1

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

VANDENS ŪKIO IR ŽEMĖTVARKOS FAKULTETAS

ŽEMĖTVARKOS IR GEOMATIKOS INSTITUTAS

Judita Balsytė

APLINKOSAUGOS PRIEMONIŲ VEIKSMINGUMAS

BALTIJOS JŪROS LIETUVOS PAJŪRIO TERITORIJOJE

Magistro baigiamasis darbas

Studijų sritis: Technologijos mokslai

Studijų kryptis: Inžinerija

Studijų šaka: Žemėtvarka

Studijų programa: Žemėtvarka

Akademija, 2014

2

Baigiamųjų darbų vertinimo komisija:

(Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. 145-PA, 2014 m. gegužės 6 d.)

Pirmininkas: mg. Audrius Petkevičius, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos

departamento direktorius

Nariai:

1. Prof. dr. Audrius Aleknavičius, Aleksandro Stulginskio universitetas;

2. Doc. dr. Virginija Gurskienė, Aleksandro Stulginskio universitetas;

3. Doc. dr. Vilma Sudonienė, Aleksandro Stulginskio universitetas;

4. Lekt. dr. Jolanta Valčiukienė, Aleksandro Stulginskio universitetas;

5. Lekt. dr. Donatas Rekus, Kauno technologijos universitetas.

Mokslinė vadovė: doc. dr. Vilma Kriaučiūnaitė – Neklenovienė, Aleksandro Stulginskio

universitetas

Recenzentė: doc. dr. Virginija Gurskienė, Aleksandro Stulginskio universitetas

Instituto direktorė: doc. dr. Virginija Gurskienė, Aleksandro Stulginskio universitetas

Oponentė: doc. dr. Jolanta Valčiukienė, Aleksandro Stulginskio universitetas

3

Darbo aprobacija

Tyrimo rezultatai paskelbti mokslinėse konferencijose:

BALSYTĖ, J. Aplinkos apsaugos priemonių veiksmingumas Baltijos jūros Lietuvos pajūrio

teritorijoje. Iš: Jaunasis mokslininkas 2014: studentų mokslinė konferencija. – ASU. Akademija,

2014.

Tyrimo rezultatai paskelbti leidiniuose:

BALSYTĖ, J. Aplinkos apsaugos priemonių veiksmingumas Baltijos jūros Lietuvos pajūrio

teritorijoje. Iš: Studentų mokslo darbai: kompaktinė plokštelė, 2014.

4

APLINKOSAUGOS PRIEMONIŲ VEIKSMINGUMAS BALTIJOS JŪROS

LIETUVOS PAJŪRIO TERITORIJOJE

SANTRAUKA

Judita Balsytė

Šis magistrantūros studijų baigiamasis darbas atskleidžia ir leidžia labiau įsigilinti į Lietuvos

pajūrio išsaugojimą, skiriamas priemones, susipažinti su gaunamomis paramomis aplinkosaugai,

sužinoti, kur jos panaudojamos bei labiau įsigilinti į pajūrio svarbą Lietuvai. Gilintasi, kokie

veiksniai daro didžiausią žalą mūsų pajūriui, bei kokią iniciatyvą aplinkosaugos atžvilgiu rodo ir

kaip prisideda turistai, vietos bei kiti Lietuvos gyventojai.

Tiriamojoje dalyje buvo vykdomas ekspertų apklausos tyrimas vakarų Lietuvoje (Palangos,

Klaipėdos, Kretingos, taip pat rajonų savivaldybių specialistų). Ekspertų pagalba vertintos pajūrio

apsaugos priemonės, veiksniai, darantys žalą Lietuvos pajūriui. Atlikta norminių dokumentų

analizė, išanalizuotos gaunamos lėšos ir parama Lietuvos pajūriui išsaugoti bei padaryti darbai.

Atlikta stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizė, teikiami pasiūlymai kaip

pagerinti ir išsaugoti stabilią teritorijų būklę. Taip pat išanalizuoti norminiai dokumentai Baltijos

šalyse (Latvijoje ir Estijoje), nagrinėta, kaip saugomas pajūris ir kokią reikšmę jis turi kaimyninėse

šalyse. Informacija palyginta su Lietuvos teisine sistema. Aptarta kokia pajūrio teritorijų svarba ir

kaip jis saugomas Latvijoje ir Estijoje.

Darbe nagrinėjama Baltijos pajūrio pakrantės aplinkosauginė situacija (tarša, atliekų

rūšiavimas, ekologinės būklės gerinimas ir išsaugojimas, analizuoti teisės aktai, paramos, projektai).

Aptariama Baltijos jūros pakrantės svarba Lietuvai, reikšmė gyventojams, finansavimo ir skiriamos

paramos aplinkosaugai kriterijai. Saugomų teritorijų svarba Lietuvos valstybei ir Lietuvos pajūriui.

Pagrindiniai žodžiai: Baltijos pajūris, Lietuvos pajūrio išsaugojimas, aplinkosauga,

saugomos teritorijos Lietuvos pajūryje.

5

EFFICIENCY OF ENVIRONMENTAL PROTECTION MEASURES OF

BALTIC COASTAL AREAS IN LITHUANIA

SUMMARY

Judita Balsytė

This Master's thesis reveals and allows more insight into the Lithuanian coastal conservation

measures on access to the support they received for the Environment, to find out where they are

used, and more aware of the importance of coastal Lithuania. Jurisprudence which factors have the

greatest damage to our beaches, as well as any environmental initiative, demonstrates and

contributes to tourists, locals and residents of Lithuania. The research was carried out in the expert

survey in west Lithuania (Palanga, Klaipeda in municipality, as well as areas of municipal officers).

It has been questioned by experts whose opinion then analyzed and conclusions drawn about the

coastal protection measures, factors which caused the Lithuanian coast. Normative document

analysis was performed, analysis of received funds and support for the preservation of Lithuania

seaside as well as the work performed. The survey and analysis of the strengths, weaknesses,

documenting the opportunities and threats (SWOT) analysis and conclusions on how to improve

and change the state of preservation. Also analyze regulatory documents in the Baltic States (Latvia

and Estonia) were analyzed, protected seashore and the significance of the neighborhood were

researched. A comparison of the Lithuanian legal system. Comparable any seaside importance and

how it is stored in Latvia and Estonia. The paper examines the Baltic seaside coastal environmental

side (pollution, waste handling, treatment, preservation, analysis of legislation, support, projects). It

discusses the importance of the Baltic Sea in Lithuania, meaning residents and funding allocated to

support environmental criteria. Protected areas and the importance of the State of Lithuanian coast.

Keywords: Baltic Sea, Lithuania coastal conservation, the environment, protected areas Lithuanian

seaside.

6

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Gera jūros aplinkos būklė – jūros aplinkos būklė, kai įprastomis sąlygomis jūros vandenys

švarūs, sveiki, gyvybingi, jūros ekosistemos naudojamos saikingai ir išsaugomas potencialas ateities

kartoms, be to jūros ekosistemų struktūra, funkcijos ir susiję geomorfologiniai, geografiniai,

geologiniai ir klimato veiksniai sudaro sąlygas toms ekosistemoms tinkamai funkcionuoti, palaiko

jų atsparumą žmonių sukeliamiems aplinkos pokyčiams; jūrinės rūšys ir buveinės apsaugotos,

užkirstas kelias žmonių sukeliamam biologinės įvairovės nykimui, o įvairūs biologiniai

komponentai funkcionuoja darniai; Ekosistemų hidromorfologinės, fizinės ir cheminės savybės,

įskaitant dėl žmonių veiklos atsiradusias savybes, palaiko tas ekosistemas; antropogeninis medžiagų

ir energijos, įskaitant triukšmą, patekimas į jūros aplinką nesukelia taršos poveikio (Lietuvos...,

2002).

Išskirtinė ekonominė zona – už teritorinės jūros ribų esanti Baltijos jūros dalis, kurioje

Lietuvos Respublika turi tam tikras suverenias teises, jurisdikciją ir pareigas, nustatytas pagal

Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptautinius susitarimus, ir kurios ribas su kaimyninėmis

valstybėmis nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir visuotinai pripažinti tarptautinės

teisės principai ir normos (Lietuvos..., 2002).

Jūros rajonas – Lietuvos Respublikos vidaus vandenys, teritorinė jūra ir išskirtinė

ekonominė zona (Lietuvos..., 2002).

Kenksmingieji ir ligas sukeliantys vandens organizmai – vandens organizmai, kurie

patekę į vandens telkinius gali kelti pavojų aplinkai, žmonių sveikatai, turtui ir ištekliams, pakenkti

biologinei įvairovei ar kitaip trukdyti naudoti šiuos telkinius (Lietuvos..., 2002).

Teritorinė jūra – Lietuvos Respublikos pakrantės 12 jūrmylių pločio Baltijos jūros

vandenų juosta, kuri yra sudėtinė Lietuvos Respublikos teritorijos dalis ir kurios ribas su

gretimomis valstybėmis nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, visuotinai pripažinti

tarptautinės teisės principai ir normos (Lietuvos..., 2002).

Vidaus vandenys – Lietuvos Respublikos Kuršių marios ir jūros uostų akvatorijos į rytus

nuo linijos, jungiančios labiausiai į jūrą nutolusius jūrų uostų molų taškus (Lietuvos..., 2002).

Akvatorija – (lot. aqua 'vanduo' + territorium 'teritorija') – tam tikras natūralaus arba

dirbtinio vandens baseino (jūros) plotas. Gali būti natūralios arba dirbtinės (Lietuvos..., 2002).

7

TURINYS

ĮVADAS..................................................................................................................................8

1. LITERATŪRAS APŽVALGA...................................................................................10-25

2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...........................................................................26

3. TYRIMO METODIKA....................................................................................................27

4. BALTIJOS JŪROS LIETUVOS PAJŪRIO APLINKOTVARKA..............................28

4.1. Saugomų teritorijų pajūrio regione vertinimas..........................................................28-30

4.1.1. Svarbiausios problemos saugomose pajūrio teritorijose ir išorinių veiksnių įtaka

Lietuvos pajūriui...................................................................................................30-31

4.2. Baltijos pajūrio išsaugojimas...........................................................................................32

4.2.1. Baltijos pajūrio apsaugos problemos....................................................................32-33

4.2.2. Estijos pajūrio išsaugojimo problemos.................................................................33-34

4.2.3. Lietuvos pajūrio išsaugojimas...............................................................................34-37

4.2.4. Veiksniai darantys neigiamą poveikį pajūriui.......................................................37-38

4.2.5. Pajūrio išsaugojimo aspektai ………………………………………….………...39-40

4.3. Atliekų tvarkymas pajūrio zonoje..............................................................................41-48

4.4. Lietuvos pajūrio aplinkosaugos vertinimas................................................................48-52

IŠVADOS...............................................................................................................................53

LITERATŪROS SĄRAŠAS..................................................................................................54

PRIEDAI................................................................................................................................58

8

ĮVADAS

Tiek mokslininkai, tiek Aplinkos apsaugos ministerijos specialistai pripažįsta, kad

jautriausia klimato pokyčiams Lietuvoje sritis yra Baltijos jūros pakrantė. Todėl, kai kalbama apie

klimato kaitą Lietuvoje, daugiausiai dėmesio skiriama šiam regionui (Jūros..., 2014). Baltijos

pajūris – tai nuostabiausias ir vertingiausias gamtos kampelis, kurį turi Lietuvos žmonės. Baltijos

pajūriu gali džiaugtis ne tik Lietuva, bet ir kitos kaimyninės šalys kaip Latvija, Estija ir kt. aplink

Baltijos jūrą išsidėsčiusios: Suomija, Švedija, Danija, Rusija, Vokietija, Lenkija.

Didžiąją dalį Lietuvos pajūrio užima saugomos teritorijos – Kuršių Nerijos nacionalinis,

Nemuno deltos ir Pajūrio regioniniai parkai. Lietuvos pajūryje žmonės randa ir pasyvų ir aktyvų

poilsį. Čia puikiai išvystytas dviračių sportas – tam priskirtos ir įrengtos trasos, dviračių takai,

sutvarkytos ir tvarkomos pakrantės, paplūdimiai. Smėlis Lietuvos pajūryje yra nuostabus ir birus,

švarūs paplūdimiai, neakmenuoti. Puikiai išvystytas turizmas. Čia nuostabi reta augalija, didelė

paukščių ir drugelių įvairovė. Gerai išvystytas kelių tinklas Lietuvoje bei pasaulyje, puikai ir

nevaržomai leidžia aplankyti Lietuvos pajūrį bei pasimėgauti neįkainuojamu gamtos kampeliu.

Daug lankytinų vietų (kaip Klaipėdos senamiestis, Kuršių Nerijos nacionalinis parkas, Ventės ragas

ir kt. objektai) pajūryje leidžia ne tik lietuviams, bet ir užsienio turistams susipažinti su Lietuvos

pajūriu. Išsaugoti šį unikalų gamtos kampelį padeda griežta kontrolė, daugumą apsaugos priemonių,

įstatymų, prevencijų, apribojimų, nustatymų bei tvarkymo, įvairiausių projektų ir programų bei

organizacijų veikla. Lietuvos pajūryje įsikūręs vienintelis jūrų uostas – Klaipėda, 2002 metais

šventęs 750 metų jubiliejų. Lietuva turi net kelis kurortinius miestus Baltijos pajūryje: Palanga ir

Neringa. Pagrindinis įstatymas, kuris apibūdina pajūrio juostos nustatymo tikslus, jos sudedamąsias

dalis, nustato pajūrio kraštovaizdžio apsaugą ir naudojimą, žemės ir jūros akvatorijos naudojimo

sąlygas bei ūkinės veiklos apribojimus – Pajūrio juostos įstatymas (Lietuvos..., 2002).

Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama Lietuvos aplinkosaugai 2004 metais skyrė 8,3

mln. litų. Iš šios paramos didžioji dalis teko Baltijos pajūriui – net 5,6 mln. litų. Didžioji Baltijos

pajūriui patvirtintos paramos dalis teko paplūdimiams ir apsauginiam paplūdimio kopagūbriui

atkurti ir tvarkyti žemyninėje kranto dalyje, nes šis ruožas ilgą laiką nebuvo kompleksiškai

tvarkomas. ES struktūrinių fondų lėšos taip pat buvo panaudotos Kuršių nerijos paplūdimiams ir

apsauginiam kopagūbriui atkurti ir tvarkyti. 2005 metais gauta ES parama 2005 – 2008 metų

projektui „Pajūrio bioįvairovės išsaugojimui Lietuvos pajūryje“ – 321 023 eurų. Projekto metu

padaryti būtini kirtimai baltosiose kopose (išvalyta 1000 ha tarp Karklės ir Nemirsetos), įrengta

srautus reguliuojanti infrastruktūra: takai, atitvarai, informaciniai stendai lankytojams. Paruošta ir

9

pastatyta 10 dirbtinio perėjimo platformų baltauodegiams ereliams ir juodiesiems pesliams (7

Kuršių nerijoje ir 3 Pajūrio regioniniame parke). Parengti penki gamtotvarkos planai Pajūrio

regioniniame parke ir Kuršių nerijos nacionaliniame parke visoms Europos mastu nykstančioms

buveinėms išsaugoti bei juos suderinti su atsakingomis institucijomis. Teršiančių, niokojančių

piktavalių Lietuvos pajūryje taip pat netrūksta, bet tam skiriamos labai didelės baudos ir skiriamos

didelės lėšos pajūriui prižiūrėti, saugoti bei tvarkyti. Pajūrio tvarkymo darbai ir lėšų panaudojimas

apima: kopų sutvirtinimus, smėlio papildymus paplūdimiuose, didinami ir lyginami paplūdimiai,

valomi, renkamos šiukšlės paplūdimiuose ir miškuose, valomos pakrantės nuo dumblo, atliekų,

atliekų tvarkymas rūšiavimas ir išvežimas ir kt. darbai. Sutvarkomi, atstatomi paplūdimiai nuo

uraganų, vėtrų padarytos žalos.

Temos aktualumas. Tema aktuali, nes Lietuva yra apdovanota Baltijos pajūriu, kuriuo gali

naudotis, lankyti ir saugoti. Svarbiausia problema – išsiaiškinti kaip tinkamai išsaugoti Lietuvos

pajūrį, kokie veiksniai daro didžiausią neigiamą įtaką ir žalą Lietuvos pajūriui bei kokias paramas ir

kokios lėšos gaunamos pajūrio išsaugojimui ir ar tinkamai jos panaudojamos.

Mokslinis naujumas. Darbo tema „Aplinkos apsaugos priemonių veiksmingumas Baltijos

jūros Lietuvos pajūrio teritorijoje“ nauja, nes padeda praplėsti ir pagilinti žinias apie pajūrio

išsaugojimą, gaunamas paramas bei sužinoti kaip jos panaudojamos. Plačiai analizuojami veiksniai

ir veikla, daranti didelę neigiamą žalą ir poveikį Lietuvos pajūriui.

Tyrimo objektas – Baltijos pajūrio teritorija Lietuvoje.

Magistrantūros studijų baigiamąjį darbą sudaro: įvadas ir 4 skyriai, išvados, naudotos

literatūros sąrašas ir priedai. Darbo apimtis – 63 lapai, 2 lentelės, 14 paveikslų, 4 priedai.

Bibliografinį aprašą sudaro 58 šaltiniai.

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

Pagal Aplinkos apsaugos įstatymą – aplinka yra gamtoje funkcionuojanti tarpusavyje

susijusių elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, dirvožemio, augalų, gyvūnų,

organinių ir neorganinių medžiagų, antropogeninių komponentų) visuma bei juos vienijančios

natūraliosios ir antropogeninės sistemos. Aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir

kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant

ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius, vadinama aplinkos apsauga. Pats svarbiausias

dokumentas, kuriuo vadovaujamasi – tai Aplinkos apsaugos įstatymas.

Aplinkos apsaugos objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti aplinka ir Lietuvos

Respublikos jurisdikcijai priklausantys gamtos ištekliai, todėl Lietuvos pajūris taip pat yra labai

saugoma ir svarbi teritorija Lietuvai. Jis prižiūrimas ir intensyviai tvarkomas. Saugomų teritorijų

apsauga – procesas, susidedantis iš saugomų teritorijų planavimo bei projektavimo, konkrečių

apsaugos ir tvarkymo priemonių įgyvendinimo, kontrolės, taip pat aplinkosauginio švietimo. LR

Seimo 2001 m. gruodžio 4 d. priimtame Saugomų teritorijų įstatyme yra nustatytas saugomų

teritorijų apsaugos režimas. Įvairūs Vyriausybės nutarimai, aplinkos ministro įsakymai, kitų

institucijų norminiai aktai reguliuoja atskirų saugomų teritorijų kategorijų apsaugos režimus

(Lietuvos…, 2005).

Vienas iš plačiausiai taikomų ekosistemų ir biologinės įvairovės apsaugos būdų yra

saugomų teritorijų (toliau – ST) steigimas. Be ST šiais laikais sunku įsivaizduoti gamtos ir kultūros

paveldo vertybių išsaugojimą. Tai efektyviausias būdas, taikomas visose pasaulio valstybėse,

norinčiose išlaikyti tai, ką sukūrė gamta ir žmogus, išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę,

gamtos ir kultūros paveldo vertybes, tinkamai jas puoselėti ir naudoti (Barauskas, 2006).

LR saugomų teritorijų įstatyme apibrėžta, kad ,,saugomos teritorijos – sausumos ir (ar)

vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir

kitokią vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka)“

(Lietuvos..., 2001).

Pajūrio juostos nustatymo tikslus, jos sudedamąsias dalis, taip pat nustatantis pajūrio

kraštovaizdžio apsaugą ir naudojimą, žemės ir jūros akvatorijos naudojimo sąlygas bei ūkinės

veiklos apribojimus yra Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymas. Pajūrio juostai priskirta

valstybinė žemė bei jūros akvatorija išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.

Pajūrio juostos žemė valdoma ir naudojama Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Pajūrio juostoje

privačios nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, suteikti iki šio Įstatymo įsigaliojimo, yra

11

nedalomi dalimis parduodant, išnuomojant, atidalinant, įkeičiant, dovanojant. Valstybė turi

pirmumo teisę tokiomis pat sąlygomis Civilinio kodekso, Žemės įstatymo nustatyta tvarka įsigyti

žemės savininkų parduodamus žemės sklypus, kurie buvo jiems suteikti pajūrio juostoje iki šio

Įstatymo įsigaliojimo. Žemės naudojimo režimą pajūrio juostoje nustato Pajūrio juostos įsatymas

bei kiti teisės aktai, taip pat Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti šie

teritorijų planavimo dokumentai:

1) Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo specialusis planas;

2) Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas;

3) Neringos ir Klaipėdos miestų bendrieji planai;

4) Kuršių nerijos nacionalinio parko gyvenamojoje zonoje esančių gyvenamųjų vietovių,

Klaipėdos ir Palangos miestų bei Klaipėdos rajono detalieji planai. Lietuvos Respublikos Pajūrio

juostos įstatyme straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus teritorijų planavimo dokumentus

Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos

įgaliota institucija, o šio straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytuosius – savivaldybių

institucijos (Lietuvos..., 2002).

