veisieju mu rekreacinio sutvarkymo projektas (pdf)
Post on 28-Jan-2017
253 Views
Preview:
TRANSCRIPT
VEISIEJŲ M.U. REKREACINIO SUTVARKYMO
P R O J E K T A S
KAUNAS, 2012
Pramonės pr. 11a, 3031 Kaunas
Telefonai: (8-37) 49 02 35, 49 02 54
Faksas: 49 02 33
2
VEISIEJŲ M.U.
REKREACINIO SUTVARKYMO
P R O J E K T A S
Direktorius Alfredas Galaunė
Kraštotvarkos skyriaus vedėja Viliūnė Naureckaitė
Rekreacijos ir gamtosaugos grupės vadovas
Linas Juozaitis
Atsakingi vykdytojai Jonas Lučka,
Viliūnė Naureckaitė
VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas,
Kaunas – 2012
3
T U R I N Y S
Įvadas 4
1. Darbo teisiniai pagrindai ir metodai 6
2. Darbo aktualumas, tikslas ir uždaviniai 9
3. Bendra teritorijos apžvalga 10
3.1. Rekreacijos ir turizmo teritorinės erdvinės struktūros karkasas 10
3.2. Svarbiausios lankomos vietovės 14
3.3. Lankytini kultūros ir gamtos objektai, esantys girininkijų teritorijose 20
3.4. Teritorinių kompleksų charakteristika 38
4. Esamo kraštovaizdžio rekreacinio potencialo analizė 40
4.1. Bendra gamtos ir kultūros išteklių potencialo panaudojimo apžvalga 40
4.2. Urėdijos miškų rekreacijos potencialo apibūdinimas 46
4.3. Praeito vykmečio urėdijos rekreacinės veiklos analizė 51
4.4. Esama urėdijos miškų rekreacinė sistema 53
4.5. Girininkijų teritorijose esantys rekreacijos objektai 55
4.6. Turizmo trasos ir maršrutai 64
4.7. SSGG analizė 68
5. Projektuojama rekreacijos teritorinė sistema 72
5.1. Poilsio organizavimas 72
5.2. Projektuojami ir rekonstruojami rekreacinės infrastruktūros objektai ir įrenginiai
girininkijų miškuose 79
5.3. Kraštovaizdžio formavimo kirtimai 84
5.4.Rekreacinės infrastruktūros aptarnavimas 113
5.5. Rekreacinės infrastruktūros kapitalinis remontas ir atnaujinimas 114
Pagrindinės sąvokos 115
Literatūros sąrašas 116
Priedai 117
4
ĮVADAS
Lietuvos Respublikos Bendrajame plane miškininkystės plėtra numatoma atsižvelgiant į
pagrindinius Lietuvos miškų politikos tikslus. Šiems tikslams, šalia kitų, priskiriami:
daugiatikslės ir miško išteklius tausojančios miškų ūkio veiklos užtikrinimas suderinant
ekonomines, socialines ir ekologines miškų funkcijas;
biologinės įvairovės miškuose išsaugojimas;
miškų rekreacinio potencialo didinimas.
Beveik visi Lietuvos miškai, nepaisant didelės jų ekologinės ir socialinės svarbos, yra
naudojami medienai gauti ir turi didžiulės ekonominės reikšmės. Tačiau visuose miškuose, net ir
tuose, kur numatoma intensyvinti miškų ūkį ir didinti medienos naudojimą, būtina, kaip nurodyta
Bendrajame plane, užtikrinti ir kitų – socialinių bei ekologinių – funkcijų vykdymą. Rekreacinių
teritorijų diferencijavimas, naudojimas ir kryptys bei tvarkymas bendrajame plane priklausė nuo šių
pagrindinių veiksnių: 1) gamtinės aplinkos išteklių turtingumo, 2) kultūros paveldo turtingumo, 3)
esamo rekreacinės infrastruktūros išvystymo lygio, 4) vietos gyventojų ekonominių galimybių, 5)
aplinkos sveikumo, 6) aplinkos ekologinio atsparumo, 7) rekreacinio aptarnavimo tradicijų.
Pagal šiuos veiksnius bendrajame plane išskirta 40 rekreacinių išteklių arealų, kurių ribas
daugiausiai lemia rekreacinis gamtinės ir kultūrinės aplinkos turtingumas. Rekreacijos turizmo
plėtros galimybės numatytos pagal arealų patrauklumo kategorijas ir rekreacinės plėtros potencialą.
Alytaus apskrities bendrajame plane išskirti šie rekreaciniai arealai, patenkantys į Veisiejų
miškų urėdijos teritoriją: Lazdijų, Rudaminos, Druskininkų ir Veisiejų. Pagal apibendrintas
rekreacijos ir turizmo teritorinės plėtros galimybes arealai priskirti šioms rekreacinio potencialo
kategorijoms: aukšto potencialo kategorijai – Druskininkų ir Merkinės arealai, sudarantys
nacionalinės svarbos rekreacines teritorines sistemas ir kompleksus; vidutinio potencialo kategorijai
– Lazdijų ir Veisiejų arealai, sudarantys galimybes formuoti regioninės reikšmės teritorines
sistemas ir kompleksus; mažo potencialo kategorijai – Rudaminos arealai, sudarantys galimybes
kurti tik pavienius rekreacinės svarbos objektus.
Didžioji Veisiejų miškų urėdijos dalis patenka į Lazdijų ,Metelių ir Veisiejų arealus.
Padidintas dėmesys skirtinas pažintinio turizmo, apimančio tiek gamtinį, tiek kultūrinį
Lazdijų krašto pažinimo aspektus, plėtrai ir vystymui (pėsčiųjų, dviračių ir auto turistinių trasų
apjungiančių didžiausios vertės gamtinius ir kultūrinius Lazdijų rajono objektus, populiarinimui bei
su pažinimu ir poilsiu susijusios infrastruktūros sukūrimui ir gerinimui), nes būtent ši rekreacijos
forma vaidina svarbiausią vaidmenį stiprinant vietos žmogaus tautinį identitetą ir reprezentuoja
rajono teritoriją respublikiniu tarptautiniu mastu. Tam būtinas racionalus esamų gamtinių ir
kultūrinių išteklių panaudojimas. Bendrasis prioritetas rekreacinės sistemos raidoje teiktinas
pažintinio turizmo ir bendrojo poilsio gamtoje, tarp jų kaimiškoje, plėtrai.
Pažintinio turizmo sistema plėtotina, pirmiausiai siekiant atskleisti Lazdijų krašto kaip
Dzūkijos užnemunės etnografinio regiono dalies gamtinius bei kultūrinius savitumus. Taip pat
būtina išryškinti ir eksponuoti rajono teritorijos gamtinės ir kultūrinės aplinkos tipiškus ar unikalius
objektus, pasižyminčius savitais bruožais. Į Lazdijų rajono pažintinio turizmo sistemą įtraukiami,
tvarkomi ir eksponuojami šie pažintinę vertę turintys gamtiniai bei kultūriniai objektai, jų grupės
bei kompleksai, reiškiniai:
Lietuvos valstybingumo istoriją atspindintys faktai, vietovės, paminklai, ir kt.;
ūs gamtiniai bei kultūriniai objektai ar kraštovaizdžio kompleksai;
Buvusių dvarų sodybų pastatai, jų ansambliai su greta esančiais parkais;
gyvosios etnokultūros bei moderniosios kultūros židiniai, faktai bei reiškiniai;
saugomo gamtos ir kultūros paveldo apsaugos ir tvarkymo būdai.
5
Atsižvelgiant į Nacionalinės turizmo plėtros programos nuostatas, Respublikos Bendrajame
plane akcentuojamas būtinumas gerokai plėsti planavimo (projektavimo) darbus bei įgyvendinti
konkrečias rekreacinės infrastruktūros formavimo priemones. Sėkmingai plėtrai užtikrinti
rekreacijos poreikiai turi būti integruoti į visus teritorinio planavimo dokumentus ir į kitų ūkio šakų,
pirmiausia miškų, programas. Remiantis minėtomis nuostatomis, Valstybinis miškotvarkos
institutas nuo 2006 m. einamaisiais miškotvarkos metais pradėjo vykdyti miškų pritaikymo žmonių
poilsiui planavimo darbus respublikos urėdijų, tame tarpe ir Veisiejų, valdomiems valstybinės
reikšmės miškams.
1 Pav. Kuriamas „Vaikystės parkas“
6
1. DARBO TEISINIAI PAGRINDAI IR METODAI
Rekreacijos infrastruktūros plėtrą Veisiejų miškų urėdijos teritorijoje tiesiogiai įtakoja
daugybė įvairių institucijų rengtų programų ir projektų:
1. LR ūkio ilgalaikės plėtros strategija 2015 metams.
2. Turizmo plėtros strategija iki 2015 metų.
3. Alytaus apskrities bendrasis (generalinis) planas. Vilnius, 2008.
4. LR teritorijos bendrasis planas (patvirtintas LRS nutarimu „Dėl Lietuvos respublikos
teritorijos bendrojo plano“, 2002 m. spalio 29 d. Nr. IX-115.)
5. Nacionalinių dviračių trasų specialusis planas. PHARE projektas, 2002.
6. Nacionaliniu dviračių maršrutų ir turizmo informacijos ženklų galimybių studija.
7. Lazdijų rajono kaimo plėtros strategija 2010-2015 metams. (Rengėjas - Dzūkijos kaimo
plėtros partnerių asociacija), 2010.
8. Lazdijų rajono turizmo plėtros galimybių studija. (L.Janulienės firma “Atkulos projektai”).
2003.
9. Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas. (VGTU Teritorijų planavimo
institutas), 2008.
10. Veisiejų regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planas (patvirtintas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 328
11. Veisiejų regioninio parko tvarkymo planas (patvirtintas Lietuvos Respublikos Aplinkos
ministro 2009 m. birželio 25d. įsakymu Nr. D8-5603).
12. Metelių regioninio parko ir jo zonų ribų planas (patvirtintas Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 503 „Dėl Metelių regioninio parko ir jo
zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“).
13. Metelių regioninio parko tvarkymo planas (patvirtintas Lietuvos Respublikos Aplinkos
ministro 2010 m. birželio 30d. įsakymu Nr. D1-580).
14. „Rekreacinės infrastruktūros plėtros, tvarkymo ir organizavimo miškuose programos 2010-
2013 metams ir jos įgyvendinimo rekomendacijų parengimas“, LŽŽŪ, 2010.
15. Nacionalinių vandens turizmo trasų specialusis planas (patvirtintas ūkio ministro 2009m.
vasario 23d. Nr. 4-67).
Be to, svarbūs ir visi teisiniai miškų naudojimo rekreacijai pagrindai, sukurti per pastarąjį
dešimtmetį, kurie buvo įtvirtinti Lietuvos teritorijos bendrajame plane, o vėliau išvystyti toliau
išvardintuose teisės aktuose:
1. Miškų įstatymas (žin., 2003, Nr. 123-5593).
2. Saugomų teritorijų įstatymas (žin., 2001, Nr. 108-3902).
3. Turizmo įstatymas (žin., 2003, Nr. 114-5119).
4. Teritorijų planavimo įstatymas (žin., 2003, Nr. 42-1916).
5. Žemės įstatymas (žin., 2000, Nr. 58-1706).
6. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (žin., 2003, Nr. 105-4709).
7. Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos įsakymas „Dėl rekreacinių objektų
rengimo ir priežiūros“ (2003.09.25, Nr. 1B-169).
8. Generalinės miškų urėdijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos
ministerijos raštas „Dėl miškų urėdijų ir regioninių parkų direkcijų bendradarbiavimo“
(2003.01.28, Nr. 6B (712-81 (7.7-5K)).
9. Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatai (patvirtinti Aplinkos ministro
įsakymu Nr. D1-35, 2004.01.20).
7
10. Turizmo ir rekreacijos schemų ir planų rengimo taisyklės (patvirtintos LR ūkio ministro ir
aplinkos ministro įsakymais 2004.06.17, Nr. 4-246 (D1-341)).
11. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštas „Dėl pažintinių takų ir
rekreacinės infrastruktūros pasų rengimo“ (2004-02-06, Nr. V37.7-100).
12. Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos įsakymas „Dėl aplinkosauginių ir
rekreacinių objektų tvarkymo“ (2004.06.01, Nr. 1B-130).
13. Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos įsakymas „Dėl informacinių stendų
įrengimo“ (2004.05.05, Nr. 1B-108).
14. Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos raštas „Dėl rekreacinės plėtros ir
priežiūros regioniniuose parkuose“ (2005.03.18, Nr. 6B(7.15-215.
15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002m. spalio 21d. nutarimas Nr. 1651 „Dėl valstybinės
reikšmės plotų tvirtinimo“.
Taigi, Lietuvoje iš esmės sudarytos būtiniausios teisinės prielaidos miškų panaudojimui
rekreacinėms reikmėms. Taip pat nustatyti ir šios veiklos apribojimai saugomose ar kitose
teritorijose, kur ši veikla yra nepageidautina. Itin svarbu, kad Miškų įstatymu dalyje Lietuvos miškų
nustatytas aiškus prioritetas rekreacijos plėtrai (išskirta IIB miškų grupė). Be to, yra patvirtintas
Lietuvos teritorijos bendrasis planas, kuriame apibrėžtos turizmo bei rekreacijos vystymosi kryptys,
pobūdžiai, nustatytas jų teritorinis lokalizavimas ir akcentuota, kad rekreaciniai miškai yra sudėtinė
šios sistemos dalis. Todėl galima teigti, kad:
1. Visi Lietuvos miškai įvairiu intensyvumu gali būti panaudoti įvairioms rekreacijos formoms,
išskyrus tuos, kur tai draudžia Saugomų teritorijų ir kiti įstatymai ar konkrečių saugomų
teritorijų funkcinio zonavimo bei tvarkymo schemos ir planai.
2. Rekreaciniai (IIB grupės) miškai pagal galiojančius teisės aktus yra sudėtinė Lietuvos
rekreacinių teritorijų dalis. Jie turi būti planuojami ir tvarkomi ne tik pagal Miškų įstatymo ir
kitų žinybinių teisės aktų reglamentus, bet ir pagal „Rekreacinių teritorijų naudojimo,
planavimo ir apsaugos nuostatus“ bei kitus rekreacinėms teritorijoms keliamus reikalavimus.
3. Rekreacijos plėtra valstybiniuose miškuose turi remtis ne vien vadovų bei specialistų iniciatyva
ir jų gera valia, bet visų pirma ilgalaikiais planais ir programomis, suderintomis su šalies
bendruoju planu, specialiaisiais saugomų teritorijų planais, kitais pagal urėdijas diferencijuotais
teritorinio planavimo dokumentais.
Labai svarbūs rekreacijos vystymui yra du 2004 m. priimti poįstatyminiai aktai: 2004 m.
sausio 20 d. Aplinkos ministro įsakymu patvirtinti „Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir
apsaugos nuostatai“ ir 2004 m. birželio 17 d. LR ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymais
patvirtintos „Turizmo ir rekreacijos schemų ir planų (projektų) rengimo taisyklės“. Šie dokumentai
išsprendė daugumą lig tol buvusių neaiškių rekreacijos planavimo, projektavimo ir praktinio jos
įgyvendinimo valstybiniuose miškuose klausimų. Gana reikšmingi Generalinio miškų urėdo ir
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės pasirašyti poįstatyminiai aktai,
konkretizuojantys urėdijų bei valstybinių parkų veiklą šioje srityje, finansavimo klausimus,
rekreacinių objektų apskaitą ir ypač reguliuojantys tarpusavio santykius plėtojant rekreacinę veiklą
tarp urėdijų ir valstybinių parkų tarnybų.
Sėkmingai rekreacijos plėtrai užtikrinti 2010 m generalinės miškų urėdijos užsakymu
LŽŽU atliktas „Rekreacinės infrastruktūros plėtros, tvarkymo ir organizavimo miškuose programos
2010-2013 metams ir jos įgyvendinimo rekomendacijų parengimas“. Atsižvelgiant į šios programos
nuostatas ir siekiant miškus kuo geriau pritaikyti poilsiautojų lankymuisi bei kontroliuoti lankytojų
srautus, valstybinės reikšmės miškams parengtas „Veisiejų m.u. valstybinių miškų rekreacinio
sutvarkymo projektas“, kuris yra sudėtinė Veisiejų miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto
dalis.
Šis projektas parengtas vadovaujantis Veisiejų miškų urėdijos užsakymu pagaminti
Veisiejų miškų urėdijos rekreacinio sutvarkymo projektą bei rekreacinio planavimo schemą.
8
Miškotvarkos pasitarimuose šie klausimai papildomai nebuvo aptarti. Todėl projektavimas buvo
atliktas remiantis tik sutartimi ir bei bendraisiais normatyviniais dokumentais. Daug priklausė ir nuo
projekto autoriaus ir vykdytojų kūrybiškumo.
Pažintinio turizmo sistema plėtotina, pirmiausiai siekiant atskleisti Lazdijų krašto kaip
Dzūkijos užnemunės etnografinio regiono dalies gamtinius bei kultūrinius savitumus. Taip pat
būtina išryškinti ir eksponuoti rajono teritorijos gamtinės ir kultūrinės aplinkos tipiškus ar unikalius
objektus, pasižyminčius savitais bruožais. Į Lazdijų rajono pažintinio turizmo sistemą įtraukiami,
tvarkomi ir eksponuojami šie pažintinę vertę turintys gamtiniai bei kultūriniai objektai, jų grupės
bei kompleksai, reiškiniai:
Lietuvos valstybingumo istoriją atspindintys faktai, vietovės, paminklai, ir kt.;
Buvusių dvarų sodybų pastatai, jų ansambliai su greta esančiais parkais;
gyvosios etnokultūros bei moderniosios kultūros židiniai, faktai bei reiškiniai;
saugomo gamtos ir kultūros paveldo apsaugos ir tvarkymo būdai.
Atsižvelgiant į Nacionalinės turizmo plėtros programos nuostatas, Respublikos Bendrajame
plane akcentuojamas būtinumas gerokai plėsti planavimo (projektavimo) darbus bei įgyvendinti
konkrečias rekreacinės infrastruktūros formavimo priemones. Sėkmingai plėtrai užtikrinti
rekreacijos poreikiai turi būti integruoti į visus teritorinio planavimo dokumentus ir į kitų ūkio šakų,
pirmiausia miškų, programas. Remiantis minėtomis nuostatomis, Valstybinis miškotvarkos
institutas nuo 2006 m. einamaisiais miškotvarkos metais pradėjo vykdyti miškų pritaikymo žmonių
poilsiui planavimo darbus respublikos urėdijų, tame tarpe ir Veisiejų, valdomiems valstybinės
reikšmės miškams.
Duomenys apie kultūros paveldo objektus surinkti pasinaudojant duomenų baze „Voruta“
bei Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registru.
Kai kurie lentelėse esantys objektai nėra registruoti kaip gamtos ir kultūros paveldo
objektai, tačiau į projekto lenteles įtraukti kaip įdomūs krašto pažintiniu požiūriu. Duomenys apie
šiuos objektus gauti iš vietos miškininkų bei kitų šaltinių. Visi lankytini kraštovaizdžio objektai yra
užnešti kartografinėje medžiagoje.
Nustatant konkrečią objekto vietą naudota miškotvarkos kartografinė medžiaga M 1:10
000, spalvotos aerofotonuotraukos bei vietovių žemės kadastro planai M1:10 000. Kai kurių objektų
vieta buvo tikslinama ir vietovėje.
Esami rekreaciniai objektai valstybiniuose miškuose bei projektuojamų objektų vietos
buvo apžiūrėtos natūroje savarankiškai arba kartu su girininkais. Daugumos projektuojamų objektų
vietos parinktos jas aptarus ne tik girininkais, bet ir su urėdijos vadovybe bei regioninių parkų
direkcijomis. Papildoma informacija apie kitus rekreacinius objektus buvo gauta iš esamų turizmo
informacinių centrų, regioninių parkų direkcijų, internetinių puslapių bei kitų šaltinių. Suvestiniai
duomenys apie esamus bei suprojektuotus rekreacinius objektus ir kraštovaizdžio formavimo
kirtimus valstybiniuose miškuose pateikti lentelėse bei pažymėti planinėje medžiagoje. Visi
duomenys sugrupuoti pagal girininkijas.
Esami tiek kraštovaizdžio, tiek ir rekreaciniai objektai pateikiami visoje Veisiejų miškų
urėdijos teritorijoje (miškų žemėje esantys objektai lentelėse žymimi pastorintu šriftu), tuo tarpu
rekreacinė infrastruktūra projektuojama tik miškų urėdijos valdomuose valstybiniuose miškuose.
Pagaminta projektinė dokumentacija:
„Veisiejų m.u. rekreacinio sutvarkymo valstybiniuose miškuose projektas“. Aiškinamasis
raštas.
Veisiejų m.u. valstybinių miškų rekreacinio planavimo schema M 1:50 000
9
Kadangi kai kurių suprojektuotų objektų grafiniam pavaizdavimui netiko M 1:25 000, o
gaminti girininkijų planus masteliu M 1:10 000 netikslinga dėl popieriaus lakštų labai didelio
formato, šių objektų schemos M 1:10 000 su aplinkine situacija pagamintos A4 formatu ir
pateikiamos projekto aiškinamojo rašto prieduose.
10
2. DARBO AKTUALUMAS, TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Nors miškai ilgą laiką buvo pirmiausia ekonominė vertybė, bet kartu jie tarnavo įvairių
socialinių bei dvasinių žmogaus reikmių tenkinimui. Vystantis pramonei bei urbanizacijai ir
daugumai gyventojų įsikūrus miestuose, vis didesnę reikšmę įgaudavo poilsis gamtoje, tame tarpe
miškuose, kurio apibendrintas pavadinimas XX a. II-je pusėje įsitvirtino rekreacijos vardu.
Nors visi miškai šalia kitų atlieka ir tam tikras rekreacines funkcijas, bet XX a. II-je pusėje
atsirado ir tokie miškai, kuriems teisiškai rekreacinė funkcija valstybiniame lygmenyje pripažįstama
kaip pagrindinė ir svarbiausia. Tokių miškų Lietuvoje yra apie 66 tūkstančiai ha. Šių miškų
tvarkymas ir ūkininkavimas juose turi būti specifiškas. Be to, ir kitos pagrindinės funkcijos miškai
mažesniu intensyvumu taip pat turi būt pritaikomi rekreaciniams tikslams, visų pirma tai reiškia
miškų parengimą tokiam jų lankytojų priėmimui, kad nebūtų daroma didesnė žala miškų
ekosistemoms ir kartu būtų patenkinti žmonių poreikiai.
Pagrindiniai uždaviniai įrengiant ir tvarkant rekreacinę sistemą valstybiniuose miškuose yra
šie:
1. Socialinių (rekreacine prasme) Lietuvos piliečių ir užsienio svečių reikmių tenkinimas. Šis
uždavinys įgyvendinamas išskiriant specialios rekreacinės paskirties miškus (miško parkus,
kurortinius miškus, rekreacinius sklypus ir pan.), valstybiniuose parkuose išskiriant rekreacines
funkcines zonas, o jų tvarkymo planuose – rekreacinių teritorijų, įskaitant miškus, tvarkymo
reglamentus bei reikalavimus ir sąlygas rekreacinės infrastruktūros išdėstymui ir kraštovaizdžio
formavimui. Kitos, ne rekreacinės funkcinės paskirties miškuose, išskyrus teritorijas, kur
rekreacija draudžiama ar nepageidautina, ir – likusias teritorijas, kurios gali būti naudojamos
neintensyviai rekreacijai ar atskiroms rekreacijos formoms ir juose gali būti įrengiami atskiri
rekreaciniai objektai.
2. Edukacinių piliečių reikmių tenkinimas ir valstybinio miško ūkio sektoriaus reikšmingumo
propagavimas. Šio uždavinio siekiama sukuriant pažintinių ir mokomųjų takų tinklą,
informacinius centrus, ruošiant informacinius leidinius ir naudojant reklamai bei informacijai
kitas komunikacines priemones.
3. Estetiško kraštovaizdžio formavimas ir palaikymas miškuose, kartu išsaugant medynų ir
aplinkos stabilumą. Šis uždavinys įgyvendinamas naudojant šiuos miškų ūkio darbus: įvairius
kirtimus (visų pirma kraštovaizdžio formavimo), specifinį miško želdinimą, sanitarinės
apsaugos bei gamtosaugines priemones.
