1

ŠALIES MOKINIŲ KRAŠTOTYRINIAM KONKURSUI

„TAUTOS DVASIOS BEIEŠKANT“,

SKIRTAM TAUTODAILĖS METŲ MINĖJIMUI

Elektrėnų savivaldybės

Kietaviškių progimnazija

ATGIMUSI KERAMIKA

2020-10-10

Darbo grupė: Gustė Taparauskaitė, 8 kl., Austėja Pašvenskaitė, 8 kl., Maja Janavičiūtė, 8 kl., Auksė

Šinkūnaitė, 8 kl., Ugnius Lepševičius, 8 kl., Lijana Prochorovaitė, 8 kl.

Konsultuojantys mokytojai: Danutė Gudelienė, kraštotyros muziejaus vadovė ir Ramutė

Stočkūnienė, technologijų vyr. mokytoja, pradinių ir vyresnių klasių būrelių „Molinukas“ vadovė.

Saulės g. 3, LT-21411, Kareivonių k., Kietaviškių sen., Elektrėnų savivaldybė,

tel. (8-528) 644630, tel./faks. (8 528) 44617, el.p. kietavmokykla@gmail.com

2

TURINYS

1. Įvadas 3

2. Pažinti savo vietovės tautinį paveldą

Tyrinėjimai Bajorų kaime 4

Iš muziejaus fondų 8

3. Mokytojos Ramutės Stočkūnienės ir mokinių iš molio sukurti dirbiniai

Norėjosi daugiau 11

Veiklos būrelyje „Molinukas“ rezultatai 16

4. Nuotraukų sąrašas 29

5. Skaidrių sąrašas 32

6. Naudotos literatūros sąrašas 33

7. Išvados 34

3

Įvadas

Mes esame kraštotyrininkai ir nuo penktos klasės lankome kraštotyros būrelį „Klėtelė“,

o kai kurie ir „Molinuką“ bei darbuojamės Kietaviškių progimnazijos kraštotyros muziejuje.

Mūsų pasirinkta tema „Atgimusi keramika“, darbo tikslai:

1. Pažinti savo vietovės tautinį paveldą.

2. Pristatyti mokytojos Ramutės Stočkūnienės ir mūsų sukurtus dirbinius iš molio.

Pirmąjį tikslą „Pažinti savo vietovės tautinį paveldą“ pasirinkime todėl, kad dabar mes esame

kraštotyros muziejaus šeimininkai (vyriausi mokykloje): prižiūrime eksponatus, paruošiame temines

parodėles, talkiname muziejaus vadovei įvairiuose darbuose, atliekame jos ir kitų mokytojų mums

skirtas įvairias kraštotyrines užduotis, pasakojame apie muziejaus eksponatus kitiems mokiniams

pamokų ir klasių valandėlių metu, o svečiams pasakojame pasirinkta tema – mes esame muziejaus

gidai. Muziejuje yra daug senovinių daiktų, o tarp jų ir įvairių puodų, puodynių, koklių ir kitokių

šukių. Vieni buvę daiktai išdegti, kiti dar ir glazūruoti, išpiešti kripute, ornamentais ar gėlėmis.

Daugiausia tai šukės iš dvarininkų Pociejų sodybvietės. Visos šios daiktų liekanos yra įdomios ir iš

mokytojos Ramutės Stočkūnienės mes daugiau sužinome apie to meto keramikos dirbinius, o

lankydami būrelį „Molinukas“ daug ką pagaminti ir mes bandome. Aprašant išlikusias keramikos

šukes, naudojome anksčiau mokinių parašytą kraštotyrinį darbą „Kietaviškių pagrindinės mokyklos

kraštotyros muziejaus etnografinis žodynėlis“. Norime pasidalinti aprašytomis nuotraukomis iš

mokyklos kraštotyros muziejaus, kurios ir parodo buvusių keramikos daiktų įvairovę mūsų

gyvenamoje vietovėje.

Antrąjį tikslą „Pristatyti mokytojos Ramutės Stočkūnienės ir mūsų sukurtus dirbinius iš molio“

pasirinkome todėl, kad mums labai patinka jos ir mūsų sukurti įvairūs moliniai daikteliai ir suvenyrai.

Dirbdami mes tobulėjame ir jau patys pastebime, kiek daug išmokome nuo penktos iki aštuntos klasės

lankydami būrelį „Molinukas“. Mes būname labai patenkinti, kai mūsų gamintus suvenyrus dovanoja

mokyklos svečiams, o mes patys savo darbelius dovanojame tėveliams ir mamytėms įvairių švenčių

proga. Dirbti su moliu yra ir naudinga, ir sveika.

Darbe mes pateikiame daug nuotraukų, kurios ir parodo keramikos atgimimą Kietaviškėse

vadovaujant technologijų mokytojai Ramutei Stočkūnienei.

