aplinkos sveikatasiauliurvsb.lt › uploads › files › straipsnis_viktorija_t... · atliekŲ...
TRANSCRIPT
APLINKOS SVEIKATA
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) aplinkos
kokybei apibūdinti vartoja terminą „aplinkos
sveikata“ (angl. environmental health).
Tai fizinių, biologinių, socialinių ir
psichosocialinių aplinkos veiksnių visuma, kuri
lemia žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę.
Žmogaus sveikatai turi įtakos šie aplinkos veiksniai:
• Fizikiniai (triukšmas, elektromagnetiniai laukai);
• Cheminiai (pramoninė oro tarša ir žemės ūkio
tarša cheminėmis medžiagomis);
• Biologiniai (žiedadulkės, mikroorganizmai);
• Socialiniai (nedarbas) ir kt.
Į orą išmetamų teršalų pagausėja dėl pramonės objektų ir dėl
individualiuose namuose kūrenamų krosnių, katilų bei židinių.
Dažnai patalpų šildymui naudojamas kietasis kuras (kartais
nekokybiškas ar netinkamas, pavyzdžiui, įvairios atliekos).
Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti atliekas,
išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose
įrenginiuose. Joms degant gali išsiskirti ir labai nuodingų
cheminių medžiagų, galinčių turėti įtakos ne tik šalia, bet ir
tolėliau gyvenančių žmonių sveikatai.
SVARBU:
• Namų šildymo įranga turi būti eksploatuojama
tinkamai, o naudojamas kuras švarus ir sausas,
draudžiama deginti atliekas.
• Dėl vis gausiau teršiamos aplinkos vyksta
klimato kaitos procesai.
• Aplinkos užterštumas kenkia žmonių ir visų kitų
gyvų organizmų sveikatai.
• Rūšiuodami atliekas ir atsakingiau vartodami
galime prisidėti prie švaresnės ir saugesnės
aplinkos.
ATLIEKŲ RŪŠIAVIMAS
• Atliekų rūšiavimas - tai perdirbti tinkamų žaliavų atrinkimas. Paprasčiausia rūšiuoti popierių,
stiklą, plastmasę. Tačiau ir kitos atliekos - pavojingos medžiagos, metalai, žaliosios,
biodegraduojamosios, stambiagabaritinės ir kt. - gali būti perdirbtos arba panaudotos kaip
energijos šaltinis.
• Gaminant daiktus iš antrinių žaliavų mažiau teršiama aplinka. Kuo daugiau naudojama antrinių
žaliavų, tuo daugiau sutaupoma gamtinių išteklių.
STIKLAS
Į stiklui skirtus konteinerius reikia mesti:
• Butelius;
• Stiklainius;
• Stiklo duženas.
Butelius ir stiklainius reikia išplauti, nuimti kamščius ir
jų žiedelius, pašalinti foliją. Į konteinerį negalima mesti
porceliano ar keramikos šukių.
Lietuvoje apie 9% komunalinių atliekų sudaro stiklas.
POPIERIUS
Į popieriui skirtus konteinerius reikia mesti:
• Laikraščius;
• Žurnalus ir kitus spaudinius;
• Popierių ir kartoną.
Negalima mesti vienkartinių servetėlių, popierinių
rankšluosčių, dėžučių nuo picos ar kitokių riebalais
užterštų popieriaus pakuočių.
Mūsų šalyje popierius ir kartonas sudaro apie 14 %
visų komunalinių atliekų.
PLASTIKAS
Į plastmasei skirtus konteinerius reikia mesti:
• Plastikinius butelius;
• Indus nuo padažų, aliejaus, šampūno;
• Įvairią plastiko pakuotę.
Metant į konteinerį plastikinius butelius, reikia nusukti
kamštelius, nes jie pagaminti iš kitos rūšies (neperdirbamo)
plastiko. Buteliai nuo aliejaus ar padažų turėtų būti kuo
švaresni. Į konteinerį negalima mesti taros nuo skiediklių,
dezinfekcijos priemonių ir kitų pavojingų cheminių medžiagų.
Lietuvoje apie 9% komunalinių atliekų sudaro plastmasė.
Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) balandžio mėnuo – tai aplinkos sveikatos mėnuo.
Norima atkreipti dėmesį į aplinkos sveikatos problemas ir jų įkatą žmonių sveikatai. Atsižvelgiant į tai,
balandžio mėnesį sveikatos priežiūros specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą ugdymo įstaigose, kartu su
Šiaulių r. Bubių mokyklos, Bazilionų, Aukštelkės ir Kurtuvėnų mokyklų-daugiafunkcių centrų įvairių klasių
mokiniais, užsiėmimų metu diskutavo apie aplinkos sveikatą, šiukšles ir rūšiavimą, patys bandė rūšiuoti
atliekas, domėjosi kaip jas teisingai reikia rūšiuoti. Užsiėmimų akimirkos pavaizduotos nuotraukose.
KITOS ATLIEKOS
• Panaudotos automobilių padangos;
• Nebereikalingi baldai, langų rėmai, durys ir kt.;
• Pavojingos atliekos (elementai, akumuliatoriai,
pasenę vaistai, buitinė chemija, ir kt. cheminės
medžiagos);
Visos šios atliekos turi būti priduodamos į
specialias atliekų surinkimo aikšteles ar kt.
įstaigas, kurios rūpinasi atliekų tvarkymu.
KOMPOSTAVIMAS
Kompostui tinkamos atliekos:
• Buities atliekos (vaisių ir daržovių gabaliukai
ir žievės, kiaušinių lukštai, kavos tirščiai ir
arbatos pakeliai, pelenai).
• Sodo atliekos (lapai, nupjauta žolė, smulkios
šakos, mėšlas, seni šiaudai ir šienas).
NERŪŠIUOTOS KOMUNALINĖS ATLIEKOS
Tai komunalinės atliekos, nuo kurių atskirtos antrinės žaliavos.
Beveik pusę namų ūkyje susidarančių komunalinių atliekų sudaro virtuvės atliekos. Lietuvoje apie 42%
komunalinių atliekų sudaro biodegraduojamosios (virtuvės) atliekos. Šias virtuvės atliekas reikėtų mesti į
atskirą konteinerį, nes jos taip pat gali būti perdirbamos.
Šalyje kasmet susidaro apie 1 mln. tonų komunalinių atliekų. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose
kiekvienam gyventojui tenka apie 350-400 kg atliekų, mažesniuose miestuose - apie 220 kg, kaimo
vietovėse - apie 70 kg vienam gyventojui per metus.
Šiaulių r. sav. Visuomenės sveikatos biuro
Sveikatos priežiūros specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą
ugdymo įstaigose Viktorija Tuzinienė
Parengta pagal:
www.smlpc.lt
http://www.kratc.lt/rusiavimas/atlieku-tvarkymo-vadovas
www.siauliurvsb.lt