)
62 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų bendrieji profesinio mokymo planai, patvirtinti Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-735
76
įgyvendinti rekomendaciją dėl Europos profesinio mokymo kreditų sistemos sukūrimo, c)
gerinti asmens įgytų kompetencijų kvalifikacijai įgyti vertinimo kokybę. Šios priemonės
bus įgyvendinamos atnaujinant LTKS ir EKS susiejimo ataskaitą, priskiriant profesinio
mokymo programoms atitinkamus LTKS ir EKS lygius, parengiant profesinio mokymo
kreditų sistemos modelį, didinant profesinio mokymo tarptautiškumą, užtikrinant
užsienyje įgyto išsilavinimo, kvalifikacijos pripažinimo sistemos veiklą ir elektroninės
pripažinimo erdvės palaikymą bei tobulinimą, atliekant Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2012 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 132 „Dėl Reikalavimų kompetencijų
vertinimo institucijoms ir jų akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ analizę ir esant
reikalui parengiant pakeitimo projektą, tobulinant akredituotų kompetencijų vertinimo
institucijų ekspertų gebėjimus kokybiškai atlikti asmens įgytų kompetencijų vertinimą).
Gerinti profesinio mokymo įstaigose dirbančių profesijos mokytojų rengimo ir
kvalifikacijos tobulinimo sistemą. Šiam uždaviniui pasiekti yra numatytos šios priemonės:
a) tobulinti profesijos mokytojų kvalifikaciją, b) stiprinti profesinio mokymo įstaigų ir
aukštųjų mokyklų ryšius, rengiant pedagogus, c) inicijuoti veiklą, skatinančią pritraukti
specialistus iš įmonių ir organizacijų dirbti profesinio mokymo įstaigose. Šios priemonės
bus įgyvendinamos kuriant profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemą, kuri
leistų laiku įgyti / atnaujinti ir bendrąsias, ir profesines kompetencijas; bendradarbiaujant
su aukštosiomis mokyklomis ir įmonėmis dėl profesijos mokytojų kvalifikacijos kėlimo ir
stažuočių organizavimo jose; kuriant profesijos mokytojų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų
mainų programas ir taip sudarant sąlygas aukštųjų mokyklų dėstytojams drauge su
įmonių specialistais, dirbančiais mokyklose meistrais arba mentoriais, stažuotis
sektoriniuose praktinio mokymo centruose; bendradarbiaujant su verslo įmonėmis, kad
jose dirbantys aukštos kvalifikacijos darbuotojai turėtų galimybę profesinio mokymo
įstaigose dirbti profesijos mokytojais, meistrais ar praktikos vadovais.
Gerinti profesinio mokymo įstaigų valdymo ir mokymo kokybę, įgyvendinant ES Europos
Parlamento ir Tarybos rekomendaciją sukurti profesinio mokymo kokybės užtikrinimo
orientacinę sistemą. Šiam uždaviniui pasiekti yra numatytos šios priemonės: a) kurti
veiksmingą profesinio mokymo įstaigų kokybės valdymo sistemą, b) tobulinti profesinio
mokymo įstaigų vadybą. Šios priemonės bus įgyvendinamos diegiant ir palaikant vidinės
kokybės užtikrinimo sistemas profesinio mokymo įstaigose; planuojant priėmimą į
profesinio mokymo įstaigas, bendradarbiaujant su darbdaviais ir remiantis specialistų
pasiūlos ir paklausos darbo rinkoje prognozių duomenimis regione; diegiant elektroninių
švietimo procesų valdymo priemones, atliekant profesinio mokymo programų
įgyvendinimo kokybės ir institucijų išorinį vertinimą.
Didinti profesinio mokymo patrauklumą. Šiam uždaviniui pasiekti yra numatytos šios
priemonės: a) gerinti profesinio mokymo įvaizdį ir didinti jo patrauklumą, b) gerinti
profesinio mokymo įstaigų socialinę partnerystę ir bendradarbiavimą, c) gerinti
mokymosi sąlygas socialiai jautrių grupių mokiniams. Šios priemonės bus
įgyvendinamos pristatant bendrojo ugdymo mokykloms ir visuomenei profesinio
mokymo teikiamas galimybes; organizuojant profesinio mokymo meistriškumo
konkursus; įtraukiant asocijuotas organizacijas, verslo atstovus į dalyvavimą profesinio
mokymo įstaigų valdyme; sukuriant palankias mokymo sąlygas mokiniams iš socialiai
jautrių visuomenės grupių siekti kvalifikacijos.
Užtikrinti profesinio orientavimo, ugdymo karjerai paslaugų teikimą. Kad profesinio
mokymo programų pasirinkimas, integracija į darbo rinką arba tolesnis mokymasis būtų
77
sėkmingi, numatyta teikti tikslines profesinio orientavimo, ugdymo karjerai paslaugas
bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokiniams. Tai bus
įgyvendinama skleidžiant informaciją apie mokymosi profesinio mokymo įstaigose
galimybes, karjeros perspektyvas, organizuojant profesinio veiklinimo renginius
profesinio mokymo įstaigose ir taip sudarant sąlygas bendrojo ugdymo mokyklų
mokiniams pažinti profesiją (tam pasinaudojant sektorinių praktinio mokymo centrų
teikiamomis paslaugomis, įtraukiant į profesinio orientavimo, ugdymo karjerai paslaugų
teikimą socialinius partnerius).
Modernizuojant profesinį mokymą ir didinant jo patrauklumą ketinama:
užtikrinti, kad mokymo turinys būtų laiku ir lanksčiai pritaikytas prie kintančio ūkio
ir regiono poreikių;
glaudžiai bendradarbiauti su socialiniais partneriais, įtraukiant juos į profesinio
mokymo įstaigų valdymą, mokymo programų rengimą, praktinio mokymo
organizavimą, kompetencijų vertinimą ir kt.;
stiprinti profesinio mokymo įstaigų praktinio mokymo bazę, atnaujinant ir papildant
įrangą sektoriniuose praktinio mokymo centruose);
tęsti profesinio mokymo modulinių programų ir kreditų sistemos kūrimą, siekiant
įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijas dėl Europos kvalifikacijų
sandaros ir Europos profesinio mokymo kreditų sistemos;
gerinti profesinio mokymo kokybę optimizuojant profesinių mokyklų tinklą;
plėtoti profesinio orientavimo ir konsultavimo sistemą siekiant, kad asmenys rinktųsi
profesinį mokymą sąmoningai suvokdami, kad tas pasirinkimas jiems garantuos
darbo vietą ir karjerą;
gerinti stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygas mokiniams, sėkmingai baigusiems
atitinkamas profesinio mokymo programas;
gerinti sąlygas įstoti į profesines mokyklas ir mokytis asmenims, turintiems
specialiųjų ugdymo poreikių.
Profesinio mokymo sistemai tenka svarbiausias vaidmuo kuriant aktyviai darbo rinkoje
dalyvaujančią visuomenę - parengti specialistai turi gebėti prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos
poreikių. Minėtam tikslui pasiekti yra numatyti šie žingsniai:
Žmogiškųjų išteklių ir darbo rinkos stebėsena ir prognozavimas. „Siekiant didinti
švietimo sistemos veiksmingumą, būtina remtis sistemų duomenimis. Darbo rinkos ir
žmogiškųjų išteklių stebėjimas ir prognozavimas sudarytų galimybes įvertinti darbo
rinkos ir žmogiškųjų išteklių raidos tendencijas, padėtų gauti objektyvią informaciją
apie struktūrinius ūkio pokyčius, kiekybinius ir kokybinius darbo vietų atskiruose
ūkio sektoriuose pokyčius, prognozuojamus darbo jėgos kompetencijų poreikius
įvairiuose ūkio sektoriuose“.
Profesinio mokymo modernizavimas – vienas iš kvalifikuotų specialistų parengimo
garantų. Tobulinti mokymo turinį ir procesą taip, kad profesinio mokymo programų
turinys ir jų pasiūla atitiktų darbdavių ir regionų ūkio poreikius (Užimtumo didinimo
2014–2020 metų programa (LRV 2014 m.).
Profesinio orientavimo (karjeros planavimo) paslaugų sistemos tobulinimas. „Būtina
tobulinti, spręsti jos finansavimo klausimus, kad šios paslaugos būtų kokybiškos ir
prieinamos besimokantiems, nedirbantiems ir nesimokantiems, taip pat dirbantiems
78
asmenims. Tai yra labai svarbus veiksnys, padedantis gerinti švietimo ir darbo rinkos
veiksmingumą: mažinti ankstyvą pasitraukimą iš švietimo sistemos, pasirinkti
profesiją, įgyti reikiamų įgūdžių ir kt. Šios paslaugos padeda asmenims sąmoningai
rinktis jiems tinkamas švietimo ir užimtumo galimybes, sudaro sąlygas įgyti karjeros
kompetencijų, aktyviai kurti savo karjerą (t.y. visą gyvenimą trunkančią asmeniui ir
visuomenei reikšmingų asmens mokymosi, saviraiškos ir darbo patirčių seką)“
(Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programa (LRV 2014 m.)).
Neformaliojo ugdymo formų įvairovės ir prieinamumo regionuose plėtra. Išplėtota
neformaliojo švietimo, darbo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo
sistema skatintų ir žemesnę, ir aukštesnę kvalifikaciją turinčius žmones mokytis pagal
neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas.
Jaunimo garantijų iniciatyvos plano (2014) tikslas užtikrinti, kad visi nedirbantys,
nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys 15–29 metų amžiaus asmenys (toliau – jaunimas /
jauni asmenys) per keturių mėnesių laikotarpį nuo darbo netekimo arba formaliojo mokymosi
užbaigimo (nutraukimo) gautų pasiūlymą dirbti, toliau mokytis (įskaitant pameistrystės
profesinio mokymo organizavimo formą), atlikti stažuotę (3 punktas). Šiame plane įvardinami
reikalingi įgyvendinti uždaviniai:
įvertinus esamą jaunimo ir darbo su jaunimu padėtį Lietuvoje, tobulinti darbo su
jaunimu teisinį reglamentavimą;
gerinti profesinio orientavimo (karjeros) paslaugų prieinamumą ir kokybę, siekiant
užtikrinti ankstyvą prevenciją ir aktyvumo skatinimą;
sukurti sistemas, kurios galėtų identifikuoti neaktyvų jaunimą ir būtų skirtos Jaunimo
garantijų iniciatyvos įgyvendinimo stebėsenai;
užtikrinti visapusiškų paslaugų teikimą tiek neaktyviam, tiek motyvuotam jaunimui;
ugdyti jaunimo verslumą bei skatinti savarankišką užimtumą;
tobulinti teisinį reglamentavimą, siekiant efektyvaus jaunimo integravimo į darbo
rinką;
užtikrinti individualius jaunimo poreikius atitinkantį ir efektyvų aktyvios darbo rinkos
politikos priemonių taikymą;
plėtoti valstybės, vietos savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų bei verslo
subjektų bendradarbiavimą suteikiant jaunimui daugiau praktikos, stažuočių
galimybių, siekiant pritaikyti įgyjamus įgūdžius pagal darbo rinkos poreikius.
ŠMM priemonės, skirtos jaunimo aktyvumo ir integracijos į darbo rinką skatinimui,
nedarbo prevencijai. Taip siekiama padėti jaunimui įgyti tinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją,
padėsiančią sėkmingai integruotis į darbo rinką ir mokytis visą gyvenimą. Taip pat numatomos
su profesiniu mokymu susijusios svarbios priemonės: 1) parengti Profesinio mokymo įstatymo ir
jį įgyvendinančiųjų teisės aktų pakeitimus (susijusius su pameistryste); 2) įgyvendinti ESF
projektą „Profesinis mokymas pameistrystės forma darbo rinkos mokymo centruose“; 3)
tobulinti teisinę bazę.
2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto
„Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.2-ESFA-V-710
planuojama mokymuisi visą gyvenimą ir profesiniam mokymui skirti apie 84,6 mln. Eur.
Siekiama padidinti profesinio ir suaugusiųjų mokymo atitiktį darbo rinkos poreikiams ir
79
patrauklumą – 44,6 mln. Eur; sąlygų ir paskatų mokymuisi visą gyvenimą sukūrimui ir
veiksmingos pagalbos tobulinantis užtikrinimui – 40 mln. Eur.
Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programos įgyvendinimo tarpinstituciniame
veiklos plane įvardijamas siekis „didinti darbo jėgos kvalifikacijos atitiktį darbo rinkos
reikmėms". Numatyta, kad prie plano siekių profesinio mokymo srityje įgyvendinimo Socialinės
apsaugos ir darbo ministerija turi prisidėti:
karjeros dienų mugių organizavimu regionuose, įtraukiant į jas darbdavius ir konkrečių
specialybių atstovus; supažindinant su paklausiomis profesijomis, darbo rinkos situacija,
prognozėmis ir įsidarbinimo galimybėmis;
parengti ir įgyvendinti karjeros kompetencijų tobulinimo programą, organizuoti mokymą
naudojant šiuolaikines informacines technologijas, skirtas specialistams, dirbantiems su
jaunimu;
formuoti mokinių, pageidaujančių dirbti per vasaros atostogas, duomenų banką ir
informuoti darbdavius;
didinti jaunimo darbo centrų aprėptį – užtikrinti paslaugų teikimą kiekvienoje
savivaldybėje;
nekvalifikuotą jaunimą siųsti mokytis pagal pirminio darbo rinkos ir profesinio mokymo
bendrojo ugdymo programas;
skatinti jaunimą naudotis elektroninėmis paslaugomis, teikiamomis Lietuvos darbo biržos
interneto svetainėje;
sudaryti sąlygas jaunimui sužinoti apie darbo pasiūlymus, stažuotes ir praktiką įvairiose
vietovėse, regionuose ir šalyse, skelbiamus Lietuvos darbo biržos informacinėje
sistemoje svetainėje;
plėsti Aukštos kvalifikacijos specialistų duomenų bazę „Talentų bankas“ (Aukštos
kvalifikacijos specialistų duomenų bazė interneto svetainėje www.ldb.lt), įtraukti
užsienyje studijuojančius jaunuolius, skatinti darbdavius naudotis šia svetaine ieškant
darbuotojų.
Švietimo ir mokslo ministerija profesinio mokymo srityje turi prisidėti šiais
įsipareigojimais:
suteikti galimybes organizuoti daugiau renginių mokymo darbo vietose asmenims, kurie
mokosi pagal profesinio mokymo programas, parengti ir įgyvendinti rekomendacijas,
kaip diegti pameistrystę – vieną iš profesinio mokymo organizavimo formų;
didinti profesinio mokymo įstaigose dirbančių profesijos mokytojų rengimo ir
kvalifikacijos tobulinimo sistemos veiksmingumą, pritraukti specialistus iš gamybos
įmonių ir organizacijų dirbti profesinio mokymo įstaigose;
suteikti besimokantiems profesinių įgūdžių ir kompetencijų mokant pagal konkrečios
darbo vietos poreikius atitinkančias programas;
įtraukti verslumo ugdymą į pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, profesinio
mokymo, aukštojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo programas.
ŠMM atsakinga už Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programos įgyvendinimo
tarpinstituciniame veiklos plane (LRV 2014 m.) įvardyto 2-ojo tikslo - didinti darbo jėgos
kvalifikacijos atitiktį darbo rinkos reikmėms - įgyvendinimą. Švietimo ir mokslo ministerijai
pavaldžios institucijos turi įvairius įsipareigojimus (žr. 8 priedą), tačiau, apžvelgus Švietimo ir
80
mokslo ministerijai pavaldžių institucijų veiklą, galima teigti, kad su šių prioritetų įgyvendinimu
ir profesinio mokymo tobulinimu labiausiai susijusi Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros
centro veikla.
Teigiamas aspektas yra tas, kad Lietuvos darbdaviai yra suinteresuoti profesinio mokymo
politinių siekių įgyvendinimu. Galima įvardinti naujausias iniciatyvas, pvz., 2015 m. liepos mėn.
įvyko Švietimo ir mokslo ministrės susitikimas su Lietuvos profesinio mokymo tarybos atstovais
(LPMT). Buvo aptarti keli profesiniam mokymui svarbūs klausimai – pameistrystės mokymo
formos diegimas, profesinio mokymo populiarinimas, verslo asocijuotų institucijų dalyvavimas
profesinių mokyklų valdyme63.
Taigi, apibendrinant galima įvardinti šiuos Lietuvos profesinio mokymo politikos
prioritetus:
mokymosi ir ugdymo turinio bei priemonių atnaujinimas;
mokymo darbo vietoje / pameistrystės profesinio mokymo organizavimo formos
plėtojimas64;
63Lietuvos darbo biržos informacijoje
(http://www.ldb.lt/Informacija/Veikla/Naujienos/UserDisplayForm.aspx?ID=7169) nurodoma šį informacija.
Susitikimo metu LPMT pirmininkas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ prezidentas
Gintautas Kvietkauskas visos tarybos vardu pasiūlė darbdavių pagalbą dėl efektyvesnio sektorinių praktinio
mokymo centrų panaudojimo.
„Norėčiau, kad Lietuvos profesinio mokymo taryba parengtų rekomendacijas – Švietimo ir mokslo
ministerija jas apsvarstys. Visada laukiu pasiūlymų, kaip galėtume patobulinti profesinį mokymą. Lietuvos, Latvijos
ir Estijos ministerijos deklaracija dėl Baltijos pameistrystės aljanso turi būti pradėta įgyvendinti. Turime populiarinti
pameistrystę ir mokymąsi darbo vietoje, skatinti profesinių mokyklų auklėtinių praktikas kitos šalies įmonėse“, -
pažymėjo švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė.
Memorandumas „Tvarus jaunimo užimtumas: stabdyk emigraciją”
Siekiant plėtoti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, jaunimas skatinamas įgyti paklausią darbo
rinkoje profesiją ir likti dirbti bei gyventi Lietuvoje. Kauno teritorinė darbo birža, Kauno krašto pramoninkų ir
darbdavių asociacija bei UAB „Garlita” liepos 22 d. pasirašė bendradarbiavimo memorandumą.
UAB „Garlita” kviečia jaunuolius į mokymus, vėliau jiems suteikiant darbo vietą, su galimybe uždirbti 1
000 - 1 700 Eurų į rankas".
Įmonėje jaunuoliai galės mokytis programinių siuvimo mašinų valdymo, Exsaktos programinio valdymo
siuvimo mašinos operatoriaus, programinės narstymo mašinos valdymo narstytojo – operatoriaus, skaitmeninio
programavimo ir kompiuterinio valdymo mezgėjo – operatoriaus profesijų. Jaunimui bus skatinamas toliau siekti
aukštojo mokslo, plėtojant karjeros galimybes.
