arvydas kanapickas fizika 7 - knyguklubas.ltfizika – vienas iš mokslų, padedančių suprasti...
TRANSCRIPT
FizikaArvydas Kanapickas
Rigonda Skorulskienė
7Vadovėlis
3
Apie vadovėlį · 41 skyrius. Įvadas · 6 1. Sveiki atvykę į fizikos šalį · 8 2. Kas yra fizika? · 10 3. Mes – Saulės sistemos gyventojai · 122 skyrius. Šviesos pasaulyje · 14 1. Ar matomas šviesos spindulys? · 16 2. Skaidrieji ir neskaidrieji kūnai · 18 3. Šešėlis ir pusšešėlis · 20 4. Mėnulio fazės. Planetų judėjimas · 22 5. Šviesos atspindys · 24 6. Veidrodžiai · 26 7. Lęšis. Akis · 28 8. Skyriaus apibendrinimas ir kartojimas · 31 3 skyrius. Medžiagos ir šiluma · 32 1. Iš ko sudaryti kūnai? · 34 2. Atomų ir molekulių judėjimas · 36 3. Medžiagos būsenos · 38 4. Šiluminis plėtimasis ir temperatūra · 40 5. Skyriaus apibendrinimas ir kartojimas · 43 4 skyrius. Elektra · 44 1. Įelektrinimas · 46 2. Elektros srovė · 48 3. Elektros energija · 50 4. Elektrinės grandinės · 52 5. Elektros energijos gamyba · 54 6. Skyriaus apibendrinimas ir kartojimas · 575 skyrius. Fizikiniai dydžiai ir jų matavimas · 58 1. Matavimo vienetų sistemos · 60 2. Fizikiniai dydžiai · 62 3. Didelių ir mažų dydžių pasauliai · 64 4. Kūnų matmenų radimas · 66 5. Plotas ir tūris · 68 6. Tiriamasis darbas. Kūno ploto ir tūrio skaičiavimas · 70 7. Masė · 72 8. Medžiagos tankis · 74 9. Tiriamasis darbas. Medžiagos tankio nustatymas · 76 10. Laikas · 78 11. Skyriaus apibendrinimas ir kartojimas · 81Mokymosi žingsniai · 82 Kaip atliekamas tiriamasis darbas · 82 Priedai · 88 1. Be matematikos – kaip be rankų · 84 2. Paklaidos · 86 3. Kaip sprendžiami kokybiniai uždaviniai · 88 4. Kaip sprendžiami kiekybiniai uždaviniai · 90Žodynėlis · 92
Turinys
4 5
Apie vadovėlį
Mielieji mokiniai!Jūsų rankose – serijos „Šok“ fizikos vadovėlis. „Džiaugsmas matyti
ir suprasti yra pati puikiausia gamtos dovana“ (Albertas Einšteinas). Fizika – vienas iš mokslų, padedančių suprasti gamtoje ir artimiausioje mūsų aplinkoje vykstančius reiškinius. Fizika – septintokams naujas mokomasis dalykas, bet gali būti, kad vadovėlis Jums pasirodys pažįstamas. Gal jau mokėtės kitų dalykų iš serijos „Šok“ vadovėlių?
Vadovėlio sandara tokia pati kaip ir kitų šios serijos leidinių. Vadovėlį sudaro penki skyriai. Kiekviename jų – 3–10 temų. Vienai temai skiriama viena atlanka. Susipažinkite, kaip sudaryti šio vadovėlio skyriai, kokie vartojami grafiniai sutartiniai ženklai.
Fizika ir matematika labai susiję mokslai, per fizikos pamokas teks dažnai taikyti matematikos žinias. Todėl vadovėlio pabaigoje yra keli
matematikos priedai: juose primenama, kaip dauginami ir dalijami standartinės išraiškos skaičiai, paaiškinama, kaip užrašyti matavimo duomenis ir skaičiavimo rezultatus, kaip spręsti kokybinius ir kiekybinius uždavinius, kaip apskaičiuoti paklaidas ir jas sumažinti.