Gustė Taparauskaitė, Austėja Pašvenskaitė, Maja Janavičiūtė, Auksė Šinkūnaitė,

Ugnius Lepševičius ir Lijana Prochorovaitė, 8 kl. mokiniai

Grupė registravosi konkursui 2020-03-25, planą susidarė ir pradėjo rinkti medžiagą, bet buvo

sudėtingas kraštotyriniam darbui laikotarpis, mokiniai mokėsi nuotoliniu būdu, tačiau rugsėjo pirmąją

sugrįžo, pasinaudojo muziejaus fondais, vėl pradėjo lankyti būrelius ir kraštotyrinį darbą parašė. Juos

konsultavo ir mokytoja Ramutė Stočkūnienė. Atliktu mokinių darbu esu patenkinta.

Danutė Gudelienė, Kietaviškių progimnazijos kraštotyros muziejaus vadovė

4

2. Pažinti savo vietovės tautinį paveldą

Tyrinėjimai Bajorų kaime

1995 metais Kietaviškių apylinkes tyrinėjo archeologas Algirdas Girininkas. Čia

Kultūros paveldo ir Kaišiadorių etninės kultūros centrai organizavo žvalgomąją archeologinę

ekspediciją. Jos metu paaiškėjo, kad seniausi žmonių gyvenimo pėdsakai aptikti Kareivonių kaime

netoli Girelės piliakalnio ir Prano Lanko sodybos: rasta epipaleolito-mezolito pradžios gyvenvietė.

Šioje vietoje dirvožemio mechaninė sudėtis – smėlis, tad ir radinių rasta nemažai. Dar rasta puodų

šukių. Jas ištyrinėję, ekspedicijos dalyviai nustatė, kad puodai buvo lipdyti, sienelės profiliuotos, o

molio masėje yra daug grūsto granito priemaišų. Tyrinėta dar viena vieta – dabartinis Šuolių kaimas,

esantis prie Briaunio ir Švenčiaus ežerų. Čia aptikta vieta, kur gyveno žalvario amžiaus žmonės1.

1995 metais žvalgomosios archeologinės ekspedicijos metu Bajorų kaime, rytinėje Briaunio ežero

pakrantėje, 27x25 m² ploto kalvelėje, aptiktas degintinis kapinynas, kuriame rasta degintinių

palaidojimų.

Tyrinėjimai pradėti tik 2006 metais. Kasinėjimus Bajorų kapinyne vykdė Augustina

Grinkevičiūtė ir Vykintas Vaitkevičius kartu su studentais.

Nr.1 Kasinėjimai Bajorų kapinyne 2006 m., Vykinto Vaitkevičiaus nuotr.

2006 m. pagal KPD archeologinių vertybių tyrimų programą KU ir KM pradėjo Bajorų

kapinyno (Kietaviškių sen., Elektrėnų sav.) (A56) tyrinėjimus. 1995 m. šį paminklą žvalgė KPC ir

1Kietaviškės, 1998, Kaišiadorių etninės kultūros centro leidykla, 30-31 psl..

5

Kaišiadorių Etninės kultūros centro žvalgomoji ekspedicija (vad. A. Girininkas ir O. Lukoševičius).

Tuomet kapinyno teritorijoje buvo ištirtas 1 m2 šurfas. Jame ir kapinyno paviršiuje aptika įvairių

metalo bei keramikos radinių, degintinių kaulų. Tyrinėtojai kapinyną siejo su viena jotvingių genčių

ir datavo XII–XIII a. (žr. ATL 1994 ir 1995 metais. V., 1996, p. 290–291).

Nr.1 ir Nr.2

V.Vaitkevičiaus skaidrės

(Bajorai 2006 m.). 2016 m.

rugsėji 1 dienos pranešimas.

(autoriaus leista naudotis

skaidrėmis D.Gudelienei)

Kapinynas yra tarp Bajorų ir

Šuolių kaimų, 0,44 km į Š–

ŠR nuo Binkulių sodybos,

0,18 km į ŠV nuo Gudelių

sodybos pirties, Briaunio ež.

R pakrantėje, pelkėtos

žemumos apsuptoje Š–P

kryptimi pailgoje 23x32 m dydžio kalvelėje 1,1–1,2 m aukščio nuolaidžiais šlaitais ir nežymiai

iškilusiu viršumi. Kalvos viršuje buvo ištirtos 4, o Š šlaite ir papėdėje – 2 perkasos po 10 m2 ir 0,25

m pločio kontrolinės juostos

tarp jų (iš viso 64,25 m2

plotas)Iš viso aptikti 3386

keramikos fragmentai

(bendro 10,932 kg svorio).

Keramikos sudėtis tokia:

3002 sienelės ir smulkūs jų

fragmentai (88,7%), 278

pakraštėliai (8,2%) (6 pav.),

106 priedugnių ir dugnų

fragmentai (3,1%; iš jų 5 – su

kleimu-svastika). Tik 25

šukės (visos – sienelių dalys)

buvo lipdytos, grublėtu

paviršiumi. Ši keramika,

6

aptikta degintinių kapų horizonte, sietina su kol kas nenustatyto pobūdžio I t-mečio laikotarpio

archeologiniu paminklu.

