BOTANIKOS PAGRINDAIMAGNOLIJNAI (MAGNOLIOPHYTA) IVU GMF Botanikos ir genetikos katedros lektoriusSigitas Juznas

Spermatophyta

Pagrindin i be galo skirting augal jungiamoji grandis yra ypatinga reproduktyvin struktra iedas (flos, arba anthos).Magnolia magnolijaSalix gluosnisFestuca eraiinasSVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJN POYMIAI

iedas specializuotas, neakotas, riboto augimo, pakits - sutrumpjusia aimi glis. Tipiku atveju ied sudaro iedsostis ir prie jo prisitvirtin, tarpusavyje suartj sterils (apyiedis) ir fertils (kuokeliai bei vaislapliai) elementai. SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJN POYMIAI

SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJN POYMIAIABC iedo vystymosi modelis(suformuluotas 1991 m. mokslinink Enrico Coen ir Elliot Meyerowitz)kuokeliaivaislapliaivainiklapiaitaurlapiai

SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJN POYMIAIABC iedo vystymosi modelio pagrindimas

SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJN POYMIAI

Vaislapli evoliucin eilVaislapliai kil i archajini pun makrosporofil.

SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJN POYMIAI

SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJN POYMIAIDaugumos magnolijn sklapradiai su dviem dangalais (iimtys dauguma Poales ir dauguma Asteridae)

SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJN POYMIAIDaugumos magnolijn sklapradiai su dviem dangalais (iimtys dauguma Poales ir dauguma Asteridae)

SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJN POYMIAIVyrikieji ir moterikieji gametofitai ir susiformuoja labai greitai, po 2-3 mitotinio mikrospor ir makrospor dalinimusi. Jie sudaryti tik i keli lsteli: iedadulkse yra vyriki gametofitai i 2 lsteli, o sklapradiuose yra moteriki gametofitai i 8 lsteli (gemalinis maielis).

Gametofitai neturi gametangi SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJN POYMIAI

SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJN POYMIAI

Dvigubas apvaisinimas vienas spermis susilieja su kiauialste, kitas su dviem poliariniais branduoliais.

Po apsivaisinimo i mezgins ir joje esani sklapradi atsiranda vaisius su sklomis.SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJN POYMIAI

Dvigubas apvaisinimas vienas spermis susilieja su kiauialste, kitas su dviem poliariniais branduoliais. Po apsivaisinimo i mezgins ir joje esani sklapradi atsiranda vaisius su sklomis.SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJN POYMIAI

SVARBIAUSI BENDRI MAGNOLIJN POYMIAIRtiniai indai su lydiniosiomis lstelmisTrachejos-tikrieji vandens indai

MAGNOLIJN GYVENIMO CIKLAS

MAGNOLIJN EVOLIUCINS SKMS PRIEASTYSGlauds magnolijn saitai su kai kuriais gyvnaisApdulkinimas iedadulki patekimo ant piestels purkos procesas.

MAGNOLIJN EVOLIUCINS SKMS PRIEASTYSGlauds magnolijn saitai su kai kuriais gyvnais1879 m. vienas ymiausi vis laik pasaulio gamtinink arlzas Darvinas savo laike D. Hukeriui (J. D. Hooker) gaubtaskli augal liekan staig padidjim mezozojaus eros kreidos periodo vidurio paleobotaniniuose mginiuose pavadino nepakeniama paslaptimi (abominable mistery).Charles Robert Darwin, 1809-1882

1) iedai stambs, pavieniai arba smulks, iedynuose;2) baltos spalvos, neryks;3) stiprus vaisinis arba rgimo kvapas;4) vairs mitybiniai kneliai ied dali paviriuje;Seniausi apdulkintojai yra vabalaiMagnolia magnolijaDaucus morkaApdulkinimas

1) iedai rykiaspalviai, paprastai mlyni ar geltoni;2) specifiniai enklai (ornamentas), rodantys nektaro buvimo viet, danai matomi tik ultravioletinje viesoje;3) saldus kvapas;4) nektarins vainiklio vamzdelio viduje.Svarbiausia grup plviasparniai (bits, kamans)Taraxacum kiaulpienApdulkinimasUV viesoje

