A P I E T E V Y N ^

I

Pas ika lbe j imai

K i e k v i e n a s zmogus t n r i motinf j . K i e k v i e n a s ta ipogi z ino ,

kaip nesnskaitomai daug p a d a r o j i savo vaikams: j i dave m u m s

gyvastj, i spenejo , i saugino ; k o l buvome s i l p n i i r m a z i , nesio-

j o mus ant r a n k i j ; susirgus n m m s , nemiego jo p e r nakt i s pr ie

musrj lopsio; k o l buvome kvail i is i r neismanel ia i , globejo mus,

saugodama nuo p ikto ; paaugxis m u m s , m o k i n o i r apsakine jo

apie Dievfj . Bet apart tos motinos, atskyrios k iekv ienam, zmo­

gus t u r i d a r antr jy^, abelni^ de l daugybes z m o n i i } . T a antro j i

m o t i n a - y r a tai zeme, kur io j e u z g i m e n i e mes i r m i i s q tevai ,

y r a ta i - T e v y n e . P a z i u r e k i m e , arg i ne te is ingai v a d i n a m e te-

v y n ^ mot ina? M o t i n a dave m u m s gyvastj , bet gyvastj p r a -

dejome tevyneje; j o j e p a m a t e m e sviesijj saulel^, j o j e isgirdo-

me bals^ matuseles i r k i tq z m o n i i } . N u o tevynes, ka ip n u o

motinos , t u r i m e viskf j : i r pe n^ , i r apdar^i, i r gyvenimus . V a l -

gome duon^, isaugi is i^ jos placiuose laukuose ; ger iame v a n -

denj , t ekant j jos upelese i r sal t iniuose; devime m a r s k i n i u s is

l int ] , kur iuos ta ipogi i saugino ta musrj zemele .

K a i p kiekvienas t u r i mot inq, ta ip pat t u r i i r tevyn^. O k a i p

v a i k a i t u r i tok i^ pat pravardf j , k a i p j q mot ina , ta ip pat lygu i r

v a i k a i vienos tevynes gauna j o s vardq. T a i p stai Vokieti joje

gyvena vokiec ia i , F r a n c i j a y r a p r a n c u z q tevyne; l e n k a i t u r i

savo Lenki j^i , o mim^ zeme, musii tevyne, vadinasi Lietuva, taigi ir mes patys esame lietuviai.

7

Dalis Lietuvos vadinama yi-a Zeinait i ja ; bet nereikia supras-

t i , j o g tai y r a ki ta zeme, j o g zemaic ia i - ta i ki ta , a tskira nuo

l ietuvir j tauta. N e . Y r a tai v iena , ta pat i zeme, ta pat i tauta, o

Zeinait i ja vadinasi del to , jog gi i l i zemiau uz kitfj l i e t u v o s k i a s -

tjj, kur i s de l to Auksta i t i ja yra vadinamas . I r tame v e l panas i

n i i i sq tevyne j motinf\ kaip kiekvieno is miisq motina nors tur i

vard^i i r pavard^, v ienok n e r a tai dv i ypat i , bet v iena mot ina ,

taip i r m i i s n tevyne, nors viena j o s dalis vadinas i Zemai t i ja ,

kita L i e t u v a - yra v iena tauta, v iena L i e t u v a .

K ie kv ie na tauta tur i savo atskir^ kalbjj . Vienos tevynes, vie­

nos tautos va ika i , v ienodai i r kalba. Y r a k a i l a i s skyi ius t a i p ne

kur ir j zodziq (ka ip stai pas mus zemaic ia i istaria ne kur iuos

zodzius ki taip uz l ietuvius aukstaicius) , bet skyrius tas y i a labai

mazas. K e l i zodziai yra k i toniski , iskalba tiii j^utj k i toniska, bet

kalba ta pati , i r kiekvienas zemaitis susikalbes kuo lengviausiai

su l ie tuviu. O nuvaz iuok pas lenkus a r maskol ius i r p a m e g i n k

susikalbeti s u j a i s ! N i e k o nesupras i , k ^ j i e tau kalbes, ne j i e

tav^s nesupras. L ie tuvis t u r i gerai pas imokint i , k o l gales susi-

rokuot i su L e i i k u a r Maskol iu . K a l b a j q yra m u m s vis iskai sve-

t ima, nes i r j i e patys yra svetimi i r skiriasi nu o l ietuviq visukuo.