Nr.2 Vienas iš keramikos fragmentų in situ (kontr. juosta 3/4, juodžemis). V. Vaitkevičiaus nuotr.

Nr. 3 V. Vaitkevičiaus skaidrė. 2019 m. liepos 7 dienos pranešimas Šuolių kaime.

7

Nr. 4 V. Vaitkevičiaus 14 skaidrė. 2016 m. rugsėji 1 dienos pranešimas Šuolių kaime.

2009 m. fiksuotos tik žiestos keramikos šukių.

„Kalbant apie keramiką, 2006 m. plotuose 1-4 jos šukių buvo rasta 3386 vienetai (10,932 kg; lipdytų

25 vienetai, žiestų 3361 vienetai). Vidutinis vienos šukės svoris siekė 3,22 g. Pakartotinio tyrimo

metu buvo surastos 234 keramikos šukės (341 g; lipdytos 6 vienetai, žiestų 228 vienetai). Vidutinis

šukės svoris buvo 1,45 g., taigi 2009 m. šukės buvo vidutiniškai du kartus mažesnės bei lengvesnės

už rastąsias 2006 m.“ 2

2Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2009 metais, 2019, Vilnius, 133 psl..

8

Iš muziejaus fondų

Seniausieji puodai buvo dažniausiai neornamentuoti, kartais tik papuošti įspaustomis

netaisyklingomis duobutėmis, lipdyti iš molio su gausiomis augalinėmis priemaišomis ir menkai

išdegti, smailiadugniai. Tokių mūsų muziejus neturi. Nuo III tūkstantmečio pr. Kr. vidurio puodų

dugnai plokšti, molyje įmaišyta grūsto granito, todėl jie patvaresni. Skiriasi puodų forma, puošyba.

III tūkstantmečio pr. Kr. antroje pusėje prasidėjo vėlyvasis neolitas, pagal virvelinį ornamentą,

įspaustą puodo viršuje, o kartais ir viduje, gavo virvelinės keramikos kultūros pavadinimą. Pagal

formą juos galima skirstyti į taures, amforas, dubenėlius ir plačiakakles puodynes.

Mūsų puodas yra puoštas viršuje kripele, tikėtina, kad tai yra juodoji keramika. Rastas

Naujųjų Kietaviškių kaime, Spenglos upelyje netoli buvusio didikų Pociejų bravoro. Manome, kad

tai virvelinės keramikos pavyzdys. Įdomus ir kitas puodas bei trečiojo šukė.

Nr. 3 Puodas 1 (inv.Nr.447) Nr.4 Puodas 2 Nr.5 Puodo šukė

Puodą 1 vietiniai gyventojai dar vadina „terle“, nes jame trindavo smulkius biralus.

Dar turime ir ąsų, bet nežinome nuo ko jos yra.

ĄSA3 – (ĄSA) - puodo, ąsočio rankena. Rasta didikų Pociejų buvusioje

dvarvietėje.

Nr.6 Ąsos

TERLĖ4 – - molinis indas aguonoms,

kanapėms ar kitokioms smulkioms sėkloms trinti.

Terlės dažniausiai apvalios formos į apačią siaurėjančios.

Paprastai neglazūruotos, be ąselių, atsparios ugniai. Buvo

naudojamos kiekvienuose namuose, nes anksčiau aguonų

niekas nemaldavo, o tik sutrindavo. (N. Kietaviškių k.)

Nr. 7 Puodas 1 (iš viršaus)

3Kietaviškių progimnazijos kraštotyros muziejus, inv.Nr.212, 303. 4Kietaviškių progimnazijos kraštotyros muziejus, inv.Nr.447.

9

Muziejuje turime daug puodų šukių. Kai kurios įraižytos arba kitaip papuoštos. Visos

šukės surastos Pociejų dvarvietėje arba šalia dvarvietės tekančiame Spenglos upelyje. Viena puodo

šukė yra labai panaši į Bajorų kapinyne rastą (2 nuotr.).

Nr.8 Puodų šukės (1,2,3,4)

Muziejuje yra ir dubenėlis rastas Spenglos upelyje, vagoje.

Nr.9 Dubenėlis

10

Esame surinkę ir nemažą koklių šukių kolekciją.

Nr.10 Neglazūruotų koklių dalys Nr. 11 Glazūruotų koklių dalys

Nr.12 Pieštų koklių dalys Nr.13 Įvairių koklių šukės

Spenglos upelio dugne ir pakrantėse yra surasta ir dabar dar surandama įvairių molio

dirbinių mažesnių ar didesnių dalių (šukių). Daugiausiai puodų krašteliai. Yra su rašteliais ir visiškai

be. Tačiau bene daugiausiai randama koklių šukių buvusioje didikų Pociejų dvarvietėje. Manoma,

kad tai XII-XIII amžiaus puodų ir kitokių indų bei koklių liekanos. Tikslios datos nebuvo

nustatinėjamos.

