visuomenĖs darnaus vystymosi samprata: darnaus vystymosi nuostatŲ diegimas mokykloje

VISUOMENĖS DARNAUS VYSTYMOSI

SAMPRATA: DARNAUS VYSTYMOSI

NUOSTATŲ DIEGIMAS MOKYKLOJEStasys Ruiba

Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija

DARNAUS VYSTYMOSI KONCEPCIJOS

BRUOŽAI YRA PASKELBTI

Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d.

nutarimu Nr. IX–1700 patvirtintose

Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų

nuostatose

STRATEGIJOS 2003–2012 M. NUOSTATOS

Pereinama prie naujos turinio formavimo politikos, orientuotos į bendrųjų

gebėjimų, vertybinių nuostatų ugdymą ir dabarties žmogui būtinų

kompetencijų suteikimą, grindžiamos ne tiek žinių perteikimu ir perėmimu,

kiek jų analize, kritišku vertinimu ir praktiniu naudojimu, glaudžiai

siejančios švietimo turinį su įvairių sričių gyvenimo praktika, realiomis

problemomis ir jų sprendimų paieška.

Įdiegiami aktyvūs, savarankiškumą ir bendradarbiavimą skatinantys

mokymosi metodai ir savarankiškos veiklos praktika.

Mokytoją – žinių turėtoją ir perteikėją keičia mokytojas – mokymosi

organizatorius, mokymosi galimybių kūrėjas, mokymosi patarėjas,

partneris, tarpininkas tarp mokinio ir įvairių šiuolaikinių informacijos

šaltinių.

JUNGTINIŲ TAUTŲ EUROPOS EKONOMIKOS KOMISIJOS

DARNAUS VYSTYMOSI ŠVIETIMO STRATEGIJA

TIKSLAS

• Strategijos tikslas – paskatinti JTEEK regiono valstybes plėtoti

ir integruoti darnaus vystymosi aspektus į formaliojo švietimo

sistemą – į visus tinkamus mokomuosius dalykus, taip pat į

neformalųjį ir informalųjį švietimą (savišvietą).

• Visuomenė taip įgis darnaus vystymosi žinių ir gebėjimų, didės

žmonių kompetencija ir pasitikėjimas, taip pat galimybės siekti

sveiko ir našaus gyvenimo harmonijoje su gamta, rūpinantis

visuomenės vertybėmis, lyčių lygybe ir kultūrų įvairove.

PRINCIPAI (1)

• Būtina atsižvelgti į tai, kad darnaus vystymosi samprata yra

kintama. Dėl to į darnų visuomenės vystymąsi turėtų būti

žiūrima kaip į mokymosi procesą.

• Darnaus vystymosi ugdymo tikslai turėtų būti žinios,

gebėjimai, supratimas, požiūriai ir vertybės.

• Darnaus vystymosi švietimas plėtojamas kaip plati,

visapusiška koncepcija, apimanti tarpusavyje susijusius

aplinkos apsaugos, ekonomikos ir socialinius klausimus.

PRINCIPAI (2)• Darnaus vystymosi švietimas yra visą gyvenimą – nuo

vaikystės iki aukštojo mokslo ir suaugusiųjų mokymo –

trunkantis procesas, platesnis, nei formalusis švietimas.

<...> Jis turėtų būti įtrauktas į visų lygių mokymo

programas, įskaitant profesinį mokymą, pedagogų rengimą

ir tęstinį specialistų ir pareigūnų kvalifikacijos tobulinimą.

• Aukštasis mokslas turėtų ženkliai prisidėti prie darnaus

vystymosi švietimo, kuriant atitinkamas žinias ir ugdant

kompetencijas.

KOMPETENCIJOS: MOKYMASIS MOKYTIS

• Kritinis mąstymas, gebėjimas formuluoti analizės

reikalaujančius klausimus.

• Sisteminis mąstymas, reiškinių, problemų kompleksiškumo

suvokimas.

• Problemų sprendimas, kliūčių įveikimas

• Problemų formulavimas, pokyčių valdymas.

• Į ateities perspektyvą orientuotas, kūrybiškas mąstymas.

• Visuminis požiūris, tarpdalykinių ryšių supratimas.

KOMPETENCIJOS: MOKYMASIS VEIKTI

• Mokymasis (žinių taikymas) įvairiuose realaus

gyvenimo kontekstuose.

• Sprendimų priėmimas neapibrėžtose situacijose

(nesant išsamios informacijos).

• Gebėjimas valdyti kritines ir rizikingas situacijas.

• Atsakinga veikla.

• Savigarba veikloje.

• Veikla esant apribojimams.

KOMPETENCIJOS: MOKYMASIS “BŪTI”

• Pasitikėjimas savimi.

• Saviraiška ir komunikavimas.

• Streso valdymas.

• Gebėjimas identifikuoti ir svarstyti vertybines

nuostatas.

KOMPETENCIJOS: MOKYMASIS GYVENTI IR DIRBTI DRAUGE

• Atsakinga veikla – vietos ir globaliu mastu.

• Veikla, gerbiant kitus.

• Suinteresuotų grupių ir jų interesų identifikavimas.

• Bendradarbiavimas/darbas komandoje.

• Demokratškas dalyvavimas priimant sprendimus.

• Derybos ir sutarimo pasiekimas.

• Įsipareigojimų pasiskirstymas (subsidiarumas).

TEMOS (1)

• Taika ir konfliktai (tarptautiniai santykiai, saugumas ir konfliktų

sprendimas, bendradarbiavimas).

