atsinaujinusi birðtono sanatorija „versmë“ ðventë pusës amþiaus … · su susirgusiu...

Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëmsNacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Nr. 57 (10310) * 2020 m. rugpjûèio 1 d., ðeðtadienis Kaina – 0,45 Eur

ISSN 1648-0392

3-5 p.

2-8 p.

6 p.4 p.

Ðiandien saulë teka 5 val. 27 min.,leidþiasi 21 val.23 min. Dienos ilgumas

15 val. 56 min. Mënulio prieðpilnis. Ðeðtadiená su vardinëmis pa-sveikinkite Bartautus, Bartautes, Bertautes, Bervainus, sekmadienáminimi Alfonso, Alfos, Alfonsos, Aigustës, Guodos, Gusto, Gustavo,Gustës, Tautvaiðo, Tautvaldo, Valdës vardadieniai, pirmadiená – Man-girdo, Mangirdos, Karimanto, Þeimenos, Lidijos vardadieniai, antra-diená – Domas, Domininkas, Dominykas, Dominyka, Gerimantas, Geri-mantë, Gerutë, Irta, Irtautas, Milgedas, Milgeda.

Rugpjûèio 1 – Klaipëdos miesto gimtadienis. Rugpjûèio 2 – Ubagødiena, Porciunkulë, Ðvè. Mergelës Angeliðkosios ðventë.

3-4 p.

Atsinaujinusi Birðtono sanatorija„Versmë“ ðventë pusës amþiaus jubiliejø

Modernizuoto „Versmës“ sanatorijos A korpuso ákurtuviø juostelæ perkirpo direktorë R.Noreikienë, Birðtonomerë N.Dirginèienë ir statybos darbø rangovas V.Almanaitis.

Veido apsaugos priemonesþmonës turës dëvëti uþdarose vie-tose – vieðajame transporte, par-duotuvëse (áskaitant prekybos cent-rus), paslaugø teikimo vietose, ið-skyrus vieðojo maitinimo vietas beikultûros ir sporto renginius. „Ðiaisatvejais yra nustatyti atskiri reika-lavimai – pakankamai grieþti rei-kalavimai atstumø – tø reikalavimøturi bûti laikomasi. Bus grieþtina-ma, priþiûrima ðiø reikalavimø lai-kymosi kontrolë“, – spaudos kon-ferencijos metu po Vyriausybës po-sëdþio treèiadiená teigë atostogau-jantá premjerà pavaduojantis ener-getikos ministras ÞygimantasVaièiûnas.

Ministras taip pat pabrëþë, kad

Nuo ðeðtadienio uþdarosevietose privaloma dëvëti kaukes

Praëjusá treèiadiená Vyriausybë, reaguodama á situacijà dël COVID-19, priëmë sprendimà dël privalomo veido apsaugos priemoniø dë-vëjimo uþdarose vietose. Kaukiø privalomai nereikës dëvëti masiniuoserenginiuose, valgant ar kerpantis.

uþ kaukiø dëvëjimà uþdarø patalpøviduje atsakomybæ prisiima ne tikgyventojai, bet ir ástaigos, kuriosejie yra. O jeigu to nëra laikomasi,visa administracinë ir kita atsako-mybë taikoma kontroliuojanèiamNacionaliniam visuomenës sveika-tos centrui.

Premjero patarëjas GiedriusSurplys paragino suklusti ir savait-galio renginiø organizatorius – ypaèdideliø renginiø, ar kuriuose akty-viai lankysis senjorai. „Jau gráþkimeprie kaukiø dëvëjimo, saugokimesave ir kitus“, – ragino jis. Iki ðeðta-dienio kaukiø dëvëjimas nuo treèia-dienio buvo tik primygtinai reko-menduojamas.

Savivaldybës ir Lietuvos automobiliø keliø direkcijosatstovø susitikime aptarti keliø prieþiûros klausimai

Asmens sveikatos prieþiûrosspecialistai, turëjæ artimà sàlytásu susirgusiu asmeniu, 7 dienomnuðalinti nuo savo pareigø atliki-mo. Asmuo gydomas Kauno kli-nikinëje ligoninëje.

Savivaldybë ragina gyvento-jus bûti atsakingiems ir laikytissaugaus atstumo, asmens higie-nos, kosëjimo etiketo: dëvëtinosá ir burnà dengianèias apsau-gos priemones, ypaè tose vietose,kur nëra galimybës iðlaikytisaugaus (daugiau nei 2 metrø)

Informacija dël COVID-19 atvejoNacionalinis visuomenës sveikatos centras informuoja, kad 2020-

07-29 yra gauta informacija apie koronaviruso COVID-19 ligos atvejá,nustatytà 70 metø Prienø rajono gyventojui. Ðiuo metu vyksta epide-miologinis tyrimas.

atstumo nuo kitø asmenø ir vie-tose, kuriose sutinkami þmonës,su kuriais áprastai nebendrauja-ma; laikytis asmens higienos, t.y. kuo daþniau plauti rankas sumuilu ir vandeniu, rankas mui-luojant ne trumpiau nei 20 sek.Jei nëra galimybës nusiplautirankø, naudoti rankø antisep-tikus (dezinfekavimo priemo-nes). Vengti liesti neplautomisrankomis veidà, akis, nosá, burnà.

Prienø rajonosavivaldybës informacija

Liepos 23 d. Prienø r. savivaldybës meras Alvydas Vaicekauskas,Administracijos direktorë Jûratë Zailskienë, Statybos ir ekonominësplëtros skyriaus vyriausiosios specialistës Raminta Baranauskienë irLaura Milkevièienë lankësi Lietuvos automobiliø keliø direkcijoje prieSusisiekimo ministerijos. Apsilankymo tikslas – aptarti keliø, pri-klausanèiø Lietuvos automobiliø keliø direkcijai, prieþiûros klausimus.

Susitikimo metu su Keliø di-rekcijos atstovais diskutuota dëlPrienø J. Basanavièiaus ir Kæs-tuèio gatviø perdavimo Prienø r.savivaldybës nuosavybën, Kæs-tuèio g. pësèiøjø ir dviraèiø takopratæsimo paukðèiø stebëjimoaikðtelës link.

Bendromis jëgomis bus ieð-koma bendro sprendimo iðspræs-ti po Keliø direkcijos kelio remon-to prie Kultûros ir laisvalaikiocentro Skriaudþiuose po lietaus

susitelkianèio vandens problemà.Savivaldybës vadovai pami-

nëjo, kad pagaliau gautas leidi-mas árengti perëjà Jiezno Vilniausg., valstybinës reikðmës rajoni-niame kelyje. Statybos darbai busatliekami ið Savivaldybës biu-dþeto lëðø. Taèiau Prienø Kæstu-èio g., prie vieðøjø erdviø, perëjosárengti vis tik neleidþiama, norsiðsakyti Savivaldybës argumentai,gyventojø praðymai.

Susitikimo metu aptartos se-

niûnijø keliø problemos, ðaligat-viø Pakuonyje, Strielèiuose,Ðilavote, Stakliðkëse, Balbie-riðkyje ir kitur, esanèiø ðalia Keliødirekcijai priklausanèiø keliø,bûklë. Savivaldybës atstovai krei-pësi dël ðiø ðaligatviø atnaujini-mo, taèiau Direkcijos atstovai pa-brëþë, kad apie tai bus galima kal-bëti tik rudená, kai bus sudarytasðaligatviø remonto sàraðas.

Artimiausiu metu Savivaldybëplanuoja raðtu kreiptis á Keliødirekcijà, kad iðasfaltuotø prie jaipriklausanèiø keliø po remonto li-kusias þvyro juostas (sukant á Glo-bos namus Paprienëje bei Kæs-tuèio g., prie vieðøjø erdviø).

Prienø r. savivaldybësinformacija

Senovinis restauruotas, daþniausiai vokiðkos konstrukcijos sklandytuvas Lietuvospadangëje ne naujiena, bet atkurtas ir dar lietuviðkas – vienintelis! Tai 1954 m. BroniausOðkinio medinës konstrukcijos mokomasis sklandytuvas BrO-9 „Þiogas“. Já atkûrë irPociûnuose iðbandë kaunietis Benvenutas Ivanauskas.

Ramø uþpraëjusios savaitës treèiadieniovakarà automobilio buksiruojamas „Þiogas“sëkmingai kilo á metro kito aukðtá ir ðvelniaileidosi þemyn. Kità dienà iðtemptas lëktuvo„Vilga“ jau skrajojo gerokai aukðèiau. Bandëpakilti ir su iðvilktuvu. Ðeðtadiená sklandymuiorai buvo rekordiðki, tad kaip nepabandþiusir skrieti? Ir skriejo... Daugiau nei valandà...

– Buvau pakilæs á dviejø kilometrø aukðtá.Galëjau dar skraidyti, tik suðalau... Fantas-tiðkas skrydis atviroje kabinoje, – áspûdþiaidalinosi Benvenutas.

Atkurtas Broniaus Oðkinio „Þiogas“ vël ore!

Taip aukðtai nebuvo pakilæs në vienasBrO-9„Þiogas“. Jø ðeðtame deðimtmetyjepagaminta net 320, bet neiðliko në vieno.Atkuriant ðá medinukà, B.Ivanauskas dar-bavosi net deðimt metø. Tiesa, su pertrau-komis. Per ðá laikotarpá dar buvo iðvykæs sve-tur, gimë sûnus, pasistatë namà... Visur já pa-laikë, lydëjo þmona ir bendraþygë Lina. Ir„Þiogo“ iðbandymo dienà ji buvo greta. Ben-venutas planuoja atkurti ir kitas Br. Oðkiniokonstrukcijas.

Onutë Valkauskienë Autorës nuotraukaPirmam skrydþiui Benvenutà iðlydëjo þmona.

Kaip Kruðakalnis tapoAuðrakalniu...

Prienø r. neágaliøjødraugija pristatënuveiktus darbus

StanislovuiMoravskiuidedikuotiskaitymaisukvietëpenkioliktà kartà

Naudoti daiktai – naujoverslo pamatas. Kodël gi ne?

Lukas –LietuvosU12dvejetøèempionas

Birðtono kraðto kûrëjø –pripaþintø ir maþiauþinomø – pëdsakais

2020 m. rugpjûèio 1 d. Nr. 57 (10310) 2 p.

Prienø r. neágaliøjø draugija – taipelno nesiekanti organizacija, gy-vuojanti jau daugiau nei 30 metø.Ðiuo metu ji vienija 334 ávairaus am-þiaus neágaliuosius. Draugijos tiks-las – suburti negalià turinèius asme-nis darbinei, visuomeninei ir kul-tûrinei veiklai, spræsti socialinës rea-bilitacijos klausimus, rûpintis jø mo-kymu, bendravimu, padëti spræsti ið-kylanèias problemas bei, þinoma,maþinti socialinæ atskirtá, ugdyti vi-suomenëje tolerancijà negalià turin-tiems þmonëms.

2019 metais ði nevyriausybinëorganizacija aktyviai ásitraukë á veik-las, padëjusias spræsti kasdienius rû-pesèius, gerinti fizinæ, emocinæ ir dva-sinæ negalià turinèiø þmoniø bûklæ.

