antikinės literatūros dėstymas devintoje klasėje
TRANSCRIPT
-
Vilniaus Abraomo Kulvieio vidurin mokykla
projekt reng Vilniaus Abraomo Kulvieio
vidurins mokyklos lietuvi ir lotyn kalbos mokytojas
metodininkas Vidas Garliauskas
1
-
Antikins literatros dstymas devintoje klasjeMetodin priemon
Turinys
I. ANTIKIN LITERATRA UGDYMO PROGRAMOSE
II. VADAS
III. GRAIK IR ROMN DIEV VARD ATITIKMENYS
1.Graik mitai
PROMETJAS
SISIFAS
NARKISAS IR ECHO
ORFJAS IR EURIDIK
OIDIPAS
HERAKLIS KRYKELJE
IV. GRAIK EPIKA
1. HEROJINIO EPO VAIDMUO TAUTOS GYVENIME
2. HOMERO POEMOS
2.1. ILIADA. PIRMOJI GIESM
ODISJA
V. GRAIK DRAMA.
VI. GRAIK LYRIKA
1. KALINAS
2. ARCHILOCHAS
3. ALKAJAS
4. SAPFO
5. SIMONIDAS
6. ANAKREONTINIAI EILRAIAI
2
-
VII. GRAIK PROZA.
VII.1. ISTORIOGRAFIJA. Tukididas Peloponeso karo istorija
VII.2. FILOSOFIJA. Platonas. Sokrato apologija, Faidras.
VIII. I ROMN LITERATROS
1. VERGILIJUS. ENEIDA
2. OVIDIJUS METAMORFOZS
PIRAMAS IR TISB
APOLONAS IR DAFN
PANAS IR SIRING
3. HORACIJUS.
4. GAJUS JULIUS CEZARIS. GAL KARO URAAI
3
-
I. ANTIKIN LITERATRA UGDYMO PROGRAMOSE
Naujajame lietuvi kalbos ugdymo projekte yra gerokai ipleiamas antikins
literatros kursas. Atsiranda tokios atskiros antikos literatros temos: 1. Antikos mitai; 2.
Herojinio epo vaidmuo tautos gyvenime; 3. Laisvas mogus piliei bendruomenje.
Pamokose turi bti skaitomi ir nagrinjami ie graik mitai: Sisifas, Narkisas, Orfjas ir
Euridik, Prometjas, Daidalas ir Ikaras, Oidipas ir kiti pasirinkti. Pagal i program turi
bti plaiau aptariamos Homero poemos Iliada ir Odisja, taip pat susipastama su
Vergilijaus Eneida. mogaus tema gerokai ipleia antikos literatros kurs: be visuotinai
skaitomos Sofoklio Antigons dar turi bti (parykinti) ar gali bti skaitomi ie kriniai ar
j itraukos: Plutarcho Periklio gyvenimas, Cicerono gyvenimas, Juliaus Cezario gyvenimas
(i Biografij), Sofoklio Oidipas karalius, Euripido Medja, Platono Sokrato
apologija (Sokrato kalba teisme), Faidonas (itraukos), Cicerono Apie
biiulyst, Prie Mark Antonij (XIV Filipika) (itraukos),
Ovidijaus Metamorfozs (itraukos), Horacijaus ods Mzai, Jaunimui,
Senekos Laikai Liucilijui (itraukos), Marko Aurelijaus Sau paiam (itraukos). Tok
gerokai platesn kurs bt galima realizuoti per 3040 pamok.
vairiose mokyklose is kursas bt kiek skirtingai realizuojamas, atsivelgiant
mokini pajgum. Bet privalomi autoriai ir tekstai turt bti skaitomi. Tiesa, devintoje
klasje bt galima atsisakyti Daidlo ir Ikro mito, su kuriuo mokiniai buvo susipaindinti 6
klasje. J bt galima tik prisiminti. Mokytojas turt teis rinktis, ar skaityti Oidipo mit, ar
Sofklio Karali Oidip. Mitui pakakt poros pamok, bet dramai dert skirti bent kokias
keturias pamokas. Oidipo istorija (mitas arba tragedija), aiku, skaitytina ir nagrintina
prie Antign, kuri yra Oidipo eimos tragikos istorijos tsinys. Apskritai kiekvienam
mitui perskaityti turt bti skiriama bent viena pamoka. Taiau jos nepakanka, jei norima
supaindinti mokinius vieno ar kito mito refleksijoms ir interpretacijoms vairi epoch
Europos kultroje. Kiekvienam filosof ir retori tekstui, matyt, dert skirti bent po dvi
pamokas, o gal net ir tris pamokas: pirmj pamok bt skaitomas tekstas, kur komentuot
mokytojas, o mokiniai pasiymt tuos komentarus. Namie mokiniai toliau gilindamiesi
tekst atlikt tam tikras (teksto suvokimo) uduotis. Antrj pamok, patikrinus nam darb,
bt gilinamas teksto supratimas: mokytojas toliau aikint mokiniams teksto prasmes ir
realijas. Treij pamok bt aptarima, kaip konkretaus krinio mediag bt galima
4
-
panaudoti samprotavimo ir literatriniuose rainiuose ir mokomasi ratyti pastraip pagal
nagrinjam antikos autori ar tekst. Tos antikos autori skaitymo pamokos turt bti
vairios: viena teksto analiz, kita interpretacija, treia savo teksto krimas pagal antikos
autoriaus teksto pavyzd (parodija), ketvirta antikos autoriaus ir iuolaikins jo
interpretacijos lyginimas ir aptarimas ir t. t. Reikt sukurti moderni antikos literatros
dstymo metodik Lietuvos mokykloms.
Didieji antikos epai Homero ir Vergijaus poemos nagrintini gerokai plaiau,
nei tai buvo daroma iki iol. Nagrinjant Iliad dert iaikinti graik heroj aunumo ir
verts supratim, Odisj parodyti graik, norini painti svetimus kratus ir mones,
bd, atskleisti j smalsum, imlum naujovms. Skaitant Eneid dera parodyti Romos
kultros itakas. Taip pat skaitytini kai kurie Ovidijaus Metamorfozi mitai Apolonas ir
Dafn, Piramas ir Tisb, Panas ir Siring, prapleiantys mokini kultros akirat.
Nagrindami Homer, Vergilij, Ovidij mokiniai turt gyti hegzametro skaitymo
gdi. Todl iame leidinyje pateikiama atskiras skyrelis apie hegzametro skaitym ir
daugelio tekst pradioje parodoma, kaip skaityti hegzametru. Kai kur sunkesnse teksto
vietose yra paymtos cezros ar suymti atskir eilui iktai.
Prie dalies tekst yra pateikiama uduoi ir metodini nurodym. Stengtasi
nurodyti svarbesn su antikos tekstais susijusi mediag (dails, muzikos krinius, filmus
ar literatros tekstus). Antikos mit interpretacijimis siekaima mokiniams suteikti geresn
Europos kultros painim. Tai puiki ir gimtosios kalbos ugdymo galimyb, nes literatros
tekstus, dails, muzikos krinius reikia aptarti atitinkamu lygmeniu tam tikrais terminais.
Dabar, interneto laikais atsivr daug nauj galimybi susipainti su antikos ir kit epoch
kultros lobiais ir jas dert inaudoti. Neginytina, kad svarniausias antikos literatros
kurso akcentas tekst skaitymas plaija prasme. J galima padaryti gerokai domesn ir
patrauklesn mokiniams, jei pagal galimybes bt inaudotos audiovizualins priemons.
Jei pavykt realizuoti toki antikins literatros program, ne tik gerokai priarttume
prie Europos kultros lobi, bet ir pakilt ms bendrasis humanitarins kultros lygis.
Nedert isigsti paties kurso ar silom priemoni. J pasilyta daugiau negu
galima bt panaudoti. Mokytojas turt palaipsniui susipainti su siloma mediaga ir
bandyti dirbti pagal igales ir mokini pajgum. io darbo autorius pats yra ibands daugel
ia silom priemoni.
5
-
ios priemons autorius nuoirdiai dkoja Vilniaus universiteto dstytojams dr.
Nijolei Juchneviienei, dr. Mindaugui Strockiui, lektoriui Vyiui Vidnui, kolegoms
mokytojams Daliai Kubilinskienei, Vilijai Niauronytei, Oksanai Smirnovai, maketuotojai
Akvilei Vaiginytei, prisidjusiems prie io darbo tobulinimo. Ypatingos padkos nusipelno
Dalia Kubilinskien, paraiusi Periklio kalbos interpretacij.
II. VADAS
Graik prieistor. Graikai yra ypatinga pasaulio tauta. Atsikraust (pirmoji j banga
XIX amiuje pr. Krist) i Balkan pusiasalio Graikij ir j supanias salas i iaurs
jie susipaino su aukta Kretos kultra ir ilgainiui daug k i jos perm. Graikai jo ne
vena banga. Apie XIII ami prie Krist i iaurs plsteljo dar viena nauja j banga,
vadinamosios jros tautos. Jos nusiaub rytinius Viduremio jros kratus nuo Trjos iki
Egipto, bet Egiptas apsigyn. Manoma, kad tie graikai sunaikino apsilpusi hetit valstyb
Maojoje Azijoje. Prajo dar ne vienas imtmetis, kol graikai sigyveno Graikijoje, sukr
sav rato kultr (pagal mitus, finikiei rat graikams atgabens Kdmas, Tb krjas).
Graik etnonimai. Lietuvi kalboje vartojamas etnonmas graikai yra atjs i lotyn kalbos.
Romnai Peloponso genties etnonim [graikoi] iplt visiems graikams: juos
vadino Graeci (tar graiki), o pat krat Graecia (tar Graikija). Grak kalb lotynikai
lingua Graeca (tar graika).
Patys graikai vadinosi helnais gr. [helln], vns. kilm. [hellnos], dgs.
vard. [hellnes]. Savo krat jie vadino choronim gr. [hellas], vns. kilm.
[hellados], lietuvikai Held. Toji Held i pradi buvo miestas ir kratas Ftijoje
(piet Teslija), anot mit, priklauss herojui Pelijui, legendinio graik herojaus Achilo tvui.
Senovs graikai sivaizdavo, kad mitinis Helnas, Deukalino ir Piros, pirmj moni po
tvano snus, yra j protvis. Graikikai graik kalba [hellnik gltta] (arba
[glssa]).
Graik kultra. Po didiosios Viduremio ir Juodosios jr pakrani kolonizacijos (apie
VIIIVI amius pr. Krist) prasideda nepaprastas graik kultros skleidimasis: daugelyje
6
-
gyvenimo srii graikai pasiek spding laimjim. Jokia pasaulio tauta nra tiek pasiekusi
per tok trump laik. Todl mokslininkai kalba apie vadinamj graik stebukl (Jonas
Dumius I rankrai palikimo: straipsniai. Vilnius, Aidai, 2012, 27). Graikai sukr tobul
literatros ir vaizduojamo meno pavyzdi. Jie taip pat klasifikavo ir visus iki tol jiems
inomus mokslus ir menus. Taigi graikai sukr Europos kultros pagrindus (l. c.).
Graikik odi mokslo, meno, visuomeninio gyvenimo ir kit termin gausyb rodo
nepaprast ios tautos indl pasaulio kultr, plg.: akrpolis, astronmija, biolgija,
biogrfija, demokrtija, dram, filosfija, pas, grfika, istrija, ksmosas, krokodlas, lrika,
litosfer, matemtika, poltika, retrika, sarkofgas, telefnas, trpas, zon ir t. t. Galima
sakyti, kad tais odiais graik antika yra gyva iki dabar.
Graik kultros iskirtinumas. Graik civilizacija gerokai skyrsi nuo kit senovs
civilizacij. Esminiai graik kultros skirtumai yra ie:
1. Senovs graik, arba heln, kultra buvo atvira (graikai su kitais kratais keitsi
materialiomis ir dvasinmis vertybmis bei informacija, netroko kit ukariauti,
domjosi barbarais, j kratais, paproiais, gamta, tikjimu ir pan.; perm kai kuriuos
Egipto meno, Babilno astrolgijos principus, finikiei rat; neitirpo svetimj
takoje, ilaik savo individualum).
2. Graik kultra pasiymjo vairove (helnai iman visas kio sritis, politik,
intelektuali ir menin veikl; graik plio pilietis galjo atlikti vairius vaidmenis:
bti ir pirklys, ir karys, ir emdirbys, ir choro dainininkas, ir politikas, ir filosofinio
pokalbio dalyvis; nors graik poliai buvo skirtingi, bet jaut bendrum).
3. Graikai mgo vairias varybas agons (dramatrg, pot, muziknt, skuptori,
daininik, po deklamuotoj, okj; vyko vairi amatinik varybos; labai
populirios sprto varybos, garsiausios j Olimpins).
4. Graik kultros orientyras mogus.
5. Graikai bangino laisv (laisvi pilieiai saugomi statym, garantavusi asmens ir turto
nelieiamum).
6. Graikai vertino saik (saikas btina harmnijos slyga; pasaulis ksmas,
tvarkingas, graus; harmnija tai simtrija, proprcija, rtmas).
7. Graikai sukr kalokagatijos (groio ir grio derms) idel.
Plaiau apie tai r. Dalia Dilyt Senovs Graikijos kultra, 1016.
7
-
Apie Senovs Graikijos kultr galima pasiskaityti iuose leidiniuose:
Boardmann, John. Graik menas. Vilnius, R. Paknio leidykla, 1998.
Dilyt, Dalia. Helads viesa. Vilnius, Metodika, 2012.