C i a j a u gal ime n u m a n y t i , j o g tevyne - ta i ne t ik ta m u s q zeme

su savo uzianciais miskais , zaliais laukais , kalnais i r kloniais .

Viskas tas yra f iktai viena j o s puse, v iena j o s dalis . K a i p zmo­

gus susideda is k u n o i r is dvasios, ta ip i r tevyne t u r i k u n ^ i r

dvasi^. Z e m e ta, m i s k a i , k a l n a i , l a u k a i - yra tai t ik kunas tevy­

nes; o dvas ia jos - ta i n m s q t ike j imas, ka lba , dainos, budas.

K i e k v i e n a s zmogus, nor int i s b i i t i t i k i u z m o g u m i , tu i i b i i -

t i n a i z inot i , k a i p v a d i n a s i j o tevyne, k a s j i tokia y r a . Zmogus ,

neismauE^s, a r j o tevyne Vokiet i ja , a r L e n k i j a , a r Maskol i ja , a r

L i e t u v a , a r j i s pats y r a l enkas , a r vokiet is , a r maskol i s , a r l i e ­

tuvis, neve i tas vadint i s zmog^imi; y r a j i s panasus j gyvuol j ,

kurs paaug(js, t iebepazjsta savo motinos i r u z m i r s t a suv is , jog

j j | k a n a k a d o s turejcjs. G y v u o l i s y r a sutver imas beprot iskas , i r

8

nuo jo proto negalinie re ikalaut i , bet zmogus, turedamas pro-

i r neniirstanci;^ dvasii^, t u r i b u t i n a i a tmint i , paz in t i gera i i r

mylet i savo antvi^![ m o t i n ^ - tevyn^.

l a i g i , kad kas mus pak laus tq , kas mes tokie esame, kas

musq tevyne atsakytumeme:

Musq tevyne vadinas i L i e t u v a , o pr ie j o s p r i g u l i ne t ik ta

zeme, k u r gyvename mes, l ie tuvia i , bet i r l ie tuviska kalba , k u -

lii] vaitojame, lietuviskos dainos, mtisq dainuojamos, katalikis-

kas tikejimas, k u i j ispazjstame, i r m u s q senoves budas. Visa tai

yra L ie tuva i r mes patys esame l ietuviai . Mi i sq tevyne L i e t u v a ,

y i a n m s q antra mot ina i r tur ime J£j lyg moti iuj , mylet i . K lausy-

kite, ka ip g iaz ia i rase apie tevyiv; vienas garsus m u s q dainius .

Kur bega Sesupe, kur Nemunas teka,

Ten ynusn teiiyne, grazi Lietuva,

Cia broliai artojai lietuviskai sneka,

Cia skambapo kaimus Birutes daina.

Tegul bega mus'H upes j mares giliausias,

Tegulskamba musij, daimspo salis placiausias!

Nuo Lenkif, rubemi, lig Rusif, ir Prusii Gyveiio per amzius garsingi tevai; Ir sventq tq zern^ prisake del musi{ Myleti ir ginti, ir 7nirti liuosai.

T^ rubezi-q neuzleisime nuo Gudij; ir Prus-q.

Ir mylesime, ir apginsime sali bociii musii!

Cia l^tautas didis garsiai viespatavo Ir pikto Kiyzioko sulauze ginklus, Cia bociai uz saldziq liuosyb§ kariavo, Cia musii tevyne ir bum, ir bus.

9

Cia, kur V)tautas didis valde mus ir gyne

Bus per amzius, kaip irbuvus, Lietuva-tevyne!

Apsergek, Auksciausi, tq mylimq sal},

Kur bocitj, sodybos, kur tevi^ kapai!

Tegul jai uzkenkti kaimynai negali,

Mes Tavo per amzius vargiiigi vaikai!

Neapleisk, Auksciausi, musq ir brangios tevynes,

Maloningas ir galingas per visas gadynes!