4. Efektyvi miškų apsauga nuo rekreacinės digresijos, gaisrų ir šiukšlinimo. Šis uždavinys
sprendžiamas sukuriant adekvačią lankytojų srautui rekreacinę įrangą, aplinkos tvarkymą bei
šiukšlių surinkimą ir organizuojant adekvačią pavojingumui priešgaisrinę apsaugą.
Rekreacijos srityje Lietuvos, tame tarpe ir Veisiejų miškų urėdijos, miškininkai jau yra
nemažai nuveikę. Tačiau iki šiol nebuvo ilgalaikės rekreacinių darbų strategijos bei atitinkamos
programos atskirai urėdijoms, todėl šią spragą pabandys panaikinti miškotvarkos rekreacinio
sutvarkymo projektai. Šiuo darbu siekiame realiai įvertinti esamą padėtį ir pateikti pasiūlymus dėl
tolesnės įvairiapusiškos ir nuoseklios rekreacijos plėtros Veisiejų miškų urėdijoje.
11
3. BENDRA TERITORIJOS APŽVALGA
3.1. Rekreacijos ir turizmo teritorinės erdvinės struktūros karkasas
Regiono, kuriame išsidėsčiusi Veisiejų miškų urėdijos teritorija, rekreacijos ir turizmo
teritorinės erdvinės struktūros karkasą sudaro:
Svarbiausios rekreacinės vietovės:
Veisiejų regioninio parko rekreacinės zonos (pagal atitinkamus reglamentus)
Metelių regioninio parko rekreacinės zonos (pagal atitinkamus reglamentus)
Pagrindinės vandens rekreacijos vietovės:
Veisiejis,
Seirijis,
Dusia;
Galstas,
Zapsys,
Galadusys
Kultūros objektų sankaupos zonos:
Veisiejų-Vainežerio,
Aštriosios Kirsnos-Rudaminos,
Verstaminų,
Kapčiamiesčio,
Palazdijų-Stankūnų.
Svarbiausi turistiniai traktai ar koridoriai:
Be bendrųjų tranzitinių turistinių judėjimo kelių, dažniausiai atitinkančių svarbiausius
autotransporto judėjimo kelius, pažintinio turizmo sistema Lazdijų rajone formuoja prioritetinių
tarptautinės ir nacionalinės svarbos specializuoto pažintinio turizmo trasų sistemos, kurios dalys
(kai kurios turistinių trasų atkarpos) patenka į Lazdijų rajono teritoriją:
dalis Eurovelo sistemos dviračių trasos koridoriaus „Rytu Europos takas“;
dalis Nemuno tarptautinio vandens kelio, skirto vandens (baidarių, valčių, o atskirose
atkarpose ir stambesnių plaukimo priemonių) turizmo vystymui, paupių gamtinių bei
kultūrinių vertybių;
dalis nacionalinio reprezentacinio kultūrinio turizmo maršruto „Lietuvos istorijos ir
kultūros vėrinys“;
dalis regioninio gamtinio - kultūrinio pobūdžio valstybinių parkų trasos „Dzūkijos parkų
žiedas”;
Paminėtose trasose, pagal kiekvienos iš jų specifiką reikalingas turistų aptarnavimui
(judėjimui ir poilsiui) reikalingos infrastruktūros įrengimas, esamos atnaujinimas ir vystymas.
Greta nacionalinės ir regioninės svarbos turistinių trasų, kuriu dalys patenka i Lazdijų rajono
teritoriją, pateikiama savarankiška regioninės ir vietinės svarbos pažintinių turistų judėjimo kelių
sistema: „Lazdijų rajono vandens keliai“ – trasa apimanti palyginti negausų vandentėkmių tinklą
(Ančia, Seiros žemupys) ir nemaža skaičių dubakloninės kilmės (siaurų ir ilgų) tarpusavyje
12
susisiekiančių ežerų (Veisiejis, Ančia, Niedus ir kt.) skirtu vandens (baidarių ir valčių) turizmo
vystymui, paupių bei paežerių gamtinių bei kultūrinių vertybių pažinimui. Šioje trasoje reikalingas
keliavimo vandeniu ir poilsiui reikalingos infrastruktūros (informacinės nuorodos, prieplaukos,
atokvėpio - nakvynės vietos ir t.t.) sukūrimas ir vystymas.
Regiono teritorija driekiasi daugybė vietinės reikšmės auto, dviračių, pėsčiųjų turizmo kelių.
Čia koncentruojasi didžioji dalis miestų ir didesnių regiono gyvenviečių gyventojų rekreacinių
interesų:
Lazdijai;
Kapčiamiestis;
Veisiejai;
Šeštokai;
Seirijai;
Leipalingis;
Šventežeris
Svarbiausių regiono turizmo ir rekreacijos vietovių veiklos kryptys:
rekreacinis vietinių gyventojų turizmas.
kultūrinis turizmas;
vandens turizmas;
ekologinis turizmas;
kaimo turizmas.
Regione yra ir bus įrengiami:
pėsčiųjų turizmo takai;
dviračių turizmo tematiniai takai panaudojant esamus vietinius ir rajoninius kelius;
autoturizmo keliai.
Pagal Alytaus apskrities teritorijos generalinį planą teritorijos, kurią užima Veisiejų
miškų urėdija, rekreacijos perspektyvinės plėtros lygmuo yra nuo aukščiausio (kai plėtojamos
nacionalinės rekreacinės sistemos) iki žemiausio (kai kuriamos lokalinės reikšmės rekreacinės
sistemos bei pavieniai rekreacijos objektai). Pagrindinės prioritetinės rekreacijos vystymo kryptys:
pažintinė ir pramoginė rekreacija bei poilsis gamtoje, kitos – sportinė, verslinė ir gydomoji
rekreacija.
Lazdijų rajono teritorija, būdama gamtiniu – kultūriniu požiūriu heterogeniška, sudaro
sąlygas formuotis skirtingo potencialo rekreacinėms teritorijoms (rekreaciniams arealams).
Rekreacinių teritorijų naudojimo pobūdis, kryptys ir tvarkymas bei diferencijavimas priklauso nuo
įvairių pagrindinių veiksnių: gamtinės aplinkos išteklių ir kultūros paveldo turtingumo, esamo
rekreacinės infrastruktūros išvystymo lygio; vietos gyventoju ekonominių galimybių, aplinkos
sveikumo, aplinkos ekologinio atsparumo, socialinės aplinkos saugumo, rekreacinio aptarnavimo
tradicijų.
Remiantis aukščiau išvardintais veiksniais Lazdijų rajono teritorijoje išskirti 5
rekreacinių išteklių arealai, į kuriuos patenka ir Veisiejų miškų urėdijos miškai. Jų ribas didžiausia
dalimi koreguoja gamtinės aplinkos įvairovė ir raiškumas bei kultūrinės aplinkos turtingumas.
13
Skirtingas įvairių veiksnių raiškos pobūdis ir stiprumas teritorijoje, sąlygoja nevienodą rekreacinių
arealų patrauklumą (potencialą).
Išskirti rekreaciniai arealai atitinka šias plėtros potencialo kategorijas: didelio,
vidutinio, gana mažo ir mažo potencialo rekreaciniai arealai, kurie atitinkamai sudaro nacionalinės,
regioninės ir lokalios svarbos rekreacinių sistemų dalis:
Veisiejų – Kapčiamiesčio didelio potencialo rekreacinis arealas,
Metelių – Teizų didelio potencialo rekreacinis arealas,
Lazdijų – Rudaminos - Šventežerio vidutinio potencialo rekreacinis arealas,
Seirijų – Vainiūnų - Viktarino vidutinio potencialo rekreacinis arealas,
Šimaniškės – Pertako - Kalėdiškių gana mažo potencialo rekreacinis arealas,
Krosnos – Šeštokų - Būdviečio mažo potencialo rekreacinis arealas.
Kiekvienas iš išvardintų Veisiejų miškų urėdijos teritorijoje lokalizuotų rekreacinių
arealų yra Lietuvos Respublikos teritorijos rekreacinių arealų sistemos dalis.
Pagrindinius rekreacinės aplinkos išteklius sudaro:
gamtinė aplinka, tinkanti poilsiui (miškai, vandens telkiniai, raiškus reljefas, vaizdingas
gamtovaizdis, kiti gamtos ištekliai) bei sveikatos ir darbingumo atstatymui (terapinio
pobūdžio gamtinės aplinkos klimatinės savybės);
rekreacijos reikmėms tinkantis kultūros paveldas (vertingą kultūros paveldą turintys miestai,
miesteliai ir kaimų gyvenvietės bei vietovės, kultūros atžvilgiu vertingi pavieniai objektai
bei kultūros reiškiniai ir pavyzdžiai).
Atsižvelgiant į Lazdijų rajono teritorijos kraštovaizdžio skirtumus ir atskirų jo
komponentų požymių raiškos ypatumus, išskirti vaizdingumo arealai, kurie pagal vaizdingumo
laipsnį dalomi į 5 kategorijas: labai didelis, didelis, vidutinis, mažas ir labai mažas. Išskirtus
vaizdingumo arealus tikslinga naudoti identifikuojant perspektyvines teritorijas, kurios yra
perspektyvinės pažintinės ir poilsinės rekreacijos vystymo prasme. Lazdijų rajono vaizdingumo
arealai išskirti remiantis grupe kraštovaizdžio komponentu požymių:
reljefo raiškumas;
miškingumas;
vandenuotumas (vandens telkinių ir vandentėkmių gausa ir natūralumas);
kraštovaizdžio struktūros margumas (kraštovaizdžio komponentų sąskaidos laipsnis
ir žemėveikslių įvairovė);
urbanizuotumo laipsnis.
Rekreacijos plėtros teritorinėje sistemoje svarbią vietą užima rekreacijos aptarnavimo
centrai. Lazdijų rajono teritorijoje rekreacijos aptarnavimo centrai diferencijuojami pagal reikšmę
(regioninės ir vietinės svarbos). Kaip regioninės svarbos rekreacijos aptarnavimo centrai yra išskirti
Veisiejai ir Meteliai. Lokalių rekreacijos aptarnavimo centrų grupę sistema sudaro ne itin didelė
grupė Lazdijų rajono gyvenamųjų vietovių (Lazdijai, Seirijai, Kapčiamiestis, Rudamina, Krosna,
Šeštokai (žiūr. „Lazdijų rajono bendrąjį planą“ brėž. „Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kultūros
paveldo plėtojimas“).
Lazdijų rajono teritorijos dalyse (šiaurės rytinėje ir centrinėje), kur gausu rekreacinių
išteklių tikslinga orientuotis į poilsinės ir pažintinės rekreacijos vystymą, minėtų rekreacijos
krypčių poreikiams pritaikant ir vystant esamas vietoves. Pirmiausia būtina orientuotis į tas
vietoves, kurios yra greta pagrindinių, didelį rekreacinį potencialą turinčių objektų (saugomos
teritorijos ar jų dalys) bei šalia tarptautinių, nacionalinių, regioninių ir lokalių turistinių trasų
(Veisiejai, Meteliai, Kapčiamiestis).
14
2 Pav. Pavėsinė miško lankytojams
Į regiono rekreacijos ir turizmo struktūros karkasą neabejotinai įsijungia ir Veisiejų miškų
urėdijos miškai su urėdijos teritorine rekreacine sistema, kurią sudaro esamų ir būsimų
stovyklaviečių, apžvalgos aikštelių ir trumpalaikių poilsio vietų, pažintinių, mokomųjų,
rekreacinių pėsčiųjų ir dviratininkų takų bei trasų visuma.
15
3.2. Svarbiausios lankomos vietovės
ARCHEOLOGINIO PAVELDO OBJEKTAI
Piliakalniai
Lazdijų rajone priskaičiuojama 24 piliakalniai: Buniškių, Buteliūnų, Druskininkėlių, Elveriškės,
Ežerėlio, Giraitės, Krikštonių, Kuklių, Maišymų, Mikyčių, Paliūnų, Papalazdijų, Paserninkų,
Paveisininkų, Prelomčiškės, Rudaminos, Šlavantų, Ūdininkų, Vainiūnų, Verstaminų 1, 2, 3 ir 4.
Labiausiai turistų pamėgti ir lankomi – Rudaminos, Prelomčiškės ir Paveisininkų. Prie
Prelomčiškės piliakalnio kasmet švenčiamos garsiosios rajono Oninės, o prie Rudaminos –
Mindaugo karūnavimo diena, nes viena iš hipotezių teigia, kad Rudaminos pilyje buvo karūnuotas
Mindaugas.
Rudaminos piliakalnis su gyvenviete MC 22941
Adresas. Rudaminos mstl., Lazdijų sen.
Istorija. Tai vienas žymiausių Užnemunėje gyvenusių jotvingių paminklų. Piliakalnio plotas 22,8
ha. Piliakalnis įrengtas buvusio ežero krante, ant atskiros, aukštos ir masyvios kalvos viršūnės. Ši
kalva užima 2 ha, o jos absoliutinis aukštis – net 195 m virš jūros lygio. Kalvą juosia šlapios pievos
ir pelkės.
Elveriškės piliakalnis su gyvenviete MC 22939
Adresas. Elveriškės k., Lazdijų sen.
Istorija. Piliakalnis su gyvenviete įrengtas atskiroje kūgio formos kalvoje. Piliakalnio šlaitai statūs,
5-12 m aukščio. Viršutinė šlaitų dalis pastatinta. Piliakalnio aikštelė 30 m ilgio ir 20 m pločio. Ją iš
visų pusių supa 0,5-1,5 m aukščio pylimas. Praėjusio šimtmečio 6-7 dešimtmečiais tyrimus
Elveriškės piliakalnyje atliko archeologai P. Kulikauskas ir V. Daugutis. Archeologinių tyrinėjimų
metu rasta žiestų puodų šulių, kai kurios puoštos įspaustu lygiagrečių linijų ornamentu. I
tūkstantmečio pabaigoje Elveriškės bei Gumbelių (Maišymų) piliakalniai tarnavo kaip Rudaminos
piliakalnio priešpiliai.
Prelomčiškės piliakalnis su gyvenviete MC 22947
Adresas. Prelomčiškės k., Teizų sen.
Istorija. Prelomciškės piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje į upelio slėnį. Šlaitai statūs, iki 10 m
aukščio. Aikštelė anksčiau iš dalies nuplauta šio upelio, dabar yra beveik apvali, apie 40 m
skersmens. Jos pietinėje pusėje supiltas apie 40 m ilgio iki 4 m aukščio pylimas. Į visas puses nuo
piliakalnio, kelių hektarų plote, yra papėdės gyvenvietė su išlikusiu kultūriniu sluoksniu.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu–XIII a.
Verstaminų piliakalnis MC 5319
Verstaminų piliakalnis II su gyvenviete MC 22949
Verstaminų piliakalnis III su gyvenviete MC 22951
Adresas. Verstaminų k., Teizų sen.
Istorija. Verstaminų kaime yra net 4 piliakalniai, iš kurių tikrais piliakalniais galima laikyti du (II ir
III). Manoma, jog Verstaminų piliakalnis I –viduramžių karinių įtvirtinimų
vieta.Statybos/sukūrimo laikotarpis I-II tūkst.
16
Vainežerio senovės gynybinis įtvirtinimas, vad. Okopka MC 5295
Adresas. Vainežerio k., Kapčiamiesčio sen.
Istorija. Vainežerio gynybinis įtvirtinimas išsidėstęs Ančios ežero pietiniame krante. Įrengtas
XVII–XVIII amžiuje, dar vadinamas Okopka. Manoma, kad čia buvusi kariuomenės stovyklavietė,
kuria naudotasi kovojant su švedais. Vainežerio parkas pasodintas prieš 200 metų. Bendras parko
plotas apie 10 ha. Parką pusiau dalina Vainežerio ežeras. Vakarinėje parko dalyje vyrauja atviros
erdvės, kurias skiria medžių ir krūmų grupės, o rytinę parko dalį sudaro ištisinis medynas, su
išsiskiriančiomis įspūdingomis alėjomis – Medžių muziejus. Dvaro pastatų neišlikę.
Kapčiamiesčio senovės gyvenvietė, vad. Pinčiaragiu MC 5292
Adresas. Kapčiamiesčio k., Kapčiamiesčio sen.
Istorija. Senovės gyvenvietė Kapčiamiestyje, žmonių vadinama Pinčiaragiu arba Palangėle.
Gyvenvietė yra 1,4 km į pietryčius nuo Veisiejų – Gardino ir Merkinės – Kapčiamiesčio kelių
sankryžos ir 0,3 km į rytus nuo Veisiejų – Gardino kelio, Baltosios Ančios dešiniajame krante.
Tai akmens amžiaus gyvenvietė. Žvalgomųjų archeologijos tyrimų metu čia rasta titnaginių strėlių
antgalių, skelčių, nuoskalų, lipdytos keramikos, puoštos įspaudėliais ir įraižomis, šukių. Senovės
gyvenvietės plotas 2,7 ha.
Paveisininkų piliakalnis su gyvenvieteMC 22931
Adresas. Paveisininkų k., Kapčiamiesčio sen.
Istorija. Piliakalnis įrengtas Veisiejo ežero pusiasalyje esančios atskiros kalvos viršūnėje. Kalvą
juosia ežeras ir pelkė. Piliakalnio šlaitai statūs, iki 20 m aukščio, viršuje aukštesni dar 4–5 m.
Kalvos viršūnėje 30 m ilgio ir 25 m pločio aikštelė, kurią žiedu juosia 1–3 m aukščio pylimas.
Archeologinių tyrimų metu nustatyta, kad kalvoje, prieš įrengiant piliakalnį, buvo degintinis
kapinynas. Čia rasti 27 kapai. Vėliau – IV–Va. piliakalnis tarnavo kaip slėptuvė. Įtvirtinant
piliakalnį pylimas buvo piltas 2 kartus ir tvirtintas akmenimis bei rąstais. Be to, papėdėje buvo
iškasti 2 grioviai, skyrę piliakalnį nuo gretimos aukštumos. Šiaurinėje ir rytinėje piliakalnio
papėdėse aptikta senovės gyvenvietės liekanų. Vykdant archeologinius tyrinėjimus, čia rasta
židinių, stulpaviečių, ūkinių duobių pėdsakų bei grublėtosios keramikos šukių. Piliakalnio ir
gyvenvietės komplekse rasti radiniai datuojami I–II tūkst. pradžia.
Šlavantų piliakalnis su gyvenviete MC 22945
Adresas. Šlavantų k., Šlavantų sen.
Istorija. Šlavantų piliakalnis išsidėstęs jotvingių žemėse, vakariniame Šlavanto ežero krante
esančioje kalvoje su stačiais, iki 1,5 m aukščio šlaitais. Iš pietų piliakalnį supa bevardis siauras
upelis, iš rytų juosia ežero slėnis, o iš šiaurės ir vakarų – žemesni laukai. Piliakalnio pietvakarinėje
papėdėje ir kitame bevardžio upelio krante buvo senovės gyvenvietė. Joje aptiktų žiestų bei lipdytų
puodų grublėtu paviršiumi šukės rodo, kad gyvenvietėje, kaip ir piliakalnyje, buvo gyvenama I
tūkstantmetyje – II tūkstantmečio pradžioje. Šlavantų piliakalnio šlaituose auga skroblynas su retų
augalų-vaistinių kietagrūdžių augimvietėmis (lot. Lithospermum officinale).
Papalazdijų piliaklanis su gyvenviete MC 22933
Adresas. Papalazdijų I k.,Lazdijų sen.
Istorija. Palazdijų piliakalnis yra Baltojo ežero rytiniame krante. Jo šlaitai statūs, 9-12 m aukščio.
Viršuje yra 20-25 m skersmens aikštelė, kurią iš visų pusių juosia 0,5-2,5 m aukščio pylimas.
Vakariniame piliakalnio šlaite yra terasa. Šalia piliakalnio karo metais buvo iškastas bunkeris. Į
pietus ir šiaurės rytus nuo piliakalnio yra senovės gyvenvietė. Archeologinių tyrinėjimų metu čia
buvo rasta keramikos šukių grublėtu paviršiumi, molio tinko, gyvulių kaulų. Papalazdijų piliakalnio
ir gyvenvietės kompleksas datuojamas I tūkst. po Kr. Papalazdijų piliakalnio su gyvenviete plotas
2,7 ha
17
ARCHITEKTŪRINIAI OBJEKTAI
Dvarų paveldas
Aštriosios Kirsnos dvaro sodybaMC 1498
Adresas. Aštriosios Kirsnos k., Būdviečio sen.
Kirsna – jotvingių kilmės vardas, reiškiantis juodą upę. Aštrioji Kirsna dokumentuose minima XVI
a., karaliaus Žygimanto III. Dvaro sodyba yra viena didžiausių Dzūkijoje – ją sodybą sudaro 19
pastatų ir parkas. Pastatų architektūroje atsispindi klasicizmo, romantizmo ir kitų istorinių
laikotarpių stilistiniai bruožai. Tarp kitų Lietuvos XIX a. dvarų sodybų Aštriosios Kirsnos
ansamblis išsiskiria itin originalia reprezentacinės ir ūkinės – gamybinės dalių kompozicija (uždarų
kiemų charakteris) su buvusia maksimaliai išvystyta vandens telkinių sistema bei gausybe parko
elementų – apžvalgos kalvelių gausa parke. Dvaro sodyba mena žymiausius jos gyventojus –
Lietuvos didikus Sapiegas, Karengas, Lukoševičius. XIX a. pradžioje dvare veikė kalkinė, plytinė,
lentpjūvė, spirito varykla, malūnas. Šiuo metu dvaro sodyba priklauso privačiam asmeniui, tačiau
sodybos lankymas yra neapribotas.
Rudaminos buv. dvaro sodybos fragmentai MC 267
Adresas. Rudaminos mstl., Lazdijų sen.
Rudamina - Rudaminos piliakalnio papėdėje esantis miestelis, įkurtas Grigaliaus bei Marijos
Masalskių XVI a., čia pastačius dvarą. Jis apsuptas 6,5 ha parko bei tvenkinių, šiuo metu vyksta jo
restauravimo ir pritaikymo darbai. Laikotarpis. XVI a
Buvusio Veisiejų dvaro fligelis su parku Adresas. Santarvės g., Veisiejų m..
Istorija. 1743 – 1745 m. Veisiejų savininkas Lietuvos didysis etmonas Mykolas Masalskis pastatė
U raidės formos reprezentacinius rūmus. 1928 m. centrinė rūmų dalis bei rytinis fligelis buvo
nugriauti. Likęs vakarinis fligelis yra valstybės nuosavybė. Statinius juosia XVII a. dvaro parkas,
užimantis 5,9 ha plotą. Parke auga apie 2000 rūšių medžių, taip pat Veisiejų uosis - gamtos
paminklas.XIX a. parkas pertvarkytas į peizažinį. Tai padarė jau kiti savininkai – Oginskiai. Tačiau
parkas buvo suniokotas per I ir II Pasaulinius karus.Praūžus karų audroms, veisiejiečiai ėmėsi parko
tvarkymo darbų. Parke įrengtas stadionas, futbolo, tinklinio ir krepšinio aikštelės. Parke vyksta
rajoninės dainų ir šokių šventės, mitingai ir kiti renginiai. Veisiejų parko plotas 17,5 ha.
Svarbiausias parko elementas – labai aukštų, ratu sodintų dvidešimt dviejų mažalapių liepų ratas.
Dabar liepos, kurių amžius apie 200 metų, supa šokių aikštelę. Laikotarpis. 1743- 1745 m.
18
MEMORIALINIAI OBJEKTAI
Emilijos Pliaterytės (1806-1831) kapas ir paminklas (Kapo KP registro Nr. L1038 K 2.
Adresas. Mechanizatorių g., Kapčiamiestis.