Kompleksinės saugomos teritorijos – gamtiniu ir (ar) kultūriniu vientisumu pasižyminčios

teritorijos, kuriose pagal bendrą apsaugos, tvarkymo ir naudojimo programą sujungiamos įvairių

apsaugos krypčių prioriteto, taip pat rekreacinės ir ūkinės zonos. Šiai kategorijai priskiriami šie ST

tipai: valstybiniai parkai – nacionaliniai ir regioniniai parkai, biosferos stebėsenos (monitoringo)

teritorijos. Į Lietuvos pajūrio teritoriją įeina labai svarbios saugomos teritorijos, tai Kuršių Nerijos

nacionalinis parkas, Pajūrio regioninis parkas ir Nemuno Deltos regioninis parkas (Lietuvos…,

2002).

Baltijos jūra yra unikali ir trapi ekosistema, turtinga retų rūšių ir buveinių, svarbių ne tik

Europos, bet ir pasauliniu mastu. Tačiau Baltijos jūrai kyla grėsmės, kurios kelia rimtą pavojų

jūrinei aplinkai. Neturint pakankamai informacijos apie skirtingų jūrinių rūšių ir buveinių gausą,

nebuvo galima užtikrinti jūroje gyvenančių gamtinių vertybių apsaugos. Buvo stokojama ir

metodinių žinių saugomoms teritorijoms išskirti, nustatyti tinkamą apsaugos lygį ir suplanuoti bei

įgyvendinti konkrečias gamtotvarkos priemones, taip pat vykdyti saugomų teritorijų monitoringą

rytinėje Baltijos jūroje. Kad užpildyti duomenų bei rūšių ir buveinių tyrimų metodologijų spragas,

taip pat įvertinti jų apsaugos tam tikrose teritorijose reikalingumą buvo sukurtas LIFE projektas

(Lietuvos..., 2006).

Nors kai kuriose tyrimų stotyse buvo aptiktos daug didesnės sunkiųjų metalų koncentracijos

nei daugelyje kitų tyrimų stočių, bendras koncentracijos lygis yra žemas ir neviršija lygio,

aptinkamo kitur Baltijos jūroje. Todėl gan užtikrintai galima teigti, kad šiuo metu potencialiose

12

jūrinėse „Natura 2000“ teritorijose ar netoli jų nėra didelės taršos grėsmės. Tačiau dėl intensyvaus

Baltijos jūros naudojimo laivybai ir kitoms veikloms tarša sunkiaisiais metalais ir naftos produktais

išlieka kaip potenciali grėsmė, kuri turi būti periodiškai įvertinama (Augustauskas, 2012).

Lietuvoje vykdomų projektų komanda pasiūlė pakoreguoti egzistuojančių jūrinių saugomų

teritorijų dydžius ir ribas bei paskirtis. Turėtų būti įsteigta speciali teritorija apsaugoti perpelės

(Alosa fallax), labai retos ir ekologiškai vertingos žuvų rūšies, migraciją. Taip pat siūloma didelė

paukščiams skirta teritorija jūroje prie Kuršių nerijos, kur buvo stebėtos didelės žiemojančių

paukščių santalkos (Ex-post..., 2009).

Vykdomų projektų komanda paruošė gamtotvarkos planus šešioms teritorijoms, po dvi

kiekvienoje šalyje. Juose teritorijos yra detaliai aprašytos ir pasiūlytos gamtotvarkos priemonės.

Skirtumas tarp sausumos saugomų teritorijų, kur dažnai taikoma aktyvi gamtotvarka (pavyzdžiui,

pievų šienavimas ar ganymas) ir jūrinių teritorijų yra tas, kad pastarosiose zonavimas ir vietiniai

ekonominių veiklų apribojimai yra vienintelės taikomos priemonės. Projekto Lietuvos teritorijose

buvo pasiūlyti keli nedideli apribojimai, skirti apsaugoti nykstančias nekomercines žuvų rūšis

naudojant didesnes žvejybos tinklų akis arba prailginant draudimus žvejoti tam tikru metu pavasarį.

Gamtotvarkos planai buvo ruošiami bendradarbiaujant su suinteresuotomis grupėmis siekiant

užtikrinti pritarimą jiems ir skaidrumą parenkant teritorijas. Jokių didelių apribojimų dabartinei

ekonominei veiklai nėra pasiūlyta nei vienai projekto teritorijai, bet didelio masto ateities

infrastruktūros projektams (tiltams, uosto plėtimui ar vėjo jėgainėms) be galo svarbu atlikti geros

kokybės poveikio vertinimus, kad būtų išvengta vertingų buveinių, esančių šalia įsteigtų saugomų

teritorijų, praradimo (Jūrinės..., 2009).

Pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimą “Dėl Baltijos jūros aplinkos apsaugos

strategijos patvirtinimą 2010 metų rugpjūčio 25 d. numatoma daug strateginių tikslų:

1. Pasiekti ir (ar) išlaikyti gerą Baltijos jūros aplinkos būklę iki 2020 metų: apsaugoti ir

išsaugoti jūros aplinką, neleisti blogėti jos būklei ir, jeigu įmanoma, atkurti jūros ekosistemas

akvatorijose, kuriose ši aplinka neigiamai paveikta. Užkirsti kelią taršos patekimui į jūros aplinką ar

ją mažinti, kad būtų užtikrinta, kad jūros biologinei įvairovei, jūros ekosistemoms, žmogaus

sveikatai ar teisėtam naudojimuisi jūros aplinka nebūtų poveikio ar didelės rizikos.

2. Siekti, kad jūros aplinkos apsaugos valdyme būtų taikomas ekosistemomis pagrįstas

metodas, užtikrinant, kad žmogaus veiklos poveikis nesutrukdytų pasiekti ar išlaikyti Baltijos jūros

geros kokybės aplinkos būklės ir kad nebūtų pakenkta jūrų ekosistemų pajėgumui reaguoti į

žmogaus sukeltus pasikeitimus, tuo pačiu sukuriant sąlygas, kad dabartinės ir būsimos kartos galėtų

tausiai naudoti jūros išteklius ir naudotis jūrų paslaugomis.

13

3. Sumažinti maistinių medžiagų patekimą į jūros aplinką iki 2016 metų (palyginus su

1997–2003 metais): azoto – 11 750 tonų, fosforo – 880 tonų, kad žmogaus sukelta eutrofikacija būtų

sumažinta jūros rajone ir nekeltų neigiamo poveikio aplinkai.

4. Nustatyti jūros aplinkai pavojingas chemines medžiagas ir jų šaltinius.

5. Sumažinti ir prireikus apriboti arba uždrausti pavojingųjų cheminių medžiagų patekimą į

Baltijos jūrą.

6. Pasiekti tinkamą Baltijos jūros biologinės įvairovės išsaugojimo lygį.

7. Siekti, kad laivyba ir kita ūkinė veikla Baltijos jūroje būtų vykdoma aplinkai palankiu

būdu.

Lietuvoje patvirtinta nemažai politikos krypčių ar strategijų, skirtų jūrinei aplinkai

apsaugoti. Valstybinė aplinkos apsaugos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m.

rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. I-1550, Nacionalinė darnaus vystymosi strategija, patvirtinta Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160, Biologinės įvairovės

išsaugojimo strategija, patvirtinta Aplinkos apsaugos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos 1998

m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 9/27, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015

metų plėtros strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d.

nutarimu Nr. 832, Ilgalaikė (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija,

patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 692,

reglamentuoja tam tikras Baltijos jūros aplinkos apsaugos nuostatas, tačiau šios strategijos skirtos

tam tikriems sektoriams, bendros kompleksinės Baltijos jūros aplinkos apsaugos politikos iki šiol

Lietuvoje nebuvo (Lietuvos..., 2005).

2011 metais liepos 28 dieną Nr. D1 – 601 buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos

ministro įsakymas „Dėl pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano patvirtinimo“.

Šis patvirtintas Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas – vienas svarbiausių

dokumentų, nustatančių žemės naudojimo rėžimą pajūrio juostos žemyninėje dalyje. Pirmuosius šio

plano rengimo darbus Klaipėdos apskrities viršininko administracija pradėjo dar 2004 m., tačiau dėl

lėšų trūkumo planavimo procesas atnaujintas tik 2007 m. Po apskričių reformos 2010 m., šio plano

rengimo organizatoriaus funkcijas iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos perėmė ir

planavimo procedūras – kartu su plano rengėjais VĮ „Valstybės žemės fondas“ – baigė Aplinkos

ministerija. Patvirtintas Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas įgyvendina

Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendinius, Pajūrio juostos įstatymo, Integruoto kranto zonos

valdymo strategijos nuostatas ir yra reikšmingas dokumentas siekiant išsaugoti savitus pajūrio

kraštovaizdžio bruožus ir prisidėti prie darnios pakrantės zonos plėtros. Plano sprendiniai apima

pajūrio juostos žemyninės dalies sausumos teritoriją – 70–850 metrų pločio žemyninio kranto juostą

14

nuo Klaipėdos uosto šiaurinio molo iki valstybės sienos su Latvijos Respublika, į kurią patenka

kopagūbris, prieškopė, klifas, paplūdimys ir priekrantės zona. Plane išskirtos kraštovaizdžio

tvarkymo zonos, numatytos jų tvarkymo priemonės, nustatytos inžinerinės, rekreacinės

infrastruktūros, uostų ir prieplaukų įrengimo kryptys, nustatyti žemės naudojimo ir statybų

reglamentai. Tai pagrindinis planavimo dokumentas, reglamentuojantis pajūrio juostos žemyninės

dalies teritorijos naudojimą ir tvarkymą, kraštovaizdžio formavimo kryptis, tvarkymo priemones ir

informuojantis visuomenę apie valstybės priimtus sprendimus dėl pajūrio juostos apsaugos,

tvarkymo ir naudojimo. Plano sprendiniais privaloma vadovautis valstybinėms ir savivaldybių

institucijoms pakrantės zonoje nustatant planavimo ir projektavimo sąlygas, derinant ir rengiant

įvairaus lygmens ir įvairių sričių projektus, strateginius dokumentus, skirstant ES paramą ir kt.

Plano sprendiniai taip pat privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie naudoja

pajūrio juostos žemę, joje (taip pat su ja besiribojančiose teritorijose) vykdo ar planuoja vykdyti

ūkines veiklas. Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano sprendiniai galioja 10

metų nuo plano patvirtinimo. Jie gali būti keičiami Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Per metus laiko nuo šio plano patvirtinimo numatyta parengti ir patvirtinti Pajūrio juostos

žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano įgyvendinimo priemonių planą, kurio įgyvendinimui

bus siekiama Europos Sąjungos fondų paramos (Lietuvos..., 2011).

Pasak Prano Mierausko ir Edmundo Greimo (1997), žmogaus veiklos poveikis aplinkai

kaskart didėja, o gyvoji gamta lengviausiai pažeidžiama ir sunkiausia yra ją atstatyti. Daugelyje

išsivysčiųsių šalių, atliekant teritorinį, žemės panaudojimo ir aplinkosauginį planavimą, ekologinis

vertinimas yra taikomas jau daugiau nei 20 metų. Šis metodas padeda sėkmingai spręsti

aplinkosaugos planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo problemas, tobulinti saugomų teritorijų

tvarkymą. Iki šiol Lietuvoje ekologinis vertinimas netaikomas nei planuojant teritorijas, nei tvarkant

saugomas teritorijas, nei nustatant jų statusą. Daugelis išsivysčiusių šalių yra priėmusios teisinius

aktus, įsipareigojančius planuotojus laikytis nustatytų ekologinio vertinimo kriterijų. Ekologinis

vertinimas – vienas iš aplinkos vertinimo kriterijų. Lietuvos pajūryje taip pat atliekamas ekologinis

vertinimas, kiek aplinka yra vertinga žmogui. Taip pat nustatomas ir žmogaus veiklos poveikis ir

jos pasekmės aplinkai bei atvirkščiai: grėsmės ir rizikos, kylančių iš aplinkos, nustatymas žmogui.

Ekologinis vertinimas turi tikslą nustatyti ir išskirti gamtosauginiu požiūriu vertingiausias ir

saugotinas teritorijas. Didelę reikšmę taip pat turi domėjimasis Klaipėdos jūrų uostu, nes

kenksmingų medžiagų emisija iš laivų, apsilankančių Klaipėdos uoste skatina domėtis oro tarša, oro

taršos monitoringo duomenimis, vykdyti ir analizuoti įvairius bandymus, sekti padidėjusius oro

taršos židinius jūrų rajonuose. Lietuva ratifikavo Baltijos jūros apsaugos konvenciją ir tuo

įsipareigojo vykdyti įvairias aplinkosaugos programas, tarp jų įdiegti priemones, mažinančias oro

15

taršą iš laivų. Daugiausia dėmesio buvo skiriama vien tik atmosferos taršos monitoringui. Ilgą laiką

renkami duomenys apie laivų judėjimą, jų daromą žalą Lietuvos pajūriui, aplinkiniams rajonams,

kokios kenksmingos medžiagos išmetamos į aplinką, kaip reikia spręsti iškilusias problemas, bei

gerinti aplinkos kokybę (Smailys, 1997).

Klaipėda – tai Lietuvos uostamiestis, labai svarbus prekyba, pramone, ekonomika, ryšiais

pasaulietiniu požiūriu. Viskas, kas vyksta susiję su uosto darbu automatiškai neatsiejama su

Lietuvos pajūriu. Labai didelis dėmesys skiriamas vakarams ir daug tyrimų atliekama Lietuvos

pajūryje pradedant žemės gelmėmis baigiant oro monitoringu. Biologiniai, entrapogeniniai,

sendimentologiniai, geocheminiai ir kitokie faktoriai tiriami Lietuvos pajūryje. Tiriama kokią

neigiamą reikšmę visi šie reiškiniai turi ir daro Lietuvos pajūriui. Labai viską nustatyti tinkamai,

imtis tinkamų veiksmų visiems neigiamams kriterijams pašalinti. Viskas yra daroma, kad būtų

gerinama kokybė Lietuvos pajūryje: mažinama oro tarša, tvarkomos teritorijos, didinami

paplūdimiai, stengiamasi pritraukti kuo daugiau turistų. Stengiamasi padaryti daugiau privažiavimų

prie pajūrio zonos bei didelis dėmesys skiriamas paplūdimio tvarkymui (smėlio privežimas, atliekų

tvarkymas, šiukšlių surinkimas, draudžiamos savivalinės veiklos bei įvariausių veiklų apribojimas).

Hidrodinaminiai režimai – tai vienas iš didžiausių veiksnių teikiančių informaciją šiame regione.

Didelę svarbą tyrimams turi jūros sūraus vandens nuplautos pakrantės. Jūros pakrantėje tiriamas

paukščių judėjimas, gyvūnijos buvimas, ekologinė pusė bei aplinkosauginė pusė. Labai svarbu

neapleisti pajūrio stebėjimo, ypač svarbu ištirti pokyčius, veiksnius po audrų, uraganų, tikrinti ir

vesti statistiką, stebėti gamtos pokyčius. Atlikti tikslingi bandymai, diagramos, grafikai padeda

tikslingai veikti ir dirbti su apsaugos priemonėmis bei būti budriems, imtis veiksmų artėjant

uraganui, audrai, užkirsti kelią numatomiems netikėtumams (Pustelnikovas ir kt., 2002).

Lietuvai stojant į Europos Sąjungą labai didelis dėmesys skiriamas atliekų tvarkymui,

sprendžiama probleminė atliekų situacija visuomenėje, pajūryje, visoje šalyje. Sunkiausias metų

laikas, reikalaujantis daug dėmesio yra vasara, nes tada būna didžiausias turistų srautas pajūrio

zonoje. Už šiukšlinimą, deginimą, palapinių statymą, gėrimą viešoje vietoje taikomos didelės

baudos. Taip pat šunų vedžiojimą pajūryje. Didėjant gyventojų skaičiui, didėja ir atliekų tvarkymo

problema, nes gaminama daugiau produkcijos, daugėja atliekų, daugelis jas netinkamai rūšiuoja.

Socialinė aplinka verčia žmoniją susirūpinti gamtine aplinka, nes jai padarytas poveikis nebetenkina

socialinės aplinkos keliamų reikalavimų. Pasak autorių globalios visuomenės padaryta technologinė

pažanga bei jos laisvas platinimas ir netgi propagavimas skatina lokalioje erdvėje perimti bei

pasinaudoti esamomis technologijomis, jas adaptuojant prie vietos sąlygų. Labai svarbu rūpintis

gamtine aplinka, kad jos poveikis būtų teigiamas žmogui (Čepinskas ir kt., 2001).

16

Žymus Lietuvos kraštotvarkos architektas prof. Jurgis Bučas nemažą gyvenimo dalį paskyrė

Kuršių nerijos tyrinėjimams. Jo darbuose aprašoma, kad Kuršių Nerijoje žmonės įsikūrė

ketvirtajame tūkstantmetyje prieš Kristų. Visą istorinį laikotarpį pusiasaliui grėsmę kėlė gamtos

jėgos. XVI-XVIII a. neapgalvotas Nerijos miškų naikinimas atidengė pusiasalio smėlynus vėjo

erozijai. XVIII a. smėliu užpustyta 14 gyvenviečių. Kilo grėsmė, kad ir pats pusiasalis bus

nupustytas į Kuršių marias. Pasitinkant XIX a., imtasi radikalių priemonių gelbėti vėjo erozijos

naikinamą Kuršių neriją. Su didžiule ekologine išmintimi panaudodamas pačios gamtos jėgą (vėją)

ir medžiagą (augalus), per XIX a. supustyto jūros smėlio kopose žmogus sukūrė kraštovaizdį, kuris

UNESCO Generalinės konferencijos buvo įvardytas pasaulio reikšmės nekilnojamojo kultūros

paveldo vertybe ir įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą kaip universalios reikšmės kultūrinis

kraštovaizdis, iliustruojantis gamtos ir žmogaus dramatiško sambūvio istoriją. Nagrinėjama Kuršių

nerijos kultūrinio kraštovaizdžio istorinio formavimo ir dabartinio jo tvarkymo veikla, aptariamos jo

kūrimo bei priežiūros tradicijos ir kaip jos vertinamos rengiant Kuršių nerijos nacionalinio parko

tvarkymo planą bei Neringos miesto savivaldybės bendrąjį planą (Bučas, 2007).

Pastaruosius penkiolika metų vis labiau ryškėja prieštaravimai tarp urbanizacijos proceso ir

istorinės aplinkos vertybių. Sparčiai nyksta senieji parkai ar jų fragmentai Klaipėdoje, tik didelėmis

pastangomis išsaugoti Palangos, Kretingos, Plungės, Rietavo ir kiti istoriniai parkai, tačiau jų

tvarkymui stinga lėšų. Tankėjant užstatymui parkų prieigose prastėja ir pačių parkų aplinkos

kokybė. Vis sudėtingiau suformuoti gyvenviečių želdynų sistemas, į kurias senieji parkai įeitų kaip

svarbiausi erdvinės struktūros komponentai. Vadovaujantis Lietuvos teritorijos bendrojo plano ir

moderniosiomis europinėmis nuostatomis, naujieji miestų gyvenamieji rajonai turėtų daryti parko

erdvių įspūdį, želdynams gyvenviečių erdvinėje struktūroje turėtų būti suteiktas prioritetinis

vaidmuo. Siekiant išsaugoti Lietuvos kraštovaizdžių savitumą, būtina taikyti planavimo priemones,

kurios padėtų sukurti gamtinių ir kultūrinti komponentų junginį, garantuojantį aukštą kraštovaizdžio

kokybę ne tik artimiausiais metais, bet ir tolimoje ateityje. Viena tokių priemonių – istorinių parkų

reikšmės erdvinėje pajūrio gyvenviečių struktūroje suvokimas ir jų tvarkymas. Pasaulyje

deklaruojamos darnaus vystymosi nuostatos įpareigoja analizuoti šalies regionų ir gyvenviečių

galimybes, išteklius tam, kad kuo greičiau akivaizdžiai pagerėtų kiekvieno žmogaus gyvenimo

kokybė. Vakarų Lietuvos rekreacinės sistemos uždavinys – suteikti galimybė efektyviai naudotis

Baltijos pajūrio rekreaciniais ištekliais visiems šalies gyventojams ir gausėjančiam turistų srautui.

Senieji parkai kraštovaizdžiuose – tai vienas iš svarbiausių šalies įvaizdžio formavimo atramos

taškų. Parkai mieste tampa labai svarbiais gyvenimo kokybės rodikliais. Analizuojami kai kurie

Lietuvos pajūrio istorinių parkų darnaus vystymosi strategijos aspektai, pateikiami konkretūs

17

siūlymai, kaip pagerinti pajūrio gyvenviečių kraštovaizdžio formavimo darbus, remiantis parkų

kūrimo patirtimi (Grecevičius ir kt., 2006).

