aukštųjų technologijų lyderystės įgūdžiai...

www.eskills-scale.eu

Aukštųjų technologijų lyderystės įgūdžiai Europoje »

Atsakomybės atsisakymas

Europos Komisija ar bet koks jos vardu veikiantis asmuo neprisiima atsakomybės už čia pateiktos informacijos naudojimą. Leidinyje išreikšta autorių nuomonė nebūtinai sutampa su Europos Komisijos pozicija. Jokia šiame leidinyje pateikta informacija negali būti laikoma garantija. Rezultatai turėtų būti naudojami tik kaip bendros strategijos gairės.

© Europos Bendrijos, 2017 m. Leidžiama atkurti, tik jei šaltinisyra patvirtintas.

«2»

Leidimo duomenys

Šį leidinį Europos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato (GROW) užsakymu parengė „Empirica Gesell-schaft für Kommunikations- und Technologieforschung mbH“. Tai Europos „e-Leadership“ iniciatyvos leidinys, parengtas pagal paslaugų teikimo sutartį „Skaitmeninių ir bazinių didelio poveikio technologijų lyderystės įgūdžiai“ (www.eskills-scale.eu)

Redaktoriai

Redaktoriai: Werner B. Korte, Tobias Hüsing, Eriona Dashja, „Empirica GmbH“Dizainas ir maketas: www.mediadesign-bonn.de


PratarmėSkaitmeninės ir bazinės didelio poveikio technologijos sukuria naujų rinkos galimybių bei paskatina naujus, o kartais ir revoliucinius, verslo modelius. Norint visiškai išnaudoti šias technologijas, įvairių dydžių įmonėms visuose sektoriuose reikia darbuotojų su aukštųjų technologijų įgūdžiais – tai ypač svarbu vadovų komandos lygmenyje. Šie įgūdžiai yra paklausūs visame pasaulyje ir mažai tikėtina, kad dabartinė švietimo bei mokymo įstaigų pasiūla galės tą paklausą patenkinti.

Aukštųjų technologijų lyderystės įgūdžių rėmimas ir didelio kiekio talentų išugdymas reikalauja susijusių ir nuoseklių pastangų daugelyje politikos sričių. Be to, reikia daugelio suinteresuotųjų šalių dalyvavimo bei įvairios apimties viešosios / privačiosios partnerystės. Kad tai įvyktų, reikia geriau suprasti iššūkių ypatybes ir mastą bei atitinkamų sprendimų.

Šiame dokumente pateikiama naujausių aukštųjų technologijų lyderystės įgūdžių Europoje santrauka, pabrėžiami konkretūs veikimo pasiūlymai ir aptariama, kaip geriausiai ES mastu įgyvendinti darbotvarkę valstybėse narėse bei visoje Europoje. Šie pasiūlymai pagrįsti konsultavi-mo proceso rezultatais: specialistai dalijosi savo patirtimi ir požiūriais į aukštųjų technologijų lyderystės įgūdžius artėjant 2020 m. ir kas laukia vėliau.

«3»

Būtinos rimtos pastangos norint Europoje padidinti talentų skaičių ir sumažinti įgūdžių trūkumą bei neatitikimą. Norint tai pasiekti turės keistis politikų ir suinteresuotųjų šalių požiūris; reikės pripažinti, kad visą gyvenimą trunkantis mokymasis ir įgūdžių tobulinimas labai svarbus Europos sėkmei, todėl nacionalinės švietimo ir mokymo sistemos turi atitinkamai reaguoti bei veikti.

Tai reiškia didesnes investicijas į aukštųjų technologijų lyderystės įgūdžius, didžiausią dėmesį sutelkiant į žmones. Privatus ir valstybinis sektorius yra atsakingi, kad tai taptų visaapimančiu procesu. Be suinteresuotųjų šalių įsipareigojimų regiono, šalies ir ES mastu negalėsime patenkinti Europos aukštųjų technologijų įgūdžių poreikio.Dabar laikas veikti kartu!

Slawomir TokarskiDirektorius

Naujovės ir pažangi gamybaVidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinis direktoratas

Europos Komisija


«4»


Aukštųjų technologijų poveikis įgūdžiams ir darbo vietoms Europoje

Pastaruoju metu vykstanti sparti automatizacija, peržengianti net ir monotoniško darbo ribas, kartu su dirbtiniu intelektu, mašininis mokymas ir mobilieji robotai sukūrė daugiau sudėtingų užduočių, kurios paveiks darbo ir įgūdžių poreikius Europoje ateinančiais dešimtmečiais. Vertinimai rodo, kad 28 ES šalyse net 54 proc. dabartinio darbo gali būti kompiuteri-zuota, įskaitant daug vidutinės bei žemos kvalifikacijos reikalaujančių darbų gamybos, statybų, transporto ir logisti-kos sektoriuose. Šių tendencijų padarinius įmonės gerai supranta: 2016 m. ketvirtoje iš eilės „McKinsey“ pasaulinėje apklausoje1 akivaizdu, kad verslo procesų automatizavimo ir tobulinimo svarba išaugo. Daugiau nei pusė respondentų dabar nurodo tai kaip trečią pagal svarbą dalyką savo organizacijoje.

Tuo pačiu metu matome visiškai naujų profesijų atsiradimą, jos reikalauja visiškai kitokių įgūdžių. Aukštosios technologi-jos, pvz., pažangios gamybos technologijos, auganti darbo jėgos kaina trečiosiose šalyse (pvz., Kinijoje) siūlo naujų darbo jėgos paklausos augimo galimybių Europoje. Tai gali paskatin-ti susigrąžinti gamybą į išsivysčiusias šalis. 2016 m. „Boston Consulting Group“ atliktoje Amerikos gamybos įmonių apklausoje2 37 % įmonių, kurių metinės pardavimo pajamos viršija 1 mlrd. USD, nurodė, kad jos svarsto perkelti gamybą iš Kinijos į Ameriką. Iš labai didelių įmonių, kurių pardavimo pajamos viršija 10 mlrd. USD, gamybą planuoja susigrąžinti 48 %. Daugelis specialistų gamybos susigrąžinimą supranta kaip darbo vietų kūrimo atnaujinimą, ypač stipriau paveiktuo-se sektoriuose, pvz., gamybos, kurie praeityje patyrė didžiausią darbo vietų perkėlimo į užsienį poveikį.

Nepatogumai, kurių sukelia naujos technologijų, pramonės ir verslo tendencijos

Naujos informacinių technologijų (IT) tendencijos, bazinės didelio poveikio technologijos (KET: mikroelektronika, nanoelektronika, pramonės biotechnologijos, pažangios medžiagos, fotonika ir pažangios gamybos technologijos) yra didelis naujovių stimulas. Jų transformacinis poveikis ekonomikai ir visuomenei ateinančiais metais žymiai padidins naujų įgūdžių, ypač aukštųjų technologijų lyderystės, poreikį.

Poreikis skiriasi atsižvelgiant į skirtingų technologijų tenden-cijas ir įgūdžių tipus, bet didelių duomenų kiekių, daiktų interneto ir pažinimo sistemų derinys bei robotika, ekspertų nuomone, turės didžiausią poveikį ir lems didžiausią paklausą. Maždaug 70 % mūsų apklaustų ekspertų sutinka, kad išaugusi paklausa Europoje lems įgūdžių trūkumą. Tačiau skaitmeninių ir bazinių didelio poveikio technologijų derinys vis labiau skatins tarpdisciplininių įgūdžių poreikį, kuris dabar yra mažiau matomas nei skaitmeninių įgūdžių poreikis, tačiau jis labai svarbus pramonės modernizacijai, žvelgiant į ilgesnį laikotarpį.

«5»

2020 m. 65 % dabartinių darbo vietų pasikeis dėl technologijų plėtros. Svarbu, kad visi ugdytų įgūdžius ir išliktų konkurencingi skaitmeninėje ekonomikoje. Europos pramonės lyderiai turėtų įgyti techninės, verslo ir strateginės lyderystės įgūdžių, kad galėtų inicijuoti ir siekti skaitmeni-nių naujovių.

Saskia Van Uffelen„Ericsson BeLux“ direktorė, Belgijos skaitmeninių technologijų lyderė

1. Ekonomikos sąlygų santrauka, 2016 m. gruodis: „McKinsey“ pasaulinės apklausos rezultatai, 2016 m. gruodis: http://www.mckinsey.com/business-functions/strategy-and-corporate-finance/our-insights/economic-conditions- snapshot-december-2016-mckinsey-global-survey-results 2. „Boston Consulting Group“: „Transformation: Delivering and sustaining breakthrough performance, 2016“ (Pertvarka: našumo proveržis ir jo išlaikymas, 2016): http://media-publications.bcg.com/transformation-ebook/BCG-Transformation-Nov-2016.pdf


Skundai, kaip sudėtinga rasti įgūdžių, nebūtinai virsta didesniu užimtumu net ir įgūdžiams atsiradus. Paklausos ir pasiūlos neatitikimas susidaro dėl nerealių lūkesčių, netinka-mo laiko arba tiesiog geografijos. Pasiūla Europoje ne visada pasiekiama ten, kur yra paklausa. Aukštųjų technologijų įgūdžių poreikis pavirs šiandienos darbo jėgos ir vadovų naujo mokymo bei sertifikavimo poreikiu, bus kuriamos naujos, papildomos darbo vietos.

Naujoviškas šių tendencijų pobūdis ir technologijų profilis, ypač dideli duomenų kiekiai, daiktų internetas, pažangios gamybos technologijos ir kitos bazinės didelio poveikio technologijos, tikėtina, kad sukurs visiškai naujų įgūdžių paklausą, o augant verslo pajamoms – ir naujų darbo vietų.

Aukštųjų technologijų lyderystės įgūdžių svarba

Įgūdžiai, reikalingi norint sėkmingai siekti technologinių naujovių, yra labai svarbūs kuriant Europos konkurencingumą ir novatoriškumą. Moderni ekonomika priklauso nuo asmenų, galinčių kurti naujus verslo modelius bei išnaudoti naujų technologijų galimybes, kad būtų kuriama vertė.

T formos metafora kartu su lyderystės įgūdžių trikampiu yra naudinga norint aprašyti „ateičiai pasiruošusius“ specialistus, kurie yra prisitaikantys inovatoriai, turintys reikalingo aukštųjų technologijų talento bei lyderystės įgūdžių.

Specialisto T formos metafora 3

«6»

Pagrindinės ketvirtosios pramonės revoliucijos ypatybės yra priešais mus: ji vyksta dideliu greičiu ir apima viską – pasikeis verslo taisyklės ir tradicinės vertės kūrimo grandinės. Mums reikia naujų aukštųjų technologijų lyderių, kurie tai supranta ir gali išnaudoti atsirandančias galimybes.

Maria Laura FornaciVyresnioji konsultantė „Fondazione ISTUD“

3. Paimta iš šio šaltinio: „T Summit 2016“ renginys: http://tsummit.org/t

RIBAS PERŽENGIANTYS GEBĖJIMAIKomandinis darbas, ryšiai, perspektyva, tinklai, kritinis mąstymas,

visuotinis supratimas, projektų valdymas ir kt.

DAUG DISCIPLINŲSupratimas ir ryšiai

DAUG SISTEMŲSupratimas ir ryšiai

GERAS BENTVIENOS DISCIP-

LINOSIŠMANYMAS

Analitinismąstymas

ir problemųsprendimas

GERAS BENTVIENOS SISTE-

MOSSUPRATIMAS

Analitinismąstymas

ir problemųsprendimas

AŠ


Aukštųjų technologijų lyderystės įgūdžių trikampis

Rodoma:

>> Strateginė lyderystė: vadovavimas skirtingų disciplinų darbuotojams ir įtaka suinteresuotosioms šalims peržengiant funkcines bei geografines ribas

>> Verslo nuovoka: verslui ir darbo modeliams atnaujinti siekiant suteikti organizacijoms vertės

>> Aukštųjų technologijų nuovoka: numatyti ir inicijuoti pokyčius siekiant padidinti verslo efektyvumą, išnaudoti aukštųjų technologijų tendencijų naujoves.