Istorija. Emilija Pliaterytė (lenk. Emilia Plater; 1806 m. lapkričio 13 d. Vilniuje – 1831 m. gruodžio
23 d. Kapčiamiestyje) – grafaitė, kilusi iš garsios Pliaterių giminės, 1831 m. sukilimo dalyvė,
kapitonė, lietuviškoji Žana Dark, taip pat nacionaline didvyre laikoma ir Baltarusijoje. Emilija
Pliaterytė- laisvės kovų simbolis, XIX a. didvyrė moteris. 1831 m. su pusbroliu C.Pliateriu
suorganizavo sukilėlių būrį, kuris su sąjungininkais užėmė Zarasus, dalyvavo mūšyje Radviliškio
rajone, vėliau ir Vilniaus apskrityje ir Kaune. Tais pačiais metais sukilimo banga pasiekė ir Dzūkiją
- vyko kautynės Leipalingio- Kapčiamiesčio miškuose. Emilija, kelianti per Juodąją Ančią, buvo
sužeista. Prisiglaudė pas eigulį Margelį ir Justinavo dvarininką Ablamavičių. 1831 m. gruodžio 23
dieną mirė Vainežerio kaime. Naktį laiveliu Ančios upe atplukdyta į Kapčiamiesčio bažnyčią ir
palaidota Kapčiamiesčio kapinėse. Emilijai Pliaterytei atminti pastatytas paminklas Kapčiamiesčio
kapinėse ir miestelio centre.
Laikotarpis. XIX a
3 Pav. Paminklas E.Platerytei
Juozo Neimonto (1875-1963) kapas ir paminklas KP registro Nr. L1642
Adresas. Vytauto g./ Turgaus g., Veisiejai.
Istorija. Juozas Neimontas (1875 m. liepos 20 d. Plutiškių k., Ūdrijos valsčius, Marijampolės apskr.
– 1963 m. rugpjūčio 5 d. Luokė, Telšių raj.) vargonininkas, chorvedys, pedagogas ir kompozitorius.
Juozas Neimontas buvo vienas iš pirmųjų lietuvių muzikų-chorvedžių, tais nepaprastai sunkiais
Lietuvai metais organizavęs chorus ir rengęs lietuviškus vakarus-koncertus. Rinko ir harmonizavo
lietuvių liaudies dainas, platino draudžiamą lietuvišką spaudą, kėlė savo krašto žmonių muzikinę
kultūrą. Visoje Lietuvoje greit išpopuliarėjo jo išplėtota liaudies daina „Pasisėjau žalią rūtą“. 1991
m. šalia Švenčiausiojo Jurgio bažnyčios pastatytas paminklas, skirtas kompozitoriui Juozui
Neimontui, o ten, kur stovėjo jo namas, įrengta paminklinė kompozicija.
Laikotarpis. XX a.
19
Esperanto kalbos kūrėjo, Liudviko Lazario Zamenhofo, biustas Adresas. Veisiejų miesto parkas, S.Dariaus ir S.Girėno g., Veisiejai.
Istorija. Liudvikas Lazaris Zamenhofas (1859- 1917) esperanto kalbos kūrėjas, gyvenęs
Veisiejuose nuo 1885 m. Jis gimė Balstogėje, užsienio kalbų mokytojo šeimoje. Mokydamasis
gimnazijoje, stropiai mokėsi svetimas kalbas, mokėjo 12 užsienio kalbų. Baigdamas gimnaziją jis
sukūrė pirmąjį tarptautinės kalbos projektą, tačiau tėvas nepritarė L.L.Zamenhofo pasirinkimui -
sudegino kalbos projekto rankraštį ir išsiuntė jį mokytis medicinos. Baigęs studijas Maskvoje ir
Varšuvoje, Liudvikas atvyko pas savo sesers vyrą į Veisiejus. Veisiejuose L.L. Zamenhofas atliko
gydytojo praktiką ir atkūrė esperanto kalbos rankraštį. Todėl Veisiejai teisėtai laikomi esperanto
kalbos gimtine.
Laikotarpis. XX a.
ISTORINIAI OBJEKTAI
Įvykių vietos
Kalniškės mūšio vieta KP registro Nr. I1 P
Adresas. Kalniškės miškas, Šeštokų sen.
Istorija. Kalniškės mūšis įvyko 1945 m. NKVD kariuomenė apsupo partizanus, vadovaujamus J.
Neifaltos-Lakūno. Partizanai (pagal skirtingus šaltinius jų skaičius siekė nuo 60 iki120) buvo gerai
įsitvirtinę kalvos viršūnėje, turėjo kulkosvaidžių ir granatų. Mūšyje NKVD kariuomenė patyrė
didelių nuostolių -žuvo apie 700 karių. Mūšis truko visą dieną, ir tiktai sutemus partizanai
prasiveržė iš apsupties. Žuvo 44 kovotojai, jų tarpe vado žmona kulkosvaidininkė Albina
Neifaltienė-Pušelė. Mūšio vietoje pastatytas paminklas Lietuvos laisvės gynėjams atminti.
Laikotarpis. 1945 m.
Statiškės mūšio vieta KP registro Nr. I284
Adresas. Statiškė km., Seirijų sen.
1863-06-29 šioje vietoje susikovė nuo Alytaus pusės atvykę keli šimtai sukilėlių su Rusijos armijos
daliniu, vadovaujamu pulkininko Skrodulio ir kapitono Stern fon Gviazdovskio. Pasislėpę sukilėliai
apšaudė rusus, su kuriais vėliau susikovė pagrindinės pajėgos. Sukilėliai mūšį pralaimėjo, jo metu
žuvo 35 žmonės, dalis jų pateko į nelaisvę. Sukilėlių vadas artilerijos karininkas P.Siuzinas vėliau
žmonos buvo perlaidotas Seirijuose. Sukilimo dalyvių kapinės yra prie kelio Statiškė – Mockonys.
Statiškės mūšio laukas yra išsukus iš trasos 1 km.
Laikotarpis. 1863 m.
Holokausto aukų kapai
(kultūros paveldo registro numeris L126)
Lazdijų raj., Veisiejai, V. Montvilos g.
Veisiejų miestelyje žydai įsikūrė apie XVIIIa. vidurį ir jų skaičius sparčiai augo. 1800 m. žydų
kapinės pirmą kartą pažymėtos žemėlapyje. 1941 m. visi Veisiejų miestelio žydai buvo suvaryti į
Lazdijų getą ir sušaudyti.
Šeštokų geležinkelio stotis
Šeštokams jau daugiau nei 400 metų. Šeštokų geležinkelio stotis pastatyta caro laikais. Iš Šeštokų
geležinkelio stoties 1941 m. birželio 14- ąją buvo pradėti tremti į Sibirą šviesiausi Lietuvos žmonės.
Lietuvos tremtiniams pagerbti skverelyje prie geležinkelio stoties pastatytas kryžius bei paminklas.
20
GAMTOS PAVELDO OBJEKTAI
Veisiejų uosis Adresas.Veisiejų miesto parkas, Veisiejų sen.
Uosis auga Veisiejų miesto parko pietinėje dalyje, ant Ančios ežero kranto. Tai antras pagal storį
uosis Lietuvoje. Veisiejų uosis yra 30 m aukščio, 5,1 m apimties. Veisiejų parkas, kuriame auga
milžiniškas uosis, sodintas XVIII a. antroje pusėje. Parką įkūrė Masalskiai, tuo metu valdę
Veisiejus ir pastatę dvaro rūmus. 1987 m. Veisiejų uosis paskelbtas vietinės reikšmės valstybės
saugomu dendrologijos paminklu.Pavasarį, kai sužaliuoja kiti medžiai, šis uosis dar stovi plikomis
šakomis. Kaip pasakojama sakmėje, visi medžiai turi akis ir mato, o uosis – aklas. Todėl apie 150
metų gyvenantis medis, nematydamas bundančios gamtos, paskutinis ir išsprogdina pumpurus...
Didysis ir Drevėtasis Širvinto ąžuolai Adresas. Širvinto miškas, Seirijų sen.
Didysis ir Drevėtasis Širvinto ąžuolai, augantys pakelėje tarp Seirijų ir Metelių yra vieni
stambiausių parko teritorijoje. Kamieno apimtis siekia 5 m, skersmuo – 1,6 m, aukštis – 35 m.
Ąžuolų amžius – apie 400 metų.
4 Pav. Širvinto ąžuolas
21
3.3. Lankytini kultūros ir gamtos objektai, esantys girininkijų teritorijose
Veisiejų m. u. miškų urėdijos girininkijų teritorijose identifikavome kultūros ir gamtos
objektus. Visi jie pateikiami 1 lentelėje ir pažymėti kartografinėje medžiagoje – miškų urėdijos
rekreacinio planavimo schemoje.
1 lentelė
Lankytini kraštovaizdžio objektai
(Kursyviniu šriftu – objektai esantys miškų urėdijos valdomų valstybinės reikšmės miškų žemėje)
Eil.
Nr.
MC, registro
Nr.
Pavadinimas, apibūdinimas Kvarta
lai Sklypai Pastabos
Seirijų girininkija
KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI Archeologiniai objektai
Piliakalniai
1 1853 Obelijos piliakalnis, vad.
Zaramkalniu
29,
372
5,6;
13
Alytaus r. sav., Obelijos k. (Miroslavo sen.)
Teritorijos plotas: 1,8 ha;
piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu – II
tūkst. pradžia.
2 22631 Krikštonių piliakalnis su
gyvenviete
427 11,12 Lazdijų r. sav., Krikštonių k. (Noragėlių
sen.). Teritorijos plotas: 1,83 ha;
piliakalnis datuojamas I t-metis po Kr. – II
t-mečio pr.
3 22937 Paserninkų piliakalnis su
gyvenviete
437,
439
Prie 31;
Prie 3
Lazdijų r. sav., Paserninkų k. (Seirijų sen.)
Teritorijos plotas: 2,3 ha;
Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia.
4 22943 Paliūnų piliakalnis su
gyvenviete
433 Tarp 8 ir
9
Lazdijų r. sav., Paliūnų k. (Šlavantų sen.);
teritorijos plotas: 3,7 ha;
piliakalnis datuojamas I tūkst.
5 22947 Prelomčiškės piliakalnis su
gyvenviete
373 62 Lazdijų r. sav., Prelomčiškės k. (Teizų sen.)
Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIII a.;
teritorijos plotas: 4,16 ha
6 Zaramciškių piliakalnis,
Zaramkalnis
372 23 Alytaus r. sav.
Senovės gyvenvietės
1 17176 Zebrėnų senovės gyvenvietė 379 14 Lazdijų r. sav., Zebrėnų k. (Teizų sen.)
Teritorijos plotas: 0,69 ha
2 26633 Padusio, Dusios senovės
gyvenvietė
373 18 Teritorijos plotas: 1,49 ha
3 30810 Vosbūčių kaimavietė 404 27,28
Lazdijų r. sav., Vosbūčių k. (Noragėlių
sen.) Amžius: XVII – XIX a.
Teritorijos plotas: 3,50 ha
4 Obelijos palivarkvietė 372 25 Alytaus r. sav.
22
Eil.
Nr.
MC,
registro Nr.
Pavadinimas, apibūdinimas Kvarta
lai Sklypai Pastabos
5 Padusio palivarkvietė 373 Prie 51 Lazdijų r. sav.,
6 Petravičių dvarvietė 379 Tarp 18
ir 19
Lazdijų r. sav.,
7 Staigūnų dvarvietė 381 Prie 11 Lazdijų r. sav.,
8 Straigių senovės gyvenvietė 395 15 Lazdijų r. sav.,
9 Straigių palivarkvietė 396 11 Lazdijų r. sav.,
10 Straigiškės dvarvietė 397 Prie 1 Lazdijų r. sav.,
11 Jonkiškės palivarkvietė 398 Prie 19 Lazdijų r. sav.
12 Seirijų dvarvietė 399 Lazdijų r. sav. Seirijų mstl.
13 Akuočių dvarvietė 398 prie 3 Lazdijų r. sav., Akuočių k.
Senovės laidojimo vietos
Senkapiai , kapinynai
1 6356 Senkapis 395 18 Lazdijų r. sav., Janėnų k. (Šventežerio sen.)
2 6358 Senkapis 377 Prie 2 Lazdijų r. sav., Barčių k. (Teizų sen.)
3 13077 Onciškių kapinynas 408 Prie 6 Lazdijų r. sav., Onciškių k. (Noragėlių sen.)
Teritorijos plotas: 0,49 ha;
amžius: XVII-XVIII a.
4 Cigoniškių kapinynas 368 Alytaus r. sav.,
5 Seirijų senkapiai vad.
Koplyčkalniu
420 Prie 7 Lazdijų r. sav., Seirijų mstl.
Senovės kulto vietos
Alkakalniai, alkvietės
1 26432 Kalnas vad. Kivakalniu 26,
28
36;
2,3
Teritorijos plotas: 1,87 ha
2 Kryžių šventvietė 382 5 Lazdijų r. sav.,
3 Kalnas vadinamas
Prancūzkalniu
387 28 Lazdijų r. sav.,
Akmenys su dubenėliais, su
ženklais, apeiginiai akmenys
1 Akmuo vadinamas Gudakmeniu 387 26 Lazdijų r. sav.,
2 21474 Akmuo vad. Laumės akmeniu 367 Prie 12 Alytaus r. sav., Obelninkų k. (Miroslavo
sen.)
Laidojimo vietos
1 6354 Mikabalių senosios kapinės 435 Tarp 26
ir 37
Lazdijų r. sav., Mikabalių k. (Šlavantų sen.)
Teritorijos plotas: 0,8 ha
Amžius: XIX a. - XX a. pr.
2 6355 Paserninkų senosios kapinės 439 Prie 41 Lazdijų r. sav., Paserninkų k. (Seirijų sen.)
Teritorijos plotas: 0,2 ha
Amžius: XIX a. - XX a. pr.
23
Eil.
Nr.
MC,
registro Nr.
Pavadinimas, apibūdinimas Kvarta
lai Sklypai Pastabos
3 11014 Kapinės 420 Tarp 37
ir 38
4 11015 Sukilėlių kapas 14 32 Teritorijos plotas: 0,072 ha;
Koplytėlė, kryžius, tvorelė
5 11018 Sukilėlių kapai 430 28 Lazdijų r. sav., Prapuntų k. (Šventežerio
sen.)
6 20819 Seirijų mstl. žydų senosios
kapinės
400 Lazdijų r. sav., Seirijų mstl. (Seirijų sen.)
7 24615 Seirijų mstl. evangelikų
liuteronų senosios kapinės
418 Prie 8 Lazdijų r. sav., Seirijų mstl. (Seirijų sen.)
Amžius: XX a. I p
8 28449 Seirijočių k. senosios kapinės 390 Prie 43 Lazdijų r. sav., Seirijočių k. (Noragėlių
sen.); Teritorijos plotas: 0,15 ha
9 29505 Akuočių dvaro senosios kapinės 384 Prie 16 Lazdijų r. sav., Akuočių k. (Seirijų sen.)
Teritorijos plotas: 0,18 ha
10 29506 J. Zdanavičiaus-Vyčio kapas 12 13 1948 m. birželio mėn. slapta palaidotas
Dainavos apygardos Šarūno rinktinės
partizanas Jonas Zdanavičius-Vytis.
11 32760 Lietuvos kario Broniaus
Varnelės kapas
400 Lazdijų r. sav., Seirijų mstl. (Seirijų sen.),
Beržų g.
12 Teizininkų k. kapinės 376 Prie kv.
46 skl.
16
Lazdijų r. sav., Teizininkų k
13 Žagarių k. kapinės 398 Prie 9 Lazdijų r. sav., Žagarių k.
14 Seirijų senosios kapinės 420 Prie 7 Lazdijų r. sav., Seirijų mstl.
15 1863 m. sukilėlių kapas 14 18 Lazdijų r.
16 Milastonių k. kapinės 372 Prie 25 Lazdijų r. sav., Milastonių k.
17 Buckūnų k. kapinės 375 Tarp 8 ir
10
Lazdijų r. sav., Buckūnų k.
18 Metelytės kapinės 365 Prie 4 Alytaus r. sav., Metelytės k.
19 Metelių k. kapinės 378 Tarp 11
ir 12
Alytaus r. sav., Metelių k.
Sakraliniai objektai
Bažnyčios
1 Seirijų bažnyčia 418 Prie 8 Lazdijų r. sav., Seirijų mstl.
2 Metelių bažnyčios statinių
kompleksas
378 Tarp 8 ir
13
Lazdijų r. sav., Meteliai
Koplyčios
1 Kryžių koplyčia 382 Tarp 2 ir
9
Lazdijų r. sav.
Istoriniai objektai
1 10523 Statiškės mūšio vieta 388 Tarp 7 ir
16
Lazdijų r. sav., Statiškės k. (Seirijų sen.)
2 12162 Sodybos vieta Lazdijų r. sav., Seirijų mstl. (Seirijų sen.)
Dailininko A.Žmuidzinavičiaus gimimo
vieta
24
Eil.
Nr.
MC,
registro Nr.
Pavadinimas, apibūdinimas Kvarta
lai Sklypai Pastabos
3 17000 Sodybos vieta 395 Prie 10 Lazdijų r. sav., Sutrės k. (Šventežerio sen.)
Kraštotyrininko Juozapo Radziukyno
(1844-1925) gimtinė
4 27636 Žuvimo vieta 433 Tarp 2 ir
5
Lazdijų r. sav., Bagdononių k. (Seirijų sen.)
1951-12-26 bunkeryje žuvo Dainavos
apygardos Šarūno rinktinės 5 partizanai
5 29546 J. Marčiulionio-Pakalnio ir V.
Leskausko-Žvalgo žuvimo vieta
428 Prie 36 Lazdijų r. sav., Krikštonių k. (Noragėlių
sen.) Žuvo 1948 02 25
6 29553 Žuvimo vieta 12 8 Žuvo Dainavos apygardos Šarūno rinktinės
Mindaugo tėvūnijos 5 partizanai
7 29555 Žuvimo vieta 414 Prie 29 Lazdijų r. sav., Babrų k. (Šventežerio sen.)
Atsiradimo data: 1952 m.
8 29556 V. Stepulevičiaus-Mindaugo ir
A. Vabuolo-Bijūno žuvimo
vieta
394 Prie 33 Lazdijų r. sav., Janėnų k. (Šventežerio sen.)
1947 m.
9 29582 Mūšio vieta 439 Prie 41 Lazdijų r. sav., Paserninkų k. (Seirijų sen.)
Atsiradimo data: 1945 m.
10 29585 V. Abeciūno-Jovaro ir P.
Tarasevičiaus-Kardo žuvimo
vieta
390 Prie 48 Lazdijų r. sav., Seirijočių k. (Noragėlių
sen.); partizanai žuvo1949 04 21
11 Seirijų NKVD pastatas 418
prie 8
Lazdijų r. sav., Seirijų mstl.
12 Partizanų žūties vieta Graužų k. 383 Prie 10 Lazdijų r. sav., Graužų k.
Architektūriniai objektai
1 44 Obelijos buv. dvaro sodybos
fragmentai
372 Prie 8 Alytaus r. sav., Obelijos k. (Miroslavo sen.)
2 Obelninkų gatvinis kaimas 367 /
371
Alytaus r. sav., Obelninkų k.
3 Obelninkėlių išretintas gatvinis
kaimas
368 Prie 7 Alytaus r. sav., Obelninkėlių k.
4 Obelninkėlių dvaro sodybos
fragmentai
371 Alytaus r. sav., Obelninkėlių k.
5 Stebulių dvaro sodybos
fragmentai
373 Prie 19 Lazdijų r. sav.
6 Buckūnų gatvinis kaimas 375 Prie 8 Lazdijų r. sav. Buckūnų k.
7 Teizininkų gatvinis kaimas 376 Lazdijų r. sav.
8 Barčių gatvinis kaimas 376,
377
Lazdijų r. sav.
9 Metelių istorinė dalis 378 Tarp 8 ir
13
Alytaus r. sav., Meteliai.
10 Zaramciškės dvaro sodybos
fragmentai
387 Prie 3 Lazdijų r. sav.
11 Janėnų gatvinis kaimas 394 Prie 33 Lazdijų r. sav.
12 Straigių gatvinis kaimas 396 Prie 11 Lazdijų r. sav.
13 Nakrūniškės gatvinis kaimas 398 Prie 1 Lazdijų r. sav. Nakrūniškės k.
14 Žagarių gatvinis kaimas 398 Tarp 6 ir
11
Lazdijų r. sav. Žagarių k.
Dailės objektai
25
Eil.
Nr.
MC,
registro Nr.
Pavadinimas, apibūdinimas Kvarta
lai Sklypai Pastabos
1 Mockonių kaimo kryžius 9 16 Lazdijų r. Mockonių k.
2 Pušis su koplytėle 26 20 Lazdijų r. sav.
3 Obelninkų k, kryžius 367 /
371
Alytaus r. sav., Obelninkų k,
4 Obelninkėlių k. metalinis
kryžius
368/3
71
Lazdijų r. sav., Obelninkėlių k.
5 Obelninkėlių k. II kryžius 368 Prie2
prie 1
Lazdijų r. sav., Obelninkėlių k.
6 Babrauninkų k. kryžius 373 Prie 3 Lazdijų r. sav. Babrauninkų k.
7 Padusio kaimo kryžius 373 Prie 24 Lazdijų r. sav. Padusio k.
8 Buckūnų k. kryžius 375 Prie 8 Lazdijų r. sav. Buckūnų k.
9 Barčių k. kryžius 376 Prie 27 Lazdijų r. sav.
10 Barčių k. kryžius 377 Lazdijų r. sav.
11 Metelių kaimo kryžius 378 Tarp 3 ir
4
Lazdijų r. sav., Metelių k.
12 Graužų (Vaickūniškės) kaimo
kryžius
383 Prie 9 Lazdijų r. sav., Graužų k.
13 Nakrūniškės k. kryžius 383 Prie
kv.397
1skl.
Lazdijų r. sav., Nakrūniškės k.
14 Akuočių k. kryžius 384 Prie 14 Lazdijų r. sav., Akuočių k.
15 Statiškės kaimo kryžius 388 Prie 7 Lazdijų r. sav. Statiškės k.
16 AV
1661
Kryžius su koplytėle
Šventežerio bažnyčios
šventoriuje
393 Prie 52 Lazdijų r. sav., Šventežerio k.
17 Sutrės k. koplytstulpis 395 Lazdijų r. sav., Sutrės k.
18 Nakrūniškės k. II kryžius 397 Lazdijų r. sav., Nakrūniškės k.
19 Straigiškės k. kryžius 397 Prie 1 Lazdijų r. sav., Straigiškės k.
20 Žagarų k. kryžius 398 Prie
kv.397
skl. 18
Lazdijų r. sav., Žagarų k.
GAMTINIAI OBJEKTAI
Hidrografiniai objektai
1 Upelis vadinamas Šventupiu 380/
381
Lazdijų r. sav.
Botaniniai objektai
1 Didysis Širvinto ąžuolas 4 13 Lazdijų r. sav. Seirijų sen., teritorija,
Širvinto miškas, Metelių k., Metelių RP,
Metelių kraštovaizdžio draustinis
2 Drevėtasis Širvinto ąžuolas 4 13 Lazdijų r. sav. Seirijų sen., Širvinto miškas,
Metelių k., Metelių RP, Metelių
26
Eil.
Nr.
MC,
registro Nr.
Pavadinimas, apibūdinimas Kvarta
lai Sklypai Pastabos
kraštovaizdžio draustinis
3 Prapuntų tuopa 431 Prie 4 Širvinto miškas, Prapuntų k.
Veisiejų girininkija
KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI
Archeologiniai objektai
Piliakalniai
1 5298 Kuklių piliakalnis 347 Prie
kv.349
skl. 2
Lazdijų r. sav., Kuklių k. (Lazdijų sen.)
Teritorijos plotas: 1,56 ha
Piliakalnis datuojamas I tūkst.
2 5312 Piliakalnis 463 Prie 1 Lazdijų r. sav., Buteliūnų k. (Šlavantų sen.)
Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia.
3 22933 Papalazdijų piliakalnis su
gyvenviete
359,
340
36;
6
Lazdijų r. sav., Papalazdijų I k. (Lazdijų
sen.);Teritorijos plotas: 2,7 ha
Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIII a.
4 22945 Šlavantų piliakalnis su
gyvenviete
161 20,21 Lazdijų r. sav., Šlavantų k. (Šlavantų sen.)
Piliakalnis datuojamas I tūkst. - II tūkst.
pradžia.
5 31924 Mikyčių piliakalnis su
gyvenviete
355 Prie 9 Lazdijų r. sav., Mikyčių k. (Šventežerio
sen.); Teritorijos plotas: 2,76 ha
I t-metis po Kr.