Knygos gale pateikiamas sąvokų žodynėlis. Teorinėje dalyje sąvokos ir pagrindiniai teiginiai spausdinami pusjuodžiu šriftu. Pusjuodžius žodžius reikėtų įsiminti: tos svarbios sąvokos bus vartojamos toliau mokantis fizikos.
Su vadovėliu leidžiamas uždavinynas ir pratybų sąsiuviniai, kuriuose rasite daug įvairių užduočių, bandymų, projektų, interneto nuorodų. Dažniausios yra gamtos mokslų kurso 5–6 klasei nuorodos (mokymo objektų ir testų numeriai – http://mkp.emokykla.lt/ gamta5–6/). Tai puiki galimybė pakartoti, ką esate išmokę penktoje ir šeštoje klasėje. Pratybų sąsiuviniuose palikta vietos vadovėlio užduotims atlikti, klausimams atsakyti, užrašams. Pasitarkite su mokytoju, ar dar reikės papildomo fizikos darbų sąsiuvinio.
Su fizika susidursite ir baigę mokytis iš šio vadovėlio, nes fizikiniai reiškiniai vyksta nuolat: stebėkite ir nagrinėkite juos.
22 23
2 s k y r i u sŠ V I E S O S P A S A U L Y J E
Pradėjo sent – pradėjo temt. Kas? Tai Mėnulis. Prisiminkite, kokios yra keturios Mėnulio fazės:
jáunatis, prešpilnis, plnatis ir delčià (2.14 pav.). Viena Mėnulio fazė trunka beveik savaitę. Aplink Žemę Mėnulis apskrieja per 27,3 paros.
4Mėnulio fazės. Planetų judėjimas
Neįgudusi žmogaus akis žvaigždėtame danguje sunkiai skiria švie-są skleidžiančias žvaigždes nuo planetų, kurios, kaip ir Mėnulis, tik atspindi Saulės šviesą. Dar žiloje senovėje buvo pastebėta, jog daugu-ma žvaigždžių skrieja ratu aplink Šiaurinę žvaigždę (1.7 pav.), o keli žvaigždės pavidalo šviesuliai keliauja iš vieno žvaigždyno į kitą. Klai-džiojančius šviesulius žmonės pavadino planètomis (gr. planētēs – klaidžiojanti) ir suteikė joms dievų vardus.
Senais laikais buvo žinomos penkios planetos: Merkùrijus (se-novės lietuviai vadino Saulės dukra Vaivorà), Venerà (Vakarnė ir Aušrnė), Mársas (Žezdrė), Jupteris ir Satùrnas. Kitos dvi planetos – Urãnas ir Neptnas – atrastos XVIII–XIX a. Planetos, skriejančios tarp Saulės ir Žemės (Merkurijus, Venera), yra vadinamos vidnėmis, o planetos, nutolusios nuo Saulės toliau negu Žemė (Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas), – išornėmis.
Planetoms skriejant, keičiasi jų fazės. Planetos, kaip ir Mėnulis, būna matomos tik tiek, kiek jos atspindi Saulės šviesą. Vidinių planetų fazės keičiasi taip pat kaip Mėnulio.
Merkurijus ar Venera gali atsidurti tarp Žemės ir Saulės arba ana-pus Saulės – tada planeta būna nematoma, nes skendi Saulės spindu-liuose. Kartais, keliaudamas tiesiai per Saulės diską, Merkurijus ar Ve-nera bando užstoti Saulę – tada vyksta vadinamasis planetos tranztas per Saulę (2.15 pav.). Jam stebėti teleskopas nebūtinas.