Mokymai truks du ar tris mėnesius. Mokymų programos metu bus mokama 325 Eurų stipendija, o pradėjus
dirbti – 600-700 Eurų atlyginimas.
Mokymus numatoma pradėti rugsėjo mėnesį. Privati įmonė į specializuotus darbuotojų mokymus
investuoja ne pirmą kartą: 26 jaunuoliai tokiu būdu įgiję profesiją jau dirba įmonėje. Šią iniciatyvą palaikyti ir
aktyviai dalyvauti pakviesti ir kitų sektorių darbdaviai, kad jaunimas dirbtų ir gyventų Lietuvoje. 64 Pameistrystės plėtojimo kryptys:
2014-2015 m. ESF projektas pameistrystės mokymo formai išbandyti „Profesinis mokymas pameistrystės
forma darbo rinkos mokymo centruose“
Pameistrystė įgyvendinimo Lietuvoje rekomendacijos
2014-2015 m. CEDEFOP Pameistrystės situacijos apžvalga Lietuvoje
Veiksmų planas pameistrystei plėtoti (2015 m. gegužės mėn.)
Erasmus+ strateginės partnerystės 2014–2016 m. Estijos, Latvijos ir Lietuvos projektas praktiniam
profesiniam mokymui gerinti WBL-BALT
Projekto koordinatorius – Latvijos darbdavių konfederacija, projekte taip pat dalyvaus Latvijos ir Lietuvos
švietimo ir mokslo ministerijos, fondas INNOVE (Estija), Nacionalinis švietimo centras (Latvija), Latvijos
profesinių sąjungų konfederacija, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (Lietuva).
81
mokymosi infrastuktūros ir aplinkos gerinimas;
profesinio orientavimo tobulinimas;
profesinio mokymo patrauklumo ir prieinamumo didinimas.
3.2. Profesinio mokymo tobulinimo alternatyvų prioritetų pagrindimas
Europos šalyse vyravę klasikiniai profesinio mokymo modeliai turi tendenciją perimti
kitų modelių bruožus, populiarėja ir diegiama pameistrystė, ieškoma naujų profesinio mokymo
formų. Department for Employment and Learning išleido naują strategiją „Generating our
Success: The Northern Ireland Strategy for Youth Training" (2015). Kaip nurodoma šioje
strategijoje, tikimasi, kad ši nauja sistema bus pripažįstama tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu
mastu, bus naudinga jaunimui, mokymo įstaigoms ir darbdaviams. Taip pat vienas iš siekių -
pagerinti pameistrystės kokybę Šiaurės Airijoje, numatant naujas tyrimų kryptis, darbdavių
atsakomybių didinimą ir naujų funkcijų suteikimą. Siekiama sudaryti sąlygas lanksčioms
mokymosi sąlygoms, įgyti įvairias kompetencijas įtvirtinant profesinėje veikloje būtinus
įgūdžius, daugiau dėmesio skirti nuolat besimokančio, turinčio aiškias karjeros vizijas specialisto
ugdymui - dėl ko tampa svarbus profesinio orientavimo paslaugų tobulinimas. Pastarąjį
dešimtmetį Europoje ypač daug dėmesio skiriama profesinio orientavimo, specialisto karjeros
plėtotės klausimams. Tačiau analizuojant Europos šalių politinius siekius, iniciatyvas, ryškėja
tendencija stiprinti darbdavių vaidmenį profesiniame orientavime.
Kai kurios Europos šalys, pvz., Šiaurės Airija, aiškiai įvardina, kad jų prioritetas –
profesinio orientavimo paslaugų kokybės stiprinimas profesinio mokymo įstaigose ir mokymasis
pameistrystės būdu. Todėl rengiant profesinio mokymo alternatyvas, buvo pasirinkti du
išvestiniai tobulinimo akcentai:
1. Mišraus profesinio mokymo modelio palaikymas ir pameistrystės analizė, plėtra.
2. Profesinis orientavimas - profesinio orientavimo sistemos problemų sprendimas ir
darbdavių, socialinių partnerių įtraukimas/įsitraukimas į profesinio orientavimo sistemos
tobulinimą.
Mišraus profesinio mokymo modelio palaikymas ir pameistrystės analizė, plėtra.
Nė vienas iš Studijoje nagrinėtų klasikinių trijų profesinio mokymo modelių
(korporatyvistinis - dualinis, valstybės reguliuojamas (mokyklinis) ir rinkos (liberalusis)/
liberalios rinkos ekonomikos) Lietuvoje netaikomas besąlygiškai. Vertinant profesinio mokymo
situaciją Lietuvoje iki 2007 metų (atsirado nauja Profesinio mokymo įstatymo redakcija), galima
teigti, kad funkcionavo valstybės reguliuojamas (mokyklinis) modelis. Tačiau vykdant
decentralizaciją profesiniame mokyme, teisės aktais įteisinant pameistrystę ir vykstant kitiems
pokyčiams, galima teigti, kad buvęs profesinio mokymo modelis įgauna naujų bruožų ir jau gali
būti vadinamas mišriu. Taigi, Lietuvoje tiek švietimo sistema, tiek ūkio struktūra yra specifinė.
Ieškant gerosios (sektinos) praktikos pavyzdžių kitose ES šalyse, būtina gili, detali skirtingose
šalyse veikiančių sistemų palyginimo analizė, atsižvelgiant į bendrą šalių parametrų kontekstą.
Planuojama, kad Lietuvoje bus įvertintos įgyvendintų projektų praktinio profesinio mokymo ir
pameistrystės srityse pamokos, parengtas veiksmų planas praktiniam profesiniam mokymui ir pameistrystei stiprinti,
organizuotos apskrito stalo diskusijos ir nacionalinė informavimo kampanija apie mokymosi darbo vietoje bei
pameistrystės teikiamą naudą.
82
Aptarus Lietuvos profesinio mokymo modelius, išanalizavus aukščiau įvardytų modelių
pritaikomumą, galima teigti:
Lietuva pradėjo profesinio mokymo sistemos valdymo decentralizavimą ir įstaigų
tinklo optimizavimą, o tai - aiškūs žingsniai nuo valstybės reguliuojamo modelio link
mišraus profesinio mokymo modelio.
Lietuvos profesinio mokymo sistemai taip pat būdingi ir rinkos (liberalusis)/liberalios
rinkos ekonomikos profesinio mokymo modelio bruožai tokie kaip: teikiamų
paslaugų pasiūlos formavimas, atsižvelgiant į realią rinkoje esančią paslaugų
paklausą; sektorinių praktinio mokymo centrų plėtra, siekiant į profesinį mokymą
įtraukti kuo daugiau dalyvių; praktinio mokymo perkėlimas į darbdavių įmones
(realias darbo vietas); mokėjimas už teikiamas profesinės kvalifikacijos kėlimo ar
tęstinio mokymosi paslaugas ir kt.
Daug sąlyčio taškų pavyko rasti rinkos (liberalusis)/liberalios rinkos ekonomikos
profesinio mokymo modeliui65 priklausančių šalių (Jungtinės Karalystės, Airijos)
profesinio mokymo sistemose. Šių šalių profesinio mokymo sistemų reformavimo
viena iš priežasčių yra analogiška Lietuvos situacijai - šiuolaikinės ekonomikos
poreikius atitinkančių kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Abi šalys ėmėsi profesinio
mokymo patrauklumą ir įtraukumą didinančių veiksmų, siekdamos šalies ūkiui
parengti specialistus, savo kompetencijomis tenkinančius darbo rinkos poreikius.
Jungtinės Karalystės ir Airijos profesinis mokymas yra paremtas aktyviu darbdavių
į(si)traukimu. Tokia socialinė partnerystė grindžiama konsultavimu nacionaliniu
lygiu, kolektyvinėmis vietinio lygmens derybomis dėl mokymo turinio formavimo,
kvalifikacijų, pameistrystės susitarimais bei sektorinio lygmens dalyvavimu
profesinio mokymo struktūrose.
Darbdaviai, verslo įmonių atstovai, socialiniai partneriai strateguoja profesinio
mokymo turinį, aptaria tobulinimo veiksmus, tinkamus metodus, verslo įmonėse
vykdomas praktinis mokymas. Tačiau negalima teigti, kad Lietuvos profesinio
mokymo sistemoje korporatyvistinis-dualinis modelis turi būti siekiamybė. Kodėl?
Visų pirma, šį modelį įgyvendina valstybės, Europos Sąjungoje pirmaujančios pagal
ekonominį išsivystymą, turinčios stiprią, gerai išvystytą pramonę bei lenkiančios
Lietuvą darbuotojų skaičiumi (dirbančių stambiose įmonėse). Šios šalys turi ilgalaikes
dualinio profesinio rengimo tradicijas, o į profesinio mokymo procesą yra aktyviai
įsitraukusios visos suinteresuotos pusės. Jų profesinio rengimo sistemos nepatyrė
tokių perturbacijų kaip Lietuvos ir vystėsi istoriškai nuosekliai. Tuo tarpu Lietuva
buvo priversta iš pagrindų reorganizuoti profesinio mokymo sistemą, perorientuojant
ją nuo planinės ekonomikos į laisvąją rinką. Taip pat svarbu pastebėti, kad nors
teorinėse studijose (R. Laužackas, 2005; R. Ortleb, 1992) ir teigiama, kad dualinis-
koorporatyvistinis modelis geriausiai atliepia valstybės ir darbdavių interesus, tačiau
tai brangiausiai kainuojantis profesinio mokymo modelis.
Lyginti Lietuvos profesinio mokymo sistemą su viena iš valstybės reguliuojamo
(mokyklinio) modelio šalių sistema jau nėra tikslinga66. Ekonomikos vystymosi
tendencijos ir sparti technologijų kaita rodo, kad mokyklinis modelis taip pat turi
65 studijos autoriai drįstų teigti mišriam profesinio mokymo modeliui. 66 lyginimas galėjo būti tikslingas iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ar iki 2007 m., kai atsirado nauja
Profesinio mokymo įstatymo redakcija.
83
keistis ir perimti kai kuriuos (ar net daugelį) kitų profesinio mokymo modelio bruožų.
Europos valstybės bus priverstos reorganizuotis, jeigu norės laiku reaguoti į
besikeičiančias laisvos darbo rinkos tendencijas ir tokios rinkos diktuojamą
kvalifikacijų paklausą. Prancūzija jau daro išvadas - šalia mokyklinio modelio
lygiagrečiai plėtojama pameistrystė. Šioje šalyje iš įmonių darbo užmokesčio fondų
yra renkamas pameistrystės mokestis, darbdaviai atleidžiami nuo socialinio draudimo
įmokų už mokinius mokėjimo, o darbdaviai, rodantys iniciatyvą ir noriai
įsitraukiantys į dualinį mokymą, yra valstybės skatinami mokestinėmis lengvatomis.
Europos šalyse dažniausiai pameistrystės profesinis mokymas(sis) prasideda nuo 3 EKS
lygmens ir apima vis platesnį profesijų spektrą. Taip ketinama išplėtoti pameistrystę ir į kitus
lygmenis ir atverti pameistriui kelius į tolesnį mokymąsi arba aukštąjį išsilavinimą.
Analizuojant pameistrystės diegimą į Lietuvos profesinio mokymo sistemą, galima
konstatuoti, kad jau atlikti arba atliekami veiksmai valstybės lygiu teisinio reglamentavimo
srityje. Pameistrystė yra įteisinta ir apibrėžta Lietuvos teisės aktuose:
2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame naujos redakcijos Profesinio mokymo įstatyme
pateiktas pameistrystės apibrėžimas; taip pat teigiama, kad profesinis mokymas
Lietuvoje gali būti vykdomas tiek pameistrystės, tiek mokykline mokymo forma;
2010 m. patvirtintame Reikalavimų profesinio mokymo sutartims ir jų registravimo
tvarkos apraše buvo nustatyti reikalavimai pameistrystės profesinio mokymo sutarčių
formai ir turiniui;
2015 m. patvirtintame naujos redakcijos Formaliojo profesinio mokymo tvarkos
apraše apibrėžtas pameistrių teorinis ir praktinis mokymas bei praktinio mokymo
programos, mokymo plano ir tvarkaraščio, pasiekimų vertinimo rengimo ir derinimo
aspektai;
2015 m. patvirtintas Formaliojo profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo
tvarkos aprašas apibrėžia modulinių programų, kurios yra viena iš pameistrystės
sudedamųjų dalių, rengimą;
2015 m. patvirtintas Asmens įgytų komepetencijų vertinimo aprašas numato
paprastesnį I–II lygio kvalifikacijų kompetencijų, įgytų mokantis pameistrystės
forma, įteisinimą.
Profesinis orientavimas - profesinio orientavimo sistemos problemų sprendimas ir
darbdavių, socialinių partnerių įtraukimas/įsitraukimas į profesinio orientavimo sistemos
tobulinimą.
Remiantis Europos Sąjungos ir Lietuvos dokumentais, strategijomis, profesinis
orientavimas įvardinamas kaip svarbus veiksnys, skatinantis užimtumą, darbo jėgos prisitaikymą
prie rinkos sąlygų, verslumą ir lygias galimybes. Taip pat pažymima, kad mokinių profesinis
orientavimas padeda gerinti švietimo ir darbo rinkos veiksmingumą - mažina ankstyvą
pasitraukimą iš švietimo sistemos, mokiniai gali objektyviai pasirinkti tinkamą profesiją,
renkantis profesinį kelią yra labiau motyvuoti, gali įgyti karjeros planavimo gebėjimų.
Aktyvus darbdavių, socialinių partnerių įtraukimas/įsitraukimas į profesinio orientavimo
sistemos tobulinimą mokyklose - svarbus profesinio orientavimo paslaugų gerinimo veiksnys.
Peržiūrėjus įvairius ES švietimo politiką apibrėžiančius literatūros šaltinius, Europos šalių
strategines nuostatas, yra pastebima tendencija – labiau į profesinio orientavimo sistemą įtraukti
84
darbdavius, socialinius partnerius (tikintis ryškių kokybinių pokyčių). Pvz., Šiaurės Airijoje,
matomas didelis dėmesys profesiniam orientavimui. Tendencijų, profesinio orientavimo aspektu,
esmę atspindi Užimtumo ir mokymosi departamento (The Department for Employment and
Learning)67 parengta ataskaita „A report by an independent panel of experts from education and
employers on careers education and guidance in Northern Ireland" (2014), kurioje nurodoma,
jog, norint tobulinti profesinį orientavimą, svarbu, kad:
1. gerėtų profesinio orientavimo paslaugas teikiančių specialistų ir organizacijų
bendradarbiavimas su darbdaviais;
2. profesinio orientavimo srities informacija taptų lengvai pasiekiama ir prieinama
(visiems profesinio orientavimo paslaugų vartotojams), būtų konkreti ir tiksli;
3. funkcionuotų šiuolaikinė profesinio informavimo informacinė sistema.
Kaip pažymima Užimtumo ir mokymosi departamento (angl. Department for
Employment and Learning)68 išleistoje naujoje strategijoje „Generating our Success: The
Northern Ireland Strategy for Youth Training" (2015), nauji švietimo siekiai sudarys geresnes
sąlygas Šiaurės Airijos jaunimo karjeros plėtotei. Šio dokumento įpareigojimu Nr. 7 numatyta,
kad Šiaurės Airijoje Karjeros centrai turi teikti nešališkus patarimus jaunimui prieš pradedant
mokymą bei jį baigus profesinio orientavimo, karjeros plėtotės klausimais. (Generating our
Success: The Northern Ireland Strategy for Youth Training, 2015, p. 9). Pažymima, kad iki šių
naujų strateginių krypčių parengimo, mokiniams, kurie mokosi pagal pameistrystės programas (2
lygmuo), tokios profesinio orientavimo srities konsultacijos ar pagalba karjeros klausimais
nebuvo teikiama (Generating our Success: The Northern Ireland Strategy for Youth Training,
2015, p. 15). Nauji profesinio orientavimo siekiai bus orientuoti į jaunimo poreikių profesinio
orientavimo srityje tenkinimą, ypač skiriant dėmesį jaunimo karjeros vystymui ir pagalbos,
paramos šiais klausimais teikimui. Karjeros konsultanto veikla lyginama su vairuotoju, kuris
informuodamas, konsultuodamas, patardamas padeda jaunuoliui vykti geriausiu karjeros keliu.
Tačiau pabrėžiamas karjeros konsultanto nešališkumo, profesionalumo būtinumas - skiriamas
didelis dėmesys profesinio orientavimo paslaugas teikiančio asmens kompetentingumui.
Šiaurės Airijos strateginiuose dokumentuose, švietimo gairėse (Generating our Success:
The Northern Ireland Strategy for Youth Training, 2015, p. 15; Consultation document on the
development of a new Further Education Strategy for Northern Ireland, 2015) minimas siekis
labiau susieti pameistrystę ir profesinį orientavimą nėra netikėtas. A. G. Watts69 (2009),
remdamasis įvairių profesinio orientavimo specialistų (Sultana, Watts, Fretwell, Kis, Raffe,
Kuczera, Hoeckel, Grubb) ir OECD publikuojamais tyrimais, mini, kaip svarbu jau
pasirinkusiam profesinį kelią (mokosi pagal profesinio mokymo programas, pameistrystės
programą) jaunuoliui pagelbėti teikiant profesinio orientavimo paslaugas (informuojant,
konsultuojant, projektuojant karjerą). Pabrėžiamos švietimo, profesinio mokymo, mokymosi
įmonėse ir profesinio orientavimo sąsajos. Akcentuojama, kad profesinio mokymo kokybei ir
veiksmingumui labai svarbu, kaip buvo vykdytas profesinis orientavimas, nes tai dvi sinergiškos
sritys. Profesinis orientavimas profesiniame mokyme turi vykti dviem etapais: 1) prieš
pasirenkant profesinio mokymo programas; 2) mokantis pagal profesinio mokymo programą
(Watts, 2009, p. 6). Taip pat įvardijami du svarbūs principai, kurie turi būti taikomi profesinio
mokymo metu teikiant profesinio orientavimo paslaugas:
67 http://www.delni.gov.uk/review-of-careers 68 http://www.delni.gov.uk 69 National Institute for Careers Education and Counselling, Cambridge, UK
85
sudaryti galimybę sužinoti individualias profesinio mokymosi galimybes, asmeniškai
prieinamus ir priimtinus variantus;
jauniems žmonėms turėti prieigą prie pagalbos karjeros klausimais, profesionalaus
konsultavimo šaltinių, taip gaunant daug aukštos kokybės informacijos apie profesinę
sritį, karjerą, siekiant užtikrinti / užsitikrinti, kad asmuo apie savo pasirinkimą žinotų
labai daug ir jo pasirinkimas nebūtų atsitiktinis (Watts, 2009).
