BAUDŽIAMĄJĄ ATSAKOMYBĘ ŠALINANČIŲ APLINKYBIŲ SĄVOKA IR RŪŠYS. Šis BT institutas buvo apibūdinamas skirtingomis formuluotėmis (pvz. aplinkybės, šalinančios priešingumą teisei), tačiau tai iš esmės baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės. Įstatymų leidėjas pats skatina atlikti tam tikrus veiksmus, kurie išoriškai gali būti nusikalstami (kertamas miškas ar griaunami namai tam, kad būtų sustabdytas gaisro plitimas). Tačiau šie veiksmai nėra negatyvūs ir įstatymų leidėjas užtikrina, kad asmuo nebus baudžiamas, jei jie padeda teisėsaugos institucijoms. Kai kada šie veiksmai reikalingi todėl, kad valstybė pati negali užtikrinti visiško saugumo ar realizuoti tam tikrų asmenų teisių. Iš pradžių aplinkybės, šalinančios BA buvo 2: būtinoji gintis ir būtinasis reikalingumas. Vėliau buvo pridėtas ir nusikaltėlio sulaikymas. Dabar šis institutas toks platus, kad yra įtraukta ir aplinkybių, kurios pakankamai naujos mūsų teisinėje sistemoje. Būtinoji gintis, nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymas, profesinių pareigų vykdymas, būtinasis reikalingumas, teisėsaugos institucijos užduoties vykdymas, įsakymo vykdymas, pateisinama profesinė ir ūkinė rizika, mokslinis eksperimentas. Tačiau kitose šalyse manoma, kad reikia šių aplinkybių sąrašą dar plėsti. Pavyzdžiui, vyksta aktyvios diskusijos dėl eutanazijos įtvirtinimo. Mūsų įstatymas iš esmės nedraudžia naikinti savo turto, nuosavybės, jei tai nekenkia kitiems. Tačiau įstatymas draudžiamas, jei sveikata žalojama nors ir nukentėjusiojo prašymu, kitam asmeniui. BĮ kategoriškai draudžia eutanaziją. Tai nėra įtvirtinta BK, bet yra kuriamos prielaidos BK, 59 str. Pirmieji eutanazijos galimybę įtvirtino olandai. Nustatomos sąlygos, kad tik suvokiantiems situaciją asmenims būtų galima atlikti tokius veiksmus, atskirais atvejais, medikų komisija tai turi nuspręsti, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo tokia veika.

BŪTINOJI GINTIS (BK 28 STR.). BŪTINOSIOS GINTIES TEISĖTUMO SĄLYGOS, APIBŪDINANČIOS KĖSINIMĄSI IR GYNYBĄ. TARIAMOJI BŪTINOJI GINTIS. BŪTINOSIOS GINTIES PROVOKACIJA. Asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Tai ne pasiteisinimas o asmens teisė. Būtinoji gintis siejama su kėsinimosi sąvoka, 28 str. 2 dalyje kalba eina apie tai, kad būtinoji gintis atsiranda kai ginamasi nuo kėsinimosi, kuris yra pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimasis – baudžiamajame įstatyme numatytos vertybės, susijusios su asmeniu, nuosavybe, būsto neliečiamybe, visuomenės ir valstybės interesais ir kt. BK numato kad būtinoji gintis galima ne tik ginantis nuo užpuolimo, bet ir ginant nuosavybę. LAT pasisakė dėl galimybės gintis nuo įžeidimo (2001 gegužės 21 2k - 486). Būtinosios ginties ribų peržengimas kai tiesiogine tyčia nužudoma ar sunkiai sutrikdoma sveikata. Pavojingo kėsinimosi realumas – objektyvus egzistavimas o ne tik besiginančios vaizduotėje. Besiginantis nesuvokė ir neturėjo galimybės numatyti kad jis klysta. Tokiu atveju paprasčiausiai laikoma, kad asmens kaltės nėra ir prilyginama kad jo padaryta žala buvo padaryta būtinosios ginties būklėje nors būtinosios ginties realiai nebuvo – įtariamoji būtinoji gintis. Kai asmuo nesuvokė, kad klysta, bet galėjo ir turėjo numatyt, kad jis klysta, tuomet laikoma, kad žala padaryta dėl neatsargumo. Kai kita žala padaroma nesant pagrindo manyti kad gresia pavojingas kėsinimasis, asmuo veikiamas nepagrįsto įtarumo, panikos, tuomet 28 str. nuostatos netaikomos, ir asmens veikos kvalifikuojamos kaip padarytos tyčia. Pavojingo kėsinimosi akivaizdumas. Akivaizdus turima galvoje laiko atžvilgiu, toks kėsinimasis, kuris jau prasidėjo arba tiesiogiai gresia ir dar nėra pasibaigęs. Teismų praktikoj pripažįstama kad nustatinėjant pradžią ir pabaigą reikia tai daryti labai atsargiai. Turėtina omeny, kad būtinosios ginties būklė atsiranda ne tik prasidėjus, bet ir tada kai kėsinimasis realiai tiesiogiai gresia. Pvz.: kažkas išsitraukia peilį ir jį atlenkia, ar išsitraukimas kitas ginklas, asmeniui tiesiogiai negrasinama, bet esamoms aplinkybėm asmuo gali manyti, jog bus pasikėsinta į jį. Vien peilio išsitraukimas nereiškia, kad jis bus

