batumis sota rustavelis saxelmwifo universitetis gazeti #4 ... · rejimi gvqondes. am mimart...

12
`valdebuli var, yvelas moTxovna gaviTvaliswino~ baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis gazeTi #4. aprili. 2013. C M Y K _ 2013 wlisTvis ra siax- leebis winaSe dgas aWaris avtonomiuri respublikis mTavroba? _ pirvel rigSi vityvi, rom 2013 weli gardamavali iqneba. mxedvelobaSi maqvs is, rom proeqtebis raRac na- wili igive darCeba, Tumca nawilsac SevcvliT da sxva mimarTulebiT waviyvanT. Zi- riTadad, mainc minda, rom ekonomikaSi Semavali sfero- ebi ganvaviTaroT. is, rac Cveni regionisTvis damaxasi- aTebelia, minda gamokveTili iyos. turizmi isev mTavar mimarTulebad darCeba. aqve aRvniSnav, rom rac am sfero- Si dRemde gakeTda, kargia, magram minda bevri ram dava- matoT. paralelurad unda mivxedoT soflis meurneo- basac, erTi wina da meore ukana planze iyos, saqmes ase ar gamoadgeba. soflis meur- neoba turizms fexs unda ubamdes. is mdgomareoba, ro- melic dRes am sferoSia, getyviT, rom sabazisoa da masTan erTad aucilebelia konkretuli mimarTulebe- bis ganviTarebac - es iqneba ekoturizmi, samTo turizmi, saojaxo turizmi Tu sxva. bevri ram bolomdea misayva- ni da miviyvanT kidec. mxed- velobaSi maqvs goderZis uReltexilic. aseve axali mimarTulebaa Citebze dak- virvebis turizmi, samkurna- lo da balneologiuri tu- rizmi. rig sakiTxebs dRis wesrigSi batoni ramaz sur- maniZe svamda. ispaanis Waobi- Tac unda movizidoT bevri stumari. mze, zRva da Tovli xom Cvenia. aqve davsZendi, rom gasarTobi turizmis ga- aqtiurebac sainteresoa, ka- zinoebi maqvs mxedvelobaSi. bevri ramis gafarToebaa Se- saZlebeli. _ finansebi da ekonomi- ka, janmrTeloba da socia- luri dacva, soflis meur- neoba, ganaTleba, kultura da sporti _ qveynis ganvi- Tarebis umniSvnelovanesi berketia. Tqven, rogorc aWaris mTavrobis Tavmjdo- mare, rogor SeafasebT am mimarTulebiT saministro- ebis saqmianobas? _ rac Seexeba soflis me- urneobas, maqsimalu- rad vcdilobT, rom mi- webi ar gavyidoT. is mankieri midgoma rome- lic am sakiTxisadmi aqamde iyo, unda Seic- valos. mesmis, rom te- ritoriebis erT larad gasxviseba garkveuli pirobiT xdeboda, mag- ram CvenTvis esec miu- Rebelia da ase ar gava- keTebT. minda aRvniSno, rom soflis meurneobasa da socialur mxares Cvens biujetSi gansakuTre- buli adgili uWiravs. mravlismomcveli sa- yovelTao sadazRvevo paketi gvaqvs. socia- lurad daucvelebisT- vis da Zalian gaWirve- bulTaTvis igi maqsima- lurad xelmisawvdo- mia. bevr iseT daavade- bas mkurnaloben an operacias afinanseben, rac saxelmwifo prog- ramiT ar iyo gaTvalis- winebuli. vfiqrob, am mimar- TulebiT wels kargi Sedegi gvaqvs. bevri saintereso proeqtia gaTvaliswinebuli 2013 wlis biujetSi. jer am kuTxiT konkretuli SeniSvna an pretenzia ar migviRia. marTalia, zogadad sistema- Si bevri xarvezia, magram jandacvas es naklebad exeba. finansebisa da ekonomikis mimarTulebiT vityvi, rom aqac yvelaferi normalura- daa. TiTqmis yvela saminist- roSi davinaxeT sakadro cvlilebebis aucilebloba, magram aRvniSnav, rom birTvi Sekrulia, moxerxda Zvelisa da axlis Serwyma. kadrebis samocdaaTi procenti ar Secvlila. gvinda nel-nela yvelaferi davalagoT. ukve 5 Tvea, rac Cven xelisufle- baSi varT da vfiqrob, das- rulda gaTviTcnobierebis procesi. axla imaze vmuSa- obT, rom efeqturi samuSao reJimi gvqondes. am mimarT saministroebi met-naklebad erT donezea. visac bevri saqme aqvs, bevr Secdomas uS- vebs da visac naklebi _ nak- lebs. Secdomisgan dazRveu- li aravinaa. _ ras ityviT aWaris soflebis Sesaxeb. rigi tradiciuli kulturebis ganviTarebisaTvis xel- Sewyobas xom ar gegmavT? _ vcdilobT Seviswav- loT Zveli, tradiciuli dargebi da glexi soflidan aRar wamovides. magaliTad, es iqneba meTambaqoeba, kenk- rovani kultura, konkretu- li sawarmoebis ganviTareba, maRalmTian raionebSi kar- tofilis, vaSlis, msxlisa Tu sxvaTa realizacia. gada- mamuSavebeli sawarmoebis funqcionireba aucilebel pirobad migvaCnia. marTalia es Sromatevadi, magram Semo- savliani saqmea, glexSi inte- resi unda gaCndes. vnaxoT, interesi aris, investorebic Canan. vfiqrob, am mimarTu- lebiT seriozuli Zvrebi iq- neba. konkretuli xelSewyobis programa mefutkreobis da- rgis mimarTulebiT gvaqvs. Tu ar vcdebi, 960-mde skis Sesyidvas apireben. glexi 30%-s ixdis, xolo 70%-s sa- xelmwifo afinansebs. sxva- TaSoris, vawarmoebT mola- parakebas Taflis eqsport- zec. igi patara, specialur safirmo qilebSi unda Sei- fuTos. damafiqrebeli mxo- lod is aris, rom es sezonu- ria. aqve davsZen imasac, rom CvenTan, soflis meurneobis TvalsazrisiT, bevri ram aris sezonuri, am yvelafers kargi gaTvla sWirdeba. - mimdinare wlis 14 Tebervals saqarTve- los premier–ministri TurqeTis premier–mi- nistrs Sexvda. am Sex- vedraze gadawyda ba- TumSi meCeTis mSeneb- lobis sakiTxi. cnobi- lia, rom mTavrobis sxva warmomadgenlebTan er- Tad, iq Tqvenc brZande- bodiT. Tqveni komenta- ri... _ am bolos, meCeTis mSeneblobasTan dakavSi- rebiT gancxadebebis ga- keTeba xSirad momiwia. gavimeoreb, rom Cven wi- naSe ori variantia: ba- TumSi mdebare meCeTis gafarToeba da axlis mSenebloba. Cven muslim mrevls bolos gafarTo- ebis Tema SevTavazeT, Tumca azrTa sxvadasxva- obaa. Cven ar gvinda mox- des raRacis inscenireba, Tumca minda giTxraT, rom amas bevri xels uwyobs da politikuri dividendebis mopovebas cdi- lobs. Cven am yvelafers kar- gad vaTviTcnobierebT. maq- simalurad uzrunvelvyofT, rom TiToeuli Cveni moqala- qis interesi davicvaT. me pi- radad, valdebuli var, yve- las moTxovna gaviTvaliswi- no, oRond ise, rom erTis gaTvaliswinebiT meore ar Seilaxos. balansi da komp- romisi unda davicvaT. sazo- gadoeba im mimarTulebiT (gagrZeleba me-3 gverdze) interviu aWaris pirvel pirTan arCil xabaZe baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis kursdamTavrebulia. igi dRes aWaris mTavrobis Tavmjdomare gaxlavT. regionis pirveli piri gazeT „baTumis universitets“ rig problemebTan Tu movlenebTan dakavSirebiT Tavis mosazrebebs umxels:

Upload: others

Post on 28-Jan-2020

7 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

`̀vvaallddeebbuullii vvaarr,, yyvveellaass

mmooTTxxoovvnnaa ggaavviiTTvvaalliisswwiinnoo~~

baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis gazeTi #4. aprili. 2013.

C M Y K

_ 2013 wlisTvis ra siax-

leebis winaSe dgas aWaris

avtonomiuri respublikis

mTavroba?

_ pirvel rigSi vityvi,

rom 2013 weli gardamavali

iqneba. mxedvelobaSi maqvs

is, rom proeqtebis raRac na-

wili igive darCeba, Tumca

nawilsac SevcvliT da sxva

mimarTulebiT waviyvanT. Zi-

riTadad, mainc minda, rom

ekonomikaSi Semavali sfero-

ebi ganvaviTaroT. is, rac

Cveni regionisTvis damaxasi-

aTebelia, minda gamokveTili

iyos. turizmi isev mTavar

mimarTulebad darCeba. aqve

aRvniSnav, rom rac am sfero-

Si dRemde gakeTda, kargia,

magram minda bevri ram dava-

matoT. paralelurad unda

mivxedoT soflis meurneo-

basac, erTi wina da meore

ukana planze iyos, saqmes ase

ar gamoadgeba. soflis meur-

neoba turizms fexs unda

ubamdes. is mdgomareoba, ro-

melic dRes am sferoSia,

getyviT, rom sabazisoa da

masTan erTad aucilebelia

konkretuli mimarTulebe-

bis ganviTarebac - es iqneba

ekoturizmi, samTo turizmi,

saojaxo turizmi Tu sxva.

bevri ram bolomdea misayva-

ni da miviyvanT kidec. mxed-

velobaSi maqvs goderZis

uReltexilic. aseve axali

mimarTulebaa Citebze dak-

virvebis turizmi, samkurna-

lo da balneologiuri tu-

rizmi. rig sakiTxebs dRis

wesrigSi batoni ramaz sur-

maniZe svamda. ispaanis Waobi-

Tac unda movizidoT bevri

stumari. mze, zRva da Tovli

xom Cvenia. aqve davsZendi,

rom gasarTobi turizmis ga-

aqtiurebac sainteresoa, ka-

zinoebi maqvs mxedvelobaSi.

bevri ramis gafarToebaa Se-

saZlebeli.

_ finansebi da ekonomi-

ka, janmrTeloba da socia-

luri dacva, soflis meur-

neoba, ganaTleba, kultura

da sporti _ qveynis ganvi-

Tarebis umniSvnelovanesi

berketia. Tqven, rogorc

aWaris mTavrobis Tavmjdo-

mare, rogor SeafasebT am

mimarTulebiT saministro-

ebis saqmianobas?

_ rac Seexeba soflis me-

urneobas, maqsimalu-

rad vcdilobT, rom mi-

webi ar gavyidoT. is

mankieri midgoma rome-

lic am sakiTxisadmi

aqamde iyo, unda Seic-

valos. mesmis, rom te-

ritoriebis erT larad

gasxviseba garkveuli

pirobiT xdeboda, mag-

ram CvenTvis esec miu-

Rebelia da ase ar gava-

keTebT.

minda aRvniSno, rom

soflis meurneobasa da

socialur mxares Cvens

biujetSi gansakuTre-

buli adgili uWiravs.

mravlismomcveli sa-

yovelTao sadazRvevo

paketi gvaqvs. socia-

lurad daucvelebisT-

vis da Zalian gaWirve-

bulTaTvis igi maqsima-

lurad xelmisawvdo-

mia. bevr iseT daavade-

bas mkurnaloben an

operacias afinanseben,

rac saxelmwifo prog-

ramiT ar iyo gaTvalis-

winebuli. vfiqrob, am mimar-

TulebiT wels kargi Sedegi

gvaqvs. bevri saintereso

proeqtia gaTvaliswinebuli

2013 wlis biujetSi. jer am

kuTxiT konkretuli SeniSvna

an pretenzia ar migviRia.

marTalia, zogadad sistema-

Si bevri xarvezia, magram

jandacvas es naklebad exeba.

finansebisa da ekonomikis

mimarTulebiT vityvi, rom

aqac yvelaferi normalura-

daa. TiTqmis yvela saminist-

roSi davinaxeT sakadro

cvlilebebis aucilebloba,

magram aRvniSnav, rom birTvi

Sekrulia, moxerxda Zvelisa

da axlis Serwyma. kadrebis

samocdaaTi procenti ar

Secvlila. gvinda nel-nela

yvelaferi davalagoT. ukve

5 Tvea, rac Cven xelisufle-

baSi varT da vfiqrob, das-

rulda gaTviTcnobierebis

procesi. axla imaze vmuSa-

obT, rom efeqturi samuSao

reJimi gvqondes. am mimarT

saministroebi met-naklebad

erT donezea. visac bevri

saqme aqvs, bevr Secdomas uS-

vebs da visac naklebi _ nak-

lebs. Secdomisgan dazRveu-

li aravinaa.

_ ras ityviT aWaris

soflebis Sesaxeb. rigi

tradiciuli kulturebis

ganviTarebisaTvis xel-

Sewyobas xom ar gegmavT?

_ vcdilobT Seviswav-

loT Zveli, tradiciuli

dargebi da glexi soflidan

aRar wamovides. magaliTad,

es iqneba meTambaqoeba, kenk-

rovani kultura, konkretu-

li sawarmoebis ganviTareba,

maRalmTian raionebSi kar-

tofilis, vaSlis, msxlisa

Tu sxvaTa realizacia. gada-

mamuSavebeli sawarmoebis

funqcionireba aucilebel

pirobad migvaCnia. marTalia

es Sromatevadi, magram Semo-

savliani saqmea, glexSi inte-

resi unda gaCndes. vnaxoT,

interesi aris, investorebic

Canan. vfiqrob, am mimarTu-

lebiT seriozuli Zvrebi iq-

neba.

konkretuli xelSewyobis

programa mefutkreobis da-

rgis mimarTulebiT gvaqvs.

Tu ar vcdebi, 960-mde skis

Sesyidvas apireben. glexi

30%-s ixdis, xolo 70%-s sa-

xelmwifo afinansebs. sxva-

TaSoris, vawarmoebT mola-

parakebas Taflis eqsport-

zec. igi patara, specialur

safirmo qilebSi unda Sei-

fuTos. damafiqrebeli mxo-

lod is aris, rom es sezonu-

ria. aqve davsZen imasac, rom

CvenTan, soflis meurneobis

TvalsazrisiT, bevri ram

aris sezonuri, am yvelafers

kargi gaTvla sWirdeba.

- mimdinare wlis 14

Tebervals saqarTve-

los premier–ministri

TurqeTis premier–mi-

nistrs Sexvda. am Sex-

vedraze gadawyda ba-

TumSi meCeTis mSeneb-

lobis sakiTxi. cnobi-

lia, rom mTavrobis sxva

warmomadgenlebTan er-

Tad, iq Tqvenc brZande-

bodiT. Tqveni komenta-

ri...

_ am bolos, meCeTis

mSeneblobasTan dakavSi-

rebiT gancxadebebis ga-

keTeba xSirad momiwia.

gavimeoreb, rom Cven wi-

naSe ori variantia: ba-

TumSi mdebare meCeTis

gafarToeba da axlis

mSenebloba. Cven muslim

mrevls bolos gafarTo-

ebis Tema SevTavazeT,

Tumca azrTa sxvadasxva-

obaa. Cven ar gvinda mox-

des raRacis inscenireba,

Tumca minda giTxraT,

rom amas bevri xels

uwyobs da politikuri

dividendebis mopovebas cdi-

lobs. Cven am yvelafers kar-

gad vaTviTcnobierebT. maq-

simalurad uzrunvelvyofT,

rom TiToeuli Cveni moqala-

qis interesi davicvaT. me pi-

radad, valdebuli var, yve-

las moTxovna gaviTvaliswi-

no, oRond ise, rom erTis

gaTvaliswinebiT meore ar

Seilaxos. balansi da komp-

romisi unda davicvaT. sazo-

gadoeba im mimarTulebiT

(gagrZeleba me-3 gverdze)

iinntteerrvviiuu aaWWaarriiss ppiirrvveell ppiirrTTaann

aarrCCiill xxaabbaaZZee baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis kursdamTavrebulia. igi dRes aWaris

mTavrobis Tavmjdomare gaxlavT. regionis pirveli piri gazeT „baTumis universitets“ rig problemebTan

Tu movlenebTan dakavSirebiT Tavis mosazrebebs umxels:

22aapprriillii

1989 wlis 9 aprils sabWoTa

armiis nawilebma dilis 4 saaTze

mTavrobis saxlis win momitingee-

bi arnaxuli sisastikiT daarbies.

oficialuri monacemebiT, mani-

festaciis daSlis dros 16 kaci

adgilze daiRupa. maT Soris 14 qa-

li iyo, erTi maTgani – orsuli.

barbarosulad moklulTa Soris

ki yvelaze axalgazrda 16 wlis

gogona gaxldaT.

yvelaferi ase daiwyo: 1989

wlis 18 marts afxazeTSi, sofel

lixnSi Sekrebilma afxazTa mrava-

laTasianma mitingma sabWoTa kav-

Siris umaRles organoebs mimarTa

da saqarTvelodan afxazeTis ga-

moyofis sakiTxi daayena. es gare-

moeba cxadyofda, rom niadagi se-

paratistuli moZraobis gaRvive-

bisaTvis am regionSi gapoxiere-

buli iyo.

lixnis antiqarTuli gamoxto-

ma dagmo afxazeTis qarTvelma mo-

saxleobam. afxazeTSi `ilia WavWa-

vaZis sazogadoeba” mitingebs ata-

rebda. erT-erTi aqciis Semdeg

soxumisaken mimaval avtobuss,

romelSic momitingeebi isxdnen,

Tavs daesxnen (mitingi antiafxa-

zuri ki ara, antiimperialisturi

iyo). 1989 wlis 2 aprils amis gamo

soxumSi grandiozuli aqcia gai-

marTa, romelSic bevri afxazi mo-

nawileobda. ,,ilia WavWavaZis sa-

zogadoebam” qarTvelebsa da

afxazebs Soris Setakebis provo-

cirebis Tavidan asacileblad wi-

naaRmdegobis centris TbilisSi

gadatana gadawyvita.

4 aprilidan TbilisSi sayo-

velTao gaficva dRis 3 saaTze da-

iwyo, roca samedicino institu-

tis teritoriaze studentebis

mitingi gaimarTa. monawileebi

afxazeTis avtonomiis gauqmebas

moiTxovdnen. amave saRamos, 7 sa-

aTze Tbilisis saxelmwifo uni-

versitetis saaqto darbazSi ki-

dev erTi mitingi moewyo. gadawy-

da, afxazeTis sakiTxTan dakavSi-

rebiT saqarTvelos ssr mTavro-

bisadmi erovnuli daumorCileb-

loba gamoecxadebinaT, saqarTve-

loSi droebiTi mTavroba Seqmni-

liyo da avtonomiuro formire-

bebi gauqmebuliyo. amis Semdeg

momitingeTa umravlesoba mTav-

robis saxlisaken gaemarTa. Sedga

axali mitingi, romelic meore di-

lis 5 saaTisaTvis damTavrda, ro-

ca axalgazrdebis erTma nawilma

SimSiloba gamoacxada.

5 aprils afxazeTis proble-

matikam momitingeTaTvis meore

adgilze gadainacvla. oratorTa

gamosvlebSi aqcenti ssr kavSi-

ris Semadgenlobidan saqarTve-

los gamosvlis moTxovnaze ga-

keTda. erovnuli moZraobis ra-

dikalurma nawilma gamoacxada,

rom afxazeTis problema saqarT-

velos damoukideblobis mopove-

bisTanave mogvardeboda. momi-

tingeebs TandaTan sxvadasxva sa-

warmoebisa da saswavleblebis

warmomadgenlebi uerTdebodnen.

umaRles saswavleblebSi stu-

dentTa jgufebi Camoyalibda,

romlebic SenobebSi maswavleb-

lebsa da studentebs ar uSvebd-

nen da gaficvisken mouwodebd-

nen. gamocxadda, rom Tu ar dak-

mayofildeboda moTxovna, saqar-

Tvelo ssr kavSiris Semadgenlo-

bidan gamosuliyo, sayovelTao-

erovnuli gaficva da masobrivi

SimSiloba daiwyeboda.

7 aprilisaTvis mTavrobis sax-

lis win ukve saSualod 10-20 aTasi

kaci imyofeboda. erT-erTma li-

derma gaerTianebuli erebis or-

ganizacias, amerikis SeerTebuli

Statebisa da safrangeTis prezi-

dentebs mimarTa, rom ruseTis mi-

er saqarTvelos winaaRmdeg agre-

siis gamoyeneba ecnoT.

momitingeTa moTxovnebi xe-

lisuflebisaTvis imdenad miuRe-

beli iyo, rom mTavrobasa da

erovnul moZraobas Soris mdgo-

mareoba ukiduresad daiZaba. 8 ap-

rils, kremlis zegavleniT, saqar-

Tvelos respublikuri aqtivis

sxdomaze momitingeTa darbevis

gadawyvetilebas mxari dauWires.

gamoqveynda ssrk-is umaRlesi

sabWos brZanebuleba, romlis Ta-

naxmadac mitingebisa da demonst-

raciebis aRkveTis pirobebi mkac-

rdeboda. es brZanebuleba uSua-

lod Tbilisis movlenebis SeCe-

rebis mizniT miiRes. yovelive

amiT ki mitingis darbevis iuridi-

uli safuZveli Seiqmna.