Dalia Dilyt Senovs Graikijos kultra. Vadovlis. Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2007.
Gasparovas, Michailas. Su skydu ir u skydo. Pasakojimai apie Senovs Graikijos kultr. Vilnius, Alma littera, 2004.
Kondratas, Mikalojus, Kondratas, Romualdas. Pasaulio civilizacij seniausieji centrai. iauliai, iaurs Lietuva, 2006.
Lien, Neringa. Antikins Graikijos kultros istorija. Kaunas, Vytauto Didiojo universitetas, 2005.
Varnien, Janina. Senosios civilizacijos. Vilnius, Vilniaus knyga, 2003.
Vladimirovas, Levas. Knygos istorija.Vilnius, Mokslas, 1979.
Kelioni vadovai. Graikija. Atnai ir emynas. I angl kalbos vert Audron Kudulyt-Kairien. Vilnius, Alma littera, 2009.
Konspektyvi graik literatros raidos apvalga. Graikai sukr didij literatr. Jie
buvo para daugyb literatros krini, kuri didioji dalis yra uvusi. Kad bt galima
suvokti graik literatros savitum, btina iskirti jos esminius bruous.
1. Graikai sukr literatros nrus, siedami krini turin ir form.
2. Seniausiais graik literatros kriniais Homro Iliad ir Odisja prasideda
Europos literatr. ie kriniai, herjinio po edvrai, buvo pavyzdys ir patiems
graikams, ir vlesniems Eurpos literatr krjams.
3. Nuo VII amiaus pr. Krist graikai kr lrik; joje asmenniai igyvenimai
(patritiniai, poltiniai, meils, filosfiniai motvai) perteikti menikais vaizdais.
4. VIV amiuje pr. Krist graik literatroje sivyravo dram ir proz.
5.ymiausi tragdijos krjai Aischilas, Sofoklis ir Euripidas, pasitelkdami
mit motyvs, svarst dorovs normas, kl pasaulio painimo, aistr
pratingumo problems, skatino puoselti tradcijas, siekti dvasinio ir fizinio groio
(kalokagatijos), saiko.
8
-
6. Komdijoje (ymiausias atstovas Aristofnas) vyravo valstybs gyvenimo tmos;
buvo sukuriama juoking situacij, veikdavo nepaprasti veikjai (varls, vapsvos,
paukiai).
7. VIV amiuje pr. Krist susiformavo istorin (Herodotas), filosofin (Platonas),
retorin (Demostnas) proz.
8. IV amiuje pr. Krist vairi moksl pagrindus susistemino Aristotelis. Literatrai
svarbus jo veikalas Potika, kuriame aptariama tragdijos terija ir vartojama
ktarsio svoka.
9. I amiuje pr. Krist romnai sukr sav klasikini krini (Horcijaus ds,
Verglijaus Eneid, Czario Gl karo uraai, Ovidijaus Metamorfzs,
Cicerono kalbos ir kt.).
Antikos odynas, V., 1998; Visuotin lietuvi enciklopedija, t. 8, V., 2005.
Tokia konspektyvi graik kultros ir literatros apvalga mokiniams gali bti
pristatyta antikos literatros kurso pradioje, pavyzdiui, skaidrmis. Taiau dar atskirai
dert pristatyti ir graik kalokagatjos ideal. Klasje turt bti perskaityta ir aptarta Dalios
Dilyts teksto itrauka apie kalokagatj:
Kalokagatija. Kilni laikysena, tauri ivaizda, gebjimas nesiblakyti bdingi aristokratams,
kaip ir ikalba, narsumas ir kitos tv snums perduodamos puikios ypatybs. Toks mogus
yra harmoningai subalansuotas mikrokosmas. Jo idealas kalokagatija (
[kalokagathia]), grois ir gris. Graiu vadintas stipraus, kupino jg, sveikatos, tauriai
atrodanio kno mogus. Geru laikytas ne tas, kuris nra piktas, o tas kuris yra toks, koks
turi bti, kokybikas, atitinkantis tam tikr prab, kaip esti geri maisto produktai, geras
veimas ar tinkamas kokiai nors veiklai ir todl geras laikas. Kalokagatijos mogui bdinga
kno, dvasios, poiri proi turtingumas. Toks mogus stiprus, valus, linksmas, graus,
saikingas. Jis herojus, atletas, karys, poetas, muzikas, menininkas. Jis nuolankus lemiai.
Ne jis turtui tarnauja, o turtas jam tarnauja, ne lov j valdo, o jis valdo lov.
(Dalia Dilyt Senovs Graikijos kultra, 16)
III. GRAIK IR ROMN DIEV VARD ATITIKMENYS
Mediagos apie graik dievus ir kitas mitologines btybes galima iekoti inynuose, kuri
lietuvi kalba yra ileista keletas. Galima mokinimas rodyti skaidrje nubraiyt svarbiausi
9
-
graik diev genealogijos med. Taiau reikia skatinti mokinius iekoti informacijos
inynuose. Lietuvi kalba ileista nemaai knyg:
Antikos odynas. V. Alma littera, 1998.
Velikien, Aleksandra Teres. Ariadns silas. Antikos mitai ir legendos (II pataisytas leidimas).
Vilnius, Lietuvos raytoj sjungos leidykla, 1999.
Velikien, Aleksandra Teres. Antikos mitologijos inynas. Kaunas, viesa, 2008.
Velikien, Aleksandra Teres. Fons verborum. Lietuvilotyn ir lotynlietuvi kalb odynlis.
Vilnius, Margi ratai, 2012.
Mokytojai turt inoti pagrindnius antikos dievus ir j funkcijas. Taip pat jie turt inoti
graik diev vard lotynikuosius atitikmenis. Toliau pateikiama kai kuri svarbesni diev toki
atitikmen lentel. Toki lentel bt galima pateikti ir mokiniams. J nedert versti ikalti visus
tuos dievus ir vard atitikmenis. Mokiniai palaipsniui, atlikdami vairias uduotis, galt sminti tuos
vardus.
Antikos dievai
Graik Romn Pagrindins funkcijos
Dzesas Jupteris Olimpo valdovas
Her Junon Dzeso mona
Poseidnas Neptnas jr valdovas
Amfitrit Poseidno mona
Hdas Putnas poemio karalysts valdovas
Persefn Prozerpin emdirbysts deiv
Atn Minrva iminties deiv, Atn globja
Arjas Mrsas karo dievas
Afrodit Vener meils deiv
Hefistas Vulknas dievas kalvis
Apolnas Fbas ms (mz) ir men, gydymo globjas
Artemid Dian mediokls deiv
Ertas Amoras, Kupidnas meils dievas, audantis meils strlmis
Hstija Vest nam idinio deiv
10
-
Dionisas Bkchas vyno dievas
Hrmis Merkrijus diev pasiuntinys, vagi dievas
Nik Viktrija pergals deiv
Irid Diskrdija nesantaikos deiv
Lietuvi kalba pateikt diev genealogijos lentel galima rasti Aleksandros
Velikiens Antikos mitologijos inyne, 1995, p. 291. Tame leidinyje taip pat pateiktos Tb,
rgo, Atn, ArkdijosKipro, Mirmidn, Trjos karali, Minid ir Ajold genealogijos,
p. 292299.
Antikos dievai yra vaizduojami daugybje meno krini. ia pateikiama po kelet
pavyzdi, kurie galt bti panaudoti pamokose.
Operos
Georgas Frydrichas Hendelis Jupiteris Arge [G. F. Hndel Giove in Argo].
Georgas Frydrichas Hendelis Tesjas (Londonas, 1713) [G. F. Hndel Teseo].
Georgas Frydrichas Hendelis Partenop (Londonas, 1730) [G. F. Hndel Semele].
Georgas Frydrichas Hendelis Semel (Londonas, 1736) [G. F. Hndel Semele].
Vaz pieiniai
Plutonas vea Persefon poemin pasaul. Raudonfigris krateras (360350 a. pr. Krist,
Brit muziejus, Londonas), Mitologija, 434435.
Skulptros
Feidijas, Atn Partenono rytinio frizo fragmentas Dzesas, Her ir Nik (438432 pr. Kr.;
Brit muziejus, Londonas), Mitologija 92.
Minerva. (II a. pr. Krist, Kapitolijaus muziejus, Roma), Mitologija, 386387.
Milo Venera (100 m. pr. Krist, Luvras, Prayius), Mitologija 250251.
Mikelandelas (Michelangelo Buonaroti) Bakchas (apie 14961497, Bardelo muziejus,
Florencija), Mitologija, 466467.
Freskos
11
http://www.youtube.com/watch?v=mMS45UEpYg8http://www.youtube.com/watch?v=mMS45UEpYg8http://www.youtube.com/watch?v=mMS45UEpYg8http://www.youtube.com/watch?v=mMS45UEpYg8http://www.youtube.com/watch?v=mMS45UEpYg8http://www.youtube.com/watch?v=mMS45UEpYg8http://www.youtube.com/watch?v=mMS45UEpYg8http://www.youtube.com/watch?v=mMS45UEpYg8
-
Veneros gimimas (I a. pr. Krist, Veneros namas, Pompja), Mitologija 254255.
Paveikslai
Sandras Botielis (Sandro Botticelli) Veneros gimimas (apie 1482, Florencija, Ufici
galerija), Mitologija 256257.
Sandras Botielis (Sandro Botticelli) Venera ir Marsas (apie 1485, Nacionalin galerija,
Londonas), Mitologija 282283.
Dordon (Giorgone) Mieganti Venera (1509, Dresdeno senj meistr galerija),
Mitologija 266267.
Karavadas (Caravaggio) Bakchas (apie 1599, Ufici galerija, Florencija), Mitologija,
427428.
Diegas Velaskesas (Diego Vlazquz) Apolonas Vulkano kalvje (1629, Prado muziejus,
Madridas), Mitologija 360361.
1.Graik mitai
Turtinga antikos mitologija yra neaprpiama. Todl einant per antikos literatros
kurs, pasirinktinai galima perskaityti kelet nurodyt mit. Kad tos pamokos bt
turiningos, iame leidinyje yra dta mediagos, kuria remdamasis mokytojas gali savaip
interpretuoti mit tekstus ir aptarti juos su mokiniais. Taiau mokytojas pats turt gerai
suvokti, kas yra mitas. I lietuvi mokslinink mit teorijas bene isamiausiai yra aptarusi ir
vertinusi profesor Dalia Dilyt. Toliau pateikiamas ios mokslininks tekstas mokytojams
padt suvokti, kaip dabar yra suvokiami mitai:
Nesigilinus atrodo, kad apibrti mit nra sunku. Gr. [mythos] odis,
pasakojimas; terminas mitologija reikia mit tyrinjim, taip pat mit svad. Vis dlto
maai tra taip supainiot dalyk, i didelio rato retai kada taip ieinama i krato, kaip
iekant atsakymo klausim, kas yra mitas.
Dar Antikoje atsirado trys mito koncepcijos:
Mitai yra poet krybos rezultatas. Tokios nuostatos laiksi Herodotas,
teigdamas: Homeras ir Hesiodas [...] sukr helnams teogonij, dav dievams vardus ir
epitetus, paskirst jiems garbingas vietas, usimimus ir nusak j ivaizd (Hdt. II 53).
Mitas yra gamtos ir morals reikini alegorija bei simbolis. Taip mitus suvok
Ksenofanas (VI a. pr. Kr.), Empedoklis (V a. pr. Kr.), Anaksagoras (V a. pr. Kr.),
12
-
Demokritas, Metrodoras (VIV a. pr. Kr.) ir kiti filosofai. Vieni aikino, kad Dzeusas yra
ugnies ar dangaus, Poseidonas jros, Hera oro, Hadas ems alegorija, kiti tvirtino, jog
dievai yra abstrakios dievybs vairi gali pasireikimo simboliai.
Mitai yra ne diev, o vliau sudievint moni istorija. Remdamasis Hekatajo, Prodiko,
Kritijo idjomis, tai skelb Euhemeras i Mesns (IVIII a. pr. Kr.). Jis buvo paras veikal
apie savo kelion Rytus ir ten rast utopin sal, kurioje kadaise karaliavo Uranas, Kronas,
Dzeusas. Po mirties ie valdovai buv pradti garbinti kaip dievai. Aikinimas, kai mitas
traktuojamas tik kaip mogaus fantazijos praturtinimas ir pasikeits perduodant i
kartos kart itorini atsiminimas, dabar vadinimas euhemerizmu.
ie trys isilaik iki naujj laik. XVIII a. vokiei klasicizmas mitus laiko
nuostabios poezijos dvasios kupinais kriniais arba filosofijos ir istorijos prieauriu,
kiekvienos vaikysts atributu.
Pastarj mint prats ir irutuliojo XIX a. pozityvistai, teig, jog mit ir tikjim
pagrindas yra animizmas sielos priskyrimas negyviems daiktams ir reikiniams, jog mitais
neteisingas pasaulio aikinimas, nes pirmykiai mons nesugebj logikai mstyti.
Pradjus tyrinti Ryt mitus, pasirod lyginamosios mitologijos darb, mituose
pradta iekoti istorini vyki bei proces relikt. Susiformuoja soliarin teorija, kurios
atstovai visus mitus aikina kaip sauls santykio su kitais dangaus knais alegorij (pvz.,
Dafn aura, Apolonas-Saul j vejasi, bet negali pavyti, nes aura dingsta emje) ir
lunarin teorija, skelbianti kad visus mitus reikia suprasti kaip mnulio kelion dangumi, jo
fazi kitim ir pan., (pvz., Penelop mnulis, o jai besiperantys jaunikiai vaigds;
Apolono umutas Hiacintas sauls utemdytas mnulis).