( M a i r o n i s ) '

I I A p i e T e v y n e s rneil^

J e i g u tevyne y r a i n i i s q m o t i n a , ta i s u p r a n t a m a s daiktas ,

j o g t u r i m e j j j k a i p motin^) m y l e t i . Pats D i e v a s j l ie jo m e i l ^

tevynes j m u s q s i r d j z m o g a u s ; su ta m e i l e zmogus u z g e m a

ant svieto. K a i p k i e k v i e n a s m y l i savo inot in^ , ta ip k i e k v i e ­

nas m y l i savo tevyn^, k i e k v i e n a m b r a n g i ta z e m e , k u r j i s a i

u z g i m e , ta k a l b a , k u r i o j e p i r m u s zodzius i s tare . G y v e n d a -

mas tevyneje zmogors nega l i gera i suprast i , k a i p j i j a m b r a n ­

gi , nes t a d a tepazjs tame vert^ i r b r a n g u n ^ k o k i o nors d a i k -

to, k a d a m u m s j o n e t e n k a . T i k pers i skyr^s su tevyne, i s v a -

ziav^s ant i lgesn io l a i k o , m a t o zmogus , k a i p i l g u i r s u n k u

b e j o s , v isokios grazybes svet imos salies greit atsibosta j a m ;

apsiaustas i l g e j i m u , n e m a t o j q . R o d o s i j a m , j o g svetur i r

m i s k a i n e ta ip g r a z i a i u z i a , k a i p tevyneje , i r m e d z i a i ne ta ip

a i s k i a i z a l i u o j a , i r z i e d a i ne ta ip k v e p i a , i r sve t ima k a l b a

n e s k a m b a ta ip m e i l i a i . L y g t a r t u m is s irdies k i e k v i e n o z m o ­

gaus y r a i saug^ s i u l a i , k u r i q ga la i p r i a u g o p r i e tevynes ; j u o

d a u g i a u a ts i to l ina j i s n u o savo g imt ines , tuo d a u g i a u s i u l a i

10

tos i s s i tempia i r t r a u k i a a tga l ; o s i rd is n u o to t r a u k i m o n e -

pa l iauna sopeti .

Pa\yzdzius to i lge j imosi matome kasdien^. E i n a m u s q v a i -

k i n a i su k a r i u o m e n e j K a u k a z f j a r ant kokio /unuro; nue j^

raso laiskus, o k iekvienas pr ip i ldytas de jav imq, j o g i l g u j i e m s

svetimoj salyje, i r l i i i d n u , i r s u n k u . I r l a u k i a , lyg i sganymo

valandos, sugr jz imo j tevyn^. Vaziuoj m u s q l i e tuvia i j A m e r i -

k^i. J u k ne k u r i e m s is j q l aba i ten gera i k lo jas i : t u r i u z d a r b j

k u r didesnj k a i p L i e t u v o j e , s k a n i a u valgo, ba lc iau deveja ,

minksc iau gul i . Rodos , ko g i j i e m s t i f iksta? O v ienok nes i jau-

cia l a i m i n g i , nes n e t e n k a j i e m s tevynes. I l g u j i e m s savo g i m ­

tines. I r tas i lge j imas grauz ia j i e m s s i rd j l y g k i r m e l e , n e d u o -

damas r a m u m o . Surink( js tat t i u p u t j skat ikq , skubinas i k iek­

vienas atgal j Lietuvi^, c ioirai nors k a u l u s savo paguldytq . N e

v i e n t ik l i e tuvia i , bet v i s i zmones v i s u r i r visados t u r i tj\-

risim^i pr ie savo gimtines . Y r a sioje pasaule je salis, k u r ta ip

saltas oras, j o g viespatauja tena i a m z i n a z i e m a . V i s a zeme

apdengtu sniegais i r l e d u ; m e d z i q vis iskai n e r a , o is k i tq a u g -

m e n q t ik sausus, k ie t i k i m i n a i auga po sniegais; pauksc iq ta i ­

pogi nesutiksi ; is gyvuoliq gyvena t ik reniferas, panasus j br ie-

dj , i r suo. I r tose salyse gyvena zmones . N e t u r e d a m i ne m e ­

dziq , ne kitos medegos tr ioboms statyti , i ss tato jas ledo. V i e -

n u t i n i s j q gyvenimo j r a n k i s yra reni feras : j o mes;) valgo, pie-

n^, ger ia , is j o ka i l io s iuva sau a p d a m s . G a l i m a suprast i , koks

l iudnas i r m e n k a s y r a j q gyvenimas . O v i e n o k i r tie s iaures

zmones, nuvest i j siltus krastus , k u r i q gyventojai viso ko per -

tek(;, k u r visokie skani is va is ia i , graz iaus i z i e d a i - i i n a ilgetis

savo mei ikos tevynes, savo snieguotq l a u k q i r l e d i n i q t i iobq .