8 aprilsve dRis meore naxe-

varSi gavrcelda xma, TiTqos Si-

nagan saqmeTa saministros specia-

lur qvedanayofebs mitingis daS-

lis Sesaxeb miTiTeba hqondaT mi-

cemuli. organizebuli winaaRm-

degobis gawevis mizniT lidere-

bis xelmZRvanelobiT mitingis

adgilis irgvliv mdebare quCebis

avtobusebiTa da satvirTo manqa-

nebiT gadaketva daiwyes. lidere-

bi SekrebilT mouwodebdnen, ar

wasuliyvnen im SemTxvevaSic ki,

Tu samxedro nawilebi gamoCnde-

bodnen. momitingeebma yurad ar

iRes sruliad saqarTvelos kaTa-

likos-patriarqis – ilia meoris

mowodeba saswrafod daSlis Sesa-

xeb…

9 aprilis dilisaTvis amier-

kavkasiis samxedro olqis jaris

nawilebi brZanebis Sesasruleb-

lad mzad iyvnen. momitingeTa daS-

la saqarTvelos miliciasac ki ar

andes. moskovidan TviTmfrinave-

biT sabWoTa kavSiris Sinagani ja-

rebis specdaniSnulebis 420 ja-

riskaci general efimovis meTau-

robiT gamoagzavnes. mitingis

darbevas amierkavkasiis samxedro

olqis jarebis sardali igor ro-

dionovi xelmZRvanelobda. dams-

jelma nawilebma momitingeebs

alya yvela mxridan Semoartyes.

isini SeiaraRebulni iyvnen xelke-

tebiT, orlesuli maxvilebiTa da

momwamvleli gaziT.

mTavrobis sasaxlis win aseu-

li jariskaci ieriSiT SeiWra da

momitingeebsa da moSimSileebs

Seubraleblad dauwyo Cexa. umweo

msxverplT alesil niCbebsa da

xelketebs urtyamdnen SeZaxile-

biT “stalinisaTvis!”. mitingi

sul ramdenime wuTSi daiSala. mo-

edanze mxolod dasaxiCrebuli da

barbarosulad mokluli adamia-

nebis gvamebi darCa. 200-ze meti

kaci gaziT moiwamla, mravali ki –

daiWra. rogorc Semdgom aRmoCn-

da, qimiuri iaraRic iyo gamoyene-

buli. eqimebi daSavebulebs ver

exmarebodnen, radgan ar icodnen

am qimiuri iaraRis Semadgenloba.

samxedroebma ki, ra Tqma unda, es

saidumlo ar gaamxiles.

9 aprilma qarTveloba ufro

mtkiced SeamWidrova erovnuli

suverenitetisaTvis brZolaSi. am

dRes daRupulebi erovnul gmi-

rebad Seracxes. erovnul-ganma-

Tavisuflebelma moZraobam sayo-

velTao xasiaTi SeiZina.

ooTTaarr ggooggoolliiSSvviillii,

asocirebuli profesori

9 aprili

wels marTlmadidebluri samyaro

macxovris mkvdreTiT aRdgomas 5 maiss

izeimebs. am dRisTvis morwmuneebi gan-

sakuTrebiT emzadebian, mas win 48-dRi-

ani marxva uZRvis, romelic sulierad

gvamzadebs am didi dResaswaulis Se-

saxvedrad. aRdgoma moZravi dResaswa-

ulia. igi aRiniSneba gazafxulis buni-

obis Semdgomi savse mTvaris pirvel

kviras.

jvarcmidan mesame dRes ieso qris-

te mkvdreTiT aRsdga. kvira dRes, gam-

Teniisas, saflavis darajebma miwisZv-

ra igrZnes, Semdeg ki angelozi daina-

xes, romelmac saflavis lodi gadaa-

gora. maT macxovris aRdgoma ixiles

da SeSinebulebi gaiqcnen.

ieso qriste 40 dRis ganmavlobaSi

araerTxel gamoecxada mowafeebs, ro-

melTac RvTis sasufevelze elapara-

keboda. aCvena jvarcmidan darCenili

wylulebi, amis Semdeg qristes aRdgo-

ma maTac iwames.

aRdgomis dResaswauls mravali

tradicia ukavSirdeba. maT Soris aris

kvercxis wiTlad SeRebva. es tradicia

wiTel paraskevs anu macxovris jvarc-

mis dRes ukavSirdeba. rodesac mariam

magdalineli imperators warudgines,

man qveynis mmarTvels simbolurad

kvercxi gadasca da qristes aRdgoma

axara. imperators amis gagonebaze gae-

cina da Tqva, rom amis dajereba iseTive

rTuli iqneboda, rogorc is, rom es

kvercxi gawiTldeboda. mas jer sityva

ar daesrulebina da kvercxi jer gavar-

disfrda, bolos ki gawiTlda. mariamma

imperators isic auwya, rom kvercxi si-

cocxlis simboloa, wiTeli kvercxi –

macxovris aRdgomisa. es gaxda dasabami

imisa, rom qristianebs uflis aRdgoma

erTmaneTisTvis wiTeli kvercxebiT mi-

elocaT.

larnakebSi daTesili xorbali da

mwvane jejilze gagorebuli wiTeli

kvercxebi sikvdilis Zlevis simboloa.

saaRdgomo sufra mravalferovani un-

da iyos. am dRisTvis gamomcxvari pasqa

macxovars gvaxsenebs, romelic ambobs:

“me var puri zeciT gardamosuli”.

qriste aRdga!!!

qqrriissttee aaRRssddggaa!!

WWeeSSmmaarriittaadd aaRRssddggaa!!

12 aprils baTumis SoTa

rusTavelis saxelmwifo uni-

versitetSi qarTuli enis

dRisadmi miZRvnili samecnie-

ro konferencia gaimarTa.

profesor–maswavleblebma

1978 wlis 14 aprili gaixsenes

da momaval Taobas enis siwmin-

dis dacvisaken mouwodes.

qarTuli enis dRisadmi

miZRvnili konferencia uni-

versitetSi ukve tradiciad

aris damkvidrebuli. enaTmec-

nierebma qarTuli filologi-

is departamentis profesore-

bis mier gamocemuli wignebi

Seafases da momavali Taobis

aRzrdis saqmeSi maT rolsa da

mniSvnelobaze isaubres.

14 aprils, kviras, univer-

sitetis reqtori, profe-

sor–maswavleblebi, administ-

raciis warmomadgenlebi da

studentebi baTumis SoTa

rusTavelis saxelmwifo uni-

versitetis ezoSi Seikribnen.

maT ilia WavWavaZis Zeglis mi-

marTulebiT msvleloba mo-

awyves. RonisZiebis monawile-

ebma gaixsenes 1978 wlis 14 ap-

rils, rusTavelis gamzirze

gamarTuli saprotesto aqcia

da qarTuli enis damcvelis,

erovnul-ganmaTavisuflebe-

li moZraobis lideris Zegli

gvirgviniT Seamkes. umaRlesi

saganmanaTleblo dawesebu-

lebis profesor-maswavleb-

lebma aWaris ganaTlebis, kul-

turisa da sportis saminist-

ros saqvelmoqmedo aqciaSi mi-

iRes monawileoba da wm. ekate-

rines saxelobis saTnoebis sa-

vanes saCuqrad mxatvruli li-

teratura gadasces.

35 wlis win gamosuli ram-

denime aTasi adamiani sabWoTa

kavSiris xelmZRvanelobis ne-

bas win aRudga da sabWoTa kon-

stituciis 78-e muxlSi Setani-

li im cvlilebis damtkiceba

ar dauSva, romlis mixedvi-

Tac, qarTuli ena saxelmwifo

enis statuss kargavda. 1990

wlidan 14 aprili dedaenis

dRed aRiniSneba.

14 aprili _ qarTuli enis dRe

33aapprriillii

migvyavs, rom ar davuSvaT ga-

mousworebeli Secdoma.

- mniSvnelovani sakiTxia

aWaris televiziis statu-

sic. dRes ukve mas axali

xelmZRvaneloba hyavs. arc

Tu ise didi xnis win mis sa-

zogadoebrivi mauwyeblis

daqvemdebarebaSi gadasv-

laze iyo saubari. ras ity-

vis aWaris pirveli piri

amis Sesaxeb?

_ Cveni mosvlisTanave

iyo saubari, rom aWaris te-

levizia ar unda iyos mTav-

robis meTaurze daqvemdeba-

rebuli dawesebuleba. misi

damoukidebloba aucilebel

pirobad mimaCnia da es pozi-

cia Tavidanve davafiqsireT.

Cven mas mxolod 6-Tviani bi-

ujeti davumtkiceT. Jurna-

listuri eTikis qartiis

warmomadgenlebic iyvnen am

sakiTxze Camosuli. mimdina-

reobs msjeloba sazogado-

ebrivi mauwyeblis meoTxe

arxad gadakeTebis Taoba-

zec. parlamenti uaxloes

momavalSi am sakiTxs ganixi-

lavs da daamtkicebs kidec,

ramdenime variantia da iqi-

dan yvelaze optimalurs Se-

arCeven. rac Seeexeba Cems mo-

sazrebas, vfiqrob, rom aWa-

ris televizia damoukidebe-

li unda iyos, zemdgomi or-

ganoebi mis saqmianobaSi ar

unda ereodnen.

Tuki dRevandel aWaris

televizias pirvel oqtomb-

ramde arsebuls SevadarebT,

iolad SesamCnevia sxvaoba.

bevri ram Seicvala. gadawy-

vetilebebs damoukideblad

Rebuloben. rasac adre ver

bedavdnen, dRes amas marti-

vad axerxeben. mivesalmebi

imasac, rom ukve met yu-

radRebas regionis ambebs aq-

ceven. vfiqrob, maT aqvT Ta-

visuflebis SegrZneba, rad-

gan Cveni xeli ar urevia da

sakiTxebs ar vkarnaxobT.

_ apirebs Tu ara aWaris

mTavroba studentTa miz-

nobrivi programebis gan-

xorcielebas?

_ zustad gamiWirdeba

imis Tqma, ramden miznobriv

proeqtsa Tu programas

axorcielebs ganaTlebis sa-

ministro studentebisTvis.

magram vici, rom aris konk-

retuli SeRavaTebi socia-

lurad daucvelTaTvis,

udedmamoTaTvis 165%-iT ga-

izarda studentebis daxma-

rebis miznobrivi programa.

naxevari milioni lari gamo-

iyofa maRalmTiani municipa-

litetebidan oboli da mra-

valSviliani ojaxis wevri da

socialurad daucveli stu-

dentebis dasafinanseblad.

rac Seexeba sazRvarga-

reT gacvliT programebs,

CemTvis cnobilia, rom ram-

denime universitetTan ba-

Tumis SoTa rusTavelis sa-

xelmwifo universitetsac

aqvs memorandumi gaforme-

buli. aqve aRvniSnav, momava-

li eqimebisTvis swavlebis

meore safexurze kvalifika-

ciis amaRlebis mizniT sazR-

vargareTis ramdenime qvey-

nidan gvaqvs SemoTavazeba.

– mogexsenebaT, univer-

sitets farTis problema

aqvs, rac, Sesabamisad, uar-

yofiTad aisaxeba avtori-

zaciis dros. am sakiTxTan

dakavSirebiT universite-

tis xelmZRvanelobasTan

gqondaT Sexvedra. ra faza-

Sia aRniSnuli sakiTxi?

_ ramdenadac vici, es sa-

kiTxi gadawyvetilia da far-

Ti universitets gadaecema.

ise vityvi, rom universiteti

Tavisufali ar yofila, igi

viRacaze damokidebuli iyo.

saganmanaTleblo dawesebu-

leba yvela droSi damouki-

deblad mesaxeba. ise mikvirs,

dRes rom me skolis Senobas

mTxoven, guSin isev universi-

tetma Tavisi xeliT igi eko-

nomikis saministros rogor

gadasca? ra motiviT gaakeTa

es, roca icoda, rom kargavda

avtorizacias da misaReb

studentTa raodenobas? es

ara marto universitetisT-

vis, aramed regionisTvis, mo-

mavali TaobisTvis aris miu-

Rebeli. axla ki romeli spe-

cialobebi unda Seamciro?

gamogitydebiT, Tamaris da-

saxlebaSi arsebuli skolis

Senobis gadacemas xelovne-

bis institutisTvis vapireb-

diT, magram aRmoCnda, rom

universitetis yofila da

laboratoriebisTvis sWir-

debodaT, romelic zRvasTan

axlos unda yofiliyo. mok-

led, yvelaferi saganmanaT-

leblo dawesebulebisTvis

sasikeTod gadawyda... baTu-

mis SoTa rusTavelis saxelm-

wifo universiteti „Cemi uni-

versitetia“ . bunebrivia, mec

minda, rom iq swavlebisTvis

Sesabamisi piroba iyos Seqm-

nili, kursdamTavrebulebi

ki warmatebuli iyvnen.

_ aWaris avtonomiuri

respublikis mTavrobis

Tavmjdomaris samomavlo

gegmebi, miznebi da amocane-

bi...

_ CemTvis Zalian didi

bedniereba iqneba im adamia-

nebis xvalindeli dRis uz-

runvelyofa, romelTac Cve-

ni imedi aqvT. Cven winaSe uam-

ravi socialuri problemaa,

es iqneba ekomigrantebisa Tu

barakebSi mcxovreblebisa.

swored maTi dakmayofilebaa

CemTvis umniSvnelovanesi,

Tumca radganac finansisti

var, vacnobiereb, rom am yve-

lafris erT da or weliwadSi

Sesruleba SeuZlebelia. am

etapze arsebuli biujetic

rom mxolod am sakiTxebis

gadaWras movaxmaroT, mainc

ver SevZlebT saqmis bolom-

de gamosworebas, amitom es

yvelaferi etapobrivad un-

da moxerxdes, samoqmedo

gegma da konkretuli prog-

rama unda gaiweros. Cven

vcdilobT, TiToeul sa-

kiTxs frTxilad movekidoT.

ise, stiqiamac swored ax-

la Semogvitia. yvelanairi

stiqiuri movlena axla dag-

vatyda Tavs: miwisZvra, xanZa-

ri, wyaldidoba Tu Zlieri

qari.

_ arCil xabaZis erTi

Cveulebrivi dRe...

_ TiTqmis yoveli dRe

Cveulebrivia, Zalian dat-

virTuli grafikiT. samsa-

xurSi diliT movdivar. Sa-

baT-kvirasac vmuSaob, magram

mogvianebiT movdivar samsa-

xurSi _ Zalebis mokrebas

vcdilob, raTa momdevno

kviraSi energiulad Sevudge

saqmes. vfiqrob, saintereso

saqme maqvs. rac ar vici, imis

swavla mixaria. minda, mokle

droSi bevri ram gavakeTo.

rogorc zogierTebi ambo-

ben, swrafad vswavlob yve-

lafers. Tu erTxel Secdoma

davuSvi, vcdilob, aRar ga-

vimeoro.

dReSi minimum 5-6 Sexved-

ra maqvs, rogorc saerTaSo-

riso, aseve adgilobriv do-

neze. rac Seexeba gadawyveti-

lebebis miRebas, ministreb-

Tan Sexvedras Tu TanamSrom-

lebTan dialogs rig sa-

kiTxebTan dakavSirebiT, sa-

Ramos 5-6 saaTis Semdeg va-

xerxeb.

nneessttaann mmaammuuWWaaZZee

(dasawyisi pirvel gverdze)

`̀vvaallddeebbuullii vvaarr,, yyvveellaass

mmooTTxxoovvnnaa ggaavviiTTvvaalliisswwiinnoo~~

23 aprili - wignis

saerTaSoriso dRewignisa da saavtoro uflebebis saerTaSoriso dRe baTumis SoTa

rusTavelis saxelmwifo universitetis studentebma saqvelmoqme-

do aqciiT aRniSnes. studenturi TviTmmarTvelobis iniciativiT,

axalgazrdebma 300-mde wigni Seagroves da gayides. Semosuli Tanxa

warmatebuli da socialurad daucveli studentebis mxardaWeris

fondSi gadairicxeba. is wignebi ki, romlebic erTdRiani aqciis

farglebSi ar gaiyideba, sasjelaRsrulebis dawesebulebis msjavr-

debulebs saCuqrad gadaecema. wignisa da saavtoro uflebebis saer-

TaSoriso dRe iuneskos gadawyvetilebiT 1996 wlidan aRiniSneba.

`studentTa karieruli ganaTlebis

centris Seqmna saqarTveloSi~tempusis sagranto

proeqtis farglebSi -

„studentTa karieruli

ganaTlebis centris Seqm-

na saqarTveloSi“ baTumis

SoTa rusTavelis saxelm-

wifo universitetSi Sex-

vedra gaimarTa. partnio-

ri universitetebisa da

organizaciebis warmomad-

genlebi, qarTveli, ingli-

seli, ungreli da litve-

li eqspertebi sami dRis

ganmavlobaSi studente-

bis saswavlo programasa da personalis treningis programas gaecnobian. Sedgeba

„erovnuli diskusia“, sadac proeqtis monawileebi programebis saboloo variantze Se-

Tanxmdebian. sagranto proeqti orwliania da miznad isaxavs studentTa karieruli

ganviTarebis xelSewyobas. aseve iTvaliswinebs umaRlesi ganaTlebis reformasa da mo-

dernizaciis xelSewyobas partniori qveynebis umaRlesi saswavleblebis sauniversi-

teto menejmentisa da studentTa momsaxurebis sferoebSi. programis farglebSi

umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebis bazaze momzaddebian trenerebi, romlebic

studentebs daexmarebian samsaxuris ara erTjeradad moZebnaSi, aramed damsaqmebleb-

Tan swori komunikaciis warmoebaSi, sakuTari SesaZleblobebis warmoCenaSi, karieris

ukeT dagegmvaSi, gunduri muSaobis da gasaubrebisaTvis saWiro unar-Cvevebis SeZenaSi.

44aapprriillii

12 aprils baTumis SoTa

rusTavelis saxelmwifo

universitetSi studentu-

ri TviTmmarTvelobis ar-

Cevnebi Catarda. saintere-

so iyo winasaarCevno mara-

Tonic. arCevnebSi sul

oTxi kandidati monawile-

obda. maTive winasaarCevno

programebi studenturi

TviTmmarTvelobis funq-

ciebs, studentTa intere-

sebis dacvas da rigi sa-

kiTxebis mogvarebas exebo-

da.

_ ra aris Tqveni prog-

ramis mTavari mizani da ra-

tom unda dagiWiron mxari

studentebma?

lleevvaann dduuaaZZee: „Cveni mi-

zania studenturi TviTm-

marTveloba iyos realurad

damoukidebeli, ara Zalova-

ni struqturebis, politi-

kuri partiebisa da adminis-

traciis interesebis gamta-

rebeli universitetSi,

hqondes damoukidebeli bi-

ujeti, iyos administraciis

saqmianobis, swavlis xaris-

xis, universitetis biuje-

tis xarjvaze kontrolis

meqanizmi. vapirebT aseve

fakultetis sabWoebis dRis

wesrigSi axali iniciative-

bis dayenebas, sxvadasxva

kulturuli, samecniero,

sportuli, turistuli, in-

teleqtualuri da gasarTo-

bi RonisZiebis ganxorcie-

lebas“.

gguulloo TTuurrmmaanniiZZee (`gu-

lo-Business Wo/Man” _ sai-

niciativo jgufi): „Cveni

programis erT-erTi prio-

riteti garda imisa, rom

gunduri muSaobis Sedegad

Seiqmna, gaxlavT is, rom

programa zustadaa agebuli

studentebis interesebze,

maT moTxovnebze da orien-

tirebulia studenturi

problemebis mogvarebaze,

emsaxureba studentTa Car-

Tulobis gazrdas, inovaci-

ebis danergvas, sxvadasxva

aqtivobis ganxorcielebas

da studentTaTvis miznob-

rivi RonisZiebebis danerg-

vas, agreTve, studenturi

cxovrebis gaumjobesebasa

da gaxalisebas.

Cven, rogorc damoukide-

belma studenturma moZra-

obam, ukve SevZeliT da stu-

dentebSi motivacia Tanda-

Tan avamaRleT. am fonze aS-

karad igrZnoba, rom maT

aRar surT yoveldRiurad

uyuron imas, rac ar mos-

wonT. universitetSi dacu-

li unda iyos azris gamoxat-

vis Tavisufleba.

Cveni mTavari priorite-

tia: gamWvirvaloba, jansaRi

konkurencia, samarTliano-

ba da yvela studentis Car-

Tva universitetis marTvis

procesSi.

Cven studentebis mxar-

daWeris imedi gvaqvs da am

SemTxvevaSi gamarjvebuli

iqneba mTeli studentoba“.

zzuurraabb mmeessxxiiZZee („apo-

litikis“ lideri): „Cveni um-

Tavresi mizania studenturi

TviTmmarTveloba iyos apo-

litikuri, damoukidebeli

gare Zalebisa da politiki-

sagan da atarebdes mxolod

da mxolod studentebis in-

teresebs da politikas.

upirveles yovlisa, koali-

cia gamarjvebis SemTxvevaSi

izrunebs TiToeuli stu-

dentis uflebis dacvaze, maT

monitoringze, samarTleb-

riv, ekonomikur da sxvadasx-

va teqnikur daxmarebaze.

mosvlis dRidan, stu-

dentur TviTmarTvelobaSi,

ara erTi cvlileba ganva-

xorciele (inteleqtua-

lur–sportuli mimarTu-

lebiT), winasaarCevno kampa-

niis dros vatarebdiT ga-

sarTobi xasiaTis RonisZie-

bebs, aseve davamyareT kavSi-

ri baTumSi arsebul sxva-

dasxva organizaciasTan ur-

TierTTanamSromlobis miz-

niT. cvlilebebi ar gani-

sazRvreba sityvebiT. me var

studenti da maSasadame, var

apolitikuri“.

ggooCCaa ssuurrgguullaaZZee (da-

moukidebeli studenturi

moZraoba „alternativa“):

„alternativas“ umTavresi

mizani aris studenturi

TviTmmarTvelobis gadaq-

ceva patara „agora“-d, sa-

dac TviTmmarTvelobis

wevrebs eqnebaT SesaZleb-

loba aqtiurad Caeban yve-

la saWirboroto Temis gan-

xilvaSi, miuxedavad maTi

politikuri Sexedulebisa,

rac aisaxeba Sedegze. stu-

denturi TviTmmarTveloba

iqneba metad Ria da jansaRi

kritikis qveS moeqceva. Tu

amis ganxorcielebis saSua-

leba mogvecema, maSin Cveni

mizani da dapireba Sesrul-

deba, romelic moicavs:

studenturi TviTmmarTve-

lobis damoukideblobas,

universitetis avtonomiis

mopovebas da SenarCunebas;

mmarTvelobis decentra-

lizebas, debulebis gada-

xedvas; informaciis xelmi-

sawvdomobas yvela studen-

tisaTvis, universitetis

marTvaSi studentTa mona-

wileobis uzrunvelyofas,

studentTa uflebebisa da

kanonieri interesebis dac-

vas, administraciis saqmia-

nobisa da biujetis xarjva-

ze kontrolis dawesebas;

swavlebis xarisxis amaRle-

bas, studentTa iniciative-

bisa da proeqtebis ganxor-

cielebaSi mxardaWeras, sa-

gamomcemlo saqmianobis

warmarTvas, studentTa Ta-

visufali drois nayofie-

rad organizebas, sportu-

li da kulturuli cxovre-

bis gamococxlebas, niWier

studentTa warmoCenas da

waxalisebas, universitet-

Si arsebul ansamblTa mxar-

daWerasa da xelSewyobas,

studentTa gacvliTi

programebis xelSewyobas,

ucxoeTis studentur or-

ganizaciebTan intensiuri

urTierTobebis damyare-

bas“.

