viesasis transportas

Kriminologinis tyrimas

2008 m. Vilnius

AKTUALUMAS

Gana dažnai viešasis transportas susilaukia kritikos, kad jis pritraukia nusikaltėlius, todėl padaugėja smurto incidentų, apiplėšimų. Užsienio turistams skirtuose internetiniuose puslapiuose tvirtinama, kad nusikalstamumas Lietuvoje menkas, tačiau siūloma saugotis kišenvagių viešajame transporte.Vis dėlto objektyvių duomenų ir šio reiškinio tyrimų yra labai nedaug.

Pastaraisiais metais bendravimo kultūra viešajame transporte neatpažįstamai pasikeitė. Vagystės iš kišenių, nemalonus kūnų trynimasis bei šleikštulį keliantys asocialūs bendrakeleiviai nebėra didžiausi viešojo transporto trūkumai ar galintys ištikti nemalonumai. Iš tiesų kelionė troleibusu arba autobusu gali sukelti stresą ar išgąstį, todėl tampa rimtu iššūkiu didmiesčio kasdienybėje.

TYRIMO TIKSLAS

Nustatyti nusikalstamumo paplitimą Vilniaus miesto viešajame transporte ir pasiūlyti būdus jam mažinti.

UŽDAVINIAI

1. Nustatyti, ar nusikalstamos veikos viešajame transporte – būdingas reiškinys.

2. Nustatyti labiausiai paplitusias nusikalstamas veikas viešajame transporte.

3. Išsiaiškinti žmonių reakciją į daromas nusikalstamas veikas.

4. Pasiūlyti priemones saugumui didinti.

HIPOTEZĖS

• Vilniaus viešajame transporte nusikalstamumas yra dažnas reiškinys.

• Labiausiai paplitusi nusikalstama veika – vagystė.

• Visuomenė į viešajame transporte daromas nusikalstamas veikas reaguoja pasyviai.

METODAI

• Apklausa (anketavimas)

• Statistikos analizė

• Teisės aktų ir literatūros analizė ir vertinimas

NUSIKALSTAMUMAS

Tai visuomeninis reiškinys, procesas, kurį sudaro visuma baudžiamų veikų, padarytų tam tikroje teritorijoje per tam tikrą laikotarpį.

Šaltinis: J. Bluvšteinas (atsakingasis redaktorius) “Kriminologija”. Vilnius, 1994.

VIEŠASIS TRANSPORTASTai yra modernus asmenų pervežimo būdas, kai naudojamos transporto priemonės, galinčios pervežti didelį kiekį žmonių per trumpą laiką. Už viešojo transporto paslaugas paprastai mokama perkant atitinkamą vienkartinį ar daugkartinį bilietą.

ISTORIJA

Iki XIX a. antros pusės vyravo arklinis transportas. Prekės ir žmonės buvo vežami dvikinkiais vežimais – brikais ir paprastaisiais vienkinkiais valstietiškais vežimais. Aukštieji pareigūnai ir turtingesni gyventojai jodinėjo arkliais arba važinėjo karietomis, traukiamomis dviejų, trijų ir daugiau arklių.

Šaltinis: “Vilniaus autobusai: įmonės istorija ir dabartis”

DABAR

Vilniuje viešajam transportui naudojami:• autobusai, • troleibusai,• maršrutiniai taksi.

Pagal Vilniaus miesto savivaldybės 2007 m. ataskaitą,

Vilniaus miestą aptarnauja 78 autobusų maršrutai. Darbo dienomis mieste važinėja 300 autobusų. Nuo 2007 m. balandžio 15 d. naktimis prieš poilsio dienas pradėjo važinėti naktiniai autobusai. (Iš viso 2007 m. balandžio - gruodžio mėnesių naktimis buvo pervežta apie 113 tūkst. keleivių.). Autobusais kasdien pervežama apie 298 tūkstančiai keleivių.