Veiksmai, kurių buvo imtasi

Nuo pranešimo „e-Skills“ 21-ajam amžiui“ (2007 m.) Europos Komisija padeda tobulinti skaitmeninius įgūdžius ir kurti didesnį IT specialistų talentų banką, kuris reikalingas ES norint būti inovatyviai ir konkurencingai pasaulio rinkoje. 2012 m. Europos Komisija priėmė dokumentą „Europos strategija dėl bazinių didelio poveikio technologijų – tiltas į augimą ir naujas darbo vietas“ 4, kuriame apibrėžiama KET plėtros Europoje strategija. Kelios valstybės narės ėmėsi svarbių nacionalinių iniciatyvų, visų pirma, Vokietija5, Prancūzija6 ir Italija7 .

Europos Komisijos pranešime „Europos pramonės atgimi-mas“8 (2014) pabrėžiama, kad skaitmeninės technologijos yra labai svarbios didinant produktyvumą iš naujo apibrėžiant verslo modelius bei kuriant naujus gaminius ir paslaugas. Strateginės politikos forume dėl skaitmeninio verslumo9 (2014 m. sukūrė Europos Komisija) buvo pateikta keletas ataskaitų įskaitant „Europos pramonės ir įmonių skaitmeninės transformacijos spartinimas“ (2016 m. kovas) ir „Naujų įgūdžių suteikimas Europos pramonei: naujos reikalingos darbo priemonės“ (2016 m. liepa).

«7»

Šiandienos lyderiai turi orientuotis sparčiai kintančioje aplinkoje. Aukštųjų technologijų lyderystės įgūdžiai reiškia gebėjimą nusta-tyti pavojus ir galimybes, kurias naujovės atneša žmonėms, organizacijoms ir plačiajai visuomenei.

Nicolas SchmitDarbo, užimtumo, socialinės ir solidarumo ekonomikos ministras, Liuksemburgas

4. https://ec.europa.eu/growth/industry/key-enabling-technologies/european-strategy_en5. http://www.hightech-strategie.de/de/The-new-High-Tech-Strategy-390.php6. http://www.economie.gouv.fr/files/files/PDF/pk_industry-of-future.pdf7. http://www.fabbricadelfuturo-fdf.it/?lang=en8. https://ec.europa.eu/growth/industry/policy/renaissance_en9. http://ec.europa.eu/growth/sectors/digital-economy/entrepreneurship/strategic-policy-forum_en

Strateginėlyderystė

Verslonuovokumas

Aukštųjų technologijųnuovokumas


Ši veikla yra gerai žinoma ir pripažįstama tarp specialistų. 2016 m. „Empirica“ specialistų apklausa patvirtino, kad šios analizės ir iniciatyvos labai svarbios šalinant skaitmeninės revoliucijos ir pramonės modernizacijos sunkumus bei kuriant talentų bankus, kurių gali reikėti norint išnaudoti naujų technologijų raidos bei tendencijų galimybes.

Laikas integruoti su skaitmeninėmis ir bazinėmis didelio poveikio technologijomis susijusių įgūdžių veiklą pagal visiems svarbią aukštųjų technologijų įgūdžių darbotvarkę. Naujausia šių sričių raida atskleidžia, kad keleto disciplinų įgūdžiai yra svarbūs pramonės modernizacijai, konkurencin-gumui bei darbo vietų kūrimui ir išlaikymui ES.

Europai per metus papildomai reikia 50 000 aukštųjų technologijų lyderių

Skirtingų disciplinų lyderystės įgūdžiai, išnaudojantys naujas skaitmenines ir bazines didelio poveikio technologijas įmonėse bei pramonėje, yra svarbūs veiksniai aukštųjų technologijų ekonomikai.

Mūsų vertinimu, 2015 m. dirbo 600 000 lyderių, kurie sudarė T formos skaitmeninės, verslo ir strateginės patirties portfelį. KET atžvilgiu apytiksliai vertiname, kad 2015 m. iš viso bus 200 000 aukštųjų technologijų lyderių. Siekdami susumuoti, kad apibrėžtume tikslinę grupę, kurią pasiekti turi padėti politika, apytiksliai vertiname, kad 28 ES narėse yra 800 000 aukštųjų technologijų lyderių.

Sukūrėme kelis scenarijus, o pagal konservatyvaus augimo scenarijų tikimės, kad kiekvienais metais skaitmeninės lyderystės srityje vidutiniškai reikės 43 000 naujų lyderių ir 7000 lyderių KET srityje.

Susumavus skaičius, pagal pirmiau pateiktą scenarijų Europai reikės apie 50 000 papildomų aukštųjų technologijų lyderių per metus iki 2025 m. arba iš viso apie 450 000 iki 2025 m. Jiems reikės suteikti tinkamų švietimo, darbo galimybių, kad įgytų vadovavimo įgūdžių. Jei Europa neskatins šių aukštųjų technologijų lyderių pasiūlos, kils rimtas pavojus praleisti inovacijų progas ir bus leista jomis pasinaudoti konkuren-tams.

Naujovėms vadovaujančių lyderių svarba visuose lygmenyse

Aukštųjų technologijų lyderiai yra labai įvairūs, jie dirba įvairiose įmonių grandyse. Greta C lygio vadovų (pvz., CEO, CTO, CIO ir kt.), dirbančių įmonių viršūnėse, yra platesnis vidutinio lygio lyderių sluoksnis. Tai verslo skyrių, padalinių, projektų komandų ir kitų pogrupių lyderiai.

«8»

Skaitmenizacijos raida nėra pokyčių era, bet eros pokytis. Todėl žmonės turi pritaikyti savo talentą, įgūdžius ir požiūrį naujam mąstymo , interpretavimo, veikimo ir susiejimo būdui šioje naujoje ekosistemoje, jei nori išlikti konkuren-cingi ir išsilaikyti šioje naujoje profesionalioje aplinkoje.

Nacho de Pinedo ISDI – Interneto plėtros instituto vadovas

10. Harvardo verslo mokykla (2013) „Danger in the middle: Why midlevel managers aren’t ready to lead“ (Pavojus viduryje: kodėl vidurinio lygio vadovai nepasiruošę vadovauti) Harvard Business publishing; pasiekiama: http://www.harvardbusiness.org/sites/default/files/PDF/17807_ CL_MiddleManagers_White_Paper_March2013.pdf 11. Alexander S. (2016) „Key to Sustainable Success: Developing Middle Managers“ (Tvarios sėkmės raktas: vidurinės grandies vadovų tobulinimas), paskelbta „Everwise“ 2016 m. gegužės 20 d., pasiekiama: https://www.geteverwise.com/ talent-development/key-to-sustainable-success-developing-middle-managers/12. Ten pat.


Vidurinio lygio lyderiai labai svarbūs įgyvendinant verslo strategiją ir vykstančią organizacijos pertvarką. Dažnai jie yra svajotojai ir naujovių iniciatoriai – motyvuoti, turintys gebėjimų ir didelių galimybių.

Vidurinio lygio lyderių svarba auga, tačiau jų įgūdžiai dažnai neatitinka rinkos poreikių10. Kad organizacijos galėtų konkuruoti ir klestėti, akivaizdžiai būtina pakankamai investuoti į vidurinio lygio lyderių tobulinimą11. Sėkminga lyderystės raida vyksta sujungiant mokymąsi darbo vietoje, rengimą bei grįžtamąjį ryšį su oficialiu mokymu. Geros praktikos programos mokymą kiek įmanoma priartina prie lyderio kasdienio darbo12.

Daugelis organizacijų neturi tobulinimo programų, skirtų vidurinio lygio lyderiams. Galimos alternatyvios tobulinimo skatinimo priemonės: instruktoriaus paieška, tapimas kitų tobulėjančių asmenų mokytoju, žinojimo apie turimus talentus ir tobulėjimo aspektus didinimas, galimybių, verčiančių palikti komforto zoną, ieškojimas, nestandartinis mąstymas. Suinteresuotosios šalys džiaugiasi ES lygio parama kuriant esamų šios srities iniciatyvų aprašą ir / arba vidurinio lygio lyderių tobulinimo programos, skirtos aukštųjų technologijų sritims, projektą.

Reikia naujos lyderių kartos

Daugiadisciplinis sparčiai besivystančių KET pobūdis ir jų konkurencinga bei sunkiai nuspėjama rinkos aplinka reikalauja naujos kartos lyderių, ypač KET srityje, galinčių atrasti, sukurti ir aptarnauti visiškai naujas rinkas. Tai turi tiesioginę reikšmę šių lyderių įgūdžių poreikiams. Toliau aptarsime keletą pagrindinių įgūdžių, būtinų naujos kartos KET lyderiams:

>> Mokymosi mokytis įgūdžiai, pirmiausia įskaitant gebėjimą įgyti ir nuolat atnaujinti žinias bei remiantis jomis kurti naujas žinias.

>> Budrumas, reiškiantis gebėjimą nuolat stebėti vidinę ir išorinę (t. y. ekonominę, socialinę, kultūrinę, politinę, technologinę ir kt.) raidą, taip sužinant apie naujausias tendencijas bei gebant veikti į jas atsižvelgiant.

>> Prisitaikymas, reiškiantis atvirumą pokyčiams (teigiamiems arba neigiamiems) bei įvairioms darbo vietoms; gebėjimas priimti pokyčius, jiems pasiruošti ir valdyti.

>> Nuolatinis eksperimentavimas ir gebėjimas pasimokyti iš nesėkmių, jas pripažįstant ir sugebant paversti vertinga mokymosi patirtimi bei, pageidautina, sėkme.

>> Daugiadiscipliniškumas ir integracijos įgūdžiai, įskaitant gebėjimą panaudoti ir integruoti įvairias sritis į jungtinius sudėtingų problemų sprendimus, geriausiai įgyjami dirbant kartu (t. y. komandose). Integravimo įgūdžiai neatsilieka nuo sistemų kūrimo, naujoviško mąstymo ir sudėtingų problemų sprendimo įgūdžių įgijimo.

«9»

Neužtenka dėmesio žmonių perkvalifikavimui kapitalui imlioje aplinkoje. Praktinis mokymas dirbti su brangia įranga kelia sunkumų. Tokiai aplinkai būtini nauji švietimo metodai.

Rudy Lauwereins IMEC (tyrimų ir plėtros organizacija, derinanti mikroschemų technologiją su programinės įrangos ir IRT patirtimi) viceprezidentas


Aukštųjų technologijų lyderystės įgūdžiai trumpai

Pradėdami nuo prielaidos, kad tiesioginis aukštųjų technologijų lyderystės įgūdžių paplitimo įvertinimas šiuo metu nėra galimas remiantis esama oficialia statistika ir profesijomis, sukūrėme eksperimentinę Europos rezultatų suvestinę, kurioje naudojami esami duomenys ir stebima aukštųjų technologijų lyderystės įgūdžių pažanga.

Pirmojoje šios eksperimentinės rezultatų suvestinės versijoje dėmesys sutelkiamas tik į aukštųjų technologijų lyderystės įgūdžių skaitmeninį rinkinį, taip pat – į „e-leadership“ įgūdžius. Nekūrėme kiekvienos iš bazinių didelio poveikio technologijų sričių lyginamosios rezultatų suvestinės, nes tam reikėtų didelių pastangų ir išteklių, viršijančių mūsų darbo apimtį.

Ją sudaro tokios sritys: >> „e-leadership“ švietimas >> darbo jėgos ir „e-leadership“ potencialo proporcija>> struktūriniai kintamieji, leidžiantys išnaudoti „e-Leadership“ galimybes, ir >> „e-leadership“ įgalinanti politika bei kitokie stimulai.

Remiantis 24 indikatoriais iš pirminių ir papildomų šaltinių, rezultatų suvestinėje palyginamas „našumas“ ES valstybėse narėse ir nustatomi „e-leadership“ ekosistemų panašumai bei trūkumai, pateikiami aptarti šalių ir ES politikos lygiu.

Įvertinami veiksniai, galintys paveikti „e-leadership“ įgūdžių paklausą ir pasiūlą kiekvienoje šalyje bei suteikti įžvalgų apie efektyvumą skirtingose „e-leadership“ srityse. Suvestinę gali naudoti politikos kūrėjai ir pramonė, aukštojo mokslo ir vadovų mokymo įstaigos, kad įveiktų grėsmes bei pasiūlytų naujų galimybių.

