71

ISSN 0258-0802. LITERATŪRA 2009 51 (1)

aPIE laISVę, kaRą IR DaINaS

Darius kuolysLietuvių literatūros ir tautosakos instituto Senosios literatūros skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas

Laisvę,karąirdainasprofesoriusDonatasSaukapirmąsyksusiejo1970metaisišleis-tojeknygojeTautosakos savitumas ir vertė. Remdamasissenosiomislietuviųkarodai-nomis ir istorikų teiginiais apie buvusiasplatesnes nei gretimuose kraštuose Lietu-vos žemdirbių laisves, jis brėžė tautiškaisusipratusiųirlaisvųvalstiečiųgausasavogalią grindusiosLietuvosDidžiosiosKu-nigaikštystės iškilų vaizdą. Būtent laisvųvalstiečiųirdidžiojokunigaikščiostipriosvaldžiosjungtisesąpaaiškinanti„‘meteo-riškai’ švystelėjusios didžiosios Lietuvoskunigaikštystėsvalstybinėsgalybėssocia-lines šaknis“:

Feodalo dar nepavergtas, turįs beveik nevar-žomą savarankiškumą savo ūkyje ir tarpusavio santykiuose, nuolatinių karo žygių ir pavojų aplinkoje išsiugdęs tautinį ir valstybinį są-moningumą, valstiečių sluoksnis buvo didelė socialinė jėga. Jis negalėjo nepareikšti savęs drąsiau, pilniau ir kūrybingiau, nei bet kuriuo kitu savo istorijos laikotarpiu visose gyvenimo srityse. Mūsų tautosakos savaimingumo bruo-žų reikia čia ieškoti.1

Karo daina atverta kaip lietuvio socia-linės būklės ir pilietinės sąmonės liudyto-ja. Senosios kovų su kryžiuočiais dainos

1 Donatas Sauka, Tautosakos savitumas ir vertė, Vilnius: Vaga, 1970, 26.

esą išreiškusios savosvalstybės gyvenimedalyvavusiųlaisvųžmoniųsavimonę,poe-tizavusiosprasmingąžūtįužtėvynę.Šiosedainosevaizduotasirlaisvųžmoniųsanty-kissuvaldovu,kunigaikščiu:jampriekaiš-tautadėlneapgintospilies,jisužjaustasdėlpralaimėjimo. Vėlesnės, XVII–XVIII am-žiais kurtos, lietuviųdainos jau „nebekėlėvisuotiniųidealų“:baudžiavąėjęsvalstietisjau„nebejautėbūtinybėsdėtiaukasantlais-vėsaukuro,nebeįžvelgėsavovaidmensis-torijoje.Įbaudžiavinimasiržečpospolitinispatriotizmassociališkaiirpolitiškaiišskyrė„brolelius“ir„bajorus“,anksčiauturėjusiusvienąbendrą tikslą–ginti tėvynęnuouž-puolikų“.Valstiečiosocialinėsbūklėskaitąirjonupilietinimąatspindėjusikarodaina:karasjojeimamasnusakytivienkaipasme-ninė,šeimosnelaimė.Visuotinesnįskambe-sįkarodainaatgavusitikXVIIIšimtmečiopabaigoje,TadoKosciuškossukilimometu:sukilimo vadas liaudies apdainuotas „su nuoširdžia pagarba ir meile“, vaizduotas„panašiaikaipbrolelis,seseliųįkarąišlydi-mas“,kaip„gelbėtojas,vaduotojas“2.

Kaip šį prieš kelis dešimtmečius pa-teiktąnaratyvągalėtumeperskaitytidabar-

2 Ten pat,29–30,385;DonatasSauka,Lietuvių tau-tosaka, Vilnius: Mokslas, 1982, 75–86, 91.

brought to you by COREView metadata, citation and similar papers at core.ac.uk

72

tiniais,dekonstrukcijonlinkusiais,laikais?Kaip sovietinės priklausomybės metaissąmoningaivalstiečiųvaikamskurtą lais-vos tautos aukso amžiausmitą, skirtąvi-suomenės tautiniam atsparumui stiprinti?KaipDaukanto istoriosofinės paradigmospriminimą nelaisvai visuomenei? Kaiptolesniems Lietuvos praeities tyrimams reikšmingąkultūrosistorikoįžvalgą?Nėraabejonių,kadDonatoSaukospasakojimasšiandien vertas kur kas platesnio istorio-grafinioaptarimo.

Lietuvosvalstiečiaiikikrikštoištiesbusturėjędaugiaulaisvių,sykiuirpriedermiųdalyvautikraštogynyboje.1387-aisiaisdi-džiojokunigaikščioJogailosduotapirmojiprivilegija „lietuvių tautos kariams arbabajorams“miniirkarinęVyties (Pogonia) prievolę:vytipriešąiškraštoprivaląnetikkilmingiejikariai,betirvisitautosvyrai3. TaigipirmasisrašytinisLietuvosįstatymaspabrėžėįvairiakilmiustautosvyrusjungu-sią priedermęginti savokraštą. 1420-ųjųlapkričio 23-iąją Jogaila laiške popiežiuiMartynuiVteigė,kadLietuvosvalstiečiai,kolgyvenękaippagonys,buvęvisailaisviirnaudojęsivisokianaudabeipelnu,okaipriėmękrikštomalonę,netenkąirlaisvės,ir turto4.Įsidėmėtina,jogdarXVIamžiauspabaigojekraštoistorikaiįlietuviųvalstie-čiusžiūrėjokaipįtautosistorinėssąmonėssaugotojus. PasakMotiejaus Strijkovskio(Maciej Stryjkowski) Kronikos, išleistos 1582-aisiais, dainą apie Daumantą, Gie-

3 Zbiór praw litewskich od roku 1389 do roku 1529, parengė.A.T.Działyński,Poznań,1841,2.

4JanFijałek,„UchrześcijanienieLitwyprzezPols-kę i zachowanie w niej języka ludu“,Polska i Litwa w dziejowym stosunku,Warszawa:Gebethner iWolff,1914,115;MarcelinasRočka,Rinktiniai raštai, Vilnius: Lietuviųliteratūrosirtautosakosinstitutas,2002,50.

draičiųKunigaikštį,„iršiandienLietuvosvalstietijaliaudiškailietuviškaidainuoja“:„i dziś chłopstwo Litewskie pospolicieśpiewapolitewsku“5.

Valstiečių būklė Lietuvos DidžiojojeKunigaikštystėje(LDK),bajorijosirvals-tiečių santykiai, krašto politinio ir kultū-rinio elito požiūris į valstiečius šiandienreikalautųatidesniomūsųdėmesio.Regis,luomų santykiai senojoje Lietuvoje buvogerokaisudėtingesniirįvairesni,nevisadapaaiškinami įprastomis feodalinės visuo-menės schemomis. Gana įvairių būta irpolitinių raštų, tuometu luomųsantykiusaptarinėjusių.

Pamatiniai senosios Lietuvos tekstai – kraštostatutai–teigėvienosteisėsvaldomąDidžiosios Kunigaikštystės visuomenę irsilpniauarstipriaureiškėteisinėsgyvento-jųlygybėsidėją.1529metaisįsigaliojusioPirmojo Statuto visuotinumą didysis ku-nigaikštisŽygimantas Senasis pabrėžė joįžangoje:„išviešpatiškosmalonėsnorėda-masapdovanoti krikščioniška teise“ savoviešpatystę,jisduoda,„patvirtinairįteisi-na,įsakydamasgaliotiamžiniemslaikams,visas teises ir privilegijas ne tik visiemsprelatams, kunigaikščiams, vėliaviniamsviešpačiams,didikams,pakeltiesiemsrite-riams,bajorijai“,bet ir„visaivisuomeneibeijųvaldiniams[vsemu pospol’stvu i ich poddanym] ir mūsų Lietuvos DidžiosiosKunigaikštystės žemių čiabuviams, ko-kiosbebūtųpadėtiesirluomo[kotorogo by kol’vek stadla a stanu byli].“ Ši nuostata

5 Maciej Stryjkowski, Kronika polska, litewska, żmódzka i wszystkiej Rusi 2, parengė Mikołaj Mali-nowski,Warszawa:G.L.Glücksberg,1846,320;Mat-hias Niendorf, Das Großfürstentum Litauen. Studien zur Nationsbildung in der Frühen Neuzeit (1569–1795), Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2006, 73.