Narcizikai ididus XX a., skelbis nuostat, kad jo mokslo didiausi, mons
protingiausi, o visi kiti buv baiss tamsuoliai, perm pasiptlikas pozityvist mintis apie
senovs moni intelekto skurdum. Buvo pasilyta svoka pirmyktis mstymas ir
teigiama, jog kadaise nesugebta skirti objekto nuo subjekto, a nuo ne a ir ventai
tikta, kad karstas yra medin laidotuvi biuro d, bet dangus ir motinos prieglobstis, o
pasaulis yra tarytum ne arklys, o tikr tikriausias arklys. Taiau skaitant tokius veikalus
reikia turti galvoje, kad psichologai, tyrinjantys vadinamj primityvi ar laukini geni
atstovus, prieina prie ivados, jog nra duomen, patvirtinani, kad necivilizuoti mons
msto nelogikai, kad j mstymo sugebjimai riboti.
Kaip svokos pirmyktis mstymas sinonimas danai vartojama
svoka mitologinis mstymas. io termino autoriai mito esme laiko simbol ir teigia, kad
13
-
i specifins mitins smons prigimties iauga simbolins pasaulio suvokimo formos,
neinanios prietaravimo tarp daikto ir vaizdo, enklo ir jo reikms, idealybs ir realybs.
J. G. Frazeris, amiaus pradioje surinks daugyb mediagos ir ileids milinik
veikal Aukso aka, mit pasil suprasti kaip ritualo tekst, nes mitas ess atsirads i
ritualo ir j aikins. Pvz., Helenos pagrobimas yra ritualinis nuotakos (ar deivs) grobimas.
Tersitas Iliadoje graik atpirkimo oio nuudymo reliktas. i idja tapo labai populiari.
Dabar kone kiekvienam mito ar folkloro elementui stengiamasi tbt surasti kokias nors j
aikinamsias apeigas: iniciacijos (pilnametysts) ritual, ventj santuok, dievikojo
valdovo aukojim ir pan. I ties mito ir ritualo santykiai, matyt, gali bti vairs: gali bti
mit, kilusi i ritual, ir ritual, atsiradusi i mit, bet gali bti ritual, neturini mit, ir
mit, neturini ritual. Taigi absoliutinti ritualo takos mitui nereikt.
S. Freudas visus ritualus ir apeigas laik masinmis neurozmis, o senovs mones
irjo kaip pasmonje gldinio libido instinkto kamuojamus neurotikus, ypa
pabrdamas pirmykts bandos vado (tvo) umuimo fakt ir i jo kildindamas religij ir
moral. Jis teig, kad patino ivyti i bandos sns susitar umu tv ir suvalg j. Kad
nebt varyb dl pateli, jie paskelb kraujomai tabu, ir taip atsirado moral. Paskui dl
tvo nuudymo juos m grauti sin. Tuomet su tvu jie sutapatindavo kok nors gyvul
(jaut, arkl ir pan.) ir jo ms valg tik ikilming tvo paminjim metu. Taip atsirado
religija.
S. Freudo mokinys C. G. Jungas teig, jog mitinis mstymas slygojamas
kolektyvins pasmons, susidedanios i archetip. Vis idj ir pair pagrindas yra
archetipins platformos, atsiradusios tuomet, kai smon dar nemst. Taigi mitai yra tarsi
masiniai sapnai, per kuriuos pasireikia kolektyvin pasmon. Mitinis mstymas nra
individualus, jis perduodamas i kartos kart kaip kolektyvins pasmons veiklos
rezultatas.
Penktajame deimtmetyje atsirado nauja mit tyrinjimo teorija, mit laikanti
struktra, susidedania i tam tikr vienet mitem. Mito prasm aikinama
sisteminant santykius tarp i vienet. ios teorijos pradininkas C. Lvy-Straussas
mitologij iri kaip kalbos ar muzikos analog, taikydamas t pat tyrinjimo metod, jis
ieko dvinari prieprie (virus apaia, virtas alias, gyvenimas mirtis, vyras
moteris ir pan.) bei tarpinio elemento tarp opozicini mitem. Toks tyrinjimo metodas labai
paplito, bet yra kritik, teigiani, jog postuluojamos struktros yra abstraktus aidimas, o ne
objektyvi tikrov, kad prieprieos ir tarpiniai elementai danai esti dirbtiniai.
14
-
Taigi iuo metu yra keturi mito tyrinjimo metodai ir apibrimai: 1) mitas yra
simbolis; 2) mitas yra ritualas; 3) mitas yra archetipas; 4) mitas yra struktra. Esama ir
daugybs ivardyt poiri kombinacij. Visos ios imoningai sugalvotos teorijos rodo
autori talent ir atskleidia j poir mit, bet nereikt turti iliuzij, kad visos jos ar kuri
viena atskleidia mito esm. J galt suvokti tik tas, kuris pajgt tikti mitu taip, kaip juo
tikjo senovs graikai (tai, deja, nemanoma), kuriems mitas nebuvo nei simbolis, nei
ritualas, nei archetipas, nei struktra. Mitas buvo odis, pasakojimas apie dievus, pusdievius
(herojus diev ir moni vaikus), j santykius su monmis. Atskirose maose valstyblse-
poliuose gyven graikai turjo bendr mit, bet danai mitas buvo tik to polio, tos vietovs
nuosavyb. U polio rib jis galjo bti neinomas arba pasakojamas kitaip. Todl yra keli to
paties mito variantai ir daugyb vietini mit. Nereikia manyti, kad kiekviename polyje buvo
reikmingi visi mitai ar garbinami visi Olimpo dievai. Lemne svarbiausias buvo Hefaisto
kultas, Delfuose Apolono, Kipre Afrodits, Atnuose Atns etc. Be to, atskiro polio
mitai nebuvo susisteminti ar kanonizuoti, nes graik religija neturjo joki dogm ar
katekizm. Kadangi mitas yra pasakojimas, kuriuo tikima kaip realybe, jis galjo bti
nesistemingas, nenuoseklus, prietaringas, nes tikjimas nereikalauja ir nepaiso logikos.
Kai mitais nustota tikti, logografai ir mitografai m juos klasifikuoti ir sisteminti,
o filosofai aikinti. Kaip matme, laikui bgant atsirado atsirado vairi samprotavim ir
teorij, i kuri kiekvienas galime pasirinkti patinkamiausi ir ja remdamiesi nagrinti mitus,
nes nieko kita gyvenantiesiems laikais, kai mokslas paveriamas stabu, nebelieka. Tik
neturtume absoliutinti nei savojo poirio, nei tyrinjimo metodo, nei ivad ar manyti, jog
atradome visuotin ties. Visuomet tai bus tik ms tiesa.
(Dalia Dilyt Antikin literatra, V., 1998, p. 1923)
Suprantama, profesors Dalios Dilyts tekstas yra skirtas ne mokiniams, bet j galt
perkaityti, pavyzdiui, besidomintys literatra dvyliktokai.
Devintokams, matyt, silytinas paprastesnis tekstas, kuriame bt glaustai aptariamas
mitas ir jo poymiai. Toliau pateikiame pastraip apie mit galima panaudoti ir teksto
krimo mokymui. Atkreiptinas dmesys grandinin sakini siejimo bd.
Mitas senovje, prieistoriniais laikais buvo ventas pasakojimas, tiesa apie tikrov.
Mitas aikino pasaulio ir vis daikt kilm, jame buvo parodoma, kas, kaip ir kodl
atsirado. Tas aikinimas kilo i mogaus poreiki: jis norjo bti saugus, suvokti gamtos
jgas bei dsnis ir t. t. Mite slypi nuostata, kad visi svarbiausi vykiai vyko laik pradioje.
15
-
Tad ypa svarbios jo kategorijos: erdv, laikas, veikjai. Mitiniam mstymui bdingas
pasaulio vienovs suvokimas: viskas padaryta i to paties keturi element: ugnies, ems,
oro, vandens. Taigi svarbs ten ufiksuoti archetipai kolektyviniai pasaulio pirmvaizdiai.
Mite svarbiausia ne idja ar daiktas, o reikm, todl mitinio pasakojimo paskirtis tuo pat
metu praneti ir nurodyti.
PROMETJAS
Dangus ir em jau buvo sukurti, bet trko btybs, kuri bt galjusi valdyti em.
Tada Prometjas, Urno snaus Japto vaikas, inodamas, kad emje gldi dangaus skla,
pam molio, sulapino j ups vandeniu, imink ir nulipd i jo btyb, i pairos panai
dievus. Nordamas tam savo molio gabalui kvpti gyvyb, jis pasiskolino i gyvuli siel
ir ger, ir blog ypatybi ir sudjo jas mogaus krtin. Prometjui palanki iminties deiv
Atn, nustebo, kai ivydo nauj krin. Ji kvp tam pusgyviam stabui dvasi dievikj
prot.
Taip atsirado pirmieji mons. Jie m daugintis ir pripild em. Taiau jie ilgai
neinojo, k veikti su gerosiomis kno galiomis ir i diev gauta kibirktimi. mons
klaidiojo lyg kokios sapn btybs ir nemokjo gyventi. Nemokjo jie nei ems dirbti,
nei nam statytis, nei jokio amato, nei suprato, kaip naudotis ems grybmis. Susirpino
Prometjas savo kriniais ir imok juos stebti vaigdynus, skaiiuoti, igalvojo raides.
Taip pat jis pamok prisijaukinti gyvulius, irado valtis ir bures, kad mons galt plaukioti
jra. Aprpino Prometjas juos ir kitokiais gyvenimo reikmenimis. Parod Prometjas
monms, kaip pasisaugoti nuo lig, imok gaminti vaistus. Taip pat jis imok mones,
kaip reikia suprasti likimo enklus ir sapnus i pauki plasnojimo ir aukai papjauto gyvulio
viduri. Padjo Prometjas jiems ems gelmse surasti gele, var, auks ir sidabr. Taigi
Prometjas supaindino mones su vairiais naudingais dalykais ir imok juos gyventi.
Danguje tuomet viepatavo Dzesas, neseniai nuverts tv Krn ir sen diev
gimin, i kurios buvo kils Prometjas.
Atsiradusius mones dievai suman apkrauti pareigomis. Mekn Graikijoje visi
nemirtingieji ir mirtingieji susirinko nustatyti moni teisi ir pareig. Prometjas utar
mones, kad dievai j neapkraut per daug sunkiomis pareigomis. Jis paskerd didel jaut, ir
patys dievai turjo pasirinkti, kuri jo dali nort. Sukapojs paaukotj gyvul, jis sukrov
skerdien dvi krvs. Vienoje pusje padjo ms, vidurius ir laj, o ant viraus, sups
jauio od, uvert skrand. Kitoje krvoj liko pliki kulai, vynioti auks tukus. Ir toji
16
-
krva buvo didesn u pirmj.
Dzesas suprato apgaul ir pasak Prometjui, kad is nelygiai padalijs aukos kn.
Prometjas pasil Dzeusui pasirinkti patinkani dal. Dzesas perpyko ir tyia stvr bltus
tukus. Juos suspauds ir pamats pliks kulus, apsimet tik dabar pastebjs klast ir piktai
prabilo:
Matau, kad tu, Japto snau, vis dar neatpratai apgaudinti.
Dzesas pasiryo atkeryti Prometjui ir nebeduoti mirtngiesiems paskutins dovanos
ugnies, kurios jiems labiausiai reikjo. Bet gudrusis Japto snus sugalvojo, kaip apgauti
dangaus valdov. Ji pasim ilg stieb, prisiartino su juo prie pravaiuojani sauls rat
ir udeg nuo j pagakt. Su iuo degl Prometjas nueng ant ems, ir netrukus i ia
pirmasis lauas m dagui rodyti liepsnos lieuvis. Dzesui suskaudo ird, kai pamat,
kad emje plinta ugnis. Taiau ugnies jis jau nebegaljo atimti i mirtngj.
Vliau Dzesas atkerijo Prometjui. Dievas kalvis Hefistas ir jo tarnai Krtas ir Bija
(Jga ir Prievarta) turjo j prirakinti grandinmis prie Kaukzo uolos. Nemielas tai darbas
buvo Hefistui. Tad Prometjas atsidr ant nirios kalno sienos ir turjo kyboti staiomis,
be miego, niekuomet nesulenkdamas pavargusi keli. Belaisvio kanios turjo bti aminos.
Taiau kankinio nepalenk jokie Dzeso grasinimai. Dzesas nusiunt pas prikaustytj erel,
kuris kasdien lesdavo jo kepenis, o ios netrukus ataugdavo.
I kani Prometj ivadavo pro al js Herklis. Pamats erel, lesant kepenis,
Herklis pasidjo kuok, temp lank ir nuov t iaur paukt. Paskui sutrauk geleinis
panius ir Prometjo viet pastat nemirtng kentaur Cheirn, pasisilius mirti.
Mito komentaras. Prometjas buvo vienas titan, Japto ir Okeands Klimns
(Temids arba Okeanids sijos) snus, kai kuri graik altini liudijimu skit karalius,
moni gynjas ir lavintojas. Manoma, kad Prometjas reikia i anksto numatantis,
apgalvojantis, valgus. Prometjo vardas graikikas: [Promteus] yra sietinas
su graikiku bdvardiu [promts] i anksto numatantis; i graik - +
*, * [mthos, mathos], kuris atitinka graik [mathein] mokytis, sisavinti
(Frisk II 599).