«10»

„e-Leadership“ našumas pagal indikatorių


Šaltinis: „Empirica 2017“

Politikos ir suinteresuotųjų šalių iniciaty-vos – skaitmeninio verslumo

įgūdžiai

Politikos ir suinteresuotųjų šalių iniciaty-vos – „e-Leadership“ švietimas ir mokymas

Politikos ir suinteresuotųjų šalių iniciaty-vos – IRT specialistų įgūdžiai

Sutelktinės raidos būklė

IRT poveikis naujomspaslaugoms ir gaminiams

Naujovių galimybės

Technologijų įsisavinimas įmonės lygiu

Naujausių technologijų pasiekiamumas

Socialinius tinklus naudojančios įmonės

RFID naudojančios įmonės

Įmonės, įdarbinančios IRT specialistus

Įmonės aktyviai IRT naudojančiuose sektoriuose

Magistro / vadovų studijų programos, kuriose derinama IRT ir verslas

„e-Leadership“ kandidatų programos

Užimtumas IRT sektoriuje

Sparčiai augančios įmonės aktyviai IRT naudojančiuose sektoriuose

Sparčiai augančios IRT sektoriaus įmonės

Verslo administravimo absolventai

IRT absolventai

IRT pagrindiniai specialistai

IRT vadovai, architektai ir analitikai

Padalinių vadovai

Vadybos mokyklų kokybė

IRT/IT specialistų verslo mokymas

ES DE (2016) DE (2015)

Aukštųjų technologijų lyderystės palyginimo indeksas

Eksperimentiniame indekse sujungiamos skirtingos „e-lea-dership“ rezultatų suvestinės dimensijos siekiant palyginti ES valstybių narių politiką šioje srityje. Indekse sujungiami verslo ir politinio klimato, infrastruktūros bei susijusių „e-leadership“ rezultatų indikatoriai. Valstybės narės pateikiamos keturiose efektyvumo grupėse:

>> (4 grupė) Airija, Nyderlandai, Suomija, JK, Švedija, Belgija ir Danija yra lyderės – našumas daugiau kaip 20 % viršija ES vidurkį;>> (3 grupė) Liuksemburgas, Malta, Austrija, Vokietija, Prancūzija, Slovėnija ir Estija ES vidurkį viršija ne daugiau kaip 20 % arba yra netoli jo;>> (2 grupė) Ispanija, Lietuva, Čekijos Respublika, Latvija, Vengrija, Portugalija ir Lenkija – našumas yra iki 20 % mažesnis nei ES vidurkis.>> (1 grupė) Kipras, Kroatija, Slovakija, Bulgarija, Italija, Graikija ir Rumunija daugiau 20 % atsilieka nuo ES vidurkio.

«11»

„e-Leadership“ indekso kvartilių Europos žemėlapis

Europos IRT kompetencijos polių reitingas ES „IRT kompetencijos polius“, IRT (2014)

1–34–1112–34

Šaltinis: „Empirica 2017“

IE

NLFI

UKSEBEDKLUMTATDEFR

SIEE

ESESLTCZLV

HU

PTPLCYHRSKBG

IT

GRRO 2,9

3,2

3,63,8

3,93,9

3,94,04,04,1

4,34,34,3

4,34,95,15,1

5,3

5,55,7

5,75,8

6,06,26,2

6,46,76,7

6,9

1 grupė: daugiau nei 20 % žemiau ES vidurkio 3 grupė: mažiau nei 20 % virš ES vidurkio

2 grupė: mažiau nei 20 % žemiau ES vidurkio 4 grupė: daugiau nei 20 % virš ES vidurkio

Helsinkis

Londonas

Stokholmas

AmsterdamasEindhovenas

Levenas

Paryžius Darmštatas

KarlsrūhėMiunchenas


2016 m. didžiausias našumas buvo Airijoje, nežymiai atsiliko Nyderlandai ir Suomija. Priskyrimas grupėms praktiškai išlieka toks pat kaip 2015 m., išskyrus Kroatiją, kuri nukrito į 1 grupę, ir Portugaliją bei Lenkiją, kurios pakilo į 2 grupę.

Geriausia aukštųjų technologijų lyderystės įgūdžių praktika

Aukštųjų technologijų lyderystės įgūdžių mokymo sritis vystosi: atsirado keletas sėkmingų mokymo programų ir iniciatyvų, kurias pradėta telkti aplink geriausią praktiką.

Šiame skyriuje nurodoma geriausia praktika, skirta svarbiems aukštųjų technologijų lyderystės įgūdžiams remiantis mūsų programų ir iniciatyvų analize. Joje yra tokie pavyzdžiai >> Naujos švietimo ir mokymo programos bei platformos >> Keleto suinteresuotųjų šalių meistriškumo ir mokymo partnerystės programos >> Iniciatyvos sugretinti švietimą, susijusį su pažangia gamyba ir kitomis moderniomis technologijomis, su pramonės poreikiais >> Pažangi mokymo ir pažangių gamybos technologijų infrastruktūra, kurią inicijuoja ir valdo pramonė>> Verslumo ir startuolių mokymo planai bei spartinimo priemonės.

GERIAUSIOS PRAKTIKOS PAVYZDYS

IMEC INTERNATIONAL – susijungus „imec“ ir „iMinds“ atsirado pirmaujantis pasaulyje aukštųjų technologijų tyrimų centras, valdantis skaitmeninę ekonomiką (Belgija)

„Imec“ atlieka žinomiausius pasaulyje nanoelektronikos tyrimus bei pateikia pramonei svarbių technologijų sprendimų. Pagrindinė „Imec“ būstinė yra įsikūrusi Levene (Belgijoje), biurai veikia Belgijoje, Nyderlanduose, Taivanyje, JAV, Kinijoje, Indijoje ir Japonijoje, juose dirba apie 2500 tyrėjų įskaitant beveik 800 pramonės atstovų ir svečių.

„Imec“ nanoelektronikos srityje pirmauja pasaulyje daugiau kaip 30 metų, sukūrė programų išmaniosioms sistemoms, kurios skirtos daiktų internetui („IoT“), sveikatos internetui ir energijos internetui.

«12»

AGFA reikia vadovų, galinčių kurti naujoves. Dešimtmečius investavome į savo veiklos grafi-kos pramonėje ir sveikatos priežiūros sektoriuje skaitmeninę pertvarką. Esame pasaulinis ir inovatyvus rinkos dalyvis, tačiau sunku rasti tinkamo išsilavinimo vadovų. Ši iniciatyva kaip tik laiku pateiks naujos kartos lyderių, galinčių pelningai išnaudoti naujas IT galimybes.

Freddy Van den Wyngaert CIO, „Agfa ICS“


Sukūrė platų pasaulinį partnerių tinklą, ne tik Flandrijoje, atsirado naujų sėkmingai toje srityje veikiančių įmonių.

„iMinds“ veikla apima tokias tyrimų sritis: „IoT“, skaitmeninį privatumą ir saugumą bei neapdorotų duomenų konvertavimą į žinias. Jos patirtis programinės įrangos srityje yra plačiai pripažįstama, o verslo veikla puikiai vertinama Flandrijoje.

„iMinds“ buvo Flandrijos skaitmeninių tyrimų ir verslo centras: maždaug 1000 tyrėjų penkiuose Flamandijos universitetuose vykdė strateginius ir taikomuosius tyrimus medijos, sveikatos, pažangiųjų miestų ir gamybos srityse. Kartu su tyrimų partneriais – įmonėmis, valstybės institucijo-mis ir ne pelno organizacijoms – „iMinds“ paverčia skaitmeninę praktinę patirtį konkrečiais gaminiais ir pas-laugomis. Be to, „iMinds“ padeda tyrėjams ir (startuoliams) verslininkams sėkmingai pristatyti savo idėjas rinkoje.

2016 m. pabaigoje nanoelektronikos tyrimų centras „imec“ ir skaitmeninių tyrimų bei inkubatorių centras „iMinds“ susijungė į aukštųjų technologijų tyrimų bei plėtros centrą. Naudodamas „imec“ pavadinimą bendras subjektas dabar kuria pasaulinės klasės aukštųjų technologijų tyrimų centrą, skirtą skaitmeninei ekonomikai sujungdamas ilgalaikę lyderystę mikroschemų technologijų srityje su didele patirtimi programinės įrangos ir IT srityje. http://www2.imec.be/


„Software Campus“ – novatoriška aukštųjų technologijų meistriškumo lyderystės programa, Vokietija

„Software Campus“ – unikalus valstybės, švietimo ir pramonės institucijų bendradarbiavimas, padedantis jauniems tyrėjams tapti aukštųjų technologijų lyderiais. Kiekvienas dalyvis dirba su akademiniu projektu, kurį finansuoja „Software Campus“. Po to, kai atrenkami dalyviai, prašoma dotacijų iš Švietimo ir tyrimų ministerijos. Be to, kandidatai gauna aukštos kokybės lyderystės mokymą iš dalyvaujančių pramonės partnerių. Jie bendradarbiauja su partnerio įmone, juos moko patyręs vadovas ir padeda atlikti tyrimą.

„Software Campus“ kilo iš idėjos sukurti naują vadovų kartą, turinčią pažangių IT žinių, nes nauji aukštųjų technologijų ateities lyderiai turi turėti sugebėjimų ekonomikos (bei inžinerijos) srityje ir puikių IT įgūdžių bei žinių.

Prie daugiašalės partnerystės prisideda 19 suinteresuotųjų šalių: universitetai, tyrimų institucijos ir verslo įmonės. Tarp pramonės partnerių yra garsių vardų, pvz., „Deutsche Post DHL“, „Siemens“ ir SAP. Buvo prioritetas įtraukti įmonių iš skirtingų ekonomikos sektorių ir prižiūrėti ikikonkursinio darbo platformą. http://www.softwarecampus.de/en/home/

«13»

Drąsūs aukštųjų technologijų įmonių verslinin-kai yra svarbūs ekonomikos skaitmeninimui, tačiau lyderystė darbo vietoje yra platesnė ir gilesnė – tai reiškia darbo jėgos aukštųjų tech-nologijų lyderystės įgūdžių stiprinimą siekiant paskatinti sėkmingą naujovių diegimą ateityje.

Roger De KeersmaeckerVykdomasis konsultantas, IMEC



PROMPT – programinės įrangos kūrimo meistras, Mälardalen universitetas, Švedija

Pažangi švietimo programa PROMPT siekia užtikrinti programinės įrangos specialistų pasiūlą pramonei bei padidin-ti pramonės konkurencingumą pasitelkiant pritaikytus, nemo-kamus universitetų kursus, skirtus inžinieriams ir kūrėjams.

PROMPT buvo inicijuota kaip nacionalinė švietimo iniciatyva bendradarbiaujant su keletu mokslo šalių bei pirmaujančiomis Švedijos pramonės įmonėmis ir organizacijomis. Kartu šalys kuria aukšto lygio akademinius kursus, pritaikytus profesiona-liems inžinieriams ir programinės įrangos kūrėjams. Tikslas yra garantuoti pažangius sugebėjimus programinės įrangos kūrimo srityje ir pramonės inovatyvumą.

Visi magistro pakopos kursai kuriami taip, kad tiktų jau dirbantiems ir norintiems derinti darbą bei studijas. Kursai kuriami bendradarbiaujant su įmonėmis, kurioms reikia gebėjimų, o mokymas pritaikomas specialistams, kurie derina studijas ir darbą. Kursai suderina įprastas studijas su nuotoli-niu internetiniu mokymu bei mokymu dalyvaujančiose įmonėse.

Projekto tikslas yra iš dalies atnaujinti įgūdžius, kurie reikšmingai padidins pramonės konkurencingumą, ir iš dalies palaikyti naujos programinės įrangos kūrimą. Dalyvaujančios įmonės gali puikiai pradėti integruodamos naujus tyrimus savo veiklos srityje. PROMPT yra atvira iniciatyva, laukianti papildomų įmonių ir aukštojo mokslo institucijų (HEI). PROMPT projektą finansuoja Švedijos žinių fondo programa „Patirtis naujovėms“ ir dalyvaujančios HEI bei įmonės.http://www.promptedu.se/


Kopenhagos IT universitetas, Danija

Kopenhagos IT universitetas yra į pasaulį orientuotas nepriklausomas Danijos universitetas, įkurtas 1999 m. IT universitete yra vienas fakultetas, kuriame taikomas tarpdis-ciplininis požiūris; tai naujausias Danijos universitetas, jame studijuoja apie 2000 studentų. Jo misija – padėti Danijai tapti kuo geresnei kuriant vertę su IT; IT universitetas siekia tarptautiniu mastu pripažįstamų ir aktualių tyrimų bei švietimo.