Vykdyto socialinës reabilitacijospaslaugø neágaliesiems bendruo-menëje projekto metu buvo geri-nama neágaliøjø socialinë integra-cija á visuomenæ. Atkurti ir palaikytikasdienius veiklos ágûdþius, didi-nant neágaliøjø savarankiðkumà iruþimtumà, padëjo ásitraukimas áávairias veiklas, uþimtumo progra-mas. Anot organizacijos pirminin-kës Irenos Valatkevièienës, drau-gijos nariai mokësi, kaip pasirûpintisavimi, dalyvavo ávairiose veikloseapie sveikà gyvensenà, kuriose ne

tik sëmësi teoriniø þiniø, bet taippat buvo skatinami daugiau judëti,dalyvavo mankðtose. Savipagalbosgrupiø bendravimo valandëlësebuvo mokoma paþinti savo ligà arnegalià, o vykæ pokalbiai padëjotvarkytis su emocinëmis proble-momis, stresu, nerimu. „Tai skatinaneágaliøjø bendravimà ir pasitikë-jimà“, – sakë I. Valatkevièienë.

Maþinant neágaliøjø socialinæatskirtá, buvo organizuojami ávairûsrenginiai: Ðv. Velykø laukimas, susi-tikimas su neágaliàja Birute Ðvedie-ne, kurio metu buvo pristatyta auto-rës tapybos darbø paroda „Atgimu-sios gyvenimo spalvos“, èia taip patbuvo organizuota viktorina apiepirmàjà pagalbà, Pakuonio seniûni-joje vyko renginys „Su ðypsena ilgaiir laimingai“, o Skriaudþiø laisva-laikio salëje draugijos nariai ðventëPasaulinæ þmoniø su negalia dienà.Be to, 2019 m. surengtos penkiosiðvykos, kuriø metu, kaip sakë patidraugijos pirmininkë, pabendravæ,pasidalijæ dþiaugsmais ir rûpesèiais,nariai pasijuto sveikesni ir lengviauintegravosi visuomenëje.

Siekiant didinti rajono neága-liøjø uþimtumà, buvo organizuoja-mi amatø uþsiëmimai, kurie suteikëgalimybæ saviraiðkai. Jø metu

neágalieji siuvinëjo, mokësi deku-paþo, mezgë, siuvo – tai skatinobendravimà, kûrybiðkø idëjø pasi-dalijimà, uþimtumà bei galimybædalyvauti visuomenës gyvenime.Praëjusiais metais meninius gebë-jimus draugijos nariai lavino an-samblyje „Ðilas“, á kurio veiklà ási-traukë 13 þmoniø. Ansamblis susi-rinkusiuosius dþiugino ir ðio susi-tikimo metu.

Neágaliesiems svarbus ne tikuþimtumas, bet ir bûtinoji pagalba,todël, anot I. Valatkevièienës, rajo-no neágaliesiems labai reikalingaindvidualios pagalbos paslauga, ku-ri suteikia galimybæ apsilankytiugdymo, reabilitacijos, sveikatosprieþiûros, teisësaugos ir kitosevieðosiose ástaigose. „Vykdytojuipadedant, buvo sprendþiamos iðtiesaktualios problemos, o tai prisidëjo

Prienø r. neágaliøjø draugijapristatë nuveiktus darbus

Prieð kelis mënesius ávestas karantinas sujaukë daugelio þmoniø,ámoniø ir ávairiø organizacijø planus. Balandþio mënesá turëjæs vyktiPrienø rajono neágaliøjø draugijos susirinkimas taip pat buvo nukeltas.Visgi po gana ilgo laiko Stakliðkiø kultûros ir laisvalaikio centre vëlsubruzdo þmonës. Èia vyko Prienø r. neágaliøjø draugijos kasmetinisataskaitinis susirinkimas, kuriame bendravimo pasiilgæ draugijos nariaiprisiminë nuveiktus darbus ir tarpusavyje pasidalijo savo dþiaugsmaisir rûpesèiais.

(Nuke l ta á 8 p . )

Ápusëjus vasarai daþniau atsipalaiduojame, sulëtiname dienostempà, norime atitrûkti nuo intensyvios darbø rutinos, o áprastà savokasdienybæ pakeisti, praturtinant jà naujais áspûdþiais ir potyriais.Ðiltasis sezonas yra daþniausiai pasirenkamas metø laikas susi-tikimams neformalioje aplinkoje, siekiant ne tik tarpusavyje pasi-dalinti darbo patirtimi, bendrais rûpesèiais ar pasiekimais, bet irlabiau paþinti vieniems kitus ar konkreèià vietinæ bendruomenæ.

Kaip ir kiekvienais metais, Prie-nø socialiniø paslaugø centro die-nos socialinës globos skyriaus dar-buotojai nusprendë liepos 16 dienàsusitikti vienoje ið didþiausiø Prienørajono seniûnijø – Stakliðkiø seniû-nijoje, kurioje visada esame ma-loniai sutinkami ir laukiami. Dþiu-gu, jog ðá kartà prie iðvaþiuojamojosusirinkimo prisijungë gausus susi-domëjusiø darbuotojø bûrys.

Iðvaþiuojamojo susirinkimodiena buvo intensyvi, taèiau turinin-ga, spalvinga bei produktyvi, nesdienotvarkës plane buvo numatytaaktyvaus pobûdþio veikla bei ávai-rûs susitikimai. Jau pirmoje dienospusëje darbuotojai buvo pakviestiapsilankyti visame pasaulyje Stak-

liðkiø vardà garsinanèioje midausgamykloje UAB „Lietuviðkas mi-dus“. Nestokojantis humoro jaus-mo ekskursijos gidas Kæstutis Sta-nionis pakvietë apsilankyti buvu-sios alaus daryklos „Gintaras“ salyk-lo dþiovyklos bokðte, kuriame ðiuometu yra ámonës árengtas jaukusmidaus muziejus, pasivaikðèioti rû-siuose, kuriuose ne vienerius metusbrandinami ávairaus skonio gëri-mai. Èia K.Stanionis iðsamiai pri-statë senàsias midaus gamybos tra-dicijas ir paèios gamyklos atsiradi-mo istorijà. Stakliðkëse jau daugelámetø veikianti ámonë – tarsi Stak-liðkiø seniûnijos vizitinë kortelë, to-dël vietiniai gyventojai tikrai turikuo pasidþiaugti ir didþiuotis.

Kiekvienoje seniûnijoje itin svar-bø vaidmená atlieka baþnyèia ir josreliginë bendruomenë. Stakliðkiø se-niûnija iðsiskiria ið kitø Prienø rajonoseniûnijø tuo, jog jos teritorijoje vei-kia net dvi áspûdingo groþio baþny-èios. Pirmiausia susirinkimo dalyviaisuguþëjo á ðviesà ir ðilumà sklei-dþianèius maldos namus – á Uþu-guosèio Ðv. Apaðtalø Petro ir Pau-liaus baþnyèià, kurioje buvo aukotosÐv. Miðios uþ Centro darbuotojus.Socialinës globos skyriaus vadovë Þ.Simanavièienë padëkojo buvusiamklebonui Gediminui Mieldaþiui irOnutei Roèienei uþ atvertas neogo-tikinës baþnyèios duris, skambanèiasgiesmes, Ðv. Miðiø aukà, baþnyèiospristatymà bei pasidalintas jautriasistorijas, kurios atskleidë baþnyèiosreikðmæ parapijieèiams.

Prie gausaus pietø stalo vis darnetilo pokalbiai apie kalvomis irpakalnëmis, akmenimis ið vagotàkraðtà. Stakliðkiø seniûnijos seniû-në Nijolë Ivanovienë pasidþiaugë

Susitikome Stakliðkiø seniûnijoje

(Nukel ta á 8 p . )

Lietuvos etininë istorija – uni-kali. Kiekvienas etnografinis regio-nas pasiþymi savita kalba, kultûra,tradicijomis ir netgi gamta. Sûdu-vos (Suvalkijos) kraðtas nuo senogarsëja lygumomis. Visgi, nors ir netiek daug, ðiame regione galima ap-tikti ir kalnø, kalveliø, nuo kuriøatsiveria ypatingi vaizdai, apdai-nuoti dainose, apraðyti legendose,padavimuose, poezijoje ir groþi-nëje literatûroje. Vienas ið þymiau-siø kalneliø, áprasmintø lietuviø li-teratûroje – Naujosios Ûtos seniû-nijoje (Prienø r.) stûksantis Auð-rakalnis. Tiesa, tokiu vardu jis þi-nomas skaitytojams, nes taip buvopavadintas Vinco Mykolaièio-Pu-tino romane „Altoriø ðeðëly“, o tik-rasis jo pavadinimas yra Kruðakal-nis. Kaipgi taip atsitiko, jog Kruða-kalnis tapo Auðrakalniu?... Apie tailiepos 24-àjà raðytojo tëviðkëjepasakojo literatûrinës popietësskaitovai.

V.Mykolaièio-Putino sesuoMagdalena savo atminimø knygojepasakoja, jog kalnelis Kruðakalniovardà gavo dël to, jog visas buvopadengtas akmenukais, panaðiaisá kruðà. Dabar toje vietoje akmenu-kø jau nebëra – bëgant metams, èiauþaugo þolë ir keli medeliai. O uþ-fiksuotuose brolio Juozo prisi-minimuose raðoma, jog V. Myko-laitis-Putinas ant ðio kalnelio atei-davo saulei leidþiantis, su savimi jisvisuomet neðdavosi uþraðus ir èiakurdavo. Já taip paveikdavo ta ap-linka, kad namo brolis sugráþdavotik saulei tekant. Taigi simboliðka,jog romane „Altoriø ðeðëly“ Kru-ðakalnis tapo Auðrakalniu...

Pats raðytojas 1962 m. vieno kû-rybos vakaro metu yra sakæs: „Baig-damas noriu èia suminëti dar vienàbûtybæ – iðtikimà, nebylø mano jau-nystës svajoniø patikëtiná – manotëviðkës kalnelá, anais laikais vadin-tà Kruðakalniu, o ðiandien Auðra-kalniu. Jis yra su meile pavaizduo-tas ir taip pavadintas romane „Alto-riø ðeðëly“. Já prisiminæs ir ðiandienturiu prieð akis tà gimtøjø vietø pei-zaþà, kuris nuo jo atsiskleisdavo, oypaè per saulëlydþius, kurie tiekkartø mane jaudindavo ramiais va-saros vakarais“. Tiesa, kaip þino-ma, pats autorius neigë romano

autobiografiðkumà. Jis sakë, kad tikpirmoje romano dalyje galima ma-tyti panaðumø. Visgi kalbëdamaapie „Altoriø ðeðëly“ auto-biografiðkumà, autoriaus sesuoMagdalena sako, jog ðis kalnelis at-liko beveik iðdavikiðkà vaidmená, nesjis patvirtino, kad apraðytasis kal-nelis yra ðis: ant jo augo lygiai tokiospaèios kaèpëdëlës ir nuo jo atsivërëlygiai tokie patys vaizdiniai, kokieapraðyti romane.

Kaip raðoma sesers prisimini-muose, V. Mykolaitis-Putinas antAuðrakalnio eidavo bûdamas klie-riku (vasaros atostogø metu) ir to-kiu bûdu jis tarsi atsiribodavo nuosavo ðeimos. Tà atsiribojimà nevisada suprasdavo artimieji, taèiaujam ta vieta buvo ramybës uostastëviðkës laukuose ir kûrybos vieta.Brolis Juozas taip pat patvirtina,kad Auðrakalnis V. M. Putinui buvoypatinga vieta. Juozas Mykolaitissavo atsiminimuose taip pat pasa-koja, jog brolis, parvykæs namo,visuomet norëjo pasiþvalgyti nuokalnelio ir gráþæs atostogø jam sa-kydavo: „Juozuk, eime paþiûrëti átà kalnelá, ar kaèpëdukës neiðdygo“.Ir jiedu iðeidavo... Þinoma, kaèpë-dukes surasdavo, o kai jomis pasigë-rëdavo, brolis sakydavæs: „Þinok,Juozuk, man jau laikas vaþiuoti atgalá seminarijà“. Tuomet Juozukassakydavo: „Pabûk dar, broli, sumanimi“. Jam bûdavo taip smagu,tad ðtai kà V. Mykolaitis sugalvojæsir sakydavæs: „Gerai, að dar pabûsiu,bet jeigu tu á ðità kalnelá uþbëgsipirmas“. Ir sako visada taip bûdavo:jeigu jam jau rytoj reikia iðvaþiuoti,á kalnelá uþbëga jis pirmas, o jeigudar gali pabûti, leisdavo broliuiJuozui uþbëgti pirmam.

