batumis sota rustavelis saxelmwifo universitetis gazeti #4 ... · rejimi gvqondes. am mimart...
TRANSCRIPT
`̀vvaallddeebbuullii vvaarr,, yyvveellaass
mmooTTxxoovvnnaa ggaavviiTTvvaalliisswwiinnoo~~
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis gazeTi #4. aprili. 2013.
C M Y K
_ 2013 wlisTvis ra siax-
leebis winaSe dgas aWaris
avtonomiuri respublikis
mTavroba?
_ pirvel rigSi vityvi,
rom 2013 weli gardamavali
iqneba. mxedvelobaSi maqvs
is, rom proeqtebis raRac na-
wili igive darCeba, Tumca
nawilsac SevcvliT da sxva
mimarTulebiT waviyvanT. Zi-
riTadad, mainc minda, rom
ekonomikaSi Semavali sfero-
ebi ganvaviTaroT. is, rac
Cveni regionisTvis damaxasi-
aTebelia, minda gamokveTili
iyos. turizmi isev mTavar
mimarTulebad darCeba. aqve
aRvniSnav, rom rac am sfero-
Si dRemde gakeTda, kargia,
magram minda bevri ram dava-
matoT. paralelurad unda
mivxedoT soflis meurneo-
basac, erTi wina da meore
ukana planze iyos, saqmes ase
ar gamoadgeba. soflis meur-
neoba turizms fexs unda
ubamdes. is mdgomareoba, ro-
melic dRes am sferoSia,
getyviT, rom sabazisoa da
masTan erTad aucilebelia
konkretuli mimarTulebe-
bis ganviTarebac - es iqneba
ekoturizmi, samTo turizmi,
saojaxo turizmi Tu sxva.
bevri ram bolomdea misayva-
ni da miviyvanT kidec. mxed-
velobaSi maqvs goderZis
uReltexilic. aseve axali
mimarTulebaa Citebze dak-
virvebis turizmi, samkurna-
lo da balneologiuri tu-
rizmi. rig sakiTxebs dRis
wesrigSi batoni ramaz sur-
maniZe svamda. ispaanis Waobi-
Tac unda movizidoT bevri
stumari. mze, zRva da Tovli
xom Cvenia. aqve davsZendi,
rom gasarTobi turizmis ga-
aqtiurebac sainteresoa, ka-
zinoebi maqvs mxedvelobaSi.
bevri ramis gafarToebaa Se-
saZlebeli.
_ finansebi da ekonomi-
ka, janmrTeloba da socia-
luri dacva, soflis meur-
neoba, ganaTleba, kultura
da sporti _ qveynis ganvi-
Tarebis umniSvnelovanesi
berketia. Tqven, rogorc
aWaris mTavrobis Tavmjdo-
mare, rogor SeafasebT am
mimarTulebiT saministro-
ebis saqmianobas?
_ rac Seexeba soflis me-
urneobas, maqsimalu-
rad vcdilobT, rom mi-
webi ar gavyidoT. is
mankieri midgoma rome-
lic am sakiTxisadmi
aqamde iyo, unda Seic-
valos. mesmis, rom te-
ritoriebis erT larad
gasxviseba garkveuli
pirobiT xdeboda, mag-
ram CvenTvis esec miu-
Rebelia da ase ar gava-
keTebT.
minda aRvniSno, rom
soflis meurneobasa da
socialur mxares Cvens
biujetSi gansakuTre-
buli adgili uWiravs.
mravlismomcveli sa-
yovelTao sadazRvevo
paketi gvaqvs. socia-
lurad daucvelebisT-
vis da Zalian gaWirve-
bulTaTvis igi maqsima-
lurad xelmisawvdo-
mia. bevr iseT daavade-
bas mkurnaloben an
operacias afinanseben,
rac saxelmwifo prog-
ramiT ar iyo gaTvalis-
winebuli. vfiqrob, am mimar-
TulebiT wels kargi Sedegi
gvaqvs. bevri saintereso
proeqtia gaTvaliswinebuli
2013 wlis biujetSi. jer am
kuTxiT konkretuli SeniSvna
an pretenzia ar migviRia.
marTalia, zogadad sistema-
Si bevri xarvezia, magram
jandacvas es naklebad exeba.
finansebisa da ekonomikis
mimarTulebiT vityvi, rom
aqac yvelaferi normalura-
daa. TiTqmis yvela saminist-
roSi davinaxeT sakadro
cvlilebebis aucilebloba,
magram aRvniSnav, rom birTvi
Sekrulia, moxerxda Zvelisa
da axlis Serwyma. kadrebis
samocdaaTi procenti ar
Secvlila. gvinda nel-nela
yvelaferi davalagoT. ukve
5 Tvea, rac Cven xelisufle-
baSi varT da vfiqrob, das-
rulda gaTviTcnobierebis
procesi. axla imaze vmuSa-
obT, rom efeqturi samuSao
reJimi gvqondes. am mimarT
saministroebi met-naklebad
erT donezea. visac bevri
saqme aqvs, bevr Secdomas uS-
vebs da visac naklebi _ nak-
lebs. Secdomisgan dazRveu-
li aravinaa.
_ ras ityviT aWaris
soflebis Sesaxeb. rigi
tradiciuli kulturebis
ganviTarebisaTvis xel-
Sewyobas xom ar gegmavT?
_ vcdilobT Seviswav-
loT Zveli, tradiciuli
dargebi da glexi soflidan
aRar wamovides. magaliTad,
es iqneba meTambaqoeba, kenk-
rovani kultura, konkretu-
li sawarmoebis ganviTareba,
maRalmTian raionebSi kar-
tofilis, vaSlis, msxlisa
Tu sxvaTa realizacia. gada-
mamuSavebeli sawarmoebis
funqcionireba aucilebel
pirobad migvaCnia. marTalia
es Sromatevadi, magram Semo-
savliani saqmea, glexSi inte-
resi unda gaCndes. vnaxoT,
interesi aris, investorebic
Canan. vfiqrob, am mimarTu-
lebiT seriozuli Zvrebi iq-
neba.
konkretuli xelSewyobis
programa mefutkreobis da-
rgis mimarTulebiT gvaqvs.
Tu ar vcdebi, 960-mde skis
Sesyidvas apireben. glexi
30%-s ixdis, xolo 70%-s sa-
xelmwifo afinansebs. sxva-
TaSoris, vawarmoebT mola-
parakebas Taflis eqsport-
zec. igi patara, specialur
safirmo qilebSi unda Sei-
fuTos. damafiqrebeli mxo-
lod is aris, rom es sezonu-
ria. aqve davsZen imasac, rom
CvenTan, soflis meurneobis
TvalsazrisiT, bevri ram
aris sezonuri, am yvelafers
kargi gaTvla sWirdeba.
- mimdinare wlis 14
Tebervals saqarTve-
los premier–ministri
TurqeTis premier–mi-
nistrs Sexvda. am Sex-
vedraze gadawyda ba-
TumSi meCeTis mSeneb-
lobis sakiTxi. cnobi-
lia, rom mTavrobis sxva
warmomadgenlebTan er-
Tad, iq Tqvenc brZande-
bodiT. Tqveni komenta-
ri...
_ am bolos, meCeTis
mSeneblobasTan dakavSi-
rebiT gancxadebebis ga-
keTeba xSirad momiwia.
gavimeoreb, rom Cven wi-
naSe ori variantia: ba-
TumSi mdebare meCeTis
gafarToeba da axlis
mSenebloba. Cven muslim
mrevls bolos gafarTo-
ebis Tema SevTavazeT,
Tumca azrTa sxvadasxva-
obaa. Cven ar gvinda mox-
des raRacis inscenireba,
Tumca minda giTxraT,
rom amas bevri xels
uwyobs da politikuri
dividendebis mopovebas cdi-
lobs. Cven am yvelafers kar-
gad vaTviTcnobierebT. maq-
simalurad uzrunvelvyofT,
rom TiToeuli Cveni moqala-
qis interesi davicvaT. me pi-
radad, valdebuli var, yve-
las moTxovna gaviTvaliswi-
no, oRond ise, rom erTis
gaTvaliswinebiT meore ar
Seilaxos. balansi da komp-
romisi unda davicvaT. sazo-
gadoeba im mimarTulebiT
(gagrZeleba me-3 gverdze)
iinntteerrvviiuu aaWWaarriiss ppiirrvveell ppiirrTTaann
aarrCCiill xxaabbaaZZee baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis kursdamTavrebulia. igi dRes aWaris
mTavrobis Tavmjdomare gaxlavT. regionis pirveli piri gazeT „baTumis universitets“ rig problemebTan
Tu movlenebTan dakavSirebiT Tavis mosazrebebs umxels:
22aapprriillii
1989 wlis 9 aprils sabWoTa
armiis nawilebma dilis 4 saaTze
mTavrobis saxlis win momitingee-
bi arnaxuli sisastikiT daarbies.
oficialuri monacemebiT, mani-
festaciis daSlis dros 16 kaci
adgilze daiRupa. maT Soris 14 qa-
li iyo, erTi maTgani – orsuli.
barbarosulad moklulTa Soris
ki yvelaze axalgazrda 16 wlis
gogona gaxldaT.
yvelaferi ase daiwyo: 1989
wlis 18 marts afxazeTSi, sofel
lixnSi Sekrebilma afxazTa mrava-
laTasianma mitingma sabWoTa kav-
Siris umaRles organoebs mimarTa
da saqarTvelodan afxazeTis ga-
moyofis sakiTxi daayena. es gare-
moeba cxadyofda, rom niadagi se-
paratistuli moZraobis gaRvive-
bisaTvis am regionSi gapoxiere-
buli iyo.
lixnis antiqarTuli gamoxto-
ma dagmo afxazeTis qarTvelma mo-
saxleobam. afxazeTSi `ilia WavWa-
vaZis sazogadoeba” mitingebs ata-
rebda. erT-erTi aqciis Semdeg
soxumisaken mimaval avtobuss,
romelSic momitingeebi isxdnen,
Tavs daesxnen (mitingi antiafxa-
zuri ki ara, antiimperialisturi
iyo). 1989 wlis 2 aprils amis gamo
soxumSi grandiozuli aqcia gai-
marTa, romelSic bevri afxazi mo-
nawileobda. ,,ilia WavWavaZis sa-
zogadoebam” qarTvelebsa da
afxazebs Soris Setakebis provo-
cirebis Tavidan asacileblad wi-
naaRmdegobis centris TbilisSi
gadatana gadawyvita.
4 aprilidan TbilisSi sayo-
velTao gaficva dRis 3 saaTze da-
iwyo, roca samedicino institu-
tis teritoriaze studentebis
mitingi gaimarTa. monawileebi
afxazeTis avtonomiis gauqmebas
moiTxovdnen. amave saRamos, 7 sa-
aTze Tbilisis saxelmwifo uni-
versitetis saaqto darbazSi ki-
dev erTi mitingi moewyo. gadawy-
da, afxazeTis sakiTxTan dakavSi-
rebiT saqarTvelos ssr mTavro-
bisadmi erovnuli daumorCileb-
loba gamoecxadebinaT, saqarTve-
loSi droebiTi mTavroba Seqmni-
liyo da avtonomiuro formire-
bebi gauqmebuliyo. amis Semdeg
momitingeTa umravlesoba mTav-
robis saxlisaken gaemarTa. Sedga
axali mitingi, romelic meore di-
lis 5 saaTisaTvis damTavrda, ro-
ca axalgazrdebis erTma nawilma
SimSiloba gamoacxada.
5 aprils afxazeTis proble-
matikam momitingeTaTvis meore
adgilze gadainacvla. oratorTa
gamosvlebSi aqcenti ssr kavSi-
ris Semadgenlobidan saqarTve-
los gamosvlis moTxovnaze ga-
keTda. erovnuli moZraobis ra-
dikalurma nawilma gamoacxada,
rom afxazeTis problema saqarT-
velos damoukideblobis mopove-
bisTanave mogvardeboda. momi-
tingeebs TandaTan sxvadasxva sa-
warmoebisa da saswavleblebis
warmomadgenlebi uerTdebodnen.
umaRles saswavleblebSi stu-
dentTa jgufebi Camoyalibda,
romlebic SenobebSi maswavleb-
lebsa da studentebs ar uSvebd-
nen da gaficvisken mouwodebd-
nen. gamocxadda, rom Tu ar dak-
mayofildeboda moTxovna, saqar-
Tvelo ssr kavSiris Semadgenlo-
bidan gamosuliyo, sayovelTao-
erovnuli gaficva da masobrivi
SimSiloba daiwyeboda.
7 aprilisaTvis mTavrobis sax-
lis win ukve saSualod 10-20 aTasi
kaci imyofeboda. erT-erTma li-
derma gaerTianebuli erebis or-
ganizacias, amerikis SeerTebuli
Statebisa da safrangeTis prezi-
dentebs mimarTa, rom ruseTis mi-
er saqarTvelos winaaRmdeg agre-
siis gamoyeneba ecnoT.
momitingeTa moTxovnebi xe-
lisuflebisaTvis imdenad miuRe-
beli iyo, rom mTavrobasa da
erovnul moZraobas Soris mdgo-
mareoba ukiduresad daiZaba. 8 ap-
rils, kremlis zegavleniT, saqar-
Tvelos respublikuri aqtivis
sxdomaze momitingeTa darbevis
gadawyvetilebas mxari dauWires.
gamoqveynda ssrk-is umaRlesi
sabWos brZanebuleba, romlis Ta-
naxmadac mitingebisa da demonst-
raciebis aRkveTis pirobebi mkac-
rdeboda. es brZanebuleba uSua-
lod Tbilisis movlenebis SeCe-
rebis mizniT miiRes. yovelive
amiT ki mitingis darbevis iuridi-
uli safuZveli Seiqmna.
8 aprilsve dRis meore naxe-
varSi gavrcelda xma, TiTqos Si-
nagan saqmeTa saministros specia-
lur qvedanayofebs mitingis daS-
lis Sesaxeb miTiTeba hqondaT mi-
cemuli. organizebuli winaaRm-
degobis gawevis mizniT lidere-
bis xelmZRvanelobiT mitingis
adgilis irgvliv mdebare quCebis
avtobusebiTa da satvirTo manqa-
nebiT gadaketva daiwyes. lidere-
bi SekrebilT mouwodebdnen, ar
wasuliyvnen im SemTxvevaSic ki,
Tu samxedro nawilebi gamoCnde-
bodnen. momitingeebma yurad ar
iRes sruliad saqarTvelos kaTa-
likos-patriarqis – ilia meoris
mowodeba saswrafod daSlis Sesa-
xeb…
9 aprilis dilisaTvis amier-
kavkasiis samxedro olqis jaris
nawilebi brZanebis Sesasruleb-
lad mzad iyvnen. momitingeTa daS-
la saqarTvelos miliciasac ki ar
andes. moskovidan TviTmfrinave-
biT sabWoTa kavSiris Sinagani ja-
rebis specdaniSnulebis 420 ja-
riskaci general efimovis meTau-
robiT gamoagzavnes. mitingis
darbevas amierkavkasiis samxedro
olqis jarebis sardali igor ro-
dionovi xelmZRvanelobda. dams-
jelma nawilebma momitingeebs
alya yvela mxridan Semoartyes.
isini SeiaraRebulni iyvnen xelke-
tebiT, orlesuli maxvilebiTa da
momwamvleli gaziT.
mTavrobis sasaxlis win aseu-
li jariskaci ieriSiT SeiWra da
momitingeebsa da moSimSileebs
Seubraleblad dauwyo Cexa. umweo
msxverplT alesil niCbebsa da
xelketebs urtyamdnen SeZaxile-
biT “stalinisaTvis!”. mitingi
sul ramdenime wuTSi daiSala. mo-
edanze mxolod dasaxiCrebuli da
barbarosulad mokluli adamia-
nebis gvamebi darCa. 200-ze meti
kaci gaziT moiwamla, mravali ki –
daiWra. rogorc Semdgom aRmoCn-
da, qimiuri iaraRic iyo gamoyene-
buli. eqimebi daSavebulebs ver
exmarebodnen, radgan ar icodnen
am qimiuri iaraRis Semadgenloba.
samxedroebma ki, ra Tqma unda, es
saidumlo ar gaamxiles.
9 aprilma qarTveloba ufro
mtkiced SeamWidrova erovnuli
suverenitetisaTvis brZolaSi. am
dRes daRupulebi erovnul gmi-
rebad Seracxes. erovnul-ganma-
Tavisuflebelma moZraobam sayo-
velTao xasiaTi SeiZina.
ooTTaarr ggooggoolliiSSvviillii,
asocirebuli profesori
9 aprili
wels marTlmadidebluri samyaro
macxovris mkvdreTiT aRdgomas 5 maiss
izeimebs. am dRisTvis morwmuneebi gan-
sakuTrebiT emzadebian, mas win 48-dRi-
ani marxva uZRvis, romelic sulierad
gvamzadebs am didi dResaswaulis Se-
saxvedrad. aRdgoma moZravi dResaswa-
ulia. igi aRiniSneba gazafxulis buni-
obis Semdgomi savse mTvaris pirvel
kviras.
jvarcmidan mesame dRes ieso qris-
te mkvdreTiT aRsdga. kvira dRes, gam-
Teniisas, saflavis darajebma miwisZv-
ra igrZnes, Semdeg ki angelozi daina-
xes, romelmac saflavis lodi gadaa-
gora. maT macxovris aRdgoma ixiles
da SeSinebulebi gaiqcnen.
ieso qriste 40 dRis ganmavlobaSi
araerTxel gamoecxada mowafeebs, ro-
melTac RvTis sasufevelze elapara-
keboda. aCvena jvarcmidan darCenili
wylulebi, amis Semdeg qristes aRdgo-
ma maTac iwames.
aRdgomis dResaswauls mravali
tradicia ukavSirdeba. maT Soris aris
kvercxis wiTlad SeRebva. es tradicia
wiTel paraskevs anu macxovris jvarc-
mis dRes ukavSirdeba. rodesac mariam
magdalineli imperators warudgines,
man qveynis mmarTvels simbolurad
kvercxi gadasca da qristes aRdgoma
axara. imperators amis gagonebaze gae-
cina da Tqva, rom amis dajereba iseTive
rTuli iqneboda, rogorc is, rom es
kvercxi gawiTldeboda. mas jer sityva
ar daesrulebina da kvercxi jer gavar-
disfrda, bolos ki gawiTlda. mariamma
imperators isic auwya, rom kvercxi si-
cocxlis simboloa, wiTeli kvercxi –
macxovris aRdgomisa. es gaxda dasabami
imisa, rom qristianebs uflis aRdgoma
erTmaneTisTvis wiTeli kvercxebiT mi-
elocaT.
larnakebSi daTesili xorbali da
mwvane jejilze gagorebuli wiTeli
kvercxebi sikvdilis Zlevis simboloa.
saaRdgomo sufra mravalferovani un-
da iyos. am dRisTvis gamomcxvari pasqa
macxovars gvaxsenebs, romelic ambobs:
“me var puri zeciT gardamosuli”.
qriste aRdga!!!
qqrriissttee aaRRssddggaa!!
WWeeSSmmaarriittaadd aaRRssddggaa!!
12 aprils baTumis SoTa
rusTavelis saxelmwifo uni-
versitetSi qarTuli enis
dRisadmi miZRvnili samecnie-
ro konferencia gaimarTa.
profesor–maswavleblebma
1978 wlis 14 aprili gaixsenes
da momaval Taobas enis siwmin-
dis dacvisaken mouwodes.
qarTuli enis dRisadmi
miZRvnili konferencia uni-
versitetSi ukve tradiciad
aris damkvidrebuli. enaTmec-
nierebma qarTuli filologi-
is departamentis profesore-
bis mier gamocemuli wignebi
Seafases da momavali Taobis
aRzrdis saqmeSi maT rolsa da
mniSvnelobaze isaubres.
14 aprils, kviras, univer-
sitetis reqtori, profe-
sor–maswavleblebi, administ-
raciis warmomadgenlebi da
studentebi baTumis SoTa
rusTavelis saxelmwifo uni-
versitetis ezoSi Seikribnen.
maT ilia WavWavaZis Zeglis mi-
marTulebiT msvleloba mo-
awyves. RonisZiebis monawile-
ebma gaixsenes 1978 wlis 14 ap-
rils, rusTavelis gamzirze
gamarTuli saprotesto aqcia
da qarTuli enis damcvelis,
erovnul-ganmaTavisuflebe-
li moZraobis lideris Zegli
gvirgviniT Seamkes. umaRlesi
saganmanaTleblo dawesebu-
lebis profesor-maswavleb-
lebma aWaris ganaTlebis, kul-
turisa da sportis saminist-
ros saqvelmoqmedo aqciaSi mi-
iRes monawileoba da wm. ekate-
rines saxelobis saTnoebis sa-
vanes saCuqrad mxatvruli li-
teratura gadasces.
35 wlis win gamosuli ram-
denime aTasi adamiani sabWoTa
kavSiris xelmZRvanelobis ne-
bas win aRudga da sabWoTa kon-
stituciis 78-e muxlSi Setani-
li im cvlilebis damtkiceba
ar dauSva, romlis mixedvi-
Tac, qarTuli ena saxelmwifo
enis statuss kargavda. 1990
wlidan 14 aprili dedaenis
dRed aRiniSneba.
14 aprili _ qarTuli enis dRe
33aapprriillii
migvyavs, rom ar davuSvaT ga-
mousworebeli Secdoma.