73

įrašyta irStatutoIskyriaus9straipsnyje:„visaislaikaisturibūtiišsaugota,kadvisimūsųvaldiniai, tiekvargšai, tiek turtingi,kokiosbebūtųpadėtiesarluomo,lygiaiirvienodai[equaliter et vnanimiter]šiarašy-tineteiseturibūtiteisiami.“6 III skyriaus 7 straipsnisskelbėviešpatiespažadą„išsau-gotivisųkilmingųjų,kunigaikščiųirvėlia-viniųviešpačių irvisųpaprastųbajorų, irmiestiečiųbei jųžmoniųlaisves ir teises,duotas jiems mūsų protėvių ir mūsų“7. Taigi Statutas – krikščioniška teisė – visus LDK gyventojus darė pavaldžius vienamteisynui, jungė juos į vieną krikščioniškątautą.Kaip pažymi lenkų istorikas Juliu- szasBardachas,taibuvoneuždarosfeoda-lųklasėskodeksas,betvisosvisuomenės–tiesa,luominėsirnelygiateisės–teisynas.DaugStatutonuostatųturėjovisuotinįpo-būdį,apėmėvisusluomus.Atskiristraips-niaibuvoskirtivienžemiesiemsvisuome-nėssluoksniams8. XI skyriaus 11 straipsnis nusakė žemvaldžio pareigą rūpintis savonelaisvąja šeimyna: jei badmečiu tokiašeimyna (čeljad’, familia illibera)būtų iškiemo išvaryta, ji „jau amžinai turi būtilaisva“9. Į vieną Kunigaikštystės visuo-menęskirtingų luomųgyventojus–visusdidžiojo kunigaikščio valdinius – siejopareiga ginti Kunigaikštystę. Teisyno IIskyrius„Apiekraštogynybą“netikįparei-

6 Pirmasis Lietuvos Statutas 2-I, atsakingas redakto-rius Stanislovas Lazutka, Vilnius: Mintis, 1991, 62–65, 70–71;IrenaValikonytė,StanislovasLazutka,EdvardasGudavičius,Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.), Vil-nius: Vaga, 2001, 123–125, 128.

7 Pirmasis Lietuvos Statutas, 1991, 112–113.8 Juliusz Bardach, Statuty litewskie a prawo rzym-

skie, Warszawa: OBTA, 1999, 19–20.9 Pirmasis Lietuvos Statutas, 1991, 270–271, 274–

276.

gojokiekvienąbajorąirmiestietį,„turintįžemėsdvarą“,reikaluiesant„karetarnautiirkarotarnybąišrengti“,betirnustatė,jog„visuotinėsbūtinybėsmetu“netikžemės,dvarus turintieji, bet ir „visi miestiečiai“beiviešpaties„valdiniai“privaląkartusužemvaldžiais „kare tarnauti“ arba „į karą[karius]išrengti“10.

1566-aisiaispatvirtintuAntruojuLietu-vos Statutu ŽygimantasAugustas savo irvisų įpėdinių vardu įsipareigojo išsaugotinetikkunigaikščių,didikų,bajorų,riterių,betir„miestiečiųbeivisųpaprastųžmonių [vsich liudej pospolitych] krikščioniškaslaisves,kuriosejie,kaiplaisvižmonės,nuoseniausiųsavoamžinųjųprotėviųlaikųlais-vai rinkdamiesi sau Viešpačius, LietuvosDidžiuosiusKunigaikščius,gyvenoirtvar-kėsi laisvų krikščioniškų viešpatysčių pa-vyzdžiubei būdu“11.TaigiSatutas nusakėKunigaikštystėsvisuomenękaip„nuoam-žinųjųprotėvių“laisvątautą,sudarytąnetikiškilmingųjų,betir „miestiečiųbeivisųpa-prastųžmonių“.Žemiejiluomaiesą„krikš-čioniškos tautos“ dalis. Jų „krikščioniškaslaisves“įsipareigojosaugotipatsvaldovas.Tokia nuostata išliko ir 1588 metais išleis-tameTrečiajameStatute.Šis,paskutinysis,daugiauneidušimtmečiusgaliojęsteisynas,paremtassavometoteisinėmisirpolitinėmisidėjomis,turėjoraiškųhumanistinįpobūdį.Juo kryptingai siekta humanizuoti Kuni-gaikštystėsvisuomenėssantykius.Naujasisįstatymų sąvadasgerokai nuosekliaugynėteisinėsžmoniųlygybėsprincipą,kurįtau-

10 Ten pat, 90–92; Pirmasis Lietuvos Statutas, 2001,139–140, 270–271.

11 Statut Velikogo Knjazstva Litovskogo 1566 goda. IzdanieImperatorskagomoskovskagoobščestvaistoriiidrevnosteirossijskich,b.v.,b.m.[1855],42–43.

74

tos teisėn diegti primygtinai ragino LDKkanclerioMikalojausRadvilosRudojobeiTrečiojo Statuto redaktoriaus MikalojausManvydo Dorohostaiskio globotas intelek-tualas Andrius Volanas (Andrzej Wolan).1572-aisiais išleistame veikale Apie poli-tinę arba pilietinę laisvę (De libertate po-litica sive civili) jis teigė: „Juk tik tokiojeRespublikoje,kurvisiemstaikomavienodateisė, piliečiai gali būti vadinami laisvi“.Tauta,pasakVolano,esantisudarytaištrijųluomų: kilmingųjų, miestiečių ir žemdir-bių.Teisė turintišiuos tris luomusjungti įvieną tautą ir saugoti jųsantarvęLietuvosDidžiosios Kunigaikštystės Respublikoje.Mat„tikįstatymaiyratokiajėga,kurisuly-dominiąįvienątautoskūną“:„solaelegessint, quae multitudinem in unius populi cor-pus coalescere faciunt“. Kad tauta išliktųvieninga,oRespublika–saugi,tautosteisėprivalantiužtiktintisantykinęteisinęluomųlygybę: „visiems, norintiems ilgai turėtisveiką ir tvirtąRespubliką, reikiastengtis,kadvisųluomųžmonėsbūtųsulygintitamtikraįstatymųproporcija,kad,norsvieniužkitusirturėtųgeresnępadėtį,tačiauniekasnebūtųkitoskriaudžiamasdėlkokiosnorsteisinės nelygybės“.Volanas įspėjo: „Nie-kastegulnesitiki,kadRespublikoje,kurat-leidžiami varžtai galingesniesiems spaustižemesniuosius,išsilaikystaikairramybė.“O sunaikinus piliečių santarvę, „galų galedėl to visai žlunga Respublika“. NesenakaimynėsLivonijostragedija„duodamumsgerąpavyzdį“: tenkilmingieji „nevaržomivaldėvalstiečiusirkaimiečius“,todėlmas-kvėnamsužpuoluskraštąkaimiečiai„grei-taiprisijungėpriepriešų“12. Taigi Volanas

12 Andrius Volanas, Rinktiniai raštai, Vilnius:

žemųjų luomų būklę Respublikoje tiesio-giaisiejosuRespublikosgaliaišlikti.Beje,panašiųnuostatųlaikėsi irVolanobičiulis,AntrojoirTrečiojostatutųredaktorius,Vil-niaus vaitas Augustinas Rotundas, kuris 1564 metais išleistame veikale Lenko pasi-kalbėjimas su Lietuviu (Rozmowa Polaka z Litwinem)priekaištavolenkams:„Nežinau,kokia ta jūsų libertas [...], priminsiu, jogengiatežemesniuosiusluomus,jogjuostie-siogužniekąlaikote,miestiečiųirvalstie-čiųluomusvosžmoniųgimineipriskiriate,kartaismanote,jogjieniekingesniirpras-tesniužžydus.“13TrečiojoStatutorengėjaiatsižvelgė į lenkų humanisto AndrzejausFryczoModrzewskiokeltąirlietuviųinte-lektualųremtąreikalavimąvienodaivertintikiekvienožmogausgyvybę,lygiomisbaus-mėmis bausti tiek už kilmingojo, tiek užpaprasto asmens nužudymą.Atviraluomėsvisuomenėsirluomųteisinėslygybėsidėjasskelbęs Modrzewskio lotyniškas veikalasApie tobulintiną Respubliką (De Republica emendanda, 1551 m.) Lietuvos intelektua-lųbuvo išverstas į lenkųkalbą ir,Volano,Strijkovskio bei SimonoBudno pratarmė-misaprūpintas,1577metaisišleistasLoskeManvydoDorohostaiskiolėšomis.OpatiesStatutoXIIskyriaus1straipsnis teigė, jogvaldovas,norėdamassustabdyti„begėdiškąnekaltokraujoliejimą“,kuris„skatinavieš-patį dievą ant respublikos pykti“, nustatęsbajoramsmirties bausmę už „savavališką,sąmoningą“iršešiųžmoniųpaliudytą„pa-prastoluomožmogaus“nužudymą14. Nau-

Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996, 65–67, 86,130–132, 152.

13„LenkopasikalbėjimassuLietuviu“,Senoji Lie-tuvos literatūra 5: Šešioliktojo amžiaus raštija, red. Si-gitas Narbutas, Vilnius: Pradai, 2000, 165–166, 169.

