Balys Sruoga

1896 -1947 

Lukas Barzdenis 4 B Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazija

XX amžiaus vidurio

lietuvių rašytojas, palikęs ryškų pėdsaką daugelyje lietuvių literatūros ir kultūros sričių. Jis puikiai žinomas kaip simbolistinės poezijos kūrėjas, literatūros kritikas, dramaturgas, prozininkas, teatrologijos pradininkas Lietuvoje.

Balys Sruoga

Balys Sruoga gimė 1896 m. vasario 2 d. Baibokuose,

turtingų ūkininkų šeimoje.

Biografija

Nuo 1903 metų mokėsi Vabalninko parapinėje

mokykloje ( Biržų rajonas) 1906–1914 metais mokėsi Panevėžio realinėje

gimnazijoje. Priklausė kairiųjų moksleivių draugijai – aušrininkams, tapo jų lyderiu.

1914 m. įstojo į Petrogrado miškų institutą, bet 1915 m. persikėlė į istorijos-filologijos fakultetą.

1916 m. perėjo į Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakultetą studijuoti literatūros.

 1918 m. dėl suirutės ir bado po bolševikų Spalio perversmo nebaigęs studijų grįžo į Lietuvą.

Biografija

Biografija

Grįžęs į Lietuvą 1918–1919 m. dirbo mokytoju Vilniuje.1919 m. gresiant lenkų okupacijai, pėsčiomis iš Vilniaus pasiekė Kauną.1920–1923 m. buvo dienraščio „Lietuva“ redaktorius.

Biografija

1921 m. gavęs pašalpą studijoms išvyko tęsti mokslų į Vokietiją, Miuncheno universitetą. 1924 m. apgynęs diplominį darbą apie lietuvių ir slavų liaudies dainų ryšius, gavo filosofijos daktaro laipsnį.

Grįžęs į Lietuvą, 1924 m. kovo 22 d. Viekšniuose vedė

istorikę ir pedagogę Vandą Daugirdaitę, kuri suteikė daug impulsų kuriant istorines dramas.

1927 m. jauna šeima susilaukė vienturtės dukters Dalios.

Biografija

Nuo 1924 m. B. Sruoga dirbo Lietuvos universitete

Kaune, nuo 1940 m. – Vilniaus universitete, dėstė rusų literatūrą, vokiečių romantizmo literatūrą, teatro istoriją.

Kadangi jau nuo vaikystės labai mėgo teatrą ir vaidino mėgėjų spektakliuose, 1926–1943 m. vadovavo Teatro seminarui, išugdė teatro kritikų ir istorikų, globojo Jaunųjų teatrą, 1940 m. Vilniaus universitete įsteigė teatrologijos katedrą.

Biografija

Baliui Sruogai pasitikėjimo

savimi netrūko. Jis nuo 1930 m. pasireiškė kaip dramų kūrėjas. Tais metais paskelbus dramos konkursą Vytauto Didžiojo 500-ųjų metinių proga (prizas 10 tūkst. litų), parašė dramą „Milžino paunksmė“ ir, būdamas tikras, kad laimės prizą, nusipirko automobilį. Premijos jis negavo, todėl po to ilgai mokėjo skolas už mašiną.

Įdomus faktas

Balys Sruoga kartu

su keliasdešimčia kitų lietuvių kultūrininkų ir politikų buvo įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje 1943 m. pavasarį. Areštai buvo nacių valdžios kerštas už sužlugusią mobilizaciją į SS dalinius. 

Tremtis

 Alinantis beprasmiškas darbas, nepaprastai

sunkios, nenormalios gyvenimo sąlygos – nuolatinis badas ir šaltis žmonių prigrūstuose barakuose, antisanitariška buitis, sekinančios, beveik visai negydomos ligos, dažnos epidemijos, atšiauri gamta, nuolatiniai lazdų ir kumščio smūgiai, fizinis ir moralinis tyčiojimasis, sudarė sunkiai pakeliamą nuolatinės psichinės įtampos atmosferą. Bet dėl artimųjų protestų ir kitų aplinkybių lietuviai tapo „garbės kaliniais“ ir buvo išgelbėti nuo greitos mirties. O Sruoga buvo paskirtas į lagerio raštinę.

Tremtis

Pradėjęs dirbti lagerio

raštinėje (nes mokėjo daug kalbų), klastojo įsakymus ir taip gelbėjo draugus nuo bausmių, dujų kameros. 1945 m. jį išlaisvino sovietinė armija, gegužės 13 d. buvo parskraidintas į Lietuvą. Čia jis dėstė Vilniaus universitete.

