ateities skaičiai
TRANSCRIPT
Ateities skaičiai:20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
2Ekonomikos augimas, darbo vietos ir krizė
Pastaba. Grafikuose taškas gali būti vartojamas sveikojo skaičiaus dalims atskirti.
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
2.1 Nutrūkusi ekonomikos augimo metų seka
• Iki 2007 m. BVP ES nuolat augo
• Po 2008 m. didžiosios krizės ekonomika ėmė lėtėti, o 2009 m. susitraukė 4,6 proc.
• Krizė labiausiai paveikė Baltijos valstybes
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdec100)
Realusis BVP vienam gyventojui, ES–27Eurais (atsižvelgiant į defliaciją)
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
2.2 ES – didžiausia ekonomika pasaulyje
• 1995–2011 m. ES BVP vienam gyventojui išaugo 25 proc.
• 1992–2010 m. pasaulio BVP vienam gyventojui išaugo 40 proc.
• Sparčiausiai ekonomika augo vidutinio pajamų lygio šalyse: Brazilijoje, Rusijoje ir Kinijoje
Šaltinis: Pasaulio bankas
ES palyginti su kitų pasaulio šalių ekonomika, 2010 m.BVP (mlrd. JAV $)
= gyventojų skaičius
Indija
Kinija
Indonezija
Meksika
Brazilija
Rusija
Pietų Korėja
Pietų Afrika
Australija
Japonija
JAVES
Kanada
BVP vienam gyventojui (JAV $)
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
2.3 Užimtumo lygis paprastai priklauso nuo BVP augimo
• Nuo 1997 m. užimtumas ES gerokai padidėjo
• Moterų užimtumas didėjo sparčiau nei vyrų
• Moterų užimtumas didėjo dėl paslaugų sektorių plėtros
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdec410)
Bendrasis užimtumo lygis, ES–27% 20–64 metų amžiaus grupėje
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
2.4 Ilgalaikis savižudybių skaičiaus mažėjimas
• Savižudybių skaičius labai skiriasi lyginant vyrus ir moteris bei skirtingas amžiaus grupes
• Nusižudo daugiau vyrų nei moterų
• Savižudybių skaičius didžiausias 85 m. ir vyresnių asmenų grupėje
• Ar padidėjimas 2008 ir 2009 m. susijęs su ekonomine krize?
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: hlth_cd_asdr)
Mirtingumo dėl savižudybės lygis, ES-27Savižudybių skaičius 100 000 gyventojų
Vyrai
Moterys
Iš viso
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
2.5 Daugelyje šalių valstybės skola per pastaruosius 10 metų didėjo
Orientacinis lygis pagal Mastrichto sutartį
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdde410)
ES
-27
Est
ijaB
ulga
rija
Liuk
sem
burg
as
Rum
unija
Ček
ija
Liet
uva
Slo
vėni
ja
Šve
dija
Slo
vaki
ja
Dan
ija
Latv
ija
Suo
mija
Lenk
ija
Ispa
nija
Kip
ras
Nyd
erla
ndai
Mal
ta
Aus
trija
Jung
tinė
Kar
alys
tėV
engr
ija
Pra
ncūz
ijaV
okie
tija
Airi
ja
Por
tuga
lija
Bel
gija
Italij
a
Gra
ikija
Nor
vegi
ja
Isla
ndija
ES-272000 m.
ES-272010 m.
Valdžios sektoriaus skola, pagal šalis% BVP (dabartinėmis kainomis)
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
2.6 Valstybės skola vienam gyventojui taip pat išaugo
• Valstybės skola vienam gyventojui (dabartinėmis kainomis) per pastaruosius 15 metų beveik padvigubėjo, o infliacija per šį laikotarpį padidėjo tik 30 proc.
• Staigus padidėjimas nuo 2007 m. yra susijęs su ekonominės krizės poveikiu
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdde410, demo_gind)
Valdžios sektoriaus skola, ES–27Eurais vienam gyventojui (dabartinėmis kainomis)
3Energija: didėjantis suvartojimas, didėjanti priklausomybė
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
3.1 Energetinė priklausomybė nuo kitų šalių
• ES priklausomybė nuo importuojamos energijos pastarąjį dešimtmetį nuolat didėjo
• Nuo 2004 m. daugiau nei 50 proc. ES suvartojamos energijos yra importuojama
• Didžiausia priklausomybė nuo naftos produktų, kaip antai žalios naftos
• Apie trečdalis žalios naftos ir gamtinių dujų importuojama iš Rusijos
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdcc310)
Energetinė priklausomybė, ES–27
Antracito išvestiniai produktai Gamtinės dujos
Visi naftos produktai Iš viso
Pastaba: „Iš viso “ nėra kitų trijų parodytų kuro kategorijų vidurkis. Šis rodiklis taip pat apima kitus energijos šaltinius, kaip antai atsinaujinantieji energijos šaltiniai ar branduolinė energija, kurie laikomi vidaus šaltiniais
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
3.2 Iš kur ES importuoja energiją
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: nrg_122a, nrg_123a, nrg_124a)
Energijos importas į ES–27, 2010 m.
Šiaurės Amerika
Karibų jūros baseinas
Centrinė ir PietųAmerika
Afrika
Artimieji Rytai
Likusi Europos dalis, ne ESRusija
Azija
Okeanija
Nenurodyta
DujosTeradžauliais
NaftaMln. tonų
Kietasis kurasMln. tonų
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
3.3 Energijos vartojimas didėja
• Nuo 1990 m. energijos vartojimas ES padidėjo 6 proc.
• Nuo 1990 m. energijos rūšių derinys ES pasikeitė
• Kietojo kuro vartojimas sumažėjo, o gamtinių dujų vartojimas padidėjo beveik 50 proc.
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdcc320)
Bendrosios vidaus energijos sąnaudos, pagal kuro rūšis, ES–271 000 tonų naftos ekvivalentu
Atsinaujinantieji energijos šaltiniai+143.4 %
Branduolinė šiluma+15.3 %
Gamtinės dujos+49.8 %
Visi naftos produktai-2.5 %
Kietasis kuras-38.3 %
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
3.4 Atsinaujinančioji energija darosi vis svarbesnė
• Nuo 1990 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas, kalbant apie bendrąjį energijos suvartojimą ES, padidėjo 140 proc.
• Nuo 2002 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis išaugo beveik iki 10 proc.
• Taip yra dėl aktyvesnio biomasės ir atliekų naudojimo
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdcc320)
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis vertinant bendrąsias vidaus energijos sąnaudas, ES–27%
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
3.5 Atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimas
• Biomasė ir atsinaujinančiosios atliekos yra svarbiausi atsinaujinantieji energijos ištekliai
• Mediena ir medienos atliekos sudaro beveik pusę atsinaujinančiųjų energijos išteklių suvartojimo ES
• Vėjo ir saulės energijos gamyba nuo 1999 m. padidėjo devynis kartus
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: nrg_1071a, nrg_1072a)
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimas, ES–27, 2010 m.
Saulės energija2 %
Vėjo energija8 %
Hidroenergija18 %
Geoterminė energija3 %
Biomasė ir atsinaujinančiosios atliekos 69 %
Mediena ir medienos atliekos 49 %
Kita biomasė ir atliekos 20 %
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
3.6 Kur vartojama energija
• Trys sektoriai – pramonė, transportas ir namų ūkiai – suvartoja apie 85 proc. visos tiekiamos energijos
• Nuo 1990 m. energijos vartojimas pramonėje sumažėjo 20 proc., o transporto sektoriuje išaugo 30 proc.