14 Statut Vjalikaga Knjastva Litouskaga 1588, vyr.

75

jasisteisynasgerokaidaugiauneiankstes-nisskyrėdėmesionekilmingiemsžmonėmsirjųsantykiams15.JisreikšmingaiapribojoKunigaikštystėje nelaisvųjų žmonių ratą.XIIskyriaus21straipsnisskelbė,kad„ne-laisviejiateityjenegalibūtidėlkitųpriežas-čių, tikkarobelaisviai“.Visikitibuvęne-laisvieji bei belaisvių vaikai ir palikuonys„turibūti įkurdintižemėse“.XIVskyriaus36straipsnisuždraudė ligi tolbuvusiąne-laisvąją šeimyną (čeljad’) vadinti „nelais-vaisiaisžmonėmis“.Jų„vardasatšauktasirpakeistas“:nuošioljiebus„užrašytidvarošeimyna“16.

Pagarba žemiesiems luomams de-monstruota Kunigaikštystės viešajamegyvenime. Trečiojo Statuto leidėjas Le-onasSapiega, būdamasLDKkancleris irdidysis etmonas, perspėdavęs savo valdųprižiūrėtojusneengtivalstiečių ir sakyda-vęs:„Jumsvalstietistėravalstietis,oman–Didikas,ŠviesiausiasDidikas,nesjeiašvalstiečio neturėsiu, Šviesiausiu Didikunebūsiu.“ Vadintas „baudžiauninkų, val-diniųTėvu“,Sapieganesykkreipdavosi įvalstiečius,kaip įbajorus, savo ranka ra-šytaislaiškais.Juoseaiškindavo,dėlkokiųpaslaugų Respublikai įbridęs į skolas, irprašydavovalstiečių,kadšiejį„laisvava-lia gelbėtų“bei suvežtųpapildomasduo-kles. Tokiais pat laiškais kviesdavo vals-tiečiuskraštogynybaiišrengtiišsavoratoginkluotus šauktinius pėstininkus. PasakXVIII amžiausSapiegųgiminėsbiografoKazimiero Kognovickio, LDK kancleris

redaktoriusI.Šamjakin,Minsk:BelaruskajaSaveckajaEncyklapedyja,1989,312;Bardach,1999,77–82.

15 Statut Vjalikaga Knjastva Litouskaga 1588, 1989,38;Bardach,1999,20,82–83.

16 Statut Vjalikaga Knjastva Litouskaga 1588, 1989, 322, 347.

dėl savo „žmoniškumo“ buvęs valstiečiųtaipmylimas,jog„ikidabar [XVIII a. pa-baigos – D. K.] tarppaprastųžmoniųišlikogyvaperamžiusneištrintaJošlovė“.Leo-nasSapiegajauXVIšimtmetyjerūpinęsis,kad valstiečių vaikams būtų steigiamosmokyklos, neva „gerai žinodamas, kadniekastvirčiauTautosantkojųnepastatysnei parapijų mokyklėlės ir paprasto jau-nimomokymasis jose“17.ProginėjeXVI–XVIII amžių LDK literatūroje rūpestisvalstiečiaiskeltaskaipgirtinabei sektinalietuviųdidikodorybė.Tometopamoks-luoseirmoksloveikaluosebaudžiauninkųengimassmerktaskaipnuodėmė.PirmasisVilniausakademijosrektoriusPetrasSkar-gaaiškino,jogvalstiečiaiesą„žmonėstospačioskalbos irpadermėskaip irviešpa-čiai,neikarepaimti,neipirkti,otikdarbuiirarimuipasamdyti“,todėljųpavergimasneteisėtasirbedieviškas,užtraukiantisvi-saiRespublikaiDievorūstybę18.Valstiečiokaiplaisvožmogausteisessavodarbuosegynė akademijos profesoriai MartynasSmigleckis, Aleksandras Aronas Olizaro-vijus,JonasChondzinskis19. Pati Vilniaus akademija buvo atvėrusi duris vargšams ir valstiečiams: studijų prefektui, prii-mančiam naujus studentus, buvo įsakyta„neatstumtinėvienodėl to, kad jisne iškilmingųjųarvargdienių“.Veikpusęvisų

17[KazimierzKognowicki],Zycia Sapiehow y lis-ty monarchow, książąt y rożnych panujących do tychże pisane 1,Wilno:DrukarniaJ.K.MościprzyAkademii,1790, 159–161.

18 Piotr Skarga, Skarga wzbudzony, wzywaiący do pokuty nieodwłoczney obywatelów Korony Polskiej y Wielkiego Xięstwa Litewskiego,Wilno,b.d.[1618],15.

19 Lietuvos publicistai valstiečių klausimu XVI a. pabaigoje–XVII a. pirmojoje pusėje,parengėIngėLuk-šaitė,Vilnius:LietuvosTSRMokslųAkademijosIstori-josinstitutas,1976.

76

šios mokyklos studentų kurį laiką sudarėmiestiečiųirvalstiečiųvaikai20.

Regis, Andriaus Volano perspėjimasLietuvos kilmingųjų buvo išgirstas. Di-džiausiųKunigaikštystėssukrėtimųlaikaisbajorai,ieškodamiparamoskraštui,gręžė-si į valstiečius. Šie karo atveju paprastaistodavoneįpriešųgretas,betšaliasavosbajorijos.Valstietispilietissunyko,betvi-saiišLietuvosviešojogyvenimoneišnyko.Žemaičių didikas Mikalojus KazimierasŠemeta,1657metaiseilėmisaprašydamasbajorųsukilimąpriešŽemaitijąužėmusiusšvedus, pagarbiai mini kartu su kilmingai-siaiskovojusiųkaimiečiųnarsą:žemaičiųbajorų rikiuotęmūšyjepapildęs valstiečių miškas, šie paprasti žmonės (lud pospolity) kovose pasižymėję drąsa ir sumanumu21. XVIIIamžiausantrojojepusėjevalstiečiaismėginoremtisBarokonfederatai,priešRu-sijosviešpatavimąkrašteirrusųgaliaipa-klususįvaldovąStanislovąAugustąsukilębajorai.1769-aisiaisjiesukurstėvalstiečiųsukilimąŠiauliųekonomijoje:sekdamiba-jorų pavyzdžiu, kaimiečiai išsirinko savovadusirdavėviešąpriesaiką„stotiužtikė-jimą ir laisvę“. Šiaulių ekonomiją valdęsLDKdvaroiždininkasAntanasTyzenhau-zasypačnerimavodėlvalstiečiusneigia-maiveikiančiųknygųirmaištingųkilmin-gųjųkalbų22.BūtentsuBarokonfederatais

20 Paulius Rabikauskas, „Lietuviškumo apraiškos Vilniaus akademijoje“,Lietuvių Katalikų Mokslo Aka-demijos Suvažiavimo Darbai 11, Roma, 1987, 25–26.

21 Senoji Lietuvos literatūra 2: Mikalojaus Kazimie-ro Šemetos „Reliacija“, Vilnius: Mokslo ir enciklopedi-jųleidykla,1994,160–165,190–191.

22 Augustinas Janulaitis, Valstiečių sukilimas XVIII amžiuje Lietuvoje, Vilnius: Vilniaus spaustuvė, 1910,11, 17; Stanisław Kościałkowski, Antoni Tyzenhauz, podskarbi nadworny litewski 2, Londyn: Wydawnictwo SpołecznościAkademickiejUniwersytetuStefanaBato-rego, 1971, 57–61.

susijusioriginalilietuviškakarodainaapieTeodorąMedekšą,kėlusipilietiniuskovosuž tėvynės laisvę idealus.Tiesa,DonatasSauka ir Dainyno leidėjai, perdėm pasi-kliovęšiądainąpaskelbusiuMykoluBir-žiška,nepagrįstaipriskyrėjąprievėlesnių1831metųsukilimotekstų23.IštiesųMe-dekša buvo dvidešimtmetis Kauno paka-mariosūnus,žuvęsmūšyjesumaskvėnais1769-aisiais tiesAukštąja Rūda24. Tėvassūnausatminimuipastatydinęsgretasavų-jųŽeimiųrūmųmūrinękoplytėlęir,matyt,tometopapročiuužsakęssudėtidainą.Širėmėsi įprastais rašytinių lenkiškų Barokonfederatųdainųvaizdiniais,tačiaubuvosukurta išskirtiniam atlikėjui ir klausyto-jui – lietuviškai dainavusiai valstietijai irbajorijai.Dainaturėjusiišsaugotižuvusiokarioatminimątarplietuviškaikalbėjusiosvisuomenėsdalies,žadinti šiosdaliespa-triotiniusjausmus.Kovojekritęsbajoraitisdainojeaukštintasužtautai,tėvyneiirDie-vui sudėtą auką, šlovintas kaipMaskvosnužudytas„tautosapgynėjas“:

Kas tuos kapuose yra pakavotas?Sūnus Medekšos Maskvos užkovotas.Atmink, jog ir tu tos dienos sulauksi,žinok, jog patsai šion nekaraliausi.