panaudotas kėsinimuisi (gal žmogus norės atsipjaut duonos). Būsimas besiginantis apsupamas kitų asmenų, kurie gali tai daryti nieko nesakydami ir asmeniui tiesiogiai negrasina, tačiau tai gali būti pagrindas manyti, kad tai susiję su tuoj pats prasidėsiančiu pavojingu kėsinimusi. Neužtenka nustatyti kad užpuolikas nutraukė savo kėsinimąsi, nustojo pulti, reikia vertinti ar užpultajam yra aišku jog kėsinimasis baigtas. Kėsinimosi pabaiga nelaikoma jei užpuolikas padaro pertrauką, pvz.: užpuolikas pasitraukė pasikeisti apkabą. Probleminė aplinkybė, kad užpuoliko naudotų ginklų atėmimas besąlygiškai nereiškia kad pavojingas kėsinimasis pasibaigė, kadangi užpuolikas gali veiką tęsti ir be ginklo. Teisės į būtinąją gintį atsiradimas siejamas su pavojingo kėsinimosi pradžia ar realia grėsme, laikoma, kad iš anksto atlikti pasirengimo veiksmai (sprogmenų įtaisymas, elektros srovės paleidimas per srovę ir t. t.) yra nesusiję su būtinąją gintimi. Būtų galima galvoti plačiau, jei kažkokia medžiaga skirta apsisaugoti nuo vagies ir yra skirta apsvaiginti, bet ne nužudyti tai galbūt viskas būtų tvarkoje. LAT 2002 balandžio 20 2k-369. LAT pasakė, kad pagrįstai pripažinta, jog kaltininko veikos forma netiesioginė tyčia. LAT 2008 09 16 2k-336, plačiai pasisakyta įvairiais klausimais, kurie susiję su būtinosios ginties institutu, įskaitant jo peržengimą. Vien tam, kad asmuo dėl savo patirties gali būti vertinamas kaip pavojingas dar nesudaro prielaidų būtinajai ginčiai, nes būtinoji gintis yra skirta apsiginti nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų. Būtinosios ginties provokacija. Pagal senato nutarimą – kai asmuo tyčia provokuoja kito asmens veiksmus siekdamas veikti paskui kaip būtinosios ginties situacijoje. Kovingas pensininkas Smučiukas Petrauskas, Šiauliai 2 nutartys. LAT 2007 spalio 30 2K-666. Apie nusikaltėlio sulaikymą ir įtarimus apie padarytą nusikaltimą, bei galimybes naudoti jėgą ir pan. BŪTINOSIOS GINTIES VIRŠIJIMAS (BK 28 STR. 3, 4 D.). ATSAKOMYBĖ UŽ VEIKAS PERŽENGIANT BŪTINOSIOS GINTIES RIBAS. Būtinosios ginties ribų peržengimą (28 str. 3 dalis) reikia nustatyti ar buvo būtinosios ginties situacija ir tik tada ar peržengtos ribos. Asmuo, gindamas nuosavybę, turi mažesnes būtinosios ginties ribas nei gindamasis nuo kėsinimosi į asmenį. Kėsinimosi pavojingumas pasireiškia galimos žalos dydžiu, ginklu, intensyvumu, jėgų santykiu, asmens pavojingumu ir pan. Būtinoji gintis pagal savo esmę siejama su gynyba, pvz.: gavot stiprų smūgį ir atsistoję pradedat atstatinėti teisingumą tai nėra būtinoji gintis. LAT 1999 birželio 29, 2K-433. Muštynės ir būtinoji gintis. LAT 1999 spalio 26 2k-684. Muštynėms būdinga, kad abi pusės naudoja smurtą puolimo, o ne gynybos tikslais, būtinoji gintis muštynių atveju nekyla, išskyrus atvejus, kai viena iš pusių veiksmus nutraukia, o kita pusė tęsia. Būtinoji gintis pasibaigus kėsinimuisi. LAT ir apeliacinis nustatė, kad būtinosios ginties nebuvo, nes kėsinimasis buvo atremtas ir toliau tęsti gynybą nebuvo reikalo (pats kaltasis pasakė, kad „kai pamačiau, kad jis rimsta, nusprendžiau jį ir pribaigti“)

