1

„VISUOMENĖS SVEIKATOS NETOLYGUMAI“

2019, NR. 4(37)

Vilnius, 2019

2

Alergija – tai imuninių procesų sukelta reakcija, kai padidėja jautrumas medžiagoms, kurias

paprastai žmogaus organizmas toleruoja: augalų žiedadulkėms, maisto produktams, namų dulkėms,

mikroskopiniams grybams, naminių gyvūnų kailiui, buitinės chemijos medžiagoms, vaistams ir kt.1

Alerginės ligos gali pasireikšti bet kurio amžiaus žmonėms, skirtingose kūno vietose, tačiau dažniausiai

pažeidžiama oda ir gleivinė, nes būtent jie skiria organizmą nuo aplinkos2.

Alerginiai susirgimai pasaulyje tampa vis aktualesne problema – ši liga daro įtaką žmonių

sveikatai, visuomenė dėl jos patiria daug išlaidų3. Vienas pagrindinių rizikos veiksnių yra

paveldimumas4. Nors genetiniai veiksniai svarbūs astmos ir alerginių ligų vystymuisi, ligotumo

didėjimo tendencija gali būti paaiškinta aplinkos pokyčiais ir miestų oro tarša, kurią sukelia motorinės

transporto priemonės. Manoma, kad tai pagrindiniai šį padidėjimą lėmusieji rizikos veiksniai5.

Klimato kaita daro įtaką alergenų atsiradimo laikui, jų kiekiui, todėl kinta alerginių ligų

sunkumas. Dėl klimato kaitos ilgėja augalų žydėjimo laikas, aplinkoje padaugėja alergijas sukeliančių

žiedadulkių. Didėjanti aplinkos temperatūra skatina pažemio ozono gamybą, kuris blogina asmenų,

sergančiųjų astma, būklę4,5

. Su šiomis problemomis susiduria visas pasaulis. Didėjantis ligotumas

alerginėmis ligomis neišvengiamai turės įtakos Lietuvos klinikinei praktikai ir visuomenės sveikatos

planavimui6.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 366

„Dėl nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 2013–2020 metų tikslų ir uždavinių

įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo 12.2.2 priemonę, pagal Tarptautinės statistinės

ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąją redakciją (toliau – TLK-10-AM) parengtas su

klimato kaita susijusių alerginių ligų sąrašas7 (1 lent.).

1 Dubakienė R. Lietuviški alergologijos terminai. Botanica Lithuanica. 2005; Suppl. 8: 47-50.

2 Tanno et al. Categorization of allergic disorders in the new World Health Organization International Classification of

Diseases. Clin TranslAllergy. 2014; 4:42. 3 Papadopoulos NG, Agache I, Bavbek S, Bilo BM, Braido F, Cardona V et al. Research needs in allergy: an EAACI

position paper, in collaboration with EFA. Clin Transl Allergy. 2012; 2:21. 4 Olechnovičienė J. Ekologinių veiksnių įtakos žmogaus sveikatai tyrimai. Ekologija. 2005;1:27-30.

5 D’Amato G et al. Climate change and air pollution: effects on pollen allergy and other allergic respiratory diseases.

Allergo J Int 2014; 23: 17-23. 6 Shea KM, Truckner RT, Weber RW, Peden DB. Climate change and allergic disease. J Allergy Clin Immunol

2008;122:443-53. 7 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. spalio 6 d. įsakymas Nr. V-1146 „Dėl su klimato kaita

susijusių alerginių ligų sąrašo patvirtinimo“.

3

1 lentelė. Su klimato kaita susijusių alerginių ligų sąrašas pagal TLK-10-AM

LIGOS PAVADINIMAS TLK-10-AM

KODAS

Ūminis atopinis konjunktyvitas H10.1

Lėtinis konjunktyvitas H10.4

Alerginis rinitas, sukeltas žiedadulkių J30.1

Kitas sezoninis alerginis rinitas J30.2

Kitas alerginis rinitas J30.3

Dominuojanti alerginė astma J45.0

Atopinis dermatitas L20

Augalų, išskyrus maistinius, sukeltas alerginis kontaktinis dermatitas L23.7

Augalų, išskyrus maistinius, sukeltas paprastas kontaktinis dermatitas L24.7

Fotokontaktinis dermatitas L56.2

Saulės sukelta dilgėlinė L56.3

Anafilaksinis šokas T78.2

Nenuodingų vabzdžių ir kitų nenuodingų nariuotakojų sukandžiojimas ar

įgėlimas W57

Šis sąrašas naudojamas toliau analizuojant su klimato kaita susijusias alergines ligas.