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdpc320)
Galutinis energijos suvartojimas, ES–27
Kita1 %
Paslaugos10 %
Žemės ūkis ir miškininkystė
3 %
Namų ūkiai26 %
Transportas26 %
Namų ūkiai27 %
Transportas32 %
Pramonė25 %
Kita1 %
Paslaugos13 %
Žemės ūkis ir miškininkystė2 %
Pramonė34 %
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
3.7 Namų ūkiai suvartoja vis daugiau elektros
• Elektros suvartojimas namų ūkiuose ES beveik nuolat augo
• Per pastaruosius 20 metų jis padidėjo apie 40 proc.
• Toks „rikošeto efektas“ –atsvara technologijų pažangai
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdpc310)
Elektros energijos vartojimas namų ūkiuoseMln. tonų naftos ekvivalentu
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
3.8 Elektros suvartojimo namų ūkiuose ES apžvalga
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdpc310, lfst_hhnhtych)
ES
-27
Est
ija
Bul
garij
a
Liuk
sem
burg
as
Rum
unija
Ček
ija
Liet
uva
Slo
vėni
ja
Šve
dija
Slo
vaki
ja
Dan
ija
Latv
ija
Suo
mija
Lenk
ija
Ispa
nija
Kip
ras
Nyd
erla
ndai
Mal
ta
Aus
trija
Jung
tinė
Kar
alys
tė
Ven
grija
Pra
ncūz
ija
Vok
ietij
a
Airi
ja
Por
tuga
lija
Bel
gija
Italij
a
Gra
ikija
Kro
atija
bJR
Mak
edon
ija
Elektros energijos suvartojimas vienam namų ūkiui pagal šalisKg naftos ekvivalentu vienam namų ūkiui
4Transporto vaidmuo ekonomikoje
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
4.1 Automobilių keliuose vis daugiau
• Nuo 1991 m. automobilių skaičius 1 000 gyventojų padidėjo 40 proc.
• Valstybių narių šios srities duomenys labai skiriasi
• Devyniose valstybėse narėse kas antram gyventojui tenka bent po vieną automobilį
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdpc340)
Automobilių skaičius, ES–27Automobilių skaičius 1 000 gyventojų
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
4.2 Prekių ir keleivių vežimas ES
• Vežimas keliais yra labiausiai paplitęs ES
• Viešuoju transportu keliaujama mažiau nei 20 proc. atvejų
• Nuo 2000 m. krovinių vežimo keliais dalis padidėjo, o geležinkeliais – atitinkamai sumažėjo
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdtr210, tsdtr220)
Keleivinio ir krovininio transporto rūšių pasiskirstymas, ES–27% nuo bendrojo vidaus keleivių-kilometrų ir krovinių tonkilometrių lygio
Keleiviai2008
Kroviniai2009
Traukiniai7 % Miestų ir tolimojo
susisiekimo autobusai10 %
Automobiliai83 %
Geležinkeliai16 %
Vidaus vandens keliai6 %
Keliai78 %
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
4.3 Kaip Europoje vežami kroviniai
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdtr220)
Krovininio transporto rūšių pasiskirstymas pagal šalis, 2009 m.% nuo bendrojo vidaus krovinių tonkilometrių lygio
ES–27Keliai77 %
ES–27Geležinkeliai17 %
ES–27Vidaus vandens keliai6 %
ES
-27
Ček
ija
Ven
grija
Por
tuga
lija
Latv
ija
Bul
garij
a
Est
ija
Lenk
ija
Kip
ras
Rum
unija
Dan
ija
Liet
uva
Mal
ta
Aus
trija
Italij
a
Airi
ja
Vok
ietij
a
Bel
gija
Liuk
sem
burg
as
Jung
tinė
Kar
alys
tė
Nyd
erla
ndai
Gra
ikija
Suo
mija
Ispa
nija
Slo
vaki
ja
Slo
vėni
ja
Šve
dija
Pra
ncūz
ija
Nor
vegi
ja
Isla
ndija
Kro
atija
bJR
Mak
edon
ijaTu
rkija
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
4.4 Transporto srautai susiję su ekonomikos augimu
• Krovinių vežimas ir ekonomikos augimas yra glaudžiai susiję
• Nepastebima jokio ekonomikos augimo ir transporto poreikių „atsiejimo“
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdtr230, nama_gdp_k)
Krovinių apyvarta palyginti su BVP, ES–27*Indeksas 2000 = 100
*Eurostato įverčiai; eilutės pertrauka 2004 m.
Vidaus tonkilometriai
BVP (atsižvelgiant į defliaciją)
Tonkilometriai/BVP
5Nepageidaujamas transporto poveikis
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
5.1 Mažiau žuvusiųjų keliuose
• Nuo 1991 m. žuvusiųjų kelių transporto avarijose mažėja vidutiniškai 2 300 per metus
• Daugiau nei 60 proc. žūva kaimo vietovių keliuose, dar 30 proc. – užstatytose teritorijose
• 60 proc. žmonių žūva automobilių sukeltose avarijose kaimo vietovių keliuose ir greitkeliuose
Šaltinis: Europos Komisija (CARE duomenų bazė), Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdtr420)
Žuvusiųjų dėl kelių eismo įvykių skaičius, ES–27Žuvusiųjų skaičius
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
5.2 Nauji automobiliai išmeta mažiau anglies dvideginio
• Nuo 1995 m. naujų lengvųjų automobilių CO2 išmetamųjų teršalų vienam kilometrui mažėja
• Išmetamųjų teršalų kiekis mažėja dėl to, kad buvo pereita nuo benzino prie dyzelino, taip pat dėl kurą taupančių technologijų naudojimo
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdtr450)
Vidutinis naujų lengvųjų automobilių anglies dvideginio išmetamųjų teršalų kiekisCO2 kiekis gramais vienam kilometrui
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
5.3 Didesnis transporto išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis
• Dėl padidėjusio automobilių skaičiaus ir transporto srautų išaugo transporto išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis
• Transportas – vienintelis ES sektorius, kuriame šiandien išmetama daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei 1990 m.
• Sparčiausiai didėja tarptautinio oro ir jūrų transporto išmetamas išmetamųjų teršalų kiekis
Šaltinis: Europos aplinkos agentūra, Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdtr410)
Transporto išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, ES–27Mln. tonų CO2 ekvivalentu
Tarptautinis jūrų
Tarptautinis oro
Transportas (kelių, geležinkelių, vidaus laivyba, vidaus aviacija)
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
5.4 NOx ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių išmetamųjų teršalų mažėja
Šaltinis: Europos aplinkos agentūra, Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdpc270, tsdtr430, tsdpc280)
Transporto išmetamų azoto oksidų ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių kiekis, ES–27
KELIŲ TRANSPORTO IŠMETAMAS KIEKIS IŠMETIMo ŠALTINIAI, 2009 M.