Kėsinimosi pabaigos reikšmė. Kilo žodinis konfliktas, vienas asmuo pastūmė 2 kartus, kitas gindamasis iššovė 2 šūvius, kurie įvertinti kaip nesunkiai sutrikdę sveikatą, tačiau nustatytas dar vienas šūvis, sunkiai sutrikdęs sveikatą, kuris buvo išautas, kai asmuo jau baigė kėsinimąsi ir bėgo nuo užpultojo. Nesant kėsinimosi, nebuvo būtinosios ginties, tuomet ir negalima kalbėti apie būtinosios ginties ribas. Situacija: į butą įsibrovė 2 vyrai ir moteris, pradėjo mušti paauglį, įbėgo brolis ir jis griebė peilį ir dūrė visiem užpuolikam, išgyveno gal tik 1, buvo pripažinta kad nudūręs vyrus veikė būtinosios ginties būklėje ir ribose, tačiau kai nudūrė moterį jis nebebuvo būtinosios ginties būklėje, tačiau jis veikė labai susijaudinus, afekto būsenoje. Yra labai svarbi taisyklė, kad tuo metu, kai užpuolikui žala padaroma kai kėsinimasis atremtas ir gynybos priemones naudoti nebuvo būtina, veiksmus reikia vertinti ne kaip būtinąją gintį, tačiau būtina nustatyti ar veiksmai nebuvo atlikti didelio susijaudinimo būklėje. Būtinoji gintis ir afekto sąryšis. Asmuo nuteistas už tai kad jis naktį savo bulvių lauke pastebėjęs asmenį, kuris be leidimo nukasė dalį bulvių, sudavė keltą smūgių į galva ir dar keletą kojom; pasekmė - asmuo mirė. Nustatė aplinkybes: sumušta tada kai pavojingas kėsinimasis buvo baigtas, nebuvo būtinybės gintis, veiksmai negali būti įvertinti kai būtinosios ginties peržengimas, nes būtinosios ginties nebuvo, veika buvo padaryta afekto būsenoje. Reikia atsižvelgti į žmogiškąjį faktorių ,kad emocijos nenuslūgsta iš karto po kėsinimosi pasibaigimo. LAT 2004 vasario 24 2k-93. Apie afekto būseną galutinę išvadą priima teismas. Pritraukimas prie būtinosios ginties nėra gerai. Nors LAT tai padarė. Pavojingu kėsinimusi nėra laikomi pareigūnų veiksmai ribojantys asmens laisvę ir pan. vienu atveju: asmuo įtariamas pasipriešinęs pareigūnui įtariamas piktybiniu chuliganizmu (dėl ko vėliau išteisintas). Net ir tuo atveju kai asmuo pats save laikė nekaltu negalėjo priešintis pareigūno reikalavimam. Antras atvejis: policija sustabdė moterį, atsisakė pūsti, pabandė ją pristatyti į ligoninę, ji pasipriešino spirdama į koją. Teismas išteisino pasakydamas pareigūnai neturėjo teisės prievarta jos pristatyti į ligoninę, ir moteris gynėsi. Viena naujausių nutarčių šioje srityje, būtinoji gintis prieš antstolį. Visi teismai išteisino asmenį tokioje situacijoje: antstolis su 2 darbuotojas atvykę į skolininkei priklausantį namą kuriame gyveno ir kaltasis, kai kaltasis pareikalavo išeiti jie neišėjo, antstoliai nepaisė CK normų, nes neturėjo teismo leidimo įeiti į patalpas, taip pat kaltininkas neleido. Kaltininkas, sužinojęs apie antstolio tikslus, šoko rėkti necenzūriniais žodžiais ir mosuoti kirviu. Antstolio veiksmai įvertinti kaip pasikėsinimas į asmens nuosavybę. Kaltinamojo veiksmai atitiko kėsinimosi pobūdį. Tokia teismo išvada tikrai gana keista. Reikia žiūrėti atsargiai. TEISĖSAUGOS INSTITUCIJOS UŽDUOTIES VYKDYMAS (BK 32 STR.). Profesinių pareigų vykdymas (BK 30 str.). LAT aiškiai pasakė, kad profesinėje veikloje taikant teisės normas jų išaiškinimas yra nevienodas. Pvz.: tyrėja sulaikė asmenį dėl nusikaltimo, tačiau paaiškėjo, kad jis nekaltas ir paleido, asmuo iškėlė bylą, pirmos instancijos teismas nuteisė tyrėją, bet visos kitos išteisino. LAT 2008 sausio 15 2K-10; LAT 2008 birželio 16, 2K-3. Asmuo, neatsako pagal BK, jeigu jis teisėtai veikė pagal nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį. Neatsako, jeigu jis nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės veikloje ir jos daromose nusikalstamose veikose dalyvavo vykdydamas teisėsaugos institucijos kitą teisėtą užduotį ir neperžengė šios užduoties ribų. Numatomi atvejai, kai neatsako: a) Asmuo dalyvauja įgyvendinant nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį. b) Dalyvavimas vykdant kitokią teisėtą teisėsaugos institucijos užduotį.