Kranto zonos tvarkymas yra kompleksinis, jei pakrančių regionų ir kranto zonos tvarkymo

planai, programos ir priemonės yra nukreiptos vieninga linkme – optimizuoti pastangas ir užtikrinti

darnų vystymąsi. Kitais žodžiais tariant, krantotvarkos priemonių ir kranto zonos vystymosi

kompleksiškumas pasiekiamas tada, kai saviti krantotvarkos ir kranto zonos vystymosi tikslai yra

griežtai suderinti su siekiais užtikrinti ekosistemų funkcionavimą, ekonominės veiklos

veiksmingumą ir socialinę lygybę. Kompleksinės krantotvarkos principų ir nuostatų įsigalėjimas

pastaraisiais dešimtmečiais rėmėsi esmine aplinkotvarkos paradigmų kaita iš antropocentrinės į

ekocentrinę: iš antropocentrinio gamtos, kaip grėsmingos dykros, interpretavimo į jos, kaip

svarbiausios pasaulio darną ir tvarumą užtikrinančios sistemos, ekocentrinį interpretavimą. Šis

požiūris grindžiamas socialinių ribų teorija, kuri taikoma interpretuojant, kas yra pasaulio „tvarka“

ir „betvarkė“, arba ją sukelianti „tarša“. Atitinkamai žmogaus tikslingų aplinkotvarkos pastangų

tikslas yra pašalinti „taršą“, įveikti „betvarkę“ ir sukurti „tvarką“. Iki pat XX a. vidurio vyravusi

antropocentrinė aplinkotvarkos paradigma gamtą interpretavo kaip „betvarkės“ šaltinį, grėsmingą

erdvę, kurią būtina „sutvarkyti“ kryptingomis ir tikslingomis kraštotvarkos pastangomis bei

priemonėmis. Tuo tarpu XX a. antrojoje pusėje vystantis ekologijos mokslui ir įsigalint

ekosisteminiam požiūriui į aplinką, įsivyravo ekocentrinis gamtos ir natūralaus kraštovaizdžio

interpretavimas, kuriam būdingas atvirkštinis aplinkotvarkos prioritetų sudėliojimas: būtent

žmogaus veiklą laikyti potencialiu „taršos“ ir „betvarkės“, grėsmės imanentinei gamtos ekosistemų

„tvarkai“ ir tvarumui šaltiniu. Poreikis spręsti šių dviejų priešingų gamtos ir žmogaus santykių

interpretacijų konfliktus bei prieštaravimus ir yra didžiausias praktinis šiuolaikinės aplinkotvarkos

iššūkis. Toks vertybinio požiūrio į žmogaus ir gamtos santykius prieštaringumas ypač būdingas

pajūrio pustomų kopų vertinimui. Iki pat XX a. vidurio pustomos kopos buvo laikomos svetimomis,

nenaudingomis ir grėsmingomis žmogui dykromis, kurias būtina įveikti, t. y. apželdinti. Tuo tarpu

nuo XX a. antrosios pusės vis labiau įsigali požiūris į pustomas kopas kaip į ypač vertingas

gamtines buveines bei teritorijos geoekologinio stabilizavimo ašis, kurių natūralumą ir geoekologinį

funkcionalumą būtina saugoti ir puoselėti kaip gamtos paveldą. Pakrantės pustomos kopos taip pat

vis labiau vertinamos ir propaguojamos kaip vertingi ekoturizmo ištekliai. Šios paradigmų kaitos

tiesioginė praktinė pasekmė – vis labiau įsigalinti dinaminės krantotvarkos koncepcija, kuri teigia

natūralių geomorfologinių ir geoekologinių procesų apsaugą kaip svarbiausią pajūrio kopotvarkos,

pelkėtvarkos ir krantotvarkos programų prioritetą. Dauguma pajūrio krantovaizdžių yra itin jautrūs

išorės stresui ir netinkamam tvarkymui dėl savitos erdvinės konfigūracijos (labai didelis ilgis

lyginant su pločiu). Krantovaizdžių išsidėstymas siauromis juostomis lygiagrečiai kranto,

18

medžiagos ir energijos pasiskirstymas bei pernaša išilgai kranto ir statmenai jam yra esminiai kranto

zonos, kaip geoekologinės erdvės, ypatumai, į kuriuos būtina atsižvelgti siekiant užtikrinti kranto

zonos geodinaminio bei ekosisteminio integralumo bei funkcionalumo sąlygas, kuriant ir

įgyvendinant kompleksinės krantotvarkos strategijas ir programas, parenkant jų tvarumo kriterijus

bei rodiklius. Šių ypatumų ignoravimas sukelia krantinę sąspaudą. Krantinė sąspauda yra

antropogeninių ir/arba natūralių faktorių stresas pajūrio juostiniams krantovaizdžiams iš abiejų

pusių – priekrantės ir užnugario, kuris gresia šių siaurų, ilgų ir santykinai homogeniškų kranto

zonos ruožų geoekodinaminio integralumo bei tvarumo praradimu. Antropogeninis, arba gamtinis,

stresas iš užnugario (augalijos sukcesija, pajūrio kurortų, uostų plėtra, pakrančių atitvėrimas

pylimais ir pan.) neleidžia krantams dinamiškai prisitaikyti prie tolydžio spartėjančios kranto zonos

gamtinės evoliucijos dėl klimato kaitos, kylančio vandens lygio ir didėjančios štorminės patvankos.

Mėginimas įveikti krantinę sąspaudą tikslingomis, bet ribotomis krantotvarkos priemonėmis vienoje

pakrantės vietoje dažnai nėra tinkama išeitis, nes paaštrina problemas kituose kranto ruožuose

(dažniausiai „pasroviui“ vyraujančios nešmenų pernašos kryptimi). Palangos kurorto krantų

dinamikos ir tvarkymo problemos, kurios paaštrėjo XX a. pabaigoje dėl intensyvėjančio pajūrio

rekreacinio naudojimo klimato kaitos sąlygomis, yra akivaizdus tokios plataus masto krantinės

sąspaudos ir jos keliamų problemų pavyzdys (European..., 2005).

Kuršių nerija nuo 2000 – ųjų metų įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūros

vertybė – labai jautrus tradicinės krantonaudos, reprezentuojančios žmogaus dinamišką sąveiką su

pajūrio aplinka, pavyzdys (UNESCO, 2001), o Didysis pustomų kopų gūbrys – vienas jauniausių ir

dinamiškiausių Baltijos jūros regiono krantovaizdžių, kuriam būdinga labai sparti geomorfologinė

raida, ankstyvosios augalijos sukcesijos fazės, estetinis patrauklumas. Europos mastu pustomų

pajūrio kopų kraštovaizdis pasižymi didele geomorfologine įvairove: skiriami net septyni pustomų

pajūrio kopų kraštovaizdžio morfogenetiniai tipai. Pustomos kopos svarbios įvairiais

geoekologiniais aspektais: kaip europinės svarbos užuomazginių, baltųjų ir pilkųjų kopų, drėgnų

tarpkopių bei tyrulių gamtinės buveinės požeminio geriamojo vandens vandenviečių filtracinės

zonos, krantosaugos ir apsaugos nuo potvynių natūralios sistemos, kariniai poligonai,

geoekologiniai klimato kaitos rodikliai, ekoturizmo arealai. Nors Kuršių nerija įtraukta į UNESCO

Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūros vertybė, didžiausia nerijos paveldo vertybė, mūsų nuomone,

yra Didysis pustomų kopų gūbrys – trečias pagal aukštį ir antras pagal ilgį pajūrio pustomų kopų

gūbrys Europoj. Dėl savo geomorfologinio unikalumo, Kuršių nerijos Didysis pustomų kopų gūbrys

galėtų būti UNESCO pripažintas ir saugomas kaip Pasaulio gamtos paveldo vertybė – nacionalinis

kopų geoparkas, analogiškas Sanino nacionaliniam kopų geoparkui Japonijoje, Alšanio

nacionaliniam kopų geoparkui Kinijoje arba Gulf Dunes nacionaliniam kopų geoparkui Floridoje

19

(JAV). Bendras Didžiojo pustomų kopų gūbrio ilgis sudaro 32,6 km: 21,9 km – Rusijos valdomoje

Kuršių nerijos dalyje ir 10,7 km – Lietuvos. Iš kitų Europos pustomų pajūrio kopų arealų Kuršių

nerijos Didysis pustomų kopų gūbrys išsiskiria savo mastais – ilgio ir aukščio deriniu: 30–50 m

aukščio pustomos barchaninės kopos iki šiol tebesidriekia keturiais ruožais Kuršių marių pakrantėje

(Konferencijų..., 2007).

Kuršių nerijos Didžiojo pustomų kopų gūbrio, kaip pajūrio juostinių krantovaizdžių

aplinkotvarkos studijos svarbiausio objekto, atsparumas ir pažeidžiamumas turizmui bei rekreacinės

infrastruktūros plėtrai buvo įvertintas statistiniais metodais: menamų kintamųjų metodu nagrinėjant

integruotus neparametrinius antropogeninio streso pustomoms kopoms ir atsparumo šiam stresui

rodiklius. Rekreacinės infrastruktūros plėtra ar jos grėsmė pustomų kopų vietovaizdžių

kaimynystėje ar net ir juose pačiuose vertinta kaip vienas tokių neparametrinių rodiklių (nuo 0 –

jokios plėtros ar jos grėsmės iki 4 – pustomos kopos užstatomos arba kopiniai krantai paverčiami

dirbtiniais). Integralumo sąlygas nustatėme menamų kintamųjų (dichotominės daugialypės

regresijos su dvinariais kintamaisiais) metodu naudodami STATISTICA išplėstinį programinį

paketą. Menamais kintamaisiais laikyti įvairių antropogeninio streso ir atsparumo, degradavimo

rizikos, krantinės sąspaudos gamtinių ir antropogeninių faktorių pirminiai ir išvestiniai

neparametriniai rodikliai. Pustomos kopos ir krantai, kartu su miškais ir priekrantės vandenimis, yra

svarbiausi ir išskirtiniai Kuršių nerijos gamtos ištekliai. Remiantis turizmo rūšių skirstymu pagal

naudojamus gamtos išteklius, Kuršių nerijoje vyraujantis turizmas – tarpinis tarp pajūrio, kaimo ir

gamtinio turizmo. Šių turizmo rūšių poveikio naudojamiems gamtos ištekliams intensyvumas ir

pobūdis yra labai skirtingi. Būtent todėl Kuršių nerijoje labai daug prieštaravimų tarp gamtosaugos

reikalavimų bei turizmo verslo plėtros kopose, ypač pakrantėse. Tuo tarpu tinkamai plėtojamas

kopų ir vandens turizmas galėtų būti svarbiausia priemonė, siekiant išsaugoti Kuršių nerijos kopų ir

krantų dinamizmą kaip rekreacinį-komercinį turizmo išteklių ir užtikrinti Kuršių nerijos kopų ir

krantų darnų naudojimą bei išsaugojimą. Tinkamai plėtojamas šiuo konkrečiu atveju reiškia –

atitinkantis darnaus arba atsakingo turizmo reikalavimus. Taigi atsakingas kopų turizmas Kuršių

nerijoje – svarbiausia priemonė deramai įvertinti kopas ir krantus, sukurti motyvacinį pagrindą jų

tinkamai apsaugai ir naudojimui. Nagrinėdami Didžiojo pustomų kopų gūbrio, kaip pajūrio

juostinio krantovaizdžio geoekodinaminio integralumo sąlygas menamų kitamųjų metodu

nustatėme, kad svarbiausią vaidmenį užtikrinant išilginį juostinio krantovaizdžio geoekodinaminį

integralumą vaidina antropogeninis stresas ir atsparumas jam (išreiškiamas kaip apibendrintas

neparametrinis rodiklis Φ). Antropogeninis stresas ir kopų atsparumas jam pasireiškia kaip

performatyvus faktorius (t. y. kuo mažesnis antropogeninis stresas ir kuo didesnis pustomų kopų

20

biomorfotopo atsparumas jam, tuo didesnis kopinio krantovaizdžio išilginis geoekodinaminis

integralumas) (Saugomų..., 2007).

Pateikti tyrimų rezultatai verčia daryti paradoksalią išvadą, kad išsaugoti Kuršių nerijos

Didžiojo pustomų kopų gūbrio dinamiškumą trukdo netinkamas funkcinis zonavimas ir pernelyg

griežtas gamtosaugos režimas. Visame 32,6 km ilgyje Kuršių nerijos Didysis pustomų kopų gūbrys,

kaip ir už jo plytinti palvė, saugomas griežčiausiu gamtosaugos režimu: jis visas patenka net į

keturių gamtos rezervatų teritoriją, o lankymasis čia yra griežtai draudžiamas, išskyrus tris

pažintinius takus. Kaip bebūtų paradoksalu, bet draudimai turistams lankytis (kaip ir gyvuliams

ganytis) rezervatinio režimo saugomoje palvėje yra nepagrįsti nei geomorfologiniu, nei

geoekologiniu požiūriu ir lemia spartų palvės apžėlimą, kartu ir kopų lėkštėjimą. Šį iš pirmo

žvilgsnio paradoksalų teiginį paremia pastarųjų dešimtmečių Britų salų kopotvarkos patirtis. Kita

vertus, kaip jau buvo aptarta, rekreacinės infrastruktūros plėtra kopų arealuose pažeidžia kopinių

krantovaizdžių geoekodinaminį integralumą. Taigi pateikti vienareikšmišką atsakymą kokia yra

turistų įtaka Kuršių nerijos kopų geoekologiniams procesams, sudėtinga. Raktas į šios sudėtingos

problemos sprendimą, mūsų nuomone, būtų darnaus turizmo aktyvesnis puoselėjimas Kuršių

nerijoje ir Kuršių nerijos bei Kuršskaja kosa nacionalinių parkų funkcinio zonavimo principų

keitimas (Gedrimaitė, 2006).

Dabartinė Didžiojo pustomų kopų gūbrio būklė ir spartūs geoekologinės raidos procesai

verčia radikaliai peržiūrėti ligšiolinius Kuršių nerijos kopotvarkos principus, optimizuoti miško

erdvinę struktūrą ir rūšinę sudėtį palvėje, teritorijos funkcinio zonavimo principus. Palvę reikia

interpretuoti kaip savitą su pustomomis kopomis susietą juostinį rėžinį krantovaizdį, kurio

dinamizmo atkūrimas yra raktas į pustomų kopų apsaugos problemos sprendimą. Visiškai neseniai

įveistos paprastosios ir kalninės pušies plantacijos, savaiminis mišrus miškas užkopio palvėje, ties

Parnidžio kopa bei Pilkosiomis kopomis (Lietuva), taip pat ir ties Kaspalėjos, Raudonmiškio bei

Priedyno kopomis (Rusija), turėtų būti pašalintos, taip būtų sudarytos sąlygos smėliui patekti iš

atviros palvės į pustomas kopas. Neringos Bendrajame plane buvo pateikęs „ekstremalų“ pasiūlymą

iškirsti savaiminį mišką palvėje į vakarus nuo pustomų kopų, ypač Parnidžio (Nielsen, 2008).

Siekiant gamtosaugos ir darnios atsakingo turizmo plėtros, būtina pakeisti Kuršių nerijos

funkcinio zonavimo principus ir brėžti funkcines zonas pagal juostinių krantovaizdžių gradientines

ribas, o ne statmenai jūros ir marių kranto linijai, ignoruojant visus geodinaminius ir ekologinius

procesus, integralumo ir funkcionalumo sąlygas, medžiagos ir energijos pernašos vektorius.

Nuosekli tokio funkcinio zonavimo principų pakeitimo išdava – pasikeitęs požiūris į kopų turizmą

Kuršių nerijoje. Būtina panaikinti visus apribojimus ir skatinti kuo aktyvesnį turistų pažintinį

lankymąsi Kuršių nerijos užkopio palvėje, sudarant galimybę užkopti ir ant aukščiausių pustomų

21

kopų. Turistų buvimas Kuršių nerijos užkopio palvėje stabdys jos savaiminį apaugimą mišku ir

skatins kontroliuojamus eolodinaminius procesus, smėlio patekimą iš palvės į pustomas kopas,

kartu ir šių pačių vertingiausių Kuršių nerijos gamtos paveldo elementų išsaugojimą (Armaitienė ir

kt., 2009).

Pagal J. Bučą (2007) Kuršių Nerijos kultūros paveldo vertingoji savybė – XIX a. sukurtas ir

iki dabar išlaikęs struktūros bei vaizdo būdinguosius bruožus kultūrinis kraštovaizdis. Visą istorinį

laikotarpį grėsmę kėlė gamtos jėgos. Iki mūsų dienų jis išliko žmogaus pastangų sustabdyti nerijos

eroziją dėka. Dabartinį Kuršių nerijos kraštovaizdį sukūrė nepaliaujamos žmogaus kovos su vėjo ir

vandens stichijomis. Tai rodo nuolatiniai smėlio stabilizacijos, kopų tvirtinimo ir apželdinimo

darbai.

2005 m. vasario 5 dieną buvo pasirašyta trišalė paramos sutartis tarp LR aplinkos

ministerijos, Aplinkos projektų valdymo agentūros ir Klaipėdos apskrities viršininko

administracijos projekto „Lietuvos Baltijos pajūrio juostos atkūrimas ir išsaugojimas“

įgyvendinimui. Pirmą kartą buvo pabandyta komplektiškai spręsti krantų tvarkymo klausimus.

Baltijos pajūryje įvairiomis priemonėmis buvo sutvirtintas apsauginis kopagūbris, sukurta ir įrengta

medinių takų ir laiptų sistema, žemyniniame krante įrengti lankytojus apie pajūrį informuojantys

stendai, parengta galimybių studija apie krantų tvarkymo perspektyvas ateityje. Tokiu būdu buvo

sukurtas tvirtas pagrindas būsimiems Baltijos jūros krantų tvarkymo darbams. Kadangi apskritys

Lietuvoje jau panaikintos, tai toliau priežiūra vykdys Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio

ministerijos. Bus prižiūrimi Baltijos jūros krantai taikant krantotvarkos priemones, nes tai yra

sėkmingas darbas siekiant išsaugoti unikalų Baltijos jūros krantų kraštovaizdį (Lietuvos..., 2006).

Žemės dangos pokyčio analizė Lietuvos pajūryje 1975 – 2000 m. laikotarpiu buvo atliekama

pagal standartinę CORINE žemės dangos duomenų bazių kūrimo metodologiją, naudojant Landsat

MSS (1975 m.) ir Landsat ETM (1999 m.) palydovines nuotraukas ir tuometinių kolūkių

žemėnaudos kartografinius planus. Nustatyta, kad žemės dangos pokyčiai tyrimo laikotarpiu siekė

13,6%. Didžioji dalis pokyčių nustatyta žemės ūkio teritorijose (ganyklos, ariamoji žemė.

kompleksinės žemdirbystės teritorijos). Lietuvos pajūrio pagrindinio kraštovaizdžio elementų

užimami santykiniai plotai per pastaruosius 25 metus beveik nepakito, tačiau buvo nustatyti gana

intensyvūs atskirų gamtinio ir žemės ūkio kraštovaizdžio. Elementų erdvinės lokalizacijos pokyčiai.

Bendrosios žemės dangos pokyčių tendencijos iš esmės atitinka tuometinius socialinius

ekonominius procesus ir žemės ūkio praktiką: intensyvią žemės ūkio melioraciją. Pastarajame

dešimtmetyje vykusį žemės ūkio produkcijos nuosmukį bei kompleksinės žemdirbystės paplitimą,

grąžinus žemę smulkiesiems ūkininkams. Urbanizuotų teritorijų plėtra Lietuvos pajūryje

nepasižymėjo dideliu intensyvumu. Saugomose gamtinėse teritorijose ir kariniuose poligonuose

22

nustatyti minimalūs žemės dangos pokyčiai, greičiausiai sąlygoti efektyvios aplinkosauginės

politikos bei griežto ūkinės veiklos ribojimo minėtose teritorijose (Vaitkus ir kt., 2005).

Paplūdimių morfodinamikos ir kranto linijos dinamikos tendencijos tyrimai Lietuvos jūros

krante buvo atliekami 1993–2008 m. Morfometriniai paplūdimio rodikliai (paplūdimio plotis,

aukštis ir nuolydis) buvo matuojami kasmet septyniasdešimtyje kranto profilių. Nustatyta, kad

žemyno kranto linija per 1993–2008 m. atsitraukė vidutiniškai 10,2 m, o Kuršių nerijoje pasistūmė

jūros link vidutiniškai 8,3 m. Nors atskirų metų paplūdimio morfometriniai rodikliai gali gerokai

skirtis, tačiau analizuojant daugiamečius duomenis vidutinis jų pokytis nėra didelis. Per tyrimų

laikotarpį vidutinis paplūdimio plotis žemyno krante padidėjo tik 1,2 m, o Kuršių nerijos – tik 0,5

m. Vidutinis paplūdimio aukštis taip pat šiek tiek padidėjo: 0,5 m žemyno krante ir 0,1 m – Kuršių

nerijoje. Vidutinis paplūdimio nuolydis padidėjo 0,012 žemyno krante ir 0,005 – Kuršių nerijoje.

Tyrimai parodė, kad nors per trumpą laikotarpį paplūdimys yra kaičiausias kranto morfologinis

elementas, tačiau per daugiametį laikotarpį jo morfometriniai rodikliai keičiasi nedaug (Peter,

2006).

Paplūdimio pločio kaita. Analizuojant, kaip kito paplūdimio pločio statistiniai rodikliai

tiriamuoju laikotarpiu nustatyta, kad 1993 m. vidutinis paplūdimio plotis žemyno krante buvo 42,5

m, o Kuršių nerijoje 50,3 m. Mažiausiu pločiu (21 m) išsiskyrė Olando kepurės moreninio klifo

paplūdimiai žemyno krante ir Juodkrantės paplūdimiai Kuršių nerijoje (33,0 m). Didžiausiu

paplūdimių pločiu išsiskyrė Palangos ruožas žemyno krante ir Kopgalio ruožas Kuršių nerijoje

(atitinkamai 76,0 m ir 71,0 m). Pažymėtina, kad po stipresnių audrų susiformavusiose įlankose

paplūdimiai gali gerokai susiaurėti ir siekti vos keliolika metrų ar net kelis metrus, o iškyšulių

vietoje praplatėti ir siekti net 100 m. Tačiau tokie ekstremalūs pokyčiai dažniausiai būna laikini, ir

per kelis mėnesius paplūdimio plotis vėl tampa artimas buvusiam (Šaudytė, 2001).