5) sudtingi prijimai, veriantys vabzd lsti ir ilsti specialiu marrutu, kad dulkins ir purkos prisiglaust prie kno tam tikrose vietose ir reikalinga tvarka; 6) specialios nutpimo aiktels;7) forma, panai pateles.Svarbiausia grup plviasparniai (bits, kamans)Lamium notrelApdulkinimas

1) ied spalva vairi (raudona, geltona, mlyna, violetin);2) naktini drugi apdulkinami iedai balti;3) stiprus saldus kvapas, naktini drugi apdulkinami iedai kvepia tik po saullydio;4) giliai esanios nektarins, pasiekiamos tik drugi.Dani apdulkintojai yra drugeliai Leucanthemum baltagalvApdulkinimas

1) iedai ryki, kontrasting spalv, danai raudoni;2) iedai tvirti, danai piltuviki;3) be kvapo;4) gausus, bet vandeningas nektaras (apie 5 % cukr). Paukiai (kolibriai, kai kurios papgos) apdulkina kai kuriuos tropikinius augalus (Fuchsia, Alo, Canna, Acacia, kai kurie kaktusai) Eucalyptus eukaliptasApdulkinimas

iuolaikins morfogenetins vaisi klasifikacijos pagrindas vaislapyno, i kurio atsiranda vaisius, tipas: 1) apokarpiniai;2) monokarpiniai;5) lizikarpiniai.3) sinkarpiniai;4) parakarpiniai;Vailapynas

Nesuaugtiniai apokarpiniai sensu latoVailapynasmonokarpinis

VailapynasSuaugtiniai cenokarpiniai sensu latosinkarpinis

VailapynasSklapardi placentacijos bdaiparakarpinislizikarpinissinkarpinis

Piestels padtis iede

Po dvigubo apvaisinimo i sklapradi isivysto sklos, o i piestels mezgins iauga vaisius (tikrasis).Kitos ied dalys taip pat gali tapti vaisi dalimis. Vaisiai

Pagal vaislapli tarpusavio ryius ir j saitus su kitomis iedo dalimis vaisiai skirstomi paprastus susidaro i vienos mezgins (1 vaislaplis arba keli suaug vaislapliai)

Vaisiaikaulavaisis(slyva Prunus)

Pagal atsidarymo pobd vaisiai skirstomi 1) atsidaranius;Vaisiailegumencapsula(irnis Pisum)(vilnamedis Gossypium)

Pagal atsidarymo pobd vaisiai skirstomi 2) Skeltinius (izokarpiai); Vaisiai(notrel Lamium)

Pagal atsidarymo pobd vaisiai skirstomi 3) udaruosiusVaisiaiachene iuo atveju luktavaisis(saulgra Helianthus)

Vaisiaiachene iuo atveju rieutlis(viksvuol Cyperus)3) udaruosius

Vaisiaiiedsostis ir hipantija iauga, virsta spalvingu, sultingu erktvaisis. Sudarytas i sutelktini achene (rieutliai) - daugiarieutvaisis(erktis Rosa)3) udaruosius

1) paprastus susidaro i vienos mezginsVaisiaibacca - uogaSolanum lycopersicum Pagal vaislapli tarpusavio ryius ir j saitus su kitomis iedo dalimis vaisiai skirstomi

1) paprastus susidaro i vienos mezginsVaisiaiagurkvaisis

1) paprastus susidaro i vienos mezginsVaisiaicitrinvaisis (hesperidium)

Pagal vaislapli tarpusavio ryius ir j saitus su kitomis iedo dalimis vaisiai skirstomi 2) sutelktinius atsiranda i keli laisv to paties iedo vaislapli Vaisiaisutelktinis daugiakaulavaisius

Pagal vaislapli tarpusavio ryius ir j saitus su kitomis iedo dalimis vaisiai skirstomi 2) sutelktinius atsiranda i keli laisv to paties iedo vaislapli Vaisiaidaugiarieutvaisius iuo atveju fraga

3) sudtinius vaisius arba vaisynus susidaro i tanki iedyn Ananas ananasasvaisius - sorozisVaisiai