12 aprilis studenturi

TviTmmarTvelobis arCev-

nebs sxvadasxva organizaci-

is warmomadgenlebic akvir-

debodnen, Tumca mas uxmau-

rod namdvilad ar Cauvlia.

aRsaniSnavia, rom gamarjve-

bulebs momdevno maraToni

eliT, win studenturi

TviTmmarTvelobis Tavmj-

domaris arCevnebia...

mRelvare 19 aprili…

kandidatebis arCevnebi-

dan 1 kviris Semdeg, 19 ap-

rils, baTumis SoTa rusTa-

velis saxelmwifo universi-

tetSi TviTmmarTvelobis

Tavmjdomaris arCevnebi Ca-

tarda. kandidatebis erTi-

meoTxedis gadawyvetilebiT

dasaxelda ori gamarjvebu-

li gundis lideri: „apoli-

tikas“ Tavmjdomare zurab

mesxiZe da „alternativas“

Tavmjdomare goCa surgu-

laZe. arCevnebi mRelvared

mimdinareobda. aRsaniSna-

via, rom xSiri iyo saCivrebi,

Sexla-Semoxla da muqara

dapirispirebul gundebs

Soris.

sanam axal Tavmjdomares

gamoavlendnen, ramdenime

saaTiT adre, saintereso

iyo yofili Tavmjdomaris,

aw ukve TviTmmarTvelobis

rigiTi wevris, uCa abramiS-

vilis azri: „vulocav yvela

im kandidats, vinc studen-

turi TviTmmarTvelobis

wevri gaxda, radganac maT

studentebma ndoba gamo-

ucxades da swored maTi sa-

xeliT imuSaveben“.

xolo kiTxvaze, Tu rogo-

ri aris misi molodini ori-

ve kandidatis mimarT, yo-

filma Tavmjdomarem aRniS-

na, rom „marTlac Rirseuli

da Zlieri kandidatebi ari-

an. imedi maqvs, iaqtiureben

da erToblivi muSaobiT mi-

aRweven did Sedegs“.

arCevnebis dRes orive

kandidats kidev erTxel ga-

vesaubreT. maT ki winasaar-

Cevno pozicia da mosalod-

neli Sedegebi gagviziares:

zurab mesxiZe: „xmaTa umrav-

lesobiT gavediT me da goCa

surgulaZe. konkurencia

marTlac didia. aqve minda

aRvniSno, rom zewola iyo

Cemi gundis wevrebze, velo-

debiT 12 saaTis dadgomas da

saubno komisiis gaxsnas, rom

SevideT da davafiqsiroT

Cveni pozicia“.

goCa surgulaZe: „gamar-

jvebuli me viqnebi Tu zura-

bi, amas studentebi gadawy-

veten, magram mTavari gamar-

jveba ki ara, saqmis keTebaa.

studentebma unda icodnen,

rom isini arian am universi-

tetis warmmarTveli Zala,

yvelam erTad unda vibrZo-

loT winsvlisTvis da pirve-

lobisTvis“.

kandidatebi mzad arian

erTmaneTTan TanamSromlo-

bisTvis. maTi mizani stu-

denturi TviTmmarTvelo-

bis damoukidebloba da ke-

Tilmegobruli garemos Seq-

mnaa.

arCevnebis msvlelobis

dros gavesaubreT ceskos

Tavmjdomares, nino galog-

res. man aRniSna, rom arCev-

nebi mSvid garemoSi mimdina-

reobs da darRvevebi ar aRi-

niSneba: „velodebiT 87 amom-

rCevels, Sedegebi saRamos-

Tvis ukve iqneba cnobili“.

arCevnebis erT–erTma

damkvirvebelma levan tari-

elaZem ganacxada, rom „sa-

ubno olqebma kargad imuSa-

va. ceskoSi xSirad iyo prob-

lemebi siebTan dakavSire-

biT, aseve biuletenebSi

ramdenime kandidati aras-

worad iyo dabeWdili, mag-

ram yvelaferi mowesrigda.

jerjerobiT aranairi dar-

Rveva ar dafiqsirebula“.

xangrZlivi da Sromate-

vadi winasaarCevno progra-

mis Semdeg, xmaTa umravle-

sobiT baTumis SoTa rusTa-

velis saxelmwifo universi-

tetis studenturi TviTm-

marTvelobis Tavmjdomare

zurab mesxiZe gaxda. igi uk-

ve Tavmjdomaris ampluaSi

acxadebs, rom debulebis

Secvlas apirebs, ganaxorci-

elebs mniSvnelovan proeq-

tebs, raTa studentebma ga-

dawyvetilebis siswore dai-

naxon.

19 aprils, baTumis SoTa

rusTavelis saxelmwifo

universitetis studentebis

cxovrebaSi drom axali aTv-

la daiwyo...

ssaalloommee mmJJaavvaannaaZZee,

istoriis specialobis

mesame kursis studenti

arCevnebi universitetSi

55aapprriillii

baTumis SoTa rusTavelis

saxelmwifo universitetSi

,,sabavSvo universiteti“ 2012

wlis seqtembridan funqcio-

nirebs, romelsac batoni zzee--

bbuurr aavvaalliiaannii xelmZRvane-

lobs (specialisti darejan

barabaZe). ,,sabavSvo universi-

tetis“ umTavresi mizania swav-

lebis Tanamedrove teqnolo-

giebisa da meTodikis gamoye-

nebiT uzrunvelyos mozarde-

bis srulfasovani momzadeba

sauniversiteto Tu specialu-

ri ganaTlebis misaRebad.

baTumis SoTa rusTavelis

saxelmwifo universitetSi

„sabavSvo universitetis“ ar-

sebobas momavali TaobisTvis

didi mniSvneloba aqvs. aRniS-

nuli samsaxuri mozardebs in-

teress uCens rigi sagnebisad-

mi da konkretuli mecnierebe-

bis mimarT metad motivire-

buls xdis. Sesabamisad, isinic

iyeneben universitetisgan „mi-

cemul Sanss“. interesi da en-

Tuziazmi ikiTxeba rogorc

moswavlesa da mSobelSi, aseve

profesor-maswavlebelSic.

`̀ssaabbaavvSSvvoo

uunniivveerrssiitteettiiss“

aammooccaanneebbiiaa:

a) sxvadasxva asakobrivi

jgufis msmenels Seuqmnas pi-

robebi sakuTari inteleqtua-

luri, fizikuri Tu sulieri

Tvisebebisa da midrekilebe-

bis gamosavlenad da gasaviTa-

reblad;

b) Seuqmnas msmenels piro-

bebi, raTa man sworad

airCios Tavisi momava-

li, ganviTarebis gza

(gaagrZelos swavla

umaRles saswavlebel-

Si, an Caebas SromiT saq-

mianobaSi).

`sabavSvo universi-

tetSi“ sul - 244 mos-

wavlea

`sabavSvo universi-

teti“ dargobriv cen-

trebad aris dayofili,

TiToeul dargs ki Ta-

visi koordinatori hyavs.

1. norC maTematikosTa - ko-

ordinatorebi: z. avaliani, r.

cinariZe (82 moswavle);

2. norC fizikosTa - koor-

dinatorebi: o. nakaSiZe,

z. gamiSiZe (104 moswav-

le);

3. norC qimikosTa -

koordinatorebi: n. did-

maniZe, i. beJaniZe (44 mos-

wavle);

4. norC geografTa -

koordinatori: m. futka-

raZe (73 moswavle);

5. norC biologTa -

koordinatori: n. gva-

riSvili (42 moswavle);

6. norC istorikosTa -

koordinatorebi: j. ka-

raliZe, S. mamulaZe ( 58 moswav-

le);

7. norC kompiuterelTa -

koordinatori: b. kaxiani (101

moswavle).

„am centrebSi gaerTianebu-

li moswavleebi aqtiurad da-

dian mecadineobebze. isini is-

menen saintereso leqciebs,

akeTeben amocanebs, utarde-

baT laboratoriuli samuSao-

ebi. agreTve eZlevaT saSinao

davalebebic.

SabaT-kviras dainterese-

buli mSoblebic modian, ak-

virdebian Svilebis mecadine-

obebs sxvadasxva sagnebSi. isi-

ni kmayofilebi arian ,,sabavS-

vo universitetis“ muSaobiT

da amas sajarodac aRniSnaven.

abiturientTaTvis moswav-

leebidan Seqmnilia jgufebi,

romlebsac utardebaT kon-

sultaciebi sxvadasxva sagneb-

Si“, _ aRniSna „sabavSvo uni-

versitetis“ xelmZRvanelma,

batonma zebur avalianma.

aRsaniSnavia isic, rom „sa-

bavSvo universiteti“ gasul

wels SabaTobiT maTematikaSi

12-dan 14 saaTamde gundur Se-

jibrebebsac atarebda. erTma-

neTs amocanebis amoxsnaSi rai-

onis resurscentridan war-

modgenili gundebi da baTumis

sajaro skolebisgan dakomp-

leqtebuli gundebi ejibre-

bodnen. Sejibrebebis Catare-

bis mizani maTematikuri niWiT

dajildoebuli moswavleebi-

saTvis saolimpiado tipis amo-

canebis Seswavla iyo. erTma-

neTs ejibrebodnen baTumis,

baTumis centris, qobuleTis,

xelvaCauris da qedis gundebi.

pirvel adgilze 51 quliT ba-

Tumis gundi gavida.

2012 wlis 18 dekembers „sa-

bavSvo universitetma“ abitu-

rientTa dainteresebisa da ba-

Tumis SoTa rusTavelis sa-

xelmwifo universi-

tetSi mozidvis miz-

niT aWariswylis, qe-

dis da merisis saja-

ro skolebSi gasvli-

Ti RonisZieba Caata-

ra. RonisZiebaSi mo-

nawileobdnen: „sa-

bavSvo universite-

tis’’ xelmZRvaneli

zebur avaliani, spe-

cialisti darejan

barabaZe, maswavle-

belTa gadamzadebis

centris xelmZRvane-

li, asocirebuli profesori

T. avaliani, bsu-s kompiute-

ruli teqnologiebis depar-

tamentis ufrosi, sruli pro-

fesori i. didmaniZe, ganaTle-

bisa da mecnierebis fakulte-

tis xarisxis uzrunvelyofis

samsaxuris ufrosi, asocire-

buli profesori a. beriZe.

„moswavleebs mivawodeT in-

formacia „sabavSvo universi-

tetis’’ muSaobis Sesaxeb da

moviwvieT sxvadasxva cent-

rebSi saswavleblad. damam-

Tavrebeli klasebis moswavle-

ebs gavacaniT bsu-s istoria,

miRwevebi, oTxive fakulte-

tis specialobebi. avuxseniT,

rom vinc pirveli miuTiTebs

bsu-s, maTTvis Catardeba ufa-

so konsultaciebi sagamocdo

sakiTxebSi.moswavleebi kmayo-

filni darCnen am SexvedriT.

maT bevri siaxle gaiges da ga-

moTqves survili bsu-Si swav-

lisa. vfiqrobT, sajaro sko-

lebSi Sexvedrebi nayofieri

aRmoCnda, radgan swored am

Sexvedris Semdeg moswavleebi

aWariswylis sajaro skolidan

Camovidnen da sxvadasxva sag-

nobriv centrebSi mecadineo-

ben“, - ambobs sabavSvo univer-

sitetis specialisti darejan

barabaZe.

,,sabavSvo universiteti“

warmatebiT arTmevs Tavs dasa-

xul miznebsa da amocanebs.

sistematurad da nayofierad

tardeba yvela sagnobriv cen-

trSi mecadineoba, rac sagnob-

rivi centrebis koordinato-

rebis didi damsaxurebaa.

sabavSvo universiteti

ssaaqqaarrTTvveellooss ssaaxxaallxxoo ddaammccvveellii

uuCCaa nnaannuuaaSSvviillii ssttuuddeenntteebbss SSeexxvvddaa

saqarTvelos saxalxo damcveli uCa nanuaSvili aparatis

warmomadgenlebTan erTad baTumis SoTa rusTavelis sa-

xelmwifo universitetis studentebsa da profesor-mas-

wavleblebs Sexvda. qveynis ombudsmenma axalgazrdebs 2012

wlis angariSi warudgina, aparatis saqmianobaze esaubra da

samomavlo gegmebi gaacno. studentebi amnistiiT, sasje-

laRsrulebis sistemiT, miwis reformiT, devnilebis prob-

lemebiT, bavSvTa uflebebis dacviTa da sxva mniSvnelovani

sakiTxebiT dainteresdnen. Sexvedra kiTxva-pasuxis reJimSi

warimarTa da uflebaTa damcvelma axalgazrdebis aqtua-

lur SekiTxvebs upasuxa.

ssaajjaarroo lleeqqcciiaa TTeemmaazzee::

`̀ssaaqqaarrTTvveellooss ssaaxxeellmmwwiiffoo

eennaa,, ee..ww.. rreeggiioonnuullii eenneebbii,,

rreeggiioonnaalliizzmmii ddaa ssaaqqaarrTTvveellooss

uussaaffrrTTxxooeebbiiss kkoonncceeffcciiaa~~

profesorma tariel futkaraZem SoTa rusTavelis darbazSi

leqcia waikiTxa Temaze: „saqarTvelos saxelmwifo ena, e. w. re-

gionuli enebi, regionalizmi da saqarTvelos usafrTxoebis

koncefcia“. enaTmecnierma saqarTvelos enobriv-eTnikuri di-

namika warmoadgina, isaubra rogor ganixileba es sakiTxi Tana-

medrove msofliosTan mimarTebaSi. mkvlevarma leqciaze gan-

marta terminebi „regioni“, „regionalizmi“ da „evropuli qar-

tiis“ termini _ „regionuli ena an umciresobis ena“. aseve gani-

xila saqarTvelos usafrTxoebis koncefcia qarTul enasTan mimarTebaSi da yuradReba gaamaxvila kon-

cefciaSi Sesatan damatebiT punqtebze, raTa Tavidan aviciloT qarTuli enis enobriv-eTnikuri dana-

wevreba da misi Tanmdevi mZime movlenebi. sajaro leqcias universitetis reqtori, profesori alioSa

bakuriZe, profesor-maswavleblebi, studentebi, mweralTa kavSiris aWaris organizaciis wevrebi da sa-

zogadoebis warmomadgenlebi eswrebodnen.

* * *

baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universite-

tis, socialur mecnierebaTa, biznesisa da samarTlm-

codneobis fakultetis iuridiuli klinikis studen-

tebi: anna mdinaraZe, Teona nikolaiSvili, Tamar gabe-

lia, Tamila gabaiZe, muxran jorbenaZe, Tamuna abulaZe,

zaza daviTaZe, nino pataraia, indira gurgeniZe , mariam

nakaSiZe da Tamar oganova iuridiuli klinikis superva-

izer maia qaTamaZesTan erTad imyofebodnen quTaisis

akaki wereTlis saxelmwifo universitetis iuridiul

klinikaSi , aRniSnul universitetebs Soris arsebuli

memorandumis farglebSi. Sexvedra miznad isaxavda,

studentebs Soris urTierTobebis damyarebas, gamoc-

dilebis gaziarebasa da samomavlo urTierTobebis gaR-

rmavebas.

Cveni universitetis iuridiuli klinikis studen-

tebi gaecnen quTaisis akaki wereTlis saxelmwifo uni-

versitetis iuridiuli klinikis muSaobis struqtura-

sa da saqmianobis ZiriTad aspeqtebs. aseve, studentebs

CautardaT leqcia - seminari Temaze: „valdebulebiTi

samarTlis problemuri sakiTxebi“, ris Semdegac, gai-

marTa msjeloba aRniSnul TematikasTan dakavSirebiT.

Sexvedrisas daigegma garkveuli proeqtebi, maT

Soris, imitirebuli procesis Catareba, romelsac

iuridiuli klinikis studentebi samomavlod erTob-

livad ganaxorcieleben.

iuridiuli klinikis direqtori:

lleevvaann jjaayyeellii

66aapprriillii

ssttaammbboolliiss

qqaarrTTuullii ssaavvaannee

„stambolis qarTuli savane“–ase

eZaxdnen qarTvel kaTolikeTa ekle-

sia–monasterSi moRvawe qarTveli sa-

suliero pirebi stambolis erT lamaz

ubanSi–feriqoiSi (angelozTa sofel-

Si) ganTavsebul samlocvelos–samo-

nastro kompleqss. 1861 wlisaTvis es

adgili stambolis gareubnad iTvlebo-

da. 1859 wels aq miwis nakveTi SeiZina

axalcixelma kaTolike mRvdelma mama

petre xarisWiraSvilma. man manamde ve-

neciaSi somexi mxiTaristebis daxmare-

biT qarTuli stamba gaxsna, dabeWda

qarTuli wignebi; didi nawili am wigne-

bisa stambolSi moRvawe qarTvelma vaW-

rebma da fabrikantebma (biznesmenebma)

iyides da stambolel qarTvelebSi ga-

avrceles. Seikriba garkveuli Tanxa.

ase SeiZines miwis nakveTi feriqoiSi.

eklesiis aSenebis nebarTva gasca osma-

leTis imperatorma abdul mejidma

(1839–1861). eklesiis mSenebloba dam-

Tavrda imperator abdul azizis

(1861–1876) dros 1861 wels. eklesias-

Tan daarsda dedaTa da mamaTa monast-

rebi. am monastrebTan Seiqmna qar-

Tul–franguli (qalTa) da qar-

Tul–berZnuli (vaJTa) saswavleblebi,

sadac swavlobdnen stambolSi mcxov-

rebi qarTvelebis Svilebi. bevri axal-

gazrda saqarTvelodanac midioda sas-

wavleblad. aqaur skolebSi aRizard-

nen cnobili qarTveli mecnierebi–mi-

xeil TamaraSvili, miqael TarxniSvili,

Salva vardiZe. aq erTxans swavlobda

wm. grigol feraZe. stambolis qarTul

savaneSi 1870 wlidan muSaobda qarTu-

li stamba, sadac 200–ze meti dasaxele-

bis wigni daibeWda.

stambolis qarTuli savane iyo ara

mxolod qarTuli salocavi–saydari

(rogorc TviTon ambobdnen, qarTulia

„saydari“ da ase unda vambobdeTo. „ek-

lesia“ berZnuli sityvaao), aramed

kulturul–saganmanaTleblo kera,

qarTvelTa erovnul–ganmaTavisufle-

beli moZraobis sazRvargareTuli cen-

tri, qristiani da muslimani qarTvele-

bis erovnuli cnobierebis samWedlo.

am samonastro kompleqss yuradRebasa

da mzrunvelobas ar aklebdnen osmale-

Tis imperatorebi–sulTan abdul me-

jidi, sulTan abdul azizi da sulTan

abdul hamidi (sityva „abdul“ arabu-

lia da „RvTis monas, morCils“ niSnavs).

swored, maTi zegavleniT iyo gamowveu-

li aRniSnuli sulTnebis wyaloba, ga-

moCenili qarTuli samonastro keris

mimarT.

am Temaze saubari Sors wagviyvans.

2012 wels daibeWda Cemi monografia

„stambolis qarTuli savane“ qarTul

da Turqul enebze. dainteresebul

mkiTxvels bevri saintereso masala mi-

ewodeba am wignebiT.

stambolis qarTuli savanis aRwe-

ra, aq aRzrdili pavle zazaZis ander-

Zis Tanaxmad, ufalma me marguna. cxa-

dia, me marto ver SevZlebdi amas.

2000–2005 wlebSi Cemi xelmZRvanelo-

biT mimdinareobda savanis biblioTeki-

sa da arqivis aRwera saeqspedicio

jgufTan erTad. muSaoba mZime pirobeb-

Si gvixdeboda. 40–50 wlis manZilze da-

ketil oTaxebSi moTavsebuli wignebisa

da saarqivo masalis gawmenda–gasufTa-

veba, saTanado yuTebSi moTavseba sak-

maod Zneli, saxifaTo saqme iyo janmr-

TelobisaTvis. qaRaldis baqteriis Se-

motevis gamo damizianda mxedveloba da

kinaRam davkarge marjvena xelis Sua

TiTi. RvTis SewevniT, patriarqis loc-

va–kurTxeviT aRvwereT 83 000 wignadi

fondi da 10 000–ze meti saarqivo masa-

la.

