specialyb ės kalbos kultūra Įvadas. i paskaita

Dėst. Vaida Buivydienė

1

Specialybės kalbos programa (1)1) Kalbos sąvoka: valstybinė kalba, kalbos normos

ir kodifikavimas (pateikiami įvadiniai kalbos, kaip termino, sampratos ir kalbų genealoginės klasifikacijos duomenys, aiškinama valstybinės kalbos samprata ir kalbos kultūros normų svarba);

2) Rašytinės ir sakytinės kalbos samprata (rašytinės ir sakytinės kalbos skirtumai, taisyklingos viešosios kalbos normos);

3) Bendroji ir specialioji kalbos kultūra: funkciniai stiliai (mokslinio, administracinio, publicistinio, buitinio ir meninio stiliaus ypatumai ir kalbinės raiškos specifika);

2

Specialybės kalbos programa (2)4) Lietuvių kalbos leksika ir terminų daryba

(kalbos leksikos sistema kilmės ir vartojimo požiūriu, terminų darybos ypatumai);

5) Gramatinių reikšmių sistemos taisyklingumas (morfologijos ir sintaksės normos ir pažeidimai);

6) Mokslinis tekstas: struktūrinė charakteristika (tekstų tipų, struktūros, komponavimo, žodžių tvarkos sakinyje dėsningumai, nuorodų ir jų ryšio su tekstu rašymas).

3

Specialybės kalbos programa (patvirtinta VLKK 2003 m.)

http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/svietimo-istaigos/specialybes-kalbos-programa.html

4

Atsiskaitymai

2 kontroliniai darbaiSavarankiškas darbas (Dokumentų aplankas)

5

Kalbos kultūra (rus. культура речи)Specialybės kalba (angl. language for special

purposes)Kalbos kultūra ir specialybės kalbaSpecialybės kalbos kultūraProfesinė kalba

6

Kalbos kultūra – kalbininkų reikalas?

7

?Kas kuria kalbą?

8

Ar reikia kalbą norminti?(kalbos norma, kalbos politika, kalbos

planavimas, kalbos ekologija, kalbos kultūra...?)

Svarbu tik kalbėti ar kaip kalbėti?

Ar egzistuoja prestižinė kalba?

9

Svarbu tik susišnekėti?

10

11

Palyginkite žodžius:  liet. avis, latv. avs, lot. ovis, skr. ávih, s. sl. ovьca;

liet. du, latv. divi, pr. dwai, lot. duo;liet. ranka, latv. roka, pr. rancko, rus.

pyka, lenk. ręka.

2 pav. Žodžių pavydžiai

12

Yra žinoma, kad pasaulyje yra apie 6000 kalbų. Jos labai įvairios:

Vienos labai paplitusios (pvz., kinų kalba kalba apie 800 milijonų žmonių, anglų – 300 milijonų, rusų 150 milijonų žmonių);

Kitos kalbos vartojamos labai siaurai (pvz., lybių kalba Latvijos teritorijoje kalba vos keliolika žmonių).

3 pav. Kalbų paplitimas

13

Kalbos gali būti:Vartojamos kaip valstybinės vienos tautos tam

tikroje teritorijoje (pvz., lietuvių - Lietuvoje, latvių – Latvijoje, lenkų – Lenkijoje ir t.t.);

Vartojamos daugelyje šalių (anglų kalba kaip valstybinė vartojama Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir t.t.)

4 pav. Valstybinės ir nevalstybinės kalbos

14

Be to, kalbos gali būti:Gyvosios (vartojamos ir rašytine, ir sakytine

forma);Mirusios (ir nebevartojamos - nepalikusios jokių

rašytinių paminklų, pvz., sėlių, jotvingių, kuršių, žiemgalių);

Mirusios, tačiau vartojamos (pvz., lotynų kalba yra mirusi, tačiau vartojama bažnyčiose ir kaip mokslo kalba).

5 pav. Gyvosios ir mirusios kalbos

15

Kalbos gali būti labai panašios ir labai skirtingos, pvz.:Daug panašumų

yra tarp latvių ir lietuvių kalbų;

Tarp norvegų, danų ir švedų kalbų.

Labai skirtingos yra lietuvių ir kinų kalbos;

Rusų ir anglų kalbos.

6 pav. Kalbų panašumai ir skirtumai

16

17

8 pav. IDE kalbų medis18

Pagrindinės kalbų šeimos yra šios:

Indoeuropiečių;Ugrų-finų;Tiurkų-totorių;Semitų-chamitų;Iberų-kaukaziečių ir t.t.

9 pav. Pagrindinės kalbų šeimos

19

10 pav. Indoeuropiečių kalbų schema 20

Indoeuropiečių kalbų šeimą sudaro šios šakos:BaltųSlavųGermanųItalikų ir romanųKeltųGraikųAlbanųArmėnų ir t.t.

11 pav. IDE kalbų šeimos šakos

21

Baltų kalbų šaka:LietuviųLatviųPrūsųSėliųŽiemgaliųKuršiųJotvingių

12 pav. Baltų kalbos

22

Slavų kalbos:

Rytų (rusų, baltarusių, ukrainų);Pietų ( bulgarų, serbų-chorvatų, slovėnų, makedonų);

Vakarų (lenkų, čekų, slovakų, lužicų, kašubų ir polabų).

13 pav. Slavų kalbos

23

Germanų kalbos:Rytų (išnykusios vandalų, burgundų, gotų);Šiaurės (danų, švedų, norvegų, islandų ir

farerų);Vakarų ( anglų,vokiečių, olandų, flamandų,

fryzų).