- mniSvnelovani sakiTxia
aWaris televiziis statu-
sic. dRes ukve mas axali
xelmZRvaneloba hyavs. arc
Tu ise didi xnis win mis sa-
zogadoebrivi mauwyeblis
daqvemdebarebaSi gadasv-
laze iyo saubari. ras ity-
vis aWaris pirveli piri
amis Sesaxeb?
_ Cveni mosvlisTanave
iyo saubari, rom aWaris te-
levizia ar unda iyos mTav-
robis meTaurze daqvemdeba-
rebuli dawesebuleba. misi
damoukidebloba aucilebel
pirobad mimaCnia da es pozi-
cia Tavidanve davafiqsireT.
Cven mas mxolod 6-Tviani bi-
ujeti davumtkiceT. Jurna-
listuri eTikis qartiis
warmomadgenlebic iyvnen am
sakiTxze Camosuli. mimdina-
reobs msjeloba sazogado-
ebrivi mauwyeblis meoTxe
arxad gadakeTebis Taoba-
zec. parlamenti uaxloes
momavalSi am sakiTxs ganixi-
lavs da daamtkicebs kidec,
ramdenime variantia da iqi-
dan yvelaze optimalurs Se-
arCeven. rac Seeexeba Cems mo-
sazrebas, vfiqrob, rom aWa-
ris televizia damoukidebe-
li unda iyos, zemdgomi or-
ganoebi mis saqmianobaSi ar
unda ereodnen.
Tuki dRevandel aWaris
televizias pirvel oqtomb-
ramde arsebuls SevadarebT,
iolad SesamCnevia sxvaoba.
bevri ram Seicvala. gadawy-
vetilebebs damoukideblad
Rebuloben. rasac adre ver
bedavdnen, dRes amas marti-
vad axerxeben. mivesalmebi
imasac, rom ukve met yu-
radRebas regionis ambebs aq-
ceven. vfiqrob, maT aqvT Ta-
visuflebis SegrZneba, rad-
gan Cveni xeli ar urevia da
sakiTxebs ar vkarnaxobT.
_ apirebs Tu ara aWaris
mTavroba studentTa miz-
nobrivi programebis gan-
xorcielebas?
_ zustad gamiWirdeba
imis Tqma, ramden miznobriv
proeqtsa Tu programas
axorcielebs ganaTlebis sa-
ministro studentebisTvis.
magram vici, rom aris konk-
retuli SeRavaTebi socia-
lurad daucvelTaTvis,
udedmamoTaTvis 165%-iT ga-
izarda studentebis daxma-
rebis miznobrivi programa.
naxevari milioni lari gamo-
iyofa maRalmTiani municipa-
litetebidan oboli da mra-
valSviliani ojaxis wevri da
socialurad daucveli stu-
dentebis dasafinanseblad.
rac Seexeba sazRvarga-
reT gacvliT programebs,
CemTvis cnobilia, rom ram-
denime universitetTan ba-
Tumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universitetsac
aqvs memorandumi gaforme-
buli. aqve aRvniSnav, momava-
li eqimebisTvis swavlebis
meore safexurze kvalifika-
ciis amaRlebis mizniT sazR-
vargareTis ramdenime qvey-
nidan gvaqvs SemoTavazeba.
– mogexsenebaT, univer-
sitets farTis problema
aqvs, rac, Sesabamisad, uar-
yofiTad aisaxeba avtori-
zaciis dros. am sakiTxTan
dakavSirebiT universite-
tis xelmZRvanelobasTan
gqondaT Sexvedra. ra faza-
Sia aRniSnuli sakiTxi?
_ ramdenadac vici, es sa-
kiTxi gadawyvetilia da far-
Ti universitets gadaecema.
ise vityvi, rom universiteti
Tavisufali ar yofila, igi
viRacaze damokidebuli iyo.
saganmanaTleblo dawesebu-
leba yvela droSi damouki-
deblad mesaxeba. ise mikvirs,
dRes rom me skolis Senobas
mTxoven, guSin isev universi-
tetma Tavisi xeliT igi eko-
nomikis saministros rogor
gadasca? ra motiviT gaakeTa
es, roca icoda, rom kargavda
avtorizacias da misaReb
studentTa raodenobas? es
ara marto universitetisT-
vis, aramed regionisTvis, mo-
mavali TaobisTvis aris miu-
Rebeli. axla ki romeli spe-
cialobebi unda Seamciro?
gamogitydebiT, Tamaris da-
saxlebaSi arsebuli skolis
Senobis gadacemas xelovne-
bis institutisTvis vapireb-
diT, magram aRmoCnda, rom
universitetis yofila da
laboratoriebisTvis sWir-
debodaT, romelic zRvasTan
axlos unda yofiliyo. mok-
led, yvelaferi saganmanaT-
leblo dawesebulebisTvis
sasikeTod gadawyda... baTu-
mis SoTa rusTavelis saxelm-
wifo universiteti „Cemi uni-
versitetia“ . bunebrivia, mec
minda, rom iq swavlebisTvis
Sesabamisi piroba iyos Seqm-
nili, kursdamTavrebulebi
ki warmatebuli iyvnen.
_ aWaris avtonomiuri
respublikis mTavrobis
Tavmjdomaris samomavlo
gegmebi, miznebi da amocane-
bi...
_ CemTvis Zalian didi
bedniereba iqneba im adamia-
nebis xvalindeli dRis uz-
runvelyofa, romelTac Cve-
ni imedi aqvT. Cven winaSe uam-
ravi socialuri problemaa,
es iqneba ekomigrantebisa Tu
barakebSi mcxovreblebisa.
swored maTi dakmayofilebaa
CemTvis umniSvnelovanesi,
Tumca radganac finansisti
var, vacnobiereb, rom am yve-
lafris erT da or weliwadSi
Sesruleba SeuZlebelia. am
etapze arsebuli biujetic
rom mxolod am sakiTxebis
gadaWras movaxmaroT, mainc
ver SevZlebT saqmis bolom-
de gamosworebas, amitom es
yvelaferi etapobrivad un-
da moxerxdes, samoqmedo
gegma da konkretuli prog-
rama unda gaiweros. Cven
vcdilobT, TiToeul sa-
kiTxs frTxilad movekidoT.
ise, stiqiamac swored ax-
la Semogvitia. yvelanairi
stiqiuri movlena axla dag-
vatyda Tavs: miwisZvra, xanZa-
ri, wyaldidoba Tu Zlieri
qari.
_ arCil xabaZis erTi
Cveulebrivi dRe...
_ TiTqmis yoveli dRe
Cveulebrivia, Zalian dat-
virTuli grafikiT. samsa-
xurSi diliT movdivar. Sa-
baT-kvirasac vmuSaob, magram
mogvianebiT movdivar samsa-
xurSi _ Zalebis mokrebas
vcdilob, raTa momdevno
kviraSi energiulad Sevudge
saqmes. vfiqrob, saintereso
saqme maqvs. rac ar vici, imis
swavla mixaria. minda, mokle
droSi bevri ram gavakeTo.
rogorc zogierTebi ambo-
ben, swrafad vswavlob yve-
lafers. Tu erTxel Secdoma
davuSvi, vcdilob, aRar ga-
vimeoro.
dReSi minimum 5-6 Sexved-
ra maqvs, rogorc saerTaSo-
riso, aseve adgilobriv do-
neze. rac Seexeba gadawyveti-
lebebis miRebas, ministreb-
Tan Sexvedras Tu TanamSrom-
lebTan dialogs rig sa-
kiTxebTan dakavSirebiT, sa-
Ramos 5-6 saaTis Semdeg va-
xerxeb.
nneessttaann mmaammuuWWaaZZee
(dasawyisi pirvel gverdze)
`̀vvaallddeebbuullii vvaarr,, yyvveellaass
mmooTTxxoovvnnaa ggaavviiTTvvaalliisswwiinnoo~~
23 aprili - wignis
saerTaSoriso dRewignisa da saavtoro uflebebis saerTaSoriso dRe baTumis SoTa
rusTavelis saxelmwifo universitetis studentebma saqvelmoqme-
do aqciiT aRniSnes. studenturi TviTmmarTvelobis iniciativiT,
axalgazrdebma 300-mde wigni Seagroves da gayides. Semosuli Tanxa
warmatebuli da socialurad daucveli studentebis mxardaWeris
fondSi gadairicxeba. is wignebi ki, romlebic erTdRiani aqciis
farglebSi ar gaiyideba, sasjelaRsrulebis dawesebulebis msjavr-
debulebs saCuqrad gadaecema. wignisa da saavtoro uflebebis saer-
TaSoriso dRe iuneskos gadawyvetilebiT 1996 wlidan aRiniSneba.
`studentTa karieruli ganaTlebis
centris Seqmna saqarTveloSi~tempusis sagranto
proeqtis farglebSi -
„studentTa karieruli
ganaTlebis centris Seqm-
na saqarTveloSi“ baTumis
SoTa rusTavelis saxelm-
wifo universitetSi Sex-
vedra gaimarTa. partnio-
ri universitetebisa da
organizaciebis warmomad-
genlebi, qarTveli, ingli-
seli, ungreli da litve-
li eqspertebi sami dRis
ganmavlobaSi studente-
bis saswavlo programasa da personalis treningis programas gaecnobian. Sedgeba
„erovnuli diskusia“, sadac proeqtis monawileebi programebis saboloo variantze Se-
Tanxmdebian. sagranto proeqti orwliania da miznad isaxavs studentTa karieruli
ganviTarebis xelSewyobas. aseve iTvaliswinebs umaRlesi ganaTlebis reformasa da mo-
dernizaciis xelSewyobas partniori qveynebis umaRlesi saswavleblebis sauniversi-
teto menejmentisa da studentTa momsaxurebis sferoebSi. programis farglebSi
umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebis bazaze momzaddebian trenerebi, romlebic
studentebs daexmarebian samsaxuris ara erTjeradad moZebnaSi, aramed damsaqmebleb-
Tan swori komunikaciis warmoebaSi, sakuTari SesaZleblobebis warmoCenaSi, karieris
ukeT dagegmvaSi, gunduri muSaobis da gasaubrebisaTvis saWiro unar-Cvevebis SeZenaSi.
44aapprriillii
12 aprils baTumis SoTa
rusTavelis saxelmwifo
universitetSi studentu-
ri TviTmmarTvelobis ar-
Cevnebi Catarda. saintere-
so iyo winasaarCevno mara-
Tonic. arCevnebSi sul
oTxi kandidati monawile-
obda. maTive winasaarCevno
programebi studenturi
TviTmmarTvelobis funq-
ciebs, studentTa intere-
sebis dacvas da rigi sa-
kiTxebis mogvarebas exebo-
da.
_ ra aris Tqveni prog-
ramis mTavari mizani da ra-
tom unda dagiWiron mxari
studentebma?
lleevvaann dduuaaZZee: „Cveni mi-
zania studenturi TviTm-
marTveloba iyos realurad
damoukidebeli, ara Zalova-
ni struqturebis, politi-
kuri partiebisa da adminis-
traciis interesebis gamta-
rebeli universitetSi,
hqondes damoukidebeli bi-
ujeti, iyos administraciis
saqmianobis, swavlis xaris-
xis, universitetis biuje-
tis xarjvaze kontrolis
meqanizmi. vapirebT aseve
fakultetis sabWoebis dRis
wesrigSi axali iniciative-
bis dayenebas, sxvadasxva
kulturuli, samecniero,
sportuli, turistuli, in-
teleqtualuri da gasarTo-
bi RonisZiebis ganxorcie-
lebas“.
gguulloo TTuurrmmaanniiZZee (`gu-
lo-Business Wo/Man” _ sai-
niciativo jgufi): „Cveni
programis erT-erTi prio-
riteti garda imisa, rom
gunduri muSaobis Sedegad
Seiqmna, gaxlavT is, rom
programa zustadaa agebuli
studentebis interesebze,
maT moTxovnebze da orien-
tirebulia studenturi
problemebis mogvarebaze,
emsaxureba studentTa Car-
Tulobis gazrdas, inovaci-
ebis danergvas, sxvadasxva
aqtivobis ganxorcielebas
da studentTaTvis miznob-
rivi RonisZiebebis danerg-
vas, agreTve, studenturi
cxovrebis gaumjobesebasa
da gaxalisebas.
Cven, rogorc damoukide-
belma studenturma moZra-
obam, ukve SevZeliT da stu-
dentebSi motivacia Tanda-
Tan avamaRleT. am fonze aS-
karad igrZnoba, rom maT
aRar surT yoveldRiurad
uyuron imas, rac ar mos-
wonT. universitetSi dacu-
li unda iyos azris gamoxat-
vis Tavisufleba.
Cveni mTavari priorite-
tia: gamWvirvaloba, jansaRi
konkurencia, samarTliano-
ba da yvela studentis Car-
Tva universitetis marTvis
procesSi.
Cven studentebis mxar-
daWeris imedi gvaqvs da am
SemTxvevaSi gamarjvebuli
iqneba mTeli studentoba“.
zzuurraabb mmeessxxiiZZee („apo-
litikis“ lideri): „Cveni um-
Tavresi mizania studenturi
TviTmmarTveloba iyos apo-
litikuri, damoukidebeli
gare Zalebisa da politiki-
sagan da atarebdes mxolod
da mxolod studentebis in-
teresebs da politikas.
upirveles yovlisa, koali-
cia gamarjvebis SemTxvevaSi
izrunebs TiToeuli stu-
dentis uflebis dacvaze, maT
monitoringze, samarTleb-
riv, ekonomikur da sxvadasx-
va teqnikur daxmarebaze.
mosvlis dRidan, stu-
dentur TviTmarTvelobaSi,
ara erTi cvlileba ganva-
xorciele (inteleqtua-
lur–sportuli mimarTu-
lebiT), winasaarCevno kampa-
niis dros vatarebdiT ga-
sarTobi xasiaTis RonisZie-
bebs, aseve davamyareT kavSi-
ri baTumSi arsebul sxva-
dasxva organizaciasTan ur-
TierTTanamSromlobis miz-
niT. cvlilebebi ar gani-
sazRvreba sityvebiT. me var
studenti da maSasadame, var
apolitikuri“.
ggooCCaa ssuurrgguullaaZZee (da-
moukidebeli studenturi
moZraoba „alternativa“):
„alternativas“ umTavresi
mizani aris studenturi
TviTmmarTvelobis gadaq-
ceva patara „agora“-d, sa-
dac TviTmmarTvelobis
wevrebs eqnebaT SesaZleb-
loba aqtiurad Caeban yve-
la saWirboroto Temis gan-
xilvaSi, miuxedavad maTi
politikuri Sexedulebisa,
rac aisaxeba Sedegze. stu-
denturi TviTmmarTveloba
iqneba metad Ria da jansaRi
kritikis qveS moeqceva. Tu
amis ganxorcielebis saSua-
leba mogvecema, maSin Cveni
mizani da dapireba Sesrul-
deba, romelic moicavs:
studenturi TviTmmarTve-
lobis damoukideblobas,
universitetis avtonomiis
mopovebas da SenarCunebas;
mmarTvelobis decentra-
lizebas, debulebis gada-
xedvas; informaciis xelmi-
sawvdomobas yvela studen-
tisaTvis, universitetis
marTvaSi studentTa mona-
wileobis uzrunvelyofas,
studentTa uflebebisa da
kanonieri interesebis dac-
vas, administraciis saqmia-
nobisa da biujetis xarjva-
ze kontrolis dawesebas;
swavlebis xarisxis amaRle-
bas, studentTa iniciative-
bisa da proeqtebis ganxor-
cielebaSi mxardaWeras, sa-
gamomcemlo saqmianobis
warmarTvas, studentTa Ta-
visufali drois nayofie-
rad organizebas, sportu-
li da kulturuli cxovre-
bis gamococxlebas, niWier
studentTa warmoCenas da
waxalisebas, universitet-
Si arsebul ansamblTa mxar-
daWerasa da xelSewyobas,
studentTa gacvliTi
programebis xelSewyobas,
ucxoeTis studentur or-
ganizaciebTan intensiuri
urTierTobebis damyare-
bas“.
12 aprilis studenturi
TviTmmarTvelobis arCev-
nebs sxvadasxva organizaci-
is warmomadgenlebic akvir-
debodnen, Tumca mas uxmau-
rod namdvilad ar Cauvlia.
aRsaniSnavia, rom gamarjve-
bulebs momdevno maraToni
eliT, win studenturi
TviTmmarTvelobis Tavmj-
domaris arCevnebia...
mRelvare 19 aprili…
kandidatebis arCevnebi-
dan 1 kviris Semdeg, 19 ap-
rils, baTumis SoTa rusTa-
velis saxelmwifo universi-
tetSi TviTmmarTvelobis
Tavmjdomaris arCevnebi Ca-
tarda. kandidatebis erTi-
meoTxedis gadawyvetilebiT
dasaxelda ori gamarjvebu-
li gundis lideri: „apoli-
tikas“ Tavmjdomare zurab
mesxiZe da „alternativas“
Tavmjdomare goCa surgu-
laZe. arCevnebi mRelvared
mimdinareobda. aRsaniSna-
via, rom xSiri iyo saCivrebi,
Sexla-Semoxla da muqara
dapirispirebul gundebs
Soris.
sanam axal Tavmjdomares
gamoavlendnen, ramdenime
saaTiT adre, saintereso
iyo yofili Tavmjdomaris,
aw ukve TviTmmarTvelobis
rigiTi wevris, uCa abramiS-
vilis azri: „vulocav yvela
im kandidats, vinc studen-
turi TviTmmarTvelobis
wevri gaxda, radganac maT
studentebma ndoba gamo-
ucxades da swored maTi sa-
xeliT imuSaveben“.
xolo kiTxvaze, Tu rogo-
ri aris misi molodini ori-
ve kandidatis mimarT, yo-
filma Tavmjdomarem aRniS-
na, rom „marTlac Rirseuli
da Zlieri kandidatebi ari-
an. imedi maqvs, iaqtiureben
da erToblivi muSaobiT mi-
aRweven did Sedegs“.
arCevnebis dRes orive
kandidats kidev erTxel ga-
vesaubreT. maT ki winasaar-
Cevno pozicia da mosalod-
neli Sedegebi gagviziares:
zurab mesxiZe: „xmaTa umrav-
lesobiT gavediT me da goCa
surgulaZe. konkurencia
marTlac didia. aqve minda
aRvniSno, rom zewola iyo
Cemi gundis wevrebze, velo-
debiT 12 saaTis dadgomas da
saubno komisiis gaxsnas, rom
SevideT da davafiqsiroT
Cveni pozicia“.
goCa surgulaZe: „gamar-
jvebuli me viqnebi Tu zura-
bi, amas studentebi gadawy-
veten, magram mTavari gamar-
jveba ki ara, saqmis keTebaa.
studentebma unda icodnen,
rom isini arian am universi-
tetis warmmarTveli Zala,
yvelam erTad unda vibrZo-
loT winsvlisTvis da pirve-
lobisTvis“.
kandidatebi mzad arian
erTmaneTTan TanamSromlo-
bisTvis. maTi mizani stu-
denturi TviTmmarTvelo-
bis damoukidebloba da ke-
Tilmegobruli garemos Seq-
mnaa.
arCevnebis msvlelobis
dros gavesaubreT ceskos
Tavmjdomares, nino galog-
res. man aRniSna, rom arCev-
nebi mSvid garemoSi mimdina-
reobs da darRvevebi ar aRi-
niSneba: „velodebiT 87 amom-
rCevels, Sedegebi saRamos-
Tvis ukve iqneba cnobili“.
arCevnebis erT–erTma
damkvirvebelma levan tari-
elaZem ganacxada, rom „sa-
ubno olqebma kargad imuSa-
va. ceskoSi xSirad iyo prob-
lemebi siebTan dakavSire-
biT, aseve biuletenebSi
ramdenime kandidati aras-
worad iyo dabeWdili, mag-
ram yvelaferi mowesrigda.
jerjerobiT aranairi dar-
Rveva ar dafiqsirebula“.
xangrZlivi da Sromate-
vadi winasaarCevno progra-
mis Semdeg, xmaTa umravle-
sobiT baTumis SoTa rusTa-
velis saxelmwifo universi-
tetis studenturi TviTm-
marTvelobis Tavmjdomare
zurab mesxiZe gaxda. igi uk-
ve Tavmjdomaris ampluaSi
acxadebs, rom debulebis
Secvlas apirebs, ganaxorci-
elebs mniSvnelovan proeq-
tebs, raTa studentebma ga-
dawyvetilebis siswore dai-
naxon.
19 aprils, baTumis SoTa
rusTavelis saxelmwifo
universitetis studentebis
cxovrebaSi drom axali aTv-
la daiwyo...
ssaalloommee mmJJaavvaannaaZZee,
istoriis specialobis
mesame kursis studenti
arCevnebi universitetSi
55aapprriillii
baTumis SoTa rusTavelis
saxelmwifo universitetSi
,,sabavSvo universiteti“ 2012
wlis seqtembridan funqcio-
nirebs, romelsac batoni zzee--
bbuurr aavvaalliiaannii xelmZRvane-
lobs (specialisti darejan
barabaZe). ,,sabavSvo universi-
tetis“ umTavresi mizania swav-
lebis Tanamedrove teqnolo-
giebisa da meTodikis gamoye-
nebiT uzrunvelyos mozarde-
bis srulfasovani momzadeba
sauniversiteto Tu specialu-
ri ganaTlebis misaRebad.
baTumis SoTa rusTavelis
saxelmwifo universitetSi
„sabavSvo universitetis“ ar-
sebobas momavali TaobisTvis
didi mniSvneloba aqvs. aRniS-
nuli samsaxuri mozardebs in-
teress uCens rigi sagnebisad-
mi da konkretuli mecnierebe-
bis mimarT metad motivire-
buls xdis. Sesabamisad, isinic
iyeneben universitetisgan „mi-
cemul Sanss“. interesi da en-
Tuziazmi ikiTxeba rogorc
moswavlesa da mSobelSi, aseve
profesor-maswavlebelSic.
