ar gertumėte savo nuotekas? - european...

Ar gertumėte

savo nuotekas? Brošiūra apie vandenį

Aplinka

ENV-12-015_BrochureWaterEquality_LT.indd cov1ENV-12-015_BrochureWaterEquality_LT.indd cov1 30/11/12 10:1130/11/12 10:11

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete.

Ji prieinama per portalą EUROPA (http://europa.eu).

Katalogo duomenys pateikiami šio leidinio pabaigoje.

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2012

ISBN 978-92-79-26326-2

doi:10.2779/15595

© Europos Sąjunga, 2012

Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį.

Printed in Belgium

SPAUSDINTA PERDIRBTAME POPIERIUJE, KURIAM SUTEIKTA SPAUDOS POPIERIAUS ES EKOLOGINĖ ETIKETĖ (WWW.ECOLABEL.EU)

Europe Direct – tai paslauga, padėsianti Jums rasti atsakymus į klausimus apie Europos Sąjungą

Informacija teikiama nemokamai telefonu (*):

00 800 6 7 8 9 10 11(*) Kai kurie mobiliojo ryšio operatoriai neteikia paslaugos skambinti 00 800 numeriu arba šie

skambučiai yra mokami.


http://europa.eu

Ar gertumėte savo nuotekas?

Brošiūra apie vandenį

ENV-12-015_BrochureWaterEquality_LT.indd 1ENV-12-015_BrochureWaterEquality_LT.indd 1 30/11/12 10:1130/11/12 10:11

Turinys

Vanduo: riboti ištekliai 4

Geriamasis vanduo 6Vandentiekio vanduo – sveikatos pagrindas 6

Paslėptas lobis 6

Kietas gruntas ar kempinė? 6

Kokia vandens kokybė ten, kur gyvenate jūs? 8

Kaip išgaunamas jūsų vandentiekio vanduo? 8

Kiek vandens mes sunaudojame? 10

Gerbkite vandenį: ką galite padaryti JŪS? 12

Nuotekos 14Kur iškeliauja nešvarus vanduo? 14

Ne visi „kakai“ automatiškai yra teršalai 14

Chemikalai nuotekose 14

Vandenvala Europoje 14

Kas vyksta vandenvalos įrenginyje? 16

Išsami valymo proceso eiga 16

Lietaus keliamos problemos 17

Ciklo uždarymas: antrinis vandens panaudojimas 18

Kita stotelė – upės ir jūra 18

O kaip yra su vandenvala ten, kur gyvenate jūs? 18


Lekiam į paplūdimį! 20Maudyklų vanduo tampa švaresnis 20

Kas tiriama? 23

Žvilgtelėkite į savo mėgstamiausią maudynių vietą 23

Paplūdimiai su mėlynąja vėliava 23

Jūrų šiukšlės 24

Ką daro ES? 26Geriamojo vandens šaltinių apsauga 26

Nuotekų valymo gerinimas 26

Maudyklų vandens švaros palaikymas 27

Jūrų ir vandenynų valymas 27

Nuorodos 28

Lisalugemist 28

Nuotraukos 28

Iliustracijos 28


Ar gertumėte savo nuotekas? | Brošiūra apie vandenį4

Vanduo: riboti ištekliai

Įsivaizduokite tokį siužetą: jūs rengiatės eiti į vakarėlį, bet kai

atsukate dušo rankeną, pradeda tekėti rudas vanduo. Jūs negalite

tokiame vandenyje plauti galvos! Nueinate išimti savo džinsų iš

skalbyklės ir ruošiatės juos padžiauti, bet jie atrodo purvinesni nei

buvo prieš skalbiant. Ką apsivilkti? Paskambina draugas pasakyti,

kad vakarėlis atšaukiamas, nes vakar išsimaudęs jūroje jis susirgo.

Kaip apmaudu. Nepatenkintas nueinate į virtuvę išsivirti kavos. Iš

čiaupo išlaša keli lašai ir viskas. Ar diena gali būti dar blogesnė?

Beveik visada, nesvarbu, ką bedarytume, esame priklausomi nuo

vandens. Mums yra savaime suprantama, kad kada tik panorėję

galime atsigerti, plauti, skalbti ir maudytis švariame, saugiame

vandenyje; ir kad nešvarus vanduo iš mūsų tualetų, dušų ir plautuvių

bus pašalintas kažkur, kur mes jo nematysime, neužuosime ir

mums nereikės jame maudytis.

Tačiau ši nuolatinė prieiga prie švaraus vandens ir kanalizacija

nepigiai atsieina. Į mūsų čiaupus atitekantis vanduo turi būti

išgautas iš gausių išteklių, išfi ltruotas, išvalytas ir atpumpuotas į

mūsų namus. Jis turi būti patikrintas, siekiant įsitikinti, kad jį gerti

saugu. Nešvarus vanduo turi būti surenkamas nutekamaisiais

vamzdžiais ir išvalomas. Prieš išleidžiant į upes ir jūrą, iš jo turi

būti išvalytos ligas sukeliančios bakterijos ir žmogaus paliekami

teršalai.

Savo vandeniu turime rūpintis labiau nei kada nors iki šiol.

Galiausiai, galbūt mes gyvename planetoje, kurios didžiąją dalį

sudaro vanduo, tačiau gėlas vanduo, kurio mums reikia kasdien,

sudaro tik 2,5 % viso Žemės vandens. Didžiąja jo dalimi negalime

pasinaudoti, nes jis sukaustytas ledo kepurių, ledynų, sniego ir

atmosferos vandens garų. Iš esmės tik 1 % vandens yra gėlas ir juo

galima naudotis, didžioji jo dalis yra grunte ir uolienų sluoksniuose

žemėje. Tik nedidelė dalis jo tyvuliuoja paviršiuje, ežeruose, upėse

ir upeliuose.

Gėlo, švaraus vandens nebus sunku gauti, jei gyvensite atokiame

kalno šlaite prie kitų žmonių, gyvūnų ar kitų taršos šaltinių

neužteršto upelio. Bet dauguma mūsų gyvena ne ten. Mes

gyvename miestuose ir miesteliuose, kur kiekvienas nori kasdien

maudytis duše, plauti namus ir automobilius bei laistyti gėles

Langelis: vandens mokslasMokslas apie vandens judėjimą, paskirstymą ir kokybę žinomas kaip „hidrologija“ (iš graikų k. žodžio „hudor“ – vanduo).

Antikos disciplina, praktikuota mažiausiai 6 000 metų, leido didžiosioms civilizacijoms bėgant amžiams neišeikvoti vandens

ir apsisaugoti nuo potvynių, suteikdama išteklius gyventojams maitinti ir apsaugoti.

Vandens telkinys Cap-de-Long ežeras (Prancūzija).


Ar gertumėte savo nuotekas? | Brošiūra apie vandenį 5

Langelis: Ar mes vis dar geriame tą patį vandenį, kurį gėrė dinozaurai?Vanduo išgaruoja iš vandenynų, susidaro debesys, iškrenta krituliai (lietus arba sniegas) ir per upes sugrįžta į vandenyną.

Vandenyno gelmė ir giliai glūdintys požeminiai vandenys – tai vietos, kuriose jis užsibūna ilgiausiai – iki 10 000 metų. Tačiau

vanduo gali būti ir chemiškai suardomas vykstant fotosintezei (augalai anglies dioksidą ir vandenį paverčia cukrumi ir

deguonimi) ir vėl sugrąžinamas jį iškvepiant (iš esmės vykstant priešingam fotosintezei procesui – išskiriant energiją ir CO2).

Mes galime apskaičiuoti, kiek vandens yra likę nuo dinozaurų eros, imdami visą planetos vandenį ir vandens kiekį, per metus

sunaudojamą fotosintezei. Remdamiesi tuo galime pasakyti, kad chemiškai suardyti didžiąją dalį vandens užtruktų apie

100 milijonų metų. Dinozaurai gyveno prieš 65 milijonus metų. Taigi, šiek tiek vandens, kurį geriame, yra tas pats vanduo,

bet daugiau nei pusė – jau kitas.

ir daržus. Turėdami laisvo laiko norime važiuoti prie ežero ar į

paplūdimį pailsėti ir paplaukioti, o ne pliuškentis šiukšlėse ir žmonių

išskyrose.