Ligotumas apskaičiuotas pagal amžiaus grupes, lytį ir gyvenamąją vietą. Žemėlapiuose pateiktos

ligotumo savivaldybėse reikšmės.

Ligotumas – savivaldybės gyventojų, kuriems ambulatorinėse ar stacionarinėse asmens

priežiūros įstaigose (toliau – ASPĮ) užregistruota bent viena liga ar trauma ir vidutinio metinio

gyventojų skaičiaus santykis.

Duomenų šaltinis – Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys, suskaičiuoti iš

privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos Sveidra.

4

Ligotumo su klimato kaita susijusiomis alergine mis ligomis (H10.1, H10.4, J30.1, J30.2, J30.3, J45.0, L20, L23.7, L24.7, L56.2, L56.3, T78.2, W57) tendencijos Lietuvoje

Lietuvoje 2018 m. daugiau nei 87 tūkst. asmenų kreipėsi į ASPĮ dėl su klimato kaita susijusių

alerginių ligų. Didžiausias ligotumas atopiniu dermatitu (86,6/10 000 gyv.), kitu alerginiu rinitu

(83,9/10 000 gyv.) ir dominuojančia alergine astma (76,7/10 000 gyv.) (1 pav.). Taip pat nemažai

asmenų kreipėsi į gydytojus dėl nenuodingų vabzdžių ir kitų nenuodingų nariuotakojų sukandžiojimų

ar įgėlimų (30,7/10 000 gyv.).

1 pav. Ligotumas su klimato kaita susijusiomis alerginėmis ligomis Lietuvoje 2018 m.

(10 000 gyv.)

2009–2018 m. ligotumo su klimato kaita susijusiomis alergijomis struktūra beveik nepakito.

Atopinis dermatitas, kitas alerginis rinitas ir dominuojanti alerginė astma išliko pirmose vietose. Per

dešimt metų labiausiai pakito kito alerginio rinito ir dominuojančios alerginės astmos ligotumo

reikšmės – ligotumas šiomis ligomis išaugo daugiau nei 2 kartus (2 pav.). Taip pat daugiau asmenų

kreipėsi į ASPĮ dėl nenuodingų vabzdžių ir kitų nenuodingų nariuotakojų sukandžiojimų ar įgėlimų:

per dešimt metų padaugėjo nuo 4334 iki 8612 asmenų. Ligotumas lėtiniu konjunktyvitu išliko toks pat

– apie 4/10 000 gyv. Sumažėjo asmenų, besikreipiančių į gydymo įstaigas dėl fotokontaktinio

86,6

83,9

76,7

30,7

16,5

6,6

3,9

2,7

1,6

1,1

0,8

0,3

0,3

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

atopinis dermatitas

kitas alerginis rinitas

dominuojanti alerginė astma

nenuodingų vabzdžių ir kitų nenuodingų nariuotakojų…

alerginis rinitas, sukeltas žiedadulkių

ūminis atopinis konjunktyvitas

lėtinis konjunktyvitas

kitas sezoninis alerginis rinitas

augalų, išskyrus maistinius, sukeltas alerginis…

anafilaksinis šokas

augalų, išskyrus maistinius, sukeltas paprastas…

fotokontaktinis dermatitas

saulės sukelta dilgėlinė

Ligotumas 10 000 gyv.

5

dermatito ir saulės sukeltos dilgėlinės: atitinkamai – nuo 157 iki 93 ir nuo 116 iki 90 asmenų. Kitų su

klimato kaita susijusių alergijų (H10.1, J30.1, J30.2, J30.3, J45.0, L20, L24.7, T78.2) ligotumas 2009–

2018 m. padidėjo. Daugiausiai (93677) asmenų sirgo su klimato kaita susijusiomis alerginėmis ligomis

2014 m., mažiausiai (57332) – 2009 m.