Šios idėjos integruotos į 2015 m. Šiaurės Airijos švietimo nuostatas (Consultation
document on the development of a new Further Education Strategy for Northern Ireland, 2015),
aiškiai minimas realaus profesinio orientavimo paslaugų teikimo kiekvienam mokiniui, prieš
pasirenkant profesinio mokymo programas ir mokantis pagal profesinio mokymo programą,
poreikis. A. G. Watts (2009) parengtoje publikacijoje „The Relationship of Career Guidance to
VET" pabrėžia, kad mokiniams, dar prieš renkantis profesinio mokymo programą, labai svarbu
tapti tarsi programos, kurso „degustatoriais“ (angl. course „tasters“), svarbu sudaryti jiems
tinkamas sąlygas įgyti žinių apie darbą ir patirtį. Todėl siūloma organizuoti atvirų durų dienas,
darbo vizitus (pradinius, pagilinamuosius ir pan.), organizuoti darbo imitavimą, organizuoti mini
įmonių veiklą. Tokia patirtis gali padėti jaunuoliams tvirčiau apsispręsti. Todėl naujuose Šiaurės
Airijos teisės aktuose, švietimo gairėse matoma tendencija labiau įtraukti darbdavius70 į
profesinio orientavimo sritį ir tobulinti profesinio orientavimo paslaugų teikimą, mokantis pagal
pameistrystės programas (Generating our Success: The Northern Ireland Strategy for Youth
Training, 2015; Inquiry into Careers Education, Information, Advice and Guidance in Northern
Ireland, 2013; Consultation document on the development of a new Further Education Strategy
for Northern Ireland, 2015). Taip pat norime atkreipti dėmesį į svarbų pastebėjimą tobulinant
profesinį orientavimą Šiaurės Airijoje - pirmiausia reikia padėti jaunimui geriau pažinti darbo
rinką, padėti joje orientuotis bei pagelbėti jaunam žmogui užsitikrinti, kad jo pasirinkimas padėtų
realizuoti asmeninius jo karjeros siekius.
Generating our Success: The Northern Ireland Strategy for Youth Training (2015)
įvardinamas dar ir kitas svarbus pastebėjimas, aktualus darbdaviams, nes pabrėžiama, kad
jaunuolio karjeros sėkmei labai svarbu, kokių įgūdžių, patirties jis įgis pirmojoje darbo vietoje.
Pagrindžiama ir aiškinama, koks mokiniams, kurie mokosi pagal pameistrystės programas (2
lygmuo), yra svarbus profesinio orientavimo paslaugų teikimas. Teigiama, kad šie jaunuoliai dar
gali neturėti aiškios savo asmeninės karjeros vizijos ir iki šiol jiems nebuvo suteiktų potencialių
galimybių kartu su karjeros specialistu išsiaiškinti savojo pasirinkimo teisingumo ir profesinių
galimybių. O tai nėra naudinga nei jaunuoliui, nei įmonei, kuriai svarbu turėti darbuotojus,
atradusius savo profesinį kelią. Tyrimų Šiaurės Airijoje metu atskleista, kad ne visi jauni žmonės
(įskaitant ir tuos, kurie mokosi pagal pameistrystės programas) yra ar bus tikri savo karjeros
kelio pasirinkimo teisingumu. Svarbu jauniems žmonėms sudaryti sąlygas priimti pagrįstą
sprendimą dėl savo studijų ir galimos ateities karjeros. Nes patinkantis darbas yra susijęs su
įkvėpimu tobulėti, tapti savo srities profesionalu. O jaunuolio įkvėpimui, profesinės veiklos,
karjeros pasirinkimui yra svarbūs įvairūs profesiniai, verslo konkursai, darbdavių apsilankymai,
darbo ir karjeros galimybių pristatymas. Negalint organizuoti kontaktinių susitikimų,
rekomenduojamos vaizdo konferencijos, taip pat rekomenduojama jaunimą įtraukti į įvairius
projektus, sudaryti jiems sąlygas stebėti įvairias veiklas, geriausių darbuotojų veiklą ar susitikti
70 2014 m. kovo. mėn. the Minister for Employment and Learning and the Minister of Education nustatė, kad
nepriklausoma ekspertų grupė iš mokslo, verslo pasaulio ir profesinio orientavimo specialistų turi teikti patarimus
dėl profesinio orientavimo gerinimo Airijoje.
86
su jais. Taigi, socialiniai partneriai, darbdaviai skatinami parodyti iniciatyvą, kūrybiškumą
padedant jaunuoliams atrasti savąjį karjeros kelią (Generating our Success: The Northern Ireland
Strategy for Youth Training, 2015). Consultation document on the development of a new
Further Education Strategy for Northern Ireland (2015) nurodoma, kad Airijos ekonomikos
plėtrai svarbu kokybiškas profesinis mokymas, suderintas su pramonės poreikiais. Remiantis
faktais teigiama, kad tai pasiekti galima tik mokymo procese glaudžiai bendradarbiaujant su
darbdaviais, atsakingai numatant aktualias kompetencijas ir į mokymo turinį, procesą
integruojant veiksmingas karjeros srities paslaugas.
Naujuose Šiaurės Airijos švietimo siekiuose aiškiai išsakoma pozicija stiprinti profesinį
orientavimą. Consultation document on the development of a new Further Education Strategy for
Northern Ireland (2015) nurodoma, kad turi būti puikiai išvystyta, kokybiškai funkcionuojanti
profesinio orientavimo sistema, išsamios ir kokybiško paslaugos, kad asmeniui būtų galima
planuoti savo karjeros kelią. Pabrėžiama, kad geras profesinis orientavimas turi remtis darbo
rinkos rezultatais, ypač svarbus karjeros specialistų bendradarbiavimas su darbdaviais, taip
sudarant sąlygas tikrai aukštos kokybės profesinio orientavimo paslaugų teikimui. Profesinio
orientavimo paslaugų gavėjais įvardinami visi besimokantys asmenys, kurie tampa motyvuotais
karjeros sprendimų priėmėjais.
Projekto „Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos (aikos) sukūrimas
ir plėtojimas" metu parengtoje ataskaitoje nurodoma, kad Karjeros paslaugų tarnyba Šiaurės
Airijoje teikia karjeros bei įdarbinimo paslaugas jauniems žmonėms ir suaugusiems. Tačiau dėl
lėšų stokos praeityje karjeros paslaugos buvo anonimiškos, jas kaip dalį savo darbo atliko Darbo
centras. Po Karjeros paslaugų tarnybos veiklos įvertinimo Šiaurės Airijos politika šioje srityje
pasikeitė, buvo pradėtos teikti paslaugos įvairaus amžiaus žmonėms. Ši tarnyba priklauso
Užimtumo ir mokymosi departamentui (The Department for Employment and Learning) 71.
Tačiau profesinio orientavimo specialistų akiratyje – darbas su jaunais žmonėmis bendrojo
ugdymo mokykloje, ypač tais, kurie mokosi paskutinius metus. Profesinio orientavimo paslaugos
labiausiai nukreiptos į bendrojo ugdymo mokinius. Mokiniams paslaugos teikiamos grupinių
konsultacijų, pokalbių klasėse, individualių interviu metu. Profesinio orientavimo specialistai
dirba Karjeros paslaugas teikiančiose tarnybose, centruose, Darbo centruose ir Darbo ir Naudos
(angl. Jobs and Benefit) tarnybose visoje Šiaurės Airijoje. Kai kurie profesinio orientavimo
specialistai dirba su specialių poreikių klientais.
Komitetas ugdymo karjerai, profesiniam informavimui, orientavimui ir konsultavimui
(toliau CEIAG) Šiaurės Airijoje (Committee Inquiry into Careers Education, Information,
Advice and Guidance (CEIAG) in Northern Ireland) 2013 m. paskelbė tyrimą apie profesinį
orientavimą Šiaurės Airijoje, kuriame pažymima, kad bendrojo ugdymo mokiniai mokomi
planuoti savo karjerą, jiems suteikiama įsidarbinimui svarbi informacija, aiškinamasi, kokios yra
galimybės darbo rinkoje, kokie gebėjimai būtini specialistui. Tačiau pažymima, kad labiau
orientuojamasi į mokinius, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, kai tuo tarpu
didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas ir kitoms tikslinėms grupėms (Inquiry into Careers
Education, Information, Advice and Guidance in Northern Ireland, 2013). Šiaurės Airijoje
siekiama nustatyti sritis, kuriose nesugebama patenkinti tikslinių grupių poreikių, pavyzdžiui,
jaunimo, bedarbių, gyvenančių kaimo vietovėse ir miestuose.
2014 m. kovo mėn. the Minister for Employment and Learning and the Minister of
Education nustatė, kad patarimus dėl profesinio orientavimo gerinimo Šiaurės Airijoje turėtų
teikti nepriklausoma ekspertų grupė, sudaryta iš mokslo, verslo pasaulio ir profesinio
71http://www.delni.gov.uk/
87
orientavimo specialistų. Sudaryta nepriklausimų ekspertų grupė turi remtis CEIAG
rekomendacijomis. Yra siekiama, kad 21-ajame amžiuje visi asmenys, nepriklausomai nuo
amžiaus, turėtų galimybę gauti aukštos kokybės patarimus karjeros tematika ir kitas profesinio
orientavimo paslaugas. Todėl yra siekiama tobulinti šias sritis: profesinio orientavimo paslaugų
atskaitomybę, profesinio orientavimo kokybę, virtualias profesinio orientavimo paslaugas
(karjeros informacija interneto svetainėse, virtualioje erdvėje), elektroninius karjeros aplankus
(e-portfolio of careers learning), profesinį veiklinimą. Taip pat siekiama užtikrinti, kad
kiekvienas jaunuolis laiku pradėtų bendrauti su karjeros konsultantais (The Newsletter of the
International Centre for Career Development and Public Policy, 2015).
3.3. Profesinio mokymo tobulinimo alternatyvos
Profesinio mokymo tobulinimo alternatyvos buvo suformuotos įvertinus faktorius,
leidžiančius vykdyti numatytas veiklas ir apsibrėžus nuoseklius žingsnius, kurie turėtų būti
daromi siekiant tas numatytas veiklas įgyvendinti. Taip pat buvo svarbu numatyti institucijas,
kurios, bendradarbiaudamos tarpusavyje, turėtų spręsti su veiklomis susijusius uždavinius.
1-oji alternatyva.
Gilinantis į Europos šalių patirtį, apsvarstant galimus, nuoseklius, ilgalaikius profesinio
mokymo pokyčius Lietuvoje, išryškėjo tokia profesinio mokymo tobulinimo alternatyva:
1. Tyrimų, leidžiančių išskirti šalies prioritetus, atlikimas, atsižvelgiant į šalies ūkio
situaciją ir įvertinant pameistrystės naudą šalies ekonomikai, darbdaviams, pameistriui.
2. Politikos pagrindų pameistrystei įdiegti ir plėtoti sukūrimas. Tam turėtų būti parengta
Vyriausybės programa (joje – pameistrystės komponentų išskyrimas ir jų apibrėžtys), apimanti:
šalies ekonomikos strategiją;
įgūdžių formavimo strategiją;
STEM (technologijų, gamtos mokslų, informatikos, technologijų ir matematikos
stiprinimas) strategiją;
karjeros galimybių apžvalgą;
jaunimo profesinio mokymo apžvalgą.
3. Institucijų pameistrystės palaikymui ir plėtotei įkūrimas (pvz.: darbdavių ir mokymo
įstaigų atstovų strateginis patariamasis forumas arba komitetai, centrinė pameistrystės tarnyba,
ekspertų grupės). Jos reikalingos, kad būtų galima užtikrinti pameistrystės aprūpinimą ir turinį.
Jų veikla galėtų apimti:
aktyvią visų, suinteresuotų pameistrystės plėtra, dalyvių veiklą ir jos koordinavimą;
reikiamą vaidmenų tarp pameistrystės dalyvių pasiskirstymą;
bendradarbiavimo plėtojimą;
pameistrystės apžvalgų atlikimą;
grįžtamojo ryšio ir pasiekimų fiksavimą;
savalaikį konsultavimą ir naujų pameistrystės galimybių atskleidimą;
jaunų žmonių skatinimo ir pameistrystės bei kvalifikacijų plėtros priemonių kūrimą;
pameistrystės kaip lygiavertės kitoms profesinio mokymo formoms reklamos kūrimą,
jos sklaidą ir pan.
4. Daugiau teisių ir pareigų profesinio orientavimo sistemoje suteikimas darbdaviams, jų
interesus atstovaujančioms organizacijoms.
88
5. Institucijos įkūrimas arba naujų įgaliojimų jau esančioms institucijoms suteikimas
siekiant:
kasmet rengti išsamią informaciją apie konkrečių sričių darbuotojų ir konkrečių
kompetencijų poreikį visos šalies ir atskirų regionų darbo rinkoje, kurti nacionalinę
kompetencijų duomenų bazę, kuriai duomenis pateiktų Lietuvos statistikos
departamentas, įdarbinimo agentūros (informacija apie laisvas darbo vietas) ir kitos
susijusios organizacijos;
skelbti detalią informaciją apie profesijas, darbo rinkos poreikius, dirbančiųjų
pasiskirstymą pagal amžių, išsilavinimą, lytį, atskirų profesijų darbuotojų trūkumą ir
kt.;
teikti rekomendacijas dėl naujų profesinio mokymo programų rengimo, ypač
pameistrystės;
skelbti užimtumo prognozes iki 2020 m. (Occupational Employment Projections
2020), susietas su šalies ūkio prognozėmis;
skelbti suvestinę apie laisvų darbo vietų pasiūlą;
vykdyti išsamią profesinio veiklinimo profesinio mokymo įstaigose kokybės analizę.
Tokio scenarijaus įgyvendinimas Europos šalyse (pvz., Jungtinės Karalystės šalys, iš
dalies - Airija) padeda apjungti ir suderinti visų suinteresuotų pameistrystės plėtra pusių veiklą
vardan sėkmingo mokymosi pameistrystės forma įgyvendinimo.
2-oji alternatyva.
Gilinantis į Europos šalių patirtį ir įvertinant Lietuvos profesinio mokymo situaciją,
realias galimybes išryškėjo kita profesinio mokymo tobulinimo alternatyva. Siekiama nekeisti
esamos profesinio mokymo struktūros dėl restruktūrizavimo metu ar naujos struktūros kūrimo
metu patiriamų didelių kaštų. Todėl galėtų būti planuojami pokyčiai esamoje profesinio mokymo
sistemoje, nekeičiant struktūros. Pokyčiai išskiriami valstybiniu lygmeniu, taip pat darbdavių
lygmeniu, profesinio mokymo teikėjų lygmeniu ir pokyčiai profesinio orientavimo sistemoje.
1. Veiksmai valstybės lygmeniu:
užtikrinti aktualių modulinių profesinio mokymo programų rengimą ir įteisinimą;
užtikrinti nenutrūkstamą, sistemingą profesinių standartų, apimant visus šalies ūkio
sektorius, rengimą;
įvertinti pameistrystės Lietuvos profesinio mokymo sistemoje galimybes;
kurti pameistrystės mokymo formos finansavimo mechanizmą (paramos mechanizmą
įmonėms, vykdančioms profesinį mokymą pameistrystės forma);
parengti darbo pameistrystės forma sutarčių projektus, trišalę pameistrystės sutartį
(tarp įmonės, pameistrio ir profesinio mokymo įstaigos), fiksuojant joje pameistrystės
sąlygas ir atsakomybes;
viešinti pameistrystės mokymo formą;
skatinti diegti pameistrystę per projektinį finansavimą;
teikti informacinę ir metodinę pagalbą pameistrystės teikėjams;
sukurti visų atstovų, suinteresuotų kokybiška profesinio mokymo plėtra visuomenės,
bendradarbiavimo mechanizmą.
2. Veiksmai darbdavių lygiu:
bendradarbiauti kuriant pameistrystės mokymo formos finansavimo mechanizmą,
siekiant užtikrinti pameistrių įdarbinimą ir atlyginimą už darbą pameistriui;
89
bendradarbiauti su profesinio mokymo teikėjais ir ŠMM rengiant ir įgyvendinant
modulines profesinio mokymo programas, profesinius standartus, rengiant
reikalavimus pameistrystės procesui organizuoti, formuojant trišalę pameistrystės
sutartį ir kitų reikiamų darbo pameistrystės forma sutarčių projektus;
užtikrinti kokybišką pameistrystės mokymo organizavimą įmonėje (pameistrių
pasirengimą mokyti, jų atsakomybę už mokymo kokybę).
3. Veiksmai profesinio mokymo teikėjų lygiu:
parengti reikalavimus pameistrystės procesui organizuoti;
parengti ir suderinti su įmone pakopinį (pereinant nuo paprastesnių darbų į
sudėtingesnius) mokymo planą pameistriui;
sukurti sąlygas profesijos mokytojų ir meistrų bendradarbiavimui;
teikti tikslinę informaciją ir konsultacijas įmonėms ir pameistriams.
4. Pokyčiai profesinio orientavimo sistemoje:
profesinio orientavimo paslaugų tobulinimas;
nacionalinio lygmens ir kitų profesinio orientavimo specialistų reguliarus
kompetentingumo vertinimas, kvalifikacijos tobulinimas ir metodinės pagalbos jiems
teikimas;
atsakingas profesinio orientavimo specialistų bendradarbiavimas su darbdaviais,
socialiniais partneriais;
kokybiškų profesinio orientavimo paslaugų užtikrinimas ir stebėsenos sistemos
tobulinimas;
teisės aktų, susijusius su profesiniu orientavimu, redagavimas ir tobulinimas.
2-osios alternatyvos tinkamumo pagrindimas ir įgyvendinimo gairės.
1-oji alternatyva susijusi su naujų struktūrų profesinio mokymo valdyme, priežiūroje
sukūrimu, naujų funkcijų esančioms organizacijoms priskyrimu, sisteminių tyrimų atlikimu. Tai
efektyvus, tačiau labai brangus kelias. Taip pat tai susiję su ilgai užtruksiančiu svarstymu,
tarpinstitucinėmis diskusijomis, politiniais sprendimais, nes reikėtų daryti politinių sprendimų
profesiniame mokyme pokyčius įskaitant ir profesinio mokymo finansavimą.