Štai kodėl taip svarbu gerbti vandenį. Didėjant pasaulio gyventojų

skaičiui ir vis daugiau žmonių gyvenant miestuose bei dėl klimato

kaitos keičiantis oro sąlygoms, labai daug kalbama apie ribotus gėlo

vandens išteklius ir išlaidas vandeniui apdoroti prieš jį naudojant ir

panaudojus bei apie vandens kokybę. Mokslininkams aiškinantis

kaip susiduriant su šiais iššūkiais užtikrinti, kad čiaupuose

nesibaigtų vanduo, o jūros išliktų švarios, visi galime įnešti savo

indėlį rūpindamiesi vandeniu.

Skaitykite toliau ir sužinosite, kokį kelią nuteka mūsų kasdien

naudojamas vanduo, pradedant nuo to, kaip jis atkeliauja iki mūsų

ir baigiant jo kelione kanalizacijos vamzdžiais bei vandenvalos

įrenginiais iki upių ir jūros, kur mes dar kartą galime juo pasimėgauti.

Požeminis geriamojo vandens telkinys.



Geriamasis vanduo

Vandentiekio vanduo – sveikatos pagrindasĮsivaizduokite, kad valandų valandas turite eiti iki šulinio ar stovėti

eilėje prie vandens bokšto, kad gautumėte vandens, kurio reikia jūsų

šeimai gerti, gaminti valgį ir plauti bei skalbti. Galbūt tai padėtų jums

palaikyti gerą formą, bet jums praktiškai neliktų laiko ir energijos dar

ką nors nuveikti. Arba jei prieš geriant vandenį jums reikėtų jį užvirinti.

Tai – realybė maždaug vieno milijardo pasaulio žmonių, kurie neturi

prieigos prie apdoroto geriamojo vandens ir kanalizacijos. Remiantis

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nešvaraus vandens

naudojimas maudytis, plauti, skalbti, gerti ir gaminti maistą – 10 %

visų ligų pasaulio mastu priežastis. Ypač tai pavojinga jūsų vaikams:

spėjama, kad vandeniu plintančios su viduriavimu susijusios ligos

kasmet nusineša 1,8 milijono žmonių gyvybes.

Mums Europoje nepaprastai pasisekė. Kanalizacijos ir vandentiekio

atsiradimas – saugus žmogaus išskyrų ir nuotekų pašalinimas

bei namų ūkių aprūpinimas švariu vandeniu – suvaidino esminį

vaidmenį gerinant visuomenės sveikatą, išnaikino vandeniu

plintančias ligas, tokias kaip cholera, vidurių šiltinė ir dizenterija,

bei prailgino žmonių gyvenimo trukmę.

Paslėptas lobisTrims ketvirtadaliams europiečių tiekiamas požeminis vandentiekio

vanduo – tai vanduo, susikaupęs po žeme grunte ar uolienose,

įskaitant didžiules vandens pripildytas erdves, žinomas kaip

vandeningieji sluoksniai. Požeminis vanduo – taip pat didžiosios

dalies paviršinio vandens šaltinis, trykštantis per versmes ir pelkes

ir ištisus metus aprūpinantis upes daugiau nei 50 % jų vandens.

Tačiau šiam paslėptam lobiui iškilo grėsmė. Daugelyje šalių

vandenį mes naudojame greičiau nei šaltiniai gali pasipildyti,

pralenkdami natūralų tiekimo tempą. Tai ne tik užprogramuoja

problemas ateičiai, bet ir kelia rūpesčių dabar: dėl per intensyvaus

požeminio vandens išteklių naudojimo iškilo grėsmė pusei Europos

pelkynų, kurie veikia kaip nuo potvynių saugančios užtvaros ir

valo vandenį. Tuo tarpu padidėję sparčiai besiplėtojančio turizmo

poreikiai kai kuriuos regionus pavertė dykumomis ir tapo jūros

vandens prasiskverbimo priežastimi: jūros vanduo teka į pajūryje

glūdinčias gėlojo vandens zonas. Beveik pusė Europos gyventojų

gyvena šalyse, kurioms trūksta vandens, o vandens stoka daro

įtaką 33 ES upių baseinams1.

Kietas gruntas ar kempinė?Vandens išteklių išnaudojimas – tai tik viena medalio pusė. Kita

– tai požeminio vandens kokybei dėl žmonių taršos šaltinių, tokių

kaip žemdirbystė, pramonė, prakiurę kanalizacijos vamzdžiai ar

septinės kameros, kylanti grėsmė. Dabar mes geriau nei kada

nors anksčiau suvokiame šią problemą, todėl labiau saugome

požeminio vandens kokybę nei praeityje, bet visi galėtume

daugiau nuveikti, padėdami sustabdyti taršą. Po mūsų kojomis

esanti žemė vaikštant ant jos gali atrodyti gana kieta, bet iš tikrųjų

ji lyg kempinė sugeria viską, ką ant jos išpilame, nuo išmestose

baterijose esančių sunkiųjų metalų iki įvairiausių rūšių nemalonių

medžiagų, randamų plastikuose, trąšose ir valymo priemonėse, ir

įtraukia teršalus į vandens atsargas, nuo kurių esame priklausomi.

Kadangi vanduo popaviršiniu Žemės sluoksniu skverbiasi labai

lėtai, gali užtrukti dešimtmečius, kol teršalai prasiskverbs į giliai

žemėje esančius vandeninguosius sluoksnius.

Dažnai pasitaikantys vandens teršalaiPatogenai: ligas sukeliančios bakterijos, virusai ir kiti mikrobai, randami neišvalytose nuotekose ir gyvulinės kilmės atliekose.

Chemikalai: organiniai – valikliai, riebalai, tepalai, tirpikliai, herbicidai, na os produktai, chemikalai, naudojami asmens

higienos produktuose ir kosmetikoje; ir neorganiniai – pramoniniai išmetalai ir šalutiniai produktai, trąšos, kurių sudėtyje

yra nitratų ir fosfatų, sunkieji metalai ir nuosėdos.

Dideli daiktai: šiukšlės ir nuolaužos, matomos vandenyje.


Vandentiekio bokštas:

išvalytas vanduo

laikomas uždaroje

cisternoje.

Aeracija: į vandenį paduoda-

mas oras, kuris po jį pasklinda

ir šalina dujas, kartu ir

nemalonų kvapą bei skonį.Dezinfekavimas:

įpilama chloro, kuris

sunaikina likusius

mikrobus.

Antrinis filtravimas: vanduo sruvena pro smėlio, žvyro ir galbūt medžio anglies

sluoksnius, kur pašalinamos mažos dalelės, tokios kaip dumbliai, bakterijos ir kai

kurie chemikalai.

Geriamasis vanduo

vamzdžiais teka į namus

ir įmones.

Nusodinimas: dumblas,

bakterijos ir kitos dalelės

prilimpa prie junginių ir nusėda

ant dugno, o vanduo toliau

teka į filtravimo įrenginį.

Koaguliacija: pridedama

specialių junginių, kurie

pašalina nešvarumus ir

kitas daleles.

Pirminis filtravimas:

filtrai pašalina žuvis,

lapus ir šiukšles.

Siurblinė

Ežeras arba kitas vandens telkinys1

2

3

4

5

6

8

9

10

7

A



Kokia vandens kokybė ten, kur gyvenate jūs?Europos aplinkos agentūra skelbia sąveikiuosius kiekvienos ES

šalies vandens kokybės žemėlapius. Juose pateikiami požeminio

vandens, upių, ežerų ir jūrų pakrančių vandenų testų rezultatai

su detalia informacija apie kiekvieną šalį ir dažnai pasitaikančių

teršalų, tokių kaip nitritai, nitratai ir amonis, lygio tikrinimo stotimis.