2 pav. Ligotumo su klimato kaita susijusiomis alerginėmis ligomis tendencija Lietuvoje

2009–2018 m. (10 000 gyv.)

Lyginant Lietuvos miestų ir kaimų gyventojus, užregistruotas didesnis Lietuvos miesto

gyventojų ligotumas beveik visomis su klimato kaita susijusiomis alerginėmis ligomis (2 lent.). Mieste

daugiau vyrų nei moterų kreipėsi į gydymo įstaigas dėl alerginio rinito, sukelto žiedadulkių, kito

sezoninio alerginio rinito, kito alerginio rinito, dominuojančios alerginės astmos ir atopinio dermatito.

Kaimo moterims dažniau negu vyrams diagnozuotas kitas sezoninis alerginis rinitas ir atopinis

dermatitas. Tiek miesto, tiek kaimo moterys dažniau nei vyrai sirgo konjunktyvitais, dermatitais

(išskyrus atopiniu dermatitu mieste), dilgėline bei dažniau buvo sukandžiotos ar sugeltos vabzdžių.

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

10

00

0 g

yv.

Metai

H10.1 H10.4 J30.1 J30.2 J30.3 J45.0 L20

L23.7 L24.7 L56.2 L56.3 T78.2 W57

6

2 lentelė. Ligotumas su klimato kaita susijusiomis alerginėmis ligomis tarp vyrų ir moterų Lietuvos

miestuose ir kaimuose 2018 m.

Su klimato kaita susijusios

alerginės ligos

TLK-

10-

AM

kodas

Mieste Kaime

Vyrai Moterys Iš viso Vyrai Moterys Iš viso

10 000 gyv.

Ūminis atopinis

konjunktyvitas H10.1 6,84 7,39 7,14 4,12 6,37 5,26

Lėtinis konjunktyvitas H10.4 2,92 5,09 4,12 2,64 3,87 3,27

Alerginis rinitas, sukeltas

žiedadulkių J30.1 23,24 16,67 19,61 10,22 9,09 9,65

Kitas sezoninis alerginis

rinitas J30.2 3,05 2,86 2,95 1,89 2,33 2,12

Kitas alerginis rinitas J30.3 119,31 76,60 95,74 64,85 51,21 57,93

Dominuojanti alerginė astma J45.0 94,17 73,69 82,87 65,49 60,06 62,73

Atopinis dermatitas L20 99,80 90,75 94,81 61,26 68,02 64,69

Augalų, išskyrus maistinius,

sukeltas alerginis kontaktinis

dermatitas L23.7 1,08 1,96 1,56 1,30 1,99 1,65

Augalų, išskyrus maistinius,

sukeltas paprastas kontaktinis

dermatitas L24.7 0,77 1,05 0,93 0,29 0,92 0,61

Fotokontaktinis dermatitas L56.2 0,27 0,47 0,38 0,13 0,32 0,23

Saulės sukelta dilgėlinė L56.3 0,19 0,43 0,32 0,29 0,32 0,30

Anafilaksinis šokas T78.2 1,06 1,11 1,09 1,21 0,83 1,02

Nenuodingų vabzdžių ir kitų

nenuodingų nariuotakojų

sukandžiojimas ar įgėlimas W57 32,09 33,90 33,09 23,20 26,47 24,86

7

Atopinis dermatitas (L20)

Atopinis dermatitas yra viena iš trijų pasaulyje labiausiai paplitusių alerginių ligų (kartu su

astma ir rinitu). Lietuvoje 2018 m. juo sirgo 24,3 tūkst. asmenų (86,6/10 000 gyv.), daugiausia iš jų –

vaikai. Vaikų iki 14 metų grupėje ligotumas dermatitu panašus tiek tarp berniukų, tiek tarp mergaičių,

vėliau stebimi didesni ligotumo rodiklių skirtumai tarp vyrų ir moterų – moterims didesnis ligotumas

registruotas iki 69 metų amžiaus, vyrams – 80 metų ir vyresniems (3 pav.). Didžiausias atopinio

dermatito rodiklis (716,6/10 000 gyv.) – 0–4 metų amžiaus grupėje, mažiausias (15,5/10 000 gyv.) –