I r j i e mat m y l i savo tevyne^, nors toki;) menk ; ) , l i u d n j i , negra -

ziq, nes ten j i e uzg ime , isaugo, t a i j q zeme. Savo, nors m e n ­

kas i r negrazus , visados mei lesnis i r brangesnis uz s v e t i n ^ ,

nors p u i k q i r grazq. J u k j e i g u k o k i a ponia paemus mus , duo-

tq visokias gerybes: s k a n q valg j , p u i k i u s , grazius r u m u s , visgi

11

negaletq j i n iu i i i s i izstoti mot inos ; vis ilg^i biiti) savo matiises,

n o i s j i bitttj bedn a , i sa lkus i i r a p d r i s k u s i .

Dievas jdejo j k iekvieno zmogaus dvasi^ kibirkste l^ meiles

tevynes. Bet zmogus gal i tc[ k ib i rkste l^ ispust i j didzi^i liepsn^i

a r v is i ska i uzslegti .

Y r a z m o n i i j , k i u i e t a i p u z g e s i n a savyje t^ Dievo duot^j k i -

birkstel( j , j o g v is i ska i u z m i r s t a apie savo tevyn^. Issizadejq:

savo kalbos, sanbrol iq , o karta is net t ike j imo, p r i i m a svetimoj

kalb j j , paproc ius . K u r j i e m s geriaus - t e n j q tevyne; kas duo-

da baltesn^ duonq - tas j i e m s i r sanbrol is .

K o ver t i tokie zmones , ap le idz iant ie j i savo motirij^ - tevy­

ne, i ss izad^iant ie j i jos , s u p r a n t a k iekvienas i r k iekvienas p a -

vadins j u o s nieksais .

J u o doresnis zmogus, tuo g i l i au m y l i j i s tevyn^; k ibirkste-

le j o s irdyje i ss ip la t ina j didzit^ liepsn^^, k u r i a a p i m a i r a p s i l -

dzia vis^ tevyn^ su j o s zeme, zmonemis , ka lba , b u d u i r stumia

zmogi} , uzmirsus apie save, p a s i a u k a u t i de l j o s labo. K i e k v i e ­

na tauta ture jo tokius tevynes myleto jus ; j q v a r d a i m i n a v o j a -

m i i r g o d o j a n i i j q tautieciq netaps n iekados u z m i r s t i ; j q gar-

be e i n a p e r visus l a ikus ; tevai pasako ja apie j u o s savo v a i ­

k a m s , o tie v e l saviesiems.

I r mi isq tevyneje, Lietuvoje, daugel buvo tokit] didvyi iq . B u -

vo Mindaugas , buvo G e d i m i n a s , buvo Alg i rdas i r Kc^^stutis, bu­

vo didysis Vytautas. J q tevynes mei le , tai buvo mei le ! Senoves

laikuose, j i e m s gyvenant, budavo labai d a u g k a r i q ; tautos be

paliovos uzpuldavo viena ant kitos, noredamos vieni\ n u -

veikt i . K a s buvo geras tevynes sunus, kas nenorejo jduoti savo

motinas j priesq nagus, tas turejo be paliovos kar iaut i . Ta ig i j i e

i r kar iavo! A u k a u d a m i visk^ del labo tevynes, vargo, 2uvo, ken-

tejo alk j i r salt j , nuo lyto l i g vakaro ant z i i^o , neis le isdami kar -

do is rankos, g i u m e s i su Lietuvos neprietel iais . Didesne j q da­

lis i r gyvastj savo p a a u L i v o , k i i s d a m i karese. J q visas gyvenimas

buvo tai vienas sunkus darbas, pasv^stas tevynei.

12

M y l e d a m i tevyntj, t u r i m e garbint i i r tuos d idvyr ius , neuz-

i n i r s t i j q v a r d q , v a i k a m s apie j u o s pasakot i ; ta ip pat, k a i p

n iy ledami t i k r a i motin^i, godojame i r m y l i m e j o s geradejus .