2-oji alternatyva galima įgyvendinti ir esant dabartinei profesinio mokymo struktūrai.
Suinteresuotoms pusėms reikėtų diskutuoti ir aptarti Profesinio mokymo tobulinimo veiksmus,
pasiskirstyti atsakomybėmis, veiklų koordinavimu ir priežiūra.
Įgyvendinant 2-ąją profesinio mokymo tobulinimo alternatyvą, yra svarbūs pirmieji trys
žingsniai.
Pirmasis žingsnis. Apsisprendimas.
Kiekvienos naujovės diegimas teoriškai turėtų prasidėti nuo viešo aptarimo bei
suinteresuotų pusių diskusijų, taip pat nuo kaštų ir naudos analizės. Lietuvoje šis etapas iš esmės
buvo praleistas. Vykdant Europos Sąjungos rekomendacijas, darbdavių ir potencialių
investuotojų pageidavimus buvo apsispręsta diegti pameistrystę į Lietuvos profesinio rengimo
sistemą.
Antras žingsnis. Pasirinkimas.
Praleidus išsamią analizę „ar reikia?“ nebuvo išsamiau aptartas ir kitas aspektas – kokia
tai turėtų būti sistema? Į šį klausimą netiesiogiai atsako Profesinio mokymo įstatymas, įteisinęs
90
profesinį mokymą ir mokykline, ir pameistrystės forma. Taigi, Lietuvoje gali lygiagrečiai
egzistuoti dvi profesinio mokymo formos.
Trečias žingsnis. Teisinis reglamentavimas.
Formaliai žiūrint į egzistuojančią įstatyminę bazę, jau dabar niekas netrukdo įgyvendinti
profesinį mokymą pameistrystės forma. Vienintelė, bet ko gero svarbiausia teisiškai
nereglamentuojama vieta – pameistrystės finansavimas. Nėra sukurti ir formalizuoti jokie
pameistrystės finansavimo mechanizmai. Be jų pameistrystės mokymo formos įgyvendinimas
bus tik deklaratyvus ir sistema neveiks. Norint sukurti tokius finansavimo mechanizmus, tai
daryti turėtų būti apsispręsta pačiu aukščiausiu – vyriausybiniu – lygmeniu. Turėtų būti sukurti
trijų lygių finansiniai mechanizmai:
skatinantys darbdavius aktyviai dalyvauti vykdant pameistrystės programas (per
mokestines, darbo jėgos apmokėjimo lengvatas);
skatinantys visas suinteresuotas puses pameistrystės mokymo procese naudoti turimą
Sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūrą;
skatinantys darbdavius aktyviai įsitraukti į profesinio orientavimo sistemą, ypač profesinį
veiklinimą.
2-osios profesinio mokymo tobulinimo
alternatyvos laukiami veiksmai
Atstovai, institucijos, galinčios šiuos
veiksmus įgyvendinti
1. Veiksmai valstybės lygmeniu:
užtikrinti aktualių modulinių profesinio
mokymo programų rengimą ir įteisinimą;
KPMPC
užtikrinti nenutrūkstamą profesinių
standartų, apimančių visus šalies ūkio
sektorius, rengimą;
KPMPC
įvertinti pameistrystės Lietuvos profesinio
mokymo sistemoje galimybes;
ŠMM
kurti pameistrystės mokymo formos
finansavimo mechanizmą (paramos
mechanizmą įmonėms, vykdančioms
profesinį mokymą pameistrystės forma);
ŠMM
parengti darbo pameistrystės forma
sutarčių projektus, trišalę pameistrystės
sutartį (tarp įmonės, pameistrio ir
profesinio mokymo įstaigos), fiksuojant
joje pameistrystės sąlygas ir atsakomybes;
ŠMM
viešinti pameistrystės mokymo formą; ŠMM, UKMIN, LVDK, ŠMPF, KPMPC
skatinti diegti pameistrystę per projektinį
finansavimą;
ŠMM, UKMIN, LVDK, ŠMPF
teikti informacinę ir metodinę pagalbą
pameistrystės teikėjams;
ŠMM, UKMIN, LVDK, ŠMPF, KPMPC
91
sukurti visų, suinteresuotų kokybiška
profesinio mokymo plėtra, visuomenės
atstovų bendradarbiavimo mechanizmą.
ŠMM, UKMIN, LVDK, SADM
2. Veiksmai darbdavių lygmeniu:
bendradarbiauti kuriant pameistrystės
mokymo formos finansavimo mechanizmą,
siekiant užtikrinti pameistrių įdarbinimą ir
atlyginimą už darbą pameistriui;
bendradarbiauti su profesinio mokymo
teikėjais ir ŠMM rengiant ir įgyvendinant
modulines profesinio mokymo programas,
profesinius standartus, rengiant
reikalavimus pameistrystės procesui
organizuoti, formuojant trišalę
pameistrystės sutartį ir kitų reikiamų darbo
pameistrystės forma sutarčių projektus;
užtikrinti kokybišką pameistrystės
mokymo organizavimą įmonėje (pameistrių
pasirengimą mokyti, jų atsakomybę už
mokymo kokybę).
LVDK
3. Veiksmai profesinio mokymo teikėjų
lygmeniu:
parengti reikalavimus pameistrystės
procesui organizuoti;
parengti ir suderinti su įmone pakopinį
(pereinant nuo paprastesnių darbų į
sudėtingesnius) mokymo planą pameistriui;
sukurti sąlygas profesijos mokytojų ir
meistrų bendradarbiavimui;
teikti tikslinę informaciją ir konsultacijas
įmonėms ir pameistriams.
ŠMM, Mokymo teikėjai
4. Veiksmai profesinio orientavimo sistemoje:
profesinio orientavimo paslaugų
tobulinimas;
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo
centras72, ŠMM, LVDK ir kiti profesinio
orientavimo sistemos dalyviai.
nacionalinio lygmens ir kitų profesinio
orientavimo specialistų reguliarus
kompetentingumo vertinimas,
kvalifikacijos tobulinimas ir metodinės
pagalbos jiems teikimas;
ŠMM, Lietuvos mokinių neformaliojo
švietimo centras, nepriklausomi ekspertai.
72 kaip ŠMM įgaliota institucija, koordinuojanti ir vykdanti mokinių profesinį orientavimą visoje šalyje turi
organizuoti ekspertų ir darbdavių atstovų pasitarimus ir teikti pasiūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai.
92
atsakingas profesinio orientavimo
specialistų bendradarbiavimas su
darbdaviais, socialiniais partneriais;
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo
centras, profesinio orientavimo paslaugų
teikėjai, ŠMM, LVDK ir kiti darbdavių
atstovai. socialiniai partneriai.
kokybiškų profesinio orientavimo
paslaugų užtikrinimas ir stebėsenos
sistemos tobulinimas;
ŠMM, Lietuvos mokinių neformaliojo
švietimo centras, LVDK ir kiti darbdavių
atstovai, socialiniai partneriai,
nepriklausomi ekspertai.
teisės aktų, susijusius su profesiniu
orientavimu, redagavimas ir tobulinimas.
ŠMM, Lietuvos mokinių neformaliojo
švietimo centras, LVDK ir kiti darbdavių
atstovai. socialiniai partneriai,
nepriklausomi ekspertai.
3.4. Rekomendacijos pameistrystei ir profesinio orientavimo tobulinimui
Lietuvoje
3.4.1. Rekomendacijos, susijusios su pameistryste Lietuvoje
Diegiant pameistrystę Lietuvoje yra atlikta nemažai veiklų, tačiau išlieka aktualių,
reikalingų skubiai spręsti dalykų, susijusių su pameistrystei kylančiomis grėsmėmis ir
problemomis diegiant pameistrystę. Veiklas pameistrystės aspektu galima išskirti į dvi dalis: 1)
veiklos, kurias reikia tęsti ir stebėti, kurios gali padėti pameistrystės plėtrai; 2) neatliktos,
nepradėtos veiklos. 1. Vykdomos veiklos, galinčios pasitarnauti pameistrystės plėtrai:
rengiamos modulinės profesinio mokymo programos; rengiamasi jas testuoti mokymo
procese;
vykdomi pameistrystės projektai taip populiarinant ir supažindinant su šia mokymo
forma;
rengiamos pameistrystės diegimo Lietuvoje analizės su užsienio partneriais;
vykdomas profesinių mokyklų apjungimas ir jų perorganizavimas į viešąsias įstaigas.
Šį procesą reikėtų spartinti ir pagaliau užbaigti, taip skatinant didesnį socialinių partnerių
(darbdavių, jų asociacijų ir profesinių sąjungų) įsitraukimą formuojant mokymo turinį, pasiekimų
vertinimą, programų ir darbo rinkos poreikių atitikimą.
2. Neatliktos, nepradėtos veiklos:
nebuvo atlikta pameistrystės kaštų ir naudos analizė, nebuvo ir rimtesnės diskusijos
svarstant įvairius „už ir prieš” argumentus. Pameistrystė, laikantis visoje ES įsigalėjusių
tendencijų, be rimtesnių tyrimų ar svarstymų, buvo pradėta traktuoti kaip pagrindinė
priemonė, leidžianti skatinti jaunimo užimtumą ir didinti mokymo programų bei darbo
rinkos poreikių atitiktį;
nebuvo sukurti pameistrystėje dalyvaujančių įmonių skatinimo ar finansavimo
93
mechanizmai, todėl šiuo metu, norint vykdyti mokymą pagal pameistrystės mokymo
programas, didžioji kaštų dalis tektų įmonėms;
turėtų būti išspręstas pameistrius įmonėse mokančių meistrų statuso klausimas (šiuo metu
galiojantis Švietimo įstatymas nustato, kad pagal profesinio mokymo programas gali
mokyti tik asmuo, baigęs profesinio mokymo programą, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir
kvalifikaciją, turintis 3 metų atitinkamos srities darbo stažą ir išklausęs švietimo ir
mokslo ministro nustatyta tvarka pedagoginių ir psichologinių žinių kursą).
Rekomendacijos Paaiškinimas
Įvertinti pameistrystės Lietuvos
profesinio mokymo sistemoje
galimybes.
Nebuvo atlikta pameistrystės kaštų ir naudos analizė,
nebuvo ir rimtesnės diskusijos svarstant įvairius „už ir prieš”
argumentus. Pameistrystė, laikantis visoje ES įsigalėjusių
tendencijų, be rimtesnių tyrimų ar svarstymų buvo pradėta
traktuoti kaip pagrindinė priemonė, leidžianti skatinti
jaunimo užimtumą ir didinti mokymo programų bei darbo
rinkos poreikių atitiktį.
Aktualu diskutuoti ir numatyti, kaip užtikrinti kokybišką
pameistrystės mokymo organizavimą įmonėje (pameistrių
pasirengimą mokyti, jų atsakomybę už mokymo kokybę).
Parengti trūkstamus dokumentus
pameistrystės įgyvendinimui.
Parengti darbo pameistrystės forma sutarčių projektus,
trišalę pameistrystės sutartį (tarp įmonės, pameistrio ir
profesinio mokymo įstaigos), fiksuojant joje pameistrystės
sąlygas ir atsakomybes. Turi būti aiškiau išspręstas
pameistrius įmonėse mokančių meistrų statuso klausimas
(šiuo metu galiojantis Švietimo įstatymas nustato, kad pagal
profesinio mokymo programas gali mokyti tik asmuo,
baigęs profesinio mokymo programą, įgijęs vidurinį
išsilavinimą ir kvalifikaciją, turintis 3 metų atitinkamos
srities darbo stažą ir išklausęs švietimo ir mokslo ministro
nustatyta tvarka pedagoginių ir psichologinių žinių kursą).
Parengti ir suderinti su įmone pakopinį (pereinant nuo
paprastesnių darbų į sudėtingesnius) mokymo planą
pameistriui.
Parengti reikalavimus pameistrystės procesui organizuoti.
Aktualu švietimo politikams ir darbdaviams, socialiniams
partneriams bendradarbiauti kuriant pameistrystės mokymo
formos finansavimo mechanizmą, siekiant užtikrinti
pameistrių įdarbinimą ir atlyginimą už darbą pameistriui.
Kurti pameistrystės mokymo
formos finansavimo mechanizmą
(paramos mechanizmą įmonėms,
Lietuvoje nesukurti pameistrystėje dalyvaujančių įmonių
skatinimo ar finansavimo mechanizmai, todėl šiuo metu,
norint vykdyti mokymą pagal pameistrystės mokymo
94
vykdančioms profesinį mokymą
pameistrystės forma).
programas, didžioji kaštų dalis tektų įmonėms.
Skatinti diegti pameistrystę per
projektinį finansavimą.
Lietuvoje jau vykdyti keli pameistrystės projektai, tačiau
kadangi yra daug neišspręstų klausimų, reikalinga šių veiklų
tąsa.
Teikti informacinę ir metodinę
pagalbą pameistrystės teikėjams.
Svarbu teikti tikslinę informaciją ir konsultacijas įmonėms
ir pameistriams.
Sukurti visų, suinteresuotų
kokybiška profesinio mokymo
plėtra, visuomenės atstovų
bendradarbiavimo mechanizmą.
Bendradarbiauti su profesinio mokymo teikėjais ir ŠMM
rengiant ir įgyvendinant modulines profesinio mokymo
programas, profesinius standartus, rengiant reikalavimus
pameistrystės procesui organizuoti, formuojant trišalę
pameistrystės sutartį ir kitų reikiamų darbo pameistrystės
forma sutarčių projektus.
Ypač svarbu sukurti sąlygas profesijos mokytojų ir meistrų
bendradarbiavimui.
Viešinti pameistrystės mokymo
formą.
Yra rengiamos pameistrystės diegimo Lietuvoje analizės su
užsienio partneriais, tačiau stinga informacijos visuomenei.
3.4.1. Rekomendacijos, susijusios su profesiniu orientavimu Lietuvoje
Remiantis Studijoje pateikiama analize, profesinio orientavimo problemas galima
skirstyti pagal šias sritis:
profesinio orientavimo paslaugų tobulinimas;
nacionalinio lygmens ir kitų profesinio orientavimo specialistų reguliarus
kompetentingumo vertinimas, kvalifikacijos tobulinimas ir metodinės pagalbos jiems
teikimas;
atsakingas profesinio orientavimo specialistų bendradarbiavimas su darbdaviais,
socialiniais partneriais;
kokybiškų profesinio orientavimo paslaugų užtikrinimas ir stebėsenos sistemos
tobulinimas;
teisės aktų, susijusius su profesiniu orientavimu, redagavimas ir tobulinimas.
Profesinio orientavimo paslaugų tobulinimas.
Rekomendacijos Paaiškinimas
Užtikrinti profesinio orientavimo
veiklų sistemingą planavimą.
Remiantis valstybinio audito ataskaita, „ES lėšomis
finansuojamoms projektinėms veikloms pasibaigus,
savivaldybės ir mokyklos neinformuojamos apie ilgalaikius
profesinio orientavimo plėtros planus, viziją ir šalyje
vykdomus arba planuojamus vykdyti projektus". (Kaip
95
organizuojamas ir vykdomas mokinių profesinis
orientavimas, 2014, p. 6).
Užtikrinti profesinio orientavimo
paslaugų prieinamumą visiems
mokiniams.
Remiantis valstybinio audito ataskaita, „ugdymo karjerai
plėtra, vykdyta nuo 2010 iki 2014 m. gegužės mėn., apėmė
tik 72 proc. mokyklų, kuriose mokėsi daugiau nei 100
mokinių, vėliau tris mėnesius buvo sudaryta galimybė
projekte dalyvauti ir mokykloms, kuriose mokėsi 100–50
mokinių. Mažesnės mokyklos projekte nedalyvavo, todėl
nebuvo užtikrintas prieinamumas visiems mokiniams ir
nesudarytos vienodos galimybės dalyvauti profesiniame
informavime, konsultavime ir ugdyme karjerai." (Kaip
organizuojamas ir vykdomas mokinių profesinis
orientavimas, 2014, p. 6). Taip pat toje pačioje valstybinio
audito ataskaitoje pabrėžiama prasta profesinio veiklinimo
paslaugų kokybė.
Siekti, kad profesinis
orientavimas realiai padėtų
mokiniams apsispręsti dėl
profesinio kelio.
75 % mokinių nežino, ką veiks baigę mokyklą, iš to sekanti
pasekmė: 50 % po studijų neranda darbo (Kitas variantas
tyrimo duomenys73).
79 proc. apklaustų moksleivių74 suinteresuoti, kad
mokyklose vyktų sklandus ugdymas karjerai (Lietuvos
moksleivių sąjungos 2014-02-26 nuomonė dėl ugdymo
karjerai bendrojo lavinimo mokykloje).
Tobulinti profesinį veiklinimą,
įtraukiant ir suteikiant daugiau
įgaliojimų darbdavius
atstovaujančioms organizacijoms
ar net šioms organizacijoms
perduodant įgaliojimus
organizuoti profesinį veiklinimą
mokiniams, besimokantiems
pagal profesinio mokymo
programas.
Profesinis veiklinimas ir intensyvi darbinė praktika skirta
mokiniams susipažinti su įvairiomis profesijomis,
organizuojamas darbo veiklos stebėjimas ir praktinė veikla
įmonėse, įstaigose arba virtualioje erdvėje, vykdomas
praktinis mokymas, įgytos patirties aptarimas, kita veikla.
Tačiau valstybinio audito metu nustatyta, kad bendrojo
ugdymo mokyklose dažniausiai nevyksta individualų
mokinio poreikį atitinkantis profesinis veiklinimas, todėl jos
apsiriboja klasių (grupių) pažintinėmis kelionėmis į įvairias
įstaigas ir organizacijas (Kaip organizuojamas ir vykdomas
mokinių profesinis orientavimas, 2014).
Aktualu įpareigoti Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo
centrą, kartu su kitomis susijusiomis įstaigomis ir būtinai
darbdavių organizacijomis, aptarti galimybę perduodant
73 http://kitasvariantas.lt/ 74 Valstybinio audito ataskaitoje "Kaip organizuojamas ir vykdomas mokinių profesinis orientavimas" (2014)
nurodoma, kad Lietuvos moksleivių sąjunga raštu siekė atkreipti dėmesį į ugdymo karjerai organizavimo tęstinumo
svarbą ir nurodė, kad 79 proc. apklaustų moksleivių suinteresuoti, kad mokyklose vyktų sklandus ugdymas karjerai
(Lietuvos moksleivių sąjungos 2014-02-26 nuomonė dėl ugdymo karjerai bendrojo lavinimo mokykloje)
96
įgaliojimus darbdavius atstovaujančioms organizacijoms
organizuoti profesinį veiklinimą mokiniams,
besimokantiems pagal profesinio mokymo programas.