Asmuo, sutikęs padėti teisėsaugos institucijos išaiškinti rengiamą ar pradėtą nusikaltimą, asmuo nebus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, yra nusikalstamos veikos požymių įgyvendinimas esant įstatymų nustatyta tvarka patvirtintam nusikalstamą veiką imituojančiam elgesio modeliui. Modelis gali būti taikomas, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, kai kurios apysunkius

nusikaltimus, nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Asmens veikimas pagal modelį yra viena iš veikos teisėtumo sąlygų, bet nepakankama baudžiamajai atsakomybei šalinti. Svarbu, koks asmens veikimo turinys. Ką asmuo gali ir ko negali padaryti pagal modelį, kokius padarinius gali sukelti ir kokių ne. Antra, šios aplinkybės, šalinančios baudžiamąją atsakomybę, teisėtumo sąlyga yra teisėtas veikimas,. Teisėtas veikimas yra veikimas neperžengiant modelio nustatytų ribų ir neviršijant užduoties ribų. ĮSAKYMO VYKDYMO REIKŠMĖ SPRENDŽIANT BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS KLAUSIMUS (BK 33 STR. IR BK 317 STR.). Įsakymo vykdymas - tai tokia situacija, kai BĮ ginamiems interesams asmuo padaro žalą vykdydamas aukštesnio pagal pavaldumą pareigūno įsakymą. Kai įsakymas teisėtas, tai už jo įvykdymą pavaldinys neatsakys net ir tuo atveju, jei padaroma žala BĮ saugomiems interesams. Kai įsakymas neteisėtas - pavaldinys jį gali suvokti trejopai: Baudžiamoji teisė 2008/ 2009 m. m.© Šarūnas Narbutas, Lorena Paškūnaitė 79 | P s l .