`̀ssaabbaavvSSvvoo
uunniivveerrssiitteettiiss“
aammooccaanneebbiiaa:
a) sxvadasxva asakobrivi
jgufis msmenels Seuqmnas pi-
robebi sakuTari inteleqtua-
luri, fizikuri Tu sulieri
Tvisebebisa da midrekilebe-
bis gamosavlenad da gasaviTa-
reblad;
b) Seuqmnas msmenels piro-
bebi, raTa man sworad
airCios Tavisi momava-
li, ganviTarebis gza
(gaagrZelos swavla
umaRles saswavlebel-
Si, an Caebas SromiT saq-
mianobaSi).
`sabavSvo universi-
tetSi“ sul - 244 mos-
wavlea
`sabavSvo universi-
teti“ dargobriv cen-
trebad aris dayofili,
TiToeul dargs ki Ta-
visi koordinatori hyavs.
1. norC maTematikosTa - ko-
ordinatorebi: z. avaliani, r.
cinariZe (82 moswavle);
2. norC fizikosTa - koor-
dinatorebi: o. nakaSiZe,
z. gamiSiZe (104 moswav-
le);
3. norC qimikosTa -
koordinatorebi: n. did-
maniZe, i. beJaniZe (44 mos-
wavle);
4. norC geografTa -
koordinatori: m. futka-
raZe (73 moswavle);
5. norC biologTa -
koordinatori: n. gva-
riSvili (42 moswavle);
6. norC istorikosTa -
koordinatorebi: j. ka-
raliZe, S. mamulaZe ( 58 moswav-
le);
7. norC kompiuterelTa -
koordinatori: b. kaxiani (101
moswavle).
„am centrebSi gaerTianebu-
li moswavleebi aqtiurad da-
dian mecadineobebze. isini is-
menen saintereso leqciebs,
akeTeben amocanebs, utarde-
baT laboratoriuli samuSao-
ebi. agreTve eZlevaT saSinao
davalebebic.
SabaT-kviras dainterese-
buli mSoblebic modian, ak-
virdebian Svilebis mecadine-
obebs sxvadasxva sagnebSi. isi-
ni kmayofilebi arian ,,sabavS-
vo universitetis“ muSaobiT
da amas sajarodac aRniSnaven.
abiturientTaTvis moswav-
leebidan Seqmnilia jgufebi,
romlebsac utardebaT kon-
sultaciebi sxvadasxva sagneb-
Si“, _ aRniSna „sabavSvo uni-
versitetis“ xelmZRvanelma,
batonma zebur avalianma.
aRsaniSnavia isic, rom „sa-
bavSvo universiteti“ gasul
wels SabaTobiT maTematikaSi
12-dan 14 saaTamde gundur Se-
jibrebebsac atarebda. erTma-
neTs amocanebis amoxsnaSi rai-
onis resurscentridan war-
modgenili gundebi da baTumis
sajaro skolebisgan dakomp-
leqtebuli gundebi ejibre-
bodnen. Sejibrebebis Catare-
bis mizani maTematikuri niWiT
dajildoebuli moswavleebi-
saTvis saolimpiado tipis amo-
canebis Seswavla iyo. erTma-
neTs ejibrebodnen baTumis,
baTumis centris, qobuleTis,
xelvaCauris da qedis gundebi.
pirvel adgilze 51 quliT ba-
Tumis gundi gavida.
2012 wlis 18 dekembers „sa-
bavSvo universitetma“ abitu-
rientTa dainteresebisa da ba-
Tumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universi-
tetSi mozidvis miz-
niT aWariswylis, qe-
dis da merisis saja-
ro skolebSi gasvli-
Ti RonisZieba Caata-
ra. RonisZiebaSi mo-
nawileobdnen: „sa-
bavSvo universite-
tis’’ xelmZRvaneli
zebur avaliani, spe-
cialisti darejan
barabaZe, maswavle-
belTa gadamzadebis
centris xelmZRvane-
li, asocirebuli profesori
T. avaliani, bsu-s kompiute-
ruli teqnologiebis depar-
tamentis ufrosi, sruli pro-
fesori i. didmaniZe, ganaTle-
bisa da mecnierebis fakulte-
tis xarisxis uzrunvelyofis
samsaxuris ufrosi, asocire-
buli profesori a. beriZe.
„moswavleebs mivawodeT in-
formacia „sabavSvo universi-
tetis’’ muSaobis Sesaxeb da
moviwvieT sxvadasxva cent-
rebSi saswavleblad. damam-
Tavrebeli klasebis moswavle-
ebs gavacaniT bsu-s istoria,
miRwevebi, oTxive fakulte-
tis specialobebi. avuxseniT,
rom vinc pirveli miuTiTebs
bsu-s, maTTvis Catardeba ufa-
so konsultaciebi sagamocdo
sakiTxebSi.moswavleebi kmayo-
filni darCnen am SexvedriT.
maT bevri siaxle gaiges da ga-
moTqves survili bsu-Si swav-
lisa. vfiqrobT, sajaro sko-
lebSi Sexvedrebi nayofieri
aRmoCnda, radgan swored am
Sexvedris Semdeg moswavleebi
aWariswylis sajaro skolidan
Camovidnen da sxvadasxva sag-
nobriv centrebSi mecadineo-
ben“, - ambobs sabavSvo univer-
sitetis specialisti darejan
barabaZe.
,,sabavSvo universiteti“
warmatebiT arTmevs Tavs dasa-
xul miznebsa da amocanebs.
sistematurad da nayofierad
tardeba yvela sagnobriv cen-
trSi mecadineoba, rac sagnob-
rivi centrebis koordinato-
rebis didi damsaxurebaa.
sabavSvo universiteti
ssaaqqaarrTTvveellooss ssaaxxaallxxoo ddaammccvveellii
uuCCaa nnaannuuaaSSvviillii ssttuuddeenntteebbss SSeexxvvddaa
saqarTvelos saxalxo damcveli uCa nanuaSvili aparatis
warmomadgenlebTan erTad baTumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universitetis studentebsa da profesor-mas-
wavleblebs Sexvda. qveynis ombudsmenma axalgazrdebs 2012
wlis angariSi warudgina, aparatis saqmianobaze esaubra da
samomavlo gegmebi gaacno. studentebi amnistiiT, sasje-
laRsrulebis sistemiT, miwis reformiT, devnilebis prob-
lemebiT, bavSvTa uflebebis dacviTa da sxva mniSvnelovani
sakiTxebiT dainteresdnen. Sexvedra kiTxva-pasuxis reJimSi
warimarTa da uflebaTa damcvelma axalgazrdebis aqtua-
lur SekiTxvebs upasuxa.
ssaajjaarroo lleeqqcciiaa TTeemmaazzee::
`̀ssaaqqaarrTTvveellooss ssaaxxeellmmwwiiffoo
eennaa,, ee..ww.. rreeggiioonnuullii eenneebbii,,
rreeggiioonnaalliizzmmii ddaa ssaaqqaarrTTvveellooss
uussaaffrrTTxxooeebbiiss kkoonncceeffcciiaa~~
profesorma tariel futkaraZem SoTa rusTavelis darbazSi
leqcia waikiTxa Temaze: „saqarTvelos saxelmwifo ena, e. w. re-
gionuli enebi, regionalizmi da saqarTvelos usafrTxoebis
koncefcia“. enaTmecnierma saqarTvelos enobriv-eTnikuri di-
namika warmoadgina, isaubra rogor ganixileba es sakiTxi Tana-
medrove msofliosTan mimarTebaSi. mkvlevarma leqciaze gan-
marta terminebi „regioni“, „regionalizmi“ da „evropuli qar-
tiis“ termini _ „regionuli ena an umciresobis ena“. aseve gani-
xila saqarTvelos usafrTxoebis koncefcia qarTul enasTan mimarTebaSi da yuradReba gaamaxvila kon-
cefciaSi Sesatan damatebiT punqtebze, raTa Tavidan aviciloT qarTuli enis enobriv-eTnikuri dana-
wevreba da misi Tanmdevi mZime movlenebi. sajaro leqcias universitetis reqtori, profesori alioSa
bakuriZe, profesor-maswavleblebi, studentebi, mweralTa kavSiris aWaris organizaciis wevrebi da sa-
zogadoebis warmomadgenlebi eswrebodnen.
* * *
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universite-
tis, socialur mecnierebaTa, biznesisa da samarTlm-
codneobis fakultetis iuridiuli klinikis studen-
tebi: anna mdinaraZe, Teona nikolaiSvili, Tamar gabe-
lia, Tamila gabaiZe, muxran jorbenaZe, Tamuna abulaZe,
zaza daviTaZe, nino pataraia, indira gurgeniZe , mariam
nakaSiZe da Tamar oganova iuridiuli klinikis superva-
izer maia qaTamaZesTan erTad imyofebodnen quTaisis
akaki wereTlis saxelmwifo universitetis iuridiul
klinikaSi , aRniSnul universitetebs Soris arsebuli
memorandumis farglebSi. Sexvedra miznad isaxavda,
studentebs Soris urTierTobebis damyarebas, gamoc-
dilebis gaziarebasa da samomavlo urTierTobebis gaR-
rmavebas.
Cveni universitetis iuridiuli klinikis studen-
tebi gaecnen quTaisis akaki wereTlis saxelmwifo uni-
versitetis iuridiuli klinikis muSaobis struqtura-
sa da saqmianobis ZiriTad aspeqtebs. aseve, studentebs
CautardaT leqcia - seminari Temaze: „valdebulebiTi
samarTlis problemuri sakiTxebi“, ris Semdegac, gai-
marTa msjeloba aRniSnul TematikasTan dakavSirebiT.
Sexvedrisas daigegma garkveuli proeqtebi, maT
Soris, imitirebuli procesis Catareba, romelsac
iuridiuli klinikis studentebi samomavlod erTob-
livad ganaxorcieleben.
iuridiuli klinikis direqtori:
lleevvaann jjaayyeellii
66aapprriillii
ssttaammbboolliiss
qqaarrTTuullii ssaavvaannee
„stambolis qarTuli savane“–ase
eZaxdnen qarTvel kaTolikeTa ekle-
sia–monasterSi moRvawe qarTveli sa-
suliero pirebi stambolis erT lamaz
ubanSi–feriqoiSi (angelozTa sofel-
Si) ganTavsebul samlocvelos–samo-
nastro kompleqss. 1861 wlisaTvis es
adgili stambolis gareubnad iTvlebo-
da. 1859 wels aq miwis nakveTi SeiZina
axalcixelma kaTolike mRvdelma mama
petre xarisWiraSvilma. man manamde ve-
neciaSi somexi mxiTaristebis daxmare-
biT qarTuli stamba gaxsna, dabeWda
qarTuli wignebi; didi nawili am wigne-
bisa stambolSi moRvawe qarTvelma vaW-
rebma da fabrikantebma (biznesmenebma)
iyides da stambolel qarTvelebSi ga-
avrceles. Seikriba garkveuli Tanxa.
ase SeiZines miwis nakveTi feriqoiSi.
eklesiis aSenebis nebarTva gasca osma-
leTis imperatorma abdul mejidma
(1839–1861). eklesiis mSenebloba dam-
Tavrda imperator abdul azizis
(1861–1876) dros 1861 wels. eklesias-
Tan daarsda dedaTa da mamaTa monast-
rebi. am monastrebTan Seiqmna qar-
Tul–franguli (qalTa) da qar-
Tul–berZnuli (vaJTa) saswavleblebi,
sadac swavlobdnen stambolSi mcxov-
rebi qarTvelebis Svilebi. bevri axal-
gazrda saqarTvelodanac midioda sas-
wavleblad. aqaur skolebSi aRizard-
nen cnobili qarTveli mecnierebi–mi-
xeil TamaraSvili, miqael TarxniSvili,
Salva vardiZe. aq erTxans swavlobda
wm. grigol feraZe. stambolis qarTul
savaneSi 1870 wlidan muSaobda qarTu-
li stamba, sadac 200–ze meti dasaxele-
bis wigni daibeWda.
stambolis qarTuli savane iyo ara
mxolod qarTuli salocavi–saydari
(rogorc TviTon ambobdnen, qarTulia
„saydari“ da ase unda vambobdeTo. „ek-
lesia“ berZnuli sityvaao), aramed
kulturul–saganmanaTleblo kera,
qarTvelTa erovnul–ganmaTavisufle-
beli moZraobis sazRvargareTuli cen-
tri, qristiani da muslimani qarTvele-
bis erovnuli cnobierebis samWedlo.
am samonastro kompleqss yuradRebasa
da mzrunvelobas ar aklebdnen osmale-
Tis imperatorebi–sulTan abdul me-
jidi, sulTan abdul azizi da sulTan
abdul hamidi (sityva „abdul“ arabu-
lia da „RvTis monas, morCils“ niSnavs).
swored, maTi zegavleniT iyo gamowveu-
li aRniSnuli sulTnebis wyaloba, ga-
moCenili qarTuli samonastro keris
mimarT.
am Temaze saubari Sors wagviyvans.
2012 wels daibeWda Cemi monografia
„stambolis qarTuli savane“ qarTul
da Turqul enebze. dainteresebul
mkiTxvels bevri saintereso masala mi-
ewodeba am wignebiT.
stambolis qarTuli savanis aRwe-
ra, aq aRzrdili pavle zazaZis ander-
Zis Tanaxmad, ufalma me marguna. cxa-
dia, me marto ver SevZlebdi amas.
2000–2005 wlebSi Cemi xelmZRvanelo-
biT mimdinareobda savanis biblioTeki-
sa da arqivis aRwera saeqspedicio
jgufTan erTad. muSaoba mZime pirobeb-
Si gvixdeboda. 40–50 wlis manZilze da-
ketil oTaxebSi moTavsebuli wignebisa
da saarqivo masalis gawmenda–gasufTa-
veba, saTanado yuTebSi moTavseba sak-
maod Zneli, saxifaTo saqme iyo janmr-
TelobisaTvis. qaRaldis baqteriis Se-
motevis gamo damizianda mxedveloba da
kinaRam davkarge marjvena xelis Sua
TiTi. RvTis SewevniT, patriarqis loc-
va–kurTxeviT aRvwereT 83 000 wignadi
fondi da 10 000–ze meti saarqivo masa-
la.
TavdadebiT, gulisxmierebiTa da
patriotuli suliskveTebiT iSromes
eqspediciis wevrebma: elza, iamze,So-
rena futkaraZeebma, ciala maisuraZem
da giorgi gogitiZem, goCa abaSiZem da
Teona futkaraZem. maT did madlobas
vuxdi erTgulebisa da Tavdadebuli
saqmianobisaTvis. madlobas movaxseneb
Cvens sapatriarqos, aWaris mTavrobasa
da mSobliur universitets mxardaWe-
ris, Tanadgomisa da finansuri daxma-
rebisaTvis. gansakuTrebuli madlie-
reba minda gamovxato TurqeT–saqarT-
velos kulturisa da ganaTlebis fon-
dis xelmZRvanelebisa da wevrebis–ni-
haT goqiiTis (gogitiZis), ismeT ajaris
(vaWariZis), mevlud arTvinlis (gogli-
Zis), ismeT dindaris (miqelaZis) mimarT.
savanis saunjis–biblioTekisa da arqi-
vis aRwera xangrZlivi samuSao iyo. mas
dasWirda ori weli da oTxi Tve. am xnis
ganmavlobaSi Cveni maspinZeli gaxldaT
Cveni universitetis sapatio doqtori
batoni simon zazaZe. didi madloba pi-
radad mas da mis lamaz ojaxs Cvenze
zrunvisa da mSobliuri patronobisaT-
vis.
stambulis savaneSi Semonaxulia
sazRvargareT arsebuli qarTuli kul-
turuli memkvidreobis mdidari saun-
je. aqaur biblioTekasa da arqivSi da-
cul wyaroebze momavalSi daiwereba
qarTveli eris uaxlesi istoriis amsax-
veli WeSmariti naSromebi, samSoblos
gaucocxldeba cxovrebis bedukuR-
marTobiT daRupuli saxelovani Svile-
bis Rvawli, maTi Semoqmedeba. marto is
rad Rirs, rom represiebis msxverplTa
zogierTi maTganis Semoqmedeba gada-
urCa ganadgurebas da am savaneSia da-
culi. magaliTisaTvis davasaxelebT
didi memedbeg abaSiZis 106 statias, ro-
melic saqarTveloSi gaanadgures, mag-
ram savanem Semoinaxa.
savanis biblioTekam daviwyebis bu-
rusi Camoacila, agreTve, qristiano-
bisTvis wamebul Tevdore aWarels, uk-
ve wmindanad Seracxuls. gvjera, mkiT-
xveli interesiT gaecnoba wminda Tev-
dore aWarelis aRmoCenis istorias. mo-
giTxrobT amis Sesaxebac:
savanis biblioTekis aRweris dros
bevri saintereso wigni mxvdeboda, mi-
zidavda. erT–erTi aseTi gaxldaT qar-
Tlis mTavarepiskoposis _ timoTe ga-
baSvilis mogzauruli Janris nawarmoe-
bi–„moxilÍa wmindaTa da saxÍaTa aRmo-
savleTisa adgilTa timoTesgan qarT-
lisa mTavar–episkoposisa. dabeWdili
Tfiliss stambasa Sina kavkasiis namest-
nikis kancelariisa, 1852“. wigni dabeW-
dilia kavkasiis mefisnacvlis Tavad mi-
xeil svimonis Zis voroncovis brZane-
biT. wignis winasityvaobidan Cans, rom
teqsti sastambod moumzadebia cnobil
istorikoss platon ioselians, wina-
sityvaobaca da SeniSvnebic masve daur-
Tavs.
timoTe gabaSvilma saberZneTisa da
axlo aRmosavleTis wminda adgilebi
mimoixila 1754–1757 wlebSi. 1849 wels
timoTes gza gaiara platon ioselianma.
igi gzadagza naxulobda im wminda adgi-
lebs, sadac timoTe iyo namyofi da ake-
Tebda SeniSvnebs. es SeniSvnebi man da-
urTo 1852 wels dabeWdil timoTes
mogzaurobis teqsts. CvenTvis gansa-
kuTrebiT sainteresoa izmirTan dakav-
SirebiT gakeTebuli SeniSvna. qalaq iz-
mirSi (smirnaSi) maSin yofila mTawmin-
dis qarTuli monastris metoqi (filia-
li), e.i. qarTuli monasteri. aq platon
ioselians Sexvda aWaridan ltolvili
sasuliero moRvawe neofite, romelmac
platons mouTxro Tavisi Tavgadasava-
li. neofites biZa–Teodore Zalian
morwmune qristiani yofila. maSin,
me–18 saukunis bolos, osmaleTis qve-
SevrdomobaSi myof aWaraSi qristiano-
bis SenarCuneba Zalian gaZnelebula.
qristianoba Turme mkacrad ar idevne-
boda osmaleTis Sida raionebSi, sadac
uamravi qristiani berZeni da somexi
cxovrobda, amitom Teodore da misi
Zmis Svili–neofite aWaridan gadasu-
lan jer trapizonSi, Semdeg ki izmirSi.
Teodore droTa ganmavlobaSi dawinau-
rebula am qarTul monasterSi moRvawe
sasuliero pirTa Soris da eklesiis
winmZRoli gamxdara. siberis Jams, 1822
wels, mas ganuzraxavs aTonis mTis qar-
Tul monasterSi gadasvla, raTa im
wminda miwas mibareboda sabolood.
magram maSin Zalian mZime dro yofila
mTawmindisaTvis. osmalebi mTawmindis
aRebas cdilobdnen, omi iyo gaCaRebu-
li.
mTawmindisken mimavali Teodore
osmalebs dautyvevebiaT. meomrebs mis-
Tvis gamuslimaneba dauZalebiaT. Teo-
dores mtkiced daucavs Tavisi sarwmu-
noeba. moZaladeebs Tavi moukveTiaT
TevdoresaTvis da xmelTaSua zRvaSi
gadaugdiaT misi wamebuli sxeuli. neo-
fites es ambavi male gaugia da qristia-
nuli rwmena kidev ufro ganmtkicebu-
la mis sulSi. neofites scodnia berZ-
nuli wera–kiTxva da didad nanobda
Turme, rom qarTuli wera–kiTxva ar
icoda.
neofites monaTxrobidan cxadi
gaxda Teodore aWarelis mowameobrivi
sikvdilis ambavi. stambolidan dabru-
nebis Semdeg, am monaTxrobis safuZ-
velze, davwere werili: „qristianobi-
saTvis brZolis istoriidan samx-
reT–dasavleT saqarTveloSi–Teodo-
re aWareli“. daibeWda maSindel Jur-
nal–gazeTebSi: „aWaraSi“, „literatu-
rul saqarTveloSi“, „axal TaobaSi“...