TavdadebiT, gulisxmierebiTa da

patriotuli suliskveTebiT iSromes

eqspediciis wevrebma: elza, iamze,So-

rena futkaraZeebma, ciala maisuraZem

da giorgi gogitiZem, goCa abaSiZem da

Teona futkaraZem. maT did madlobas

vuxdi erTgulebisa da Tavdadebuli

saqmianobisaTvis. madlobas movaxseneb

Cvens sapatriarqos, aWaris mTavrobasa

da mSobliur universitets mxardaWe-

ris, Tanadgomisa da finansuri daxma-

rebisaTvis. gansakuTrebuli madlie-

reba minda gamovxato TurqeT–saqarT-

velos kulturisa da ganaTlebis fon-

dis xelmZRvanelebisa da wevrebis–ni-

haT goqiiTis (gogitiZis), ismeT ajaris

(vaWariZis), mevlud arTvinlis (gogli-

Zis), ismeT dindaris (miqelaZis) mimarT.

savanis saunjis–biblioTekisa da arqi-

vis aRwera xangrZlivi samuSao iyo. mas

dasWirda ori weli da oTxi Tve. am xnis

ganmavlobaSi Cveni maspinZeli gaxldaT

Cveni universitetis sapatio doqtori

batoni simon zazaZe. didi madloba pi-

radad mas da mis lamaz ojaxs Cvenze

zrunvisa da mSobliuri patronobisaT-

vis.

stambulis savaneSi Semonaxulia

sazRvargareT arsebuli qarTuli kul-

turuli memkvidreobis mdidari saun-

je. aqaur biblioTekasa da arqivSi da-

cul wyaroebze momavalSi daiwereba

qarTveli eris uaxlesi istoriis amsax-

veli WeSmariti naSromebi, samSoblos

gaucocxldeba cxovrebis bedukuR-

marTobiT daRupuli saxelovani Svile-

bis Rvawli, maTi Semoqmedeba. marto is

rad Rirs, rom represiebis msxverplTa

zogierTi maTganis Semoqmedeba gada-

urCa ganadgurebas da am savaneSia da-

culi. magaliTisaTvis davasaxelebT

didi memedbeg abaSiZis 106 statias, ro-

melic saqarTveloSi gaanadgures, mag-

ram savanem Semoinaxa.

savanis biblioTekam daviwyebis bu-

rusi Camoacila, agreTve, qristiano-

bisTvis wamebul Tevdore aWarels, uk-

ve wmindanad Seracxuls. gvjera, mkiT-

xveli interesiT gaecnoba wminda Tev-

dore aWarelis aRmoCenis istorias. mo-

giTxrobT amis Sesaxebac:

savanis biblioTekis aRweris dros

bevri saintereso wigni mxvdeboda, mi-

zidavda. erT–erTi aseTi gaxldaT qar-

Tlis mTavarepiskoposis _ timoTe ga-

baSvilis mogzauruli Janris nawarmoe-

bi–„moxilÍa wmindaTa da saxÍaTa aRmo-

savleTisa adgilTa timoTesgan qarT-

lisa mTavar–episkoposisa. dabeWdili

Tfiliss stambasa Sina kavkasiis namest-

nikis kancelariisa, 1852“. wigni dabeW-

dilia kavkasiis mefisnacvlis Tavad mi-

xeil svimonis Zis voroncovis brZane-

biT. wignis winasityvaobidan Cans, rom

teqsti sastambod moumzadebia cnobil

istorikoss platon ioselians, wina-

sityvaobaca da SeniSvnebic masve daur-

Tavs.

timoTe gabaSvilma saberZneTisa da

axlo aRmosavleTis wminda adgilebi

mimoixila 1754–1757 wlebSi. 1849 wels

timoTes gza gaiara platon ioselianma.

igi gzadagza naxulobda im wminda adgi-

lebs, sadac timoTe iyo namyofi da ake-

Tebda SeniSvnebs. es SeniSvnebi man da-

urTo 1852 wels dabeWdil timoTes

mogzaurobis teqsts. CvenTvis gansa-

kuTrebiT sainteresoa izmirTan dakav-

SirebiT gakeTebuli SeniSvna. qalaq iz-

mirSi (smirnaSi) maSin yofila mTawmin-

dis qarTuli monastris metoqi (filia-

li), e.i. qarTuli monasteri. aq platon

ioselians Sexvda aWaridan ltolvili

sasuliero moRvawe neofite, romelmac

platons mouTxro Tavisi Tavgadasava-

li. neofites biZa–Teodore Zalian

morwmune qristiani yofila. maSin,

me–18 saukunis bolos, osmaleTis qve-

SevrdomobaSi myof aWaraSi qristiano-

bis SenarCuneba Zalian gaZnelebula.

qristianoba Turme mkacrad ar idevne-

boda osmaleTis Sida raionebSi, sadac

uamravi qristiani berZeni da somexi

cxovrobda, amitom Teodore da misi

Zmis Svili–neofite aWaridan gadasu-

lan jer trapizonSi, Semdeg ki izmirSi.

Teodore droTa ganmavlobaSi dawinau-

rebula am qarTul monasterSi moRvawe

sasuliero pirTa Soris da eklesiis

winmZRoli gamxdara. siberis Jams, 1822

wels, mas ganuzraxavs aTonis mTis qar-

Tul monasterSi gadasvla, raTa im

wminda miwas mibareboda sabolood.

magram maSin Zalian mZime dro yofila

mTawmindisaTvis. osmalebi mTawmindis

aRebas cdilobdnen, omi iyo gaCaRebu-

li.

mTawmindisken mimavali Teodore

osmalebs dautyvevebiaT. meomrebs mis-

Tvis gamuslimaneba dauZalebiaT. Teo-

dores mtkiced daucavs Tavisi sarwmu-

noeba. moZaladeebs Tavi moukveTiaT

TevdoresaTvis da xmelTaSua zRvaSi

gadaugdiaT misi wamebuli sxeuli. neo-

fites es ambavi male gaugia da qristia-

nuli rwmena kidev ufro ganmtkicebu-

la mis sulSi. neofites scodnia berZ-

nuli wera–kiTxva da didad nanobda

Turme, rom qarTuli wera–kiTxva ar

icoda.

neofites monaTxrobidan cxadi

gaxda Teodore aWarelis mowameobrivi

sikvdilis ambavi. stambolidan dabru-

nebis Semdeg, am monaTxrobis safuZ-

velze, davwere werili: „qristianobi-

saTvis brZolis istoriidan samx-

reT–dasavleT saqarTveloSi–Teodo-

re aWareli“. daibeWda maSindel Jur-

nal–gazeTebSi: „aWaraSi“, „literatu-

rul saqarTveloSi“, „axal TaobaSi“...

TxovniT mivmarTe aWara–lazeTis epis-

koposs meufe dimitris, rom iqneb Teo-

dore aWareli wminda sinods Seeracxa

wmindanad. meufem Cemi werili gaacno

patriarqs, sinodis wevrebs. mizanSewo-

nilad CaTvales am cnobis gadamowmeba.

daisva kiTxva: aqamde saqarTveloSi

ratom aravin icoda mis Sesaxeb? erov-

nul biblioTekaSi ar aRmoCnda 1852

wels dabeWdili zemoT aRniSnuli wig-

ni – timoTe gabaSvilis mogzauroba,

romelsac darTuli hqonda platon

ioselianis SeniSvnebi. Teodore aWare-

lis ambavi am wignSi mocemuli iyo qa-

laq izmirTan dakavSirebiT gakeTebul

erT–erT SeniSvnaSi (ix. gv. 22, SeniSvna

meaTe). erovnul biblioTekas mxolod

gaaCnda qalbaton elene metrevelis

redaqciiT dabeWdili timoTe gabaSvi-

lis mogzauroba, romelic ratomRac

daebeWdaT platon ioselianis SeniSv-

nebis gareSe. swored amitom ar icodnen

saqarTveloSi Teodore aWarelis wame-

buli sikvdilis ambavi.

Cem mier moZiebuli istoriuli wya-

ros dasamtkiceblad, meufe dimitris

davalebiT, mTeli rigi nebarTvebis mi-

Rebis saSualebiT stambolidan Camo-

vitane 1852 wels dabeWdili wigni. ga-

keTda misi qseroasli da damtkicda

Cems mier miwodebuli cnobis simarT-

le. amis Semdeg sapatriarqos wminda si-

nodma 2002 wlis 17 oqtombris sxdomaze

eqvTime TayaiSvili, tbel abuserisZe

da Teodore aWareli Seracxa wminda-

nad.

maxsovs, didi sixaruliTa da siama-

yiT gadavSale „sapatriarqos uwyebani“

(ix. #43, 2002 w., 25–31 oqtomberi, gv.

5–6), romelmac sruliad saqarTvelos

amcno metad sasixarulo ambavi: „2012

wlis 17 oqtombers Sedga saqarTvelos

samociqulo avtokefaluri marTlma-

didebluri eklesiis wmida sinodis

sxdoma.

sxdomas Tavmjdomareobda sruli-

ad saqarTvelos kaTolikos–patriar-

qi, uwmindesi da unetaresi ilia II. pir-

vel rigSi misma uwmindesobam da uneta-

resobam wmida sinodis wevrebs warud-

gina Cveni eklesiisa da eris winaSe Tav-

dadebiT moRvawe im pirTa sia, romelTa

wmidaTa dasSi Seracxva mizanSewoni-

lad iqna miCneuli“. wmida sinodma da-

adgina da wmidaTa dasSi Seracxa aTi pi-

rovneba. maT Soris iyvnen: abuserisZe

tbeli (XIII s.), eqvTime TayaiSvili ( XIX-

XX s.s.), mRvdelmonazoni Teodore aWa-

reli ( XVIII-XIX s.s.), aTonis mTaze, os-

malTagan qristes sarwmunoebisaTvis

wamebuli.

amieridan Cvens aWaras hyavs saku-

Tari saxeliT cnobili wmindani Teo-

dore aWareli. misi xsenebis dRed da-

wesda 17 Tebervali (Zveli saTvalaviT),

2 marti (axali saTvalaviT). es cnoba

rom wavikiTxe, ubednieres adamianad

vigrZeni Tavi. Cveni aWaris usaxelod

darCenili aTasobiT wmi?da?Ta isto-

riaSi pirvelad gamobrwyinda wmi?da

Teodore aWarelis saxeli. maSinve miva-

Sure qaSveTis taZars TbilisSi (erov-

nul biblioTekasTan axlos), Teodore

aWarelis, timoTe gabaSvilisa da pla-

ton ioselianis mosaxseneblad sanTle-

bi davanTe. vlocavdi maT naTel su-

lebs da vevedrebodi, zeciuri saqarT-

velodan daelocaT miwieri saqarTve-

lo... ramdenime sanTeli avanTe, agreT-

ve stambolis qarTul savaneSi moRvawe

qarTveli sasuliero pirebis mosaxse-

neblad, romelTa gulisxmierebiTac

savanis biblioTekam Semoinaxa 1852

wels dabeWdili aRniSnuli wigni da

STamomavlobas Semounaxa wamebuli Te-

odore aWarelis xsovna. mxurvale gu-

liT viloce da Sevavedre ufals stam-

boleli zazaZeebis janmrTeli, dRegr-

Zeli, bednieri sicocxle. ojaxis uf-

rosis baton simon zazaZis mzrunvelo-

bam gadagvirCina qarTuli kulturuli

memkvidreobis es fasdaudebeli saun-

je.

„RmerTTan erTad viyoT!“ – ase

icis xolm? Tqma batonma simonma damS-

vidobebis dros. marTlac, RmerTTan

erTad viyoT Sin da gareT! ufali hfa-

ravdes yvela qarTvels, sruliad sa-

qarTvelos! Cemo mkiTxvelo, stambol-

Si roca CabrZandebiT, estumreT feri-

qoiSi mdebare qarTul taZars, wmida

RvTismSoblis madliT gamTbarsa da

gabrwyinebuls, sadac mxurvale guliT

loculoben sxvadasxva aRmsareblobis

mqoneni–qristianebi, musulmanebi,

iudevelebi... RvTismSobeli yvelas mi-

aCnia Semwed da mfarvelad. misi xatis

qveS gakeTebul marmarilos kvarcxl-

bekze Tqven waikiTxavT qarTul warw-

eras: "mariam RvTismSobelo, iberiis

mociqulo, meox meyavn Cven, codvilTa

qarTvelTa". es sityvebi gagyvebaT

cxovrebis gzaze da Segimsubuqebs

wuTisoflis simZimes...

mmttrreeddeebbiissaa ddaa WWiivvWWaavveebbiiss zzeeiimmii

„Cveneburebis qarTulis“ meore

tomze muSaoba daviwye 1996 wlidan.

pirveli wigni dabeWda batonma aslan

abaSiZem. man honoraris magivrad 500

cali wigni gadmomca da miTxra: – es

wignebi gayide da meore tomis masalebi

moagroveo. Cemi asistentis- dodo ja-

fariZis (romelic adre gardaicvala)

daxmarebiT, marTlac, gavyideT es wig-

nebi da daviwyeT meore tomis masalebis

Segroveba. qalaq izmirSi Casvlac ki

SevZeliT da iq Casaxlebuli qarTvele-

bi movinaxuleT. am saqmeSi dagvexmara

maWaxlidan stambolSi gadasaxlebuli

qarTveli, didebuli adamiani, mwerali,

istorikosi haidar zengini – kortani-

Ze. swored misi axloblebis daxmarebiT

vewvieT qalaq efesosTan axlos mdeba-

re wminda mariam RvTismSoblis salo-

cavs, romelsac mTeli TurqeTis mosax-

leoba saocnebo ziareTad miiCnevs da

cnobilia saxelwodebiT „meriem ana

evi“ –deda mariamis saxli“.

maSin moviareT Sua anatoliis bev-

ri sofeli da qalaqi: duzje, goliaqa,

izmiTi, izniqi (Zv. nikea), goljuqi, sa-

banja, gemliqi, yezeli, amasia, eski– Se-

heri, eregli... dodo jafariZis gar-

dacvalebis Semdeg, karga xans aRar mo-

meca saSualeba TurqeTSi kvleva–Zie-

bisa. aslan abaSiZis meuRlem, qalba-

tonma maguli gogitiZem moiwadina go-

gitiZeTa gvaris fesvebis Seswavla da

mTxova am sakiTxzec memuSava. gogiti-

Zeebis didi winapari solomon gogitiZe

iyo yarsis cixisTavi, Zlieri erisTavi,

yarsis mxaris gamgebeli. saWiro gaxda

kvleviTi saqmianobis warmarTva artaa-

nis, Cildiris, eruSeTis, kolas,

focxovis mxareebSi. erTi Tvis ganmav-

lobaSi unda momegrovebina istoriuli

masala. megzurad avirCie cnobili

mkvlevari nugzar cecxlaZe Tavis me-

uRlesTan, qalbaton gulikosTan er-

Tad. nugzars, masac, ainteresebda am

mxareebSi mogzauroba. qalbaton guli-

kos am mxareebSi naTesavebi hyavda da

amitomac Zalian kargi iyo Cveni erTad

wasvla. marTlac, moviareT dasaxele-

buli adgilebi. me bevri masala Caviwe-

re da „Cveneburebis qarTulis“ meore

tomSi iqneba warmodgenili. batonma

nugzarmac gamoaqveyna saintereso naS-

romi. Cven, sami adamiani, viyaviT eqspe-

diciaSi erTi adamianisTvis gamoyofi-

li TanxiT. sul miviRe 3000 dolari. am

TanxiT erTi Tve unda gvemogzaura sam

adamians da did regionSi unda gvegro-

vebina masalebi. cecxlaZeebis dafinan-

sebaze Tavi Seikaves, Cven ar vicnobTo.

ase rom, Zalian cota TanxiT unda gve-

keTebina didi saqme. Tanac ver movipo-

veT videokamera da rigiani fotoapara-

ti. mkiTxvels gaecineba albaT, magram

unda daijeros, rom es simarTlea. Ca-

vaRwieT ezrumamde, davaTvaliereT

dRemde SemorCenili qarTuli xuroT-

moZRvruli Zeglebi da dRemde „qarT-

velTa karad“ wodebuli ubani–„gurj

qafi“. Semdeg gamoveSureT samSoblosa-

ken.

saerTod, sadac mivdivar, nakurTxi

sanTlebi mimaqvs xolme. bevr adgilas

davanTeT sanTlebi, magram ramdenime

cali darCenili kidev mqonda. gzad Se-

viareT oSkis taZarSi. saRamo xani iyo,

qari qroda Senobis SigniTac, radgan

taZars karebi aRara aqvs, upatronodaa

mitovebuli. mofarebul adgilas da-

vanTeT bevri sanTeli, viloceT gulia-

nad da oSkis mimdebare adgilebs da-

vuwyeT daTvaliereba. mainteresebda

(gagrZeleba. dasawyisi

ixileT wina nomerSi)

bavSvobidan momdinare siyvaruli

77aapprriillii

oSkis saganmanaTleblo keris–didi

saswavleblis–narCenebis naxva. sanT-

lebis anTebis dros taZarSi SevniSneT

samiode mtredi. taZarSi rom mivbrun-

diT, gaocebuli davrCiT. taZris gum-

baTi, taZris SigTavsi savse iyo mtre-

debiT. zemoT rom vixedebodiT, taZris

gumbaTi mtredebis fexebiT wiTlad

moCanda. es iyo mtredebis zeimi. carie-

li taZari mtredebis RuRuniT agugu-

nebuliyo. karga xans vucqireT am sao-

car sanaxaobas. amasobaSi sanTlebic

Caqra. Cven ukan davbrundiT, oSkSi ki

uamravi mtredi zeimobda sanTlis sur-

neliTa da siTboTi taZris gacocxle-

bas. gvjeroda, rom Cveni didi winapre-

bis, didi oSkelebis sulebi zeimobdnen

mtredebis saxiT. RvTis SewevniT, oSkis

taZris restavracia male daiwyeba da

oblad darCenil taZars patroni gamo-

uCndeba, sanTlebi kvlav alaplapdeba

oSkSi da kvlav izeimeben winaparTa su-

lebi wiTelfexeba TeTri mtredebis sa-

xiT am lamaz taZarSi.

is Rame taos centrSi –iusufelSi

– veJanxevSi gavaTieT maswavlebelTa

saxlSi da diliT baTumisken gamoveSu-

reT. mivuaxlovdiT istoriul sofel

melos, sadac gadioda saxelmwifo

sazRvari berlinis sazavo xelSekru-

lebis mixedviT. gzis mcvelebma da po-

licielebma SegvaCeres: gza keTdeba,

afeTqebuli patara borcvia da imas va-

sufTavebTo. Cvenc manqanidan gadmove-

diT da vicdidiT. me ramdenime sanTeli

kidev mqonda. mivixed–movixede da gzis

marjvena mxares Wala davinaxe, Walis

erT kuTxeSi ki samreklos msgavsi nage-

boba SevniSne. mxleblebs vuTxar, modi

es sanTlebic iq davanToT–meTqi. miva-

SureT samreklos. WalaSi iaponuri

xurmis xeebi idga, foTolSeZarculi.

27 noembris civi dRe iyo. CavediT Wa-

laSi, mivediT samreklosTan. TiviT iyo

savse. gavwieT iqiT–aqeT Tiva da avan-

TeT sanTeli. patronma gagvafrTxila,

sanTlis Caqrobamde iqidan ar wamovsu-

liyaviT. marTlac 10–15 wuTi davyaviT,

viloceT. gamovbrundiT da saswaulis

momswreni davrCiT. xurmebis totebi

savse iyo patar–patara Savi Cite-

biT–WivWaviT. mivuaxlovdiT Tu ara,

isini wamoiSalnen, zemoT afrindnen da

didi gundi Seqmnes. Cven movdiodiT,

isinic mogvyvebodnen gundad. iqve ax-

los erTi mosaxle iyo. yvelani ezoSi

gamovidnen da am saocrebas CvenTan er-

Tad Sehyurebdnen. aseTi ram arasdros

gvinaxavso, ambobdnen. ukvirdaT, amde-

ni Citi saidan gaCnda aqao. Cven gzaSi

rom amovdiodiT, Citebis gundi maRla-

maRla wavida da gauCinarda. cxadia,

aqac winaparTa sulebis zeims SevxvdiT.

vin icis, ramdeni xania aq sanTeli ar

daunTia vinmes, ramdeni xania aravis

ulocavs am aremareSi. mkiTxveli irw-

munebs, rom Cven, uflis nebiT, vnaxeT

sulebis sixaruli mtredebisa da WivWa-

vebis zeimis saxiT. rogorc Cveni uwmin-

desi da unetaresi saqarTvelos kaTa-

likos–patriarqi ilia meore brZanebs:

„arsebobs sulTa kavSiri“. Cven rom

gardacvlilebis sulis mosaxseneblad

viloceT da sanTlebi davanTeT, dam-

yarda sulTa kavSiri. madlobis niSnad

gardacvlili winapris sulebi gamog-

vecxadnen mtredebisa da WivWavebis sa-

xiT. mkiTxvelo, oblad darCenil taZ-

rebSic daanTe wminda sanTlebi!

RRvvTTiiss wwyyaalloobbaa

1990 wlis ivnisis bolos stambo-

lidan mestumra Cemi naTesavi basri

iavuzi–futkaraZe colSvilTan erTad.

coli–iaSari, warmoSobiT Turqi, Sesa-

niSnavad erkveoda saqarTvelos isto-

riaSi. igi bavSvobidan germaniaSi cxov-

robda mSoblebTan erTad da evropul

kulturas naziarebi iyo. maTi vaJi–pa-

tara Tengizi ori wlisa iyo, magram fe-

xis adgmasa da laparakis dawyebas agvi-

anebda. ori–sami kviris Semdeg stum-

rebma TbilisSi wasvla moiwadines. Tbi-

lisel megobrebs davukavSirdi, daxma-

reba vTxove, radgan Tbilisi aboboqre-

bul zRvas hgavda, sabWoTa kavSiri ing-

reoda, qveyana areuli iyo. profesor

aleqsandre Rlontis ojaxma didi siy-

varuliT migvipatiJa. ojaxis diasaxli-

si, profesori qeTevan goderZiSvili,

ori kviris ganmavlobaSi Tavs gvevle-

boda, kaxeTSic wagviyvana Tavisianeb-

Tan da mTeli kaxeTis istoriuli Zeg-

lebi dagvaTvalierebina. TbilisSi rom

davbrundiT, stumrebma moiTxoves pat-

riarqTan Sexvedra. me maSin akademikos

arnold Ciqobavas saxelobis enaTmec-

nierebis institutis doqtoranti viya-

vi da daxmarebisTvis institutis di-

reqcias mivmarTe. profesor besarion

jorbenaZis daxmarebiT, patriarqTan

Sexvedra dainiSna 1990 wlis 19 agvis-

tos, feriscvalebis dRes, radgan

stumrebs monaTvla surdaT. Cem Sore-

nasac gadawyvetili hqonda monaTvla,

me ki ver vbedavdi, vfiqrobdi.

sapatriarqos rezidencia moTavse-

buli iyo sionis taZarTan axlos erT

orsarTulian Zveleburi stilis Seno-

baSi. feriscvalebis dResaswaulze

patriarqTan Sesaxvedrad bevri vinme

iyo mosuli, didi rigi idga. Cems mxleb-

lebs momavali naTliebi amorCeuli

hyavdaT. meore sarTulze asasvlel ki-

beze da ezoSi rigi nela miiwevda win.

kibeze rom avdiodiT, qeTevan goder-

ZiSvilma mkiTxa, –Sen ras apirebo. vupa-

suxe: – Cemi winaprebi–bebiebi, babuebi,

mama, naTesavebi musulmanuri wesiT

arian wasuli am qveynidan, maTgan meri-

deba, zurgi rogor Sevaqcio, meSinia,

gamzrdel bebias ar vawyenino saflav-

Si–meTqi. qeTevanma Semaxsena: –Seni

orasi–samasi wlis winandeli winaprebi

ratom ar gecodeba, isini qristianebi

xom iyvnen, isinic gelodebian, isinic

mouTmenlad ucdian Sens gadawyveti-

lebaso. am sityvebis gagonebasTan er-

Tad, ucbad TiTqos Tmebi yalyze da-

midga, tanSi saocrad SemaJrJola. TiT-

qos Tvalwin warmomidga Cemi Soreuli

winaprebi: TiTqos vgrZnobdi maT mze-

ras, maT sunTqvasac ki, im sicxeSi neli

niavis saxiT saxeze rom mefereboda.

guli sibraluliT amevso. maT saxelze,

vin icis, ramdeni saukunea sanTelic ar

danTebula, ramdeni xania maT saxelze

puri ar gatexila, Sesandobari ar da-

leula. yvelaferi es gaviTavise da ga-

davwyvite movnaTluliyavi, amaze uke-

Tes dros rogor viSovidi. xma aRara-

visTvis gamicia, fiqrebis morevSi Cav-

vardi... amasobaSi Cveni rigic dadga.