Namų šlovingų vardu Teodoras,garbus vyrukas geras ir padorasdvidešimt metų kaip tiktai turėjo,jau tautos ginti dideliai norėjo.........................................................

23MykolasBiržiška,Dainų atsiminimai iš Lietuvos istorijos,Vilnius:Švyturys,1920,71–72;DonatasSau-ka, Lietuvių tautosaka,Vilnius:Moksloirenciklopedijųleidybosinstitutas,2007,112;Lietuvių liaudies dainy-nas 9: Karinės istorinės dainos2,parengėPranėJoki-maitėirAušraŽičkienė,Vilnius:Lietuviųliteratūrosirtautosakos institutas, 1995, 484–485.

24VaclovasBiržiška, „Nežinomi senieji lietuviškitekstai“, Tauta ir žodis 7, 1931, 271.

77

Nesudyk sunkiai – trumpas gyvenimas,Dieve, duok dangų – netikėts mirimas:jis tautą gynė kaip tik galėdamas,gyvastį savo už ją palikdamas.

Dieve galingas, priimk tą apierąuž savo vardą ir švenčiausią vierą.Kas gied tą giesmę, tas ištart težinoTam kavalieriui atilsį amžiną.25

Taigi valstybinis ir tautinis LDK pa-triotizmas Baro konfederacijos metaisreikštas ir lietuvių kalba. Lietuviškose irlenkiškose eilėse vartota ta pati herojausgyvenimo aukos tėvynei ir Dievui ben-droji vieta. 1771-ųjų gegužęmūšyje prieLanckoronožuvęsMstislavliovaivadaitisKajetonasSapiegaBielskopilininkoEva-risto Kuropatnickio lenkiškai parašytame eilėraštyje taippat šlovintas kaip „kritusiDievuiaukakovojeužtėvynę“:„Bėk,Vy-tie,greitaikaipSapiegųStrėlė,/Apskriektėvynę,kol ji dar sveika, /Paskelbk,kadkritokunigaikštisKajetonas,užtikėjimą,/Užlaisvę,užtėvynęsavepaaukojęs.“26

Barokonfederatųpastangomiskilože-mųjų luomų sugrąžinimo į viešąjį kraštogyvenimąirRespublikosgaliųatgaivinimoprograma.KonfederatųatstovasParyžiuje,LDK didysis virtuvininkas Mykolas Viel-horskis (Michał Wielhorski, Wieligórski),LDKdidžiojo etmonoMykoloKazimieroOginskiosvainis,įkalbėjoprieRespublikosreformųprogramosprisidėti irfilosofąJe-aną Jacques’ą Rousseau. Šis, Vielhorskiokonsultuojamas, 1770–1771metais parašėSvarstymus apie Lenkijos valdžią ir apie jos

25Biržiška,1920,71–72;kitastekstovariantas:Lie-tuvių liaudies dainynas, 1995, 484–485.

26 Literatura barska (antologia), parengė JanuszMaciejewski, Wrocław: Zakład Narodowy im. Osso-lińskich,1976,313.

reformos projektą (Considérations sur le Gouvernement de Pologne et sur sa Réfor-mation projetée).Šįveikalą,tik1782-aisiaisišleistąprancūziškai,1788-aisiaisžemaičiųbajorasMauricijusPranciškusKarpisišver-tėįlenkųkalbąirpometųpaskelbėVaršu-voje, pristatydamas „didįjį Rousseau kaipSokratą, mūsų amžių Diogeną, Ženevos,Korsikos ir Lenkijos Soloną,Tautų Plato-ną“,pasiekusįjį„poatšiauriudangumi,ku-riuo [eidamas – D. K.] snieguotas Lokys, Dangaus ženklas irmanoKunigaikštystėsHerbas,tarprugpjūčioirrugsėjodažnaiap-tėškialediniaislašais“.Rousseaulietuviųirlenkųrespublikonamssiūlėremtisplatesnelaisvos, suverenios tautos samprata: ragino ištrijųluomų–bajorų,miestiečiųbeivals-tiečių–„padarytivienąkūnąirtaipdešimtkartųsustiprintiRespublikosjėgas“.Suve-reniturintibūtivisatauta.ŠiuometuAbiejųTautųRespublikojesuverenasesąstikrite-rių luomas,betkraštošeimininko teisės išprigimtiespriklausančiosvisai tautai–vi-siemsluomams.Bajoraiturįatminti,kadtolnebūsią„laimingiirlaisvi“,kol„savoBro-lius laikys grandinėmis sukaustytus“.KadRespublika būtų laiminga, visi jos gyven-tojai turintys turėti respublikoniškas lais-ves. Valstiečiams ir miestiečiams privalobūti „pagaliau sugrąžinta prigimties jiemsduota teisėdalyvauti savokraštovaldymesiunčiant pasiuntinius į seimelius“. Sie-kiant tautos galios ir laimės, jiems būtinaesą suteikti politines teises, kad jie, lygiaitaip,kaipbajorai,„širdimiprisirištųprietė-vynės“.JaudabarRespublikosparlamentereikėtųnumatytivietasbūsimiemsmiestie-čiųirvalstiečiųatstovams.SykiuRousseauįspėjo, jog laisvėsnaštaesantinepaprastaisunki, jog jai žmonės visų pirma turį de-

78

ramai pasirengti: „Liaudies išlaisvinimas yra sunkus projektas, tai didis ir puikus,betdrąsusirpavojingasreikalas“–tiekdėl„ponųblogaisuvoktųinteresų,savimeilės,prietarų“, tiekdėl„baudžiauninkųydųbeiniekšybės“. Svarbiausia bajorams esą su-vokti,jogjųžmogiškojipareiga–„padary-ti nelaisvuosius vertus laisvės, pajėgius jąištverti“:„Pirmiausiaituoužsiimkite–ne-išlaisvinkite jųkūnų,prieš taineišlaisvinęsielų.Būkitetikri,kadbetųpradiniųdarbųreikalasnepavyks.“Teikdamaspasiūlymuslenkams ir lietuviams, Rousseau bene pir-mąkart prakalbo apie laisvės siaubą, kurįįveiktigalintystikmoraliaistiprūsžmonės,aukštosmoralėstautos:

Laisvė yra sotus, bet sunkiai virškinamas maistas: reikia labai sveikų skrandžių, kad ją ištvertum. Juokiuosi iš tų suniekšėjusių tautų, kurios, sąmokslininkų sukurstytos, drįsta kal-bėti apie laisvę, nors jos nesuvokia, bet, turė-damos pilnas vergo ydų širdis, įsivaizduoja, jog pakanka maištauti, kad būtum laisvas. O išdidi ir šventa Laisve! Jei tie vargšai galėtų tave pažinti, jei žinotų, kokia kaina tave įgy-ja ir saugo, jei jaustų, kiek tavo įstatymai yra rūstesni už sunkų tironų jungą, jų silpnos sie-los, aistrų belaisvės, turėtų uždusti, išsigąstų tavęs šimtąkart labiau negu nelaisvės, su siau-bu bėgtų nuo tavęs kaip nuo sunkaus vežimo, galinčio juos sutraiškyti.27

Beje, būtent šiais Rousseau žodžiaisPrancūzijosrevoliucijosmetaissavopoli-tinį elgesį grindėRusijos imperatorėKo-trynaII,citavusijuoslaiškebičiuliuiFrie-drichuiMelchioruiGrimmui28.

27 J. Jakub Russo, Uwagi nad rządem Polskim oraz nad Odmianą, czyli Reformą onego projektowaną, Warszawa, 1789, 45–50, 72, 150–161, 188–189.

28AleksandrStrojev,„Te, kto popravliajet fortunu“. Avantiuristy Prosveščenija, Moskva: Novoje literatur-nojeobozrenije,1998,134.