Žr.: http://www.eea.europa.eu/themes/water/interactive.

Kaip išgaunamas jūsų vandentiekio vanduo?Vandentiekio vanduo įprastai yra beskonis, bespalvis ir bekvapis.

Ar kada nors susimąstėte apie tai, kaip jis tokiu tampa? Tai gali

atrodyti paprasta, bet iš tikrųjų reikia daug darbo, kad taip įvyktų.

Užkulisiuose veikia sudėtinga vandens surinkimo, laikymo, valymo

ir paskirstymo sistema (žr. pav.A).

Vandenį tiekiančios įmonės privalo užtikrinti, kad geriamasis vanduo

yra saugus. Jos teikia naujausią informaciją apie vandens kokybę.

Įprastai ši informacija pateikiama vandens sąskaitose ir vandens

tiekimo įmonių interneto svetainėse. Už nepriekaištingo produkto

tiekimą jos ima pinigus. Nuotekos taip pat kainuoja. Ar galėtumėte

vandenį naudoti taupiau? Kokius savo vandens naudojimo įpročius

pakeistumėte?

Vandentiekio bokšte laikomas švarus geriamasis vanduo


http://www.eea.europa.eu/themes/water/interactive


Į butelius išpilstytas vanduo ar vandentiekio vanduo?Nepaisant griežtų kontrolių, kurios užtikrina, kad didžioji dalis

vandentiekio vandens yra saugus gerti, europiečiai perka daugiau

į butelius išpilstyto vandens nei kada nors anksčiau. Priešingai,

vanduo buteliuose reguliuojamas ir testuojamas ne taip griežtai kaip

vandentiekio vanduo ir nėra jokių įrodymų, kad jis sveikesnis. Kai

kurio natūralaus mineralinio vandens sudėtyje yra daugiau mineralų

nei rekomenduojama tam tikroms žmonių grupėms, pavyzdžiui,

tokioms kaip kūdikiai ir labai maži vaikai. Nerimą kelia ir butelių

plastikui gaminti naudojamų chemikalų keliamas pavojus.

Į butelius išpilstytas vanduo taip pat daro didelį poveikį aplinkai.

Didžiuliai ištekliai ir energija sunaudojami gaminti ir šalinti

pakuotėms, iš kurių 80 % sudaro vienkartinė, neužpildoma tara2.

Plastikiniai buteliai, nepatekę į perdirbimo stotis, baigia savo

gyvenimą kaip plastiko laužas, ir gali prireikti dešimtmečių, kol jis

suskils. Galiausiai yra ir į butelius išpilstyto vandens transportavimo

iš šaltinio į parduotuvę ir į namus poveikis, įskaitant triukšmą, spūstis,

CO2 ir kitokius išmetamus teršalus.

Nepaisant to, 2009 m. vidutinis europietis nupirko 105 litrus vandens

buteliais. Pietų europiečiai jo perka daug daugiau: italai išgeria

apie 200 litrų per metus žmogui, tuo tarpu Suomijoje jo išgeriama

mažiausiai: 16 litrų per metus žmogui.

Ar jūs ir jūsų šeima geria į butelius išpilstytą vandenį? Pabandykite

nustatyti skirtumą su draugais, surengdami degustaciją užrištomis

akimis. Ar jaučiate skirtumą?

Kodėl vietoj vandens buteliuose negėrus vandentiekio vandens?

Vandentiekio vanduo stebimas ir reguliuojamas labiau nei bet kuris

kitas geriamas vanduo ir tiekiamas tiesiai į jūsų namus.

Kaip alternatyvą plastikiniams buteliams, kuriuos perkate, kai esate

išvykę, galite su savimi turėti metalinį vandens butelį, kurį galėsite

išplauti ir daug kartų į jį prisipilti vandentiekio vandens.



Kiek vandens mes sunaudojame?Priklausomai nuo šalies, europiečiai namų ūkio reikmėms

vidutiniškai sunaudoja 100–320 litrų vandens per parą³. (Namų

ūkių sunaudojamas vandens kiekis sudaro apie 15 % viso Europoje

sunaudojamo vandens kiekio, daugiau nei perpus mažiau nei

žemdirbystei, kuriai sunaudojama apie trečdalis vandens.)

Vidutiniškai tik 3 % vandentiekio vandens sunaudojama maisto

reikmėms. Absoliuti dauguma nuleidžiama tualetuose, naudojama

skalbti, plauti ir laistyti daržus. O kiek sunaudojate jūs?

Vienas dušas: 35–75 litrai

Vienas išsimaudymas vonioje: 80 litrų

Vienas nuleidimas tualete: 8 litrai

Skalbyklė: 65 litrai

Indaplovė: 25 litrai

Automobilio plovimas vandens žarna: 400–480 litrų

Automobilio plovimas iš kibiro (4 kibirai): 32 litrai

Bendrai paėmus⁵, dabar namų ūkiuose mes sunaudojame mažiau

vandens nei prieš keletą metų, tiek dėl vandens kainų daugelyje

šalių (kuriose reikalaujama sumokėti už tai, ką sunaudojame), tiek

dėl didesnio visuomenės sąmoningumo ir ekonomiškų buitinių

prietaisų, tokių kaip skalbyklės ir indaplovės. Pateiksime pavyzdį:

daugiau nei Europos vidurkis vandens sunaudojama tose šalyse,

kuriose už vandenį nereikia mokėti bei šalyse, kuriose vandentiekyje

prarandama daug vandens (dėl nesandarių vamzdžių).

Taisyklės, numatančios plombavimo sistemas namuose, skirtos

visuomenės sveikatai saugoti ir skatinti protingai bei efektyviai

naudoti vandenį. Visų pirma geriamą vandenį reikia apsaugoti nuo

sąlyčio su nuotekomis bei kitais teršalais (žr. pav. B).

Šalis Sunaudojimas Vidutinis

nuostolis dėl

nuotėkio

litrų / žmogui /

dieną

%

Lenkija 102 15

Portugalija 107 40

Lietuva 116 25

Slovakija 128 32

Malta 130 15

Bulgarija 139 54

Vengrija 152 18

Čekijos Respublika 152 20

Belgija (Briuselis ir

Flandrija)

153 6

Belgija (Valonija) 153 23

Vokietija 155 9

Nyderlandai 184 5

Danija 191 7

Rumunija 194 32

Prancūzija 196 23

Austrija 214 11

Liuksemburgas 221 30

Suomija 231 17

Graikija 239 35

Anglija ir Velsas 241 23

Škotija 241 32

Italija 267 29

Ispanija 283 9

Švedija 302 18

Kipras 310 18

Airija 317 27

Iš viso/vidurkis 202 21

Šaltinis: ENDWARE ir EUREAU, Vandens ir nuotekų apžvalga Europoje 2008⁴



Geriamasis vanduo

Nuotekos

B



Gerbkite vandenį: ką galite padaryti JŪS? Patarimai, kaip naudoti vandenį

� Maudynes vonioje iškeiskite į dušą. Norint užpildyti vidutinio

dydžio vonią vandeniu, reikia daug daugiau vandens nei trumpai

nusiprausti po dušu.

� Ar jūsų maudynės duše trunka ilgiau nei jūsų mėgstamiausia

daina? Trumpi dušai taupo vandenį.

� Atsuktas ir paliktas vandens čiaupas – tai išteklių

eikvojimas, todėl užsukite čiaupą, kai valotės dantis.

Tas pats pasakytina apie skutimąsi, vaikinai!

� Ar jūsų tualetas protingesnis nei jūs manote? Greitojo

nuleidimo mechanizmas dvigubo nuleidimo sistemoje

naudoja 70 % mažiau vandens nei standartinis

nuleidimas.

� Unitazas – tai ne „drėgna šiukšliadėžė“: vaistus derėtų

grąžinti atgal į vaistinę, o higieninius įklotus, tamponus ir

bintus – išmesti į šiukšliadėžę!

� Niekada nepilkite į kriauklę ar ant žemės nereikalingų

buitinių chemikalų. Nuneškite juos į atliekų surinkimo

centrą.