Kopenhagos IT universitetas siūlo 3 bakalauro programas, 4 magistro programas, išsamią doktorantūros programą, profesinio magistro laipsnio ir diplomo programą, įskaitant tarpdisciplininius mokslo, humanitarinius, dizaino ir verslo tyrimus. Studentai atvyksta iš skirtingų sričių bei šalių, suteikia naujų perspektyvų ir požiūrių. Universiteto ir jo studentų verslumo dvasia yra puiki – tai rodo apie 50 ITU studentų įkurtų startuolių.

Skirtingos Kopenhagos IT universiteto programos moko dalykų, kurie ypač svarbūs inovacijoms ir įmonėse su IT dabar bei ateityje kursimai vertei taikant tarpdisciplininį požiūrį, o tyrimuose bei mokyme pritaikant programinę įrangą ir duomenų analizę.http://en.itu.dk/

«14»

PROMPT iniciatyva remiasi sėkmingais tyrimais, atliktais bendradarbiaujant švietimo įstaigoms ir pramonei. Tyrėjams motyvacijos suteikia darbas su tyrimų partneriais nauju būdu; mokydami specialistus jie gauna infor-macijos apie pramonės iššūkius ir darbo būdus.

Malin RosqvistPROMPT projekto vadovė, Inovacijų mokykla, Dizainas ir inžinerija, Mälardalen universitetas



„DiTex“ – skaitmeninių technologijų talentų vykdomoji programa, Ispanija

„DiTex“ – skaitmeninių technologijų talentų vykdomoji programa, skirta žmogiškųjų išteklių vadovams ir valdymo specialistams bei mokymo ir plėtros vadovams, turintiems vadovauti verslo ir talentų pertvarkos skaitmeninei darbotvar-kei. Tikslas yra mokyti ir mokytis skaitmeninio verslo siekiant vadovauti įmonės talentų pertvarkai, valdyti skaitmeninių technologijų talentus ir susipažinti su skaitmeniniais įrankiais, norint valdyti naujus žmogiškųjų išteklių efektyvumo indeksus. Programą sudaro 8 universiteto moduliai, o teorija derinama su pagrindinio projekto įgyvendinimu. ISDI dėstytojai yra pripažinti savo dėstomų sričių skaitmeninio darbo specialistai-ekspertai.

„DiTex“ tikriausiai yra viena iš keleto šio tipo programų, orientuotų į rinką / pramonę bei siūlanti naujiems dalyviams specialų skaitmeninį ir skaitmeninės pertvarkos mokymą, skirtą vadovams; dėsto skaitmeninio darbo praktikai ir specia-listai, o ne akademikai ir profesoriai, todėl galima lengvai ir greitai atsižvelgti į kintančius rinkos poreikius.http://www.isdi.education/ditex

«15»

Skaitmeninės naujovės tapo ekonominio augi-mo pagrindu, tačiau daug pirmaujančių įmonių nesugeba išlaikyti savo pirmavimo naujovių srityje. Joms reikia specialistų, kurie yra el. vadovai ir skatina savo komandų skaitmeninius įgūdžius, kad gimtų pelningų idėjų.

Silvia LealIT programų akademikė direktorė, IE verslo mokykla



„Festo Didactic Transfer Factory“ – tyrimų ir mokymo platforma, Vokietija

Pažangios gamybos skaitmeninimas reikalauja, kad darbuo-tojai įgytų gerą supratimą apie skaitmeninės infrastruktūros tinklų struktūrą ir programavimą. Tokių įgūdžių geriausia įgyti realioje valdomoje aplinkoje, kurios švietimo paslaugų teikėjai ir įmonės paprastai negali pasiekti. „CP Factory“ mokymo ir tyrimų platforma – privačiai finansuojama „Festo Didactic“ iniciatyva – reaguoja į šį iššūkį aukštojo mokslo institutams ir įmonėms leisdama pasiekti „Industry 4.0“ technologiją bei programas.

Mokymo platformos pagrindas yra „MPS® Transfer Factory“. Platforma rodo rytojaus gamybą vietiniame valdomame išmaniajame tinkle; ji sukurta siekiant lankstaus įvairių technologijų ir temų mokymo. Šios temos apima infrastruktūros tinklų kūrimą, PLC programavimą, valdymo technologiją, jutiklių technologiją, saugos technologiją, robotiką, montavimą ir vertės srauto analizę bei optimizavimą.

Be to, „Festo Didactic“ siūlo individualių mokymo kursų kartu su „MPS® Transfer Factory“, skirtų ryšiams, robotikai, imitavimui, vaizdų apdorojimui, PLC programavimui, pramonės tinklams, RFID technologijai, gamyklų imitavimui ir trikčių šalinimui.

Tai viena iš kelių privačiai finansuojamų mokymo iniciatyvų, skirtų pažangios gamybos skaitmeninimui; pasaulyje ji yra unikali. Be to, moderniausia mokymo infrastruktūra yra vienintelė tokia Europoje.www.festo-didactic.com


JK ateities programa – gamybos naujovių įgūdžiai, Jungtinė Karalystė

JK ateities programa yra mokymo programų serija, skirta konkrečioms atsirandančioms arba nuolatinėms darbo jėgos tobulėjimo problemoms.

„Gamybos naujovių įgūdžių“ konkurencijos etape verslo ir švietimo sektorių suinteresuotosios šalys buvo pakviestos pateikti pasiūlymus dėl projektų, kuriuose dėmesys sutelkia-mas į įgūdžių tobulinimą siekiant valdyti naujovių procesą ir išnaudoti naujoviškus produktus ar paslaugas kuriant komercinę vertę.

Kiekvienas apdovanotas projektas patikrins įgūdžių tobulinimą darbo vietose, bus taikomos mokymo programos, kuriomis siekiama patenkinti specialius darbo vietų įgūdžių poreikius. Vienas projektas gaus iki 150 000 £ investicijų iš UKCES.

Tai išskirtinė tokio tipo iniciatyva, nes Europoje daugiau nėra iniciatyvų, kurios sutelktų dėmesį į įgūdžių tobulinimą siekiant valdyti naujovių procesą ir išnaudoti naujoviškus gaminius bei paslaugas pažangioje gamyboje.

Tarp organizacijų, pateikusių sėkmingų pasiūlymų, yra pirmaujantis JK gamintojas, darbdavių atstovų institucija ir JK universitetai. Projektai vykdomi Belfaste, Kardife, Glazge, Svonsyje ir Lankasteryje.https://www.gov.uk/government/organisations/uk-commissi-on-for-employment-and-skills

«16»

Be „Education 4.0“, „Industrie 4.0“ nesiseks. Skaitmeninė pramonė priklausys nuo darbuo-tojų skaitmeninių įgūdžių ir tikslinės patirties, todėl skaitmeninė pertvarka priklauso nuo tinkamo švietimo ir mokymo.

Marius Rieger„ZVEI - Zentralverband Elektrotechnik- und Elektronikindustrie e. V.“ švietimo politikos referentas



„Start-up Estonia“

Estijos vyriausybė 2011 m. pabaigoje inicijavo „Start-up Estonia“ – verslo startuolių rėmimo programą didelio augimo srityse, kur svarbus vaidmuo tenka IT. „Start-up Estonia“ yra iniciatyva, palaikanti skaitmeninio verslumo startuolius: padeda vietiniams studentams ir tyrėjams kurti verslo paskatas IT srityje. „Start-up Estonia“ sutelkia mokytojus iš viso pasaulio pasidalyti savo žiniomis su vietiniais verslinin-kais, organizuoja seminarus, atviras paskaitas ir ryšių stiprinimo renginius siekdama prisidėti prie bendradarbiavi-mo ir abipusiai naudingo informacijos bendrinimo.

Iniciatyva siekiama ugdyti rinkos žaidėjų (pvz., naujų spartinimo priemonių finansavimas) gebėjimą pasiūlyti startuoliams mokymą, užuot siūlius tiesioginę steigimo pagalbą (subsidijas).

Iniciatyva buvo tvirtai susijusi su finansavimo organizacijomis nuo 2014 m. Nuo 2016 m. ir šiandien programą valdo „Foundation KredEx“. Iki šios datos ją valdė Estijos plėtros fondas, 2014 m. perėmęs iš „Enterprise Estonia“. Tikimasi, kad „Startup Estonia“ nuo 2020 m. nebereikės ir rinka pati kurs startuolių projektus.http://www.startupestonia.ee

«17»

Naujovės priklauso nuo talento. Komerciš-kai sėkmingoms naujovėms reikia talento ir lyderystės, atitinkančios skaitmeninį amžių: gebėjimo vadovauti ir įkvėpti virtualias bei daugiakultūres komandas, prisitaikyti prie kintančios aplinkos , pasirengimo priimti naujus verslo būdus. Europos Komisijos darbas, susijęs su „e-Leadership“ ir aukštųjų technologijų lyderystės įgūdžiais, yra itin svarbus visoms vyriausybėms , įmonėms, organizacijoms ir as-menims, mėginantiems technologines naujoves paversti galimybėmis.

Bruno LanvinPasaulinių indeksų vykdomasis direktorius, INSEAD, ICANN ir „GovTech“ tarybos narys

Pats laikas pramonei ir administracijai skatinti mąstymą apie švietimą ir taktinių įgūdžių tobulinimą kaip apie verslo sėkmės veiksnį. Organizacijas, kurios nepaiso skaitmeninių įgūdžių būtinybės, ekonomikos skaitmeninimas tiesiog įveiks.

Christian PagelInformacinių technologijų valdymo vadovas / CIO, „ThyssenKrupp Industrial Solutions“


Pasiūlymas Europos aukštųjų technologijų lyderystės įgūdžių darbotvarkei

Mūsų rekomendacijos skirtos padėti užtikrinti, kad Europa ateityje turėtų pakankamai aukštųjų technologijų talentų. Jos pateikiamos pasitarus su specialistais seminaruose, atlikus apklausas ir interviu.

Į tyrimus ir interviu buvo įtraukta daugiau kaip 700 specialistų. Apie 100 specialistų išreiškė norą prisidėti prie darbotvarkės kūrimo ir apie 50 pateikė konkrečių pasiūlymų.

Rekomendacijos ir veiksmai yra skirti Europos sunkumams ir galimybėms ugdant aukštųjų technologijų lyderystės įgūdžius, modernizuojant švietimą ir mokymą bei padedant talentams vadovaujantis šešiais strateginiais prioritetais:

Rekomendacijos suteikia visų lygių veiksmų planą Europai, skirtą pramonei, švietimo ir valstybės įstaigoms bei kitoms suinteresuotosioms šalims ir Europos Sąjungos institucijoms. Jos pateikiamos toliau su pagrindinių veiksmų atlikimo laikotarpiais.

«18»


Pažangi gamyba

Mikroelektronika irnanoelektronika

Pramonės biotechnologijos

Pažangiosmedžiagos

FotonikaNano-

techno-logijos

Pasenusios ITsistemos

Debesųkompiuterija

Didelių duomenų kiekių

analizė

Daiktų internetas

AUKŠTŲJŲ TECHNOLOGIJŲ

LYDERYSTĖS ĮGŪDŽIAI

Mobilieji įrenginiai

Socialinėžiniasklaida

Lyginamosios analizėsir prognoziųstebėjimas

Platforma pagrįstos skaitmeninės paslaugos,

skirtos karjerai ir kt.

Pramonė, švietimasir mokymas

Geresnis koordinavimasir finansavimas

Nacionalinės skaitmeninių ir aukštųjų technologijų

įgūdžių strategijos

Rėmimo ir informuotumo didinimas

Apibrėžtys, klasifikacijos

Rezultatų suvestinė ir indeksas

Matavimas, prognozė

Geriausia pasaulinė praktika

„Universalios parduotuvės“ stebėjimas

LLL universitetas, naujos partnerystės ir rinkos dalyviai

Spartus programos pritaikymas

Europos programinės įrangos universitetai

Mobilumo didinimas

Ekosistemų kūrimas

Darbo jėgos kvalifikacijų suteikimas

Mokymo programos daugiadiscipliniškumas

Ne technikos kursai

Dėstytojų / profesorių įgūdžiai

Atvirkštinis mokymas

Sistemos sąlygų nustatymas

Valstybės atliekamas viešasis naujovių pirkimas

Kvitų sistema ir mokesčių lengvatos

Europos kokybinio šuolio programa

Politinis įsipareigojimas

Nacionalinės konsultavimo įstaigos, skirtos pagrįstai politikai kurti

Skaitmeninių paslaugų ekosistema • Nustatymas • Savęs vertinimas • Karjeros pažanga

Europos rėmimas • Daugiašalė partnerystė • Informuotumo didinimo kampanija • Vaidmenų modeliai ir sėkmės istorijos

1 strateginis prioritetas – stebėjimas, lyginamoji analizė ir prognozavimas

1.1. Apibrėžtys, segmentavimas ir klasifikavimas, susijęs su aukštųjų technologijų ekonomikos lyderystės įgūdžiais

Sudėtingi darbo jėgos įgūdžių pokyčiai vyksta dėl technologijų, pramonės ir verslo raidos bei tendencijų – atsirandančioms naujoms profesijoms reikia naujų įgūdžių.