6 31929 Ežerėlių piliakalnis 336 9 Lazdijų r. sav., Ežerėlių k. (Šventežerio
sen.); Teritorijos plotas: 1,07 ha
I t-metis po Kr. pr.
Senovės gynybiniai įtvirtinimai
1 5295 Vainežerio senovės gynybinis
įtvirtinimas, vad. Okopka
707 14 Lazdijų r. sav., Vainežerio k.
(Kapčiamiesčio sen.); Teritorijos plotas: 0,9
ha; Fizinio apsaugos zonos plotas: 0,9 ha
Senovės gyvenvietės
1 5293 Mėčiūnų senovės gyvenvietė 301 7 Lazdijų r. sav., Mėčiūnų k. (Kapčiamiesčio
sen.); Teritorijos plotas: 1,57
2 5300 Ūdininkų senovės gyvenvietė 337 Prie 17 Lazdijų r. sav., Ūdininkų k. (Lazdijų sen.)
Teritorijos plotas:0,52 ha
3 26631 Aradninkų dvarvietė 62 2-4 Lazdijų r. sav., Aradninkų k. (Kučiūnų
sen.); Teritorijos plotas: 2,42 ha
4 26632 Aradninkų, Zapsės senovės
gyvenvietė
62 7 Lazdijų r. sav., Aradninkų k. (Kučiūnų
sen.); Teritorijos plotas: 0,51 ha
5 26634 Paveisiejų, Zapsės senovės
gyvenvietė
526 53,54 Lazdijų r. sav., Paveisiejų k. (Veisiejų sen.)
Teritorijos plotas: 3,04 ha
6 30284 Senovės gyvenvietė II 331 tarp 28 ir
29
Lazdijų r. sav., Ūdininkų k. (Lazdijų sen.)
Teritorijos plotas: 0,62 ha
Senovės laidojimo vietos
Senkapiai, kapinynai
1 6323 Kaimelių kapinynas 454 34 Lazdijų r. sav., Kaimelių k. (Lazdijų sen.)
Teritorijos plotas: 0,85 ha
Amžius: XVII–XVIII a.
27
Eil.
Nr.
MC,
registro Nr.
Pavadinimas, apibūdinimas Kvarta
lai Sklypai Pastabos
2 6326 Senkapis, vad. Milžinų kapais 340 31 Lazdijų r. sav., Papalazdijų I k. (Lazdijų
sen.)
3 6327 Senkapis 332 Prie 15 Lazdijų r. sav., Salų k. (Lazdijų sen.)
4 6328 Senkapis 459 Prie 45 Lazdijų r. sav., Stankūnų k. dal. (Veisiejų
sen.) (negalioja nuo 1999.01.0
5 6352 Senkapis 497 Prie 21 Lazdijų r. sav., Klepočių k. (Veisiejų sen.)
6 6353 Senkapis 480 8 Lazdijų r. sav., Laibagalių k. (Veisiejų sen.)
7 6362 Senkapis Prie
308
Prie 2 Lazdijų r. sav., Barčių k. (Veisiejų sen.)
8 6363 Senkapis 530 25 Lazdijų r. sav., Dainaviškių k. (Veisiejų
sen.)
9 26635 Paveisiejų, Zapsės kapinynas 526 53,54 Lazdijų r. sav., Paveisiejų k. (Veisiejų sen.)
Teritorijos plotas: 3,04 ha
10 Čivonių senkapiai (Čivonių k.
kapinės vadinamos Duobele
/Šivainių senkapiai)
170 9 Lazdijų r. sav., Čivonių k.
Istoriniai objektai
1 29540 Žuvimo vieta 354 3 Lazdijų r. sav., Mikyčių k. (Šventežerio
sen.);
1946 05 14 kautynėse žuvo 3 partizanai
2 29541 Mūšio vieta 335 Prie 15 Lazdijų r. sav., Kirtiliškės k. dal.
1949 01 20 kautynėse su čekistine
kariuomene ir stribais, trukusiose 2 val.,
žuvo Dainavos apygardos Šarūno rinktinės
Mindaugo grupės 7 partizanai
3 29542 P. Nedzinsko-Spindulio ir J.
Vabuolo-Stipruolio žuvimo
vieta
351 Prie 12 Lazdijų r. sav., Neravų k. (Lazdijų sen.)
Žuvo 1948 02 02
4 29543 A. Vabuolo-Varmo ir A.
Jaruševičiaus-Klevo žuvimo
vieta
452 Prie 17 Lazdijų r. sav., Šulnelių k. (Lazdijų sen.)
Žuvo 1950 05 02
5 29551 V. Stučkos-Briedžio ir A.
Šimoniučio-Ežio žuvimo vieta
480 Tarp 28
ir 29
Lazdijų r. sav., Galstų k. (Veisiejų sen.)
Žuvo 1947 01 15
6 29552 A. Radzevičiaus-Vyturio ir A.
Valentos-Tigro žuvimo vieta
480 Prie 69 Lazdijų r. sav., Vytautų k. (Veisiejų sen.)
Žuvo 1946 10 19
7 29557 Žuvimo vieta 458 Prie 31 Lazdijų r. sav., Mikyčių k. (Šventežerio
sen.); 1951 10 09 neaiškiomis aplinkybėmis
bunkeryje žuvo 4 partizanai
8 29560 Mūšio vieta 498 15 Lazdijų r. sav., Klepočių k. (Veisiejų sen.)
Žuvo 1949 09 20
9 29561 P. Kasikevičiaus-Vilimo ir J.
Vengrausko-Jovaro žuvimo
vieta
526 Prie 17 Lazdijų r. sav., Paveisiejų k. (Veisiejų sen.)
Žuvo 1947 m gegužės mėn.
10 29562 J. Gylio-Putino ir S. Mirijausko-
Tarzano žuvimo vieta
453
/467
Lazdijų r. sav., Stankūnų k. dal. (Veisiejų
sen.) (negalioja nuo 1999.01.01)
Partizanai žuvo1947 03 31
11 29563 V. Mikelionio-Vargdienio
žuvimo vieta
353 Prie 19 Lazdijų r. sav., Stankūnų k. dal. (Veisiejų
sen.) (negalioja nuo 1999.01.01)
Žuvo 1948 03 20
12 Rusų statyti „Dzotai“ 44 2;3 Informacinių ženklų nėra;
Siūloma pritaikyti pažintiniam turizmui
28
Eil.
Nr.
MC,
registro Nr.
Pavadinimas, apibūdinimas Kvarta
lai Sklypai Pastabos
13 Rusų statyti" Dzotai“ 45 1 Informacinių ženklų nėra;
Siūloma pritaikyti pažintiniam turizmui
Laidojimo vietos
1 11002 II pasaulio karo Sov. Sąjungos
karių palaidojimo vieta
359 1 Lazdijų r. sav., Lazdijų m. (Lazdijų miesto
sen.), Vilniaus g.
2 11008 Kapinės
Holokausto aukų kapai
346 Prie 1 Lazdijų r. sav., Katkiškės k. (Lazdijų sen.)
Palaidoti tarybiniai piliečiai (apie 1530),
nužudyti hitlerinių okupantų 1941 11 03
3 11019 J. Neimonto kapas 531 Prie 15 Lazdijų r. sav., Veisiejų m. (Veisiejų
miesto sen.), Vytauto g.
4 22015 S. Sorokos-Mindaugo ir L.
Ivoškos-Lapino kapas
502 Prie kv.
531 skl.
5
Lazdijų r. sav., Veisiejų m. (Veisiejų
miesto sen.);
Žuvę 1945 12 20 Navikų kaime.
5 24614 Lazdijų m. evangelikų liuteronų
senosios kapinės
359 Prie 3 Lazdijų r. sav., Lazdijų m. (Lazdijų miesto
sen.), Seinų g.
6 27506 Mėčiūnų k. senosios kapinės 710
1,2 Lazdijų r. sav., Mėčiūnų k. (Kapčiamiesčio
sen.)
Teritorijos plotas: 0,86 ha
7 27507 Vainežerio k. senosios kapinės 708 Prie 1 Lazdijų r. sav., Vainežerio k.
(Kapčiamiesčio sen.)
Teritorijos plotas 0,05 ha
8 Spartų k. kapinės 462 Prie 29 Lazdijų r. sav., Spartų k.
Memorialiniai objektai
1 16998 Poeto Motiejaus Gustaičio
namas
359 Lazdijų r. sav., Lazdijų m. (Lazdijų miesto
sen.), Seinų g. 31
Urbanistiniai objektai
1 17121 Veisiejų miesto istorinė dalis 531 11 Lazdijų r. sav., Veisiejų m. (Veisiejų
miesto sen.)
Teritorijos plotas: 40,92 ha
Įkurtas XVI a. pr.
Architektūriniai objektai
1 268 Buv. dvaro sodybos fragmentai 707 9-11,
12-15
Lazdijų r. sav., Vainežerio k.
(Kapčiamiesčio sen.)
2 270 Veisiejų buv. dvaro sodybos
fragmentai
531 11 Lazdijų r. sav., Veisiejų m. (Veisiejų
miesto sen.)
3 16032 Svirnas 506 Tarp 48
ir 50
Lazdijų r. sav., Smarliūnų k. (Veisiejų sen.)
Dailės objektai
1 9644 Kryžius 510 Prie 2 Lazdijų r. sav., Kučiūnų k. (Kučiūnų sen.)
GAMTINIAI OBJEKTAI
Botaniniai objektai
1 Dainaviškių juodalksnis 530 12
2 Melsvųjų gencijonų šlaitas 530 Prie 18 Lazdijų r. sav., Veisiejų sen., Dainaviškių
k.
29
Eil.
Nr.
MC,
registro Nr.
Pavadinimas, apibūdinimas Kvarta
lai Sklypai Pastabos
3 Veisiejų dvaro dendrologinę
vertę turintis parkas
531 Prie 11 Lazdijų r. sav., Veisiejų m. (Veisiejų
miesto sen.); plotas 32,9 ha
4 Trys uosiai 531 Prie 11 Veisiejai, Veisiejų mst. sen. Veisiejų dvaro
parkas; Veisiejų RP
5 Vainežerio dvaro dendrologinę
vertę turintis parkas
707 9-11,
12-15
Plotas 17,8 ha
Leipalingio girininkija
KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI
Archeologiniai objektai
Senovės laidojimo vietos
Senkapiai, kapinynai
1 6334 Leipalingio kapinynas 635 Tarp 8 ir
10
Druskininkų sav., Leipalingio mstl.
(Leipalingio sen.)
Teritorijos plotas: 1,0 ha
2 6343 Senkapis, vad. Milžino kalnu
(Drapalių senkapis)
591 15 Druskininkų sav., Drapalių k. (Leipalingio
sen.);Teritorijos plotas: 0,27 ha
Istoriniai objektai
1 26419 J. Vitkaus-Kazimieraičio
žuvimo vieta
654 Prie 19 Druskininkų sav., Janavo k. (Leipalingio
sen.)
2 26422 Žuvimo vieta 2 18 Lazdijų r. sav.
3 26423 Žuvimo vieta 5 18 Lazdijų r. sav.
4 29533 J. Juškevičiaus-Lino ir A.
Kėkšto-Kęstučio žuvimo vieta
590 8 1949 11 05 žuvo apsupti bunkeryje
5 27635 Žuvimo vieta 619 15 1952 08 22 bunkeryje žuvo 3 partizanai
6 29544 A. Stravinsko-Jokerio ir P.
Valentukevičiaus-Gruodžio
žuvimo vieta
622 9 Druskininkų sav., Jovaišių k. (Leipalingio
sen.)
Žuvo 1949 m.
7 29547 P. Vaivados-Milžino ir A.
Maskeliūno-Strazdo žuvimo
vieta
580 Prie kv.
577
skl.34
Lazdijų r. sav., Vainiūnų k. (Seirijų sen.)
Žuvo 1946 06 01
8 29548 Vadavietė 656 Prie 8 Druskininkų sav., Liepiškių k. (Leipalingio
sen.); 1946 m balandžio-liepos mėn. veikė
Pietų Lietuvos partizanų vado pulkininko
leitenanto Juozo Vitkaus-Kazimieraičio
(1901-1946) štabas.
9 29549 Žuvimo vieta 651 18 Druskininkų sav., Ricielių k. (Leipalingio
sen.)1947 03 17 žuvo 4 partizanai
10 29569 A. Jurgelevičiaus-Nevėžio ir P.
Mikelionio-Kibirkšties žuvimo
596 Prie 1 Druskininkų sav., Vaikšnoriškės k.
(Leipalingio sen.) Žuvo 1948 05 08
30
Eil.
Nr.
MC,
registro Nr.
Pavadinimas, apibūdinimas Kvarta
lai Sklypai Pastabos
vieta
11 29570 Mūšio vieta 613 Prie 10 Druskininkų sav., Stračiūnų k. (Leipalingio
sen.)1945 m. kovo mėn. kautynėse su
čekistine kariuomene žuvo Dainavos
apygardos Šarūno rinktinės A.
Juozapavičiaus grupės 2 partizanai
12 29571 Žuvimo vieta 617 Prie 613
prie 46
Druskininkų sav., Stračiūnų k. (Leipalingio
sen.)1946 11 08 žuvo 3 partizanai
13 29572 Žuvimo vieta 587 Prie 19 Lazdijų r. sav., Barčiūnų k. (Seirijų sen.)
1950 09 15 žuvo 4 partizanai
14 29580 Žuvimo vieta 565 66 Lazdijų r. sav., Šlapikų k. (Noragėlių sen.)
1949 04 23 žuvo 4 partizanai
Laidojimo vietos
1 11017 Sukilėlių kapas 641 Tarp 3 ir
7
Druskininkų sav., Stračiūnų k. (Leipalingio
sen.)
2 16793 Kunigo J. Reitelaičio kapas 562 Prie 14 Lazdijų r. sav., Krikštonių k. (Noragėlių
sen.), bažnyčios šventorius
Memorialiniai objektai
1 Namas 562 Prie 14 Lazdijų r. sav., Krikštonių k. (Noragėlių
sen.); šiame name 1950-1966 m. laikotarpiu
gyveno kunigas, Krikštonių bažnyčios
projektuotojas ir statytojas, istorikas Jonas
Reitelaitis.
Kulto objektai
Bažnyčios
1 1000 Kristaus Karaliaus bažnyčia Prie
562
Prie 14 Lazdijų r. sav., Krikštonių k. (Noragėlių
sen.) 1936 m. pastatyta pagal kun.
J.Reitelaičio projektą
Architektūriniai objektai
1 265 Leipalingio dvaro sodyba 632 24,25 Druskininkų sav., Leipalingio mstl.
(Leipalingio sen.),
Teritorijos plotas: 20,96 ha
Amžius: XVIII a. pab. - XX a. I p
GAMTINIAI OBJEKTAI
Botaniniai objektai
1 32954 Leipalingio dvaro parkas 48 10-26, 27
28-32
Druskininkų sav., Leipalingio mstl.
(Leipalingio sen.)
Teritorijos plotas: 32,9 ha
Amžius: XVI a. – XX a. I p.
Ančios girininkija
KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI
Istoriniai objektai
31
Eil.
Nr.
MC,
registro Nr.
Pavadinimas, apibūdinimas Kvarta
lai Sklypai Pastabos
1 29577 Mūšio vieta 75 42 1945 02 05 Šarūno partizanų jungtinio
būrio mūšyje su NKVD pasienio
kariuomene žuvo 6 partizanai
2 29578 Žuvimo vieta 62 45 1946 09 07 žuvo 3 partizanai
3. „Dzotai“ 26 39,41 Yra trys
GAMTINIAI OBJEKTAI
Botaniniai objektai
1 160 metų amžiaus maumedynas 33 29 Plotas 0,4 ha
Kapčiamiesčio girininkija
KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI
Archeologiniai objektai
Piliakalniai
1 22629 Druskininkėlių piliakalnis su
gyvenviete
756 20,21 Lazdijų r. sav., Veisiejų m. (Veisiejų
miesto sen.); Teritorijos plotas: 1,34 ha
Piliakalnis datuojamas I tūkst.
2 22931 Paveisininkų piliakalnis su
gyvenviete
705
Tarp 8 ir
12
Lazdijų r. sav., Paveisininkų k.
(Kapčiamiesčio sen.)
Teritorijos plotas: 3,96 ha
Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIII a
Senovės gyvenvietės
1 5292 Kapčiamiesčio senovės
gyvenvietė vad. Pinčiaragiu
744 11-14,35 Lazdijų r. sav., Kapčiamiesčio mstl.
(Kapčiamiesčio sen.)
Teritorijos plotas:2,7 ha
2 26630 Paveisininkų senovės
gyvenvietė
705
10 Lazdijų r. sav., Paveisininkų k.
(Kapčiamiesčio sen.); Teritorijos plotas:
0,95 ha
Senovės laidojimo vietos
Senkapiai, kapinynai
1 6307 Senkonių kapinynas 765 15,16 Lazdijų r. sav., Senkonių k. (Veisiejų sen.)
Teritorijos plotas: 0,7 ha
2 6336 Taikūnų kapinynas 755 Prie 50 Lazdijų r. sav., Taikūnų k. (Veisiejų sen.)
Teritorijos plotas: 0,64
Senovės kulto vietos
Alkakalniai, alkvietės
1 6304 Kalnas vad. Prancūzkalniu 764 Prie 46 Lazdijų r. sav., Bertašiūnų k. (Veisiejų sen.)
Teritorijos plotas: 0,14 ha
Laidojimo vietos
1 11004 Kapinės 2 Lazdijų r. sav., Kapčiamiesčio mstl.
(Kapčiamiesčio sen.)
2 20815 Kapčiamiesčio mstl. žydų
senosios kapinės
3 Lazdijų r. sav., Kapčiamiesčio mstl.
(Kapčiamiesčio sen.)
32
Eil.
Nr.
MC,
registro Nr.
Pavadinimas, apibūdinimas Kvarta
lai Sklypai Pastabos
3 32765 Lietuvos karių kapai 4 Lazdijų r. sav., Kapčiamiesčio mstl.
(Kapčiamiesčio sen.), Paupio g.
4 Nežinomo kareivio kapas 149 6
Istoriniai objektai
1 26420 Žuvimo vieta 774 Prie 66 Lazdijų r. sav., Smališkės k. (Veisiejų sen.)
2 26421 Žuvimo vieta 755 Prie 54 Lazdijų r. sav., Taikūnų k. (Veisiejų sen.)
3 29534 Žuvimo vieta 118 22 Lazdijų r. sav., Smališkės k. (Veisiejų sen.)
1948 05 04 kautynėse žuvo 3 partizanai
4 29535 V. Kalėdos-Dobilo ir
A.Voveruškos-Bangos žuvimo
vieta
766 80 Lazdijų r. sav., Mikalinos k. (Veisiejų sen.)
Žuvo 1952 m.
5 29536 Žuvimo vieta 130 Prie 11 Lazdijų r. sav., Paliepio k. (Veisiejų sen.)
1950 01 28 kautynėse žuvo 3 partizanai
6 29537 A. Bučionio-Ąžuolo žuvimo
vieta
108 Prie 22 Lazdijų r. sav., Valančiūnų k. (Veisiejų
sen.) Žuvo 1946 10 04
7 29539 S. Sorokos-Mindaugo ir
L.Ivoškos-Lapino žuvimo vieta
706 29 Lazdijų r. sav., Navikų k. (Kapčiamiesčio
sen.) Žuvo 1945 12 20
8 29589 S. Bučionio-Kalniečio ir
B.Savicko-Strazdo žuvimo vieta
756 Prie 14 Lazdijų r. sav., Vilkininkų k. (Veisiejų sen.)
Žuvo 1950 05 18
GAMTINIAI OBJEKTAI
Hidrogeologiniai
objektai
1 Vilko šaltinis 113 15 Lazdijų r. sav. Veisiejų sen., Norkūnų
miškas
Hidrografiniai objektai
1 Sala Snaigyno ežere 750 28
Botaniniai objektai
1 Storoji pušis 78 44
2 Senkonių I liepa 765 Tarp 1 ir
4
3 Senkonių II liepa 765 Tarp 1 ir
4
4 Paliepio liepa 776 Prie 22
Baltašiškės girininkija
KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI
Archeologiniai objektai
Piliakalniai
1 22935 Černiauskų piliakalnis su
gyvenviete
792 1 Druskininkų sav., Černiauskų k.
(Leipalingio sen.);teritorijos plotas: 1,13 ha
Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst.
pradžia.
33
Eil.
Nr.
MC,
registro Nr.
Pavadinimas, apibūdinimas Kvarta
lai Sklypai Pastabos
Senovės laidojimo vietos
Senkapiai, kapinynai
1 6338 Senkapis 44 16 Druskininkų sav., Guronių k. (Leipalingio
sen.)
2 6339 Senkapis, vad. Užkapinyno
lauku
821 31 Druskininkų sav., Krivonių k. (Leipalingio
sen.)
Laidojimo vietos
1 11009 Kapinės 785 Prie 23 Druskininkų sav., Leipalingio mstl.
palaidoti tarybiniai piliečiai (apie 150),
nužudyti hitlerinių okupantų 1941 09 11
2 11010 Sovietų Sąjungos karių
palaidojimo vieta
785 Prie 1 Druskininkų sav., Leipalingio mstl.
(Leipalingio sen.)
3 20817 Leipalingio mstl. žydų senosios
kapinės
786 Prie 1 Druskininkų sav., Leipalingio mstl.
(Leipalingio sen.)
4 33018 Lietuvos kario Florijono
Janukevičiaus kapas
785 Prie 12 Druskininkų sav., Leipalingio mstl.
(Leipalingio sen.), Kapų g.
Memorialiniai objektai
1 Paminklas „Kritusiems už
Lietuvos laisvę ir
nepriklausomybę 1918-1923
metais“
43 Tarp 34
ir 41
Paminklas ir kryžius
Istoriniai objektai
1 26418 Vadavietė 798 40 Druskininkų sav., Snaigupės k. (Leipalingio
sen.)
2 29545 J. Ptakausko-Liepos žuvimo
vieta
55 34 Žuvo 1947 12 14
3 29550 Mūšio vieta 798 Prie 55 Druskininkų sav., Snaigupės k. (Leipalingio
sen.); 1946 09 07 bei 1947 03-16 kautynėse
4 partizanai
4 29573 Žuvimo vieta 18 45 1947 01 11 žuvo 3 partizanai
5 29574 J. Subačiaus-Milžino ir J.
Vitkausko-Barkūno žuvimo vieta
11 11 Žuvo 1946 m. lapkričio 11
6 29575 Žuvimo vieta 4 6 1951 01 22 bunkeryje žuvo 4 partizanai
7 29576 Žuvimo vieta 63 31 1945 m. vasarą NKVD kariuomenės
apsupti žuvo Leipalingio girios 9
partizanai.
8 29590 Žuvimo vieta 806 7 Druskininkų sav., Didžiasalio k.
(Leipalingio sen.)
1949 11 13 žuvo 2 partizanai ir ryšininkas
Inžinieriniai objektai
1 23167 Vandens malūnas su
technologine įranga
27 Tarp 4 ir
6
Druskininkų sav., Mizarų k. (Leipalingio
sen.); Atsiradimo data: 1924 m.
34
Eil.
Nr.
MC,
registro Nr.
Pavadinimas, apibūdinimas Kvarta
lai Sklypai Pastabos
1 Senas medinis tiltas 63 Prie 42
GAMTINIAI OBJEKTAI
Geologiniai objektai
1 Snaigupėlės atodanga 817 21 Druskininkų sav. Leipalingio sen., Gailiūnų
k.
Stalų girininkija
KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI
Laidojimo vietos
1 Nežinomo kareivio kapas 23 13 Paminklas ir kapas
2 Bendras kapas 1941 m.
žuvusiems sovietiniams
pasieniečiams
64 12 Bendras kapas ir paminklas buvusios
pasienio užkardos teritorijoje
GAMTINIAI OBJEKTAI
Botaniniai objektai
1 Didžiosios liepos 64 9
Krosnos girininkija
KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI
Archeologiniai objektai
Piliakalniai
1 5307 Piliakalnis 276 Prie 9 Lazdijų r. sav., Gumbelių k. (Šeštokų sen.)
Piliakalnis datuojamas I tūkst. - II tūkst.
pradžia.
2 5317 Piliakalnis 303 Prie 33 Lazdijų r. sav., Giraitės k. (Teizų sen.)
Piliakalnis datuojamas I tūkst.