Pakartojus matavimus 2002 m. nustatyta, kad vidutinis paplūdimio plotis žemyno krante

buvo 51,2 m, o Kuršių nerijoje – 49,0 m. Siauriausi paplūdimiai buvo ties Karkle žemyno krante –

16,0 m ir ties Pervalka Kuršių nerijoje – 38,0 m. Plačiausi paplūdimiai buvo ties Šventąja žemyno

krante – 137,0 m ir ties Smiltyne Kuršių nerijoje – 69,0 m. 2008 m. vidutinis paplūdimio plotis

žemyno krante buvo 43,7 m, Kuršių nerijoje 50,8 m. Siauriausiais paplūdimiais išsiskyrė Olando

kepurės morenos klifo kranto ruožas žemyne (11,0 m) ir Juodkrantės paplūdimiai Kuršių nerijoje

(26,0 m). Plačiausiais paplūdimiais išsiskyrė Šventosios ruožas žemyno krante (107,0 m) ir

Kopgalio Kuršių nerijoje (85,0 m). Nagrinėjant paplūdimio pločio kaitą 1993–2008 m. žemyno

krante ženklesnis paplūdimio praplatėjimas užfiksuotas ties Šventąja, šiauriau Palangos, piečiau

Nemirsetos ir ties Melnrage II. Paplūdimiai susiaurėjo tarp Šventosios ir Ošupio, ties Palanga, tarp

Šaipių ir Girulių. Kuršių nerijoje paplūdimiai praplatėjo ties Smiltyne II, Alksnyne, piečiau

23

Pervalkos, ties Preila bei tarp Preilos ir Nidos. Paplūdimių pločio sumažėjimas užfiksuotas ties

Smiltyne I, tarp Juodkrantės ir Pervalkos bei šiauriau Nidos. (Aplinka..., 1998).

Paplūdimio aukščio kaita. Analizuojant paplūdimio aukščio statistinių rodiklių kaitos

ypatumus nustatyta, kad 1993 m. vidutinis paplūdimio aukštis žemyne buvo 2,6 m, Kuršių nerijoje

– 3,6 m. Žemiausiais paplūdimiais pasižymėjo kranto atkarpa tarp Būtingės ir Šventosios žemyno

krante (1,3 m) ir kranto atkarpa į šiaurę nuo Juodkrantės Kuršių nerijoje (2,5 m). Aukščiausiais

paplūdimiais pasižymėjo Melnragės I atkarpa žemyne (3,8 m) ir Juodkrantės Kuršių nerijoje (4,5

m). 2002 m. vidutinis paplūdimio aukštis žemyne buvo 2,9 m, Kuršių nerijoje – 3,2 m. Žemiausi

paplūdimiai buvo ties Palanga (1,4 m) žemyno krante ir ties Smiltyne (2,1 m) Kuršių nerijoje.

Aukščiausi paplūdimiai išmatuoti ties Šventąja (žemyno krante, 6,0 m) ir ties Juodkrante (Kuršių

nerijoje, 4,1 m). 2008 m. vidutinis paplūdimio aukštis žemyne sudarė 3,1 m, Kuršių nerijoje – 3,7 m

(2 lentelė). Žemiausiais paplūdimiais pasižymėjo kranto atkarpa ties Olando kepurės morenos klifu

žemyno krante (1,6 m) ir kranto atkarpa ties Preila Kuršių nerijoje (2,6 m). Aukščiausiais

paplūdimiais pasižymėjo Šventosios kranto atkarpa žemyno krante (5,3 m) ir piečiau Juodkrantės

esantys paplūdimiai Kuršių nerijoje (4,4 m). Analizuojant paplūdimio aukščio kaitos 1993–2008 m.

ypatumus nustatyta, kad paplūdimio aukštis labiausiai padidėjo žemyno kranto atkarpoje tarp

Būtingės ir šiaurinės Palangos. Ties Šventąja vietomis paplūdimio aukštis padidėjo dvigubai. Taip

pat paplūdimio aukščio padidėjimas užfiksuotas ir ties Nemirseta bei Melnragėmis I ir II. Kuršių

nerijoje paplūdimio aukštis kito nedaug. Čia paplūdimio aukštis padidėjo kranto atkarpose ties

Alksnyne, piečiau Juodkrantės, ties Preila ir Nida. Paplūdimio aukščio mažėjimo tendencijos

užfiksuotos žemyno krante ties Palanga, Šaipių–Karklės moreninio masyvo kranto ruože ir ties

Giruliais. Kuršių nerijoje paplūdimio aukščio sumažėjimas užfiksuotas kranto atkarpose ties

Kopgaliu, Smiltynėmis I ir II, ties Juodkrante ir Pervalkos–Preilos kranto ruože. Paplūdimio

nuolydžio kaita. Analizuojant paplūdimio nuolydžio statistinius rodiklius 1993 m. nustatyta, kad

vidutinis žemyno kranto nuolydis buvo 0,065, Kuršių nerijos – 0,073. Mažiausio nuolydžio

paplūdimiai užfiksuoti ties Palanga žemyno krante (0,022) ir ties Kopgaliu Kuršių nerijoje (0,047).

Didžiausi nuolydžiai užfiksuoti Olando kepurės morenos masyvo paplūdimiuose žemyno krante

(0,127) ir ties Juodkrante Kuršių nerijoje (0,114). 2002 m. vidutinis paplūdimio nuolydis žemyno

krante buvo 0,063, o Kuršių nerijoje – 0,068. Mažiausias nuolydis – 0,034 – buvo išmatuotas ties

Palanga (žemyno krantas) ir Kopgaliu (Kuršių nerija). Didžiausias nuolydis buvo išmatuotas

Karklės paplūdimiuose (žemyno krantas) (0,119) ir šiauriau Pervalkos Kuršių nerijoje (0,103). 2008

m. duomenimis, vidutinis žemyno kranto nuolydis buvo 0,077, Kuršių nerijos – 0,078. Mažiausio

nuolydžio užfiksuoti ties Palanga žemyno krante (0,043) ir ties Kopgaliu Kuršių nerijoje (0,035).

Didžiausi nuolydžiai užfiksuoti Olando kepurės morenos masyvo paplūdimiuose žemyno krante

24

(0,145) ir ties Juodkrante Kuršių nerijoje (0,154). Analizuojant paplūdimio nuolydžio kaitos 1993–

2008 m. ypatumus nustatyta, kad labiausiai paplūdimio nuolydis padidėjo žemyno kranto atkarpoje

tarp Būtingės ir Palangos, ties Nemirseta ir tarp Girulių ir Melnragės I. Kuršių nerijoje paplūdimio

nuolydis padidėjo ties Smiltyne I, tarp Juodkrantės ir Pervalkos bei ties Nida. Paplūdimio nuolydžio

mažėjimo tendencijos užfiksuotos ties Karkle ir Melnrage II žemyno krante ir kranto atkarpose tarp

Smiltynės II bei Alksnynės ir tarp Pervalkos ir Preilos Kuršių nerijoje. Apibendrinant paplūdimio

morfometrinių rodiklių pasiskirstymo ypatumus 1993–2008 m. (1–3 lentelės) galima konstatuoti,

kad jie kito santykinai nedaug. Vidutinis paplūdimio plotis padidėjo 1,2 m žemyno krante ir 0,5 m

Kuršių nerijoje. Vidutinis paplūdimio aukštis taip pat nedaug padidėjo: 0,5 m žemyno krante ir 0,1

m Kuršių nerijoje. Vidutinis paplūdimio nuolydis padidėjo nežymiai: 0,012 žemyno krante ir 0,005

Kuršių nerijoje. Anksčiau pateikti duomenys rodo, kad visame Baltijos jūros Lietuvos krante

vidutiniai paplūdimių morfometriniai rodikliai išliko beveik nepakitę. Ypač maži pokyčiai

užfiksuoti Kuršių nerijos krante. Anksčiau pateikti duomenys rodo, kad visame Baltijos jūros

Lietuvos krante vidutiniai paplūdimių morfometriniai rodikliai išliko beveik nepakitę. Ypač maži

pokyčiai užfiksuoti Kuršių nerijos krante. Šiek tiek didesni pokyčiai užfiksuoti žemyno kranto

paplūdimuose, kur krantas įvairesnis tiek litologine sudėtimi, tiek antropogeninės įtakos mastais.

Atlikta 1993–2008 m. lyginamoji paplūdimio morfometrinių rodiklių analizė parodė, kad tiek

žemyno kranto, tiek Kuršių nerijos vidutiniai paplūdimių morfometriniai rodikliai per 15 metų

praktiškai nepakito. Toks jų stabilumas laike paaiškinamas šitaip: – žemyno krante, kur vyrauja

kranto linijos regresija, paplūdimio morfometriniai rodikliai išlieka mažai pakitę ardomo

kopagūbrio sąskaita, t. y., atsitraukus kranto linijai ir sumažėjus paplūdimio pločiui bei aukščiui,

pradedamas stipriai ardyti kopagūbris. Jam traukiantis paplūdimys vėl praplatėja ir paaukštėja.

Kuršių nerijos krante, kur vyrauja kranto linijos transgresija, paplūdimio morfometriniai rodikliai

išlieka mažai pakitę dėl kopagūbrio priaugimo, t. y. kranto linijai stumiantis jūros pusėn didėja

paplūdimio plotis ir aukštis, kartu vyksta aktyvi smėlio akumuliacija kopagūbrio vakarinėje

papėdėje. Kopagūbrio šlaitui stumiantis jūros pusėn ar papėdėje formuojantis embrioninėms

kopoms, paplūdimys vėl susiaurėja ir pažemėja. Pažymėtina, kad paplūdimių kvazistabilumas laike

išryškėja tik analizuojant suvidurkintus daugiamečius matavimų duomenis pakankamai ilgiems

(Lietuvos atveju – žemyno krantas, Kuršių nerijos krantas) kranto ruožams. Analizuojant

daugiamečius paplūdimių morfometrinių rodiklių pokyčius trumpesniuose kranto ruožuose

nustatyta, kad atskiruose ruožuose paplūdimio morfometriniai rodikliai gali labai kisti. Didžiausi

paplūdimio morfometrijos pokyčiai užfiksuoti tuose kranto ruožuose, kuriuose yra didesnė kranto

morfolitologinė įvairovė bei aktyvi antropogeninė veikla. Ypač tai ryšku žemyno jūriniame krante.

(Jarmalavičius ir kt.., 2011).

25

Apibendrinant galima teigti, kad near išsamiai literatūros apie pajūrio išsaugojimą vienoje

vietoje todėl buvo nuspręsta susisteminti informaciją pasirinkta tema.

26

2. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas – įvertinti saugomų Lietuvos pajūrio teritorijų būklę ir atlikti aplinkosaugos

priemonių analizę Lietuvos pajūrio akvatorijos gerinimui.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti konvencines priemones, taikomas Baltijos jūrai (ir Lietuvos pajūriui) išsaugoti.

2. Išsiaiškinti išorinių veiksnių įtaką Lietuvos pajūriui ir identifikuoti svarbiausiais problemas

saugomose pajūrio teritorijose (Kuršių nerijos nacionaliniame parke, Pajūrio regioniniame

parke ir Nemuno deltos regioniniame parke).

3. Atlikti aplinkosaugos priemonių palyginamąją analizę Baltijos pajūrio teritorijos valstybėse

ir atrinkti veiksmingiausias teritorijos saugojimo ir naudojimo priemones.

4. Apibendrinti Lietuvos pajūrio teritorijos apsaugai gresiančias problemas ir aptarti

aplinkosaugos priemonių veiksmingumą.

27

3. TYRIMO METODIKA

Darbo metodikai buvo naudojama mokslinės literatūros šaltinių loginė analizė,

sintezė, indukcija ir dedukcija, grafinis vaizdavimas, dokumentų analizė, apibendrinimo metodas,

palyginamoji analizė, apklausa – anketavimas (ekspertų apklausos metodas).

Vienas iš dažniausiai naudojamų metodų yra apklausų metodas, kai siekiama sužinoti,

kaip visuomenė vertina aplinkos kokybę, kokie jos elementai visuomenei yra svarbūs, kokius

kokybę įtakojančius veiksnius žmonės išskiria kaip svarbiausius. Ekspertinis vertinimas

suprantamas kaip apibendrinta ekspertų grupės nuomonė, kurios gavimui pritaikomos specialistų-

ekspertų žinios, patirtis ir intuicija. Ekspertu vadinamas specialistas, turintis tam tikros srities žinių

ir patyrimo (lot. exppertus – patyręs). Ekspertinis metodas tinka tais atvejais, kai labai sudėtinga

arba praktiškai neįmanoma pritaikyti objektyvius skaičiuojamuosius ar empirinio tyrimo metodus.

Apklausa buvo vykdoma 2013 m. gruodžio mėn. Surinktos ir išanalizuotos 104

anketos. Apklausoje dalyvavo vakarų Lietuvoje dirbantys specialistai, kurie dirba Palangos,

Klaipėdos, Kretingos, Klaipėdos rajono savivaldybėse. Anketoje buvo pateikiama 15 klausimų. Visi

gauti duomenys – atsakymai buvo susisteminti ir įvertinti, suformuluotos specialistų pastabos ir

įžvalgos.

Tyrimo metu buvo atliekama norminių aktų, mokslinių šaltinių ir dokumentų analizė,

padaromos išvados. Literatūros apžvalga yra fundamentalus tyrimo metodas, naudojamas visose

tyrimų srityse, gautas rezultatas – saugomų teritorijų bei pajūrio teritorijos būklės palyginamoji

analizė Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalyse. Išanalizavus norminius dokumentus bei ekspertų anketas

apibendrinimo metodu buvo sudaryta SSGG analizė – pateikiama lentelėje. Taip pat išanalizuotos

įvairios paramos priemonės, gautos Lietuvos pajūrio aplinkos gerinimui ir išsaugojimui per

pastaruosius 5 metus.

Tyrimo objektas – Baltijos jūros pakrantė.

28

4. BALTIJOS JŪROS LIETUVOS PAJŪRIO APLINKOTVARKA

4.1. Saugomų teritorijų pajūrio regione vertinimas

Lietuvos pajūrio teritorija turi tris Lietuvai svarbias teritorijas: Kuršių Nerijos

nacionalinį parką, pajūrio regioninį parką, Nemuno Deltos regioninį parką. Bendras požymis tas,

kad visos šios teritorijos yra įtrauktos į Baltijos jūros saugomų teritorijų sistemą – HELGOM, kuri

įkurta 1974 m.

Kuršių Nerijos nacionalinis parkas įsteigtas 1991 metais, kurio bendras plotas 26,5 tūkst.

ha. 36,9 % sudaro sausuma, o 63,1 % – vandenys. Tai 97 km siaura aukštų kopų ir tamsaus miško

juosta, kuri tęsiasi nuo Kopgalio iki Kranto (Zelenogradsko). Šiaurinė 52 km ilgio ir 9970 ha ploto

dalis nuo Nidos iki Smiltynės priklauso Lietuvai, o likusioji pietinė dalis – Kaliningrado sričiai.

Nacionalinio parko tikslas – išsaugoti Kuršių nerijos didįjį kopagūbrį su pustoma kopomis

Agilos – Naglių ruože, senomis parabolinėmis kopomis prie Juodkrantės, pajūrio ir pamario palves,

po smėliu atsidūrusius senuosius miško dirvožemius, apsauginį pajūrio pylimą, etnografines žvejų

sodybas, senąsias vilas, propaguoti aplinkosaugos idėjas, Kuršių nerijos gyventojų dvasinį ir

materialinį paveldą, plėtoti parko teritorijoje tradicinę veiklą: žuvininkystę, poilsiautojų

aptarnavimą, miškininkystę. Tiek šiaurinė, tiek pietinė Kuršių nerijos dalys paskelbtos valstybiniais

nacionaliniais parkais.

Šiandieninis Kuršių nerijos kraštovaizdis – ne šiaip sau sukultūrinta gamtinė aplinka. Jis

gerai apmastytos viso XIX šimtmečio žmonių veiklos palikimas, sukurtas gelbstint save nuo žūties

smėlio audrose. Tai žmogaus išmintimi ir rankomis, panaudojant vėją bei augalus ir taisant savo

ankstesnes elgsenos gamtoje klaidas, ekstremaliomis aplinkybėmis suformuotas palankiausias

gyventi, dirbi ir ilsėtis kraštovaizdis. Tai bene labiausiai saugotina kultūros paveldo teritorinė

vertybė mūsų šalyje. Kuršių nerijos nacionalinis parkas susikirstytas pagal zonas (4.1 pav.).

29

4.1 pav. Nacionalinio parko zonavimas (sudaryta autorės pagal: Lietuvos…, 2004)

Kuršių Nerijos nacionalinis parkas patenka į pasaulio paveldo UNESCO (1972 m.)

teritorijas, bei į NATURA 2000 teritorijų tinklą Lietuvoje. Saugomų buveinių tipai Kuršių nerijos

nacionaliniame parke: 1150 Lagūnos, 2110 Užuomazginės pustomos kopos, 2120 Baltosios kopos,

2130 Pilkosios kopos, 2140 Kopų varnauogynai, 2170 Kopų gluosnynai, 2180 Medžiais apaugusios

pajūrio kopos, 2190 Drėgnos tarpkopės, 2030 Pajūrio smėlynų tyruliai (Natūra..., 2012).

Pajūrio regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos –

Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių

įsteigimo“, siekiant išsaugoti žemyninio pajūrio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros

paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Regioninio parko plotas – 5870 ha. Regioninio

parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr.

490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“, yra išsaugoti Lietuvos pajūrio žemyninės dalies

kraštovaizdį su pajūrio pakrantės kopų juosta, Didžiuoju ir Mažuoju pajūrio skardžiais, jūrinės

lygumos Placio ežeru, litorininės jūros suformuotu Nemirsetos kopagūbriu ir pajūriniais

žemyniniais skardžiais, jūrinius riedulynus, etnografinį Karklės kaimą. Pajūrio regioniniame parke

galima rasti gamtos vertybių (jūriniai riedulynai, aukščiausias skardis Lietuvoje – Olando kepurė

iškilusi 24 metrai virš jūros lygio, kt. vertybės), gausu kultūros paveldo vertybių (senos sodybos,

kavinaitės, karčiamos, mokykla ir kt.) (Pajūrio..., 2013).

Nemuno Deltos regioninis parkas įkurtas Pamario krašte. Kraštovaizdį sudaro pagrindinės

atšakos Atmata ir Skirvyte bei jų apsupta sala Rusne. Šį kraštovaizdį kuriantis vanduo – tai

įvairiapusis susipynusių upių, ežero – lagūnos Krokų lankos ir daugybės kitų mažesnių ežerų

žaidimas. Ypač didelių pavasarinių potvynių metu regioninis parkas suteikia nepamirštamų

Nacionalinio

parko zonos

Rezervatai

24% teritorijos (Naglių ir

Grobšto

rezervatai).

Draustiniai

(Parnidžio, Karvaičių,

Juodkrantės ir

Lapnugario).

Apsauginė

zona

(Teritorijos prie

Nidos

gyvenvietės ir

Kopgalyje).

Rekreacinė

zona (Gyvenviečių,

miško, pajūrio,

paamario kopų bei

pliažų

teritorijos).

Gyvenamoji

zona (Nidos, Preilos,

Pervalkos,

Alksnynės,

smiltynės

gyvenvietės).

Ūkinė zona

30

įspūdžių: didžiulės apsemtos deltos pievos, pilnos retų vandens paukščių. Delta yra įžymi tuo, kad

čia gausu retų perinčių paukščių, bei svarbi kaip poilsio vieta keliaujantiems sparnuočiams. Pagal

Ramsaro konvencijos kriterijus 1993 metais ji buvo įtraukta į tarptautinės reikšmės drėgnų vietovių

sąrašą. Čia nedideliame plote kopose ir smiltpievėse auga 7 Lietuvos raudonosios knygos rūšys; 5

retos ir nykstančios rūšys bei 2 bendrijos. Iki 1963 m. pradinės melioracijos čia augo viksvynų,

dryžutynų, pašiaušėlynų plotai. Tada buvo inventorizuota augant apie 360 pievų augalų rūšių, šiuo

metu inventorizuota augant apie 250 rūšių (viso Lietuvos užliejamosiose pievose auga apie 430

augalų rūšių). Nemuno Deltos regioninis parkas priskiriamas tarptautinės svarbos šlapžemių

RAMSAR (1971 m.) saugomoms teritorijoms. Beveik visa Nemuno deltos regioninio parko

teritorija, išskyrus apskalautų moreninių pakilumų paviršius, yra paveikta įvairaus amžiaus

pelkėdaros procesų. Pagrindiniai parko aukštapelkiniai – žemapelkiniai kompleksai yra šie:

Aukštumalos pelkė (3018 ha, faktiškai nepažeista – 1017 ha), Rupkalvių pelkė (3410 ha, faktiškai

nepažeista – 166,7 ha), Medžioklės pelkė (1450 ha, faktiškai nepažeista – 208,1 ha), Berštų pelkė –

517 ha, Leitgirių pelkė – 166 ha. Labai vertingos deltos aukštapelkės sukuria sąlygas augti

unikalioms augalų bendrijoms, nes tai yra vienintelė tokio tipo deltinės aukštapelkės Lietuvoje

(Nemuno..., 2013).