ATMINKITE, Saulė – labai stiprus šviesos šaltinis, galintis pakenk-ti akims. Niekada nežiūrėkite į Saulę plika akimi ir juo labiau pro žiūronus ar teleskopą, jeigu jie neuždengti specialiu filtru. Žmonės mano, kad į Saulę galima žiūrėti pro tamsų ar net aprūkusį stiklą, lanksčiojo disko plėvelę, bet taip elgtis pavojinga. Į Saulę žiūrėkite pro akinius su specialiu filtru (2.16 pav.). Išorinės planetos gali būti mato-mos priešingoje pusėje, negu yra Saulė, arba būti anapus Saulės.
Panaršykite internete http://astronomija.lt/planetu-matomumas. Sužinokite, kokias planetas galima matyti dabar.
Jei galite, tyrinėkite nakties dangų. Raskite jame planetą ar planetų.
2.14 pav.
2.15 pav.
2.16 pav.
2.17 pav.
Delčia
Delčia
Jaunatis
Jaunatis
Pilnatis
Pilnatis
Priešpilnis
Priešpilnis
d
12
3
48
76
5
Netrukus
• Išsiaiškinsite, kad plane-
tos, kaip ir Mėnulis, turi fazes.
• Sužinosite, kaip danguje
juda planetos.
❶ Su kokia Mėnulio faze susijusi pamokos pradžioje užminta mįslė?
❷ Palyginkite 2.11 pav., b ir 2.14 pav. ir pasakykite, kokia yra Mėnulio
fazė, kai vyksta Saulės užtemimas.
❸ Kokia yra Mėnulio fazė, kai vyksta Mėnulio užtemimas?
❹ 2.17 pav. – pasakų knygos iliustracija. Kokios fazės Mėnulis čia nupieštas?
❺ Ar galima tokį vaizdą matyti iš tikrųjų (2.17 pav.)? Kodėl?
❻ Interneto paieškos sistemoje įrašykite reikšminius žodžius Veneros
tranzitas mokslasplius ir raskite atsakymus į klausimus. Kada Lietu-
võs astronomai pradėjo stebėti Veneros tranzitus? Kada Lietuvojè
stebėtas paskutinis Veneros tranzitas? Kada vyks kitas Veneros
tranzitas?
Klausimai ir užduotys
. Mėnùlio fãzės . Vidnės planètos . Išornės planètos . Tranztas
Žodžių bankas
p
Žemė
Ar girdėjote sakant „tamsioji Mėnulio pusė“? Šis posakis susijęs su Mėnulio judėjimu. Mėnulis apie savo ašį apsisuka per tiek pat laiko, kiek apskrieja ir aplink Žemę. Taigi Mėnulis į Žemę visada pasisukęs ta pačia puse, kitos jo pusės mes nematome. Europoje pagal Mėnulio kalendorių skaičiuojamos kai kurių švenčių datos. Pavyzdžiui, Velykos švenčiamos pirmąjį Mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio – kovo 21 dienos.
Tai įdomu
Pratybų sąsiuvinyje surašykite pla-netas iš eilės tolstant nuo Saulės.
Užduotis
BandymasPer pamoką reikės atlikti bandymą, užsirašyti duomenis, padaryti išvadas.
Netrukus
Kiekviena tema pradedama mokymosi uždaviniais – paaiškinama, ką turėsite išmokti per pamoką.
Tai įdomu
Čia pateikiama papildomos informacijos, susijusios su nagrinėjama tema.
Užduotis – praktinis darbas teorijai įtvirtinti.
Klausimai ir užduotys skirti pasitikrinti, kaip supratote temą, ar gebate įgytas žinias taikyti praktiškai.
Žodžių bankas
Primenamos svarbiausios pa-mokos sąvokos.
Skyriaus pradžia
Kiekvieno skyriaus pradžios atlanko-je surašyti atsakymai į klausimus: Ką sužinosite? Ko išmoksite? Kaip tai ga lė site išmokti? Kur tai galė site pritaikyti?
Ką sužinosite?
• Ką nagrinėja fizika.
• Kokios yra fizikos mokslo šakos.
Ko išmoksite?
• Atskirti fizikinį kūną nuo medžiagos.