Kai kurie tyrjai atkreipia dmes, kad ved pramath vogti, pramathyu-s vagis
galt bti giminikas graik dievo vardui Prometjas, kuris pavog ugn. Vd
mitas, kuriame sauls dievas Vivasana pasiunia dievyb Matarv (jis susijs su ugnies
dievu Agni) dang, kad atnet i ten ugn, yra graik mito analgas. Tas dievas Vivasana
17
http://lt.wikipedia.org/wiki/Japetashttp://lt.wikipedia.org/wiki/Azija_%28mitologija%29
-
pirm kart atliko atnaavimo aukas dievams. Matarvai atneus dangikj ugn, Bhrgu
gimins iminiai imok mones ja naudotis. Abu mitus dar susiet faktai, kad Prometjas
buvo skt karalius ir jis prirakinamas Skitijoje prie Kaukzo uolos (Syje [Rusija], atseit,
toje vietoje, kur kentjo Prometjas, pastatytas jam paminklas statula). O juk skitai ir indai
yra indoirannai. Mito realij geografija liudyt, kad jis Graikij yra pasieks i ryt. Matyt,
Prometjo mitas atspindi il indoeuropiei senov, tuos prieistorinius laikus, kai graikai ir
indoirannai gyveno vieni alia kit (madaug III tkstantmetis pr. Krist).
Prieistorinius laikus galt atsipindti ir kitas labai senas, su Prometju sietinas, mito
odis graik [ttanes], joniei [titnes] titanai, retai , - [ttan, -
anos] titanas (viename Maosios Azijos altinyje Sauls dievas), kuris neturi etimologijos
(Frisk II 904). Galbt j galima sieti su indoeuropiei veiksmaodiu *tit- aibuoti-
griausti, i kurio padarytas daiktavardis *titi- aibo-griausmo ugnis, plg. vairi
indoeuropiei kalb pavyzdius, hetit tithai- (tethai-) griausti, senovs ind tthi Sauls
tam tikra padtis Mnulio atvilgiu, tith Saul, meil, senovs graik T [tit] dien
Atneanti Deiv, lotyn titio nuodgulis, pagaliau lietuvi ttnagas ugnies kanopa ir kt.
Maiulis Baltistica XLIII(3) 434435. Taigi titnai, jei jie bt siejami su aptariama ugnies
leksema, matyt, yra buv dangaus ugnies dievai. Toks kai kuri pragraik geni ugnies
dievas galjo bti titnas Prometjas. Apie XIII ami prie Krist, upldus graik, turini
kitokius dievus, bangai, ankstesni dievai titnai buvo nueminti, vietoj j ikelti Olimpo
dievai. Diev (Prometjo Dzeso) priepriea greiiausiai atspindi skirting graik geni
prieprie tais rsiais j susidrim ir kov laikais. Tada m formuotis dabar inomas
Prometjo, monijos geradario, mitas.
Plaiau apie Prometj r. Aleksandra Velikien Antikos mitologijos inynas, 217
219; Jean-Pierre Vernant Pasaulis. Deivai. mons. Mit interpretacijos, Vilnius, 2000, 49
65.
Prometjo mitas yra monijos pradios mitas. Sukuriami mons, kuri stokojo em.
Tais kriniais Prometjas paalina t stok apgyvendina em. Taiau mons, gav i
Atns dievikj proto kibirkt, nemoka gyventi stokoja gdi. Prometjas paalina
ir it stygi: imoko juos visoki darb ir gudrybi, supaindina su ems ir dangaus
paslaptimis.
Toliau mito tekstas kreipia diev ir moni santyki link: dievai nusprendia iki
tol laisvus mones apkrauti pareigomis. Prometjas ioje situacijoje ikyla kaip moni
18
-
gynjas: idrsta liai apgauti pat Dzes, pakidamas jam didesn, bet prastesn aukos
dal su kaulais, paslptais taukuose. mons nestokoja msos, bet jie mirtingi. Nordamas
jiems pagalbti Prometjas paalina paskutin stok: parpina monms ugn, kuri turi
dievai olimpiiai. Tie naujieji Olimpo dievai dar nra tokie gudrs kaip Prometjas. Ne
veltui jo vardas reikia i anksto numatantis, apgalvojantis, plg. jo brolio Epimetjo
vard pavluotai protingas: jis, nepaisydamas Prometjo perspjimo, ved Pandr,
Atneusi daug nelaimi monms (Aleksandra Velikien Antikos mitologijos inynas, 95).
Tik Prometjas galjo numatyti, kaip pavogti ugn, ir tai vykd. Prirakinimas
prie olos, Erelio Etono pasiuntimas, kad lest kepenis, titnui buvo labai iauri, trukusi
tkstantmeius bausm. Nors iorikai bejgis, Prometjas yra nepalenkiamos dvasios,
nepaisant to, kad Dzesas sitvirtino pasaulyje. Argonutai, plaukdami Kolchid, dar
girdjo Prometjo aimanas, bet Homeras (VIII amius pr. Krist) jau nebemini Prometjo:
tuo metu diev ir moni tvas, t. y. globjas, jau buvo Dzesas. Dl to pareikta nuomon,
kad Prometjas Herklio buvs ivaduotas prie Trjos kar (Aleksandra Velikien Antikos
mitologijos inynas, 218).
Matyt, XIIIVIII pr. m.e. amiai yra tas laikotarpis, kai graik religijoje sitvirtino
Olimpo diev karta ir senosios dievybs, kaip Prometjas, buvo nuemintos. Tas j
nueminimas vien nuudymas, kit nubaudimas ir persekiojimas atsispindi mituose.
Metodiniai nurodymai. Pirmoje pamokoje Skaitant mit su mokiniais aptartina, dl ko
Dzesas taip iauriai nubaud Prometj. Ar tai buvo Dzeso konkurentas? Ar jis buvo
baustinas dl to, kad paeid Dzeso nustatyt tvark? Ar Dzesas taip norjo priversti
Prometj, kad is iduot jo likimo paslapt? (Toji paslaptis i Tetids ir Dzeso gimsiantis
snus, galingesnis u tv, t. y. Dzeus, kurio valdia taip pat ne amina. Todl Tetid
Dzesas atiduoda monas herojui Pelijui, ems mogui). Toliau aptartina, kokiais savo
valios vykdytojais remiasi Dzesas ir kodl. Nam darbas palyginti Prometj ir Dzes,
nurodant j elgesio motyvus.
Antroje pamokoje tikrinant nam darb, mokytojas galt mokiniams paaikinti, kad
Prometjas, matyt, yra buvs seniau atsiklusi graik geni dievas, o Dzesas vliau
atjusi. Dl to senieji gyventojai galjo Prometjui priskirti rpinimsi monmis, o naujj
diev jie nekent, kaip juos garbinani atjn. Vliau per imtmeius tas mitas gijo
apibendrinani prasm: Prometjas tapo vis moni globju ir ugdytoju, o Dzesas j
19
-
skriaudju ir tiron, nubaudusiu Prometj. Toliau galima apvelgti kai kurias Prometjo
interpretacijas pasaulio kultroje (mokytojas pasirenka literatros, dails, muzikos krinius,
juos demonstruoja mokiniams ir aptaria, mokiniai turt lyginti mito tekst su pamokoje
nagrintomis jo interpretacijomis).
Prometjo refleksija. Prometjas plaiai reflektuojamas pasaulio kultroje. Isami jo
vaizdio apvalg pasaulio literatroje pateikia garsus rus antikos inovas Aleksejus
Losevas knygoje Simbolio problema ir realistinis menas [ . .
. , 1976, p. 226297].
Vaz pieiniai
Chrestomatinis kenianio prirakinto Prometjo atvaizdas, kurio kepenis lesa erelis, yra
nupieas kilike i Laknijos (560550 pr. Krist; Grigalijaus etrusk men muziejus,
Vatikanas), Mitologija 6464.
Skulptros
Nikola Sebastjenas Adamas [Nicolas-Sbastien Adam] Prikaltasis Prometjas (1762;
Luvras, Paryius). Rokokin sitempusio Prometjo figra, praiota burna, kuri, matyt, rodo,
kad jis aukia, nepaksdamas erelio, draskanio jo kepenis, primena Berninio skulptr
afektus. Besiplaikstanti Prometj dengianti drobul, i numesto po kojomis deglo liepsnos
vinguriuojantys dmai, kyanios uolos parykina rokoko stiliui bding banguot, ltani
linij aism, sukuria judesio spd, Mitologija, 3435.
Paveikslai
Pjeras di Kozimas Prometjo legenda (Florencija, 1520; Senoji pinakoteka, Miunchenas),
Mitologija, 5657.
Paveikslo centre ant postamento panaia Mikelandelo Dovydo (Florencija, 1504)
poz stovi vyro figra, tik jo dein ranka ikelta vir, u io paminklo mogui (jis nuogas)
slnyje renesansinio miesto panorama. Galima interpretuoti, kad tai Renesanso simbolis:
pasaulio centre mogus, jo skleidimosi erdv miestas. Btent tas mogus, kur nulipd
Prometjas. Pats mogaus krimo veiksmas parodytas kairje paveikslo pusje: raudonais ir
juodais drabuiais apsivilks Prometjas, beje, iorikai primenantis Krist, i juosvo molio
baigia lipdyti ant nupjautos kolonos sdini mogaus figr. Kairje paveikslo pusje Atn
ant mogaus, kiek iklusio abi rankas, irdies udjusi kair rank, matyt kvepia prot. Vir
20
https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D0%BE%D1%81%D0%B5%D0%B2,_%D0%90%D0%BB%D0%B5%D0%BA%D1%81%D0%B5%D0%B9_%D0%A4%D1%91%D0%B4%D0%BE%D1%80%D0%BE%D0%B2%D0%B8%D1%87https://www.google.com/url?q=https%3A%2F%2Fru.wikipedia.org%2Fwiki%2F%25D0%259B%25D0%25BE%25D1%2581%25D0%25B5%25D0%25B2%2C_%25D0%2590%25D0%25BB%25D0%25B5%25D0%25BA%25D1%2581%25D0%25B5%25D0%25B9_%25D0%25A4%25D1%2591%25D0%25B4%25D0%25BE%25D1%2580%25D0%25BE%25D0%25B2%25D0%25B8%25D1%2587&sa=D&sntz=1&usg=AFQjCNGTiKF5mQO8JFFVYQ4K982PuoZXPghttps://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D0%BE%D1%81%D0%B5%D0%B2,_%D0%90%D0%BB%D0%B5%D0%BA%D1%81%D0%B5%D0%B9_%D0%A4%D1%91%D0%B4%D0%BE%D1%80%D0%BE%D0%B2%D0%B8%D1%87https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D0%BE%D1%81%D0%B5%D0%B2,_%D0%90%D0%BB%D0%B5%D0%BA%D1%81%D0%B5%D0%B9_%D0%A4%D1%91%D0%B4%D0%BE%D1%80%D0%BE%D0%B2%D0%B8%D1%87
-
ios figr grups dangumi skrenda Prometjas, laikydamas degl, ir Atn, u j gelsvame
debesyje skrieja Hlijo veimas.
Pranaus yra kitas Pjero di Kozimo paveikslas Prometjo legenda (Florencija, apie 1515).
Mitologija, 5859.
Daniausiai paveiksluose parodomas grandinmis prie uolos prikaltas Prometjas,
kurio kepenis lesa erelis. Toki paveiksl yra nutap Doakinas Aseretas (Gioacchino
Assereto, XVII a. I pus), Luka Dordanas (Luca Giordano, apie 1660), Giustavas Moro
(Gustave Moreau, 1868), Mitologija, 6667, 6869, 7071, Peteris Paulis Rubensas (1611
1618) ir kiti. Dar mintinas Dirko van Babureno (Dirc van Baburen) paveikslas Vulkanas
supanioja Prometj (1623, Amsterdamo valstybinis muziejus), Mitologija 6263.
Muzika
Liudvigas van Bethovenas, baletas Prometjo kriniai [Die Geschpfe des Prometheus]
(1801, Viena).
Ferencas Listas, simfonin poema Prometjas (1850, Veimaras).
Gabrielis Fore (Gabriel Faur), opera Prometjas (1900, Bezj [Bzier], Pranczija).
Aleksandras Skriabinas, Prometjas. Ugnies poema (orkestrui, 1910, Maskva).
Karlas Orfas, opera Prometjas (1968, tutgartas).
SISIFAS
Salmonijo brolis Sisifas, valds Korinte, buvo gudrus apgavikas. Jis jautsi toks
drsus, kad nebijojo net diev! Dauguma j laik karaliaus Ajlo ir Enarts snumi,
turjusiu sn Gluk, o gali bti, kad jo vaikas buvo ir Odisjas. K vairs mitai pasakoja
apie Sisifo darbus? Vieni j perduoda, kaip gudrusis Korinto valdovas atsiteis su ne
k maesniu gudruoliu kaimynu. Taigi Sisifo kaimynas buvo Autlikas nepaprastai
gudrus vagiius, mat Hrmis j buvo imoks pakeisti pavogt gyvuli ivaizd i raguot
padarydavo beragis, i juod - bltus, ir atvirkiai. Utat Sisifui nepasisek: jis mat, kad
jo paties banda maja, o Auktolko gausja, taiau rodym prie kaimyn neturjo. Tada
Sisifas sugalvojo gudryb: Ant savo gyvuli kanop apatins dalies jis ibrai enkl SS
(pasak kito mito, pavogta Autliko), o kai eilin kart Autlikas nusivar kelis gyvulius
i Sisifo bandos, tie enklai liko emje. Sisifas su kaimynais nujo pas Autlik ir pagal
21
http://en.wikipedia.org/wiki/Gabriel_Faur%C3%A9
-
kanopose spaust enkl surado pavogtus gyvulius. ia Sisifas, reikia pasakyti, nesnaud:
kol j lydj liudininkai kieme barsi su Autliku, Sisifas jo Autliko namus ir suvediojo
jo dukter Antiklj, itekjusi u argieio Larto. Taigi ieina, kad Odisjo tvas galjo bti
ir Sisifas, nebtinai Lartas.