Apibendrinant galima teigti, kad visos pajūryje saugomos teritorijos gausiai lankomos

turistų pavasario ir vasaros metu, ypač organizuojamos moksleivių pažintinės ekskursijos po

unikalias, nepažeistas vietoves. Paruošti stendai, vizualinė informacija, gido paslaugos padeda

labiau pažinti saugomas teritorijas. Visose šiose teritorijose stengiamasi kiek galima daugiau

išsaugoti natūralų gamtos grožį ir leisti tuo grožėtis atvykstantiems turistams.

4.1.1. Svarbiausios problemos saugomose pajūrio teritorijose ir išorinių veiksnių įtaka

Lietuvos pajūriui

Greita ekonominių socialinių sąlygų kaita, įtakoja saugomų teritorijų būklę, iškelia naujas

problemas. Daugiausia problemų šiuo metu kelia privačios žemės nuosavybės atsiradimas

saugomose teritorijose ir patirties sureguliuoti privačių asmenų veiklą stoka. Dauguma naujųjų

žemės savininkų turi vienintelį interesą – pasistatyti gyvenamąjį namą, vasarnamį ar kuo skubiau

iškirsti mišką. Pagrindinės Lietuvos saugomų teritorijų sistemos problemos: (Saugomos..., 2005)

teritorinio planavimo dokumentų trūkumas. Tik nacionaliniai parkai turi patvirtintas

planavimo schemas. Daugelio regioninių parkų planavimo schemos parengtos, bet nepatvirtintos.

Trūksta direkcijų ekonominės veiklos planų.

31

nepakankamas veiklos saugomose teritorijose finansavimas. Dabartiniai finansavimo

šaltiniai ir jo apimtys neužtikrina saugomoms teritorijoms keliamų uždavinių realizavimo, nesudaro

prielaidų įgyvendinti būtinas apsaugos ir tvarkymo priemones, negarantuoja tinkamo uždarbio

saugomų teritorijų direkcijų specialistams.

žemės privatizavimo proceso reguliavimas. Tai viena sudėtingiausių ir skaudžiausių

problemų, pirmiausia nacionaliniuose parkuose, kuriuose privati nuosavybė yra nepageidaujama.

Tik Kuršių nerijos ir rezervatų žemė yra išimtinė valstybės nuosavybė.

neužtikrinamas nustatytas saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimas.

Tebevykstant žemės reformai, keičiantis socialiniams santykiams, susiduriant su privačios

nuosavybės, asmeninių interesų reguliavimu, trūkstant teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų,

sunku užtikrinti nustatytą apsaugos ir naudojimo režimą.

nepakankamas rekreacinės infrastruktūros formavimas nacionaliniuose ir regioniniuose

parkuose. Sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, visuomenės poreikiams yra vienas iš nacionalinių

ir regioninių parkų steigimo tikslų. Rekreacinės infrastruktūros sukūrimas yra vienas iš būdų

sureguliuoti lankytojų srautus.

nepalankus saugomų teritorijų įvaizdis. Į saugomas teritorijas daugeliu atvejų vis dar

žiūrima, kaip į totalinio draudimo sistemą, tuo tarpu per mažai gilinamasi į jų teikiamą naudą.

kompensacijų už apribojimus sistemos nebuvimas. Kompensacijų mechanizmo už

veiklos apribojimus sukūrimas ir praktinis įgyvendinimas galėtų sustiprinti gyventojų pasitikėjimą

saugomomis teritorijomis, pašalintų dabar taip plintančių nepagrįstų gąsdinimų galimybes.

neužbaigta formuoti kultūrinių saugomų teritorijų, pirmiausia istorinių nacionalinių

parkų sistema. Siūloma įsteigti keletą istorinių nacionalinių parkų (Kernavės, Vilniaus ir Kauno

senamiesčių).

Principingų aplinkosaugos darbuotojų ir žiniasklaidos dėka, taip pat tobulėjant teisės

aktams, sukuriant teritorijų planavimo dokumentų sistemą, atsiranda ir teigiamų tendencijų, keičiasi

požiūris į veiklos reguliavimą saugomose teritorijose. Prieš įsigydami žemę, mišką saugomose

teritorijose žmonės iš anksto domisi, kas bus leidžiama, kas ne. Išsaugojimo sistema tampa vis

sudėtingesnė ir dar labiau išvystyta. Saugomos teritorijos palaipsniui tampa integruota gamtosaugos

(aplinkosaugos) dalimi, jų tvarkymas neatskiriamas tiek nuo bendrojo šalies (subalansuotosios

plėtros), tiek ir nuo žemėnaudos ar ūkių sektorių politikos, ūkio sektorių planavimo, tuo labiau nuo

regioninio planavimo. Kai kurios problemos per pastaruosius metus išspręstos (Saugomos..., 2012).

Išoriniai veiksniai kaip gaisrai, audros, žmonių tyčinė veikla taip pat daro didelę įtaką

saugomoms teritorijoms. Gamtos tyčinis niokojimas pražudo augaliją, išardo gyvūnijos buvimo

vietas, urvus ir kt. Gamtos stichijos – sugriauna unikalų gamtos buvimą.

32

4.2. Baltijos pajūrio išsaugojimas

4.2.1. Latvijos pajūrio apsaugos problemos

Daugiau nei trečdalį 1836 kilometrų ilgio Latvijos sienos sudaro siena su Baltijos jūra.

Latviai skiria dvi „jūras“: vadinamąją Didžiąją jūrą – atvirą Baltijos jūros pakrantę Kuržemės

vakaruose, ir Mažąją jūrą – Rygos įlanką. Didelės vertybės: unikalios Randų pievos Ainažų krašte,

neužšąlantys, modernūs Ventspilio ir Liepojos uostai. Mažosios ir Didžiosios jūros susitikimo vieta.

Kolkos švyturys yra vienintelė Latvijos jūros sala. Latvijos žvejų kaimai – neįprasti savo

architektonine statyba ir patrauklia kultūrine aplinka, kai kurie jau apleisti, bet kai kurie dar išlikę.

Latvijos kurortiniai miestai: Papė, Liepoja, Jūrkalnė, Ventspilis, Kolka, Talsai, Kuldyga, Jarmala,

Rundalė, Ryga. Lietuvoje sunku rasti tokią vietą pajūryje, kad būtum vienas, apsuptas tik laukinės

gamtos ir šėlstančios arba ramiai krantus skalaujančios jūros. O beveik visas Latvijos pajūris – tai

ne vieną dešimtį kilometrų besidriekiantys laukiniai paplūdimiai vakarinėje mūsų kaimynės dalyje,

vadinamoje Kuržemėje (Latvijos..., 2013).

Latvijoje pajūrio apsaugą reglamentuoja – Jūrų aplinkos apsaugos ir valdymo įstatymas, kurį

priėmė seimas ir pasirašė prezidentas. Įstatymas įsigaliojo 2011 metais sausio 1 dieną, nes buvo

atlikta daug pakeitimų. Šio įstatymo tikslas yra užtikrinti, Latvijos jūros aplinkos apsaugą ir

valdymą, siekiant: pasiekti ir išlaikyti gerą aplinkos būklę; skatinti jūrų ir tausų ekosistemoms;

skatinti aplinkos valdymą ir gerą aplinkos būklę reikalingų priemonių įtraukimo į politikos

dokumentų ir įstatymų bei taisyklių, poveikio jūros aplinkai taikymo sritį; skatinti įpareigojančių

tarptautinių susitarimų rinkinį jūrų aplinkos apsaugos ir jūrų išsaugojimo ir tvaraus naudojimo

tikslus. Latvijos išskirtinė ekonominė zona yra: tyrinėti suverenias teises, saugoti ir valdyti jūros

dugną, gamtinius išteklius, jūros dugno gelmes ir vandens naudojimą bei valdyti šiuos išteklius.

Taip pat kiti veiksmai, kurie reikalauja išskirtinės ekonominės zonos: žvalgybos ir eksploatacijos,

įskaitant bangų gaminimą, srovių ir vėjo energiją. Išimtine teise siekiant sukurti ir įdiegti dirbtinių

salų struktūras ir įrangą, reikalingi tirti gamtos ištekliai, viešieji pirkimai ir kitos veiklos. Taip pat

svarbu stebėti dirbtines salas, jų struktūrą bei įrenginių statybą, montavimo ir naudojimo darbus.

Išimtinė jurisdikcija dėl jūros aplinkos apsaugos ir išsaugojimo, jūrų mokslo, dirbtinių salų, taip pat

pastatų ir įrenginių statybos, montavimo ir naudojimo; kitos teisės, numatytos Jūros aplinkos

apsaugos ir valdymo įstatyme ir 1982 Jungtinių Tautų konvencijos dėl jūrų teisės (Latvija..., 2013).

Latvija bendradarbiauja su Europos Sąjungos valstybės narėmis ir, jei įmanoma, su kitomis

šalimis, kurios turi jurisdikciją Baltijos jūrų vandenyse. Jos siekia: skatinti nuosekliai koordinuoti

33

jūros strategijas, siekiant jas plėtoti ir įgyvendinti visame Baltijos jūros regione; koordinuoti

aplinkos būklės vertinimo metodus jūrų aplinkos apsaugos tikslų ir susijusių rodiklių, skirtų jūrų

aplinkos monitoringo programai nustatyti, taip skatinti metodų plėtrą visame Baltijos jūros regione

ir stebėti naudojimą bei palyginti stebėsenos rezultatus; skatinti suderintos programos priemones

gerai ekologinei būklei kūrti ir įgyvendinti Baltijos jūros regione. Regioninis bendradarbiavimas yra

Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija (HELCOM) ir kitų regionų bendradarbiavimas per

institucijų sistemą, įskaitant Europos Sąjungai nepriklausančias šalis. Aplinkos apsaugos ir

regioninės plėtros ministerija ir kitos kompetentingos institucijos suteikia galimybę dalyvauti

Latvijai tarptautinių organizacijų ir regioninio bendradarbiavimo institucinėje sistemoje. Latvija gali

vykdyti jūrų aplinkos apsaugą ir jūrų naudojimą. Jei Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės plėtros

planavimo dokumentų numatytos priemonės gali turėti reikšmingos įtakos Latvijos jūros aplinkos,

įskaitant jūros saugomų teritorijų, Latvija gali kreiptis į šias organizacijas ir institucijas, siekiant

priimti sprendimus dėl jūrų ekosistemų išsaugojimo ar atkūrimo būtinų priemonių. Numatomi

projektų planų įgyvendinimai ir geros aplinkos būklės pasiekimas iki 2020 m. (Latvijos..., 20013).

Pagrindinė problema ir tikslas Latvijos pajūryje – smarkiai pagerinti aplinkos būklę, išplėsti

saugomas teritorijas, labiau skirti dėmesio pajūrio tvarkymui.

4.2.2. Estijos pajūrio išsaugojimo problemos

Estija – valstybė Europos šiaurės rytuose, prie Baltijos jūros rytinio kranto. Estijos pakrantės

ilgis 685 m. Į labai vingiuotą pakrantę įsiterpia įlankos: Pernu, Hapsalus, Pakris, Muga, Kunda,

Narva ir kitos. Didesni pusiasaliai: Pakris, Vymsis, Vergis, Surupis. Šiaurėje krantai uolėti, statūs, o

vakaruose žemi, akmenuoti, kai kur smėlėti. Valstybei priklauso keliolika salų ir šcherų. Didesnės iš

jų: Sarema, Hijuma, Muhuma, Vormsis. Salos užima beveik 10 % šalies teritorijos. Vidutinis reljefo

aukštis apie 50 m; vyrauja žemumos. Ir šiaurės, ir vakarų Estijos žemumos yra pelkėtos, labiau

apgyvendintos tik pakrantėje. Į šiaurės pajūrio žemumą yra įsiterpusi Tamsalu aukštuma.

Vakariniame Peipaus krante plyti to paties vardo žemuma. Į Tartu miesto pusę tęsiasi Ugandžio

plynaukštė. Aukščiausias kalnas – Sur Munamegis (318 m) – yra Hanijos aukštumoje, šalies

pietryčiuose. Į vakarus nuo jos – Karulos aukštuma (iki 137 m). Vandeningiausia upė Narva teka

Estijos – Rusijos pasieniu. Ilgiausios upės: Emajegis (218 km), Pernu (144 km), Peltsama (135 km).

Estijoje yra daugiau kaip 1500 ežerų. Didžiausias iš jų – Peipus (rusai vadina Čudu). Gerokai

mažesnis – Vertsjervo ežeras. Didžiausias tvenkinys – Narvos. Klimatas pereinantis iš jūrinio į

žemyninį. Vidutinė sausio temperatūra -5 °C šalčio, liepos 16 °C šilumos. Salose būna šilčiau.

34

Šiaurėje per metus iškrinta beveik 700 mm kritulių. Estijos kurortai: Pernu – Estijos vasaros sostinė,

Haapsalu, Ontikos pakrantė, Narva – Joesuu, Võsu-Kasmu (Jūrinės..., 2012).

Jūros pakrantės išsaugojimui Estijoje labai svarbus dokumentas – konvencija MARPOL

73/78 priimta 2012 metais. Ji pabrėžia, kad labai svarbu, kad nafta, mazutas, neapdorotoas aliejus,

naftos tanklaiviai neterštų Baltijos jūros bei Baltijos jūros pakrančių. Platus jūrų arba pakrančių

taršos avarinis planas pateikiamas išsamiai išanalizuotas. Jis stebimas ekstremalių situacijų valdymo

Baltijos jūros zonoje ir Estijos pakrantėje. Labai svarbus naftos ir naftos produktų išsiliejimas ant

kranto, kurių likvidavimas yra techniškai sudėtingas ir daug laiko ir išteklių reikalaujantis procesas,

dėl savo didelės žalos gamtai. Avarinio planavimo veikla apima šio plano tikslams plačius jūros ir

pakrančių plotus. Nagrinėjami taršos lokalizavimo ir likvidavimo susiję klausimai, įskaitant ir

atliekų tvarkymo koordinavimą organizavimas ir reabilitacija aplinkai. Šiame dokumente labai

svarbus pakrančių valymas, tikrinimas taršos. Pajūris labai prižiūrimas, kad nekeltų pavojaus

žmogaus sveikatai ir gyvybei. Labai svarbu, kad negaištų gyvūnai, jei gaišta gyvūnai pajūrio

teritorijoje – tai iškart imamasi griežtų ir veiksmingų valymo darbų (Estija..., 2013).

Pagrindinė Estijos pajūrio problema ir tikslas – išsaugoti jūros pakrantę nuo taršos, kad

nekiltų pavojus Baltijos vandenims, Baltijos pakrantei, taip pat žmogaus sveikatai ir gyvybei.

4.2.3. Lietuvos pajūrio išsaugojimas

Didžiausia parama Lietuvos pajūriui gaunama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Dideles lėšas skiria ir kurortinių miestų savivaldybės, bei surenkamos lėšos per masinius renginius

ar akcijas. Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų parama Lietuvos aplinkosaugai 2004

metais skyrė 8,3 mln. litų. Iš šios paramos didžioji dalis teko Baltijos pajūriui – net 5,6 mln. litų.

Didžioji Baltijos pajūriui patvirtintos paramos dalis teko paplūdimiams ir apsauginiam paplūdimio

kopagūbriui atkurti ir tvarkyti žemyninėje kranto dalyje, nes šis ruožas ilgą laiką nebuvo

kompleksiškai tvarkomas. ES struktūrinių fondų lėšos taip pat buvo panaudotos Kuršių Nerijos

paplūdimiams ir apsauginiam kopagūbriui atkurti ir tvarkyti. 2005 metais gauta ES parama 2005 –

2008 metų projektui „Pajūrio bioįvairovės išsaugojimui Lietuvos pajūryje“ – 321 023 eurų. Projekto

metu padaryti būtini kirtimai baltosiose kopose (išvalyta 1000 ha tarp Karklės ir Nemirsetos),

įrengta srautus reguliuojanti infrastruktūra: takai, atitvarai, informaciniai stendai lankytojams.

Paruošta ir pastatyta 10 dirbtinio perėjimo platformų baltauodegiams ereliams ir juodiesiems

pesliams (7 Kuršių Nerijoje ir 3 Pajūrio regioniniame parke). Parengti 5 gamtotvarkos planai

Pajūrio regioniniame parke ir Kuršių Nerijos nacionaliniame parke visoms Europos mastu

nykstančioms buveinėms išsaugoti bei juos suderinti su atsakingomis institucijomis. Teršiančių,

35

niokojančių piktavalių Lietuvos pajūryje taip pat netrūksta, bet tam skiriamos labai didelės baudos

ir skiriamos didelės lėšos pajūriui prižiūrėti, saugoti bei tvarkyti. Pajūrio tvarkymo darbai ir lėšų

panaudojimas apima: kopų sutvirtinimus, smėlio papildymus paplūdimiuose, didinami ir lyginami

paplūdimiai, valomi, renkamos šiukšlės paplūdimiuose ir miškuose, valomos pakrantės nuo

dumblo, atliekų, atliekų tvarkymas rūšiavimas ir išvežimas ir kt. darbai. Sutvarkomi, atstatomi

paplūdimiai nuo uraganų, vėtrų padarytos žalos (Euroepan..., 2005)

2012 – 2013 metais buvo rengiamas pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių

rekreacijos planas, patvirtintas 2011 m. liepos 28 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-601, kurį

finansavo ES struktūrinių fondų lėšos. Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas

– vienas svarbiausių dokumentų, nustatančių žemės naudojimo režimą pajūrio juostos žemyninėje

dalyje. Projektas numatė šių paplūdimių – nuo Klaipėdos uosto šiaurinio molo iki Latvijos

Respublikos valstybės sienos – tvarkymo, naudojimo ir apsaugos priemones; pajūrio kraštovaizdžio

išsaugojimą, reguliuoti turistų srautus, sudaryti palankias sąlygas visuomenei naudotis pajūrio

gamta ir kultūros objektais. Žemyninė pajūrio juosta sausumoje apima teritoriją nuo Klaipėdos

šiaurinio molo iki Latvijos Respublikos sienos, į kurią įeina kopagūbris, prieškopė, klifas ir

paplūdimys. Tai vakarų Lietuvos teritorija, patenkanti į Klaipėdos (75,41 ha), Palangos (858,12 ha)

miestų ir Klaipėdos rajono (364,21 ha) savivaldybių teritorijas. Į teritoriją tarp Klaipėdos miesto ir

senosios Palangos įeina dalis Pajūrio regioninio parko. Projekto partneriai: Klaipėdos, Klaipėdos

rajono, Palangos, Neringos miestų savivaldybių, Kuršių nerijos nacionalinio parko bei Pajūrio

regioninio parko administracijos. Pagrindinis projekto tikslas – užtikrinti subalansuotą kranto

juostos plėtrą, išsaugant ateities kartoms vertingiausią Lietuvos kraštovaizdžio komponentą –

Baltijos jūros pakrantės juostą. Pakrantės zonoje aptinkami svarbūs gamtiniai ištekliai, turintys

ekonominę, rekreacinę, estetinę ir mokslinę vertę. Šie ištekliai riboti, o pati pakrantė ženkliai

vystoma ir veikiama vis intensyvėjančios plėtros. Žmogaus ūkinė veikla bei gamtiniai procesai yra

vieni reikšmingiausių faktorių, sąlygojančių pastebimus ir net esminius pakitimus kranto zonoje.

Intensyvus žemės ūkis, pramonė, sausumos ir jūrų transportas, prekyba, energijos gamyba,

komercinė žvejyba, kasamo grunto laidojimas, naudingų iškasenų gavyba, povandeninių vamzdynų

ir naftotiekio tiesimas, turizmas bei rekreacija ir kiti žmogaus ūkinės veiklos segmentai daro

nuolatinį poveikį kranto zonoje vykstantiems procesams. Globaliniai klimato pasikeitimai,

dažnesnės uraganinės audros, Pasaulinio vandenyno lygio kilimas, smėlio išteklių mažinimas

skatina krantų ardymą ir neigiamai įtakoja natūralių krantosaugos procesų eigą. Todėl siekiant

užtikrinti subalansuotą kranto juostos plėtrą, išsaugant natūralius kranto zonos gamtos kompleksus

ir sukuriant racionalaus gamtinių išteklių naudojimo sąlygas buvo parengtas projektas. Jo metu

buvo planuojama 336.920 m apsauginės kopos žemyninėje dalyje ir 10.000 m apsauginės kopos

36

Kuršių nerijos dalyje sutvirtinti žabtvorėmis (2 pav.), 87.631,00 m2 apsauginės kopos žemyninėje

dalyje ir 77.000,00 m2 apsauginės kopos Kuršių nerijos dalyje sutvirtinti šakų klojiniais, 34 ha

apsauginės kopos žemyninėje dalyje ir 10 ha apsauginės kopos Kuršių nerijos dalyje apsodinti

želdiniais. Apsauginės kopos atstatymui (4.3 pav.), paplūdimio pamaitinimui bei gūbrio apsauginės

kopos papėdėje suformavimui bus atvežta 40.000,00 m3 smėlio. Taip pat planuojama nutiesti

15.000,00 m lentinių takų (4.4 pav.) žemyninėje dalyje ir 3.000,00 m lentinių takų Kuršių nerijos

dalyje, įrengti 1297,00 m medinių laiptų žemyninėje dalyje bei 202,00 m medinių laiptų Kuršių

nerijos dalyje (4.5 pav.). Projekto metu buvo numatyta pastatyti 53 informacinius stendus, parengtas

ir išleistas leidinys „Lietuvos Baltijos pajūrio atkūrimas ir išsaugojimas “(4000 vnt.) bei mokslinė

studija „Smėlio panaudojimo galimybių ir hidrotechninių įrenginių taikymo tikslingumo

krantotvarkoje įvertinimas“ (Euroepan..., 2000).