3) vaisynas susidaro i tanki iedyn Ficus carica (figa)vaisynas - sikonisVaisiai

Vaisi tipai (sklos juodos). AE, sultingi neatsidarantys: A, kaulavaisis, 1-sklis; B, kaulavaisis, 5-sklis; C, obuolys; D, virutin uoga; E, apatin uoga; FK, sausi atsidarantys; F, daugiasklis lapavaisis; G, lapavaisis su 2 sparnuotomis sklomis; H, izokarpis; I, anktis; J, trkvaisis; K, anktara; LP, duts: L, lokulicidin; M, septicidin; N, poricidin; O, cirkumscisin; P, izokarpin; QU, sausi neatsidarantys, alia pavaiduoti j pjviai: Q, luktavaisis i virutins mezgins; R, luktavaisis i apatins mezgins su skristuku; S, grdvaisis; T, rieutlis; U, sparnavaisis; VX, sutelktiniai: V, erktvaisis; W, fraga; X, kaulavaisynas; Y & Z, sudtiniai vaisiai: Y, sikonis;

Vaisi ir skl plitimo (sklaidos) procesas vadinamas diseminacija.

Ji vyksta dalyvaujant vairiems abiotiniams ir biotiniams veiksniams. Vaisi platinimas

Diaspor platinimas vju anemochorijaVaisi platinimas

Diaspor platinimas, vandeniu hidrochorija. Cocos kokospalmVaisi platinimas

Svarbiausi vaisi ar skl sklaidos biotiniai agentai gyvnai. Platinimas gyvn pagalba zoochorija.

mogus iais laikais yra vienas efektyviausi platintoj, is reikinys vadinamas antropochorija Vaisi platinimas

Platinimo agentai yra labai vairs: induoliai, paukiai, ropliai, uvys, skruzdls, sliekai, moliuskai.Vaisi platinimas

Pagrindiniai zoochorijos tipai:

epizoochorija,

endoozoochorija

sinzoochorija. Vaisi platinimas

Epizoochorija pasyvus, maistui nenaudojam augal vaisi ar skl platinimas. Tokiems augalams bdingi ant vairi iedo ar iedyno dali susiformav kabliukai, kuriais jie prisitvirtina prie gyvn odos ar plauk. Kai kuri augal sklos prilimpa iskiriam gleivi dka. Varnalos (Arctium ) kabliki skraistlapiaiVaisi platinimas

Endozoochorijos atveju augal vaisiai ir sklos sudami, pereina virkinimo trakt ir platinami kartu su ekskrementais. Hipophae altalankisVaisiai maistingi, sultingi, rykiaspalviai, malonaus kvapo. Sklos su kieta luobele. Endozoochorijos agentais daniausiai bna paukiai, iknosparniai, bedions, grauikai, mekos ir kiti plrnai. Vaisi platinimas

Sinzoochorija maistui naudojam augal platinimas, kai vaisiai ar sklos nepatenka virkinimo trakt.Daniausi agentai yra skruzdls, kurios platina daugelio lapuoi mikuose augani neaukt oli sklas.Skloms bdingos elojosomos gbreli pavidalo prielipai, kuriuose kaupiamos aliejins mediagos. Vaisi platinimas

Sinzoochorijos bdu plinta lazdyno rieutai ir uolo gils.

i vaisi forma aptaki, pavirius slidus, todl paukiai, vovers ar pels kartais pameta neamus vaisius, nesunaudoja j sukaupt atsarg.Quercus uolasVaisi platinimas

Augal skl sklaida gali vykti ir nedalyvaujant jokiems tarpininkams.

Toks diaspor diseminacijos bdas autochorija Impatiens sprigVaisi platinimas

iedynaiiedyn sandaros elementai:

1) i bambli ir tarpubambli sudaryta pagrindin ais;

2) taip pat i bambli ir tarpubambli sudarytos neakotos ar akotos onins ays; 3) onini ai riboto augimo atsiakojimai su virniniais iedais iedkoiai;

4) bambli vietose esantys lapai paieds;

5) iedai.

iedyn tipaiRacemini iedyn kiekviena ais susidaro monopodikai i vienos apikalins meristemos.

Racemini iedyn virniniai iedai yra patys jauniausi ir pradeda ydti vliausiai.

Cimini iedyn onins ays susidaro simpodikai i skirting apikalini meristem.