55–59 metų. Pagal lytį tiek vyrų, tiek moterų didžiausias atopinio dermatito rodiklis (atitinkamai –

758,4 ir 672,5/10 000 gyv.) – 0–4 metų amžiaus grupėje, o mažiausias (atitinkamai – 11,7 ir 14,1/10

000 gyv.) vyrų 50–54 metų ir moterų 80–84 metų amžiaus grupėse.

3 pav. Ligotumas atopiniu dermatitu (L20) pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2018 m. (10 000 gyv.)

2018 m. Lietuvos miestų gyventojų ligotumas atopiniu dermatitu buvo apie 1,5 karto didesnis

nei kaimo (4 pav.). Mieste gyvenantiems vyrams atopinis dermatitas registruotas dažniau nei moterims,

kaimo vietovėse atvirkščiai – moterys sirgo dažniau.

1

10

100

1000

0-4 5-9 10-14 15-19 20-24 25-29 30-34 35-39 40-44 45-49 50-54 55-59 60-64 65-69 70-74 75-79 80-84 85+

10

00

0 g

yv.

Amžiaus grupė

Iš viso L20 Vyrai L20 Moterys L20

8

4 pav. Ligotumas atopiniu dermatitu (L20) pagal gyvenamąją vietovę Lietuvoje 2018 m.

(10 000 gyv.)

2018 m. didžiausias ligotumas atopiniu dermatitu užregistruotas Druskininkų (140,6/10 000

gyv.), Širvintų r. (133,2/10 000 gyv.) bei Vilniaus m. (122,3/10 000 gyv.) savivaldybėse, mažiausias –

Radviliškio r. (29,0/10 000 gyv.), Joniškio r. (34,2/10 000 gyv.) ir Kupiškio r. (37,8/10 000 gyv.)

savivaldybėse (5 pav.).

5 pav. Ligotumas atopiniu dermatitu (L20) Lietuvos savivaldybėse 2018 m. (10 000 gyv.)

0

20

40

60

80

100

Miestas Kaimas

94,81

64,69

99,80

61,26

90,75

68,02 1

0 0

00

gyv

.

Iš viso L20 Vyrai L20 Moterys L20

10 000 gyv.

29 - 43 (5)

43 - 57 (14)

57 - 71 (13)

71 - 97 (18)

97 - 141 (10)

9

Alerginiai rinitai (J30.1, J30.2, J30.3)

Alerginis rinitas kliniškai reikšminga liga, galinti sukelti daug komplikacijų, turinti įtakos

gyvenimo kokybei bei produktyvumui.8 Šį susirgimą sukelia įkvėpti alergenai, iš jų pagrindiniai yra

žiedadulkės (medžių, žolių, piktžolių), dulkių erkės, pelėsiai, gyvūnų epitelis ir kt.

Įprastai alerginis rinitas paveikia suaugusiųjų ir vaikų populiaciją panašiai (atitinkamai 10–30

proc. ir 20–40 proc.)9, tačiau Lietuvoje pastebima kitokia situacija – daugiausia alerginiu rinitu serga

5–14 metų vaikai, vyresnių vaikų grupėje ligotumas pradeda mažėti, o suaugusiųjų ligotumo rodikliai

užregistruojami vis mažesni (6 pav.).

6 pav. Ligotumas alerginiu rinitu, sukeltu žiedadulkių (J30.1), kitu sezoniniu alerginiu rinitu

(J30.2) ir kitu alerginiu rinitu (J30.3) pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2018 m. (10 000 gyv.)

Mieste ligotumas alerginiu rinitu didesnis nei kaime (7 pav.). Vyrų ligotumo alerginiais rinitais

rodikliai didesni nei moterų, tik ligotumas kitu sezoniniu rinitu kaime didesnis moterų nei vyrų.