4.2 pav. Pasiruošta kopų sutvirtinimui 4.3 pav. Nauji takai kopose

(Autorės nuotraukos) (Autorės nuotraukos)

4.4 pav. Kopų išvalymas 4.5 pav. Aikštelių sutvarkymas

(Atorės nuotraukos) (Autorės nuotrauka)

Klaipėdos apskrities viršininko administracija įgyvendindama projektą „Lietuvos Baltijos

pajūrio juostos atkūrimas ir išsaugojimas“ šiuo metu jau yra įvykdžiusi septynis viešųjų pirkimų

konkursus, iš kurių su keturiais paslaugų bei rangos darbų tiekėjais jau yra pasirašytos sutartys.

Projektas puikiai įgyvendintas ir turi teigiamą poveikį aplinkai bei regiono plėtrai. Įgyvendinus

projektą buvo sustabdytas pajūrio paplūdimių ir kopų degradavimo procesas, stabilizuotas

37

apsauginės kopos natūralaus priauginimo smėliu procesas, apsaugoti pajūrio kraštovaizdžio

komponentai nuo stipraus antropogeninio poveikio poilsio sezono metu, bei nuo pavojingų gamtos

reiškinių, tokių kaip audros, potvyniai, uraganai, stiprus vėjas ir pan.. Švari ir atstatyta aplinka

(išsaugotas unikalus Lietuvos kraštovaizdis) bei sutvarkyta pajūrio juostos infrastruktūra pagerino

rekreacijos ir turizmo sąlygų plėtojimą teritorijoje, pagerėjo rekreacinės aplinkos bei pačių

rekreacinių sąlygų kokybė, kas teigiamai įtakoja regiono plėtrą. Kiekvienais metais bandoma ieškoti

ir gauti lėšų pajūrio sutvarkymui po žiemos.

4.2.4. Veiksniai, darantys neigiamą poveikį pajūriui

Gamtos jėgos, bei žmogaus tyčinė veikla turi didelę įtaką Lietuvos pajūriui. Pirmas pavojus

nuo kurio kartais neįmanoma apsisaugoti tai gamtos stichijos (audros, uraganai, uraganiniai vėjai,

potvyniai). Lietuvos pajūrį gamtos stichijos pasikartoja į metus ar kelis metus kartą. Dažniausiai

didelę žalą padaro uraganiniai vėjai, audros, uraganai. Tuo metu didžiausia žala būna kopų

nuardymas, medžių ir krūmų išlaužymas, šiukšlių prinešimas, iš jūros prinešama daug atliekų bei

šiukšlių. Vanduo smarkiai nuardo kopas bei susiaurina paplūdimius. Net pusė paplūdimyje esančio

smėlio visada nuplaunama. Taip pat kiekvieną kartą po audrų ar uraganinių vėjų visada sulaužomas

tiltas pėstiesiems, sulaužomi laiptai, nusileidimo takai iš kopų link jūros bei pripustoma smėlio ant

priėjimų prie jūros. Audros metu didžiulės bangos ir duobės jūros labai pavojingos žmonių gyvybei.

Daugelis turistų labai džiaugiasi audros metu kad gali grožėtis tokiu gamtos žaismu bei specialiai

važiuoja prie jūros, kad galėtų įamžinti gamtos stichiją fotoaparatu. Dažniausiai tokiu metu visi

priėjimai prie jūros būna užtverti juosta, uždaromi, norint apsaugoti žmones nuo nelaimės. Ypač

būna sustiprintas gelbėtojų budėjimas bei aplinkosaugininkų budrumas ir aktyvumas, stebėjimas.

Visi būna pasiruošę įvairiems veiksmams.

Kitas labai svarbus veiksnys – gaisrai pajūrio miškuose, kopose, pajūrio gyvenvietėse.

Gaisrai ypač gausūs vasaros metu, labiausiai kai karšta ir sausa. Tuo metu labai populiaru deginti

laužus, kepti kepsnius gamtoje ir dėl neatsakingų veiksmų vyksta gaisrai. Gaisrai taip pat vyksta

nuo neatsakingų poilsiautojų numestų nuorūkų. Kur sausa – gaisras išplinta akimirksniu ir kitą kartą

baigiasi tragedija. Saugomose teritorijose jau ne pirmus metus dėl neatsakingų veiksmų išdega virš

100 ha miško. Svarbi saugoma teritorija – Kuršių Nerijos nacionalinis parkas nuo neatsakingų

veiksmų išdega jau antrą kartą. 2006 metais gaisro metu išdegė 230 ha teritorija. Įvykęs gaisras

šiomis dienomis (2014 metų balandžio mėnesį) sudegino 130 ha teritoriją (4.6 pav.). Stambūs

38

žvėrys spėjo išsigelbėti, bet kalbant apie smulkią gyvūniją ir augaliją – didžioji dauguma sudegė

(4.7 pav.).

4.6 pav. Išdegusi Kuršių Nerijos nacionalinio parko teritorijos dalis 4.7 pav. Gaisravietė

Didžiausia problema yra ta, kad nėra tinkamai pasiruošta gaisrų gesinimui. Vienas vandens

telkinys skirtas gaisrui gesinti neveikia. Sraigtasparniai negali pakilti, nes iš kelių tik vienas

tinkamas pakilimui ir pagalbai. Nėra tinkamų privažiavimų prie gaisraviečių bei trūksta specialistų

budrumo, didesnės apsaugos, stebėjimo, budėjimo rizikos atveju (kai didžiausia tikimybė gaisrų, kai

nėra lietaus ir viskas sausa ir yra didelė tikimybė gaisrui išsiliepsnoti). Tokios gamtos stichijos ir

tyčinė žmogaus veikla pražudo gamtoje gyvenančią gyvūniją, išnaikina saugotinus augalus ir jų

rūšis, bei padaro didelę žalą saugomoms teritorijoms. Tada reikia didelių lėšų miškų atsodinimui,

teritorijos sutvarkymui, o gamta praranda savo unikalumą. Gaisras įvykęs nacionaliniame parke

antrą kartą per kelis metus dėl specialistų aplaidumo nepastebėjus laiku ir prasidėjus veiksmams tik

gaisrui smarkiai įsiliepsnojus, gali grėsti išbraukimas iš UNESCO pasaulio kultūros paveldo, nes

yra netinkamai prižiūrima, saugoma ir imtasi veiksmų. Tai yra vienas iš blogiausių veiksmų kas gali

įvykti. Žmogaus tyčinė veikla kaip medžių išniekinimas, pjovimas netikslingai, šiukšlinimas – taip

pat naikina gamtą, augalų rūšis. Tik po tokių įvykusių nelaimių galvojama apie padarinius ir tada

imamasi veiksmų kaip apsisaugoti, kaip apsaugoti gamtą. Tai yra didžiausia Vyriausybės klaida –

neskiriamas dėmesys, neapgalvojamos nelaimės, neskiriamos lėšos saugumui užtikrinti. Laiku

neapgalvojama galima žala gamtai, todėl kai įvyksta kokios nelaimės būna per vėlu ir padaroma

dviguba žala tai reikalingos didesnės lėšos gamtai sutvarkyti ir atkurti.

4.2.5. Pajūrio išsaugojimo aspektai

39

Palyginus Lietuvą su Baltijos šalimis (Latvija ir Estija) pajūrio išsaugojimo (aplinkosaugos)

atžvilgiu, Lietuva turi daugiausiai dokumentų ir norminių aktų, įstatymų. Lietuvoje yra ypač

saugojama Baltijos pakrantė ir nustatyta daug apribojimų.

Atlikus palyginimą turizmo atžvilgiu, kurortinių miestų populiarumu, priežiūros ir tvarkymo

klausimais – visose šalyse dėmesys skiriamas beveik vienodai. Saugomų teritorijų sistema

Lietuvoje yra labiausiai išvystyta, Latvijoje numatoma priskirti daugiau teritorijų saugomoms

teritorijoms, o Estijoje saugomų teritorijų būklė pakankamai gera. Kurortinių miestų svarba ir plėtra

Lietuvos pajūrio teritorijoje turi didelę reikšmę valstybei, nes nuo jų sureikšminimo, tvarkymo ir

vystymo priklauso turistų apsilankymas, pajūrio garsinimas, svečių atsiliepimai bei valstybės ir

pajūrio populiarinimas pritraukti kuo daugiau turistų ir garsinti Lietuvos pajūrį bei Lietuvos

valstybę. Tokią pačią svarbą kurortiniai miestai turi ir užsienio valstybėse, nes kiekviena valstybė

stengiasi garsinti savo kurortinius miestus kuo geresne infrastruktūra, pramogomis, nuostabiais

paplūdimiais, turizmu, stengiasi populiarinti ir didžiuotis, kad valstybė yra prie Baltijos jūros ir gali

laisvai naudotis Baltijos jūros pakrante ir sulaukti kuo daugiau turistų, kurie atneša didelę naudą

šalies ekonomikai, rinkai, vietos verslininkams ir kt. Kiekvienais metais gaunama parama pajūrio

turizmo vystymui, puoselėjamos ir garsinamos saugomos teritorijos, lankytinos vietos. Išleidžiama

kuo daugiau informacinių lankstinukų, informacinių stendų, vis atnaujinama informacija

viešuosiuose internetiniuose puslapiuose. Stengiamasi kiekvienais metais pritraukti kuo daugiau

turistų susipažinti su Kuršių Nerijos nacionaliniu parku, Pajūrio regioniniu parku, kurių

autentiškumas ir natūralumas vis labiau saugomas Lietuvos valstybės. Žiūrint nelaimės atveju

(gamtos stichijų padariniais) Lietuva visada prašosi pagalbos kaimyninių šalių, nes čia trūksta

įrangos, pajėgų, karių ar savanorių. Kaimyninės šalys puikiai naudojasi tomis pajėgomis kurias turi

ir retai prašo pagalbos. Kiekvienoje šalyje vykdomas aplinkos monitoringas pagal monitoringo

numatomas programas, metų planus. Vykdomas vandens monitoringas, gyvosios gamtos,

ekosistemų, kraštovaizdžio, radiologinis, oro monitoringas. 2011 m. kovo 2 d. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 315 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2011 –

2017 metų programos patvirtinimo“. Šiuo nutarimu patvirtinta Valstybinė aplinkos monitoringo

2011 – 2017 metų programa, kuri reglamentuoja Valstybinio aplinkos monitoringo įgyvendinimo

sistemą, atitinkančią Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus aplinkos būklės matavimų kiekiui ir

kokybei bei tenkinančią svarbiausius nacionalinius informacijos apie aplinkos būklę poreikius.

Programoje apibrėžiami aplinkosauginiai tikslai ir pagrindiniai uždaviniai, kurių įgyvendinimui

būtini gamtinės aplinkos būklės stebėjimai nacionaliniu mastu, numatomi vertinimo kriterijai šiems

40

tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, jų reikšmės bei atsakingi už įgyvendinimą asignavimų

valdytojai. Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos monitoringo programoje pagrindinis dėmesys

skiriamas gamtinės aplinkos komponentų stebėsenai, uosto ir miesto pramonės poveikiui

gyvenamosioms, visuomeninės paskirties ir rekreacinėms teritorijoms. Gamtinė aplinka Klaipėdos

mieste formuoja gyvenamosios ir rekreacinės aplinkos sąlygas, turi svarbią ekologinę ir sanitarinę –

higieninę reikšmę, atlikdama pramonės taršos asimiliacinį vaidmenį. Miestas yra išsidėstęs Danės ir

Smiltelės žemupių slėniuose ir terasose, šių upių tarpupyje bei jų deltose, Kuršių marių ir Baltijos

jūros pakrantėse bei šiaurinėje Kuršių nerijos dalyje. Tai iš esmės ir sąlygoja miesto plėtrą,

kraštovaizdžio savitumo bei gamtinių vertybių buvimą ir išsaugojimą, taip pat apsprendžia miesto

erdvinį raiškumą ir jo vystymąsi. Gamtinių komponentų pokyčiai yra susiję su miesto ir uosto

plėtimusi, urbanizuotų ir natūralių teritorijų santykiu, kraštovaizdžio būklės kaita (European...,

2000).

Lyginant su kitomis Baltijos šalimis, atliekų rūšiavimui visose valstybėse skiriamas labai

didelis dėmesys, rengiami projektai, įgyvendinimo priemonės. Baltijos pajūris labai prižiūrimas ir

saugojamas visose valstybėse.

Paanalizavus bei vykdant LIFE projektą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, Estijoje jau

egzistuojančių jūrinių saugomų teritorijų ribas nutarta, kad jų keisti nereikia, tačiau jų funkcijos

buvo patikslintos remiantis surinktais naujais duomenimis ir informacija apie buveines ir rūšis.

Vykdomo LIFE projekto metu buvo atrasta naujų retų paukščių ir perėjimo vietų. LIFE projekto

metu Latvijoje, kur anksčiau jūrinių „Natura 2000“ teritorijų nebuvo, pasiūlytos naujos septynios

jūrinės saugomos teritorijos, iš kurių trys yra skirtos paukščių apsaugai, dvi – buveinių apsaugai, o

dar dvi – daugybei rūšių ir buveinių apsaugai. Lietuvoje LIFE projekto komanda pasiūlė

pakoreguoti egzistuojančių jūrinių saugomų teritorijų dydžius ir ribas bei paskirtis. Turėtų būti

įsteigta speciali teritorija apsaugoti perpelės (Alosa fallax), labai retos ir ekologiškai vertingos žuvų

rūšies, migraciją. Taip pat siūloma didelė paukščiams skirta teritorija jūroje prie Kuršių nerijos, kur

buvo stebėtos didelės žiemojančių paukčių santalkos. Projekto komanda paruošė gamtotvarkos

planus šešioms teritorijoms, po dvi kiekvienoje šalyje. Juose teritorijos yra detaliai aprašytos ir

pasiūlytos gamtotvarkos priemonės. Skirtumas tarp sausumos saugomų teritorijų, kur dažnai

taikoma aktyvi gamtotvarka (pavyzdžiui, pievų šienavimas ar ganymas) ir jūrinių teritorijų yra tas,

kad pastarosiose zonavimas ir vietiniai ekonominių veiklų apribojimai yra vienintelės taikomos

priemonės. Projekto Lietuvos teritorijose buvo pasiūlyti keli nedideli apribojimai, skirti apsaugoti

nykstančias nekomercines žuvų rūšis naudojant didesnes žvejybos tinklų akis arba prailginant

draudimus žvejoti tam tikru metu pavasarį. Gamtotvarkos planai buvo ruošiami bendradarbiaujant

su suinteresuotomis grupėmis siekiant užtikrinti pritarimą jiems ir skaidrumą parenkant teritorijas.

41

Jokių didelių apribojimų dabartinei ekonominei veiklai nėra pasiūlyta nei vienai projekto teritorijai,

bet didelio masto ateities infrastruktūros projektams (tiltams, uosto plėtimui ar vėjo jėgainėms) be

galo svarbu atlikti geros kokybės poveikio (European..., 2005).

Latvija, Lietuva ir Estija bei dar 8 narės (Danija, Islandija, Lenkija, Norvegija, Rusija,

Suomija, Švedija, Vokietija) patenka į Baltijos Jūros Valstybių Tarybą (BJVT, angl. The Council of

the Baltic Sea States) – tai neformalus regioninis politinis forumas, kurio pagrindinis tikslas –

skatinti integracinius procesus ir užmegzti glaudesnius ryšius regione. Organizacija buvo įsteigta

1992 m. Kopenhagoje. BJVT veikla aprėpia visas tarpvyriausybinio bendradarbiavimo Baltijos

jūros regione sritis, išskyrus karinę gynybą. Toks diplomatinis forumas sudaro sąlygas regiono

valstybių vadovams reguliariai susitikti, pasikeisti nuomonėmis įvairiais klausimais ir suartinti

valstybių pozicijas, parengti bendrą regiono valstybių poziciją rūpimais klausimais, skatinti imtis

veiksmų bendroms problemoms spręsti ir išsaugoti unikalų regiono identitetą. Tai savo ruožtu

padeda įgyvendinti Baltijos jūros regione Jungtinių Tautų įstatuose, Helsinkio Baigiamajame akte,

Paryžiaus chartijoje ir kituose ESBO dokumentuose įtvirtintus principus, kuriais pagal 1992 metų

steigiamąją BJVT deklaraciją pagrįsta BJVT veikla (European..., 2000).

4.3. Atliekų tvarkymas pajūrio zonoje

Norint gerinti pajūrio būklę, kiekvienais metais rengiami atliekų tvarkymo sistemos

projektai, metinis planas, kuriame numatomi planuojami darbai, įvykdymo terminai. Vykdomos

sąvartynų rekonstrukcijos schema ir vietos (4.8 pav.).

42

4.8 pav. Atliekų rūšiavimas pajūrio zonoje

Išnagrinėjus Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos situacija 2013 pirmąjį pusmetį

galime matyti, kokia buvo sukurta regioninės sistemos struktūra: (Atliekos..., 2013).

pastatytas Dumpių regioninis sąvartynas;

uždaryti, rekultyvuoti ir prižiūrimi 7 rajoniniai sąvartynai;

sutvarkyti 32 apskrities miestelių šiukšlynai (9 pav.)

statoma didžiųjų atliekų ir žaliųjų atliekų priėmimo aikštelių.

4.9 pav. Kalotės sąvartynas prieš sutvarkymą 4.10 pav. Kalotės sąvartyno pokyčiai

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą atsirado daug galimybių grąžinti aplinką, įgyvendinti

atliekų rūšiavimo programas, efektingai veikti ir gerinti gyvenimo sąlygas. Pajūrio zonoje matomas

ryškus rezultatas, įgyvendinus programas Europos sąjungos lėšomis. Pajūrio gyventojai yra labai

patenkinti galintys stebėti ryškius pokyčius pajūrio zonoje (4.10 pav.). Prieš projektą pakelės, bei

kaimų teritorijos buvo visai neprižiūrimos (4.11 pav.).

4.11 pav. Pakelės Girkaliuose prieš projektą 4.12 pav. Sutvarkytos Girkalių teritorijos

43

Baltijos pajūryje vykdomos atliekų tvarkymo programos, ypač saugomose teritorijose

neleidžiama niokoti mums turimo nuostabaus gamtos kampelio. Lietuvos pajūryje vykdoma atliekų

tvarkymo programa bei reguliariai vežamos ir rūšiuojamos šiukšlės (4.12 pav.). Lietuvos pajūris

labiausiai šiukšlinamas vasaros metu, kai jį aplanko dauguma poilsiautojų, užsienio turistų.

Kurortiniai miestai vykdo specialią priežiūrą vasaros metu ir būna tam pasiruošę, nes visada yra

laukiama didelio turistų antplūdžio, labiau nei žiemos metu. Ypač labai svarbi kontrolė ir aplinkos

tvarkymas masinių renginių metų, švenčių metu. Pasamdoma tam tikra žmonių grupė kuri surenka

atliekas renginio metu, taip pat veikia specialiosios tarnybos. Lietuvos pajūryje labai prižiūrima

aplinka. Stengiamasi pristatyti kuo įmanoma daugiau šiukšlinių bei konteinerių. Šiukšlinių gausu

šalia suoliukų, prie išėjimo takų iš paplūdimio, parkuose, kai kur kopose, šalia lauko vasaros

kavinių stovi daug konteinerių, bei stovi daug atliekų rūšiavimo konteinerių. Pajūrio gyventojai

rūšiuoja stiklą, popierių, plastmasę, maisto atliekas. Žinoma pasitaiko ir piktavalių, kurie visiškai

nerūšiuoja šiukšlių bei šiukšlina vandenyje, jį teršia išpildami įvairias atliekas į Baltijos jūrą,

šiukšlina kopose, bando kurti laužavietes, laužus, kurie yra draudžiami kopose ir pajūryje.

Stengdamiesi rūšiuoti šiukšles, mes išsaugome pajūrio aplinką, palaikome ją švarią bei tausojame.

Neleidžiame niokoti gamtos kenksmingomis atliekomis bei neteršiame vandens. Rūšiuodami

atliekas stengiamės išsaugoti gamtą, medžius nuo kirtimų ir kt. Svarbiausia yra tai, kad pagrindinė

atliekų tvarkymo sistema pajūrio regione yra sukurta, bet rūšiavimo plėtrą regione stabdo LR teisės

aktų pokyčiai ir savivaldybių parinktų administratorių vangumas. 2013 metais Klaipėdos regionas

įvykdė ES direktyvas ir LR tesės aktų reikalavimus dėl tinkamo atliekų tvarkymo. Labai gaila, bet

mokesčių didėjimas yra ir bus neišvengiamas nepriklausomai nuo to kaip bus tvarkomos atliekos

(tai įrodo kitų šalies sąvartynų vartų mokesčiai ir Europos valstybių praktika. 2010 metais

išnagrinėjus studijas, išanalizavus galimas alternatyvas, atliekų deginimas nebrangina atliekų

tvarkymo, kiti tvarkymo būdai yra daug brangesni. Vykdant ES reikalavimus atliekų tvarkymas

ateityje bus dar kruopštesnis, plečiama infrastruktūra (rūšiavimo aikštelės), bet tai gali kainuot

daugiau (Atliekos..., 2013).