14 pav. Germanų kalbos

24

Italikų ir romanų kalbos:Oskų-umbrųLotynų, iš kurios išsirutuliojo: - italų - ispanų - portugalų - prancūzų - rumunų, moldavų ir t.t.

15 pav. Italikų ir romanų kalbos

25

Lietuvių kalba turi bendrų bruožų su:Germanų kalbomis: - yla - midus - gatvė - kvietys - amatas - kambarys - kunigas ....

Slavų kalbomis: - lenkas - muilas - muitas - stiklas - turgus - gadynė ir t.t.

16 pav. Lietuvių ir kitų kalbų bendri bruožai

26

27

28

Apie lietuvių kalbos vertę galima spręsti ir iš to, kad 2002 metais buvo išleistas 20-asis Lietuvių kalbos žodyno tomas. Tai didžiausias žodynas, turintis 20,000 puslapių.19 pav. Lietuvių kalbos žodynas

29

Kalbos norminimo istorijos pastabos (1)

Raštų atsiradimas (16-17 a.) – M. Mažvydas knygas rašė ne tarmiškai, o tik tarmės pagrindu – tai jau bendrinė kalba. 16 a. – bendrinės kalbos šaknys.

18-19 a. – LDK lietuvių kalba viešajame gyvenime nebuvo vartojama, o negausiuose raštuose labai suprastėjo. Prūsijoje padėtis nebloga − net diskusijos bendrinės kalbos klausimais vyksta.

Lietuvių kalba ateina į viešąjį gyvenimą (1883−1940): „Aušra“, J. Jablonskis, K. Būga, mokykla, valstybės valdymas ir t.t. − šiuolaikinės bendrinės kalbos pradžia.

20 pav. Lietuvių kalbos kelias įvairiais istorijos laikotarpiais

30

Kalbos norminimo istorijos pastabos (2)Sovietmetis (1940-1990): demonstruojama, kad

kalba klesti, bet iš tikrųjų – stumiama iš viešojo gyvenimo. Lietuvių kalba atliko buitinę ir estetinę f-as (buitinė vartosena, grožiniai kūriniai), o mokslinio, kanceliarinio stiliaus kūrimas sustabdytas.

Lietuvių kalbos mokslas ėmė atsigauti maždaug nuo 7 deš. vidurio. 1976 m. įkurta Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

1988 m. lietuvių kalba paskelbta valstybine (iki tol pripažinta 1922 ir 1928 m. Konstitucijose). 1990 m. pertvarkyta Kalbos komisija.

31

Teisinė valstybinės kalbos apsauga:Kaip valstybinė įteisinta 1922 m.Sovietinė okupacija1988 vėl įteisinta vartoti kaip valstybinė

kartu su rusų kalba1990 m. atkūrus nepriklausomybę

patvirtintos 3 kalbos mokėjimo kategorijos1995 priimtas Valstybinės kalbos

įstatymas

21 pav. Teisinė valstybinės kalbos apsauga

32

Vyriausybės patvirtintos programos:Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo

1996-2005 m. programaLietuvių kalbos vartojimo informacinėje

visuomenėje 2000-2006m. programaTarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo

2001-2010 m. programaSvetimžodžių keitimo lietuviškais

atitikmenimis

22 pav. Valstybės patvirtintos programos

33

Kalbos tvarkomosios institucijosValstybinė lietuvių kalbos komisija, kuri

rūpinasi: - valstybinės kalbos įstatymo vykdymu; - kalbos kodifikavimu; - normų vartojimu ir įgyvendinimu; - lietuvių kalbos tvarkybos kryptimis; - terminų žodynų ir žinynų aprobavimu; - visuomenės kalbos kultūra; - lietuvių kalbos diegimu į informacines

technologijas.23 pav. Kalbos tvarkomosios institucijos

34

Bendrinės kalbos normos ir norminimo kriterijai:Tikslingumas;Taisyklingumas;Pastovumas (tradicijos);Tikslumas (vienareikšmiškumas);Glaustumas (ekonomiškumas);Funkcinė sklaida (stilistinė diferenciacija);Skambumas (estetiškumas);Paplitimas;Kilmė.

24 pav. Norminimo kriterijai

35

Kalbos normų pažeidimai:Stilistiškai motyvuoti;Stilistiškai nemotyvuoti: - netyčiniai, - tyčiniai.

25 pav. Normų pažeidimai

36

Kalbos klaidų prežastys:Kitų kalbų poveikisTarmių poveikisŽargonas ir slengasReikiamo stiliaus nepaisymas

26 pav. Klaidų priežastys

37

Kalbos klaidos pagal lygmenis:Žodžių parinkimo ir vartojimo (leksikos)

klaidos;Žodžių darybos (sandaros) klaidos;Žodžių formų sudarymo (morfologijos)

klaidos;Žodžių junginių ir sakinių sudarymo

(sintaksės) klaidos.27 pav. Klaidos pagal lygmenis

38

Daugiau literatūros šia tema:Paulauskienė A. Lietuvių kalbos kultūra. Kaunas:

Technologija. P. 9-33Kazlauskienė A., Rimkutė E., Bielinskienė E.,

Bendroji ir specialybės kalbos kultūra, – Kaunas, 2006.

Žukienė R. Studentų savarankiškam darbui skirtos lietuvių kalbos užduotys, testai ir taisyklės. Vilnius, 2005 . 130 p.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainė. Prieiga per internetą http://vlkk.lt

Swales, J. M. (1992). Language for specific purposes. In W. Bright (Ed.), International Encyclopedia of Linguistics (Vol. 2, 300--302). New York, Oxford: OUP

http://www.speak-up.ru/trenings/kultura-rechi

28 pav. Literatūra39