V. Mykolaièio-Putino artimøjøatsiminimai sutampa ir su romaneapraðytais ávykiais. Ið visø trijø ro-mano daliø Auðrakalnis daþniausiaiminimas pirmojoje dalyje „Bandy-mø dienos“. Tryliktame skyriujeAuðrakalná pasakotojas pristatokaip mëgstamiausià Liudo Vasariotëviðkës vietà. Jam, kaip kûrybingaiasmenybei, svajingo bûdo þmogui,buvo ypaè malonu stebëti nuo ðiosaukðèiausios tëviðkës vietos atsive-rianèias áspûdingas panoramas.

Kraðto literatûrinis þemëlapis

Kaip Kruðakalnistapo Auðrakalniu...

Praëjusiais metais Lietuvos muziejø kelias pradëjo antràjá projekto„Tëvynës ieðkojimas“ etapà, kvieèiantá lietuvius ieðkoti savo tautinioidentiteto gamtos apsuptyje. 2019 m. atsigræþti á lietuviðkà prigimtákvietæs per vandenis, ðiemet „Muziejø kelias“ nusprendë paþvelgti áLietuvos istorijà nuo kalnø, piliakalniø ir kalvø.


Draugijos pirmininkë Irena Valatke-vièienë pristatë ataskaità uþ 2019 m.

Ataskaitinio susirinkimo metu padëkota ir Prienø rajono neágaliøjø draugijos padaliniø pirmininkams.

Naujosios Ûtos mëgëjø teatras „Vëtrungë“ atliko literatûrinæ kompo-zicijà pagal V. Mykolaièio-Putino kûriná „Prologas á Gedimino sapnà“.

Bendruomeniøseklyèia

2020 m. rugpjûèio 1 d.3 p. Nr. 57 (10310)

„Gyvenimas“- laikraðtis Jums

ir apie Jus!

Atsinaujinusi Birðtono sanatorija „Versmë“ðventë pusës amþiaus jubiliejø

1969 metais ákurta Birðtono sanatorija „Versmë“ sunokino brandþius vaisius veiklos 50–meèiui.Ðiandien sanatorija gali didþiuotis savo geru vardu, iðlaikytomis klasikinëmis mineralinio vandens irpurvo procedûromis, kolektyvo profesionalumu, lojaliais klientais.

Ðventës dienà pasidþiaugëgeromis permainomis

Sanatorijos „Versmë“ kolek-tyvas jubiliejines iðkilmes pasirinkoðvæsti tuomet, kai buvo baigta vienoið trijø sanatorijos korpusø pilna re-novacija. Todël jubiliejus tapo geraproga pasididþiuoti ne tik per de-ðimtmeèius pasiektu ádirbiu, iðlai-kytomis kokybiðkomis sanatorinë-mis paslaugomis, profesionaliaisdarbuotojais, bet ir pasigirti tuo, kas„Versmëje“ padaryta, kad atvyku-sieji gydytis jaustøsi jaukiai bei pa-togiai, o darbuotojai turëtø gerasdarbo sàlygas.

Dabartinë „Versmës“ direktorëRasa Noreikienë ðventës dienà la-biausiai ir norëjo pasidþiaugti gero-mis permainomis, gausiai susirin-kusiems sveèiams, þiniasklaidos at-

stovams pristatyti naujoves, paro-dyti, kaip po atnaujinimo pasikeitë„A“ korpuso vidaus interjeras, pa-stato iðorë, gyvenamoji, sveikatin-gumui, gydymui ir poilsiui skirtaaplinka.

Perkirpo renovuoto korpusoákurtuviø juostelæ

Liepos 24 d. popietæ „Àþuo-lyno“ orkestras aikðtëje prie fon-tano pasitiko daugybæ sveèiø, bu-vusiø darbuotojø, ið ávairiø miestøsusirinkusiø á jubiliejinæ „Versmës“ðventæ. Sveikindama juos ir sana-torijos pacientus, R.Noreikienëdþiaugësi galëdama pristatyti ne-lengvo darbo rezultatus ir tikëjosisulaukti gero jø ávertinimo po to,kai bus paðventintos patalpos, per-kirpta renovuoto A korpuso ákurtu-viø juostelë.

„Versmë“ á penkiø aukðtø pa-stato vidaus ir iðorës, infrastruk-tûros atnaujinimà investavo 4,7mln. eurø nuosavø ir skolintø lëðø.Direktorë pripaþino, kad bûtø buvækur kas lengviau pastatyti naujuspastatus, nei renovuoti senus; situa-cijos, susijusios su statybø rûpes-èiais, jà vis dar aplanko sapnuose.

Todël R.Noreikienë pirmiausiapadëkojo ir sanatorijos partne-riams, kurie renovacijos metu ádëjonemaþai pastangø, padëjo iðspræstiproblemas, rasti geriausius spren-dimus, ir tiems, kurie palaikë beitikëjo projekto sëkme. Dëkingumoþodþiai buvo skirti generaliniamrangovui UAB „VA Statyba“ irbendrovës direktoriui Virginijui Al-manaièiui, ið kurio rankø direktorë


Direktorë ilgameèiams „Versmës“ darbuotojams áteikë padëkas.

Jubiliejiná àþuoliukà pasodino buvæ sanatorijos vadovai: A.Ðatas,A.Gorinas, A.Danys ir dabartinë direktorë R.Noreikienë.

Stanislovui Moravskiui dedikuotiskaitymai sukvietë penkioliktà kartà

Kasmet, minint Ustronës dvaro (Jundeliðkës) dvarininko,gydytojo, etnografo, raðytojo, poeto ir filantropo StanislovoMoravskio gimimo metines (g. 1802 m. liepos 22 d. Mickûnø dvarenetoli Vilniaus), rengiami Stanislovo Moravskio skaitymai, kuriuosBirðtono vieðoji biblioteka kartu su „Gyvenimo“ laikraðèio redak-cija organizuoja nuo 2002-øjø (su keleriø metø pertrauka) ir ákuriuos ið visos Lietuvos susirenka jo kûrybos gerbëjai, tyrinëtojai,intelektualai, dvarø tradicijø þinovai ir puoselëtojai. Neretai at-vyksta ir sveèiø ið uþsienio.

Per visà ðá laikà renginiai yra vykæ ir prie buvusio dvarelioUstronëje, ir Nemajûnø baþnyèioje, ir Birðtono kurhauze, á kuriosvetingà glëbá gráþome ir ðiemet.

Liepos 24-àjà Kurhauze vykæskaitymai buvo jau penkiolikti.Renginá pradëjusi S. Moravskio kû-rybos tyrinëtoja, istorikë, hum. m.dr.Reda Griðkaitë, kaip visuomet, netik pasidalino ádomiomis áþvalgomisir S. Moravskio gyvenimo Ustro-

nëje detalëmis, bet ir priminë anks-tesniø skaitymø temas. O per pen-kiolika metø, kaip sakë R. Grið-kaitë, „...Mes aptarëme ir asme-ninæ, ir kûrybinæ Moravskio biogra-fijà. Skaitëme Ustronës atsiskyrëliotekstus, dþiaugëmës tø tekstø ver-

timais á lietuviø kalbà. Moravskis,ðis þmogus – orkestras, tarytum iðDangaus mums barstë vis naujas irnaujas temas. Kalbëjome ir apielabai rimtus dalykus – socialiná


Uþ puikià kelionæ laiku, uþ renginá, kvieèiantá giliau paþinti mûsø kraðtà, istorijà ir kultûrà, prof. P. Gyliui, aktoriui A.Belobþeskiui, istorikei R. Griðkaitei, renginio rëmëjams R. Baranauskui ir S. Ðpokevièiui bei architektui M. Daraðkevièiui,padëkojo Savivaldybës administracijos direktorë J. Tirvienë, bibliotekos direktorë A. Jaskûnienë ir „Gyvenimo“redaktorë R. Ðimukauskaitë. Kaip padëkos þenklas sveèiø rankose praþydo S. Moravskio numylëtø jurginø puokðtës.

Kultûroskryþkelë

Projektà remia

2020 m. rugpjûèio 1 d. Nr. 57 (10310) 4 p.

perëmë simboliná raktà; ðios bend-rovës darbø vykdytojui JuozuiIvaðauskui; architektø – dizaineriøkomandai; „Versmës“ sanatorijosadministracijos nariams ir visiemsdarbuotojams; Birðtono mereiNijolei Dirginèienei, Savivaldybëstarybai, Savivaldybës administra-cijos direktorei Jovitai Tirvienei,floristei Ritai Naujienei ir kt.

Klientams – jaukesnë aplinka,darbuotojams – geresnës

darbo sàlygosRasos Noreikienës teigimu, po

pastato renovacijos aptarnaujamøklientø skaièius sumaþës, kadangibuvo orientuotasi á paslaugø koky-bæ. Sanatorijos sveèiams árengtiðiuolaikiðki ir jaukûs vienvieèiai,dvivieèiai bei ðeimoms skirti kam-bariai. Vienu metu juose galës apsi-stoti iki 200 klientø: 130 vietø skirtapacientams, uþ kuriø reabilitacijàmokama ið PSDF, ir 70 vietø – ko-merciniams klientams.

Kaip paþymëjo R.Noreikienë,atnaujintos ir sanatorijoje teikiamøsveikatinimo ir reabilitacijos pa-slaugø patalpos, slaugytojø ir gydy-tojø kabinetai, maitinimo ir buiti-nës patalpos, aprûpinti nauja árangair baldais masaþo, fizioterapijos,inhaliacijø kabinetai, haloterapijos(druskø) kambarys, árengta aro-materapijos salë, kuri galës bûtinaudojama ir psichoterapijai.

Duris atvërë pagraþëjusi biblio-teka ir skaitykla. Ketvirtojo aukðtofojë netrukus ásikurs treniruokliøsalë.

Kadangi „Versmë“ specializuo-jasi teikti reabilitacines paslaugaspacientams, sergantiems judëjimoir atramos aparato ligomis, atvy-kusiems po sànariø endoprote-zavimo operacijø ar ávairiø traumø,pastato infrastruktûra pritaikyta ju-dëjimo sunkumø turintiems þmo-nëms, neágaliesiems.

Vizualiai pasikeitë ir pats pa-statas – atnaujintos sienos, balko-nai, kuriuose ðventës dienà þydëjo

gëlës, suremontuoti aptrupëjæ laip-tai. Daug meilës ádëta, tvarkantsanatorijos aplinkà.

Atnaujinta mineraliniovandens biuvetë ir fontanas

Sanatorijos klientai ir sveèiaikarðtomis vasaros dienomis galiatsigaivinti prie atnaujinto fontanosu J.Ruzgo skulptûra. Renovacijosmetu fontane pakeista áranga, su-montuotas ávairiø spalvø apðvieti-mas, vandens srovës ir ðviesos vei-kia skirtingomis programomis.

Visgi, kaip sakë direktorë, kadviskas bûtø preciziðkai sutvarkyta,pritrûko vos savaitës. Ji turëjo ome-nyje nebaigtus mineralinio vandensbiuvetës iðorës darbus.