11

3. Mokytojos Ramutės Stočkūnienės ir mokinių iš molio sukurti dirbiniai

Norėjosi daugiau

Kietaviškių pagrindinėje mokykloje 2005/2006 m. m. mokytoja Rasos Sarhan vykdė

vaikų nusikalstamumo prevencijos projektą „Suriškime draugystės mazgą po mokyklos stogu“ kartu

su Kaišiadorių rajono Palomenės pagrindine mokykla. Mokiniai noriai dalyvavo projekte. Čia jie

pynė daiktus iš vytelių, audė juostas, drožė. Šiame projekte vienas iš etapų ir buvo senųjų amatų –

lipdyba iš molio. Projekto dalyviai lipdė iš molio puodukus, įvairias figūrėles, nykštukų namelius.

Visi šie darbeliai vėliau buvo glazūruoti ir išdegti. Mokiniams veikla patiko ir taip mokykloje atsirado

keramikos būrelis vadovaujamas dailiosios keramikos meistrės Ramutė Stočkūnienės. Tačiau

norėjosi daugiau – pabandyti atgaivinti senuosius lietuvių amatus.

Mokiniams sekasi tokie senieji lietuvių amatai - lipdyba. Daug berniukų norėjo

pabandyti ne tik lipdyti daiktus, bet ir žiesti, tačiau mokykla neturėjo tam reikalingo inventoriaus:

žiedimo rato ir deginimo krosnies. Buvo rašomas projektas ir galvojama, kad gavus finansinę

paramą, bus galima nupirkti žiedimo ratą ir degimo krosnį, o turint įrankius ir vadovą, galima

kraštotyros muziejuje atgaivinti senuosius lietuvių amatus.

Mokytoja Ramutė Stočkūnienė parašė projektą „Molio Motiejukas“, kuriam

rekomendaciją parašė Kietaviškių bendruomenės pirmininkas Zigmas Mažeika: „Rekomenduoju

paremti Kietaviškių pagrindinės mokyklos projektą „Molio Motiejukas“, kadangi šis projektas yra

tęstinis, puoselėjantis patriotizmą, skatinantis etnokultūros paveldo išsaugojimą, atgaivinantis

senuosius amatus ir tradicijas, vertingas ugdymo procesui, talkinantis mokytojui ir mokiniui, ypač

vertingas savo švietėjiška veikla, ilgalaikis ir labai naudingas Kietaviškių bendruomenei kaip vaikų,

turinčių elgesio problemų, prevencinė programa.“

Visa tai vyko 2006 metais. Tai buvo paieškos pradžia. Ištrauka iš 2006 metų projekto:

Degimo krosnis Vnt. 4500,00 1 4500,00

Žiedimo ratas Vnt. 2100,00 1 2100,00

Peiliukai Vnt. 5,63 10 56,30

Smeigtukai Vnt. 2,00 10 20,00

Puodukai vandeniui Vnt. 3,00 10 30,00

Kočėliukai Vnt. 16,35 10 163,50

Klijuotė m² 4,55 10 45,50

Iš viso: 6915,30

Lėšos nebuvo skirtos. Lieka tik lipdyba.

2013 metais vėl rašomas projektas „Senųjų amatų dirbtuvės” į Vietos plėtros 2009-2014

metų strategija (LEADER metodu). Projektą rašė didelė mokytojų grupė, bet visa, kas buvo pršoma,

t.y. kiekvienas daiktelis buvo mokytojos Ramutės Stočkūnienės internete surastas, įvertintas jo

reikalingumas ir tinkamumas, įtrauktas į sąmatą.

Ištrauka iš 2013 metų projekto „Senųjų amatų dirbtuvės”:

12

TINKAMŲ FINANSUOTI IŠLAIDŲ SĄRAŠAS

Eil.

Nr. Išlaidų pavadinimas

Suma be

PVM, Lt PVM, Lt

Bendra

suma su

PVM, Lt

Prašoma

paramos

suma, Lt

Prašoma

suma PVM

finansuoti,

kuris

apmokama

s pagal

Specialiųjų

taisyklių

32 punktą,

Lt

Išlaidų poreikio

pagrindimas

1.

Darbų ir paslaugų,

tiesiogiai susijusių su

vietos projekte

numatyta veikla ir

investicijomis,

pirkimo

11 969,43 2513,58 14483,01 10 772,49 2513,58

Norint įkurti amatų

dirbtuves reikia

įruošti vėdinimo,

ventiliacijos ir

priešgaisrines

sistemas

1.1. Ventiliacinės sistemos

įrengimas 3896,25 818,21 4714,46 3 506,63 818,21

Be ventiliacinės

sistemos yra

ribojama veikla

muziejaus

„kiemelio“

patalpoje, kurioje

vyksta mokinių

ugdymas.

1.2.

