aplinkai saugaus trĘŠimo mineralinĖmis ir … · 2015-08-13 · o (gost 26208-84 (a-l metodu)),...

LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO

VĖŽAIČIŲ FILIALAS

TVIRTINU: ………………………

LAMMC Direktorius

Zenonas Dabkevičius

2012 m. lapkričio mėn. 7 d.

PROGRAMA „AGROAPLINKOSAUGA“

APLINKAI SAUGAUS TRĘŠIMO MINERALINĖMIS IR ORGANINĖMIS

TRĄŠOMIS SKIRTINGO STATUMO ŠLAITUOSE TYRIMAI

2012 M. GALUTINĖ ATASKAITA

Dr. Irena Kinderienė

Kaltinėnai

2012

2

TURINYS ĮVADAS..............................................................................................................................................3

LITERATŪROS APŽVALGA...........................................................................................................4

1. IŠTIRTI MAISTO MEDŽIAGŲ IŠSIPLOVIMĄ SKIRTINGO NUOLYDŽIO

ŠLAITUOSE.................................................................................................................................6

1.1. Eksperimentų objektas ir metodai.....................................................................................6

1.2. Eksperimentų vieta ir dirvožemis......................................................................................7

1.3. Eksperimentų schemos......................................................................................................8

1.4. Eksperimentų įrengimo ir bandymo vykdymo detalus aprašas........................................10

1.5. Meteorologinės sąlygos eksperimentų atlikimo metu......................................................11

2. REZULTATAI.......................................................................................................14 2.1. Mineralinio azoto kiekis ir išsiplovimas iš dirvožemio naudojant mineralines ir

organines trąšas.....................................................................................................................14

2.2. Mineralinio azoto kiekis, netektas dėl vandeninės erozijos procesų šlaituose.................26

3. IŠVADOS...............................................................................................................31

4. Rekomendacijos.....................................................................................................32

5. Publikacijų sąrašas.................................................................................................33

3

ĮVADAS

Pasauliniu mastu dirvožemio erozija priskiriama vienai iš aktualiausių problemų.

Kalvoto reljefo vietovėse ji yra labai pavojinga ir aktuali. Erozijos intensyvumą lemia tokie

veiksniai kaip: kritulių gausumas ir intensyvumas, šlaitų statumas ir ilgumas, dirvožemio savybės,

augalinės dangos būklė, žemės naudojimo bei augalininkystės intensyvumas, antierozinių

priemonių, augalų auginimo ir žemės dirbimo technologijų taikymas.

Vandens erozija yra paveikusi apie 12 proc., vėjo erozija – apie 3 proc. Lietuvos

dirvožemių. Labiausiai nuo erozijos nukentėjo Zarasų (64 proc.), Molėtų (62 proc.), Trakų (57

proc.), Utenos (45 proc.) ir kitų rajonų dirvos. Kuo kalvotesnis reljefas, tuo daugiau eroduotų

žemių. Vietomis iki 70 proc. viso kalvų paviršiaus yra paveikta erozijos. Beveik 52 proc. žemės

ūkio naudmenų Lietuvoje sudaro labai kalvotas, kalvotas ir banguotas reljefas. Dirbant kalvoto

reljefo dirvas, jos ardomos mechaniškai, todėl jas lengviau pažeidžia vanduo ir vėjas.

Vandens erozijos žala tuo didesnė, kuo statesni šlaitai ir kuo trumpiau dirvą nuo erozijos saugo

augalai. Vidutiniškai eroduojamuose rajonuose būtini laukų apsauginiai želdiniai, kurie sulaikytų

nuotėkio vandenis ir kalvų viršutinėse dalyse kauptų sniegą. Stipriai eroduojamų dirvožemių

rajonuose, kur reljefas labai suskaldytas ir daug nederlingų žemių, šie laukai turi būti specialiai

transformuojami į žemės ūkio naudmenas su nuolatine augalų danga. Čia galima įrengti pievas,

ganyklas, auginti vaistažoles.

Siekdami gausaus žemės ūkio augalų derliaus, ūkininkaujantys tręšia laukus didelėmis

azoto trąšų normomis, kurios ne visuomet atitinka augalų poreikius ir šio elemento išteklius

dirvožemyje. Beatodairiškai naudojant trąšas, turinčias azoto, kyla aplinkos teršimo pavojus. Azoto

panaudojimo efektyvumas žemės ūkio gamyboje dažnai vertinamas pagal dirvožemyje susikaupusį

likutinį azotą. Tai augalų vegetacijos metu dirvožemyje susikaupęs mineralinis azotas, kurio

nemaža dalis gali išsiplauti į gruntinius vandenis rudens–žiemos–pavasario metu. Toks pavojus

ypač reikšmingas kalvotą reljefą turinčiose teritorijose, kur galimas ir paviršinių vandenų teršimas

dirvožemio nešmenimis. Gausiau tręšiant, daugiau maisto medžiagų gali būti iš dirvožemio išplauta

arba nuplauta kritulių vandens. Kraikinis tirštasis mėšlas mineralizuojasi lėtai, todėl tręšti tokiu

mėšlu augalai maisto medžiagas paima pamažu. Toks mėšlas turi didelę reikšmę dirvožemio

humuso susidarymui.

Darbo tikslas - nustatyti reikalavimus tręšimui mineralinėmis ir organinėmis trąšomis

šlaituose

4

LITERATŪROS APŽVALGA

Azoto atsargas dirvožemyje sudaro dirvožemio tirpale esantis azotas, jo kiekis,

absorbuotas dirvožemio koloidų dalelių, bei esantis organinėse medžiagose – suirusiose ir dar

nesuirusiose augalų liekanose, mikroorganizmuose ir kt. Vidutiniškai dirvožemyje, skaičiuojant nuo

bendros jo masės, yra apie 0,1 proc. azoto. Tačiau iš šio kiekio augalų pasisavinamas arba

vadinamasis mineralinis azotas sudaro vos 1 procentą. Tai dirvožemio tirpale ištirpę nitratai, dalis

dirvožemio absorbuoto amoniakinio azoto ir mineralizacijos metu iš organinės dirvožemio dalies

atsipalaidavęs azotas. Jei dirvožemyje daug mineralinio azoto, tai augalams jo gali pakakti ir tręšti

azotu reikės nedidelėmis normomis arba visai nereikės. Jei dirvožemyje mineralinio azoto mažai,

azoto trąšų normas teks didinti.

Mineralinio azoto kiekis dirvožemyje per metus pastebimai kinta, priklausomai nuo

dirvožemio savybių ir klimato veiksnių – temperatūros, kritulių, tręšimo, naudojamos

agrotechnikos. Kuo dirvos temperatūra didesnė, tuo greičiau vyksta mineralizacija, daugiau suyra

augalų liekanų, daugiau atsipalaiduoja ir mineralinio azoto. Mineralizacijos procesas suaktyvėja, kai

dirva sušyla iki 10 oC temperatūros, o intensyviausiai vyksta vasaros metu. Sunkesnės

granuliometrinės sudėties dirvožemiai, turintys daugiau molio ir dulkių dalelių, sukaupia daugiau

mineralinio azoto negu lengvos dirvos. Nuostoliai ir tarša tuo didesnė, kuo daugiau dirvožemyje yra

mineralinio azoto ir kuo didesnėmis azoto normomis yra tręšti augalai. Tuo tarpu didesnis kritulių

kiekis šį azotą išplauna į gilesnius dirvožemio sluoksnius, ypač kai per trumpą laiką iškrenta 30 mm

ir daugiau kritulių (Staugaitis, Dalangauskienė, 2007). Tuomet patiriami azoto nuostoliai, nes jis

išplaunamas į gruntinius vandenis.

1991 m. Nitratų direktyva (91/676EEC) įpareigoja visas Europos šalis apsaugoti

vandenis nuo teršimo nitratais iš žemės ūkio šaltinių. Gruntiniuose vandenyse jų turėtų būti ne

daugiau negu 50 mg l-1

.

Išplaunamos ne vien su trąšomis įnešamos cheminės medžiagos. Išplaunamos ir su

krituliais į dirvą patenkančios, ir augalų liekanų mineralizacijos procese atsipalaiduojančios

medžiagos. Neišplautą likutinį azotą pavasarį gali panaudoti einamųjų metų augalai. Nustatyta, kad

Vidurio Lietuvos regione daugiausiai išplaunama iš kaupiamųjų augalų laukų — 22,4 kg-1

per

metus, iš vasarinių — 18,9 kg-1

., žieminių — 16,59 kg-1

., iš ganyklų — 10,5 kg-1

(Kutra, Gaigalas,

2006).

Išplovimą lizimetriniuose tyrimuose fiksuoja 35—40 cm. gylyje lizimetrinių tirpalų

rinktuvai. Į tokį gylį išplautos mineralinės medžiagos jau priskirtinos prie išplautų. (Jankauskas,

1989). Mineralinio azoto kiekis mėšlu ir mineralinėmis trąšomis tręštuose laukeliuose buvo panašus

(Lithourgidis et al., 2007).

5

Neekonomiškai naudojant trąšas kyla aplinkos teršimo pavojus. Reikalavimai

gamtosaugai ypač padidėjo Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare (Directive 91/676/EEC,

PARCOM recommendation 92). Kai kurie autoriai pažymi, kad augalus ilgą laiką tręšus tik

mineralinėmis trąšomis, dirvožemyje buvo nustatytas labai mažas organinės anglies kiekis, žemas

C: N santykis, mažas mikroorganizmų kiekis ir mažas fermentų aktyvumas. Šie rodikliai ženkliai

pagerėjo, kai ilgą laiką buvo tręšiama organinėmis trąšomis (Marshner et al, 2003). Panašius

rezultatus gavo ir Kinijos bei Japonijos mokslininkai, kurių tyrimai parodė, kad organinių trąšų

naudojimas turėjo daugiau įtakos organinės C kiekiui dirvožemyje bei dirvožemio biologiniam

aktyvumui negu naudojant tik mineralines trąšas (Chu et al., 2007).

Daugiausia dirvų, turinčių labai mažai ir mažai mineralinio azoto, yra Rytų Lietuvoje —

apie 70 proc., o Vakarų ir Vidurio Lietuvoje tokių dirvų yra 40–50 procentų. (Staugaitis, Mažvila,

Arbačiauskas, Adomaitis, Daunys, Šumskis, Ryliškienė, Grickevičienė, Antanaitis (lzi.lt puslapis)).

Kadangi 1991 m. nitratų direktyva (91/676EEC) įpareigoja visas šalis apsaugoti vandenis nuo

teršimo nitratais iš žemės ūkio šaltinių, todėl azoto tyrimams skiriama vis daugiau dėmesio.

Tauragės, Šilalės, Telšių bei Plungės rajonai ir Rietavo savivaldybė įeina į Vakarų

Žemaičių plynaukštės fizinį geografinį rajoną. Šių gamtinių zonų dirvožemių granuliometrinė

sudėtis preliminariai būtų tokia: smėliai ir smėlingi priesmėliai sudaro 50 proc., priemoliai ir moliai

— 36 proc., durpžemiai — 14 proc. priklauso aukštumų ir plynaukščių zonai (1989 m. duomenys).