Cvenze win myofni patriarqTan Sediod-

nen, kurTxevas iRebdnen da ukan brun-

debodnen. Cveni rigi rom movida, mig-

viwvies erT did darbazSi, sadac fe-

ricvalebis grZeli sufra iyo gaSli-

li. sufras usxdnen mRvdelmTavrebi da

ramdenime saero piri. maT Soris iyvnen

cxakaias (senakis) raionis xelmZRvane-

li pirebi da senakis xaliCebis fabri-

kis direqtori (gvari ar maxsovs). am pi-

rovnebas patriarqisaTvis saCuqrad

Camoetana ori lamazi kedlis noxi, ro-

melzedac amoqsovili iyo RvTismSobe-

li yrmiT. erTi aseTi noxi ukve ekida

kedelze, meore ki gragnilad ido mis

ZirSi.

patriarqi uwmindesi da unetaresi

ilia meore Cvens gamoCenas aRfrTova-

nebuli Sexvda da sazogadoebas mimar-

Ta: – ai, ojaxi Camovida stambolidan

futkaraZeebisa, romelsac monaTvla

gadauwyvetia da mivesalmoTo. darbaz-

Si taSi gaisma. Semdeg ikiTxa: –baTume-

li futkaraZeebi ras fiqrobTo. –Cvenc

vinaTlebiT, Tqveno uwmindesobav,

oRond me, TqvenTan momavalma, axlaxan

kibeze amosvlisas gadavwyvite es da

naTlia ara myavs gamzadebuli–meT-

qi.–me viqnebi Tqveni ojaxis naTlia,

Tqveni stumrebisac da maspinZlebisa-

co; dalocvili iyaviT yvelanio. dar-

bazSi gaisma taSis xma.

migviwvies feriscvalebis sufra-

ze. cota xnis Semdeg bavSvi–patara Ten-

gizi sufrasTan aRar gaCerda, atirda.

dedam bavSvi xelSi ayvanili (radgan

ver dadioda) derefanSi gaiyvana. dere-

fanSi monazoni dedebi Sexvdnen da ger-

manulad elaparakebodnen erTmaneTs,

bavSvs arTobdnen. cota xnis Semdeg

mxiaruli SeZaxilebi, sicili mogvesma.

kari gaiRo da patara Tengizi Tavisi

fexiT Semobajbajda; Tan „baba–ba-

ba“–„mama–mama“ iZaxoda da mamisken mii-

wevda. darbazSi kvlav iquxa taSma. yve-

lani saswaulis momswreni gavxdiT. pa-

tara Tengizma patriarqis dalocvis

Semdeg fexi da ena erTad aidga. mSob-

lebis sixaruls sazRvari ar hqonda.

uwmindesma kidev dagvloca da misi

locva–kurTxeviT erT–erT mRvdelm-

Tavars daavala Cveni monaTvla sionis

taZarSi. male gadavediT taZarSi da mo-

vinaTleT. isev movbrundiT sapatriar-

qos rezidenciaSi. uwmindesma monaT-

lulebi gulmxurvaled dagvloca da

basri iavuz–futkaraZis ojaxs sxva sa-

CuqrebTan erTad gadasca senakis xali-

Cebis fabrikidan Camotanili xa-

ti–wminda RvTismSobeli yrmiT. es

ulamazesi xati dResac amSvenebs stam-

bolSi mcxovreb futkaraZeebis ojaxs.

am xats–RvTaebrivi madli, siTbo da ba-

raqa Seaqvs maT lamaz ojaxSi. noxi–xa-

ti amSvenebs maTi binis darbazs. Tengi-

zi ukve 24 wlisaa. man stambolis uni-

versitetis sociologiis fakulteti

daamTavra da muSaobs. deda silamazis

salons amuSavebs, mama ki pensioneria.

cxadia, Cemma saqcielma Tavdapir-

velad garkveuli miTqma–moTqma gamo-

iwvia naTesavebSi, radgan maSin zemoaWa-

ridan TiTqmis aravin, anda Zalian cota

Tu inaTleboda. sazogadoeba jer ki-

dev aTeizmis tyveobaSi iyo. uflis ne-

biT, momdevno wlebSi monaTlulTa ra-

odenobam imata da amJamad sakmaod mra-

valricxovani mrevlia zemo aWaraSi. Ce-

mi dedmamiSvilebis ojaxebis umeteso-

ba monaTlulia. me ukve rva naTluli

myavs.

naTlobis Semdeg karga xans veRar

movaxerxe uwmindesTan–naTliasTan

Sexvedra, magram misma locva–kurTxe-

vam mecnierebisken mimavali gza gamiad-

vila da gaminaTa. 1989–1992 wlebSi

TurqeTis sxvadasxva mxareSi didi ru-

dunebiT nagrovebi masala ukve xelT

mqonda, magram ar vicodi, wignad ro-

gor meqcia, rogor damelagebina. erTi

weli movundi TiTqmis amaze fiqrs,

radgan msgavsi wigni ar arsebobda, rom

mimebaZa, mimemsgavsebina. monaTvlis

Semdeg goneba gamexsna. rva Tvis ganmav-

lobaSi Tbilisis erovnul biblioTe-

kaSi miRebuli informaciiT SevZeli

garkveul CarCoebSi momeqcia istoriu-

li taos, klarjeTis, SavSeTis istori-

ul–geografiuli garemo da damewera

mopovebuli teqstebisTvis Sesabamisi

Sesavali werilebi. magram maSin jer ki-

dev ar SeiZleboda pirdapir damesaTa-

urebina esa Tu im regioni, kerZod: is-

toriuli tao, istoriuli Sav-

SeT–klarjeTi. ase dasaTaurebas SeiZ-

leba mohyoloda politikuri gaugeb-

roba.amitom es saTaurebi „SevfuTe“.

istoriuli SavSeT–klarjeTis Tavs

davarqvi „naSTi Zveli didebisa“ opiza-

rebisa da mtbevarebis nakvalevze“; is-

toriuli tao ki ase davasaTaure: „iSx-

nelebisa da oSkelebis samSobloSi“.

dRevandeli mkiTxveli SeiZleba verc

ki Caswvdes amis dedaazrs, ise Seicvala

mas Semdeg Cvens irgvliv arsebuli

qveynebis sazogadoebriv–politikuri

viTareba, mezobluri urTierToba.

1993 wlis damdegamde Cemi mTqmele-

bi–informatorebi ver bedavdnen Tavi-

anTi gvarebis wignSi gamJRavnebas.

mTxovdnen, TavianT monaTxrobze ar mi-

meTiTebina maTi saxeli da gvari. 1993

wlis damdegs maT Sematyobines Tavian-

Ti Tanxmoba am sakiTxze da mec gabedu-

lad mivawere yvela monaTxrobs maTi

saxeli da gvari. wignis gamoqveyneba

amitomac dagvianda.

wignis gamoqveyneba iTava aslan

abaSiZem. maSin saqarTveloSi mZime vi-

Tareba iyo, uSuqoba, uwyloba, ekonomi-

uri siduxWire. stamba ar muSaobda.

ibeWdeboda mxolod gazeTi „aWara“.

mxolod am gazeTis redaqcias gaaCnda

gamarTuli kompiuteri. swored aq

aewyo „Cveneburebis qarTulis“ pirve-

li tomi. gansakuTrebuli madlierebiT

minda gavixseno gazeTis redaqciis Ta-

namSromlebis – zaza falavandiSvilis,

avTandil vadaWkorias, amiran kacaZis

da sxvaTa Tanadgoma da gulisxmieri

damokidebuleba. wigni daibeWda q. kiev-

Si. gansakuTrebiT didi madliereba

minda gamovxato Cveni naTesavebis–ba-

ton anzor gogitiZis vaJis, avTandil

gogitiZis mimarT, romelmac kievSi wai-

Ro wignis maketi. sastambo saqme, da-

beWdili wignebis baTumSi Camotana man-

ve uzrunvelyo. igi maSin kievis univer-

sitetis studenti iyo.

„Cveneburebis qarTulis“ gamoqvey-

nebas farTod gamoexmaura qarTuli sa-

zogadoebrioba, imarTeboda wignis

ganxilvebi, avtorTan Sexvedrebi, ibeW-

deboda Sefasebebi. gansakuTrebiT aR-

saniSnavia profesorebis–aleqsandre

Rlontis, mixeil svaniZis, devi sturu-

as, mixeil maxaraZis, ramaz surmaniZis,

fridon sixaruliZis, abel surgula-

Zis, iuri bibileiSvilis da sxvaTa weri-

lebi. isini dabeWdilia adgilobriv da

respublikur Jurnal–gazeTebSi. poe-

tebma miZRvnes leqsebi. maT Soris pat-

riotuli suliskveTebiTa da maRalm-

xatvrulobiT gamoirCeva amiran xaba-

zis, cisana anTaZis, bela qeburias, iaSa

Tandilavas poeturi striqonebi.

„Cveneburebis qarTulis“ teqstze

dakvirvebiT Seiqmna Cemi sadoqtoro

disertacia „qarTuli enis samx-

rul–dasavluri dialeqtebis Tavise-

burebani istoriuli tao–klarjeTisa

da muhajiri qarTvelebis metyvelebis

mixedviT“. imerxevSi, taoSi, zeda maWa-

xelSi da nigalis xevSi mopovebul masa-

laze dakvirvebis Sedegad, gamovyavi

oTxi axali dialeqti: imerxeuli, niga-

luri (anu livanuri), maWaxluri da ta-

ouri. es dialeqtebi erTmaneTTan siax-

lovisa da msgavsebis mixedviT gavaer-

Tiane erT dialeqtur jgufSi da vuwo-

de „tao–klarjuli dialeqtebi“. qar-

Tulma saenaTmecniero sazogadoebam

Cemi Tvalsazrisi gaiziara.

sapatriarqodan Setyobinebis Ta-

naxmad, Cems Zvirfas naTlia–uwmindes-

sa da unetares ilia meores vestumre.

mas movaxsene, rom stambolis qarTvel

kaTolikeTa monastris biblioTekis

aRweras mTxovda misi mepatrone da

mzrunveli batoni simon zazaZe. am saq-

misTvis viTxove misgan locva–kurTxe-

va. uwmindesma gaixsena 1977 wels misi

stumrobis epizodebi aRniSnul monas-

terSi da Sexvedrebi maSin monastris

jer kidev cocxal sasuliero pireb-

Tan. man damloca, saTuTad Seavlo xe-

li „Cveneburebis qarTuls“ da ganacxa-

da iq myofTa winaSe, rom tao–klarje-

Tisa da aWaris mosaxleobam daamtkica

qarTuli enis ukvdaveba, misi gamZleo-

ba, WirTa Sigan gautexloba. uwmindesma

daloca iqauri dedebi, romlebic de-

dis rZesTan erTad deda-enis siyvaru-

liT akvanSive kvebavdnen qarTvelTa

bavSvebs, qarTul ZirZvel miwaze

acocxlebdnen qarTvelobas. mec dam-

loca am wignis SeqmnisTvis; aRniSna,

rom am wignma qarTvelobas gaucocxla

istoriuli samSoblos miwa–wyali, yve-

las aCvena misi istoriuli sazRvrebi,

gagvifarTova Cveni istoriuli mexsie-

reba. am wignma SemosazRvra qarTuli

enis gavrcelebis areali, Semoavlo

sazRvari da yvelas aCvena Cveni deda-

enis simtkice da gamZleoba.

„Cveneburebis qarTuli“ maCvenebe-

lia imisa, rom oTxas welze meti xnis

manZilze ucxo enobriv garemocvaSi

moqceulma qarTulma SeinarCuna Ta-

visTavadoba–Tavisi bgeriTi sistema,

gramatikuli wyoba, ZiriTadi leqsiku-

ri fondi.

es iyo metad amaRelvebeli wuTebi

CemTvis... patriarqma erTxel kidev da-

loca qarTvelTa istoriuli samSob-

lo, yvela qarTveli da marjvena xelze

Tavisi xeliT samaxsovro beWedi gamike-

Ta. man aRniSna: – es beWedi damza-

debulia sapatriarqos zarafxanaSi

specialurad am wignis avtorisaTvis,

im xelisTvis, romelmac 720 gverdiani

wigni aCuqa qarTvelobas sazRvargareT

darCenili qarTulis ukvdavsayofado.

kerZo saubarSi xmadabla miTxra: – ga-

vige, Citma ambavi momitana, Zalian gul-

mowyale yofilxar, simdidre, fufune-

ba ar gyvarebia, gacema gyvarebia... gax-

sovdes, es beWedi ar gasce, aravis aCu-

qo, SeiZleba bevr vinmes moewonos, mag-

ram SenTvis daitove. Senianebs anderZi

dautove, asi wlis Semdeg, roca am qvey-

nad aRar iqnebi, saeklesio muzeums Ca-

abarono.

beWedi oqrosia, Sig Casmulia mTis

brolis mozrdili Tvali, ori patara

Tvali zurmuxtisaa, oric ameTvistoa.

Tvlebis ganlageba qmnis jvris gamosa-

xulebas. es Sexvedra iyo 1996 wlis mar-

tSi. 17 welia am beWeds vatareb. igia Ce-

mi avgarozi, mfarveli. 2008 wlis 22 iv-

liss Cveni universitetis win avtoka-

tastrofaSi movxvdi. yvelas ukvirs Ce-

mi gadarCena, daJeJili sxeulis marj-

vena mxare sul Savi da WrilobebiT sav-

se mqonda, erTi Wriloba safeTqelzec

iyo, magram Zvali arsad gamtexia, miuxe-

davad imisa, rom manqanam haerSi amisro-

la da asfaltze daveci mkvdari Citi-

viT. madloba ufals, rom xeibari ar

davrCi, anda fsiqologiurad moSli-

li. gadavrCi uflis wyalobiT, naCuqa-

ri beWdis madliT. Cemma moZRvarma- mama

serafimem es ubeduri SemTxveva xumro-

biT ase axsna: – Cemo SuSanik, albaT ra-

Rac codvebi gqonda cxovrebaSi, Rmer-

Tma amqveynad cota Semogilawuna, rom

saiqioSi Segimsubuqdes mdgomareo-

bao... madloba ufals!

2012 wlis 5 dekembers Cemma mSobli-

urma universitetma iubile gadamixada.

Camovida bevri stumari Tbilisidan,

quTaisidan, TurqeTidan, iranidan. mo-

locvebic bevri iyo. maT Soris Zalian

gamaxara Cemi naTliis – uwmindesisa da

unetaresis molocvam, Tan SemomiTva-

la, piradad mnaxoso. marTlac, sapat-

riarqom 2013 wlis 6 ianvars Ramis 3 sa-

aTze mimiwvia saSobao vaxSamze. patri-

arqma samebis taZarSi 6 ianvris Ramis 12

saaTze wirva daiwyo. wirvis procesi

Ramis sam saaTamde gagrZelda. wirvis

Semdeg patriarqi mobrZanda sapatri-

arqoSi. stumrad mowveuli iyvnen Tbi-

lisis mowinave sazogadoebis warmo-

madgenlebi, politikosebi, mwerlebi,

poetebi, axali da Zveli mTavrobis wev-

rebi, mgaloblebi, momRerlebi. saSo-

bao vaxSamze ufleba momeca uwmindesi-

saTvis mimeloca dabadebidan 80 weli

da aRsaydrebis 35 wlisTavi. saCuqrad

gadaveci Cemi axali wignebi –„stambo-

lis qarTuli savane“ da „ISTANBUL

GÜRCÜ OCA?I“, agreTve, Turqi isto-

rikosis, warmoSobiT imerxeveli qarT-

velis, muraT qasabis sqeltaniani wigni

„osmaleTis qarTvelebi“, samagierod,

saCuqrad miviRe uwmindesis epistole-

ebis sruli krebuli. gadaviReT samax-

sovro suraTebi uwmindesTan, mweral

guram doCanaSvilTan da sxvebTan. 2013

wlis Sobis Rame dauviwyari iqneba. am

Ramis madli momcems Zalas da SemaZle-

binebs „Cveneburebis qarTulis“ meore

tomis dasrulebas. amiT ki erTxel ki-

dev gavaxareb Cemi Zvirfasi naTliis,

qarTveli eris sulieri moZRvris, didi

sasuliero moRvawisa da moazrovnis

sruliad saqarTvelos kaTalikos–pat-

riarqis, uwmindesisa da unetaresis-

ilia meoris samSoblos siyvaruliT

mxurvale guls.

88aapprriillii

studenturi dReebi “aWara

2013” sportuli RonisZiebebiT da-

iwyo. baTumis SoTa rusTavelis sa-

xelmwifo universitetis, xelov-

nebis saswavlo universitetis, ba-

Tumis saxelmwifo sazRvao akade-

miisa da navigaciis saswavlo uni-

versitetis 150-mde studenti Se-

saZleblobebs warmoaCens fren-

burTSi, quCis kalaTburTSi, bili-

ardsa da inteleqtualur TamaSeb-

Si. studenturi dReebis egidiT ga-

movlindeba aseve „mis-studenti

2013“. pirveloba ukve gaimarTa mi-

ni fexburTSi. finalur SexvedraSi

erTmaneTs baTumis SoTa rusTave-

lis saxelmwifo universiteti da

navigaciis saswavlo universiteti

daupirispirdnen. Sejibri angari-

SiT 3:2 bsu-s gamarjvebiT dasrul-

da.

ssttuuddeennttuurrii ddRReeeebbii

`studenturi dReebi 2013 nar-

komaniis winaaRmdeg” ganrigi:

15 aprili, 11:00 saaTi - boulin-

gi (Tbilisi centrali);

16 aprili, 11:00 saaTi - mklav-

Widi (sportuli kompleqsi arena);

22 aprili,11:00 saaTi - biliar-

di (Tbilisi centrali);

25 aprili, 17:00 saaTi - paraka-

laTburTi (sakalaTburTo akade-

miis darbazi);

26 aprili, 11: saaTi - frenbur-

Ti (kus tba);

26 aprili, 18:00 saaTi - Teatra-

luri dadgmebi, iumoristuli

sketCebisa da originaluri nomre-

bis konkursis I turi(saqarTvelos

teqnikuri universitetis adminis-

traciuli korpusis saaqto darba-

zi);

28 aprili, 18:00 saaTi - Tana-

medrove da xalxuri simReris kon-

kursis I turi(Tbilisissaxelmwi-

fosamedicinouniversitetis „wi-

Telidarbazi“);

30 aprili,12:00 saaTi - ra? sad?

rodis? (saqarTvelos agraruli

universitetis kulturisa da xe-

lovnebis centri);

1 maisi,18:00 saaTi - xalxuri da

Tanamedrove cekvis konkursis I

turi (iv. javaxiSvilis Tbilisis

saxelmwifo universitetis saaqto

darbazi)

10 maisi, 11 saaTi - strategiu-

li TamaSi „aRmoaCine Seni qalaqi“

e.w. City game(Zveli Tbilisis mim-

debare teritoria);

11 maisi, 18:00 saaTi - xalxuri

da Tanamedrove cekvebis konkur-

sis meore turi (Telavis vaJa fSa-

velas saxelobis saxelmwifo Teat-

ri);

12 maisi, 12:00 saaTi - peintbo-

li (wyneTis peintbolis klubi);

14 maisi, 14:00 saaTi - oratoru-

li xelovnebis konkursi (saqarTve-

los erovnuli universitetis sa-

konferencio darbazi);

15 maisi, 18:00 saaTi - Teatra-

luri dadgmebis, iumoristuli

sketCebisa da originaluri nomre-

bis konkursis II turi(q. wyaltubos

sakoncerto darbazi „iveria“ )

16 maisi, 15:00 saaTi - xalxuri

TamaSobebis festivali (vakis par-

ki);

17 maisi, 18:00 saTi - musikalu-

ri bendebis konkursi (zugdidis

Salva dadianis saxelobis saxelm-

wifo dramatuli Teatri);

18 maisi, 14:00 saaTi - debatebi

(saqarTvelos universitetis

auditoria #701)

19 maisi, 12:00 saaTi - wyalbur-

Ti (laguna veres sacurao auzi);

20 maisi, 14:00 saaTi - mekldeu-

roba (saqarTvelos teqnikuri uni-

versitetis administraciuli kor-

pusis ezo);

21 maisi, 18:00saaTi - xalxuri

da Tanamedrove simRerebis kon-

kursis II turi(baTumis xelovnebi-

sa da musikis centri)

24 maisi, 19:00 saaTi - studen-

turi dReebis daxurva, foto da

naxatebis gamofena (filarmoniis

didi sakoncerto darbazi);

Sexvedra sastumro `SHERATON BATUMI“-is

warmomadgenlebTansaaqto darbazSi sastum-

ro `SHERATON BATUMI“-is

warmomadgenlebma Sexvedra

gamarTes turizmis fakul-

tetis studentebTan da

profesor-maswavlebleb-

Tan. adamianuri resursebis

departamentis xelmZRva-

nelma axalgazrdebs sas-

tumroSi arsebuli vakansie-

bi, staJirebis pirobebi da

2013 wlis sazafxulo stu-

denturi dasaqmebis siaxle-

ebi warudgina. aseve Sedga

kompania `STARWOOD“- isa

da sastumro `SHERATON BATUMI“-is prezentacia. studentebi sastum-

roSi arsebul standartebs, saerTaSoriso moTxovnebs, safaso politi-

kasa da ganviTarebis strategias gaecnen. sastumro `SHERATON“-Si ba-

Tumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis turizmis fakulte-

tis 30-mde studentia dasaqmebuli.

revaz diasami-

Ze daibada 1943

wels q. baTumSi.

daamTavra

SoTa rusTave-

lis saxelobis ba-

Tumis saxelmwifo

pedagogiur ins-

tituti biologi-

is specialobiT.