Azoto oksidai (NOx), mln. tonų
Azoto oksidai (NOx)
Kita51 %
Kita81 %
Nemetaniniai lakieji organiniai junginiai
Kelių transportas17 %
Ne kelių transportas2 %
Ne kelių transportas7 %
Kelių transportas42 %
Nemetaniniai lakieji organiniai junginiai, mln. tonų
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
5.5 Oro taršos ozonu poveikis mieste keičiasi
• Pažemio ozonas sukelia žmonių ir gyvūnų kvėpavimo problemų
• Nepaisant sumažėjusio išmetamo NOx ir NMLOJ kiekio, oro tarša ozonu nesumažėjo
• Ozono poveikį gali didinti karšti orai
Šaltinis: Europos aplinkos agentūra, Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdph380)
Oro taršos ozonu poveikis mieste, ES–27Mikrogramais vienam kubiniam metrui per dieną
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
5.6 Taršos kietosiomis dalelėmis poveikis mieste
• Transportas išskiria daug kietųjų dalelių (KD10)
• Vis dėlto mažėjant išmetamam KD10 kiekiui, šios rūšies oro taršos poveikis nesumažėjo
Šaltinis: Europos aplinkos agentūra, Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdph370)
Oro taršos kietosiomis dalelėmis poveikis mieste, ES–27Mikrogramais vienam kubiniam metrui per dieną
6Regionų skirtumai
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
6.1 Turto sutelkimas
• Regionų skirtumai ES sumažėjo
• Skirtumai mažesni senosiose valstybėse narėse
• Dėl spartaus ekonomikos augimo Rytų Europoje skirtumai padidėjo
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: nama_r_e0digdp)
Regionų BVP vienam gyventojui skirtumai, PGS*% šalies BVP vienam gyventojui
* Remiantis NUTS 2 lygio statistiniais regionais. Pasiskirstymas pagal regionus netaikomas šalims, kuriose yra tik vienas NUTS 2 lygio regionas (Estija, Kipras, Latvija, Liuksemburgas, Malta)
ES
-27
Pra
ncūz
ija
Gra
ikija
Ven
grija
Nyd
erla
ndai
Šve
dija
Aus
trija
Bel
gija
Vok
ietij
a
Slo
vaki
ja
Suo
mija
Dan
ija
Bul
garij
a
Slo
vėni
ja
Lenk
ija
Kro
atija
Rum
unija
Ispa
nija
Italij
a
Por
tuga
lija
Ček
ija
Airi
ja
Jung
tinė
Kar
alys
tė
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
6.2 BVP vienam gyventojui pagal regionus
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: nama_r_e2gdp)
BVP vienam gyventojui, PGS, pagal NUTS 2 lygio statistinius regionus, 2008 m.Indeksas ES-27 = 100
Gvadelupa Martinika Prancūzijos Gviana
Reunjonas Azorų salos Madeira
Kanarų salos Malta Lichtenšteinas
<=50
50 –70
75–100
100–125
>125
Duomenų nėra
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
6.3 BVP vienam gyventojui pokytis pagal regionus
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: nama_r_e2gdp)
BVP vienam gyventojui pokytis, PGS, pagal NUTS 2 lygio statistinius regionus, 2000–2008 m. Procentiniais punktais nuo ES–27 vidurkio
<= -10
Nuo -10 iki -3
Nuo -3 iki +3
Nuo +3 iki +10
> +10
Duomenų nėraGvadelupa Martinika Prancūzijos Gviana
Reunjonas Azorų salos Madeira
Kanarų salos Malta Lichtenšteinas
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
6.4 Regionų užimtumo lygio skirtumai
• Regionų užimtumo lygio skirtumai ES sumažėjo
• Moterų užimtumo skirtumai didesni negu vyrų
• Tačiau moterys vejasi vyrus, nes skirtumai mažėja
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdec440)
Regionų užimtumo lygio skirtumai pagal lytį, ES–27, NUTS 2 lygisUžimtumo lygio variacijos koeficientas (15–64 metų amžiaus grupėje) Moterys
Iš viso
Vyrai
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
6.5 Užimtumo lygis pagal regionus
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: lfst_r_lfe2emprt)
Užimtumo lygis 20–64 metų amžiaus grupėje, pagal NUTS 2 lygio regionus, 2009 m.%
Gvadelupa Martinika Prancūzijos Gviana
Reunjonas Azorų salos Madeira
Kanarų salos Malta Lichtenšteinas
<= 60
60–65
65–70
70–75
> 75
Duomenų nėra
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
6.6 Pajamos paskirstomos netolygiai
• Pajamų lygio skirtumai ES nesumažėjo
• 20 proc. turtingiausių gyventojų uždirba maždaug penkis kartus daugiau nei 20 proc. labiausiai nepasiturinčiųjų
• Pajamų paskirstymas ES valstybėse narėse labai skiriasi
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdsc260, ilc_di01)
Pajamų paskirstymo netolygumasES–27 Švedija Lietuva
Turtingiausi20 proc.
Neturtingiausi
20 proc.
uždirba
uždirba
ES–27 Čekija Ispanija
7Skurdas ir socialinė atskirtis Europoje
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
7.1 Skurdo aspektai
• Svarbiausi skurdo aspektai ES yra skurdžios pajamos, materialinis nepriteklius ir galimybių įsidarbinti trūkumas
• Beveik 81 mln. ES piliečių gauna skurdžias pajamas
• Maždaug 40 mln. laikomi gyvenančiais didelio materialinio nepritekliaus sąlygomis. Maždaug 38 mln. gyvena namų ūkiuose, kuriuose suaugusieji dirba daug mažiau nei galėtų
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdsc100, tsdsc270, tscsc280, tsdsc310, tsdsc350, ilc_pees01)
Asmenys, kuriems kyla skurdo ar socialinės atskirties rizika, 2010 m.Asmenų skaičius
81 mln.skurdo rizika po socialinių išmokų
40 mln.didelis materialinis
nepriteklius
38 mln.gyvena labai mažo
užimtumo namų ūkiuose
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
7.2 Skurdo aspektai
• 2010 m. 116 mln. asmenų ES kilo skurdo ar socialinės atskirties rizika
• Vienu metu gali būti patiriami keli skurdo aspektai
• Apie 80 mln. gyventojų patiria vieną skurdo aspektą, 28 mln. – du aspektus, ir beveik 8 mln. – visus tris aspektus vienu metu
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdsc100, tsdsc270, tscsc280, tsdsc310, tsdsc350, ilc_pees01)
Asmenys, kuriems kyla skurdo ar socialinės atskirties rizika, 2010 m.Asmenų skaičius
48 mln.skurdo rizika po socialinių išmokų
19 mln.didelis materialinis nepriteklius
14 mln.labai mažo užimtumo namų ūkiuose
3 mln.7,5 mln.
11 mln.
14 mln.
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
7.3 Skurdžios pajamos – labiausiai paplitusi skurdo forma
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tscsc280, tsdsc350)
Asmenys, kuriems kyla skurdo rizika po socialinių išmokų% gyventojų
ES
-27
Bel
gija
Vok
ietij
a
Italij
a
Ček
ija
Dan
ija
Nyd
erla
ndai
Est
ija
Rum
unija
Ven
grija
Lenk
ija
Aus
trija
Latv
ija
Slo
vaki
ja
Por
tuga
lija
Bul
garij
a
Suo
mija
Pra
ncūz
ija
Gra
ikija
Jung
tinė
Kar
alys
tė
Šve
dija
Ispa
nija
Liuk
sem
burg
as
Liet
uva
Mal
ta
Kip
ras
Slo
vėni
ja
Airi
ja
Isla
ndija
Nor
vegi
jaŠ
veic
arija
Kro
atija
ES–272005 m.
ES–272010 m.
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
7.4 Didelį materialinį nepriteklių patiriantys gyventojai
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tscsc270)
Didelį materialinį nepriteklių patiriantys gyventojai % gyventojų
ES
-27
Bel
gija
Ček
ija
Liuk
sem
burg
as
Jung
tinė
Kar
alys
tė
Šve
dija
Italij
a
Suo
mija
Lenk
ija
Dan
ija
Nyd
erla
ndai
Liet
uva
Vok
ietij
a
Mal
ta
Latv
ija
Gra
ikija
Aus
trija
Bul
garij
a
Pra
ncūz
ija
Rum
unija
Slo
vėni
ja
Slo
vaki
ja
Ispa
nija
Airi
ja
Šve
icar
ijaIs
land
ijaN
orve
gija
Kro
atija
Est
ija
Por
tuga
lija
Kip
ras
ES–272005 m.
ES–272010 m.
Ven
grija
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
7.5 Mažas užimtumas
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tscsc310)
Asmenys, gyvenantys labai mažo užimtumo namų ūkiuose% gyventojų 0–59 metų amžiaus grupėje
ES
-27
Nyd
erla
ndai
Por
tuga
lija
Latv
ija
Kip
ras
Aus
trija
Liuk
sem
burg
as
Est
ija
Rum
unija
Vok
ietij
a
Ček
ija
Šve
dija
Ven
grija
Gra
ikija
Bul
garij
a
Bel
gija
Dan
ija
Lenk
ija
Airi
ja
Slo
vaki
ja
Jung
tinė
Kar
alys
tė
Mal
ta
Italij
a
Slo
vėni
ja
Suo
mija
Šve
icar
ijaIs
land
ijaN
orve
gija
Kro
atija
Liet
uva
Pra
ncūz
ija
Ispa
nija
ES–272005 m.