3 5319 Verstaminų piliakalnis 301 1 Lazdijų r. sav., Verstaminų k. (Teizų sen.)
Teritorijos plotas: 1,16 ha
Piliakalnis datuojamas I tūkst. - II tūkst.
pradžia.
4 22627 Buniškių piliakalnis su
gyvenviete
329 38 Lazdijų r. sav., Buniškių k. (Lazdijų sen.)
Teritorijos plotas: 3,22 ha
Piliakalnis datuojamas I tūkst.
5 22939 Elveriškės piliakalnis su
gyvenviete
276 Lazdijų r. sav., Elveriškės k. (Lazdijų sen.)
Teritorijos plotas: 2,66 ha
Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIII a
6 22941 Rudaminos piliakalnis su
gyvenviete
292 11 Lazdijų r. sav., Rudaminos mstl. (Lazdijų
sen.); Teritorijos plotas: 22,8 ha
Piliakalnis datuojamas V-XIII a.
7 22949 Verstaminų piliakalnis II su
gyvenviete
301 Prie 2 Lazdijų r. sav., Verstaminų k. (Teizų sen.)
Teritorijos plotas: 0,63 ha
Piliakalnis datuojamas I tūkst. - II tūkst.
pradžia.
35
Eil.
Nr.
MC,
registro Nr.
Pavadinimas, apibūdinimas Kvarta
lai Sklypai Pastabos
8 22951 Verstaminų piliakalnis III su
gyvenviete
300 Prie 3 Lazdijų r. sav., Verstaminų k. (Teizų sen.)
Teritorijos plotas: 4,14 ha
Piliakalnis datuojamas I tūkst.
Senovės gyvenvietės
1 Murgų palivarkvietė 300 Prie 34 Lazdijų r. sav.,
2 Bakšių dvarvietė 302 Prie 11 Lazdijų r. sav.,
3 Papečių palivarkvietė 318 Prie 3 Lazdijų r. sav.,
Metelių RP
4 Panarvės palivarkvietė 325 Tarp 3 ir
4
Lazdijų r. sav.,
Senovės laidojimo vietos
Senkapiai, kapinynai
1 6346 Senkapis su III-IV m.e.a. gr. kp. 263 Prie 8 Lazdijų r. sav., Teizų k. (Teizų sen.)
2 6361 Senkapis 303 Lazdijų r. sav., Teizų k. (Teizų sen.)
3 Verstaminų kapinynas 297 Tarp 2 ir
7
Lazdijų r. sav., Verstaminų k/
4 Bakšių kapinynas 302 Prie 11 Lazdijų r. sav.,
Senovės kulto vietos
Alkakalniai, alkvietės
1 5322 Kalnas vad. Koplyčkalniu 301,
302
51,52;
15
Lazdijų r. sav., Verstaminų k. (Teizų sen.)
Teritorijos plotas: 2,7 ha
Laidojimo vietos
1 11012 Antrojo pasaulinio karo Sovietų
Sąjungos karių palaidojimo
vieta
Lazdijų r. sav., Rudaminos mstl. (Lazdijų
sen.), Karaliaus Mindaugo g.
2 20816 Lazdijų m. žydų senosios
kapinės
325 Prie 1 Lazdijų r. sav., Lazdijų m. (Lazdijų miesto
sen.); Teritorijos plotas: 1,9 ha
3 20818 Rudaminos mstl. žydų senosios
kapinės
292 Prie 7 Lazdijų r. sav., Rudaminos mstl. (Lazdijų
sen.); Teritorijos plotas: 0,41 ha
4 20933 Paliūnų k. senųjų kapinių dalis 291 Prie 4 Lazdijų r. sav., Dzūkų k. (Būdviečio sen.)
Teritorijos plotas: 0,32 ha
5 20934 Paliūnų k. senosios kapinės 274 Prie 1 Lazdijų r. sav., Paliūnų k. (Būdviečio sen.)
Teritorijos plotas: 0,27 ha
6 25470 Gudeliškės k. senosios kapinės 270 Prie 39 Lazdijų r. sav., Gudeliškės k. (Šeštokų sen.)
7 33357 Lietuvos karių kapai 290 Prie 24 Lazdijų r. sav., Būdviečio k. (Būdviečio
sen.)
8 33358 Lietuvos nežinomo kario kapas 257 Prie 10 Lazdijų r. sav., Krosnos mstl. (Krosnos
sen.)
9 33359 Lietuvos šaulių kapai 325 Prie 1 Lazdijų r. sav., Lazdijų m. (Lazdijų miesto
sen.), Kauno g.
10 Randiškės k. kapinės 288 Prie 7 Lazdijų r. sav. Radiškės k.
Memorialiniai objektai
36
Eil.
Nr.
MC,
registro Nr.
Pavadinimas, apibūdinimas Kvarta
lai Sklypai Pastabos
1 Paminklas 1941 – 1945 metais
žuvusiems 3 šauliams
miškininkams
1 3
Istoriniai objektai
1 21562 Kalniškės mūšio vieta 10,
12
13;
2-6
Teritorijos plotas: 5,8 ha
Mūšis įvyko1945 06 16
2 27637 Mūšio vieta 275 Prie 1 Lazdijų r. sav., Naujosios Kirsnos k.
(Šeštokų sen.)
Mūšis vyko 1948-02-11. Žuvo 5 partizanai
3 29538 Žuvimo vieta 273 Prie 33 Lazdijų r. sav., Bilvyčių k. (Būdviečio sen.)
1952 04 19 kautynėse su čekistine
kariuomene žuvo Dainavos apygardos
Šarūno rinktinės Mindaugo tėvūnijos 5
partizanai
4 29558 Žuvimo vieta 301 22 Lazdijų r. sav., Giraitės k. (Teizų sen.)
1951 12 28 žuvo 4 partizanai
5 29559 A. Kisieliausko-Karvelio
žuvimo vieta
300 Prie 76 Lazdijų r. sav., Murgų k. (Teizų sen.)
Žuvo 1945 11 11 susišaudymo su čekistais
metu
6 29583 A. Čėplos-Apuoko ir J. Račo-
Miškinio žuvimo vieta
294 Prie 22 Lazdijų r. sav., Skaistučių k. (Lazdijų sen.)
Žuvo 1947 02 02
7 29584 Mūšio vieta 264 Lazdijų r. sav., Delnicos k. (Šeštokų sen.)
1948 12 25 mūšyje žuvo 5 partizanai
8 29605 J. Neifaltos-Lakūno žuvimo
vieta
24 6 Žuvo 1945 05 16
9 29606 V. Neimano-Jaunučio ir V.
Tuinylos-Kario žuvimo vieta
24 6 Lazdijų r. sav., Stebulių k. (Teizų sen.)
Partizanai žuvo 1949 10 02
10 Partizanų žūties vieta Stebulių
k.
284 Prie 28 Lazdijų r. sav., Stebulių k.
Architektūriniai objektai
1 262 Bulakavo buv. dvaro sodyba 290 39 Lazdijų r. sav., Bulotiškės k. (Būdviečio
sen.)
2 263 Buv. dvaro sodybos fragmentai
(AtV 502)
273 Tarp 31
ir 35
Lazdijų r. sav., Būdviečio k. (Būdviečio
sen.),
3 267 Rudaminos dvaro sodybos
fragmentai
292 Prie kv
294 skl.
15
Lazdijų r. sav., Rudaminos k. (Lazdijų sen.)
Teritorijos plotas: 14,58 ha;
Amžius: XVI a.–XIX a.
4 1498 Aštriosios Kirsnos dvaro sodyba 274 Prie 1 Lazdijų r. sav., Aštriosios Kirsnos k.
(Būdviečio sen.); teritorijos plotas: 18,9 ha
Amžius: XIX a
5 1501 Bažnyčia ir klebonija Lazdijų r. sav., Rudaminos mstl. (Lazdijų
sen.); Atsiradimo data: 1592 m., 1797 m.,
XIX a.
6 15980 Sodyba 262 Prie 8 Lazdijų r. sav., Delnicos k. (Šeštokų sen.)
Atsiradimo data: XX a. pr.
7 32382 Šeštokų geležinkelio stoties
pastatų kompleksas
262 Lazdijų r. sav., Šeštokų mstl. (Šeštokų
sen.), Teritorijos plotas: 0,77 ha
Amžius: 1898, 1900 m.
8 Verstaminų gatvinis kaimas 301 Prie 49 Lazdijų r. sav.,
Inžinieriniai objektai
1 34766 Vidzgailų geležinkelio tiltas Tarp
62 ir
Lazdijų r. sav., Vidzgailų k. (Būdviečio
sen.); geležinkelio atkarpos Kazlų Rūda -
37
Eil.
Nr.
MC,
registro Nr.
Pavadinimas, apibūdinimas Kvarta
lai Sklypai Pastabos
67 Pasienis 63,316 km Amžius: 1893-1895 m.
Dailės objektai
1 9640 Kryžius su koplytėle 257 Prie 9 Lazdijų r. sav., Krosnos mstl. (Krosnos
sen.)
2 Teizų k. kryžius 303 Prie 28 Lazdijų r. sav., Teizų k.
3 Giraitės k. kryžius 321 Prie 4 Lazdijų r. sav., Giraitės k.
Metelių RP
GAMTINIAI OBJEKTAI
Geologiniai objektai
1 Akmuo „Giraitės galiūnas“ 37 9
5 Pav. Kalniškės mūšio vieta
38
2 lentelė
Kultūros ir gamtos vertybės pagal girininkijas
Eil.
Nr.
Girininkija
Kultūros paveldo
objektai
Gamtos paveldo
objektai Viso
Viso
t.t.miško
žemėje
t.t. valst.
miškuose
Viso
t.t.
miško
žemėje
t.t. valst.
miškuose
Viso
g-je
t.t.
miško
žemėje
t.t.
valst.
miš
kuose
1 Seirijų 78 19 0 4 2 2 82 21 2
2 Veisiejų 48 20 4 5 2 1 53 22 5
3 Leipalingio 21 6 1 1 1 1 22 7 2
4 Ančios 3 3 3 1 1 1 4 4 4
5 Kapčiamiesčio 19 7 2 6 3 1 25 10 3
6 Baltašiškės 18 10 4 1 1 0 19 11 4
7 Stalų 2 2 0 1 1 0 3 3 0
8 Krosnos 51 10 3 1 1 1 52 11 4
Viso 240 77 17 20 12 7 260 89 24
Veisiejų miškų urėdijos teritorijoje yra 260 lankytinų gamtos ir kultūros požiūriais
objektų. Vyrauja kultūros paveldo objektai, kurie sudaro apie 90 proc. Daugiausia kultūros paveldo
objektų yra Seirijų girininkijoje, kiek mažiau – Veisiejų ir Krosnos girininkijose. Gamtos paveldo
objektais turtingesnės Kapčiamiesčio, Veisiejų ir Seirijų girininkijų teritorijos.
6 Pav. Kritusiems už Lietuvos laisvę
39
3.4. Teritorinių rekreacinių kompleksų charakteristika
Rekreacinės teritorijos – tai specialiai išskirtos ir sutvarkytos (arba numatytos sutvarkyti)
natūralios arba dirbtinės gamtinės teritorijos poilsiui ir turizmui, atitinkančios socialinius,
psichologinius ir biologinius poilsiautojų poreikius.
Tokioms rekreacinėms teritorijoms, patenkančioms į Veisiejų miškų urėdijos teritoriją,
tačiau valdomoms ne tik miškų urėdijos, bet ir kitų naudotojų, priskirta 2806,8ha miškų, tame tarpe:
541,8 ha miško parkų, 1323,4 ha rekreacinių miško sklypų, 875,4 ha kurortų miškų, 49,4ha miesto
miškų ir 16,8 ha valstybinių parkų rekreacinių zonų miškų.
Veisiejų miškų urėdijos valdomuose valstybinės reikšmės miškuose rekreacinių poreikių
tenkinimui iš viso skirtas net 1186,9 ha miško žemės plotas: 29,3 ha miško parkų, 367,2 ha kurortų
miškų. Šių kategorijų miškų daugiausiai yra Baltašiškės, Veisiejų ir Kapčiamiesčio girininkijose.
Veisiejų miškų urėdijos teritorijoje yra ir daugiau rekreacinės traukos teritorijų (buvusių
dvarų parkai ir kt.), bet kadangi jos yra ne miško žemėje, miškotvarkos nebuvo inventorizuotos, o į
projektinius žinialapius bus įtrauktos tik kaip miškų urėdijos teritorijos rekreacinį potencialą
netiesiogiai sąlygojantys objektai.
Saugomos gamtinės teritorijos. Saugomos teritorijos – tai sausumos ir vandens plotai bei
kraštovaizdžio objektai, dėl savo vertės turintys specialų valstybės nustatytą aplinkos apsaugos ir
naudojimo režimą. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų tikslas – išsaugoti ne tik gamtinius, bet
ir kultūros paveldo kompleksus bei objektus, kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, biologinę
įvairovę ir genetinį fondą, garantuoti gamtos išteklių atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintinei
rekreacijai, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros
paveldo apsaugą. Kompleksinės paskirties saugomose teritorijose sujungiamos išsaugančios,
apsaugančios, rekreacinės ir ūkinės zonos pagal bendrą apsaugos, tvarkymo ir naudojimo programą.
Šiai kategorijai priskiriami ir valstybiniai parkai. Veisiejų m. urėdijos teritorijoje yra net 2
regioniniai - Veisiejų ir Metelių - regioniniai parkai, juose sukoncentruota didžioji dauguma ne tik
urėdijos, bet ir regiono turistinių išteklių.
Saugomos teritorijos statusas ne tik riboja ūkinę veiklą, bet ir padeda išsaugoti vertingus
gamtinius (ar kultūrinius) išteklius, kurie yra svarbūs kaip teritorijos rekreaciniai ištekliai.
Įgyvendinant subalansuotos plėtros principus saugomos teritorijos tampa labai svarbiu veiksniu
plėtojant gamtinį–pažintinį turizmą, poilsį kaime. Veisiejų miškų urėdijoje, be Veisiejų ir Metelių
regioninių parkų, yra 22 saugomos teritorijos: Žuvinto gamtinis rezervatas, Pertako miško biosferos
poligonas, Avirės hidrografinis, B.Ančios hidrografinis, Paželsių botaninis, Bugiedos botaninis –
zoologinis, Balkasodžio, Vilko botaniniai, Baltosios Ančios, Kučiuliškės, Stračiūnų hepertologiniai,
Krakinio, Kuzapiškės telmologiniai, Niedos, Pertako ornitologiniai, Gerdašių entomologinis, 5
paprastosios eglės, 1 bekočio ąžuolo genetinis draustiniai. Taigi, vertinant saugomų teritorijų tinklą,
Veisiejų miškų urėdija yra viena iš išskirtinių Lietuvos miškų urėdijų masteliu, nors esamose
saugomose teritorijose, išskyrus regioninius parkus, rekreacijos vystymas nėra pageidautinas.
Veisiejų ir Metelių regioniniai parkai yra didžiausią rekreacinę vertę regionui sukuriantys
objektai. Šios teritorijos yra perspektyviausios plėtojant kaimo turizmą, gamtinį – pažintinį turizmą,
poilsį gamtoje (stovyklavimas, vandens pramogos ir pan.) medžioklės organizavimą, žvejybą,
grybavimą, uogavimą, vaistažolių rinkimą bei su šiomis veiklomis susijusias paslaugas.
Valstybinių parkų teritorijose yra išskiriamos šios teritorijų funkcijos: konservacinė,
prezervacinė (apsauginė), rekreacinė, ūkinių funkcijų prioriteto bei gyvenamoji. Planavimo
dokumentuose naudojamas polifunkcinis zonavimo būdas, kai teritorija dalijama į zonas pagal
nustatytus esamų ar numatomų funkcijų kompleksus, nurodant šių funkcijų reiškimosi intensyvumą
40
arba svarbą. Svarba vertinama šiais aspektais: prioritetinė pagrindinė, kita pagrindinė, svarbi ir
papildoma svarba.
Išsamią teritorinių kompleksų analizę galima rasti regioninių parkų planavimo
dokumentuose.
Veisiejų, Metelių regioninių parkų rekreacinio prioriteto zonos pagal 2002 metų patvirtintą
valstybinės reikšmės miškų schemą užima 16,8 ha, tai sudaro tik 0,6 % visų urėdijos teritorijoje
esančių rekreacinių miškų miškų, o pagal patvirtintus regioninių parkų tvarkymo planus rekreacinio
prioriteto zonų miškai sudaro žymiai didesnį plotą. Ateityje atlikus Alytaus apskrities miškų
tvarkymo schemą, rekreacinių miškų plotas galės būti pakoreguotas.
Kitas teritorinių kompleksų, pritaikytinų turistų poreikiams, pjūvis yra tie teritoriniai
kompleksai, kuriuose antroji pagal svarbą, t.y. kita pagrindinė funkcija yra rekreacinė (pažintinė
rekreacija). Tokioms teritorijoms, užimančioms apie pusę visų parkų teritorijų priskiriami
kraštovaizdžio, botaniniai – zoologiniai, hidrografiniai, geomorfologinis draustiniai.
7 Pav. Iš paukščio skrydžio
41
4. ESAMO REKREACINIO POTENCIALO ANALIZĖ
4.1. Bendra gamtos ir kultūros išteklių potencialo panaudojimo apžvalga
Kraštovaizdžio rekreacinį potencialą sudaro vietovės kraštovaizdžio, jo gamtinių ir
kultūrinių komponentų bei objektų patrauklumas, tinkamumas rekreacinei veiklai, skatinantis
lankytojus atvykti į gamtą, pamatyti regiono įžymybes, pailsėti, papramogauti. Gamtinį rekreacinį
potencialą sudaro lankytini įdomūs gamtos objektai bei vietų, tinkamų populiariausioms poilsio
formoms – poilsiui prie vandens maudantis ir kaitinantis saulėje, kiekis ir jų kokybė, tinkamumas
turistinėms kelionėms.
Kaip ir daugelis Lietuvos kampelių, Lietuvos pietuose esantis Lazdijų kraštas kupinas
dar nepanaudotų galimybių rekreacijai ir turizmui bei žmogaus ir gamtos harmonijai plėtoti. Svarbu
kuo įdėmiau pažvelgti į regiono, kurį užima Veisiejų miškų urėdijos teritorija, gamtinius,
geografinius, istorinius ir kultūrinius ypatumus, siekiant pamatyti visą savitumo ir galimybių paletę.
Konservacinių (įvairovės apsaugos) atžvilgiu vertingiausi kraštovaizdžio kompleksai,
kuriems reikalingas ypatingas dėmesys, yra:
unikalus Veisiejų apylinkių ežerynas,
ypač vaizdingų smulkiai kalvotųjų Sūduvos moreninių aukštumų, apaugusių įvairaus
pobūdžio miškais kompleksas,
raiškiais ežeringais dubakloniais raižytas centrinės ir pietinės rajono dalies reljefas,
vertingų kultūros paveldo objektų sankaupos arealai.
Siekiant įvertinti esamą krašto gamtos, kultūros, paslaugų ir pramogų potencialą, jo
panaudojimo rekreacijai galimybes bei aplinkos kokybę, žemiau apžvelgiami regiono gamtiniai ir
geografiniai ypatumai bei turizmo kultūriniai ištekliai.
Tačiau kiekvienas regionas, miestas, miestelis ar girininkijos teritorija visada įdomi
tiek, kiek sugebama padaryti jį patrauklų. Pirmiausia, labai svarbus veiksnys, yra vietos iniciatyva.
Jeigu vietos žmonės patys tiki, kad jų gyvenamoji vieta yra unikali, įdomi, turi savo istoriją,
apipintą legendomis, padavimais, žino, jog netoliese yra gimę ar gyvenę įžymūs žmonės, žino
gamtos ir kultūros paveldo objektus, ir tą sugeba parodyti bei įdomiai perteikti svečiams bei
pakeleiviams, galima tikėtis, kad ši vietovė atkreips į save dėmesį.
Gamtiniai – rekreaciniai turizmo ištekliai
Svarbiausi gamtiniai kraštovaizdžio komponentai, nuo kurių priklauso vietos
rekreacinės galimybės, kraštovaizdžio grožis ir patrauklumas yra vandenys ir miškai. Reljefas taip
pat labai svarbus kraštovaizdžio komponentas, tačiau kaip būtina rekreacinės veiklos sąlyga, jis
reikalingas dabartiniu metu mažiau populiarioms rekreacijos formoms – slidinėjimui, sportiniam
turizmui. Dar gamtiniams ištekliams priskiriami rekreacinės ir saugomos teritorijos bei saugomi
kraštovaizdžio objektai, sudarantys galimybes naudoti juos profesiniam, pažintiniam ar
rekreaciniam turizmui, - tai bus aptarta vėliau.
Rekreaciniai ištekliai - gamtinės ar kultūrinės aplinkos savybės, tinkamos žmonių
visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti, o rekreacinė teritorija - vietovė, turinti
gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas žmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam
poilsiui organizuoti.
Įvairių rūšių turizmui ir rekreacijai tinkančių gamtinių išteklių Lazdijų rajone pagrindą
sudaro gamtiniai ir kai kurie antropogeninės kilmės elementai:
daugiau kaip 100 ežerų, tarp jų didieji Lietuvos ežerai Dusia ir Metelys;
miškai Lazdijų rajone užima 35% teritorijos (46154 ha).
įvairaus stambumo ir statumo kalvos, daubos, slėniai, šlaitai ir kiti reljefo komponentai;
estetiškai vertingi kraštovaizdžio kompleksai, kuriuos formuoja skirtingo raiškumo
42
paminėtų kraštovaizdžio komponentų deriniai.
Pagrindiniai Lazdijų rajono rekreaciniai ištekliai yra vandens telkiniai, rekreacijai
tinkami miškai, vaizdingos vietovės - raižytas ir raiškus reljefas, piliakalniai, nacionaliniu mastu
reikšmingi kultūros paminklai, kultūros vertybės.
Gamtinių rekreacinių išteklių gausa Lazdijų rajone kuria ypač palankias sąlygas
poilsinio turizmo (poilsio gamtoje) vystymuisi, todėl didelį dėmesį būtų tikslinga skirti esamos
poilsinės rekreacijos infrastruktūros atnaujinimui, gerinimui, bei jų plėtrai perspektyviose Veisiejų
urėdijos teritorijos dalyse. Visų pirma greta praeinančių sausumos ir vandens turizmo trasų, Metelių
ir Veisiejų valstybiniuose parkuose, o taip pat Lazdijų, Veisiejų, Seirijų, Kapčiamiesčio apymiesčio
teritorijose esančių girininkijų kvartaluose (žr. 5 skyrių).
Miškų urėdijos teritorijoje vyrauja vaizdingos vietovės, pasižyminčios
kraštovaizdžio gamtinių komponentų (vandenų, miškų, reljefo) tinkamumu įvairioms rekreacijos
rūšims bei aplinkos vaizdingumu. Vaizdingiausios vietovės yra Veisiejų, Seirijų girininkijų
teritorijoje, Krosnos girininkijos pietvakarinė dalis, Leipalingio šiaurinė dalis (Kuciuliškės miškas),
Kapčiamiesčio girininkijos paupiai ir paežerės).
Vaizdingas vietoves kaip foną turistinei veiklai sudaro kraštovaizdžio vizualinės
erdvės, labiausiai atspindinčios šalies kraštovaizdžio tipus, gamtą, kultūrą ir istoriją, ryškiausios ir
labiausiai lankomos iš jų yra Veisiejų, Kapčiamiesčio girininkijų dalys, patenkančios į Veisiejų
regioninį parką ir Seirijų girininkija, patenkanti į Metelių regioninį parką.
Ypač saugomų teritorijų sistema (draustiniai, valstybiniai parkai) Lazdijų rajone
apima 18,5% teritorijos. Lazdijų savivaldybės teritorijos bendrajame plane pažymima, kad
tolimesnėje integruoto gamtos ir kultūros paveldo apsaugoje Lazdijų rajone numatoma viena iš
ypač saugomų teritorijų tinklo optimizavimo bei papildymo krypčių -savivaldybės draustinių
steigimas gamtiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose teritorijose.
Vandenys.
Upių slėniuose svarbiausi gamtiniai rekreaciniai veiksniai yra:
galimybės poilsiauti;
vandens turizmo galimybės.