Išrinktas į reformistinįKetverių metų seimą, Rousseau vertėjas ir mokinysMauricijus Karpis siekė, kad programi-nės jo mokytojo gairės keistų Respubli-kos tikrovę. 1789–1791 metais sakytoseir spausdintose kalbose, rašytuose laiš-kuose jis gynėprigimtinę žmonių lygybębeireikalavovalstiečiamsnetikįstatymoglobos,nuosavybės teisių,bet irpolitiniųlaisviųnetolimoje ateityje.PasakKarpio,„kiekvienammąstančiamžmoguiliaudiesnušalinimasnuoįtakosįstatymųleidybaiirvaldžiai turi atrodyti neteisingas“.TačiauRespublikos valstiečiui reikalingiausiospilietinėslaisvės–teisėįnuosavybę,svei-katą, gyvybę, nešališką teismą.Vien šiaslaisves užtikrinus, atsigaus žemdirbiai ir„fizinėsveikatabeidvasiosgaiva[...]pa-sklismagnetinejėgapovisąpolitinįkūną“.Pilietinę laisvę būtina žemdirbiui suteiktinedelsiant, tačiau „su politine galimene-skubėti“.Mat turimeprisimintiRousseauįspėjimą: „Pirmiau privalome pagalvotiapiejųsielųišlaisvinimąarbaapšvietimą.“Kolvalstiečiųatstovųnebusseimuose,tenjų interesams privalą atstovauti bajorai.Šiųpareiga–būti„valstiečiųreprezentan-tais“. Parlamente esantys kilmingieji turį„pasirūpintiliaudimi,kadniekojainebūtųuždėtaprievartairišneapykantos“.Ateity-jeRespublikaibūtinaatrastivalstiečiųjėgąirjapasiremti:

Iš tiesų, liaudis, vadinama artojais, sudaro didžiausią ir gausiausią tautos dalį. Be abejo, ji yra pati tauta, kurioje slypi kievieno krašto galia, jėga, sumanumas, ištekliai. Ji yra šios žemės vaisius [...]. Ji yra tikroji žemės, kurioje gyvena, paveldėtoja.[...] Jos gyslomis teka gry-niausias, mažiausiai maišytas genties kraujas. Jos paprastuose, bet mažiausiai iškreiptuose papročiuose regimi ilgiausiai ir ryškiausiai

79

išlikę senųjų dorybių, sąžiningumo, kuklumo, taupumo, pelno nesivaikymo, ištaigingumo ir prabangos nepažinojimo bei paniekinimo pėd-sakai. Žodžiu, turint galvoje visai tautai neša-mą naudą, ji yra pirmasis valstybės luomas.

Todėl senąsias tautos dorybes išsau-gojusi artojų liaudis yra verta politinėslaisvės labiau už pirklius ir miestiečius.PastariesiemsRespublikojeturėtųpakaktitikpilietiniųteisių,nesprileistiprieįsta-tymų leidybos ir valdžios jie pražudytųpilietinėmis dorybėmis paremtą žmoniųsusivienijimą. Mat pirklius ir miestusapėmusi „pelno dvasia“ esanti svetimaRespublikai. Pirklių dvasia skleidžiantitautoje„pinigųmeilęirparsidavėliškumą,atitraukianti mintis ir širdis nuo pilieti-nių reikalų, užgesinanti žmonių širdysepatriotinės ugnies ir pilietinių dorybių –lygybės, taupumo, paniekos turtui, pelnonesivaikymo,meilėstėvynei–likučius“29. Taigi laiminga Respublikos ateitis, Karpio įsitikinimu, sietina su žemdirbių, artojųgalia, jos atgavimu, sykiu – ir su senųjųpilietinių dorybių susigrąžinimu. Įsidė-mėtina: valstiečių liaudis buvo nusakytakaip respublikoniškų dorybių saugotoja,jai pripažinta respublikoniška laisvė būtikraštošeimininke–dalyvautivaldžiojeirįstatymųleidyboje.

Apšvietos laikais valstiečių išlaisvi-nimo ir įjungimo tauton programa buvoremta irplėtotaVilniaus akademijospro-fesorių. Mykolas Pranciškus Karpavičius(MichałFranciszekKarpowicz),VilhelmasKalinskis(WilhelmKaliński)sakytaisvie-

29[MaurycyFranciszekKarp],„Pytanieiodpowie-dźprzezM.F.Z.“,Materiały do dziejów Sejmu Cztero-letniego 1, parengė JanuszWoliński, JerzyMichalski,Emanuel Rostworowski, Wrocław: Zakład im. Osso-lińskich,1955,546–557.

šais pamokslais gynė pilietines Lietuvosžemdirbių teises. Dovydas ŽygimantasPilchovskis(DawidZygmuntPilchowski)amžininkams keltą imperatyvą rūpintisvalstiečiais, būti jiems tikrais tėvais pa-grindė sena lietuvių ir lenkųpolitikųbeimokslovyrųdarbųtradicija.Pasipiktinęs1789 metais Józefo Pawlikowskio anoni-miškaiišleistosknygelėsApie lenkų bau-džiauninkus (O poddanych polskich) prie-kaištu,esą„ankstesniaisamžiaisnejautru-masbaudžiauninkamsbuvęstaipužvaldęslenkųširdis,kadnetmokslininkaijuotapoužkrėsti“,Pilchovskissurinkoirpaskelbėdvidešimties politikų ir rašytojų, nuo se-niausių laikų užjautusių valstiečius, po-zicijas.Tais pačiais 1789-aisiaisVilniujeanonimiškaiišleistojeknygojegretalenkųvaldovų, didikų ir intelektualų jis labaigausiai citavo Lietuvos autorių tekstus,nurodėlabdaringuslietuviųdidikųdarbus.Pasak Vilniaus akademijos profesoriaus,Žygimanto Senojo laikais „kaimiečiųluomas, dar nepatirdamas tokios sunkios priespaudos, kvėpavo laisvesniu oru“ irtik „viešpataujant Žygimantui Augustuijau pradėjo po nelaisvės jungu vaitoti“.Tačiauprotėviaiartojųteisesvisadaviešaigynęirjųvargingapadėtimirūpinęsi.Netginanttėvynęnuopriešo„nebuvopamirš-ta, kaip vargstantį pilietį paremti ir jampagelbėti“. Savo teiginį įrodinėdamas,Pilchovskis pateikė lietuvių išsiverstoFryczo Modrzewskio, Martyno Smiglec-kio, Petro Skargos, Andriaus Rudaminos, AleksandroOlizarovijaus,išLietuvoski-lusio Krokuvos kanauninko Simono Staro-volskio,XVIII šimtmetyjeVilniuje leistųautorių:AntanoŠirmos(AntoniSzyrma),Stanislovo Vitvickio (Stanisław Witwic-

80

ki),JonoZželskio(JanZrzelski),MartynoKuženeckio(MarcinKurzeniecki),Myko-loKarpavičiausdarbųištraukasbeinuoro-das,aprašėpavyzdingusLeonoSapiegos,LDKdidžiojoetmonoJonoKarolioChod-kevičiaus, Vilniaus vyskupo ValerijonoProtasevičiausdarbus30.

Pastangassugrąžintivalstiečiusįviešą-jįgyvenimąlydėjoirtamtikriDidžiosiosKunigaikštystėssulietuvinimo,„lituaniza-vimo“,„valstiečiųkalbos“atgaivinimosie-kiai.Apšvietoslaikaispadidėjoatidalietu-viųkalbai.ZigmantasKiaupayraatkreipęsdėmesį į nepaprasą lietuviško elemento-riaus Moksłas skaytima raszta lietuwiszka populiarumą. Skirtas bajorų ir valstiečiųvaikams, 1759–1791 metais Vilniuje jisbuvo išleistasnet14kartų,nesyk– tūks-tantiniaistiražais.1790-ųjųleidimassiekėnet 2800 egzempliorių31. Dar posėdžiau-jantKetveriųmetųseimui,įlietuviųkalbąbuvoišverstaGegužėsTrečiosioskonstitu-cijairkelikitišioseimopriimtidokumen-tai.Tarp jų–Seimelių įstatymas ir, grei-čiausiai, Miestų įstatymas. Pažymėtina,kad šiuose tekstuose ne tik Lietuvos, bet irLenkijospareigūnųpavardėsnuosekliailietuvintos: „Kunigayksztis Massalskis WiskupsWilniaus.KunigayksztisGiedra-ytisWiskupsŻamaycziu.[...]Mikułauskas[...] Pasłas Sandomirskis, Stroynauskas

30 [Dawid Pilchowski], Odpowiedź na pytanie, izali nieczułość w wyższch wiekach ku poddanym tak była oponowała serca Polaków, iż uczeni nawet nią za-rażeni zostali, czyli Dodatek do ksiągi „O poddanych polskich“,b.v.[Vilnius],1789,13–14,16,30–34,45,56–63, 72–73, 96–99, 106–117, 131–135.

31ZigmantasKiaupa,„Otreścizjawiska„lituaniza-cji“życiaspołeczno-politycznegoLitwywXVIIIw.“,Rzeczpospolita państwem wielu narodowości i wyznań, red. Tomasz Ciesielski, Anna Filipczak-Kocur, Warsza-wa–Opole:DiG,2008,163.