ES–272010 m.
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
7.6 Skurdas ir socialinė atskirtis Europoje skiriasi
Pra
ncūz
ija
Slo
vėni
ja
Dan
ija
Airi
ja
Kip
ras
Mal
ta
Isla
ndija
Por
tuga
lija
Asmenys, kuriems kyla skurdo ar socialinės atskirties rizika, 2010 m.% gyventojų
ES
-27
Bul
garij
a
Lenk
ija
Ven
grija
Vok
ietij
a
Rum
unija
Latv
ija
Nyd
erla
ndai
Ček
ija
Est
ija
Ispa
nija
Suo
mija
Liet
uva
Liuk
sem
burg
as
Bel
gija
Šve
dija
Gra
ikija
Slo
vaki
ja
Jung
tinė
Kar
alys
tė
Šve
icar
ija
Aus
trija
Italij
a
Asmenys, kuriems kyla skurdo rizika po socialinių išmokų išmokėjimo IR kurie gyvena didelio materialinio nepritekliaus sąlygomis IR labai mažo užimtumo namų ūkiuose
Asmenys, gyvenantys didelio materialinio nepritekliaus sąlygomis IR labai mažo užimtumo namų ūkiuose
Asmenys, kuriems kyla skurdo rizika po socialinių išmokų išmokėjimo IR kurie gyvena labai mažo užimtumo namų ūkiuose
Asmenys, gyvenantys labai mažo užimtumo namų ūkiuose
Asmenys, kuriems kyla skurdo rizika po socialinių išmokų išmokėjimo IR kurie patiria didelį materialinį nepritekliųAsmenys, patiriantys didelį materialinį nepriteklių
Asmenys, kuriems kyla skurdo rizika po socialinių išmokų išmokėjimo
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: ilc_pees01)
Nor
vegi
ja
Kro
atija
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
7.7 Ilgalaikio nedarbo tendencijos
• Ilgiau nei metus nedirbantys asmenys laikomi ilgalaikiais bedarbiais
• 1994–2008 m. ilgalaikis nedarbas ES mažėjo
• Vis daugiau žmonių, netekusių darbo prasidėjus krizei, taps ilgalaikiais bedarbiais
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdsc330)
Bendras ilgalaikio nedarbo lygis%
ES–27ES–15
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
7.8 Vis daugiau gyventojų mokosi ilgiau
• Mokyklos nebaigusių asmenų skaičius ES iš esmės nuolat mažėja
• Yra aiški sąsaja tarp išsilavinimo ir skurdo rizikos
• Žemo išsilavinimo lygio asmenims kyla didžiausia skurdo rizika
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdsc410) Pastaba: eilutės pertrauka 2003 m.
Švietimo ir mokymo įstaigų nebaigę asmenys% gyventojų 18–24 metų amžiaus grupėje
8Atliekų problema ir kaip ją galima išspręsti
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
8.1 Atliekų susidaro vis daugiau
• Atliekų kiekis didėjo 1995–2002 m., bet po to lieka stabilus
• Atliekos kur kas dažniau tvarkomos jas deginant, perdirbant ir kompostuojant
• Todėl mažiau atliekų reikia laikyti sąvartynuose
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdpc240)
Komunalinių atliekų susidarymas ir tvarkymas, ES–27Kilogramais vienam asmeniui
Nenurodyta
Medžiagų grąžinamasis perdirbimas
Kitas perdirbimas (įskaitant kompostavimą)
Deginimas (įskaitant energijos gamybai)
Laikymas po žeme ar ant žemės
(pokytis)
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
8.2 Atliekų tvarkymas pagal šalis
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdpc240)
Est
ija
Latv
ijaLi
etuv
a
Bul
garij
aR
umun
ija
Ven
grija
Slo
vaki
ja
Lenk
ija
Ček
ija
Jung
tinė
Kar
alys
tė
Vok
ietij
a
Šve
dija
Bel
gija
Dan
ijaLi
ukse
mbu
rgas
Pra
ncūz
ija
Suo
mija
Nyd
erla
ndai
Italij
a
Slo
vėni
ja
Aus
trija
Airi
ja
Por
tuga
lija
Ispa
nija
Mal
ta
Kip
ras
ES
-27
Gra
ikija
Šve
icar
ijaN
orve
gija
Isla
ndija
Kro
atija
Turk
ijabJ
R M
aked
onija
ES–27Laikymas
sąvartynuose
ES–27Deginimas*
ES–27Medžiagų
grąžinamasis perdirbimas
ES–27Kitas
perdirbimas
*įskaitant energijos gamybai
Komunalinių atliekų tvarkymas pagal šalis, 2010 m.%
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
8.3 Susidaro daugiau pavojingų atliekų
• Beveik pusė pavojingų atliekų susidaro gamybos (26 proc.) ir statybos (21 proc.) sektoriuose
• 2004–2008 m. padidėjimą lėmė daugiau pavojingų atliekų, susidarančių statybos sektoriuje
• 2 proc. pavojingų atliekų susidaro namų ūkiuose
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdpc250)
Pavojingų atliekų susidarymas, ES–27Kilogramais vienam asmeniui
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
8.4 Bendra šilumos ir elektros energijos gamyba
• Bendrai gaminant šilumą ir elektros energiją jos pagaminamos vienu metu
• Nuo 2004 m. bendros šilumos ir elektros gamybos įrenginių pagamintos elektros dalis šiek tiek didėjo
• Bendros šilumos ir elektros gamybos įrenginiai gali naudoti įvairų kurą, kaip antai gamtines dujas, biokurą, biomasę ar atliekas
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdcc350)
Bendra šilumos ir elektros energijos gamyba, ES–27% bendrosios elektros energijos gamybos
KURAS
ŠILUMINĖELEKTRINĖ
ELEKTRA
ŠILUMA NAMŲ ŪKIAI
9Kaip mes kenkiame gamtai
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
9.1 Žemės paviršius Europoje
Šaltinis: Europos aplinkos agentūra
Žemės paviršiaus tipai, 2006 m.
Dirbtiniai plotai
Vandens telkiniai
Ganyklos ir mišrios paskirties žemė
Miškai
Pusiau natūrali augmenija
Atvira erdvė ir (arba) gryna dirva
Šlapynės
Ariamoji žemė ir daugiamečiai pasėliai
Duomenų kol kas nėra
Nepatenka į duomenų aprėptį
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
9.2 Žemės paviršiaus tipų pasiskirstymas Europoje
• Žemės ūkio paskirties žemė (ariamoji žemė, daugiamečiai pasėliai, ganyklos ir mišrios paskirties žemė) sudaro daugiau nei 40 proc. viso Europos paviršiaus ploto
• Antroje vietoje – miškai (36 proc.)