Vykdomi projektai 2013 metais:

Klaipėdos m. statomos 3 didelio gabarito atliekų ir vieno kompostuojamų atliekų

surinkimo aikštelės;

Sąvartyno filtrato valymo įrengimai (Bandras Lietuvos ir rusijos projektas ES lėšomis);

Rengiamas dujų panaudojimo projektas Dumpių sąvartyno 1 sekcijai (analogiškas

uždaryto Kalotės sąvartyno projektui);

Pradėti vėjo ir saulės energetikos projektai;

44

Pasiruošimas 150 požeminių arba pusiau požeminių aikštelių komunalinių atliekų ir

a/ž surinkimo projektui.

Yra ir keli trūkumai tokie, kaip:

Dalyje savivaldybių nėra patvirtintos atliekų tvarkymo taisyklės, neteikiamos žaliųjų ir

kt. atliekų surinkimo paslaugos;

Dalyje savivaldybių nėra arba neveikia atliekų šalinimo kontrolės mechanizmai -

nesiekiama priimtų taisyklių vykdymo;

Vangiai vykdomos didžiųjų ir žaliųjų atliekų priėmimo aikštelių statybos procedūros.

Iš 7 savivaldybių nuostolingai dirba net 5;

Regione nėra vieningo rinkliavos skaičiavimo būdo, kiekviena savivaldybė mėgina

sukurti savo modelį.

Išnagrinėjus sistemos raidą, galime puikiai matyti pokyčius 5 metų laikotarpyje:

2008 04 01 pradėtas ekplotuoti regioninis Dumpių sąvartynas;

2008 metais įvesta vietinė rinkliava Klaipėdoje ir Neringoje (procesas regione

pabaigtas 2012 metais).

2011 metais uždarytas paskutinis apskrities sąvartynas;

2010 – 2012 m. namudinio kompostavimo sistemos sukūrimas;

2013 – 2014 m. numatyta pradėti eksploatuoti 17 aikštelių (3 Klaipėdos mieste);

2013 m. pradėjo veikti rūšiavimo linija Dumpiuose;

2013 m. pradėtas atliekų deginimas bendrovėje „Fortum Klaipėda“;

2013 m. planuojama įsigyti dar vieną rūšiavimo liniją Dumpių sąvartynui.

4.13 pav. Komunalinių atliekų dinamika

45

Matome komunalinių atliekų mažėjimo dinamiką 2009 – 2012 metais Klaipėdoje, bei

regione (4.13 pav.). Komunalinės atliekos kiekvienais metais mažėja.

2009 metais rugpjūčio 15 dieną vyko Lietuvos pajūrio švarinimo akcija „Išvalykime Baltijos

jūrą“. Ją organizuojanti VšĮ „Darom 2009“ komanda tikėjosi turėti apie 15 tvarkymo taškų ir

sulaukti iki 10 tūkst. aplinkosaugai neabejingų dalyvių. Baltijos jūros pakrantė, paplūdimiai ir

kopos nuo 10 val. buvo tvarkomos visame 99 km. pajūrio ruože: nuo sienos su Latvija iki sienos su

Kaliningradu. Tądien akcija vyko daugelyje Baltijos jūros valstybių. Lietuvoje ir Lenkijoje buvo

numatyti konkretūs tvarkymo taškai, o Latvija su Estija prisidėjo tik informacijos sklaida bei

raginimu gyventojus tvarkytis. Kitoms Pabaltijo valstybėms kvietimai dalyvauti taip pat buvo

išsiųsti, tačiau jose neatsirado iniciatyvios organizacijos, galinčios ir norinčios prisidėti. „Lietuvos

pajūrio ir visos Baltijos jūros problemos yra labai svarbios kiekvienam iš mūsų. Vasarą kiekvienas

bent kartą ar kelis kartus nuvažiuojate į pajūrį ir matote, kad jūra nėra švari, pakrantės –

prišiukšlintos. Tai globalinė problema. (...) Šios akcijos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į

Baltijos jūros problemą. Ji yra labiausiai užteršta jūra visame pasaulyje, o beveik 90 proc. jos

gyvūnijos yra ties pavojaus riba“, - spaudos konferencijoje sakė vienas iš „Darom 2009“ savanorių

Vytautas Krasnickas. Planuojama, kad tą dieną ne tik bus švarinama kuo didesnė Lietuvos pajūrio

dalis, bet keli laivai valys vandenį. Prisidėti prie akcijos buvo kviečiami ir užsieniečiai, todėl buvo

ruošiami plakatai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba (Akcija..., 2013).

Tokia akcija Lietuvoje vyko pirmą kartą – ji pradėta organizuoti vasaros pradžioje gavus

pasiūlymą iš Lenkijos organizacijos „Fundacja Nasza Ziemia“, kuri tokią akciją rengė jau trečią

kartą. Savanorė Roberta Ažukaitė apgailestavo, kad laiko pasiruošti akcijai – mažai. Vasarą sunku

rasti rėmėjų – su daugeliu tebevyksta derybos, todėl spaudos konferencijos metu negalėjo įvardyti

nei vieno. VšĮ „Darom 2009“ neturi jokio projekto, už kurį gautų lėšų, todėl turi apsiriboti tik tuo,

ką gauna už dyką. Visgi savanoris Laurynas Gerikas priminė, kad ši ir kitos jų akcijos ir nėra

orientuotos į komercinius tikslus: „Viskas buvo, yra ir bus daroma remiantis savanoriškumo

principu ir tiktai iš suaukotų lėšų ir paramos“. Tikimasi, kad akcija „Išvalykime Baltijos jūrą“ taps

tradicine. Jos oficialiais globėjais sutiko būti visame pasaulyje populiaraus projekto Clean Up the

World“ iniciatoriai Kim McKay ir Ian Kiernan. „Darom 2009“ komanda planuoja suorganizuoti

dar keletą visuomeninių akcijų ir renginių, tokių kaip jau ne pirmus metus gyvuojanti „Diena be

automobilio“, edukacinis projektas „Žalieji mokymai“, masinis karaokė dainavimas „Devynetukų

akcija“, pozityvių idėjų ir vizijų projektas „Aš Lietuvai“. „Darom 2009“ savanoriai taip pat tapo

Vilniaus savivaldybės inicijuojamo projekto „Vilnius – mano namai“ socialiniais partneriais

(Akcija..., 2013).

46

Dar vienas labai svarbus projektas – LIFE projektas (4.14 pav.). Jo metu buvo numatoma

užpildyti duomenų bei rūšių ir buveinių tyrimų metodologijų spragas, taip pat įvertinti jų apsaugos

tam tikrose teritorijose reikalingumą.

4.14 pav. Tiriama Baltijos pajūrio teritorija LIFE projekte

Projekto komanda, ruošdama paraišką LIFE programai, turėjo tik preliminarią informaciją

apie nepageidaujamą paukščių ir ruonių priegaudą žvejybos tinkluose, ir įtarė, kad tai tikriausiai

pagrindinė populiacijoms kylanti grėsmė, todėl žvejybos sektoriaus poveikį gamtinėms vertybėms

įvardino kaip galimą pagrindinį veiksnį, kelianti joms pavojų. Kitu rimtos grėsmės šaltiniu buvo

įvardintas fizinis buveinių ardymas statant uostus, tiltus, vėjo jėgaines ir dugno sąvartynų sukūrimas

jūroje. Taip pat buvo ištirta, ar vandenyse esančios tam tikros pavojingos medžiagos skatina tolesnį

pažeidžiamų rūšių ir buveinių naikinimą, ir ar augantis laivų transportas bei rekreacija kelia pavojų

rūšims, buveinėms ir atskiroms svarbioms teritorijoms. Projektas buvo vykdomas trylikoje skirtingų

teritorijų Estijos, Latvijos ir Lietuvos teritoriniuose vandenyse. Intensyviausios projekto veiklos

buvo tyrimai, skirti išsiaiškinti, kurios Europinės svarbos rūšys ar buveinės šiose teritorijose yra

gausios. Taip pat buvo nagrinėjama, kurios žmonių veiklos gali joms kelti pavojų. Buvo atlikta

povandenines inventorizacijos siekiant gauti daugiau informacijos apie povandeninių buveinių

pasiskirstymą akcentuojant povandenines smėlio seklumas bei rifus, laikomus svarbiomis

buveinėmis įvairioms gyvūnų bei augalų rūšims ir svarbius ekologiniu požiūriu. Inventorizacijos

buvo aktyviai vykdomos 2006 ir 2007 metų vasaromis. Projekto metu buvo ištirta 2387 km2 dugno

Estijoje, 1772 km2 Latvijoje ir 1849 km

2 Lietuvoje. Tiesioginiai stebėjimai buvo atliekami daugiau

nei 3000 vietų, o pavyzdžiai dar daugelį dienų po to buvo analizuojami laboratorijose. Kitas tyrimas

svarbus tuom, kad ištirtas vandens paukščių gausumas, paskirstymas ir jų apsaugos statusas jūrinėse

Estijos, Latvijos ir Lietuvos teritorijose žiemojimo, migracijos ir veisimosi sezonu. Šie duomenys

buvo naudojami patikslinti jau pasiūlytų „Natura 2000“ teritorijų, svarbių paukščiams perėti ir

reikšmingų neperinčių vandens paukščių susitelkimams, ribas. Dar buvo tiriamos žuvų rūšys,

47

analizuojama žvejybos įtaka. Estijoje papildomai buvo tirta ruonių įtaka žvejybai. Duomenys apie

žvejybos metu pagautas žuvų rūšis buvo gauti iš bendradarbiavusių pagal savo grafiką įprastinėmis

sąlygomis ir tradicinėmis priemonėmis žvejojusių žvejų. Kitas veiksmas buvo įgyvendintas siekiant

gauti išsamios informacijos apie grunto sąvartynų poveikio išplitimą ir charakteristikas arba kitus

mechaninius poveikius jūrinių „Natura 2000“ teritorijose Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje ir įvertinti

skirtingų biologinių bendrijų ar buveinių pažeidžiamumą. Projekto metu buvo atliekamas

hidrodinaminis modeliavimas, siekiant apibūdinti nuosėdų iš projekto teritorijose esančių dugno

gilinimo ir grunto laidojimo vietų plitimą. Remiantis intentorizacijų projektų metu surinkta

informacija buvo atliktas poveikio dydžio įvertinimas. Trikdymo įtakos vertinimas buvo dar viena

projekto veikla. Jos metu buvo vertinama ekonominių veiklų, vykstančių projekto teritorijose ir

šalia jų, trikdymo įtaka vandens paukščiams ir ruoniams. Ši veikla buvo vykdoma ne kaip lauko

tyrimai, o kaip literatūrinės medžiagos, susijusios su įvairių trikdymo šaltinių (eismo, vėjo jėgainių,

kariuomenės pratybų, triukšmo taršos, rekreacijos) poveikiais vandens paukščiams ir ruoniams,

apžvalga. Informacija apie esančius ir planuojamus plėtimosi darbus, kurie gali būti priskirti

potencialiems trikdymo šaltiniams, buvo surinkta iš įvairių šaltinių – savivaldybių ir rajonų

administracijų, įstatymų ir kitų teisinių dokumentų, strategijų, teritorinių ir kitokių planų, galimybių

studijų, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitų. Dar viena projekto veikla buvo įvertinti taršos lygį

projekto teritorijose ir, jei reikia, parengti pasiūlymus valdymo planams, nes daugelis projekto

teritorijų yra išsidėsčiusios netoli potencialių taršos šaltinių – naftos perdavimo terminalų, uostų ir

laivybos kelių. Intensyvi laivyba kelia pavojų jūrinėms „Natura 2000“ teritorijoms dėl išpilamo

balastinio vandens ir techninių tepalų. Dauguma pašalinamų pavojingų medžiagų patenka į mitybos

grandines ir gali sukelti jūrinių organizmų išgyvenamumo mažėjimą. Buvo tirta ir analizuota

sunkiųjų metalų ir poliaromatinių angliavandenilių sudėtis bei naftos kiekis nuosėdose. Projektas

padėjo pagilinti žinias apie vandens paukščių rūšinę sudėtį, aptinkamumą ir pasiskirstymą perėjimo,

migracijos ir žiemojimo sezonais pasirinktose projekto teritorijose Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Projekto metu buvo identifikuotos naujos retų ar nykstančių paukščių rūšių perėjimo vietos ir

stebėtos didelės jų koncentracijos. Galima teigti, kad Baltijos jūros pakrantės Estijoje, Latvijoje ir

Lietuvoje yra paukščiams svarbios teritorijos Europos mastu ir jos privalo būti išsaugotos.

Nustatyta, kad ypatingai vandens paukščiams svarbios teritorijos yra Estijos Archipelage,

Väinameri jūroje, Rygos įlankoje, Irbės sąsiauryje tarp Estijos ir Latvijos bei priekrantės vandenys

palei Kuršių neriją. Nors kai kuriose tyrimų stotyse buvo aptiktos daug didesnės sunkiųjų metalų

koncentracijos nei daugelyje kitų tyrimų stočių, bendras koncentracijos lygis yra žemas ir neviršija

lygio, aptinkamo kitur Baltijos jūroje. Todėl gan užtikrintai galima teigti, kad šiuo metu

potencialiose jūrinėse „Natura 2000“ teritorijose ar netoli jų nėra didelės taršos grėsmės. Tačiau dėl

48

intensyvaus Baltijos jūros naudojimo laivybai ir kitoms veikloms tarša sunkiaisiais metalais ir

naftos produktais išlieka kaip potenciali grėsmė, kuri turi būti periodiškai įvertinama (European...,

2005).

4.4. Lietuvos pajūrio aplinkosaugos vertinimas

Atlikus literatūros šaltinių, dokumentų analizę, nustatyta, kad Lietuvos pajūris yra labai

svarbi teritorijos dalis, kurią saugo daugelis įstatymų. Baltijos pajūrio apsaugą reglamentuoja:

Pajūrio juostos įstatymas, Aplinkos apsaugos įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Vandens

įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas ir kt., specialieji, detalieji, bendrieji planai: Klaipėdos,

Neringos miestų bendrieji planai; Kuršių nerijos nacionalinio parko gyvenamojoje zonoje esančių

gyvenamųjų vietovių, Klaipėdos ir Palangos miestų bei Klaipėdos rajono detalieji planai; Kuršių

nerijos nacionalinio parko tvarkymo specialusis planas; Nemuno Deltos regioninio parko tvarkymo

planas; Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas; Pajūrio regioninio parko

tvarkymo planas; gamtinis karkasas, saugomų teritorijų sistema, NATURA 2000 programa; gamtos

paveldo objektų sistema; vykdomi projektai (LIFE projektas); pajūrio tvarkymo darbų projektai

(savanoriškos pajūrio tvarkymo akcijos); išanalizuoti Baltijos jūros aplinkos apsaugos strateginiai

planai 2010 – 2013 metams ir 2013 – 2020 metams (išanalizuota, kokie darbai padaryti, kas

numatoma, kokios apsaugos priemonės taikomos). Išnagrinėta nemažai politikos krypčių ir

strategijų, skirtų aplinkai apsaugoti. Susipažinta su Europos sąjungos skirtomis lėšomis ir kokie

projektai vykdomi Europos sąjungos lėšų pagalba.

Kurortinių miestų svarba ir plėtra Lietuvos pajūrio teritorijoje turi didelę reikšmę valstybei,

nes nuo jų sureikšminimo, tvarkymo ir vystymo priklauso turistų apsilankymas, pajūrio garsinimas,

svečių atsiliepimai bei valstybės ir pajūrio populiarinimas pritraukti kuo daugiau turistų ir garsinti

Lietuvos pajūrį bei Lietuvos valstybę. Tokią pačią svarbą kurortiniai miestai turi ir užsienio

valstybėse, nes kiekviena valstybė stengiasi garsinti savo kurortinius miestus kuo geresne

infrastruktūra, pramogomis, nuostabiais paplūdimiais, turizmu, stengiasi populiarinti ir didžiuotis,

kad valstybė yra prie Baltijos jūros ir gali laisvai naudotis Baltijos jūros pakrante ir sulaukti kuo

daugiau turistų, kurie atneša didelę naudą šalies ekonomikai, rinkai, vietos verslininkams ir kt.

Kiekvienais metais gaunama parama pajūrio turizmo vystymui, puoselėjamos ir garsinamos

saugomos teritorijos, lankytinos vietos. Išleidžiama daugiau informacinių lankstinukų, informacinių

stendų, vis atnaujinama informacija viešuosiuose internetiniuose puslapiuose. Stengiamasi

kiekvienais metais pritraukti kuo daugiau turistų susipažinti su Kuršių Nerijos nacionaliniu parku,

49

Pajūrio regioniniu parku, kurių autentiškumas ir natūralumas vis labiau saugomas Lietuvos

valstybės.

Atlikta ekspertų anketinė apklausa, kurioje dalyvavo 104 specialistai. Buvo parengta anketa

apie pajūrio išsaugojimą, svarbą, tvarkymą, lėšų panaudojimą. Anketavimo tikslas – sužinoti

ekspertų nuomonę apie esamą būklę, numatytas aplinkos saugojimo prevencines priemones, apie

turistų srautus, padaromą žalą vietinių gyventojų bei turistų, apie kiekvieno turisto, vietinio

gyventojo prisidėjimą išsaugant Lietuvos pajūrį. Anketos duomenys parodo (1 lentelė), ar ekspertai

žino ir yra susipažinę su Europos Sąjungos skirtomis lėšomis Lietuvos pajūriui išsaugoti, kokie

darbai vykdomi ir kaip panaudojamos lėšos, ar matomas rezultatas.

1 lentelė. Ekspertų apklausos rezultatai

1.Ar didelis žmonių srautas aplanko

pajūrio zoną?

Nelabai didelis – 0 %

Pakankamai – 18,1 %

Neturi nuomonės – 6,7 %

Daug – 29,5 %

Labai daug – 45,7 %

8. Kaip manote ar turistai, poilsiautojai

prisideda prie pajūrio išsaugojimo?

Visiškai neprisideda – 12,5 %

Dažniausiai neprisideda – 33,7 %

Neturiu nuomonės – 13,6 %

Kartais prisideda – 30,8 %

Taip, prisideda – 9,6 %

2.Kaip jūs manote ar daug užsienio

turistų aplanko Lietuvos pajūrį?

Visai neaplanko – 0 %

Nelabai daug – 22,1 %

Neturiu nuomonės – 9,6 %

Daug – 54,8 %

Labai daug – 13,5 %

9. Ar jūs pats prisidedat prie pajūrio

išsaugojimo?

Niekada – 16,3 %

Truputį prisidedu – 23,1 %

Neturiu nuomonės – 9,7 %

Prisidedu kartais – 26 %

Visada prisidedu – 25 %

3.Ar jūsų nuomone tinkamai prižiūrimas

Lietuvos pajūris?

Visai neaprižiūrimas – 2 %

Nelabai prižiūrimas – 43,3 %

Neturiu nuomonės – 12,5 %

Prižiūrimas – 32,7 %

Labai prižiūrimas – 9,6 %

10. Kaip manote ar tinkamai

rūšiuojamos atliekos/šiukšlės pajūrio zonoje?

Manau niekas jų nerūšiuoja – 21,2 %

Netinkamai – 30,8 %

Neturiu nuomonės – 24,2 %

Tinkamai – 24%

4.Ar labai didelę svarbą Lietuvos pajūris

turi Lietuvos gyventojui?

11. Kaip manote ar didelė parama,

priemonės skiriamos Lietuvos pajūriui gerinti,

50

Visai nedidelę – 5 %

Nelabai didelę – 7,7 %

Neturiu nuomonės – 3,8 %

Didelę – 40,4 %

Labai didelę – 43,3 %

išsaugoti?

Neskiriamos visai – 5 %

Nesu tuo tikras kas skiriama,

nesidomėjau – 36,5 %

Neturiu nuomonės – 17,5 %

Galbūt skiriama – 26,9 %

Skiriama labia didelė – 19,3 %

5.Ar didelis dėmesys skiriamas pajūrio

apsaugai?

Taip – 48,1 %

Ne – 51,9 %

12. Ar tikslingai ir veiksmingai

panaudojamos gaunamos lėšos Lietuvos

pajūriui gerinti?

Visiškai nesidomiu ir nematau

pokyčių pajūrio zonoje – 10,6 %

Netikslingai – 16,3 %

Neturiu nuomonės – 28 %

Galbūt – 28,8 %

Tikslingai ir veiksmingai – 16,3 %

6.Ar teršiamas Lietuvos pajūris vietinių

gyventojų?

Taip, labai teršiamas – 53,8 %

Neturiu nuomonės – 28 %

Neteršiamas – 18,3 %

13. Ar didelę reikšmę Lietuvos pajūris

turi pasauliniu požiūriu?

Visai neturi – 3 %

Manau, kad ne – 12,5 %

Neturiu nuomonės – 12,5 %

Turi, bet nedidelę – 44,2 %

Turi labai didelę – 27,9 %

7.Ar tikslinga vykdyti pajūrio apsaugą?