Kai Dzesas pasigrob upi dievo Aspo dukr Aigin, jos iekodamas Aspas atjo
Korint pas Sisif. Sisifas puikiausiai inojo, kur Aigin, bet nesak Aspui ligi tol, kol
is u Afrodts ventyklos nepaleido tekti Peirns altinio, aprpindavusio Korint variu
vandeniu. K gi, kartais ir blogas poelgis virsta geru: vandeniu buvo aprpintas visas miestas!
Na, o Dzesas, inoma, ne juokais supyko. Jis nusiunt pas Sisif mirties diev
Tant, kad is nugabent nedorl Hdo karalyst, kur jam bt tek ksti amin kani.
Bet Sisifas isigando, galima sakyti, ne per daugiausia. Jis papra Tant parodyti, kaip
naudoti grandinmis. Kai is grandines usidjo, Sisifas iaukt ir surakino. Susidar tiesiog
netiktina padtis niekas nebegaljo numirti, netgi tie, kam bdavo nukertamos galvos ar
k sukapodavo gabalus! Tada susirpino karo dievas Arjas, mat i bda pirmiausia jam
buvo netikta. Arjas ilaisvino Tant ir stipriai surit Sisif nugabeno pas Hd. Taiau
is ten neprarado savitvardos: dar prie nusileisdamas mirusij karalyst, spjo panibdti
monai Merpei, kad i neatlikt jam laidojimo apeig. Atsidrs Had Sisifas tuoj nulk
pas Persefn ir drsiai pareik, jis nra palaidotas, tad ir neturi teiss pasilikti mirusij
karalystje: tai paeist visus diev nuostatus. Persefn ileido Sisif trims dienoms em,
kad is susitvarkyt savo reikalus. Bet kai tik Sisifas atsidr po saule, tuoj pat umiro
visus paadus grti, tad paiam Hrmiui teko netrukus jga parvesti nepaklusnj Sisif
pas Hd. Hdo karalysts teisjai parod jam didiul akmens luit, madaug tok, kokiu
buvo, gelbdamasis nuo Aspo pykio, pasiverts Dzesas, ir liep j ridenti kalno virn
ir nuleisti emyn kitoje kalno pusje. Bet kai Sisifas su savo nata atsidurdavo netoli kalno
virns, tas akmuo vl nurieddavo emyn. Tada Sisifas vl j apaioje susirasdavo ir i
naujo ridendavo vir, visas apsipyls sriu prakaitu, o vir jo galvos amius sukosi dulki
debesys. (Aleksandra Velikien Ariadns silas. Antikos mitai ir legendos. Vilnius, 1999, p.
133134; tekstas kiek koreguotas)
Mito komentaras. Sisifas graik mitolgijoje Enarts ir Elo snus, Merps vyras,
Belerofnto vaikaitis. kr Korinto miest, kurio valdi jam perdavusi Medja. (Apie Sisif
r. plaiau Aleksandra Velikien Antikos mitologijos inynas, 228229).
22
-
Usispyrlis Sisifas ne kart buvo supainiojs diev, ypa Dzeuso, planus.
Mitas pasakoja apie kelet toki Sisifo gudravim: i ups dievo Asopo, u ini, kur jo
dukt Aigina, isireikalavo Peirns altin Korintui; tam tikram laikui sukaust mirties
diev Tant grandinmis; i Persefns i Hdo alies isipra em, nes neva buvo
nepalaidotas; sugrs em n neman eiti mirusij al. U tai dievai jam skyr bausm
aminai ridenti kaln akmen. Bet Sisifo veiksmai, irint moni akimis, nra joks
nuskaltimas. Iduodamas Dzes, jis vis Korint aprpino vandeniu tai geras darbas.
Kad veng mirties ar tai blogas darbas? Bet kuris i moni stengtsi ivengti mirties, jei
sugebt. Dl tos prieasties jis apgavo ir Persefn ir iek tiek prats savo gyvenim.
Taiau dievams Sisifas nusikaltlis: idav Dzes, supaniojo Tant, apgavo
Persefn, sutrikd Arj. Kuris mogus bt drss taip akiplikai elgtis su dievais? Vieni
Sisifo veiksmai teik monms naudos (Korinto aprpinimas vandeniu), kiti, paeidus diev
nustatyt tvark, matyt, ir monms buvo kenksmingi: niekas nebegaljo numirti, netgi tie,
kam nukirsdavo galvas ar sukapodavo gabalus. Aiku, dievams nerpjo, kas monms
kenksminga. Arjui, karo dievui, buvo svarbu, kad mons mirt ir t! Treti niekam
neatne jokios alos: ar kitiems monsm rpjo, kad Sisifas nori kiek ilgiau pagyventi? Tad
Sisifas atspindi mogaus esm: jis trokta gyventi ir bti naudingas kitiems, bet dl diev
nustatytos tvarkos, deja, turi mirti, nors ir nenori.
Hado alyje aminai kaln ritantis akmen Sisifas yra gijs simbolin prasm.
Vaizdingai jo kanias perteikia Homeras Odisjoje (XI giesm, 593600 eiluts, Antano
Dambrausko vertimas):
Ten ir Sizif maiau a, vargstant varg be galo.
Pluo su akmeniu jis, plaiai u krat sitvrs.
Net sirs mogus darbavosi rankom ir kojom,
Risdamas uol kaln, ir kai jau galjo atrodyt
Vir pasieksis bemat pusiausvyr pameta vargas,
Ir kaip griaustinis akmuo atgal pakaln nudunda.
Vl tada griebiasi darbo, ir vislaik prakaitas kartas
Srva jo knu stambiu, o galva gi dulkse sksta.
Senovs Romoje buvo akcentuojama Sisifo bausm. Naujaisiais laikais Sisifo
figra yra bevaisi pastang metafora. Dabar Sisifo darbas suvokiamas kaip sunkios,
23
-
varginanios betiksls pastangos, neduodanios jokio rezultato. Ikiliausi Naujj laik
Sisifo interpretacij Sisifo mitas (1943) yra paras Alberas Kamiu [Albert Camus]. iame
krinyje perteikiama absurdo filosofija. Ypa igarsjo ios interpretacijos du paskutiniai
sakiniai:
Jau vien sunkaus kopimo virnes pakanka mogaus irdiai upildyti. Reikia
sivaizduoti Sizif laiming.
i neprasta, nauja Sisifo kani interpretacija atveria egzistencin mito plotm ir
leidia netradicikai pavelgti mit. Nuo tada literatroje ir vaizduojamajame mene vl
diskutuojama dl io mito, kurio herojui Sisifui suteikiama vairi prasmi.
Metodiniai nurodymai. Pamokoje perskaitomas mitas, isiaikinama ir aptariama Sisifo
situacija. Toliau nam darbui skiriama parayti pastraip-komentar Kamiu Sisifo mito
teskto itraukai.
Jeigu is mitas tragikas, tai tik todl, kad jo herojus smoningas. I tikrj, argi tai
bt bausm, jeigu kas ingsn j palaikyt skms viltis? iandien darbininkas vis gyvenim
kasdien dirba atlikdamas tas paias uduotis, ir jo likimas ne maiau absurdikas. Taiau jis
bna tragikas tik tais retais momentais, kai darbininkas tampa smoningas. Diev proletaras
Sisifas, bejgis ir maitaujantis, iki galo suvokia vargan savo dali: btent apie j jis galvoja
leisdamasis emyn. valgumas, kuris turt tapti jo kania, sykiu tampa jo pergale. Nra
tokios lemties, kurios nebt galima veikti panieka.
Paveikslai
Ticianas [Tiziano Vecelli] Sisifas (15481549, Prado, Madridas).
Antonijus Zanchis [Antonio Zanchi] Sisifas (1660-1665, Italija).
Francas von Stukas [Franz von Stuck] Sisifas (1920, Vokietija).
NARKISAS IR ECHO
Kai Dzesas aklajam Teirsijui suteik pranaavimo dovan, pirmoji pasipra
ipranaauti nimfa Larip Kefiso, ups dievo, mona. Grauol nimfa buvo pagimdiusi
puik snel Narkis ir norjo suinoti, ar jis sulaks senatvs. Jai buvo atsakyta Jigu
sulaks senatvs, ir tai ji man esant tuiu plepalu.
24
-
Vaikas augo ir sulauk eiolikos met. Jaunuolis uaugo graktus, ir daugelis
mergaii negaljo j atsiirti. Bet Narksas jas nekreip dmesio ir itisomis dienomis
mediodavo mike. Kart, kai vaikinas ten vijo spstus baikiuosius elnius, j staiga
pamat nimfa Ech. Ji i prigimties buvo labai neki, bet tegebjo atkartoti tik kit odius.
Tai buvo Hros bausm u tai, kad nimfa savo taukalais sulaikydavo j, kai Dzeusas
kalnuose meilindavosi nimfoms. Kai pavydioji deiv susiprotdavo, nimfos jau bdavo
isislapsiusios. Tu negalsi kalbti savo lieuviu, kuris mane tyia ar netyia
apgaudindavo! Ateityje nedaug kalbsi, pasak tusi apgautoji Krno dukt. Nuo to
laiko Ech galjo pakartoti tik kit kalbos pabaig, ir tai buvo tik atgarsis. Ir tada ji suprato,
kad Hros prakeikimas isipild, kai pamat Narkis. Jaunuolis be tikslo slampinjo po
mik, o nimfa j sek. Vos ariau prie Narkiso prisiartindavo, smarkiau jos irdis liepsnojo
meils ugnimi, kaip siliepsnoja deglas pamirkytas sieroje, kai prie jo priartini liepsn. Kiek
kart ji norjo prakalbinti Narkis, negaljo: pati turjo laukti kito odi, kad prabilt.
Taiau jaunuolis kart pastebjo, kad j kakas neatsitraukdamas lydi ir kteljo
mik: Ei, kas ia?! ia!, atsak Ech. Nustebs Narkisas pasidair, bet kur tik velg,
nieko nepamat. Ateik ia! rikteljo jis garsiai, ir nimfa jo aukim atsiliep aukimu.
Jaunuolis atsigr, bet niekas neatjo. Kodl tu bgi nuo mans? paklaus jis, bet jam
sugro tiktai jo paties odiai. Jis dar atidiau band iekoti, kas jam atsakinja, dar kart
kteljo t pai pus, bet odiai sugrdavo atgal. Mes ia susitiksim! Susitiksim,
atsak Echo, kuriai niekada joks odis nebuvo taip noriai isivers, kaip is. I nimfa i
medi tankms ities savo rankas, tarsi nort jomis apkabinti. Taiau Narkisas i j
isprdo ir piktai rikteljo bgdamas: alin i kelio! Veriau mirsiu nei bsiu tavo! Bsiu
tavo, pasak nimfa ir gdydamasi pasislp tankiame mike, tarp lap slpdama savo
ikaitus veid. Nuo to laiko ji gyveno vienia apleistoje oloje. Bet jos meil neblso, o
atstmimas j netgi sustiprino.
Svajodama apie meil, nimfa nemiegojo naktimis. I ilgesio sunyko jos knas. Jis
suliesjo, oda susiraukljo, gyvybs syvai iseko, liko tik balsas ir kaulai. Galiausiai ir kaulai
virto akmeniu, bet balsas gyveno ilgiau u j pai. Nuo to laiko niekas nebematydovo tos
nimfos kalnuose, bet kiekvienas girddavo jos bals, kuris gyvena aminai.
Kaip Ech ir kitos nimfos nusivyl ididaus grauolio abejingumu. Pagaliau viena
i simyljusi ir jo atstumtj pakl rankas dang ir m maldauti: Tepamilsta jis pat
save ir niekada nebna laimingas mylimasis. maldavim igirdo kerto deiv Nemesid,
kurios ventov buvo Ramnnte. I ten, vilnydamas skaidriais riniomis vilnimis, iurleno
25
-
skaidrus upelis, kurio vandens niekada neliet nei piemenys, nei kalnuose besigananios
okos, nei koks kitas gyvulys, pauktis ar laukinis vris.
Kart nuvargintas mediokls ir leipdamas nuo kario Narkisas ten prigul,
susiavjs graia vieta ir mirguliuojania srove. Ir tuo metu, kai jis malino trokul gaiviu
vandeniu, jo sieloje kilo kitoks trokulys. Begerdamas jis vandenyje pamat savo atvaizd.
Beknis atvaizdas suadino meil: jis stebjosi, velgdamas save. Narkisas beveik sustingo,
jo veido raumenys apmir, lyg bt i Pro marmuro ikalta statula. Isitiess jis velg
savo ibanias kaip vaigds akis, garbanas, vertas Dioniso ar Apolno, dail neaplus
smakr, balt kaip dramblio kaulas kakl, velniai paraudusius skruostus sniego baltumo
veide. Jis svaigo matydamas tobul savo gro, versi save ir grjosi savimi. Jis norjo
pabuiuoti apgauling atspind, bet veltui. Kiek kart buvo panardins vandenin rankas,
stengdamasis apkabinti kakl, savs negaljo paliesti. Jis nesuprato, kas yra tas, kur mato,
ir jaut, kad pats visas dega. smeigs vilgsn apgauling atvaizd nesuprato, kad to, kur
veriasi, nra. Jei pats engdavo ingsn, t pat darydavo ir anas, jei sustodavo, nejuddavo
ir anas. Taip neatsitraukdamas Narksas pasiliko toje vietoje: nei laikas, nei alkis jo negaljo i
ten atitraukti. Jis isities ksmingoje pievelje ir negaljo atsiirti t apgauling atspind.