• Dirbtiniai plotai sudaro tik 4 proc., bet būtent čia gyvena dauguma Europos gyventojų ir čia vykdoma daugiausia ekonominės veiklos
Šaltinis: Europos aplinkos agentūra
Žemės paviršiaus tipų dalys Europoje, 2006 m.% Bendras plotas Dirbtiniai paviršiai
Dirbtiniai paviršiai
Ariamoji žemė ir daugiamečiai pasėliai
Ganyklos ir mišrios paskirties žemė
Miškai
Pusiau natūrali augmenija
Atvira erdvė / gryna dirva
Šlapynės
Vandens telkiniai
Būsto, paslaugų, laisvalaikio plotai
Pramonė, prekybos plotai, statyba
Transporto tinklai, infrastruktūra
Kasyklos, karjerai, atliekų tvarkymo vietos
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
9.3 Kaip keitėsi žemės paviršius
• 2000–2006 m. 630 000 hektarų žemės paversta dirbtiniais paviršiais
• Šį pokytį labiausiai lėmė statybviečių bei kelių ir geležinkelių tinklų plėtra
• Žemės ūkio paskirties plotų mažėja, o miškų teritorijos nuolat plečiasi
Šaltinis: Europos aplinkos agentūra
Grynieji žemės paviršiaus pokyčiai 2000–2006 m. Europoje
Dirbtiniai paviršiai
Ariamoji žemė ir daugiamečiai pasėliaiGanyklos ir mišrios paskirties žemėMiškai
Pusiau natūrali augmenija
Atvira erdvė ir (arba) gryna dirva
Šlapynės
Vandens telkiniai
Bendrasis plotas, tūkst. hektarų
Santykinis pokytis, %
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
9.4 Paukščių skaičiaus pokytis
• Paukščių populiacija kasmet natūraliai kinta
• Tačiau ilgalaikės tendencijos rodo, kad mažėja biologinė įvairovė
• Dėl intensyvios žemės ūkio veiklos ypač sumažėjo žemės ūkio paskirties plotuose gyvenančių paukščių
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdnr100)
Paplitusių paukščių indeksas, ESIndeksas 1990 = 100
Visi paplitę paukščiai
Paplitę žemės ūkio paskirties plotų paukščiai
Paplitusios miško paukščių rūšys
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
9.5 Nykstančių žuvų išteklių peržvejojimas
• Nuo 1994 m. ES vandenyse nuolat peržvejojama
• Didžiausias pavojus kyla priedugnio žuvims (gyvenančioms prie jūros dugno ar dugne)
• Dėl peržvejojimo taip pat kyla ekonominė rizika žvejybos sektoriui
Šaltinis: Europos Komisijos tarnybos, TJTT (duomenų internete kodas: tsdnr110)
Sužvejojamų žuvų išteklių kiekis pažeidžia biologiniu požiūriu saugų išteklių dydį:ES vandenyse žvejojamų žuvų išteklių padėtis Atlanto vandenyno šiaurės rytų regione, 2010 m.
Bendrasis sugaunamų žuvų kiekis
Priedugnio rūšys(rūšys,
gyvenančios prie jūros dugno, pvz., atlantinė menkė,
juodadėmė menkė,
paprastasis merlangas)
Pelaginės rūšys(atviroje jūroje gyvenančios
rūšys, pvz., silkė, europinis
ančiuvis, sardinė)
Dugninės rūšys(jūros dugne gyvenančios rūšys, pvz.,
omarai, krevetės, plekšniažuvės)
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
9.6 Tvaresnis miškų tvarkymas
• Bendras medžių kirtimo lygis Europos šalyse yra gerokai mažesnis nei metinis miškų prieaugis
• Tai rodo, kad miškai tvarkomi tvariai
• Miškai kaupia anglies dvideginį ir todėl yra svarbi priemonė šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms sulaikyti
Šaltinis: Ministrų konferencija miškų apsaugos Europoje klausimais (MCPFE) (duomenų internete kodas: tsdnr520)
Miškų panaudojimo lygisKirtimas kaip prieaugio %
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
9.7 Miškai sugeria daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų
• Sodinant medžius ir geriau tvarkant miškus padedama sugerti į atmosferą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas
• Nuo 1990 m. iš atmosferos kasmet pašalinama daugiau nei 300 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės
Šaltinis: Europos aplinkos agentūra
Dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, ES–27Mln. tonų, CO2 ekvivalentu
10Klimato kaita pasaulyje
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
10.1 Šylanti planeta
• Visuotinio atšilimo nepaneigsi
• 2001–2010 m. buvo šilčiausias užregistruotas dešimtmetis
• Atšilimas labiau pastebimas šiaurės pusrutulyje, kur yra daugiausia Žemės sausumos plotų
Šaltinis: Klimato tyrimų skyrius, Rytų Anglijos universitetas, ir JK meteorologijos biuro Hadley centras
Metinis vidutinis temperatūros nuokrypis pasaulyjeTemperatūros nuokrypis °C, palyginti su 1961–1990 m. vidurkiu
95 proc. netikrumas susideda iš visų netikrumų
Išlygintos metinių duomenų eilutės
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
10.2 CO2 išmetamųjų teršalų pasaulio mastu daugėja
• Nuo 1990 m. pasaulyje CO2 išmetamųjų teršalų kiekis padidėjo beveik 40 proc.
• 2007 m. Kinija aplenkė Jungtines Amerikos Valstijas ir tapo daugiausia teršalų išmetančia šalimi
• Daugiausia CO2 pasaulyje išmeta elektros ir šilumos gamybos sektoriai
Šaltinis: Tarptautinė energetikos agentūra
Pasaulyje išmetamas CO2 kiekis deginant kurąMln. tonų CO2
PasaulisJAVES–27KinijaIndija
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
10.3 Pasaulyje išmetamo CO2 kiekio pokyčiai
• Per pastaruosius 20 metų Kinijos CO2 išmetamųjų teršalų kiekis padidėjo daugiau nei dvigubai
• Kitų Azijos šalių (įskaitant Indiją) išmetamas kiekis taip pat padidėjo
• Priešingai, ES ir Rusijos CO2 išmetamųjų teršalų kiekis sumažėjo
Šaltinis: Tarptautinė energetikos agentūra
Pasaulyje išmetamo CO2 kiekio dalis deginant kurą% viso pasaulyje išmetamo kiekio
21 000mln. tonų
29 000mln. tonų
JAV -22 %
ES–27 -37 %
Kinija +118 %
Rusija -50 %Azija +83 %Japonija -20 %Lotynų Amerika +33 %
Afrika 0 %
Kiti pasaulio regionai -18 %
Artimieji Rytai +66 %
Išmetamųjų teršalų dalies pokytis
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
10.4 CO2 išmetamųjų teršalų kiekis vienam asmeniui
• CO2 išmetamųjų teršalų kiekis vienam asmeniui JAV, Rusijoje ir ES sumažėjo
• Išmetamas kiekis vienam asmeniui padidėjo Kinijoje ir Indijoje, bet jo lygis vis dar gerokai mažesnis negu pramoninėse šalyse
• Nuo 2007 m. Kinijos CO2 išmetamųjų teršalų kiekis viršija pasaulio vidurkį, t.y. 4,3 t vienam asmeniui
Šaltinis: Tarptautinė energetikos agentūra
Pasaulyje CO2 išmetamųjų teršalų kiekis vienam asmeniui (deginant kurą)Tonų vienam asmeniui
JAV
Rusija
Japonija
ES-27
Kinija
Indija
Pasaulis
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
10.5 Transporto išmetamų teršalų kiekis didėja, kitų – mažėja
• Nuo 1990 m. ES išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo daugiau nei 17 proc.
• 2009 m. dėl ekonominės krizės įvyko staigus sumažėjimas
• Ilgalaikio mažėjimo priežastys – efektyvesnis energijos vartojimas ir perėjimas prie mažai anglies dvideginio išmetančių kuro rūšių ir kt.
Šaltinis: Europos aplinkos agentūra (duomenų internete kodas: tsdcc210)
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pagal sektorius, ES–27Mln. tonų, CO2 ekvivalentu
Kita (susiję su energetika)
Atliekos
Žemės ūkis
Pramonės procesai
Transportas
Gamyba irstatyba
Energetikos pramonė
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
10.6 Su energetika susijusios veiklos sektoriai – vieni iš labiausiai teršiančių
• Daugiau nei trys ketvirtadaliai ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išmetama vykstant deginimo procesui energijai gauti
• Nuo 1990 m. išmetamųjų teršalų kiekis labiausiai mažėjo gamybos ir statybos sektoriuose
Šaltinis: Europos aplinkos agentūra (duomenų internete kodas: tsdcc210)
Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, 2009 m.% Su energetika
susijusios sritys
Su energetika nesusijusios sritys
Pramonės procesai
Žemės ūkis
Atliekos
Kita (susiję su energetika)
Energetikos pramonė
Gamyba ir statyba
Transportas
ES-272009 m.