Vežėjų, keleivių bei kontrolę vykdančių asmenų teises, pareigas bei atsakomybę LR

reglamentuoja šie teisės aktai:

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas

Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatai

Važiavimo maršrutiniais autobusais bei troleibusais taisyklės

Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės

Vežėjų teisės ir pareigos

• Vežėjas privalo užtikrinti autobusų ir troleibusų keleivių saugumą ir

transporto priemonių švarą (VAŽIAVIMO MARŠRUTINIAIS AUTOBUSAIS IR TROLEIBUSAIS TAISYKLĖS,

II d. 3 punktas).

• Vežėjai privalo užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimą kelių transporto priemone, maksimalius patogumus transporto priemonėse ir stotyse. Vežėjo ekipažo darbuotojai privalo būti mandagūs ir paslaugūs keleiviams bei nedelsdami šalinti keleivių aptarnavimo trūkumus nepriklausomai nuo jų atsiradimo priežasčių. (KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMO KELIŲ TRANSPORTU TAISYKLĖS (patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 105 d. įsakymu Nr. 130) (2)

• Draudžiama vežti neblaivius keleivius, nešvariais drabužiais, su draudžiamu vežti bagažu, rūkančius salone, trikdančius keleivių ramybę. Ekipažas arba kontrolierius turi teisę išlaipinti tokius keleivius artimiausioje bet kurio tipo stotelėje.( KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMO KELIŲ TRANSPORTU TAISYKLĖS (patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 105 d. įsakymu Nr. 130)

Vežėjų teisės ir pareigos (2)

Užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimą, nepriekaištingą ir paslaugų keleivių aptarnavimą (neleisti šiurkštaus, keleivių orumą įžeidžiančio elgesio, rūkymo salone, garso ir vaizdo aparatūros dideliu garsu naudojimo, nepriimtino bent vienam keleiviui, ir pan.), nepriimti ir išlaipinti artimiausioje bet kurio tipo stotelėje neblaivius keleivius, trikdančius keleivių ramybę ir kliudančius ekipažų darbui; įvertindamas susidariusią situaciją – pristatyti į artimiausią policijos įstaigą keleivius, trikdančius kitų keleivių ramybę, jei jų elgesys kelia grėsmę saugiam keleivių vežimui, arba iškviesti policiją, tam naudodamas mobilaus ar kito galimo ryšio priemones; (KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMO KELIŲ TRANSPORTU TAISYKLĖS (patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 105 d. įsakymu Nr. 130)

Ekipažas turi teisę:

1) išlaipinti keleivius, atsisakiusius sumokėti už važiavimą;

2) nepriimti arba išlaipinti neblaivius, su nešvariais drabužiais, su draudžiamu vežti bagažu ar kitaip pažeidžiančius Keleivių ir bagažo vežimo taisykles keleivius artimiausioje bet kurio tipo stotelėje;

LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ TRANSPORTO KODEKSAS

55 straipsnis. Atsakomybė už kelių transporte galiojančių taisyklių pažeidimą.

Keleivių, bagažo ir krovinio vežimo saugumo ir kitų taisyklių kelių transporte pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Keleivių teisės ir pareigos

Keleiviams draudžiama: 3) rūkyti, valgyti, gerti, šiukšlinti, triukšmauti ar kitokiais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir trukdyti kitiems keleiviams.(VAŽIAVIMO MARŠRUTINIAIS AUTOBUSAIS IR

TROLEIBUSAIS TAISYKLĖS, III d. 11 punkto 3 papunktis).

Viešosios tvarkos pažeidimo turinys atskleistas LR BK 284 str.: viešosios tvarkos pažeidimas čia apibūdinamas kaip įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios arba vandališki veiksmai demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, kai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, taip pat visuomenės rimties ar tvarkos trikdymas necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu.