Europoje ir visame pasaulyje, pramonėje ir versle didėja aukštos kvalifikacijos specialistų bei verslo vadovų paklausa – žmonių, pajėgių vadovauti skaitmeninėms naujovėms ir pramonės pertvarkai, galinčių pasirūpinti, kad startuoliai naudotų skaitmenines ir bazines didelio poveikio technologijas.

Atsirandančios visiškai naujos profesijos lems reikšmingus turimų įgūdžių paklausos pokyčius, kai kurioms profesijoms gresia automatizacija. Reikšmingai pasikeis dabartinės profesijų apibrėžtys ir klasifikacijos.

«19»

Rekomenduojamas veiksmas. 1.1. Įtraukite suinteresuotųjų šalių grupes siekdami toliau tikslinti aukštųjų technologijų lyderystės įgūdžių apibrėžtis, segmentus ir klasifikacijas

Įtraukite suinteresuotųjų šalių grupes norėdami patikslinti aukštųjų technologijų įgūdžių apibrėžtis ir metriką bei įtraukti skaitmeninių ir bazinių didelio poveikio technologijų įgūdžių. Patikslinkite ir iš naujo apibrėžkite IT darbo jėgą bei profesiją atsižvelgdami į technologijų, pramonės ir verslo raidą bei tendencijas. Tas pats taikoma darbuotojų ir lyderių įgūdžiams bazinių didelio poveikio technologijų srityje randantis naujoms darbo vietoms.

Paruoškite klasifikavimo ir gebėjimų sistemas, pvz., ISCO, ESCO ir „e-CF“, sukurkite ES specialistų profilius atitinkama-me CEN IRT įgūdžių seminare.

1.2. Rezultatų suvestinė ir indeksas, nauji matavimų ir kiekybinio įvertinimo būdai

Siekdama įveikti oficialios statistikos apie aukštųjų technologijų lyderystės įgūdžius trūkumą Europos Komisija neseniai ėmėsi iniciatyvos kurti tikrojo laiko metodus remdamasi duomenimis apie laisvas darbo vietas ir didelių duomenų kiekių analize.

Panašūs sunkumai laukia kiekybiškai vertinant aukštųjų technologijų lyderystės darbo jėgą ir paklausos bei pasiūlos matavimą, nes kvalifikuota aukštųjų technologijų lyderių darbo jėga nėra profesinė kategorija – tai įgūdžių iš skirtingų sričių susijungimas, kuris nėra užfiksuojamas statistikoje. Reikia naujų metodikų ir matavimo būdų.

Esant palankiai politinei ir verslo aplinkai bei Europoje ir valstybėse narėse klestint skait-meninei ir aukštųjų technologijų ekosistemai, daugiau investuojant į naujoves ir suteikiant darbo jėgai lyderystės bei svarbių skaitmeninių įgūdžių, Europa turės didelių galimybių tapti pasaulinės ekonomikos lydere bei gaminti didesnės vertės prekes ir teikti paslaugas visam pasauliui.

Werner B. Korte„Empirica GmbH“ direktorius


«20»

Rekomenduojamas veiksmas. 1.2. Reguliariai atnaujinkite aukštųjų technologijų lyderystės rezultatų suvestinę ir indeksą

Tai turėtų peržengti „skaitmenines“ ribas, kad būtų vis labiau įtraukiamos bazinės didelio poveikio technologijos, ypač Europos pranašumų sritys: fotonika, nanoelektronika ir robotika. Kurkite susijusias rezultatų suvestines ir Europos bei didesnės apimties indeksą, įtraukite susijusias suinteresuotąsias šalis bei reguliariai praneškite rezultatus. Ši veikla turėtų būti pagrįsta šioje srityje jau vykdoma veikla įskaitant Europos Komisijos veiklą, susijusią su skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksu (DESI).

Rekomenduojamas veiksmas. 1.3. Kurkite patikimas darbo jėgos paklausos ir pasiūlos matavimo bei kiekybinio įvertinimo metodikas, prognozuokite aukštųjų technologijų lyderystės įgūdžius

Kurkite tvirtas ir patikimas metodikas, indikatorius, algorit-mus, apimančius visą aukštųjų technologijų lyderystės įgūdžių spektrą, prognozuokite darbo jėgos skaičius, (perteklinę) paklausą ir pasiūlą įskaitant bei remiantis duomenimis apie laisvas darbo vietas. Pateikite patikimus vertinimus ir duome-nis pagal darbuotojų kategoriją ir grupę, skirstomus pagal įgūdžių lygius ir rinkinius – tai leis išsamiai analizuoti ir identifikuoti darbo jėgos struktūrinius pokyčius. >>

„EuroCIO“ pertvarkė kai kuriuos savo kursus, kad geriau atitiktų pramonės reikalavimus. Visi kursai šiandien yra trumpesni, kartais juos sudaro nuo devynių iki trijų modulių; paprastai kursas trunka tik vieną semestrą, kad tiktų įmonių perkvalifikavimo programoms.

Jean-Marc GuiolŽmogiškųjų išteklių operacijos ir „EuroCIO“ – Europos CIO asociacija

Rekomenduojame teikti pirmumą „gebėjimų telkiniams“, o ne profesijoms, kurti į ateitį orientuotus metodus siekiant apibrėžti gebėjimų ir įgūdžių rinkinius. Rezultatus susiekite su įmonių žmogiškųjų išteklių skyriais ir naudokite mokydami, kai siekiama aukštesnio vadovavimo ir profesinio mokymo lygio. Esami rezultatai skirstomi ir pagal lytį, jei įmanoma. Siekite bendradarbiauti su internetine laisvų darbo vietų duomenų rinka.

1.3. Tarpusavio mokymasis iš geriausios pasaulio praktikos

Geriausios praktikos identifikavimas skatina mokytis iš patirties, siūlo būdų, kurie gali būti naudingi kuriant, vertinant ir tikslinant strategijas bei programas.

Rekomenduojami veiksmai. 1.4. Kurkite internetinę geriausios praktikos platformą, skirta savitarpio mokymuisi

Kurkite ir reguliariai naujinkite geriausios praktikos tarpusavio mokymosi internetinę platformą, kad įgytumėte aukštųjų technologijų įgūdžių ir būtų ugdomi talentai. Ji turi būti susieta su pažadais, pvz., suinteresuotųjų šalių duotais Skaitmeninių įgūdžių ir darbo vietų koalicijai, pradėjusiai dirbti 2016 m. gruodžio mėn.

Užtikrinkite gerą sklaidą Europos pramonėje, taip pat – socia-liniams partneriams, švietimo ir mokymo organizacijoms bei atitinkamiems ES valstybių narių politikos kūrėjams. Platfor-ma turi būti pasiekiama susijusioms asociacijoms, kad pateiktų ją savo nariams ir netgi sprendimų priėmėjams, dirbantiems įmonėse bei organizacijose.

Glaudžiai įtraukite Europos institucijas ir jų ryšių kanalus bei publikavimo formatus, įskaitant CEDEFOP, „Eurostat“ „Skills Panorama“ ir „Statistics in Focus“.

14. http://eskills-lead.eu; „e-Leadership“ įgūdžiai MVĮ: Europos rekomendacijos ir kokybės ženklai, skirti naujoms mokymo programoms, ugdančioms „e-Leadership“ įgūdžius: http://eskills-guide.eu


1.4. Europos „universali parduotuvė“, skirta aukštųjų technologijų talentams stebėti ir analizuoti

Jau yra skaitmeninio raštingumo duomenų, „e-skills“, „e-leadership“ ir KET įgūdžių iš ankstesnio darbo, atlikto per paskutinį dešimtmetį ir apimančio Europos bei nacionalinius paklausos ir pasiūlos skaičius bei prognozes. Aukštųjų technologijų lyderystės įgūdžiai, kuriems pateikėme pirmųjų kiekybinių įvertinimų bei skaičiavimų, turi būti įtraukti ir viešai pasiekiami.

Šios informacijos „universali parduotuvė“ galėtų suteikti išplėstinę laiko sekos analizę ir stebėjimą bei palyginimą, kuris suteiktų suinteresuotosioms šalims bei sprendimų priėmėjams tvirtą pagrindą priimant sprendimus.

«21»

KNVI, Karališkoji Olandijos informacinių technologijų specialistų asociacija, pritaria Eu-ropos Komisijos iniciatyvoms, pabrėžiančioms „e-leadership“, rodančią IT išmanymo svarbą visuose lygmenyse – tai pagrindinis tvaraus ekonomikos augimo Europoje elementas.

Klaas BrongersKonsultavimo įstaiga, KNVI (Nyderlandų nacionalinė informatikos specialistų asociacija)

15. Skaitmeninių įgūdžių ir darbo vietų koalicija: https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/digital-skills-jobs-coalition

Rekomenduojamas veiksmas. 1.5. Įdiegti aukštųjų technologijų talentų stebėjimo mechanizmą

Reguliariai atnaujinkite aukštųjų technologijų darbo jėgos raidos duomenų pateiktis, skaitmeninių ir bazinių didelio poveikio technologijų įgūdžių paklausos ir pasiūlos skaičius, taip pat – lyderystės įgūdžius ir reguliariai pateikite progno-zes, skirtas ES ir atskiroms valstybėms narėms. Nustatykite ir naudokite stebėjimo mechanizmą kaip tokių duomenų „universalią parduotuvę“, kad palaikytumėte įrodymais pagrįstos politikos kūrimą. Rekomenduojama naudoti išbandytus ir patikrintus kūrimo bei reguliaraus duomenų naujinimo metodus, pvz., naudojamus nepertraukiamai naujinant skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI).

2 strateginis prioritetas – pramonė, švietimas ir mokymas

2.1. Mokymosi visą gyvenimą universitetai, naujos partnerystės ir rinkos dalyviai

Esant dabartiniam inovacijų tempui ir trumpalaikiams tendencijų ciklams, greitis yra labai svarbus. Švietimas turi greitai reaguoti į rinkos poreikius, švietimo ir mokymo programos turi būti pritaikytos bei nereikalauti labai daug laiko iš tikslinių vadovų grupių. Pavyzdžiui, „EuroCIO“ sutrumpino savo vadovų švietimo programas atsižvelgdama į poreikius.

Universitetai ir verslo mokyklos taip pat turi pritaikyti savo mokymo programas arba pamatys, kaip jų rinkos dalį perima privatus sektorius. Pavyzdžiai apima verslo mokyklas, pvz., Madrido ISDI arba Naujojo Bulgarijos universiteto siūlomus kursus. IT tiekėjų pramonės sertifikatai galėtų būti toliau tobulinami, kad taptų naujovių lyderystės mokymo ir sertifikavimo programomis.


Įvairovė turi būti būdinga visiems veiksmams, priklausanti-ems „Pramonei, švietimui ir mokymui“. „Aukštųjų technologijų lyderystės“ tema tinkama ir moterų vaidmenims pramonėje, nes dėmesys sutelkiamas ne tik į technologiją; pastarasis dalykas moteris dažnai atbaido.

Žmogiškųjų išteklių ir karjeros paslaugos turi prisitaikyti prie pasaulio darbo rinkų pobūdžio ir horizontaliųjų įgūdžių poreikio. Nauji švietimo veikėjai, pvz., Prancūzijos „Ecole 42“, esamoms sistemoms suteikia vertės. Skaitmeninių technologijų mokymo katalogo išplėtimas netradicinėmis mokymo programomis gali padėti patenkinti paklausą, o konkrečios trumpesnės programos, ypač asmeninio mokymo, pasiūlo įdomių modelių universitetams ir verslo mokykloms.

«22»

Naujai atsirandančių skaitmeninių įgūdžių ir „e-leadership“ žinių tempas reikalauja, kad švietimo sistemų kursai būtų nuolat atnaujin-ami, aktualūs ir atitiktų pramonės poreikius. Kursų kūrimo bendradarbiavimo metodai turėtų įtraukti tyrėjus ir pramonės specialistus , kursai turi būti elektroniniai ir lankstūs, kad studijas būtų galima derinti su darbu.

