strateginĖ analizĖ lektorė nendrė Černiauskienė kartojimas. Įvadas

1

STRATEGINĖ ANALIZĖ

lektorė Nendrė Černiauskienė

Kartojimas.

Įvadas.

Strateginio valdymo ir politikos fakultetas

Strateginio valdymo katedra

2

• I. Aplinkos strateginė analizė1.1. Aplinkos dinamikos analizė1.2. PEST analizė1.3. Svarbiausi sėkmės veiksniai1.4. Penkių jėgų modelis1.5. Rinkos sąlygų analizė

• II. Konkurencijos strateginė analizė2.1. Konkurentų profiliavimas2.2. Strateginių grupių analizė2.3. Produktų portfelio analizė2.4. Ilgalaikių konkurencinių pranašumų analizė2.5. Konkurencijos intensyvumo analizė2.6. Konkurencijos agresyvumo analizė

3

• III. Klientų strateginė analizė3.1. Paklausos analizė3.2. Klientų sudėties nustatymas3.3. Rinkos segmentacija3.4. Klientų profiliavimas3.5. Bendravimo su klientais analizė3.6. Kainodaros analizė

• IV. Išteklių strateginė analizė 4.1. Pridėtinė vertė ir strategija4.2. Vertės grandinė ir vertės sistema4.3. Sąnaudų mažinimas ir strategija4.4. Baziniai ištekliai ir bazinės kompetencijos4.5. SSGG analizė

4

• V. Žmonių išteklių strateginė analizė5.1. Žmonių išteklių auditas5.2. Firmos kultūros analizė5.3. Strateginių pokyčių analizė5.4. Politikos firmoje analizė

• VI. Finansinių išteklių strateginė analizė6.1. Strategijos finansavimo šaltiniai6.2. Kapitalo kainos analizė6.3. Strategijos finansinė ekspertizė

• VII. Firmos strateginė analizė7.1. Operacijos ir jų aplinka7.2. Operacijų vertės grandinė7.3. Operacijų detalios analizės sritys

5

Minimalioms žinioms:

1.Arimavičiūtė M. Viešojo sektoriaus institucijų strateginis valdymas. 2005.,

2. Vasiliauskas A. Strateginis valdymas. 2002.,

3. Vasiliauskas A. Firmų Strateginis valdymas. 2001.,

4. Mintzberg H., B. Ahlstrand and J. Lampel. Strategy Safari: A Guided Tour Through the Wilds of Strategic

Management. 1998.

6

strategija• dažniausiai reiškia sumanymą, kaip turi būti

pasiektas tikslas.

• Strategijos kilmė yra karinė

• Susiję su graikiškais žodžiais:

“stratos” –“armija” ir

“ago” –“vedu”

Lot. strategus < gr. strategos

kartojimas

7

Organizacijos strateginiu valdymu laikomas

nuolatinis,dinaminis ir nuoseklus procesas, kuriuo remiantis organizacija laiku prisitaiko

prie išorinės aplinkos pokyčių

ir efektyviau panaudoja išteklius.

MIN sąnaudomis MAX rezultatai

kartojimas

8

Strateginio valdymo bendrieji principai ir specifika priklauso nuo organizacijos:

• veiklos pobūdžio

• finansavimo šaltinių

• nuosavybės

• dydžio

• diversifikacijos laipsnio

kartojimas

9

Strateginis valdymas apima valdymo funkcijas (planavimas, organizavimas, vadovavimas, kontrolė), kurios sudaro uždarą valdymo ciklą.

Planavimas – pirminė valdymo funkcija. Ji sudaro pagrindą kitoms trims funkcijoms – organizavimui, vadovavimui ir kontrolei.

kartojimas

10

Planavimas – intelektinis procesas.