[...] Pasłas Wołyńskis [...] SabalauskasStorostayrPasłasWarszawies.“32

Žemųjų luomų įsiliejimą į valstybėsgyvenimą paspartino Tado Kosciuškossukilimas.Valstiečiųsielųišlaisvinimui ir apšvietimui, jų patriotiniam ir pilietiniamugdymuiLietuvossukilimovadovaiskyrėypatingądėmesį.Jieatsigręžėįmiestiečiusirvalstiečius,netikįlenkiškai,betirįlie-tuviškai,latviškai,gudiškaikalbančiusgy-ventojus,irėmėsikurtivieningąlaisvųpi-liečiųtautą.Vilniujesusibūrusikraštosuki-lėliųvadovybė1794-ųjųbalandžio24-ąjąišleido Lietuvių Tautos Sukilimo Aktą (Akt Powstania Narodu Litewskiego), kuriame, skirtingai nei Lenkijos sukilėlių paskelb-tame Krokuvos Akte, teigė, jog sukilimotikslas–netiknepriklausomybės,laisvės,bet ir „pilietinės lygybės atgavimas“33. LDKsukilėliųsavarankiškai sukurtaLie-tuvosTautosAukščiausiojiTaryba (Roda Naydidziaysa Naradaus Letuvos, Rada Najwyższa Narodu Litewskiego)balandžio30-ąjąnetiklenkišku,betirlietuviškuAt-sišaukimu (Aciszaukimas)kreipėsiį„visosLietuvos žemės gaspadorius“, kviesda-ma imtis ginklų ir ginti savo „Tėviškę irvalnastį“nuo„tironųmaskolių“.Atsišau-kimas skiriamas ne tik bajorams, mies-tiečiams,bet ir„broliamsartojams“:„JusartoyeiBroleypabeykittuwaynudruſiey,kuręZałnierey,Bajorey,yrMieſzczionieypradeje adwozney. Pamiaſkim uwaziottantrożnaſtisſtonu,Zmonieseſmawiſiligi,bowiſianttospacziosźiamiasgiwianam.“

32JuozasTumelis,„GegužėsTrečiosioskonstituci-jos irKetveriųmetų seimonutarimų lietuviškasverti-mas“, Lietuvos istorijos metraštis. 1977 metai, Vilnius: Mokslas, 1978, 131–132.

33BartłomiejSzyndler,Powstanie kościuszkowskie 1794, Warszawa: Wydawnictwo „Ancher“, 2001, 136.

81

Būtent artojams primenama, kad Vilniųiš maskvėnų išvadavę sukilėliai „mumsjau wartus pyrmos wałnaſtys atwiery, yrKonſtytucya trecios dienos Moja kuriajumsswabadayrwałnaſtyuſtanawyia,su-grążyntypaſtanawija“34.

GreičiausiaikunigaseksjėzuitasTadasJurevičius, Gardino mokyklos rektorius,beje,kiekvėliautapęsnuvainikuotokara-liaus StanislovoAugusto nuodėmklausiu,1794-aisiais Gardine išleido anoniminęKlebono kalbą žmonėms (Mowa Plebana do Ludu)35. Šį tekstą sukilėlių vadovybėprisakėklebonams„sekmadieniaisiršven-tadieniaisskaitytikiekvienamžmoniųsu-sirinkimui“.DidžiojiJurevičiauspamoks-lodalisbuvoskirta„broliamsartojams“.Jiraiškiainusakėtuometuvykusįvalstybėssantykiųsuvalstiečiaislūžį:

Kaip Jūsų Piemuo [iki šiol] kalbėjau Jums, kad būtumėte paklusnūs Dievui, mūsų Kūrė-jui, vykdytumėte Šventus Jo Priesakus, gyven-tumėte garbingai ir taikiai nieko neskriaus-dami. O dabar mokysiu jus, Žemdirbiai, ką privalote [daryti] savo Tėvynei ir tai Žemei, kuri jus maitina, ir visiems tiems, kurie tariasi, kad jums būtų gerai, kad jūsų niekas nespaus-tų, ir ką turite nuveikti, kad dabar ir jums, ir jūsų vaikams bei žmonoms būtų galima ramiai ir saugiai namuose gyventi. Broliai Artojai! Jau jūsų vadovai pradėjo apie jus galvoti, kad jus išmokytų skaityti bei rašyti ir sulygintų jus su visais žmonėmis, jau kiekvienas įsitikino, jog jūs esate vertingiausias lobis ir pagalba, [reikalinga] mūsų mylimai Tėvynei išgelbė-ti, jog jūsų garbingos rankos, darbščiai, net

34 Tado Kosciuškos sukilimo (1794) lietuviškieji raš-tai,parengėJuozasTumelis,Vilnius:Žara,1997,12.

35AndrzejWoltanowski,„Kształtowanieopiniipu-blicznejpodczaspowstania“,Powstanie kościuszkowie 1794. Z dziejów polityczno-społecznych, red. Janusz Wojtasik, Warszawa: Agencja Wydawnicza „Egros“,WojskowyInstytutHistoryczny,1997,105.

iki kruvino prakaito kasdien žagre ardamos, akėdamos ir purendamos žemę, mus visus maitina, jog taip pat jūsų rankos, apginkluo-tos dalgiais ir ietimis, gali su didžiausia jėga sumušti ir sutriuškinti mūsų Tėvynės priešus – jūsų žemės, jūsų žmonų ir vaikų, jūsų vargano turto priešus.

Taip valstiečiai tapo pakviesti imtisatsakomybės už tėvynės likimą, tapti tė-vynėsgynėjais, taigi– įvesdinti į tautą, įpolitinękraštobendruomenę.SykiuJure-vičius kreipėsi į Lietuvos žemdirbius netikkaipįsavokrašto,„savoŽemės“ser-gėtojus,betirkaipįreikšmingustarptau-tinėsscenosveikėjus,kuriųpilietinęgaliąvertinantys patys gretimų šalių valdovai:„Pradėsite tai lengvai jausti ir suprasti,nesiškartotaisupratožiaurusMaskvėnasirklastingasPrūsas,kad jūs jiemsbūsitebaisūs.Tykojojie,kaipjuspražudyti,no-rėdamiviską iš jūsųatimti.Tie tironai iržiauruoliai, papirkęponus–negarbingusir išdavikus (nes garbingi ir dievobaimin-gisaugosavoŽemę),atvedėįjūsųŽemędaugybę maskvėnų, Maskvos Carės irPrūsobelaisvių.“Valstiečiamsprisakomaapsiginkluoti tuo, kuo gali, ir laukti įsa-kymo „eitimaskvėnųmušti“.Užtėvynėsgynimą artojams pažadama laisvė: „OTauta dosniai atsidėkos jumsuž darbą irnuopelnus,irgalėsiteįsigytinuosavosže-mėspagalsavogalimybes,būsite,sakau,laisvi.“36

Respublikonišką imperatyvą guldytigalvas už laisvą tėvynę ne tik bajoramslenkiškai, bet ir valstiečiams lietuviškaikėlėMykolasKarpavičius.Pamoksle, sa-kytame Šv. Jono bažnyčioje Vilniuje 1794 gegužės 20 dieną gedulingose iškilmėse

36 Mowa Plebana do Ludu,b.v.,b.m.[1794],1–2.

82

minint tuos piliečius, kurie tautos sukili-mo dieną Vilniuje ir vėliau vydami priešus narsiai paaukojo savo gyvybę už laisvę ir tėvynę, kurį Dovydas Pilchovskis įsakėkunigamsklebonams„visuržmonėmsap-sakyti“,Karpavičiuskreipėsiįvisųluomųgyventojus,„laisvosšaliesžmones“,kvie-tėjuos„jungtisirgintiįstatymus,laisvęirišniekintąžmoniškumą,vytiišlaisvosže-mėstironųvergus“.Priminė:„Nierdydes-nys szłoweskapuż saważiamyżutyuntpłaciaws.“PasitelkęsPerikliokalbąlaido-jantAtėnųkariusbeiCiceronoketuriolik-tąjąfilipiką–klasikiniuslaisvąpolį,laisvąrespublikąginančiustekstus–Karpavičiusbrėžė lietuviams takoskyrą tarp Respu-blikos kario ir tirono kareivio. Vilniaus, kaipAtėnų ir Romos, gynėjai esą kariaipiliečiai.„Pilietiskarysaukojagyvybęužsavonamus,šeimą,užsavo teisę į laisvęir nepriklausomybę, už tėvynę, tautą, užjampačiamirvisiemsbendrusįstatymus“,o „tirono karys yra ginkluotas plėšikas,parduotassavoponoužgaidoms“,jisneži-no,„kąreiškiabūtipiliečiu,neikąreiškiatėvynė, nesuvokia jokių žmogaus teisių“.Lietuviai, kaip graikai ir romėnai, nuosenoesą„laisvostautoskariai“,maskvėnai–tironuitarnaujančios„besielėsmašinos“,„laisvės budeliai“. Piliečiais kariais tėvy-neilemtingąvalandąturintystaptivisiša-liesgyventojai–nepriklausomainuo „luo-mo,lyties,amžiaus,pareigų,rango,kilmėsirtikėjimoskirtumų“.Taippirmąsyklietu-viškainetikbajorams,betirvalstiečiamstapo pristatytos bei išskleistos „Perylesa yr Cycerona“ respublikoniškos idėjos. Kaipvisiems luomams sektini tautos didvyriai iškelti už tėvynę žuvę „BarskoKonfede-

racyonai“ –Kajetonas Sapiega,TeodorasMedekša37.