Pažymėtina, kad tinkamas veiklinimas labai svarbus,
siekiant profesinio orientavimo efektyvumo ir
rezultatyvumo, tačiau svarbu ir tai, kad mokiniams būtų
sudarytos sąlygos dalyvauti daugiau nei vienoje profesinio
orientavimo veikloje.
Siekti profesinio orientavimo
veiklų mokiniams įvairovės ir
įdomumo.
Remiantis profesinio orientavimo tyrimais užsienyje,
rekomenduojama plėsti profesinio orientavimo veiklų
pasiūlos įvairovę: organizuoti atvirų durų dienas, darbo
vizitus (pradinius, pagilinamuosius ir pan.), organizuoti
darbo imitavimą, mini įmonių veiklą. Taip pat
rekomenduojama jaunimą įtraukti į įvairius projektus,
sudaryti jiems sąlygas stebėti įvairias veiklas, geriausių
darbuotojų veiklą ar susitikti su jais. Taigi, socialiniai
partneriai, darbdaviai skatinami parodyti iniciatyvą,
kūrybiškumą padedant jaunuoliams atrasti savąjį karjeros
kelią (Generating our Success: The Northern Ireland
Strategy for Youth Training, 2015).
Atsižvelgti į profesinio
orientavimo paslaugų teikimo
specifiškumą mokiniams, kurie
mokosi pagal profesinio mokymo
programas.
Profesinio orientavimo tyrinėtojai (pvz. Watts, 2009)
pažymi, kad profesinis orientavimas profesiniame mokyme
turi vykti dviem etapais:
1) prieš pasirenkant profesinio mokymo programą;
2) mokantis pagal profesinio mokymo programą.
Taip pat įvardijami du svarbūs principai profesinio mokymo
metu teikiant profesinio orientavimo paslaugas:
sudaryti galimybę sužinoti individualias profesinio
mokymosi galimybes, asmeniškai prieinamus ir
priimtinus variantus;
jauniems žmonėms turėti prieigą prie pagalbos
karjeros klausimais, profesionalaus konsultavimo
taip gaunant didelę, aukštos kokybės informaciją
apie profesinę sritį, karjerą, siekiant užtikrinti /
užsitikrinti, kad asmuo apie savo pasirinkimą žinotų
labai daug ir jo pasirinkimas nebūtų atsitiktinis
(Watts, 2009).
Tobulinti profesinio orientavimo
paslaugų teikimą mokiniams,
besimokantiems pagal profesinio
mokymo, ypač pameistrystės,
ŠMM skirti finansavimą darbdavius atstovaujančioms
organizacijoms, įpareigojant teikti profesinio orientavimo
paslaugas mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio
mokymo, ypač pameistrystės programas (pvz., aiškinantis
profesinės karjeros galimybes, susijusias profesijas,
97
programas. perspektyvas, organizuojant susitikimus su susijusios srities
profesionalais).
Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centrui inicijuoti
svarstymą apie profesinio mokymo programas, į
pameistrystės mokymo programas įtraukti dalyką, temas,
kurios padėtų mokiniams turėti aiškią profesinės karjeros
viziją, kad jie sužinotų apie artimas, susijusias
kvalifikacijas, susipažintų su ateityje perspektyviomis
susijusiomis kompetencijomis.
Teikti profesinio orientavimo
paslaugas visiems mokiniams,
kurie mokosi pagal pameistrystės
programas.
Remiantis europiniais tyrimais ir šalių, kuriose profesinis
orientavimas yra aukštos kokybės, patirtimi yra svarbu teikti
profesinio orientavimo paslaugas ir tiems asmenims, kurie
mokosi pagal pameistrystės programas (Generating our
Success: The Northern Ireland Strategy for Youth Training,
2015, p. 15; Consultation document on the development of a
new Further Education Strategy for Northern Ireland, 2015).
Pvz., Generating our Success: The Northern Ireland Strategy
for Youth Training (2015) ataskaitoje pažymima, kad
mokiniams, kurie mokosi pagal pameistrystės programas (2
lygmuo), tokios profesinio orientavimo srities konsultacijos
ar pagalba karjeros klausimais nebuvo teikiama ir tai
vertinama kaip būtina tobulinimo ir pokyčių veikla.
A. G. Watts75 (2009), remdamasis įvairių profesinio
orientavimo specialistų (Sultana, Watts, Fretwell, Kis,
Raffe, Kuczera, Hoeckel, Grubb) ir OECD publikuojamais
tyrimais, mini, kaip svarbu jau tarsi pasirinkusiam profesinį
kelią (mokosi pagal profesinio mokymo programas,
pameistrystės programą) jaunuoliui pagelbėti teikiant
profesinio orientavimo paslaugas (informuojant,
konsultuojant, projektuojant karjerą).
Iš esmės tobulinti profesinį
veiklinimą (organizavimą,
vykdymą, koordinavimą), kaip
ypač svarbią profesinio
orientavimo dalį.
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro viešai
prieinama informacija nesudaro prielaidų įžvelgti, kad
Lietuvoje yra gerai organizuojamas, koordinuojamas
profelinis veiklinimas. Nėra aiškūs šie aspektai:
Ar kokybiškai vyksta profesinio veiklinimo dalyvių
bendradarbiavimas?
Kaip kuriami bendradarbiavimo ryšiai, gerosios
praktikos mainai?
Kokia profesinio veiklinimo kokybė ir nauda
mokiniui?
Kaip vyksta profesinis veiklinimas bendrojo ugdymo
75 National Institute for Careers Education and Counselling, Cambridge, UK
98
mokyklose?
Kokia situacija profesinio mokymo įstaigose?
Valstybinio audito metu nustatyta, kad bendrojo ugdymo
mokyklose dažniausiai nevyksta individualų mokinio
poreikį atitinkantis profesinis veiklinimas, todėl jos
apsiriboja klasių (grupių) pažintinėmis kelionėmis į įvairias
įstaigas ir organizacijas. Menka profesinio veiklinimo
paslaugų kokybė nesudaro galimybių mokiniui pasirinkti.
Pvz., Šiaurės Airijoje tobulinant profesinį orientavimą
pastebėta, kad pirmiausia reikia jaunimui padėti geriau
pažinti darbo rinką, padėti joje orientuotis.
Nacionalinio lygmens ir kitų profesinio orientavimo specialistų reguliarus
kompetentingumo vertinimas, kvalifikacijos tobulinimas ir metodinės pagalbos jiems
teikimas.
Rekomendacijos Paaiškinimas
Atlikti reguliarų nacionalinio
lygmens profesinio orientavimo
specialistų76 kompetentingumo
vertinimą.
Remiantis valstybinio audito ataskaitoje „Kaip
organizuojamas ir vykdomas mokinių profesinis
orientavimas" (2014) įvardintomis problemomis, galima
daryti prielaidą, kad dalies problemų ir grėsmių galima būtų
išvengta užtikrinant, kad ŠMM - įgaliotoje institucijoje,
koordinuojančioje ir vykdančioje mokinių profesinį
orientavimą visoje šalyje (Lietuvos mokinių neformaliojo
švietimo centras) - dirbtų aukštos kvalifikacijos darbuotojai.
Nepavyko aptikti duomenų, kad nacionalinio lygmens
profesinio orientavimo specialistų kompetentingumas būtų
reguliariai vertinamas ar atliekamas reguliarus išorinis
vertinimas.
Taip pat nepavyko aptikti duomenų, kad nacionalinio
lygmens profesinio orientavimo specialistai vykdytų savo
veiklos savianalizę - veiksmingą priemonę, padedančią
stebėti vykdomos veiklos kokybę.
Galima manyti, kad nevykdomas metodiškas, sistemingas
profesinį orientavimą koordinuojančios įstaigos darbuotojų
veiklos vertinimas, darbuotojų kompetentingumo pokyčių
stebėsena. Kol nebus išspręsta ši problema, yra sunku tikėtis
kokybinių pokyčių profesinio orientavimo sistemoje.
Užtikrinti profesinio orientavimo
specialistų77 kompetentingumą
įteisinant jiem reikalavimus.
Nacionaliniu lygiu neapibrėžta profesinio orientavimo
paslaugas mokiniams teikiančio specialisto sąvoka,
kvalifikaciniai reikalavimai, kompetencijos, funkcijos ir
76 Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro darbuotojai, kurių veikla susijusi su profesiniu orientavimu. 77 įskaitant ir nacionalinio lygmens specialistus.
99
profesinės veiklos sritys (Kaip organizuojamas ir vykdomas
mokinių profesinis orientavimas, 2014).
Naujausiuose tyrimuose pabrėžiamas profesinio orientavimo
specialisto, karjeros konsultanto nešališkumo ir
profesionalumo svarba, todėl akcentuojamas aktualumas
užtikrinti, kad šias paslaugas teiktų pasirengę ir
kompetentingi asmenys (Generating our Success: The
Northern Ireland Strategy for Youth Training, 2015).
Aktualu priimti ir įteisinti sprendimą, kaip bus vertinama
profesinio orientavimo specialisto veiklos kokybė.
Sukurti profesinio orientavimo
paslaugas teikiančių specialistų
kvalifikacijos tobulinimo sistemą.
Nors įvykdytų projektų (ne viename) rezultatuose buvo
įvardinta, kiek asmenų tobulino kvalifikaciją, tačiau
profesinio orientavimo specialistų kvalifikacijos tobulinimo
modelis nėra sukurtas.
Remiantis valstybinio audito ataskaita „Kaip
organizuojamas ir vykdomas mokinių profesinis
orientavimas" (2014), 4 išvada), vis dar „nesukurta
profesinio orientavimo paslaugas teikiančių specialistų
kvalifikacijos tobulinimo sistema, todėl nesudaromos
prielaidos profesinio orientavo paslaugas teikiančių
specialistų nuolatiniam tobulinimui ir nesudaromos lygios
galimybės visiems mokiniams gauti vienodai kokybiškas
paslaugas". Profesinio orientavimo specialistai gali tobulinti
kvalifikaciją nereguliariai, ne sistemiškai.
Užtikrinti lygias galimybes
profesinio orientavimo
specialistams pagal poreikį gauti
reguliarią metodinę paramą.
Remiantis Lietuvos teisės aktais, Lietuvos mokinių
neformaliojo švietimo centras, kaip ŠMM įgaliota
institucija, turi „koordinuoti ir vykdyti mokinių profesinį
orientavimą visoje šalyje, užtikrinti šiuolaikiškų profesinio
orientavimo metodinių ir informacinių priemonių
prieinamumą asmenims iki 21 metų: tiria poreikius, pasiūlą.
Esant priemonių trūkumui, inicijuoja jų rengimą
(adaptavimą, įgijimą, sukūrimą) ir platinimą. Užtikrina
išsamios informacijos apie esamas priemones teikimą."
(Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu, 2012).
Tačiau atsakingai institucijai priskirta veikla vykdoma
neatsakingai. Remiantis valstybinio audito ataskaita,
savivaldybėse ir mokyklose stinga metodinės pagalbos
profesinio orientavimo srityje (Kaip organizuojamas ir
vykdomas mokinių profesinis orientavimas, 2014, p. 6).
100
Atsakingas profesinio orientavimo specialistų bendradarbiavimas su darbdaviais,
socialiniais partneriais.
Rekomendacijos Paaiškinimas
Įsteigti nepriklausomų ekspertų
grupę, kuri patartų profesinio
orientavimo gerinimo klausimais.
Atsižvelgiant į mokslinėje erdvėje, žiniasklaidoje įvardintas
problemas, valstybinio audito ataskaitą78, galima teigti, kad
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui nepavyksta
efektyviai atlikti jam priskirtas funkcijas profesinio
orientavimo srityje. Todėl siūloma įsteigti nepriklausomų
ekspertų grupę, kuri patartų profesinio orientavimo gerinimo
klausimais. Yra šalių, kuriose tokios grupės veikia, pvz.,
Šiaurės Airijoje įteisinta nepriklausomų ekspertų grupė,
sudaryta iš mokslo, verslo pasaulio ir profesinio orientavimo
specialistų. Grupės tikslas - teikti patarimus dėl profesinio
orientavimo gerinimo.
Tobulinti profesinio orientavimo
specialistų bendradarbiavimą su
darbdaviais, socialiniais
partneriais.
Įvairiose Europos šalyse, jų strateginiuose dokumentuose
yra įvardinama, kad kokybiškas profesinio orientavimo
specialistų bendradarbiavimas su darbdaviais, socialiniais
partneriais padėtų užtikrinti profesinio orientavimo kokybę.
Taip pat skatinama ieškoti įvairių bendradarbiavimo formų.
Pvz., šis aspektas Šiaurės Airijoje yra prioritetinis ir
dokumente „A report by an independent panel of experts
from education and employers on careers education and
guidance in Northern Ireland" (2014), nurodoma, jog norint
tobulinti profesinį orientavimą, svarbu pasiekti, kad gerėtų
profesinio orientavimo paslaugas teikiančių specialistų ir
organizacijų bendradarbiavimas su darbdaviais.
Lietuvos mokslininkų atliktuose tyrimuose taip pat yra
pateikiamos rekomendacijos profesinio orientavimo
specialistams labiau bendradarbiauti su darbdaviais,
socialiniais partneriais. Bendradarbiavimo kokybė
regionuose skirtinga. Svarbu organizuoti veiksmingus,
įdomius susitikimus su darbdaviais, darbdavių atstovais.
Consultation document on the development of a new Further
Education Strategy for Northern Ireland (2015) pabrėžiama,
kad geras profesinis orientavimas turi remtis darbo rinkos
rezultatais, ypač svarbus karjeros specialistų
bendradarbiavimas su darbdaviais, taip sudarant sąlygas
tikrai aukštos kokybės profesinio orientavimo paslaugų
teikimui.
78 Kaip organizuojamas ir vykdomas mokinių profesinis orientavimas, 2014
101
Profesinio orientavimo kokybiškų paslaugų užtikrinimas ir stebėsenos sistemos
tobulinimas.
Rekomendacijos Paaiškinimas
Siekti ir užtikrinti, kad vykdomi
profesinio orientavimo projektai,
išlaidos turėtų realią pridėtinę
vertę profesinio orientavimo
sistemai.
Lietuvoje vykdytas ne vienas projektas, skirtas profesinio
orientavimo sistemai tobulinti, išleisti didžiuliai pinigai,
tačiau kyla abejonių dėl veiklų tikslingumo ir kokybiškumo.
Pvz., Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro 2010
m. pradėto vykdyti projekto79 vertė milijoninė, projekto
metu išleisti pinigai milžiniški. Pvz., Lietuvos mokinių
neformaliojo švietimo centras, įgyvendindamas vieną
projektinę veiklą (išmokyti ir įdarbinti karjeros
koordinatorius), per 20 mėn. išleido 19,5 mln. Lt. (vieno
etato karjeros koordinatoriaus darbo užmokestis – 2 583,96
Lt) ir 9,9 mln. Lt (vieno etato karjeros konsultanto darbo
užmokestis buvo 4 343,20 Lt, o jų veiklą koordinuojančio
vyr. karjeros konsultanto – 4 880 Lt). Tačiau valstybinis
auditas turėjo daug priekaištų specialistų kompetentingumui
ir veiklai. Pvz., 15 (12 proc.) buvo baigę studijas, susijusias
su profesiniu orientavimu ir karjeros ugdymu, o darbo
patirtis dažniausiai nebuvo susijusi su profesiniu
orientavimu. Apie įvardintų specialistų veiklą iš valstybinio
audito ataskaitos: Konsultantai neteikė visų numatytų
paslaugų (funkcijų): konsultacijų ar mokymų mokytojams,
mokyklos administracijai, tėvams; nevedė konsultacijų
mokiniams; neužmezgė profesiniam veiklinimui reikalingų
bendradarbiavimo ryšių su įmonėmis, neteikė geriausių
karjeros paslaugų teikimo pavyzdžių; nebendravo su
karjeros konsultantu, nes nesutarė, nebuvo atvykęs į
mokyklą ar buvo paskirtas tik projektui baigiantis. Mokyklų
karjeros koordinatoriai taip pat nurodė, kad pasitaikė
atvejų, kai dėl nepakankamos karjeros konsultantų
kompetencijos nesikreipdavo pagalbos ir neprašydavo vesti
seminarų, konsultacijų mokyklos bendruomenei,
apsiribodavo tik bendravimu administraciniais klausimais
(Kaip organizuojamas ir vykdomas mokinių profesinis
orientavimas, 2014, p. 14).
Projektų metu sukurti produktai, veiklos neretai neturi
tęstinumo ar tęstinumas nėra pakankamas. 2014 rugsėjo–
spalio mėn. apklausos duomenimis (apklaustos bendrojo
ugdymo mokyklos ir profesinio mokymo įstaigos80) 2014–
2015 mokslo metais karjeros specialistas nedirbs:
79 tikslas siekti nacionalinės profesinio orientavimo sistemos plėtros ir dermės, užtikrinant ugdymo karjerai
tęstinumą ir prieinamumą bei lygias galimybes visiems švietimo sistemos dalyviams 80 818 (91 proc.) iš 900 bendrojo ugdymo mokyklų ir 65 (94 proc.) iš 69 profesinio mokymo įstaigų
102
457 (56 proc.) mokyklose.
40 (62 proc.) profesinio mokymo įstaigose.
Tobulinti profesinio orientavimo
stebėsenos sistemą.
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro rengiamos
ataskaitos nepasižymi analitiškumu, išsamumu ir nesudaro
sąlygų aiškiai įvertinti profesinio orientavimo būklę.
Valstybinėje audito ataskaitoje (Kaip organizuojamas ir
vykdomas mokinių profesinis orientavimas, 2014)
pažymima, kad profesinio orientavimo stebėsena pradėta
vykdyti tik 2013 m., net nepatvirtinus jos kiekybinių ir
kokybinių rodiklių sąrašo.
Realus, pilnas profesinio orientavimo paslaugų kokybės
vertinimas neatliekamas, neaišku ar vykdoma veikla atitinka
vartotojų lūkesčius ir poreikius, mokyklos įsivertina tik
profesinio informavimo ir konsultavimo veiklas, o kitos
profesinio orientavimo veiklos nevertinamos, todėl ši
informacija nėra pakankama, siekiant užtikrinti visų
profesinio orientavimo paslaugų atitiktį tikslinių grupių
poreikiams ir gerinti profesinio orientavimo kokybę.
