Architekto komentarasIgnas Talalas

Neretai visa atsakomybė už projek-tą, inžinerinių sprendimų suderina-mumą tenka architektui – esą jis turi matyti projekto visumą.

Per pastaruosius 10 metų keitė-si statybos įstatymai, dėl to gero-kai pakito ir statinių projektai. Į ran-kas patekę 10 metų senumo pro-jektai šiandien verčia nusišypsoti. Projektų sudėties ir detalumo rei-kalavimai ir toliau griežtėja, yra vis labiau reglamentuojami, ir tai yra la-bai geras, teisingas požiūris bei ju-dėjimas į priekį. Tiesioginę šio pro-ceso naudą jaučia galutinis varto-tojas, t. y. statytojas. Statinio pro-jektas – ne koncepcija, projektiniai pasiūlymai gali būti koncepcija, bet ne techniniai darbo projektai. Paly-ginkime statybos sektorių su auto-mobilių pramone: kas būtų, jei dizai-neriai, galvodami tik apie estetiką, sukurtų labai gražų automobilio vai-rą ir sakytų: „Ai, oro pagalves kaž-kaip po to įmontuosime.“ Šiandien jau visiems aišku, kad toks požiū-ris absurdiškas. Visi suprantame, kad važinėjame greitais, estetiš-kais, aplinką tausojančiais ir, svar-biausia, saugiais automobiliais tik dėl glaudaus dizainerių, inžinierių ir gamybos bendradarbiavimo. Tokią siekiamybę matau ir projektavimo, statybos sektoriuje.

Projektuojant pastatus, visi sprendiniai ir pakeitimai turi būti atliekami projektinėje stadijoje, kad statybas galėtų įvykdyti net robotai (artėjame ir prie to) arba kad pas-tatų komponentai būtų gaminami gamyklose. Taip užsakovas galėtų ganėtinai tiksliai prognozuoti staty-bos išlaidas ir išvengti brangiai kai-nuojančių klaidų taisymo, finansinių problemų, nemalonumų su bankais ar gyvenimo „amžinose statybose“.

Kaip to pasiekti? Tik rengiant de-taliuosius projektus. Užsakovą gali sugundyti galimybė sutaupyti pro-jekto sąskaita. Deja, niekas neskai-čiuoja, kiek po to kainuoja toks sku-botas sprendinių priėmimas. Juo-lab, pastačius dalį pastato, priimti norimus sprendimus būna jau per vėlu: sienų nebepastumsi, langų nebeperkelsi, tenka susitaikyti su kompromisais.

Suprantama, ne visi užsakovai tu-ri lakią vaizduotę ir pakeitimų užsi-mano tik pasivaikščioję po erdves. Tačiau šiandien yra šios problemos sprendimų. VR (virtualiosios realy-bės) technologija leidžia užsako-vams „pasivaikščioti“ po būsimus pastatus, pamatyti erdves ir daryti pakeitimus, kol dar ne vėlu. Statybi-ninkams, montuotojams sukurti net išmanieji šalmai – šie specialistai, bū-dami objekte, gali matyti galutinį re-zultatą, kaip turės atrodyti vėdinimo sistema, kurią dar tik ruošiasi mon-tuoti. Kol dar visi braižė rankomis, ir pirmosios CAD sistemos atrodė pra-banga...Technologijos pinga ir tam-pa vis labiau prieinamos, greitai BIM projektavimas, VR ir kitos technolo-gijos taps kasdieniu standartu.

Galiu tik pasidžiaugti, kad staty-bos sektorius neatsilieka nuo naujo-vių. BIM projektavimo sistemos lei-džia architektams greičiau ir tiksliau derinti sprendinius su inžinieriais, pa-rengti kokybiškus detaliuosius projek-tus. Taisyti klaidas projekte gali būti dešimtį kartų pigiau negu taisyti jas statybos metu. Idealu, kai architek-tas ir visi inžinieriai projektuoja trimatį modelį, programos automatiškai ap-tinka klaidas ir pan. Dar geriau, kai visi fiziškai dirba toje pačioje vieto-je, tuomet supaprastėja komunikavi-mas, tačiau tokią „prabangą“ turi tik

Remontuojamos pastogės 3D vizualizacija ir apšvie-tos moduliavimo palyginimas, atlikti „Velux“ progra-miniu įrankiu, padėjo pamatyti realų apšviestumo skirtumą ir nuspręsti, kiek prireiks įrengti stoglan-gių. Programa leido numatyti būsimą rezultatą dar prieš pradedant stogo šiltinimo ir apdailos darbus. Palėpės projekto autorius – architektas I. Talalas (www.archit.lt)

2017 ŽIEMA16

NUMERIO TEMA

“G laudus profesionalų tarpusavio bendradarbiavimas, pasitelkiant šiuolaikines ryšių , komunikavimo ir projektavimo technologijas, yra modernių pastatų projektavimo ir statybos esmė”