Visiškai netikslinga – 3%

Netikslinga – 2 %

Neturiu nuomonės – 9,7 %

Manau, kad tikslinga – 40,4 %

Taip, tikslinga – 44,2 %

14. Jūs esate:

Vyras – 47 %

Moteris – 53 %

15. Kokiai amžiaus grupei priklausote?

18 – 25 metai – 24 %

25 – 35 metai – 45,2 %

51

35 – 45 metai – 15, 4 %

45 metai ir daugiau – 15,4 %

Išnagrinėjus ekspertų apklausos rezultatus, kur buvo apklausti 47 % vyrų ir 53 % moterų,

patenkantys į 25 – 35 metų grupę, galime matyti, kad reikėtų skirti daugiau dėmesio gauto

finansavimo ir paramų tikslinimui (tiksliai nurodant paramos sumą, kokiam projektui skiriama, tai

paskelbti visiems žmonėms viešose prieigose, labiau supažindinti vietos gyventojus šią medžiagą

atspausdinus ir paviešinus tam tikruose stenduose, kur būtų labiau prieinama, matoma). Taip pat

patiems ekspertams reikėtų labiau pasidomėti vykdomais projektais, vykdomais darbais, bei skatinti

domėtis kitus specialistus. Specialistai, kurie atsakė neprisidedantys prie pajūrio išsaugojimo turėtų

labiau susimąstyti apie pajūrio išsaugojimą ir kaip jie gali padėti gamtai. Pačios institucijos turėtų

skatinti žmones prisidėti prie aplinkosaugos darbų įvairiomis akcijomis, projektais, organizuoti

konkursus, apdovanojimus, rengti kuo daugiau projektų ir skatinti visuomenę vis aktyviau dalyvauti

pajūrio valymo, išsaugojimo projektuose. Daugiau kaip pusę ekspertų mano, kad Lietuvos pajūrį

teršia vietiniai gyventojai. Todėl reikėtų patikrinti vietinių gyventojų gyvenimo ypatumus,

tvarkymo, šiukšlių rūšiavimo, nuotekų įrenginius, labiau tikrinti kur vietiniai gyventojai neša

atliekas, ar savavališkai neteršia pajūrio. Ir tikrai dauguma sutinka, kad aplinkosauga yra būtina ir

veiksminga, todėl vertėtų bent metuose porą kartų surengti viešas konferencijas savanoriams, vietos

gyventojams ir supažindinti su numatomais atlikti darbais.

2 lentelė. SSGG analizė pagal ekspertų anketos duomenis

Stiprybės Silpnybės

Kiekvieno prisidėjimas prie

pajūrio išsaugojimo;

Lietuvos pajūris turi didelę

svarbą kiekvienam Lietuvos gyventojui;

Tikslingas aplinkos apsaugos

vykdymas pajūrio zonoje.

Netinkamas šiukšlių

rūšiavimas pajūrio zonoje;

Mažas užsienio turistų srautas;

Mažai informacijos apie

gaunamas lėšas pajūrio išsaugojimui.

Grėsmės Galimybės

Labai didelis žmonių srautas

Lietuvos pajūryje;

Turistai neprisideda prie pajūrio

Skatinti Lietuvos gyventojus

prisidėti prie pajūrio išsaugojimo rengiant

įvairias akcijas, konkursus ir t. t.

52

išsaugojimo;

Netinkamai prižiūrimas

Lietuvos pajūris;

Teršiamas pajūris vietinių

gyventojų.

Parengti kuo daugiau

informacijos, stendų, rengti konferencijas ir

supažindinti žmones su gaunamomis

lėšomis ir rengiamais tvarkymo darbais

pajūrio zonoje;

Pritraukti kuo daugiau turistų

sudominant pramogomis, kultūra,

populiarinti Lietuvos kurortus, garsinti

Lietuvos pajūrį užsienio mastu;

Kuo efektyviau vykdyti

aplinkos apsaugos projektus bei įtraukti

visus žmones į šia veiklą;

Stengtis apriboti vietinių

gyventojų taršą pajūriui, labiau atkreipti

dėmesį į gyvenimo būdą, įpročius.

Skirti daugiau dėmesio atliekų

rūšiavimui ir skatinti veikti pagal Europos

Sąjungos numatytas programas.

SSGG analizė padeda labiau atkreipti dėmesį, kur Lietuvos pajūryje labiau reikia skirti

dėmesį, kurios vietos yra silpnos ir reikia stiprinti apsaugą, kur reikia susitelkti ir tobulinti tas sritis.

Išanalizuojamos grėsmės bei numatomos galimybės panaikinti jas.

Apibendrinant galima teigti, kad SSGG analizė bet kuriuose klausimuose padeda išspręsti

problemas, suteikia specialistams daugiau informacijos ir duomenų įsigilinti į problemą.

53

IŠVADOS

1. Kiekvienais metais skiriama kelių šimtų tūstančių litų arba eurų parama įvairiems projektams,

susijusiems su Baltijos pajūrio gerinimu, bei konvencinės priemonės, taikomos Baltijos jūrai (ir

Lietuvos pajūriui) išsaugoti, tikslingai panaudojama projekte numatytiems darbams.

2. Išoriniai veiksniai kaip atliekų netvarkymas, aplinkos teršimas, gamtos stichijos ir žmogaus

tyčinė veikla neigiamai veikia (teršia, gadina estetinį vaizdą) Lietuvos pajūrį ir jame saugomas

teritorijas (Kuršių Nerijos nacionaliniame parke, pajūrio regioniniame parke ir Nemuno Deltos

regioniniame parke). Turizmo sektorius yra vienas svarbiausių netiesioginio jūros ir pajūrio

naudojimo sektorių.

3. Atliktas ekspertų nuomonės tyrimas apie aplinkosaugos priemonių veiksmingumą ir sudaryta

SSGG analizė įvardijo pagrindines socialines aplinkos vertinimo problemas: Lietuvos pajūrį

labiausiai teršia vietiniai gyventojai; turistai neprisideda prie pajūrio išsaugojimo; didelis srautas

turistų aplanko Lietuvos pajūrį, taip pat Lietuvos pajūris yra netinkamai prižiūrimas. Socialiniu

atžvilgiu šiukšlės neigiamai įtakoja rekreacines ir estetines vertybes, kelia grėsmę visuomenės

sveikatai.

4. Strategiškai svarbus objektas Lietuvos pajūryje yra valstybinis Klaipėdos uostas. Jo buvimas

sudaro sąlygas laivybos, laivų statybos ir remonto, krovos, iš dalies kelių ar geležinkelių transporto

sektorių vystymuisi. Visų Lietuvos upių vanduo suteka į Baltijos jūrą, todėl poveikį pajūriui daro

visos Lietuvos žemės ūkis, pramonė ir komunalinis ūkis.

5. Ūkinės veiklos vykdymas Baltijos pajūryje atsižvelgiant į jos savybes, gamtinius procesus,

saugomas buveines ir jautrias rūšis, išteklių gavyba neperžengiant tausaus naudojimo lygio,

žmogaus veiklos plėtra paremta mokslo žiniomis ir kt. - tai veiksmingos aplinkosaugos priemonės

siekiant užkirsti kelią žmogaus sukeltam aplinkos pusiausvyros ir biologinės įvairovės nykimui ir

padeda išsaugoti ir gerinti Lietuvos pajūrį.

54

NAUDOTA LITERATŪRA

1. AUGUSTAUSKAS J. Europos ekologinis tinklas NATURA 2000, 2011 [interaktyvus],

[žiūrėta 2012 10 28], prieiga per internetą:

<http://ekologija.blogas.lt/europos-ekologinis-tinklas-natura-2000-15547.html>

2. BARAUSKAS, R., BRAŠKYTĖ, R., KIRSTUKAS, M. ir kt. Lietuvos saugomos

teritorijos. – Vilnius: Lututė, 2006. P. 16

3. Jūrinės saugomos teritorijos Baltijos jūroje (2005-2009), 2009, [interaktyvus], [žiūrėta

2012 10 28] prieiga per internetą:

<http://www.balticseaportal.net/media/upload/File/Deliverables/Laymans%20reports/BEF_LT.pdf>

4. BARAUSKAS, R., BRAŠKYTĖ, R., KIRSTUKAS, M. ir kt. Lietuvos saugomos

teritorijos. – Vilnius: Lututė, 2006. P. 16

5. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas. Iš: Valstybės žinios: 2001, Nr. IX-

628.

6. Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymas. Iš: Valstybės žinios: 2002, Nr. IX-1016.

7. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas. Iš: Valstybės žinios: 2005, Nr. I-2223.

8. Ex-Post Evaluation of Projects and Activities Financed under the LIFE Programme

Country-by country analysis Lithuania, 2009, [interaktyvus], [žiūrėta 2012 10 28] prieiga per

internetą:

<http://ec.europa.eu/environment/life/publications/lifepublications/evaluation/documents/eval_lithu

ania.pdf>

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas: „Dėl Baltijos jūros aplinkos apsaugos

strategijos patvirtinimo“, 2010, rugpjūčio 25 d. Nr. 1264

10. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas: „Dėl Baltijos pajūrio juostos

žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano patvirtinimo“, 2011, liepos 28 d. Nr. D1 – 601.

11. MIERAUSKAS, P., GREIMAS, E., Ekologinis vertinimas planuojant aplinkosaugą

Lietuvoje. Iš: Enviromental mokslo darbai. Kaunas, Technologija, 1997. Nr. 2(5)

12. SMAILYS, V., SENČILA, V., DOBROVOLSKIS, G. Klaipėdos uoste apsilankančių

jūrų laivų emisijos į atmosferą įvertinimas. Iš: Enviromental. Klaipėdos universitetas, 1997.

Nr.2(5), p.21.

13. PUSTELNIKOVAS, O. Sendimentation and geochemical anomalies in the Klaipėda

strait: natural origin or human impact? Iš: Geologija. Vilnius. Lietuvos moklsu akademijos

leidykla. 2002. p. 3

55

14. ČEPINSKIS, J., JANKAUSKAS, A., UBARTAS, M. Racionalaus atliekų tvarkymo

valdymo prielaidos. Iš: Enviromental. Kaunas. 2001 m. Nr. 1(15). P. 57-68.

15. BUČAS, J. The problem of Land managment traditions in the curonian spit. Iš: Town

Planning & Architecture. 2007, Vol. 31 Issue 3, p. 140-148.

16. GRECEVIČIUS, P., MARČIUS, R. Objectives of developing park recreational

resources in seacoast landscape formation. 2006, Vol. 30 Issue 3, p. 125-133.

17. ARMAITIENĖ, A., POVILANSKAS, R., VAŠKAITIS, E. Atsakingas kopų turizmas

Kuršių nerijoje: tvarkymo principai. Iš: ISSN 1392-3137. Klaipėdos universitetas. TILTAI, 2009, 2.

18. BUČAS, J. Kuršių Nerijios aktualijos. Iš: Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos

kolegijose. KTU. 2007/4. p. 101.

19. Lietuvos pajūris ir kopos. BPD priemonė. Klaipėda. 2006.

20. VAITKUS, G., VAITKUVIENĖ, D. Land cover changes in the Lithuanian cosastal.

Iš: Acta Zoologica Lituanica, Volumen 15, Numerus 2 ISSN 1392-1657. 2005. p. 187.

21. JARMALAVIČIUS, D., ŽILINSKAS, G., PUPIENIS, D. Daugiamečiai Baltijos jūros

Lietuvos paplūdimių morfodinaminiai ypatumai. Iš: GEOGRAFIJA. T. 47. Nr. 2. Lietuvos mokslų

akademija. 2011. p. 98-106.

22. Saugomos teritorijos. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2012–09–14]. Prieiga per internetą: –

(http://saugomosteritorijos.wordpress.com/bendra-informacija/).

23. V. VAITKEVIČIŪTĖ, Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius: Žodynas, 2007. p. 746.

24. Visuotinė Lietuvių enciklopedija, Vilnius: Tiražas, 2010. p. 500.

25. Lietuvos nacionaliniai parkai, Vilnius: Šviesa, 2007. p. 7 – 44.

26. DELTUVAITĖ, R. Lietuvos nacionaliniai parkai, Vilnius: Šviesa, 2007. p. 5 – 10.

27. JANUŠEVIČIUS, L. Lietuvos nacionaliniai parkai, Kaunas: Lututė, 2006. p. 60 – 74.

28. Nacionalinis. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2012–09–15]. Prieiga per internetą: –

http://www.travel.lt/turizmas/selectPage.do?docLocator=DAC787EAD97511D8BFFE7461646173

73.

29. AUKŠTAITIS, J. Lietuvos nacionaliniai parkai, Vilnius: Margi raštai, 1996. p. 9 – 11.

30. Nerijos. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2012–09–15]. Prieiga per internetą: –

http://www.balticseaportal.net/media/upload/File/Deliverables/MP_curonian_spit/2%20%20LIT_M

P_Curonian_Spit.pdf.

31. Gyvūnija. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2012–09–15]. Prieiga per internetą:

http://www.nerija.lt/gamta/gyvunija/pauksciai.

32. Gamta. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2012–09–16]. Prieiga per internetą:

http://www.nerija.lt/gamta/draustiniai/lapnugario-kratovaizdio-draustinis-.

56

33. Natūra. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2012–09–16]. Prieiga per internetą:

http://www.nerija.lt/gamta/natura-2000.

34. Nemuno delta. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2013–09–16]. Prieiga per internetą:

http://www.nemunodelta.lt

35. Valstybės. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2013–09–16]. Prieiga per internetą:

http://www.vstt.lt/VI/rubric.php?rubric_id=141

36. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas: „Dėl pajūrio juostos žemyninės dalies

paplūdimių rekreacijos specialiojo plano rengimo“, gegužės 17 d. Nr. D1-431, Vilnius.

37. Latvijos pajūrio juosta. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2013–11–16]. Prieiga per internetą:

http://www.latvia.travel/lt/straipsnis/baltijos-juros-pakrante

38. Latvijos pajūris. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2013–11–16]. Prieiga per internetą:

http://www.veidas.lt/kitoks-latvijos-pajuris

39. Latvija. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2013–11–16]. Prieiga per internetą:

http://m.likumi.lv/doc.php?id=221385

40. Estija. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2013–12–10]. Prieiga per internetą:

http://www.lietuviuzodynas.lt/salys/estija

41. Projektas. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2013–11–10]. Prieiga per internetą:

http://www.envir.ee/orb.aw/class=file/action=preview/id=1185657/Olev_Merekool-meri+on-

meri+j%E4%E4b.pdf

42. Kempingai. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2013–12–14]. Prieiga per internetą:

http://www.campingcar.lt/lt/straipsniai/mar%C5%A1rutas-%E2%80%9Ebaltijos-

paj%C5%ABriu%E2%80%9C

43. Pajūris. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2013–12–17]. Prieiga per internetą:

http://www.vakarinepalanga.lt/lt/laikrastis/dienos_tema/?id=4657

44. Akcija „Darom“. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2013–12–18]. Prieiga per internetą:

http://grynas.delfi.lt/aplinka/pajurio-papludimiams-issaugoti-rengiamas-planas.d?id=58816667

45. Atliekos. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2013–12–18]. Prieiga per internetą

http://www.kratc.lt/uploads/aruno/Klaip%C4%97dos%20regiono%20atliek%C5%B3%20tvarkymo

%20sistema%202012.pdf

.46. Monitoringas. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2013–12–18]. Prieiga per internetą:

http://www.monitor.ku.lt/doc/Monitoringo_programa_2007-2011.pdf

47. Gamta [Interaktyvus] [Žiūrėta 2013–12–18]. Prieiga per internetą:

http://gamta.lt/cms/index?rubricId=26f031a8-6236-417b-94c3-5702b715256a

57

48. European Commission, Directorate – General for Environment// Managing of Natura

2000 sites: the provisions of article 6 of the , Habitats' directive 92/43/CEE. Luxembourg: Office

for Official Publications of the European Communities, 2000.

49. European Commission. Integrated management of Natura 2000 sites/ The contribution

of LIFE – nature projects. Luxembourg: Office for Official Publications of the European

Communities, 2005. p. 40.

50. Rydens L., Migula P. etc. Environmental science: Upsala: The Baltic University Press,

2003. p. 800.

51. Peter Maehl. Tvarkymo planų parengimas Lietuvos saugomoms teritorijoms/ Kai kurių

Europos Bendrijos svarbos rūšių buveinių tvarkymo rekomendacijos// PHARE programos

projektas. Vilnius, 2006. p.29-34.

52. Seimo Gamtos apsaugos komitetas// Europos Komisijos pranešimas Jungtinių tautų

konferencijoje ,,Aplinka ir vystymasis”. Vilnius: Seimo leidykla ,,Valstybės Žinios”, 1998. p. 140

53. ŠAUDYTĖ, S. Pagrindiniai veiksniai, turintys įtaką saugomų teritorijų bei ekologinio

tinklo kūrimui ir valdymui Europoje. Iš: Ekologija: Lietuvos miškų institutas, 2001 Nr.1.

54. ŽEIMANTAS, V. Nemuno deltos regioninis parkas – Lietuvos Venecija. Iš: Lietuvos

aidas, 2004, spalio 8.

55. Saugomų teritorijų planavimo sistemos vertinimas: mokslinio taikomojo darbo ataskaita.

LŽŪU, miškų fakultetas. Kaunas. 2007.

56. Saugomų teritorijų tinklo Natura 2000 steigimas Lietuvoje: valstybinio audito ataskaita

už 2006 m. Lietuvos Respublikos valstybinė kontrolė; temos vadovė L. Gedrimaitė. Vilnius 2006.

[interaktyvus]. [žiūrėta 2013 04 02]. Prieiga per internetą: http://www.vkontrole.lt

57. NIELSEN, R. H. Lazeriais skenuojamas pasaulio kultūros paveldas. Iš: Iliustruotas

Mokslas, 2008, Nr. 8, 50 p.

58. Konferencijų, steigiant naujas saugomas teritorijas, keičiant esamą saugomų teritorijų

statusą arba nustačius veiklos apribojimus, mažinančius gaunamą naudą apskaičiavimas ir

išmokėjimo tvarka: mokslinio taikomojo darboataskaita. LŽŪU; J. Čaplikas, N. Michailovaitė.

Kaunas. 2006.

58

PRIEDAI

1 PRIEDAS

Kuršių Nerijos nacionalinio parko ribos

59

2 PRIEDAS

Nemuno Deltos regioninio parko ribos

60

3 PRIEDAS

Pajūrio regioninio parko ribos

61

4 PRIEDAS

Anketa ekspertams

1. Ar didelis žmonių srautas aplanko pajūrio zoną?

Nelabai didelis

Pakankamai

Neturi nuomonės

Daug

Labai daug

2. Kaip jūs manote ar daug užsienio turistų aplanko Lietuvos pajūrį?

Visai neaplanko

Nelabai daug

Neturiu nuomonės

Daug

Labai daug

3. Ar jūsų nuomone tinkamai prižiūrimas Lietuvos pajūris?

Visai neaprižiūrimas

Nelabai prižiūrimas

Neturiu nuomonės

Prižiūrimas

Labai prižiūrimas

4. Ar labai didelę svarbą Lietuvos pajūris turi Lietuvos gyventojui?

Visai nedidelę

Nelabai didelę

Neturiu nuomonės

Didelę

Labai didelę

5. Ar didelis dėmesys skiriamas pajūrio apsaugai?

Taip

Ne

6. Ar teršiamas Lietuvos pajūris vietinių gyventojų?

Taip, labai teršiamas

Neturiu nuomonės

Neteršiamas

7. Ar tikslinga vykdyti pajūrio apsaugą?

Visiškai netikslinga

Netikslinga

Neturiu nuomonės

Manau, kad tikslinga

Taip, tikslinga

62

8. Kaip manote ar turistai, poilsiautojai prisideda prie pajūrio išsaugojimo?

Visiškai neprisideda

Dažniausiai neprisideda

Neturiu nuomonės

Kartais prisideda

Taip, prisideda

9. Ar jūs pats prisidedat prie pajūrio išsaugojimo?

Niekada Truputį prisidedu

Neturiu nuomonės

Prisidedu kartais

Visada prisidedu

10. Kaip manote ar tinkamai rūšiuojamos atliekos/šiukšlės pajūrio zonoje?

Manau niekas jų nerūšiuoja

Netinkamai

Neturiu nuomonės

Tinkamai

11. Kaip manote ar didelė parama, priemonės skiriamos Lietuvos pajūriui gerinti, išsaugoti?

Neskiriamos visai

Nesu tuo tikras kas skiriama, nesidomėjau

Neturiu nuomonės

Galbūt skiriama

Skiriama labia didelė

12. Ar tikslingai ir veiksmingai panaudojamos gaunamos lėšos Lietuvos pajūriui gerinti?

Visiškai nesidomiu ir nematau pokyčių pajūrio zonoje

Netikslingai

Neturiu nuomonės

Galbūt

Tikslingai ir veiksmingai

13. Ar didelę reikšmę Lietuvos pajūris turi pasauliniu požiūriu?

Visai neturi

Manau, kad ne

Neturiu nuomonės

Turi, bet nedidelę

Turi labai didelę

14. Jūs esate:

Vyras

Moteris

15. Kokiai amžiaus grupei priklausote?

18 – 25 metai

25 – 35 metai

63

35 – 45 metai

45 metai ir daugiau