Tremtis

Įspūdžiai koncentracijos

stovykloje įkvėpė parašyti smarkiai nuo ankstesnių kūrinių besiskiriantį, ištisai juodojo humoro ir ironijos perpildytą atsiminimų knygą „Dievų miškas“. Ji sukurta 1945 m., per tris mėnesius, besigydant Birštono sanatorijoje. Knyga išleista tik 1957 m., o 2005 m. sukurta knygos ekranizacija.

Kūryba

Jau būdamas 15 metų pradėjo spausdinti Aušrinėje, Rygos naujienose korespondencijas, straipsnius, eilėraščius.

1919 m. grįžęs į Lietuvą, (23 metų) išleidžia pirmąjį eilėraščių rinkinį „Saulė ir smiltys” (1920), po kelerių metų – ir antrąjį „Dievų takais” (1923).

Studijuodamas Vokietijoje (1921-1923 m.)  parašo poemą „Miestas“

 Po kelerių metų išleidžia eilėraščių ciklą „Alpėse“ Išleista žymiausia pjesė parašyta 1932m. „Milžino

paunksmė“ 1940 m. išleidžia knygą apie lietuvių dainas „Dainų

poetikos etiudai“ 1941 m., spaudžiamas okupacinės valdžios, parašė

prosovietinę kantatą, dramą „Apyaušrio dalia“ 1945 m. sukuria garsiausią, dokumentinės literatūros kūrinį

„Dievų miškas“.

Kūryba

Kiti garsūs kūriniai

„Kipras Petrauskas“ „Šarūnas valstybės teatre“ „Baisioji naktis“ „Radvila Perkūnas“ „Aitvaras teisėjas“ „Kazimieras Sapiega“ „Lietuvių liaudies dainų

rinktinė“ „Bangų viršūnės“ „Giesmė apie Gediminą“

B.Sruoga ir V.Mickevičius buvo artimi draugai. Jiedu

ilgus metus profesoriavo Kauno universitete, kur V.Mickevičius-Krėvė buvo humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, o B.Sruoga skaitė rusų literatūros istoriją ir įvairius teatro dalykus. Sruoga iškiliausiu lietuvių rašytoju laikė Vincą Krėvę. „Krėvė – lietuvių tautos dainius, jos idealizmo reiškėjas, jos dvasios bruožų formuluotojas“. Abu rašytojus jungė kūrybinių interesų ir pažiūrų bendrumas. Abu buvo dideli lietuvių tautosakos žinovai ir tyrinėtojai, abu labai kritiškai žiūrėjo į prieškario kultūrinę politiką.

Balio Sruogos draugas

Balio Sruogos draugas

Sruoga – talentinga ir spalvinga asmenybė. Jis nepakenčia

melo, nemėgsta diplomatijos, veid mainiško mandagumo, padėkų, nuobodžių kalbų, miesčionių, visų be išimties partijų, uniformuotų personų. Jo gyvenimo programa – maištinga laisvė ir individualizmas – išlieka svarbi iki pat mirties.

Garsiausias kūrinys „Dievų miškas“, kuriame gausu sarkazmo ir ironijos, juodojo humoro, bet taip pat pasakojami tikri įvykiai bei išgyvenimai.

B. Sruogos dramaturgija išsiskiria įvykių vaizdavimo būdu – jie yra poetiškai pakylėti, pasižymi emocine jėga ir filosofiniu apibendrinimu. B. Sruoga svarbiausia vertybe kūryboje ir savo gyvenime laikė save gerbiančio žmogaus ryšį su tauta, jos kultūra: „Mums yra svarbiausia: išlaikyti mūsų žmogišką savigarbą, mūsų tradicinę etinę ir estetinę kultūrą“.

Apibendrinimas

Atminimas

B. Sruoga mirė 1947 metais,iš viso gyveno 51 metus.

Jis yra palaidotas Rasų kapinėse.B. Sruogos garbei pavadinta

mokyklaVabalninke, taip pat ir gatvė

Birštone.Rašytojas įrašytas į labiausiai

Lietuvainusipelniusių žmonių sąrašą bei

pagal jo knygą yra sukurtas filmas

„Dievų miškas“, taip pat apie Balį Sruogą parašyta Kosto Ostrausko drama „Balys iš

Baibokų“.

Ačiū už dėmesį