1969 wlidan, insi-

tutis damTavre-

bis Semdeg, muSa-

obs Tevzis meur-

neobisa da okeanografiis sruliad sakavSi-

ro samecniero–kvleviTi institutis saqar-

Tvelos ganyofilebaSi jer umcrosi, xolo

Semdeg ufrosi mecnier-muSakis Tanamdebo-

bebze, 1998 wlidan zRvis bioresursebisa da

maragis laboratoriis gamged.

r. diasamiZe aqtiurad monawileobs Savi

zRvis saqarTvelos sanapirosa da Sida

wylebis hidrobiologiur kvlevebSi, ro-

melTa Soris mniSvnelovania midiebis bio-

logiis Seswavla da maTi kultivirebis teq-

nologiis SemuSaveba. am samuSaoebis warma-

tebiT ganxorcielebis Semdeg, pirvelad sa-

qarTveloSi r. diasamiZis xelmZRvanelo-

biT Seiqmna midiebis sacdeli ferma - mari-

meurneoba (gonio-kvariaTi). am sferoSi mi-

Rebuli Sedegebi da dagrovili gamocdile-

ba daedo safuZvlad mis sadisertacio naS-

roms: „Savi zRvis kultivirebadi midiebis

energetikuli cvla, kveba da zrda–ganvi-

Tarebis dinamika.“

Savi zRvis saqarTvelos sanapiros biom-

ravalferovnebis dacvisa da SenarCunebis

mizniT r. diasamiZe, rogorc menejer–hid-

robiologi, monawileobas Rebulobs sxva-

dasxva saerTaSoriso programebisa da pro-

eqtebis ganxorcielebaSi, konferenciisa

da simpoziumebis muSaobaSi. aris Savi zRvis

dacvis saerTaSoriso komisiis wevri. gamoq-

veynebuli aqvs 50–mde samecniero naSromi.

miuxedavad mokrZalebuli asakisa, igi dRe-

sac aqtiurad monawileobs sazRvao Tu Sida

wyalsatevebze qarTvel da ucxoel mecnie-

rebTan erTad mowyobil sxvadasxva eqspedi-

ciaSi.

1991 wlidan dRemde r.diasamiZe samecni-

ero muSaobis paralelurad baTumis SoTa

rusTavelis saxelmwifo universitetSi

eweva pedagogiur saqmianobas da Tavisi

wvlili Seaqvs axalgazrda kadrebis momza-

debaSi hidrobiologiis mimarTulebiT.

r. diasamiZe studentebsa da profesor-

maswavleblebs Soris sargeblobs damsaxu-

rebuli avtoritetiT. aris obieqturi,

ukonfliqto, Tanaziaria saqveyno proble-

mebis mimarT. keTili buneba mas genetiku-

rad mosdgams.

mimdinare wlis martis TveSi baton re-

vazs 70 weli Seusrulda. biologiis depar-

tamentis TanamSromlebisa da biologia-

ekologiis specialobis studenti axalgaz-

rdobis saxeliT, vulocavT mas am lamaz

iubiles, vusurvebT xangrZliv sicocxles

da nayofier SemoqmedebiT saqmianobas axal-

gazrda kadrebis aRzrdis saqmeSi.

biologiis doqtori

ee..mmiiqqaaSSaavviiZZee

biologiis departamentis

xelmZRvaneli,

profesori dd.. bbaarraaTTaaSSvviillii

baTumis SoTa rusTave-

lis saxelmwifo universi-

tetis reqtoris mrCevels,

istoriis mecnierebaTa kan-

didats, revaz diasamiZes,

dabadebidan 65 weli Seus-

rulda.

revaz diasamiZem aqtiu-

ri da saintereso cxovrebis

gza ganvlo.

igi daibada 1948 wlis 16

aprils jemal diasamiZis

mravalSvilian ojaxSi, angi-

sis dasaxlebaSi. 1955 wli-

dan 1963 wlamde revaz dia-

samiZe swavlobda angisis

rusul rvawlian skolaSi.

1963 wlidan igi gadavida ba-

Tumis ?7 saSualo skolaSi,

romelic 1966 wels warCine-

biT daamTavra da amave wli-

dan Seudga SromiT saqmia-

nobas. 1967-1969 wlebSi im-

yofeboda samxedro armiis

rigebSi. demobilizaciis

Semdeg, wignisa da swavlis

siyvaruliT igi wavida mos-

kovSi da 1970 wels Cairicxa

m. lomonosovis saxelobis

saxelmwifo universitetis

istoriis fakultetis mo-

samzadebel ganyofilebaze.

1971 wels ki gaxda cnobili

universitetis istoriis

fakultetis studenti. mis-

Tvis Zvirfasia am universi-

tetSi gatarebuli wlebi.

1976 wels warCinebiT daam-

Tavra universiteti da Cai-

ricxa amave universitetis

aspiranturaSi, romelic

1979 wels warCinebiT daas-

rula da daicva sakandida-

to disertacia. 1980 wli-

dan revaz diasamiZe dabrun-

da mSobliur qalaqSi da da-

iwyo muSaoba baTumis SoTa

rusTavelis saxelobis sa-

xelmwifo pedagogiur ins-

titutSi.

pedagogiur institutSi

(amJamad universitetSi) re-

vaz diasamiZem laboranto-

bidan daiwyo muSaoba da Ta-

visi codniT, energiuli mu-

SaobiT ganvlo saintereso

gza, igi iyo istoria-filo-

logiis fakultetis dekani,

institutis proreqtori

ideur-aRmzrdelobiTi mu-

Saobis dargSi, ssr kavSiris

istoriis kaTedris gamge,

msoflio istoriis kaTed-

ris gamge, universitetis

humanitarul-aRmzrdelo-

biTi muSaobis ganyofile-

bis ufrosi, universitetis

biblioTekis direqtori da

amJamad reqtoris mrCeveli.

Tanamdebobriv moRvawe-

obasTan erTad igi kiTxu-

lobda leqciebis kurss

ssrk xalxTa istoriaSi, ev-

ropisa da amerikis qveynebis

axal da uaxles istoriaSi,

saerTaSoriso urTierTo-

baTa istoriaSi, ruseTis is-

toriaSi da sxva sagnebSi,

aseve atarebda seminarebsa

da speckursebs. studen-

tebs acnobda msoflioSi

mimdinare siaxleTa Tavise-

burebebs da maTgan iTxovda

analizs. misdami gansakuT-

rebul siTbosa da siyva-

ruls amJRavneben istoriis,

rusuli filologiis, saer-

TaSoriso urTierTobisa da

diplomatiis, Jurnalisti-

kis, TurqeTismcodneobis

specialobis studentebi.

batoni revazi Tavdauzoga-

vi damcvelia axalgazrdo-

bis, piradi mdidari biblio-

Tekis gamoyenebiT aswavlis

wignze damoukidebel muSa-

obas.

revaz diasamiZe 1995-

1999 wlebSi iyo saqarTve-

los parlamentis deputati

da adamianis uflebaTa dac-

vis qvekomitetis Tavmjdo-

mare.

revaz diasamiZis cxov-

rebis kredo da saSviliSvi-

lo mowodebaa - ,,yvelaferi

sxvisTvis da araferi Tavis-

Tvis“. igi dauzareli Sems-

rulebelia yovelgvari da-

valebis, gansakuTrebiT aR-

saniSnavia misi mTargmnelo-

biTi muSaoba, radganac

brwyinvaled flobs rusul

da qarTul enebs. revaz dia-

samiZis mTargmnelobiTi

moRvaweobidan gansakuTre-

biT mniSvnelovania rusuli

enidan Targmnili profe-

sor a.a. gorelovis wigni

,,ekologia“ (saxelmZRvane-

lo umaRlesi saswavleble-

bisaTvis), romelic gamoica

2011 wels. didi muSaoba

gaswia agreTve msoflio

donis mecnieris niko maris

,,SavSeTsa da klarjeTSi

mogzaurobis dRiurebis“

Targmnaze, romlis qarTul

enaze gamocemas udidesi

mniSvneloba hqonda. is dRe-

sac aqtiurad aris Cabmuli

sxvadasxva saxis mTargmne-

lobiT saqmianobaSi.

amJamad iubilari Tavisi

cxovrebis SuagulSi imy-

ofeba. mas didi gegmebi aqvs

dasaxuli, amitom vusurvoT

mas janmrTeloba, xangr-

Zlivi sicocxle da axal-

axali warmatebebi.

rrssuu--ss iissttoorriiiiss,,

aarrqqeeoollooggiiiiss ddaa

eeTTnnoollooggiiiiss

ddeeppaarrttaammeennttii

revaz diasamiZe 70 wlisaa

revaz diasamiZe - 65

studenturi dReebi

99aapprriillii

gamoqveynda mecnierTa sainici-

ativo jgufis (xelmZRvaneli gia

dvali) mier SemuSavebuli umaRle-

si ganaTlebisa da mecnierebis re-

formis koncefciis proeqti.

qvemoT Cven mokled davala-

gebT ap proeqtis ZiriTad Sinaarss

da gzadagza gamovTqvamT Cvens mo-

sazrebebsac zogierT sakiTxTan

dakavSirebiT.

proeqtis mizania umaRlesi sa-

ganmanaTleblo sistemis funda-

menturi reforma msoflio stan-

dartis mqone koncefciebis Sesaba-

misad.

sauniversiteto-samecniero

sistemaSi es koncefcia moicavs

akademiuri Tavisuflebis, akademi-

uri miukerZoeblobis da akademiu-

ri xarisxis cnebebs, romlebic

efuZneba msoflios mowinave qvey-

nebSi kargad aprobirebul tenua-

ris sistemas da mecnieruli kvle-

vebis mowyobis harnakis princips.

tenuaris sistemaSi yvelaze

warmatebuli profesorebi Rebu-

loben tenuaris statuss (tenure

(ingl.) flobas niSnavs, tenuari -

mudmiv profesors). tenuaris sa-

erTo principi moqmedebs univer-

sitetTan an misgan damoukideblad

arsebul sainstituto (samecnie-

ro-kvleviT) sistemaSic. rac Seexe-

ba mecnieruli kvlevis organize-

bis harnakis princips (harnaki ger-

maneli mecnieris gvaria), misi arsi

imaSi mdgomareobs, rom samecniero

institutebi faqtobrivad yvela-

ze war¬Cinebuli mkvlevarebis gar-

Semo awyobili struqturebia. ins-

tituti emsaxureba mkvlevaris sa-

mecniero miznebs.

sauniversiteto da sainstitu-

to (kvleviTi) sistemis funqcioni-

reba, koncefciis proeqtis mixed-

viT, dafuZnebulia sam mudmivmoq-

med rgolze: 1) tenuirebul pro-

fesor-mkvlevarTa kreba; 2) uni-

versitetis an institutis umaRle-

si administracia (prezidenti, req-

tori...); 3) gareSe rwmunebulTa an

mrCevelTa sabWo.

proeqtis meore TavSi (parag-

rafSi) laparakia sauniversiteto

ganaTlebis miznebsa da principeb-

ze. aRniSnulia, rom umaRlesi sa-

ganmanaTleblo sistemis misia aris

codnis mopoveba da gaZliereba,

romlis maqsimaluri efeqtiano-

bis¬Tvis aucilebelia universite-

ti iyos aramarto saganmanaTleb-

lo, aramed samecniero-kvleviTi

centric. samarTlianoba moiTxovs

aRiniSnos, rom es asec iyo. Cveni

deda universitetis wiaRSi aRmo-

cenebuli saqarTvelos mecniere-

baTa akademia sruliadac ar akni-

nebda da ar akninebs sauniversite-

to ganaTlebas da mecnierebas. es

faqtia. magram isic faqtia, rom ra-

Rac unda Seicvalos am sferoSi.

universitetis ZiriTad funq-

ciebTan dakavSirebiT, proeqtSi

aRniSnulia, rom igi asrulebs or

aseT funqcias: 1) uzrunvelyofs

profesionalizms da maRali donis

ganaTlebas; 2) warmoadgens samoqa-

laqo sazogadoebis sayrdens.

vfiqrobT, funqciebis CamonaT-

valSive saWiro iyo kidev erTxel

imis xazgasmac, rom universiteti

asrulebs samecniero-kvleviTi

muSaobis centris funqciasac, e.i.

ara or, aramed sam funqcias. es

aucilebeli iyo miT ufro, rom

proeqtSi kargadaa ganmartebuli,

Tu ra didi mniSvneloba aqvs sauni-

versiteto mecnierebas TviT pro-

fesor-maswavleblebisa da stu-

dentTa sauniversiteto ganaTle-

bisaTvis.

proeqtis mixedviT, umaRlesi

saganmanaTleblo sistema dafuZne-

bulia sam principze. esenia: akade-

miuri Tavisufleba, akademiuri mi-

ukerZoebloba da akademiuri xa-

risxi. am principebma unda uzrun-

velyos, rom profesor-maswavle-

be¬li iyos Tavisufali Semoqmedi

pirovneba, romelsac veravin daa-

Sinebs an moisyidis da romelic

motivirebulia hqondes maRali

akademiuri xarisxi. migvaCnia, rom

es metad mniSvnelovani garemoebaa,

vinaidan sabWoTa periodSi am

principebis realizeba yovelTvis

rodi iyo SesaZlebeli. axla ki es

gamoricxuli iqneba, radganac aR-

niSnul principebs daicavs tenua-

ris sistema.

proeqtSi daxasiaTebulia sami-

ve principi, romelTagan akademiu-

ri xarisxis daxasiaTeba, Cveni az-

riT, aucilebel Sevsebas mo-

iTxovs. saqme isaa, rom universite-

tis mTavar sazrunavad gamocxade-

bulia maRali xarisxis profesor-

maswavleblebis mozidva da maTi

SenarCuneba saTanado pirobebis

Seqmnis gziT, rac ramdenjerme me-

ordeba proeqtis teqstSi. arc aq

da arc sxvagan araferia naTqvami

aseTi profesor-maswavleblebis

aRzrdaze. ismeba kiTxva: Tu yvela

universiteti aqcents gaakeTebs

kargi profesor-maswavleblebis

garedan mozidvaze da ar izrunebs

universitetSive maT aRzrda-Camo-

yalibebaze, saidan moizidav maT?

aseTi pozicia taqtikuri Tvalsaz-

risiT SeiZleba gamarTlebuli

iyos, magram strategiulad, Sore-

uli perspeqtivis gaTvaliswinebiT

xom wamgebiani iqneboda qveynisT-

visac da mecnierebisTvisac? vfiq-

rob, akademiuri xarisxis princi-

pis daxasiaTebisas am garemoebasac

unda mieqces saTanado yuradReba.

rac Seexeba tenuaris sistemas,

igi aRiarebulia universitetis

mowyobis mTavar principad. tenua-

ris koncefciis Tanaxmad, univer-

sitetis TviTmmarTvel birTvs

warmoadgens mudmivi Tanamdebobis

mqone tenuirebuli profesorebi

da tenuaris statusis miRebis gza-

ze myofi profesorebi (tenuaro-

bis kandidatebi). aseT sawyis pozi-

cias asistent-profesoris done

warmoadgens. tenuirebuli da te-

nuaris gzaze myofi profesorebi

akademiuri personalis mxolod

erTi (yvelaze warCinebuli) nawi-

lia, magram isini qmnian maRali aka-

demiuri sistemis stabilurobisa

da efeqturobis garantias da

war¬moadgenen universitetis say-

rdens.

tenuaris cneba ar gulisxmobs

ubralod mudmiv kontraqts. tenu-

irebul poziciaze profesoris ay-

vana xdeba rogorc pirdapir, ise

sacdeli vadis (5-7 weli) Semdeg.

vfiqrobT, es vada sakmaod didia,

magram Tu gamarTlebulia misi,

vTqvaT, 5 wliani auci-

lebloba, maSin tenua-

ris statusis mqone

profesorebi TavianT

pozicias xelaxali eqs-

pertizis gareSe unda

inarCunebdnen sul co-

ta 10 weli mainc.

pirdapir tenuire-

buli da tenuaris gzaze

myofi profesoris Ta-

namdebobaze miReba

uaRresad kritikuli

SerCevis Sedegad xdeba.

kandidatis SerCevas

awarmoebs specialuri

miukerZoebeli komisia,

romelic SefasebaSi ey-

rdnoba rogorc saku-

Tar eqspertizas, aseve

gareSe referirebis

sistemas. am ukanasknel-

Si igulisxmeba msof-

lio masStabiT SerCeul

cnobil mecnierTa garkveuli rao-

denobis konfidencialuri gamo-

kiTxva (sasurveli iyo am raodeno-

bis Cvenebac - n.b.) da kandidatis we-

rilobiTi daxasiaTeba. aseTi eqs-

pertizis Sedegad iqmneba kandi-

datTa sia. mTeli es masala Semdeg

waredgineba departamentis an fa-

kultetis tenuirebuli profeso-

rebis krebas, iwyeba msjeloba da

saukeTeso kandidati SeirCeva ken-

WisyriT (araa naCvenebi Ria Tu fa-

ruli kenWisyriT).

Tu sawyisi pozicia tenuaris

gzaa, sacdeli vadis ganmavlobaSi

unda dadgindes, Tu ramdenad

progresirebs kandidati tenuaris

mimarTulebiT. amas akeTebs e.w. te-

nuaris Sefasebis komisia, romelic

Sedgeba sami tenuirebuli profe-

sorisagan da romelsac irCevs de-

partamentis an fakultetis pro-

fesorTa kreba. komisia swavlobs

sakiTxs, agrovebs recenziebs Sesa-

bamisi dargis msoflio eqsperte-

bisagan, aseve iTxovs kandidatis

moRvaweobis Sefasebas studente-

bis an kolegebis mier. bolos mTe-

li es masala Sesabamisi rekomenda-

ciiT waredgineba zemoaRniSnul

tenuirebul profesorTa krebas.

kreba, saTanado msjelobisa da

kenWisyris safuZvelze, Rebulobs

gadawyvetilebas, romelic egzav-

neba universitetis administraci-

as da universitetis centralur

tenuarebis komitets. sakiTxis am

etapze ganxilvisa da dadebiTi pa-

suxis SemTxvevaSi, kandidats eni-

Weba tenuaris statusi.

sagulisxmoa, rom proeqtis mi-

xedviT tenuaris gzaze myofi kan-

didatis Sefaseba (anu sakiTxis de-

partamentis SigniT ganxilva) SeiZ-

leba moxdes orjer, magaliTad

me–3 da me–5 wels. pirveladi Sefa-

seba ajamebs, Tu ramdenad

progresirebs kandidati tenuaris

statusisaken da SeiZleba CaTva-

los, rom progresi aSkaraa da re-

komendacia gauwios tenuaris sta-

tusis daCqarebuli miniWebisaTvis.

aqve unda aRiniSnos, rom uaryofi-

Ti Sefaseba ar gulisxmobs garan-

tirebuli (5 an 7 wliani) poziciis

naadrev Sewyvetas. igi mianiSnebs

kandidats, rom miznis misaRwevad

saWiroa situaciis radikalurad

Secvla.

proeqtis meoTxe Tavi eZRvneba

akademiuri TviTmmarTvelobis sa-

kiTxs. aRniSnulia, rom universi-

tetis TviTmmarTvelobis ZiriTa-

di organoa fakultetis (an depar-

tamentis) profesorTa saerTo

kreba. masSi monawileoben studen-

tTa warmomadgenlebic.

TviTmmarTvelobis gansaxor-

cieleblad fakulteti qmnis dar-

gobriv komitetebs daaxloebiT sa-

mi kacis SemadgenlobiT. magali-

Tad, kurikulumis komiteti, doq-

toranturis komiteti da a.S.

departaments, kaTedras (an Se-

sabamis erTeuls) hyavs Tavmjdoma-

re, romelsac irCeven an niSnaven

garkveuli vadiT (mag. 3 wliT). Tav-

mjdomare aris Taviseburi mekavSi-

re profesurasa da universitetis

administracias Soris.

universitetis administraciis

umaRlesi xelmZRvaneli aris pre-

zidenti an reqtori. koncefciis

proeqtSi araferia naTqvami imis

Sesaxeb, Tu ramdeni wliT da ro-

gor irCeven (an niSnaven) universi-

tetis xelmZRvanels, arada es nak-

lebad mniSvnelovani sakiTxi ro-

dia.

proeqtis mixedviT, universi-

tetis ierarqiaSi mniSvnelovani

rgolia rwmu¬nebulTa (an mrCe-

velTa, anda sameTvalyureo) sabWo,

romelic dakompleqtebulia uni-

versitetis gareT myofi adamiane-

biT. ismeba kiTxva: ratom mxolod

gareT myofT? gareSe meTvalyure

universitetis SigniT mimdinare

procesebis arsSi yovelTvis rodi

gaerkveva. vfiqrobT, aRniSnul

sabWoSi universitetis damsaxure-

buli, tenuirebuli profesorebic

unda Sediodnen.

proeqtis mexuTe TavSi lapara-

kia tenuaris, rogorc akademiuri

Tavisuf¬lebis, miukerZoeblobis

da xarisxis damcavi meqanizmis Se-

saxeb. aRniSnulia, rom tenuirebu-

li profesoris erT–erTi funda-

menturi uflebaa 5 weliwadSi er-

Txel, erTi an naxevari wliT, aiRos

e.w. samecniero–SemoqmedebiTi Sve-

buleba xelfasis sruli an nawi-

lobrivi SenarCunebiT. aq bunebri-

vad ibadeba ori kiTxva: 1) maSin ro-

desac proeqtSi amden akademiur

Tavisuflebazea laparaki, xelfa-

sis nawilobrivi SenarCunebiT ra-

tom vuzRudavT profesors Semoq-

medebiTi muSaobisaTvis arCevanis

gakeTebis Tavisuflebas? 2) Tuki

samecniero–SemoqmedebiTi muSao-

ba tenuirebul profesors sWirde-

ba, es miT ufro auci¬lebelia te-

nuaris gzaze myofi profesori-

saTvis. vfiqrobT, aseTi ufleba

unda mieces orive sta¬tusis mqone

profesors sruli xelfasis Senar-

CunebiT.