1) suvokia, kad neteisėtas; 2) abejoja teisėtumu; 3) nesuvokia, kad jis neteisėtas.

Neteisėto įsakymo įvykdymo pasekmės skirtingos civilinėje ir karinėje sferoje. Civilinės tarnybos sąlygomis: 1) jei pavaldinys suvokė, kad įsakymas (nurodymas) neteisėtas, tai jis kartu su viršininku atsakys už tyčinį nusikaltimą; 2) jei abejojo - atsakys už neatsargią (nusikalstamas pasitikėjimas) NV; 3) jei nesuvokė neteisėtumo, tai pagal bendrą taisyklę jis neatsakys už jo vykdymą. Išimtys: kai dėl tam tikrų įgaliojimų, numatytų įstatyme, pavaldinys privalo ir gali numatyti pasekmes, pvz., finansininkas atsako už įstaigos finansinę veiklą. Šiuo atveju pavaldinys atsakys už neatsargią (nusikalstamas pasitikėjimas) NV.

Karinės tarnybos sąlygomis: Čia pavaldinys neturi teisės svarstyti gauto įsakymo, nes jo nevykdymas užtraukia BA. Pavaldinys privalo vykdyti ir tokį įsakymą, kurio teisėtumu jis abejoja ar net įtaria, kad jis nusikalstamas. Už tokia įsakymo vykdymo pasekmes atsako tik įsakymą davęs pareigūnas. Pavaldinys turi teisę nevykdyti tik aiškiai neteisėto įsakymo. LR BK 317 str. 3 d. “karys, neįvykdęs viršininko įsakymo, verčiančio sulaužyti priesaiką ar aiškiai neteisėto, pagal BĮ neatsako”. Jei įvykdo ir sukelia sunkias pasekmes, tai BA traukiamas ir įsakymą davęs pareigūnas, ir jį įvykdęs pavaldinys. ASMENS, PADARIUSIO NUSIKALTIMĄ, SULAIKYMAS (BK 29 STR.). VEIKSMŲ NUSIKALTĖLIUI SULAIKYTI TEISĖTUMO SĄLYGOS. Nusikaltėlio sulaikymas – santykinai naujas aplinkybė, šalinanti baudžiamąją atsakomybę. Jis visuomet buvo įtvirtintas BK, bet iš pradžių buvo būtinosios ginties rūšis. Tik XX a. ši aplinkybė tapo savarankiška, šalinanti nusikalstamąją atsakomybę. Šis institutas galimas tik po veikos padarymo (arba šiek tiek anksčiau). Būtinoji gintis reikalinga atremti pavojų, sulaikymo atveju siekiama užtikrinti nusikaltėlio sulaikymą. Tai tam tikra prevencinė priemonė, siekianti įgyvendinti teisingumą. Bet kokiu atveju visada galima konstatuoti šią aplinkybę kaip šalinančią baudžiamąją atsakomybę. Būtinos tokios teisėtumo sąlygos (turi būti siejamos su pagrindais): 1) Nėra vykdomas apkaltinamasis nuosprendis. 2) Tai asmuo, kuriam skelbta paieška. 3) Jį nurodo kiti asmenys (įvykio dalyviai). 4) Ant sulaikomo asmens pastebėta nusikaltimo pėdsakų.