� Jūsų vanduo per karštas naudoti? Kaskart reikia įpilti

šalto? Sumažinkite temperatūrą – taupykite ir energiją.

� Pirkite ekologiškus (biologiškai skaidžius) šampūnus ir kur

tik galėsite, naudokite „žalius“ buitinius produktus.

� Prikimškite pilną skalbyklę! Pridėkite pilną

skalbyklę ir indaplovę ir viską išplaukite vienu

kartu (ne dviem).

�

�

� N

b

c

�

�



� Ar jūsų drabužiai supyktų, jei vėl juos apsivilktumėte?

Megztinius ir kelnes drąsiai galite vilkėti du kartus ir jie

netgi tarnaus ilgiau, jei juos rečiau skalbsite.

� Skalbyklose ir indaplovėse pasirinkite ekonomiškus ciklus ir

naudokite minimalų kiekį skalbiklio bei ploviklio.

� Ar savo vandenį mylite taip pat kaip ir savo rankšluostį? Naudokitės

rankšluosčiu ne vieną kartą, o daugiau, nes šluostydamasis po dušo jūs

esate švarus!

� Išnaudokite visus lietingos dienos privalumus: surinkite į kibirus ar statines

lietaus vandenį ir juo laistykite augalus bei plaukite automobilį. Šiam tikslui

galite naudoti ir naudotą vonios vandenį.

� Rinkitės ekologišką. Ekologiškas maistas yra geresnis pasirinkimas vandens

kokybei, nes jis nėra apdorotas herbicidais bei pesticidais.

� Augindamas augalus galite numarinti planetą: kompostuokite

augalines atliekas savo augalams pamaitinti savos gamybos

kompostu. Jums nebereikės cheminių trąšų.

� Tapkite vandens propaguotoju. Įsitraukite į vietos paplūdimio

tvarkymo veiklą ir padėkite šviesti kitus, kaip jie gali saugoti vandenį.

Sužinokite daugiau ir susipažinkite su vandens maniaku Vandeniu – prisijunkite prie „Generation Awake“

(http://www.generationawake.eu/lt ) arba apsilankykite mūsų „Facebook“ svetainėje čia:

http://www.facebook.com/GenerationAwake.

Jūsų sprendimai keičia pasaulį.


ktumėte?

kartus ir jie

miškus ciklus ir

klio.

rankšluostį? Naudokitės

šluostydamasis po dušo jūs

s: surinkite į kibirus ar statines

plaukite automobilį. Šiam tikslui

geresnis pasirinkimas vandens

ei pesticidais.

tą: kompostuokite

i savos gamybos

ietos paplūdimio

p jie gali saugoti vandenį.

maniaku Vandeniu prisijunkite prie Generation Awake“


http://www.generationawake.eu/lt

http://www.facebook.com/GenerationAwake


Nuotekos

Kur iškeliauja nešvarus vanduo?Visas tas nešvarus vanduo, kurį nuleidžiame tualetuose, praustuvėse

ir plautuvėse (ir dalis šio vandens visai nėra toks jau nešvarus), turi

kažkur ištekėti, tiesa? Jis nepatenka tiesiai į artimiausią vandens

kelią, upę ar paplūdimį ar bent jau to mes tikimės!

Sveiki atvykę į nuotekų pasaulį, žavingą, bet mažai žinomą

karalystę, prasidedančią nutekamuosiuose vamzdžiuose ir

kanalizacijoje ir nuvedančią į kiek dvokiančią vietelę miesto

pakraštyje: vandenvalos įrenginius. Šis paslaptingas avilys dūzgia

24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, vykdydamas visą eilę

protingų procesų nešvariems dalykams pašalinti. Išvalytas vanduo

gali būti išleistas į aplinką nesibaiminant, kad jis perneš ligas ar

nunuodys augalus ar gyvūnus.

Ne visi „kakai“ automatiškai yra teršalaiUpės ir jūra gali natūraliai išvalyti tam tikrą organinių atliekų kiekį

– fekalijas ir maisto likučius – kadangi tai yra biologiškai skaidžios

atliekos ir jas gali apdoroti bakterijos bei mikroorganizmai.

Problemos prasideda tada, kai yra daugiau organinių atliekų nei

gali būti apdorota nepakenkus visuomenės sveikatai. Būtent taip

ir yra šiuolaikinėje visuomenėje: dauguma mūsų gyvename tankiai

apgyvendintose teritorijose, kur prieiga prie gėlo vandens šaltinių

yra ribota. Todėl reikia valyti vandenį.

Chemikalai nuotekoseApdoroti organines atliekas gana paprasta, mums tik reikia

suskaidyti nekenksmingas bakterijas. Tačiau didžiojoje dalyje

nuotekų yra šiuolaikinei visuomenei būdingų teršalų, kuriuos

į nuotekas išpila pramonė ir namų ūkiai. Farmacijos produktų,

tokių kaip antibiotikų ir ibuprofeno, pėdsakų reguliariai randama

geriamojo vandens mėginiuose. Nerimą kelia jų ilgalaikis poveikis

žmonių ir gyvūnų sveikatai, jau nekalbant apie antibiotikams

atsparias bakterijų rūšis.

Tuo tarpu sunkieji metalai nėra biologiškai skaidūs ir kaupiasi

upių dugne, augaluose, vabzdžiuose ir žuvyse. Jie gali tapti

nuodingais gyvūnams ir žmonėms. Geriausia būtų, jei užkirstume

kelią pramoninių teršalų patekimui į kanalizaciją ir savo namuose

vaistus, buitinius ir sodininkystės produktus naudotume atsakingai,

taip apribodami į kanalizaciją nuleidžiamų ir ant žemės išpilamų

chemikalų kiekį. Alternatyva – apdorojimas „kitame vamzdžio gale“,

siekiant išvalyti šias medžiagas iš nuotekų – daug brangesnė ir ne

visada sėkminga.

Vandenvala EuropojeKur techniškai ir ekonomiškai tai įmanoma, namų ūkiai Europoje

prijungti prie kanalizacijos sistemos ir vandenvalos įrenginių

(žr. pav. C). Teritorijose, kur nėra komunalinių nuotekų vamzdynų

ir vandenvalos, nuotekos arba renkamos septinėse kamerose,

o po to išvežamos į vandenvalos įrenginius, arba jos suteka į

individualią sistemą, kuri nuotekas apdoroja vietoje, o po to išvalytas Nuotekų išleidimas



Išvalytas vanduo

Nuotekos

C



vanduo išleidžiamas į upes arba per žemę į požeminius vandenis.

Specializuotos įmonės surenka likusias nuosėdas ir saugiai pašalina.

Kas vyksta vandenvalos įrenginyje?Vandenvalos įrenginys – tai purvino vandens gražinimo cechas.

Jame vyksta visa grupė valymo procesų, kurių metu kietosios

atliekos atskiriamos nuo skystųjų, o kenksmingi teršalai pašalinami,

kad tai, kas lieka, būtų pakankamai saugu išleisti į aplinką.

Po to lieka du produktai: skystos nuotekos (išvalyti nutekamieji

vandenys) ir kietos atliekos (išvalytas dumblas) ir abu jie gali

būti saugiai sugrąžinti į aplinką. Europoje apdoroti nutekamieji

vandenys daugiausiai išleidžiami į upes ar jūrą. Išvalytas dumblas

gali būti pašalintas (dažniausiai sudeginamas) arba panaudojamas,

pavyzdžiui, kaip trąšos žemės ūkyje.

Išsami valymo proceso eigaParuošiamasis apdorojimas. Pirmajame dvipakopio pirminio

apdorojimo žingsnyje viskas, kas atkeliauja kanalizacijos

vamzdžiais (žr. pav. D, Nr. 1), yra supumpuojama ir išfi ltruojama (2),

taip pašalinant kietas šiukšles, tokias kaip medžių šakos, plastikai,

medžiaga, akmenys ir stiklo šukės, kurios galėtų sugadinti arba

užkimšti vandenvalos įrenginio siurblius ir separatorius. Tai,

kas išfi ltruojama, išmetama sąvartynuose arba sudeginama.