Semdegi Tavi eZRvneba axal sis-

temaze gadasvlis strategias, ro-

melSic kargad Cans sakiTxisadmi

midgomis demokratiuloba da hu-

manuroba. kerZod, aRniSnulia, rom

tenuaris sistemaze gadasvlis

aucilebeli pirobaa gadasvla mox-

des umtkivneulod. reforma miz-

nad isaxavs ara arsebuli kadrebis

gacxrilvas, aramed maT dastabi-

lurebas, maT Soris saukeTesoebis

dawinaurebas da warmatebuli kad-

rebis garedan mozidvas.

am TavSic laparakia tenuaris

statusis misaniWebeli kandidate-

bis gamovlenis proceduraze. aR-

niSnulia, rom Sesabamisi maRali

xarisxis kandidatebis ararsebo-

bis gamo, gamoricxuli unda iyos

kandidatis xarisxze moTxovnis da-

dableba. Tuki tenuirebul pozi-

ciaze kandidati ar moiZebna, um-

jobesia arc erTi kandidati ar

airCes da procesi Semdeg ganaxl-

des.

aqve laparakia universitetSi

kadrebis pasiur da agresiul rek-

rutmentze, rac gulisxmobs kad-

rebis arCevas konkursis wesiT da

maT garedan mozidvas maTi maqsima-

luri dainteresebis gziT. agreT-

ve, saWirodaa miCneuli yvelaze

warmatebuli universitetebis ga-

movlena maTTvis Sesabamisi rangis

misaniWeblad, rac maTi stimuli-

rebis Tavisebur gzadaa aRiarebu-

li.

proeqtis meSvide da merve Ta-

vebSi ganxilulia sauniversiteto

da arasauniversiteto mecnierebis

problemebi. vinaidan es SedarebiT

specifikuri sakiTxia, masze aq ar

SevaCerebT yuradRebas. mis gans-

ja–ganxilvas calke werili SeiZ-

leba mieZRvnas.

reformis koncefciis proeq-

tis daskvniTi nawili eZRvneba da-

finansebis sakiTxebs. umaRlesi ga-

naTlebisa da mecnierebis dafinan-

sebis wyaroebad dasaxelebulia

pirdapiri dafinaseba saxelmwifo

biujetidan, grantuli dafinanse-

ba, kerZo donorebi, studenturi

gadasaxadebi.

proeqtSi ganmartebulia, rom

gadamwyvetia sabiujeto dafinan-

seba, romelic saukeTeso SemTxve-

vaSi 3%–s unda Seadgendes. es TiT-

qos didi tvirTia, magram yvelaze

momgebiani investiciaa, romelic

qveyanas xval asmagi sikeTiT daub-

rundeba.

grantuli dafinanseba ormag

funqcias asrulebs: xels uwyobs

mecnierul kvlevas da udidesi

stimulia universitetis donisa da

prestiJis amaRlebisaTvis, wamyva-

ni mkvlevarebis mozidvisaTvis,

romelic, Tavis mxriv, univer-

sitetSi grantuli gadasaxadebis

mozidvis wyarod iqceva.

universitetis dafinansebis

mniSvnelovani komponentia kerZo

donorebi, saxelobiTi Semowiru-

lobebi, rodesac msxvili donoris

saxeli erqmeva laboratorias,

kvleviT centrs, studentur sti-

pendias da a.S.

mcire masStabis Semowirulo-

bis dafasebisaTvis SeiZleba Semo-

Rebuli iqnas e.w. oqros dafebis

sistema, rodesac donoris saxele-

bi oqrosfer firfitaze iqneba

amotvifruli da TvalsaCino adgi-

las moTavsebuli.

dafinansebis erT–erTi wyaroa

studenturi gadasaxadebi. magram

koncef¬ciis proeqti ganmartavs,

rom ojaxis materialurma mdgoma-

reobam aranairad ar unda SeuSa-

los xeli students swavlis SesaZ-

leblobaSi. saxelmwifo universi-

tetma sakuTr Tavze unda aiRos

aseTi studentebis dafinanseba da

warCinebuli studentebis stipen-

diebiT uzrunvelyofa.

ra Tqma unda, yvelaze kargi iq-

neboda, rom studenti saerTod ar

ixdides gadasaxads. magram vinai-

dan es SeuZlebeli Cans (am etapze

mainc), sasurvelia studenturi ga-

dasaxadebi ojaxebisaTvis advilad

misawvdom, gonivrul do¬nemde ma-

inc Semcirdes.

aseTia, mokled, umaRlesi ga-

naTlebis reformis koncefciis

proeqtis ZiriTadi Sinaarsi da is

zogierTi SeniSvna Tu mosazreba,

romelic gagviCnda Sesabamis sa-

kiTxebTan dakavSirebiT.

nnooddaarr bbaarraammiiZZee,

fsiqologiis mecnierebaTa

doqtori,

baTumis SoTa rusTavelis

saxelmwifo universitetis

asocirebuli profesori

umaRlesi ganaTlebisa da mecnierebis

reformis koncefciis proeqtis Sesaxeb

1100aapprriillii

2012-2013 saswavlo wlidan ba-

Tumis SoTa rusTavelis sa-

xelmwifo universitetSi funqci-

onirebs ganaTlebis administri-

rebis samagistro saganmanaTleb-

lo programa, rasac safuZvlad

daedo ssip ,,SoTa rusTavelis sa-

xelmwifo universitetsa“ da ssip

,,ilias saxelmwifo universitets“

Soris 2011 wlis 29 seqtembers `So-

Ta rusTavelis saxelmwifo uni-

versitetSi ganaTlebis administ-

rirebis samagistro programis er-

Toblivad ganxorcielebis Sesa-

xeb“ gaformebuli urTierTTa-

namSromlobis xelSekruleba.

programa miznad isaxavs ganaTle-

bis sferos momavali liderebis

momzadebas, romlebic TavianT

wvlils Seitanen ganaTlebis marT-

vis sferoSi da SeeZlebaT ganaT-

lebis sistemis marTva da refor-

mebiT gaTvaliswinebuli cvlile-

bebis gatareba.

ganaTlebis administrirebis

samagistro saganmanaTleblo

programa pirvelad SemuSavda aSS

saerTaSoriso ganviTarebis saa-

gentos ganaTlebis marTvis proeq-

tis farglebSi, romelic 2009-2012

wlebSi xorcieldeboda sa-

qar¬Tvelos ganaTlebis da mecni-

erebis saministrosa da kalifor-

niis los–anJelesis uni-

versitetTan erTad. swored

USAID-is proeqtis farglebSi 2009

wlidan ilias saxelmwifo univer-

sitetSi amoqmedda ganaTlebis ad-

ministrirebis samagistro prog-

rama. pirvel etapze isu-Si prog-

ramas erToblivad axorcielebd-

nen adgilobrivi da kaliforniis

los–anJlesis universitetis

profesorebi. 2010 wlis 9-21 iv-

liss aSS saxelmwifo departamen-

tisa da kaliforniis los-anJele-

sis universitetis (USAID) Ta-

namSromlobiT ganaTlebis marT-

vis proeqtis (USAID) farglebSi

programaSi isu-dan CarTuli per-

sonali da ramdenime magistranti

samuSao vizitiT (American

Education Administration Training and

Practices Study Tour) gaemgzavra ka-

liforniis los-anJe¬lesis uni-

versitetSi. saswavlo turis miza-

ni iyo gamocdilebis gaziareba da

saswavlo procesis dagegmva-or-

ganizebis Sesaxeb konsultaciebis

miReba. proeqtis menejeris qalba-

ton nino CubiniZis iniciativiT ga-

dawyda proeqtis ganxorcielebaSi

regionaluri universitetebis

CarTva da ilias universitetSi

amoqmedebuli programis erTob-

livad ganxorcieleba. saswavlo

turSi monawileobis misaRebad

SerCeul iqna ori regionaluri

universiteti - baTumisa da quTai-

sis saxelmwifo universitetebi,

romlis farglebSic aRniSnul vi-

zitSi miviRe monawileoba, ro-

gorc bsu-s warmomadgenelma. vi-

zitis winamosamzadebel periodSi,

2010 wlis ivnisSi programis mona-

wile mxareebis CarTulobiT gai-

marTa onlain konferencia. mogvi-

anebiT ki Cvenma universitetma

umaspinZla kaliforniis los-an-

Jelesis universitetidan samuSao

vizitiT Camosul profesorebs.

amis Semdeg daviwyeT aqtiuri

TanamSromloba isu-Si moqmed ga-

naTlebis administrirebis sama-

gistro saganmanaTleblo progra-

masTan. Cveni universitetis xel-

SewyobiT 2 wlis ganmavlobaSi ili-

as universitetSi veswrebodiT

leqciebs, vxvdebodiT programaSi

CarTul profesorebs, veswrebo-

diT kalisforniidan Camosuli

profesorebis mier Catarebul

master-kalsebsa da konsultaci-

ebs, gvqonda aqtiuri eleqtronu-

li komunikacia da ase nabij-nabij

vamzadebdiT erTobliv saganma-

naTleblo programas bsu-Si gansa-

xorcieleblad.

2011 wlis ivlisSi ganaTlebis

marTvis proeqtis, iliasa da kali-

forniis universitetebis wa-

rmomadgenlebTan erTad rsu–s

reqtorma da ganaTlebisa da mec-

nierebaTa fakultetis dekanma ga-

naxorcieles samomavlod progra-

maSi dasasaqmebeli akademiuri

personalis Sida sauniversiteto

SerCeva. gasaubreba gaiara 15 kon-

kursantma, romelTagan SeirCa 7

kandidati. SerCevis Semdeg iliasa

da baTumis SoTa rusTavelis uni-

versitetebis mier Camoyalibda

erToblivi sazafxulo skolis

koncefcia da amis Sesabamisad sa-

jarod eleqtonuli vebgverdis

meSveobiT gamocxadda ganaTlebis

administrirebis baTumis sa-

zafxu¬lo skola. skolaSi regist-

racia gaiara 115 monawilem, sadac

iricxebodnen sko¬lebis di-

reqtorebi da moadgileebi, saqar-

Tvelos sxvadasxva umaRlesi sas-

wavleb¬lis administracia, ara-

samTavrobo organizaciebisa da

ganaTlebisa da mecnierebis sami-

nistros TanamSromlebi. 2011 wlis

29 agvistodan 3 seqtembris CaTv-

liT rsu maspinZlobda baTumis

SoTa rusTavelisa da ilias saxel-

mwifo universitetebisa da USAID-

is erTobliv ,,ganaTlebis adminis-

trirebis baTumis sazafxulos

skolas”. zafxulis skolis saor-

ganizacio komitetSi Sedioda aWa-

ris ganaTlebis, sportisa da kul-

turis ministri, orive universte-

tis reqtori da ganaTlebis

mar¬Tvis proeqtis warmomadgene-

li. sazafxulo skolis ganxorcie-

lebaSi monawileobis misaRebad

ilias saxelmwifo universitetis

profesorebTan erTad baTumis

SoTa rusTavelis saxelmwifo uni-

versitets ewvia kaliforniis

los-anJelesis universitetis ga-

naTlebisa da informaciuli teq-

nologiebis skolis profesori,

ganaTlebis marTvisa da saswav¬lo

procesis marTvis eqsperti da Ta-

nainstruqtori barbara naiTi, ro-

melmac waiyvana ,,saswavlo proce-

sis monitoringisa da Sefasebis“

kursi. ganaTlebis administrire-

bis baTumis sazaxulo skolis erT-

erTi ZiriTadi mizani, garda war-

modgenili proeqtis populariza-

ciisa da damsaqmebelTa daintere-

sebisa, iyo iliasa da SoTa rusTa-

velis saxelmwifo universitete-

bis profesorebis erToblivi mu-

Saoba, saswavlo programiT gaTva-

liswinebuli kursebis Sinaarsisa

da saswavlo meTodologiis Sesa-

xeb azrTa gacvla da kolegebis ga-

damzadeba. aseve, SemuSavda SerCe-

uli profesuris ilias saxelmwi-

fo universitetSi regularuli

vizitebis ganrigi, ilias universi-

tetSi maTi regularuli mivline-

ba mecadineobebze daswrebis miz-

niT da mona¬wi¬leoba praqtikuli

kvlevis ganmaxorcielebeli sko-

lebis kvlevis sabWoebSi. sazafxu-

lo skolis sazeimo gaxsnis dros,

29 agvistos, sajarod gaformda

iliasa da SoTa rusTavelis uni-

versitetebs Soris urTierTTa-

namSromlobis xelSekruleba,

romlis safuZvelzec dReisaTvis

bsu-Si erToblivad xorcieldeba

warmodgenili programa, romel-

sac ilias universitetis asistent

profesor simon janaSiasTan er-

Toblivad vxelmZRvanelob.

programam 2012 wlis Teber-

val-martSi gaiara akreditacia da

2012-2013 wlisTvis gamocxadda

pirveli nakadis miReba 10 adgil-

ze. Tumca konkursis wesiT, nacv-

lad 10 magistrantisa, programaze

universitetis keTili nebiT Cai-

ricxa 14 magistranti, maT Soris 2

- ucxo qveynis moqalaqe. kontigen-

ti Sereuli sabakalavro ganaTle-

biTaa: arian istoriis, ganaTle-

bis, samarTlis, sazogadoebaTm-

codneobis, qarTuli, inglisuri

da Turquli filologiis, maTema-

tikisa da a. S. bakalavrebi. magist-

rantTa ZiriTadi nawili dasaqme-

bulia. swored amitom adgilobri-

vi profesorebis leqciebi tarde-

ba 6 saaTis Semdeg, mowveuli pro-

fesorebi ki leqciebs SabaT-kvi-

raobiT atareben. programis farg-

lebSi tardeba agreTve onlain

leqciebic, kerZod mimdinare se-

mestrSi programis erT-erTi Ta-

naxelmZRvaneli batoni simon ja-

naSia niu-iorkidan, kolumbiis

universitetidan uZRveba saswav-

lo kurss ,ganaTlebis socialuri

safuZvlebi“. Cveni universiteti-

dan programis ganxorcielebis

sxvadasxva etapze CarTulebi ari-

an reqtori, alioSa bakuriZe (sas-

wavlo kursi - umaRles saganma-

naTleblo dawesebulebaTa marT-

va), lela TavdgiriZe, giorgi ma-

salkini, nani mamulaZe, madona mi-

qelaZe, nato Serozia, vladimer

Rlonti, ramin cinariZe, me a. S. sa-

magistro programis kursdamTav-

rebulebs, programiT gaTvaliswi-

nebuli saswavlo kursebidan ga-

momdinare, eqnebaT saganmanaT-

leblo dawesebulebebSi adminis-

trirebisa da ganaTlebis xarisxis

gaumjobesebisaTvis saWiro codna

da menejeruli unarebi. miT ume-

tes, rom ganaTlebis sferoSi

mmarTvel poziciebze kadrebis

moTxovna maRa¬lia nacionalur

da institu¬cionalur doneebze.

ganaTlebisa da mecnierebis sami-

nistroSi arsebuli statistika

aCvenebs, rom direqtorebis sakma-

od didi raodenoba axla mxolod

movaleobis Semsrulebelia. ga-

naTlebis administrirebis prog-

ramis kursdamTavrebulebs sakma-

od didi Sansi eZlevaT, ganaTle-

bis administrirebis magistris xa-

risxis mopovebis Semdeg mona-

wileoba miiRon skolis direqto-

ris Tanamdebobis dasakaveblad

gamocxadebul konkursebSi da da-

saqmdnen maTi kvalifikaciis Sesa-

bamisad. miTumetes, programa uz-

runvelyofs studentebis momza-

debas skolis direqtoris stan-

dartis Sesabamisad, rac gazrdis

kursdamTavrebulTa konkurentu-

narianobas Sromis bazarze.

saintereso da arastandartu-

lia studentebis muSaobis forma-

ti. saswavlo kursebis farglebSi

maT saSualeba eZlevaT umaspinZ-

lon sxvadasxva organizaciidan

maT mier SerCeul da mowveul sxva-

dasxva kategoriis stumrebs, Sea-

Ron sxvadasxva skolis karebi, maT-

Tvis saintereso sakiTxebze aiRon

interviuebi skolis direqtore-

bis, maTi moadgileebis da admi-

nistraciis sxva warmomadgenlebi-

sagan, daeswron skolaSi mimdinare

saswavlo-aRzrdelobiT process,

pedagogiuri sabWos, sameurveo

sabWos, kaTedris sxdomebs, sadam-

rigeblo saaTs, daakvirdnen spe-

cialuri saganmanaTleblo saWi-

roebebis mqone moswavleebTan mu-

Saobis process da a. S. da rac yve-

laze mniSvnelovania, yovelive aR-

niSnulis Sesaxeb gaakeTon ref-

leqsia, ganixilon sakuTari da er-

TmaneTis mosazrebebi, imsjelon,

gamoavlinon maTi TaliT danaxuli

susti mxareebi da ifiqron maTi ga-

moworebis gzebze.

ganaTlebis administrirebis

samagistro saganmanaTleblo

programiT gaTvaliswinebulia sa-

intereso saswavlo kursebi da aq-

tivobebi, gansakuTrebiT aqtulu-

ri kvleviTi proeqtebi, romelTa

dagegmva-ganxorcielebaSi Cveni

universitetis profesorebTan

erTad kidev ufro aqtiurad iqne-

bian CarTulebi ilias saxelmwifo

universitetis profesorebi. da

rac yvelaze mniSvnelovania, ,,So-

Ta rusTavelis saxelmwifo

universitetSi ganaTlebis admi-

nistrirebis samagistro progra-

mis erToblivad ganxorcielebis

Sesaxeb“ gaformebuli urTierT-

TanamSromlobis xelSekrulebis

Tanaxmad, vinaidan ganaTlebis ad-

ministrirebis samagistro saganma-

naTleblo programa warmoadgens

baTumis SoTa rusTavelis saxelm-

wifo universitetisa da ilias sa-

xelmwifo universitetis erTob-

liv programas, misi ,,dasrulebi-

sas „rsu“-s mier gaicema diplomi,

romelSic mieTiTeba programis

ganmaxorcielebeli umaRlesi sa-

ganmanaTleblo dawesebulebebis

saxelwodebebi, miniWebul kva-

lifikaciaze orive universitetis

dasturiT“ (muxli 4, punqti 4.8).

aRniSnuli faqti pirveli precen-

dentia bsu-s samagistro progra-

mebis istoriaSi da am Sanss gamoye-

neba unda.

minda warmatebebi vusurvo

programis yvela magistrants,

abiturientebs, romlebic am

programaze apireben arCevanis ga-

keTebas. aqve minda visargeblo

SemTxveviT da madloba gadavuxa-

do programaSi rogorc bsu-dan,

aseve isu-dan CarTul akademiur

personals, Cvens partnior saja-

ro da kerZo skolebs, romlebic

yovelnairad gviwyoben xels

programis ganxorcielebaSi da

usasyidlod, magram warbSeuxre-

lad emsaxurebian Cvens magist-

rantebs. aseve sastumros ,,aisi“

isu-dan mowveuli personalis mas-

pinZlobisaTvis, ganaTlebisa da

mecnierebaTa fakultetis deka-

natsa da pedagogiur mecniereba-

Ta departaments, Cveni universi-

tetis reqtoratsa da administra-

cias, romlebic yvela pirobas uq-

mnian programas warmatebuli

funqcionirebisaTvis.

baTumis SoTa rusTavelisa da ilias saxelmwifo

universitetebis erToblivi ganaTlebis administrirebis

samagistro saganmanaTleblo programa

1111aapprriillii

dRes, 21–e saukuneSi xSirad gai-

gonebT, rom moraluri Rirebulebebi

gadafasda...rom, adamiani dRes ufro

pragmatuli, merkantiluri, naklebad

mgrZnobiare gaxda....rom Seicvala

xalxi da maTi urTierTobebi, siyvaru-

li, pativiscema da megobroba rTuli

sapovneli da SesanarCunebeli gaxda...

raRaca gacivda, raRaca mokvda...

miuxdavad amisa, madloba ufals,

Cvens irgvliv mravladaa suliT mdi-

dari, uangaro, moyvaruli da keTili

adamiani. mec erT–erTi aseTi adamia-

nis – pavle davidianis Sesaxeb minda

giamboT, adamianis, visac sul ramde-

nime dRis win, gulwrfeli sinanuliTa da cremliT gamoemSvidoba

Cveni universitetis sxvadasxva Taobis adamiani.

me–20 saukunis dasawyisSi TurqeTSi momxdari somxebis genoci-

dis gamo, pavle davidianis winaprebi TurqeTidan baTumSi gadmosax-

lebulan. swored aq daibada is 1938 wels. 1964 wels aqve Seqmna oja-

xi seda aruTinianTan da sami Svili SeeZinaT. maTi ojaxuri bednie-

reba didxans ar gagrZelebula. 15 wlis erTad yofnis Semdeg meuR-

le gardaecvala. mas Semdeg ukve 35 weli gavida...baton pavles oja-

xis xelaxla Seqmnaze aRar ufiqria. man mTeli Tavisi momavali cxov-

reba, Zala da energia, Svilebis aRzrdasa da ganaTlebas, maT Rirse-

ul moqalaqeebad Camoyalibebas miuZRvna. pavle oTxi SviliSvilisa

da erTi SvilTaSvilis babua iyo.

batoni pavles qaliSvilis – Janas TqmiT, ojaxSi is iyo upreten-

zio, mSvidi, moridebuli, Tavmdabali, gawonasworebuli, Zalian ke-

Tili da yuradRebiani, arasodes awuxebda garSemomyofT Tavisi

problemebiT.

Tavisi cxovrebis adreul etapze batoni pavle sxvadasxva speci-

alobiT muSaobda. kerZod, samxedro valdebulebis moxdisas is fer-

Sali iyo, iqedan dabrunebis Semdeg ki – sami weli baTumis qimiur

qarxanaSi teqnologad imuSava. bolos ki institutis (Semdgom uni-

versitetis) midamoSi jixuri daiqirava da 42 wlis ganmavlobaSi mu-

Saobda fexsacmlis SemkeTebel xelosnad. swored am wlebis ganmav-

lobaSi pavle davidianma moipova universitetis studentebis, teq-

nikuri personalisa Tu profesor–maswavleblebis udidesi siTbo

da siyvaruli. is, SeakeTebda ra fexsacmels da safasurs SeekiTxe-

bodi, yovelTvis moridebiT ityoda: „studenturi fasi babu, sxvagan

es saqme 5 laria, TqvenTvis ki 2–3 lari sakmarisia“ anda „xurda da-

tove da sakmarisia“, Tanac Tavis jixurSi yovelTvis mzad hqonda

tkbileuli da siamovnebiT gimaspinZldeboda. mas sikeTis keTeba da

uangaroba Sesisxlxorcebuli hqonda, megobrobis fasic icoda da

Tanadgomac...

ganaTlebisa da mecnierebaTa fakultetis profesori, lela

TavdgiriZe, pavle davidianis amqveyniur cxovrebas, lamazad ganv-

lil cxovrebas uwodebs da ambobs:

,,adamianze gulTbili sityvis Tqmis survili uceb ar Cndeba.

amas win uZRvis mravawliani urTierToba. CemTvis da Cemi kolegebi-

saTvis bolo ramdenime aTeuli weli sauniversiteto dRe pavlikas-

Tan (ase mivmarTavdiT mas) SexvedriT iwyeboda. yovel diliT uni-

versitetis ezoSi Semosulebs gvxvdeboda patara tanis, gamxdari

adamiani, momRimari da sikeTiT gasxivosnebuli TvalebiT, siyvaru-

liT savse didi guliT. pavlika TiToeuli CvenTaganis guliTadi

maspinZeli iyo. Cumad, mSvidad, uxmaurod akeTebda Tavis saqmes. yo-

velTvis Tan hqonda tkbileuli da diliT misalmebis Semdeg gagi-

maspinZldeboda…”

lamazi mogonebebi da, amasTan, didi tkivili dagvitova batoni

pavles gardacvalebam. RmerTma naTelSi amyofos misi suli.

batoni pavle daaklda ara marto universitets, mis megobrebs,

aramed mTel baTums.... RmerTma gaanaTlos misi suli.