TxovniT mivmarTe aWara–lazeTis epis-
koposs meufe dimitris, rom iqneb Teo-
dore aWareli wminda sinods Seeracxa
wmindanad. meufem Cemi werili gaacno
patriarqs, sinodis wevrebs. mizanSewo-
nilad CaTvales am cnobis gadamowmeba.
daisva kiTxva: aqamde saqarTveloSi
ratom aravin icoda mis Sesaxeb? erov-
nul biblioTekaSi ar aRmoCnda 1852
wels dabeWdili zemoT aRniSnuli wig-
ni – timoTe gabaSvilis mogzauroba,
romelsac darTuli hqonda platon
ioselianis SeniSvnebi. Teodore aWare-
lis ambavi am wignSi mocemuli iyo qa-
laq izmirTan dakavSirebiT gakeTebul
erT–erT SeniSvnaSi (ix. gv. 22, SeniSvna
meaTe). erovnul biblioTekas mxolod
gaaCnda qalbaton elene metrevelis
redaqciiT dabeWdili timoTe gabaSvi-
lis mogzauroba, romelic ratomRac
daebeWdaT platon ioselianis SeniSv-
nebis gareSe. swored amitom ar icodnen
saqarTveloSi Teodore aWarelis wame-
buli sikvdilis ambavi.
Cem mier moZiebuli istoriuli wya-
ros dasamtkiceblad, meufe dimitris
davalebiT, mTeli rigi nebarTvebis mi-
Rebis saSualebiT stambolidan Camo-
vitane 1852 wels dabeWdili wigni. ga-
keTda misi qseroasli da damtkicda
Cems mier miwodebuli cnobis simarT-
le. amis Semdeg sapatriarqos wminda si-
nodma 2002 wlis 17 oqtombris sxdomaze
eqvTime TayaiSvili, tbel abuserisZe
da Teodore aWareli Seracxa wminda-
nad.
maxsovs, didi sixaruliTa da siama-
yiT gadavSale „sapatriarqos uwyebani“
(ix. #43, 2002 w., 25–31 oqtomberi, gv.
5–6), romelmac sruliad saqarTvelos
amcno metad sasixarulo ambavi: „2012
wlis 17 oqtombers Sedga saqarTvelos
samociqulo avtokefaluri marTlma-
didebluri eklesiis wmida sinodis
sxdoma.
sxdomas Tavmjdomareobda sruli-
ad saqarTvelos kaTolikos–patriar-
qi, uwmindesi da unetaresi ilia II. pir-
vel rigSi misma uwmindesobam da uneta-
resobam wmida sinodis wevrebs warud-
gina Cveni eklesiisa da eris winaSe Tav-
dadebiT moRvawe im pirTa sia, romelTa
wmidaTa dasSi Seracxva mizanSewoni-
lad iqna miCneuli“. wmida sinodma da-
adgina da wmidaTa dasSi Seracxa aTi pi-
rovneba. maT Soris iyvnen: abuserisZe
tbeli (XIII s.), eqvTime TayaiSvili ( XIX-
XX s.s.), mRvdelmonazoni Teodore aWa-
reli ( XVIII-XIX s.s.), aTonis mTaze, os-
malTagan qristes sarwmunoebisaTvis
wamebuli.
amieridan Cvens aWaras hyavs saku-
Tari saxeliT cnobili wmindani Teo-
dore aWareli. misi xsenebis dRed da-
wesda 17 Tebervali (Zveli saTvalaviT),
2 marti (axali saTvalaviT). es cnoba
rom wavikiTxe, ubednieres adamianad
vigrZeni Tavi. Cveni aWaris usaxelod
darCenili aTasobiT wmi?da?Ta isto-
riaSi pirvelad gamobrwyinda wmi?da
Teodore aWarelis saxeli. maSinve miva-
Sure qaSveTis taZars TbilisSi (erov-
nul biblioTekasTan axlos), Teodore
aWarelis, timoTe gabaSvilisa da pla-
ton ioselianis mosaxseneblad sanTle-
bi davanTe. vlocavdi maT naTel su-
lebs da vevedrebodi, zeciuri saqarT-
velodan daelocaT miwieri saqarTve-
lo... ramdenime sanTeli avanTe, agreT-
ve stambolis qarTul savaneSi moRvawe
qarTveli sasuliero pirebis mosaxse-
neblad, romelTa gulisxmierebiTac
savanis biblioTekam Semoinaxa 1852
wels dabeWdili aRniSnuli wigni da
STamomavlobas Semounaxa wamebuli Te-
odore aWarelis xsovna. mxurvale gu-
liT viloce da Sevavedre ufals stam-
boleli zazaZeebis janmrTeli, dRegr-
Zeli, bednieri sicocxle. ojaxis uf-
rosis baton simon zazaZis mzrunvelo-
bam gadagvirCina qarTuli kulturuli
memkvidreobis es fasdaudebeli saun-
je.
„RmerTTan erTad viyoT!“ – ase
icis xolm? Tqma batonma simonma damS-
vidobebis dros. marTlac, RmerTTan
erTad viyoT Sin da gareT! ufali hfa-
ravdes yvela qarTvels, sruliad sa-
qarTvelos! Cemo mkiTxvelo, stambol-
Si roca CabrZandebiT, estumreT feri-
qoiSi mdebare qarTul taZars, wmida
RvTismSoblis madliT gamTbarsa da
gabrwyinebuls, sadac mxurvale guliT
loculoben sxvadasxva aRmsareblobis
mqoneni–qristianebi, musulmanebi,
iudevelebi... RvTismSobeli yvelas mi-
aCnia Semwed da mfarvelad. misi xatis
qveS gakeTebul marmarilos kvarcxl-
bekze Tqven waikiTxavT qarTul warw-
eras: "mariam RvTismSobelo, iberiis
mociqulo, meox meyavn Cven, codvilTa
qarTvelTa". es sityvebi gagyvebaT
cxovrebis gzaze da Segimsubuqebs
wuTisoflis simZimes...
mmttrreeddeebbiissaa ddaa WWiivvWWaavveebbiiss zzeeiimmii
„Cveneburebis qarTulis“ meore
tomze muSaoba daviwye 1996 wlidan.
pirveli wigni dabeWda batonma aslan
abaSiZem. man honoraris magivrad 500
cali wigni gadmomca da miTxra: – es
wignebi gayide da meore tomis masalebi
moagroveo. Cemi asistentis- dodo ja-
fariZis (romelic adre gardaicvala)
daxmarebiT, marTlac, gavyideT es wig-
nebi da daviwyeT meore tomis masalebis
Segroveba. qalaq izmirSi Casvlac ki
SevZeliT da iq Casaxlebuli qarTvele-
bi movinaxuleT. am saqmeSi dagvexmara
maWaxlidan stambolSi gadasaxlebuli
qarTveli, didebuli adamiani, mwerali,
istorikosi haidar zengini – kortani-
Ze. swored misi axloblebis daxmarebiT
vewvieT qalaq efesosTan axlos mdeba-
re wminda mariam RvTismSoblis salo-
cavs, romelsac mTeli TurqeTis mosax-
leoba saocnebo ziareTad miiCnevs da
cnobilia saxelwodebiT „meriem ana
evi“ –deda mariamis saxli“.
maSin moviareT Sua anatoliis bev-
ri sofeli da qalaqi: duzje, goliaqa,
izmiTi, izniqi (Zv. nikea), goljuqi, sa-
banja, gemliqi, yezeli, amasia, eski– Se-
heri, eregli... dodo jafariZis gar-
dacvalebis Semdeg, karga xans aRar mo-
meca saSualeba TurqeTSi kvleva–Zie-
bisa. aslan abaSiZis meuRlem, qalba-
tonma maguli gogitiZem moiwadina go-
gitiZeTa gvaris fesvebis Seswavla da
mTxova am sakiTxzec memuSava. gogiti-
Zeebis didi winapari solomon gogitiZe
iyo yarsis cixisTavi, Zlieri erisTavi,
yarsis mxaris gamgebeli. saWiro gaxda
kvleviTi saqmianobis warmarTva artaa-
nis, Cildiris, eruSeTis, kolas,
focxovis mxareebSi. erTi Tvis ganmav-
lobaSi unda momegrovebina istoriuli
masala. megzurad avirCie cnobili
mkvlevari nugzar cecxlaZe Tavis me-
uRlesTan, qalbaton gulikosTan er-
Tad. nugzars, masac, ainteresebda am
mxareebSi mogzauroba. qalbaton guli-
kos am mxareebSi naTesavebi hyavda da
amitomac Zalian kargi iyo Cveni erTad
wasvla. marTlac, moviareT dasaxele-
buli adgilebi. me bevri masala Caviwe-
re da „Cveneburebis qarTulis“ meore
tomSi iqneba warmodgenili. batonma
nugzarmac gamoaqveyna saintereso naS-
romi. Cven, sami adamiani, viyaviT eqspe-
diciaSi erTi adamianisTvis gamoyofi-
li TanxiT. sul miviRe 3000 dolari. am
TanxiT erTi Tve unda gvemogzaura sam
adamians da did regionSi unda gvegro-
vebina masalebi. cecxlaZeebis dafinan-
sebaze Tavi Seikaves, Cven ar vicnobTo.
ase rom, Zalian cota TanxiT unda gve-
keTebina didi saqme. Tanac ver movipo-
veT videokamera da rigiani fotoapara-
ti. mkiTxvels gaecineba albaT, magram
unda daijeros, rom es simarTlea. Ca-
vaRwieT ezrumamde, davaTvaliereT
dRemde SemorCenili qarTuli xuroT-
moZRvruli Zeglebi da dRemde „qarT-
velTa karad“ wodebuli ubani–„gurj
qafi“. Semdeg gamoveSureT samSoblosa-
ken.
saerTod, sadac mivdivar, nakurTxi
sanTlebi mimaqvs xolme. bevr adgilas
davanTeT sanTlebi, magram ramdenime
cali darCenili kidev mqonda. gzad Se-
viareT oSkis taZarSi. saRamo xani iyo,
qari qroda Senobis SigniTac, radgan
taZars karebi aRara aqvs, upatronodaa
mitovebuli. mofarebul adgilas da-
vanTeT bevri sanTeli, viloceT gulia-
nad da oSkis mimdebare adgilebs da-
vuwyeT daTvaliereba. mainteresebda
(gagrZeleba. dasawyisi
ixileT wina nomerSi)
bavSvobidan momdinare siyvaruli
77aapprriillii
oSkis saganmanaTleblo keris–didi
saswavleblis–narCenebis naxva. sanT-
lebis anTebis dros taZarSi SevniSneT
samiode mtredi. taZarSi rom mivbrun-
diT, gaocebuli davrCiT. taZris gum-
baTi, taZris SigTavsi savse iyo mtre-
debiT. zemoT rom vixedebodiT, taZris
gumbaTi mtredebis fexebiT wiTlad
moCanda. es iyo mtredebis zeimi. carie-
li taZari mtredebis RuRuniT agugu-
nebuliyo. karga xans vucqireT am sao-
car sanaxaobas. amasobaSi sanTlebic
Caqra. Cven ukan davbrundiT, oSkSi ki
uamravi mtredi zeimobda sanTlis sur-
neliTa da siTboTi taZris gacocxle-
bas. gvjeroda, rom Cveni didi winapre-
bis, didi oSkelebis sulebi zeimobdnen
mtredebis saxiT. RvTis SewevniT, oSkis
taZris restavracia male daiwyeba da
oblad darCenil taZars patroni gamo-
uCndeba, sanTlebi kvlav alaplapdeba
oSkSi da kvlav izeimeben winaparTa su-
lebi wiTelfexeba TeTri mtredebis sa-
xiT am lamaz taZarSi.
is Rame taos centrSi –iusufelSi
– veJanxevSi gavaTieT maswavlebelTa
saxlSi da diliT baTumisken gamoveSu-
reT. mivuaxlovdiT istoriul sofel
melos, sadac gadioda saxelmwifo
sazRvari berlinis sazavo xelSekru-
lebis mixedviT. gzis mcvelebma da po-
licielebma SegvaCeres: gza keTdeba,
afeTqebuli patara borcvia da imas va-
sufTavebTo. Cvenc manqanidan gadmove-
diT da vicdidiT. me ramdenime sanTeli
kidev mqonda. mivixed–movixede da gzis
marjvena mxares Wala davinaxe, Walis
erT kuTxeSi ki samreklos msgavsi nage-
boba SevniSne. mxleblebs vuTxar, modi
es sanTlebic iq davanToT–meTqi. miva-
SureT samreklos. WalaSi iaponuri
xurmis xeebi idga, foTolSeZarculi.
27 noembris civi dRe iyo. CavediT Wa-
laSi, mivediT samreklosTan. TiviT iyo
savse. gavwieT iqiT–aqeT Tiva da avan-
TeT sanTeli. patronma gagvafrTxila,
sanTlis Caqrobamde iqidan ar wamovsu-
liyaviT. marTlac 10–15 wuTi davyaviT,
viloceT. gamovbrundiT da saswaulis
momswreni davrCiT. xurmebis totebi
savse iyo patar–patara Savi Cite-
biT–WivWaviT. mivuaxlovdiT Tu ara,
isini wamoiSalnen, zemoT afrindnen da
didi gundi Seqmnes. Cven movdiodiT,
isinic mogvyvebodnen gundad. iqve ax-
los erTi mosaxle iyo. yvelani ezoSi
gamovidnen da am saocrebas CvenTan er-
Tad Sehyurebdnen. aseTi ram arasdros
gvinaxavso, ambobdnen. ukvirdaT, amde-
ni Citi saidan gaCnda aqao. Cven gzaSi
rom amovdiodiT, Citebis gundi maRla-
maRla wavida da gauCinarda. cxadia,
aqac winaparTa sulebis zeims SevxvdiT.
vin icis, ramdeni xania aq sanTeli ar
daunTia vinmes, ramdeni xania aravis
ulocavs am aremareSi. mkiTxveli irw-
munebs, rom Cven, uflis nebiT, vnaxeT
sulebis sixaruli mtredebisa da WivWa-
vebis zeimis saxiT. rogorc Cveni uwmin-
desi da unetaresi saqarTvelos kaTa-
likos–patriarqi ilia meore brZanebs:
„arsebobs sulTa kavSiri“. Cven rom
gardacvlilebis sulis mosaxseneblad
viloceT da sanTlebi davanTeT, dam-
yarda sulTa kavSiri. madlobis niSnad
gardacvlili winapris sulebi gamog-
vecxadnen mtredebisa da WivWavebis sa-
xiT. mkiTxvelo, oblad darCenil taZ-
rebSic daanTe wminda sanTlebi!
RRvvTTiiss wwyyaalloobbaa
1990 wlis ivnisis bolos stambo-
lidan mestumra Cemi naTesavi basri
iavuzi–futkaraZe colSvilTan erTad.
coli–iaSari, warmoSobiT Turqi, Sesa-
niSnavad erkveoda saqarTvelos isto-
riaSi. igi bavSvobidan germaniaSi cxov-
robda mSoblebTan erTad da evropul
kulturas naziarebi iyo. maTi vaJi–pa-
tara Tengizi ori wlisa iyo, magram fe-
xis adgmasa da laparakis dawyebas agvi-
anebda. ori–sami kviris Semdeg stum-
rebma TbilisSi wasvla moiwadines. Tbi-
lisel megobrebs davukavSirdi, daxma-
reba vTxove, radgan Tbilisi aboboqre-
bul zRvas hgavda, sabWoTa kavSiri ing-
reoda, qveyana areuli iyo. profesor
aleqsandre Rlontis ojaxma didi siy-
varuliT migvipatiJa. ojaxis diasaxli-
si, profesori qeTevan goderZiSvili,
ori kviris ganmavlobaSi Tavs gvevle-
boda, kaxeTSic wagviyvana Tavisianeb-
Tan da mTeli kaxeTis istoriuli Zeg-
lebi dagvaTvalierebina. TbilisSi rom
davbrundiT, stumrebma moiTxoves pat-
riarqTan Sexvedra. me maSin akademikos
arnold Ciqobavas saxelobis enaTmec-
nierebis institutis doqtoranti viya-
vi da daxmarebisTvis institutis di-
reqcias mivmarTe. profesor besarion
jorbenaZis daxmarebiT, patriarqTan
Sexvedra dainiSna 1990 wlis 19 agvis-
tos, feriscvalebis dRes, radgan
stumrebs monaTvla surdaT. Cem Sore-
nasac gadawyvetili hqonda monaTvla,
me ki ver vbedavdi, vfiqrobdi.
sapatriarqos rezidencia moTavse-
buli iyo sionis taZarTan axlos erT
orsarTulian Zveleburi stilis Seno-
baSi. feriscvalebis dResaswaulze
patriarqTan Sesaxvedrad bevri vinme
iyo mosuli, didi rigi idga. Cems mxleb-
lebs momavali naTliebi amorCeuli
hyavdaT. meore sarTulze asasvlel ki-
beze da ezoSi rigi nela miiwevda win.
kibeze rom avdiodiT, qeTevan goder-
ZiSvilma mkiTxa, –Sen ras apirebo. vupa-
suxe: – Cemi winaprebi–bebiebi, babuebi,
mama, naTesavebi musulmanuri wesiT
arian wasuli am qveynidan, maTgan meri-
deba, zurgi rogor Sevaqcio, meSinia,
gamzrdel bebias ar vawyenino saflav-
Si–meTqi. qeTevanma Semaxsena: –Seni
orasi–samasi wlis winandeli winaprebi
ratom ar gecodeba, isini qristianebi
xom iyvnen, isinic gelodebian, isinic
mouTmenlad ucdian Sens gadawyveti-
lebaso. am sityvebis gagonebasTan er-
Tad, ucbad TiTqos Tmebi yalyze da-
midga, tanSi saocrad SemaJrJola. TiT-
qos Tvalwin warmomidga Cemi Soreuli
winaprebi: TiTqos vgrZnobdi maT mze-
ras, maT sunTqvasac ki, im sicxeSi neli
niavis saxiT saxeze rom mefereboda.
guli sibraluliT amevso. maT saxelze,
vin icis, ramdeni saukunea sanTelic ar
danTebula, ramdeni xania maT saxelze
puri ar gatexila, Sesandobari ar da-
leula. yvelaferi es gaviTavise da ga-
davwyvite movnaTluliyavi, amaze uke-
Tes dros rogor viSovidi. xma aRara-
visTvis gamicia, fiqrebis morevSi Cav-
vardi... amasobaSi Cveni rigic dadga.
Cvenze win myofni patriarqTan Sediod-
nen, kurTxevas iRebdnen da ukan brun-
debodnen. Cveni rigi rom movida, mig-
viwvies erT did darbazSi, sadac fe-
ricvalebis grZeli sufra iyo gaSli-
li. sufras usxdnen mRvdelmTavrebi da
ramdenime saero piri. maT Soris iyvnen
cxakaias (senakis) raionis xelmZRvane-
li pirebi da senakis xaliCebis fabri-
kis direqtori (gvari ar maxsovs). am pi-
rovnebas patriarqisaTvis saCuqrad
Camoetana ori lamazi kedlis noxi, ro-
melzedac amoqsovili iyo RvTismSobe-
li yrmiT. erTi aseTi noxi ukve ekida
kedelze, meore ki gragnilad ido mis
ZirSi.
patriarqi uwmindesi da unetaresi
ilia meore Cvens gamoCenas aRfrTova-
nebuli Sexvda da sazogadoebas mimar-
Ta: – ai, ojaxi Camovida stambolidan
futkaraZeebisa, romelsac monaTvla
gadauwyvetia da mivesalmoTo. darbaz-
Si taSi gaisma. Semdeg ikiTxa: –baTume-
li futkaraZeebi ras fiqrobTo. –Cvenc
vinaTlebiT, Tqveno uwmindesobav,
oRond me, TqvenTan momavalma, axlaxan
kibeze amosvlisas gadavwyvite es da
naTlia ara myavs gamzadebuli–meT-
qi.–me viqnebi Tqveni ojaxis naTlia,
Tqveni stumrebisac da maspinZlebisa-
co; dalocvili iyaviT yvelanio. dar-
bazSi gaisma taSis xma.
migviwvies feriscvalebis sufra-
ze. cota xnis Semdeg bavSvi–patara Ten-
gizi sufrasTan aRar gaCerda, atirda.
dedam bavSvi xelSi ayvanili (radgan
ver dadioda) derefanSi gaiyvana. dere-
fanSi monazoni dedebi Sexvdnen da ger-
manulad elaparakebodnen erTmaneTs,
bavSvs arTobdnen. cota xnis Semdeg
mxiaruli SeZaxilebi, sicili mogvesma.
kari gaiRo da patara Tengizi Tavisi
fexiT Semobajbajda; Tan „baba–ba-
ba“–„mama–mama“ iZaxoda da mamisken mii-
wevda. darbazSi kvlav iquxa taSma. yve-
lani saswaulis momswreni gavxdiT. pa-
tara Tengizma patriarqis dalocvis
Semdeg fexi da ena erTad aidga. mSob-
lebis sixaruls sazRvari ar hqonda.
uwmindesma kidev dagvloca da misi
locva–kurTxeviT erT–erT mRvdelm-
Tavars daavala Cveni monaTvla sionis
taZarSi. male gadavediT taZarSi da mo-
vinaTleT. isev movbrundiT sapatriar-
qos rezidenciaSi. uwmindesma monaT-
lulebi gulmxurvaled dagvloca da
basri iavuz–futkaraZis ojaxs sxva sa-
CuqrebTan erTad gadasca senakis xali-
Cebis fabrikidan Camotanili xa-
ti–wminda RvTismSobeli yrmiT. es
ulamazesi xati dResac amSvenebs stam-
bolSi mcxovreb futkaraZeebis ojaxs.
am xats–RvTaebrivi madli, siTbo da ba-
raqa Seaqvs maT lamaz ojaxSi. noxi–xa-
ti amSvenebs maTi binis darbazs. Tengi-
zi ukve 24 wlisaa. man stambolis uni-
versitetis sociologiis fakulteti
daamTavra da muSaobs. deda silamazis
salons amuSavebs, mama ki pensioneria.
cxadia, Cemma saqcielma Tavdapir-
velad garkveuli miTqma–moTqma gamo-
iwvia naTesavebSi, radgan maSin zemoaWa-
ridan TiTqmis aravin, anda Zalian cota
Tu inaTleboda. sazogadoeba jer ki-
dev aTeizmis tyveobaSi iyo. uflis ne-
biT, momdevno wlebSi monaTlulTa ra-
odenobam imata da amJamad sakmaod mra-
valricxovani mrevlia zemo aWaraSi. Ce-
mi dedmamiSvilebis ojaxebis umeteso-
ba monaTlulia. me ukve rva naTluli
myavs.
naTlobis Semdeg karga xans veRar
movaxerxe uwmindesTan–naTliasTan
Sexvedra, magram misma locva–kurTxe-
vam mecnierebisken mimavali gza gamiad-
vila da gaminaTa. 1989–1992 wlebSi
TurqeTis sxvadasxva mxareSi didi ru-
dunebiT nagrovebi masala ukve xelT
mqonda, magram ar vicodi, wignad ro-
gor meqcia, rogor damelagebina. erTi
weli movundi TiTqmis amaze fiqrs,
radgan msgavsi wigni ar arsebobda, rom
mimebaZa, mimemsgavsebina. monaTvlis
Semdeg goneba gamexsna. rva Tvis ganmav-
lobaSi Tbilisis erovnul biblioTe-
kaSi miRebuli informaciiT SevZeli
garkveul CarCoebSi momeqcia istoriu-
li taos, klarjeTis, SavSeTis istori-
ul–geografiuli garemo da damewera
mopovebuli teqstebisTvis Sesabamisi
Sesavali werilebi. magram maSin jer ki-
dev ar SeiZleboda pirdapir damesaTa-
urebina esa Tu im regioni, kerZod: is-
toriuli tao, istoriuli Sav-
SeT–klarjeTi. ase dasaTaurebas SeiZ-
leba mohyoloda politikuri gaugeb-
roba.amitom es saTaurebi „SevfuTe“.
istoriuli SavSeT–klarjeTis Tavs
davarqvi „naSTi Zveli didebisa“ opiza-
rebisa da mtbevarebis nakvalevze“; is-
toriuli tao ki ase davasaTaure: „iSx-
nelebisa da oSkelebis samSobloSi“.
dRevandeli mkiTxveli SeiZleba verc
ki Caswvdes amis dedaazrs, ise Seicvala
mas Semdeg Cvens irgvliv arsebuli
qveynebis sazogadoebriv–politikuri
viTareba, mezobluri urTierToba.