Antrojoje stadijoje (3) žvyras ir smėlis nusodinami grioviuose, po to

išplaunami ir panaudojami, pavyzdžiui, kelių statyboje.

Pirminis valymas: nusodinimas. Sedimentacinėje kameroje (4)

kietos dalelės atskiriamos nuo skystos masės. Dumblas nusėda, o

tepalas ir riebalai iškyla į paviršių. Dumblas pašalinamas į dumblo

valymo įrenginius, o riebalai ir tepalas nugriebiami. Likęs skystis

keliauja į antrinio valymo etapą.

Antrinis valymas: biologinis. Šioje stadijoje (5) vandens

mikroorganizmai – bakterijos ir protozojai – iš žmonių išskyrų,

maisto atliekų, muilo ir skalbikių bei valiklių pašalina organines

medžiagas. Šie mažyčiai gyviai sunaikina atliekų daleles ir taip

išvalo vandenį.

Tretinis valymas: šioje baigiamojoje valymo stadijoje toliau

gerinama nuotekų kokybė. Priklausomai nuo teršalų, kuriuos

reikia pašalinti (pavyzdžiui, azoto ar fosforo kaip maistingųjų

medžiagų), gali būti naudojami įvairūs metodai. Gali būti atliekama

ir cheminė ar fi zinė dezinfekcija (vandenvalos tvenkiniuose (6) ar

mikrofi ltracijos įrenginiuose).

Liūčių vandens kanalas: užėjus stiprioms liūtims, dalis

nuotekų gali būti nukreipta į atskirus liūčių vandens kanalus ar

rezervuarus (7), kur jos lauks valymo momento, kai įrenginys galės

susidoroti su papildomu kiekiu. Jei užeis ypatingai stiprios liūtys, šie

kanalai gali išsilieti; tuomet neišvalytos ar tik mechaniškai išvalytos

nuotekos pateks tiesiai į vandens kelius.

Išleidimas: išvalytas vanduo nuvedimo kanalu (8) išleidžiamas į

vandens telkinį (upę, ežerą ar jūrą).

Dumblo valymas: dumblą reikia išvalyti – pašalinti iš jo organines

medžiagas ir ligas sukeliančius mikroorganizmus. Vienas valymo

būdas – tai valymas anaerobiniame autoklave (10), uždaroje

sistemoje, kurioje dumblas maišomas, kad išgaruotų biodujos

(metanas ir deguonis) (12), kurios po to deginamos (kaip gamtinės

dujos), taip įkaitinant autoklavą iki reikiamos temperatūros

ir tęsiant dumblo skaidymo procesą. Kartais dumblas prieš

suskaidant sutirštinamas (13), po to iš jo pašalinamas vanduo

(11), kad dumble būtų kiek galima labiau sumažintas skysčio kiekis,

o kartu ir jo pašalinimo ar panaudojimo sąnaudos.

Anaerobinio skaidymo rezervuarai, nuotekų valymo įrenginys „Emschermündung“ (Vokietija)



Pradedant valyti, galima įdėti chemikalų (14), kurie suskaidytų

fosforą arba jį kaip dumblą nusodintų ant dugno.

Pasibaigus šiam procesui, išvalytą dumblą galima panaudoti kaip

trąšą ar kompostą augalams, kadangi jo sudėtyje yra svarbiausių

maistingųjų medžiagų (azoto ir fosforo), taip pat ir kaip organinę

anglį, pagerinančią dirvožemio sandarą.

Kai kuriose teritorijose dumblas užterštas sunkiaisiais metalais

ar kitais teršalais, nes į kanalizacijos tinklą patenka pramoninės

atliekos. Dėl šios priežasties daugelyje šalių dumblas sudeginamas,

taip sumažinant teršalų paskleidimo daržuose ar soduose riziką.

Lietaus keliamos problemosDaugelis nenaujų kanalizacijos sistemų turi sunkumų dėl stipresnio

nei vidutinis lietaus. Į kanalizacijos vamzdynus patekus didžiuliams

vandens kiekiams, jie užtvindomi ir išsilieja, ir nuotekos pasipila į

gatves bei namus.

Daugelyje regionų ši problema tapo opi. Viena vertus, panašu,

kad kintant klimatui orai taps vis sunkiau nuspėjami. Kita vertus,

šiuolaikiniuose miestuose ir miesteliuose didžioji dalis paviršių

„užsandarinti“: tai šaligatviai, gatvės ir pastatai, kurie neleidžia

lietaus vandeniui susigerti į žolę ir gruntą ir taip sudaro kliūtį

vandeniui patekti į nutekamuosius vamzdžius ir kanalizaciją.

Naudokime lietaus ir panaudotą vonios vandenį „Naudotas vanduo“ (angl. greywater) – tai sąvoka, apibrėžianti naudotą vandenį iš praustuvių, vonių, dušų ir skalbyklių, kuris

nėra užterštas nuotekomis (angl. blackwater). Namuose galima įrengti valymo sistemą, pro kurią pratekėjusį tokį naudotą

vandenį bus galima naudoti tualetams nuleisti. Surinktu lietaus vandeniu galima laistyti daržus. Lietaus vanduo jau seniai

yra renkamas ir naudojamas šiam tikslui ir kai kuriuose namuose įprasta turėti lietaus vandens surinkimo rezervuarus.

Nuotekų valymo įrenginys



Naujesnės sistemos sukurtos taip, kad susidorotų su liūčių

vandeniu. Jos nukreipia jį į specialiai sumontuotus vamzdžius arba

vandentakius, kurie gali talpinti staiga padidėjusius lietaus vandens

ir nuotėkio srautus.

Paveikslėlyje D pavaizduotas tipiškas vandenvalos įrenginys.

Ciklo uždarymas: antrinis vandens panaudojimasSausuose regionuose, kuriuose iškrinta nedaug kritulių ar yra didelis

gyventojų tankumas, prasminga panaudoti nuotekų vandenį iš

karto jį išvalius, o ne išleisti į upes ar jūrą. Daugeliu atvejų išvalytas

vanduo naudojamas ne maisto reikmėms, o, pavyzdžiui, parkams

drėkinti ar tualetams nuleisti.

Kad susidorotume su ateityje mūsų laukiančiais vandens stokos

ir klimato kaitos iššūkiais, turime atlikti daugiau uždaro ciklo

vandens panaudojimo tyrimų, pavyzdžiui, kaip pagerinti tyrimus

ir valymą. Dabartinės sistemos nepajėgios efektyviai pašalinti kai

kuriuos mikrobus, chemijos ir farmacijos produktų likučius, kas yra

svarbiausia, jei vanduo bus naudojamas maistui.

Kita stotelė – upės ir jūraEuropa per pastaruosius 20 metų padarė didžiulę pažangą nuotekų

valymo srityje, bet dar yra kur tobulėti. Visų pirma mums reikia

labiau stengtis, kad kenksmingi produktai nepatektų į nuotekas,

sukurti daugiau pažangių valymo metodų ir kiek įmanoma

sumažinti sąnaudas.

Nuotekos upių ir upelių galiausiai bus nuneštos į jūrą, kur bet kokie

teršalai, nepašalinti valymo proceso metu, padidins jau esamą

jūrų aplinkos taršą. Tai tiek pesticidai ir trąšos, nuplautos nuo

krantų, tiek ir pramoninių šiukšlių ir atliekų produktai, visų pirma

plastikai. Kadangi daugumai šių medžiagų suskilti prireiks daug

metų (pavyzdžiui, plastikiniam buteliui reikia kelių šimtų metų),

jos kelia realią grėsmę ilgalaikei mūsų vandenynų sveikatai ir

galiausiai – viso mūsų vandens šaltiniui. Nors vandenį mes imame

iš gėlo vandens šaltinių, jis galų gale grįžta į vandenyną ir tęsia

gyvybę palaikantį vandens ciklą. Didžioji dalis Žemėje esančių

vandens atsargų (97,2 %) yra vandenynuose ir nors įmanoma

gėlinti vandenynų vandenį, tai per brangu ir tam bus sunaudota

daug energijos.