Cimini iedyn virniniai iedai pradeda ydti patys pirmieji.

iedynai

Pavieniai iedai -> iedai iedynuoseiedynaiRaceminiai

Pavieniai iedai -> iedai iedynuoseiedynaiCiminiai

http://www.life.illinois.edu/plantbio/digitalflowers/iedo formul ir diagramatulpmedis(Liriodendron)

iedo formul ir diagramahttp://www.life.illinois.edu/plantbio/digitalflowers/arbzas(Citrullus)

http://www.life.illinois.edu/plantbio/digitalflowers/iedo formul ir diagramanotrel(Lamium)

Geguraibiniai (Orchidaceae) klumpait(Cypripedium) iedo formul ir diagrama

Geguraibiniai (Orchidaceae) Plaialap klumpait(Cypripedium calceolus) iedo formul ir diagrama

Geguraibiniai (Orchidaceae)iedo formul ir diagrama

Arabidopsis thaliana mutant tyrimaiiedo formul ir diagrama

BOTANIKOS PAGRINDAIMAGNOLIJNAI (MAGNOLIOPHYTA) IIVU GMF Botanikos ir genetikos katedros lektoriusSigitas Juznas

Praeito imtmeio augal sistemose magnolijnai skirstomi dvi klases:Magnolijainiai MagnoliopsidaLelijainiai Liliopsida SKYRIUS MAGNOLIOPHYTA MAGNOLIJNAI

SKYRIUS MAGNOLIOPHYTA MAGNOLIJNAI

PoymisKlassMagnoliopsidaLiliopsidaGemalasPaprastai su dviem sklaskiltmis, kurios sklos dygimo metu ikyla dirvos paviriPaprastai su viena sklaskilte, kuri sklos dygimo metu lieka dirvojeLapaiPaprasti arba sudtiniai, beveik visada su aikiais lapkoiais ir lapalakiaisVisada paprasti, j lapkoiai ir lapalakiai daniausiai nra aiksGyslotumasPlunksnikas arba pirtikasLygiagretus arba lankikasAnatomin sandaraAinms struktroms bdingas brazdas ir antrinis storjimas; apytakos sistema sifonostels ar eustels tipo; floema su parenchima; iev ir erdis labai aikiosAins struktros be brazdo, antrinis storjimas nebdingas; apytakos sistema ataktostels tipo; floema be parenchimos;iev ir erdis neaikiosaknysPirmin gemalo aknel virsta pagrindine aknimi, nuo kurios iauga onins aknys; vienamei augal aknys liemeninsPirmin gemalo aknel nunyksta, jos vietoje iauga pridtins aknys; vienamei aknys kuoktinsGyvenimo formaSumedj augalai arba i j neotenijos bdu atsiradusios olsols arba antrins kilms sumedj augalaiiedaiDaniausiai penkianariai arba keturnariai, labai retai trinariaiDaniausiai trinariai, labai retai keturnariai arba dvinariaiRysApie 190 000Apie 63 000

Klas MAGNOLIOPSIDA MAGNOLIJANIAI23,000 r. Asteraceae, 19,500 r. Orchidaceae,18,000 r. Fabaceae.Pasaulyje stambiausios eimosAsteraceae, Poaceae,Cyperaceae/RosaceaeLietuvoje stambiausios eimos

Laurus nobilis kilnusis lauramedis (Lauraceae)Visalis krmas ar medelis, kils i Juodosios jros pakrantsLapai odiki, turi daug eterini aliejVaisius kaulavaisis !!!Poklasis Magnolijaiediai MagnoliidaeO kas yra bacca laurus?

Poklasis Gvazdikaiediai Caryophyllidae

Poklasis Gvazdikaiediai CaryophyllidaeCaryophyllaceae gvazdikiniai

Opuntia opuncijaCactaceae kaktusiniaiNaudojami gyvatvorms, pluotui gauti, baldams, alkohol gaminti (tekila), vaisiai valgomi.Meksikos herbasPoklasis Gvazdikaiediai Caryophyllidaebacca

Poklasis Dilenijaiediai DilleniidaeBrassicaceae (sin. Cruciferae) bastutiniai(sin. krymaiediai)

Poklasis Dilenijaiediai DilleniidaeBrassicaceae (sin. Cruciferae) bastutiniai(sin. krymaiediai)baltaiedis vairenis (Arabidopsis thaliana)

Poklasis Erkiaiediai RosidaeFabaceae (sin. Leguminosae) pupiniai(sin. anktiniai)

Poklasis Notreliaiediai LamiidaeLamiaceae (sin. Labiatae) notreliniai(sin. lpaiediai)Lamium maculatum dmtoji notrel