„Gerbiame ir vertiname vienàið didþiausiø Birðtono brangenybiø– mineraliná vandená, todël jis turibûti geriamas graþioje aplinkoje,“– akcentavo R.Noreikienë, pakvies-dama sveèius apsilankyti biuvetëjeir paragauti mineralinëmis medþia-gomis prisotinto vandens. Jos vidøpuoðia unikalûs vitraþisto VytautoÐvarlio vitraþai, po atnaujinimo su-spindæ ryðkiomis spalvomis, akistraukiantys valstybei svarbiais sim-boliais. Direktorë dþiaugësi, kadgerbiamas V.Ðvarlys iki ðiol iðsau-gojo ðiø vitraþø brëþinius ir padëjojuos atkurti.

Jaukioje biuvetës aplinkoje,anot sanatorijos direktorës, planuo-jama rengti kultûrinius renginius,poezijos skaitymus, èia bus galimaatsigerti ir arbatos.

Istorijai – jubiliejinis àþuoliukas,ateièiai – nauji planai

Bûtent skverelyje prie biuvetësbuvæ „Versmës“ sanatorijos vado-vai – Aleksandras Gorinas, Anta-nas Ðatas, Antanas Danys – kartusu dabartine direktore Rasa Norei-kiene pasodino jubiliejiná àþuoliu-kà, kuris sutartinai oðdamas su ki-toms sukaktims pasodintais àþuo-lais, darniai ásikomponavo á þaliàjàkurorto aplinkà.

Veiklos 50–metá mininti „Vers-më“ neþada sustoti – atnaujinimo

darbai bus tæsiami. Ðventës iðvaka-rëse direktorë pasiraðë naujà ran-gos darbø sukaktá – dar ðiemet pla-nuojama pradëti B korpuso gyve-namøjø kambariø remontà, kitaismetais laukia C korpuso moderni-zavimas. Taip pat ketinama árengtierdvæ, kurioje klientams bûtøteikiamos groþio paslaugos.

Buvo, yra ir iðliks iðskirtinëSpaudos konferencijos metu sa-

natorijos vadovë kalbëjo apie„Versmës“ iðskirtinumà – jojeteikiamas kokybiðkas sanatoriniogydymo ir sveikatinimo paslaugas,naudojant vietoje iðgaunamà gydo-màjá purvà ir stiprios mineraliza-cijos vandená, tikro mineralinio van-dens baseinà. Bûtent gydymà, pa-remtà natûraliais gamtiniais iðtek-liais, profesionaliai dirbantá perso-nalà itin vertina klientai ið uþsienio.Jø srautai metø pradþioje „Vers-mei“ þadëjo sëkmingus metus.

Nors dël pandemijos teko apri-boti paslaugø teikimà komerci-niams pacientams, pastaraisiais va-saros mënesiais vël juntamas klien-tø antplûdis, atvyksta pacientø ið Vo-kietijos, Latvijos, Lenkijos. Tiesa, di-rektorë R.Noreikienë labai atsargiaidþiaugësi ástaigos uþimtumu, kurissiekia 82 proc., ir pasvajojo, kad sa-natorija metø gale uþdirbtø ir pel-no. Procedûrø, paslaugø paketøkainos didëjo labai neþymiai, vos 1–5 eurais, nes norima iðsaugoti iðti-kimus klientus.

Atsinaujinusi Birðtono sanatorija „Versmë“ ðventëpusës amþiaus jubiliejø

Pagerbti ilgameèiaidarbuotojai ir vadovai

Ðventë ið sanatorijos aikðtëspersikëlë á Birðtono kultûros centrà,kuriame „Versmës“ kolektyvui irsveèiams koncertavo VytautoLukoèiaus vadovaujamas orkestrasir operos solistai.

Direktorë Rasa Noreikienëáteikë padëkas ilgameèiams „Vers-mës“ darbuotojams. Kolektyvo va-dovæ ir narius pasveikino bei apdo-vanojo LR þemës ûkio ministrasAndrius Palionis, merë Nijolë Dir-ginèienë. Sveikinimus pratæsë SAMPirminës sveikatos prieþiûros irslaugos skyriaus vyr. specialistë ElitaRadkeviè, Lietuvos reabilitacijosákûrëjas prof. Aleksandras Kriðèiû-nas, Nacionalinës sanatorijø ir rea-bilitacijos ástaigø asociacijos vykdan-èioji direktorë Lina Noseviè, buvæsanatorijos vadovai, kiti sveèiai.

„Versmës“ atminimo suvenyraiáteikti buvusiems sanatorijos direk-toriams Aleksandrui Gorinui (va-dovavo 1970–1992 m.), AntanuiÐatui (1997–2003 m.) ir AntanuiDaniui (2003–2018 m.). Tylosminute buvo pagerbtas 1992–1997m. sanatorijai vadovavæs PetrasSereika.

Ekrane keitësi nuotraukos, pa-sakojanèios apie tai, kaip buvo ákur-ta, augo ir keitësi „Versmës“ sana-torija. Su ja buvo ir yra susijæ dau-gelio darbuotojø gyvenimai, todëlvël visiems susirinkus draugën buvosmagu prisiminti jaunystës, darbinëskarjeros metus ir pajusti vienijanèià„Versmës“ kolektyvo bendrystæ.

Dalë Lazauskienë

(Atkelta ið 3 p.)

Auto

rës

nuot

rauk

os

Po vidaus renovacijos sanatorijoje árengti ir keli numeriai (po dukambarius) ðeimoms.

Mineralinio vandens biuvetëjeakis traukia spalvingi V.Ðvarliovitraþai.

Atnaujintame masaþo kabinete. Renovacijos metu buvo suremon-tuotos, aprûpintos naujais baldais, áranga ir kitos patalpos, kurioseteikiamos sveikatingumo ir reabilitacijos paslaugos.

Vienetø varþybose Lukas uþë-më 6 vietà. Iki ketvirtfinalio Lukaslaimëjo 2 pergales, o ketvirtfinalyjepralaimëjo èempionato nugalëtojuiGustui Leðèinskui rezultatu 0/6 1/6. Toliau varþësi dël 5-8 vietø. Pus-finalyje laimëjo prieð Aivijø Klupðàrezultatu 6/2 6/1, o maèe dël 5 vietospralaimëjo Ugniui Remeikiui 2/6 3/6.

Lukas – LietuvosU12 dvejetøèempionas

Liepos 20–23 dienomis Klai-pëdoje vyko Lietuvos 12 m. ir jau-nesniø þaidëjø teniso èempiona-tas. Birðtono sporto centro auklë-tinis Lukas Smailys (treneris Li-nas Smailys) poroje su DeividuBandzevièiumi (treneris JulijonasSinkevièius) èempionate þengëbe pralaimëjimø ir iðkovojo pirmàvietà. Dvejetuose varþësi 18 porø.

Sveikina Lietuvos reabilitacijosákûrëjas prof. A. Kriðèiûnas.

Nesusimokëjo uþ paslaugasLiepos 28 d. Alytaus apskr. VPK

Birðtono PK gauti du praneðimaiapie tai, kad Birðtone, KaralienësBarboros al., asmenys (g. 1980 m.,g. 1992 m., g. 1973 m.), kitu atveju –asmenys (g. 1975 m., g. 1995 m.), pa-sinaudojæ ástaigos apgyvendinimo irkitomis paslaugomis, iðvyko uþ jasnesusimokëjæ. Apgyvendinimo ástai-ga patyrë 2085 ir 212 eurø nuostolá.Mama smurtavo prieð dukrà

– abi neblaiviosLiepos 29 d. apie 20 val. 25 min.

Birðtone, Kæstuèio g., bute, konfliktometu, neblaivi (1,42 prom. alkoho-lio) moteris (g. 1935 m.) smurtavoprieð savo neblaivià (2,33 prom.alkoholio) dukrà (g. 1956 m.). Ávykistiriamas.

Gavo penkis melaginguspraneðimus

Per dvi dienas Prienø PGT su-laukë penkiø melagingø skambuèiøapie kilusius gaisrus Prienø miestopastatuose. Liepos 27 d. 14.51 val.praneðta, kad Sporto g., Prienuose,dega mokykla. 18:47 val. neprisista-tæs asmuo ið to paties telefono pra-neðë, jog Dariaus ir Girëno g. 6, Prie-nuose, dega „Revuonos“ mokykla.Atlikus þvalgybà mokyklos viduje iriðorëje, gaisro poþymiø nepastebëta.Liepos 28 d. 2.44 val. neprisistatæsvaikas praneðë, kad J. Basanavièiausg. 52, Prienuose, sklinda dûmai.Papildomai susisiekti su praneðëjunepavyko, telefono skambuèiai buvoatmetami arba iðjungiamas telefo-nas. Gaisro poþymiø nepastebëta.15.21 val. praneðta apie Vytauto g.,Prienuose, deganèià savitarnosplovyklà. PGP apþiûrëjo ðià ir kitànetolimais esanèià plovyklas, josedegimo poþymiø nepastebëta. 19.01val. neprisistatæs asmuo praneðë,kad Vytauto g. 41, Prienuose, propastato stogà rûksta dûmai. Prane-ðimas apie kilusá gaisrà UAB „Kes-ko Senukai“ pastate nepasitvirtino.

Parengta pagal Alytaus AVPKir Kauno APGV ávykiø suvestines

2020 m. rugpjûèio 1 d.5 p. Nr. 57 (10310)

IN MEMORIAM

Vanda Mikalauskienë1937 10 23 – 2020 07 22

Liepos 22 d., eidama 83–uosiusgyvenimo metus, mirë biblioteki-ninkë Vanda Mikalauskienë.

Gimë 1937 m. spalio 23 d. Prie-nuose. 1987 m. baigë Vilniaus kul-tûros mokyklà, bibliotekininkystësspecialybës kursà, ágijo bibliote-kininko kvalifikacijà.

Penkiasdeðimt metø, nuo 1961iki 2011 m., Vanda Mikalauskienëdirbo bibliotekininke Prienø irBirðtono bibliotekose, Nemajûnøfiliale, puoselëdama pagarbà gim-tajam kraðtui, þmogui, meilæknygai.

Buvo atsakinga ir pareiginga darbuotoja, aktyvi visuomenininkë.Nepamirðtami jos organizuoti literatûriniai renginiai, knygø pri-statymai, nuotaikingos, bendruomenæ burianèios Uþgavëniø ðventës.Vanda gerai paþinojo Nemajûnø apylinkiø þmones, mokëjo kiekvienàiðklausyti, o prireikus ir paguodos þodá pasakyti.

Birðtono vieðoji biblioteka buvo paskutinioji Vandos Mika-lauskienës darbovietë. Darbðti, geranoriðka, visada linksma, visadabesiðypsanti ir mylinti þmones. Vandutë (taip jà vadinome) susitikusikolegas visada rasdavo gerà þodá, pasiteiraudavo, kaip sekasi,pajuokaudavo, o apie savo bëdas, rûpesèius kalbëdavo santûriai.

Mes jà prisiminsime, kaip profesionalià, savo darbà labai my-lëjusià darbuotojà, nuoðirdþià, ðviesià, kûrybiðkà, geranoriðkàasmenybæ.

Tegul lengva jai bûna gimtoji Lietuvos þemë.

Birðtono vieðosios bibliotekos darbuotojos

dvasiná ano meto Panemuniø þmo-niø gyvenimà, apie ðvietimo ir moks-lo svarbà tiek paèiam Moravskiui,tiek jo kartai, apie medicinos vietàjo biografijoje. Kalbëjome ir apieûkiná dvaro gyvenimà bei jo átam-pas, diskutavome apie patriotizmàir net apie Moravskio poþiûrá á mo-ters vaidmená visuomenëje. Rutu-liojome ir ne tokias rimtas temas,kaip antai, ðnekuèiavomës apie mu-zikà, apie sodus ir net apie jurginus.Pernai kalbëjome ir apie Moravská– virtuvës meno þinovà. Kitaip ta-riant, per ðá visai èia pat gyvenusádvarininkà – intelektualà pasakojo-me ne tik ðio kraðto, bet ir viso mûsøXIX amþiaus ðimtmeèio istorijà“.