O kaip yra su vandenvala ten, kur gyvenate jūs?Europos aplinkos agentūros sąveikiuosiuose žemėlapiuose pateikti

duomenys apie vandenvalą visoje Europoje. Čia sužinosite apie

vandenvalos lygį savo šalyje ir mieste:

http://www.eea.europa.eu/highlights/themes/water/

interactive/.

Langelis: kosmose geriamas perdirbtas šlapimasPo to, kai 2009 m. erdvėlaivyje buvo įrengta moderni vandenvalos sistema, Tarptautinės kosmoso stoties astronautai

gali gerti perdirbtą šlapimą. Todėl kosminė stotis ilgai gali pati apsirūpinti vandeniu ir dėl to atsargas gabenantiems

erdvėlaiviams reikia gabenti mažiau krovinio.


http://www.eea.europa.eu/highlights/themes/water

Įleidimo kanalas

Filtravimo statinys

Smėlio gaudyklė

Nusodinimo rezervuaras

Biologinis apdorojimas

Nusodinimo tvenkiniai

Liūčių vandens rezervuarai

Nuvedimo kanalas

Valdymo centras

Dumblo skaidymo rezervuarai

Vandens pašalinimo iš dumblo statinys

Dujų cisternos

Dumblo tirštinimo įrenginys

Fosfato nusodinimas

21

3

5

4

6

12

13

14

11

10

89

7

2

1

3

5

4

6

12

13

14

11

10

8

9

7

D

Nuotekų valymo įrenginys Duisburge-Kasslerfelde (Vokietija)



Lekiam į paplūdimį!

Maudymasis jūroje ir upėse bei ežeruose – tai vienas populiariausių

laisvalaikio užsiėmimų. Kasmet milijonai europiečių susiburia

paplūdimiuose maudytis ir atsipalaiduoti su šeima ir draugais. Tačiau

kaip mes galime suderinti atostogų brošiūrose besipuikuojančius

švarių paplūdimių, pilnų jūroje žaidžiančių besišypsančių šeimų,

vaizdus su tuo, ką mes žinome apie jūrų taršą? Pramonė,

žemdirbystė, žvejyba, turizmas ir laisvalaikio užsiėmimai (tokie

kaip pasiplaukiojimas laivais) ir didžiulės apgyvendintos pajūrio

teritorijos šiukšlina jūrą, kas gali sukelti rimtą grėsmę jūrų aplinkai

ir netgi besimaudantiems žmonėms. Maudynės nešvariame

vandenyje gali tapti skrandžio sutrikimų, kvėpavimo takų infekcijų

ir odos ligų priežastimi.

Šiukšlinimas – tai nesibaigianti ir didėjanti problema. Cigarečių

nuorūkos, plastikiniai maišeliai ir butelių kamšteliai visuomet

mėtosi paplūdimiuose. Kai kurie žmonės tualetu naudojasi kaip

drėgna šiukšline ir į unitazą meta tvarsčius, cigarečių nuorūkas,

higieninius įklotus, drėgnas servetėles, netgi sauskelnes. Visa tai

gali ne tik užkimšti vamzdžius, bet ir teršia aplinką, nes gali atsitikti

taip, kad visos šios šiukšlės netgi atsidurs paplūdimyje. Iš esmės

nuleisti šiukšles į klozetą – nė kiek ne geresnis poelgis nei išmesti

jas gatvėje.

Iš tiesų, vandenvalos įrenginiai turėtų išfi ltruoti didžiąją dalį

teršalų ir šiukšlių (nors jie tai galėtų padaryti ir neužkimšdami

savo fi ltrų). Net jei taip ir yra, išsiliejus liūčių vandens kanalams,

dalis šiukšlių patenka tiesiai į upes ir upelius, visai nepatekdamos

į vandenvalos įrenginį.

Išskyrus tualetinį popierių, atminkite šią taisyklę: to, ko

nesuvirškinate prašome nemesti į jokius klozetus.

Maudyklų vanduo tampa švaresnis Tačiau yra ne vien blogų žinių. Jei mėgstate įlįsti į jūrą,

nenusiminkite: nuo 1970-ųjų, kai buvo pradėta kontroliuoti jo

kokybę ir imti mėginius, maudyklų vanduo Europoje vis švarėja.

O nuo 1990-ųjų, kuomet geriau buvo pradėtos valyti nuotekos,

reikalai dar ženkliai pagerėjo. Prieš tai didžiuliai neapdorotų ar

tik iš dalies apdorotų nuotekų kiekiai buvo reguliariai išleidžiami į

Europos vandens telkinius.

Pastaba rūkantiesiems: paplūdimys – tai ne milžiniška peleninėCigarečių nuorūkos – tai dažniausiai pasitaikanti šiukšlė: pasaulyje kasmet jų išmetama virš 4,5 trilijonų ir gali prireikti

25 metų, kol jos suirs. Jų fi ltrai gaminami iš tam tikro plastiko, be to, fi ltrų sudėtyje yra nuodingų visų cigaretėse esančių

chemikalų, įskaitant arseną, šviną, benzolą ir formaldehidą, liekanų. Šie chemikalai patenka į vandens kelius ir jūrą, kur,

palaikę juos maistu, juos sulesa paukščiai ir suėda jūrų žinduoliai. Jei rūkote, nešiokitės su savimi kišeninę peleninę ir

išmeskite nuorūkas į šiukšlinę arba atsikratykite jų grįžę namo.

Žmonės paplūdimyje nenori matyti cigarečių nuorūkų!



Išvalytas / geriamasis vanduo

Nuotekos

E



Nuo 2006-ųjų ES šalys ėmėsi dar daugiau, kad pagerintų maudyklų

vandens kokybę bei apsaugotų sveikatą ir aplinką. Taisyklės galioja

visiems vandens telkiniams, kuriuose leidžiama maudytis arba

kuriuose maudosi daug žmonių, įskaitant ežerus, upes, paplūdimius,

karjerus ir tvenkinius. Tačiau jos netaikomos vandens telkiniams,

kurie naudojami kitiems rekreaciniams, ne maudymosi tikslams,

pavyzdžiui, banglenčių sportui ar buriavimui bei baseinams.

Šiandien ES stebima 21 000 maudyklų, du trečdaliai iš jų –

pakrančių vandenys, likusi dalis – upių ir ežerų. Didžioji dalis jų

yra geros kokybės: atliekant paskutinius užregistruotus tyrimus,

daugiau nei 9 iš 10 ištirtų vandens telkinių atitiko minimalius

kokybės standartus. Tik 1,2 % pakrančių vandenų ir 2,8 % vidaus

vandens telkinių neatitiko reikalavimų.

Vien tai, kad jų nematai, dar nereiškia, kad jų ten nėra



Kas tiriama?Didžioji dalis maudynių vietų turi būti patikrintos 4 kartus per

maudymosi sezoną, pirmasis tikrinimas atliekamas dar prieš

sezonui prasidedant. Vandens mėginiai tiriami dėl dviejų bakterijų:

E. coli ir žarninių enterakokų. Abi bakterijų rūšys gyvena tiek žmonių,

tiek gyvūnų žarnyne ir yra normalios sveikos žarnyno fl oros dalis.

Tačiau, jei jų randama vandenyje, tai rodo, kad vanduo užterštas

nuotekomis arba gyvūnų išskyromis.

Maudytis užterštame vandenyje pavojinga, ypač jei žmonės

nuryja fekalijų. Ne visos E. coli bakterijos rūšys pavojingos, bet kai

kurios gali sukelti rimtus skrandžio sutrikimus. Kai kuriais atvejais

E. coli bakterijos gali sukelti gyvybei pavojingas ligas. Štai kodėl yra

gyvybiškai svarbu apdoroti nuotekas (žr. pav. E) ir vengti maudynių

užterštuose vandens telkiniuose. Todėl mes ir plaunamės rankas

išėję iš tualeto bei prieš gamindami maistą.