Vėdinimo sistemos ir

priešgaisrinės

signalizacijos

įrengimas

8073,18 1695,37 9768,55 7265,86 1695,37

Be vėdinimo ir

priešgaisrinės

sistemos ribojama

veikla R-10

patalpoje, kurioje

bus išdegami

gaminiai.

2.

Naujos įrangos,

įrenginių, įrankių,

technikos,

mechanizmų, baldų,

kitos įrangos,

kompiuterinės įrangos

ir programų, kitos

elektroninės,

skaitmeninės

technikos, kitų prekių,

tiesiogiai susijusių su

vietos projekto

įgyvendinimu,

įsigijimo

19890,20 4176,95 24067,15 17901,19 4176,95

Siekiant įkurti

amatų dirbtuves ir

puoselėti tradicinius

amatus, ketinama

įsigyti keramikos

dirbinių gaminimo

įrangos

2.1. Keramikos krosnies

įranga

9043,54 1899,15 10942,69 8139,20 1899,15 Krosnis bus

panaudojama

pagamintiems

gaminiams

išdegti.

Be krosnies

neįmanoma

išdegti gaminių,

13

t.y. nebaigiamas

darbo procesas.

2.2. Keramikos dirbinių

gaminimo įrankiai 3042,90 639,01 3681,91 2738,61 639,01

Kiekvienam

dirbančiam su

moliu reikalingi

įrankiai.

2.3 Žiedimo staklių

įranga

3953,76 830,29 4784,05 3558, 38 830,29 Staklės

reikalingos

dirbiniams žiesti.

Be žiedimo staklių

neįmanoma žiesti

molio gaminių,

t.y. vykdyti paties

žiedimo proceso.

2.4. Molio valcavimo

stalo įranga 3850,00 808,50 4658,50 3465,00 808,50

Reikalinga

kiekvieno

užsiėmimo metu

projekto dalyvių

darbui.

3.

Informavimo ir

viešinimo priemonių

pirkimo išlaidos

60,00 12,60 72,60 54,00 12,60

Išlaidos viešinimo

priemonėms

paskaičiuotos

vadovaujantis 2007-

04-26 Žemės ūkio

ministro įsakymu

Nr. 3D-191.

3.1. Lipdukai 60,00 12,60 72,60 54,00 12,60 Reikalingi projekto

viešinimui.

4. Įnašas natūra 3546,63 0 3546,63 3191,96 0

Norint projektą

įgyvendinti reikia

10 proc. prisidėjimo

įnašu natūra.

4.1. Savanoriškas darbas 3546,63 0 3546,63 3191,96 0

Įnašas –

savanorišku darbu

(pagal pridedamą

savanoriško darbo

lentelę)

Iš viso: 35466,26 6703,13 42169,39 31919,63 6703,13

Įtikinti buvo bandoma parašius išsamų pagrindimą (ištrauka iš projekto):

„Kietaviškių pagrindinė mokykla yra pasirinkusi etninės kultūros ugdymo kryptį. Kaip

pasirenkamasis dalykas mokykloje yra dėstoma etninė kultūra, veikia Pilietinio ir etnokultūrinio

ugdymo centras, kraštotyros muziejus, keramikos būrelis „Molinukas“, drožybos būrelis „Jaunasis

meistrelis“. Mokiniai noriai lanko keramikos būrelį „Molinukas“, nuoširdžiai dirba, mokosi dirbti su

moliu, sukuria puikių suvenyrų, bendrauja ir bendradarbiauja tarpusavyje, dalijasi patirtimi.

Nepaprastai daug norinčių lankyti ir lankančių šį būrelį mokinių yra pradinėse klasėse. Šį būrelį

noriai renkasi ir tie mokiniai, kurie turi tam tikrų elgesio ir emocijų sutrikimų. Lipdydami iš molio

jie nusiramina ir pasineria į kūrybinį procesą.

14

Mokykloje dirba mokytojai, galintys ir gebantys organizuoti tokio tipo veiklą. Tai

tautodailininkas ir technologijų mokytojas Zigmas Mažeika bei dailiosios keramikos meistrė ir

technologijų mokytoja Ramutė Stočkūnienė. Šiuo metu mokykloje veikia molio būrelis, tačiau,

kadangi nėra tam pritaikytos ir įrengtos patalpos, neturima degimo krosnelės, mokinių veikla

apsiriboja tik lipdymu iš molio. Pagaminti daiktai vežami išdegti į Vilnių. Tai pailgina gaminio kelią,

apriboja gamybos kiekį, sunaudojama daug lėšų, mokiniai nesusipažįsta su visu gamybos procesu.

Gavus lėšų, būtų galima atgaivinti ir daugiau senųjų lietuvių amatų – puodžių veiklą,

atsirastų galimybė į veiklą įtraukti ne tik mokyklos mokinius, bet ir daugiau Kietaviškių

bendruomenės narių. Daug berniukų norėtų pabandyti ne tik lipdyti, bet ir žiesti, tačiau mokykla

neturi žiedimo staklių, degimo krosnies, didesnio kiekio molio ir kitų keramikos dirbiniams

apipavidalinti ir šiuos darbelius užbaigti reikalingų medžiagų ir įrankių.