8 Greiner AN, Hellings PW, Rotiroti G, Scadding GK. Allergic rhinitis. The Lancet. 2011; 378(9809): 2112-2122. 9 Richter D. Allergic rhinitis in children. Acta Med Croatica. 2011; 65(2): 163-8.

1

10

100

1000

0-4 5-9 10-14 15-19 20-24 25-29 30-34 35-39 40-44 45-49 50-54 55-59 60-64 65-69 70-74 75-79 80-84 85+

10

00

0 g

yv.

Amžiaus grupė

Iš viso J30.1 Vyrai J30.1 Moterys J30.1

Iš viso J30.2 Vyrai J30.2 Moterys J30.2

Iš viso J30.3 Vyrai J30.3 Moterys J30.3

10

7 pav. Ligotumas alerginiu rinitu, sukeltu žiedadulkių (J30.1), kitu sezoniniu alerginiu rinitu

(J30.2) ir kitu alerginiu rinitu (J30.3) pagal gyvenamąją vietovę Lietuvoje 2018 m. (10 000 gyv.)

2018 m. didžiausias gyventojų ligotumas alerginiu rinitu, sukeltu žiedadulkių, buvo Visagino

(41,0/10 000 gyv.), Vilniaus m. (29,0/10 000 gyv.) bei Panevėžio m. (26,6/10 000 gyv.) savivaldybėse

(8 pav.). Mažiausias – Skuodo r. (2,4/10 000 gyv.), Pagėgių (2,6/10 000 gyv.) ir Neringos (3,0/10 000

gyv.) savivaldybėse.

8 pav. Ligotumas alerginiu rinitu, sukeltu žiedadulkių, (J30.1) Lietuvos savivaldybėse 2018 m.

(10 000 gyv.)

0

20

40

60

80

100

120

Miestas Kaimas

19,6 9,6

23,2

10,2 16,7

9,1 2,9 2,1 3,1 1,9 2,9 2,3

95,7

57,9

119,3

64,8

76,6

51,2

10

00

0 g

yv.

Iš viso J30.1 Vyrai J30.1 Moterys J30.1Iš viso J30.2 Vyrai J30.2 Moterys J30.2Iš viso J30.3 Vyrai J30.3 Moterys J30.3

10 000 gyv.

2 - 8 (20)

8 - 13 (21)

14 - 17 (7)

17 - 23 (9)

27 - 41 (3)

11

2018 m. didžiausias gyventojų ligotumas kitu sezoniniu alerginiu rinitu buvo Telšių r. (14,9/10

000 gyv.), Alytaus r. (8,8/10 000 gyv.) bei Ukmergės r. (8,5/10 000 gyv.) savivaldybėse, mažiausias

(0,6/10 000 gyv.) – Vilkaviškio r., Kupiškio r., Šalčininkų r. ir Zarasų r. savivaldybėse (9 pav.). Skuodo

r., Neringos, Molėtų r., Kretingos r., Kelmės r., Kazlų Rūdos, Kalvarijos, Joniškio r. ir Birštono

savivaldybėse kito sezoninio rinito atvejų neužregistruota.

9 pav. Ligotumas kitu sezoniniu alerginiu rinitu (J30.2) Lietuvos savivaldybėse 2018 m.

(10 000 gyv.)

2018 m. didžiausias gyventojų ligotumas kitu alerginiu rinitu užregistruotas Šilalės r. (231,8/10

000 gyv.), Mažeikių r. (143,7/10 000 gyv.) bei Raseinių r. (140,9/10 000 gyv.) savivaldybėse.

Mažiausias – Lazdijų r. (23,3/10 000 gyv.), Rietavo (24,1/10 000) ir Skuodo r. (25,1/10 000 gyv.)

savivaldybėse (10 pav.).

10 000 gyv.

0 - 1 (21)

1 - 3 (27)

3 - 5 (7)

5 - 10 (4)

15 - 15 (1)

12

10 pav. Ligotumas kitu alerginiu rinitu (J30.3) Lietuvos savivaldybėse 2018 m. (10 000 gyv.)