Vežėjų, ekipažų ir keleivių kontrolę vykdančių asmenų teisės ir pareigos:

14.6. Nustatę, kad keleiviai pažeidžia šias Taisykles ir už tai numatyta administracinė atsakomybė, kontrolę atliekantys pareigūnai paima iš keleivio baudą arba surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tuo pat metu keleiviai, važiavę arba vežęsi bagažą be bilietų, turi įsigyti bilietus, kuriuos kontroliuojantys asmenys paima, o jei keleivis pareiškia, kad jam bilietas reikalingas, išduoda pažymą apie bilieto paėmimą. Važiuojantys nešvariais drabužiais arba besivežantys draudžiamą vežti bagažą keleiviai turi būti artimiausioje bet kurio tipo stotelėje išlaipinti iš transporto priemonės. (KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMO KELIŲ TRANSPORTU TAISYKLĖS (patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 105 d. įsakymu Nr. 130)

20. Pagal savo kompetenciją vykdydami kontrolės funkcijas, kontrolieriai turi teisę:

20.5. asmenims, padariusiems administracinį teisės pažeidimą keleiviniame kelių transporte, įstatymų nustatyta tvarka skirti administracinę baudą, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu;

20.8. asmenims, padariusiems administracinį teisės pažeidimą keleiviniame kelių transporte, įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių

teisės pažeidimų protokolą. (KELEIVINIO KELIŲ TRANSPORTO KONTROLĖS NUOSTATAI)

Siekdami pasiekti tyrimo tikslus bei paneigti arba patvirtinti iškeltas hipotezes apklausėme 192 asmenis Vilniaus viešojo transporto stotelėse.

Apklausa buvo vykdoma 2008m. lapkričio 5-6 dienomis.

Nusikalstamumas Vilniaus viešajame transporte(Anketa)

1. Jūsų amžius. ____

2. Lytis VyrasMoteris

3. Ar naudojatės viešuoju transportu (autobusais, troleibusais) Vilniuje? Taip Ne

4. Kaip dažnai naudojatės viešuoju transportu?KasdienKartaisRetai

5. Ar jaučiatės saugus viešajame transporte?TaipNeNežinau

6. Ar jūs (arba jūsų šeimos nariai) esate nukentėję viešajame transporte?TaipNe (tęskite nuo 10 klausimo)

7. Jei nukentėjo šeimos narys, parašykite jo amžių. ____

8. Kokiu būdu nukentėjote (arba nukentėjo jūsų šeimos narys)?ApvogėSumušėPriekabiavoKita (įrašykite) _________________

9. Kokių veiksmų ėmėtės?Pranešiau teisėsaugos institucijomsSulaikiau nusikaltėlįPastebėjau per vėlai, todėl jokių veiksmų nesiėmiauKita (įrašykite) ___________________

10. Ar esate pastebėjęs viešajame transporte žmonių, darančių nusikalstamas veikas?TaipNe

11. Jei taip, kokių veiksmų ėmėtės?Prisidedu prie nusikaltėlioPadedu aukai (paaiškinkite kaip) ______________Pranešu teisėsaugos institucijomsNieko nedarau

12. Kokių imatės saugumo priemonių važiuodami viešuoju transportu?__________________________________________________________________________________________________________________________________

13. Kokių siūlote imtis saugumo priemonių?__________________________________________________________________________________________________________________________________

Ribinė atrankos paklaidaBuvo apklausti 192 asmenys.Iš jų viešajame transporte nukentėjo 92.Apskaičiuojame kiek procentų nuo visų apklaustųjų sudaro nukentėję:(92*100%)/192 = 47,92%

Ribinės atrankos paklaidos formulė:m-2√(m(100%-m)/n)<M<m+2√(m(100%-m)/n)

47,92%-2√ (47,92%(100%-47,92%)/192) < M < 47,92%-2√ (47,92%(100%-47,92%)/192)