Nusipirkus trūkstamas darbo priemones, įrengus ventiliaciją su priešgaisrine saugos

sistema, būtų galima į naudingą veiklą įtraukti ne tik mokyklos mokinius, bet ir daugiau Kietaviškių

bendruomenės narių. Taip būtų ne tik atgaivinti senieji amatai, bet ir naudinga laisvalaikio praleidimo

forma. Mokytojai parengtų edukacines programas, skirtas senųjų amatų puoselėjimui, sudarytų

sąlygas bendruomenės narių užimtumui bei vaikų nusikalstamumo prevencijai. Negavus projektui

„Senųjų amatų dirbtuvės“ prašomų lėšų, tektų lipdyti tik mažus daiktus mažais kiekiais, vežti į Vilnių

išdegti. Į veiklą būtų įtraukta mažiau mokinių, neturėtume galimybės įtraukti kitų Kietaviškių

bendruomenės narių. Mokiniai nesusipažintų su puodžiaus amatu, neįruošta ventiliacija su

priešgaisrinės saugos sistema, t.y. nebūtų pasiekti projekto tikslai.

Vietos projektas be jam įgyvendinti skirtų lėšų negalėtų būti įgyvendintas tokios pat

apimties per tokį pat laikotarpį ir tokios pat kokybės.“

Lėšos buvo gautos (dalis jų buvo iš ES) ir prasidėjo veikla. Buvo surasti gamintojai ir

tiekėjai, susitarta ir nupirkta kas buvo reikalinga: žiedimo staklės, degimo krosnis, keramikos

dirbiniams apipavidalinti ir šiuos darbelius užbaigti reikalingos medžiagos ir įrankiai.

Ištrauka iš mokytojos Ramutės Stočkūnienės 2018 metų ataskaitos (ataskaitas apie

atliktus darbus mokytoja rašė kiekvienais metais penkis metus):

„Senųjų amatų dirbtuvės tęsė savo aktyvią veiklą, siekiant užtikrinti mokinių

neformalųjį ir formalųjį ugdymą netradicinėse aplinkose.

Amatų dirbtuvėse sukurta puiki darbo aplinka ir sąlygos visus veiklos metus teikė

galimybes ugdyti mokinių kūrybiškumą, gilinti etnokultūros žinias ir jas pritaikyti praktinėje veikloje.

Vertinant šias sąlygas techniniu požiūriu, jos praktiškai nepakito per visus darbo metus. Įranga –

degimo krosnis, žiedimo staklės, valcavimo stalas – veikia puikiai, nuo pat įsigijimo pradžios

nereikalavo jokių remonto darbų. Įrankiai ir darbo priemonės – turnetės, įvairūs formavimo stekai,

15

apdailos ir dekoravimo reikmenys – išliko labai geros būklės ir visiškai patenkina mokinių kūrybinius

bei technologinius poreikius kuriant keraminius gaminius.

Kaip ir ankstesniais metais keramikos būrelis „Molinukas“ išlieka vienas aktyviausiai

pradinukų lankomų. Vyresniųjų klasių mokiniai tęsia produktyvų naudojimąsi Senųjų amatų

dirbtuvėmis pamokų metu – 9 ir 10 klasės mokiniai atliko projektines užduotis technologijų pamokų

metu.

Būrelio metu sukurti keramikos dirbiniai tradiciškai panaudoti mokyklos renginiuose:

Kaziuko mugėje, rudens puokščių ekspozicijoje, Kalėdiniame labdaros-paramos renginyje,

suvenyrams mokyklos svečiams ir t.t.“

Prie ataskaitos buvo pridėtos šios nuotraukos:

Nr. 14 Degimo krosnis Nr.15 Paruošti darbeliai degimui

Nr.16 Išdegti darbeliai

16

Veiklos būrelyje „Molinukas“ rezultatai

Visi mėgsta lipinti, žiesti, glazūruoti ir kitaip pagrąžinti savo darbelius, bet Lijana P. , 8

klasės mokinė apie savo veiklą keramikos būrelyje „Molinukas“ aprašė geriausiai (2020-10-09):

