ramybė be dievo. buda

Ramybė be dievo.Buda

Pranešimą parengė:Aušra Žubikaitė;

Gita Žilėnaitė;SDbd7 - 01

“Su savo priešu elkis taip, kad jis taptų laimingas.”

Dalai Lama

Budizmas – pasaulinė religija, atsiradusi šiaurės Indijoje I tūkstantmečio prieš mūsų erą viduryje. Budizmo pradininku laikomas Sidharta Gautama, gavęs Budos vardą.

Budizmo istorija sudėtinga ir daugialypė;

Iki XIIIa. budizmo tėvynė Indija buvo savotiškas šios religijos centras;

Budizmas labiausiai paplitęs centrinėje ir pietryčių Azijoje, tačiau šiais laikais jis plinta ir tradiciškai nebudistiniuose kraštuose.

Budizmo atsiradimas

Buda Būdamas 29m. paliko šeimą ir tapo

asketu; Po šešerių metų medituodamas pasiekė

nušvitimą (archatą); Įžvalgas perdavė penkiems asketams

pirmame pamoksle; Tapo piligrimu, pamokslininku, misionieriumi. Subūrė vienuolių ir

pasauliečių bendruomenę; Buda buvo filosofas ir psichologas, o ne

religijos puoselėtojas.

Vadžrajana

Dzenbu - dizmas

Theravada

Mahajana

Budizmo šakos

4 prakilniosios tiesos

1) Kančia yra visuotinė žmonijos patirtis;

2) Kančios priežastis yra troškimas gyventi;

3) Kančia liaujasi tuomet, kai liaujasi troškimas;

4) Kelias, kuris veda į kančios nutraukimą, yra aštuongubas.

Aštuongubas kelias

1) Tobulos pažiūros;

2) Tobulas nusiteikimas;

3) Tobulas kalbėjimas;

4) Tobulas elgesys;

5) Tobulas pragyvenimo šaltinis;

6) Tobulos pastangos;

7) Tobulas budrumas;

8) Tobulas susitelkimas.

Asmuo ir kančia

Budizmo filosofija – tai įsitikinimas, kad troškimas egzistuoti yra visos kančios priežastis. Išsigelbėjimas budizme yra ištrūkimas iš kančios.

Skandos

Rupa – fizinė asmeniškos egzistencijos manifestacija;

Vedana – jausmas; Sana – suvokimas; Sankara – idėjų formulavimas

lyginant ir vertinant; Vinana – sugebėjimas

samprotauti.

3 budizmo prieglobsčiai

Aš randu prieglobstį Budoje;

Aš randu prieglobstį dharmoje (mokyme);

Aš randu prieglobstį sangoje (vienuolių bendruomenėje).

Pirmasis prieglobstis: Buda

Pirmasis prieglobstis yra nušvitimo, įgalinantis žmogų pasiekti nirvaną,

paieška ir įgyvendinimas. Buda buvo tyrinėtojas, nurodęs kelią į

nušvitimą, o jį kiekvienas žmogus turi rasti pats.

Antrasis prieglobstis: dharma

Dharma yra mokymas, kurį sudaro keturios kilniosios tiesos ir vidurinis kelias, į kurį šios tiesos nurodo:

1) Pirmoji – kančios, patiriamos kiekviename gyvenimo tarpsnyje;

2) Antroji skelbia, kad kančia kyla iš troškimo;

3) Trečioji – troškimo egzistuoti atsisakymas;

4) Ketvirtoji – Aštuongubas kelias.

Trečiasis prieglobstis: sanga

Sanga yra vienuolių bendruomenė, skirta praktikuoti ir propaguoti

budizmą.

Budizmas be vienuolynų išgyventi negali, nes per juos žmogus patiria

nušvitimą ir ištrūkta į nirvaną.

Taika ir neprievarta

Budistinių visuomenių bruožas yra draudimas naikinti gyvybę;

Budistams kelia siaubą daugelyje kultūrų egzistuojanti priešprieša ir smurtas;

Budistų mąstytojų įsitikinimų budizmas tautoms gali pasiūlyti harmoningus santykius.

Budistinės tautos

Budizmas neretai integruodavosi į tas tautas, kuriose sanga rasdavo sau namus. Sangai reikalinga parama –

vienuoliai ir vienuolės yra priklausomi nuo visuomenės teikiamo išlaikymo.

Etika

• Susilaikyk nuo gyvybės naikinimo;

• Neimk to, kas neduodama;

• Susilaikyk nuo seksualinių nukrypimų;

• Nemeluok ir neapgaudinėk;

• Susilaikyk nuo svaiginimosi;

• Valgyk saikingai ir tik iki vidudienio;

• Nestebėk šokių, dainavimo ar vaidinimų;

• Nekeisk vainikų, kvepalų, tepalų ar papuošimų paskirties;

• Nesinaudok aukštomis ir plačiomis lovomis;

• Nepriimk aukso ar sidabro.

Šeima

Pirminė budistų visuomenė nesutarė dėl moterų vietos šiame judėjime. Nors Buda

vėliau ir priėmė moteris vienuolėmis į sangą, apskritai budizmas laikosi nuomonės, kad moteris savo gyvenimą

turėtų paskirti šeimai.

Dalai Lama

Jis yra tibetiškojo budizmo galva, tikima, kad jis yra

dievybės inkarnacija; Smurtas ir netvarka, kurią jo

tautai atnešė revoliucija, paskatino Dalai Lamą išplėtoti

budizmo filosofiją, pabrėžiančią taiką tarp atskirų žmonių ir

bendruomenių.

Religijų palyginimas

Trys globaliniai tikėjimai – islamas, budizmas ir krikščionybė - siūlo taiką visai žmonijai.

Musulmonai siūlo taiką, ateinančią per paklusnumą Dievui.

Budistai sveikina tokią taiką, kuri išlaisvina iš troškimų ir prisirišimo, sukeliančio kentėjimą.

Krikščionys sveikiną taiką grįsta kenčiančia ir atleidžiančia meile.

Paskutinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis Lietuvoje yra 408 budistai.

::::::::::Įdomūs faktai:::::::::: Būna, kad budistai mėgina įgyti nuopelnų,

atiduodami visą savo turtą budistų šventykloms;

Buda paprastai vaizduojamas sudėjęs rankas – tarsi rodydamas, jog iš kito tikros pagalbos nesulauksi;

Budizmui plečiantis iš vienos visuomenės į kitą, susiformavo įvairios sektos;

Žmogus gali likti budistas ir tuo pat metu dalyvauti kito tikėjimo religinėje praktikoje;

Kai kurie mahajanos pakraipos rėmėjai stengiasi nuolat kartoti kokius nors dieviškos kilmės žodžius, pvz., om mani padme hum.

Literatūros sąrašas

• Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Religijos, bažnyčios, tikėjimai. 2005, Vilnius;

• Religijotyros žodynas. 1991, Vilnius;• Laisvoji enciklopedija Vikipedija. Prieiga

per internetą http://www.wikipedia.org;• David W. Shenk. Pasaulio Dievai. 2001,

Vilnius.