• Atskirti fizikinį reiškinį nuo cheminio.
• Praktiškai taikyti žemesnėse klasėse įgytas žinias.
Kaip tai galėsite išmokti?
• Atidžiai klausydami mokytojo.
• Atlikdami praktines užduotis.
• Kartodami 5–6 klasės gamtos mokslų kursą – http://mkp.emokykla.lt/gamta5–6/.
Kur tai galėsite pritaikyti?
• Toliau mokydamiesi fizikos.
• Diskutuodami apie mokslo raidą ir mūsų Visatą.
1 skyrius ĮVADAS
Temos atlanka
Šioje atlankoje nagrinėjama pagrin-dinė mokomoji medžiaga. Kiekviena tema pateikiama tokia pat tvarka.
30 31
Skyriaus apibendrinimas ir kartojimas
8Š V I E S O S P A S A U L Y J E 2 s k y r i u s
Paskaita ketvirtokams apie šviesą Ketvirtos klasės mokytoja paprašė septintokų perskaityti paskai-
tą jos mokiniams. Ketvirtokai net surašė klausimus, į kuriuos norėtų išgirsti išsamius atsakymus. Pasirenkite paskaitai „Šviesos reiškiniai“. Ketvirtokai yra gudrūs, smalsūs mokiniai, jiems patinka bandymai, paveiksliukai, bet, kaip ir jūs, nemėgsta ilgų pasakojimų.
Būtų puiku, jeigu rengdamiesi paskaitai naudotumėtės kompiute-rine pateikčių rengimo programa, o savo teiginius įrodytumėte nesu-dėtingais bandymais.
Ketvirtokų klausimai 1. Princesės karūnoje žėri deimantai: ar jie yra šviesos šaltinis? 2. Kodėl visiškai tamsiame kambaryje nesimato nei juodos, nei
baltos katės? 3. Kodėl vasariniai drabužiai dažniausiai būna šviesių spalvų? 4. Kodėl stalinė lempa turi būti su gaubtu? 5. Kodėl per koncertus aiškiai matome šviesos spindulius, nors
mokytoja sakė, kad žmogus jų negali regėti? 6. Esu kairiarankis. Kurioje pusėje reikėtų statyti stalinę lempą
ir kodėl? 7. Kodėl šešėlis kartais bėga priekyje, o kartais vejasi iš paskos? 8. Kodėl vandenynų dugne tamsu? 9. Kodėl Saulė keičia spalvą? Kai vakarais leisdamasi ji parausta,
gal atvėsta? 10. Kodėl keičiasi Mėnulio forma? 11. Kodėl žmonės nešioja akinius? 12. Ar daikto atvaizdas veidrodyje padidėja, ar sumažėja? Gal tai
priklauso nuo veidrodžio dydžio? 13. Ar pro žiūronus galima matyti Saulės užtemimą? 14. Kai Mėnulis užstoja Saulę, vyksta Saulės užtemimas. Kodėl
matome Mėnulio užtemimą, nors tarp Žemės ir Mėnulio nie-ko nėra?