Taip jo paties akys lm jam prat. Kartais pakils jis tiesdavo rankas medius: Sakykite,
mediai, ar kada nors i js kas taip skaudiai yra myljs? Js tai inote, nes tiek kart
esate teik mylimiesiems jauk prieglobst! Ar js, igyven imtus met, esate mat bent
vien, kur taip bt kankinusi meil? A regiu t, kurio niekada nesutiksiu, taip meil
aptemd mane. Bet kentsiu: ms neiskirs berib jra, ms neskiria nei ilgas kelias, nei
aukti kalnai, nei sienos su udarytais vartais tra tik truputis vandens. Jis irgi trokta, kad
paliesiau. Kai pasilenkiu prie bang, prie mans artja lpomis.
Ir vl Narkisas kreipsi atvaizd vandenyje: Kodl aidi su manimi? Kur bgi nuo
mans? Nesu a baidykl, nimfos myljo mane. Puikiu savo veidu tu teiki man vilties, a
tiesiu rankas, tu tiesi taip pat, jei a ypsausi, tu irgi ypsais, kai verkiu, matau aaras tavo
akyse. Kai duodu enkl, duodi ir tu, tu darai t pat. I tavo puikij lp ir judesi supratau,
kad man atsakai, bet mano ausys neigirsta tavo odi.
Pagaliau Narkisas suprato, kad tai jo paties atvaizdas vandenyje sukelia nenumaldom
irdies kart. Jis pravirko graudiomis aaromis, nuo kuri susidrumst skaidrus altinio
veidrodis. Kur dingsti? skausmingai suuko jis ir pamat suskilus atvaizd. Nepalik
mans, bk su manimi! Jei negaliu paliesti tavs, bet grsiuosi tavimi. I skausmuo
Narkisas kumiais dau savo balt kaip marmuras krtin: nuo smgi liko raudonos
26
-
dms, kaip vienoje pusje paraudusio obuolio ar kaip isirpusioje pusje raudon vynuogi.
Greitai vandens pavirius tapo lygus ir jis vl mat kiekvien savo atspindio judes.
Narkisas ilgai nebegaljo iksti tokios kanios: kaip ugnyje itirpsta vakas ar saulje
igaruoja rytmeio rasa, taip jaunuolis nyko, degdamas aklos meils ugnimi. Dingo jo veido
rausvumas ir gyvyb, prapuol grois, nieko nebeliko, k kakada myljo nimfa. Bet Ech
mat Narkis, ir nors neumiro ankstesns skriaudos, gailjo nelaimingo jaunuolio. Ji
atsiliepdavo kiekvien jo atsidsim ir smgi gars.
Paskutin kart jis met vilgsn bangas ir itar odius: O tu, kur veltui pamilau.
Juos pakartojo visa apylink. Jo Sudie! pakartojo Ech. Paskui jaunuolis padjo pavargusi
galv ant alios pievos, ir amina naktis umerk akis. Net ir tada, kai Narkis prim
poemi pasaulis, Stikso vanden veidrodyje jis iekojo savs.
Vandens nimfos najds apverk mirus jaun brol ir geddamos paskyr jam savo
nukirptas garbanas. Verk mirusiojo ir miko nimfos drids, kuri giesmes atsiliepdavo
Ech. Nimfos sukrov lau, padirbdino laidotuvi ibints ir gedulingus netuvs. Taiau
niekur nebuvo Narkiso kno. Jo vietoje nimfos rado gl su geltona taurel ir aplink baltais
kaip sniegas lapeliais. mons ir dabar i gl vadina narciz.
Treneni-Valdapfelis, Imr. Mitologija. Vilnius, Mintis, 1972, p. 169172 (tekstas
koreguotas).
Mito komentaras. Narkisas (gr. [narkissos]), arba tradicikai Narcizas, graik
mitologijoje iskirtinio groio jaunuolis, Bojtijos ups dievo Kefiso ir nimfos Larips
snus. Jis negailestingas, atstumia visus myliniuosius, dl to, diev valia, pamils savo
gra atvaizd, uvo kankindamasis.
Pateiktoje mito versijoje palaipsniui atskleidiamas nelaimingas Narkiso gyvenimas. Jis
usidars jaunuolis, nebendraujantis su mergaitmis. Jis medioja, be tikslo slankioja miku
vis laik bna vienas. Bdamas vienas, aiku, jis negaljo imokti bendrauti ir diaugtis
kitais. Dl to jo susitikimas su nimfa neskmingas. Pastebjs ess sekamas, matyt, i
smalsumo jis suunka Ateik ia!, bet susitikimo momentu isineria i itiest nimfos
rank, j atstumia. Kit atstmimas yra Narkiso nelaims prieastis. Jis gyvena tik sau.
Jis nesuvokia, kad kitiems gali teikti diaugsmo, bti reikalingas ir pats diaugtis kitais.
Narkiso atstumta nimfa Ech dista, kankindamasi i meils. Ir kitos merginos, kurias jis
nekeipia dmesio, labai nelaimingos. Ryio, kuris sukuria harmonij tarp moni, stoka artina
27
http://lt.wikipedia.org/wiki/Graik%C5%B3_mitologijahttp://lt.wikipedia.org/wiki/Graik%C5%B3_mitologijahttp://lt.wikipedia.org/wiki/Bojotijahttp://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kefisas&action=edit&redlink=1http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lariop%C4%97&action=edit&redlink=1
-
Narkis prie nelaims. Viena i atstumtj i nevilties kreipiasi deiv, praydama nubausti
vieni grauol. Todl nieko nemylintis Narkisas, nejauiantis harmoningo ryio su kitais,
pasmerkiamas pamilti save: negali atitraukti aki nuo savo puikaus atvaizdo vandenyje.
Beviltikas irjimas save neteikia jokio diaugsmo, tik praudo. Nykstantis Narkisas
tampa toks, kokia tapo meils ikankinta Ech, kol prarads jgas mirta. Narkisas po mirties
pavirto mirties gle narciz.
Metodiniai nurodymai. Mokiniams reikia paaikinti, kas yra narcisizmas. Psichologai
teigia, kad kiekvienam mogui bdingas polinkis narcisizm. Taiau, kada jis pradeda
darytis alingas, daugelis moni nepajunta. Perskaitytas mitas parodo, kaip mogus nuslysta
narciszm, koks skurdus ir beprasmis pasidaro narcizo gyvenimas. Primintina mokiniams,
kad graikai narciz laik Hadui skirta gle ir ddavo j prie mirusij.
Skulptros
Polikleitas Narkisas (420 a. pr. Krist; ilikusi romn kopija Miuncheno Gliptotekoje);
Benvenutas elinis [Benvenuto Cellini] Narkisas (1548); Gabrielis Grupelas [Gabriel
Grupello] Narkisas (16801685); Donas Gibsonas [John Gibson] Narkisas (1838,
Londonas); Paulius Dubua [Paul Dubois] Narkisas (1867, d'Orsay muziejus, Paryius);
Haroldas Parkeris [Harold Parker] Narkisas (1906).
Freskos
Narkisas [Diomedo vila; Nacionalinis archeologijos muziejus, Neapolis].
Paveikslai
Leonardo da Vinis Narkisas (1490).
Karavardas [Caravaggio] Narkisas (15981599, Nacionalinio meno galerija, Roma).
Nikola Pusenas [Nicolas Poussin] Echo ir Narkisas (16281630, Luvras, Paryius).
Fransua Lemoinas [Franois Le Moine] Narkisas, pamils savo atvaizd (1728, Hamburgo
Kunsthal).
Nikola Bernaras Lepisje Narkisas (1771) [Nicolas Bernard Lpici].
Bendaminas Vestas Narkisas ir Echo (1805) [Benjamin West].
Karlas Briulovas Narkisas (1819) [ ].
Adolfas Jozefas Grasas Narkisas (1867) [Adolf Joseph Grass].
Edmundas Kanoldtas Echo ir Narkisas (1884) [Edmund Kanoldt].
28
-
Magnus Enkelis Narkisas (1896-1897) [Magnus Enckell].
Donas Viljamas Vaterhausas Echo ir Narkisas (1903) [John William Waterhouse].
ORFJAS IR EURIDIK
Neprilygstamas dainius Orfjas buvo trak karaliaus ir ups dievo Ojgro ir msos
Kalips snus. Pats Apolnas, gars meno dievas, padovanojo jam lyr, ir kai Orfjas,
pritardamas ja sau, udainuodavo, kaip motina buvo imokiusi, jo nuostabi garsi
sulkdavo klausytis paukiai, atplaukdavo uvys, subgdavo vrys., net mediai ir uolos
nebenustygdavo vietoj.
Orfjo mona buvo avingoji najd Euridik. Abu vienas kit labai myljo. Deja,
trumput buvo ta j laim. Vos spjo nutilti liksmos vestuvi danos, Euridik pasiglem
mirtis. alioje pievoje, po kuri ji vaikiojo su savo draugmis nimfomis, kirto jai kuln
nuodinga gyvat, slypjusi olj. Ir Orfjo mona mirdama susmuko isigandusioms
draugms ant rank. Kalnai ir kloniai m aidti nuo nimf raud, susimaiiusi su ird
draskaniomis Orfjo giesmmis. Nulido paukiai, nuovoks elniai ir stirnos, visi ujaut
mylimos monos netekus vyr. Taiau jo verksmas ir dejons nebesugrino prarastosios.
Tada Orfjas ryosi negirdtam ingsniui: leistis emyn kraupi eli karalyst ir
paveikti savo dainoms niri karalikj por, kad toji jam atiduot Euridik. js poemio
karalyst pro vartus ties Taisanor, jis m leistis gilyn. Kraupiai supleveno mirusij vls,
bet Orfjas tol eng tarp Orko baisybi, kol atsidr prieais blykiojo Hdo ir grietosios jo
monos sost. Pritardamas skambiais lyros styg garsais, ia jis udainavo:
O js poemio karalysts valdovai, leiskit man ties isakyti ir teikits mano
praym iklausyti! Ne smalsumas mane atvar mane Tartro pasiirti ar trigalvio uns
paniais surakinti: atjau pas jus dl savo monos. Gyvats klastingai apnuodyta, nugrimzdo
ionai mano brangioji, vos praydusi gl, tik kelet dien diuginanti mano namus. Kantriai
bandiau neti neimatuojam savo skausm, ilgai nepasidaviau savajai negaliai. Bet meil
drasko mano ird, negaliu a be Euridiks gyventi. Todl ioj iurpioj vietoj, ioj tylioj js
erdvi nykumoj a maldauju jus, baisngieji ventieji mirties dievai: atiduokit man j, mano
brangij mon, paleiskit ir grinkit jai per anksti nuvytusi gyvyb! O jeigu to negali
padaryti, tai priimkit ir mane mirusij tarpan, be jos a niekada negriu.
Vos igirdusios iuos jo dainos odius, tyliai pravirko iblykusios vls.
Nelaimingasis Tantlas liovsi gauds burna vis pasprunkanius vandenis; nustojo aut
Iksino ratas, nuiuvo Danjo dukros ir, parimusios ant soi m klausytis; net Sisifas
29
-
pamiro savo kankyn, atsisdo ant klastingojo akmens ir pasinr velnius aimanos garsus.
Tada, sako, ir siaubingosioms eumenidms aaros savaime pasruvusios skruostais, o nirioji
pragaro viepai pora pirm kar susigraudino. Persefn pasiauk Euridiks vl. Kai i
netvirtu ingsniu atjo, negyvj karalien tar Orfjui:
Imk sau j, bet inok: su tavim ji liks tik tada, jeigu nevilgtelsi atgal j, einani
tau i paskos, kol neatsidursi u mirusij pasaulio vart; o jeigu atsisuksi, dar ipus j,
neteksi ms tau teikiamos malons.
Tyldami ir paskuboms Orfjas su Euridiks vl m kopti niriu taku patamsiais
auktyn. Staiga Orfj sum neapsakomas ilgesys, jis temp ausis nordamas igirsti
mylimosios alsavim arba bent jos drabui iugdes tylu kaip kape, aplinkui n garso.
Kamuojamas baims ir meils, pats nesuvokdamas k dars, jis trumpai vilgteljo, ar jo
svajon i tikrj seka i paskos. O varge! smeigusi lidn ir meil vilgsn, ji sklendia
atgal kraupij bedugn. Orfjas ities rankas dingstanio mylimosios elio link. Veltui!
Euridik mirta antr syk jau be aiman. Argi ji galt raudoti, bdama itaip mylim! Ji jau
beveik dingo Orfjui i aki. Lik sveikas, lik sveikas! tyliai aidjo i tolumos.
I pradi Orfjas sustiro i siaubo ir grauaties, paskui galvotrksiais puol atgal
kraupij praraj. Bet kart Charnas atsisak kelti j juodj Stiks. Septnias diens
ir tiek pat nakt prasdjo dainius prie tos ups atakos nei valgs, nei grs. Liedamas
neisenkanias aaras, vis pra poemio diev malons, bet ie liko nepermaldaujami, antr
syk nesileido sugraudenami. Susikrimts jis gro gyvj pasaul, tuias Trkijos kaln
girias. Ten igyveno trejus metus visai vengdamas moni. Kit moter pusn jis negaljo
net pavelgti, nes visur be paliovos mat vien savo mylimj Euridik: jai buvo skirtos visos
mintys, visos tos graudios melodijos, kurias jis galjo igauti savo lyra.