1993 wlis damdegamde Cemi mTqmele-
bi–informatorebi ver bedavdnen Tavi-
anTi gvarebis wignSi gamJRavnebas.
mTxovdnen, TavianT monaTxrobze ar mi-
meTiTebina maTi saxeli da gvari. 1993
wlis damdegs maT Sematyobines Tavian-
Ti Tanxmoba am sakiTxze da mec gabedu-
lad mivawere yvela monaTxrobs maTi
saxeli da gvari. wignis gamoqveyneba
amitomac dagvianda.
wignis gamoqveyneba iTava aslan
abaSiZem. maSin saqarTveloSi mZime vi-
Tareba iyo, uSuqoba, uwyloba, ekonomi-
uri siduxWire. stamba ar muSaobda.
ibeWdeboda mxolod gazeTi „aWara“.
mxolod am gazeTis redaqcias gaaCnda
gamarTuli kompiuteri. swored aq
aewyo „Cveneburebis qarTulis“ pirve-
li tomi. gansakuTrebuli madlierebiT
minda gavixseno gazeTis redaqciis Ta-
namSromlebis – zaza falavandiSvilis,
avTandil vadaWkorias, amiran kacaZis
da sxvaTa Tanadgoma da gulisxmieri
damokidebuleba. wigni daibeWda q. kiev-
Si. gansakuTrebiT didi madliereba
minda gamovxato Cveni naTesavebis–ba-
ton anzor gogitiZis vaJis, avTandil
gogitiZis mimarT, romelmac kievSi wai-
Ro wignis maketi. sastambo saqme, da-
beWdili wignebis baTumSi Camotana man-
ve uzrunvelyo. igi maSin kievis univer-
sitetis studenti iyo.
„Cveneburebis qarTulis“ gamoqvey-
nebas farTod gamoexmaura qarTuli sa-
zogadoebrioba, imarTeboda wignis
ganxilvebi, avtorTan Sexvedrebi, ibeW-
deboda Sefasebebi. gansakuTrebiT aR-
saniSnavia profesorebis–aleqsandre
Rlontis, mixeil svaniZis, devi sturu-
as, mixeil maxaraZis, ramaz surmaniZis,
fridon sixaruliZis, abel surgula-
Zis, iuri bibileiSvilis da sxvaTa weri-
lebi. isini dabeWdilia adgilobriv da
respublikur Jurnal–gazeTebSi. poe-
tebma miZRvnes leqsebi. maT Soris pat-
riotuli suliskveTebiTa da maRalm-
xatvrulobiT gamoirCeva amiran xaba-
zis, cisana anTaZis, bela qeburias, iaSa
Tandilavas poeturi striqonebi.
„Cveneburebis qarTulis“ teqstze
dakvirvebiT Seiqmna Cemi sadoqtoro
disertacia „qarTuli enis samx-
rul–dasavluri dialeqtebis Tavise-
burebani istoriuli tao–klarjeTisa
da muhajiri qarTvelebis metyvelebis
mixedviT“. imerxevSi, taoSi, zeda maWa-
xelSi da nigalis xevSi mopovebul masa-
laze dakvirvebis Sedegad, gamovyavi
oTxi axali dialeqti: imerxeuli, niga-
luri (anu livanuri), maWaxluri da ta-
ouri. es dialeqtebi erTmaneTTan siax-
lovisa da msgavsebis mixedviT gavaer-
Tiane erT dialeqtur jgufSi da vuwo-
de „tao–klarjuli dialeqtebi“. qar-
Tulma saenaTmecniero sazogadoebam
Cemi Tvalsazrisi gaiziara.
sapatriarqodan Setyobinebis Ta-
naxmad, Cems Zvirfas naTlia–uwmindes-
sa da unetares ilia meores vestumre.
mas movaxsene, rom stambolis qarTvel
kaTolikeTa monastris biblioTekis
aRweras mTxovda misi mepatrone da
mzrunveli batoni simon zazaZe. am saq-
misTvis viTxove misgan locva–kurTxe-
va. uwmindesma gaixsena 1977 wels misi
stumrobis epizodebi aRniSnul monas-
terSi da Sexvedrebi maSin monastris
jer kidev cocxal sasuliero pireb-
Tan. man damloca, saTuTad Seavlo xe-
li „Cveneburebis qarTuls“ da ganacxa-
da iq myofTa winaSe, rom tao–klarje-
Tisa da aWaris mosaxleobam daamtkica
qarTuli enis ukvdaveba, misi gamZleo-
ba, WirTa Sigan gautexloba. uwmindesma
daloca iqauri dedebi, romlebic de-
dis rZesTan erTad deda-enis siyvaru-
liT akvanSive kvebavdnen qarTvelTa
bavSvebs, qarTul ZirZvel miwaze
acocxlebdnen qarTvelobas. mec dam-
loca am wignis SeqmnisTvis; aRniSna,
rom am wignma qarTvelobas gaucocxla
istoriuli samSoblos miwa–wyali, yve-
las aCvena misi istoriuli sazRvrebi,
gagvifarTova Cveni istoriuli mexsie-
reba. am wignma SemosazRvra qarTuli
enis gavrcelebis areali, Semoavlo
sazRvari da yvelas aCvena Cveni deda-
enis simtkice da gamZleoba.
„Cveneburebis qarTuli“ maCvenebe-
lia imisa, rom oTxas welze meti xnis
manZilze ucxo enobriv garemocvaSi
moqceulma qarTulma SeinarCuna Ta-
visTavadoba–Tavisi bgeriTi sistema,
gramatikuli wyoba, ZiriTadi leqsiku-
ri fondi.
es iyo metad amaRelvebeli wuTebi
CemTvis... patriarqma erTxel kidev da-
loca qarTvelTa istoriuli samSob-
lo, yvela qarTveli da marjvena xelze
Tavisi xeliT samaxsovro beWedi gamike-
Ta. man aRniSna: – es beWedi damza-
debulia sapatriarqos zarafxanaSi
specialurad am wignis avtorisaTvis,
im xelisTvis, romelmac 720 gverdiani
wigni aCuqa qarTvelobas sazRvargareT
darCenili qarTulis ukvdavsayofado.
kerZo saubarSi xmadabla miTxra: – ga-
vige, Citma ambavi momitana, Zalian gul-
mowyale yofilxar, simdidre, fufune-
ba ar gyvarebia, gacema gyvarebia... gax-
sovdes, es beWedi ar gasce, aravis aCu-
qo, SeiZleba bevr vinmes moewonos, mag-
ram SenTvis daitove. Senianebs anderZi
dautove, asi wlis Semdeg, roca am qvey-
nad aRar iqnebi, saeklesio muzeums Ca-
abarono.
beWedi oqrosia, Sig Casmulia mTis
brolis mozrdili Tvali, ori patara
Tvali zurmuxtisaa, oric ameTvistoa.
Tvlebis ganlageba qmnis jvris gamosa-
xulebas. es Sexvedra iyo 1996 wlis mar-
tSi. 17 welia am beWeds vatareb. igia Ce-
mi avgarozi, mfarveli. 2008 wlis 22 iv-
liss Cveni universitetis win avtoka-
tastrofaSi movxvdi. yvelas ukvirs Ce-
mi gadarCena, daJeJili sxeulis marj-
vena mxare sul Savi da WrilobebiT sav-
se mqonda, erTi Wriloba safeTqelzec
iyo, magram Zvali arsad gamtexia, miuxe-
davad imisa, rom manqanam haerSi amisro-
la da asfaltze daveci mkvdari Citi-
viT. madloba ufals, rom xeibari ar
davrCi, anda fsiqologiurad moSli-
li. gadavrCi uflis wyalobiT, naCuqa-
ri beWdis madliT. Cemma moZRvarma- mama
serafimem es ubeduri SemTxveva xumro-
biT ase axsna: – Cemo SuSanik, albaT ra-
Rac codvebi gqonda cxovrebaSi, Rmer-
Tma amqveynad cota Semogilawuna, rom
saiqioSi Segimsubuqdes mdgomareo-
bao... madloba ufals!
2012 wlis 5 dekembers Cemma mSobli-
urma universitetma iubile gadamixada.
Camovida bevri stumari Tbilisidan,
quTaisidan, TurqeTidan, iranidan. mo-
locvebic bevri iyo. maT Soris Zalian
gamaxara Cemi naTliis – uwmindesisa da
unetaresis molocvam, Tan SemomiTva-
la, piradad mnaxoso. marTlac, sapat-
riarqom 2013 wlis 6 ianvars Ramis 3 sa-
aTze mimiwvia saSobao vaxSamze. patri-
arqma samebis taZarSi 6 ianvris Ramis 12
saaTze wirva daiwyo. wirvis procesi
Ramis sam saaTamde gagrZelda. wirvis
Semdeg patriarqi mobrZanda sapatri-
arqoSi. stumrad mowveuli iyvnen Tbi-
lisis mowinave sazogadoebis warmo-
madgenlebi, politikosebi, mwerlebi,
poetebi, axali da Zveli mTavrobis wev-
rebi, mgaloblebi, momRerlebi. saSo-
bao vaxSamze ufleba momeca uwmindesi-
saTvis mimeloca dabadebidan 80 weli
da aRsaydrebis 35 wlisTavi. saCuqrad
gadaveci Cemi axali wignebi –„stambo-
lis qarTuli savane“ da „ISTANBUL
GÜRCÜ OCA?I“, agreTve, Turqi isto-
rikosis, warmoSobiT imerxeveli qarT-
velis, muraT qasabis sqeltaniani wigni
„osmaleTis qarTvelebi“, samagierod,
saCuqrad miviRe uwmindesis epistole-
ebis sruli krebuli. gadaviReT samax-
sovro suraTebi uwmindesTan, mweral
guram doCanaSvilTan da sxvebTan. 2013
wlis Sobis Rame dauviwyari iqneba. am
Ramis madli momcems Zalas da SemaZle-
binebs „Cveneburebis qarTulis“ meore
tomis dasrulebas. amiT ki erTxel ki-
dev gavaxareb Cemi Zvirfasi naTliis,
qarTveli eris sulieri moZRvris, didi
sasuliero moRvawisa da moazrovnis
sruliad saqarTvelos kaTalikos–pat-
riarqis, uwmindesisa da unetaresis-
ilia meoris samSoblos siyvaruliT
mxurvale guls.
88aapprriillii
studenturi dReebi “aWara
2013” sportuli RonisZiebebiT da-
iwyo. baTumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universitetis, xelov-
nebis saswavlo universitetis, ba-
Tumis saxelmwifo sazRvao akade-
miisa da navigaciis saswavlo uni-
versitetis 150-mde studenti Se-
saZleblobebs warmoaCens fren-
burTSi, quCis kalaTburTSi, bili-
ardsa da inteleqtualur TamaSeb-
Si. studenturi dReebis egidiT ga-
movlindeba aseve „mis-studenti
2013“. pirveloba ukve gaimarTa mi-
ni fexburTSi. finalur SexvedraSi
erTmaneTs baTumis SoTa rusTave-
lis saxelmwifo universiteti da
navigaciis saswavlo universiteti
daupirispirdnen. Sejibri angari-
SiT 3:2 bsu-s gamarjvebiT dasrul-
da.
ssttuuddeennttuurrii ddRReeeebbii
`studenturi dReebi 2013 nar-
komaniis winaaRmdeg” ganrigi:
15 aprili, 11:00 saaTi - boulin-
gi (Tbilisi centrali);
16 aprili, 11:00 saaTi - mklav-
Widi (sportuli kompleqsi arena);
22 aprili,11:00 saaTi - biliar-
di (Tbilisi centrali);
25 aprili, 17:00 saaTi - paraka-
laTburTi (sakalaTburTo akade-
miis darbazi);
26 aprili, 11: saaTi - frenbur-
Ti (kus tba);
26 aprili, 18:00 saaTi - Teatra-
luri dadgmebi, iumoristuli
sketCebisa da originaluri nomre-
bis konkursis I turi(saqarTvelos
teqnikuri universitetis adminis-
traciuli korpusis saaqto darba-
zi);
28 aprili, 18:00 saaTi - Tana-
medrove da xalxuri simReris kon-
kursis I turi(Tbilisissaxelmwi-
fosamedicinouniversitetis „wi-
Telidarbazi“);
30 aprili,12:00 saaTi - ra? sad?
rodis? (saqarTvelos agraruli
universitetis kulturisa da xe-
lovnebis centri);
1 maisi,18:00 saaTi - xalxuri da
Tanamedrove cekvis konkursis I
turi (iv. javaxiSvilis Tbilisis
saxelmwifo universitetis saaqto
darbazi)
10 maisi, 11 saaTi - strategiu-
li TamaSi „aRmoaCine Seni qalaqi“
e.w. City game(Zveli Tbilisis mim-
debare teritoria);
11 maisi, 18:00 saaTi - xalxuri
da Tanamedrove cekvebis konkur-
sis meore turi (Telavis vaJa fSa-
velas saxelobis saxelmwifo Teat-
ri);
12 maisi, 12:00 saaTi - peintbo-
li (wyneTis peintbolis klubi);
14 maisi, 14:00 saaTi - oratoru-
li xelovnebis konkursi (saqarTve-
los erovnuli universitetis sa-
konferencio darbazi);
15 maisi, 18:00 saaTi - Teatra-
luri dadgmebis, iumoristuli
sketCebisa da originaluri nomre-
bis konkursis II turi(q. wyaltubos
sakoncerto darbazi „iveria“ )
16 maisi, 15:00 saaTi - xalxuri
TamaSobebis festivali (vakis par-
ki);
17 maisi, 18:00 saTi - musikalu-
ri bendebis konkursi (zugdidis
Salva dadianis saxelobis saxelm-
wifo dramatuli Teatri);
18 maisi, 14:00 saaTi - debatebi
(saqarTvelos universitetis
auditoria #701)
19 maisi, 12:00 saaTi - wyalbur-
Ti (laguna veres sacurao auzi);
20 maisi, 14:00 saaTi - mekldeu-
roba (saqarTvelos teqnikuri uni-
versitetis administraciuli kor-
pusis ezo);
21 maisi, 18:00saaTi - xalxuri
da Tanamedrove simRerebis kon-
kursis II turi(baTumis xelovnebi-
sa da musikis centri)
24 maisi, 19:00 saaTi - studen-
turi dReebis daxurva, foto da
naxatebis gamofena (filarmoniis
didi sakoncerto darbazi);
Sexvedra sastumro `SHERATON BATUMI“-is
warmomadgenlebTansaaqto darbazSi sastum-
ro `SHERATON BATUMI“-is
warmomadgenlebma Sexvedra
gamarTes turizmis fakul-
tetis studentebTan da
profesor-maswavlebleb-
Tan. adamianuri resursebis
departamentis xelmZRva-
nelma axalgazrdebs sas-
tumroSi arsebuli vakansie-
bi, staJirebis pirobebi da
2013 wlis sazafxulo stu-
denturi dasaqmebis siaxle-
ebi warudgina. aseve Sedga
kompania `STARWOOD“- isa
da sastumro `SHERATON BATUMI“-is prezentacia. studentebi sastum-
roSi arsebul standartebs, saerTaSoriso moTxovnebs, safaso politi-
kasa da ganviTarebis strategias gaecnen. sastumro `SHERATON“-Si ba-
Tumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis turizmis fakulte-
tis 30-mde studentia dasaqmebuli.
revaz diasami-
Ze daibada 1943
wels q. baTumSi.
daamTavra
SoTa rusTave-
lis saxelobis ba-
Tumis saxelmwifo
pedagogiur ins-
tituti biologi-
is specialobiT.
1969 wlidan, insi-
tutis damTavre-
bis Semdeg, muSa-
obs Tevzis meur-
neobisa da okeanografiis sruliad sakavSi-
ro samecniero–kvleviTi institutis saqar-
Tvelos ganyofilebaSi jer umcrosi, xolo
Semdeg ufrosi mecnier-muSakis Tanamdebo-
bebze, 1998 wlidan zRvis bioresursebisa da
maragis laboratoriis gamged.
r. diasamiZe aqtiurad monawileobs Savi
zRvis saqarTvelos sanapirosa da Sida
wylebis hidrobiologiur kvlevebSi, ro-
melTa Soris mniSvnelovania midiebis bio-
logiis Seswavla da maTi kultivirebis teq-
nologiis SemuSaveba. am samuSaoebis warma-
tebiT ganxorcielebis Semdeg, pirvelad sa-
qarTveloSi r. diasamiZis xelmZRvanelo-
biT Seiqmna midiebis sacdeli ferma - mari-
meurneoba (gonio-kvariaTi). am sferoSi mi-
Rebuli Sedegebi da dagrovili gamocdile-
ba daedo safuZvlad mis sadisertacio naS-
roms: „Savi zRvis kultivirebadi midiebis
energetikuli cvla, kveba da zrda–ganvi-
Tarebis dinamika.“
Savi zRvis saqarTvelos sanapiros biom-
ravalferovnebis dacvisa da SenarCunebis
mizniT r. diasamiZe, rogorc menejer–hid-
robiologi, monawileobas Rebulobs sxva-
dasxva saerTaSoriso programebisa da pro-
eqtebis ganxorcielebaSi, konferenciisa
da simpoziumebis muSaobaSi. aris Savi zRvis
dacvis saerTaSoriso komisiis wevri. gamoq-
veynebuli aqvs 50–mde samecniero naSromi.
miuxedavad mokrZalebuli asakisa, igi dRe-
sac aqtiurad monawileobs sazRvao Tu Sida
wyalsatevebze qarTvel da ucxoel mecnie-
rebTan erTad mowyobil sxvadasxva eqspedi-
ciaSi.
1991 wlidan dRemde r.diasamiZe samecni-
ero muSaobis paralelurad baTumis SoTa
rusTavelis saxelmwifo universitetSi
eweva pedagogiur saqmianobas da Tavisi
wvlili Seaqvs axalgazrda kadrebis momza-
debaSi hidrobiologiis mimarTulebiT.
r. diasamiZe studentebsa da profesor-
maswavleblebs Soris sargeblobs damsaxu-
rebuli avtoritetiT. aris obieqturi,
ukonfliqto, Tanaziaria saqveyno proble-
mebis mimarT. keTili buneba mas genetiku-
rad mosdgams.
mimdinare wlis martis TveSi baton re-
vazs 70 weli Seusrulda. biologiis depar-
tamentis TanamSromlebisa da biologia-
ekologiis specialobis studenti axalgaz-
rdobis saxeliT, vulocavT mas am lamaz
iubiles, vusurvebT xangrZliv sicocxles
da nayofier SemoqmedebiT saqmianobas axal-
gazrda kadrebis aRzrdis saqmeSi.
biologiis doqtori
ee..mmiiqqaaSSaavviiZZee
biologiis departamentis
xelmZRvaneli,
profesori dd.. bbaarraaTTaaSSvviillii
baTumis SoTa rusTave-
lis saxelmwifo universi-
tetis reqtoris mrCevels,
istoriis mecnierebaTa kan-
didats, revaz diasamiZes,
dabadebidan 65 weli Seus-
rulda.
revaz diasamiZem aqtiu-
ri da saintereso cxovrebis
gza ganvlo.
igi daibada 1948 wlis 16
aprils jemal diasamiZis
mravalSvilian ojaxSi, angi-
sis dasaxlebaSi. 1955 wli-
dan 1963 wlamde revaz dia-
samiZe swavlobda angisis
rusul rvawlian skolaSi.