47,92%-7,21% < M < 47,92%-7,21%

Ribinė atrankos paklaida yra 7,21 %

Ribinė atrankos paklaida

Aibės vienetų skaičius – 192

Respondentų skaičius

Ribinė atrankos paklaida

Paklaidos intervalas

Nukentėję viešajame transporte

92 47,92% 7,21% 40,71%-55,13%

Apklaustųjų skaičius pagal amžių

iki20

21-30

31-40

41-50

virš51

40

110

12 18120

20

40

60

80

100

120

Asm

enų

skai

čius

Amžiaus grupės

Apklaustųjų lytis

38%

62%

VyrasMoteris

Apklaustųjų skaičius, kurie naudojasi viešuoju transportu

93%

7%

NaudojasiNesinaudoja

Naudojimosi viešuoju transportu dažnumas

51%

29%

20%KasdienKartaisRetai

Apklaustųjų nuomonė apie saugumą viešajame transporte

27%

52%

21%

SaugusNesaugusNežinau

Apklaustųjų skaičius, kurie nukentėjo viešajame transporte

48%

52% NukentėjoNenukentėjo

Nukentėjusiųjų skaičius pagal amžiaus grupes

iki 20 21-30 31-4041-50

virš 51

40

110

12 1812

22

42

416

80

20

40

60

80

100

120

Apklaustųjų skaičius (pagal amžių)Iš jų, kiek nukentėjo viešajame transporte

Kaip nukentėjo apklaustieji

78%

2%

9%11%

ApvogėSumušėPriekabiavoKita

Kokių veiksmų ėmėsi nukentėję

17%

7%

59%

17%

Pranešė teisėsaugosinstitucijoms

Sulaikė nusikaltelį

Per veliai pastebėjo,todėl jokių veiksmųnesiėmė

Kita

Ar apklaustieji pastebi nusikaltimus viešajame transporte

38%

62%

PastebiNepastebi

Dažniausios apklaustųjų reakcijos pastebėjus nusikaltimą

0%

39%

14%

47%

Prisidėjo prienusikaltėlio

Padeda aukai

PranešateisėsaugosinstitucijomsNieko nedaro

APKLAUSOS IŠVADOS

• Beveik pusė apklaustųjų kasdien naudojasi viešuoju transportu.

• Daugiau nei pusė apklaustųjų viešajame transporte jaučiasi nesaugūs.

• Pusė apklaustųjų yra nukentėję viešajame transporte. Didžioji dauguma nukentėjo nuo vagystės.

• Daugiau nei pusė nukentėjusių asmenų nieko nedarė, nes pastebėjo per vėlai.

• Asmenys, pastebintys daromas nusikalstamas veikas viešajame transporte arba nieko nedaro, arba padeda aukai. Deja, tik labai maža dalis praneša teisėsaugos institucijoms.

Padedu aukai. Kaip?

• Teko sakyti: “Jus apvaginėja”;

• Sudrausminu nevykėlius;

• Imu šaukti ir nemotyvuotai elgtis;

• Įspėju;

• Perspėju apie vagį, kad saugotų rankinę;

• Garsiai paskelbiu, kad autobuse yra vagis.

Kokių imatės saugumo priemonių važiuodami viešuoju transportu? (1)

• Jokių, kaip tik natūrali savisauga, nenaudojant jokių ginklų;

• Saugausi pats; • Saugau savo daiktus kuo arčiau savęs;• Reguliariai tikrinu rankinės užsegimą;• Vengiu spūsčių;• Vengiu įtartinų asmenų, nesėdu prie jų;• Dairausi, neleidžiu sau atsipalaiduoti;• Nelendu neaiškiem “tipam” į akis;• Nesėdu prie “marozų” ir valkatų;• Nesinešioju grynų pinigų;

Kokių imatės saugumo priemonių važiuodami viešuoju transportu? (2)

• Nieko neturiu kišenėse;• Užsisegu kišenes;• Nerodau vertingų daiktų;• Be reikalo neišsitraukiu telefono ar piniginės;• Stengiuosi nesinaudoti telefonu, kol važiuoju viešuoju

transportu;• Einu į autobuso priekį, kuo arčiau vairuotojo;• Sėduosi į vietą, kur geresnė transporto priemonės

apžvalga;• Nevažiuoju naktimis;• Jei pasitaiko priekabiaujančių žmonių, stengiuosi juos

ignoruoti, persėsti į kitą vietą ar net išlipti iš autobuso/troleibuso.