Na, o ðiemet, virtualiai pravë-rus Ustronës dvaro duris, buvo kal-bëta apie klasicizmo atspindþius ja-me ir kituose to laikmeèio dvaruo-se.Ádomià ekskursijà laiku surengëarchitektûrologas, architektas, ar-chitektûros paveldo ekspertas Ma-rius Daraðkevièius. Iðtraukas iðS.Moravskio kûrybinio palikimo,kuriame iðlikæ XIX a. dvarø Jiezne,Ustronëje ir kitose vietovëse apra-ðymai, átaigiai skaitë aktorius And-rius Belobþeskis.

Klausytojø vaizduotëje atsis-kleidë S.Moravskio apraðytø Pacørûmø Jiezne didingumas, puoðnu-mas ir prabanga, buvæ iki 1837 m.gaisro. Ið Ustronës dvaro apraðy-mo buvo galima pajusti, koks mie-las ir brangus atsiskyrëliui S.Moravs-kiui buvo jo palyginti kuklus gyvena-mas dvarelis, beje, pasak M.Darað-kevièiaus, pastatytas ir árengtas suskoniu tikro to meto architektûrosþinovo.

Moravskis labai mylëjo ir puo-selëjo savo gyvenamàjà erdvæ, sa-vo maþutæ Ustronæ, kurioje vietosrado ir sena, ir nauja, t. y. tai, kà pa-veldëjo ið tëvø ir seneliø, ir tai, kàsukûrë pats. Pasak R. Griðkaitës, tasant Verknës pakibæs dailutis dva-relis buvo tapæs tik jo vieno, Moravs-kio, pasauliu, tik jo vieno, Moravs-kio, teritorija. Idealia vieta kûrybai irbuvimui su savimi. Apie tai liudijair aktoriaus Andriaus perskaitytastekstas apie Ustronæ, kurá Moravs-kio kûrybos tyrinëtojai vadina ðio in-telektualaus, jautraus ir talentingovyro himnu gimtajam lizdui. Lizdui,kuriame jis praleido daugiau kaippusæ savo gyvenimo, paraðë bran-dþiausius savo kûrinius ir mirë su-laukæs vos 51-eriø.

Taip, besikalbant apie architek-tûrà ir literatûrà, atëjo metas ir mu-zikai, nes be jos Moravskio skai-tymai bûtø tiesiog neásivaizduo-

jami. Muzikinis akcentas atsiradotaip pat neatsitiktinai – pats Ust-ronës ðeimininkas buvo meloma-nas, maþa to, puikiai skambino for-tepijonu ir net raðë muzikos tema.

Penkioliktøjø skaitymø dovanatapo „Àþuolø klubo“ vyrø choro(meno vadovas ir dirigentas prof.Povilas Gylys) programa, kartu suVivaldi, Gounod ir kitø þymiø kom-pozitoriø kûriniais pratæsusi kelio-næ po ávairiø stiliø epochas. Pabai-gai nuskambëjo ir lietuviø liaudiesdaina „Ant kalno karklai siûbavo“.

Taip pat neatsitiktinai. Moravskis uþ-raðinëjo ir lietuviø liaudies dainas...

Vakarëjant renginys ið Kur-hauzo persikëlë á Jundeliðkes, kursveèiai galëjo apþiûrëti, kas likæ iðbuvusio Ustronës dvarelio, pasi-vaikðèioti jo liepø alëja, pasivaiðintiNemajûnø amatø centre kepamomisbandomis, ðiame kraðte spaudþiamaissûriais ir graþiame gamtos kampelyjeprie Verknës nuoðirdþiai pabendrau-ti. Bevakarojant gimë ir kitø metøskaitymø tema – kalbësimës apie kos-tiumà ir Moravskio laikmeèio madà...

Uþ paramà rengiant skaitymus dëkojame Birðtono savivaldybei,skaitymø mecenatams Rûtai ir Rimvydui Baranauskams, medicinos m.dr. Sauliui Ðpokevièiui, Nemajûnø bendruomenës santalkai, Birðtonokultûros centrui, Birðtono sporto centrui ir Birðtono seniûnijai.

Ir labai dþiaugiamës, kad skaitymai jungia vis daugiau ir daugiauS.Moravskio kûrybos mylëtojø, gimtojo kraðto istorijà, paproèius, kultûràsiekianèiø paþinti ávairiø profesijø þmoniø. Malonu, kad skaitymuosesulaukiame ir sveèiø ið uþsienio ðaliø.

Birðtono vieðosios bibliotekos direktorë Alina Jaskûnienë,„Gyvenimo“ laikraðèio redaktorë Ramutë Ðimukauskaitë

Stanislovui Moravskiui dedikuotiskaitymai sukvietë penkioliktà kartà

(Atkelta ið 3 p.)

Architekto ir architektûros paveldo eksperto Mariaus Daraðkevièiauspasakojimà apie klasicizmo atspindþius Stanislovo Moravskio dvaro rû-muose skaitykite treèiadienio „Gyvenime“.

R. Baranauskas S. Moravskio kû-rybos puoselëtojai R. Griðkaitei áteikëypatingà dovanà – pirmosios S. Mo-ravskio Vilniaus atsiminimø knygoslaidos („Keleri mano jaunystës metaiVilniuje“�(1818-1825) egzemplioriø,pasirodþiusá praëjus 71 metams pojo mirties. Knyga iðleista 1924 m.Varðuvoje, lenkø kalba.

Tarp skaitymø klausytojø buvoir S. Ðpokevièiaus dukra Laima suvyru Hossein (persø Kadþarø dinas-tijos palikuoniu). Abu jie – Cardiff'ouniversiteto (Didþioji Britanija) pro-fesoriai.

„Àþuolo klubo“ vyrø choras su vadovu ir dirigentu prof. P. Gyliu.

Kai á namus ateina mirtis, iðvesdama patá brangiausiàþmogø, ðirdyje lieka didelis skausmas ir tuðtuma.

Liûdime dël Onos BUNEVIÈIENËS mirties ir nuo-ðirdþiai uþjauèiame dukrà Marytæ ir sûnus Broniø, Vytàir Jurgá su ðeimomis.

Jiezno miesto Vilniaus gatviø seniûnaitijos gyventojai

Verta paminëti: Taikosstulpui Birðtone – 20 metø

„Gyvenimo“ laikraðèio (2020 m. 07 18, Nr. 53) puslapiuose,T.Murauskaitës straipsnyje „Taikos stulpui Birðtone – 20 metø“, raðëmeapie 2000 m. rugpjûèio 6 d. Birðtone pastatytà Taikos stulpà, kurisbuvo atveþtas ið Japonijos. Ant jo keturiomis kalbomis (lietuviø, anglø,rusø ir japonø“ paraðyta „Tebûna pasaulyje taika“. Stulpo pastatymoiðkilmëse dalyvavæ Birðtono savivaldybës vadovai, tuometis Seimonarys Juozas Olekas, Birðtono sveikos gyvensenos klubo „Ðilagëlë“nariai, kiti birðtonieèiai pasiraðë taikos ir neprievartos manifestà.

Tais metais Lietuvoje buvo pastatyti ðeði tokie stulpai, po metø – darðeði… Nevyriausybinës Pasaulinës taikos maldos draugijos Japonijosskyriaus nariai lankësi vietovëse, kuriose iðkilo ðie stulpai. 2001 m. ir 2002m. jie vieðëjo ir Birðtone, vedë meditacijos, mandalø raðymo uþsiëmimus,meldë Pasauliui taikos…

Apie tai savo straipsnyje prisiminusios Teresës Murauskaitës nuomone,ðiemet, rugpjûèio pirmoje pusëje, Taikos stulpo pastatymo dvideðimtmeèioproga, Savivaldybës vadovø ir nevyriausybiniø organizacijø pastangomisBirðtone galëtø bûti organizuota Taikos maldos diena, á kurià vertëtøpasikviesti ir Japonijos ambasados Lietuvoje atstovus.

PIGIAUSIOS PASKOLOS IR REFINANSAVIMAS! * Paskolosnuo 100 eurø iki 10000 eurø, laikotarpiu nuo 2 mën. iki 48 mën.;* Paskolø ir kt. skolø refinansavimas (antstoliai, „Sergel“, „Gel-

vora“, „Bitë“ ir kt.); * Galimybë pasiskolinti papildomai, maþos palûkanos.Pvz., pasiskolinkite 100 eurø ir per 3 mën. gràþinkite tik 110 eurø. Teirautistel. 8 601 50 935, Rièiardas.

„Gyvenimo“ redakcijojepriimami skelbimai ir áAlytaus, Marijampolësir Vilkaviðkio miestø irrajonø laikraðèius.

Á VÁ VÁ VÁ VÁ VA I R Û SA I R Û SA I R Û SA I R Û SA I R Û S

2020 m. rugpjûèio 1 d. Nr. 57 (10310) 6 p.

Juras ZINKUS

„Senas daiktas daþnai bûna labaikokybiðkas. Paversti já nauju ir ið touþdirbti – tikrai ámanoma“, – ásitikinusialytiðkë Monika AZIULEVIÈIÛTË-VARTAVIÈIENË.

Prieð kelias savaites perskaièiusi bend-radarbiauti kvieèiantá pasiûlymà ji uþsuko áAlytaus regiono daiktø mainø centrà„TikoTiks“. Ið jo iðëjo neðina senu stalèiumiir kaþkieno iðmestu paveikslu.

Netrukus á „TikoTiks“ centrà ji gráþo sutais paèiais, taèiau jau visai kità pavidalàágavusiais daiktais. Jie virto ástabiomis de-koracijomis, kurias iðvydæs ne vienassuskubo klausti: „Kiek kainuoja? Noriu!”

Ðiø dekoracijø Monika nepardavë – jaspadovanojo tam paèiam „TikoTiks“ – netik tam, kad jos taptø centro puoðmena, betir kad paskatintø, ákvëptø kitus savo darbe,veikloje ieðkoti senø daiktø panaudojimogalimybiø.

Tai buvo pirmasis floristiniø ekosistemøkûrëjos M. Aziulevièiûtës-Vartavièienës ir„TikoTiks“ projektas, taèiau moters veik-loje naudotø daiktø netrûko ir anksèiau. Jiyra dalyvavusi tarptautinëse konferencijose,susipaþinusi su dëvëtø daiktø panaudojimogalimybëmis, taikanti tai praktikoje irpasiruoðusi þiniomis dalintis su kitais.

Kurdama dekoracijas, kurioms naudojatik ekologiðkas priemones ir nemaþaidëvëtø daiktø, Monika sako bent jauminimalø atlyginimà per mënesá nesunkiaiuþsidirbanti. „Verslu to dar nevadinèiau, bettai yra veikla, duodanti pajamas. Jei dëèiaudaugiau pastangø, uþsidirbèiau daugiau“,– patikina jauna mama M. Aziulevièiûtë-Vartavièienë.

Ji pasiruoðusi ne tik pati toliau uþsiimtiðia veikla, bet ir átraukti á jà kuo daugiaukitø þmoniø.

„Turbût daugelio namuose dulka senavaza, këdë, paveikslas... Noriu ir galiu pa-dëti þmonëms iðmokti prikelti ðiuos daiktusantram gyvenimui“, – sako moteris, neabe-jojanti ir socialine, ir ekonomine tokiosveiklos nauda.