15. Kodėl žiūrint pro nedidelį stiklinį rutuliuką pasaulis atrodo apverstas?
LĘŠI
AI
AK
IS
ŠVIE
SOS
SPIN
DU
LYS
SKA
IDR
USI
S
ŠVIE
SOS
ATS
PIN
DŽ
IO
DĖS
NIS
NES
KA
IDR
USI
S
DIR
BTI
NIS
FIZ
IKIN
IS K
ŪN
AS
ŠVIE
SOS
ŠALT
INIS
LYG
US
(ATS
PIN
DIN
TIS)
PA
VIR
ŠIU
S
ATS
PIN
DY
SN
ELYG
US
(NEA
TSPI
ND
INTI
S)
PAV
IRŠI
US
GA
MTI
NIS
LŪŽ
IMA
SSU
GER
TIS
ŠEŠĖ
LIS,
P
USŠ
EŠĖL
ISP
LOK
ŠČIA
SIS
V
EID
RO
DIS
TRA
NZ
ITA
SA
TVA
IZD
AS
VEI
DR
OD
YJE
MĖN
ULI
O,
PLA
NET
Ų F
AZ
ĖSA
KIN
IAI
SAU
LĖS,
MĖN
ULI
OU
ŽTE
MIM
AS
ŠILU
MA
PR
ALA
IDU
MA
S
2 skyrius
1 tema
2 tema
3 tema
5 tema
6 tema
4 tema
7 tema
Apibendrinimas ir kartojimas
Čia spausdinamas minčių žemėlapis padės prisiminti svarbiausias mintis. Pagrindinės skyriaus sąvokos pateikiamos spalvotuose langeliuose. Spalva rodo temos numerį. Yra ir kūrybinių užduočių.
Mokymosi žingsniai
Šioje atlankoje pateikiama patarimų, kaip atlikti tiriamuosius darbus.
Netrukus
Tai įdomu
Žodžių bankas
Užduotis
Klausimai ir užduotys
Interneto nuorodos
48 49
4 s k y r i u sE L E K T R A
2Elektros srovė
Netrukus
• Prisiminsite, kas yra
elektros srovė ir ko reikia,
kad ji tekėtų.
• Sužinosite, kuo elektros
srovė pavojinga žmogui ir
kaip apsisaugoti nuo elektros
traumų.
Prisiminkite, kas yra elektros srovė ir kokių sąlygų reikia, kad ji tekėtų. Elèktros srov – kryptingas elektringųjų dalelių (dažniausiai elektronų) judėjimas. Tik tada, kai sukuriama uždaroji grandinė nuo neigiamojo iki teigiamojo baterijos (srovės šaltinio) poliaus ir ja juda elektronai, atsiranda elektros srovė. Taigi kad tekėtų elektros srovė (4.8 pav.), reikia
1) laisvųjų ir krūvį turinčių dalelių (elektronų, jonų); 2) jėgos, verčiančios kryptingai judėti elektringąsias daleles; 3) iš laidininkų sudarytos uždarosios grandinės. Elektros grandinė yra kelias, kuriuo gali tekėti elektros srovė.Kai kurių atomų branduoliai silpnai traukia išorinius elektronus,
todėl jie atitrūksta nuo atomų ir laisvai juda po visą medžiagą. Tai būdinga daugumai metalų. Ar tokių laisvų elektronų judėjimas yra elektros srovė (4.9 pav., a)? Tikrai ne. Laisvieji elektronai metaluose juda chaotiškai – panašiai kaip molekulės ore ar skystyje. Tik atsiradus elektros jėgai dalis elektronų pradeda judėti kryptingai (4.9 pav., b). Elektronų krūvis yra neigiamas, todėl jie juda teigiamojo poliaus link. Bet elektros srovės kryptimi susitarta laikyti kryptį nuo teigiamojo srovės šaltinio poliaus neigiamojo link. Taip susiklostė istoriškai, o dabar šis faktas kelia problemų mokiniams.
Medžiagos, gerai praleidžiančios elektros srovę, vadinamos elèk-tros ladininkais. Juose yra daug laisvų judrių elektringųjų dalelių.
šų, tad vandens laidumas padidėja beveik 100 kartų. Apie 60 procentų žmogaus kūno masės sudaro vanduo. Jo yra raumenyse, kauluose ir kraujyje. Taigi žmogaus kūnas laidus elektros srovei. Elektra visada ieško trumpiausio kelio pasiekti žemę, todėl neatsargiai elgiantis galima patirti elektros traumų (4.10 pav.). Elektros srovės poveikis žmogui priklauso nuo jos stiprumo, veikimo trukmės, srovės kelio ir organizmo savybių. Nukentėjęs nuo elektros srovės žmogus gali netekti sąmonės, jam gali sustoti širdis ir kvėpavimas. Skubėdami į pagalbą, visada prisiminkite, kad negalima plikomis rankomis ar basomis liestis prie nelaimės ištikto žmogaus (4.11 pav.). Daug naudingos informacijos, kaip saugiai elgtis su elektriniais prietaisais, rasite internete: www.elektromagija.lt (skyrelis „Saugumas“, nuoroda Saugi elektra) ir http://mkp.emokykla.lt/imo/lt/mo/411/.