Apklaustųjų pasiūlymai dėl asmeninio saugumo viešajame transporte:

• Neprovokuoti įtartinų asmenų;• Saugoti savo daiktus, saugotis pačiam;• Nesikišti patiems, kur nereikia;• Būti atidiems tiek lipant į transporto priemonę, tiek joje

būnant;• Vengti naudotis transportu tamsiu paros metu;• Nevažinėti viešuoju transportu

Apklaustųjų pasiūlymai dėl nusikalstamumo viešajame transporte

mažinimo:• Vairuotojui įvesti tiesioginį ryšį su policija;• Didinti kontrolierių kiekį ir jų įgaliojimus;• Suteikti daugiau įgaliojimų vairuotojams;• Viešajame transporte įrengti stebėjimo kameras;• Kiekviename autobuse – po kontrolierių/apsauginį/policijos

pareigūną;• Daugiau sėdimų vietų;• Mažinti grūstis viešajame transporte;• Didinti transporto srautą;• Viešinti kišenvagius, informuoti apie juos visuomenę, stotelėse

iškabinti jų nuotraukas;• Patiems būti aktyvesniems – jei matome nusikaltėlius, reikia imtis

priemonių, nebūti abejingiems.

Troleibusų vairuotojų komentaras:Mikroklimatas, atmosfera bei nuotaika troleibuse priklauso ir nuo pasirinkto maršruto, ir nuo paros meto. Įsėdus į troleibusą Vilniaus Antakalnyje, kelionė tikriausiai bus rami, bet jei važiuoji vėlyvą vakarą iš stoties - lauk bėdos. Štai sostinės 19 troleibuso vairuotojas Aleksandras Matvejevas tikina nepastebintis piktų, priekabių, agresyvių keleivių. "Žinot, neteko girdėt ir matyt. Naujųjų metų proga pasitaiko: rūko, geria", - sakė daugiau kaip tris dešimtmečius troleibusą vairuojantis vyriškis. Tuo metu iš sostinės stoties judančiame 16-ajame pakliūti į nemalonų nuotykį - tikimybė didesnė, nes čia kelionę pradeda visas tamsusis stoties kontingentas: narkomanai, vagišiai, benamiai. Šio maršruto vairuotojas Jevgenijus Zapolskis galėtų papasakoti ne vieną nemalonią istoriją, nutikusią sėdinčiam prie troleibuso vairo. Netgi neseniai įrėžtas ir gilus randas ant Jevgenijaus kaktos primena, kad viešojo transporto salone verčiau nesitikėti tokios ramybės kaip ligonių palatoje. "Dešimtą vakaro, po darbo, važiavau namo. Susidūriau su keturiais išgėrusiais vaikinais: jie pradėjo kibti prie visų keleivių. Aš sėdėjau ramiai, kol nejudino. Bet kai prilindo prie manęs, teko išlipus muštis", - pasakojo J.Zapolskis, tą kartą nukentėjęs kaip keleivis. Jo pastebėjimu, vėlyvu metu troleibusuose nutinka daugiau incidentų nei dieną. "Netgi šią savaitę, važiuojant iš stoties, įlipo čigonai ir užsinorėjo išlipti tarp stotelių. Priėjo prie manęs ir paprašė išleisti. Bet kai nesutikau, patys duris atidarė - tiesiog išlaužė. Teko prastovėti visą reisą", - sakė patyręs vairuotojas.

Nuomonė (1):

Susiklosčiusią padėtį viešajame transporte (kaip ir kitose viešose erdvėse) mokslininkai sieja su kultūriškai ir teisiškai pripažinta savanaudiško intereso pirmenybe ir viršenybe. Vienos rūšies savanaudiškumas baudžiamas, kitos – skatinamas.

Nuomonė (2):

Mykolo Romerio universiteto psichologijos profesorė Rita Žukauskienė: “Uždaroje erdvėje, tokioje kaip troleibusas ar autobusas susiklosto saviti santykiai tarp žmonių, kurie pirmą kartą priversti būti taip arti vienas kito. Piktiems ir gašliems asmenims troleibusas yra itin dėkinga erdvė parodyti savo galią ir sukelti baimę kitiems. Priekabiautojui kiti keleiviai yra žiūrovai. Liudininkų, kurie negali pasitraukti, dėmesys ir baimė dar labiau skatina taip elgtis - jie jaučiasi labai galingi, valdantys visą troleibusą. Chuliganams tai yra saviraiškos būdas. Be to, auka įspraudžiama į kampą - ji negali pabėgti. Taip pat nėra kontroliuojančio asmens - vairuotojas tik dirba savo darbą.