„Čia eina visa tauta […] čia eina visižmonės, žinantys laisvės kainą! […] Čiaeina tauta, nusprendusi gyventi laisva arba žūti. [...] Čia eina visi piliečiai, nepaisantkilmės, luomo, turtų, visuomeninės padė-ties,tikėjimoirprofesijos“,–skelbėKarpa-vičiusPiliečio pamokslinėje kalboje, saky-toje birželio 25 [d.] lygumose prie Vilniaus, vadinamose Juozapato slėniu, 1794 [m.] šventinant ginklus ir vėliavą, kai Vilniaus vaivadijos šauktinė liaudies kariuomenė jau ėjo į karą. Šiame tekste visiemsLietuvosluomams buvo priminta šimtametė, Gedi-mino, Algirdo ir Vytauto laikus siekianti lie-tuviųkovųsuMaskvatradicija,laikai,„kaiLietuvaviešpatavovisojeRusijoje,kaidik-tavoįstatymusMaskvoskunigaikščiamsircarams“.Taipvalstiečiamssuteikiamaarbasugrąžinama senoji didžiųjų kunigaikščiųistorija:Gedimino,Algirdo,Vytautožygiaiesąirjųlaisvębeitautinęgarbęgynęžygiai.Artojų dalyvavimas Kosciuškos sukilime,Karpavičiaus teigimu, pavertęs šią kovąišskirtiniu ne tik Lietuvos, bet ir Europos įvykiu.DabartinislietuviųkarassuMaskvaesąsypatingas,nespirmąkartistorijojedėlsavolaisvėsstojękovonnetikkilmingieji,bet ir visa tauta:

Nuo pat mūsų istorijos pradžios dar niekuomet nebuvo tokio karo, kaip dabar, ir niekuomet anksčiau nekovojo tautos dėl tokio brangaus dalyko, kaip dabar [jos] ir mes esame priversti kovoti! Visagalis Dievas pažadino mūsų tau-tiečio ir piliečio Tado Kosciuškos neprilygsta-

37MykolasPranciškusKarpavičius, Rinktiniai pa-mokslai,parengėKristinaMačiulytė,Vilnius:Lietuviųliteratūrosirtautosakosinstitutas, 2003,357–370;Tado Kosciuškos sukilimo (1794) lietuviškieji raštai, 1997, 19–38.

83

mo kovingumo dvasią! Tai mūsų kraujas! Tai mūsiškis lietuvis! Tai kaulas iš mūsų kaulų! Tas nepaprastas vyras, sukurtas savo tėvynės atgimimui, vienu šūkiu gelbėti tėvynę pažadino visą tautą… […] Juk yra ir kitų, mūsų atžvilgiu palankiai nusiteikusių tautų, vienodai kaip ir mes mąstančių ir turinčių tuos pačius priešus, bet [ar rastume bent vieną tokią,] kur milijonas žmonių nepabūgtų mirties, kad kitas milijonas išsaugotų laisvę ir nepriklausomybę? Kur tau-tos gelbėjimo įkarštyje nebebūtų skirtumo nei tarp turtingo ir vargšo, nei tarp pono ir vals-tiečio, nei tarp kunigo ir samdomo kareivio, nei tarp silpnosios lyties ir narsių vyrų, nei tarp senių ir vos truputį jėgos teturinčių vaikų, kur visi eina nugalėti ar mirti gindamiesi?38

Lietuvos sukilimo vadovai ypač daugpastangų skyrė pilietiniam visos visuo-menės švietimui, stengėsi spausdintais irsakytais tekstais pasiekti visus gyventojųsluoksnius. Lietuvos Aukščiausioji Tary-ba leido Vilniaus Tautos Laikraštį (Gazeta Narodowa Wileńska), redaguotą Vilniausakademijos profesoriaus Pilypo Neri-jaus Golianskio (Filip Nereusz Golański),spausdinusįvisusTarybosveiklosprotoko-lus.LaikraščiunaudojosiirVilniausTautosInstrukcijos Skyrius, kurio pareiga buvo„visuotiniošvietimopriežiūrairtautosdva-siosskleidimaslaikraščiaisirkitaisraštais,žmoniųmokymubažnyčioseirvisuosevie-šuose susiėjimuose, pramogomis ir praty-bomis, tam tikslui Tarybos nustatytomis“39. Šiam propagandos ir pilietinio švietimopadaliniuiVilniujevadovavoDovydasPil-chovskis,vienasjopavaduotojųbuvoMau-ricijus Pranciškus Karpis.Vilniaus Tautos

38Karpavičius,2003,376–380.39 Marek Jaeger, Działalność propagandowo-in-

formacyjna władz powstańczych (1794, 1830–1831, 1863–1864), Lublin: Towarzystwo Naukowe Katolic-kiego Universytetu Lubelskiego, 2002, 17.

Instrukcijos Skyrius buvo nusprendęs iškunigų atrinkti žinomus savo „pilietiniaissentimentais“ asmenis, kurie visose krašto vietose „viešomis uoliomis kalbomis ska-tintųiržadintųžmoneskuonuoširdžiausiai[tėvynės]gynybai“40.Tokiampačiamvieti-niampadaliniuiGardinevadovavokunigasTadasJurevičius,leidęsnetikliaudžiaiskir-tusatsišaukimus,betirinstrukcijasparapijųklebonams.Vienper1794-ųjųgegužę,bir-želįirliepąVilniujebuvoišspausdinta110sukilėliųleidinių:nuoplakatų,skelbiančiųLietuvių Tautos (Narod Litewski)valią,ikiukrainiečiųkalbasudėtųkazokųkarodainų.Gardinenuogegužėsikirugsėjoišleisti123įvairauspobūžioleidiniai.Vienospaudiniovidutinistiražassiekėapie400egzemplio-rių41.

Šiospilietinioirpolitiniošvietimopa-stangosnebuvobergždžios.Vilniauspro-fesoriųrespublikoniškąžodįlydėjoveiks-mas.Įsukilimąėjovalstiečiųbūriai–ne-mažadalis,regis,sąmoningaiapsisprendę:kovėsi už savo žemę, savo tėvynę, savolaisvę.Tailiudijaišlikędokumentai.Soko-lce,netoliGardino,1794metųgegužės9dienąsusirinkębajorai,miestiečiaiirvals-tiečiai pasirašė ir išleido bendrąGardino Pavieto Piliečių ir Gyventojų Prisijungi-mą.Jameskelbė:

Mes, Piliečiai, Gyventojai ir Artojai, […] susi-rinkę čia skubiai gelbėti Tėvynę ir Brolius, […] prisijungiame prie Tautos Sukilimo Akto. […]. Laisvė arba mirtis – tas Mūsų Tautos priešams baisiausias šūkis nuo šiol bus ir mūsų. O ka-dangi Tautos vientisumas, Galia ir šlovė gali pasiremti tik vienybe, santarve ir nedalomu-mu, mes […] kviečiame į bendriją garbingus

40 Ibidem, 18.41 AndrzejWoltanowski, op. cit., 85–86, 89, 96,

100–103, 106–108.

84

ir dorybingus Municipalinį ir Artojų Luomus, kad Patarimu ir galia lygiai su mumis remtų bendrus Tėvynės likimus. […] [Būdami] vie-nos Tėvynės Vaikai, prisiekiame arba laimin-gi, šlovingi ir nepriklausomi gyventi, arba po griuvėsiais ir pelenais pasilaidoti, kad tik Tau-tos gėdos nepatirtume.

Po šiuo tekstu – penki spausdinti lapai signatarųvardųirpavardžių.Gretabajorų,„piliečių“–didelėdalispaprastųžmonių,artojų, „pasirašiusių“ kryžiukais: Ma-tasMatukas,MotiejusDaugirdas, TomasRameika…42 1794-ųjų gegužės 29-ąjąEišiškių bajorai laišku sukilimo vadamsteigėesąvisipasirengęguldytigalvasužtėvynę, tačiaunerimavodėl lig tolnema-tyto žemdirbių elgesio: „Didelis skaičiusValstiečių, besiverčiančių Ūkininkavimu,Savavališkai apleidę Namus, Žmonas irmažus vaikus, išėjo pas Eišiškių PavietoSavanorius[...].“43

Valstiečių sugrįžimą į valstybės gy-venimą liudijo ir to meto lietuvių karodainos, prieš tris dešimtmečius įžvalgiaiDonatoSaukosaptartos.Pažymėtina,kadšiųdainųpluošte„Užgiedgaidžiaipusiaunakties“ minimos Vilniaus miesto išva-davimo realijos: vidurnakčio mūšis, ant„aukštųkalnų“rikiuojamosarmotos,išjų„skinamas Maskoliaus vaiskelis“, nušau-namas „Gudų karaliukas“, prašoma pa-

42 Akcess Obywatelow i Mieszkańcow Powiatu Grodzieńskiego zebranych w Mieście Sokołce do Aktu Powstania Narodowego pod Naczelnictwem Tadeusza Kościuszki Naczelnika Siły Zbroyney Narodowey uczy-niony, b. v., b.m. [1794], l.A1 (spaudinys saugomasVilniausuniversitetobibliotekoje).