„Molį, skirtą gaminiui, vis tiek reikia labai atidžiai perminkyti. Jis mėgsta būti rankų

daužomas ir minkomas. Jai molis netinkamai išminkytas, gaminys gali deformuotis. Minkant molį,

gali būti tikras, kad išsitepliosi. Molinius gaminius galima lipdyti, žiesti arba formuoti parengtose

gipsinėse formose. Visi būdai yra savaip įdomūs ir naudojami mano mokykloje. Galima nulipdyti bet

kokios formos, bet kokio dydžio molinį gaminį. Tai yra užburiantis ir intriguojantis procesas, malonus

rankoms ir akims. Bet jei nori, kad išeitų lygūs, vienodi gaminiai, naudoji formas. Tuomet specialiu

peiliu reikia nugremžti gaminio paviršių kad atrodytų lygus, po to vyksta dekoravimas - pagrindinė

ir pati įdomiausia kelionės iš molio į gaminį proceso dalis. Dekoruojame savo rankomis teptuku ir

gremžtuku bei kitais įrankiais. Po dekoravimo gaminiai turi būti džiovinami tolygiai ir ne per greitai,

kad nesideformuotų. Kuo ilgiau džiūsta - tuo geriau, bet paprastai džiovinama savaitę liko. Kai

darbeliai būna paruošti juos galima nuspalvinti ar papuošti visokiais vaizdais, tada vėl

gaminius reikia dėti į krosnį ir deginti aukštojoje temperatūroje apie 710°C. Kai jau darbeliai paruošti

išsinešimui, gali juos neštis namo arba palikti mokykloje atsiminimui.“

Rašyti galima daug, bet geriausia padirbėti Senųjų amatų dirbtuvėje arba jau padarytus

gaminius (darbelius) pamatyti savo akimis:

Nr.17 Senųjų amatų dirbtuvės

17

Nr.18 Vyksta būrelio „Molinukas“ užsiėmimas(5-10 klasės)

Nr.19 Vyksta būrelio „Molinukas“ užsiėmimas(1-4 klasės)

18

Nr.20 Darbo metu

Nr. 21 Jau moku daug

19

Nr.22 Reikalinga pagalba

Nr.23 Pirmieji darbeliai

20

Nr.24 Idėjų paieška mokyklos kraštotyros muziejuje

Nr.25 Vilioja senoji keramika

21

Nr.26 Dešimtokų pačių pagaminta dovana mokyklai (paskutinis skambutis)

Nr.27 Būrelio projektas „Ačiū, Skanaus“ (naudojama technologijų pamokose maisto serviravimui)

22

Nr. 28 Jiems pavyko

Nr.29 Kaip gražu

23

Nr.30 Žvakidžių komplektas (labai gerai įvertintas Elektrėnų savivaldybės mokinių darbelių

parodoje)

24

Nr.31 Proginiai darbeliai

25

Nr.32 Dešimtokų dovana mokyklai, 2018 m.

26

Nr.33 Paruoštas gaminys degimui

27

Nr.34 Išbaigtas gaminys

28

Nr.35 Puodai – puošybos elementai

29

4. Nuotraukų sąrašas

Nr. Nuotrauka Psl.

1. Kasinėjimai Bajorų kapinyne 2006 m., Vykintas Vaitkevičius, kopija. 4

2. Vienas iš keramikos fragmentų in situ (kontr. juosta 3/4, juodžemis).

V. Vaitkevičius, kopija.

6

3. Puodas 1 (inv.Nr.447), Kietaviškių progimnazijos kraštotyros muziejus,

elektroninė versija.

8

4. Puodas 2, Kietaviškių progimnazijos kraštotyros muziejus, elektroninė versija. 8

4.

5. Puodo šukė, Kietaviškių progimnazijos kraštotyros muziejus, elektroninė versija. 8

6. Ąsos, Kietaviškių progimnazijos kraštotyros muziejus, elektroninė versija. 8

7. Puodas 1 (iš viršaus), Kietaviškių progimnazijos kraštotyros muziejus, elektroninė

versija.

8

8. Puodų šukės (1,2,3,4) ir visos šukės kartu, Kietaviškių progimnazijos kraštotyros

muziejus, elektroninė versija.

9

9. Dubenėlis, Kietaviškių progimnazijos kraštotyros muziejus, elektroninė versija. 9

10. Neglazūruotų koklių dalys, Kietaviškių progimnazijos kraštotyros muziejus,

elektroninė versija.

10

11. Glazūruotų koklių dalys, Kietaviškių progimnazijos kraštotyros muziejus,

elektroninė versija.

10

12. Pieštų koklių dalys, Kietaviškių progimnazijos kraštotyros muziejus, elektroninė

versija.

10

13. Įvairios koklių šukės, Kietaviškių progimnazijos kraštotyros muziejus, elektroninė

versija.

10

14. Degimo krosnis, mokytojos Ramutės Stočkūnienė asmeninis archyvas, elektroninė

versija.

15

15. Paruošti darbeliai degimui, mokytojos Ramutės Stočkūnienė asmeninis archyvas,

elektroninė versija.

15

16. Išdegti darbeliai, mokytojos Ramutės Stočkūnienė asmeninis archyvas, elektroninė

versija.

15

17. Senųjų amatų dirbtuvės, mokytojos Ramutės Stočkūnienė asmeninis archyvas,

elektroninė versija.

16

18. Vyksta būrelio „Molinukas“ užsiėmimas(5-10 klasės), mokytojos Ramutės

Stočkūnienė asmeninis archyvas, elektroninė versija.