Nuomonė (3):

Policijos departamento Viešosios policijos skyriaus vyriausiasis specialistas Sigitas Urbonas priduria, kad visuomenė pati užaugino šiuos asmenis, gadinančius keliones kitiems. "Kai nieko nedarome, su kiekviena diena jie darosi vis akiplėšiškesni. Visuomenė jų bijo, svarbiausiu momentu neištariame: "Baik“.Policija neturi daug galios saugumui viešajame transporte užtikrinti. "Gavusi pranešimą policija sureaguoja, bet sunku sugaudyti tikslų troleibusą. Be to, per penkias minutes nuo įvykio visos aplinkybės gali būti pasikeitusios."

Nuomonė (4):

“Vilniaus troleibusai” direktorius J. Bagdonavičius: Smurto troleibusuose problema yra subtili, aiškiai neapčiuopiama, statistikos lentelėse neišskiriama ir neišsprendžiama per vieną dieną. Jį pasiekia žinios nebent apie vieną chuliganizmo atvejį iš tūkstančio, ir tai tik apie patį žiauriausią ar skaudžiausią. Jeigu kas nors troleibuse rūkė, pastūmė, keikėsi, - niekas nebepraneša - tai daryti jau tarsi nieko baisaus.

Patarimai gyventojams,  kaip apsisaugoti nuo

nusikaltimų (Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras)

• Venkite atokių autobusų stotelių, ypač tamsiu paros metu.

• Tuščiame autobuse sėskitės arti vairuotojo ar kontrolieriaus.

• Viešajame transporte stipriai laikykite rankinę užsegtą taip, kad vagis neištrauktų piniginės.

Keliauti viešuoju transportu tapo pavojinga. Kol kas saugumą juose galime užtikrinti tik patys, jei būsime drąsūs, solidarūs ir neabejingi. Tiesa, ateityje miesto transporto salonuose neabejotinai bus įrengtos stebėjimo kameros, bet kol kas tai per didelė prabanga (“Vilniaus troleibusai” direktoriaus J. Bagdonavičiaus, teigimu, įrengti vienoje transporto priemonėje vaizdo stebėjimo sistemą atsieitų apie 100 tūkst. litų).

IŠVADOS

• Vilniaus viešajame transporte nusikalstamumas yra dažnas reiškinys.

• Labiausiai paplitusi nusikalstama veika – vagystė. Dažnos ir smurtinės veikos.

• Visuomenė į nusikalstamas veikas viešajame transporte iš esmės reaguoja pasyviai.

• Liudininkų reakcijos nebuvimas skatina pažeidimus tapti rutina, įprastu kasdieniu dalyku. Pažeidėjas pripranta prie pasyvios aplinkinių reakcijos ir abejingumo bei to tikisi.

Šaltiniai:• Bluvšteinas J. (atsakingasis redaktorius). Kriminologija. Vilnius: Pradai,

1994.• Vilniaus autobusai: įmonės istorija ir dabartis, 2004 m.• Vilniaus miesto savivaldybės ataskaita 2007.• LR Kelių transporto kodeksas// V.Ž. 1996, Nr. 119-2772.• LR susisiekimo ministro 1997 m. balandžio 15 d. įsakymas Nr. 130.

„Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės“.• LR susisiekimo ministro 1997 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. 150 „Dėl

Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatų patvirtinimo“// V.Ž. 2004, Nr.147-5333.

• Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimas Nr. 1-967 „Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklės“.

• Gavėnaitė A. (2003). Patarimai gyventojams, kaip apsisaugoti nuo nusikaltimų. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras. http://www.nplc.lt/vz/vz5/patarimai-ag.doc (2008 11 02)

• Širvinskas M. (2008). Atsargiai – troleibusas! http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=19186536 (2008 11 08)

• Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras. http://www.nplc.lt• Vilniaus autobusų parkas. http://www.vap.lt

Tyrimą rengė:

• Vaida Sidabraitė,

• Jūratė Ramanauskaitė,

• Aurelija Stasiūtė,

• Margarita Nazarova,

• Viktorija Suslavičiūtė,

• Ligita Kuliešaitė,

• Darius Kazinec.TEbd5-01

Dėkojame už dėmesį!