❶ Prie srovės šaltinio neprijungtame variniame laide yra laisvai judančių
elektronų. Kodėl laidu neteka elektros srovė?
❷ Kokia kryptimi uždarojoje grandinėje juda elektronai? Kodėl?
❸ Kaip pakeisti elektronų judėjimo kryptį grandinėje?
❹ Kodėl negalima pilti į elektrinį virdulį vandens, kai virdulys įjungtas
į elektros tinklą?
❺ Panaršykite po internetą teorijoje nurodytais adresais ir parašykite
10 septintokui svarbiausių saugaus elgesio su elektriniais prietaisais
taisyklių. Aptarkite jas su draugais.
Klausimai ir užduotys
Jeigu jungiamieji laidai būtų gami-nami ne iš vario, o iš geležies, tai laido skerspjūvis būtų 5–10 kartų didesnis. Auksas, sidabras – labai geri laidinin-kai, tačiau tai brangūs metalai, todėl jais dengiami tik laidų galiukai. Nikelio lydiniai, pavyzdžiui, nichro-mas, praleidžia elektros srovę beveik 100 kartų blogiau negu varis. Tai reiškia, kad nichromas smarkiai kaista. Dėl to iš nichromo vielos gaminami elektriniai šildytuvai. Daug įdomybių apie elektrą – www.elektromagija.lt.
Tai įdomu
. Elèktros srov . Elèktros ladininkas . Elèktros izoliãtorius
Žodžių bankas
4.8 pav.
4.9 pav. a b
Elèktros izoliãtoriai – medžiagos, kurios elektros srovės nepra-leidžia. Visuose izoliatoriuose nėra judrių elektringųjų dalelių, nes elektronus tvirtai laiko atomų branduoliai.
Įvairios medžiagos skirtingai praleidžia elektros srovę. Patys geriausi elektros laidininkai yra metalai. Jau žinote, kad juose daug laisvųjų elektronų. Iš metalų išsiskiria spalvotieji metalai, ypač varis ir aliuminis, todėl jungiamieji laidai dažniausiai gaminami iš jų.
Tik distiliuotas (grynas) vanduo yra blogas elektros srovės laidininkas. Upės, šulinio, gręžinio vandenyje yra daug ištirpusių priemai
Dirbdami avėkite sausus guminius batus, mūvėkite pirštines, kad elekt rinė grandi-nė būtų atvira ir elektronai negalėtų tekėti kūnu.
4.10 pav.
4.11 pav.
Baterija
Elektronas
Atomas
Elektronų judėjimo kryptis
Nėra elektros srovės Teka elektros srovė
Vario atomas arba jonas
Elektronas
Teigiamasis polius
Neigiamasis polius
+ –
56 57
64 s k y r i u sE L E K T R A
Ar pavyks atskleisti paslaptis?Atlikite keturis bandymus ir juos paaiškinkite. Aiškindami atsaky
kite į klausimus: • Kokį fizikinį reiškinį bandymas įrodo? • Kodėl bandymui naudojamos būtent tokios medžiagos? Kur galima, nubraižykite elektrinės grandinės schemą.Sugalvokite ar suraskite knygose, internete daugiau paslaptingų
bandymų, susijusių su elektriniais reiškiniais. Parodykite ir paaiškinkite juos klasės draugams.
1. Ant plastikinės dėžutės dugno pabarstykite ploną sluoksnį maltų
pipirų. Dėžutę uždenkite plastikiniu dangteliu.