Olle VogelProgramos koordinatorius, „KK Stiftelsen“ (žinių fondas), Stokholmas

Rekomenduojamas veiksmas. 2.1. Universitetai ir verslo mokyklos tampa mokymosi visą gyvenimą institucijomis, sukuriamos naujos (pramonės) partnerystės, pasirodo naujų rinkos dalyvių

Technikos universitetai ir verslo mokyklos turi būti aktyvesni ugdant pramonės talentus, mokymo programas geriau pritaikyti atsirandantiems įgūdžių poreikiams, turi laimėti pripažinimą kaip mokymo paslaugų teikėjai pramonės specialistams ir vadovams. MVĮ mokymo programos tobulinimas turėtų būti pagrįstas gyvybinga smulkių naujovių metodika. Tradicinis karjeros krioklio modelis nesuderinamas su sparčiu įgūdžių poreikių pokyčiu šiuolaikiniame verslo pasaulyje.

Pirmaujantys universitetai ir verslo mokyklos pradėjo siūlyti mišrių praktikos, technikos ir strateginių kursų, atitinkančių MVĮ poreikius. Konkretūs aukštųjų technologijų lyderystės kursai, klausomi tinkamu metu (kaip „piliulės“ arba „užkandžiai“), gali padėti sukurti ateities aukštųjų technologijų lyderius bei nacionalinę programinės įrangos pramonę valstybėse narėse.

Rekomenduojamas veiksmas. 2.2. Rekomendacija dėl greito mokymo programos pritaikymo ir tobulinimo

Europos standartizacijos komitetas (CEN) turi padėti kurti standartizuotus įrankius ir rekomendacijas, kad būtų galima greitai kurti ir pritaikyti aukštųjų technologijų lyderystės įgūdžių programą remiantis patirtimi, pvz., „mokymo progra-mos profilio“ metodas, taikomas pramonėje kuriant „e-leader-ship“ įgūdžių mokymo programą, įskaitant spartų ir lengvą sertifikavimą arba ženklelius, kad padidėtų prieinamumas mokymo paslaugų teikėjams ir pramonės klientams. Naują Europos Komisijos iniciatyvą, sutelkiančią dėmesį į mokymo programų kūrimo rekomendacijas, skirtas KET įgūdžiams, planuojama pradėti įgyvendinti 2017 m. antroje pusėje.


«23»

2.2. „Europos programinės įrangos universitetai“ švietimui, mokymui ir tyrimams, susijusiems su programinės įrangos naujovėmis

Skaitmeninė pertvarka reikalauja programinę įrangą puikiai išmanančių lyderių, naujų verslo modelių ir išmanių pramonės specializacijos ekosistemų. 2011 m. žymiu straipsniu „Why Software Is Eating the World“ (Kodėl programinė įranga ėda pasaulį) Marcas Andreessenas įspėjo, kad „kiekviena įmonė turi tapti programinės įrangos įmone“.

Kai programinės įrangos platformų įmonės yra (skaitmeninės) ateities verslo aplinkos prototipai, tradicinė universitetų struktūra pasiūlo nedaug erdvės naujiems metodams, kurie reikalingi švietimui, mokymui ir tyrimui, susijusiam su programine įranga. Programinė įranga Europoje turi tapti svarbiu prioritetu.

Programine įranga pagrįstos naujovės turėtų būti aktyviau skatinamos kartu su verslo kūrimo ir plėtros metodais, kad sprendimų priėmėjai atpažintų esminį programinės įrangos bei kitų atsirandančių naujovių vaidmenį naujovėms ir verslo sėkmei. Šiuo metu tiesiog nepakanka specialistų, turinčių reikalingų lyderystės įgūdžių, bei susijusio keleto disciplinų mokymo.

Esminis įgyvendinimo greičio aspektas negali būti užtikrintas taikant senus programinės įrangos kūrimo principus, jį reikia pakeisti nauju bei spartesniu prototipų kūrimu bei steigti verslą naudojant prototipus kartu laipsniškai tobulinant programinę įrangą. Keletas ekspertų pabrėžė, kad programinė įranga turi būti matoma kaip nauja „žaliava“ norint kurti pramonę ir verslą; Europoje būtina pasiekti tokį supratimą. Universitetai ir verslo mokyklos turi pakeisti savo požiūrį į mokymą ir mokymąsi, turi tapti atviresni interakty-viam mokymui su klientais ir tiekėjais. Kad galėtume tinkamai reaguoti ir pereiti nuo programinės įrangos „naudojimo“ prie „kūrimo“, Europoje reikia daug glaudesnių ryšių ir tyrimų, projektavimo bei gamybos bendradarbiavimo, Europos strateginės „programinės įrangos darbotvarkės“.

Rekomenduojamas veiksmas. 2.3. Europos programinės įrangos universitetai ir švietimo, mokymo bei tyrimų programos, susijusios su programinės įrangos naujovėmis

Numatyti „Programinės įrangos universiteto“ steigimą kiekvienoje Europos šalyje, remiantis nauja Kopenhagos IT universiteto (ITU) patirtimi.

Skatinti pramonės-universitetų raidą ir bendradarbiavimą, pvz., Švedijos PROMPT (programinės įrangos kūrimo meistras) siekia padidinti programinės įrangos gebėjimus ir inovatyvumą pramonėje pasitelkiant pritaikytus švietimo ir mokymo pasiūlymus, kuriamus bendradarbiaujant su įmonėmis, kurioms tokių gebėjimų reikia. ES ekonomikai svarbi ir programinė įranga, ir aparatinė įranga – jų derinys labai svarbus kuriant programas. Vyriausybės turi skatinti institucijas, į daugiadisciplines programas, sukurtas bendradarbiaujant su pramone ir derinant programinės įrangos bei inžinerijos įgūdžius su verslo ir skaitmeninės lyderystės gebėjimais, pritraukti daug gabių studentų. Veikiantis pavyzdys yra Švedijos žinių fondo programa „Patirtis naujovėms“ (per kurią PROMPT gauna finansavimą).

Pažangūs gamintojai turi neatsilikti nuo skaitmenizacijos, kuri yra daugiau evoliucinė nei revoliucinė. Vienas šios pertvarkos elemen-tas yra investavimas į mišrius įgūdžius – IT duomenų analizė turi susijungti su gamybos technologijomis.

Emir DemircanES viešųjų reikalų vadovas CECIMO


Rekomenduojami veiksmai. 2.4. Stiprinti įvairius mobilumo tipus naudojant pažangias technologijas ir už technologijų ribų (Ateities) aukštųjų technologijų lyderiai turi įgyti įvairios darbo patirties, kartu ugdyti techninius, verslo ir strateginius įgūdžius; šį poreikį gali patenkinti mobilumo planai.

Technikos universitetai ir kitos profesinio bei aukštojo mokslo, taip pat vadovų švietimo ir mokymo institucijos turėtų kurti ir įgyvendinti mobilumo planus.

>> tarp skaitmeninių ir bazinių didelio poveikio technologijų („išmaniosios“ komandos sudėtis);>> kartu su KET / pažangios gamybos vertės kūrimo grandine (tyrimų ir gamybos integravimas vienoje vietoje arba naujovių vadovai, sekantys naujoves pagal visus TRL) (AMT);>> tarp KET / AMT ir taikymo sričių (partnerystė su įmonėmis iš taikymo srities arba glaudus ryšys su galutiniais naudotojais);>> tarp mokslo įstaigų ir pramonės (atvirų ekosistemų kūrimas, kur pramonė ir mokslo įstaigos kartu vykdo projektus).

2.3. Ekosistemų kūrimas

Aukščiausias naujovių lygis reikalauja ekosistemų, skatinančių pagrindinių dalyvių ryšius skirtinguose vertės kūrimo grandinės – pramonės, tyrimų, švietimo ir mokymo – etapuo-se, reikalingos techninės ir ne techninės žinios. Kad ekosiste-mas būtų galima atkartoti ir jos būtų plačiai pritaikytos Europoje, jos turi būti lengvai suprantamos ir įgyvendinamos.

Rekomenduojami veiksmai. 2.5. Ekosistemų kūrimas

Ištyrinėkite skaitmeninių naujovių centrus ir kompetencijos centrus, aktyviai dirbančius su pažangiomis technologijomis, norėdami Europos šalyse sukurti ekosistemas naujovių centrų ir pagrindinių centrų pavidalu, taip skatindami vietinius pranašumus, pvz., telekomunikacijas Šiaurės šalyse, finansus JK, švietimą Suomijoje arba automobilių gamybą Vokietijoje. Jie turėtų būti atviri naujiems rinkos veikėjams ir kitiems regionams.

2.4. Darbo jėgos kvalifikacijų suteikimas

Darbo jėgos kvalifikacijų suteikimas yra susijęs su asmenų apdovanojimu pripažįstamais patikrinamais rodikliais, rodančiais kvalifikaciją bei padedančiais įvertinti pasiruošimą užimti darbo vietą. Kvalifikacijos vertina žinias, įgūdžius ir gebėjimus, taikomus darbo našumui.

«24»

Per ateinančius 10 metų statybų pramonė patirs žaliąją revoliuciją – architektai turės tapti naujovių lyderiais, galinčiais vadovauti integruotiems projektavimo procesams.

Barbara WideraArchitektūros doktorantė, Vroclavo mokslo ir technologijų universitetas

Skaitmeninei pertvarkai reikia lyderių, turinčių puikių gebėjimų technikos, programinės įran-gos, verslo modelių ir skaitmeninių ekosistemų srityse.

Prof. dr. h.c. Manfred Broy„Zentrum Digitalisierung“ (skaitmeninimo centras), Bavarija (Vokietija)


Įvairios darbo jėgos kvalifikacijų suteikimo iniciatyvos, skirtos būsimiems darbuotojams ir darbdaviams, padeda jiems susitikti, suteikia aiškumo ir supratimo bei kokybės standartų.Jos apima skaitmeninį ženklinimą, kuris ypač svarbus kaip patvirtintas kvalifikacijos, įgūdžių, kokybės arba interesų, įgytų daugelyje mokymo aplinkų, indikatorius.

Rekomenduojami veiksmai. 2.6. Darbo jėgos kvalifikacijų suteikimas

Aukštojo mokslo ir vadovų švietimo bei mokymo institucijos turėtų dirbti su pramonės asociacijomis siekdamos sukurti darbo jėgos kvalifikacijų alternatyvų standartus ir kokybės ženklinimo formatus specialiesiems bei trumpalaikiams kursams. Būtinas geresnis oficialaus sertifikavimo bei kitokių darbo jėgos kvalifikacijų suteikimo formų, pvz., skaitmeninio ženklinimo ir mikroįgaliojimų, bendro egzistavimo balansas bei supratimas. Padės darbo modelių, skaidrumo, nuoseklių standartų ir matomumo galimiems darbuotojams bei darbdaviams kūrimas.

2.5. Techninio daugiadiscipliniškumo įtraukimas į mokymo programą

Dabartinė švietimo sistema labiau ruošia absolventus, susitelkusius į vieną discipliną – mechaniką, elektrotechniką arba sistemų inžineriją – o pramonei dažnai reikia žmonių, kurie vienu metu mokytųsi keleto disciplinų ir galėtų dirbti srityse, kuriose reikia įvairių žinių, pvz., mechatronikoje. Šis daugiadiscipliniškumas turėtų tapti mokymo programų, skirtų vidutinės ir aukštos kvalifikacijos darbuotojams, pagrindu.

Rekomenduojami veiksmai. 2.7. Techninio daugiadiscipliniškumo įtraukimas į mokymo programą

Aukštojo mokslo ir vadovų švietimo bei mokymo institucijos turėtų didinti daugiadiscipliniškumą, vienu metu mokyti studentus įvairių disciplinų, kad jie galėtų dirbti tų disciplinų „sankryžose“, pvz., mechatronikos srityje.

2.6. Ne techninių kursų įtraukimas į techninę mokymo programą

Tai techninių ir ne techninių įgūdžių derinys, padedantis žmonėms transformuoti skaitmeninių ir bazinių didelio poveikio technologijų gebėjimus, parodyti lankstumą ir gebėjimą spręsti sudėtingas problemas. Sėkmingai operacijai reikia gebėjimų, peržengiančių technikos sritį, apimančių daug ne techninių ir susikertančių sričių, įskaitant kokybę, riziką ir saugą, vadovavimą ir verslumą, bendravimą, su naujovėmis susijusius gebėjimus ir emocinio intelekto įgūdžius.