Svarbiausi rekreaciniai vandens veiksniai:
švarus vanduo;
paplūdimiai;
mikroklimatas.
Rekreaciniai vandens telkiniai. Tai vandens tekiniai, naudotini mėgėjiškai žūklei,
vandens sportui, poilsiui ir turizmui. Tačiau rekreacinio naudojimo būdas ir su tuo susiję vandens
telkinio naudojimo sąlygos, teisės bei prioritetai gali būti teisiškai įforminti tik priskyrus vandens
telkinį šiems tikslams (vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentu) apskrities viršininko arba
savivaldybės sprendimu. Stambiausi rekreacijai naudotini vandens telkiniai Lazdijų rajone (be
esančių saugomose teritorijose): Veisiejis, Seirijis, Galstas, Zapsys, Galadusys.
Gamtos paveldo objektų nėra labai daug, tačiau tarp jų išsiskiria keletas žymesnių
parkų.
Aštriosios Kirsnos parkas (18,9ha) prie dvaro pagal rašytinius šaltinius įveistas
maždaug XVI – XVII amžiuje. Parkas mišrus, daugiausia čia paprastųjų eglių, pušų, ąžuolų,
skirpstų, ievų. Čia auga 20 vietinių medžių ir krūmų rūšių bei 24 introdukuotų rūšių augalai. Iš
pastarųjų paminėtini penki 500-70cm skersmens ir 35m aukščio europiniai maumedžiai, 1,2m storio
bukas.
Vainežerio parkas (12ha) įkurtas XVIII amžiuje buvusio seno dvaro vietoje. Parke
auga 20rūšių vietinių medžių ir krūmų. Tai paprastosios eglės, karpotieji beržai, daug juodalksnių,
blindžių, taip pat uosiai, skroblai, šermukšniai, vinkšnos. Yra 14 rūšių introdukuotų augalų, iš jų
43
įspūdingas, retas Dzūkijoje, 26m aukščio ir 85cm skersmens pilkasis kėnis, retokas šiose apylinkėse
sidabrinis klevas, kvapioji tuopa.
Veisiejų parkas (5,9ha) įkurtas XVIII amžiaus antroje pusėje. Iš senųjų medžių išlikęs
milžiniškas 25m aukščio ir 1,9m skersmens paprastasis uosis 9gamtos paminklas) ir kelios
mažalapės liepos, kurioms per 200 metų. Išlikusios 21 ratu sodintos liepos. Dabar parke auga 20
rūšių vietiniai medžiai ir krūmai: paprastieji ąžuolai, eglės, pušys, drebulės, juodalksniai, blindės ir
kt. Be to, yra 21 rūšies i formos introdukuotų medžių ir krūmų.
Rudaminos parkas (6,5ha) įkurtas prie XVI amžiuje įsikūrusio dvaro pastatų. Parkas
nepasižymi medžių įvairove. Jame auga 7 vietinių rūšių ir formų bei 9 introdukuotų rūšių medžiai.
Tai paprastieji ąžuolai, klevai, mažalapės liepos. Iš introdukuotų – įspūdingiausi 25 m aukščio ir 70-
85cm skersmens europiniai maumedžiai.
Leipalingio vidurinės mokyklos parkas (4,5ha) įveistas XIX amžiuje, prie dvaro rūmų,
kurie rašytiniuose šaltiniuose minimi jau XVI amžiuje. Parke yra 12 rūšių vietinių medžių ir krūmų
9paprastieji klevai, ąžuolai, eglės, ievos ir kt. ) bei 13 rūšių introdukuotų medžių ir krūmų,
daugiausia, jaunų.
Istoriją menantys, tačiau botaninės įvairovės požiūriu mažai vertingi yra Būdviečio,
Dumblio, Lazdijų parkai.
Kultūriniai rekreaciniai turizmo ištekliai
Turizmo kultūriniams ištekliams priskiriami archeologijos, architektūros, istorijos,
meno, mokslo ir technikos (inžineriniai), urbanistikos paveldo objektai, meno kūriniai, kolekcijos ir
kiti kultūros objektai, kurių vertybės sudaro galimybes naudoti juos profesiniam, pažintiniam,
kultūriniam ir kitokiam turizmui.
Nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmė
Lazdijų rajono nekilnojamasis kultūros paveldas pasižymi gausa, jų tipologine
įvairove ir ryškia istorine kultūrine verte.
Siekiant išsaugoti Lazdijų rajono kultūrinio istorinio kraštovaizdžio vertę
svarbiausiomis saugotinomis jo savybėmis laikytina architektūrinės, istorinės, archeologinės ir
meninės verčių kompleksiškumas, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų vizualinis kompozicinis
bei istorinis semantinis sąryšingumas, kultūros vertybių integralumas su vertinga gamtine aplinka.
Teritorinės apsaugos koncentravimas kultūros vertybių sankaupos arealuose įgalina išsaugoti
istorinio kraštovaizdžio reliktus, svarbius Lazdijų rajono kultūros paveldo savitumui. Tikslinga
sutelkti kultūros paveldo apsaugos resursus ir pastangas bei plėtoti turizmą ir rekreaciją Lazdijų
rajono kultūros vertybių sankaupos arealuose, nes:
1. Dauguma nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, esančių Lazdijų rajono kultūros
vertybių sankaupos arealuose, yra susiformavę vertingame gamtiniame kraštovaizdyje,
vaizdinguose upių ir ežerų prieslėniuose bei istorinėse rajono gyvenvietėse.
2. Nacionaliniai, regioniniai ir rajoniniai turizmo maršrutai palankiai išsidėstę kultūros
vertybių sankaupos arealų atžvilgiu. Pro Veisiejų-Vainežerio, Palazdijų-Stankūnų ir Aštriosios
Kirsnos-Rudaminos arealus praeina rekomenduojamas nacionalinis(reprezentacinis) maršrutas
“Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys”, pro Veisiejų-Vainežerio ir Verstaminų arealus praeina
regioninis valstybinių parkų maršrutas “Dzūkijos parkų žiedas” (LR teritorijos bendrasis planas).
3. Planuojami vandens turizmo maršrutai Ančios ežeru ir Baltosios Ančios upe
“Ančia-Nemunas” bei Veisiejų ežeru ir Baltosios Ančios upe “Veisiejai-Nemunas” kerta Veisiejų-
Vainežerio ir Kapčiamiesčio arealus.
4. Gana palanki kultūros vertybių sankaupos arealų lokalizacija Lazdijų rajono kelių
atžvilgiu; krašto kelias Nr. 134 kerta Veisiejų-Vainežerio, Palazdijų-Stankūnų ir Aštriosios Kirsnos-
Rudaminos arealus.
44
Nacionalinių dviračių trasų specialusis planas Lazdijų rajone siūlo plėtoti tranzitinę
dviračių trasą T3, jungiančią Leipalingį, Varnėnus, Veisiejus, Kalvelius, Paveisiejus, Kučiūnus,
Akmenius bei nacionalines dviračių trasas jungiančias Leipalingį, Seirijus ir Simną, Miškinius,
Lazdijus, Krosna ir Vartus bei Rolius ir Metelytę (PHAR projektas 2002/000-620.03.01.01.02,
Nacionalinių dviračių trasų sistemos aprašai, sprendiniai patvirtinti 2006 11 24). Prie šių trasų yra
išsidėstę didelės vertės Lazdijų rajono kultūros paveldo objektai.
Kultūriniai ištekliai yra svarbūs kaip ir gamtiniai ištekliai. Jie ne tik sudaro galimybę
pažinti krašto istoriją, tradicinę gyvenseną, papročius, tradicinius amatus, bet yra geras pagrindas
įvairiai turizmo ir rekreacijos infrastruktūrai plėtoti. Kita vertus, turizmo plėtra yra labai gera
priemonė padėti išsaugoti, o dažnai net ir atkurti sunykusias kultūrines vertybes pritaikant jas
rekreacinėms reikmėms.
Savo projekte stengėmės suregistruoti kultūrinius objektus, patenkančius į girininkijų
teritoriją pagal šiuos objektų tipus: 1. Urbanistiniai objektai; 2. Architektūros objektai; 3. Istoriniai
objektai; 4. Dailės objektai; 5. Inžineriniai (Technikos) objektai; 6.Archeologijos objektai;
7.Želdynai (dvarų ir kt. parkai), 8. Sakraliniai objektai; 9. Memorialiniai objektai; 10. Etnografiniai
objektai. Mūsų nuomone, girininkams ir kitiems specialistams miškininkams, kaip iškiliems kaimo
inteligentijos atstovams yra garbės reikalas žinoti apie gamtos ir kultūros objektus, esančius jų
girininkijų teritorijose, juolab, kad tai plečia ne tik erudiciją bei padeda numatyti esamų rekreantų
judėjimo kelius ir galimus srautus.
Veisiejų miškų urėdijos miškai turtingi kultūros paveldo objektais: daugiausiai yra
archeologinių objektų: senovės kulto vietų, piliakalnių, senovės laidojimo vietų (senkapių,
kapinynų), istorinių, memorialinių objektų. Labiausiai įspūdingi ir lankomi Paveisininkų,
Rudaminos, Pralomciškės, Šlavantų piliakalniai, Vainežerio senoviniai gynybiniai įtvirtinimai.
Didžiausi gamtiniai ir kultūriniai ištekliai yra regioniniuose parkuose
Didžioji dalis pačių vertingiausių šio Veisiejų krašto gamtinių išteklių koncentruojasi
saugomose teritorijose - regioniniuose parkuose. Būtent su joms yra ir siejami pagrindiniai
rekreacinių išteklių arealai.
Metelių regioninis parkas įsteigtas 1992 metais siekiant išsaugoti didžiuosius pietų
Lietuvos ežerus (Dusia, Metelys, Obelija), jų apylinkes, kraštovaizdį, kultūros paveldo vertybes,
savitą augaliją ir gyvūniją, svarbias vandens paukščių perėjimo ir poilsio migracijų metu vietas.
Parko plotas – 17729 ha, iš jų didžioji dalis – 15397 ha – Lazdijų rajono savivaldybėje, likusi –
Alytaus rajone. Didžiausios parko gamtos vertybės – tai vieni švariausių ir tinkamiausių poilsiui
šalyje Dusios, Metelio ir Obelijos ežerai su plačiais smėlio atabradais. Ežerai užima 28% regioninio
parko teritorijos ir suteikia ilgalaikį prieglobstį didžiausiam migruojančių vandens paukščių būriui
Dzūkijoje, išsiskiria gausiomis ežeruose gyvenančių žuvų atsargomis. Kultūrinis šio krašto
palikimas stebina piliakalniu gausa – penki jų yra į vakarus nuo Dusios, dar trys išsimėtę likusioje
teritorijoje. Didžioji jų dalis – karingos jotvingiu tautos palikimas. Prelomciškės (Eglynų)
piliakalnis pats didžiausias ir įspūdingiausias iš 8 Metelių regioninio parko piliakalnių.
Prelomciškės piliakalnį, kaip ir kitus esančius parke, supylė jotvingiai, artima
lietuviams baltų gentis. Piliakalnio papėdės archeologiniai radiniai patvirtina, kad čia būta gana
didelės jotvingių gyvenvietės, o ant piliakalnio buvusi gerai įtvirtinta medinė pilis. Piliakalnis
žmonėms tarnavo iki XIII a. Pietiniame Dusios ežero krante, netoli Sutrės upelio stovi Lietuvos-
Lenkijos karų su švedais laikus menančia Kryžių koplyčia - tai viena svarbesnių katalikų šventovių.
1863 m. sukilėliu mūšio vieta, 1863 m. sukilėliu kapai, Akuočių kaimo kapinės, 1945 m. partizanu
mūšio Kalniškės miške vieta, daili Meteliu bažnyčia – tai bene gausiausiai lankomi šio parko
paveldo objektai. Meteliu regioninis parkas, o ypatingai Dusios pakrantės, vasaros metu sutraukia
tūkstančius poilsiautoju. Dusia, didžiausias Dzūkijos ir trečias Lietuvos ežeras, pasižymi lėkštu,
plačiu ir smėlingu atabradu, siekiančiu iki 200 m pločio, labai skaidriu ir švariu vandeniu. Dusia –
idealiai buriavimo entuziastams tinkantis ežeras. Dėl vandens skaidrumo ji mėgsta ir povandeninio
nardymo mėgėjai. Tinkamiausios poilsiui yra pietinė ir pietrytinė ežero pakrantės, kur įrengta
45
nemažai stovyklaviečių. Čia yra numatytos vietos, kuriose galima statyti palapines ir kurti laužus.
Galima aplankyti Meteliu regioninio parko direkciją bei įrengtą modernu lankytoju centrą Dusios
pakrantėje, į pietus nuo Meteliu miestelio. Čia lankytojai gali supažindinami su krašto vertybėmis,
išnuomoti inventorių, per specialu stebėjimo teleskopą pasižvalgyti į paukščius Parke galima
užsisakyti ekskursijas arba savarankiškai keliauti pažymėtais pažintiniais takais. Modernios ir
jaukios lankytoju centro patalpos tinka ir seminarams, konferencijoms organizuoti. Metelių
regioninio parko augmenijos ir gyvūnijos savitumus nulėmė geografinė padėtis, savitas klimatas ir
unikalus reljefas. Parke iki šiol užregistruota 1676 augalų ir gyvūnų rūšys. Čia prieglobstį randa 113
Lietuvos Raudonosios knygos augalų ir gyvūnų rūšys. Trako miške, vienintelėje vietoje visoje
šalyje, auga bekočių ąžuolų miškas, įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. Obelytės gamtiniame
rezervate puikuojasi etaloniniai Lietuvoje liepiniai skroblynai, o Širvinto miške - ąžuolai, perkopę
300 metų slenkstį. Mitologinis Laumės akmuo tai didžiausias Metelių regioniniame parke esantis
tamsus granito kiaušinio formos riedulys, įstrigęs žemėn senovinėje Metelio ežero terasoje.
Veisiejų regioninis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti Šlavantų - Veisiejų –
Kapčiamiesčio ežeryną, t. y. susikertančių ežeringų dubaklonių sistemą, botaniniu požiūriu vertingą
Liūnelio ir Šlavantėlio tarpežerį, kultūros paveldo paminklus bei vertybes. Didžiausią regioninio
parko dalį užima Šlavantų - Veisiejų - Kapčiamiesčio ežerynas. Regioniniame parke iš viso yra 37
ežerai. Svarbiausios Veisiejų regioninio parko gamtos vertybės - didžiausi ežerai - Ančia,
Snaigynas, Šlavantas, Ilgis, Verniejus. Dauguma ežerų pratakūs, turintys sudėtingą kranto liniją,
raižytą dugną, vingiuoti kaip upės. Unikalus gamtos kampelis yra tarp Šlavantėlio ir Liūnelio ežerų.
Tokios retųjų rūšių ir bendrijų įvairovės nedideliame plote niekur kitur Lietuvoje nėra. Natūralūs
upeliai - svarbios ūdrų gyvenamosios ir migracijų vietos. Viso Veisiejų regioninio parko teritorijoje
yra 31 nekilnojama kultūros vertybė. Svarbiausios parke esančios kultūros paveldo vertybės - mišku
apaugusi Mėčiūnų senovės gyvenvietė, lengviausiai pasiekiama Ančios ežeru, Šlavantų piliakalnis
ir senovės gyvenvietė, su jo šlaituose augančiu skroblynu bei labai retų augalų - vaistinių
kietagrūdžių augaviete ir Vainežerio senovės gynybiniai įtvirtinimai, vietinių žmonių vadinami
„Okopka”. Vainežerio senovės gynybinis įtvirtinimas įrengtas Ančios ežero pusiasalyje. Tai 5 - 6 m
aukščio pylimas, žiedu juosiąs trapecijos formos aikštelę. Vainežerio senovės gynybinis įtvirtinimas
greičiausiai naudotas dvarininkų XVII - XVIIIa.
Vandens kelionių mėgėjams tikras malonumas keliauti baidarėmis ir valtimis
protakomis susijungiančiais Veisiejų ežerais. Snaigyno ežere prasideda 30 km ilgio valčių
maršrutas devyniais ežerais ir juos jungiančiais upeliais, teikiantis ne tik poilsį, bet ir daug netikėtų
susitikimų su vertingais gamtos bei kultūros objektais. Sausumos kelionių mėgėjams
rekomenduojama pasivaikščioti pažintiniais takais,Veisiejų istoriniame centre, Vainežerio
kultūriniame - gamtiniame komplekse. Dviračiais arba automobiliais keliautojus kviečia dvi
maršrutinės trasos po 40 km (Veisiejai -Vainežeris - Kapčiamiestis - Pinčiaragis - Paveisininkai -
Veisiejai ir Veisiejai - Ilgininkai -Kapčiamiestis - Vainežeris - Veisiejai).
Veisiejai - tai vienas iš nedaugelio Lietuvos miestelių, įsikūrusių ežero pusiasalyje.
Veisiejų istorinis centras, galutinai susiformavęs XIX a. pabaigoje, yra urbanistinis draustinis,
kuriame saugomas gatvių tinklas, XVIII a. II pusės - XIX a. pradžios aikštės planas, užstatymo
fragmentai, senosios miesto dalies panorama ir gamtinė aplinka. Aukščiausioje miestelio vietoje
XIX a. pradžioje užbaigta statyti Veisiejų šv. Jurgio bažnyčia, dar vadinama Dzūkijos katedra,
pereinamųjų iš baroko į klasicizmą formų architektūros paminklas. Įgyvendinus ES finansuotą
projektą, įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, o ežere - įspūdingas fontanas su šviesos ir muzikos
efektais.
46
Kiti svarbūs lankytini objektai.
Aštriosios Kirsnos Dvaro sodyba yra viena didžiausių Dzūkijoje –Aštriosios Kirsnos
dvaro sodybą sudaro 19 pastatų ir parkas. Aštriosios Kirsnos dvaro sodybos fizinė būklė ir
autentiškumas yra gerai išlikę, tačiau pastatų naudojimui reikalinga rekonstrukcija.
Rudaminos piliakalnis su gyvenviete. Rudaminos piliakalnis - tai vienas žymiausių
Užnemunėje gyvenusių jotvingių paminklų. Jis yra Lazdijų rajone, 0,8 km į vakarus nuo
Rudaminos miestelio. Piliakalnio plotas 22,8 ha. Piliakalnis įrengtas buvusio ežero krante, ant
atskiros, aukštos ir masyvios kalvos viršūnės. Vos per porą kilometrų nuo Rudaminos piliakalnio
stūkso dar du piliakalniai. Į šiaurės vakarus nuo jo esantis Elveriškės piliakalnis, dar vadinamas
Eglynkalniu. Į Šiaurę nuo Rudaminos piliakalnio nutolęs Gumbelių - Maišymų piliakalnis. Tiek
Elveriškės, tiek Gumbelių - Maišymų piliakalnis savo dydžiu bei gynybiniais įtvirtinimais gerokai
nusileidžia Rudaminos piliakalniui.
Lazdijų rajonas - vienas iš nedaugelio vietų Lietuvoje, kur dar gyvena baliniai vėžliai.
Baliniai vėžliai saugomi Metelių ir Veisiejų regioniniuose parkuose. Lietuvoje taip pat labai retų
kurtinių tuokviečių apsaugai įsteigtas Pertako ornitologinis draustinis. Jame aptinkama ir kitų retų
paukščių: juodųjų gandrų, gervių, tetervinų, lutučių. Ornitologiniu požiūriu labai vertingas Niedaus
ežeras - čia įsikūrusi didelė rudagalvių kirų ir upinių žuvėdrų kolonija. Ežero nendrynuose peri
didieji baubliai, pakrančių pievose - raudonkojai tulikai, švygždos, griežlės. Nemaža biologine
įvairove pasižymi ir kai kurie kiti rajone esantys vandens telkiniai, miškai bei pievos. Iš retų rajone
aptinkamų paukščių galima paminėti rudes, mažąsias žuvėdras, baltanugarius genius, tulžius,
mėlyngurkles ir kitus. Daugelio vandens telkinių pakrantėse gyvena ūdros, senuose parkų
medžiuose gyvena kūdriniai pelėausiai. Bugiedos apylinkėse esančiuose vandens telkiniuose
gyvena skiauterėtieji tritonai.
7 pav. Vainežerio parke
47
4.2. Urėdijos miškų rekreacijos potencialo apibūdinimas
Rekreacinės paskirties (poilsiniai) miškai užima 1187 ha ( 6% bendro valstybinės
reikšmės miškų ploto) plotą, iš jų: – miško parkai – 22,2 ha, miestų miškai – 20,3 ha plotą.
Daugiausia rekreacinių miškų yra Kapčiamiesčio, Veisiejų, Baltašiškės girininkijose.
3 lentelė
Rekreacinių miškų charakteristika
R o d i k l i a i Miško
parkai
Kuror
tų
miškai
Rekreaci
niai miško
sklypai
Iš viso
Bendras miškų plotas (ha) 29 367 763 1187
Miško žemės plotas (ha) 29 358 752 1151
iš jos – neapaugusi mišku žemė (ha ) 1/0 1
Medynų plotas (ha / %) 27 350 737/98 1105/98
iš jų: - spygliuočiai 25/93 343/98 737/98 1091/97
iš jų: - pušynai 25/93 337/96 729/97 1091/97
- minkštieji lapuočiai 2/7 7/2 15/2 24/2
iš jų - beržynai 5,1 9,1 14/1
Užmirkusių (U) ir pelkinių (P) augaviečių plotas
(ha / %) 2/7
5/1
6/1 13/1
4 lentelė
Rekreacinės paskirties miškai
Girininkija Miško
grupių ir pogrupių pavadinimai
Valstybinės reikšmės miškų plotas,
ha
Seirijų Miško parkai 27,6
Leipalingio Rekreaciniai miško miškai 32,9
Veisiejų Miško parkai 1,5
Rekreaciniai miško sklypai 36,3
Ančios Rekreaciniai miško sklypai 74,1
Baltašiškės Rekreaciniai miško sklypai 158.6
Kurortų miškai 358,3
Kapčiamiesčio Rekreaciniai miško sklypai 438,2
48
Stalų Rekreaciniai miško sklypai 23,8
Viso:
Rekreaciniai miško sklypai 763,9
Miško parkai 29,1
Kurortų miškai 358,3
Iš viso urėdijoje: 1151,3
Miškai yra vienas iš svarbiausių komponentų, kurie lemia kraštovaizdžio tinkamumą
rekreacijai. Miškai rekreaciniu požiūriu buvo vertinti pagal metodiką, sudarytą prof. P.Kavaliausko
ir panaudotą valstybinių parkų planavimo schemose.
Pagrindinis dėmesys šioje metodikoje buvo skirtas nustatyti miškų technologinį
patogumą poilsiavimui. Kadangi miškų patogumą lankymui ir stovyklavimui apsprendžia medynų
rūšinė sudėtis ir drėgmės režimas, tai remiantis atitinkamais kriterijais – augimvietės tipu, būdinga
miško bendrija, amžiaus klase ir bonitetu, – išskirti rekreaciniai tipai, atitinkantys geras (A, B tipai),
vidutines (C, D tipai), blogas (E, F) sąlygas:
1. Geros sąlygos: sausi brandūs ir pribręstantys pušynai A1
sausi pusamžiai pušynai A2
sausi pušynai su gausia eglių priemaiša A3
labai sausi brandūs pušynai B1
labai sausi pusamžiai pušynai B2
per sausi pušynai B3
2. Vidutinės sąlygos sausi maumedynai ir beržynai C1
sausi mišrūs ir lapuočių medynai C2
drėgnoki pušynai C3
pušų jaunuolynai D1
eglių, maumedžių ir lapuočių jaunuolynai D2
miško kultūros D3
3. Blogos sąlygos drėgnoki mišrūs ir lapuočių miškai E
drėgni ir pelkiniai miškai F
drėgnos ir pelkinės pievos H
Papildomai atsižvelgta į tirtų miškų vaizdingumą ir rekreacijos formų (grybavimo,
uogavimo ir kt.) galimybes juose.
49
5 lentelė
Miškų rekreacinio potencialo įvertinimas
Eil.