„aqac kargi kaci iyo.... iq, naTeli dadgesa“!

universitetis TanamSromlebis saxeliT,

biologiis departamentis

asocirebuli profesori

gguugguullii dduummbbaaZZee

is daaklda

universitets...

baTums..,

qarTuli mwignobrobis, wignisa da stam-

bis ganviTarebis mravalsaukunovani istoria

qarTveli xalxis SemoqmedebiTi SromiT aR-

savse cxovrebisa da sulier-inteleqtualu-

ri kulturis aRorZinebis fenomenaluri mov-

lenaa.

sauniversiteto gamomcemlobebs saqarT-

veloSi sakmaod Soreuli istoria aqvs. kul-

turul-saganmanaTleblo centrebTan iqmne-

boda mwignobarTa, wignis gadamwerTa da ka-

ligrafistTa skolebi. swored aq Caeyara sa-

fuZveli wignis Seqmnis sasargeblo tradici-

ebs. oSkis, xanZTis, garejis udabnos, mcxeTis,

gelaTis, iyalTos, alaverdis, varZiisa da

bevri sxva samonastro da samwerlobo kera

qarTuli mwignobrobis mkvidr uZveles kere-

bad warmogvidgebian. am samwerlobo centre-

bisa da kerebis mniSvneloba qarTuli mwignob-

ruli kulturis aRorZineba-ganviTarebaSi

imdenad didia, rom Znelia srulad maTi Sefa-

seba. mwignobrul da mTargmnelobiT moRvawe-

obasTan erTad, aq saqmianobdnen kaligrafis-

tTa da wignis gadamwerTa skolebic. maTi Zi-

riTadi (Tumca ara erTaderTi) funqcia iyo

wignis forma miecaT im Txzuleba-nawarmoebe-

bisaTvis, romlebic saganmanaTleblo pro-

cesSi gamoiyeneboda. faqtobrivad, isini uZ-

veles gamomcemlebad gvevlinebian _ axdend-

nen rogorc qarTuli originaluri, ise Targ-

mnili nawarmoebebis erTgvar tiraJirebas. aq-

ve zrunavdnen wignisa da misi garekanis Semku-

loba-moxatulobazec, iqneboda es Weduri xe-

lovneba, miniaturebi Tu sxva saxis xelovneba.

aranakleb mniSvnelovania, rom saqarTvelos

hqonda mZlavri saganmanaTleblo mwignobru-

li kerebi ara mxolod qveynis farglebSi, ara-

med ucxoeTSic.

gutenbergis gamogonebam, wignis stambu-

rad beWdvam zRvardaudebeli gavlena moaxdi-

na mwignobrobisa da wignis demokratizacia-

ze. wigns farTod gaexsna gza mkiTxvelisaken

_ misi SeZena bevrad ufro ioli gaxda.

dRes sagamomcemlo

procesi sauniversiteto

cxovrebis organuli na-

wilia. es gansakuTrebiT

kargad Cans wamyvani uni-

versitetebis magaliTze,

romlebic yovelTvis iy-

vnen dainteresebuli

wignis gamocemisTvis sa-

Wiro sakuTari bazis Seq-

mniT.

baTumis universi-

tetSi sagamomcemlo saq-

mes safuZveli Caeyara

1997 wels, roca Camoya-

libda sauniversiteto

stamba – mcire masStabis

poligrafiuli sawarmo, romelic momsaxure-

bas uwevda ZiriTadad universitetis leq-

tor-maswavleblebsa da studentebs. 1999

wels Seiqmna universitetis gamomcemloba,

romelsac sxvadasxva dros xelmZRvanelobd-

nen j. karaliZe da T. futkaraZe.

2007 wlidan gamomcemlobas struqturu-

lad dauqvemdebara stamba, ramac SesaZlebe-

li gaxada universitetSi ganxorcielebuli-

yo wignis momzadebis sruli

procesi. amis Sedegad – gai-

zarda SekveTebis raodenoba

da gaumjobesda nabeWdi pro-

duqciis xarisxi. dRes uni-

versitetis gamomcemlobas

xelmZRvanelobs asoc. pro-

fesori nana xaxutaiSvili,

sastambo process ki warmar-

Tavs beWdviTi saqmis gamoc-

dili specialisti – badri

wulaZe.

gamomcemloba dakomp-

leqtebulia maRalkvalifi-

ciuri TanamSromlebiT, ro-

melTa SerCeva moxda konkur-

sis wesiT. wignis sagamomcem-

lo mxareze (redaqtireba, koreqtireba, teq-

nikuri da mxatvruli redaqcia, dakabadoneba)

muSaoben lali konceliZe (gamomcemlobis re-

daqtori) da eduard ananiZe (gamomcemlobis

teqnikuri redaqtori), xolo sastambo saqmes

emsaxurebian stambis gamocdili specialis-

tebi: cira (caca) goliaZe, nunu gogitiZe, av-

Tandil dundua, meri TurmaniZe, lili kikabi-

Ze, maia JRenti.

gamomcemlobis prioriteti – sauniversi-

teto gamocemebia, Sesabamisad, SemkveTebi Zi-

riTadad universitetis profesor-maswavleb-

lebi da studentebi arian. ibeWdeba fakulte-

tebis, departamentebis Sromebi, krebulebi,

agreTve, calkeul avtorTa (an avtorTa jgu-

fis) monografiebi, naSromebi, saxelmZRvane-

loebi, leqsikonebi da a. S.

dRes gamomcemloba `SoTa rusTavelis

saxelmwifo universiteti~ universitetis

struqturuli erTeulia, romelic, univer-

sitetis miznebidan gamomdinare, uzrunvel-

yofs saswavlo-samecniero, meToduri, sacno-

baro da sxva saxis literaturis gamocemas.

...universitetis meore korpusis 213-e

oTaxSi, sadac gamomcemlobaa ganTavsebuli,

upirvelesad, saqmiani ganwyoba da sasiamovno

garemo iqcevs yuradRebas. `sagamomcemlo

procesi moiTxovs siCumes~, iuwyeba warwera

kedelze, rac ufro Txovnas hgavs, vidre pi-

robas... gamomcemlobaSi mudmivi `stumriano-

ba~ ar ukvirT: zogs wignis gamocemasTan da-

kavSirebuli sakiTxebi ainteresebs, zogi re-

daqtorebTan erTadaa CarTuli wignis momza-

debis procesSi, bevri, ubralod, universite-

tis axali gamocemebiT interesdeba...

wlis ganmavlobaSi ganxorcielebul ga-

mocemaTa raodenoba namdvilad iZleva imis

saSualebas, rom imedis TvaliT SevxedoT ba-

Tumis universitetSi mimdinare sagamomcem-

lo saqmianobis momavals, romelic mudmiv ga-

naxlebas moiTxovs. momavlis gegmebSia stam-

bis teqnikuri aRWurvilobis gadaxaliseba,

rac SesaZlebels gaxdis wignis gamocemis xa-

risxis gaumjobesebas. feradi beWdva da wig-

nis dizainTan dakavSirebuli saintereso ide-

ebisa Tu proeqtebis xorcSesxma met avtorsa

da mkiTxvels SesZens universitetis gamom-

cemlobas.

nnaannaa xxaaxxuuttaaiiSSvviillii,

baTumis SoTa rusTavelis

saxelmwifo universitetis

gamomcemlobis direqtori

baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo uni-

versitetis profesor-maswavleblebi da

mkvlevrebi aqtiurad arian CarTuli SoTa rus-

Tavelis erovnuli samecniero fondis sagran-

to konkursSi. 2012 wlis konkursSi granti moi-

pova Semdegma samecniero proeqtebma:

fundamenturi kvlevebis mimarTulebiT

konkursSi gamarjvebulia Semdegi proeqtebi:

FR/558/1-10/12 klarjeTi, samecniero xelm-

ZRvaneli mamia faRava;

FR/329/10-101/12 mcenareTa paTogenuri mik-

roorganizmebis kulturaTa erovnuli koleq-

ciis Seqmna, samecniero xelmZRvaneli zoia sixa-

ruliZe;

FR/640/6-110/12 garemos radio speqtraluri

diagnostika signalisa da garemos dispersiul

maxasiaTeblebs Soris korelaciuri urTierT-

kavSiris safuZvelze- izolda jabniZe.

axalgazrda mecnierebisTvis gamocxadebul

konkursSi prezidentis samecniero granti moi-

pova Semdegma proeqtebma:

PG/27/2-230/12 rezus sistemis antigenebis _

?, c, D, E, e gavrcelebis Taviseburebani da maTi

skriningis aucilebloba donorTa sisxlSi da

anti- D antisxeuliT gamowveuli aloimunizacia

orsulebSi, samecniero xelmZrvaneli marina na-

gervaZe;

PG/47/2-153/12 saqarTvelos saxelmwifo po-

litika da muslimuri Temi saqarTveloSi, samec-

niero xelmZRvaneli ruslan baramiZe;

PG/27/2-230/12 kavkasiis regionis ekonomikis

prioritetebi da tendenciebi globalizaciis

xanaSi (konkurentunarianoba, problemebi, ga-

mowvevebi, perspeqtivebi), samecniero xelmZRva-

neli badri geCbaia.

saxelmwifo samecniero sagranto konkursis

`kvlevebi moswavleTa monawileobiT~ gamarjve-

bulia Semdegi proeqtebi:

SC/11/7-160/12 aqtinidiis (Actinidiia Delicioza)

mikrogamravlebis Seswavla in vitro kultura-

Si, samecniero xelmZRvaneli nana zarnaZe;

SC/8/7-140/12 daltonizmis memkvidreobis

raodenobrivi da Tvisobrivi maxasiaTeblebis

gansazRvra aWaris regionis magaliTze, samecni-

ero xelmZRvaneli marina nagervaZe;

SC/22/6-110/12 eleqtromagnituri talRebis

monitoringi da Sefaseba, samecniero xelmZRva-

neli nugzar RomiZe.

2013 wlis maisi-ivnisis TveebSi dagegmili

RonisZiebisaTvis moklevadiani individualuri

samogzauro saxelmwifo samecniero grantis

mflobeli gaxda:

vladimer Rlonti, 2013_tr_065 me-10 saerTa-

Soriso konferencia ekonomikuri Teoriisa da

politikis ganviTareba (espaneTi; bilbao);

lela TavdgiriZe, 2013_tr_077 mesame saerTa-

Siro kongresi bulgaristikaSi (bulgareTi; so-

fia);

guli ServaSiZe, 2013_tr_076 mesame saerTaSo-

riso kongresi bulgaristikaSi (bulgareTi);

Tamaz futkaraZe, 2013_tr_056 bulgaristi-

kis mesame saerTaSoriso kongresi. saqarTve-

lo–bulgareTis istoriuli da samecnie-

ro–kulturuli urTierTobis zogierTi sa-

kiTxi (bulgareTi; sofia);

fundamentur da gamoyenebiTi kvlevebisaT-

vis saxelmwifo samecniero grantebis 2012 wlis

konkursSi 94 da meti qula miiRo, magram ar da-

finansda Semdegi proeqtebi:

FR/682/7-120/12 aWaris dendrofloris save-

le cnobari, samecniero xelmZRvaneli inga dia-

samiZe;

AR/254/10-140/12 mcire meqanizaciis trans-

formirebadi (gardamsaxveli) agregatis damuSa-

veba sxvadasxva saxis samuSao organoebisaTvis,

samecniero xelmZRvaneli merab mamulaZe;

FR/501/2-153/12 murRulis xeoba, samecniero

xelmZRvaneli n. kaxiZe

proeqtebis avtorebs gulwrfelad vulocavT

gamarjvebas, xolo universitetis koleqtivs vu-

survebT kidev ufro aqtiurad iTamanSromlos sa-

erTaSoriso da adgilobriv fondebTan.

biologiis departametis xelmZRvaneli

sruli profesori

ddaavviiTT bbaarraaTTaaSSvviillii

asist. profesori

iinnggaa ddiiaassaammiiZZee

2012 wlis sagranto konkursSi gamarjvebuli samecniero proeqtebi

sagamomcemlo procesi

sauniversiteto cxovrebaSi

1122aapprriillii

ggaazzeeTTii ddaaiibbeeWWddaa

ggaammoommcceemmlloobbaa

`̀ssaammSSoobbllooSSii~~

22 1188 0077 7766;; 55 9999 9955 3311 9900

mmiiss..:: qq.. TTbbiilliissii,,

rroobbaaqqiiZZiiss 77

C M Y K

uunniivveerrssiitteettSSii mmeeggoobbrroobbiiss

eennaaTTaa cceennttrrii ggaaiixxssnnaabaTumis SoTa rusTavelis sa-

xelmwifo universitetis req-

torma, profesorma alioSa baku-

riZem da Savi zRvis saerTaSori-

so universitetis reqtorma,

profesorma SevqeT erjan TunCim

megobrobis enaTa centri gaxsnes.

centris mizania studentebsa da

profesor-maswavleblebs ufa-

sod Seaswavlos Turquli ena.

saswavlo wlis bolos warCinebu-

li studentebi TurqeTis 19 mai-

sis universitetis sazafxulo

skolaSi Turquli enis Semswavlel kursebze gaemzavrebian. msmenelebs SesaZlebloba mi-

ecemaT weliwadSi orjer imogzauron TurqeTis respublikaSi, gaecnon TurqeTis kul-

turasa da tradicias.

JJuurrnnaall `̀National Geographic~~--iiss

pprreezzeennttaacciiaa ggaaiimmaarrTTaaSoTa rusTavelis darbazSi amerikis SeerTe-

buli Statebis erovnuli geografiuli sazoga-

doebis (National Geographic Society) 125 wlis iubi-

les mieZRvna Jurnal „National Geographic“-is pre-

zentacia. Jurnalis redaqtorma levan buTxuz-

ma studentebsa da profesor-maswavleblebs

msoflios erT-erTi yvelaze didi samecniero

da saganmanaTleblo organizaciis oficialuri

gamocema warudgina. „National Geographic~-i 1888

wels daarsda, xolo qarTulenovani Jurnalis

pirveli nomeri mkiTxvelma 2012 wlis oqtomber-

Si miiRo. perioduli gamocema 37 enaze ibeWdeba,

msoflios 100-ze met qveyanaSi vrceldeba da 60 milionze meti mkiTxveli hyavs. 125 wlis

ganmavlobaSi amerikuli sazogadoebis dafinansebiT araerTi samecniero eqspedicia da

proeqti ganxorcielda. mis interesebSi Sedis geografiis, arqeologiis, sabunebismety-

velo mecnierebebis, msoflio kulturisa da istoriis Seswavla. National Geographic Soci-

ety-is grantiT gaxda SesaZlebeli saqarTveloSi dmanisis samarxebis safuZvliani kvleva

da pirveli evropelebis _ zezvasa da mzias aRmoCena.

pprraaqqttiikkuullii ssaaxxeellmmZZRRvvaanneellooss

`̀wwaarrmmaatteebbiiss ggaassaaRReebbii~~ wwaarrddggiinneebbaanaTia sirabiZis sajaro gamosvlis

praqtikuli saxelmZRvanelos “warma-

tebis gasaRebi” wardgineba gaimarTa ba-

Tumis SoTa rusTavelis saxelmwifo

universitetSi. avtori sajaro sityvis

problemebs ikvlevs Tanamedroveobas-

Tan mimarTebaSi. naSromSi mocemulia

oratoruli xelovnebis istoria, qarT-

vel da ucxoel oratorTa gamosvlebis

nimuSebi. wignSi Teoriul masalasTan

erTad warmodgenilia praqtikuli re-

komendaciebi. saxelmZRvanelos ward-

ginebis Semdeg avtorma studentebisaTvis Ria leqcia waikiTxa darwmunebis teq-

nologiebze. Sexvedra kiTxva-pasuxis reJimSi warimarTa da wignis avtorma axal-

gazrdebis SekiTxvebs upasuxa.

`̀kkuullttuurruullii mmeemmkkvviiddrreeoobbiiss

ddaaccvviiss pprroobblleemmeebbii~~baTumis SoTa rusTavelis saxel-

mwifo universitetis niko berZeniS-

vilis institutis, arasamTavrobo

organizaciebis: „tfilisis hamqa-

ris“, „baTumisa“ da „ICOMOS~-s or-

ganizebiT gaimarTa konferencia Te-

maze: „kulturuli memkvidreobis

dacvis problemebi“. xelovnebaTm-

codneebma da arqiteqtorebma kon-

ferenciaze qalaqebis identobis

ganmsazRvrel faqtorebze, kultu-

ruli memkvidreobis SenarCunebis

faqtorebze, urbanul cvlilebebze,

gamowvevebsa da saxelmwifo reabilitaciis procesebze imsjeles. konferenciis

farglebSi aseve gaimarTa fotoxelovan SoTa gujabiZis Zveli baTumis amsaxve-

li fotoebis gamofena.

sseemmiinnaarrii ffeerrmmeerruullii ddaa kkvveebbiiss pprroodduuqqttTTaa

wwaarrmmooeebbiiss sseeqqttoorriiss wwaarrmmoommaaddggeennlleebbiissaaTTvviiss

SoTa rusTavelis darbazSi praq-

tikuli seminari Catarda Temaze:

„fermeruli meurneobebisa da gadama-

muSavebeli organizaciebis arsebuli

mdgomareoba, maTi reabilitaciisa da

ganviTarebis perspeqtivebi aWaraSi“.

baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo

universitetis agraruli da membranu-

li teqnologiebis institutis mecni-

er-TanamSromlebma da aWaris soflis

meurneobis saministros warmomadgenlebma fermeruli da kvebis produqtTa warmoebis

seqtorebSi momuSaveT dargis siaxleebi, samomavlo gegmebi da proeqtebi gaacnes. momx-

seneblebma aseve isaubres iseT sakiTxebze, rogoricaa: „sasaTbure teqnologiebi, masa-

lebi da mowyobilobebi“, „mcire simZlavris gadamamuSavebeli teqnologiuri xazebi da

teqnologiebi“ da „fermeruli gaerTienebebis Camoyalibebis mizanSewoniloba“. praqti-

kuli seminari umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebis samecniero-kvleviTi centris

organizebiT gaimarTa da momavalSic gagrZeldeba.

ggeerrmmaanniiiiss ffeeddeerraacciiuullii rreessppuubblliikkiiss

bbrraannddeennbbuurrggiiss mmiiwwiiss ppaarrllaammeennttiiss

ddeelleeggaacciiiiss vviizziittiigermaniis federaciuli respublikis

brandenburgis miwis parlamentis mecni-

erebis, kvlevisa da kulturis komisiis

Tavmjdomare iens lipsdorfi, qalaq

kotbusis Tavisufal demokratTa parti-

is fraqciis Tavmjdomare, ganaTlebis,

skolebis, sportisa da kulturis komi-

siis Tavmjdomare silke luTerTi da Ta-

visufal demokratTa partiis wevri mai-

ke holTSi baTumis SoTa rusTavelis sa-

xelmwifo universitets ewvivnen. uni-

versitetis reqtorTan, profesor alioSa bakuriZesTan, aWaris umaRlesi sabWos ganaT-

lebis, mecnierebis, kulturisa da sportis sakiTxTa komisiis TavmjdomaresTan giorgi

masalkinTan, administraciis xelmZRvanelTan ediSer CavleiSvilTan, fakultetebis de-

kanebTan da administraciis warmomadgenlebTan gamarTul Sexvedraze delegaciis wev-

rebma TanamSromlobis mimarTulebebsa da samomavlo gegmebze isaubres. mxareebma yu-

radReba gaamaxviles studentTa gacvliTi programebis ganxorcielebaze, profesor-

maswavlebelTa kvalifikaciis amaRlebaze, gadamzadebasa da staJirebaze. igegmeba regi-

onSi qarTul-germanuli profesiuli saswavleblis gaxsna da enebis centris dafuZneba.

ddaassaaqqmmeebbiiss ffoorruummii ssttuuddeenntteebbiissaaTTvviisssastumro `SHERATON BATUMI“-Si III-IV kursis sabakalavro da samagistro saganmanaT-

leblo programebis studentebisa da umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebis kurs-

damTavrebulebisaTvis „dasaqmebis foru-

mi - 2013“ gaixsna. saagento HR-is mier or-

ganizebulma forumma axalgazrdebs 17

kompaniis vakansiebi SesTavaza. qarTul

bazarze arsebul kompaniebSi samsaxuris

dawyebis SesaZlebloba sami regionis -

aWaris, samegrelosa da imereTis 4 saxelm-

wifo universitetis studentebs miecaT.

saqarTveloSi moqmedi adgilobrivi da sa-

erTaSoriso kompaniebis warmomadgenlebi

RonisZiebaSi monawile aplikantebs gaesa-

ubrnen da dasaqmebis pirobebi gaacnes.

aammeerriikkeellmmaa pprrooffeessoorrmmaa jjeeiimmss TToorrssoonnmmaa RRiiaa

lleeqqcciiaa wwaaiikkiiTTxxaa TTeemmaazzee:: `̀lliitteerraattuurriiss sswwaavvlleebbaa~~

amerikelma profesorma jeims

Torsonma baTumis SoTa rusTave-

lis saxelmwifo universitetis

studentebisa da profesor-maswav-

leblebisaTvis Ria leqcia waikiTxa

Temaze: „literaturis swavleba“.

cnobilma mecnierma amerikuli da

inglisuri literaturisadmi gazr-

dili interesisa da im Tanamedrove

amerikeli mwerlebis Sesaxeb isaub-

ra, romelTa Semoqmedebac Setani-

lia saswavlo programebSi. xazi ga-

usva aseve lesli marmon silkos, kurt vonegutis, karl sendbergis, stiven kreinisa da

amerikeli indieli mwerlebis mniSvnelobas. leqciis dasasruls, niu meqsikos universi-

tetis emeritus profesorma studentebis SekiTxvebs upasuxa.