Kad naudoti daiktai gali pasitarnautikuriant ir plëtojant ávairius verslus, nea-bejoja ir Agnë Juèienë, Alytaus regiono at-liekø tvarkymo centro Aplinkosauginiougdymo ir pakartotinio naudojimo pada-

linio vadovë.„Esame pasiruoðæ bendradarbiauti su vi-

somis ámonëmis ir organizacijomis, norinèio-mis savo veikloje bet kokiomis formomis nau-doti nenaujus daiktus. Jø turime tikrai daug –á „Mainukø“ punktus ir centrà „TikoTiks“ pa-tenka gausybë daiktø, kurie gali tapti puikiaþaliava naujiems produktams kurti“, – kal-bëjo A. Juèienë.

Ji pastebi, kad kol kas verslas ðioje srityjeþengia tik pirmuosius þingsnius ir jie yra pa-kankamai nedràsûs. O ir pakartotinio naudo-jimo veikla Lietuvoje dar yra labai nauja sritis.

Neseniai buvo atliktas tyrimas, kurio me-tu aiðkintasi ðios veiklos galimybës, siekiantsurasti tinkamiausià jos modelá. Tyrimui buvopasirinktas Alytaus regionas – vienintelis, ku-riame ðiuo metu Lietuvoje jau veikia daiktørengimo pakartotiniam naudojimui centrasir 19 daiktø mainø paviljonø kiekvienamerûðiavimo centre.

Viena ið tyrimo krypèiø – siekis iðsiaiðkintiverslu uþsiimanèiø asmenø ir organizacijø po-þiûrá á pakartotiná daiktø panaudojimà.

Tyrimo metu atliktos apklausos rezultataiparodë, kad daugiausia pakartotiniu daiktøpanaudojimu uþsiima asmenys, vykdantysindividualià veiklà, antroje vietoje yra uþda-rosios akcinës bendrovës, po jø – su versloliudijimu dirbantys asmenys ir maþosiosbendrijos.

Daugeliui apklausos dalyviø daiktø pa-kartotinis naudojimas yra pagrindinë veikla,nemaþai daliai – papildoma ir tik vienetams– paramos kitiems forma.

Nors tai yra nauja veikla, kai kurie vers-lininkai ja uþsiima jau ne vienerius metus:tarp apklausos dalyviø buvo tokiø, kurie teigëtà darantys jau daugiau kaip 5 metus, nors

Naudoti daiktai – naujo verslopamatas. Kodël gi ne?

Uþs.Nr.0004

Ankstyvà pirmadienio rytà Birðtonoautobusu pajudëjome á pajûrá. Puikiai ási-kûræ skubëjome pamatyti jûrà, kuri muspasitiko labai ðilta ir graþi.

Kiekvienà dienà, be maudyniø jûroje, ras-davome kitø mielø ðirdþiai uþsiëmimø. Lan-këmës muziejuose ir galerijose, skulptûrøparke groþëjomës Aloyzo Toleikio skulptû-romis.

Apþiûrëjome labai graþiai sutvarkytø Tið-kevièiø rûmø parkà ir roþynà, mûsø buvimà Palangoje laimino Kristaus skulptûra.

Prie Birutës kalno maloniai nuteikë Biru-tës skulptûrëlë, papuoðta vainiku ant galvosir perjuosta tautine juosta… Meldëmës baþ-nytëlëje ir dëkojome Dievui, kad pandemijaidar nesibaigus galëjome pabûti Palangoje,kiti pakilo á baþnyèios varpinæ, ið kurios atsi-vërë nepakartojamas vaizdas… Ant Palan-gos tilto prisiminëme jaunystæ, senus draugusDaug vandens nutekëjo, o jûra vis tokia pati,ritanti savo bangas á krantà...

Vieni skubëjo á Ðventàjà grybauti ir radodaug grybø, kiti vaþiavo á Klaipëdà susitiktisu giminëmis, dar kiti pasiekë Kretingà,Skuodà.

Dëkojame mûsø nenuilstanèiai vadovei

Ilsëjomës ðirdþiai mielame pajûryje

Julijai Senavaitienei, suorganizavusiai ðitàpuikià kelionæ, mus saugai veþiojusiamvairuotojui Tomui Abraièiui ir visiems – uþmielà buvimà drauge.

Nijolë Kvietkauskaitë

Birðtono neágaliøjø draugijos nariaiilsëjosi Palangoje.

A.Toleikio skulptûra „Vëjas“.

Senà stalèiø ir iðmestà paveikslà M. Aziulevièiûtë – Vartavièienë pavertë naujais meno kûriniais.

daugiausia atsakiusiøjø tuo uþsiima ne il-giau kaip 3 metus.

Pakartotiniu panaudojimu uþsiiman-tys asmenys daiktø savo veiklai gaunaávairiais bûdais: atiduoda paþástami, perkasendaikèiø turguose, dirbantys pagal uþsa-kymus naudoja klientø atneðtus daiktus.

Daugiausia pakartotinai naudojamibaldai, namø apyvokos, interjero gami-niai, smulkûs elektros prietaisai, antikva-riniai daiktai.

Daugelá tokia veikla uþsiimanèiø vers-lininkø domina bendradarbiavimo suARATC galimybës. Atliekø tvarkymocentrà jie mato kaip naudotø daiktø, me-dþiagø tiekëjà ir kaip partnerá populia-rinant naudotø daiktø perdirbimo veiklàbei kaip jau paruoðtø pakartotinai naudotidaiktø tiekëjà.

Kai kuriuos verslininkus domintø irpakartotinio naudojimo veiklos vykdymasARATC suteiktose patalpose. Kol kas ne-daug, bet atsirastø ir norinèiøjø jungtisbendrai veiklai ðioje srityje bei átraukti ájà asmenis ið socialiai jautriø grupiø.

„Pakartotiniø daiktø naudojimas – taine tik su finansine nauda susijusi veikla.Ji parodo ir asmens sàmoningumo bei at-sakomybës lygá, nes yra glaudþiai susijusisu atliekø prevencija. Alytaus regionoatliekø tvarkymo centras yra pasiruoðæsbûti partneriu ir atviras visoms bendra-darbiavimo formoms. Kvieèiame versli-ninkus kreiptis su savo pasiûlymais – visijie yra svarstytini siekiant bendro tikslo –atliekø maþinimo“, – sako A. Juèienë,kvieèianti verslininkus atrasti kelià á„Mainukus“ ir juos jungiantá „TikoTiks“centrà. Uþs.Nr.39

Muziejaus direktorë Vilijeta Ðalomskienëpadëkojo autoriui uþ kruopðtø ir reikalingàdarbà. Ji tarp knygoje „Kûrëjø pëdsakais Tra-kø, Elektrënø ir Birðtono kraðte“ surinktø 238kûrëjø apraðymø surado ir 48 raðytojø, poetø,eiliuotojø, dailininkø, literatø, prisiminimøknygø autoriø – daugiau ar maþiau þinomø,gal jau ir pamirðtø – pavardes, kurios muzie-jininkus paskatins plaèiau pasidomëti kraðtie-èiø gyvenimais ir kûryba.

Knygos autorius B.Kondratas, sekdamaskûrëjø pëdomis, parengë jø biogramas, susi-jusias su konkreèiomis vietovëmis. Birðtonokurortà buvo pamëgæ garsûs menininkai. Èiakelis mënesius gydësi ir „Dievø miðkà“ raðëBalys Sruoga, gyveno garsus dailininkas Niko-demas Silvanavièius, vaizdingas apylinkes tapëAntanas Þmuidzinavièius, savo pëdsakus pali-ko raðytojai Antanas Vienuolis – Þukauskas,Ieva Simonaitytë, Kazys Binkis ir kiti.

Ðalia iðkiliø, pripaþinimà ir þmoniø pagarbàpelniusiø kraðtieèiø, kûrusiø skirtingais lai-kotarpiais – kalbininko Jono Kazlausko, gy-dytojo, poeto, memuaristo Stanislovo Moravs-kio, tremtinio, prisiminimø knygø autoriausArvydo Vilkaièio, tragiðko likimo poetës Da-nutës Zieniûtës, kûrybinæ gyslelæ turëjusio ku-nigo Mykolo Marijono Petkevièiaus, publi-cisto, eseisto, þurnalisto Juliaus Pastarnoko irkt. – knygoje pristatomi ir ðiandien Birðtonegyvenantys bei dirbantys þmonës, kurie turikûrybos gyslelæ.

Autorius, pristatydamas iðskirtinius ðiokraðto þmones, ið jø iðskyrë kalbininkà, vienàþymiausiø XXa. baltistø prof. J.Kazlauskà, pa-sidalino naujausiais spëjimais apie jo paslap-tingà ir tragiðkà þûtá 1970 metø rudená. Neatsi-tiktinai – ðiø metø rugpjûèio 1 d. jam bûtø su-kakæ 90 metø. Ði sukaktis Birðtono muziejausrûpesèiu tradiciðkai ðá ðeðtadiená minima J.Kaz-lausko gimtinëje Matieðionyse.

B.Kandrotas atsipraðë uþ tai, kad Birðtonokûrëjams skirtas skyrius yra palyginti kuklus,pats nebûdamas ðio kraðto þmogumi, jis galëjodaug ko neþinoti ir praleisti.

Jis papasakojo apie tai, kaip gimë idëjarengti knygø serijà „Kûrëjø pëdsakais“, atsklei-dë, su kokiais nesklandumais susidûrë Birð-tone, rinkdamas medþiagà knygai ir ieðkoda-mas rëmëjø, prasitarë ðiuo metu dirbantis prie21–osios ðio ciklo knygos. Taip pat yra iðleidæsknygà ir apie Prienø kraðto kûrëjus.

Dalë Lazauskienë

Birðtono kraðto kûrëjø –pripaþintø ir maþiauþinomø – pëdsakais

Visuomet smagu sutikti naujà knygà, juo-lab tà, kuri pasakoja apie kraðtieèius. Birð-tono muziejuje buvo pristatyta literatûrinëskraðtotyros pradininko, ilgameèio pedagogoBenjamino Kondrato 20–oji knyga ið ciklo,skirto kûrëjams.

2020 m. rugpjûèio 1 d.7 p. Nr. 57 (10310)

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA

Reklama Reklama.

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

Kietas kurasParduoda malkas: skaldytas,kaladëlëmis ir nepjautas 3 metrøilgio. Pjauna statybinæ medienà pa-gal kliento iðmatavimus. Pristato.Tel.: 8 614 98 516, 8 699 48 191.

Parduoda DURPIØ BRIKETUS, mal-kas, supjautas kaladëlëmis, ràstukais.Skubiai, nemokamai pristato jumspatogiu laiku. Tel. 8 672 51 171.

Parduodame ávairias malkas.Skaldytos, kaladëlëmis, ràste-liais. Tel. 8 614 97 744.

Nekilnojamasis turtasJiezne parduoda 1 kambario butà Iaukðte, puiki vieta, ðalia eþeras, baþ-nyèia, turgus, parduotuvë, ramûsþmonës, yra pavësinë, ðildoma mal-komis. Atskiras áëjimas, yra þemës.Tel. (8 319) 57 481.Parduodamas þemës ûkio sklypas20,97 ha Ringënø kaime, Balbieriðkiosen., Prienø r. Kaina – sutartinë. Te-lefonas pasiteirauti: 8 687 22 941.

Parduodamas 15 a sklypas Kalnieèiøg., Prienø mieste. Tel +370 699 46265.Parduoda sodà Birðtono sav. Ðilënøkaime. Du sklypai, mûrinis raudonøplytø namas. Garaþas, ûkinispastatas. Aptvertas metaline tvora.Kaina – sutartinë. Tel. 8 682 55 621.