Nr. Girininkija
Miško žemės plotas
Geros sąlygos Vidutinės
sąlygos
Blogos sąlygos
Viso
ha % ha % ha % ha %
1 Seirijų 198,6 14 615,7 42 662,7 45 1477 100
2 Veisiejų 1559,9 67 502,3 22 262,8 11 2325 100
3 Leipalingio 1223,7 54 657,3 29 404,0 18 2285 100
4 Ančios 1564,5 69 481,8 21 228,8 10 2275,1 100
5 Kapčiamiesčio 2509,1 64 975,3 25 463,3 12 3947 100
6 Baltašiškės 2041,9 80 297,2 12 215,7 8 2554,8 100
7 Stalų 2044,3 69 470 16 471,5 16 2985,8 100
8 Krosnos 157,1 6 1710,9 66 705,2 27 2573,2 100
VISO 11299,1 55 5710,5 28 3414,8 17 20424,4 100
Geros poilsiavimo sąlygos yra 8 urėdijos miškų. Labiausiai Lietuvoje vertinamų
savaiminės kilmės įvairiaamžių, mozaikiškos erdvinės struktūros miškų, kuriuose vyrautų vyresnio
amžiaus, t.y. brandūs ir pribręstantys sausi pušynai urėdijos teritorijoje yra mažiau nei pušynų su
gausia eglių priemaiša. Daugiausia šių medynų auga Veisiejų, Baltašiškės, Stalų girininkijų
miškuose.
Geriausio poilsiavimui – A rekreacinio tipo miškai užima 53206 ha (89,8) urėdijos
medynų. Labai sausų pušynų (B rekreacinis tipas) urėdijos miškuose auga net 553, 0 ha.
C ir D rekreacinio tipo miškai su vidutinėmis poilsiavimo sąlygomis urėdijos
teritorijoje vyrauja 62 urėdijos teritorijoje.
Trečdalis miškų pasižymi blogomis poilsiavimo sąlygomis. Tai drėgnoki mišrūs ir
lapuočių miškai (E rekreacinis tipas), drėgni bei pelkiniai medynai (F rekreacinis tipas). Tankių
medynų, ypač lapuotinų, dauguma poilsiautojų vengia ne vien dėl jų drėgnumo, o vasaros metu ir
dėl uodų bei erkių. Tankūs lapuotynai (0,8 skalsumo ir daugiau) miškuose sudaro 13. Ypač jos
charakteringos Seirijų ir Krosnos girininkijų miškams.
Palygininimui paanalizavome Metelių ir Veisiejų regioninių parkų miškų poilsiavimo
kokybę, ir gavome šiuos rezultatus ( žr. diagramas).
50
Veisiejų regioninio parko miškuose geros sąlygos užima net 66proc., vidutinės – 19
proc., o blogos – tik 15 proc.
8 Pav. Veisiejų RP miškų rekreacinis potencialas
Tuo tarpu Metelių regioninio parko teritorijoje miškai vyrauja miškai su vidutinėmis
poilsiavimo sąlygomis (62proc.), su geromis poilsiavimo sąlygomis sudaro tik 8 proc., o trečdalį
užima poilsiui netinkami miškai.
9 Pav. Metelių RP rekreacinis potencialas
Ir patys Veisiejų urėdijos girininkijų miškai rekreacijos požiūriu gerokai įvairuoja.
Gamtinį rekreacinį potencialą girininkijų miškuose, ypač paežerėse ir paupiuose, lemia čia esantys
sausi miškai ir ypatingai – sausi pušynai. Baltašiškės, Veisiejų, Kapčiamiesčio, Ančios girininkijų
miškai pagal rekreacinę vertę yra vieni iš svarbiausių. Čia didesnė augimviečių, rūšinės sudėties ir
amžiaus struktūros įvairovė, rekreacinė vertė. Šių girininkijų miškuose gausiau nei kituose yra
poilsiui tinkamų sausų brandžių bei pribręstančių pušynų, tinkamų ne tik miško gėrybių rinkimui,
bet ir pasivaikščiojimui. Pirmenybę poilsiautojai teikia mažesnio glaudumo natūraliems ir
vaizdingiems miško pakraščiams bei pakelėms.
Miško rekreatyvumo vertę lemia ne tik pačio miško savybės, bet ir jo padėtis vandens
telkinių atžvilgiu, todėl labiausiai poilsiautojų lankomi miškai yra prie Šlavanto, Dusios, Avirio,
Veisiejo, Ančios ežerų, Baltosios Ančios, Zapsės, Seiros upių, o taip pat nedideli ežeriukai ir
tvenkinėliai kitose girininkijose.
Kiti be vandens telkinių miškai yra daugiau lankomi uogavimo, grybavimo, riešutavimo
sezonų metu. Uogų resursai urėdijos teritorijoje vidutiniški: spanguolynų, vaivorynų yra tik nedideli
66 %
19 %
15 %
Geros sąlygos
Vidutinės sąlygos
Blogos sąlygos
8 %
62 %
30 %
Geros sąlygos
Vidutinės sąlygos
Blogos sąlygos
51
ploteliai. Daugiausia miškuose mėlyniaujama, aviečiaujama, brukniaujama. Taigi, uogavimas
urėdijos miškuose toks pat populiarus kaip ir grybavimas.
Nustatyta, kad dauguma poilsiautojų atvyksta 3 – 5 žmonių grupėmis. Dažniausiai šias
grupeles sudaro draugai bei šeimos nariai. Taigi, pagrindinis segmentas– šeimos. Šeimos yra labai
svarbios tiek vietinio turizmo skatinimui, tiek rekreacijai. Šį segmentą pakankamai lengva
pritraukti, bet reikia daugiau dėmesio skirti jų užimtumui, pramogoms vaikams. Tokie
atostogautojai dažniausiai turi daugiau laiko, pageidauja įvairesnių pramogų, jiems gali būti
įdomios ir istorinės, etnografinės, gamtinės žinios, ypač pateikiamos atraktyviu būdu.
Akivaizdu, kad poilsis miške turi būti orientuotas į aktyvią ir pasyvią rekreaciją, jų formų
įvairovę, o ypač į pramogas šeimyniniam poilsiui. Veisiejų miškų urėdija turi palankias sąlygas
pažintiniam turizmui, taip pat ir savaitgalinio poilsiui vasaros sezono metu.
10-11 Pav. Veisiejų urėdijos miškų kraštovaizdis .
52
4.3. Praeito vykmečio urėdijos rekreacinės veiklos analizė
1. Rekreacinių darbų planavimas
a)individualių rekreacinių objektų techninis projektavimas:
Techninių projektų vykdyta nebuvo.
b) ateities vizija ir perspektyvos:
Pagrindinį dėmesį esamuose rekreaciniuose objektuose skirti pažintinio, auklėjamojo,
meninio turinio plėtrai.
Bendradarbiaujant su Lazdijų r. sav. žirgininkų klubu toliau plėtoti pažintinį taką Krosnos
girininkijoje bei jojimo trasas Seirijų girininkijoje.
Vykdyti parengtą vidinės miškotvarkos rekreacinio sutvarkymo projektą.
2. Rekreacinių darbų organizavimo principai
Išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų konponentus, formuoti ir
išsaugoti jų rekreacinę miško aplinką.
Už rekreacinių darbų koordinavimą urėdijos mastu paskirtas atsakingas specialistas,
girininkijose – girininkai. Statybos, priežiūros, atnaujinimo darbus vykdo rangovų įmonės, urėdijos
ir sezoniniai darbininkai.
3. Bendradarbiavimo susitarimai.
Su savivaldybėmis: kasmetiniai renginiai visuomenei, propaguojant miško verslų
paveldą; aplinkos nuo buitinių atliekų tvarkymas; tarptautinis tautodailininkų pleneras urėdijos
parke. Su Lazdijų turizmo centru sutarta turistams pasiūlyti naują ekologinio – pažintinio turizmo
maršrutą Baltąją Ančia baidarėmis, kurį sudarytų Veisiejų miškų urėdijos Kapčiamiesčio
girininkijoje esantis miško muziejus, pažintinis takas ir turtingas eksponatais Kapčiamiesčio krašto
muziejus.
Su Veisiejų ir Metelių regioninių parkų direkcijomis: nuo 2003 m kasmetinės
rekreacijos plėtros bendradarbiavimo sutartyse, rengiame ir atnaujiname naujas poilsiavietės,
atokvėpio vietas pažintinius takus , kraštovaizdžio formavimų kirtimų vykdymą ir kt.
Urėdijos darbuotojų iniciatyva, kartu su invalidų draugijos Lazdijų skyriumi įrengėme
dvi atokvėpio vietas prie Ilgio ir Snaigyno ežerų, kur pritaikėme neįgaliesiems.
Taip pat bendradarbiaujama su kitomis visuomeninės organizacijomis: jaunaisiais
miško bičiuliais, jaunaisiais geografais ir kt.
4. Esama rekreacinė infrastruktūra ir jos teritorinis išdėstymas
Rekreaciniai objektai įrengiami labiausiai miško lankytojų pamėgtose vietose, taip
bandant reguliuoti srautus bei saugoti aplinką nuo digresijos ir gaisrų. Pagal Rekreacinės
infrastruktūros plėtros ir tvarkymo valstybiniuose miškuose programą urėdija priskiriama prie
aukščiausio rekreacijos intensyvumo I-os grupės lygmens.
Įrengti 93 rekreaciniai objektai: miško muziejus, miško mokomasis – pažintinis takas,
specializuotas jojimo takas, atokvėpio vietos, poilsiavietės, stovyklavietės ir kt. Į Nacionalinės
vandens turizmo trasos planą įtraukti rekreaciniai objektai, esantys Kapčiamiesčio ir Ančios
girininkijose prie Baltosios Ančios upės. Pažintiniai objektai sutelkti Seirijų, Kapčiamiesčio ir
Krosnos girininkijose.
53
5. Rekreacinių teritorijų estetiško kraštovaizdžio formavimas
Dekoratyvinės erdvės formuojamos siekiant kirtimais išryškinti vietovės vaizdingumą.
Prie rekreacinių objektų atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimai paprastai buvo
pavadinti ugdomaisiais, sanitariniais ar miško valymu.
2007 m bendradarbiaujant su Metelių regioninio parko direkcija buvo atlikti
kraštovaizdžio formavimo kirtimai ant Raganų kalno, esančio Seirijų girininkijoje Trako miške .
2008 m bendradarbiaujant su Veisiejų regioninio parko direkcija buvo atlikti
kraštovaizdžio formavimo kirtimai Liūnelio ir Šlavantėlio ežerų tarpuežerėse. Ši teritorija yra
įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą.
Urėdijos specialistų nuomone, rekreacinės infrastruktūros objektų įrangos priežiūra,
remontas, atnaujinimas ir aplinkos tvarkymas sezono metu – tai nuolatinis, nenutrūkstamas
procesas.
6. Vykdomos rekreacinės veiklos informacinės sistemos sklaida visuomenėje
Urėdijos interneto svetainės www.veimu.lt yra nuolat atnaujinama skiltis
“Rekreacija”.
Informacija (per 2011 m) apie urėdijoje vykstančius renginius, rekreaciją
aktualizuojama:
- vietinėje spaudoje “Dzūkų žinios”, “Žvaigždė”, bei jų interneto svetainėje pranešimai-
55 straipsniai.
- dalyvauta televizijos ir radijo laidose -5 kartai.
- respublikinėje žiniasklaidoje– 3 straipsniai.
- urėdija prisidėjo leidžiant leidinius ,,Kapčiamiesčio parapija“, ,,Miškas ir mes“,
plenero ,,Veisiejų pavasaris“ skulptūrų meno kūrinių katalogą.
- išleido 10 psl. lankstinuką ,,VĮ Veisiejų miškų urėdija“ 1000 egz. tiražu supažindinantį
su lankytinomis vietomis urėdijos teritorijoje ir lankstinuką skulptūrų parko-pažintinio
tako ,,Vaikystės sodas“, išleido knygą ,,Yra tokia Veisiejų miškų urėdija“.
Vizualinė informacija pateikiama schemose, kurios yra prie urėdijos, visų girininkijų
administracinių pastatų ir svarbiausių lankytinų objektų. Stendus, rodykles, nuorodas ruošia UAB
,,Stendika“.
Urėdija globoja 3 JMB jungiantys 63 narius, iš kurių du būreliai bendradarbiauja su
regioninių parkų direkcijomis. Jaunieji miško bičiuliai aktyviai puoselėja aplinkosaugines idėjas:
vykdomas medelių sodinimo, inkilų kėlimo akcijos, įvairios viktorinos, piešinių konkursai ir t.t..
Tradiciniai bendri renginiai vyksta su kaimų bendruomenėmis, kuriuose dalyvauja ir miškininkai.
54
4.4. Esama urėdijos miškų rekreacinė infrastruktūra
Pritaikant miškus poilsiui Veisiejų miškų urėdijos girininkijų miškuose įrengti šie rekreaciniai
objektai: 2 stovyklavietės, 21 poilsiavietės, 53 atokvėpio vietos, 6 pažintiniai pėsčiųjų takai, 12
informacinių stendų ir rodyklių ir kita įranga.
6 lentelė
Esamų miško rekreacinių objektų suvestinė
Eil.
Nr.
Girininkija
Informaciniai
stendai
Informa
ciniai
ženklai
Stovyk
lavietės
Poilsiavietės
Atokvė
pio
vietos
Pėsčiųjų
pažintiniai
takai
Viso
1 Seirijų 1 1 7 2 11
2 Veisiejų 2 4 6 1 13
3 Leipalingio 1 3 2 6
4 Ančios 2 1 3 6 12
5 Kapčiamiesčio 2 5 8 1 16
6 Baltašiškės 1 2 1 11 15
7 Stalų 1 1 4 1 7
8 Krosnos 1 3 9 1 14
VISO 11 1 2 21 53 6 94
Ilgametė vieno iš žymiausių miškininkystės praktikų - Šventosios girininkijos girininko
Rimanto Kvyklio patirtis padiktavo šias svarbiausias jo suformuluotas nuostatas vystant rekreaciją.
1. Miškui pavojingas ne poilsiautojas kaip po toks, o nereguliuojamas poilsiautojų srautas. Jį
paskirstyti padeda rekreacinė infrastruktūra, padidinanti rekreacinį miško imlumą 3 – 4 kartus.
2. Imantis rekreacinių darbų prieš tai reikia ištirti lankytojų srautus, labiausiai žmonių mėgstamas
vietas, rasti alternatyvius sprendimus, kurie leistų apsaugoti kertines buveines, labiausiai
pažeidžiamas jautrias bioįvairovės vietas ir kt.
3. Žmogus nenori, kad jam būtų diktuojama. Reikia siekti, kad miško lankytojas elgtųsi taip ir eitų
ten, kur to norime mes, tačiau svečias turi manyti, kad tą daro savo noru. Reikia vengti
tiesmukiškų nuorodų, paverčiančių mūsų pastangas niekais.
4. Miškuose vyrauja šeimyninis poilsis. Miško poilsiavietė be pramoginių įrengimų vaikams bus
tik eilinė „gėrykla“.
5. Gamtoje siautėjančių vandalų apstu, todėl rekreaciniai įrengimai turi būti kuo atsparesni. Kartu
jie neturi būt labai brangūs ir sudėtingi, kad galima būtų juos pakeisti su mažesnėmis darbo ir
lėšų sąnaudomis.
6. Anketinės apklausos rodo, kad du trečdaliai gamtoje poilsiaujančių žmonių kuria laužus.
Apgalvotai parinktos įrengtos laužavietės padeda sumažinti miško gaisrų skaičių.
55
7. Rekreacinę infrastruktūrą galima panaudoti ne tik miško išsaugojimui, bet ir švietėjiškais
tikslais. Rekreaciniai darbai yra trumpiausias kelias miškininkų prestižui visuomenės akyse
pakelti.
Pritardami šioms nuostatoms, manome, kad jos išliks aktualios dar labai ilgą laiką.
12-13 Pav. Informaciniai ženklai miškuose būtini
56
4.5. Girininkijų teritorijose esantys rekreacijos objektai
7 lentelė
Esami rekreacijos objektai ir informacinės priemonės girininkijų miškuose
( - Kursyviniu šriftu – nepriklauso miškų urėdijai.
- Kursyviniu pastorintu šriftu pažymėti miškų urėdijai priklausantys objektai esantys ne valstybinės reikšmės miškų
žemėje
* - objektas yra valstybinio parko teritorijoje)
Eil.
Nr. Pavadinimas Kvartalai Sklypai Apibūdinimas
Seirijų girininkija
Informaciniai ženklai
1* Informacinis stendas 27 20 Prie girininkijos raštinės g-jos schema
Atokvėpio vietos
1* Atokvėpio vieta 12 13 Rekonstruoti į poilsiavietę
2* Atokvėpio vieta 17 8
3* Atokvėpio vieta 27 5 Meteliu RP
4* Atokvėpio vieta prie
girininkijos 27 19
5* Atokvėpio vieta 373 Prie 62 Meteliu RP
6* Atokvėpio vieta 382 Prie 5 Meteliu RP
7* Atokvėpio vieta 383 10 Yra erdvi automobilių stovėjimo aikštelė
Poilsiavietės
1* Poilsiavietė 3 15
Pavėsinė su miško baldais, miško baldų
komplektas, laužavietė ir suolai aplink ją,
šiukšliadėžė, tinklinio aikštelė
Įrengta ir tvarkoma kartu su Metelių RP
2* Poilsiavietė 367 Prie 1 Metelių RP
3* Poilsiavietė 367 Prie 1 Metelių RP
4* Poilsiavietė 367 Prie 1 Metelių RP
5* Poilsiavietė 378 Prie 13 Metelių RP
6* Poilsiavietė 383 Tarp 5 ir 9 Metelių RP
7* Poilsiavietė 383 Tarp 10 ir
12 Metelių RP
57
Eil.
Nr. Pavadinimas Kvartalai Sklypai Apibūdinimas
Stovyklavietės
1* Stovyklavietė 2 Prie 10 Metelių RP
1* Stovyklavietė 3 Tarp 2 ir 4 Metelių RP
1* Stovyklavietė 378 Tarp 4 ir 2 Metelių RP
1* Stovyklavietė 383 Tarp 5 ir 1 Metelių RP
1* Stovyklavietė 383 Tarp 10 ir
12 Metelių RP
1* Stovyklavietė 367 Prie 8 Metelių RP
1* Stovyklavietė 367 Prie 14 Metelių RP
1* Stovyklavietė 370 Prie 4 Metelių RP
1* Stovyklavietė 370 Prie 5 Metelių RP
Poilsio kompleksai,
kempingai
1* Kempingas 367 Prie 11 Metelių RP
1* Poilsio kompleksas 378 Tarp 4 ir 2 Metelių RP
1* Kempingas 383 Prie 9 Metelių RP
Maudyklės, pliažai
1* Maudyklė 3 12 Metelių RP
Regyklos
1* Apžvalgos aikštelė 373 Prie 62 Meteliu RP
Transporto stovėjimo
vietos
1 * Automobilių stovėjimo
aikštelė 14 21 Meteliu RP
2 * Automobilių stovėjimo
aikštelė 27 Prie 40 Meteliu RP
3 * Automobilių stovėjimo
aikštelė 378 Prie 13 Meteliu RP
4 * Automobilių stovėjimo
aikštelė 382 Prie 2 Meteliu RP
Pėsčiųjų takai
1* Gamtinis pažintinis takas
`Bijotų – Širvinto miškais 3,4,378
Take 11 pažintinių stotelių. Tako bendras ilgis
apie 4,1 km. Metelių RP
2* Trako miško gamtos
pažintinis takas 24,25,27
Take 5 pažintinės stotelės. Tako bendras ilgis
apie 1,8 km.
58
Eil.
Nr. Pavadinimas Kvartalai Sklypai Apibūdinimas
3. Takas raitėliams 21;22;23;
24;25;26;
27
Trako botaniniame – zoologiniame draustinyje
trasa eina keliuku ir yra nužymėta ant medžių
logotipu“arklys (žirgas)“, trasos ilgis - apie4-5
km.
Veisiejų girininkija
Informaciniai ženklai
1* Informacinis stendas 209 3 Prie girininkijos raštinės (girininkijos schema
urėdijos adm. pastato kieme)
2* Informacinis stendas 209 3 Urėdijos schema adm. pastato kieme
Atokvėpio vietos
1 Atokvėpio vieta 21 3 Prie ežero
Stalas ir 2 suolai
2 Atokvėpio vieta 78 7 Stalas ir 2 suolai
3 Atokvėpio vieta 92 2 Stalas ir suolas
4 Atokvėpio vieta 109 3 Stalas ir suolai
5 Atokvėpio vieta 111 7 Stalas ir 2 suolai
6 Atokvėpio vieta 121 1 Stalas , suolas, stendas
7* Atokvėpio vieta 161 15 Veisiejų RP
8* Atokvėpio vieta 161
16 Veisiejų RP
9* Atokvėpio vieta 161
17 Veisiejų RP
10* Atokvėpio vieta 161 Prie 17 Veisiejų RP
11* Atokvėpio vieta 161 19 Veisiejų RP
12* Atokvėpio vieta 161 25 Veisiejų RP
13* Atokvėpio vieta 163 10 Veisiejų RP
14* Atokvėpio vieta 171 10 Veisiejų RP
15* Atokvėpio vieta 165 2 Veisiejų RP
16* Atokvėpio vieta 169 9 Veisiejų RP
17* Atokvėpio vieta 195 1 Veisiejų RP
18* Atokvėpio vieta 534 18 Veisiejų RP
19* Atokvėpio vieta 534 21 Veisiejų RP
20* Atokvėpio vieta 707 8 Veisiejų RP
59
Eil.
Nr. Pavadinimas Kvartalai Sklypai Apibūdinimas
Poilsiavietės
1* Poilsiavietė 22 11
Pavėsinė su miško baldais, tualetas,
šiukšliadėžė, lieptelis į ežerą.
Reikėtų sutvirtinti pavėsinę, įrengti inf. stendą,
3-4 suoliukus
2 Poilsiavietė 45 12
Pavėsinė su miško baldais, tualetas, laužavietė,
lieptelis į upelį, šiukšlių konteineris
Rekonstruoti, išplėsti
3* Poilsiavietė 302 13 3 miško baldų komplektai, šiukšliadėžė, inf.
stendas, laužavietė
4* Poilsiavietė 306 6 2 miško baldų komplektai, šiukšliadėžė, inf.
stendas, tualetas, laužavietė
5* Poilsiavietė 533 3
6* Poilsiavietė 534 30 Veisiejų RP
Transporto stovėjimo
vietos
1* Automobilių stovėjimo
aikštelė 153 Prie 12 Veisiejų RP
2* Automobilių stovėjimo
aikštelė 161 Prie 11 Veisiejų RP
3* Automobilių stovėjimo
aikštelė 168 Prie 1 Veisiejų RP
4* Automobilių stovėjimo
aikštelė 481
Prie
kv.170
skl.1
Veisiejų RP
5* Automobilių stovėjimo
aikštelė 707 Prie 9 Veisiejų RP
Maudyklės, pliažai
1* Maudyklė 207 3
Kiti objektai
1*
Skulptūrų parkas –
pažintinis takas
„Vaikystės sodas“
209 5,6
Parkas pradėtas kurti 2007 m. menininkų
plenero „Veisiejų pavasaris“ metu.
Parko projektuotojas –Lietuvos
tautodailininkų sąjungos narys, medžio
drožėjas, skulptorius A. Česnulis. Parką
galutinai suformuoti numatoma 2014 metais.
Leipalingio girininkija
Informaciniai ženklai
1 Informacinis stendas 48 45 Prie girininkijos raštinės g-jos schema
Atokvėpio vietos
1 Atokvėpio vieta 26 12
2 Atokvėpio vieta 51 26
60
Eil.
Nr. Pavadinimas Kvartalai Sklypai Apibūdinimas
Poilsiavietės
1 Poilsiavietė 10 4 Pavėsinė, tualetas, suolas, laužavietė,
šiukšliadėžė, dekoratyvinė skulptūra.
2 Poilsiavietė 21 3 Pavėsinė, tualetas, laužavietė ir suolai aplink ją,
3 Poilsiavietė 35 35
2 pavėsinės su miško baldais, 2 laužavietės,
šiukšliadėžė, keli suolai.