Žemaičių aukštumoje iškrenta didžiausias visoje respublikoje kritulių kiekis (700-900 mm).

Teritorijos absoliutiniai aukščiai siekia iki 200 m ir daugiau, šlaitų statumas – 5–20o. Vakarinėje

dalyje vyrauja vidutiniškai ir stipriai kalvotas-daubotas moreninis reljefas, rytinėje (Raseinių r.) —

silpnai ir vidutiniškai banguotos lygumos. Vyrauja smėlingi lengvo priemolio ir priesmėlio

normalaus drėgnumo ir glėjiškieji balkšvažemiai ir išplautžemiai, sudarantieji vos ne 2/3 visos

teritorijos. Smėlžemiai užima beveik 10 proc., o tarpukalvėse 7 proc. pagrinde žemapelkių. Esant

nemažai kalvotų plotų, dirvožemiai daugiausia eroduojami vandens erozijos, nes reljefas yra vienas

iš svarbesniųjų erozijos veiksnių. Žemės kadastro duomenimis, Žemaičių aukštumos teritoriją

sudarančiuose Plungės, Šilalės, Telšių ir Kelmės rajonuose yra eroduota atatinkamai 15,0, 12,0,

22,6 ir 20,9 proc. dirvų.

Helsinkio komisijos dar 1992 m. vasario 6 d. rekomendacijoje Nr.13/9 nurodyta, kad

trąšų naudojimą ūkyje būtina įvertinti ne tik ekonominiu, bet ir aplinkosaugos aspektais. Kad būtų

grąžintas į dirvą prarastas su derliumi azoto kiekis, naudojama daug trąšų. Kai azoto balansas

perteklinis, padidėja aplinkos teršimas. Iš visų biogeninių medžiagų pavojingiausias aplinkai būtent

azotas. Į gilesnius sluoksnius įplaunamas azotas tampa beveik nepaimamas (arba visai nepaimamas)

augalų ir juda į drenažo įrenginius bei gruntinius vandenis. Tręšiant augalus norima užtikrinti jų

produktyvumą, stengiamasi į dirvą grąžinti didesnius maistingųjų medžiagų kiekius, negu jų reikia

6

derliui auginti. Tačiau didelis azoto kiekis nepageidaujamas aplinkosaugos požiūriu dėl galimų

didesnių įplovimo ir nuplovimo nuostolių. Manoma, kad balanso intensyvumas normalus, kai azoto

įterpiama 100-120 proc. netenkamo kiekio (Mašauskas ir kt., 2000). Danijos mokslininkai nustatė,

kad azoto balanso svyravimai labiau priklausė nuo azoto išteklių ir tik labai nedaug nuo klimato

sąlygų bei dirvožemio tipo (Lind et al., 1995). Lenkijoje neišnaudoto azoto kiekis auginant augalus

68-74 kg ha-1

(Sapek, 1996). Suomijoje tiriant azoto balansą nustatyta, kad didesniam azoto

įplovimui turėjo įtakos ne didelis balanso perteklius, o netinkamas ūkininkavimas, kai molio dirvos

buvo paliktos pūdymuoti, o smėlio tręšiamos skystuoju mėšlu, pilamu ant sušalusios žemės (Salo et

al., 2006). Normaliomis laukininkystės sąlygomis daugiausia azoto augalai gauna iš trąšų.

1. IŠTIRTI MAISTO MEDŽIAGŲ IŠSIPLOVIMĄ KRITULIAIS

SKIRTINGO STATUMO ŠLAITUOSE

1.1. Eksperimentų objektas ir metodai

Eksperimento objektas — tręšimas mineralinėmis (kompleksinės NPK,16:16:16,

amonio salietra) ir organinėmis trąšomis (galvijų mėšlas, srutos), skirtingo statumo ir

granuliometrinės sudėties šlaituose skirtingiems augalams. Taip pat atsipalaidavusio nitratinio azoto

iš trąšų netekimas šlaituose su erozijos nuostoliais ir jo migracijos profiliu į gruntinius vandenis,

skirtingai tręšiant ir naudojant kalvas ištyrimas.

Lizimetrinių tirpalų, dirvožemio ir augalų analizės darytos LAMMC LŽI Cheminių

tyrimų laboratorijoje ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro agrocheminių tyrimų

laboratorijoje. Dirvožemio pH nustatyta potensiometriniu 1M KCL suspensijoje, P2O5, K2O (GOST

26208-84 (A-L metodu)), humusas ISO 10694:1995 (sauso deginimo), N min.1M KCL ekstrakcija,

nustatymas spektrofotometrinis, SVP D-5. Dirvožemio ėminiai miežiuose, kvietrugiuose ir bulvėse

bei žolėse bendro azoto nustatymui imti intensyvaus augimo metu (birželį) grąžtu iš kiekvieno

laukelio 0-20 ir 20-40 cm gyliu. Po derliaus nuėmimo (rugsėjį) dirvožemio ėminiai imti iš 0-80 cm

gylio kas 20 cm. Azotui nustatyti dirvožemyje buvo taikyti tokie eksperimentų metodai: amonio

azotui (N-NH4 +) — kolorimetrinis su Nesslerio reagentu KCl ištraukoje; nitratų azotui (N-NO3) —

potenciometrinis su selektyviniu elektrodu. Skystajame mėšle azotas (N) nustatytas iš vienos

ištraukos Kjeldalio metodu. Vandens ėminio bendrasis azotas (Nsum.) buvo nustatomas Kjeldalio

metodu, amonio azotas (N-NH4+) — spektrometriniu, nitratų azotas (N-NO3-) — spektrometriniu

su fenoldisulfo rūgštimi. Grūdų ir žolių derlius buvo nustatomas tiesioginiu būdu pasveriant

svarstyklėmis, o po to laboratorijoje ( Kaltinėnuose) atliktos grūdų drėgnumo ir švarumo analizės,

padaryti sausų medžiagų paskaičiavimai.

7

Augalų vegetacijos periodo sąlygoms apibūdinti pasirinktas vienas informatyviausių

agrometeorologinių rodiklių — G. Selianinovo hidroterminis koeficientas. Hidroterminis

koeficientas skaičiuotas pagal tokią formulę – HTK = Σp / 0,1 Σt, kur Σp — kritulių suma mm per

laikotarpį, kurio temperatūra aukštesnė kaip 10o C; Σt — to paties periodo aktyvių temperatūrų

suma oC (Bukantis, Rimkus, 1997).

1.2. Eksperimentų vieta ir dirvožemis

Lauko eksperimentai daryti LAMMC Kaltinėnų bandymų stoties žemėje, 5 šlaituose.

Dirvožemis — nepasotintas balkšvažemis Eutric Albeluvisols (Abe-el). Šlaitų viršutinės ir vidurinės

dalys vidutiniškai eroduotos, o apatinės — menkai eroduotos. Granuliometrinė dirvožemio sudėtis

— nuo dulkiško sunkaus ir vidutinio sunkumo priemolio (7-8o, 7-9

o statumo šlaitai), dulkiško

lengvo priemolio iki priesmėlio (7-9 o, 9-11

ostatumo šlaitai).

Tam tikslui eksperimentuose iš kiekvieno skirtingais augalais užimto ploto paimti

dirvožemio pavyzdžiai agrocheminei dirvožemio charakteristikai. Iš žolynais užimtų bandymų taip

pat paimti dirvožemio pavyzdžiai agrocheminei dirvožemio charakteristikai.

1 lentelė. Dirvožemio armens agrocheminė charakteristika eksperimentų įrengimo vietose

Rodikliai Bulvės Vasariniai

miežiai Ž. kvietrugiai Žolynai

pHKCL 4,9 5,0 5,0 4,5-5,6

P2O5, mg/kg 61 73 67 34-51

K2O, mg/kg 140 143 173 140-216

Nmin, mg/kg 0,131 0,135 0,138 0,119-0,143

Humusas,% 2,31 2,25 2,14 1,89-2,57

Tręšimo normos augalų planuojamam derliui gauti apskaičiuotos remiantis augintų

augalų maisto medžiagų poreikiu planuojamam derliui užauginti ir tų normų korekcija, atsižvelgiant

į realias dirvožemio sąlygas: granuliometrine sudėtį, humuso ir maisto medžiagų ( N, P, K) kiekį,

dirvožemio rūgštumą, priešsėlius, įterptų organinių trąšų kiekį (Kučinskas, Pranskietienė, 2005;

Švedas, Tarakanovas, 2001).

2011 m. I eksperimento augalų priešsėliu buvo nuolat auginti javai tręšti tik azotinėmis

mineralinėmis trąšomis. Kitose eksperimento vietose (II eksperimentas) numatytos tyrimams

daugiametės žolės buvo eilę metų netręštos. Visuose eksperimentuose įrengti Šiluvos tipo lizimetrai

8

mineralinio N kiekio, išplaunamo iš dirvožemio krituliais, ištyrimui. Tirpalai analizėms rinkti kas

mėnesį.

1.3. Eksperimentų schemos

Mineralinių ir organinių trąšų naudojimo kalvose ištyrimui 2011 m. pavasarį įrengti 2

lauko bandymai (eksperimentai) daugiametėse žolėse, skirtose šienavimui ir ganymui Užpelkių ir

Butkaičių kaimuose. Po vieną eksperimentą miežiuose, bulvėse ir žieminiuose kvietrugiuose

Gineikių-Krūtilių kaimuose, Kaltinėnų kadastro teritorijoje, Tauragės apskrities Šilalės rajone.

I eksperimento augalai ir rotacija 2011m (šlaitas 7-9o statumo)

1. Užimtas pūdymas (fonas);

2. Vasariniai miežiai;

3. Bulvės.

I eksperimento augalai ir rotacija 2012m (šlaitas 7-9o statumo)

1. Žieminiai kvietrugiai;

2. Bulvės;

3 Vasariniai miežiai.

Eksperimento schema (I eksperimento augalams, išskyrus užimtą pūdymą).

1. Be mineralinių ir organinių trąšų (kontrolinis);

2. Mineralinių (NPK) trąšų vidutinės normos standartiniam derliui (pagal augalų poreikius ir dirvoje

esantį azotą ir kitas korekcijas)*;

3. Mineralinės (NPK) trąšos planuojamam gausiam derliui (pagal augalų poreikius ir dirvoje esantį

azotą ir kitas korekcijas)*;

4. Galvijų mėšlas, atitinkantis vidutines N mineralinių trąšų normas;

5. Srutos, atitinkančios vidutines N min. trąšų normas;

6. Galvijų mėšlas planuojamam gausiam derliui, neviršijant 170 N;

7. Galvijų mėšlas (vidutinės normos) + min trąšos papildomam tręšimui, gausiam derliui gauti;

8. Skystas mėšlas ar srutos (vidutinės normos) + mineralinės trąšos papildomam tręšimui.

*-maisto medžiagų korekcijos planuojamam derliui gauti padarytos pagal dirvožemio

granuliometrinę sudėtį (K1), pagal humuso kiekį dirvožemyje (K2), dirvožemio fosforingumą ir

kalingumą (K3), o taip pat pagal dirvožemio rūgštumą (K4), (Kučinskas, Pranskietienė, Metodiniai

patarimai, 2005).