Nusikalstamą veiką padaręs asmuo – ši formuluotė ne visai tiksli, nes kaltumą sprendžia tik teismas, tačiau sąvoką apima bet kurią procesinę ar net iki procesinę stadiją, bet reikia įsitikinti, kad asmuo kaltas. Kartais gali būti klystama, tačiau klystama turi būti sąžiningai. Jei sulaikytajam padaroma žala, nors tai ir nebūtina (jis nesipriešina), sulaikytojas gali būti baudžiamas už tai. Sąlygos, kurias turi atitikti sulaikymo būdas (kai padaroma žala, kuri numatyta BK): Sulaikymas neturi virsti susidorojimu. Įstatymas toleruoja sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau teisingumas turi būti vykdomas teisminėmis priemonėmis. Jei pažeidžiamos sulaikymo sąlygos, tokio asmens veiksmai vertinami pagal būtinosios ginties taisykles. „Jei sulaikomasis priešinasi ir reikia atremti pasipriešinimą“ (sulaikyti gali ir ne teisėsaugos institucijų pareigūnas). PROFESINIŲ PAREIGŲ VYKDYMAS (BK 30 STR.). Pareigūnas neatsako už žalą, padarytą vykdant profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų. Sąlygos, žalos darymo teisėtumo vykdant profesines pareigas:

a) žala, padaryta, vykdant profesines pareigas. Žala susijusi su profesinių funkcijų vykdymu. b) Padaryta žala siejama su jos pobūdžiu ir sunkumu. Asmuo neatsako už žalą, padarytą vykdant profesines funkcijas. Atliekant profesines funkcijas lyg ir pateisinama bet kokia žmogui padaryta žala, svarbu tik, kad asmuo nepažeistų teisės aktuose nustatytų įgaliojimų.

BŪTINASIS REIKALINGUMAS (BK 31 STR.). BŪTINOJO REIKALINGUMO SĄLYGOS. Baudžiamoji teisė 2008/ 2009 m. m.© Šarūnas Narbutas, Lorena Paškūnaitė 80 | P s l .

Nepagrįstas teiginys, kad žala turi būti padaryta trečiajam asmeniui, tačiau gali būti padaryta ir tam pačiam asmeniui. Tokia nuomonė yra, nes siekiama atriboti nuo būtinosios ginties, todėl atsiranda trečias asmuo, Andžejus mano, kad tai nėra protinga. Dėl būtinojo reikalingumo bylų mažai. Įspūdingiausi pavyzdžiai: kai žemdirbiai blokavo kelius ir sukėlė riaušes jie sakė kad tai būtinasis reikalingumas. Teismas tai paneigė, nes būtinasis reikalingumas yra tuomet, kai yra realus ir akivaizdus pavojus. LAT pabrėžė, kad valstybės asignavimai nėra žemdirbių nuosavybė. Kitas pavyzdys: uždėtas areštas, tačiau turtą parduoda, pasiteisindamas būtinuoju reikalingumu, kadangi neturėjo kuo šerti gyvulius, todėl juos pardavė taip pat pardavė ir ūkį, tačiau teismas nustatė, kad nebuvo būtinojo reikalingumo, kadangi nebuvo nei informacijos apie gyvulių kritimus ir t.t. Teisėti interesai ginami nuo dar didesnės žalos. Įstatymų leidėjas leidžia saugoti vertingesnį interesą pažeidžiant ne tokį vertingą. Pavojaus šaltiniai: 1) Liga; 2) Žmonių veiksmai; 3) Gyvūnai; 4) Technikos priemonės; 5) Tyčia susikuriamas pavojus (provokacija).

Tokie veiksmai gali būti sukeliami ir netyčia. Būtinojo reikalingumo atveju žala padaroma niekuo dėtiems subjektams (dažniausiai). Žala yra priverstinė, neišvengiama, kito varianto nėra. Jei pagal įstatymą buvo galimybė išvengti pavojaus, tokia situacija negali būti vertinama pagal būtinojo reikalingumo taisykles. Gali būti, kad išvengiama ne pačios didžiausios žalos, tačiau išvengtoji žala turi būti didesnė nei padaryta. Žala neturi būti atlyginama, bent jau to, kas gina trečiųjų asmenų interesus. Tiems, kuriems yra pareiga atlikti vieną ar kitą funkciją, net jei ir jiems gresia pavojus, tokia situacija jiems negali būti vertinama kaip būtinasis reikalingumas. Būtinasis reikalingumas buvo žinomas ir statutuose. Būtinoji gintis ir būtinasis reikalingumas skiriasi pagal: 1) Pavojaus šaltinius; 2) Interesus, kuriems padaroma žala; 3) Kam padaroma žala; 4) Žalos padarymo būtinybę ar galimybę; 5) Padarytos žalos pobūdį, kiekį, proporcingumą; 6) Žalos atlyginimo klausimą;