Ávairios prekësNaminiai sviestiniai ðakoèiai Jûsøðventëms! Tik ið natûraliø lietuviðkøproduktø, pagal senoliø receptà. Svorisnuo 100 g iki 5 kg. Siunèiame á Lietuvosmiestus ir uþsienio ðalis. Tel. 8 650 43159. (Adresas: Revuonos g. 48, Prienai).

Parduoda vikðriná traktoriø DT 75.Kaina – sutartinë. Tel. 8 678 64 960.

Parduoda sëjamàsias „Sulky“ (4 m,dviejø diskø), „Amazone D8“ (4 m,noraginë), padangas 16,9R30,10R20. Tel. 8 656 19 852.Parduodu garstyèiø sëklas posëlio irtarpiniø pasëliø sëjai. Tel. 8 610 45317.

Atveðime durpiø briketus,akmens anglá, pjuvenøbriketus, granules, –

KOKYBÆ GARANTUOJAME.Tel. 8 683 13463.

Parduoda 600 kv. m pastatàPrienø centre, netoli autobusøstoties. Pastatas – naujosstatybos, su daline apdaila,tinka ásirengti ir gyvenamas, irkomercines patalpas. Geravieta ir kokybiðkai pastatytaspastatas. Kaina – 85000 Eur.Tel. 8 627 51 671.

Nekilnojamasis turtasBrangiai perku miðkà, gali bûti subendrasavininkais, sutvarkau doku-mentus. Tel. 8 644 55 355.Brangiai PERKAME miðkus visojeLietuvoje. Atsiskaitome ið karto.Tel. +370 699 29 992.Perku sodybà su þeme ar miðku nuo3 ha. Þinantys siûlykite, atsilyginsi-me. Tel. 8 680 84 444.Perkame sodybà, þemës sklypà ar mið-kà prie eþero ar upës. Þinantieji siûlykite– atsilyginsime. Tel. 8 611 01 110.

Gyvuliai, gyvûnaiÁmonë brangiai perka galvijus,

atsiskaito ið kar to. Iðsiveþame.

Tel.: 8 686 54 826, 8 684 40 534.

UAB „GALVIJØ EKSPORTAS“ – ávai-

rius pienu girdomus buliukus ir tely-

èaites, taip pat „Belgus“. Moka 6 ir

21 proc. PVM. Sveria el. svarstyklë-

mis. Pasiima patys. Tel. 8 612 34 503.

A. Bagdono IÁ brangiai perka verðe-lius ir telyèaites auginimui. Moka 6 -21 proc. PVM. Sveria elektroninëmissvarstyklëmis. Pasiima patys.Tel.: (8 319) 69 541, 8 699 93 682.

Perka telyèià arba verðelá nuo 6 mën.iki 3 metø tolimesniam auginimui irpienines karves ar visà jø bandà.Tel. 8 625 93 679.

Ávairios prekësÁmonë perka naudotus automo-bilius. Gali bûti be techninës ap-þiûros, nevaþiuojantys, iðregistruo-ti. Siûlykite visus variantus telefonu8 607 67 679.

Tel. (8 634) 23551.

BRANGIAI PERKA

verðelius ir dideliusmësinius galvijus.

Nekilnojamasis turtasBrangiausiai Lietuvoje perkamemiðkus (brandþius, jaunus, mal-kinius, iðkirstus), þemes, sodybas.Tel. 8 651 39 039.

UAB „EIGILA“ brangiaiperka miðkà VISOJE

Lietuvoje su þeme arba tikiðsikirtimui. Tel. 8 687 37 524

arba www.eigila.lt

brangiai perka kar-ves, jauèius, telyèias.Moka 6 - 21 proc.Sveria, pasiima, at-siskaito ið karto.Tele 2 8 613 79 515, Bitë 8 614 44

299, Telia 8 620 35 000.

Perkame ávairiø markiø automobilius,motociklus bei kitas transpor topriemones nuo 100 iki 5000 Eur. Galibûti su defektais, po eismo ávykiø.Pasiimame patys, atsiskaitymas ir do-kumentø tvarkymas ið karto parda-vimo vietoje. Tel. 8 670 04 685.

Nupirkèiau Jûsø automobilá uþgeriausià kainà. Tel. 8 648 18 770.

Brangiai perka sendaikèius: staloárankius, medalius, karinius daiktus,laikrodþius, monetas ir kt. Atvyksta.Tel. 8 671 04 381.

Liejame pamatus, betonuojame. Mon-tuojame gipso kar tonà, glaistome,daþome, kalame dailylentes, dedamevisø tipø grindis, klojame plyteles, atlie-kame santechnikos darbus, elektrosinstaliacijos darbai, klojame trinkeles,lankstome skardas. Tel. 8 600 96 399.

Ðlifuojame, dedame ir lakuojame par-ketà, dengiame stogus, skardiname,lankstome, ðiltiname ir daþome namøfasadus. Kasame pamatus, mûrijame,tinkuojame, betonuojame, montuojametvoras, langus, duris, atliekame langøapdailà, griovimo darbus. Statomekarkasinius namus. Tel. 8 620 85350.

Jei sugedo ðaldytuvas, ðaldiklis –Jums padës meistras Virginijus.Tel. 8 622 02 208.

Kaminø ádëk la i : gamin imas,montavimas. Kaminø valymas.Tel. 8 645 87 304.

VISI SANTECHNIKOS DARBAI:ðildymo, vandentiekio, kanalizacijos, ka-tiliniø árengimo. Komplektuojame ko-kybiðkas santechnikos medþiagas sunuolaidomis. Tel. 8 640 39 204.

Veþame þvyrà, smël á , skaldà,juodþemá ir kitus birius krovinius.Tel. 8 690 66 155.

Gaminame betonà, kalkiná skiediná,ðulinio þiedus (nuo 0,7 iki 3 m),ávairià gelþbetoninæ produkcijà.Veþame þvyrà, smëlá. Atliekamemetalo tekinimo ir suvirinimo darbus.Tel. 8 687 95 399.

Automatiniø skalbimo ma-ðinø, el. virykliø, indaploviøremontas, prijungimas. At-vykstame á namus. Dirbame irsavaitgaliais, suteikiame garan-tijà. Tel. 8 645 04 370.

Ðlaitiniø stogø árengimas.

Visi skardinimo darbai.Taip pat atliekame fasado ðil-tinimo darbus. Tel. 8 668 60 373.

DURYS – PER 3 DIENAS!GAMINU DURIS – ypatingai ðiltas, sau-gias nuosaviems namams, ûkiniamspastatams ir rûsiams. Tel.: 8 653 93193, 8 658 80 544.

Saulës elektrinës el. aptvarui nuovilkø. Ûkininkams finansuojamaNMA parama iki 100%. Tel. 8 62048 967.

Nebrangiai atveþame sijotà kokybið-kà juodþemá, maiðytà su kompostu.Veþamas kiekis – nuo 4 iki 9 kub.m.Tel. 8 645 64 788.

ARBORISTØ PASLAUGOS. Greitai,kokybiðkai pjauna medþius, krû-mus, karpo gyvatvores. Dirba patyræprofesionalai. Tel.: 8 633 84 438,8 658 11 247.

Pjauname medienà mobiliu juostiniugateriu. Atvykstame á vietà. Garan-tuojame kokybæ. Tel.: 8 616 41 752,8 656 93 971.

Daþome mediniø tinkuotø namøfasadus, stogus ir visa, kas daþoma.Tel. 8 691 42 513.

Gaminame du r i s namams i rûk in iams pastatams, la ip tus.Gamybos patir tis – 28 metai.Tel. 8 686 71 689.

Dezinfekuojame, valome geriamojovandens ðulinius. Tel. 8 612 60 250.

AKMENS APDIRBIMAS. . Paminklø,antkapiø, tvoreliø,kapavieèiø uþdengi-mø gamyba, pro-jektavimas; .Beto-

navimas, montavimas, kapavieèiøtvarkymas, uþpylimas skalda; . Senøkapavieèiø restauravimas; . Nemo-kama konsultacija kapavietës tvar-kymo klausimais; . Kiti akmensgaminiai. Tel. 8 686 96 155.

Á VÁ VÁ VÁ VÁ VA IRÛSA IRÛSA IRÛSA IRÛSA IRÛSVIÐÈIUKAI, VIÐTOS, VIÐTAITËS, ANÈIUKAI, ÞÀSIUKAI, KALAKUÈIUKAI!

Rugpjûèio 5 d. (treèiadiená) bus parduodami „Vilniaus paukðtyne“iðperinti greitai augantys vakcinuoti paauginti mësiniai viðèiukai(ROSS-308, KOBB-500). Pardavinësime vakcinuotas 2 - 3 - 4 - 5 - 6mën. olandø veislës rudas, juodas, raibas, baltas viðtaites. Pre-kiausime kombinuotaisiais lesalais. Priimami uþsakymai paaugin-tiems 2 - 3 - 4 - 5 savaièiø mësiniams iki 3 kg viðèiukams ásigyti.

Kaðonyse – 9.40 val., Jiezne – 10.00 val., Stakliðkëse – 10.30 val., Pieðtuvë-nuose – 10.45 val., Nemajûnuose – 11.10 val., Birðtono vienkiemyje – 11.30val., Prienuose prie turgaus – 12.00 val., Balbieriðkyje – 12.30 val., Kunigið-kiuose – 12.50 val., Vartuose – 13.00 val., Strielèiuose – 13.20 val., Aðmintoje –13.30 val., Pakuonyje – 13.45 val., Iðlauþe – 14.10 val., Rutkiðkëse – 14.30 val.,Klebiðkyje – 14.45 val., Ðilavote – 15.00 val., Leskavoje – 15.15 val., Juodbû-dyje – 15.30 val., Veiveriuose – 15.45 val., Skriaudþiuose – 16.00 val.Baltas autobusiukas su uþraðu „Prekyba paukðèiais“, tel. 8 616 53 928.

Parduodame kiaulienos skerdienàpuselëmis: lietuviðka svilinta – 2,85Eur/kg, lenkiðka 2,50 – Eur/kg.Atveþame. Tel. 8 607 12 690.

Parduoda naujà vaizdo kameràARLO-PRO-NETGEAR su adapteriu irmarðrutizatoriumi. Gali filmuoti laukeir viduje, aukðtos kokybës vaizdas,pakraunama baterija, kamerabelaidë, galima kalbëtis. Kaina – 350eurø. Tel. 8 694 27 387.

Parduoda DVD vaizdo filmus, rusiðkikaro tema. CD-R muzikà: lietuviðkair uþsienietiðka. Tel. 8 694 27 387.

SIÛLO DSIÛLO DSIÛLO DSIÛLO DSIÛLO DARBÀARBÀARBÀARBÀARBÀ

Ámonei reikalingas pagalbinis dar-bininkas. Tel. 8 698 46 063, el.pað-tas: [email protected]ðkome moters, galinèios priþiûrëtigarbaus amþiaus moterá Prienuose.Teirautis tel.: 8 656 35 178 arba 8615 57 928.

UAB „Prienø vandenys“ reikalinga vyr. buhalterë (-is),turinti (-is) aukðtàjá iðsilavinimà, ne maþiau nei 2-ejø metø buhalteriodarbo patirties. Atlyginimas – 1900 Eur neatskaièius mokesèiø.