Planavimo žingsniai:

• proceso inicijavimas;• planavimo prielaidų apibrėžimas;• tikslų formulavimas;• alternatyvų identifikavimas;• alternatyvų įvertinimas;• geriausios alternatyvos parinkimas;• planų sudarymas;• plano įgyvendinimas.

kartojimas

11

Planavimas traktuojamas kaip formalizuotas procesas

Organizacijai būdinga planų hierarchija:

• strateginiai planai (3>5>10 metų);• vidutinės trukmės planai (iki 3 metų);• einamieji planai (1 metai);• operatyviniai planai (ketvirčiai, mėnesiai, sav.)

kartojimas

12

STRATEGINIO PLANAVIMO SISTEMOS MODELIS

Valstybės ilgalaikės raidos

strategija

Sektoriaus strategija

Strateginis veiklos planas

Programa Nr.1Programa Nr.2

Strateginis veiklos planas

Programa Nr.1Programa Nr.2

Ilgalaikiai tikslai

Vid. trukmės tikslai

Trumpa-laikiai tikslai

kartojimas

13

Strateginio planavimo sistemos modelis Lietuvoje

Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis

(n+1)- (n+2) –ųjų metų strateginio veiklos plano

projektas

ir investicinių programų projektas

teikiamas

peržiūrimas

FM

Vyriausybė

Institucija

Teikia detalią

biudžeto paraišką

iki 08-01 d. Teikia LR Seimui

biudžeto projektą

iki 10-17/21 d.

Tvirtinamas biudžetas

iki 12-18/19 d.

Diskutuojama

kartojimas

14

Strateginio planavimo sistemos modelis Lietuvoje

Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė

Paskirsto biudžeto asignavimus pagal

programas

per 10 d.

iki 01-24 d.

Tikslina ir tvirtina

n-(n+2) –ųjų metų strateginį veiklos planą

n-(n+2) –ųjų metų sutrumpintą strateginį veiklos planą (S forma)

Naujo strateginio

plano rengimas, derinimas, programų

rengimas ir t.t.

Institucija

Vyriausybė

kartojimas

15

VYRIAUSYBĖS STRATEGINIAI TIKSLAI / PRIORITETAI

APLINKOS ANALIZĖ

INSTITUCIJOS MISIJA

INSTITUCIJOS TIKSLAI

PROGRAMOS, JŲ TIKSLAI,

UŽDAVINIAI,PRIEMONĖS,

VERTINIMO KRITERIJAI

BIUDŽETAS

I. Strateginio veiklos plano rengimo ir vykdymo etapai

Planavimas:

kartojimas

16

Aplinkos, išteklių ir SSGG analizė;Misijos formulavimas;Strateginių tikslų nustatymas; Institucijos programų rengimas Institucijos programų įgyvendinimas;Stebėsena ir atsiskaitymas už rezultatus.

Strateginio veiklos plano rengimo ir vykdymo etapai

Plano rengimas ir vykdymas:

2002 m. birželio 6 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 827“Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo”

Žin., 2002, Nr. 57-2312

kartojimas

17

Vizija – institucijos ateitis po 5-10 metų, kokią nori matyti visi joje dirbantys.

Misija – kompetencijos sritis ir veiklos kryptis. “Institucijos vadovo suformuluota institucijos paskirtis ir įsipareigojimai, atspindintys su institucija susijusius esamus ir numatomus visuomenės poreikius”

Tikslas – rezultatas, kurį norima pasiekti. “Siektini veiklos rezultatai, susiję su atitinkamais poreikiais, sąlygomis ir galimybėmis”

Uždavinys – užsibrėžtas rezultatas, išreikštas kiekybiškai.“Per nustatytą laikotarpį pasiekiamas ir įvertinamas atitinkamos veiklos rezultatas”

Priemonė – užsibrėžtų uždavinių pasiekimo būdas. “Užsibrėžto uždavinio įgyvendinimo būdas (veiksmai), kuriam naudojami žmogiškieji, finansiniai ir materialiniai ištekliai”

Vizijos, misijos, tikslų, uždavinių ir priemonių ryšys

18

Vizijos, misijos, tikslų, uždavinių ir priemonių ryšys

Vizija

Misija

Strateginiai tikslai

Uždaviniai

Priemonės

kartojimas

19

loginis žaidimas

• Kokia mano paskirtis (žemėje)? M I S I J A

• Ką aš veiksiu po 10-20 metų? V I Z I J A

• Kodėl aš mokausi Universitete? T I K S L A S

• Per kiek metų pabaigsiu studijas? UŽDAVINYS

• Kokių imsiuos priemonių, kad pabaigčiau studijas? P R I E M O N Ė

20

Sisteminis mąstymas reikalauja:

Problemos suvokimo erdvėje;

Priežastingumo nustatymo;

Problemos suvokimo laike;

……

21

Peter Lorange 1.   Kur mes einame?