Kart tas dievikasis dainius prisdo ant alios, sauls nupliekstos kalvels ir m
traukti savo giesm. Sujudo mikas, mediai m slinkti artyn ir slinko tol, kol savo akom
uklojo daini nuo sauls. Susirinko ratu aplinkui miko vrys, paukiai pasiklausyti
t nuostabi gars. Staiga atklegjo, at trk moterys, lstanios po kalnus ir savo
linksmybmis garbinanios vyno diev Dionis. Jos nekent dainiaus, kuris po savo monos
mirties nekreip dmesio joki kit moter. Dabar staiga ivydo j.
irkit, tai tas, kuris mus per niek laiko! suuko pirmoji t dkstani
maindi, ir jos visos puol siutusios artyn, sviesdamos dain tai akmeniu, tai tirsu, kuo
kuri turjo. Ilgai gyn itikimieji vrys mylim savo daini, bet giesms garsus pamau
nustelbus rksmingam pakvaiusi moter situi, jie persigando ir isislapst miko
30
-
tankmj. Staiga atvilps akmuo pataik Orfjui smilkin. Vargas dainius apsipyl
kraujais, nuvirto ant ols ir pro jo burn, jaudinusi kaln uols ir vris, iskrido vl.
Kai ta kraugerika minia nudko alin, atplasnojo raudodami paukiai, prislinko
nulidusios uolos, gedulo apimti subgo vrys. Sugujo altini ir medi nimfos,
apsigaubusios juodais apdarais. Raudodami visi jie palaidojo subjaurotus Orfjo palaikus.
Bet galv ir lyr prim srauns Hbro ups vandenys ir nune tolyn. Vis dar gailiai
skimbiojo stygos, skausmingu aidu atsiliepdavo krantai. Galiausiai srov ine galv ir lyr
jr, kurios nuplukd jas prie Lsbo salos. Tos salos gyventojai abi jas igrieb. Galv jie
palaidojo, o lyr pakabino ventykloje. Dl to i sala ir dav pasauliui toki nuostabi poet
ir daininink; net laktingalos, nordamos pagerbti dievikojo Orfjo kap, gieda ten graiau
negu kitur. O dainiaus vl nusklend emyn eli pasaul. Ten Orfjas vl susitiko savo
mylimj, ir dabar jie, meiliai susikabin, aminai drauge vaikioja po Eliziejaus laukus.
Mito komentaras. Orfjo mitas primena umer Gilgamo epo paskutin epizod. Orfjo
bandymas susigrinti Euridik panaus Gilgamo bandym susigrinti Enkidu:
Po draugo Enkidu mirties Gilgameas nukeliavo mirusij al pas Utnapitm
(arba Utnapit). is patar Gilgalmui surasti vandenyno gl ir atgaivinti Enkidu. uliniu
nusileids vandenyno dugn Gilgamas gavo t gl. Bet bdamas pavargs pajryje jis
usndo, o t gl sugrau gyvat. Ir Gilgamas jau nebegaljo atgaivinti Enkidu. Taiau
dievai jam suteik galimyb paskutin kart pasimatyti su draugu, kuris po to pranyko visam
laikui.
Matome, Abiem atvejais herojai nesugeba itverti ik galo ir praranda brang mog,
kuris inyksta kaip elis. inotina, kad Orfjo ir Euridiks mitas yra ne graik, o trk
mitas. Indoeuropieiai trkai gyveno iaur nuo graik, madaug dabartinje iaurs
Graikijoje ir Bulgarijoje.
Plaiau apie Orfj r. Aleksandra Velikien Antikos mitologijos inynas 195196,
apie Euridik, op. cit. 101.
Metodiniai nurodymai. Nagrinjant mit, dert atkreipti dmes kelis aspektus: a)
Orfjo gebjim paveikiai dainuoti (prigimtinis talentas diev dovana); b) Orfjo meil ir
itikimyb Euridikei; c) sielvarto ir netekties problem. Verta supaindinti mokinius su io
31
-
mito interpretacijomis Europos kultroje, pavyzdiui, su ako Ofenbacho operete (r. toliau).
Mito refleksija kultroje. Orfjo ir Euridiks mitas yra plaiai reflektuojamas Europos
kultroje. Orfjo atvaizd esama graik vazose: Orfjo veidas, Orfjas upultas maindi
ir pan. inomas graik reljefas, kuriame yra Orfjas, Euridik ir Hermis, r. toliau. Taip
pat ilikusi Pompj freska, vaizduojanti Orfj su lyra. Esama panaaus turinio antikini
mozaik. Naujaisiais laikais io mito siuetais sukurta puiki dails krini, parayta oper.
Operos
Klaudijus Monteverdis [Claudio Monteverdi], opera Orfjas (Mantuja, 1607). Tai pirmoji
klasikin opera.
Markas Antuanas arpentj [Marc-Antoine Charpentier], opera Orfjas, engiantis
pragar (Paryius, 16861687).
Christoforas Vilibaldas Gliukas [Christophor Wilibald Gluck], opera Orfjas ir Euridik
(Viena, 1762).
akas Ofenbachas [Jacques Offenbach], operet Orfjas pragare (Paryius, 1858).
akas Ofenbachas moderniai interpretuoja Orfjo ir Euridiks mit. Pagrindiniai operos
veikjai Orfjas ir Euridik yra besivaidijanti iuolaikin (t. y. XIX amiaus) miestiei
pora. Euridik negali paksti grieimo smuiku. Orfjas turi meilu, o Euridik susitikinja
su dievu Pluton. Jai vieno tokio susitimo metu rugi lauke gelia gyvat. Po to Orfjas,
ne tik modernus vyras, bet ir ie tiek mito personaas, turi eiti pragar pas Euridik,
bet nenori. Alegorin figra Vieoji Nuomon j priveria ten eiti. Danguje pas Olimpo
dievus atvyksta Hrmis, po to Plutnas. Kai Jupteriui pranema apie Euridik ir is
usidega noru su ja susitikti. Her ir kiti dievai jam priekaitauja dl meils nuotyki. Netgi
vyksta diev demonstracija prie Jupter. Taiau, kai praneama, kad atvyksta Orfjas,
dievai surimtja, kad ems gyventojui atrodyt nepriekaitingai. Paskui Orfj Olimp
patenka ir Vieoji Nuomon, kuri neleidia jam nukrypti nuo mito. Paaikjus, kad Euridik
pragare, dievai su Jupteriu nusprendia ten nusileisti. Tuo tarpu Euridik nuobodiauja
pragare. J bando suvilioti vienas i Plutno pavaldini. Jupteris taip pat dega noru pamatyti
Euridik. Jam padeda Kupidnas. spdingi Kupidno, nusileidusio pragar, kupetai.
Kupidnas Jupter paveria msinu (vyrikos lyties muse). Euridikei, paveiktai Kupidno,
Jupteris-musinas padaro didel spd. Ypa avus Euridiks ir Jupterio-musino duetas.
Netrukus pragar sugua dievai. Pasirodo Orfjas. Jis bando vestis i pragaro Euridik, bet
32
-
tai nepatinka Jupteriui ir is j sugrina pragar. Euridik akimirk patiria stres. Bet po
minutls ji, visi dievai ir pragaro gyventojai dainuoja ir oka kankan.
Kai kurios Ofenbacho operets scenos primena karnaval. Jose susipina mitas ir
XIX amiaus gyvenimo vaizdai: paprastas miestiei gyvenimas yra panaus prozik, bet
tutok dangaus diev gyvenim, o pragaras primena Paryiaus pasilinksminimo staigas
restoranus, kavines. Taiau ir tokia interpretacija ilaiko mito karkas: numitinti vykiai,
nors ir savaip interpretuojami, ilieka madaug tokie patys, kaip ir mite, tik apipinami
XIX amiaus realijomis. Neprastos Euridiks ir Orfjo patiriamos situacijos neretai virsta
savotiku aidimu, flirtu: jos ne tik linksmina irovus, bet ir veria juos mstyti. Apskritai
parodomas margas gyvenimas nuo smulki intrig iki didiojo meno: puiki Ofenbacho
muzika prikausto irov dmes prie numitinto inomos istorijos veiksmo.
Skulptros
Orfjas, Euridik ir Hermis, reljefas (II a., Luvras, Paryius), Mitologija, 722723.
Antonijaus Kanova [Antonio Canova] Euridik (1775), Orfjas (17751776, Korero
muziejus, Venecija), Mitologija 730731.
arlis Nantevilis Mirtanti Euridik (Luvras).
Augustas Rodenas [Auguste Rodin] Orfjas ir Euridik (1893, Metropoliteno meno
muziejus).
Arno Brekeris, reljefas Orfjas ir Euridik (1944).
Freskos
Orfjas vedasi Euridik i poemio (XIX a., Paryiaus operos freska).
Paveikslai
Christianas Gotlybas Kratzenteinas [Christian Gottlieb Kratzenstein] Orfjas ir Euridik
(1806, Ny Carlsberg Glyptotek, Kopenhaga).
Jozefas Lankrenonas [Joseph Lancrenon] Orfjas pragare (1810, Muse de Montargis).
Michelis Martinas Drolingas [Drolling] Orfjas ir Euridik (1820).
Anzelmas Feuerbachas Orfjas ir Euridik (1869).
Dodas Frederikas Votsas [George Frederic Watts] Orfjas ir Euridik (1875).
OIDIPAS
33
-
Mito prieistor. Kdmas, finikiei karaliaus Agenoro snus, turjo seser Eurp, kuri
pamilo Dzesas. Jis pasivert bltu juiu ir prisiviliojs pagrob mergin, besilinksminani
su draugmis pajryje. Dzesas Eurp ant ngaros nusine Kretos sal.
Dzesui pagrobus Eurp, Agenoras isiunt savo snus jos iekoti. Po neskmi
Kdmas nuvyko Dlfus klausti orakulo patarimo. Kdmui buvo sakyta sekti karv ir toj
vietoje, kur ji sustos, kurti miest. Kdmas sek karv ir liko te, kuri ji atsigul. Taiau
Kdmo draugus prie altinio sudrask draknas (didel gyvat), kur Kdmas veik, uolos
atlaua sutraiks galv.
Orakulo ipranaautoje vietoje Kdmas pastat Kadmjos tvirtov, aplink kuri iaugo
Tb miestas. Atuonerius metus Kdmas tarnavo karo dievui Arjui u nuudyt sn
drakon. Dzeso valia Kdmas vliau ved Arjo ir Afrodts dukr Harmnij ir tapo Tb
karaliumi. Per vestuves nuotakai jis padovanojo ppl (tok drabu) ir karoli vrin, kuriame
slypjo bsim herj pratis. Senatvje Kdmas su Harmnija persikl Ilrij, ten
pavirto gyvatmis ir pateko Eliziejaus laukus.
OIDIPO MITAS
Tb karalius Ljas i Kdmo gimins su mna Jokast, tebieio Menoikjo
dukterim, ilgai nesusilauk vaik. Dlf orkulas Ljui ipranaavo, kad jis sis nuo
snaus rankos. Taip lm Dzesas, nes Ljas kadaise buvo pagrobs ir iniekins Peloponso
karaliaus Pelpo sn Chrisip. Kai pagaliau Ljui ir Jokstei gim snus, kad bt ivengta
pranaysts, tvas liep ineti trij dien kdik su perdurtomis ir suritomis kojomis ir
pamesti Kitairno kalnuos. Taiau Ljo piemuo atidav kdik Korinto karaliaus Polibo
piemeniui, kuris atrio vaikui perdurtus kulnus ir dl aizd pavadino j Oidip, t. y.
Itintkoj.
Vliau piemuo berniuk atne karaliui Polibui. is atidav vaik monai Merpei ir
augino kaip sn. Oidipas bt laimingai liks pas Polib. Taiau i pavydo vienas korintietis
puotoj jau suaugusiam Oidipui prasitar, kad tas ness Polibo snus. Nors tviai vaikin
paguod, jis nusprend keliauti Dlfus ir suinoti ties. Dlf orakulas Oidipui dav
baisi itarm: jis umuis tv ir vesis motin. Oidipas isigando ir nebegro pas Polib
ir Merp, manydamas, kad taip ivengsis itarms. I Dlf jis pasuko Bojtijos link.
Keliaudamas Dulij, krykelje jis pamat atvaiuojant nepastam sen su aukliu, veju
ir dviem tarnais. Vadeliotojas, sdjs drauge su seni, pastm i siauro kelio psi Oidip.
Staigaus bdo vaikinas tvojo vejui lazda, o senis taip pat jaunuoliui uvo. Oidipas siuto,
34
-
parties sen su savo lazda, ir tas ikart sukniubo ant sdyns. Prasidjo mutyns, kuriose
Oidipas nugalabijo visus, iskyrus vien, kuris pabgo. Senis, kur umu Oidipas, neturjo
jokio enklo, kad yra aukto luomo. Taiau umutasis buvo Ljas. Taip isipild baisi
pranayst.
Netrukus prie Tb pasirod sparnuota baidykl Sfing (Sfinksas), i priekio
atrodanti kaip mergait, i upakalio kaip litas. i pabaisa usirioglino ant uolos ir Tb
gyventojams m uduoti visokiausias msls, kuri buvo imokusi i ms (mz). Jei
mogus nespdavo msls, Sfing j sudraskydavo. is negandas miest itiko tuomet, kai
uvo karalius Ljas. Valdios vair tuoj nusitvr Krentas, kurio sn, neminus msls,
taip pat prarijo Sfing. Tada valdovas Krentas vieai paskelb, kad mogus, ivaduosiantis
miest nuo pabaisos, gausis vis karalyst ir jo seser Jokst uvusio karaliaus mon.