Maudynėms skirtiems vandens telkiniams riziką taip pat gali kelti kiti

taršos židiniai, kurie gali turėti poveikį besimaudančiųjų sveikatai:

tai – melsvabakterės (lot. cyanobacteria), kurias pavojinga nuryti ir

kurios gali sukelti odos bėrimus, arba makrodumbliai ir (arba) jūrų

fi toplanktonas. Vandens telkiniai taip pat apžiūrimi, ar juose nėra

matomų teršalų ir atliekų ženklų.

Žvilgtelėkite į savo mėgstamiausią maudynių vietą Platforma „Žvilgsnis į Žemę“ (angl. Eye on Earth)⁶, pasitelkus

vandens telkinių stebėjimo programą (angl. WaterWatch),

pateikia tikralaikius maudyklų vandens kokybės duomenis. Šiame

sąveikiąjame žemėlapyje galima rasti 28 Europos šalių maudymosi

vietų vandens kokybę. Padindinkite – ir komentuokite – netoliese

jūsų esančių vandens telkinių kokybę.

Sąveikiąjame žemėlapyje pateikiama išsami informacija apie

atskirus vandens telkinius:

http://www.eea.europa.eu/themes/water/wise-viewer

Paplūdimiai su mėlynąja vėliavaMėlynoji vėliava – gerai žinomas ženklas, kurį NVO Aplinkosauginio

švietimo fondas (FEE) suteikia švariems paplūdimiams ir

prieplaukoms. Kad būtų tokiais pripažinti, paplūdimiai turi atitikti

griežtus vandens kokybės ir švaros reikalavimus. Juose taip pat

turi būti įrengti tinkami tualetai, turi galioti stovyklavimo ir šunų

kontrolės taisyklės, turi būti saugi prieiga, gelbėjimo įranga ir

naudotojams skirta aplinkosauginė informacija bei šviečiamoji

medžiaga.

Mėlynoji vėliava 1985 metais buvo sukurta Prancūzijoje. Šiandien šioje programoje dalyvauja 41 šalis. 2010 metais Mėlynosios vėliavos statusas buvo suteiktas 3 450 paplūdimių. Žr.: http://www.bluefl ag.org/


http://www.eea.europa.eu/themes/water/wise-viewer

http://www.bluefl


Jūrų šiukšlėsKasmet milijonai tonų šiukšlių atsiduria vandenyne – ir ten

pasilieka. Plastikinės, medžio, metalo, stiklo, gumos, medžiaginės

ir popieriaus atliekos daugiausiai atsiranda iš žmogaus veiklos

ir sudaro vienintelę atliekų rūšį, kurios gamta negali suskaidyti

(žr. pav. F). Jos atkeliauja iš sausumos, jas atneša vėjas ir upės iš

blogai tvarkomų sąvartynų, liūčių užtvindytų vamzdynų ir gatvių

šiukšlių (pavyzdžiui, greito maisto pakuotės ar gėrimų skardinės).

Bet atkeliauja jos ir iš jūros: šiukšlės, išmestos iš laivų ir po žmonių

veiklos, darančios poveikį jūrų aplinkai, tokios kaip kasybos darbai

jūroje ir žvejyba (pavyzdžiui, išmesta žūklės įranga).

Jūrų šiukšlės kelia grėsmę sveikatai: medicininės bei kanalizacijos

atliekos užteršia vandenį, o aštrūs bei suskilę daiktai gali sužaloti

vaikštančius paplūdimiu. Jos turi ekonominį poveikį: paplūdimių ir

uostų valymas – brangus dalykas, be to, jos gali sugadinti laivus

ir žvejybos įrangą. Jos kelia grėsmę ir jūrų gyvūnams: ruoniai,

banginiai ir jūrų vėžliai jau buvo rasti įsipainioję į balionų kaspinus,

plastikinius „šešių vienetų pakuočių“ rėmus ir išmestus žvejų tinklus,

kuriuose jie užduso ir (arba) nuskendo. Jūrų žinduoliai, paukščiai

ir žuvys plastikines šiukšles per klaidą gali palaikyti maistu, o jos

gali sužaloti jų vidaus organus ar užkimšti virškinimo sistemą.

Visų pirma pavojingas yra plastikas, kadangi jis ne biologiškai

skaidus, o sutrupa į vis mažesnius gabaliukus ir gali netgi tapti

mikroskopinėmis „plastiko dulkėmis“. Į kai kuriuos produktus

(tokius kaip šveitikliai) įdėta mikroplastikų. Jie prateka kanalizacijos

sistema ir galiausiai baigia savo kelią jūroje. Be to, riebaluotos

šukės pritraukia kitus vandenyno paviršiuje plūduriuojančius

chemikalus, tokius kaip patvarieji organiniai teršalai (POP) ir PCB.

Pastarųjų sankaupų ant šukių lygis netgi iki milijono kartų didesnis

nei aplink tyvuliuojančios jūros vandens, taigi plastiko šukės tampa

mažytėmis nuodingomis piliulėmis. Nuo prarytų plastikų absorbuoti

chemikalai gali lengvai patekti į maisto grandinę ir tokiu atveju

baigti savo kelionę jūsų lėkštėje.

Kai kuriuose pasaulio vandenynuose vandens sūkuriai sunešė

milžiniškas plaukiojančias šiukšlių salas. Geriausiai žinomo iš

jų, Didžiojo šiaurinio Ramiojo vandenyno šiukšlyno, plotis siekia

šimtus kilometrų, o sudarytas jis iš didelių šiukšlių ir begalės

mažyčių plastikinių dalelių. Dėl šios „plastiko sriubos“ poveikio

buvo atlikta keletas studijų, bet vis labiau nerimaujama dėl galimo

plastikų gamyboje naudojamų chemikalų nuodingo poveikio

maisto grandinei, nes žinoma, kad per užterštus vandenynus jie

gali pakenkti žmonėms. Neseniai atlikus vienos Šiaurės Atlanto

vandenyne gyvenančios paukščių rūšies, šiaurinio fulmaro, studiją

paaiškėjo, kad beveik kiekvieno paimto negyvo paukščio skrandyje

buvo didžiuliai kiekiai plastikų.

Padėkite sumažinti jūrų taršą pakartotinai naudodami savo

plastikinį maišelį; nemėtykite šiukšlių gatvėse, nemeskite jų į

unitazus bei vandens telkinius; ir dalyvaukite paplūdimių tvarkymo

dienose: http://www.signuptocleanup.org. Mes visada galime

patobulinti atliekų tvarkymą sausumoje, kad jos nepatektų į

vandenynus, bet, žvelgiant plačiau, mums visiems reikia geriau

suvokti savo veiksmų pasekmes.

Išmesti žvejų tinklai gali nužudyti vėžlius

Jei nurytumėte tiek šiukšlių, kiek jūros paukštis, tai, tiesą sakant, jos būtų mėsainio dydžio!


http://www.signuptocleanup.org

Ar gertumėte savo nuotekas? | Brošiūra apie vandenį 25F



Ką daro ES?

Kadangi vanduo laisvai kerta sienas, ES šalys susitarė tvarkyti

vandens išteklius kartu, susiskirstydamos upių baseinus ir

nepriklausomai nuo nacionalinių sienų. Jos išskyrė 110 upių

baseinų rajonus⁷, į kuriuos įeina intakai, upių žiotys ir požeminiai

vandenys. Šalys veikia kartu ir dalinasi atsakomybę už upių

baseinus, susitardamos dėl valdymo plano su kitomis šalimis, su

kuriomis jais dalinasi. Tada kiekviena šalis turi jį įgyvendinti savo

teritorijoje. Tikslas numatytas ES Bendrojoje vandens politikos

direktyvoje: iki 2015 metų visi ES vandens telkiniai turi tapti geros

būklės (ypatingais atvejais terminas bus pratęstas).