Švietimo įstaigos turėtų pasiūlyti specialių modulių, kad technikos studentai susipažintų su ne techniniais klausimais. Vienas iš perspektyvių požiūrių yra technikos ir ne technikos studentų įtraukimas į bendras projektų komandas, kuriose reikalinga daugiadisciplinė patirtis. Neskaitant verslo mokyklų vaidmens siūlant ne techninius kursus, galima pabandyti įtraukti smulkias konsultavimo įmones arba MVĮ, kad technikos studentams pasiūlytų ne techninių kursų. Be to, technikos universitetai patys gali siūlyti technikos ir ne technikos kursus. Verslo mokyklos gali pasiūlyti (pasirinkti-nai) ir technikos kursų, padedančių ne technikos studentams suprasti technologijų galimybes ir kartu atsirandančias verslo galimybes.

«25»

Aukštųjų technologijų lyderystės mokymo pro-grama gali susieti pramonę ir švietimą valdymo ir strateginiame lygyje, kad būtų pasinaudota skaitmenine ekonomika. ES turėtų suformuoti aukštųjų technologijų autoritetų grupę, kad ES šalims būtų padedama siekti šio bendrosios rinkos tikslo.

Carm CachiaGeneralinis direktorius / vadovas koordinatori-us, „eSkills Malta Foundation“


«26»

Rekomenduojami veiksmai. 2.8. Ne techninių kursų įtraukimas į techninę mokymo programą

Aukštojo mokslo ir vadovų švietimo bei mokymo institucijos turi užtikrinti, kad techninėje mokymo programoje būtų ne technikos kursų, susijusių su kokybe, rizika ir sauga, valdymu ir verslumu, bendravimu, su naujovėmis susijusiais gebėjimais bei emocinio intelekto įgūdžiais. Turėtų būti remiamos ir skatinamos skirtingų funkcijų iniciatyvos.

2.7. Dėstytojų / profesorių įgūdžių atnaujinimas

Norint užtikrinti, kad švietimas neatsiliktų nuo pramonės raidos, reikia nuolat atnaujinti dėstytojų įgūdžius. Dviejų krypčių mainai tarp pramonės ir auditorijos gali suteikti naujausios raidos įžvalgų.

Rekomenduojami veiksmai. 2.9. Dėstytojų / profesorių įgūdžių atnaujinimas

Aukštojo mokslo ir vadovų švietimo bei mokymo institucijos turi užtikrinti gerą švietimo programų suderinamumą su pramonės poreikiais: švietimo darbuotojai turi lankyti įmones, kad susipažintų su naujausia raida, reguliariai kviesti įmonių vadovus ir geriausius specialistus dėstyti auditorijoje, kad išaugtų švietimo (praktinė) svarba.

2.8. Atvirkštinis mokymas

Vykstant skaitmenizacijai žinios dažnai yra organizacijos hierarchijos apačioje. „Atvirkštinis mokymas“, kai senesni darbuotojai suvedami su naujais, kad vieni kitus mokytų, gali suteikti naujų mąstymo būdų, ypač versle, kuris stipriai priklausomas nuo technologijų.

Rekomenduojami veiksmai. 2.10. Sukurti atvirkštinio mokymo programas ir priemones

Įmonės turėtų suteikti galimybę vadovams mokytis iš jaunimo technologijų, socialinės žiniasklaidos ir dabartinių tendencijų, turi būti skatinamas vienodo rango dalyvių mokymasis.

3 strateginis prioritetas – platforma pagrįstos skaitmeninės paslaugos, skirtos karjerai ir įdarbinimui

3.1. Platforma pagrįstos skaitmeninės paslaugos, palaikančios nustatymą ir savęs vertinimą

Asmeninės karjeros planavimas ir darbdavių taikomi įdarbinimo bei įvertinimo procesai gali gauti naudos iš skaitmeninių paslaugų, kurios palaiko asmeninių įgūdžių ir gebėjimų nustatymą bei savęs įvertinimą. Tačiau šios paslaugos dabar nėra plačiai paplitusios ir mažai žinomos tiems, kam jų reikia.

Aukštųjų technologijų ekonomikai reikia naujos kartos lyderių, galinčių atrasti, sukurti ir aptarnauti naujas rinkas. Pertvarkyta mokymo programa turi skatinti būtiną daugiadiscipli-niškumą ir verslo mobilumą.

Dr. Kristina DervojedaNaujovių ir plėtros vyr. vadovė, PwC


Rekomenduojami veiksmai. 3.1. Platforma pagrįsta skaitmeninių paslaugų ekosistema, palaikanti nustatymą ir savęs vertinimą Remkite patikrintos kokybės nustatymo ir savęs įvertinimo (įdarbinant) paslaugų internetinės saugyklos kūrimą, taip pat – įvertinimo ir karjeros pažangos procesus. Turėtų būti atsižvelgiama į asmenų tobulėjimo galimybes ir sertifikatus. Internetinė įrankių ekosistema, nuolat patikslinama atsižvelgiant į klientų atsiliepimus, pateikiamus „universalioje parduotuvėje“, gali padėti suderinti nacionalines sistemas su visos Europos iniciatyvomis.

Dalyvaujančios platformos ir įrankiai turėtų naudoti Europos standartus, pvz., ESCO16, ir Europos el. kompetencijos sistemą (e-CF); jie turėtų būti atskiriami pagal prekės ženklo pavidalo šūkį „e-CF inside“ arba „powered by e-CF“. Platfor-mos turi likti atviros, kad išliktų bendradarbiavimo dvasia kaip Vikipedijoje – bendruomenė galėtų toliau tobulinti ir prižiūrėti esant tik nedidelei kontroliuojančiai organizacijai.

«27»

Europos informatikos specialistų draugijų tary-ba (CEPIS) ir IT profesionalumo Europoje (ITPE) iniciatyva siekiama paskatinti IT specialistus Europoje, kad būtų išnaudoti skaitmeninės revoliucijos pranašumai. Vykstanti Europos el. kompetencijos sistemos plėtra, apimanti „e-Leadership“ įgūdžių reikalavimus, labai svarbi siekiant pašalinti skaitmeninių įgūdžių trūkumą Europoje bei paruošti darbo jėgos, turinčios įgūdžių bei gebėjimų, kurių darbda-viams reikės rytoj.

Fiona FanningGeneralinė sekretorė, CEPIS – Europos informatikos specialistų draugijų taryba

4 strateginis prioritetas – geresnis koordinavimas ir finansavimas

4.1. Daugiau informacijos ir strategiškesnis turimo finansavimo naudojimas

Ekspertai argumentuoja, kad sprendimų priėmėjai visuose Europos lygiuose (visos Europos ir šalių) nėra nustatę politikos ir finansavimo sistemos sąlygų įgūdžių bei talentų srityje tam, kad Europos pramonė ir verslas būtų inovatyvesni bei konkurencingesni.

Rekomenduojami veiksmai. 4.1. Sistemos sąlygų nustatymas ir naujų finansavimo planų kūrimas siekiant palaikyti skaitmeninę revoliuciją ir pramonės modernizaciją

Politikos formuotojai turi geriau suprasti aukštųjų technologijų ekonomiką ir visuomenę, kad Europa galėtų paspartinti naujoves. Esminės naujovės dažnai atkeliauja iš kūrybingų pašaliečių, neturinčių darbo organizacijoje patirties ir finansinio stabilumo, todėl maži trumpalaikiai fondai galėtų padėti šiai nepastoviai bendruomenei kurti koncepcijų ir verslo modelius, kurie pritrauktų rizikos kapitalą arba kitokį finansavimą ir būtų galima vystytis toliau.

Europos socialinis fondas (ESF) siūlo finansavimo galimybių daugelyje su įgūdžiais susijusių sričių, o atsakingi už lėšų paskirstymą (per valstybių narių veiksmų programas) turi geriau suprasti susijusias problemas ir ateities reikalavimus, jei ketina skirti tam dėmesio savo planuose.

„Erasmus+“ programa palaiko veiksmus švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse 2014–2020 m. laikotarpiu – finansuo-ja žinių ir siauros srities įgūdžių aljansus, o 2017 m. šešiuose sektoriuose bus išbandytas naujas „Sektorių bendradarbiavi-mo įgūdžių srityje projektas“. Veikla turėtų būti reikšmingai išplėsta į kitus sektorius, kad Europoje neliktų aukštųjų technologijų įgūdžių trūkumo.


16. ESCO – Europos įgūdžiai, gebėjimai, kvalifikacijos ir profesijos: https://ec.europa.eu/esco/portal/home? resetLanguage=true&newLanguage=en; e-CF: http://www.ecompetences.eu/

«28»

4.2. Valstybės atliekamas viešasis naujovių pirkimas Startuoliai, pradedantieji verslininkai ir augančios įmonės šiandien gali tikėtis pagalbos tik verslo inkubatoriuose ir iš spartinimo priemonių, nepaisant jų svarbaus vaidmens kuriant naujoves. Jie turi galimybę gauti finansavimą iš Europos Komisijos tyrimų ir naujovių programų naudodami MVĮ priemonę ir „Trumpo kelio į naujoves“ (FTI) bandomąjį projektą, kuris yra svarbi „Horizontas 2020“ priemonė, remianti naujovių veiklą rinkoje. Šių programų paklausa viršija galimybes. Finansų užtikrinimas naujų įmonių „verslo modelio įrodymo etape“ ir „augimo etape“ Europos šalyse yra problema.

Europoje daug mažiau nei JAV išvystytas valstybės atlieka-mas viešasis naujovių pirkimas, galintis aktyviai formuoti ir kurti rinkas; taip valstybė gali imtis aktyvaus vaidmens ir paremti ilgalaikes ekonomikos augimui svarbias naujoves. Savo knygoje „The entrepreneurial state. Debunking public vs. private sector myths“ (Versli valstybė. Viešojo ir privataus sektorių mitų paneigimas), išleistoje 2015 m., Mariana Mazzucato atskleidžia, kad kiekviena technologija, dėl kurios „iPhone“ tampa toks išmanus, buvo finansuojama valstybės naudojant tokius planus: internetas, GPS, jutiklinis ekranas ir balsu suaktyvinama „Siri“.

Rekomenduojami veiksmai. 4.2. Valstybės atliekamas viešasis naujovių pirkimas

Europos Komisija aktyviai ėmėsi viešųjų pirkimų, tačiau ES valstybės narės taip pat turi tapti aktyvios ir intensyviau veikti valstybei atliekant viešuosius naujovių pirkimus bei aktyviai formuoti ir kurti rinkas; tada vyriausybė galės aktyviai remti ilgalaikes naujoves, reikalingas ekonomikos augimui, bei inovatyvius startuolius ir MVĮ.

Valstybės narės gali pasirinktinai remti investicijų įmones, veikiančias pradinio kapitalo etape, kad būtų sukurtas tvarus ekonomikos modelis, bei finansuoti naujų prototipų įsigijimą taikant pasiūlymų pateikimo procesą, pvz., kaip JAV DARPA modelis, atviras visiems pareiškėjams. DoD, NASA ir kitos valstybės įstaigos įsipareigoja nustatytą savo išorinio biudžeto dalį skirti inovatyviems startuoliams ir MVĮ.

4.3. Asmenų skatinimas

Patys žmonės dirbdami yra atsakingi už savo įgūdžių tobulinimą, todėl finansavimas galėtų būti skiriamas asme-nims, kad paskatintų siekti mokslo, pvz., naudojant kvitų sistemas arba mokesčių lengvatas privatiems asmenims bei darbdaviams.

Rekomenduojami veiksmai. 4.3. Kvitų sistemų rėmimas ir mokesčių lengvatos privatiems asmenims bei įmonėms siekiant skatinti mokymąsi bet kuriame gyvenimo etape

Finansiniai ir fiskaliniai stimulai, skirti aukštųjų technologijų lyderystės įgūdžiams Europoje, turi būti įvertinti ir iš naujo sutelkti atsižvelgiant į naujus ir išbandytus metodus, kad asmenys gautų finansavimą ir įgytų tokių įgūdžių mokyda-miesi bet kuriame gyvenimo etape. Tipiniai pavyzdžiai: mokymosi kvitai arba ILA (asmeninės mokymosi paskyros). Šių tipų finansinė pagalba mokymuisi gali būti siūloma siekiant sumažinti bendrą mokymosi kainą, gali būti skiriama privatiems asmenims ir MVĮ.