Tik k engus Tbus Oidip, ne per daug branginant savo galv, sugund ir pavojus, ir
atlyginimas. Jis nujo pas Sfing, kuri jam umin toki msl:
Kas i ryto keturkojis, vidurdien dvikojis, vakare trikojis? I vis padar tik
jo vieno keiiasi koj skaiius, bet kai turi daugiausiai koj, laikosi silpniausiai ir eina
liausiai.
Oidipas nusiypsojs atsak, jog tai mogus, kuris gyvenimo ryt ropoja keturpsias,
vidurdieny vaikto dviem kojomis, senatvje jam reikia ramsio, todl griebiasi lazdos.
Vos tik jis min msl, Sfing i gdos vietoje krito negyva. Oidipas kaip atpild
gavo Tb karalyst ir mirusiojo karaliaus nal Jokst. Su Jokast jis sugyveno keturis
vaikus: Etekl ir Polinek, Antign ir Ismen.
Oidipas, nors ir turdamas kai kuri d, buvo geras valdovas, ir kol toji baisi
paslaptis nebuvo atskleista, laimingas ir mylimas viepatavo Tbuose. Taiau dievai uleido
miestui bais mar. Tbieiai t baisi lig laik dievo rykte, todl atjo iekoti karaliaus
pagalbos. Oidipui paklausus, dl ko visas miestas pilnas raud, ynys atsaks, kad ganyklas
ir laukus svilins nepakeniamas kartis, o mieste siautja visa ryjantis maras ir todl mons
tikisi valdovo pagalbos. Oidipas miniai prane, kad jau yra isiunts Krent Dlfus.
Sugrs Krentas prane, kad dievas lieps nusikratyti piktadario, kuris gyvens Tbuose ir
kur slegia karaliaus Ljo nuudymas sunki kraujo kalt.
Oidipas pradjo iekoti, kad galt papasakoti apie t vyk. Taiau karaliaus protas
dar nepraregjo, tad jis adjo monms surasti Ljo udik. Buvo vieai skelbiama, kad visi,
k nors inantys apie Lj, nenutylt: miestas bsis dkingas ir atsilyginsis. Pat udik
Oidipas prakeik, net jei jis bt buvs i karalikos gimins.
35
-
Oidipas isiunt auklius pas aklj prana Teirsij. iam atvykus, karalius
prisispyrs m klausinti. Kai visk inantis Teirsijas veng atskleisti ties, Oidipas supyko
ir band kaltinti yn.
Tada aklasis Teirsijas aikiai pasak, jog pats Oidipas kaltas dl tvo ties. Oidipas
supyko ir apauk Teirsij raganiumi. ynys dar aikiau pasak, kad Oidipas tvaudys
ir motinos vyras, ir ipranaavo nebe u kaln jo laukiant varg. Igirds kaltinim Oidipui,
atskubjo Krentas. Jie susibar, o puolusi Jokst band juos sutaikyti. Jokst, igirdusi
ynio pranayst, primin, kad ir Ljui buvo ipranaauta, jog mirsis nuo snaus rankos,
bet j umu plikai krykelje, o vienintelis j snus, nesulauks n trij dien, buvs
pamestas suritomis kojomis Kitairno kalnuose.
Tai igirds Oidipas sudrebjo. Pasiteiravs, kur buvo umutas Ljas ir kaip jis
atrod, Oidipas suriko:
Teirsijas neaklas, jis mato!
Oidip apm siaubas, ir tai j toliau vert aikintis to seno vykio aplinkybes.
Suinojs, kad yra gyvas pabgs i krykels Ljo tarnas, sak j atvesti. Tuo metu atvyko
i Korinto auklys, kuris prane, kad mir karalius Polibas, ir kviet Oidip uimti jo sost.
Oidipas, laikydamas tvais Polib ir Merp, bijodamas pranaysts antrosios dalies dl
vedyb su Merop, nenorjo vykti Korint. Pasiuntinys ias abejons greitai isklaid, nes
pats i Ljaus piemens prie daugel met buvo prims k tik gimus kdik ir atvyniojs
jam perdurtus ir suritus kulnus. Oidipas pageidavo, kad bt surastas tas piemuo, kuris iam
korintieiui perdavs kdik.
Jokst, tai igirdusi, raudodama ibgo. Kai buvo atvestas iekotasis piemuo,
korintietis atpaino, jog tai tas pats, kuriam atidav berniuk. Prigrasintas Oidipo, piemuo
pagaliau pasak ties: Oidipas yra Ljo ir Joksts snus. Tarnas prisipaino, kdikio
nenuuds, o j atidavs kitam piemeniui.
Paaikjus, kad isipild baisioji itarm, Oidipas kaip iprotjs m laistytis po
rmus ir, atidars miegamojo duris, pamat vir lovos pasikorusi Jokst. Tada jos diro
sagtimis isidr akis ir papra, kad j kas nors pristatyt tautai kaip udik. Tarnai ipild jo
nor, bet mons sutiko valdov ne su pasibjaurjimu, o su uuojauta. Pats Krentas pribgo
prie Oidipo, ived j i vieos vietos ir atidav vaik globon. Nelaimngasis uleido sost
svainiui Krentui, papra, kad jis priderama palaidot Jokst ir kad globot jo nalites
dukteris. Pats pageidavo bti ivarytas i alies Kitairno kalnus, kur kitados tvai jam buvo
ruo kap, ir ketino ten gyventi ar mirti kaip dievai panorsi.
36
-
I pradi, kai viskas paaikjo, Oidipas troko vien numirti. Vliau itrmimas
jam atrod tarsi dovana. Taiau gyvendamas tamsybje jis m suvokti, kad u netyia ir
nesmoningai padaryt nusikaltim jau yra pakankamai nubaustas. Oidipas norjo likti
namie, bet Krentas, kuris buvo parods ger ird, sns Eteklis ir Polineikas vert j vykti
tremtin. Tik dukroms pagailo tvo. Jaunesnioji Ismen liko broli namuose, kad galt,
kiek manoma, bti naudinga tvui. O vyresnioji ivyko su Oidip po pasaul visur su juo
klaidiojo ir j vediojo. I pradi Oidipas norjo likti ir numirti Kitairno kalnuose. Bet
jis kreipsi Apoln ir gavo atsakym, kad nusidjo be blogos valios. U tai jam reiksi
atkentti, bet bausm tursianti baigtis. Oidipui buvo apreikta, jog jis atvyksis likimo
skirtj em ir j globosianios deivs eumenids.
Po ilg klajoni Oidipas ir Antign atvyko Koln, labai grai viet netoli Atn.
Oidipas suprato, jog baigiasi jo klaidiojimai ir skaudi dalia. Taiau vietos gyventojas liep
jiems nedintis i ventojo mikelio, kur viepatauja eumenids. T mog jis papra atvesti
didvyr Tesj Atn valdov. Tuo tarpu Oidipas, liks su Antigon ventame mikelyje,
m melsti em motin ir eumenids pasigailjimo. Susirink kaimo seninai norjo ivaryti
Oidip, bet jiems besikalbant atjojo Ismen, jauniausioji Oidipo dukt. Ji papasakojo, kad
Oidipo sns pradj vaidytis dl sosto. Eteklis, jaunesnysis snus, neperdavs vyresnajam
broliui Polineikui valdios, kaip buvo susitar. Polineikas pabgs Pelopons, veds te
karaliaus Adrsto dukter ir ruoisis ygiui prie Tbus. Bet pasklidus iniai apie nauj
orakulo itarm, kad be Oidipo sns nieko negal, jie bandysi susirasti tv savo pai
gerovei. Kaip tik dl to ir Krentas atvyksts pas Oidip. is, suinojs i Ismens, kad
Tbus nebsis sileistas ir Tb emj nebsis palaidotas, atsisak ivykti i Kolno.
Atvyks Tesjas Oidipui paadjo visk, ko tik jis norsis, net Atn apsaug. Tesjui
ivykus, Krentas su kariais band priversti Oidip vykti Tbus, netgi atm jo dukteris ir
lazdas. Netrukus Tesjas privert visa tai grinti. Pas Oidip buvo atvyks ir Polineikas,
bandydamas tv patraukti savo pusn. Bet Oidipas atsispyr tam bandymui.
Pagaliau atjo paskutin Oidipo gyvenimo valanda. Nelaimingasis senelis liep
pakviesti Tesj. Oidipas palaimino Atn miest. Atsisveikins su dukterimis Oidipas
nujo kiauryms link ir su aibais ir perknais inyko. Reginio sukrstas Tesjas meldsi
olimpieiams. Po to su Oidipo dukterimis jis sugro Atnus.
Metodiniai nurodymai. Ar 9 klasje mokinius dert supaindinti su Oidipo mit,
diskutuotinas dalykas. Matyt, tai geriau darytina 11 klasje, kai mokiniai labiau subrend.
Bt gerai, jei vienoliktokai be devintoje klasje skaitytos Antigons bt skait Sofoklio
37
-
tragedijas Oidipas karalius, Oidipas Kolon. Btent pagal iuos krinius ir kai kuriuos
kitus altinis yra atkuriamas visas mitas. ios ir kitos Sofklio dramos yra aptariamos Jono
Dumiaus monografijoje Sofoklis (Vilnius: Mokslas, 1992). Taip pat btina pasiskaityti
ir Dalios Dilyts Antikins literatros (Vilnius, Joara, 1998) skyri (p. 102110) apie tas
paias Sofklio tragedijas. Atkreiptinas dmesys tai, kad dabartiniai tyrjai yra link manyti,
jog Sofoklio Oidipas Froido sugalvoto komplkso neturjo Dilyt op. cit. 107. Dl Edipo ir
Elektros kompleks r. Psichologijos odynas, Vilnius, 1993, p. 64.
Kaip aikinti mokiniams kraujomaios tem? Matyt dert atkreipti j dmes tai,
kad Oidipo mitas parodo, kad graikai smerk kraujomaios ryius. Nors formaliai Oidipas
baudiamas u karaliaus nuudym, bet toji bausm ne visai adekvati: jis tai padar ir
neinodamas, ir nenordamas, tad turjo lengvinani aplinkybi (nektant ms dien
terminais). Jokasts smoningas ijimas i gyvenimo, kai suinojo, kad Oidipas ne tik
jos vyras, bet ir snus, rodo, kad graikams kraujomaia buvo nepriimtina. Oidipo mit
psichiatras Freudas yra paaikins vadinamuoju Edipo kompleks. Mokiniams, geriau bt,
vienuoliktokams, dert paaikinti, kas yra Edipo komplksas. Taiau, kaip buvo minta,
Oidipas neturjo io komplekso, nes jis net neinojo, kas jo tikrieji tvai. Nepaindamas tvo,
jis tokio komplekso negaljo gyti.
Matyt, Oidipo tragedija aikintina kitaip: jo tvas Ljas, iprievartavs Pelpo sn,
Chrisip, kuris po to i gdos nusiud, usitrauk diev bausm. Tai atlygis prievartautojui
Ljui u bais nusikaltim. Ljas ir savo eimai utrauk bausm: pats nuo savo vaiko
turjo ti smurtine mirtimi dl smurto svetimo vaiko atvilgiu, o jo mon turjo patirti
kraujomaios gd ir nusiud, kaip i gdos nusiud iprievartautas Chrisipas. Taip mite
atstatomas teisingumas.
Susipainimas su Oidipo mit leist geriau suprasti Antigon, kuri yra tragikos
Oidipo istorijos tsinys. Pats mitas teikia mediagos ir literatriniams, ir samprotavimo
rainiams, pirmiausia tokioms temoms, kaip eima, tv ir vaik santykiai, kalts ir atgailos
problema, mogaus inojimo ribotumas ir pan.
Paveikslai
anas Ogiustas Dominikas Engras [Jean-Auguste-Dominique Ingres] Oidipas ir Sfing
(1808).
anas Antuanas Teodoras iru [Jean-Antoine-Thodore Giroust] Oidipas Kolone (Dalaso
meno muziejus).
Giustavas Moro [Gustave Moreau] Oidipas (Metropoliteno meno muziejus).
38
http://en.wikipedia.org/wiki/Jean-Antoine-Th%C3%A9odore_Giroust
-
KeramikaOidipas ir Sfing, raudonfigr taur (470 m. pr. Krist, Gregoriano Etrusco II muziejus, Roma).
HERAKLIS KRYKELJE
Sulauks atuoniolikos met, Herklis buvo graiausias ir stipriausias Graikijos vyras.
Tada turjo paaikti, ar gera, ar bloga ieis ta nemonika jo jga.
Apie t laik Herklis pats pasitrauk nuo piemen bandos nuoali, negyvenam
apylink ir m vienas svarstyti, kuriuo gyvenimo keliu pasukti. Sddamas taip susimsts,
jis staiga pamat ateinant dvi aukto gio moteris. Pavelgus pirmj, i visa ko buvo
aiku, kad tai padori, tauri btyb: visa varutl, vilgsnis kuklus, laikysena gerai iauklto
mogaus, drabuiai be jokios dmels. Antroji buvo gerai mitusi, putli, tiesiog kraujas
su pienu, savo baltum bei rausvum dar parykinusi daais. Laiksi ji taip, kad atrod
tiesesn negu i prigimimo. irjo ji plaiai ipltus akis, o apdarus vilkjo tokius, kad visos
groybs kiek galima daugiau p