Poklasis Notreliaiediai LamiidaeOleaeuropaea europinis alyvmedis (Oleaceae)Kils i Viduremio jros regiono. Taip pat auginamas Amerikoje, Piet Afrikoje, Australijoje.Apie 10 metr aukio visalis medisKaulavaisiuose alyvuogse yra 60-70 % aliej, taip pat baltym, angliavandeni, vitamin, mineralini mediag

Lelijaini (=Vienaskili) Liliopsida (=Monocotyledoneae) klass poklasiai:Triuriaiediai (Triurididae)Arekaiediai (=palms) (Arecidae)Dumblialaikiaiediai (Alismatidae) Lelijaiediai (Liliidae)Komelinaiediai (Commelinidae)Aronaiediai (Aridae)

Lelijaini (=Vienaskili) Liliopsida (=Monocotyledoneae) klass poklasiai:Arekaiediai (=palms) (Arecidae)Datulinis finikas (Phoenix dactylifera) Palm nyktuk (Chamaerops humilis) seielins lodoics(Lodoicea maldivica)vaisius seielins lodoics(Lodoicea maldivica)vaisius

Lelijaiediai (Liliidae)Poklasiui priklauso apie 34 000 ri augalai i daugiau nei 40 eim. Siaurja prasme traktuojamas lelijaiedi poklasis atsirado praeito amiaus septintajame deimtmetyje A. Kronkvistui (Cronquist) pasilius iskirti du labai didelio Liliidae poklasio maesnius lelijaiedi ir komelinaiedi poklasius. Siauresns apimties lelijaiediams daugiausia priklauso vabzdi, o komelinaiediams (Commelinidae) vjo apdulkinami augalai.

Lelijaiediai (Liliidae)Lelijaiedi vairov Lietuvoje

Gyvenimo form spektras nevairus.Dauguma (beveik 90%) yra geofitai.

Lelijiniai (Liliaceae) Mikin lelija(Lilium martagon) Lelija (lot. Lilium) lelijini (Liliaceae) eimos augal gentis, kuriai priklauso daugiamets svognins ols, turinios kiauinikus svognus ir staius lapuotus stiebus. Vaisius dut.

Geguraibiniai (Orchidaceae) Antroji pagal dyd gaubtaskli eima ( po kokios eimos?)

Geguraibiniai (Orchidaceae)

Geguraibiniai (Orchidaceae)

Geguraibiniai (Orchidaceae) Rusvoji lizduol(Neottia nidus-avis)

gymnostemisresupinacija

polinarijumas polinijakotelispagalvl

Geguraibiniai (Orchidaceae)

Musinis ofris(Ophrys insectifera) mimikrija

iedo forma mgdioja kamanes patel, net savo plaukuotumu(Ophrys apifera)Vapsva bando poruotisPseudokopuliacija (feromonai ir forma)

Bromeliniai (Bromeliaceae)

Bromelini (Bromeliaceae) eimos arealas

Migliniai (Poaceae)(Varpiniai (Gramineae))

Migliniai (Poaceae)(Varpiniai (Gramineae))iedynas - varpaApatinis varpavynisVirutinis varpavynisVirutinis iedavynisApatinis iedavynis

Migliniai (Poaceae)(Varpiniai (Gramineae))

Migliniai (Poaceae)(Varpiniai (Gramineae))Bambukinini poeimis

Migliniai (Poaceae)(Varpiniai (Gramineae))retakeriaitankiakeriaiakniastiebiniai

Migliniai (Poaceae)(Varpiniai (Gramineae))Paprastasis kvietys(Triticum aestivum) iedai susitelk varputes, o jos sudtinius iedynus (varpa, kek, luotel)Vienametis augalas. Tik kelios rys yra laukins, o visos kitos kultrins. Laukins rys auga sausringose stepi ir pusdykumi srityse. Kultrins rys auginamos beveik visame ems rutulyje, tik kai kurios rys turi siaurus arealus.I vis grdini kvieiai yra nuo seno labiausiai paplitusi kultra. Kviei grdai rasti Kaukaze, prieistorinio laikmeio archeologiniuose paminkluose.iuo metu yra vir 30 tkstani kviei veisli. Lietuvoje auginamas paprastasis kvietys (Triticum aestivum). Taip pat yra ivestos kelios vietins derlingos veisls.