9

II eksperimentas. Daugiamečiai žolynai 9-11o ir 7-9

o statumo šlaituose

(2 eksperimentai)

Eksperimentų schema:

1. Be mineralinių ir organinių trąšų (kontrolinis);

2. Mineralinių ( NPK) trąšų vidutinės normos standartiniam derliui, paskaičiuotos pagal augalų

poreikius ir dirvoje esantį azotą ir kitas korekcijas.

3. Mineralinės (NPK) trąšos planuojamam gausiam derliui ( pagal augalų poreikius ir dirvoje esantį

azotą ir kitas korekcijas)

4. Skystas mėšlas ar srutos*, atitinkantis vidutines min. trąšų normas;

5. Skystas mėšlas ar srutos*, atitinkantis vidutines normas + mineralinės N trąšos po nušienavimo.

*- tręšta srutomis

Vidutinės galvijų mėšlo (pusiau skysto, turinčio 16,02 proc. s. m., 0,48 proc. bendro N)

normos, paskaičiuotos neviršijant 170 N bei prisilaikant kitų rekomendacijų (Lauko, sodo ir daržo

kultūrų tręšimas, 1983, 3 lentelė). *Srutų analizių duomenys: s. m. — 2,43 proc., 0,23 proc. bendro

N.

Pievos (daugiamečiai žolynai) skystomis organinėmis trąšomis tręšti vegetacijai

atsinaujinus ir likus vienam mėnesiui iki ganiavos pradžios. Pusiau skystu mėšlu ar srutomis

bandymo įrengimo metais (2011 m.) tręšta pavasarį, o kitais — 2012 m. žieminiams iš rudens,

kitiems pasėliams pavasarį. Žieminiai galvijų mėšlu tręšti nuėmus priešsėlį (vikių-avižų mišinys), o

bulvėms ir vasarojui jis iškratytas ir užartas iš rudens. Paskleistas mėšlas buvo tuoj pat užariamas.

Azoto nuostolių dėl išgaravimo nebuvo.

2 lentelė. Vidutiniai azoto, fosforo ir kalio kiekiai (kg), reikalingi pagaminti tonai standartinės

produkcijos (Švedas, Tarakanovas, 2001)

Augalai Produkcijos

rūšis

Koeficientai

N P2O5 K2O

Kg ha-1

Žieminiai kviečiai grūdai 22,8 11,8 23,5

Miežiai grūdai 21,4 9,2 20,9

Bulvės gumbai 4,7 1,6 5,5

Vidutiniai (standartiniai) derlingumai, pagal kuriuos paskaičiuotos maisto medžiagos 2011 m.

naudoti tokie: miežių — 4,4 t ha-1

, ž kvietrugių — 4,5 t ha-1

, bulvių — 26 t ha-1

, daugiamečių

žolynų — 6,8 t ha-1

(pagal V. Mašauską). Tirtųjų augalų gausus derlius paskaičiuotas vidutinius

derlingumus padidinus 25 procentais 2011 m. ir 100 proc.— 2012 m. (2a lentelė) Bandymų tręšimui

naudotos kompleksinės trąšos NPK—16:16:16, o papildomam tręšimui amonio salietra.

10

2a lentelė. N kiekiai veikliąja medžiaga ( kg ha-1

), paskaičiuoti ir naudoti augalų tręšimui 2011-

2012 m. I–II eksperimentai

Variantai Žieminiai

kvietrugiai Bulvės Vasariniai miežiai

Pieva, ganykla

Daugiamečiai

žolynai

1. Netręšta 0 0 0 0

2. Mineralinės trąšos

vidutinės normos

standartiniam derliui

N100P65 K85 N122P42 K143 N94P44 K92 N119

3. Mineralinės trąšos

gausiam derliui N123/198* N169 / 237* N 171 N 165/ 179*

4. Galvijų mėšlas,

atitinkantis vidutinės

min trąšų normas

N100 N122/169* N94 /162* -

5. Srutos, atitinkančios

vidutinės min. trąšų

normas

N100 N122 N94 N 110/ 207*


gausiam derliui N 123/184* N 170/ 288* N 170 -


atitink. vid min. trąšų

normas +am salietra

N 100+68 N 122+68/ 170+68* N 94+76 -

8.Srutos+am.salietra N 100+102 N 122+68 N 94+68 N 110+68

*2012m padidintos tręšimo normos ŽŪM pageidavimu

1. 4. Eksperimentų įrengimo ir vykdymo detalus aprašas

I bloko eksperimentai įrengti 7-9o

statumo šlaite vidutinio sunkumo priemolio

dirvožemyje. Pirmais eksperimento metais (2011 m.) užimto pūdymo laukeliuose augintas varpinių-

ankštinių mišinys žaliam pašarui kaip fonas ir tręštas vidutinėmis trąšų normomis. Miežiai ir bulvės

tręštos pagal 1 eksperimento schemą. Organinės trąšos — pusiau kraikinis galvijų mėšlas bulvėms

2011 m. apartos pavasarį prieš sodinimą, o 2012 m. — apartos iš rudens, laikantis gamtosauginių

reikalavimų ir terminų. Daugiamečiai žolynai kompleksinėmis trąšomis patręšti balandžio 12 d., o

srutomis — balandžio pabaigoje. Žieminiai amonio salietra (2012 m.) papildomai patręšti balandžio

11 d. ir gegužės 5 d., kiekvieną kartą po N68, o miežiai — birželio 12 d. Kompleksinės mineralinės

trąšos miežiams ir bulvėms išbarstytos gegužės 1 d., o srutos išlaistytos gegužės trečią dieną.

Didesnės negu N90 mineralinių trąšų normos javams ištręštos per 2 kartus. Srutos bulvėms ir

miežiams įkultivuotos į dirvožemį per valandą po išpylimo.

11

Kompleksinės mineralinės trąšos pagrindiniam ir amonio salietra — papildomam

tręšimui, atitinkamomis paskaičiuotomis normomis išbertos trąšų barstomąja „Stegsted“. Auginta

vasarinių miežių veislė „Luokė“, ž. kvietrugių — „Fidelio“, o bulvių — „Mirta“.

II eksperimento laukeliai įrengti daugiamečiuose žolynuose, vienas iš jų 9-11o

statumo

šlaite. Granuliometrinė sudėtis priesmėlis šlaito apačioje ir vidutinio sunkumo priemolis šlaito

viršuje. Lizimetrai, kurių išmatavimai (50 x 50 cm) įdėti 40 cm. gylyje eksperimento laukelių

apačioje. Dar kitas eksperimentas įrengtas šienaujamame žolyne, 7-9o

statumo šlaite sunkaus (šlaito

viršus) ir vidutinio sunkumo priemolio (šlaito apačia) dirvožemyje. Taip pat pateikti apibendrinti

netekto azoto kiekiai su nuplautu dirvožemiu ir su kritulių vandeniu iš trijų šlaituose įrengtų

stacionarinių eksperimentų.

1 pav. Lizimetrų įrengimas daugiametėje pievoje (a) ir javų-kaupiamųjų (b) eksperimentuose, šlaitų

apačiose

1.5. Meteorologinės sąlygos eksperimentų atlikimo metu

Temperatūros ir kritulių kiekis, ir jų režimas turi ypatingą reikšmę, ūkininkaujant

kalvose, gamtosaugai ir žemės ūkio produkcijos derliui. Šiltėjant žiemoms gali atsirasti maisto

medžiagų nuostolių ryšium su augalų žiemojimo sąlygų kaita ir orų atšilimu.

Birželio mėn. kritulių kiekis buvo 58,1 mm. Tai beveik 21 proc. mažesnis negu

daugiametis 50-ties metų vidurkis. 2012 m. birželio kritulių kiekis buvo viršytas nežymiai tik 9,7

proc. Antroje birželio pusėje tiek 2011 m., tiek 2012 m. sulaukta gausesnių kritulių. Liepos pradžios

orai buvo taip pat lietingi. 2011 m. per liepos mėn. iškrito 110,5 mm kritulių, o kitais — 116,7 mm

kritulių, atitinkamai daugiametis vidurkis viršytas 22,9 ir 29,8 procentais (2 pav.). Šlaituose dėl

gausių kritulių, ypač 2012 m. liepos pradžioje, augalais neužimtame dirvožemyje, patirti dideli

paviršinio dirvos sluoksnio ir maisto medžiagų nuostoliai su vandeniu ir dirvožemiu. Labiausiai

neapsaugotas nuo erozijos buvo juodasis pūdymas. Tačiau tokie staigūs liūtiniai lietūs (vandenys)

teka šlaitu žemyn. 2011 m. rugpjūtyje vyravo lietingi orai, o net 4 dienos buvo su didesniu nei 23

mm kritulių kiekiu, o šio mėnesio kritulių vidurkis, palyginus su daugiamečiu, viršytas net 82 proc.

Todėl susidarė palankios sąlygos azoto išplovimui ir migracijai į gilesnius sluoksnius. 2012 m

rugpjūtyje iškrito beveik per pus mažiau kritulių negu 2011 m. Mėšlas ant žieminiams skirtų

laukelių iškratytas rugsėjo 18 ir 19 šio mėn. dienomis. 2012 m. rugpjūčio ir rugsėjo kritulių kiekiai,

buvo mažesni negu daugiamečiai 50-ties metų vidurkiai, atitinkamai: 8,1 ir 20,9 proc.

12

020406080

100120140160180

Sausis

Vas

aris

Kova

s

Bal

andis

Geg

užė

Birž

elis

Liepa

Rug

pjūt

is

Rug

sėjis

Spalis

Lapkrit

is

Gru

odis

2011 m.

2012 m.Daugiametis vidurkis (1960-2011 m.)

mm

2 pav. Kritulių kiekis mm atskirais mėnesiais eksperimentų atlikimo metais

(Laukuvos MS duomenys)

2011 m. spalio ir lapkričio mėn. negausiai palijo, o gruodį iškrito 150,9 mm kritulių, tai

2,3 karto daugiau negu daugiametis vidurkis (65,6 mm). Krituliai daugiausiai buvo sniego pavidalu

ant silpnai (0,5 iki -7oC) pašalusių dirvų (gruodžio mėn. vidurkis 0,9

oC). 2012 m. sausį ir vasarį

dirvos buvo surakintos šalčio, kritulių nedaug. Kovo, balandžio ir gegužės mėn. buvo labai mažai

kritulių. Šiuo metu kritulių infiltracija eksperimentų vietose nevyko, lizimetruose tirpalų nerasta.