17

30

19. Vyksta būrelio „Molinukas“ užsiėmimas(1-4 klasės), 17

20. Darbo metu, mokytojos Ramutės Stočkūnienė asmeninis archyvas, elektroninė

versija.

18

21. Jau moku daug, mokytojos Ramutės Stočkūnienė asmeninis archyvas, elektroninė

versija.

18

22. Reikalinga pagalba, mokytojos Ramutės Stočkūnienė asmeninis archyvas,

elektroninė versija.

19

23. Pirmieji darbeliai, mokytojos Ramutės Stočkūnienė asmeninis archyvas,

elektroninė versija.

19

24. Idėjų paieška mokyklos kraštotyros muziejuje, mokytojos Ramutės Stočkūnienė

asmeninis archyvas, elektroninė versija.

20

25. Vilioja senoji keramika, mokytojos Ramutės Stočkūnienė asmeninis archyvas,

elektroninė versija.

20

26. Dešimtokų pačių pagaminta dovana mokyklai (paskutinis skambutis), mokytojos

Ramutės Stočkūnienė asmeninis archyvas, elektroninė versija.

21

27. Būrelio projektas „Ačiū, Skanaus“ (naudojama technologijų pamokose maisto

serviravimui), mokytojos Ramutės Stočkūnienė asmeninis archyvas, elektroninė

versija.

21

28. Jiems pavyko, mokytojos Ramutės Stočkūnienė asmeninis archyvas, elektroninė

versija.

22

29. Kaip gražu, mokytojos Ramutės Stočkūnienė asmeninis archyvas, elektroninė

versija.

22

30. Žvakidžių komplektas (labai gerai įvertintas Elektrėnų savivaldybės mokinių

darbelių parodoje), mokytojos Ramutės Stočkūnienė asmeninis archyvas,

elektroninė versija.

23

31. Proginiai darbeliai, mokytojos Ramutės Stočkūnienė asmeninis archyvas,

elektroninė versija.

24

32. Dešimtokų dovana mokyklai, 2018 m., mokytojos Ramutės Stočkūnienė asmeninis

archyvas, elektroninė versija.

25

33. Paruoštas gaminys degimui, mokytojos Ramutės Stočkūnienė asmeninis archyvas,

elektroninė versija.

26

34. Išbaigtas gaminys, mokytojos Ramutės Stočkūnienė asmeninis archyvas,

elektroninė versija.

27

31

35. Puodai – puošybos elementai, mokytojos Ramutės Stočkūnienė asmeninis

archyvas, elektroninė versija.

28

32

5. Skaidrių sąrašas

1. V.Vaitkevičius, skaidrė (Bajorai 2006 m.). 2016 m. rugsėjo 1 dienos pranešimas.

(autoriaus leista naudotis skaidrėmis D.Gudelienei) 5

2. V.Vaitkevičius, 13 skaidrė (Bajorai 2006 m.). 2016 m. rugsėjo 1 dienos pranešimas.

(autoriaus leista naudotis skaidrėmis D.Gudelienei) 5

3. V. Vaitkevičius, skaidrė. 2019 m. liepos 7 dienos pranešimas Šuolių kaime. 6

(autoriaus leista naudotis skaidrėmis D.Gudelienei)

4. V. Vaitkevičius, 14 skaidrė. 2016 m. rugsėji 1 dienos pranešimas Šuolių kaime. 7

(autoriaus leista naudotis skaidrėmis D.Gudelienei)

33

6. Naudotos literatūros sąrašas

1. Monografija „Kietaviškės“, 1998, Kaišiadorių etninės kultūros centras.

2. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2009 metais, 2019, Vilnius.

2. Eksponatų metrikos 1dalis, 2dalis, 3 dalis, Kietaviškių progimnazijos kraštotyros muziejus.

3. Kietaviškių progimnazijos kraštotyros muziejaus eksponatų inventorinė knyga, 1-28 psl.

5. Kietaviškių mokyklos kraštotyros muziejaus Etnografinis žodynėlis, 2018.

34

7. Išvados

1. Abu išsikeltus tikslus įgyvendinome.

2. Pajutome, kad paruošti kraštotyrinį darbą yra labai sunku.

3. Supratome, koks svarbus yra mūsų mokyklos kraštotyros muziejus ir kokia naudinga jame

sukaupta medžiaga.

4. Sužinojome, kiek daug mokytojai padarė, kad mes turėtume Senųjų amatų dirbtuves.

5. Sunku buvo rašyti tekstus, ypač ištraukas iš archeologinės medžiagos, o dar sunkiau įkelti

skaidres ir sunumeruoti nuotraukas.

6. Veikla mums patiko, bet be mokytojų konsultacijų ir patarimų bei jų turimų fondų

panaudojimo, darbo nebūtume užbaigę.

7. Savo darbą „Atgimusi keramika“ paliksime mokyklos kraštotyros muziejuje, kad kiti galėtų

surasti idėjų savo veiklai, o elektroninį variantą padovanosime mokytojai Ramutei

Stočkūnienei.