1963 wlidan igi gadavida ba-
Tumis ?7 saSualo skolaSi,
romelic 1966 wels warCine-
biT daamTavra da amave wli-
dan Seudga SromiT saqmia-
nobas. 1967-1969 wlebSi im-
yofeboda samxedro armiis
rigebSi. demobilizaciis
Semdeg, wignisa da swavlis
siyvaruliT igi wavida mos-
kovSi da 1970 wels Cairicxa
m. lomonosovis saxelobis
saxelmwifo universitetis
istoriis fakultetis mo-
samzadebel ganyofilebaze.
1971 wels ki gaxda cnobili
universitetis istoriis
fakultetis studenti. mis-
Tvis Zvirfasia am universi-
tetSi gatarebuli wlebi.
1976 wels warCinebiT daam-
Tavra universiteti da Cai-
ricxa amave universitetis
aspiranturaSi, romelic
1979 wels warCinebiT daas-
rula da daicva sakandida-
to disertacia. 1980 wli-
dan revaz diasamiZe dabrun-
da mSobliur qalaqSi da da-
iwyo muSaoba baTumis SoTa
rusTavelis saxelobis sa-
xelmwifo pedagogiur ins-
titutSi.
pedagogiur institutSi
(amJamad universitetSi) re-
vaz diasamiZem laboranto-
bidan daiwyo muSaoba da Ta-
visi codniT, energiuli mu-
SaobiT ganvlo saintereso
gza, igi iyo istoria-filo-
logiis fakultetis dekani,
institutis proreqtori
ideur-aRmzrdelobiTi mu-
Saobis dargSi, ssr kavSiris
istoriis kaTedris gamge,
msoflio istoriis kaTed-
ris gamge, universitetis
humanitarul-aRmzrdelo-
biTi muSaobis ganyofile-
bis ufrosi, universitetis
biblioTekis direqtori da
amJamad reqtoris mrCeveli.
Tanamdebobriv moRvawe-
obasTan erTad igi kiTxu-
lobda leqciebis kurss
ssrk xalxTa istoriaSi, ev-
ropisa da amerikis qveynebis
axal da uaxles istoriaSi,
saerTaSoriso urTierTo-
baTa istoriaSi, ruseTis is-
toriaSi da sxva sagnebSi,
aseve atarebda seminarebsa
da speckursebs. studen-
tebs acnobda msoflioSi
mimdinare siaxleTa Tavise-
burebebs da maTgan iTxovda
analizs. misdami gansakuT-
rebul siTbosa da siyva-
ruls amJRavneben istoriis,
rusuli filologiis, saer-
TaSoriso urTierTobisa da
diplomatiis, Jurnalisti-
kis, TurqeTismcodneobis
specialobis studentebi.
batoni revazi Tavdauzoga-
vi damcvelia axalgazrdo-
bis, piradi mdidari biblio-
Tekis gamoyenebiT aswavlis
wignze damoukidebel muSa-
obas.
revaz diasamiZe 1995-
1999 wlebSi iyo saqarTve-
los parlamentis deputati
da adamianis uflebaTa dac-
vis qvekomitetis Tavmjdo-
mare.
revaz diasamiZis cxov-
rebis kredo da saSviliSvi-
lo mowodebaa - ,,yvelaferi
sxvisTvis da araferi Tavis-
Tvis“. igi dauzareli Sems-
rulebelia yovelgvari da-
valebis, gansakuTrebiT aR-
saniSnavia misi mTargmnelo-
biTi muSaoba, radganac
brwyinvaled flobs rusul
da qarTul enebs. revaz dia-
samiZis mTargmnelobiTi
moRvaweobidan gansakuTre-
biT mniSvnelovania rusuli
enidan Targmnili profe-
sor a.a. gorelovis wigni
,,ekologia“ (saxelmZRvane-
lo umaRlesi saswavleble-
bisaTvis), romelic gamoica
2011 wels. didi muSaoba
gaswia agreTve msoflio
donis mecnieris niko maris
,,SavSeTsa da klarjeTSi
mogzaurobis dRiurebis“
Targmnaze, romlis qarTul
enaze gamocemas udidesi
mniSvneloba hqonda. is dRe-
sac aqtiurad aris Cabmuli
sxvadasxva saxis mTargmne-
lobiT saqmianobaSi.
amJamad iubilari Tavisi
cxovrebis SuagulSi imy-
ofeba. mas didi gegmebi aqvs
dasaxuli, amitom vusurvoT
mas janmrTeloba, xangr-
Zlivi sicocxle da axal-
axali warmatebebi.
rrssuu--ss iissttoorriiiiss,,
aarrqqeeoollooggiiiiss ddaa
eeTTnnoollooggiiiiss
ddeeppaarrttaammeennttii
revaz diasamiZe 70 wlisaa
revaz diasamiZe - 65
studenturi dReebi
99aapprriillii
gamoqveynda mecnierTa sainici-
ativo jgufis (xelmZRvaneli gia
dvali) mier SemuSavebuli umaRle-
si ganaTlebisa da mecnierebis re-
formis koncefciis proeqti.
qvemoT Cven mokled davala-
gebT ap proeqtis ZiriTad Sinaarss
da gzadagza gamovTqvamT Cvens mo-
sazrebebsac zogierT sakiTxTan
dakavSirebiT.
proeqtis mizania umaRlesi sa-
ganmanaTleblo sistemis funda-
menturi reforma msoflio stan-
dartis mqone koncefciebis Sesaba-
misad.
sauniversiteto-samecniero
sistemaSi es koncefcia moicavs
akademiuri Tavisuflebis, akademi-
uri miukerZoeblobis da akademiu-
ri xarisxis cnebebs, romlebic
efuZneba msoflios mowinave qvey-
nebSi kargad aprobirebul tenua-
ris sistemas da mecnieruli kvle-
vebis mowyobis harnakis princips.
tenuaris sistemaSi yvelaze
warmatebuli profesorebi Rebu-
loben tenuaris statuss (tenure
(ingl.) flobas niSnavs, tenuari -
mudmiv profesors). tenuaris sa-
erTo principi moqmedebs univer-
sitetTan an misgan damoukideblad
arsebul sainstituto (samecnie-
ro-kvleviT) sistemaSic. rac Seexe-
ba mecnieruli kvlevis organize-
bis harnakis princips (harnaki ger-
maneli mecnieris gvaria), misi arsi
imaSi mdgomareobs, rom samecniero
institutebi faqtobrivad yvela-
ze war¬Cinebuli mkvlevarebis gar-
Semo awyobili struqturebia. ins-
tituti emsaxureba mkvlevaris sa-
mecniero miznebs.
sauniversiteto da sainstitu-
to (kvleviTi) sistemis funqcioni-
reba, koncefciis proeqtis mixed-
viT, dafuZnebulia sam mudmivmoq-
med rgolze: 1) tenuirebul pro-
fesor-mkvlevarTa kreba; 2) uni-
versitetis an institutis umaRle-
si administracia (prezidenti, req-
tori...); 3) gareSe rwmunebulTa an
mrCevelTa sabWo.
proeqtis meore TavSi (parag-
rafSi) laparakia sauniversiteto
ganaTlebis miznebsa da principeb-
ze. aRniSnulia, rom umaRlesi sa-
ganmanaTleblo sistemis misia aris
codnis mopoveba da gaZliereba,
romlis maqsimaluri efeqtiano-
bis¬Tvis aucilebelia universite-
ti iyos aramarto saganmanaTleb-
lo, aramed samecniero-kvleviTi
centric. samarTlianoba moiTxovs
aRiniSnos, rom es asec iyo. Cveni
deda universitetis wiaRSi aRmo-
cenebuli saqarTvelos mecniere-
baTa akademia sruliadac ar akni-
nebda da ar akninebs sauniversite-
to ganaTlebas da mecnierebas. es
faqtia. magram isic faqtia, rom ra-
Rac unda Seicvalos am sferoSi.
universitetis ZiriTad funq-
ciebTan dakavSirebiT, proeqtSi
aRniSnulia, rom igi asrulebs or
aseT funqcias: 1) uzrunvelyofs
profesionalizms da maRali donis
ganaTlebas; 2) warmoadgens samoqa-
laqo sazogadoebis sayrdens.
vfiqrobT, funqciebis CamonaT-
valSive saWiro iyo kidev erTxel
imis xazgasmac, rom universiteti
asrulebs samecniero-kvleviTi
muSaobis centris funqciasac, e.i.
ara or, aramed sam funqcias. es
aucilebeli iyo miT ufro, rom
proeqtSi kargadaa ganmartebuli,
Tu ra didi mniSvneloba aqvs sauni-
versiteto mecnierebas TviT pro-
fesor-maswavleblebisa da stu-
dentTa sauniversiteto ganaTle-
bisaTvis.
proeqtis mixedviT, umaRlesi
saganmanaTleblo sistema dafuZne-
bulia sam principze. esenia: akade-
miuri Tavisufleba, akademiuri mi-
ukerZoebloba da akademiuri xa-
risxi. am principebma unda uzrun-
velyos, rom profesor-maswavle-
be¬li iyos Tavisufali Semoqmedi
pirovneba, romelsac veravin daa-
Sinebs an moisyidis da romelic
motivirebulia hqondes maRali
akademiuri xarisxi. migvaCnia, rom
es metad mniSvnelovani garemoebaa,
vinaidan sabWoTa periodSi am
principebis realizeba yovelTvis
rodi iyo SesaZlebeli. axla ki es
gamoricxuli iqneba, radganac aR-
niSnul principebs daicavs tenua-
ris sistema.
proeqtSi daxasiaTebulia sami-
ve principi, romelTagan akademiu-
ri xarisxis daxasiaTeba, Cveni az-
riT, aucilebel Sevsebas mo-
iTxovs. saqme isaa, rom universite-
tis mTavar sazrunavad gamocxade-
bulia maRali xarisxis profesor-
maswavleblebis mozidva da maTi
SenarCuneba saTanado pirobebis
Seqmnis gziT, rac ramdenjerme me-
ordeba proeqtis teqstSi. arc aq
da arc sxvagan araferia naTqvami
aseTi profesor-maswavleblebis
aRzrdaze. ismeba kiTxva: Tu yvela
universiteti aqcents gaakeTebs
kargi profesor-maswavleblebis
garedan mozidvaze da ar izrunebs
universitetSive maT aRzrda-Camo-
yalibebaze, saidan moizidav maT?
aseTi pozicia taqtikuri Tvalsaz-
risiT SeiZleba gamarTlebuli
iyos, magram strategiulad, Sore-
uli perspeqtivis gaTvaliswinebiT
xom wamgebiani iqneboda qveynisT-
visac da mecnierebisTvisac? vfiq-
rob, akademiuri xarisxis princi-
pis daxasiaTebisas am garemoebasac
unda mieqces saTanado yuradReba.
rac Seexeba tenuaris sistemas,
igi aRiarebulia universitetis
mowyobis mTavar principad. tenua-
ris koncefciis Tanaxmad, univer-
sitetis TviTmmarTvel birTvs
warmoadgens mudmivi Tanamdebobis
mqone tenuirebuli profesorebi
da tenuaris statusis miRebis gza-
ze myofi profesorebi (tenuaro-
bis kandidatebi). aseT sawyis pozi-
cias asistent-profesoris done
warmoadgens. tenuirebuli da te-
nuaris gzaze myofi profesorebi
akademiuri personalis mxolod
erTi (yvelaze warCinebuli) nawi-
lia, magram isini qmnian maRali aka-
demiuri sistemis stabilurobisa
da efeqturobis garantias da
war¬moadgenen universitetis say-
rdens.
tenuaris cneba ar gulisxmobs
ubralod mudmiv kontraqts. tenu-
irebul poziciaze profesoris ay-
vana xdeba rogorc pirdapir, ise
sacdeli vadis (5-7 weli) Semdeg.
vfiqrobT, es vada sakmaod didia,
magram Tu gamarTlebulia misi,
vTqvaT, 5 wliani auci-
lebloba, maSin tenua-
ris statusis mqone
profesorebi TavianT
pozicias xelaxali eqs-
pertizis gareSe unda
inarCunebdnen sul co-
ta 10 weli mainc.
pirdapir tenuire-
buli da tenuaris gzaze
myofi profesoris Ta-
namdebobaze miReba
uaRresad kritikuli
SerCevis Sedegad xdeba.
kandidatis SerCevas
awarmoebs specialuri
miukerZoebeli komisia,
romelic SefasebaSi ey-
rdnoba rogorc saku-
Tar eqspertizas, aseve
gareSe referirebis
sistemas. am ukanasknel-
Si igulisxmeba msof-
lio masStabiT SerCeul
cnobil mecnierTa garkveuli rao-
denobis konfidencialuri gamo-
kiTxva (sasurveli iyo am raodeno-
bis Cvenebac - n.b.) da kandidatis we-
rilobiTi daxasiaTeba. aseTi eqs-
pertizis Sedegad iqmneba kandi-
datTa sia. mTeli es masala Semdeg
waredgineba departamentis an fa-
kultetis tenuirebuli profeso-
rebis krebas, iwyeba msjeloba da
saukeTeso kandidati SeirCeva ken-
WisyriT (araa naCvenebi Ria Tu fa-
ruli kenWisyriT).
Tu sawyisi pozicia tenuaris
gzaa, sacdeli vadis ganmavlobaSi
unda dadgindes, Tu ramdenad
progresirebs kandidati tenuaris
mimarTulebiT. amas akeTebs e.w. te-
nuaris Sefasebis komisia, romelic
Sedgeba sami tenuirebuli profe-
sorisagan da romelsac irCevs de-
partamentis an fakultetis pro-
fesorTa kreba. komisia swavlobs
sakiTxs, agrovebs recenziebs Sesa-
bamisi dargis msoflio eqsperte-
bisagan, aseve iTxovs kandidatis
moRvaweobis Sefasebas studente-
bis an kolegebis mier. bolos mTe-
li es masala Sesabamisi rekomenda-
ciiT waredgineba zemoaRniSnul
tenuirebul profesorTa krebas.
kreba, saTanado msjelobisa da
kenWisyris safuZvelze, Rebulobs
gadawyvetilebas, romelic egzav-
neba universitetis administraci-
as da universitetis centralur
tenuarebis komitets. sakiTxis am
etapze ganxilvisa da dadebiTi pa-
suxis SemTxvevaSi, kandidats eni-
Weba tenuaris statusi.
sagulisxmoa, rom proeqtis mi-
xedviT tenuaris gzaze myofi kan-
didatis Sefaseba (anu sakiTxis de-
partamentis SigniT ganxilva) SeiZ-
leba moxdes orjer, magaliTad
me–3 da me–5 wels. pirveladi Sefa-
seba ajamebs, Tu ramdenad
progresirebs kandidati tenuaris
statusisaken da SeiZleba CaTva-
los, rom progresi aSkaraa da re-
komendacia gauwios tenuaris sta-
tusis daCqarebuli miniWebisaTvis.
aqve unda aRiniSnos, rom uaryofi-
Ti Sefaseba ar gulisxmobs garan-
tirebuli (5 an 7 wliani) poziciis
naadrev Sewyvetas. igi mianiSnebs
kandidats, rom miznis misaRwevad
saWiroa situaciis radikalurad
Secvla.
proeqtis meoTxe Tavi eZRvneba
akademiuri TviTmmarTvelobis sa-
kiTxs. aRniSnulia, rom universi-
tetis TviTmmarTvelobis ZiriTa-
di organoa fakultetis (an depar-
tamentis) profesorTa saerTo
kreba. masSi monawileoben studen-
tTa warmomadgenlebic.
TviTmmarTvelobis gansaxor-
cieleblad fakulteti qmnis dar-
gobriv komitetebs daaxloebiT sa-
mi kacis SemadgenlobiT. magali-
Tad, kurikulumis komiteti, doq-
toranturis komiteti da a.S.
departaments, kaTedras (an Se-
sabamis erTeuls) hyavs Tavmjdoma-
re, romelsac irCeven an niSnaven
garkveuli vadiT (mag. 3 wliT). Tav-
mjdomare aris Taviseburi mekavSi-
re profesurasa da universitetis
administracias Soris.
universitetis administraciis
umaRlesi xelmZRvaneli aris pre-
zidenti an reqtori. koncefciis
proeqtSi araferia naTqvami imis
Sesaxeb, Tu ramdeni wliT da ro-
gor irCeven (an niSnaven) universi-
tetis xelmZRvanels, arada es nak-
lebad mniSvnelovani sakiTxi ro-
dia.
proeqtis mixedviT, universi-
tetis ierarqiaSi mniSvnelovani
rgolia rwmu¬nebulTa (an mrCe-
velTa, anda sameTvalyureo) sabWo,
romelic dakompleqtebulia uni-
versitetis gareT myofi adamiane-
biT. ismeba kiTxva: ratom mxolod
gareT myofT? gareSe meTvalyure
universitetis SigniT mimdinare
procesebis arsSi yovelTvis rodi
gaerkveva. vfiqrobT, aRniSnul
sabWoSi universitetis damsaxure-
buli, tenuirebuli profesorebic
unda Sediodnen.
proeqtis mexuTe TavSi lapara-
kia tenuaris, rogorc akademiuri
Tavisuf¬lebis, miukerZoeblobis
da xarisxis damcavi meqanizmis Se-
saxeb. aRniSnulia, rom tenuirebu-
li profesoris erT–erTi funda-
menturi uflebaa 5 weliwadSi er-
Txel, erTi an naxevari wliT, aiRos
e.w. samecniero–SemoqmedebiTi Sve-
buleba xelfasis sruli an nawi-
lobrivi SenarCunebiT. aq bunebri-
vad ibadeba ori kiTxva: 1) maSin ro-
desac proeqtSi amden akademiur
Tavisuflebazea laparaki, xelfa-
sis nawilobrivi SenarCunebiT ra-
tom vuzRudavT profesors Semoq-
medebiTi muSaobisaTvis arCevanis
gakeTebis Tavisuflebas? 2) Tuki
samecniero–SemoqmedebiTi muSao-
ba tenuirebul profesors sWirde-
ba, es miT ufro auci¬lebelia te-
nuaris gzaze myofi profesori-
saTvis. vfiqrobT, aseTi ufleba
unda mieces orive sta¬tusis mqone
profesors sruli xelfasis Senar-
CunebiT.