Dominuojanti alergine astma (J45.0)

Astmos atsiradimą skatina išorės ir patalpų aplinkos veiksniai. Nustatyta, kad patalpų aplinka

(dulkių erkės, naminių gyvūnų kailis, tarakonai, graužikai, pelėsiai ir kt.) turi didžiausią įtaką astmos

atsiradimui. Ypač dažnai ligą sukelia dulkių erkės ir kačių kailis. Taip pat įrodyta, kad neatsparumas

mikroorganizmams (bakterijoms, virusams) bei tabako dūmai skatina astmos vystymąsi. Vaikai,

augantys aplinkoje, kurioje daug mikrobų (pvz., ūkiuose), atsparesni alerginėms ligoms.10

Lietuvoje 2018 m. dominuojančia alergine astma sirgo daugiau nei 21 tūkst. asmenų, iš jų

daugiau negu pusė – vaikai iki 19 metų amžiaus. Daugiausia (4166 asmenys) alergine astma sirgo 5–9

metų vaikai (11 pav.). Vyrų ligotumas didesnis už moterų iki 29 metų amžiaus, vyresniame amžiuje

situacija pasikeičia – moterų ligotumo dominuojančia alergine astma rodikliai didesni negu vyrų.

10

Li HH, Kaliner MA, Kushnir NM. 2015. Prieiga per internetą:

<http://www.worldallergy.org/professional/allergic_diseases_center/allergic_asthma/>

10 000 gyv.

23 - 37 (13)

37 - 56 (13)

56 - 74 (11)

74 - 100 (14)

100 - 232 (9)

13

11 pav. Ligotumas dominuojančia alergine astma (J45.0) pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2018 m.

(10 000 gyv.)

Miesto gyventojų ligotumas dominuojančia alergine astma buvo didesnis nei kaimo (12 pav.). Ir

miestuose (1,4 karto), ir kaimuose (1,1 karto) vyrų ligotumo rodikliai didesni nei moterų.

12 pav. Ligotumas dominuojančia alergine astma (J45.0) pagal gyvenamąją vietovę Lietuvoje

2018 m. (10 000 gyv.)

Didžiausias gyventojų ligotumas dominuojančia alergine astma 2018 m. buvo Zarasų r.

(179,7/10 000 gyv.), Utenos r. (158,5/10 000 gyv.) bei Marijampolės (147,2/10 000 gyv.)

0

50

100

150

200

250

300

350

400

0-4 5-9 10-14 15-19 20-24 25-29 30-34 35-39 40-44 45-49 50-54 55-59 60-64 65-69 70-74 75-79 80-84 85+

10

00

0 g

yv.

Amžiaus grupė

Iš viso J45.0 Vyrai J45.0 Moterys J45.0

0

20

40

60

80

100

Miestas Kaimas

82,87

62,73

94,17

65,49 73,69

60,06

10

00

0 g

yv.

Iš viso J45.0 Vyrai J45.0 Moterys J45.0

14

savivaldybėse, mažiausias – Skuodo r. (17,4/10 000 gyv.), Rietavo (18,7/10 000 gyv.) ir Neringos

(24,0/10 000 gyv.) savivaldybėse (13 pav.).

13 pav. Ligotumas dominuojančia alergine astma (J45.0) Lietuvos savivaldybėse 2018 m.

(10 000 gyv.)

Konjuktyvitai (H10.1, H10.4)

Iš akių alergijų dažniausiai sergama sezoniniu ir nuolatiniu alerginiais konjunktyvitais. Dažnai

su alerginiu konjunktyvitu (akių junginės uždegimas) diagnozuojamas ir alerginis rinitas, todėl šis

sutrikimas vadinamas alerginiu rinokonjunktyvitu.11 Įprastai konjunktyvitą sukelia akių kontaktas su

alergenu: sezoninį – medžių, žolių, piktžolių žiedadulkės, nuolatinį (simptomai gali būti visus metus) –

namie esantys alergenai, t. y. dulkių erkės, gyvūnų epitelis ir pelėsiai.12

Lietuvoje 2018 m. ūminiu atopiniu konjunktyvitu sirgo 1855 asmenys (6,6/10 000 gyv.), lėtiniu

konjunktyvitu – 1088 asmenys (3,9/10 000 gyv.). Ūminis atopinis ir lėtinis konjunktyvitai skirtingais

11

Dubakienė R. Lietuviški alergologijos terminai. Botanica Lithuanica. 2005; Suppl. 8: 47-50. 12

Akdis CA, Agache I ir kt. Global atlas of allergy. EAACI. 2014; 184.