43 Eduardas Brusokas, Nereguliarieji sukilėlių da-liniai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1794 m., pranešimas,skaitytasAntrajameLietuvosistorikųsuva-žiavimeKlaipėdoje 2009m. rugsėjo 11 d., pranešimecituotas tekstassaugomasVaršuvoje:BibliotekaNaro-dowa,mikrofilmosignatūra16575.

galbos išlaisvintai sostinei – „Prašom pra-šom,ponsKasčiuška, /Rusąvajavoti“44. Bendrą tautinį skambesį buvo įgijusiosKosciuškos žūties ir gedėjimo dainos.„Karaliumipastuojusį“,betpriešųsugautąir„turmelėjegeitainumarintąKačiuškėlį“apraudojusivisatauta,tautelė–giminėlė:

Keip tik numarina,Puonus suvadina,Pakavuoja KačiuškėlįĮ aukštąjį kalnelį................................Kačiušką lydėjo – Visi merdėjo,Visa giminėlėKačiuškos gailėjo.45

Lietuviškai dainuotos sukilėlių žy-gio dainos sakytų, jog smulkiųjų bajorų,miestiečių, artojų luomams tuometu ne-stigosavožmogiškosiosvertėspajautimoirkraštošeimininkosavimonės.Nebebūtajoseirįprastonusižeminimopriešpasauliogalinguosius ar krašto valdovą. VaclovoBiržiškosŽemaitijoje, Paliepių dvare, at-rastorankraščioteksteišsakytasnetiklais-vos,betiržmoniškostėvynėssiekis–tė-vynėsbeponų,bemažųjųnelaisvės.Tam,kadbūtųprikeltapavergta tauta,„pakeltaužvaldyta pliemė“, sukilėliai skelbėsi esąpasiryžęnetik„maskoliusišvaryti“,betirpakarti šių įtakaipasidavusįvaldovąSta-nislovąAugustąPoniatovskį:

Diewas mumis abżurejoKieyp tik Kosciuszka atiejoAnt tos niesczesliwos ziemesPakialt użvalditos pliemies – Otoczies musa Tiewista Pazins kas tey do Zmonista –

44 Lietuvių liaudies dainynas, t. IX, Karinės istori-nės dainos, d. 2, 456–461.

45 Ibidem, 468–469.

85

Jou pokori KossakowskaPakarkim ir PoniatowskaKieyp Iszkarsim tos Pagonus Nieturiesim dougios Ponus Otoczies etc.

Gana Jums didiemis butiGana Mums niewaloy dziutiJau atiejo Szwięta dienaDidzio nieliko niwiena. Otoczies etc.................................................Diewa amżina miłekimSzirdij wisami turiekimTeyp Maskolus IszvarisimŻiama sawa Iszgiałbisim Otoczies etc.46

Prisijungusi Lietuvos Didžiąją Kuni-gaikštystęprieRusijos,imperatorėKotry-naIItaispačiais1795metaisliepėatliktiirnaujųvaldųgyventojųreviziją.Surašymoduomenimis, Lietuvoje tuometu būta 30nuošimčiųlaisvųjųvalstiečių.Rusijojeto-kiųžmoniųišvisonebuvo47.

Lietuvą valdant gerokai liberales-niam Kotrynos II vaikaičiuiAleksandruiI, kraštą pasiekė žinia, kad ŠveicarijojemirėTadasKosciuška.Mišioseuž josie-

46 Tado Kosciuškos sukilimo (1794) lietuviškieji raštai, 1997, 39.

47MečislovasJučas,Baudžiavos irimas Lietuvoje, Vilnius: Mintis, 1972, 169.

ląirherojausatminimuiskirtoseiškilmėse1817metaisvisojeLietuvojegretabajorųirmiestiečiųdalyvavotūkstančiaižemdir-biųluomožmonių.Vilkmergės,dabartinėsUkmergės, bažnyčioje kalbėjęs „gausios miestiečių ir valstiečių klasės vardu“ bu-vęs miesto burmistras Martynas Macke-vičius tvirtino:Kosciuška „buvo liaudies, pripažintos žmonėmis,Tėvas“ – „Onbyłoycem ludu, uznanego za ludzi“. Mišiųmetu Vilkmergėje netilpusi vidun „tūks-tantinė paprastų žmonių minia meldėsipriešaisbažnyčią“48.

Taigi profesoriaus Donato Saukos iš-dėstytasnaratyvas apie žemdirbio laisvėsir Kunigaikštystės galios jungtį buvo ži-nomas jau XVI–XVIII amžių Lietuvoje,ošiandiengalibūtisėkmingaiplėtojamas,grindžiamasnaujais tekstais ir faktais. Jomokslinė įžvalga nėra praradusi magne-tinės jėgos, o respublikoniškas pasakoji-masapielaisvąirvalstybiškaisąmoningąvalstietį–aktualauspilietiniobeipolitinioskambesiopokomunistėjevalstiečiųvaikų,vaikaičiųirprovaikaičiųvisuomenėje.

48 Zbior Mów w roznych mieyscach mianych oraz opisow obchodu załobnego nabozenstwa po zgonie ś. Tadeusza Kościuszki,Wilno: wDrukarni xx. Pijarów,1818, 11, 13, 84, 135–137.

ÜBER FREIhEIT, KRIEg unD lIEDER

Darius KuolysZ u s a m m e n f a s s u n g

Der Professor Donatas Sauka in der im Jahr 1970 er-schienenen Monographie Die Eigentümlichkeit und Wert der Volksdichtung analysierte die alten litau-ischen Lieder des Krieges. Dabei nahm er an, dass die Menge von volksgesinnten und freien litauischen BauerndieUrsachedermilitärischenundpolitischenKraft desGroßfürstentumsLitauenwar.Vor allem

die Lieder der Kriege gegen Kreuzfahrer waren Aus-druckvonBürgerbewusstseinderfreienBauern.DiespäterenLiederderZeitdesFrondienstesbedeutetendenZerfallvonsolchemBewusstsein.Im Artikel wird diese Annahme im umfassenderen ZusammenhangderTexteundFaktendesGroßfür-stentums Litauen analysiert: man betrachtet die Ein-

86

stellung zu den Bauern in der Publizistik des sech-zehnten-achzehnten Jahrhunderts, in Statuten von Litauen, inWerkenderProfessorenderUniversitätVilnius, in der Kasualdichtung und in den Liedern. Man bemerkt, dass schon im sechzehnten Jahrhun-dert litauische Intellektuellen das Fortbestehen von der Republik Litauen im Zusammenhang mit denRechten und Freiheiten der Bauern und mit der Ein-tracht aller Stände und Rechtsgleichheit betrachte-ten. Litauische Statute wurden teilweise durch das Prinzip derRechtsgleichheit derStändebegründet.Durch die Statute versuchte man die Beziehungen zwischen den Ständen zu harmonisieren. Im Jahr1588 das Statut legitimierte die Todesstrafe gegen einen Adligen wegen absichtlicher Ermordung von einem Menschen nicht adliger Abstammung.

AuchdieProfessorenderUniversitätVilniusver-teidigten die Rechte der Bauern. Dabei betrachtete man die Bauern als freie Menschen. Das von den Re-

publikanernLitauenswährendderAufklärung vor-bereiteteundvonJeanJacqueRousseauunterstützteProgramm der Wiederbelebung der Republik be-trachtetemanimZusammenhangmitBefreiungderBauer und ihre Eingliederung in das politische Volk. Litauische Politiker und Publizisten behaupteten, dassnurdasdurchfreieundbürgerbewussteBauernverstärkteVolkwirdinderLagesein,derMachtdesbenachbahrten Russlands standhalten. Der Aufstand von Tadas Kosciuška, das im Jahr 1794 stattgefun-den hat, beschleunigte die Eingliederung der niederen StändeindasStaatsleben.DieLeiterdeslitauischenAufstands achteten vor allem auf Befreiung und Auf-klärung der Seele der Bauern und ihre patriotische sowiebürgerlicheFörderung.Sieachtetenaufniede-reStändeundversuchtendieIdeedeseinheitlichenVolkesderfreienBürgerzuverwirklichen.AuchdieKriegsliederdieserZeitzeugtenvomZurückkehrender Bauern zum Staatsleben.

Gauta 2009 11 05Priimta skelbti 2009 11 15

Autoriaus adresas:Lietuviųliteratūrosirtautosakosinstitutas

Antakalnio g. 6LT-2055 Vilnius

El. paštas: darius@civitas.lt