(misija)

2.   Kaip mes ten atsidursime?(strategijos)

3.   Kokios mūsų veiksmų ribos?(biudžetai)

4. Kaip mums žinoti, ar mes nenukrypome nuo kelio?

(kontrolė)

kartojimas

22

kartojimas

23

Strateginė analizė

(vidinės ir išorinės aplinkos įvertinimas)

• Išorinė aplinka – tai veiksniai, egzistuojantys už organizacijos ribų...

• Vidinė aplinka – tai veiksniai egzistuojantys pačioje organizacijoje...

kartojimas

24

Išorinės aplinkos įvertinimas:

Pagal LR Vyriausybės patvirtintą Strateginio planavimo metodiką PEST analizė

Politiniai veiksniaiEkonominiai veiksniaiSocialiniai veiksniai

Technologiniai veiksniai

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (Nr.827; 2002.06.06.) Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo.

kartojimas

25

Vidinės aplinkos įvertinimas:

Mc Kinsey modelis pavadintas 7 – “S”

Strategija (strategy)

struktūra (structure)

sistema (system)

visuotinai pripažintos vertybės (shared values)

įgūdžiai (skills)

stilius (style)

personalas (staff)

kartojimas

26

Pagal LR Vyriausybės patvirtintą Strateginio planavimo metodiką analizuojamos šios sritys:

1. teisinė bazė;2. organizacinė struktūra;3. žmonių ištekliai (etatai, kvalifikacija);4. planavimo sistema; 5. finansiniai ištekliai;6. apskaitos tinkamumas; 7. ryšių sistema (informacinės ir komunikavimo sistemos);8. vidaus kontrolės sistema (taip pat vidaus audito sistema).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (Nr.827; 2002.06.06.) Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo.

kartojimas

27

Strategijos kūrimas

Atliekamos tokios funkcijas:

- peržiūrima ir iš naujo patvirtinama organizacijos misija ir vizija;

- identifikuojamos svarbiausios problemos ir tikslai;

- nustatomos pagrindinės vertybės;

- išskiriamos svarbiausios interesų sritys;

- nustatomos strateginės alternatyvos, jos įvertinamos ir priimami sprendimai.

kartojimas

28

Strategijos įgyvendinimas

Šioje stadijoje atliekamos tokios funkcijos:

- formuojamos strategijos įgyvendinimo programos ir projektai;

- sudaromas programinis biudžetas;

- organizuojamos darbo grupės;

- išvystomi strateginiai žmogiškieji ištekliai;

- valdymas atliekamas pagal tikslus.

kartojimas

29

Strateginė kontrolė

Atliekamos tokios funkcijos:

- sukuriama kontrolės sistema;- vykdomi analitiniai tyrimai;- nustatoma, ko galima pasimokyti iš organizacijos

patirties;- rekomenduojamos korekcijos strategijoje ir jos

įgyvendinime.

kartojimas

30

Išskiriami penki veiksniai,

kurie įtakoja sistemos sudarymą

• Dydis ir struktūra. • Aplinkos nepastovumas. • Ankstesnė planavimo ir programinio biudžeto

sudarymo patirtis. • Valdymo stilius.

• Programos kaina ir socialinės pasekmės.

kartojimas

31

Ryšys tarp planavimo ir analizės ?

32

Organizacijos veiklos analizė turi duoti atsakymus į šiuos klausimus:

• Kas atsitiko?

• Kodėl tai atsitiko?

• Ką reikia daryti toliau?

33

Viešas sektorius: terminai: biurokratija, planinė ekonomika,valdžia, visuomeninė nuosavybė ir pan.

Artimos sąvokos: pavaldumas, hierarchija, centralizacija, korupcija, neefektyvumas, lėšų švaistymas, pan.

Privatus sektorius:terminai: privati nuosavybė, pelnas, rinkos santykiai. ir pan.

Artimos sąvokos:mokesčių vengimas, slėpimas, rizika, infliacija, bankrotas, parama ir pan.

kartojimas

34

• Viešasis sektorius kūrėsi kaip „viešojo intereso“ gynimo priemonė.

• Biurokratinis viešojo administravimo modelis pasiūlytas M. Vėberio ir kitų teoretikų, ilgainiui nebepajėgė realizuoti viešosioms institucijoms keliamų naujų reikalavimų.