A. Paprastasis kvietys(Triticum aestivum); B. Sjamasis rugys (Secale cereale); C. Kvietrugys (Triticosecale).http://waynesword.palomar.edu/ecoph12.htm

Migliniai (Poaceae)(Varpiniai (Gramineae))Paprastasis kukurzas(Zea mays) Kukurzai kil i Piet Amerikos. Vliau paplito Centrinje ir iaurs Amerikoje. Pagal pasli plot kukurzai uima antrj viet pasaulyje po kviei.Lietuvoje kukurzai auginami nuo XIX a.. I pradi dareliuose, o nuo 1955 m. kaip paarin lauko kultra.

Lelijaini (=Vienaskili) Liliopsida (=Monocotyledoneae) klass poklasiai:

Aroniniai (Araceae)Aronini eimos arealasEtiopin kalija (Zantedeschia aethiopica ) Gigantikasis amorfofalas (Amorphophallus titanum )

Aroniniai (Araceae)Pelkinis inginys (Cala palustris)

PASKAITA BAIGTA

Taip pat lelijaiedi poklasyje pasitaiko hidrofit ir saprotrof. Visisaprotrofai nariuotoji ilgalp (Corallorhiza trifida), belap antbarzd (Epipogiumaphyllum) ir rusvoji lizduol priklauso geguraibini eimai.Taip pat lelijaiedi poklasyje pasitaiko hidrofit ir saprotrof. Visisaprotrofai nariuotoji ilgalp (Corallorhiza trifida), belap antbarzd (Epipogiumaphyllum) ir rusvoji lizduol priklauso geguraibini eimai.Taip pat lelijaiedi poklasyje pasitaiko hidrofit ir saprotrof. Visisaprotrofai nariuotoji ilgalp (Corallorhiza trifida), belap antbarzd (Epipogiumaphyllum) ir rusvoji lizduol priklauso geguraibini eimai.Taip pat lelijaiedi poklasyje pasitaiko hidrofit ir saprotrof. Visisaprotrofai nariuotoji ilgalp (Corallorhiza trifida), belap antbarzd (Epipogiumaphyllum) ir rusvoji lizduol priklauso geguraibini eimai.Taip pat lelijaiedi poklasyje pasitaiko hidrofit ir saprotrof. Visisaprotrofai nariuotoji ilgalp (Corallorhiza trifida), belap antbarzd (Epipogiumaphyllum) ir rusvoji lizduol priklauso geguraibini eimai.Taip pat lelijaiedi poklasyje pasitaiko hidrofit ir saprotrof. Visisaprotrofai nariuotoji ilgalp (Corallorhiza trifida), belap antbarzd (Epipogiumaphyllum) ir rusvoji lizduol priklauso geguraibini eimai.Lelijaini (vienaskili) klas daniausiai skirstoma 46 poklasius, kuriems priklausoapie 63 000 ri augalai, tai sudaro apie 25% vis magnolijn.

eimoje yra 202 gentys, apie 2600 ri. Turbt treia pagal ekonomin naud gaubtaskli eima.Poklasiui priklauso apie 34 000 ri augalai i daugiau nei 40 eim. Siaurjaprasme traktuojamas lelijaiedi poklasis atsirado praeito amiaus septintajamedeimtmetyje A. Kronkvistui (Cronquist) pasilius iskirti du labai didelio Liliidaepoklasio maesnius lelijaiedi ir komelinaiedi poklasius. Siauresns apimtieslelijaiediams daugiausia priklauso vabzdi, o komelinaiediams (Commelinidae) vjo apdulkinami augalai. Lelijaiedi vairov L ietuvojeMs krate savaime auga 62 ri atstovai priklausantys 7 eimoms (26 lentel).Gyvenimo form spektras nevairus. Dauguma (beveik 90%) yra geofitai. Antra pagalatstov gausum gyvenimo forma hemikriptofitai, bdinga tik madaug 6% iopoklasio atstov.