Rekonstruoti į stovyklavietę
Ančios girininkija
Informaciniai ženklai
1 Nukreipiančioji rodyklė į
girininkiją 83 1
2 Informacinis stendas 734 61 Prie Ančios girininkijos raštinės g-jos schema
Atokvėpios vietos
1 Atokvėpio vieta 3 17 Stalas ir 2 suolai
2 Atokvėpio vieta 6 8 Stalas ir 2 suolai
3 Atokvėpio vieta 11 1 Stalas ir 2 suolai
4 Atokvėpio vieta 25 23 Stalas ir 2 suolai
5 Atokvėpio vieta 26 26 Pavėsinė su miško baldais
6 Atokvėpio vieta 29 10 Stalas ir 2 suolai
Poilsiavietės
1 Poilsiavietė 1 1-4,8, 10
2 tualetai, konteineris, 3 šiukšliadėžės, 6 suolai,
3 stalai, 3 laužavietės (išdėstyta 3 vietose)
Rekonstruoti į stovyklavietę
2 Poilsiavietė 9 1,2,5
Realiai funkcionuojanti stovyklavietė.
Yra 11 suolų, 6 stalai, 2 lieptai, tualetas, 4
laužavietės, 4 šiukšliadėžės, šiukšlių
konteineris, 1 pavėsinė
3 Poilsiavietė 10 2 Miško baldų komplektas, laužavietė
Kapčiamiesčio girininkija
Informaciniai ženklai
1 Informacinis stendas 734 61 Prie Kapčiamiesčio girininkijos raštinės g-jos
schema
2 Informacinis stendas 777 Prie 1 Prie kelio
Atokvėpio vietos
1* Atokvėpio vieta 25 25 Pavėsinė su miško baldais, šiukšliadėžė, inf.
Stendas
61
Eil.
Nr. Pavadinimas Kvartalai Sklypai Apibūdinimas
2 Atokvėpio vieta 58 28 Miško baldų komplektas, šiukšliadėžė, inf.
stendas, skulptūra „Miško sargas“
3 Atokvėpio vieta 59 6 Miško baldų komplektas, šiukšliadėžė, inf.
stendas
4 Atokvėpio vieta 68 38 Miško baldų komplektas, šiukšliadėžė, inf.
stendas
5 „Medžiotojų“
atokvėpio vieta 69 14
Pavėsinė su miško baldais, lieptelis į tvenkinį,
šiukšliadėžė. Greta tvenkinėlis
Išplėsti įrangą.
Rekonstruoti į poilsiavietę
6 Atokvėpio vieta 71 17 Pavėsinė su miško baldais, šiukšliadėžė, inf.
stendas
7 Atokvėpio vieta 121 41 Pavėsinė su miško baldais, šiukšliadėžė, inf.
Stendas
8* Atokvėpio vieta 22,
24
11;
1
2 miško baldų konplektai, tualetas,
informacinis stendas, šiukšliadėžė
9* Atokvėpio vieta 755 3 Veisiejų RP
10* Atokvėpio vieta 755 17 Veisiejų RP
Poilsiavietės
1 Ilgio poilsiavietė 32 32,33,
34,45
2 didelės ir 1 mažesnė pavėsinės su miško
baldais, šiukšlių konteineris, keli miško baldų
komplektai, lieptas į ežerą (pritaikytas
neįgaliesiems), laiptai į kalną (apžvalgos
aikštelę), 2 tualetai, dekoratyvinė skulptūra
„Undinė“
Rekonstruoti išplečiant įrangą bei naujai
įrengiant statinius
2 „Norkūnų“ poilsiavietė 120 17
Užima visą pusiasalį, labai intensyviai lankoma.
2 pavėsinės, 2 laužavietės, šiukšlių konteineris,
tualetas, keli miško baldų komplektai
Rekonstruoti į stovyklavietę atnaujinant ir
išplečiant įrangą
3 „Pusiasalio“ poilsiavietė 131 43
Užima visą pusiasalį, labai intensyviai lankoma.
4 miško baldų komplektai, keli suolai, 2
tualetai, 2 šiukšlių konteineriai, informacinis
stendas, 2 laužavietės
4 Poilsiavietė „Medžiotojų“ 146 8 Didelė pavėsinė su miško baldais, laužavietė,
tualetas, aikštelė mašinoms pastatyti
5 Poilsiavietė „ Prie
kareivio kapo“ 149 6,8
Pavėsinė su miško baldais, 3 miško baldų
konplektai, 2 laužavietės, tualetas, informacinis
stendas, šiukšlių konteineris
Reikalingas kap. remontas, reikia įrengti
automobilių stovėjimo aikštelę, tvarkyti
privažiavimo kelią.
6 Poilsiavietė 729 Prie 18 Veisiejų RP
Stovyklavietės
1 Stovyklavietė 768 Prie 1 Veisiejų RP
2* Stovyklavietė 755 Prie 57 Veisiejų RP
62
Eil.
Nr. Pavadinimas Kvartalai Sklypai Apibūdinimas
Takai
1
Kapčiamiesčio
miškininkų gamtos
pažintinis takas
32,33,
249,738,
743
Yra 9 stotelės. Tako bendras ilgis apie 5,8 km,
tame tarpe dalis tako Stalų g-je 0,9 km.
Baltašiškės girininkija
Informaciniai ženklai
1 Informacinis stendas 14 29 Girininkijos schema prie girininkijos raštinės
Atokvėpio vietos
1 Atokvėpio vieta 11 1 Miško baldų komplektas
2 Atokvėpio vieta 11 11 Miško baldų komplektas
3 Atokvėpio vieta 13 1 Miško baldų komplektas
4 Atokvėpio vieta 14 10 Pavėsinė su miško baldais
5 Atokvėpio vieta 43 60 Miško baldų komplektas
6 Atokvėpio vieta 44 42 Miško baldų komplektas
7 Atokvėpio vieta 44 43 Miško baldų komplektas
8 Atokvėpio vieta 50 15 Miško baldų komplektas
9 Atokvėpio vieta 58 32 Miško baldų komplektas
10 Atokvėpio vieta 66 1 Miško baldų komplektas
11 Atokvėpio vieta 66 14 Miško baldų komplektas
Poilsiavietės
1 Poilsiavietė 6 33 Naikinti.
Pastačius slidinėjimo trasą nebėra privažiavimo
Stovyklavietės
1 Guronių stovyklavietė 28 22 Pavėsinė, laužavietė, tualetas, miško baldų
komplektas. Statoma 3-4 palapinės
2 Stovyklavietė 42,
49
35,36;
1-3
Išsitęsusi pagal tvenkinį. Yra 2 pavėsinės su
miško baldais, 2 laužavietės, 2 šiukšlisdėžės,
tualetas, maudykla. Automobiliams statyti vietų
pakanka. Statoma iki 10 palapinių
Stalų girininkija
Informaciniai ženklai
1 Informacinis stendas 33 Prie 30 Girininkijos schema prie girininkijos raštinės
Poilsiavietės
63
Eil.
Nr. Pavadinimas Kvartalai Sklypai Apibūdinimas
1 Poilsiavietė 20 2
Prie trijų valstybių sienos susikirtimo taško.
Neseniai pastatyta pavėsinė, statomi tualetas ir
šiukšliadėžė.
Atokvėpio vietos
1 Atokvėpio vieta 18 25 Pavėsinė su miško baldais, miško baldų
komplektas, šiukšliadėžė
2 Atokvėpio vieta 20 38 Pavėsinė su miško baldais, šiukšliadėžė
3 Atokvėpio vieta 27 27 2 nedidelės pavėsinės su miško baldais,
šiukšliadėžė, tualetas
4 Atokvėpio vieta 37 7 Pavėsinė su miško baldais, šiukšliadėžė
Takai
1 Miškininkų gamtos
pažintinis takas 8
Yra 9 stotelės. Tako bendras ilgis apie 5,8 km,
tame tarpe didžioji dalis tako Kapčiamiesčio g-
je. Stalų g-je 0,9 km.
Krosnos girininkija
Informaciniai ženklai
1 Informacinis stendas 44 3 Girininkijos schema prie girininkijos raštinės
Poilsiavietės
1* Poilsiavietė 12 1
Miško baldų komplektas, tualetas, laužavietė,
šiukšliadėžė, automobilių stovėjimo vieta
Reikia pastatyti pavėsinę su miško baldais.
2* Poilsiavietė
35 19
Pavėsinė su miško baldais, laužavietė,
šiukšliadėžė
Verta įrengti lieptą į ežeriuką
3* Poilsiavietė 42 2 Pavėsinė su miško baldais, laužavietė,
šiukšliadėžė
4* Poilsiavietė 303 Prie 59 Meteliu RP
Atokvėpio vietos
1 Atokvėpio vieta 67 16 Pavėsinė su miško baldais
2 Atokvėpio vieta 75 6 Miško baldų komplektas
3 Atokvėpio vieta „Po
buku“ 80 2 Miško baldų komplektas
4 Atokvėpio vieta „Po
ąžuolu“ 85 5 Miško baldų komplektas
5 Atokvėpio vieta 273 1 Miško baldų komplektas
6 Atokvėpio vieta 1 1 Miško baldų komplektas (sklypo apačioje)
7 Atokvėpio vieta 20 6 Miško baldų komplektas, prie keliukų sankryžos
8 Atokvėpio vieta
„ Medžiotojų“ 25 9 Miško baldų komplektas
64
Eil.
Nr. Pavadinimas Kvartalai Sklypai Apibūdinimas
9 Atokvėpio vieta prie
girininkijos pastato 44 1 Pavėsinė, skulptūra
10* Atokvėpio vieta 272 Prie 10 Meteliu RP
Pažintiniai takai
1.
Giraitės pažintinis takas
( pritaikyta ir raiteliams)
36 25 Parengta ir prižiūrima kartu su žirginio sporto
klubu
14 Pav. Pavėsinė Veisiejų girininkijoje
65
4.6. Turizmo trasos ir maršrutai
Dviračių maršrutai
MARŠRUTAI VEISIEJŲ REGIONINIAME PARKE
Šlavantų kraštovaizdžio draustinio žiedo maršrutas
Aplankomas kalvotas miškingas kraštovaizdis su giliai įsirėžusiu Šlavanto ežero
dubakloniu, įdomiais paviršinių nuosėdų kompleksais. Lankytini Čivonių senkapiai, X-XIV a.
Šlavantų piliakalnis, jo šlaituose augantis skroblynas su retų augalų-vaistinių kietagrūdžių-
augimvietėmis.
Maršruto pradžia ir pabaiga:Veisiejų centrinė aikštė
Maršruto ilgis: 23 km
Kelionės maršrutu trukmė: apie 2 val.
Lankytini objektai:
Senosios žydų kapinės
Juozo Neimonto kapas ir paminklas miestelio centre
Esperanto kalbos kūrėjo Liudviko Lazario Zamenhofo biustas
Veisiejų istorinis miesto centras- urbanistikos paminklas
Skulptūrų parkas Veisiejų miesto centre
Čivonių senkapiai, vadinami Duobele
Šlavanto piliakalnis
Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
Buvusio Veisiejų dvaro fligelis su parku Švenčiausiojo Jurgio bažnyčia
Veisiejai-Viktarinas-Kapčiamiestis-Veisiejai
Kelias Veisiejai - Viktarinas neasfaltuotas, geros būklės žvyrkelis. Viktarinas -
Kapčiamiestis asfaltuotas krašto kelias be kelkraščio, krašto kelio 15 kilometre prasideda 500m
grindinio, toliau iki Veisiejų - asfaltuotas siauras kelias be kelkraščio.
Maršruto pradžia ir pabaiga: Veisiejų miesto aikštė
Maršruto ilgis: 36 km
Kelionės maršrutu trukmė: 3,5 - 4 val.
Lankytini objektai:
1. Buvusio Veisiejų dvaro fligelis;
2. Švenčiausiojo Jurgio bažnyčia - vietinės reikšmės paminklas;
3. Holokausto aukų kapai;
4. Skulptūrų parkas Veisiejų miesto centre;
5. Juozo Neimonto kapas ir paminklas miestelio centre;
6. Esperanto kalbos kūrėjo Liudviko Lazario Zamenhofo biustas;
7. Veisiejų istorinis miesto centras- urbanistikos paminklas;
8. Skulptūrų parkas Veisiejų miesto centre;
9. Bertašiūnų alkakalnis (Prancūzkalnis);
10. Kapčiamiesčio miestelyje- istorinis paminklas prie bažnyčios bolševikų šulinyje
nukankintiems Lietuvos partizanams;
66
11. Emilijos Pliaterytės kapas ir paminklas;
12. Vainežerio senovės gynybinis įtvirtinimas (vadinamas Okopa),
13. Mėčiūnų senovės gyvenvietė ir Mėčiūnų piliakalnis,
14. Dainaviškių senkapiai.
Ančios žiedas
Ančios kraštovaizdžio draustinis - tai Pietų Lietuvai būdingos formos, ištįsęs iš šiaurės į
pietus Ančios ežero dubaklonis su Mėčiūnų piliakalniu, XVII-XVIII a. Vainežerio gynybiniais
įtvirtinimais (Okopka), Vainežerio parku, Dainaviškių senkapiais. Gausius ežero užutekius,
pusiasalius labai mėgsta įvairių rūšių vandens paukščiai ir žinduoliai. Čia jie gyvena ir veisiasi.
Maršruto pradžia ir pabaiga: Veisiejų miesto aikštė
Maršruto ilgis: 21 km.
Kelionės maršrutu trukmė: apie 3 val.
Lankytini objektai:
1.Buvusio Veisiejų dvaro fligelis su parku, 2. Švenčiausiojo Jurgio bažnyčia 3. Senosios
žydų kapinės, 4. Juozo Neimonto kapas ir paminklas, 5. Esperanto kalbos kūrėjo Liudviko Lazario
Zamenhofo biustas, 6. Veisiejų istorinis miesto centras- urbanistikos paminklas, 7. Skulptūrų parkas
Veisiejų miesto centre; 8. Veisiejų uosis, 9. Vainežerio senovės gynybinis įtvirtinimas (vadinamas
Okopa) ir medžių muziejus, 10. Mėčiūnų piliakalnis, 11. Dainaviškių senkapiai.
Kapčiamiesčio žiedas
Asfaltas ir žvyrkelis, dalis jo eina mišku ir lauko keliais.
Maršruto pradžia ir pabaiga: Kapčiamiestis
Maršruto ilgis: 35 km
Kelionės maršrutu trukmė: apie 6 val.
Lankytini objektai:
Kapčiamiesčio miestelyje- istorinis paminklas prie bažnyčios bolševikų šulinyje
nukankintiems Lietuvos partizanams;
Paminklas Emilijai Pliaterytei ir jos kapas
Kapčiamiesčio girininkijos gamtos pažinimo takas.
Buvusio Veisiejų dvaro fligelis;
Šv.Jurgio bažnyčia;
Holokausto aukų kapai;
Skulptūrų parkas Veisiejų miesto centre;
Juozo Neimonto kapas ir paminklas miestelio centre;
Esperanto kalbos kūrėjo Liudviko Lazario Zamenhofo biustas;
Veisiejų istorinis miesto centras- urbanistikos paminklas;
Skulptūrų parkas Veisiejų miesto centre;
Veisiejų uosis;
Vainežerio parkas
Tranzitinis maršrutas nuo Lenkijos pasienio
Maršruto pradžia ir pabaiga: Maršruto pradžia – Lenkijos pasienyje, pabaiga – Lazdijai
Maršruto ilgis: 50 km.
67
Kelionės maršrutu trukmė: ~ 7 val.
Lankytini objektai:
Lazdijų krašto muziejus,
Laisvės kovų muziejus „Kraujo takais”,
Rudaminos piliakalnis,
Buvusio Rudaminos dvaro sodyba,
Šv. Trejybės bažnyčia,
Elveriškės piliakalnis,
Aštriosios Kirsnos dvaro sodyba,
Maišymų piliakalnis,
Šeštokų geležinkelio stotis,
Prano Dzūko sodyba- muziejus,
Kalniškės mūšio vieta.
MARŠRUTAI METELIŲ REGIONINIAME PARKE
Dusios ežero žiedas
Maršruto pradžia ir pabaiga: Metelių regioninio parko direkcija
Maršruto ilgis: 25 km arba 34 km
Kelionės maršrutu trukmė: apie 3 val.
Lankytini objektai:
Švč. Mergelės Marijos koplyčia (Kryžiai),
Giraitės piliakalnis;
Verstaminų piliakalniai,
Prelomciškės piliakalnis,
Meteliai;
Metelių Kristaus atsimainymo bažnyčia.
Metelių ežero žiedas
Lygi kelio danga: asfaltas, žvyrkelis, miško kelias.
Maršruto pradžia ir pabaiga: Metelių kaimo pabaiga nuo įrengtos poilsinės
Maršruto ilgis: 22 km.
Kelionės maršrutu trukmė: apie 2 val.
Lankytini objektai:
Obelninkų kaimas,
Statiškės mūšio vieta,
Didysis ir Drevėtasis Širvinto ąžuolai,
Metelių kaimas,
Kristaus atsimainymo bažnyčia Meteliuose.
Lazdijų TIC siūlo šiuos vandens maršrutus: „Veisiejai – Nemunas“, „Ančia – Nemunas“, „Ilgis –
Dumblelis“, „Snaigynas – Trikojis“, taip pat po Dusios, Metelio ežerus bei Niedaus upe.
68
15pav. Vandens turistų iškyla
16pav. Takas raiteliams Krosnos girininkijos miškuose
69
Vertybės,
rodikliai
Stiprybės Silpnybės Galimybės Grėsmės
Kultūros
ištekliai
Unikalus kultūros
paveldas, ypač dvarai,
piliakalniai.
Gausus kultūros vertybių
kiekis, jų koncentracija
bei įvairovė.
Vietos turizmo objektais
yra du regioniniai parkai
su turimais kultūriniais
ištekliais, kitose rajono
vietovėse esantys
archeologijos, istorijos
paminklai
reprezentuojantys
Lietuvos valstybingumą
istoriją ir
nepriklausomybės kovas,
muziejai, taip pat
gynybinis kultūros
paveldas .
Pažymėtina, kad turizmo
infrastruktūra ir
paslaugos (palyginus su
kitais rajonais) yra
pasiskleidusi po rajono
teritoriją.
Švari aplinka. Turizmo
išteklių tarša minimali.
Nepakankamai išnaudojami
kultūriniai ištekliai:
kultūrinio paveldo
panaudojimas turizmo
turizmo vystymui;
istorinių objektų
pritaikymas turizmui.
Nepakankamai finansuojami
kultūros vertybių tvarkymo,
tyrimų, apsaugos darbai.
Platus kultūros paveldo
integravimas į pažintinio
turizmo plėtrą.
Efektyvus kultūros paveldo
propagavimo, edukacinis
darbas, kultūros paveldo
objektų integravimas į Pietų
Lietuvos turizmo programas,
maršrutus;
Istorinių objektų – rusų statytų
dzotų pritaikymas pažintiniam
turizmui
Nerekonstruojami ir
privatizuojami ar grąžinami
lankytini objektai gali
sunykti.
Medinės liaudies
architektūros – unikalaus
etnokultūrinio
kraštovaizdžio elemento
sunykimas.
Kai kurių objektų,
kompleksų nykimas, vertės
požymių netekimas.
70
Vertybės,
rodikliai
Stiprybės Silpnybės Galimybės Grėsmės
Gamtos
ištekliai
Palyginus su gretimais
Suvalkijos rajonais
rajone yra gausūs
gamtiniai turizmo ir
poilsio (savaitgalio ir
atostogų) ištekliai: trys
didieji Lietuvos ežerai,
tinkami vandens
sportui; įvairūs
natūralūs upių ir ežerų
kraštovaizdžiai; yra
upių, tinkamų vandens
turizmui; miškai,
tinkami grybavimui,
uogavimui, medžioklei
Yra 22 saugomos
teritorijos, nemažai
gamtos paminklų ir kitų
lankytinų gamtos
paveldo vertybių ir kt.
Ne visos gamtos vertybės
eksponuojamos bei lengvai
surandamos, nepažymėtos kelio ar
kt. informacijos ženklais.
Palyginti nedidelis rekreacinės
paskirties miškų kiekis.
Gamtos išteklių pritaikymas
turizmui;
Gerinti lankomų gamtos
objektų infrastruktūrą: įrengti
privažiavimus, nuorodas,
automobilių stovėjimo aikšteles
ir pan.
Nesaugomiems gamtos
objektams dėl gamtinių
sąlygų kyla grėsmė išnykti.
Estetiniai
ištekliai
Itin vertinga tai, kad
vietovė – miškingas
regionas. Didelė faunos
įvairovė. Teritorijoje
yra 2 regioniniai
parkai.
Yra minimali turizmo
infrastruktūra: TIC,
siūlomi dviračių,
Tobulintina turizmo informacijos
infrastruktūra:
Reikalingas informacinių
stendų, schemų, ženklų kt.
atnaujinimas.
Būtina miško poilsiaviečių
rekonstrukcija ir remontas.
Dviračių turizmo trasos kai kurios
atkarpos sutapatintos su
Mokesčių už stovyklavimą,
automobilių stovėjimą ir pan.
rinkimas, kaupiant lėšas objektų
aplinkos priežiūrai.
Būtinos infrastruktūros
sukūrimas: asfaltuotų kelių,
aikštelių ir pan., apsaugo
kraštovaizdį nuo dulkių, nuo
automobilių parkavimo žalioj
Dėl nepakankamos
informacijos apie
reikšmingus objektus
patiriamos nemalonios
emocijos, nes dalis
lankytojų nesugeba rasti ar
privažiuoti (neįgalūs) prie
lankytinų objektų
vietovėje.
71
Vertybės,
rodikliai
Stiprybės Silpnybės Galimybės Grėsmės
pėsčiųjų, vandens
turizmo produktai. Yra
galimybės plėtoti
turizmo infrastruktūrą.
automobilių keliais.
zonoj ir tt.
Europos Sąjungos bei kitų
įvairių fondų parama‘
Bendradarbiavimas su
regioniniais parkais,
seniūnijomis, savivaldybe
Išplėtota turizmo infrastruktūra
(paplūdimiai, poilsiavietės,
stovyklavietės, turizmo
informacijos paslaugos,
nuorodos prie kelių ir lankytinų
objektų), pritaikyta įvairioms
turistų grupėms, turizmo
rūšims.
Dėl sunkiai ribojamos
privačios veiklos sunkėja
sąlygos turistams vandenų
pakrančių teritorijose ir
pan.
Rekreaciniai
ištekliai
Gamtinis potencialas
palankus plėtoti ribotą
rekreaciją.
Skiriamos lėšos
rekreacijai,
skatinančios šio
sektoriaus
infrastruktūros
vystymąsi.
Patrauklūs rekreacijai
kultūriniai ištekliai.
Didelę rekreacinę vertę
turintys gamtiniai
ištekliai.
Vietinių gyventojų
poreikis savaitgalius ir
atostogas praleisti
Nėra modernaus kempingo.
Prastoka rajono kelių būklė;
Trūksta informacijos vietos ir
užsienio turistams;
Nepakankamai išvystytas
rekreacinių teritorijų tinklas;
Kultūros vertybės nėra
pakankamai naudojamos teikiant
turizmo paslaugas
Sukurti regiono patogią
trumpalaikio poilsio vietų
gamtoje.
Įrengti naujas ir rekonstruoti
esamas dviračių ir pėsčiųjų
turistines trasas.
Sukurti reikiamą infrastruktūrą
kultūros ir gamtos objektų
lankymui.
Plėtoti informacinę sistemą.
Vyriausybė daug dėmesio skiria
turizmo plėtrai šalyje;
Europos Sąjungos struktūriniai
fondai numato finansinę paramą
turizmo infrastruktūros plėtrai;
Galimas lėšų skyrimas
rekreacijos projektams
Aplinkos užterštumo
augimas.
Plėtoti turizmą gali trukdyti
tokios grėsmės:
nebus gebėjimų įsisavinti
ES paramą;
nepakankami gebėjimai
rekreacinių teritorijų
tvarkymo srityje;
menka bendruomenės
iniciatyva įgyvendinant
kultūros ir aplinkos
apsaugos projektus.
72
Vertybės,
rodikliai
Stiprybės Silpnybės Galimybės Grėsmės
arčiau namų.
Dalis gyventojų
pasirengę mokėti už
rekreacijos paslaugas.
įgyvendinti iš nacionalinio ir
savivaldybės biudžeto.
Veisiejų m.u. miškotvarkos
projekte plane numatytos
priemonės, kurios padės poilsio
miškuose infrastruktūrą.
top related