Augalų vegetacijos metu, birželio mėn. pabaigoje, praėjo liūtys. Tuo metu vasariniai

miežiai pradėjo formuoti stiebus, žieminiai kvietrugiai jau plaukėjo ir turėjo stiprią šaknų sistemą,

tik bulvėmis užimtų laukų dirvožemis dar buvo jautrus ardymui krituliais, kuriuose jos buvo tik

pradėję vegetaciją. Liepos mėnesio pradžios gausūs krituliai, užimto vasariniais ir žieminiais javais

dirvožemio neardė ir nepadarė nuostolių gamtai. Tačiau erozijos stacionariniuose tyrimuose

juoduoju pūdymu užimtuose laukeliuose patirti didžiausi per 19 tyrimo metų dirvožemio nunešimo

krituliais nuostoliai, siekiantys 168 t ha-1

per parą.

2012 m. oro temperatūra tiek liepos, tiek rugpjūčio mėn. buvo aukštesnė nei vidutinė

daugiametė: liepos mėn. apie 3oC, o rugpjūčio — 0,7-1,4

oC (3 pav.). Kitais laikotarpiais buvo

artima jai ir nuo 2011 m. ženkliai nesiskyrė. Aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu kiek vėsesni

orai (vidutiniškai 3oC) buvo 2012 m. birželio mėn. 2012 m. pavasario mėnesiais stigo kritulių,

dirvos buvo nepakankamo drėgnumo ir azoto išplovimas ir migracija į gilesnius dirvožemio

sluoksnius nevyko.

13

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

Sausis

Vas

aris

Kova

s

Balan

dis

Geg

užė

Birž

elis

Liepa

Rug

pjūt

is

Rug

sėjis

2011 m.

2012 m.Daugiametis vidurkis (1960-2011 m.)

o C

3 pav. Vidutinė mėnesio oro temperatūra (oC) eksperimentų atlikimo metu, 2011-2012 m.

(Laukuvos MS duomenys)

Selianinovo hidroterminis koeficientas (HTK) tai vienas iš agrometeorologines sąlygas

apibūdinančių rodiklių, tai — kritulių kiekio ir oro temperatūros sumų santykis per 30 dienų

laikotarpį, kai vidutinė paros oro temperatūra yra aukštesnė negu 10 °C. Pateikiu hidroterminio

koeficiento reikšmių paaiškinimą: HTK ≥ 1,6 – perteklinis drėgnumas;

HTK = 1,0–1,5 – optimalus drėgnumas;

HTK = 0,8– 0,9 – nepakankamas drėgnumas;

HTK = 0,6–0,7 – sausringa;

HTK = 0,4–0,5 – sausa;

HTK < 0,4 – labai sausa.

Hidroterminio koeficiento (HTK) skaičiavimai parodė, jog 2011 m. vegetacijos periodu

agrometeorologinės sąlygos buvo optimalaus drėgnumo iki liepos, o liepos-rugpjūčio mėnesiais

nustatytas perteklinis drėgnumas. 2012 m. perteklinio drėgnumo sąlygos po sausringo pavasario

prasidėjo birželio pabaigoje ir išliko iki rudens (4 pav.).

0,1

1,1 1,2

1,9

0,3

0,8 0,8

1,92,1

1,7 1,72,0

3,3

0

0,5

1

1,5

2

2,5

3

3,5

Bal

andis

Geg

užė

Bir

želi

s

Lie

pa

Ru

gp

jūti

s

Ru

gsė

jis

Sp

alis

Bal

andis

Geg

užė

Bir

želi

s

Lie

pa

Ru

gp

jūti

s

Ru

gsė

jis

2011 m. 2012 m.

HTK

14

4 pav. Vegetacinio periodo hidroterminis koeficientas eksperimentų atlikimo metais

Maisto medžiagų, tame skaičiuje ir nitratų išplovimas profiliu gilyn 2011 m. vyko tik po

liepos lietų. Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais tirpalų rasta ne visuose įrengtuose lizimetruose. Liepos,

rugpjūčio ir rugsėjo mėn. tiek 2011 m., tiek 2012 m. drėgmės sąlygos priskirtinos pertekliniam

drėkinimui.

2. REZULTATAI

2.1. Mineralinio azoto kiekis ir išsiplovimas iš dirvožemio šlaituose naudojant mineralines ir

organines trąšas

Mineralinio azoto kiekio trijų šlaitų dirvožemio armenyje (0-20 cm) eksperimentai

(erozijos stacionaras) parodė, kad šlaitų, turinčių skirtingą granuliometrinę sudėtį, kuriuose

auginami vasariniai javai, daugiametes žoles ir bulvės bei tręšiami mineralinėmis NPK trąšomis

vienodai, dirvožemio azotingumas yra mažas ir labai mažas. Mineralinio azoto kiekis nepriklausė

nuo granuliometrinės dirvožemio sudėties. 7-9o šlaito dirvožemyje jo kiekis buvo mažiausias

daugiamečių žolių III naudojimo metų laukelyje — 21,0 kg ha-1

, nes daugiametės žolės išretėjusios,

o jų sudėtyje vyrauja šunažolės, kurios nors ir tręšiamos 120 kg-1

azoto, tačiau organinės masės

kūrimui jo gana daug ir sunaudoja nes šienaujamos 2-3 kartus (3 lentelė).

9-11o

šlaite didelis azoto kiekis ir didelis dirvožemio azotingumas — 123,60 kg ha-1

— nustatytas

tik dirvožemyje su ilgaamžiais šienaujamais žolynais, tręštais 120 kg ha-1

NPK mineralinių trąšų

normomis kasmet. Nors ir teigiama, jog cheminių elementų išsiplovimas su vandeniu tiesiogiai

priklauso nuo meteorologinių sąlygų (Antanaitis, Mašauskas, Lazauskas ir kt., 2007) tačiau žolės,

išlaikydamos gyvybines galias šaltuoju metu laiku, kartu sulaiko ir nitratų išsiplovimą iš šaknų

zonos (Kinderienė, 2006). Kitų stacionarių eksperimentų laukelių dirvožemis, tręšiant jį

skirtingomis mineralinių ir organinių trąšų normomis, buvo mažai azotingas.

3 lentelė. Mineralinio azoto kiekis dirvožemio 0-20 cm sluoksnyje, auginant įvairius augalus

skirtingos granuliometrinės sudėties ir statumo šlaituose, kg ha-1

, 2011m. ruduo

(stacionariniai tyrimai)

Augalų

rūšis

7-9o šlaitas

(vidutinio sunkumo

priemolis ant sunkaus

priemolio)

9-11o šlaitas

(lengvas priemolis

ant smėlio)

7-8o šlaitas

(Vidutinio

sunkumo

molis)

Miežiai 41,1 34,8 27,9

15

Miežiai +d. ž. įsėlis 47,1 40,8 24,0

Bulvės 44,1 36,9 43,8

Daug. žolės I n.m. 27,1 24,6 45,0

Daug. žolės III n. m. 21,0 26,7 23,7

Ilgaamžiai

netręšiami ir nenaudojami

žolynai

32,7 32,7 41,4

Ilgaamžiai

tręšiami ir naudojami

žolynai

31,5 123,6 52,8

Mineralinio azoto kiekio rezultatai dirvožemyje naujai įrengto lauko eksperimente 7-

9o statumo šlaite parodė, kad šio dirvožemio, kuriame buvo auginti miežiai azotingumas yra mažas

(4 lentelė). Gausesnis mineralinio azoto kiekis rudenį (spalio mėn.) nustatytas dirvožemyje, kuris

buvo tręštas mineralinėmis trąšomis vidutiniam (po bulvių) ir gausiam derliui (ž. kvietrugiai) gauti

bei mėšlu (bulvės).

4 lentelė. Mineralinio azoto kiekis rudenį, vidutinio sunkumo priemolio dirvožemio 0-20cm

sluoksnyje, naudojant įvairias organines ir mineralines trąšas 7-9o šlaite, (kg ha

-1), 2011 m. spalis

Mineralinės ir organinės trąšos Bulvienoje Miežienoje Kvietrugienoje

Be mineralinių ir organinių trąšų

(kontrolinis) 39,3 25,8 39,8

Mineralinių (NPK) trąšų

vidutinės normos standartiniam

derliui

75,3 43,8 75,7

Mineralinės (NPK) trąšos

planuojamam gausiam derliui 38,7 42,1 99,1

Mėšlas, atitinkantis vidutines N

mineralinių trąšų normas 66,3 35,8 33,9

Srutos, atitinkančios vidutines N

mineralinių trąšų normas 52,2 35,7 31,5

Mėšlas planuojamam gausiam

derliui 35,4 42,8

39,5

Mėšlas (vidutinės normos) + min.

N trąšos papildomam tręšimui 49,8 24,2 44,2

Srutos (vidutinės normos) +

mineralinės N trąšos papildomam

tręšimui

47,1 41,0 37,5

Tik gausiai tręšiant ž. kvietrugius mineralinėmis azoto, fosforo ir kalio

kompleksinėmis trąšomis prieš sėją (rugsėjis) ir skiriant N124, dirvožemio ariamojo sluoksnio

16

azotingumas buvo didelis — 99,1 kg ha-1

. Bulves ir kvietrugius tręšiant vidutinėmis NPK trąšų

normomis, o azoto skiriant atitinkamai N122 ir N100 kg ha-1

, dirvožemio azotingumas buvo mažas ir

vidutinis (Mažvila J., 1998).

Rudenį dar vegetuojančių daugiamečių žolių plotuose, kurie buvo tręšti vidutinėmis

(N110) ir didesnėmis (N165), gausesniam derliui gauti mineralinių trąšų normomis, azoto kiekis 0-20

cm storio sluoksnio dirvožemyje buvo 81,5 kg ha-1

ir mažesnis, o dirvožemio azotingumas prieš

šaltąjį 2012 m. periodą vidutinis ir mažas (5 lentelė).

5 lentelė. Mineralinio azoto kiekis dirvožemyje rudenį, panaudojus įvairias organines ir mineralines

trąšas daugiametėje pievoje ir ganykloje 7-9o ir 9-11

o šlaitai, (kg ha

-1), 2011 m. spalis

Mineralinės ir organinės trąšos

Mineralinio azoto kiekis dirvožemyje,

(kg ha-1

)

Daugiametė pieva

(sunkus ir

vidutinio

sunkumo

priemolis)

Daugiametė

ganykla (vidutinio

sunkumo priemolis

šlaito viršuje ir

priesmėlis šlaito

apačioje)

Be mineralinių ir organinių trąšų (kontrolinis) 31,6 30,0

Mineralinių (NPK) trąšų vidutinės normos

standartiniam derliui 81,5 35,6

Mineralinės (NPK) trąšos planuojamam

gausiam derliui 22,4 39,4

Bekraikis (skystas) mėšlas ar srutos,

atitinkantis vidutines min. trąšų normas 23,8 28,5

Bekraikis (skystas) mėšlas ar srutos,

atitinkantis vidutines min. trąšų normas +

mineralinės N trąšos po nušienavimo

22,5 32,1

Ant pievos ir ganyklos 2011 m. pavasarį išlaistytos srutos, panaudotos augalų organinės

medžiagos kūrimui, ženkliai nepadidino azoto kiekio dirvoje ir prieš šaltąjį periodą jo dirvoje buvo

mažai, o dirvožemio azotingumas mažas.