Poklasiui priklauso apie 34 000 ri augalai i daugiau nei 40 eim. Siaurjaprasme traktuojamas lelijaiedi poklasis atsirado praeito amiaus septintajamedeimtmetyje A. Kronkvistui (Cronquist) pasilius iskirti du labai didelio Liliidaepoklasio maesnius lelijaiedi ir komelinaiedi poklasius. Siauresns apimtieslelijaiediams daugiausia priklauso vabzdi, o komelinaiediams (Commelinidae) vjo apdulkinami augalai. Lelijaiedi vairov L ietuvojeMs krate savaime auga 62 ri atstovai priklausantys 7 eimoms (26 lentel).Gyvenimo form spektras nevairus. Dauguma (beveik 90%) yra geofitai. Antra pagalatstov gausum gyvenimo forma hemikriptofitai, bdinga tik madaug 6% iopoklasio atstov.

Lelija (lot. Lilium) lelijini (Liliaceae) eimos augal gentis, kuriai priklauso daugiamets svognins ols, turinios kiauinikus svognus ir staius lapuotus stiebus. Lapai daniausiai siauri, bekoiai. iedai vairi spalv ir dydio, vien ri nusvir, kit stats, sukrauti kekse ar iaug pavieniui. Apyiedio lapeliuose yra nektarins. Vaisius dut.Gentyje yra apie 110 laukini ir dekoratyvini ri. Lietuvoje natraliai auga mikin lelija (Lilium martagon), o kitos rys auginamos dareliuose, kapinse:Raudonoji lelija (Lilium bulbiferum) Baltoji lelija (Lilium candidum) Tigrin lelija (Lilium lancifolium)

eimai priklauso apie 25 000 ri augal i 700 geni. Tai stambiausia lelijainiklass eima. Lietuvoje savaime auga 39 ri atstovai i 19 geni. Paplit visamepasaulyje, bet didiausia ri vairov aptinkama drgnuose Amerikos ir Azijosatogr mikuose. Geguraibini eimos augalai yra labai vairios sandaros daugiamets ols, paplitusiosvairiose augavietse. Atogrose gausu ant medi kamien ir ak auganiepifit, lian, epilit. Vidutinio klimato juostoje visi geguraibiniai yra dirvoeminiaiaugalai. ioje eimoje yra chlorofilo neturini saprotrof (rusvoji lizduol Neottianidus-avis). eimoje yra vir 800 geni ir vir 25000 ri; kasmet apraoma iki 800 nauj ri Daugelis geguraibini turi akniastiebius (skiautalpis Epipactis), akniagumbius(gegn Dacthylorhiza), o epifitams bdingos orins aknys. Tokioskabanios ore aknys pasidengusios specifiniu audiniu velamenu, kurio negyvostuiavidurs lstels sugeria drgm i oro.