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
10.7 Pavyko gerokai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį
• Nuo 1990 m. Rytų Europoje išmetama gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų
• Dešimtajame dešimtmetyje dėl ekonomikos restruktūrizavimo išmetamųjų teršalų kiekis sumažėjo daugelyje naujųjų valstybių narių
• Nuo 2000 m. vis daugiau energetikos ir klimato politikos priemonių skiriama išmetamųjų teršalų problemai spręsti
Šaltinis: Europos aplinkos agentūra (duomenų internete kodas: tsdcc100)
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamas kiekis 2009 m. palyginti su baziniais metais pagal Kioto protokolą, pagal šalis% Pokytis palyginti su baziniais metais
pagal Kioto protokolą
ES
-27
ES
-15
Est
ijaLa
tvija
Liet
uva
Bul
garij
aR
umun
ijaV
engr
ijaS
lova
kija
Lenk
ijaČ
ekija
Jung
tinė
Kar
alys
tėV
okie
tija
Šve
dija
Bel
gija
Dan
ijaLi
ukse
mbu
rgas
Pra
ncūz
ijaS
uom
ija
Nyd
erla
ndai
Italij
aS
lovė
nija
Aus
trija
Airi
jaG
raik
ijaP
ortu
galij
aIs
pani
jaM
alta
Kip
ras
Tikslas (2008–2012 m.)
11Europa globalizuotame pasaulyje
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
11.1 Europai tenka didžiausia pasaulio prekybos dalis
• Europa yra didžiausia prekių importuotoja ir eksportuotoja pasaulyje
• 2010 m. ES, JAV, Kinijai ir Japonijai kartu teko apie pusę prekybos apimties pasaulyje
• Pastaraisiais metais Kinija tapo svarbia pasaulio prekybos dalyve, 2007 m. aplenkusi JAV ir tapusi antrąja pagal dydį eksportuotoja
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: ext_lt_introle)
Pasaulio importo ir eksporto dalis, 2010 m.%
ES–27 Jungtinės Valstijos
Kinija (išskyrus Honkongą) Japonija
Kiti
Importas Eksportas
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
11.2 Kinija tampa svarbia prekybos partnere
• JAV kaip ES prekybos partnerės santykinė svarba pastaraisiais metais sumažėjo
• ES prekyba su Kinija nuo 1999 m. padidėjo daugiau nei keturis kartus
• Daugiausia į ES importuojama iš Azijos, o importo iš Afrikos ir Lotynų Amerikos apimtis tebėra nedidelė
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: ext_lt_maineu)
Importas už ES ribų, pagal partnerius%
importo iš Azijos
Kinija (išskyrus Honkongą)
Azija (išskyrus Kiniją ir Japoniją)
Japonija
Jungtinės Amerikos Valstijos
Rusija
Europa, ne ES–27
Afrika
Lotynų Amerika
Kiti pasaulio regionai
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
11.3 Energijos importas į ES didėja
• 63 proc. importo į ES sudaro gatavi gaminiai (įranga ir transporto priemonės, cheminės medžiagos ir kt.)
• Tačiau pirminių produktų importas didėja
• 2010 m. energijos produktų importas buvo keturis kartus didesnis nei 1999 m.
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: ext_lt_intratrd)
ES išorės importas, pagal produktų grupes%
importo sudaro gatavi gaminiai
Cheminės medžiagos
Įranga ir transporto priemonės
Kiti gatavi gaminiai
Energija
Maistas ir gėrimai
Žaliavos
Kiti produktai
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
11.4 Didėja importas iš besivystančių šalių
• Nuo 1999 m. importas į ES iš besivystančių šalių beveik patrigubėjo
• O importas į ES (iš viso) „tik“ padvigubėjo
• Beveik pusė visų į ES importuojamų produktų 2010 m. buvo įvežama iš besivystančių šalių (įskaitant Kiniją)
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdgp210, tet00038)
Importas į ES iš besivystančių šalių, ES–27
Didesnių nei vidutinės pajamų grupė
Pagal pajamų grupes, mlrd. eurų (dabartinėmis kainomis)
Kitos mažų pajamų grupės
Mažesnių nei vidutinės pajamų grupėMažiausiai išsivysčiusios šalys
Kinija (įskaitant Honkongą)
PVK šalysPVK šalys (išskyrus Kiniją)
ES importas (iš viso)
ES išorės importo (iš viso) dalis (%)
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
11.5 Importas iš mažiausiai išsivysčiusių šalių vis dar nedidelis
• Mažiausiai išsivysčiusiose šalyse gyvena apie 12 proc. pasaulio gyventojų, o jų BVP sudaro mažiau nei 2 proc. pasaulio BVP, jų dalis pasaulio prekyboje prekėmis – apie 1 proc.
• 2010 m. iš viso importo į ES, kurio vertė – 1 500 mlrd. eurų, tik 22 mlrd. eurų vertės importas buvo iš MIŠ
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdgp210, tet00038)
Importo iš mažiausiai išsivysčiusių šalių dalis palyginti su ES išorės importu (iš viso), ES–27%
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
11.6 Daugiau energijos produktų iš mažiausiai išsivysčiusių regionų
• Pusę importo iš MIŠ 2010 m. sudarė gatavi gaminiai, kitą pusę – pirminiai produktai
• Pagal ES reglamentą „Viskas, išskyrus ginklus“ suteikiama galimybė iš MIŠ be muito importuoti visus produktus, išskyrus ginklus ir šaudmenis
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdgp230)
Importas iš mažiausiai išsivysčiusių šalių pagal produktų grupes, ES–27Mlrd. eurų (dabartinėmis kainomis)
Gatavi gaminiaiMineralinis kuras, tepalai ir panašios medžiagos
Maistas, gėrimai ir tabakas
Žaliavos
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
11.7 ES subsidijos žemės ūkiui mažėja
• Dėl prekybos kliūčių besivystančioms šalims sunkiau patekti į ES rinkas
• Nuo 1995 m. ES laipsniškai mažina prekybą iškraipančias subsidijas žemės ūkiui
• Didėja skirtumas tarp viršutinės ribos, nustatytos pagal PPO žemės ūkio susitarimą, ir ES paramos žemės ūkiui
Šaltinis: Europos Komisijos tarnybos, Pasaulio prekybos organizacija, Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdgp240)
Bendrasis paramos žemės ūkiui vertinimas, ES–27Mlrd. eurų
Viršutinė riba pagal PPO susitarimą
12Ar Europa vykdo savo tarptautinius įsipareigojimus?
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
12.1 Iš kur skiriama ES finansinė parama?
• Oficiali parama besivystančių šalių vystymuisi (OPV) ir privatūs srautai yra svarbiausi finansiniai srautai, skiriami besivystančioms šalims
• Per pastaruosius du dešimtmečius finansiniai srautai iš ES į besivystančias šalis padidėjo keturis kartus
• OPV srautai nuolat auga, o privatieji srautai kasmet keičiasi
Šaltinis: EBPO, Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdgp310)
Besivystančių šalių finansavimas, pagal tipus, ES–15Mlrd. eurų (dabartinėmis kainomis)
NVO dotacijos
Kiti oficialūs srautai
Privatieji srautai
Oficiali parama vystymuisi
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
12.2 ES – didžiausia pasaulyje donorė...
• ES yra didžiausia finansinės paramos besivystančioms šalims teikėja
• Nuo 1990 m. visi donorai didina finansavimą besivystančioms šalims
• 2009 m. bendrasis besivystančių šalių finansavimas buvo 4,5 karto didesnis nei 1990 m.