Semdegi Tavi eZRvneba axal sis-
temaze gadasvlis strategias, ro-
melSic kargad Cans sakiTxisadmi
midgomis demokratiuloba da hu-
manuroba. kerZod, aRniSnulia, rom
tenuaris sistemaze gadasvlis
aucilebeli pirobaa gadasvla mox-
des umtkivneulod. reforma miz-
nad isaxavs ara arsebuli kadrebis
gacxrilvas, aramed maT dastabi-
lurebas, maT Soris saukeTesoebis
dawinaurebas da warmatebuli kad-
rebis garedan mozidvas.
am TavSic laparakia tenuaris
statusis misaniWebeli kandidate-
bis gamovlenis proceduraze. aR-
niSnulia, rom Sesabamisi maRali
xarisxis kandidatebis ararsebo-
bis gamo, gamoricxuli unda iyos
kandidatis xarisxze moTxovnis da-
dableba. Tuki tenuirebul pozi-
ciaze kandidati ar moiZebna, um-
jobesia arc erTi kandidati ar
airCes da procesi Semdeg ganaxl-
des.
aqve laparakia universitetSi
kadrebis pasiur da agresiul rek-
rutmentze, rac gulisxmobs kad-
rebis arCevas konkursis wesiT da
maT garedan mozidvas maTi maqsima-
luri dainteresebis gziT. agreT-
ve, saWirodaa miCneuli yvelaze
warmatebuli universitetebis ga-
movlena maTTvis Sesabamisi rangis
misaniWeblad, rac maTi stimuli-
rebis Tavisebur gzadaa aRiarebu-
li.
proeqtis meSvide da merve Ta-
vebSi ganxilulia sauniversiteto
da arasauniversiteto mecnierebis
problemebi. vinaidan es SedarebiT
specifikuri sakiTxia, masze aq ar
SevaCerebT yuradRebas. mis gans-
ja–ganxilvas calke werili SeiZ-
leba mieZRvnas.
reformis koncefciis proeq-
tis daskvniTi nawili eZRvneba da-
finansebis sakiTxebs. umaRlesi ga-
naTlebisa da mecnierebis dafinan-
sebis wyaroebad dasaxelebulia
pirdapiri dafinaseba saxelmwifo
biujetidan, grantuli dafinanse-
ba, kerZo donorebi, studenturi
gadasaxadebi.
proeqtSi ganmartebulia, rom
gadamwyvetia sabiujeto dafinan-
seba, romelic saukeTeso SemTxve-
vaSi 3%–s unda Seadgendes. es TiT-
qos didi tvirTia, magram yvelaze
momgebiani investiciaa, romelic
qveyanas xval asmagi sikeTiT daub-
rundeba.
grantuli dafinanseba ormag
funqcias asrulebs: xels uwyobs
mecnierul kvlevas da udidesi
stimulia universitetis donisa da
prestiJis amaRlebisaTvis, wamyva-
ni mkvlevarebis mozidvisaTvis,
romelic, Tavis mxriv, univer-
sitetSi grantuli gadasaxadebis
mozidvis wyarod iqceva.
universitetis dafinansebis
mniSvnelovani komponentia kerZo
donorebi, saxelobiTi Semowiru-
lobebi, rodesac msxvili donoris
saxeli erqmeva laboratorias,
kvleviT centrs, studentur sti-
pendias da a.S.
mcire masStabis Semowirulo-
bis dafasebisaTvis SeiZleba Semo-
Rebuli iqnas e.w. oqros dafebis
sistema, rodesac donoris saxele-
bi oqrosfer firfitaze iqneba
amotvifruli da TvalsaCino adgi-
las moTavsebuli.
dafinansebis erT–erTi wyaroa
studenturi gadasaxadebi. magram
koncef¬ciis proeqti ganmartavs,
rom ojaxis materialurma mdgoma-
reobam aranairad ar unda SeuSa-
los xeli students swavlis SesaZ-
leblobaSi. saxelmwifo universi-
tetma sakuTr Tavze unda aiRos
aseTi studentebis dafinanseba da
warCinebuli studentebis stipen-
diebiT uzrunvelyofa.
ra Tqma unda, yvelaze kargi iq-
neboda, rom studenti saerTod ar
ixdides gadasaxads. magram vinai-
dan es SeuZlebeli Cans (am etapze
mainc), sasurvelia studenturi ga-
dasaxadebi ojaxebisaTvis advilad
misawvdom, gonivrul do¬nemde ma-
inc Semcirdes.
aseTia, mokled, umaRlesi ga-
naTlebis reformis koncefciis
proeqtis ZiriTadi Sinaarsi da is
zogierTi SeniSvna Tu mosazreba,
romelic gagviCnda Sesabamis sa-
kiTxebTan dakavSirebiT.
nnooddaarr bbaarraammiiZZee,
fsiqologiis mecnierebaTa
doqtori,
baTumis SoTa rusTavelis
saxelmwifo universitetis
asocirebuli profesori
umaRlesi ganaTlebisa da mecnierebis
reformis koncefciis proeqtis Sesaxeb
1100aapprriillii
2012-2013 saswavlo wlidan ba-
Tumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universitetSi funqci-
onirebs ganaTlebis administri-
rebis samagistro saganmanaTleb-
lo programa, rasac safuZvlad
daedo ssip ,,SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universitetsa“ da ssip
,,ilias saxelmwifo universitets“
Soris 2011 wlis 29 seqtembers `So-
Ta rusTavelis saxelmwifo uni-
versitetSi ganaTlebis administ-
rirebis samagistro programis er-
Toblivad ganxorcielebis Sesa-
xeb“ gaformebuli urTierTTa-
namSromlobis xelSekruleba.
programa miznad isaxavs ganaTle-
bis sferos momavali liderebis
momzadebas, romlebic TavianT
wvlils Seitanen ganaTlebis marT-
vis sferoSi da SeeZlebaT ganaT-
lebis sistemis marTva da refor-
mebiT gaTvaliswinebuli cvlile-
bebis gatareba.
ganaTlebis administrirebis
samagistro saganmanaTleblo
programa pirvelad SemuSavda aSS
saerTaSoriso ganviTarebis saa-
gentos ganaTlebis marTvis proeq-
tis farglebSi, romelic 2009-2012
wlebSi xorcieldeboda sa-
qar¬Tvelos ganaTlebis da mecni-
erebis saministrosa da kalifor-
niis los–anJelesis uni-
versitetTan erTad. swored
USAID-is proeqtis farglebSi 2009
wlidan ilias saxelmwifo univer-
sitetSi amoqmedda ganaTlebis ad-
ministrirebis samagistro prog-
rama. pirvel etapze isu-Si prog-
ramas erToblivad axorcielebd-
nen adgilobrivi da kaliforniis
los–anJlesis universitetis
profesorebi. 2010 wlis 9-21 iv-
liss aSS saxelmwifo departamen-
tisa da kaliforniis los-anJele-
sis universitetis (USAID) Ta-
namSromlobiT ganaTlebis marT-
vis proeqtis (USAID) farglebSi
programaSi isu-dan CarTuli per-
sonali da ramdenime magistranti
samuSao vizitiT (American
Education Administration Training and
Practices Study Tour) gaemgzavra ka-
liforniis los-anJe¬lesis uni-
versitetSi. saswavlo turis miza-
ni iyo gamocdilebis gaziareba da
saswavlo procesis dagegmva-or-
ganizebis Sesaxeb konsultaciebis
miReba. proeqtis menejeris qalba-
ton nino CubiniZis iniciativiT ga-
dawyda proeqtis ganxorcielebaSi
regionaluri universitetebis
CarTva da ilias universitetSi
amoqmedebuli programis erTob-
livad ganxorcieleba. saswavlo
turSi monawileobis misaRebad
SerCeul iqna ori regionaluri
universiteti - baTumisa da quTai-
sis saxelmwifo universitetebi,
romlis farglebSic aRniSnul vi-
zitSi miviRe monawileoba, ro-
gorc bsu-s warmomadgenelma. vi-
zitis winamosamzadebel periodSi,
2010 wlis ivnisSi programis mona-
wile mxareebis CarTulobiT gai-
marTa onlain konferencia. mogvi-
anebiT ki Cvenma universitetma
umaspinZla kaliforniis los-an-
Jelesis universitetidan samuSao
vizitiT Camosul profesorebs.
amis Semdeg daviwyeT aqtiuri
TanamSromloba isu-Si moqmed ga-
naTlebis administrirebis sama-
gistro saganmanaTleblo progra-
masTan. Cveni universitetis xel-
SewyobiT 2 wlis ganmavlobaSi ili-
as universitetSi veswrebodiT
leqciebs, vxvdebodiT programaSi
CarTul profesorebs, veswrebo-
diT kalisforniidan Camosuli
profesorebis mier Catarebul
master-kalsebsa da konsultaci-
ebs, gvqonda aqtiuri eleqtronu-
li komunikacia da ase nabij-nabij
vamzadebdiT erTobliv saganma-
naTleblo programas bsu-Si gansa-
xorcieleblad.
2011 wlis ivlisSi ganaTlebis
marTvis proeqtis, iliasa da kali-
forniis universitetebis wa-
rmomadgenlebTan erTad rsu–s
reqtorma da ganaTlebisa da mec-
nierebaTa fakultetis dekanma ga-
naxorcieles samomavlod progra-
maSi dasasaqmebeli akademiuri
personalis Sida sauniversiteto
SerCeva. gasaubreba gaiara 15 kon-
kursantma, romelTagan SeirCa 7
kandidati. SerCevis Semdeg iliasa
da baTumis SoTa rusTavelis uni-
versitetebis mier Camoyalibda
erToblivi sazafxulo skolis
koncefcia da amis Sesabamisad sa-
jarod eleqtonuli vebgverdis
meSveobiT gamocxadda ganaTlebis
administrirebis baTumis sa-
zafxu¬lo skola. skolaSi regist-
racia gaiara 115 monawilem, sadac
iricxebodnen sko¬lebis di-
reqtorebi da moadgileebi, saqar-
Tvelos sxvadasxva umaRlesi sas-
wavleb¬lis administracia, ara-
samTavrobo organizaciebisa da
ganaTlebisa da mecnierebis sami-
nistros TanamSromlebi. 2011 wlis
29 agvistodan 3 seqtembris CaTv-
liT rsu maspinZlobda baTumis
SoTa rusTavelisa da ilias saxel-
mwifo universitetebisa da USAID-
is erTobliv ,,ganaTlebis adminis-
trirebis baTumis sazafxulos
skolas”. zafxulis skolis saor-
ganizacio komitetSi Sedioda aWa-
ris ganaTlebis, sportisa da kul-
turis ministri, orive universte-
tis reqtori da ganaTlebis
mar¬Tvis proeqtis warmomadgene-
li. sazafxulo skolis ganxorcie-
lebaSi monawileobis misaRebad
ilias saxelmwifo universitetis
profesorebTan erTad baTumis
SoTa rusTavelis saxelmwifo uni-
versitets ewvia kaliforniis
los-anJelesis universitetis ga-
naTlebisa da informaciuli teq-
nologiebis skolis profesori,
ganaTlebis marTvisa da saswav¬lo
procesis marTvis eqsperti da Ta-
nainstruqtori barbara naiTi, ro-
melmac waiyvana ,,saswavlo proce-
sis monitoringisa da Sefasebis“
kursi. ganaTlebis administrire-
bis baTumis sazaxulo skolis erT-
erTi ZiriTadi mizani, garda war-
modgenili proeqtis populariza-
ciisa da damsaqmebelTa daintere-
sebisa, iyo iliasa da SoTa rusTa-
velis saxelmwifo universitete-
bis profesorebis erToblivi mu-
Saoba, saswavlo programiT gaTva-
liswinebuli kursebis Sinaarsisa
da saswavlo meTodologiis Sesa-
xeb azrTa gacvla da kolegebis ga-
damzadeba. aseve, SemuSavda SerCe-
uli profesuris ilias saxelmwi-
fo universitetSi regularuli
vizitebis ganrigi, ilias universi-
tetSi maTi regularuli mivline-
ba mecadineobebze daswrebis miz-
niT da mona¬wi¬leoba praqtikuli
kvlevis ganmaxorcielebeli sko-
lebis kvlevis sabWoebSi. sazafxu-
lo skolis sazeimo gaxsnis dros,
29 agvistos, sajarod gaformda
iliasa da SoTa rusTavelis uni-
versitetebs Soris urTierTTa-
namSromlobis xelSekruleba,
romlis safuZvelzec dReisaTvis
bsu-Si erToblivad xorcieldeba
warmodgenili programa, romel-
sac ilias universitetis asistent
profesor simon janaSiasTan er-
Toblivad vxelmZRvanelob.
programam 2012 wlis Teber-
val-martSi gaiara akreditacia da
2012-2013 wlisTvis gamocxadda
pirveli nakadis miReba 10 adgil-
ze. Tumca konkursis wesiT, nacv-
lad 10 magistrantisa, programaze
universitetis keTili nebiT Cai-
ricxa 14 magistranti, maT Soris 2
- ucxo qveynis moqalaqe. kontigen-
ti Sereuli sabakalavro ganaTle-
biTaa: arian istoriis, ganaTle-
bis, samarTlis, sazogadoebaTm-
codneobis, qarTuli, inglisuri
da Turquli filologiis, maTema-
tikisa da a. S. bakalavrebi. magist-
rantTa ZiriTadi nawili dasaqme-
bulia. swored amitom adgilobri-
vi profesorebis leqciebi tarde-
ba 6 saaTis Semdeg, mowveuli pro-
fesorebi ki leqciebs SabaT-kvi-
raobiT atareben. programis farg-
lebSi tardeba agreTve onlain
leqciebic, kerZod mimdinare se-
mestrSi programis erT-erTi Ta-
naxelmZRvaneli batoni simon ja-
naSia niu-iorkidan, kolumbiis
universitetidan uZRveba saswav-
lo kurss ,ganaTlebis socialuri
safuZvlebi“. Cveni universiteti-
dan programis ganxorcielebis
sxvadasxva etapze CarTulebi ari-
an reqtori, alioSa bakuriZe (sas-
wavlo kursi - umaRles saganma-
naTleblo dawesebulebaTa marT-
va), lela TavdgiriZe, giorgi ma-
salkini, nani mamulaZe, madona mi-
qelaZe, nato Serozia, vladimer
Rlonti, ramin cinariZe, me a. S. sa-
magistro programis kursdamTav-
rebulebs, programiT gaTvaliswi-
nebuli saswavlo kursebidan ga-
momdinare, eqnebaT saganmanaT-
leblo dawesebulebebSi adminis-
trirebisa da ganaTlebis xarisxis
gaumjobesebisaTvis saWiro codna
da menejeruli unarebi. miT ume-
tes, rom ganaTlebis sferoSi
mmarTvel poziciebze kadrebis
moTxovna maRa¬lia nacionalur
da institu¬cionalur doneebze.
ganaTlebisa da mecnierebis sami-
nistroSi arsebuli statistika
aCvenebs, rom direqtorebis sakma-
od didi raodenoba axla mxolod
movaleobis Semsrulebelia. ga-
naTlebis administrirebis prog-
ramis kursdamTavrebulebs sakma-
od didi Sansi eZlevaT, ganaTle-
bis administrirebis magistris xa-
risxis mopovebis Semdeg mona-
wileoba miiRon skolis direqto-
ris Tanamdebobis dasakaveblad
gamocxadebul konkursebSi da da-
saqmdnen maTi kvalifikaciis Sesa-
bamisad. miTumetes, programa uz-
runvelyofs studentebis momza-
debas skolis direqtoris stan-
dartis Sesabamisad, rac gazrdis
kursdamTavrebulTa konkurentu-
narianobas Sromis bazarze.
saintereso da arastandartu-
lia studentebis muSaobis forma-
ti. saswavlo kursebis farglebSi
maT saSualeba eZlevaT umaspinZ-
lon sxvadasxva organizaciidan
maT mier SerCeul da mowveul sxva-
dasxva kategoriis stumrebs, Sea-
Ron sxvadasxva skolis karebi, maT-
Tvis saintereso sakiTxebze aiRon
interviuebi skolis direqtore-
bis, maTi moadgileebis da admi-
nistraciis sxva warmomadgenlebi-
sagan, daeswron skolaSi mimdinare
saswavlo-aRzrdelobiT process,
pedagogiuri sabWos, sameurveo
sabWos, kaTedris sxdomebs, sadam-
rigeblo saaTs, daakvirdnen spe-
cialuri saganmanaTleblo saWi-
roebebis mqone moswavleebTan mu-
Saobis process da a. S. da rac yve-
laze mniSvnelovania, yovelive aR-
niSnulis Sesaxeb gaakeTon ref-
leqsia, ganixilon sakuTari da er-
TmaneTis mosazrebebi, imsjelon,
gamoavlinon maTi TaliT danaxuli
susti mxareebi da ifiqron maTi ga-
moworebis gzebze.
ganaTlebis administrirebis
samagistro saganmanaTleblo
programiT gaTvaliswinebulia sa-
intereso saswavlo kursebi da aq-
tivobebi, gansakuTrebiT aqtulu-
ri kvleviTi proeqtebi, romelTa
dagegmva-ganxorcielebaSi Cveni
universitetis profesorebTan
erTad kidev ufro aqtiurad iqne-
bian CarTulebi ilias saxelmwifo
universitetis profesorebi. da
rac yvelaze mniSvnelovania, ,,So-
Ta rusTavelis saxelmwifo
universitetSi ganaTlebis admi-
nistrirebis samagistro progra-
mis erToblivad ganxorcielebis
Sesaxeb“ gaformebuli urTierT-
TanamSromlobis xelSekrulebis
Tanaxmad, vinaidan ganaTlebis ad-
ministrirebis samagistro saganma-
naTleblo programa warmoadgens
baTumis SoTa rusTavelis saxelm-
wifo universitetisa da ilias sa-
xelmwifo universitetis erTob-
liv programas, misi ,,dasrulebi-
sas „rsu“-s mier gaicema diplomi,
romelSic mieTiTeba programis
ganmaxorcielebeli umaRlesi sa-
ganmanaTleblo dawesebulebebis
saxelwodebebi, miniWebul kva-
lifikaciaze orive universitetis
dasturiT“ (muxli 4, punqti 4.8).
aRniSnuli faqti pirveli precen-
dentia bsu-s samagistro progra-
mebis istoriaSi da am Sanss gamoye-
neba unda.
minda warmatebebi vusurvo
programis yvela magistrants,
abiturientebs, romlebic am
programaze apireben arCevanis ga-
keTebas. aqve minda visargeblo
SemTxveviT da madloba gadavuxa-
do programaSi rogorc bsu-dan,
aseve isu-dan CarTul akademiur
personals, Cvens partnior saja-
ro da kerZo skolebs, romlebic
yovelnairad gviwyoben xels
programis ganxorcielebaSi da
usasyidlod, magram warbSeuxre-
lad emsaxurebian Cvens magist-
rantebs. aseve sastumros ,,aisi“
isu-dan mowveuli personalis mas-
pinZlobisaTvis, ganaTlebisa da
mecnierebaTa fakultetis deka-
natsa da pedagogiur mecniereba-
Ta departaments, Cveni universi-
tetis reqtoratsa da administra-
cias, romlebic yvela pirobas uq-
mnian programas warmatebuli
funqcionirebisaTvis.
baTumis SoTa rusTavelisa da ilias saxelmwifo
universitetebis erToblivi ganaTlebis administrirebis
samagistro saganmanaTleblo programa
1111aapprriillii
dRes, 21–e saukuneSi xSirad gai-
gonebT, rom moraluri Rirebulebebi
gadafasda...rom, adamiani dRes ufro
pragmatuli, merkantiluri, naklebad
mgrZnobiare gaxda....rom Seicvala
xalxi da maTi urTierTobebi, siyvaru-
li, pativiscema da megobroba rTuli
sapovneli da SesanarCunebeli gaxda...
raRaca gacivda, raRaca mokvda...
miuxdavad amisa, madloba ufals,
Cvens irgvliv mravladaa suliT mdi-
dari, uangaro, moyvaruli da keTili
adamiani. mec erT–erTi aseTi adamia-
nis – pavle davidianis Sesaxeb minda
giamboT, adamianis, visac sul ramde-
nime dRis win, gulwrfeli sinanuliTa da cremliT gamoemSvidoba
Cveni universitetis sxvadasxva Taobis adamiani.
me–20 saukunis dasawyisSi TurqeTSi momxdari somxebis genoci-
dis gamo, pavle davidianis winaprebi TurqeTidan baTumSi gadmosax-
lebulan. swored aq daibada is 1938 wels. 1964 wels aqve Seqmna oja-
xi seda aruTinianTan da sami Svili SeeZinaT. maTi ojaxuri bednie-
reba didxans ar gagrZelebula. 15 wlis erTad yofnis Semdeg meuR-
le gardaecvala. mas Semdeg ukve 35 weli gavida...baton pavles oja-
xis xelaxla Seqmnaze aRar ufiqria. man mTeli Tavisi momavali cxov-
reba, Zala da energia, Svilebis aRzrdasa da ganaTlebas, maT Rirse-
ul moqalaqeebad Camoyalibebas miuZRvna. pavle oTxi SviliSvilisa
da erTi SvilTaSvilis babua iyo.
batoni pavles qaliSvilis – Janas TqmiT, ojaxSi is iyo upreten-
zio, mSvidi, moridebuli, Tavmdabali, gawonasworebuli, Zalian ke-
Tili da yuradRebiani, arasodes awuxebda garSemomyofT Tavisi
problemebiT.
Tavisi cxovrebis adreul etapze batoni pavle sxvadasxva speci-
alobiT muSaobda. kerZod, samxedro valdebulebis moxdisas is fer-
Sali iyo, iqedan dabrunebis Semdeg ki – sami weli baTumis qimiur
qarxanaSi teqnologad imuSava. bolos ki institutis (Semdgom uni-
versitetis) midamoSi jixuri daiqirava da 42 wlis ganmavlobaSi mu-
Saobda fexsacmlis SemkeTebel xelosnad. swored am wlebis ganmav-
lobaSi pavle davidianma moipova universitetis studentebis, teq-
nikuri personalisa Tu profesor–maswavleblebis udidesi siTbo
da siyvaruli. is, SeakeTebda ra fexsacmels da safasurs SeekiTxe-
bodi, yovelTvis moridebiT ityoda: „studenturi fasi babu, sxvagan
es saqme 5 laria, TqvenTvis ki 2–3 lari sakmarisia“ anda „xurda da-
tove da sakmarisia“, Tanac Tavis jixurSi yovelTvis mzad hqonda
tkbileuli da siamovnebiT gimaspinZldeboda. mas sikeTis keTeba da
uangaroba Sesisxlxorcebuli hqonda, megobrobis fasic icoda da
Tanadgomac...
ganaTlebisa da mecnierebaTa fakultetis profesori, lela
TavdgiriZe, pavle davidianis amqveyniur cxovrebas, lamazad ganv-
lil cxovrebas uwodebs da ambobs:
,,adamianze gulTbili sityvis Tqmis survili uceb ar Cndeba.
amas win uZRvis mravawliani urTierToba. CemTvis da Cemi kolegebi-
saTvis bolo ramdenime aTeuli weli sauniversiteto dRe pavlikas-
Tan (ase mivmarTavdiT mas) SexvedriT iwyeboda. yovel diliT uni-
versitetis ezoSi Semosulebs gvxvdeboda patara tanis, gamxdari
adamiani, momRimari da sikeTiT gasxivosnebuli TvalebiT, siyvaru-
liT savse didi guliT. pavlika TiToeuli CvenTaganis guliTadi
maspinZeli iyo. Cumad, mSvidad, uxmaurod akeTebda Tavis saqmes. yo-
velTvis Tan hqonda tkbileuli da diliT misalmebis Semdeg gagi-
maspinZldeboda…”
lamazi mogonebebi da, amasTan, didi tkivili dagvitova batoni
pavles gardacvalebam. RmerTma naTelSi amyofos misi suli.
batoni pavle daaklda ara marto universitets, mis megobrebs,
aramed mTel baTums.... RmerTma gaanaTlos misi suli.