10 000 gyv.

0 - 1 (13)

1 - 2 (20)

2 - 6 (19)

6 - 16 (7)

24 - 24 (1)

15

amžiaus tarpsniais pasireiškė nevienodai. Ūminiu atopiniu konjunktyvitu dažniau sirgo vaikai, tuo

tarpu vyresnio amžiaus gyventojams dažniau diagnozuotas lėtinis konjunktyvitas (14 pav.).

14 pav. Ligotumas ūminiu atopiniu (H10.1) ir lėtiniu konjunktyvitais (H10.4) pagal amžiaus

grupes Lietuvoje 2018 m. (10 000 gyv.)

2018 m. Lietuvos miesto gyventojų ligotumas ūminiu atopiniu ir lėtiniu konjunktyvitais buvo

didesni nei kaimo gyventojų (15 pav.). Moterys dažniau nei vyrai kreipėsi į gydymo įstaigas dėl

ūminio ir lėtinio konjunktyvitų.

15 pav. Ligotumas ūminiu atopiniu (H10.1) ir lėtiniu (H10.4) konjunktyvitais pagal gyvenamąją

vietą Lietuvoje 2018 m. (10 000 gyv.)

0

5

10

15

20

0-4 5-9 10-14 15-19 20-24 25-29 30-34 35-39 40-44 45-49 50-54 55-59 60-64 65-69 70-74 75-79 80-84 85+

10

00

0 g

yv.

Amžiaus grupė Iš viso H10.1 Vyrai H10.1 Moterys H10.1

Iš viso H10.4 Vyrai H10.4 Moterys H10.4

0

1

2

3

4

5

6

7

8

Miestas Kaimas

7,14

4,12

6,84

2,92

7,39

5,09 5,26

3,27

4,12

2,64

6,37

3,87

10

00

0 g

yv.

Iš viso H10.1 Vyrai H10.1 Moterys H10.1 Iš viso H10.4 Vyrai H10.4 Moterys H10.4

16

2018 m. didžiausias gyventojų ligotumas ūminiu atopiniu konjunktyvitu (H10.1) užregistruotas

Skuodo r. (32,3/10 000 gyv.), Akmenės r. (30,5/10 000 gyv.) bei Joniškio r. (30,0/10 000 gyv.)

savivaldybėse, mažiausias – Pasvalio r. (0,4/10 000 gyv.), Šakių r. (0,7/10 000 gyv.) ir Utenos r.

(0,8/10 000 gyv.) savivaldybėse (16 pav.). Neringos, Molėtų r. ir Kalvarijos savivaldybėse asmenų,

sirgusių ūminiu atopiniu konjunktyvitu, neužregistruota.

16 pav. Ligotumas ūminiu atopiniu konjunktyvitu (H10.1) Lietuvos savivaldybėse 2018 m.

(10 000 gyv.)

2018 m. didžiausias gyventojų ligotumas lėtiniu konjunktyvitu buvo Radviliškio r. (12,8/10 000

gyv.), Šilalės r. (11,9/10 000 gyv.) bei Zarasų r. (11,6/10 000 gyv.) savivaldybėse, mažiausias – Telšių

r. (0,5/10 000 gyv.), Utenos r. (0,5/10 000 gyv.) ir Molėtų r. (0,6/10 000 gyv.) savivaldybėse. Rietavo ir

Lazdijų r. savivaldybėse ligotumo lėtiniu konjunktyvitu atvejų neužregistruota (17 pav.).

10 000 gyv.

0 - 3 (24)

3 - 9 (23)

9 - 15 (6)

16 - 25 (4)

30 - 32 (3)

17

17 pav. Ligotumas lėtiniu konjunktyvitu (H10.4) Lietuvos savivaldybėse 2018 m. (10 000 gyv.)