Šaltinis: EBPO, Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdgp310)
Besivystančių šalių finansavimas, pagal donorusMlrd. eurų (dabartinėmis kainomis)
Kiti donorai
Kanada
Japonija
Jungtinės Valstijos
ES–15
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
12.3 ... bet dar laukia ilgas kelias
• ES įsipareigojo pasiekti JT tikslą skirti 0,7 proc. savo BNP OPV srautams 2015 m., numatant tarpinį 0,56 proc. tikslą 2010 m.
• Tačiau 2010 m. tikslas neįgyvendintas
• 2010 m. penkios Europos valstybės viršijo JT nustatytą 0,7 proc. BNP tikslą
Šaltinis: EBPO, Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdgp100)
Oficiali parama vystymuisi (OPV), ES–27% bendrųjų nacionalinių pajamų (dabartinėmis kainomis)
ES–27 ES–27 tikslas JT tikslas
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
12.4 Dideli valstybių narių skiriamos paramos skirtumai
Šaltinis: EBPO, Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdgp100)
Oficiali parama vystymuisi (OPV), pagal šalis% bendrųjų nacionalinių pajamų (dabartinėmis kainomis)
Est
ija
Latv
ija
Liet
uva
Bul
garij
a
Rum
unija
Ven
grija
Slo
vaki
ja
Lenk
ija
Ček
ija
Jung
tinė
Kar
alys
tė
Vok
ietij
a
Šve
dija
Bel
gija
Dan
ija
Liuk
sem
burg
as
Pra
ncūz
ija
Suo
mija
Nyd
erla
ndai
Italij
a
Slo
vėni
ja
Aus
trija
Airi
ja
Por
tuga
lija
Ispa
nija
Mal
ta
Kip
ras
ES
–27
Gra
ikija
Šve
icar
ija
Nor
vegi
ja
Isla
ndija
Turk
ija
ES
–15
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
12.5 Nuo 1990 m. oficiali parama pasaulyje padvigubėjo
• Per pastaruosius du dešimtmečius OPV srautai pasaulyje padvigubėjo
• Svarbiausi donorai yra ES, JAV ir daugiašalės organizacijos (įskaitant JT agentūras)
Šaltinis: EBPO, Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdgp100)
Oficiali parama vystymuisi (OVP), pagal donorusMlrd. eurų (dabartinėmis kainomis)
Kiti donorai
ES institucijos
Daugiašalės agentūros
Japonija
Jungtinės Valstijos
ES–15
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
12.6 Oficialūs paramos kanalai yra patikimas paramos šaltinis
• OPV finansinių srautų, nukreiptų į mažų pajamų šalis, dalis didesnė nei TUI
• Daugiau nei pusė ES skiriamos OPV tenka mažas pajamas gaunančioms šalims
• 2009 m. OPV srautai į mažas pajamas gaunančias šalis sudarė apie 11 mlrd. eurų, o TUI srautai – „tik“1,7 mlrd. eurų
Šaltinis: EBPO, Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdgp320, tsdgp330)
Mažas pajamas gaunančioms šalims skiriamo finansavimo dalis% šalims skiriamos OVP
Oficialios paramos vystymuisi dalis, ES–15
Tiesioginių užsienio investicijų dalis, ES PVK nariai
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
12.7 Donorų ir gavėjų atotrūkis
• ES skiriama OPV siekė 107 eurus vienam ES piliečiui
• Tačiau dėl didesnio gyventojų skaičiaus paramą gaunančiose šalyse vienam asmeniui teko tik apie devynis eurus
• Nuo 2005 m. didėjant ES OPV įnašui vienam gyventojui, besivystančiose šalyse vienam gyventojui tenkanti suma nedidėja
Šaltinis: EBPO, Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdgp520)
Oficiali parama vystymuisi vienam gyventojui valstybėse donorėse ir paramą gaunančiose šalyseEurais vienam gyventojui (dabartinėmis kainomis)
ES–272010 m.
PVK šalys
13Vis mažiau vaikų mūsų senėjančioje visuomenėje
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
13.1 Gyventojų skaičius pasaulyje tebeauga
• Manoma, kad pasaulio gyventojų skaičius iki 2100 m. padidės keturgubai palyginti su 1950 m. ir maždaug iki 2080 m. viršys 10 mlrd.
• Labiausiai gyventojų skaičius didėja ar, manoma, didės Azijoje ir Afrikoje
• Europos gyventojų skaičius 2100 m. bus tik apie 20 proc. didesnis nei 1950 m.
Šaltinis: Jungtinių Tautų Organizacijos sekretoriato Ekonomikos ir socialinių reikalų departamento Gyventojų skyrius, Pasaulio gyventojų skaičiaus prognozės: 2010 m. redakcija
Gyventojų skaičiaus pasaulyje augimas ir prognozėsMlrd. gyventojų
OkeanijaŠiaurės AmerikaEuropaLotynų Amerika ir Karibų jūros baseinas
AzijaAfrika
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
13.2 Europos dalis palyginti su visu pasaulio gyventojų skaičiumi mažėja
• Manoma, kad 2100 m. pasaulio gyventojų sudėtis bus visiškai kitokia negu 1950 m.
• Manoma, kad Afrikos gyventojų skaičius smarkiai padidės iki 3,6 mlrd. ir 2100 m. sudarys
35 proc. pasaulio gyventojų skaičiaus
• Europiečiai šio amžiaus pabaigoje sudarys tik mažiau nei 10 proc. pasaulio gyventojų
Šaltinis: Jungtinių Tautų Organizacijos sekretoriato Ekonomikos ir socialinių reikalų departamento Gyventojų skyrius, Pasaulio gyventojų skaičiaus prognozės: 2010 m. redakcija
Žemynų pasiskirstymas pasaulio gyventojų skaičiaus atžvilgiu%
OkeanijaŠiaurės AmerikaLotynų Amerika ir Karibų jūros baseinas
Europa
AfrikaAzija
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
13.3 Gyventojų skaičius nedidėja dėl per mažo gimstamumo
• Tam, kad ES gyventojų skaičius natūraliai liktų toks, koks yra dabar, būtina, kad gimstamumo rodiklis būtų 2,1 vaiko vienai moteriai
• ES gimstamumo rodiklis šiek tiek padidėjo, bet tebėra mažesnis už natūralios gyventojų kaitos ribą
• Europoje tik Islandijos gimstamumo rodiklis viršija natūralios gyventojų kaitos ribą
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdde220)
Bendrasis gimstamumo rodiklis, ES–27Vaikų skaičius vienai moteriai
Natūralios gyventojų kaitos lygis
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
13.4 Europiečiai gyvena ilgiau
• Tikėtina, kad 2009 m. ES gimusi mergaitė išgyvens vidutiniškai 83 metus, o berniukas – 77 metus
• Tikėtina gyvenimo trukmė ES ilgėja, taigi žmonės gyvena vis ilgiau
• Todėl ES gyventojų skaičius natūraliai tebedidėja, bet manoma, kad ši padėtis greitai pasikeis
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdph100)
Tikėtina gyvenimo trukmė gimus, pagal lytį, ES–27Metų
MoterysVyrai
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
13.5 Daugiau žmonių į ES atvyksta negu išvyksta
• Grynoji migracija yra imigracijos ir emigracijos skirtumas
• Per pastaruosius du dešimtmečius ES nuolat sulaukia imigracijos srautų iš išorės
• Manoma, kad nuo 2015 m. teigiama grynoji migracija bus vienintelis gyventojų skaičiaus augimo veiksnys ES
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdde230); Pastaba: sekos nutrūkimas 1998 m.