Geriamojo vandens šaltinių apsaugaVandentiekio vanduo ES reguliuojamas nuo 1998-ųjų. Geriamojo

vandens direktyvoje nustatyti minimalūs kokybės standartai, kurie

įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad į namų ūkius tiekiamas

vanduo būtų saugus ir švarus. Kas penkerius metus standartai

peržiūrimi, atsižvelgiant į esamas žinias ir Pasaulio sveikatos

organizacijos gairių pakeitimus.

Bet kuris šaltinis, iš kurio aprūpinama daugiau nei 50 žmonių,

turi būti reguliariai tikrinamas, patikrinant 48 vandens savybes,

pradedant nuo spalvos, kvapo ir skonio ir baigiant metalų, tokių

kaip aliuminis, kadmis, geležis ir švinas, chemikalų ir galimų

kenksmingų bakterijų buvimu jame. Didžioji dalis Europoje tiekiamo

geriamojo vandens atitinka tuos standartus, nors dar galima gerinti

nedidelėms bendruomenėms tiekiamo geriamojo vandens kokybę

(iki 5 000 žmonių).

Nuotekų valymo gerinimasSiekiant išvengti kenksmingo neišvalytų nuotekų – kanalizacijos

turinio ir naudoto vandens iš mūsų namų ūkių bei pramoninių

nuotekų – poveikio mūsų sveikatai ir aplinkai, ES Miestų nuotekų

direktyva, pradėjusi galioti 1991 metais, numato į aplinką

išmetamų teršalų kiekio mažinimą.

Vietos valdžios institucijos turi surinkti ir išvalyti vandenį iš kaimų ir

miestų, kuriuose gyvena 2 000 ir daugiau gyventojų. Vandenvalos

įrenginiai turi atitikti minimalius reikalavimus. Griežtesni standartai

taikomi ten, kur vanduo gali pakenkti jautriai aplinkai arba žmonių

sveikatai. Kad įvykdytų šios direktyvos reikalavimus, dauguma

ES šalių įrengė vandenvalos sistemas; naujos valstybės narės tai

turi padaryti iki 2018 metų. Šalys, kurios to nepadarys, gali būti

nubaustos.

Teritorijos Europoje, kuriose saugomi vandens telkiniai



Maudyklų vandens švaros palaikymasEuropos Komisija kasmet paskelbia išsamią informaciją apie

maudyklų vandens kokybę Europoje. 2011 metų maudyklų

vandens ataskaitoje buvo pateikti 21 000 vietovių rezultatai,

pagrįsti informacija, kurią pateikė valstybės narės, vadovaudamosi

ES Maudyklų direktyva. Nacionalinės vyriausybės taip pat

įpareigotos informuoti visuomenę apie maudyklų vandens kokybę

maudymosi sezono metu, visų pirma tose vietovėse, kur maudytis

nerekomenduojama ar draudžiama.

Jūrų ir vandenynų valymasJūrų taršos problema sprendžiama ES 2008 metų Jūrų strategijos

pagrindų direktyvoje. Valstybių narių reikalaujama iki 2020 metų

užtikrinti „gerą jūros aplinkos būklę“, parengiant stebėsenos

strategiją ir siekiant užsibrėžtų tikslų.

Maudyklos vandens kokybė

puiki

gera

pakankama

bloga

puiki

ES taisyklės padeda užtikrinti švarų maudyklų vandenį



Nuorodos1 Brošiūra „Vanduo gyvybei: kaip bendroji vandens politikos direktyva padeda saugoti Europos išteklius“ (2010 m. lapkritis), p. 8.:

http://ec.europa.eu/environment/water/pdf/WFD_brochure_en.pdf2 Europos į butelius išpilstyto vandens federacija: http://www.efbw.eu/sustainability.php?classement=033 Namų ūkių suvartojimas ir aplinka, Europos aplinkos agentūros ataskaita 11/2005, p. 32:

http://www.eea.europa.eu/publications/eea_report_2005_114 Galutinė ataskaita „Investicijų, reikalingų GVD tikslams pasiekti ir vandens paskirstymo tinklams ES rekonstruoti, fi nansavimas“,

Europos Komisija, Aplinkos generalinis direktoratas ENV.G.1/FRA/2006/0073, 2011 m. rugsėjis5 Ataskaita „Investicijų, reikalingų GVD tikslams pasiekti ir vandens paskirstymo tinklams ES rekonstruoti, fi nansavimas“.6 Svetainė „Žvilgsnis į Žemę“: www.eyeonearth.eu7 http://ec.europa.eu/environment/water/participation/index_en.htm

Dar skaitykite� Europos Komisijos Aplinkos generalinis direktoratas. Ką daro ES vandens kokybei apsaugoti:

http://ec.europa.eu/environment/water/index_en.htm

� Europos Komisijos Aplinkos generalinis direktoratas. Mūsų vandenynai, jūros ir pakrantės:

http://ec.europa.eu/environment/marine/index_en.htm

� Informacinis lapas apie jūrų šiukšles (2010) ir Jūrų šiukšlės Viduržemio jūros informaciniame lape (2012 m. vasaris):

http://ec.europa.eu/environment/marine/publications/index_en.htm

� Vandens stoka ir sausros, informacinis lapas (2010 m. rugsėjis): http://ec.europa.eu/environment/water/quantity/pdf/brochure.pdf

� Europos aplinkos agentūra. Vandens būklės Europoje ataskaitos ir statistikos: http://www.eea.europa.eu/themes/water

� WISE. Europos vandenų informacinė sistema: http://water.europa.eu/

� Pasaulio sveikatos organizacija. Vanduo, sveikata ir vandentiekis globaliame lygmenyje: http://www.who.int/topics/water/en/

� Miestų nuotekų informacinis lapas (2010): http://ec.europa.eu/environment/water/water-urbanwaste/info/index_en.htm

Nuotraukosp. 4, 8, 9, 14, 27 - © Shutterstock

p. 17 - © iStockphoto

p. 5 - © iStockphoto, Thinkstock

p. 16 - © Daniel Ullrich

p. 19 - © Fotoarchiv Ruhrverband

p. 20 - © Marine Conservation Society/eyeforanimage

p. 22 - © Ferdi Rizkiyanto

p. 23 - © Christof Mainz

p. 24 - © National Oceanic and Atmospheric Administration (NOAA), © JA van Franeker IMARES

p. 26 - © Waterbedrijf Groningen, © Dr. Eugen Lehle

Iliustracijos„European Service Network“ (ESN), © Europos Sąjunga


http://ec.europa.eu/environment/water/pdf/WFD_brochure_en.pdf

http://www.efbw.eu/sustainability.php?classement=03

http://www.eea.europa.eu/publications/eea_report_2005_11

http://www.eyeonearth.eu

http://ec.europa.eu/environment/water/participation/index_en.htm

http://ec.europa.eu/environment/water/index_en.htm

http://ec.europa.eu/environment/marine/index_en.htm

http://ec.europa.eu/environment/marine/publications/index_en.htm

http://ec.europa.eu/environment/water/quantity/pdf/brochure.pdf

http://www.eea.europa.eu/themes/water

http://water.europa.eu

http://www.who.int/topics/water/en

http://ec.europa.eu/environment/water/water-urbanwaste/info/index_en.htm

Eiropas Komisija

Ar gertumėte savo nuotekas? — Brošiūra apie vandenį

Luksemburga: Eiropas Savienības Publikāciju birojs

2012 – 28 lpp. – 21 x 21 cm

ISBN 978-92-79-26326-2

doi:10.2779/15595

Šį nemokamą leidinį, kol užteks egzempliorių, galima užsisakyti:

Vieną egzempliorių: Europos Sąjungos leidinių interneto svetainėje „EU Bookshop“:

http:// bookshop.europa.eu

Kelis egzempliorius: „Europe Direct“ tinklo nacionaliniuose informacijos centruose:

http://europa.eu/europedirect/meet_us/index_lt.htm


http://bookshop.europa.eu

http://europa.eu/europedirect/meet_us/index_lt.htm

KH

-30

-11

-36

8-LT-C


ar gertumėte savo nuotekas? - european...

Documents