• Dangtelį patrinkite vilnone skepetaite (4.26 pav.). Kas atsitinka? • Dangtelį palieskite metaline sąvaržėle (4.27 pav.). Ką pastebite? • Dangtelį palieskite plastikine sąvaržėle. Kas vyksta?
2. Ant popierinės servetėlės nupieškite gyvatę. Iškirpkite, kaip parody
ta 4.28 pav. Patrinkite plastikinę liniuotę į vilnonį audinį ir priartinkite
prie gyvatės (4.29 pav.). Kas atsitinka?
3. Pasidarykite šviečiantį vabalą (4.30 pav.). Vabalo kūnas – galva
ninis elementas, apklijuotas popieriumi. Sparnai ir kojos padaryti iš
popieriaus, nosis – žibintuvėlio lemputė, ūsai – laidai, kurių galuose
pritvirtinti folijos rutuliukai (laidų galai atviri, be izoliacijos). Kiti laidų
galai paslėpti po popieriumi. Vienas laidas, kurio galas be izoliacijos,
apsuktas aplink lemputės sriegį. Pati lemputė plastilinu prilipdyta prie
galvaninio elemento. Antras laidas, kurio galas taip pat be izoliacijos,
lipniąja juosta priklijuotas prie lygiojo elemento galo. Prie vabalo ūsų
priglauskite įvairių kūnų: pieštuką, šakutę ir kt. Kaip elgiasi vabalas?
4. Atsuktuvą apsukite plastiku izoliuota viela, kaip parodyta 4.31 pav.
Jungiklį padarykite iš dviejų metalinių smeigtukų ir sąvaržėlės (4.32
pav.). Laidą, kurio galai be izoliacijos, prijunkite prie elementų baterijos.
Šalia atsuktuvo paberkite metalinių sąvaržėlių, adatėlių. Įjunkite jungik
lį. Kas atsitinka?
Skyriaus apibendrinimas ir kartojimas
4.26 pav.
4.27 pav.
4.28 pav.
4.30 pav.
4.31 pav.
4.32 pav.
4 skyrius
1 tema
2 tema
3 tema
4 tema
5 tema
4.29 pav.
ŠILU
MA
ŠILU
MIN
ISEL
EKTR
OS
SRO
VĖS
PO
VEI
KIS
ELEK
TRO
S SR
OV
ĖG
ALV
AN
INIS
EL
EMEN
TAS,
B
ATE
RIJ
A
ELEK
TRIN
ĖSG
ENER
ATO
RIU
SC
HEM
INĖS
R
EAK
CIJ
OS
TEIG
IAM
AI
ĮELE
KTR
INTA
S
NET
EKĘS
EL
EKTR
ON
Ų
ELEK
TRO
S VA
RIK
LIS
MA
GN
ETIN
IS
KR
YP
TIN
GA
S EL
EKTR
ING
ŲJŲ
D
ALE
LIŲ
JU
DĖJ
IMA
S
ELEK
TRO
NA
SFI
ZIK
INIS
KŪ
NA
S,M
EDŽ
IAG
AĮE
LEK
TRIN
TŲ
KŪ
NŲ
SĄ
VEI
KA
ELEK
TRO
S EN
ERG
IJO
S IM
TUVA
IC
HEM
INIS
JUN
GIA
MIE
JI
LAID
AI
ELEK
TRIN
Ė G
RA
ND
INĖ
ELEK
TRO
S
LAID
ININ
KA
IĮG
IJĘS
PA
PIL
DO
MŲ
EL
EKTR
ON
ŲN
EIG
IAM
AI
ĮELE
KTR
INTA
S
VALD
YM
O
PR
IETA
ISA
I (J
UN
GIK
LIA
I)
ELEK
TRO
S
IZO
LIA
TOR
IAI
ATSI
NA
UJI
NA
NTY
S IŠ
TEK
LIA
IN
EATS
INA
UJI
NA
NTY
S
IŠTE
KLI
AI
ELEK
TRO
S EN
ERG
IJA