Bendras pakoreguotas grynosios migracijos lygis, ES–271 000 gyventojų
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
13.6 Besikeičianti Europos gyventojų sudėtis
• Manoma, kad iki 2060 m. ES gyventojų skaičius išaugs maždaug 15 mln. gyventojų, arba 3 proc.
• Maždaug pusėje valstybių narių – visų pirma, Rytų Europoje – gyventojų skaičius gali mažėti
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tps00002)
Prognozuojamas gyventojų skaičiaus pokytis 2010–2060 m., pagal šalis%
Est
ija
Latv
ijaLi
etuv
a
Bul
garij
a
Rum
unija
Ven
grija
Slo
vaki
ja
Lenk
ija
Ček
ija
Jung
tinė
Kar
alys
tė
Vok
ietij
a
Šve
dija
Bel
gija
Dan
ija
Liuk
sem
burg
as
Pra
ncūz
ija
Suo
mija
Nyd
erla
ndai
Italij
a
Slo
vėni
ja
Aus
trija
Airi
ja
Por
tuga
lija
Ispa
nija
Mal
ta
Kip
ras
ES
–27
Gra
ikija
Šve
icar
ijaN
orve
gija
Isla
ndija
Lich
tenš
tein
as
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
13.7 Manoma, kad 2040 m. ES gyventojų skaičius bus didžiausias
• Gyventojų skaičius ES nuolat nedidės
• Manoma, kad iki 2040 m. ES gyventojų skaičius didės, o po to iki 2060 m. laipsniškai mažės iki 517 mln.
• Taip yra todėl, kad nuo 2035 m. grynoji migracija nebegalės atsverti natūralaus gyventojų skaičiaus mažėjimo, kuris, tikėtina, prasidės 2015 m.
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tps00002)
Prognozuojamas gyventojų skaičiaus pokytis, ES–27Mln. gyventojų
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
13.8 Senėjanti visuomenė
• ES gyventojai senės, nes žmonės gyvena ilgiau, o gimstamumas mažėja
• Manoma, kad ES gyventojų vidutinis amžius padidės nuo 41 metų 2010 m. iki 48 metų 2060 m.
• 2060 m. 65 metų ar vyresni gyventojai sudarys apie 30 proc. ES gyventojų
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: demo_pjangroup, proj_10c2150p)
Gyventojų sudėtis pagal amžiaus grupes ir lytį, ES–27% viso gyventojų skaičiaus
Vyrai (2010) Moterys (2010) Vyrai (2060) Moterys (2060)
85 ar daugiau metų80–84 metų75–79 metų70–74 metų65–69 metų60–64 metų55–59 metų50–54 metų45–49 metų40–44 metų35–39 metų30–34 metų25–29 metų20–24 metų15–19 metų
Mažiau nei 5 metų5–9 metų
10–14 metų
14Ar ekologiškai tvarus augimas yra tinkamas sprendimas?
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
14.1 Gamtos išteklių naudojimas ES
• Pusė ES vartojamų medžiagų yra mineralai
• Pastebima, kad medžiagų vartojimas yra glaudžiai susijęs su ekonomikos ciklais
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdpc230)
Vietos medžiagų vartojimas pagal tipus, ES–27Mln. tonų
Iškastinės energetinės medžiagos
Nemetaliniai mineralai
Metalo rūdos (negrynosios rūdos)Biomasė
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
14.2 Norint patenkinti ES žaliavų paklausą, būtina importuoti
• Didžioji dalis ES vartojamų medžiagų yra išgaunama vietoje
• Tačiau importas vis svarbesnis
• Krizės laikotarpiu sumažėjo importas, eksportas ir vietos gavyba
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdpc220)
Vietos medžiagų vartojimo sudedamosios dalys, ES–27Mln. tonų
Vietos medžiagų vartojimas
Vietos gavyba
Importas
Eksportas
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
14.3 Per krizę smarkiai sumažėjo medžiagų vartojimas vienam asmeniui
• 2007 m. kiekvienas ES pilietis teoriškai vartojo apie 17 t medžiagų per metus arba 45 kg medžiagų per dieną
• Dėl ekonominės krizės 2009 m. medžiagų vartojimas smuko iki mažiau nei 15 tonų vienam asmeniui
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdpc220, demo_gind)
Vietos medžiagų vartojimas vienam asmeniui, ES–27Tonų vienam asmeniui
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
14.4 Išteklių naudojimas ES skiriasi
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdpc220, demo_gind)
Vietos medžiagų vartojimas vienam asmeniuiTonų vienam asmeniui
Est
ija
Latv
ija
Liet
uva
Bul
garij
a
Rum
unija
Ven
grija
Slo
vaki
ja
Lenk
ija
Ček
ija
Jung
tinė
Kar
alys
tė
Vok
ietij
a
Šve
dija
Bel
gija
Dan
ija
Liuk
sem
burg
as
Pra
ncūz
ija
Suo
mija
Nyd
erla
ndai
Italij
a
Slo
vėni
ja
Aus
trija
Airi
ja
Por
tuga
lija
Ispa
nija
Kip
ras
ES
–27
Gra
ikija
Šve
icar
ijaN
orve
gija
Mal
ta
Turk
ija
Kro
atija
ES–27
2000 m.
ES–27
2009 m.
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
14.5 Atrodo, našumas ir efektyvumas didėja...
• Nuo 2000 m. išteklių našumas didėjo. Vadinasi, iš to paties medžiagų kiekio gaunama daugiau eurų
• Taip pat mažėjo ūkinei veiklai būtinos energijos kiekis. Išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų vienam eurui
• Tačiau iš šių paprastų palyginimų neįmanoma susidaryti išsamaus vaizdo
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdpc100, tsdec360, tsdtr250, tsdcc210, nama_gdp_k)
Išteklių gamybos ir energijos intensyvumo pokyčiai, ES–27
Išteklių našumaseurais už vieną kg
Energijos intensyvumas ekonomikojeKg naftos ekvivalentu 1 000 eurų
Energijos intensyvumas transporto sektoriujeKg naftos ekvivalentu 1 000 eurų
ŠESD išmetimo intensyvumas ekonomikojeKg CO2 ekvivalentu 1 000 eurų
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
14.6 ...bet vilčių mažiau, kai lyginama su BVP
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdpc100, tsdpc230, nama_gdp_k, tsdec360, tsdcc320, tsdtr100, tsdtr250, sdcc210)
Išteklių našumas ir energijos vartojimo efektyvumasIndeksas 2000 = 100
Išteklių našumas
BVP (atsižvelgiant į defliaciją)Vietos medžiagų vartojimasIšteklių našumas
BVP (atsižvelgiant į defliaciją)Bendrosios vidaus energijossąnaudos
Energijos intensyvumas
BVP (atsižvelgiant į defliaciją)ŠESD išmetimasŠESD išmetimo intensyvumas
BVP (atsižvelgiant į defliaciją)
Energijos vartojimas transporto sektoriuje / BVP
Energijos vartojimas transporto sektoriuje
Energijos intensyvumas
ŠESD išmetimo intensyvumas
Energijos vartojimo efektyvumas transporto sektoriuje
Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?
14.7 Išlaidos MTTP didėja nepakankamai
Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdec320)
Išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (iš viso)% BVP
Est
ija
Latv
ija
Liet
uva
Bul
garij
a
Rum
unija
Ven
grija
Slo
vaki
ja
Lenk
ija
Ček
ija
Jung
tinė
Kar
alys
tė
Vok
ietij
a
Šve
dija
Bel
gija
Dan
ija
Liuk
sem
burg
as
Pra
ncūz
ija
Suo
mija
Nyd
erla
ndai
Italij
a
Slo
vėni
ja
Aus
trija
Airi
ja
Por
tuga
lija
Ispa
nija
Mal
ta
Kip
ras
ES
–27
Gra
ikija
Nor
vegi
ja
Šve
icar
ija
Isla
ndija
Turk
ija
Kro
atija