I r dabar yra pas m u s t o k i q tevynes myle to jq . T i k n e t a r n a u j a

j ie ta ip, k a i p a n i e j i senoves d i d v y r i a i , k o v o d a m i su k a r d u

rankoje . D a u g metq nuo to la iko prae jo , p e r s i m a i n e labai

aplinkybes i r s^^lygos gyvenimo: k a r i q dabar m a z i a u , nebega-

l ime kovoti uz tevyne? k a r d u . D a b a i t i n i e j i d i d v y r i a i k i t o k i u

b u d u tarnau ja tevynei : j i e kovoja zodz iu . M y l e d a m i uzvis te-

vyn(j , n o r i j i e , k a d j o s v a i k a i b i i tq l iuos i , d o r i , apsviest i , tur -

t ingi i r t a m s iekiui aukau ja savo g y v e n i n ^ . Raso knygas, is le i -

dzia laikrascius, m o k i n a , idant l ie tuviai apsisviestq, galetq at-

skir t i ger^ n u o blogo, idant jgi jq d a u g nauding-q z i n i q , pa l ik -

tq turt ingesni . R i i p i n a s i , k a d mfisq l ie tuviska kalba bi i tq var -

tojama i r godojama visoje L i e t u v o j e , k a d j o s neter l io tq mas-

ko l i sk i i r l e n k i s k i zodz ia i , k a d skambetq j i t a ip g i y n a i , k a i p

skambejo G e d i m i n o i r K^stucio la ikuose . N e s i g a i l e d a m i ne

tr iuso, ne spekq, darbuojas i j i e be pal iovos ant naudos tevy­

nei . K i e k tai daktaix) , nors galetq svetur gauti d a u g geresnias

vietas, sedzia v ienok L ie tuvo je , nes n o r i gelbeti savo zmones,

n o r i l a n i a u t i savo tevynei . N e t r a u k i a j q tur ta i svetimos salies,

vel i ja juodesnq: duone^-by tiklietuvisk^^j;). K i e k k u n i g i ^ , t r i i i -

saujanciq i r kitokit) z m o n i q ! I r j i e v is i , k a i p a n i e j i senoves

didvyr ia i , aukauja savo liuosyb^ i r gyvastj de l tevynes. Masko-

l iska va ldz ia , s u p r a s d a m a , j o g l i e tuvia i apsisviet^, susiprat^

kas esa^, nebevei^aus j a i ta ip , k a i p l igsiol ve igavo, - persekio-

j a k a i p j m a n y d a m a tuos tevynes myleto jus . N e s i l a u n a d a i y t i

k ia tas , tyr inet i , o uz k i e k v i e n ^ lietuviska) knygelc? zudo j u o s

kale jnnuose arba s iuncia j tol im;) Sibirf j . I r zusta l i e tuvia i b u -

r ia is . . .

Bet prazuvus vieniems, ats iranda j j q vietas k i t i , kur ie dar ­buojasi su t o k i u pat pas i svent imu. N e b a u g i n a j q ne d r e g n i k a l e j n n a i , ne saltas S ib iras , gatavi j i e y r a ant visoko - nes

13

tevynq: m y l i d a u g i a u uz save. T a i g i s u p r a s k i m e j o g juo z m o ­gus y r a doresnis , j u o a u k s c i a u yra j i s iski l^s dvasia , tuo d i -d z i a u m y l i j i s savo tevyncj.

S up r as k ime , j o g kiekvienas zmogus t u r i mylet i tevyn^ k a i -

po motin^i savo, i r k a i p t u r i p r i e d e n n e s k iekvienas vaikas de l

savo tevq, ta ip pat t u r i j a s i r de l savo tevynes.

I l l K a i p l e i k i a m y l e t i T e v y i i ^

Mei le be d a r b i ; n e r a t ikra mei le . J e i kas sakosi myl js mot i ­

na, o negelbejo j o s varguose, n e p r i z i i i r i l igoje , n e s i m p i n o ,

k a d j i b i i tq soti, l a i m i n g a i r l i n k s m a - tas m e l u o j a ; jo mei le

n e r a t i k r a , g i l i . Zmogus , myl j s t i k r a i , m p i n a s i is visq spekq

apie mylinir j ypatq; gatavas yra ant d idziaus iq a u k q , by t ik tai

m y l i m a i ypata i suteiktq l a i m ^ . T a i p pat , j e i g u mes m y l i m e

tevyn^, tai n o r i m e , k a d j i bfitq l iuosa , dora , l a i m i n g a , t u r t i n -

ga; n o r i m e to ir, z i n o m a , t u r i m e stengtis, k a d j i tokia taptq.