Informacija tel. (8 319) 60 131, e.p. [email protected]

Ieðkome mezgëjø su patirtimi iðPrienø, Alytaus bei Kauno r. La-bai svarbi patirtis mezgant mez-ginius rankomis bei meilë tokiamdarbui. Lauksime susisiekiant. Kon-taktai: +370 674 42 605, Marina

Reikalingi: pagalbininkë (-as), aptarnaujant banketus; asmuo ar ðeima,galintys priþiûrëti sodybà netoli Iðlauþo. Tel. 8 610 38 129.

2020 m. rugpjûèio 1 d. Nr. 57 (10310) 8 p.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, [email protected]);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, [email protected]); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, [email protected]); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai (tel. 60522, [email protected]). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.










Laikraðtis ákurtas 1946 m. gruodþio 7 d.

REDAKCIJOS ADRESAS:Kauno g. 19 A, LT - 59147 Prienai.

El.paðtas: [email protected]

Leidþia UAB „GYVENIMAS“ (SL 066).

Laikraðtis iðeina treèiadieniais ir ðeðtadieniais.Ofsetinë spauda. Apimtis - 3 spaudos lankai.Indeksas 67283. Tiraþas – 1750 egz.Rinko, maketavo UAB „Gyvenimas“.

Spaudë UAB „Alytausspaustuvë“, Seirijø g. 17,tel. (8 ~ 315) 73786.

Internete skaitykite: www.gyvenimas.info, www.facebook.com/laikrastisGyvenimasRedaktorë Ramutë ÐimukauskaitëRedakcija: Redaktorë Ramutë Ðimukauskaitë - VERSLAS, ÞEMËS ÛKIS (60523, [email protected]); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS: Dalë Lazauskienë, redaktorës pavaduotoja (60014, [email protected]);APLINKOSAUGA, NEVYRIAUSYBINËS ORGANIZACIJOS, KULTÛRA, SPORTAS: Rimantë Janèauskaitë, apþvalgininkë(60012, [email protected]); KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI: Ona Lodienë,Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai ([email protected]). Mob. tel. 8 605 19 327.


prie socialinës atskirties maþinimo,skatino pasitikëjimà savimi... Taippat buvo suteikta pagalba spren-dþiant buityje kylanèias problemas:mokëmës apsitarnauti save, orien-tuotis ir judëti aplinkoje. 2019 m.vykdëme socialinës paramos ir svei-katos apsaugos paslaugø kokybësgerinimo programà nevyriausybi-niø organizacijø rëmimas, bendruo-menës veiklai vykdyti. Pagal sutartáturime automobilá, kurá padeda

iðlaikyti Prienø rajono savivaldybë.Per 2019 m. savivaldybë skyrë 7500Eur, kurie buvo panaudoti vai-ruotojo atlyginimui, automobilioaptarnavimui ir iðlaikymui. Trans-porto paslaugomis pasinaudojo 105neágalieji, ið viso per praëjusius me-tus suteiktos 159 paslaugos“, – pa-sakojo draugijos pirmininkë.

Pirmininkës ataskaitos klausësiir Prienø r. savivaldybës administ-racijos direktorë Jûratë Zailskienë,kuri dþiaugësi draugijos veikla ir jospuoselëjamomis vertybëmis. Uþ su-

telktà bendruomenæ, visuomenið-kumà ir norà telkti þmones, kad jiejaustøsi saugûs, sveiki ir laimingi,Administracijos direktorë áteikë pa-dëkos raðtà Prienø r. neágaliøjødraugijos pirmininkei Irenai Valat-kevièienei bei renginio ðeimininkui,Stakliðkiø padalinio vadovui Mika-dui Januðkevièiui. Prie sveikinimøtaip pat prisidëjo ir rajono seniûnai,o gerà nuotaikà ir skambias dainasdovanojo rajono meniniai ansamb-liai.

Rimantë Janèauskaitë

Prienø r. neágaliøjø draugija pristatë nuveiktus darbus(Atkelta ið 2 p.)

savo seniûnijos gamtos turtais beikraðtovaizdþio iðskirtinumu ir pa-kvietë Centro kolektyvà ateityje pri-sijungti prie seniûnijos organizuo-jamø iðvykø, siekiant aplankyti ir ge-riau paþinti vietines apylinkes, kul-tûros ir gamtos paveldo objektus.Dþiugu, jog ðià dienà Centro dar-buotojai turëjo galimybæ ið didelësgausos lankytinø vietø pamatytinors keletà gamtoje susiformavusiøsaugomø objektø, apipintø ávairio-mis legendomis ir istorijomis.

Charizmatiðka Aukðtadvarioregioninio parko vyr. kultûrologëRita Balsevièiûtë iðvykos dalyviuspalydëjo prie paslaptingo Èigonëskapo, kuriame palaidota dvarinin-kë, su kitomis parapijos moterimisnupirkusi varpà naujai pastatytaiUþuguosèio baþnyèiai. Pakeliui, va-þiuojant Stakliðkiø seniûnijos link,centro darbuotojai neaplenkë vel-niaduobës ir skroblais apaugusioUstronës riedulyno, kuriame kiek-vienas gali surasti iðskirtinai atro-dantá akmená su dubenëliu. Iðsamiaibei nuotaikingai pristaèiusi gamtosgroþybes, R. Balsevièiûtë palydëjoprie paskutinio ðios iðvykos objekto

– Stakliðkiø Ðvè. Trejybës baþnyèios,kurios barokinis interjeras su ávai-riomis áspûdingo groþio detalëmissuþavëjo ne vienà dalyvá, o vyrau-janti ramybë kvietë kuo ilgiau pa-bûti jaukumo ir tylos oazëje.

Diena pralëkë nepastebimai,kaip dar viena neuþmirðtama mûsøgyvenimo akimirka. Uþ suorgani-zuotà netradiciná susirinkimà nori-me nuoðirdþiai padëkoti socialiniodarbuotojo padëjëjai A. Kalauðie-nei, uþ ðiltà ir svetingà priëmimà „sa-vo namuose“ – Stakliðkiø seniûnijosseniûnei N. Ivanovienei, uþ paau-kotas Ðv. Miðias – parapijos kuniguiG. Mieldaþiui, uþ Stakliðkiø kraðtopaþinimà – vyr. kultûrologei R. Bal-sevièiûtei, uþ nuotaikingà ekskur-sijà UAB „Lietuviðkas Midus“ – K.Stanioniui, uþ skirtas patalpas bend-ram kavos puodeliui – Uþuguosèiobendruomenës pirmininkei D.Sodaitienei, uþ turiningai praleistàpopietæ, pasiektà bendrà rezultatàbei ðio susitikimo ágyvendinimà –visiems prisidëjusiems Stakliðkiøbendruomenës nariams, bendra-minèiams ir kolegoms.

Þivilë Simanavièienë

Susitikome Stakliðkiøseniûnijoje

(Atkelta ið 2 p.)

Kaip Kruðakalnis tapo Auðrakalniu...

„Akcentuojama, jogLiudas nuo patvaikystës, kai rudenápiemuo iðgindavokaimenæ, mëgdavouþlipti ant Auðrakalnio ir stebëtidangumi plaukianèius debesëliusarba dirvomis, arimais, pievomis,kalvomis ir slëniais ðliauþianèiusðeðëlius. Bet Liudukas observuoda-vo vaizdà á deðinæ, pro giraitæ.Atsitikdavo, kad didokas debesiogabalas juodu ðeðëliu nuklodavo vi-sus laukus ligi pat giraitës, o anapus,uþ jos, kaip kokia pasaka viskasðviesdavo ir tviskëdavo saulës spin-duliuose. Ir jis negalëdavo atitrauk-ti akiø nuo to saulëto tolimo vaizdo,atskirto giraitës, kurioj veisësi gy-vatës, buvo tamsu, baugu ir drëgna.Anas saulëtas vaizdas atrodë jamkaip ir kitas pasaulis“, – iðtraukà iðromano susirinkusiesiems skaitëTomas Kukauskas.

„Tà uþfiksuotà vaikystëje vaizdàmëgo ir klierikas Vasaris, taèiau joþvilgsnis vis labiau krypdavo á va-karø pusæ, lygumas, kur galëjomatyti tolimiausias horizonto vie-tas. Mëgdavo stebëti saulëlydþius,èia jis þiûrëdavo, kaip leisdavosisaulë – raudona ir didelë – ir joj,lyg kokiam stebuklingam þiûrone,jis matydavo kaþin kokius aukðtusmedþius, kuriø kitu metu niekadneáþiûrëtø. Atostogø metu klierikas

Vasaris Auðrakalná mëgdavo matytikiekvienà dienà, tø atostogø metuèia telkësi visas jo proto ir ðirdiesgyvenimas. Bûdamas ant Auðrakal-nio jis galëdavo pasijusti laisvas, ap-màstyti ávairius ávykius ið semi-narijos gyvenimo, skaityti... Pojû-èiai, patirti bûnant ant Auðrakalnio,jam suþadindavo kûrybiná ákvëpi-mà“, – kaip Auðrakalná matë roma-no pagrindinis veikëjas Liudas Va-saris, pasakojo Valë Klesevièienë.Tarsi dar kartà primindama V. My-kolaièio-Putino sesers ir broliouþfiksuotus atsiminimus ir patvir-tindama, jog „Altoriø ðeðëly“ – taidaugiau nei romanas.

Antroje ir treèioje romano da-lyje Auðrakalnis minimas reèiau.Tomo Kukausko ir Valës Klesevi-èienës perskaitytos iðtraukos liu-dija, jog Auðrakalnis buvo ir pagrin-dinio romano veikëjo Liudo Va-sario, ir paties V. Mykolaièio-Puti-no gyvenimo palydovas, ant kurioprabëgo jaunystë, vëliau èia atgim-davo ir svajingi prisiminimai, o anttëviðkës kalnelio patirti pojûèiai su-þadindavo kûrybiná ákvëpimà.

Prie tëviðkës vaizdiniø ir myli-mo Auðrakalnio raðytojas dar kartà

sugráþo vëlyvosios kûrybos laikotar-piu. Paskutiná savo gyvenimo de-ðimtmetá jis paraðë du eilëraðèius,kuriuose minimas ðis kalnelis: „Á di-delá ir aukðtà kelià“, kurá susirin-kusiesiems skaitë garbingos My-kolaièiø giminës palikuonis JuliusMykolaitis bei „Neramu“ (skaitëValë Klesevièienë).

Savo kûryboje V. Mykolaitis-Putinas yra áprasminæs ne tikAuðrakalná, bet ir didingà Gedimi-no kalnà. Poetas 1923 m. paraðë kû-riná „Prologas á Gedimino sapnà“,skirtà Sutkaus tautos teatro ati-dengimui. Pagal ðá kûriná NaujosiosÛtos mëgëjø teatras „Vëtrungë“(vadovë Anelë Lukjanèuk) susirin-kusiesiems parodë literatûrinækompozicijà.

Renginio dalyvius taip pat svei-kino Prienø kraðto muziejaus direk-torë Lolita Batutienë, Marijampo-lës kraðto ir Prezidento Kazio Gri-niaus muziejø direktorius AntanasPileckas, N. Ûtos seniûnas AlgisAliukevièius, Ðeðkinës bendruo-meniø asociacijos pirmininkasOlegas Beriozovas. Savo pasirody-mus dovanojo Marijampolës kul-tûros centro apeiginio dainavimoansamblis „Dijûta“ (vadovë Audro-në Jusaitytë), Ðeðkinës bendruome-niø asociacijos liaudiðkos muzikosansamblis „Auksinis ruduo“ (va-dovë Asta Taluntienë).

Rimantë Janèauskaitë

(Atkelta ið 2 p.)

Susitikimo metu susirinkusiuosius dþiugino meniniai kolektyvai.

Projektà remia

atsinaujinusi birðtono sanatorija „versmë“ ðventë pusës amþiaus … · su susirgusiu...

Documents