4.4. Europos kokybinis šuolis siekiant pasaulinio pripažinimo aukštųjų technologijų lyderystės švietimo ir mokymo srityje

Europai trūksta ne tik aukštųjų technologijų specialistų – trūksta naujovių lyderių, gerai išmanančių technologijas, valdymo ir lyderystės meistriškumo. Jungtinės universitetų / pramonės mokymo programos, pvz., Vokietijoje inicijuota „Software Campus“, turi būti išplėstos ir įgyvendinamos visoje Europoje. 2016 m. lapkritį ekspertai ir politikos formuotojai Vokietijoje vykusiame IT suvažiavime paragino imtis bendrų didelės apimties iniciatyvų, įtraukiant pramonės, švietimo ir mokymo institucijas bei politikos formuotojus.

Rekomenduojami veiksmai. 4.4. Europos kokybinis šuolis – jungtinė pramonės / universitetų naujovių lyderystės įgūdžių švietimo ir mokymo programa

Europos Komisija turi inicijuoti ir suteikti finansavimą Europos jungtinei universitetų bei pramonės mokymo programai, turi būti siekiama tarptautinio pripažinimo kuriant didesnį aukštųjų technologijų ir naujovių lyderių banką, palyginamą su kitomis ambicingomis programomis, pvz., „Airbus“ arba CERN. Kuriant ir įgyvendinant tokias jungtines pramonės / universitetų naujoves reikėtų naudotis Europos inovacijų ir technologijų instituto (EIT) patirtimi; jis buvo įsteigtas 2008 m. siekiant paskatinti naujoves ir verslumą visoje Europoje bei įveikti didžiausius iššūkius.

5 strateginis prioritetas – nacionalinės skaitmeninių ir aukštųjų technologijų įgūdžių strategijos

5.1. Ilgalaikės politikos įsipareigojimas ir konkretūs veiksmų planai

Europoje yra didelių nacionalinės politikos ir iniciatyvų, susijusių su aukštųjų technologijų įgūdžiais, reikalingais aukštųjų technologijų ekonomikai, skirtumų. Pavyzdžiui, praeityje „e-skills“ politikos veikla buvo pagrįsta duomenimis iš 2000 ir 2013 m. iliustruotų patobulinimų, tačiau buvo atskleisti ir reikšmingi šalių skirtumai.

Vyriausybės turi prisiimti ilgalaikį įsipareigojimą ugdyti ir pritaikyti aukštųjų technologijų bei lyderystės įgūdžius, kurie labai svarbūs visų valstybių narių ateičiai.

«29»

Skaitmeninė lyderystė yra galimybė naudoti naujus metodus ir priemones, norint pertvar-kyti įmonę pagal skaitmeninės organizacijos principus. Sistemingas šių bendrų ir individualių įgūdžių puoselėjimas yra labai svarbus Europos augimui. Būtinas bendras ES ir valstybių narių veiksmų planas, kuo greičiau reikia sutelkti stambius verslo dalyvius.

Dr. Dirk WerthValdymo ir mokslo direktorius, AWS skaitmeninių produktų ir procesų institutas

Europai reikia žmonių, kurie galėtų sėkmingai planuoti ir vadovauti mūsų įmonių ir viešųjų paslaugų skaitmeninei pertvarkai bei išnaudoti bazinių didelio poveikio technologijų galimybes. Kad tai įvyktų, turime pritraukti įvairaus skait-meninių technologijų talento. Skaitmenizacija pakeičia europiečių gyvenimą ir darbą; mums reikia daugiau puikių lyderių, kad pertvarka būtų sėkminga.

John Higgins CBEGeneralinis direktorius, DIGITALEUROPE


5.2. Nacionalinės konsultavimo įstaigos, skirtos pagrįstai politikai

Jeigu šalių vyriausybės ir susijusios institucijos aktyviai skatins naujoves, konkurencingumą ir augimą, joms reikės informaci-jos bei patarimų, kad suprastų aukštųjų technologijų ekono-mikos naujovių lyderystės ir įgūdžių poreikių pokyčius. Konsultavimo įstaigos gali suteikti šią paslaugą kartu su valstybinėmis konsultavimo organizacijomis ir pakonsultuoti dėl ekonomikos įvykių, socialinės paramos, švietimo arba mokslo.

Rekomenduojami veiksmai. 5.2: Investuoti į šalies konsul-tavimo įstaigas, kad būtų galima kurti pagrįstą politiką

ES turi palaikyti nacionalinių konsultavimo (dėl naujovių lyderystės įgūdžių) įstaigų kūrimą visose valstybėse narėse, kad būtų remiamas pagrįstos politikos kūrimas, kartu su nauja Skaitmeninių įgūdžių ir darbo vietų koalicija. Vyriausybės turi pakviesti pramonės ir mokslo įstaigas, galinčias suteikti patirties srityse, kuriose persidengia ekonomika, visuomenė ir naujos technologijos, pvz., kibernetinis saugumas ir skaitmeninė teismo ekspertizė, e. vyriausybė, skaitmeninės socialinės inovacijos arba aparatinės ir programinės įrangos sprendimų derinimas.

«30»

Rekomenduojami veiksmai. 5.1. Ilgalaikės politikos įsipareigojimas ir konkretūs veiksmų planai dėl aukštųjų technologijų lyderystės įgūdžių tobulinimo

ES turi motyvuoti valstybes nares prisiimti ilgalaikės politikos įsipareigojimą, kad aukštųjų technologijų kompetencijos centrai būtų įsteigti visuose pagrindiniuose regionuose, būtų palaikoma pažangioji specializacija, remiamasi esamais tyrimų ir kompetencijos centrais bei naujovių centrais, „aukštųjų technologijų lyderystės“ mokymui ir karjerai būtų suteikiama gera infrastruktūra. Turi būti integruotos esamos pramonės iniciatyvos, o šalių vyriausybės geriausia, kad pavestų vienai ministerijai koordinuoti visą veiklą, susijusią su „naujovių lyderystės įgūdžiais“. Skaitmeninių įgūdžių strategi-jos „bendroji samprata“, 2016 m. gruodį pristatyta Skaitmeninių įgūdžių ir darbo vietų koalicijoje 17, galėtų būti geras įkvėpimas ir pradinė bendradarbiavimo platforma.

Ryšys yra būtinas kuriant ateities darbo vietą. Su informacija dirbantys ateities darbuotojai turi dinamiškai bendrauti ir dalytis užduotimis naudodami išmanią gamybos technologiją. Šiame kontekste gamybinis švietimas ir perkvalifikavimas vaidina pagrindinį vaidmenį ruošiant žmones naujam požiūriui į žinių perdavimą, įgūdžių ir gebėjimų tobulinimą bei pažangų mokymą.

Chris DecubberTechnikos direktorius, EFFRA (Europos ateities gamyklų tyrimų asociacija)

17. https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/launching-digital-skills-and-jobs-coalition-boosting-europes-digital-skills


6 strateginis prioritetas – lyderystės įgūdžių aukštųjų technologijų ekonomikoje rėmimo bei informuotumo didinimas

6.1. Europos daugiašalių partnerysčių ir kampanijų, susijusių su aukštųjų technologijų ekonomikos lyderystės įgūdžiais, rėmimas

Informuotumo didinimas yra būtinas, jei suinteresuotosios šalys pripažįsta visuomenės veiksmų svarbą tokiose srityse kaip „aukštųjų technologijų ekonomikos lyderystės įgūdžiai“. Tai gali vykti konferencijų ir seminarų, konkursų ir apdovanojimų, geriausios praktikos / sėkmės istorijų rėmimo forma, galima naudoti informacinius biuletenius, žiniatinklio portalus, vaizdo įrašus, žiniatinklio seminarus, interneto dienoraščius arba socialinės žiniasklaidos pranešimus.

Rekomenduojami veiksmai. 6.1. Europos reklamos kampanija ir informuotumo didinimas

ES turėtų palaikyti informuotumo apie aukštųjų technologijų lyderystės įgūdžius didinimo veiklą Europoje visuose švietimo lygiuose. Lengvai suprantami pranešimai turėtų sudominti nuomonių formuotojus ir publiką. Vaidmenų modeliai (žr. tolesnę rekomendaciją) gali sustiprinti poveikį pasitelkus TED pokalbius, reklamos veiklą pasinaudojant kitais dalyviais pagrindiniuose Europos ir šalių aukštųjų technologijų renginiuose, dalyvavimą televizijos laidose ir kt.

6.2. Vaidmenų modeliai ir sėkmės istorijos

Aukštųjų technologijų lyderystės svarba turi būti plačiai reklamuojama, ypač MVĮ ir tradiciniuose sektoriuose. Daugelis atsilieka priimdami naujas skaitmenines ir bazines didelio poveikio technologijas, stokoja gebėjimų sėkmingai prisitaikyti bei persitvarkyti. Juos technologinė revoliucija paveiks labiausiai. Norint jiems padėti būtų naudinga reklamuoti konkretaus karjeros kelio aprašymus ir viešinti vaidmenų modelius atskleidžiant galimybes, ypač moterims, naujoje ekonomikoje, galinčioje pritraukti studentų ir darbuotojų.

Rekomenduojami veiksmai. 6.2. Aukštųjų technologijų lyderystės įgūdžių vaidmenų modeliai, verslo atvejai ir sėkmės istorijos

ES turi tobulinti ir remti vaidmenų modelių, verslo atvejų ir aukštųjų technologijų ekonomikos lyderių sėkmės istorijų žinomumą – tai kelias į sėkmę ir galimybė – ypač moterims. Tai turi būti internete pasiekiama mokykloms, siekiant mokinius motyvuoti nuo mažens.

«31»

ECWT yra įsipareigojęs vadovauti koordinuo-tiems lyčių lygybės užtikrinimo veiksmams aukštųjų technologijų lyderystės srityje; tai svarbus skaitmeninės pertvarkos ir ekonomikos augimo Europoje elementas.

Eva FabryEuropos moterų ir technologijų centro direktorė


Tokių rezultatų nebūtų buvę įmanoma pasiekti be nuoširdaus ekspertų ir suinteresuotųjų šalių iš visų ES valstybių narių, prisidėjusių prie darbo šios paslaugų sutarties galiojimo metu, dalyvavimo atsakant į internetinių apklausų ir interviu klausimus bei dalyvavimo renginiuose.

Esame dėkingi už pagalbą ir indėlį, kurio sulaukėme iš iniciatyvinio komiteto narių: Roger de Keersmaecker, IMEC, Laurent Zibell, „IndustriAll“ Europos profesinė sąjunga ir Anders Flodström, „EIT ICT Labs Master School“.Taip pat dėkojame kiekvienos ES valstybės narės korespon-dentams iš mūsų Europos naujovių tyrimų (ENIR) tinklo (www.enir.org), Europos konferencijos „Aukštųjų technologijų lyderystės įgūdžiai Europoje“, kuri vyko 2017 m. sausio 26 d. Briuselyje, specialistams ir dalyviams, pranešėjams, prisidėjusiems prie įvairių seminarų.

«32»

Padėka

Šią paslaugų sutartį sudarė Europos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinis direktoratas. Tyrimo metu mūsų kontaktinis asmuo buvo KET, skaitmeninių technologijų gamybos ir sąveikos skyriaus administracijos vadovas André Richier.

PwC ir IDC bei kolegos iš Oksfordo universiteto Oksfordo Martino mokyklos tiesiogiai prisidėjo prie darbo pagal šią paslaugų sutartį. Ypač norėtume padėkoti už pagalbą šiems asmenims: Kristina Dervojeda, Mark Lengton, Marianne Kolding, Gabriella Cattaneo, Carl Benedikt Frey ir Thor Berger. Labai dėkojame kolegoms iš Japonijos, Kanados ir JAV, įskaitant Masajoshi Tsuru ir Akira Kataoka iš Informacinių technologijų rėmimo agentūros (IPA), Meenakshi Gupta iš Kanados informacijos ir ryšių technologijų tarybos (ICTC) bei Adams'ą Nager'į iš JAV informacinių technologijų ir naujovių fondo (ITIF).


«33»


«34»


«35»


Daugiau informacijos

Europos KomisijaVidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinis direktoratas F/3 skyrius „KET, skaitmeninių technologijų gamyba ir sąveika“ 1040 Briuselis, Belgijael. pašto adresas: [email protected]


aukštųjų technologijų lyderystės įgūdžiai...

Documents