PATEISINAMA PROFESINĖ IR ŪKINĖ RIZIKA (BK 34 STR.). Profesinė ir ūkinė rizika - tai tokia situacija, kai žala BĮ ginamiems interesams padaroma siekiant ekonomiškai naudingų rezultatų ir neperžengus pateisinamos rizikos ribų. Profesinė arba ūkinė rizika įmanoma bet kurioje sąmoningoje žmogaus veiklos sferoje. BT teorijoje yra suformuluoti profesinės arba ūkinės rizikos teisėtumo reikalavimai: 1) padaryti veiksmai turi atitikti šiuolaikinius mokslo ir technikos pasiekimus. Būtinas veiksmų pagrindimas, jų modeliavimas ir bent jau apytikris rezultatas; 2) norimo tikslo negalima pasiekti nesusijusiais su rizika veiksmais. Šio reikalavimo negalima vertinti vien formaliai, nes bet kokį tikslą galima pasiekti nepadarant žalos, tačiau per ilgą laiką arba išleidus milžiniškas pinigų sumas. Šiuo atveju būtinas norimo tikslo ir rizikos (galimos žalos) palyginimas, nes reikšmingesnis tikslas pateisina didesnę riziką. Negalima reikalauti, kad būtų pasirinktas objektyviai naudingiausias variantas. Asmuo turi pasirinkti tokį sprendimo variantą, kuris, jo nuomone, leis pasiekti maksimalų rezultatą minimaliai rizikuojant. Rizikos objektu paprastai būna materialūs veiksniai. Galimi atvejai, kai rizikuojama ir žmogaus gyvybe, pvz., lakūnas bandytojas. Šiuo atveju būtinas asmens , kurio gyvybe rizikuojama, sutikimas.

3) buvo imtasi visų galimų saugumo priemonių, užkertančių kelią žalai atsirasti. Asmuo turi imtis tik tų visų galimų saugumo priemonių, kurios egzistuoja rizikos metu. Reikalauti objektyviai visų galimų saugumo priemonių yra beprasmiška, nes tokiu atveju žala nebūtų padaroma. Veiksmai, kuriais peržengiama pateisinama rizika, yra pavojingi ir gali sudaryti nusikaltimo sudėtį. Pateisinamos rizikos ribų peržengimas galimas tik esant nusikalstamam pasitikėjimui, o negalimas esant tyčiai, nes tai pašalins pateisinamumo momentą, ir nusikalstamam nerūpestingumui, nes rizika turi būti iš anksto apgalvota.

MOKSLINIS EKSPERIMENTAS (BK 35 STR.). Baudžiamoji teisė 2008/ 2009 m. m.© Šarūnas Narbutas, Lorena Paškūnaitė 81 | P s l .

Asmuo, kuris atlikdamas teisėtą mokslinį eksperimentą padarė žalos, ėmėsi būtinų priemonių, kad nepažeistų įstatymų saugomų interesų, neatsako pagal BK. „Jeigu eksperimentuojant remtasi mokslo aprobuotomis metodikomis, sprendžiama problema turi išskirtinės reikšmės mokslui“ – tokiu atveju pateisinama. SEIMO NARIŲ PARLAMENTINĖS NELIEČIAMYBĖS DĖL PASISAKYMŲ IR INFORMACIJŲ SEIME RIBOS. LR Konstitucijos 62 str. “Seimo nario asmuo neliečiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas BA, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojimas. Tačiau už asmens įžeidimą ir šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka”.