Vykdyti išsamią profesinio
veiklinimo kokybės analizę
profesinio mokymo įstaigose.
Įpareigoti Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrą
tobulinti sukurtą profesinio orientavimo stebėsenos sistemą
siekiant kasmet surinkti išsamius duomenis apie profesinio
veiklinimo paslaugų kokybę, nes šią sritį reikia ypač
tobulinti.
Teisės aktų, susijusius su profesiniu orientavimu, redagavimas ir tobulinimas.
Rekomendacijos Paaiškinimas
Parengti ir patvirtinti teisės
aktus, sudarysiančius sąlygas
geresniam profesinio orientavimo
sistemos funkcionavimui.
Teisės aktų patikslinimai turi būti susiję su įvardintomis
profesinio orientavimo problemomis ir išdiskutuotais
siūlymais jų sprendimui.
Pvz., aktualu parengti ir įteisinti aiškius reikalavimus
profesinio orientavimo paslaugas teikiantiems asmenims ir
kitiems profesinio orientavimo sistemos darbuotojams.
Aktualu aiškiau apibrėžti profesinio veiklinimo
organizavimą, atsakomybes vykdant profesinį veiklinimą ir
kokybės užtikrinimą.
Redaguoti teisės aktus profesinio
orientavimo tematika, suteikiant
daugiau teisių ir pareigų
darbdaviams, darbdavius
atstovaujančioms organizacijoms
Remiantis Studijoje analizuotų šalių patirtimi, europinėmis
ataskaitomis, svarbu daugiau teisių ir pareigų profesinio
orientavimo sistemoje suteikti socialiniams partneriams,
darbdaviams, jų interesus atstovaujančioms organizacijoms.
103
profesinio orientavimo sistemoje.
Socialiniams partneriams, remiantis Profesinio orientavimo
vykdymo tvarkos aprašu (2012), yra priskirtas neaiškiai
apibrėžtas pagalbininko vaidmuo, nes 12 punktu nurodoma
„Mokykloms, Įgaliotai institucijai, savivaldybių
vykdomosioms institucijoms ir kitoms institucijoms teikiant
ir organizuojant profesinio orientavimo paslaugas talkina
socialiniai partneriai, kurie:
organizuoja profesinio orientavimo renginius;
dalyvauja rengiant profesinio orientavimo metodines
ir informacines priemones;
informuoja darbdavius ir darbuotojus apie galimybes
naudotis profesinio orientavimo paslaugomis;
vykdo kitas su profesiniu orientavimu susijusias
veiklas".
Teikiant profesinio orientavimo paslaugas mokiniams, kurie
mokosi pagal pameistrystės programą, didžiausias vaidmuo
galėtų būti skirtas darbdaviams. Pvz., The Northern Ireland
Strategy for Youth Training (2015) strategijoje pastebima,
kad jaunuolio karjeros sėkmei labai svarbu, kokios patirties
jis įgis pirmojoje darbo vietoje.
Diskutuoti su švietimo politikais ir darbdavių atstovais,
socialiniais partneriais, siekiant profesinio orientavimo
kokybiškumo.
104
IŠVADOS
1. Profesinio mokymo sistemos reformavimas, pradėtas Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, yra
veikiamas ES švietimo politikos, tai pokyčiai, iš esmės keičiantys profesinio mokymo
organizavimą, dalyvių vaidmenis, funkcijas ir jų tarpusavio santykius: kartu su profesinio
mokymo tinklo optimizavimu pradėtas vykdyti profesinio mokymo įstaigų reorganizavimas
iš biudžetinių į viešąsias profesinio mokymo įstaigas, valdymo decentralizavimas, taip pat
svarbus pokytis - sukurta nacionalinė kvalifikacijų sistema, sektorinių praktinio mokymo
centrų kūrimas, pameistrystės diegimas.
2. Lietuvos pameistrystės plėtra Lietuvoje įvardijama kaip perspektyvi, siekianti plėtoti
profesinį mokymą. Tačiau šiai plėtrai vis dar stinga parengtų teisės aktų, nepakankamas ir
teorinis pameistrystės modeliavimas, nes:
nors pameistrystės tematika įgyvendinta keletas projektų, parengta įvairios apimties
teorinių darbų, kuriuose nagrinėjama ir gilinamasi į pameistrystės diegimo Lietuvoje
galimybes, tačiau analitinių, argumentuotų diskusijų, pastebėjimų, prognozių stinga;
nepakankamai argumentuotai aptarta, kaip pameistrystę reikėtų diegti Lietuvoje, kaip
pritaikyti, įtraukti į Lietuvos profesinio mokymo sistemą, kokios pameistrystės
perspektyvos Lietuvoje;
nepadaryta arba viešai neskelbiama pameistrystės profesinio mokymo sistemos diegimo
Lietuvoje kaštų ir naudos analizė;
pameistrystės plėtrą Lietuvoje apsunkina nacionalinio lygmens dokumentuose neaiškiai,
net deklaratyviai įvardinamas pameistrystės įgyvendinimas ir plėtra: Valstybinėje
švietimo 2013-2020 metų strategijoje užsimenama apie pameistrystės diegimo
aktualumą, Profesinio mokymo plėtros 2014-2016 metų veiksmų plane įsipareigota
parengti ir išbandyti rekomendacijas „dėl pameistrystės profesinio mokymo
organizavimo formos diegimo“, tačiau Vyriausybės programos įgyvendinimo dokumente
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-2016 metų programos įgyvendinimo
prioritetinės priemonės) pameistrystė visai neminima; todėl galima teigti, kad
pameistrystė strateginiuose dokumentuose minima nenuosekliai, realūs įgyvendinimo
veiksmai nenumatomi81;
81 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinės priemonės,
2013, 117 punktas. Jame numatyta, kad Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Ūkio ir Socialinės apsaugos
ir darbo ministerijomis turės patvirtinti ir įgyvendinti profesinio mokymo plėtros veiksmų planą, tačiau
šiame plane pameistrystė tiesiogiai neminima. Minima: profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarką,
atsižvelgiant į regionų ūkio šakų perspektyvas; profesijos mokytojų rengimą ir jų stažuočių realiose darbo
vietose organizavimą; gamyboje dirbančių aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimą dirbti profesijos
mokytojais; studentų praktikas; verslumą puoselėjančias iniciatyvas; Europos ir nacionalinės kvalifikacijų
sandaros įgyvendinimą, pertvarkant profesinio mokymo programas į modulines; egzaminų kvalifikacijai
įgyti sistemą, siekiant, kad Lietuvoje įgyjamos kvalifikacijos būtų prilyginamos Europos Sąjungos
valstybėse narėse formaliuoju, neformaliuoju ir savišvietos būdu įgyjamoms kvalifikacijoms.
105
pameistrystės plėtrą Lietuvoje sunkina šios formos taikymo tradicijų nebuvimas,
nepakankamai aiškus ir išsamus pameistrystės teisinis reguliavimas;
neaiški, nesukurta sistema finansinės, informacinės paramos įmonėms, norinčioms
vykdyti mokymą pameistrystės forma, nėra aišku, kaip bus skatinamos šios įmonės.
3. Pameistrystės plėtrai Lietuvoje vis dar išlieka aktualios tos pačios srities problemos, kurios
buvo įvardytos dar prie 10 metų – nepakankama teisinė / juridinė bazė, neaiški pameistrystės
finansavimo sistema, nepakankamas, nenuoseklus suinteresuotumas.
4. Teisės aktai pameistrystės plėtrai Lietuvoje kuriami lėtai, tačiau, remiantis teisės aktų
analize, galima manyti, kad naujos redakcijos profesinio mokymo teisės aktai paspartins
pameistrystės plėtrą, nes:
profesinio mokymo įstatyme (aktuali redakcija 2007) buvo apibrėžtos pameistrystės
mokymo aplinkos ir formalizuota pati mokymo forma, tačiau nieko neužsiminta nei apie
pameistrių statusą, nei apie tą statusą reglamentuojančias sutartis;
reikalavimų profesinio mokymo sutartims ir jų registravimo tvarkos apraše (2010) jau
nurodyti reikalavimai pameistrystės profesinio mokymo organizavimo formos profesinio
mokymo sutarčių struktūrai ir turiniui, išvardinti šalių (pameistrystės organizatoriaus,
pameistrio ir profesinio mokymo įstaigos) įsipareigojimai, tarp kurių ir pameistrystės
organizatoriaus (darbdavio) įsipareigojimas su pameistriu sudaryti darbo sutartį ir
nurodoma, kad mokyklinės profesinio mokymo organizavimo formos ir pameistrystės
profesinio mokymo organizavimo formos profesinio mokymo sutartys, jų pakeitimai ar
papildymai registruojami profesinio mokymo teikėjo Mokymo sutarčių registracijos
žurnale;
supaprastinta pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma įgytų I–II lygio
kvalifikacijų vertinimo tvarką (Asmens įgytų kompetencijų vertinimo aprašas,
patvirtintas 2015 m. sausio 14 d. Nr. V-15);
aiškiau apibrėžtas modulinių programų rengimas (2015 m. kovo 23 d. patvirtintas
naujasis Formaliojo profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarkos aprašas)
sudaro palankesnes sąlygas pameistrystės plėtrai;
įvardintas profesinio mokymo programos ar jos modulio įgyvendinimas pameistrystės
forma, sukonkretina kur vyksta pameistrio teorinis mokymas, kas organizuoja ir
koordinuoja pameistrio praktinį mokymą, taip pat apibrėžia praktinio mokymo
programos, mokymo plano ir tvarkaraščio, pasiekimų vertinimo rengimo ir derinimo
aspektus (Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašas, 2015 m. gegužės 8 d. nauja
redakcija).
5. Architektūros ir statybos, Gamybos ir perdirbimo, Kompiuterijos, Paslaugų asmenims,
Saugos paslaugų švietimo sričių profesinio mokymo programos pasižymi augančia įvairove,
todėl šioms sritims priklausančios profesinio mokymo programos populiarios. Perspektyvios
mokymo programos galėtų būti įgyvendinamos ir pameistrystės mokymo forma.
6. Lietuvoje svarbu tobulinti profesinio orientavimo paslaugų kokybę, dėl tyrimais pagrįsto
veiksmingumo svarbu plėtoti profesinį veiklinimą - tai ypač naudinga asmeniui sritis.
Socialiniams partneriams, darbdaviams suteikti daugiau atsakomybės ir aiškiau apibrėžti jų
106
indėlį į profesinio orientavimo sistemą, kurios funkcionavimo efektyvumas yra
nepakankamas.
7. Remiantis Studijoje pateikiama analize, profesinio orientavimo problemas galima skirstyti
pagal šias sritis:
profesinio orientavimo paslaugų tobulinimas;
nacionalinio lygmens ir kitų profesinio orientavimo specialistų reguliarus
kompetentingumo vertinimas, kvalifikacijos tobulinimas ir metodinės pagalbos jiems
teikimas;
atsakingas profesinio orientavimo specialistų bendradarbiavimas su darbdaviais,
socialiniais partneriais;
kokybiškų profesinio orientavimo paslaugų užtikrinimas ir stebėsenos sistemos
tobulinimas;
teisės aktų, susijusius su profesiniu orientavimu, redagavimas ir tobulinimas.
8. Lietuvoje 5-ojo lygio82 kvalifikacijos teikimas neišspręstas, nors būtinybę pabrėžia
darbdaviai. Šio lygio kvalifikacijos neapibrėžtumas tarp profesinio mokymo ir aukštojo
mokslo sudaro prielaidas manyti apie dar nepakankamą dermę tarp Lietuvos kvalifikacijų
sandaros, profesinio mokymo sistemos.
9. Remiantis literatūros šaltinių, dokumentų analize bei pokalbių metu su Airijos profesinio
mokymo specialistais83 gauta informacija yra išskirti šie Airijos profesinio mokymo bruožai,
aktualijos:
Strateginiai Airijos profesinio mokymo plėtotės tikslai yra nukreipti į Airijos ekonomikai
reikalingų kompetencijų plėtrą, profesiniu mokymu suinteresuotų grupių aktyvaus
į(si)traukimo skatinimą, profesinio mokymo kokybės gerinimą, pagrįsto finansavimo
planavimą profesiniam mokymui bei profesinio mokymo įvaizdžio gerinimą.
Svarbų vaidmenį profesinio mokymo plėtojimui atlieka „Ateities gebėjimų poreikių
ekspertų grupė84" (Expert group on future skill needs), kuri vertina parengtas studijas apie
situaciją, prognozes darbo rinkoje, konsultuoja Airijos vyriausybę apie darbo rinkos
pokyčius, dabartinius ir būsimus gebėjimų poreikius, siekiant plėtoti Airijos ūkio ir verslo
plėtrą.
Airijos kvalifikacijų sandara skiriasi nuo Lietuvos ir Europos: 1-2 lygis atitinka Lietuvos
ir Europos kvalifikacijų sandarų 1 lygį, 3 - 2 lygį, 4 - 3 lygį, 5 - 4 lygį, 6 - 5 lygį, 7-8 - 6
lygį, 9 – 7 lygį, 10 – 8 lygį. 5-9 lygio kvalifikacijos priskiriamos profesinėms
kvalifikacijoms.
82 Lietuvos kvalifikacijų sandaros apraše (2010) įvardijama, kad jos įgyjamos „mokantis pagal mokymo programas,
skirtas asmenims, turintiems profesinę kvalifikaciją ir nustatytos trukmės profesinės veiklos patirties, laipsnio
nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros) programas ir (arba) iš profesinės veiklos patirties ir mokantis
savarankiškai“. 83 Studijos vienas iš autorių stažavosi Airijoje. 84
Ekspertų grupę sudaro darbdavių, profesinių sąjungų, švietimo įstaigų ir valstybinių institucijų atstovai, kuriuos
skiria Švietimo ir gebėjimų ministras, po konsultacijų su Darbo vietų, įmonių ir inovacijų ministru.
107
Airijos darbdavių pastebėjimu, svarbu labiau kreipti dėmesį ir gerinti jaunų specialistų
gebėjimą bendrauti, dirbti komandoje, aptarnauti klientus, svarbu išugdyti pasirengimą
nuolat mokytis, ugdyti darbuotojo lankstumą kintant darbo vietos reikalavimams ir
gebėjimą prisitaikyti, ugdyti organizacinius gebėjimus (informacijos rinkimo, planavimo
/ organizavimo, problemų sprendimo), daug dėmesio skirti inovatyvumo ir kūrybiškumo,
sisteminio mąstymo ugdymui ir verslo etikos, taisyklių suvokimui.
Airijoje pameistrystė plėtojama nuo 1997 m. Įvardinama, kad yra puikiai parengta
profesinio mokymo programa, kokybiškas mokymosi procesas, kompetentingas
specialistas turi galimybę gerinti įmonių konkurencingumą. Ypač ji populiari statybos
sektoriuje (pameistrių apie 80 proc.), taip pat statybos, elektros, automobilių priežiūros,
inžinerijos ir spaudos sektoriuose.
Pameistrystės programos įgyvendinamos 7 etapais: virš 60 proc. programos laiko (4
etapai) vyksta darbo vietoje, o 40 proc. (3 etapai) – profesinio mokymo įstaigoje, trukmė
– nuo 2 iki 4 metų.
Airijoje siekiama sukurti efektyviai veikiančią Nacionalinę pameistrystės patariamąją
tarybą, parengti veiksmų planą ir rekomendacijas pameistrystės sistemos tobulinimui.
Dėl aiškaus deklaravimo, kad Airija negali tiesiog perimti kurios nors šalies
pameistrystės sistemos, nes skiriasi švietimo struktūra, ekonomika, situacija darbo rinkoje
ir kt. bei longitudinių tyrimų metu atskleistų pastebėjimų lanksčiai taikyti pameistrystės
praktiką atsižvelgiant į konkretaus sektoriaus poreikius, daroma prielaida, kad Airijos
profesinio mokymo sistema funkcionuoja sėkmingai.
Nors Airija neturi integruotos ir visa apimančios profesinio orientavimo sistemos, tačiau
sektina stiprybė yra plėtojamas individualus konsultavimas85 karjeros klausimais bei jau
nuo 2001 įvardintas skatinimas, kad mokyklos turi užmegzti, plėtoti bendradarbiavimą su
socialiniais partneriais, darbdaviais, kitomis švietimo įstaigomis.
10. Lietuvos profesinio mokymo patirtis, ilgą laiką buvusi įvardijama kaip mokyklinis profesinio
mokymo modelis, turi tendenciją integruoti kitų profesinio mokymo modelių bruožus ir
pereiti į mišrųjį profesinio mokymo modelį.
11. Siekiant tobulinti profesinį mokymą Lietuvoje, galimai realiausia alternatyva - kai profesinį
mokymą vykdančios institucijos yra perorientuojamos naujiems tikslams ir persvarstomas
darbdavių vaidmuo, jų skatinimas dalyvaujant profesinio mokymo sistemoje. Profesinio
mokymo pokyčiams įgyvendinti yra svarbus apsisprendimas, pasirinkimas, teisinis
reglamentavimas įgyvendinant pokyčius valstybės, darbdavių, profesinio mokymo teikėjų
lygiu ir atliekant pokyčius skatinančius veiksmus profesinio orientavimo sistemoje
(profesinio mokymo lygmenyje).
85 OECD duomenimis, Airijos, Korėjos, Prancūzijos mokiniai, mokydamiesi pagal profesinio mokymo programas,
gavo daugiausiai individualių konsultacijų profesinio orientavimo tematika.
108
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Ankstesnio mokymosi pasiekimų užskaitymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-72 (Žin., 2008, Nr. 8-297)
2. Apprenticeship Information: knowledge, skills, competence. Prieiga internete:
http://www.fas.ie/NR/rdonlyres/4EE2BF71-6881-41E5-8C7D-
C958E5F2DC2E/6599/brochure.pdf
3. Apprenticeship Implementation Plan, 2013. Prieiga internete:
https://www.education.ie/en/Publications/Education-Reports/Apprenticeship-Implementation-
Plan.pdf
4. A report by an independent panel of experts from education and employers on careers education
and guidance in Northern Ireland. The Department for Employment and Learning, 2014. Prieiga
internete: http://www.delni.gov.uk/careers-review-2014-final.pdf
5. Asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2015 m. sausio 14 d. Nr. V-15. (Teisės aktų registras, 2015-01-
16, Nr. 2015-00680).
6. Bendrojo lavinimo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitymo
tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. sausio 23
d. įsakymu Nr. V-161 (Žin., 2012, Nr. 12-541).
7. Bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokinių karjeros vystymo modelio
diegimo rekomendacijos. Projekto "Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra
bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme (1 etapas) Nr. VP1-2.3.-ŠMM-01- produktas.
Vilnius, 2011. (Rankraštis).
8. Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas 2015
m. tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui
organizuoti prezidento 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 15-04. Prieiga internete:
http://www.lamabpo.lt/ckfinder/userfiles/files/2015%20m_%20BP_galut.pdf
9. Career guidance: new ways forward. Education Policy Analysis. OECD, 2003.Prieiga internete:
http://www.oecd.org/edu/innovation-education/19975192.pdf
10. Cedefop. Trends in VET policy in Europe 2010-12. Progress towards the Bruges communiqué:
http://www.cedefop.europa.eu/download-manager.aspx?id=20815&lang=en&type=publication.
11. Cedefop (2012a). Learning and innovation in enterprises. Liuksemburgas: Leidinių biuras.
Cedefop research paper; No 27. Prieiga internete http://
www.cedefop.europa.eu/EN/Files/5527_en.pdf/.
12. Cedefop (2012b). From education to working life: the labour market outcomes of vocational
education and training. Liuksemburgas: Leidinių biuras. Cedefop reference series. Prieiga
internete http://www.cedefop.europa.eu/EN/Files/3063_en.pdf/
13. Consultation document on the development of a new Further Education Strategy for Northern
Ireland, 2015. Prieiga internete: http://www.delni.gov.uk/new-further-education-strategy-
consultation.pdf.
14. Europos pameistrystės aljansas: įmonės ir organizacijos įsipareigoja sukurti 140 000 jaunimui
skirtų stažuotės vietų. Europos Komisijos - pranešimas spaudai 2015. Prieiga internete:
http://europa.eu/rapid/press-release_IP-15-5225_lt.htm
15. European Commission Communication Europe 2020: A strategy for smart, sustainable and
inclusive growth strategy for the next decade, March 3, 2010. Prieiga internete:
http://europa.eu/legislation_summaries/employment_and_social_policy/eu2020/em0028_en.htm
109
16. European Union Council's resolution Better integrating lifelong guidance in education and
lifelong learning strategies, (2008). Prieiga internete:
http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/educ/104236.pdf
17. European Union Council's Resolution New skills for new jobs, (2007). Prieiga internete:
http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2007:290:0001:0003:EN:PDF
18. European Commission's strategy New Skills for New Jobs: Anticipating and match labor market
and skills needs (2008). Prieiga internete: http://eose.org/ressource/commission-communication-
new-skills-for-new-jobs-anticipating-and-matching-labour-market-and-skills-needs/
19. European Alliance for Apprenticeships. Declaration of the European Social Partners, the
European Commission and the Lithuanian Presidency of the Council of the European Union,
2013. Prieiga internete: http://ec.europa.eu/education/policy/vocational-policy/doc/alliance/joint-
declaration_en.pdf
20. Europos Komisija (2012). Lietuva: Nacionalinė reformų darbotvarkė (2012).
http://ec.europa.eu/europe2020/pdf/nd/nrp2012_lithuania_lt.pdf/
21. Generating our Success: The Northern Ireland Strategy for Youth Training, 2015. Prieiga
internete: http://www.delni.gov.uk/youth-training-strategy.pdf
22. Informacija apie KPMPC darbuotojų vizitą į Airiją, 2015. Prieiga internete:
http://www.kpmpc.lt/kpmpc/?news=informacija-apie-kpmpc-darbuotoju-vizita-i-airija-2
23. Informacinė ataskaita apie KPMPC darbuotojo vizitą į Airiją, 2015. (Rankraštis).
24. Ireland. VET in Europe: Country report. 2014. Prieiga internete:
https://cumulus.cedefop.europa.eu/files/vetelib/2015/IE_2014_CR.pdf
25. Inquiry into Careers Education, Information, Advice and Guidance in Northern Ireland. Report:
NIA 141/11-15 Employment and Learning Committee, 16 October 2013. Prieiga internete:
http://archive.niassembly.gov.uk/employment/reports/Inquiry-into-Careers-Education-
Information-Advice-and-Guidance-in-NI.pdf
26. Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2011 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 833 (Žin., 2011, Nr. 89-4259).
27. Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-482 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2015 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V-479 redakcija) (Žin., 2012, Nr. 35-1734; Teisės
aktų registras, 2015-05-08, Nr. 2015-06979 ).
28. Formaliojo profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarkos aprašas, patvirtintas
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. V-232.
(Teisės aktų registras, 2015-03-25, Nr. 2015-04247).
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1018995&p_query=D%EBl%20Formal
iojo%20profesinio%20mokymo%20program%F8%20rengimo%20ir%20%E1teisinimo%20tvark
os%20apra%F0o%20patvirtinimo&p_tr2=
29. Further Education and Training Strategy 2014 – 2019. Internetinė prieiga:
https://www.education.ie/en/Publications/Policy-Reports/Further-Education-and-Training-
Strategy-2014-2019.pdf
30. Gyventojų užimtumo tyrimo rezultatai. Lietuvos statistikos departamento rodiklių duomenų
bazė. Prieiga internete http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280/. 2013 05 13 duomenys.
31. Išsilavinimo pažymėjimų blankų registravimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-1227. (Teisės aktų registras:
2014-12-18 Nr.2014-19970).
32. Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1-692. (Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir da39rbo ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. A1- 584 redakcija).
(Žin. Valstybės žinios, 2013-12-27, Nr. 134-6863).
33. Kaip organizuojamas ir vykdomas mokinių profesinis orientavimas, 2014. Prieiga internete:
https://www.vkontrole.lt/failas.aspx?id=3288
110
34. Kvalifikacijų tvarkymo institucijos centrinio ir sektorinių profesinių komitetų uždavinių,
funkcijų, komitetų sudarymo ir finansavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2010 m. spalio 29 d. įsakymu Nr.V-1909. (Žin., 2010, Nr. 130-
6649). Prieiga internete:
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_e?p_id=385219&p_query=&p_tr2=2/.
35. Laužackas, R. Profesinio rengimo metodologija. Kaunas, 2005.
36. Lietuva 2015: nacionalinė reformų darbotvarkė. Prieiga internete.
http://www.ukmin.lt/uploads/documents/imported/lt/strategija/2020Europa/2015%20NRD.pdf
37. Lietuvos kvalifikacijų sandara. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro informacija.
Prieiga internete: http://www.kpmpc.lt/LTKS_EKS/Lietuvos_KS.html
38. Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m.
gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535. (Žin., 2010, Nr. 56-2761. Aktuali redakcija: Žin., 2011, Nr. 71-
3402; Žin., 2011, Nr. 107-5057). Prieiga internete:
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=372306&p_query=&p_tr2=/;
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=405326.
39. Lietuvos kvalifikacijų sandaros susiejimo su Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų
sandara ir Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandara ataskaita. Kvalifikacijų ir
profesinio mokymo plėtros centras, 2012. Prieiga internete:
http://www.kpmpc.lt/LTKS_EKS/LTKS_EKS_ataskaita.pdf/.
40. Lietuvos švietimo klasifikacija. Sritys ir posričiai. Vartotojo vadovas, ŠMM, 2000. Prieiga
internete:
https://www.smm.lt/uploads/lawacts/docs/693_cd612da7324fd6c315375fee0aaeac2a.pdf
41. Lietuvos konvergencijos 2011 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 491. Valstybės žinios, 2011, Nr. 54-2596.
42. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 98-2478; 2007, Nr. 43-
1627);
43. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas. Valstybės žinios, 2011, Nr. 38-
1804. Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_e?p_id=399271/.
44. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinės
priemonės, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228.
(Žin. 2013, Nr. 29-1406).
45. Lietuvos statistikos departamento rodiklių duomenų bazė. Prieiga internete
http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280/.
46. Model Curriculum for Training on Standards in Vocational Education and Training (VET). CEN-
CENELEC-ETSI JWG-EaS, 2012. Prieiga internete:
http://www.cencenelec.eu/standards/Education/JointWorkingGroup/Documents/ModelCurriculu
mForVocationalTraining.pdf
47. Nacionalinė profesinio orientavimo švietimo sistemoje programa, patvirtinta Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. V-580 redakcija.
Žin. 2013, Nr. 74-3723.
48. Ne mažiau kaip trijų Europos Sąjungos šalių profesinio informavimo infrastruktūrų, struktūros ir
jų veiklos analizė. Projekto "Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos (aikos)
sukūrimas ir plėtojimas" (NR. BPD04-ERPF-1.5.1-04-04/0003) produktas. Vilnius, 2006.
(Rankraštis).
49. Ortleb, R. Vocational training in the dual system in the Federal Republic of Germany: an
investment in the future. Federal Minister for Education and Science, 1992.
50. Pagrindinio profesinio mokymo lėšų skaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2442, 2004, Nr. 5-102.
51. Pameistrystė Lietuvoje. Poreikis ir galimybės. 2014 m. gruodis, Nr. 18, (123). Prieiga internete:
https://www.smm.lt/uploads/lawacts/docs/575_8891529f25f1eb47ab6017cf379d6134.pdf.
111
52. Pameistrystė ir mokymas realioje darbo vietoje. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros
centras, 2014. Prieiga internete: http://www.kpmpc.lt/refernet/wp-
content/uploads/2012/12/ReferNet_LT_2014_pameistrystes-straipsnis.pdf.
53. Pameistrystės diegimo Lietuvos profesiniame rengime gairės, pagrįstos pameistrystės plėtros
Vokietijoje, Prancūzijoje, Anglijoje ir Nyderlanduose patirtimi, 2012. Internetinė prieiga:
http://www.adam-europe.eu/prj/7158/prd/9/1/Guide_LT.pdf.
54. Pažėrienė V. ir kt. Mokinių profesinė veiklinimo metodika, 2014. Internetinė prieiga:
www.mukis.lt/download/752/mpv_metodika_(projektas).pdf
55. Pirminio profesinio rengimo sistema Lietuvoje. Profesinio mokymo metodikos centras, 2005.
56. Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2333. (Žin. 2008, Nr. 7-
259). Prieiga internete: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=312949/.
57. Profesinėse mokyklose nori mokytis vis daugiau jaunimo, 2015. Internetinė prieiga:
http://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/profesinese-mokyklose-nori-mokytis-
vis-daugiau-jaunimo.
58. Profesinis mokymas Lietuvoje. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras, 2011.
Internetinė prieiga: http://www.kpmpc.lt/refernet/lt/reports.html
59. Profesinio mokymo diplomo ir pažymėjimo turinio, formos ir išdavimo tvarkos aprašas,
patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. kovo 23 d. įsakymu Nr.V-
231. (Teisės aktų registras, 2015-03-25, Nr. 2015-04245).
60. Profesinio mokymo plėtros 2014–2016 metų veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugsėjo 29 d. (Teisės aktų registras, 2014-09-29, Nr. 2014-
13094).
61. Profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio
mokymo programą, metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 8
d. nutarimu Nr. 1320. (Žin., 2008-12-13, Nr. 143-5709; Žin., 2012, Nr. 80-4183).
62. Profesinio mokymo plėtros 2014–2016 metų veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugsėjo 29 d. (Teisės aktų registras, 2014-09-29, Nr. 2014-
13094).
63. Profesinio mokymo naujovės: stiprinamas ryšys su darbo rinka, įvedamas modulinis mokymas.
ŠMM pranešimas spaudai, 2015 m. liepos 16 d. Prieiga internete:
http://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/profesinio-mokymo-naujoves-
stiprinamas-rysys-su-darbo-rinka-ivedamas-modulinis-mokymas
64. Profesinio mokymo įstaigų pertvarka: siekis, galimybės, nauda. Švietimo problemos analizė
2012, rugsėjis Nr.16 (80). Prieiga internete: www.smm.lt
65. Profesinis rengimas Lietuvoje plėtojamas neturint aiškios vizijos. Internetinį prieiga:
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2006-09-04-rimantas-lauzackas-profesinis-rengimas-
lietuvoje-pletojamas-neturint-aiskios-vizijos/5083
66. Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314 (Žin., 2012, Nr. 82-
4284).
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=430003&p_query=Formaliojo%20prof
esinio%20mokymo%20tvarkos%20apra%F0as&p_tr2=212
67. Profesinio standarto struktūros, jo rengimo, keitimo ir papildymo tvarkos aprašas, patvirtintas
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir
darbo ministro 2010 m. spalio 7 d. įsakymu Nr.V-1691/A1-470 Valstybės žinios, 2010, Nr. 121-
6191. Prieiga
internetehttp://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_e?p_id=383048&p_query=&p_tr2=2/
68. Reikalavimų kompetencijų vertinimo institucijoms ir jų akreditacijos tvarkos aprašas, patvirtintas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m vasario 2 d. Nr. 132 (Žin., 2012, Nr. 18-799).
112
69. Reikalavimai profesinio mokymo sutartims ir jų registravimo tvarkos aprašas, patvirtintas
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir
darbo ministro 2010 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. V-512/A1-142. (Žin., 2010, Nr. 44-2141;
Žin., 2011, Nr.83-4048).
70. Review of Apprenticeship Training in Ireland 2013. Prieiga internete:
https://www.education.ie/en/Publications/Policy-Reports/Review-of-Apprenticeship-Training-in-
Ireland.pdf
71. Securing our Success: The Northern Ireland Strategy on Apprenticeships, 2014. Prieiga internete:
http://www.delni.gov.uk/securing-our-success-the-ni-strategy-on-apprenticeships.pdf
72. Sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. ISAK-1039. Žin. 2007, Nr. 62-
2383 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=298861
73. Sektorinių praktinio mokymo centrų geros užsienio šalių praktikos pavyzdžių analizė, 2007.
Internetinė prieiga:
https://www.smm.lt/uploads/lawacts/docs/435_0a1610375e0e2014fe0078f680f3dfa1.pdf.
74. Švietimas 2013. Lietuvos statistikos departamentas, 2014.
75. The Bruges Communiqué on enhanced European Cooperation in Vocational Education and
Training for the period 2011-2020. Prieiga internete: http://ec.europa.eu/education/lifelong-
learning-policy/doc/vocational/bruges_en.pdf
76. The Newsletter of the International Centre for Career Development and Public Policy. 2015,
March. No. 12 Prieiga internete: http://iccdpp.org/wp-content/uploads/2015/04/ICCDPP-Policy-
Points-March-2015-FIN.pdf
77. Towards a history of vocational education and training in Europe in a comparative perspective.
Introduction. Proceedings of the International conference, October 2002, Lorence, Volume I,
CEDEFOP. Luxembourg: Office for Official Publications of the European Communities, 2004.
78. Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014
m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72. Teisės aktų registras, 2014-04-29, Nr. 2014-04888.
79. Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2013 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 878 (Valstybės žinios, 2013, Nr. 105-5154).
80. Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas,
patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 204 (Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1365 redakcija)( TAR, 2014-12-08,
Nr. 19148).
81. Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo, 2013 m.
gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745. (Žin., 2013-12-30, Nr. 140-7095).
82. Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 m. nuostatų įgyvendinimo programa, patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82. (Žin. 2005, Nr. 12-39).
83. Watts A. G. The Relationship of Career Guidance to VET. National Institute for Careers
Education and Counselling, Cambridge, UK, 2009.
84. 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų bendrieji profesinio mokymo planai, patvirtinti Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-735 (Teisės aktų
registras, 2015-07-10, Nr. 2015-11218).
113
PRIEDAI
1 PRIEDAS. Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimai profesinio mokymo srityje
Švietimo ir mokslo ministerija:
1. dalyvauja kuriant profesinio mokymo politiką ir ją vykdo;
2. dalyvauja kuriant ir vykdant žmogiškųjų išteklių plėtros politiką;
3. tvirtina bendruosius profesinio mokymo planus;
4. nustato formaliojo profesinio mokymo programų ir profesinio rengimo standartų registravimo Studijų ir
mokymo programų registre tvarką;
5. skelbia informaciją apie profesinio mokymo įstaigų vykdomas formaliojo profesinio mokymo programas,
jas vykdančius ir turinčius licencijas jas vykdyti profesinio mokymo teikėjus;
6. tvirtina asmenų, išskyrus asmenis, kuriems taikomas Užimtumo rėmimo įstatymas, Neįgaliųjų socialinės
integracijos įstatymas ar Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas, pageidaujančių įgyti pirmąją
kvalifikaciją, priėmimo į valstybės finansuojamas profesinio mokymo programas planą;
7. tvirtina asmenų priėmimo į valstybines ir savivaldybių profesines mokyklas bendruosius kriterijus;
8. suderinusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nustato profesinio mokymo pažymėjimo, profesinio
mokymosi pasiekimų pažymėjimo ir pažymėjimo turinį, formą ir išdavimo tvarką;
9. tvirtina bendrojo lavinimo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitymo
tvarką;
10. atlieka ministerijos įsteigtų ar jai priskirtų profesinio mokymo įstaigų steigėjo funkcijas;
11. Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda licencijas formaliojo profesinio mokymo programoms vykdyti;
12. rengia profesinio mokymo ir kvalifikacijų sistemų plėtros investicines programas;
13. vykdo kvalifikacijų suteikimo priežiūrą Vyriausybės nustatyta tvarka;
14. atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija:
1. koordinuoja profesinio rengimo standartų rengimą ir juos tvirtina;
2. rengia profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką ir teikia Vyriausybei tvirtinti;
3. nustato bendruosius reikalavimus apskričių profesinio mokymo tarybų nuostatams;
4. nustato reikalavimus profesinio mokymo sutartims ir jų registravimo tvarką;
5. nustato formaliojo profesinio mokymo tvarką;
6. nustato profesinio orientavimo vykdymo tvarką;
7. vykdo profesinio mokymo programų finansavimą iš valstybės biudžeto, taikant mokymo lėšų skyrimo
vienam mokiniui principą;
8. nustato formaliojo profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarką.
114
2 PRIEDAS. Lietuvos švietimo ir mokymo sistema.
115
3 PRIEDAS. Kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai pagal LTKS lygius
LTKS
lygis
Kvalifikacijos
darbui
Kvalifikacijos
mokymuisi
LTKS
lygis
8 Mokslo daktaro diplomas
Meno daktaro diplomas
8
7 Rezidentūros pažymėjimas
Magistro diplomas
7
6 Bakalauro diplomas
Profesinio bakalauro diplomas
Studijų pažymėjimas
6
5 Šiuo metu šio lygio kvalifikacijos
neteikiamos
5
4 Kvalifikacijos
pažymėjimas
Brandos atestatas 4
3 Kvalifikacijos
pažymėjimas
3
2 Kvalifikacijos
pažymėjimas
Pagrindinio
išsilavinimo
pažymėjimas
2
1 Kvalifikacijos
pažymėjimas
1
Šaltinis: Lietuvos kvalifikacijų sandara. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro informacija.