Be t k![ g i r e i k i a d a r y t i t a m s iek iui? V i s u p i r m u a t n i i n k i m e ,

j o g tevyne - ta i ne k o k i a a t skyr i ypata ; j i sus ideda is z m o n i q .

T a i g i j e i k iekvienas is m i i s q , l i e tuviq , bus l iuosas, doras , a p -

sviestas - tai i r visa m i i s q tevyne L i e t u v a bus l iuosa , dora ,

apsviesta.

D e l to ta i k iekvienas is tevynes myle to jq t u r i p r a d e t i dar -buotis n u o sav^s. V i s u p i r m a t u r i suprast i , kas es s i r pasakyt i sau: esu l ietuvis, ne koks lenkas arba maskol ius ; m a n o tevyne yra L i e t u v a .

J e i g u esi l ie tuvis , ta i , z i n o m a , t u r i l i e tuviska i ka lbet i ; j e i

m y l i tevyn(j , t u r i m y l e t i i r var tot i tevynes kalb; ) . L i e t u v i s t u r i

L ie tuv o j e l i e tuviskai kalbet i v i s u r i r visados. O k i e k yra l i e tu­

v iq , k u r i e p i n n a i p r o g a i ats i t ikus, k r e i p i a s i pr ie maskol iskos

kalbos, t e r l i o d a m i m u s q grazi ; ) kalb;) maskol i ska is zodzia is !

14

Susieina kel i l i e tuvia i a r ta i ant turgaus, ar ant sventoriaus

nedeldei i ia is , i r tuo jau isgirs i : „Zdrastwuj, brat ! k a k pozyva-

jes? Vaziuoja lietuvis kel iu, sutinka priesais atvaziuqjant kq nors,

tuojau isgirsi : „Lievieje! Davaj d o r o g u ! " * * Svetimas zmogus,

p i i m . i sykj j m u s q tevyn^ atvyk(?s, in is lytq , j o g d a m a s k o l i a i

gyvena, j o g atvyko j Maskol i j ; ) . Ai-gi ga l ima tokius l ie tuvius

v a d i n t i gerais, t ikra is l ietuviais? A r g a l i m a pasakyt i , j o g j i e

m y l i savo kalb;)? K ; ) zmogus m y l i , to n e p a m e t a , o j i e z i n o d a -

m i kokj nors maskolisk;) zodj , tuo jau pamet^ savo kalb;) , k r e i ­

piasi pr ie kalbos m u s q pr iesq . J u k z i n o m e gerai , j o g m a s k o ­

l ia i y r a m u s q pr iesai , j o g n o r i paverst i m u s j maskol ius , i sna i -

k i n t i net vard; ) l i e tuviq . I r z i n o d a m i ta i , ne t ik nes ig iname ,

bet patys lyg beproc ia i p u o l a m e j pr iesq nagus, k a i p puola

plastake j ugn j . J u k j e i pamet«? savo l ie tuviskq kalb^i, i m s i m e

maskoliskai kalbeti , ai-gi tada galesime lietuviais vadintis?! B i i -

sime tada maskol ia i , i r tada bus j a u laba i l engva i s m a i n y t i i r

ku i i igus j barzdocius popus . I r a r t ik m a s k o l i s k a i m e g i n a m e

kalbeti? O le i ik iskai? K a s t ik t i u p u t j tur t ingesnis , kas n o r i

pas i rodyt i d i d e s n i u p o n u , tas tuo jau l e n k i s k a i p r a d e d a ple-

peti. Mergaites i r va ik ina i , pa tamav^ por^ metq dvaiuose pas

sulenkejusiq ponq , j a u labai nenor ia i l ie tuviskai tekalba, tarsi

didzi,-) mylist;^ d a i y d a n i i . O k i e k yra tevq, k u r i e nors t a r p

savcjs snekasi l ie tuviskai , nes t m k s t a j i e m s l e n k i s k q zodz iq ,

bet su vaikais t ik l e n k i s L i kalb;) tevartoja .

„Reikia, sako, vaikus i n o k i n t i l enk iska i , k a d is mazens p r i -

prastq prie tos kalbos. Mes ne i i iokame gerai , bet nor ime , k a d

musq vaikai i iebutq tokie m u z i k a i " . A k , l ietuviai l ietuviai , k a i p

j i i s esate kva i l i a i !

•^Sveikas, broli ! K a i p gyveni? {rus^ k.).

* K a i r i a u ! L e i s k pravaziuoti {rus^ k.).

15