Kaip kinta mineralinio azoto kiekis daugiametės ganyklos atskiruose dirvožemio

sluoksniuose jas tręšiant mineralinėmis ir organinėmis trąšomis nustatyta atlikus dirvožemio

tyrimus. Kadangi per vasario, kovo, balandžio ir gegužės mėnesius iškrito negausus kritulių kiekis,

drėgmės dirvoje stokojo, taigi didžioji dalis azoto tebebuvo viršutiniame (0-20 cm) dirvos

sluoksnyje (6 lentelė). Didesnis azoto kiekis 20-40 cm gylyje pastebimas patręšus didesnėmis

kompleksinių trąšų normomis (N165) ir papildomai po nušienavimo amonio salietra N68.

17

6 lentelė. Mineralinio azoto kiekis atskiruose dirvožemio sluoksniuose daugiametėje

ganykloje augalų vegetacijos metu 7-9o šlaite, 2012 06 mėn.


N mineralinio kiekis

dirvožemyje, kg ha-1

0-20 cm. 20-40 cm.





gausiam derliui 50,4 24,6

Bekraikis (skystas) mėšlas ar srutos*,



atitinkantis vidutines min. trąšų normas +

mineralinės N trąšos po nušienavimo

38,7 23,7

Mineralinio azoto kiekis dirvožemyje, kuriame auginamos daugiametės žolės,

nedėsningai buvo pasklidęs daugiausiai 0-60 cm sluoksnyje (7 lentelė). 60-80cm sluoksnyje gilyn

labiau plovėsi ir migravo azotas iš srutų ir iš mėšlo, nes jame organinės medžiagos būna dalinai

suirusios (Tripolskaja, 2002). Vertinant pagal azoto kiekį dirvožemyje pievos atskirų sluoksnių

azotingumas mažas.

7 lentelė. Mineralinio azoto kiekio pasiskirstymas atskiruose dirvožemio sluoksniuose

daugiametėje pievoje, įkurdintoje sunkaus ir vidutinio sunkumo priemolio dirvožemyje 7-9o šlaite.

2012 m. rugsėjo mėn.


N mineralinio kiekis dirvožemyje, kg ha-1

0-20 cm 20-40

cm

40-60

cm

60-80

cm


(kontrolinis) 18,6 21,6 12,9 4,8


standartiniam derliui 38,1 42 49,2 7,8


gausiam derliui 28,2 33,9 19,5 4,8


atitinkantis vidutines min. trąšų normas 53,4 39 55,2 16,5

Po ž. kvietrugių, augusių šlaituose, derliaus nuėmimo nitratinio azoto kiekis

dirvožemyje, tręštame vidutinėmis mineralinių trąšų normomis, palyginti su netręštu, nustatytas

didesnis visuose trijuose tirtuose dirvožemio sluoksniuose 0-20 cm. — 54proc., 20-40cm — 78

proc. ir 40-60 cm. gylyje — 2,4 karto (8 lentelė). Visuose eksperimento laukeliuose jis buvo

migravęs gilyn per visą 60 cm dirvožemio sluoksnį. Tręštame pusiau skystu galvijų mėšlu

dirvožemyje nitratinio azoto maždaug vienodai buvo tiek 0-20cm. sluoksnyje, tiek 20-40cm —

25-27 kg ha-1

. Patręšus mėšlo vidutinėmis normomis, į 40-60 cm sluoksnį, palyginti su tręšimu

18

vidutinėmis mineralinių trąšų normomis, buvo migravę 68 proc. nitratinio azoto mažiau.

Papildomai tręšiant amonio salietra (N68) mėšlu tręštus kvietrugius, nitratų kiekis dirvožemio

40-60 cm. sluoksnyje padidėjo 49 proc., lyginant su tręšimu vien mėšlu. Todėl žieminių javų

tręšimas mineralinėmis trąšomis gali kelti gamtai grėsmę ne mažesnę kaip mėšlo naudojimas.

8 lentelė. Mineralinio azoto ir nitratų kiekis dirvožemyje po ž. kvietrugių derliaus nuėmimo,

2012 m.

Variantų

Nr.

Mineralinių ir organinių

trąšų normos

Dirvožemyje, kg ha-1

0-20 cm. 20-40 cm. 40-60 cm.

Nmin. Nitratai Nmin. Nitratai Nmin. Nitratai

1.

Be mineralinių ir

organinių trąšų

(kontrolinis)

46,5 18,9 48,6 18,3 32,7 9

2.

Mineralinių (NPK)

trąšų vidutinės normos


57,6 29,1 87,3 32,7 55,5 21,6

3.

Mineralinės (NPK)

trąšos planuojamam

gausiam derliui

- - - - - -

4.

Mėšlas, atitinkantis

vidutines N mineralinių

trąšų normas

48,3 25,2 39,6 26,1 34,2 14,7

5.

Srutos, atitinkančios


trąšų normas

45,6 25,2 34,5 17,1 31,8 11,1

6. Mėšlas planuojamam

gausiam derliui 38,1 26,1 48,3 27 35,4 16,5

7.

Mėšlas (vidutinės

normos) + min. N trąšos

papildomam tręšimui

54 27,9 40,5 15,9 41,1 21,9

8.

Srutos (vidutinės

normos) + mineralinės

N trąšos papildomam

tręšimui

37,2 16,2 32,1 18,9 23,7 14,1

Mineralinio azoto ir nitratų kiekio pokyčių analizė dirvožemyje parodė, jog netręštame

dirvožemyje 0-20 cm sluoksnyje nitratai po miežių derliaus nuėmimo sudarė 48,3 proc. viso

mineralinio azoto kiekio ir kas 20 cm gilyn jų kiekis tesudarė, atitinkamai — 37,4 ir 28,1 proc.

Padidinus mineralinių trąšų normas, didėjo tiek mineralinio azoto, tiek nitratų kiekis dirvožemyje.

Nitratinio azoto kiekis atskiruose sluoksniuose nedaug tesiskyrė ir buvo 0-20 cm., 20-40 cm. ir 40-

60 cm gylyje, atitinkamai: 50,4, 44,2 ir 45,6 proc. Palyginti su mineralinėmis trąšomis, galvijų

mėšlas, tręštas pagal vidutines mineralinių trąšų normas, labiau nei pastarosios padidino nitratų

kiekį dirvožemio 0-40 sluoksnyje. Taip pat didžiausi nitratų ištekliai (16,2 kg ha-1

ir 15,3 kg ha-1

)

tręšiant pusiau skystu galvijų mėšlu nustatyti ir gilesniuose 40-60 cm dirvožemio sluoksniuose (9

lentelė).

19

9 lentelė. Mineralinio azoto ir nitratų kiekis rudenį, atskiruose dirvožemio sluoksniuose, po

vasarinių miežių derliaus nuėmimo (po dirvožemio užėmimo augalais per vegetaciją), 2012 m.

Var

iant

ų

Nr.


trąšų normos


0-20 cm. 20-40 cm. 40-60 cm.

Nmin. Nitrata

i Nmin.

Nitrata

i

Nmin

.

Nitrata

i

1. Be mineralinių ir organinių

trąšų (kontrolinis) 38,4 18,6 41,7 15,6 30,9 8,7

2.


vidutinės normos


39,3 19,8 44,1 19,5 34,2 15,6

3.


planuojamam gausiam

derliui

41,7 22,5 43,2 27,9 27,6 13,5

4.



trąšų normas

53,7 28,2 51,3 35,4 37,2 16,2

5.



trąšų normas

38,3 18,6 40,7 15,6 30,8 8,4


gausiam derliui 42,3 15,6 48,9 12 18,9 3,9

7.

Mėšlas (vidutinės normos)

+ min. N trąšos


47,7 27,3 55,5 29,1 28,2 15,3

8.


mineralinės N trąšos


73,5 34,2 35,1 13,8 27,6 9,9

Po bulvių nukasimo paviršiniame 0-20 cm dirvožemio (ariamajame) sluoksnyje

nustatytas didesnis nei kituose sluoksniuose mineralinio azoto kiekis netręštame (49 proc. viso

kiekio) ir tręštame vidutinėmis mineralinių trąšų normomis (36 proc. viso kiekio) variantuose (10

lentelė). Tačiau tręšiant mineralinių trąšų didesnėmis normomis (3 variantas) ir įnešant N169 ha labai

pagausėjo mineralinio azoto kiekis 40-60 cm dirvožemio sluoksnyje iki 113,7 kg ha-1

ir šio

sluoksnio azotingumas pakilo iki vidutinio. Tuo tarpu nuo kitų trąšų normų ir mėšlo bei srutų

naudojimo prieš bulvių sodinimą visų tirtųjų sluoksnių azotingumas buvo labai mažas ir nesiekė 60

kg ha-1

arba mažas, panaudojus 35 t ha-1

mėšlo (N170) ir papildomai patręšus azotinėmis trąšomis

(7var). Po bulvių tręšimo srutų vidutinėmis normomis + mineralinėmis N trąšomis papildomai, net

pusė (50 proc.) mineralinio azoto kiekio — 53,1 kg ha-1

rasta 40-60 cm. podirvio sluoksnyje, nors

nitratų kiekis nedaug tesiskyrė nuo visai netręšto dirvožemio trąšomis nitratų kiekio.

20

10 lentelė. Mineralinio azoto ir nitratų kiekis dirvožemyje po bulvių derliaus nuėmimo (po

dirvožemio užėmimo augalais per vegetaciją), 2012 m.

Var

iant

ų

Nr.


trąšų normos


0-20 cm. 20-40 cm. 40-60 cm.

Nmin. Nitrata

i Nmin.

Nitrata

i

Nmin

.

Nitrata

i


trąšų (kontrolinis) 46,8 26,4 33 15,81 15,9 6

2.


vidutinės normos


35,7 18 17,4 7,8 45 2,4

3.


planuojamam gausiam

derliui

61,8 46,5 113,7 33 28,8 10,8

4.



trąšų normas

22,5 12 24,6 7,8 32,4 5,7

5.



trąšų normas

47,4 30,3 38,1 26,7 27,9 15


gausiam derliui 31,8 23,1 36 24,9 33,6 14,7

7.


+ min. N trąšos


70,8 31,2 70,5 23,7 27,6 10,2

8.




33,9 22,2 23,7 9,6 53,1 8,1

Pirmieji 2011 metais mineralinio azoto ir kitų maistmedžiagių išplovimo krituliais iš

humusingojo sluoksnio duomenys, gauti birželio pradžioje iš stacionariuose erozijos

eksperimentuose įrengtų lizimetrų (11 lentelė). Dirvožemis — lengvas priemolis, šlaito statumas —

9-11o, kuriame auginti bulvės ir miežiai. Kadangi augalai stacionaruose tręšti aplinkai ir augalams

palankiomis trąšų normomis (grūdinės ir d. žolės NPK po 60 kg ha-1

v.m., o bulvės, atitinkamai po

90 kg ha-1

v.m., o ilgaamžiai žolynai po N120 kg ha-1

), todėl nitratų likučiai vandeniniuose lizimetrų

tirpaluose buvo nedideli ir neviršijo leistinos koncentracijos (LDK).