• Ilgainiui buvo grįžta prie sprendimų ieškojimų privačiame sektoriuje, pažangius verslo vadybos principus praktiškai pritaikant valstybinių institucijų veikloje ir nepamirštant atsižvelgti į esminius viešojo ir privataus sektoriaus skirtumus.

kartojimas

35

Viešojo ir privataus sektorių organizacijų strateginio valdymo skirtumai.

Privataus sektoriaus organizacija Viešojo sektoriaus organizacija

1. Veiklos nesėkmė paliečia tik vartotojų grupę

Veiklos nesėkmė paliečia didesnę visuomenės dalį

2. Daugiau laisvumo keičiant struktūrą Daug suvaržymų keičiant struktūrą, veiklos formas, tikslus, darbuotojus

3. Daugiau arba visiškas savarankiškumas nustatant misiją,

strateginius tikslus, programas, finansavimą

Labai sudėtingas misijos, strateginių tikslų, programų, finansavimo derinimas

su daugeliu kitų institucijų ir interesų grupių

4. Kompanijos misiją neretai reikia keisti keičiantis rinkai, paklausai

Daugeliu atvejų institucijos misija yra ilgalaikė

5. Nebūtina viešinti tikslų ir finansavimo Privaloma viešinti tikslus ir finansavimą

6. Lengviau išmatuojamas veiklos efektas, rezultatas – aiškesnė

darbuotojų atsakomybė

Sudėtingiau išmatuojamas veiklos efektas, rezultatas – sudėtingesnė

darbuotojų atsakomybė

7. Didesnis jautrumas rinkos permainoms

Didesnis jautrumas politikos permainoms

8. Darbuotojų iniciatyva skatinama tiek iš vidaus, tiek iš išorės

Nereti atvejai, kai darbuotojų iniciatyva slopinama

kartojimas

36

Trys ryškiausi skirtumai tarp privataus ir viešojo sektoriaus valdymo

• institucijų veiklos tikslas ir veiklos vertinimas

• sprendimų priėmimas

• viešumas

kartojimas

37

• Viešajame sektoriuje tarnavimas visuomenei yra galutinis tikslas. Tikslas - protingai išleisti pinigus.

sunkiau susitarti kas yra kokybė

• Privačiame sektoriuje tarnavimas visuomet yra rinkos dalies ir pelno didinimo bei organizacijos augimo sąlyga. Tikslas - uždirbti pinigų.

įmanoma susitarti kas yra kokybė

38

Strateginė analizė viešajame ir privačiajame sektoriuje (organizacijose):

skirtumai ir panašumai.

39

• Analizė – būtina organizacijos valdymo priemonė, sudaranti galimybę priimti teisingus valdymo sprendimus.

• Analizės objektas – organizacijos veiklos procesas ir jo rezultatas

40

Organizacijų veikla turi būti analizuojama laikantis šių principų:

1. Valstybingumo. 2. Moksliškumo. 3. Kompleksiškumo. 4. Sistematiškumo. 5. Objektyvumo. 6. Veiksmingumo. 7. Operatyvumo. 8. Demokratiškumo. 9. Efektyvumo.

41

Strateginiai organizacijos

veiklos analizės uždaviniai:

Organizacijos veiklos būklės vertinimas;

Veiksnių, darančių įtaką organizacijos rodikliams, nustatymas;

Efektyvesnių valdymo būdų išaiškinimas, organizacijos vidinių rezervų parodymas.

42

Einhorn’as ir Hogarth’as sako, kad mąstymas į priekį peržiūrint praeitį yra

“intuityvu ir sugestyvu, linksta į diagnozę ir reikalauja nuovokumo. Reiki ieškoti modelių, sąryšio tarp, atrodytų, skirtingų įvykių, tikrinti galimą priežastinį ryšį, kad būtų įmanoma paaiškinti įvykį bei surasti metaforą ar teoriją, padedančią žvelgti į priekį”.

43

44

45

analizė

iš graikų kalbos

analysis,

- visumos skaidymas į dalis,

išsamus nagrinėjimas ir tyrimas.

Pagal žodyną analizė:mokslo metodas;matematikos metodas;smulkus, išsamus ko nors nagrinėjimas.