„aqac kargi kaci iyo.... iq, naTeli dadgesa“!
universitetis TanamSromlebis saxeliT,
biologiis departamentis
asocirebuli profesori
gguugguullii dduummbbaaZZee
is daaklda
universitets...
baTums..,
qarTuli mwignobrobis, wignisa da stam-
bis ganviTarebis mravalsaukunovani istoria
qarTveli xalxis SemoqmedebiTi SromiT aR-
savse cxovrebisa da sulier-inteleqtualu-
ri kulturis aRorZinebis fenomenaluri mov-
lenaa.
sauniversiteto gamomcemlobebs saqarT-
veloSi sakmaod Soreuli istoria aqvs. kul-
turul-saganmanaTleblo centrebTan iqmne-
boda mwignobarTa, wignis gadamwerTa da ka-
ligrafistTa skolebi. swored aq Caeyara sa-
fuZveli wignis Seqmnis sasargeblo tradici-
ebs. oSkis, xanZTis, garejis udabnos, mcxeTis,
gelaTis, iyalTos, alaverdis, varZiisa da
bevri sxva samonastro da samwerlobo kera
qarTuli mwignobrobis mkvidr uZveles kere-
bad warmogvidgebian. am samwerlobo centre-
bisa da kerebis mniSvneloba qarTuli mwignob-
ruli kulturis aRorZineba-ganviTarebaSi
imdenad didia, rom Znelia srulad maTi Sefa-
seba. mwignobrul da mTargmnelobiT moRvawe-
obasTan erTad, aq saqmianobdnen kaligrafis-
tTa da wignis gadamwerTa skolebic. maTi Zi-
riTadi (Tumca ara erTaderTi) funqcia iyo
wignis forma miecaT im Txzuleba-nawarmoebe-
bisaTvis, romlebic saganmanaTleblo pro-
cesSi gamoiyeneboda. faqtobrivad, isini uZ-
veles gamomcemlebad gvevlinebian _ axdend-
nen rogorc qarTuli originaluri, ise Targ-
mnili nawarmoebebis erTgvar tiraJirebas. aq-
ve zrunavdnen wignisa da misi garekanis Semku-
loba-moxatulobazec, iqneboda es Weduri xe-
lovneba, miniaturebi Tu sxva saxis xelovneba.
aranakleb mniSvnelovania, rom saqarTvelos
hqonda mZlavri saganmanaTleblo mwignobru-
li kerebi ara mxolod qveynis farglebSi, ara-
med ucxoeTSic.
gutenbergis gamogonebam, wignis stambu-
rad beWdvam zRvardaudebeli gavlena moaxdi-
na mwignobrobisa da wignis demokratizacia-
ze. wigns farTod gaexsna gza mkiTxvelisaken
_ misi SeZena bevrad ufro ioli gaxda.
dRes sagamomcemlo
procesi sauniversiteto
cxovrebis organuli na-
wilia. es gansakuTrebiT
kargad Cans wamyvani uni-
versitetebis magaliTze,
romlebic yovelTvis iy-
vnen dainteresebuli
wignis gamocemisTvis sa-
Wiro sakuTari bazis Seq-
mniT.
baTumis universi-
tetSi sagamomcemlo saq-
mes safuZveli Caeyara
1997 wels, roca Camoya-
libda sauniversiteto
stamba – mcire masStabis
poligrafiuli sawarmo, romelic momsaxure-
bas uwevda ZiriTadad universitetis leq-
tor-maswavleblebsa da studentebs. 1999
wels Seiqmna universitetis gamomcemloba,
romelsac sxvadasxva dros xelmZRvanelobd-
nen j. karaliZe da T. futkaraZe.
2007 wlidan gamomcemlobas struqturu-
lad dauqvemdebara stamba, ramac SesaZlebe-
li gaxada universitetSi ganxorcielebuli-
yo wignis momzadebis sruli
procesi. amis Sedegad – gai-
zarda SekveTebis raodenoba
da gaumjobesda nabeWdi pro-
duqciis xarisxi. dRes uni-
versitetis gamomcemlobas
xelmZRvanelobs asoc. pro-
fesori nana xaxutaiSvili,
sastambo process ki warmar-
Tavs beWdviTi saqmis gamoc-
dili specialisti – badri
wulaZe.
gamomcemloba dakomp-
leqtebulia maRalkvalifi-
ciuri TanamSromlebiT, ro-
melTa SerCeva moxda konkur-
sis wesiT. wignis sagamomcem-
lo mxareze (redaqtireba, koreqtireba, teq-
nikuri da mxatvruli redaqcia, dakabadoneba)
muSaoben lali konceliZe (gamomcemlobis re-
daqtori) da eduard ananiZe (gamomcemlobis
teqnikuri redaqtori), xolo sastambo saqmes
emsaxurebian stambis gamocdili specialis-
tebi: cira (caca) goliaZe, nunu gogitiZe, av-
Tandil dundua, meri TurmaniZe, lili kikabi-
Ze, maia JRenti.
gamomcemlobis prioriteti – sauniversi-
teto gamocemebia, Sesabamisad, SemkveTebi Zi-
riTadad universitetis profesor-maswavleb-
lebi da studentebi arian. ibeWdeba fakulte-
tebis, departamentebis Sromebi, krebulebi,
agreTve, calkeul avtorTa (an avtorTa jgu-
fis) monografiebi, naSromebi, saxelmZRvane-
loebi, leqsikonebi da a. S.
dRes gamomcemloba `SoTa rusTavelis
saxelmwifo universiteti~ universitetis
struqturuli erTeulia, romelic, univer-
sitetis miznebidan gamomdinare, uzrunvel-
yofs saswavlo-samecniero, meToduri, sacno-
baro da sxva saxis literaturis gamocemas.
...universitetis meore korpusis 213-e
oTaxSi, sadac gamomcemlobaa ganTavsebuli,
upirvelesad, saqmiani ganwyoba da sasiamovno
garemo iqcevs yuradRebas. `sagamomcemlo
procesi moiTxovs siCumes~, iuwyeba warwera
kedelze, rac ufro Txovnas hgavs, vidre pi-
robas... gamomcemlobaSi mudmivi `stumriano-
ba~ ar ukvirT: zogs wignis gamocemasTan da-
kavSirebuli sakiTxebi ainteresebs, zogi re-
daqtorebTan erTadaa CarTuli wignis momza-
debis procesSi, bevri, ubralod, universite-
tis axali gamocemebiT interesdeba...
wlis ganmavlobaSi ganxorcielebul ga-
mocemaTa raodenoba namdvilad iZleva imis
saSualebas, rom imedis TvaliT SevxedoT ba-
Tumis universitetSi mimdinare sagamomcem-
lo saqmianobis momavals, romelic mudmiv ga-
naxlebas moiTxovs. momavlis gegmebSia stam-
bis teqnikuri aRWurvilobis gadaxaliseba,
rac SesaZlebels gaxdis wignis gamocemis xa-
risxis gaumjobesebas. feradi beWdva da wig-
nis dizainTan dakavSirebuli saintereso ide-
ebisa Tu proeqtebis xorcSesxma met avtorsa
da mkiTxvels SesZens universitetis gamom-
cemlobas.
nnaannaa xxaaxxuuttaaiiSSvviillii,
baTumis SoTa rusTavelis
saxelmwifo universitetis
gamomcemlobis direqtori
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo uni-
versitetis profesor-maswavleblebi da
mkvlevrebi aqtiurad arian CarTuli SoTa rus-
Tavelis erovnuli samecniero fondis sagran-
to konkursSi. 2012 wlis konkursSi granti moi-
pova Semdegma samecniero proeqtebma:
fundamenturi kvlevebis mimarTulebiT
konkursSi gamarjvebulia Semdegi proeqtebi:
FR/558/1-10/12 klarjeTi, samecniero xelm-
ZRvaneli mamia faRava;
FR/329/10-101/12 mcenareTa paTogenuri mik-
roorganizmebis kulturaTa erovnuli koleq-
ciis Seqmna, samecniero xelmZRvaneli zoia sixa-
ruliZe;
FR/640/6-110/12 garemos radio speqtraluri
diagnostika signalisa da garemos dispersiul
maxasiaTeblebs Soris korelaciuri urTierT-
kavSiris safuZvelze- izolda jabniZe.
axalgazrda mecnierebisTvis gamocxadebul
konkursSi prezidentis samecniero granti moi-
pova Semdegma proeqtebma:
PG/27/2-230/12 rezus sistemis antigenebis _
?, c, D, E, e gavrcelebis Taviseburebani da maTi
skriningis aucilebloba donorTa sisxlSi da
anti- D antisxeuliT gamowveuli aloimunizacia
orsulebSi, samecniero xelmZrvaneli marina na-
gervaZe;
PG/47/2-153/12 saqarTvelos saxelmwifo po-
litika da muslimuri Temi saqarTveloSi, samec-
niero xelmZRvaneli ruslan baramiZe;
PG/27/2-230/12 kavkasiis regionis ekonomikis
prioritetebi da tendenciebi globalizaciis
xanaSi (konkurentunarianoba, problemebi, ga-
mowvevebi, perspeqtivebi), samecniero xelmZRva-
neli badri geCbaia.
saxelmwifo samecniero sagranto konkursis
`kvlevebi moswavleTa monawileobiT~ gamarjve-
bulia Semdegi proeqtebi:
SC/11/7-160/12 aqtinidiis (Actinidiia Delicioza)
mikrogamravlebis Seswavla in vitro kultura-
Si, samecniero xelmZRvaneli nana zarnaZe;
SC/8/7-140/12 daltonizmis memkvidreobis
raodenobrivi da Tvisobrivi maxasiaTeblebis
gansazRvra aWaris regionis magaliTze, samecni-
ero xelmZRvaneli marina nagervaZe;
SC/22/6-110/12 eleqtromagnituri talRebis
monitoringi da Sefaseba, samecniero xelmZRva-
neli nugzar RomiZe.
2013 wlis maisi-ivnisis TveebSi dagegmili
RonisZiebisaTvis moklevadiani individualuri
samogzauro saxelmwifo samecniero grantis
mflobeli gaxda:
vladimer Rlonti, 2013_tr_065 me-10 saerTa-
Soriso konferencia ekonomikuri Teoriisa da
politikis ganviTareba (espaneTi; bilbao);
lela TavdgiriZe, 2013_tr_077 mesame saerTa-
Siro kongresi bulgaristikaSi (bulgareTi; so-
fia);
guli ServaSiZe, 2013_tr_076 mesame saerTaSo-
riso kongresi bulgaristikaSi (bulgareTi);
Tamaz futkaraZe, 2013_tr_056 bulgaristi-
kis mesame saerTaSoriso kongresi. saqarTve-
lo–bulgareTis istoriuli da samecnie-
ro–kulturuli urTierTobis zogierTi sa-
kiTxi (bulgareTi; sofia);
fundamentur da gamoyenebiTi kvlevebisaT-
vis saxelmwifo samecniero grantebis 2012 wlis
konkursSi 94 da meti qula miiRo, magram ar da-
finansda Semdegi proeqtebi:
FR/682/7-120/12 aWaris dendrofloris save-
le cnobari, samecniero xelmZRvaneli inga dia-
samiZe;
AR/254/10-140/12 mcire meqanizaciis trans-
formirebadi (gardamsaxveli) agregatis damuSa-
veba sxvadasxva saxis samuSao organoebisaTvis,
samecniero xelmZRvaneli merab mamulaZe;
FR/501/2-153/12 murRulis xeoba, samecniero
xelmZRvaneli n. kaxiZe
proeqtebis avtorebs gulwrfelad vulocavT
gamarjvebas, xolo universitetis koleqtivs vu-
survebT kidev ufro aqtiurad iTamanSromlos sa-
erTaSoriso da adgilobriv fondebTan.
biologiis departametis xelmZRvaneli
sruli profesori
ddaavviiTT bbaarraaTTaaSSvviillii
asist. profesori
iinnggaa ddiiaassaammiiZZee
2012 wlis sagranto konkursSi gamarjvebuli samecniero proeqtebi
sagamomcemlo procesi
sauniversiteto cxovrebaSi
1122aapprriillii
ggaazzeeTTii ddaaiibbeeWWddaa
ggaammoommcceemmlloobbaa
`̀ssaammSSoobbllooSSii~~
22 1188 0077 7766;; 55 9999 9955 3311 9900
mmiiss..:: qq.. TTbbiilliissii,,
rroobbaaqqiiZZiiss 77
C M Y K
uunniivveerrssiitteettSSii mmeeggoobbrroobbiiss
eennaaTTaa cceennttrrii ggaaiixxssnnaabaTumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universitetis req-
torma, profesorma alioSa baku-
riZem da Savi zRvis saerTaSori-
so universitetis reqtorma,
profesorma SevqeT erjan TunCim
megobrobis enaTa centri gaxsnes.
centris mizania studentebsa da
profesor-maswavleblebs ufa-
sod Seaswavlos Turquli ena.
saswavlo wlis bolos warCinebu-
li studentebi TurqeTis 19 mai-
sis universitetis sazafxulo
skolaSi Turquli enis Semswavlel kursebze gaemzavrebian. msmenelebs SesaZlebloba mi-
ecemaT weliwadSi orjer imogzauron TurqeTis respublikaSi, gaecnon TurqeTis kul-
turasa da tradicias.
JJuurrnnaall `̀National Geographic~~--iiss
pprreezzeennttaacciiaa ggaaiimmaarrTTaaSoTa rusTavelis darbazSi amerikis SeerTe-
buli Statebis erovnuli geografiuli sazoga-
doebis (National Geographic Society) 125 wlis iubi-
les mieZRvna Jurnal „National Geographic“-is pre-
zentacia. Jurnalis redaqtorma levan buTxuz-
ma studentebsa da profesor-maswavleblebs
msoflios erT-erTi yvelaze didi samecniero
da saganmanaTleblo organizaciis oficialuri
gamocema warudgina. „National Geographic~-i 1888
wels daarsda, xolo qarTulenovani Jurnalis
pirveli nomeri mkiTxvelma 2012 wlis oqtomber-
Si miiRo. perioduli gamocema 37 enaze ibeWdeba,
msoflios 100-ze met qveyanaSi vrceldeba da 60 milionze meti mkiTxveli hyavs. 125 wlis
ganmavlobaSi amerikuli sazogadoebis dafinansebiT araerTi samecniero eqspedicia da
proeqti ganxorcielda. mis interesebSi Sedis geografiis, arqeologiis, sabunebismety-
velo mecnierebebis, msoflio kulturisa da istoriis Seswavla. National Geographic Soci-
ety-is grantiT gaxda SesaZlebeli saqarTveloSi dmanisis samarxebis safuZvliani kvleva
da pirveli evropelebis _ zezvasa da mzias aRmoCena.
pprraaqqttiikkuullii ssaaxxeellmmZZRRvvaanneellooss
`̀wwaarrmmaatteebbiiss ggaassaaRReebbii~~ wwaarrddggiinneebbaanaTia sirabiZis sajaro gamosvlis
praqtikuli saxelmZRvanelos “warma-
tebis gasaRebi” wardgineba gaimarTa ba-
Tumis SoTa rusTavelis saxelmwifo
universitetSi. avtori sajaro sityvis
problemebs ikvlevs Tanamedroveobas-
Tan mimarTebaSi. naSromSi mocemulia
oratoruli xelovnebis istoria, qarT-
vel da ucxoel oratorTa gamosvlebis
nimuSebi. wignSi Teoriul masalasTan
erTad warmodgenilia praqtikuli re-
komendaciebi. saxelmZRvanelos ward-
ginebis Semdeg avtorma studentebisaTvis Ria leqcia waikiTxa darwmunebis teq-
nologiebze. Sexvedra kiTxva-pasuxis reJimSi warimarTa da wignis avtorma axal-
gazrdebis SekiTxvebs upasuxa.
`̀kkuullttuurruullii mmeemmkkvviiddrreeoobbiiss
ddaaccvviiss pprroobblleemmeebbii~~baTumis SoTa rusTavelis saxel-
mwifo universitetis niko berZeniS-
vilis institutis, arasamTavrobo
organizaciebis: „tfilisis hamqa-
ris“, „baTumisa“ da „ICOMOS~-s or-
ganizebiT gaimarTa konferencia Te-
maze: „kulturuli memkvidreobis
dacvis problemebi“. xelovnebaTm-
codneebma da arqiteqtorebma kon-
ferenciaze qalaqebis identobis
ganmsazRvrel faqtorebze, kultu-
ruli memkvidreobis SenarCunebis
faqtorebze, urbanul cvlilebebze,
gamowvevebsa da saxelmwifo reabilitaciis procesebze imsjeles. konferenciis
farglebSi aseve gaimarTa fotoxelovan SoTa gujabiZis Zveli baTumis amsaxve-
li fotoebis gamofena.
sseemmiinnaarrii ffeerrmmeerruullii ddaa kkvveebbiiss pprroodduuqqttTTaa
wwaarrmmooeebbiiss sseeqqttoorriiss wwaarrmmoommaaddggeennlleebbiissaaTTvviiss
SoTa rusTavelis darbazSi praq-
tikuli seminari Catarda Temaze:
„fermeruli meurneobebisa da gadama-
muSavebeli organizaciebis arsebuli
mdgomareoba, maTi reabilitaciisa da
ganviTarebis perspeqtivebi aWaraSi“.
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo
universitetis agraruli da membranu-
li teqnologiebis institutis mecni-
er-TanamSromlebma da aWaris soflis
meurneobis saministros warmomadgenlebma fermeruli da kvebis produqtTa warmoebis
seqtorebSi momuSaveT dargis siaxleebi, samomavlo gegmebi da proeqtebi gaacnes. momx-
seneblebma aseve isaubres iseT sakiTxebze, rogoricaa: „sasaTbure teqnologiebi, masa-
lebi da mowyobilobebi“, „mcire simZlavris gadamamuSavebeli teqnologiuri xazebi da
teqnologiebi“ da „fermeruli gaerTienebebis Camoyalibebis mizanSewoniloba“. praqti-
kuli seminari umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebis samecniero-kvleviTi centris
organizebiT gaimarTa da momavalSic gagrZeldeba.
ggeerrmmaanniiiiss ffeeddeerraacciiuullii rreessppuubblliikkiiss
bbrraannddeennbbuurrggiiss mmiiwwiiss ppaarrllaammeennttiiss
ddeelleeggaacciiiiss vviizziittiigermaniis federaciuli respublikis
brandenburgis miwis parlamentis mecni-
erebis, kvlevisa da kulturis komisiis
Tavmjdomare iens lipsdorfi, qalaq
kotbusis Tavisufal demokratTa parti-
is fraqciis Tavmjdomare, ganaTlebis,
skolebis, sportisa da kulturis komi-
siis Tavmjdomare silke luTerTi da Ta-
visufal demokratTa partiis wevri mai-
ke holTSi baTumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universitets ewvivnen. uni-
versitetis reqtorTan, profesor alioSa bakuriZesTan, aWaris umaRlesi sabWos ganaT-
lebis, mecnierebis, kulturisa da sportis sakiTxTa komisiis TavmjdomaresTan giorgi
masalkinTan, administraciis xelmZRvanelTan ediSer CavleiSvilTan, fakultetebis de-
kanebTan da administraciis warmomadgenlebTan gamarTul Sexvedraze delegaciis wev-
rebma TanamSromlobis mimarTulebebsa da samomavlo gegmebze isaubres. mxareebma yu-
radReba gaamaxviles studentTa gacvliTi programebis ganxorcielebaze, profesor-
maswavlebelTa kvalifikaciis amaRlebaze, gadamzadebasa da staJirebaze. igegmeba regi-
onSi qarTul-germanuli profesiuli saswavleblis gaxsna da enebis centris dafuZneba.
ddaassaaqqmmeebbiiss ffoorruummii ssttuuddeenntteebbiissaaTTvviisssastumro `SHERATON BATUMI“-Si III-IV kursis sabakalavro da samagistro saganmanaT-
leblo programebis studentebisa da umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebis kurs-
damTavrebulebisaTvis „dasaqmebis foru-
mi - 2013“ gaixsna. saagento HR-is mier or-
ganizebulma forumma axalgazrdebs 17
kompaniis vakansiebi SesTavaza. qarTul
bazarze arsebul kompaniebSi samsaxuris
dawyebis SesaZlebloba sami regionis -
aWaris, samegrelosa da imereTis 4 saxelm-
wifo universitetis studentebs miecaT.
saqarTveloSi moqmedi adgilobrivi da sa-
erTaSoriso kompaniebis warmomadgenlebi
RonisZiebaSi monawile aplikantebs gaesa-
ubrnen da dasaqmebis pirobebi gaacnes.
aammeerriikkeellmmaa pprrooffeessoorrmmaa jjeeiimmss TToorrssoonnmmaa RRiiaa
lleeqqcciiaa wwaaiikkiiTTxxaa TTeemmaazzee:: `̀lliitteerraattuurriiss sswwaavvlleebbaa~~
amerikelma profesorma jeims
Torsonma baTumis SoTa rusTave-
lis saxelmwifo universitetis
studentebisa da profesor-maswav-
leblebisaTvis Ria leqcia waikiTxa
Temaze: „literaturis swavleba“.
cnobilma mecnierma amerikuli da
inglisuri literaturisadmi gazr-
dili interesisa da im Tanamedrove
amerikeli mwerlebis Sesaxeb isaub-
ra, romelTa Semoqmedebac Setani-
lia saswavlo programebSi. xazi ga-
usva aseve lesli marmon silkos, kurt vonegutis, karl sendbergis, stiven kreinisa da
amerikeli indieli mwerlebis mniSvnelobas. leqciis dasasruls, niu meqsikos universi-
tetis emeritus profesorma studentebis SekiTxvebs upasuxa.