11 lentelė. Tręšimo mineralinėmis trąšomis įtaka maisto medžiagų Nsum, P, K kiekiui lizimetrų

tirpaluose, mg l., 2011 06 08, stacionariniai tyrimai

Augalų

rūšis

7-9o šlaitas, vidutinio sunkumo

priemolis ant sunkaus priemolio

9-11o šlaitas, lengvas priemolis

ant rišlaus smėlio

N P K N P K

Miežiai 0,190 0,042 2,22 - 0,134 3,93

Miežiai 0,254 0,148 2,86 - - -

21

+įsėlis

Bulvės 0,148-

0,200

0,052-

0,041

2,73-

1,43 0,228 0,029 3,11

Ilgaamžiai

netręšiami ir

nenaudojami

žolynai

0,148

0,035

0,950

0,354

0,049

2,18

Ilgaamžiai

tręšiami ir

naudojami

žolynai

0,116 0,033 0,880 0,174 0,035 1,51

Remiantis 2011 metų rezultatais galima teigti, kad augalų vegetacijos metu, jiems

naudojant maisto medžiagas organinės medžiagos kūrimui, o taip pat tręšiant optimaliomis

mineralinių trąšų normomis, iš dirvožemio, įvairaus statumo ir skirtingos granuliometrinės sudėties

šlaituose, išplauta net ir perteklinio drėkinimo sąlygomis, palyginti nedideli mineralinio azoto

kiekiai. Azoto jonų koncentracija tirpaluose buvo tik 0,116-0,254 mg l sunkesnės granuliometrinės

sudėties dirvožemyje, šiek tiek didesnė statesnio šlaito, lengvesnės granuliometrinės sudėties

dirvožemio vandenyse — 0,174-0,354 mg l ir neviršijanti leistinų normų.

Padidinus mineralinių ir organinių trąšų normas, pagal ŽŪM specialistų

rekomendacijas, be to bulvėms ilgai dygstant ir ilgai nenaudojant įneštų trąšų, (tręšta gegužės

pradžioje) bulvienoje nitratų kiekis lizimetrų tirpaluose po patręšimo praėjus beveik 2 mėnesiams,

viršijo leistinas LDK normas nuo visų naudotų trąšų (12 lentelė). Didžiausia nitratų koncentracija

— auginant bulves šlaite 2012 m. (290,7 mg l-1

), nustatyta nuo tręšimo mineralinių (NPK) trąšų

gausiam derliui normomis (N237). Birželio mėnesį pagal HTK buvo nustatytas perteklinis (1,9)

dirvų drėgnumas, iškrito 87,8 mm kritulių. Tikėtina, kad tai sąlygojo greitesnę azoto migraciją per

dirvožemį ir didesnę negu leistina nitratų koncentraciją tirpaluose. Taip pat labai priklausė nuo

bulvių augimo tarpsnio (stiebų formavimo tarpsnis) ir patręšimo laiko.

Mėšlu + mineralinėmis trąšomis tręštame dirvožemyje (7 var), kuriame buvo auginti

vasariniai miežiai (vegetacijos pirmoji pusė) nitratai taip pat viršijo LDK dvigubai. Nežymus

leistinos nitratų koncentracijos viršijimas nustatytas dirvožemyje, kuris buvo tręštas mineralinėmis

trąšomis (2 var. ir 3 var) ir srutomis (5 var.) bei auginti žieminiai kvietrugiai. Praėjus 2 mėnesiams,

o augalams – bulvėms, miežiams bei kvietrugiams toliau augant ir bręstant, rugsėjyje nitratų

koncentracija miežienoje neviršijo leistinos koncentracijos dirvožemyje, tręštame mineralinėmis

trąšomis.

22

12 lentelė. N-NO3- koncentracijos pokyčiai lizimetrų tirpaluose mg l

-1 vegetacijos metu ir

po jos, auginant skirtingus augalus priemolio dirvožemyje, 7-9o statumo šlaitas, 2012m.

Var.

Nr.


trąšų normos

Miežiai Bulvės Žieminiai

Mėnesiai

06 09 06 09 06 09

1.

Be mineralinių ir

organinių trąšų

(kontrolinis)

- 30,6 40,4 46,8 34,8 49,5

2.


vidutinės normos


- 39,3 119,7 35,7 58,2 57,6

3. Mineralinės (NPK)

trąšos gausiam derliui - 41,7 290,7 61,8 55,8 42,9

4.



trąšų normas

- 53,7 100,8 22,5 30,6 48,3

5.



trąšų normas

- 38,4 79,5 47,4 62,7 45,6


gausiam derliui - 42,3 123,3 31,8 36,6 38,1

7.

Mėšlas (vidutinės

normos) + min. N trąšos


94,5 47,7 188,4 70,8 21,6 54,0

8.

Srutos (vidutinės

normos) + mineralinės N

trąšos papildomam

tręšimui

12,9 53,5 153,6 33,9 42 38,1

Rizikingesnis pasirodė mineralinių trąšų vidutinių (N122) ir didelių normų (N169)

naudojimas bulvėms tręšti bei mėšlo naudojimas didesnėmis — 60 t ha-1

ir vidutinėmis — 36 t ha-1

normomis bulvėms, derintas su papildomu tręšimu azotinėmis mineralinėmis trąšomis (N68).

Bulvėms azoto su mėšlu 2012 m. buvo skirta 288 kg ha-1

, tai beveik 118 kg ha-1

daugiau negu 2011

m., kuomet laikytasi jau priimtų normatyvų ir patręšta tik 170 kg ha-1

. Nitratai dėl šių trąšų normų

naudojimo viršijo leistinas koncentracijas (50 mg l-1

). Daugiau nitratų lizimetrų tirpaluose nustatyta

tuomet, kai augalams buvo skirta azoto daugiau negu jie sunaudoja arba nesugebėjo jo įsavinti dėl

mažo išsivystymo (stiebų formavimosi tarpsnis) ir buvo gausių kritulių išplauti į podirvį.

5 Pav. Bulvės ilgai dygsta ir nenaudoja N iš trąšų.

Panašiai cheminių elementų išsiplovimo duomenis iš lengvo priemolio dirvų lygumų

rajonuose vertina ir publikuoja Mažvila J., Vaišvila Z, Adomaitis T. ir kiti (2007m).

23

Išplauto krituliais nitratinio azoto kiekio pokyčiai spalio mėn. parodė, jog nei bulvienoje,

nei miežienoje po skirtingų trąšų ir jų normų naudojimo neviršino normos (LDK) reikalavimų.

Galvijų mėšlas, panaudotas tręšimui N170 miežių gausiam derliui gauti, 5 mg l-1

viršijo leistiną

koncentraciją (13 lentelė).

13 lentelė. Išplauto krituliais nitratinio azoto koncentracija (N-NO3-) mg l

-1 lizimetrų

tirpaluose po derliaus nuėmimo, 2012 m. spalis

Var.

Nr.


trąšų normos Miežiai Bulvės

Žieminiai

kvietrugiai


trąšų (kontrolinis) 12 12 4,4

2.


vidutinės normos


33 23 -

3.


planuojamam gausiam

derliui

35 34 39

4.



trąšų normas

28 - 19,2

5.



trąšų normas

1,3 32 -

6. Mėšlas gausiam derliui 55 32 48

7.


+ min. N trąšos


47 36 29

8.




- - 11

(N-NO3) koncentracija, nustatyta lizimetrų tirpaluose daugiametėje pievoje ir ganykloje

baigiantis vegetacijos periodui, spalio mėnesį neviršijo leistinų ribų ir buvo labai maža (14 lentelė).

14 lentelė. Išplauto krituliais nitratinio azoto koncentracija (N-NO3) lizimetrų tirpaluose

pievoje ir ganykloje baigiantis vegetacijos periodui, 2012 m. spalis


Nitratų koncentracija lizimetrų tirpaluose,

mg l-1

Daugiametė pieva

(sunkus ir

vidutinio

sunkumo

priemolis)

Daugiametė

ganykla(vidutinio

sunkumo priemolis

šlaito viršuje ir

priesmėlis šlaito

apačioje)


(kontrolinis) 2,0 0,12

Mineralinių (NPK) trąšų vidutinės

normos standartiniam derliui 0,12 0,12

Mineralinės (NPK) trąšos planuojamam 3,3 0,14

24

gausiam derliui




atitinkantis vidutines min. trąšų normas

+ mineralinės N trąšos po nušienavimo

0,01 1,01

Nitratų per 0-40 cm dirvožemio sluoksnį šlaituose ir kalvų viršuje daugiausiai išplauta iš

juodojo pūdymo ir javų žolių sėjomainos augalais užimto dirvožemio. Lietingesniais metais

viršytos leistinos koncentracijos normos daugiau negu dvigubai. Pirmuoju atveju mažiau šių

elementų išnaudojo augalai, nes dirva buvo jais dalinai neužimta, o antruoju — dėl didesnio tręšimo

(Jankauskas, Jankauskienė, Ežerinskas, 2002). Daugiau šių elementų išplauta šlaite nei kalvos

viršuje (15 lentelė). Iš daugiakomponenčiais žolynais užimtų šlaitų dirvožemio nitratinio azoto

išplauta mažiausiai, vidutiniškai, 6,4-22 mg l-1

.

15 lentelė. N- NO-3 koncentracijos minimumas ir maksimumas lizimetriniuose

tirpaluose

erozijos stacionarų laukeliuose, užimtuose įvairių sėjomainų augalais (mg l-1

)

Ketverių metų duomenys, Stacionariniai tyrimai, I rotacija (B. Jankauskas, G. Jankauskienė)

Sėjomainos

N- NO-3 koncentracija mg l

-1lizimetriniuose tirpaluose(minimali-

maksimali)

Šlaitas Kalvos viršus

7-9o

(vidutinio

sunkumo

priemolis

ant molio)

9-11o

(lengvas

priemolis

ant

smėlio)

7-8 o

(sunkus

priemolis)

7-9o

(vidutinio

sunkumo

priemolis

ant molio)

9-11o

(lengvas

priemolis

ant

smėlio)

7-8o

(sunkus

priemoli

s)

Juodas pūdymas 20-124

Vid. 64,3* -

24-59

Vid. 43,7

20-102

Vid.65,3 -

14-30

Vid.

22,6

Lauko sėjomaina 17-47

Vid. 31,7

5-54

Vid. 24,7

31-36

31,5

39-52

Vid.45,6 -

32,7-

32,8

Vid.

32,7

Javų-žolių

sėjomaina

20-64

Vid. 41,4

33-104

Vid. 60,6

16-50

Vid.33,2 13,7 -

14-40

Vid.29

Netrešiamas

daugiakomponenti

s žolynas

- 4-10

Vid. 8,3 - 13,3 - -

Trešiamas

daugiakomponenti

s žolynas

14-15

Vid. 14,8

4-8

Vid. 6,4 -

17-22

Vid. 22,2 - -

* -vidurkis

Kadangi šių tyrimų metu meteorologinės sąlygos nebuvo palankios dėl kritulių stokos

daugelį mėnesių, todėl pasitelkime gautus rezultatus lizimetruose ankstesnių metų eksperimentuose.