Velamenu padengtos orins atogra epifitini orchidini aknysTaip pat lelijaiedi poklasyje pasitaiko hidrofit ir saprotrof. Visisaprotrofai nariuotoji ilgalp (Corallorhiza trifida), belap antbarzd (Epipogiumaphyllum) ir rusvoji lizduol priklauso geguraibini eimai.Taip pat lelijaiedi poklasyje pasitaiko hidrofit ir saprotrof. Visisaprotrofai nariuotoji ilgalp (Corallorhiza trifida), belap antbarzd (Epipogiumaphyllum) ir rusvoji lizduol priklauso geguraibini eimai.Daniausiai iedadulks bna sulipusios kamuollius, vadinamus polinijomis. Kiekviena polinija turi kotel ir lipni pagalvl.Purkos yra trys, taiau funkcionuoja tik dvi. Treioji purka yra nusileidusi emiaudulkini, o jos snapelis iskiria pagalvls mediagas. Polinija, kotelis ir pagalvlkartu vadinami polinarijumi. Vabzdys, nutps ant lpos, siekia nektaro ir palieiapolinarijus, kurie pagalvlmis prilimpa prie apdulkintojo kno. Vabzdiui skrendant,polinarij koteliai nulinksta. Vabzdiui nutpus ant kito iedo, polinarijus patenka antpurkos.Geguraibiniams bdingas vaisius dut, kartais uoga. i augal dulkipavidalo sklos yra smulkiausios i augal. Viename vaisiuje gali susidaryti iki 74milijon skl, Lietuvoje augantys geguraibiniai dutje subrandina iki 100 000skl. Kadangi jos smulkios ir lengvos, jas gerai ineioja vjas. Pradinse raidosstadijose geguraibini sklos endospermo neturi, j sklaskilt labai besiredukavusi,o gemalas menkai isivysts. Sklos sudygsta tik gemal siskverbus specifiniamsgrybams simbiontams. Visi geguraibini eimos augalai pradinse raidos stadijoseyra obligatiniai mikotrofai. Sklos dygsta apie 520 met, tuo metu j mas padidjaiki dviej tkstani kart.Labai didel augal grup, kuri sudaro apie 500 geni, apimani daugiau kaip 6000 ri. Lietuvoje 122 rys. Yra daug kultrini bei introdukuot ri. Vienmeiai, dvimeiai bei daugiameiai oliniai augalai (tik bambukini stiebai sumedj). akn sistema kuoktin. Stiebas staias, bambliuotas, tarpubambliuose daniausiai tuiaviduris. Lapai isidst dvieilikai; juos sudaro laktas, maktis ir lieuvlis. iedai susitelk varputes, o jos sudtinius iedynus (varpa, kek, luotel).Labai didel augal grup, kuri sudaro apie 500 geni, apimani daugiau kaip 6000 ri. Lietuvoje 122 rys. Yra daug kultrini bei introdukuot ri. Vienmeiai, dvimeiai bei daugiameiai oliniai augalai (tik bambukini stiebai sumedj). akn sistema kuoktin. Stiebas staias, bambliuotas, tarpubambliuose daniausiai tuiaviduris. Lapai isidst dvieilikai; juos sudaro laktas, maktis ir lieuvlis. iedai susitelk varputes, o jos sudtinius iedynus (varpa, kek, luotel).Labai didel augal grup, kuri sudaro apie 500 geni, apimani daugiau kaip 6000 ri. Lietuvoje 122 rys. Yra daug kultrini bei introdukuot ri. Vienmeiai, dvimeiai bei daugiameiai oliniai augalai (tik bambukini stiebai sumedj). akn sistema kuoktin. Stiebas staias, bambliuotas, tarpubambliuose daniausiai tuiaviduris. Lapai isidst dvieilikai; juos sudaro laktas, maktis ir lieuvlis. iedai susitelk varputes, o jos sudtinius iedynus (varpa, kek, luotel).Vienametis augalas. Tik kelios rys yra laukins, o visos kitos kultrins. Laukins rys auga sausringose stepi ir pusdykumi srityse. Kultrins rys auginamos beveik visame ems rutulyje, tik kai kurios rys turi siaurus arealus.I vis grdini kvieiai yra nuo seno labiausiai paplitusi kultra. Kviei grdai rasti Kaukaze, prieistorinio laikmeio archeologiniuose paminkluose.iuo metu yra vir 30 tkstani kviei veisli. Lietuvoje auginamas paprastasis kvietys (Triticum aestivum). Taip pat yra ivestos kelios vietins derlingos veisls.Kukurzai kil i Piet Amerikos. Vliau paplito Centrinje ir iaurs Amerikoje. Pagal pasli plot kukurzai uima antrj viet pasaulyje po kviei.Lietuvoje kukurzai auginami nuo XIX a.. I pradi dareliuose, o nuo 1955 m. kaip paarin lauko kultra.Lelijaini (vienaskili) klas daniausiai skirstoma 46 poklasius, kuriems priklausoapie 63 000 ri augalai, tai sudaro apie 25% vis magnolijn.

Aronini eimos arealas gana platus, eimoje yra apie 100 geni ir apie 3,000 ri. Nauji duomenys rodo, kad i eim verta traukti ir Lemnaceae eim. Daugiameiai oliniai augalai su akniastiebiais.Juos atpainti galima i savito iedo formavimosi. iedai glaudiai susitelk ant burbuols, kuri supa apsauginis dengiamasis lapas. Kai kurios rys (anturiai ir kalijos) turi dideles ir spalvingas maktis.Daug ri auginama kaip dekoratyviniai kambariniai augalai.Daugiametis olinis augalas su storais liauianiais akniastiebiais.Lapai dideli, irdiki. Papdlapio vidin pus balta, iorin alia.iedynas burbuol trumpa, cilindrika. ydi gegus-birelio mn.Vaisius raudonos uogos su daug skl. Subrend vaisiai bna gleivti, todl prilimpa prie vandenini pauki koj bei plunksn ir taip iplatinami. Vaisius ir sklas gali iplatinti ir vandens srovs.Auga pelktose vietose, emapelkse, juodalksnynuose ir kt.