Saule s sukelta dilge line (L56.3), anafilaksinis s okas (T78.2) ir alergija vabzdz ių įge limui (W57)

Saulės spindulių inicijuota dilgėlinė – tai fizinio poveikio, reta, ūmi dilgėlinio tipo reakcija,

pasireiškianti per kelias minutes po UV saulės ar dirbtinių spindulių poveikio. Tai alergija saulei, kurią

gali sukelti UVA, UVB ir UVC spindulių spektrai13

.

2018 m. 89 mūsų šalies gyventojų (0,3/10 000 gyv.) kreipėsi į gydymo įstaigas dėl saulės

sukeltos dilgėlinės. Dėl jos kreipėsi daugiau miesto nei kaimo gyventojų, atitinkamai – 61 ir 28

asmenys, taip pat daugiau moterų (60) nei vyrų (29).

Pasaulyje, epidemiologinių tyrimų duomenimis, vabzdžių įgėlimui jautrūs 0,3–8,9 proc.

žmonių, iš jų 0,3–42,8 proc. išsivysto anafilaksija14

. Genetiniai, aplinkos ir individo veiksniai gali lemti

13

Mayo Clinic Staff. Sun allergy: Risk factors, 2015. 14

Akdis CA, Agache I ir kt. Global atlas of allergy. EAACI. 2014; 191–220 .

10 000 gyv.

0 - 2 (21)

2 - 3 (13)

3 - 4 (10)

4 - 8 (10)

9 - 13 (6)

18

šių būklių paplitimą ir sunkumą. Anafilaksija – sunki, galinti sukelti mirtį, reakcija, kuri prasideda

staiga (per kelias minutes ar valandas) ir įprastai apima kelias organizmo sistemas. Pagrindiniai

anafilaksiją sukeliantys veiksniai yra maistas (riešutai, pienas, krevetės, žuvis, kiaušiniai, persikai ir

kt.), vabzdžių nuodai, vaistai ir lateksas, rečiau reakciją sukelia darbo aplinkos, oru plintantys

alergenai. Lietuvoje 2018 m. Anafilaksinis šokas (dėl įvairių priežasčių, išskyrus anafilaksinį šoką dėl

maisto ir vaistų vartojimo) užregistruotas 301 asmeniui (1,1/10 000 gyv.). Dėl nenuodingų vabzdžių ir

kitų nenuodingų nariuotakojų įkandimų į gydymo įstaigas kreipėsi 8612 gyventojai (30,7/10 000 gyv.).

Nėra galimybės įvertinti, kuriai daliai šių asmenų išsivystė alerginė reakcija. Galima manyti, kad

alergija galėjo išsivystyti daugumai minėtųjų asmenų, nes kitokiu atveju dažniausiai į gydymo įstaigas

nesikreipiama.

Apibendrinimas

Per praeitą dešimtmetį Lietuvoje padaugėjo su klimato kaita susijusių alerginių ligų atvejų,

tačiau lyginant pastaruosius kelerius metus, 2018 m. kai kurie ligotumo rodikliai šiek tiek sumažėjo.

Didžiausi ligotumo su klimato kaita susijusiomis alerginėmis ligomis, išskyrus lėtinio konjunktyvito,

rodikliai užregistruoti vaikams. Didžiausias vaikų ligotumas su klimato kaita susijusiomis alergijomis

stebimas pirmaisiais gyvenimo metais, o vyresniame amžiuje šie rodikliai mažėja.

Ligotumo rodiklių pasiskirstymas pagal lytį skiriasi priklausomai nuo ligos ir amžiaus, bet

vertinant bendrą asmenų, sergančių su klimato kaita susijusiomis alerginėmis ligomis, skaičių

pastebėta, kad dėl alerginių susirgimų į gydytojus kreipiasi kiek dažniau vyrai nei moterys. Miesto

gyventojams alerginiai susirgimai diagnozuojami dažniau nei kaimo.

HIGIENOS INSTITUTO

Sveikatos informacijos centro

Biostatistinės analizės skyrius

www.hi.lt, tel. (8 5) 277 3302

Parengė Almeda Vaidelauskaitė El. p. almeda.vaidelauskaite@hi.lt