• Etikos principai ir jų filosofinis pagrindimas.

• Biologinė ir kraštovaizdžio įvairovė.

• Gamybos ir vartojimo modeliai.

• Pilietiškumas, demokratija ir valdžia/valdymas.

• Gamtos išteklių valdymas/tvarkymas (vanduo, dirvožemis,

naudingosios iškasenos, miškas ir kiti „gyvieji” ištekliai.

• Žmogaus teisės (lyčių, tautinių grupių, amžiaus grupių).

• Asmeninė ir šeimos sveikata (sveika gyvensena, AIDS, narkotikų

prevencija).

TEMOS (2)

• Su aplinkos kokybe susiję sveikatos aspektai (saugus maistas

ir geriamasis vanduo, oro kokybė).

• Skurdo mažinimas.

• Kultūros įvairovė.

• Ekonomikos plėtra.

• Miesto/kaimo plėtra.

• Socialiai atsakingas verslas.

• Aplinkos apsauga (aplinkos kokybė, atliekų tvarkymas).

• Ekosisteminis požiūris aplinkos apsaugoje.

• Klimato kaita.

ES PAGRINDINĖS KOMPETENCIJOS

• Komunikavimas gimtąja kalba.

• Komunikavimas užsienio kalbomis.

• Matematinis, gamtamokslinis, technologinis raštingumas.

• Informacijos–komunikacijos technologijos.

• Mokymasis mokytis.

• Verslumas.

• Socialinė-pilietinė ir tarpasmeninė–tarpkultūrinė kompetencija.

• Kultūros raiška.

DARNAUS VYSTYMOSI PARADIGMA ŠVIETIME

• Sisteminis požiūris.

• Turinio modernizavimas ir aktualizavimas.

• Konkretus kontekstas pagrindinių asmens

kompetencijų plėtotei.

• Naujos pedagogo, kaip mokymosi

organizatoriaus, kompetencijos.

MOKYTOJŲ RENGIMO IŠŠŪKIAI

• Daugiau savarankiškų tyrimų ir debatų nei mokymo.

• Tarpdalykiškumas ir aktualijų įtraukimas į studijų

programas.

• Žinių kompleksiškumo ir dinamiškumo pripažinimas.

• Bendradarbiavimas su socialiniais ir verslo partneriais rengiant

studijų programas.

• Informacijos-komunikacijos technologijų naudojimas, ypač

siekiant aktualizuoti studijų turinį.

• Nuotolinis ir lankstus mokymasis.

• Nuolatinio mokymosi poreikis ir kaitos kultūra.

SVARBIAUSI ATEITIES ŽMOGAUS BRUOŽAI

• Problemų interpretacija globaliame kontekste;

• Bendradarbiavimas ir atsakomybė;

• Tolerancija kultūrų įvairovei;

• Kritinis ir sistemiškas mąstymas;

• Konstruktyvus (be smurto) konfliktų sprendimas;

• Gyvensenos kaita siekiant išsaugoti aplinką;

• Pagarba žmogaus teisėms;

• Dalyvavimas visuomenės gyvenime ir politikoje.

MOKYKLA TURI TAPTI KONKREČIU ATEITIES

PASAULIO MODELIU, PADEDANČIU:

• Formuluoti problemas;

• Ieškoti atsakymų;

• Visapusiškai analizuoti idėjas;

• Argumentuoti savo nuomonę.

• Aptarti mokomųjų dalykų žinių ir gebėjimų

prasmę realaus gyvenimo kontekste.

Švietimas – tai ne tik viena iš

žmogaus teisių, tai būtina darnaus

vystymosi sąlyga, tai demokratijos

skatinimo priemonė.

PASAULINIŲ IR EUROPINIŲ ŠVIETIMO DIMENSIJŲ KONTEKSTE BESIKEIČIANTYS PEDAGOGO VAIDMENYS

Rengia ugdytinius gyvenimui

Pedagogas

Informacijos perteikėjas

Metodininkas

Patyręs vyres-nysis draugas

Novatorius

Bendradarbiau-jantis kolega

Konsultantas

Auklėtojas

Psichologas

Pokyčių tarpininkas

Socialinis pedagogas

Klasės lyderis

Pateikia ugdytiniams pagrindinę informaciją.Moko naudotis informacija

Geba formuoti pozityvų klasės psichologinį klimatą

Palaiko ir padeda ugdytiniui ne mokymosi aplinkoje spręsti problemas

Padeda nugalėti kliūtis

Apmąsto ir integruoja žinias bei patirtį, pagrindžia ir numato savo pažiūras, lūkesčius, nuomones, vertybes, profesinius sprendimus

Filosofas

Nuolat tobulinasi, domisi, generuoja, kuria ir diegia naujas idėjas

Numato perspektyvas ir priemones tikslams pasiekti, derina mokymo ir mokymosi būdus.Moko ugdytinius kaip mokytis,skatina kūrybiškumą ir norą tobulėti ugdytinio pasirinktomis sąlygomis

Tyrėjas

Mokosi ir sugeba dirbti komandoje

Mokymosi procesų vadovas ir skatintojas

Ugdo savo asmeniniu pavyzdžiu

Nori ir geba padėti ugdytiniams fiziškai, protiškai, dvasiškai, doroviškai

Labai gerai pažįsta ir supranta save bei aplinkinius Dalyko

mokytojas

Turi asmeninę viziją ir moralinį tikslą pagerinti ugdytinių gyvenimą ir pokyčių valdymo įgūdžius

Organizatorius