Analizuodami tarpinių pasėlių įtaka azoto (N-NO3) koncentracijai dirvožemyje per visų metų

25

sezoną įsitikiname, kad mineralinio azoto junginių koncentracija lizimetriniuose tirpaluose atskirais

metais ir sezonais keitėsi priklausomai nuo kritulių kiekio, įnešto organinės medžiagos kiekio,

augalų būklės dirvos paviršiuje, dirvos įšalo ir kt.(Kinderienė, 2004). Suminė rudens sezono tirpalo

koncentracija dirvožemyje buvo didžiausia, kuriame auginti posėliniai augalai — aliejiniai ridikai

(60,58 mg l-1

) ir baltosios garstyčios (53,69 mg l-1

) bei iš rudens giliai suarta dirva (53,38 mg l-1

).

Čia didžiausi nitratinio azoto nuostoliai bei gruntinių vandenų nitratais tarša, viršijanti leistinas

koncentracijos normas LDK (16 lentelė).

16 lentelė. Tarpinių pasėlių įtaka nitratinio azoto (N-NO3) koncentracijai tirpale mg l-1

atskirais

laikotarpiais šlaito apačioje įrengtuose lizimetruose

Variantas Ruduo Žiema Pavasaris Žiema Pavasaris

09-11 mėn. 12-02 mėn. 03-05 mėn. 12-02 03-04 mėn.

Be tarpinių pasėlių, arta

rudenį 53,38 5,79 4,74 1,69 13,78

Aliejiniai ridikai 60,58 7,63 0 24,4 30,46

Baltosios garstyčios 53,69 2,44 2,56 16,4 12,53

Eraičinsvidrės 6,73 2,02 1,74 0 0

Vienametės svidės 33,02 3,7 3,93 7,41 2,81

Dobilai raudonieji 41,37 2,73 8,51 0 7,01

Pagrindinė padidėjusios taršos nitratais priežastis ta, kad po šalnų kryžmažiedžiai

posėlio augalai nušąlo ir nesulaikė iš dirvožemio kritulių plaunamo azoto.

Mažiausia N-NO3 tirpalo koncentracija lizimetrų tirpaluose tiek rudens, tiek žiemos

laikotarpiu nustatyta ten kur augo ir žiemojo eraičinsvidrės. Pavasario sezono metu tirpalo

koncentracija lizimetruose panašiai kito nuo visų įsėlinių augalų. Tirpaluose, surinktuose iš suartos

rudenį ražieninės dirvos nustatytos didelės migravusių per ariamąjį sluoksnį nitratų (N-NO3)

koncentracijos - (53,4 mg l-1

). Lyginant azoto koncentraciją atskirais sezonais matome, kad per

tiriamąjį laikotarpį mažiausia ji buvo rudens sezono metu dirvoje su eraičinsvidrėmis – tik 6,73 mg

l-1

, už kitus įsėlinius tarpinius augalus šį sezoną ji mažesnė 5-6 kartus, o palyginti su posėlio

augalais – aliejiniais ridikais – 9 kartus, baltosiomis garstyčiomis – 8 kartus.

Apibendrintai reiktų pasakyti, kad įsėliniai tarpinio pasėlio augalai – eraičinsvidrės,

raudonieji dobilai tam tikrais periodais net ir gausiažiedė svidrė mažina mineralinio azoto junginių

išplovimą iš dirvožemio į gruntinius vandenis. Išplovimas mineralinio azoto į podirvį mažesnis net

ir gausių kritulių metu.

26

2.2. Mineralinio azoto kiekis, netektas dėl vandeninės erozijos procesų kalvų šlaituose

(Stacionariniai tyrimai )

Šlaituose, skirtingai nei lygumose, dalis mineralinio azoto dar netenkama su ardomu

dirvožemiu ir kritulių vandeniu, nutekančiu šlaitu žemyn. Daugiausiai maisto medžiagų prarandama

juodo pūdymo laukelyje, o stačio 9-11o šlaito lengvo priemolio dirvožemyje nuostoliai didžiausi nes

jis ardomas daugiausiai. Vidutiniais pirmos sėjomainos duomenimis, šiame šlaite per metus vien

azoto netekta 27,9 kg ha-1

. Kituose šlaituose su sunkesne granuliometrine sudėtimi jo netekta 7,5-

10,5 kg ha-1

. Labai dideli kitų medžiagų, o ypač Ca nuostoliai šlaituose. Metinis jo netekimas buvo

13,7- 60 kg ha-1

.

Erozijos stacionariniuose tyrimuose per paskutinius dvejus metus nustatyta, jog ženkliai

daugiau mineralinio azotu su šlaitais nutekančiu kritulių vandeniu netenkama vadinamuoju šaltuoju

periodu, kuris prasideda nuėmus javų ir žolių derlius (17 lentelė).Vegetacijos periodo metu azoto su

nutekėjusiu vandeniu nuostoliai nuo kelių iki keliasdešimt kartų mažesni. Palyginus visus tris

šlaitus vandens nutekėjimas didesnis nuo vidutinio sunkumo priemolio dirvožemio, esančio 7-9o

šlaite. Daugiausiai netekta mineralinio azoto nuo juodo pūdymo — 35,7 g ha-1

ir tręšiamų ilgaamžių

žolynų —31,5 g ha-1

. Nemaži jo nuostoliai ir nuo daugiamečių žolių laukelių.

17 lentelė. Nsum kiekis g ha-1

su nuo šlaito nutekėjusiu vandens kiekiu, tręšiant augalus

rekomenduojamomis mineralinių trąšų normomis, 2011- 2012 m., 1-10 mėn. Stacionarai

Augalų

rūšis

7-9o (vidutinio sunkumo

priemolis ant molio)

9-11o (lengvas priemolis

ant smėlio)

7-8 o

(sunkus priemolis)

2011 m.

gegužė-

rugpjūtis

2011 m.

rugsėjis-

2012

balandis.

2011

m.gegužė-

rugpjūtis

2011

rugsėjis

-2012

balandi

s

2011

m.gegužė-

rugpjūtis

2011

rugsėjis-

2012

balandis

Daug. žolės I

n.m. 0,8 0,6 6,7 0,0 2,4 12,6

Daug. žolės III

n. m. 1,8 19,9 3,7 0,0 3,4 8,5

Daug. žolės I

n.m. 3,5 21,6 2,5 12,7 2,4 10,0

Miežiai/juod

pūd 1,0 35,7 2,0 6,3 2,3 9,1

Ilgaamžiai

netręšiami ir

nenaudojami

žolynai

5,0 12,4 0,6 3,2 2,5 11,8

Ilgaamžiai

tręšiami ir

naudojami

1,2 31,5 1,7 7,7 6,1 6,1

27

žolynai

Bulvės/miežiai 0,8 8,3 0,5 1,7 2,3 14,6

Miežiai 1,2 5,1 1,2 3,8 5,3 12,6

Miežiai

+įsėlis/d.ž. 0,5 6,3 2,3 1,1 3,0 9,2

Bulvės/miežiai 5,1 8,3 2,6 1,6 7,7 8,3

Dirvožemio erozijos krituliais pasekoje, kai ardomas ir šlaitu nešamas dirvožemis

patiriami dideli nuostoliai, kurie buvo paminėti anksčiau. Paskutiniųjų metų tyrimai rodo, jog

mineralinio azoto šlaituose daugiausiai prarasta augalais iki rugsėjo neužimtuose juodo pūdymo

laukeliuose 0,6-27,2 kg ha-1

. Dirvožemio erozijos procesai čia aktyviausi šiltuoju metų laiku.

Stačiame 9-11o šlaite, lengvo priemolio dirvožemyje, taip pat daug 2,1-17,7 kg ha

-1azoto netekta

šaltuoju laikotarpiu, kai dirva buvo giliai arta rudenį (18 lentelė).

18 lentelė. Nsum kiekis kg ha-1

, netektas kartu su dirvožemiu dėl erozijos skirtingo statumo

šlaituose, tręšiant rekomenduojamomis mineralinių trąšų normomis 2011-2012 m., 1-10 mėn

Augalų

rūšis

7-9

o šlaitas

9-11o šlaitas

7-8

o šlaitas

2011m.gegužė

-rugpjūtis

2011

rugsėjis

-2012

bal.

2011m.gegužė

-rugpjūtis

2011

rugsėjis

-2012

bal.

2011 m.

gegužė-

rugpjūtis

2011

rugsėjis

-2012

bal.

Daug. žolės I

n.m. 0 0,0 0 0,1 0 0,0

Daug. žolės

III n. m. 0 0,0 0 0,1 0 0,0

Daug. žolės I

n.m. 1,4 0,1 3 0,5 0,1 0,0

Miežiai/juod

pūd 19,5 0,6 27,2 0,3 0,6 0,9

Ilgaamžiai

netręšiami ir

nenaudojami

žolynai

0 0,0 2,7 0,0 0 0,0

Ilgaamžiai

tręšiami ir

naudojami

žolynai

0 0,0 0 0,0 0 0,0

Bulvės/miežia

i 0,2 0,4 0,1 0,4 0 0,8

Miežiai 0 0,3 0,1 9,7 0 0,0

Miežiai

+įsėlis/d.ž. 0 0,2 0,1 2,1 0 0,1

Bulvės/miežia

i 0,3 2,8 0,1 17,7 0 0,4

28

Dirvožemio nuostoliai nuo žolėmis užimtų šlaitų minimalūs arba nuostolių nebuvo.

Todėl kalvose, stabilizuojant dirvožemio erozijos bei maisto medžiagų nuostolius būtina auginti

žolynus.

a b

6 pav. Dirvožemio erozijos padaryti nuostoliai juodojo pūdymo-artoje dirvoje (a) ir

frezuotoje dirvoje (b)

Bulvės ir javai priklauso prie mažiau nitratus kaupiančių augalų. Kad nustatyti kokią

įtaką turėjo mineralinės ir organinės trąšos užaugintos produkcijos kokybei atliktos nitratų kiekio

analizės. Pastarosios parodė, kad nitratų kiekis javų grūduose nedidelis ir nuo skirtingų trąšų

naudojimo skyrėsi tarpusavyje nežymiai. Organinės trąšos jų kiekį didino labiau nei mineralinės

trąšos. Bulvių gumbuose gausaus tręšimo mineralinėmis trąšomis įtakoje (3var.) nitratų buvo 2,3

karto daugiau negu gausiai tręštose bulvėse galvijų mėšlu. Literatūros šaltiniuose bulvėms

nurodoma maksimali leistina nitratų norma yra 250 mg kg-1

. Šios normos neviršytos nei nuo

mineralinių, nei organinių trąšų naudojimo (19 lentelė) .

19 lentelė. Nitratų (N-NO3) kiekis augalinėje produkcijoje (mg kg-1

), šlaitas 7-9o, I blokas

Eil.

Nr. Varianto pavadinimas

Miežiai

(grūdai)

Bulvės

(gumbai)

1.