Prieiga internete: http://www.kpmpc.lt/LTKS_EKS/Lietuvos_KS.html
116
4 PRIEDAS. Akredituotos kompetencijų vertinimo institucijos.
1. UAB „Achemos“ mokymo centras (Buveinės adresas: Komonautų g. 15, LT-55141 Jonava)
2. UAB „Amatų mokymo centras“ (Buveinės adresas: Savanorių pr. 124, LT-03153 Vilnius)
3. UAB „Inspecta“ (Buveinės adresas: Mėnulio g. 7, LT-04326 Vilnius)
4. UAB „Kauno liftai“ (Buveinės adresas: Taikos pr. 110, LT-51159 Kaunas)
5. UAB Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centras (Buveinės adresas: R. Kalantos g. 19, LT-52302
Kaunas)
6. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (Buveinės adresas: K. Donelaičio g. 8, LT-44213 Kaunas)
7. UAB „Klaipėdos liftas“ (Buveinės adresas: Rumpiškės g. 31A, LT-91120 Klaipėda)
8. AB „Lietuvos geležinkeliai“ (Buveinės adresas: Mindaugo g. 12, Vilnius LT-03603)
9. Lietuvos elektros energetikos asociacija (Buveinės adresas: Jeruzalės g. 21, LT-08420 Vilnius)
10. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (Buveinės adresas: A. Vienuolio g. 1, LT-01104 Vilnius)
11. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (Buveinės adresas: K. Donelaičio g. 2, LT-44213 Kaunas)
12. Lietuvos suvirintojų asociacija (Buveinės adresas: Jankiškių g. 18, LT-02300 Vilnius)
13. Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija
14. Lietuvos vairuotojų rengimo įstaigų asociacija
(Buveinės adresas: J. Basanavičiaus g. 23A, LT-36205 Panevėžys)
15. UAB „Lifosa“ (Buveinės adresas: Juodkiškio g. 50, LT-57502 Kėdainiai)
16. Panevėžio darbo rinkos mokymo centras (Buveinės adresas: J. Basanavičiaus g. 23A, LT-36205
Panevėžys)
17. Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai (Buveinės adresas: Respublikos g. 34, LT-35173 Panevėžys)
18. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (Buveinės adresas: Saltoniškių g. 19, LT-08105
Vilnius)
19. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (Buveinės adresas:
Švitrigailos g. 18, LT-03223 Vilnius)
20. UAB „SDG“ (Buveinės adresas: Pramonės pr. 23, LT-51287 Kaunas)
21. UAB „Sistemų registras“ (Buveinės adresas: Pramonės pr. 23, LT-51287 Kaunas)
22. Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai (Buveinės adresas: Vilniaus g. 88, LT-76285 Šiauliai)
23. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (Buveinės adresas: Savanorių pr. 2, LT-
03116 Vilnius)
24. Vilniaus pramonės ir verslo asociacija (Buveinės adresas: A. Vienuolio gatvė 8, LT-01104 Vilnius)
25. Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai (Buveinės adresas: Algirdo g. 31, LT-03219 Vilnius)
Šaltinis: http://www.kpmpc.lt/kpmpc/?page_id=1488
117
5 PRIEDAS. Profesinio mokymo programos ar jos modulio įgyvendinimas pameistrystės
forma
Išrašas iš Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-482 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės
8 d. įsakymo Nr. V-479 redakcija) (Žin., 2012, Nr. 35-1734; Teisės aktų registras, 2015-05-08, Nr. 2015-06979 )
"38. Profesinio mokymo organizavimą pameistrystės forma taiko:
38.1. įmonė, įstaiga, organizacija, ūkininkas ar kitas fizinis asmuo, kuriems profesinis mokymas nėra pagrindinė
veikla ir kurie su asmeniu sudaro darbo sutartį (toliau – darbdavys) ir profesinio mokymo sutartį bei teisės aktų
nustatyta tvarka turi licenciją profesiniam mokymui vykdyti;
38.2. profesinio mokymo įstaiga kartu su darbdaviu, jiems su asmeniu sudarius profesinio mokymo sutartį. Tarp
profesinio mokymo įstaigos ir darbdavio sudaroma bendradarbiavimo sutartis.
39. Darbdavys, pageidaujantis darbo vietoje mokyti asmenį, kreipiasi į profesinio mokymo įstaigą, kuri turi licenciją
vykdyti atitinkamą profesinio mokymo programą ar jos modulį. Jei profesinio mokymo įstaiga neturi galimybės
vykdyti mokymą, raštu pateikia motyvuotą atsisakymą ir darbdavį nukreipia į Kvalifikacijų ir profesinio mokymo
plėtros centrą, kad būtų parinkta kita mokymo įstaiga.
40. Darbuotojo, su kuriuo sudaryta profesinio mokymo sutartis (toliau – pameistrys), praktinis mokymas vykdomas
jo darbo vietoje, kurioje turi būti profesinio mokymo programos reikalavimus atitinkantys technologiniai įrengimai,
sukomplektuoti reikalingi ir tvarkingi darbo įrankiai, kitos technologinės priemonės ir asmeninės apsaugos
priemonės ir turi būti vykdomi profesinio mokymo programos reikalavimus atitinkantys darbai, paslaugos ar
procesai.
41. Pameistrio teorinis mokymas gali būti vykdomas profesinio mokymo įstaigoje, profesinio mokymo teikėjui
sudarius su ja ir mokiniu profesinio mokymo sutartį.
42. Profesinio mokymo įstaigos vadovas skiria profesijos mokytoją pameistrio praktiniam mokymui, vykdomam
darbo vietoje, vadovauti, o darbdavys skiria atsakingą (-us) darbuotoją (-us) už pameistrio darbinės veiklos ir
praktinio mokymo organizavimą ir atsakingą darbuotoją už darbinės veiklos ir praktinio mokymo koordinavimą
(toliau – profesijos meistras). Asmenys, vadovaujantys, organizuojantys ir koordinuojantys pameistrio praktinį
mokymą, užtikrina sklandų bendradarbiavimą.
43. Praktinio mokymo programą, pagal kurią mokomas pameistrys, ir pameistrio mokymosi pasiekimų vertinimo
rekomendacijas rengia ir derina su darbdaviu praktikai vadovaujantis profesijos mokytojas.
44. Praktinis ir teorinis mokymas vykdomas pakaitomis pagal sudarytą mokymo tvarkaraštį.
45. Su darbdaviu suderintą mokymo planą ir mokymo tvarkaraštį, sudaromą, atsižvelgiant į pameistrio darbo
specifiką, tvirtina Teikėjas, jei profesinio mokymo programą vykdo kartu. Mokymo tvarkaraštyje įrašoma, kur ir kas
vykdys mokymo turinio sudedamąsias dalis.
46. Pameistrys gali būti mokomas individualiai ar grupėje. Šios grupės mokinių skaičius negali būti didesnis už
skaičių, nurodytą Teikėjo dokumentuose, pateiktuose Pasirengimo vykdyti formaliojo profesinio mokymo
programas ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.
47. Teorinio mokymo apskaitą tvarko profesijos mokytojas profesinio mokymo dienyne. Praktinio mokymo veiklos
datą, trukmę ir atliekamas užduotis Praktikos dienyne pažymi pameistrys, o po įrašu pasirašo profesijos meistras.
48. Tarpinius pameistrio mokymosi pasiekimų vertinimus organizuoja Teikėjas."
118
6 PRIEDAS. Sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimas profesinio mokymo įstaigose:
Eil.
Nr.
Įstaigos pavadinimas Sektorinio praktinio mokymo
centrų partneriai
Sektorinio praktinio mokymo centras
pavadinimas
1. Kauno statybininkų rengimo centras Ukmergės technologijų ir verslo
mokykla
Medienos technologijų ir baldų gamybos
inovacijų praktinio mokymo centras
2. Vilniaus technologijų ir verslo
profesinio mokymo centras
- Inžinerinės pramonės sektorinio praktinio
mokymo centras
3. Karaliaus Mindaugo profesinio
mokymo centras
- Kirpimo, grožio ir susijusių paslaugų
sektorinis praktinio mokymo centras
4. Šiaulių profesinio rengimo centras - Didmeninės ir mažmeninės prekybos
sektorinio praktinio mokymo centras
5. Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo
mokykla
- Tekstilės produkcijos gamybos sektorinis
praktinio mokymo centras
6. Vilniaus geležinkelio transporto ir
verslo paslaugų mokykla
Vilniaus technologijų ir dizaino
kolegija
Geležinkelio transporto specialistų
rengimo sektorinio praktinio mokymo
centras
7. Klaipėdos turizmo mokykla - Viešbučių ir restoranų bei prekybos
sektorinio praktinio mokymo centras
8. Viešoji įstaiga Alantos technologijos
ir verslo mokykla
- Žemės ūkio sektorinio praktinio mokymo
centras
9. Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo
mokykla
- Didmeninės ir mažmeninės prekybos
sektoriaus praktinio centras
10. Utenos darbo rinkos mokymo centras - Didmeninės ir mažmeninės prekybos
sektoriaus praktinio centras
11. Vilniaus turizmo ir prekybos verslo
mokykla
- Didmeninės ir mažmeninės prekybos
sektoriaus praktinio mokymo centras
12. Vilniaus technologijų ir verslo
profesinio mokymo centras
- Energetikos sektoriaus praktinio mokymo
centras
13. Visagino technologijos ir verslo
profesinio mokymo centras
- Energetikos sektoriaus praktinio mokymo
centras
14. Viešoji įstaiga Elektrėnų profesinio
mokymo centras
- Energetikos sektoriaus praktinio mokymo
centras
15. Alytaus profesinio rengimo centras - Inžinerinės pramonės sektoriaus praktinio
mokymo centras
16. Viešoji įstaiga Klaipėdos darbo rinkos
mokymo centras
Viešoji įstaiga Klaipėdos laivų
statybos ir remonto mokykla
Inžinerinės pramonės sektoriaus praktinio
mokymo centras
17. Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų
profesinio rengimo centras
- Komunalinės, socialinės ir asmeninio
aptarnavimo veiklos sektoriaus praktinio
mokymo centras
119
18. Kauno maisto pramonės ir prekybos
verslo mokymo centras
- Maisto produktų, gėrimų ir tabako
gamybos sektoriaus praktinio mokymo
centras
19. Utenos regioninis profesinio mokymo
centras
- Maisto produktų, gėrimų ir tabako
gamybos sektoriaus praktinio mokymo
centras
20. Kauno socialinių paslaugų ir statybos
verslo darbuotojų profesinio rengimo
centras
Viešoji įstaiga Kauno apskrities
darbo rinkos mokymo centras
Statybos sektoriaus praktinio mokymo
centras
21. Šiaulių profesinio rengimo centras - Statybos sektoriaus praktinio mokymo
centras
22. Viešoji įstaiga Alytaus darbo rinkos
mokymo centras
Alytaus profesinio rengimo
centras
Statybos sektoriaus praktinio mokymo
centras
23. Viešoji įstaiga Panevėžio profesinio
rengimo centras
- Statybos sektoriaus praktinio mokymo
centras
24. Viešoji įstaiga Vilniaus Jeruzalės
darbo rinkos mokymo centras
Viešoji įstaiga Vilniaus
statybininkų rengimo centras
Statybos
(visų rūšių suvirinimo mokymo
infrastruktūrai plėtoti) sektoriaus
praktinio mokymo centras
25. Viešoji įstaiga Vilniaus statybininkų
rengimo centras
Viešoji įstaiga Vilniaus Jeruzalės
darbo rinkos mokymo centras
Statybos
(statybos ir apdailos darbų mokymo
infrastruktūrai plėtoti) sektoriaus
praktinio mokymo centras
26. Viešoji įstaiga Telšių regioninis
profesinio mokymo centras
- Statybos sektoriaus praktinio mokymo
centras
27. Bukiškių žemės ūkio mokykla Viešoji įstaiga Vilniaus Jeruzalės
darbo rinkos mokymo centras
Transporto, sandėliavimo ir ryšių
sektoriaus praktinio mokymo centras
28. Marijampolės profesinio rengimo
centras
- Transporto, sandėliavimo ir ryšių
sektoriaus praktinio mokymo centras
29. Viešoji įstaiga Klaipėdos darbo rinkos
mokymo centras
- Transporto, sandėliavimo ir ryšių
sektoriaus praktinio mokymo centras
30. Viešoji įstaiga Panevėžio darbo rinkos
mokymo centras
VšĮ Panevėžio profesinio
rengimo centras
Transporto, sandėliavimo ir ryšių
sektoriaus praktinio mokymo centras
31. Viešoji įstaiga Šiaulių darbo rinkos
mokymo centras
- Transporto, sandėliavimo ir ryšių
sektoriaus praktinio mokymo centras
32. Kauno statybininkų rengimo centras - Variklinių transporto priemonių ir
motociklų remonto sektoriaus praktinio
mokymo centras
33. Vilniaus automechanikos ir verslo
mokykla
- Variklinių transporto priemonių ir
motociklų remonto sektoriaus praktinio
mokymo centras
34. Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla - Variklinių transporto priemonių ir
motociklų remonto sektoriaus praktinio
mokymo centras
35. Viešoji įstaiga Panevėžio darbo rinkos
mokymo centras
- Viešbučių ir restoranų sektoriaus
praktinio mokymo centras
36. Viešoji įstaiga Vilniaus Žirmūnų
darbo rinkos mokymo centras
Vilniaus turizmo ir prekybos
verslo mokykla
Viešbučių ir restoranų sektoriaus
praktinio mokymo centras
37. Kauno maisto pramonės ir prekybos
verslo mokymo centras
- Viešbučių ir restoranų sektoriaus
praktinio mokymo centras
38. Joniškio žemės ūkio mokykla - Žemės ūkio, medžioklės, miškininkystės
sektoriaus praktinio mokymo centras
39. Marijampolės profesinio rengimo - Žemės ūkio, medžioklės, miškininkystės
120
centras sektoriaus praktinio mokymo centras
40. Šilutės žemės ūkio mokykla - Žemės ūkio, medžioklės, miškininkystės
sektoriaus praktinio mokymo centras
41. Plungės technologijų ir verslo
mokykla
- Žemės ūkio, medžioklės, miškininkystės
sektoriaus praktinio mokymo centras
121
7 PRIEDAS. Euroguidance tinklo interneto svetainėje www.euroguidance.net pateikiami
šių ES šalių profesinio orientavimo sistemų aprašai:
Airija Italija Prancūzija
Austrija Jungtinė Karalystė Rumunija
Belgija (Flandrija) Kipras Slovakija
Bulgarija Latvija Slovėnija
Čekija Lenkija Suomija
Danija Lichtenšteinas Švedija
Estija Liuksemburgas Šveicarija
Graikija Malta Turkija
Islandija Norvegija Vengrija
Ispanija Nyderlandai Vokietija
122
8 PRIEDAS. Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžios institucijos ir jų veikla
Ugdymo plėtotės centras (UPC):
padeda mokytojams diegti į ugdymo turinį integruojamąsias programas;
organizuoja šalies mokytojams metodinę veiklą;
įgyvendina priemones, siekiant gerinti mokinių pasiekimus;
teikia pagalbą atskiroms mokykloms su itin žemais mokinių pasiekimais, siekiant šalinti regioninius
mokyklų skirtumus;
planuoja ugdymo turinio pokyčius, tobulina vadovėlius ir mokymo priemones bendrojo ugdymo
programoms.
Nacionalinis egzaminų centras (NEC):
numato egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tvarką ir pertvarką (pagal kasmetines
analizes), susijusią su mokinių įvairių kompetencijų vertinimu;
teikia rekomendacijas savivaldybėms.
Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra (NMVA):
atlieka vidinį ir išorinį mokyklų veiklos vertinimą, teikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo
savivaldybėms ir mokykloms;
analizuoja politiką, siekiant stiprinti savivaldybių švietimo padalinių, mokyklų vadovų kompetencijas ir
sukurti Geros mokyklos koncepciją.
Švietimo aprūpinimo centras (ŠAC):
teikia metodinę pagalbą ir rekomendacijas savivaldybėms, mokykloms sprendžiant aprūpinimo mokymo
priemonėmis klausimus;
teikia operatyvią informaciją ir aprūpina mokyklas ir savivaldybes ŠAC administruojamais leidiniais,
priemonėmis.
Švietimo informacinių technologijų centras (ITC):
padeda mokykloms ir savivaldybėms gerinti mokinių pasiekimus, tobulinant ŠVIS ir AIKOS sistemas kad
savivaldybės ir mokyklos remtųsi duomenimis ir taikytų informacija grįstą vadybą;
efektyvina Eportalo veiklą, siekiant padėti pedagogams tobulinti kvalifikaciją pagal individualius poreikius.
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (SPPC):
numato priemones mažinant socialinę, ekonominę, kultūrinę mokinių ir mokyklų atskirtį, patyčias šalyje ir
regionuose;
teikia siūlymus, sprendžiant problemas, susijusias su savivaldybių ir mokyklų vaiko gerovės komisijomis
bei integruotų vaikų į bendrojo ugdymo mokyklas ugdymu.
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras (LMNŠC):
teikia pagalbą savivaldybėms įvairinant neformaliojo švietimo veiklas mokyklose, savivaldybės;
tvarko mokinių olimpiadinį, konkursinį judėjimą, siekiant įtraukti į jį kuo daugiau mokinių;
rengia projektus, siekiant mažinti socialinę, ekonominę, kultūrinę mokinių ir mokyklų atskirtį;
dalyvauja profesinio orientavimo Personalo kvalifikacijos tobulinimo procesuose.
Švietimo mainų paramos fondas (ŠMPF):
skatina mokyklų tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant pagerinti mokinių pasiekimus;
teikia konkrečią pagalbą savivaldybių švietimo skyriams stiprinant jų vadybines kompetencijas, siekiant
aukštesnės regiono švietimo kokybės.
123
Lietuvos vaikų ir jaunimo centras (LVJC):
skatina neformaliojo švietimo veiklų įvairovę savivaldybėse, mokyklose, siekiant mažinti socialinę,
ekonominę, kultūrinę mokinių ir mokyklų atskirtį.
Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (KPMPC):
organizuoja modulinių profesinio mokymo programų ir profesinių standartų rengimą;
sprendžia kvalifikacijų pripažinimo klausimus;
kuria neformaliuoju būdu įgytų kvalifikacijų pripažinimo sistemą.
top related