Be mineralinių ir organinių trąšų (kontrolinis) 45,20

50,87

2. Mineralinių (NPK) trąšų vidutinės normos


3. Mineralinės (NPK) trąšos planuojamam gausiam derliui

bei neviršijantis 170 N 47,82 94,97

4. Mėšlas, atitinkantis vidutines N mineralinių trąšų

normas

50,66

26,47

5 Srutos, atitinkančios vidutines N min. trąšų normas 50,80 65,31

6. Mėšlas planuojamam gausiam derliui, neviršijant 170 N 47,32 40,26

7. Mėšlas (vidutinės normos) + min trąšos papildomam

tręšimui, neviršijant 170 N gausiam derliui gauti 50,73 54,35

8.

Skystas mėšlas ar srutos (vidutinės normos) +

mineralinės trąšos papildomam tręšimui, neviršijant 170

N.

50,74 54,38

Nitratų kiekiai pievos žolėse priskirtini prie vidutinių, o gausiau tręšiant ganyklą mineralinėmis

trąšomis, bet neviršijant 170 N nitratų kiekiai augalinėje produkcijoje priskirtini prie didelių (1373

mg kg-1

) (20 lentelė).

29

20 lentelė. Nitratų (N-NO3) kiekis daugiamečių žolių natūralioje augalinėje produkcijoje (mg kg-1

)

2011m.

Eil.

Nr.

Varianto pavadinimas Daugiametė

pieva,7-9o

Daugiametė

ganykla, 9-11o

1. Be mineralinių ir organinių trąšų (kontrolinis) 188,10 313,71

2. Mineralinių ( NPK) trąšų vidutinės normos standartiniam

derliui

385,01 424,53

3. Mineralinės (NPK) trąšos planuojamam gausiam derliui

( pagal augalų poreikius ir dirvoje esantį azotą ir kitas

korekcijas), neviršijant 170 N

385,22 1373,32

4. Bekraikis (skystas) mėšlas ar srutos*, atitinkantis vidutines

min. trąšų normas

253,66 317,10

5. Bekraikis (skystas) mėšlas ar srutos*, atitinkantis vidutines

normas + mineralinės N trąšos po nušienavimo

254,15 756,25

Atliktos miežių ir kvietrugių grūdų kokybės analizės parodė, nitratų kiekis čia buvo dar mažesnis

negu 2011m grūduose ir visuose variantuose nuo trąšų ir be trąšų nesiskyrė (21 lentelė)

21 lentelė. Nitratų (N-NO3) kiekis grūduose (mg kg-1

), šlaitas 7-9o

2012m.

Eil.

Nr.

Varianto pavadinimas Vasariniai

miežiai

(grūdai)

Žieminiai

kvietrugiai

(grūdai)

1.


2. Mineralinių (NPK) trąšų vidutinės normos


44,2 44,2

3. Mineralinės (NPK) trąšos planuojamam gausiam

derliui

44,2 44,2

4. Mėšlas, atitinkantis vidutines N mineralinių trąšų

normas

42,2 44,2

5 Srutos, atitinkančios vidutines N min. trąšų

normas

44,2 42,2

6. Mėšlas planuojamam gausiam derliui, neviršijant

170 N

44,2 42,2

7. Mėšlas (vidutinės normos) + mineralinės

azoto trąšos papildomam tręšimui

44,2 42,2

8. Skystas mėšlas ar srutos (vidutinės normos) +

mineralinės azoto trąšos papildomam tręšimui

42,2 42,2

30

IŠVADOS

Augalų vegetacijos metu, jiems naudojant maisto medžiagas organinės medžiagos kūrimui,

o taip pat tręšiant optimaliomis, tačiau nepadidintomis, o pagal poreikį ir planuojamą

derlingumą paskaičiuotomis mineralinių trąšų normomis, iš dirvožemio, įvairaus statumo ir

skirtingos granuliometrinės sudėties šlaituose, išplauta net ir perteklinio drėkinimo

sąlygomis, palyginti nedideli mineralinio azoto kiekiai, neviršijantys leistinų koncentracijų.

Kalvotame reljefe, skirtingai nei lygumose dalis mineralinio azoto (vidutiniškai 27,9kg ha-1

per 6-erių metų sėjomainą) prarandama dėl vandeninės dirvožemio erozijos su vandeniu ir

dirvožemiu.

Padidinus mineralinių trąšų normas 40-60 proc. kvietrugiams ir bulvėms, didėjo tiek

mineralinio azoto, tiek nitratų kiekis dirvožemyje. Pusiau skystas galvijų mėšlas, tręštas

pagal vidutines mineralinių trąšų normas, labiau nei mineralinės kompleksinės trąšos

padidino nitratų kiekį dirvožemio 0-40 cm ir gilesniame 40-60cm sluoksnyje.

Šlaitų tręšimas srutomis prieš bulvių ar javų sėją ir jų paskleidimas ant dirvos paviršiaus yra

nerekomenduotinas, nes srutos teka šlaitu žemyn, o šlaito apačioje susitelkia jų perteklius.

Iškritus gausiems krituliams galimas podirvio užteršimas greitai migruojančiais per

dirvožemį azoto jonais.

Ganyklose, kuriose vyrauja ne varpinės žolės, srutų naudojimas yra mažiau efektyvus, o

nitratų išsiplovimo į gruntinius vandenis galimybės didesnės nei iš kitų organinių trąšų.

Esant negausiam kritulių kiekiui keletą mėnesių — 1-3 mėn, o dirvose stokojant drėgmės,

didžioji dalis azoto žolynuose laikėsi viršutiniame (0-20 cm) dirvos sluoksnyje nemigravusi

gilyn. Didesnis azoto kiekis 20-40 cm gylyje nustatytas patręšus didesnėmis mineralinių -

kompleksinių trąšų normomis (N165) ir papildomai amonio salietra N68 po žolynų

nušienavimo.

Didesnė negu leistina nitratų koncentracija lizimetrų tirpaluose nustatyta bulvėmis užimtame

dirvožemyje tuomet, kai augalams buvo skirta azoto daugiau negu jie sunaudojo arba

nesugebėjo jo įsavinti dėl mažo išsivystymo ir buvo gausių kritulių išplauti į podirvį.

Šlaito dirvožemyje, tręštame pusiau skystu galvijų mėšlu iš rudens žieminiams, po derliaus

nuėmimo nitratinio azoto buvo maždaug vienodai tiek 0-20 cm., tiek 20-40 cm dirvožemio

sluoksnyje. Iš ta pačia norma tręšto dirvožemio mėšlu į podirvį buvo migravę 68 proc.

nitratinio azoto mažiau negu iš tręšto kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Todėl

žieminių javų tręšimas mineralinėmis trąšomis gali kelti gamtai grėsmę ne mažesnę kaip ir

mėšlo naudojimas.

Šlaituose, intensyvių kritulių (liūčių) metu, kai juose neaugo augalai ir buvo suarti,

formavosi maisto medžiagų nuplovimas su nutekėjusiu kritulių vandeniu ir nuneštu

31

dirvožemiu. Todėl svarbus minimalios augalinės dangos palaikymas per lietingus

laikotarpius, kad augalai iš dirvos sugertų azotą, kuris kitu atveju galėtų užteršti vandenis.

Neapsaugotame augalais dirvožemyje vyko intensyvūs dirvožemio erozijos procesai. Kalvų

šlaituose, kuriuose buvo auginamos daugiametės žolės arba jie buvo užimti vienmečiais

augalais netekta maisto medžiagų, tame skaičiuje ir azoto, tik su kritulių nutekančiu

vandeniu.

Kalvose tinkamiausias yra neariminis žemės dirbimas: frezavimas, lėkščiavimas, purenimas.

Arimas skatina eroziją ir maisto medžiagų netekimą su nutekėjusiomis vandens srovėmis.

Antierozinė ir azoto išplovimą sumažinanti priemonė šlaituose yra daugiamečių žolių

auginimas ištisus metus žolių sėjomainose ir tarpinių pasėlių (eraičinsvidrių ir kt.) laikymas

javų sėjomainoje šaltuoju metų laiku

Rudens –žiemos sezono metu, nedaugiamečiais posėlio augalais – aliejiniais ridikais (60,58

mg l-1

) ir baltosiomis garstyčiomis (53,69 mg l-1

)užimta arba giliai suarta dirva kalvoje

(53,38 mg l-1

)yra taršos nitratais šaltinis, palyginti su daugiamečiais įsėlio augalais. Čia

didžiausi nitratinio azoto nuostoliai bei gruntinių vandenų nitratais tarša, viršijanti leistinas

koncentracijos normas.

Nitratų išsiplovimas nuo šlaito statumo nepriklausė, o priklausė nuo tręšimo normų, kritulių,

augalų gyvybinių galių ir dirvožemio.

Rekomendacijos

Tręšiant augalus mineralinėmis ir organinėmis trąšomis šlaituose, azoto kiekis turi būti

paskaičiuotas kiekvienai augalų rūšiai pagal poreikius, neviršijančius rekomenduojamų

normų. Tokios trąšų normos tinkamos kalvotų vietovių tręšimui.

Srutomis galima trešti daugiamečius žolynus įvairaus statumo šlaituose, ir ypač tuos,

kurių botaninėje sudėtyje vyrauja varpinės žolės. Tręšti arimų srutomis ant dirvos

paviršiaus be jų įterpimo nerekomenduojama.

Gruntinių vandenų taršos nitratais ir erozijos nuostolių išvengimui kalvose iš rudens

taikyti dirvosauginį neariminį žemės dirbimą (frezavimą, lėkščiavimą, paviršinį ar

giluminį purenimą).

Šaltuoju metų laiku rekomenduojama auginti gyvybingas daugiametes žoles (pastovi

danga, įsėliai) ir kitus vegetuojančius tarpinius augalus bei žieminius varpinius javus.

Rekomenduojama vengti viršijančio augalų poreikius tręšimo azotu (tiek iš mineralinių,

tiek iš organinių trąšų) nes podirvis užteršiamas nitratais.

32

Publikacijų sąrašas

1. Kinderienė I. Kalvose - tinkamiausias neariminis rudeninis arimas. Ūkininko patarėjas,

2011m. rugpjūčio 9d. Nr. 93(2745), 7 psl.

2. Žemės Ūkio Ministerijos užsakomieji tyrimai kalvose turėtų sudominti ūkininkus// Šilalės

žinios, 2011 12 29, Nr. Nr. 96(741), p.4

3. Kinderienė I. Kaltinėnuose įvyko mokslinis-praktinis seminaras apie darnią augalininkystę,

Šilalės žinios, 2012 liepos 5 d., Nr. 50 (791) p.7

4. Kinderienė I. Per parą - šešerių metų norma.Ūkininko patarėjas, 2012,rugpjūčio 2d. Nr.90

(2895), p. 5

SUDERINTA: …………………….......…

...............................tyrimų priežiūros komisijos

pirmininkas

2012 m. ……………………mėn. …..d.

aplinkai saugaus trĘŠimo mineralinĖmis ir … · 2015-08-13 · o (gost 26208-84 (a-l metodu)),...

Documents